TECHNIN Ė SPECIFIKACIJA · • dalomoji medžiaga (tem ų konspektai, kurie pateikiami mokym ų dalyviams); • mokymo tvarkaraštis. Įgyvendinus veikl ą FVS bus apmokyti 10 asmen

TECHNIN Ė SPECIFIKACIJA TURINYS

1. ĮVADAS .................................................................................................................................................................... 2

DOKUMENTO TIKSLAS ..................................................................................................................................... 2 PAGRINDINĖS SĄVOKOS IR SANTRUMPOS ........................................................................................................ 2

2. TIKSLAS, APIMTIS IR REZULTATAI.............................................................................................................. 2

TIKSLAS IR UŽDAVINIAI ................................................................................................................................... 2 APIMTIS............................................................................................................................................................ 4 GARANTINIS APTARNAVIMAS .......................................................................................................................... 5 PROGRAMINĖS ĮRANGOS LICENCIJOS ............................................................................................................... 5 VIETA ............................................................................................................................................................... 5 LAIKOTARPIS ................................................................................................................................................... 5

3. TECHNOLOGINIAI SISTEMOS REIKLAVIMAI ........................................................................................... 5

PRIVALOMI TECHNOLOGINIAI REIKALAVIMAI ................................................................................................. 6 BENDRIEJI TECHNOLOGINIAI REIKALAVIMAI ................................................................................................... 7

4. FUNKCINIAI FVAS REIKALAVIMAI .............................................................................................................. 9

BENDRIEJI FUNKCINIAI REIKALAVIMAI ........................................................................................................... 9 FUNKCINIAI REIKALAVIMAI BUHALTERINEI APSKAITAI ................................................................................ 15 DIDŽIOJI KNYGA ............................................................................................................................................ 15 MOKĖTINOS SUMOS ....................................................................................................................................... 19 GAUTINOS SUMOS .......................................................................................................................................... 22 PINIGŲ SRAUTŲ VALDYMAS .......................................................................................................................... 23 FUNKCINIAI REIKALAVIMAI BIUDŽETO VALDYMUI ....................................................................................... 24 FUNKCINIAI REIKALAVIMAI FINANSAVIMO VALDYMUI ................................................................................. 29 FUNKCINIAI REIKALAVIMAI IŠTEKLI Ų FONDO APSKAITAI ............................................................................. 31 FUNKCINIAI REIKALAVIMAI PIRKIMŲ VALDYMUI ......................................................................................... 32 FUNKCINIAI REIKALAVIMAI PARDAVIM Ų VALDYMUI ................................................................................... 35 FUNKCINIAI REIKALAVIMAI ILGALAIKIO TURTO APSKAITAI ......................................................................... 36 FUNKCINIAI REIKALAVIMAI NEKILNOJAMOJO TURTO VALDYMUI ................................................................. 41 FUNKCINIAI REIKALAVIMAI TRUMPALAIKIO TURTO APSKAITAI ................................................................... 43 FUNKCINIAI REIKALAVIMAI PERSONALO APSKAITAI, DARBO LAIKO APSKAITAI IR DARBO UŽMOKESČIO

SKAIČIAVIMUI ................................................................................................................................................ 44 FUNKCINIAI REIKALAVIMAI T ĖVŲ ĮNAŠŲ APSKAITAI .................................................................................... 50 FUNKCINIAI REIKALAVIMAI MAISTO PRODUKT Ų APSKAITAI ......................................................................... 51 REIKALAVIMAI PRIVALOM Ų SISTEMOS ATASKAITŲ PAKETUI ....................................................................... 52 REIKALAVIMAI INTEGRACIJAI ....................................................................................................................... 56 REIKALAVIMAI ŽEM ĖS NUOMOS MOKESČIO ADMINISTRAVIMUI ................................................................... 56 FVS IR PVS DEMONSTRAVIMO SCENARIJAI .................................................................................................. 59

2

1. ĮVADAS Dokumento tikslas

Alytaus rajono savivaldybės administracija (toliau – ARSA arba Užsakovas) numato įsigyti ir įdiegti vieningą apskaitos ir valdymo (toliau – FVS) bei personalo valdymo (toliau – PVS) sistemas (toliau – Sistema).

Šiame dokumente išdėstyti ARSA reikalavimai, kuriuos turėtų atitikti siūloma Sistema, taip pat pagrindiniai techniniai ir funkciniai FVS ir PVS reikalavimai.

Pagrindinės sąvokos ir santrumpos

SANTRUMPOS PAGRINDINĖS SĄVOKOS ARSA Alytaus rajono savivaldybės administracija FVS Vieninga apskaitos ir valdymo sistema PVS Personalo valdymo sistema Sistema Programinis paketas arba programinių paketų visuma. AV Asignavimų valdytojas PĮ Pavaldi įstaiga – asignavimų valdytojo reguliavimo sričiai priskirta

įmonė (įstaiga). DK Didžioji knyga DU Darbo užmokestis GS Gautinos sumos IT Ilgalaikis turtas Specifikacija Techninė specifikacija TT Trumpalaikis turtas MS Mokėtinos sumos Tiekėjas Pasiūlymą pateikusi organizacija VSAFAS Viešojo sektoriaus apskaitos ir finansinės atskaitomybės standartas

2. TIKSLAS, APIMTIS IR REZULTATAI Tikslas ir uždaviniai

Tikslas – pagal Specifikacijoje suformuluotus reikalavimus pateikti ir įdiegti vieningą apskaitos ir

valdymo sistemą bei personalo valdymo sistemą (toliau Sistemą) ARSA administracijoje. Užduoties tikslui įgyvendinti keliami šie pagrindiniai uždaviniai:

1. Parengti biudžetinių įstaigų buhalterinės apskaitos ir iždo vadovą. 2. Parengti Sistemos techninį projektą. 3. Pateikti ir įdiegti Sistemą. 4. Paruošti Sistemos naudotojų mokymų medžiagą ir apmokyti Sistemos naudotojus.

Sistemos techninio projekto parengimas Prieš parengdamas Sistemos techninį projektą, bet ne vėliau kaip per 1 mėnesį nuo sutarties

pasirašymo dienos, Tiekėjas turi pristatyti perkančiosios organizacijos atstovams dokumentą, kuriame būtų apibrėžti sisteminiai veiklos procesai, suderinti su VSAFAS ir atitinkantys Funkciniuose Sistemos reikalavimuose nurodytas veiklos sritis:

• Didžioji knyga (įskaitant pajamų ir sąnaudų įvertinimą bei grynąjį turtą); • Operacijos su pinigais; • Mokėtinos sumos; • Finansavimo valdymas;

3

• Gautinos sumos; • Pinigų srautų valdymas; • Ilgalaikis turtas; • Ir kitos. Kiekvienai veiklos sričiai Tiekėjas turi dokumentuoti visus pagal funkcinius Sistemos reikalavimus

numatytus procesus sistemoje. Kiekvieno proceso aprašymą turi sudaryti proceso diagrama (schema), su joje atspindėtais proceso žingsniai, turi būti pateiktas bendras proceso aprašymas ir kiekvieno žingsnio aprašymas.

Pristatant veiklos procesus taip pat turi būti aptarti veiklos reikalavimai, kurių reikia sistemai parengti (konfigūruoti) – Tiekėjas turi pateikti dokumentą, apibrėžiantį, kokius duomenis turi pateikti ir kokius sprendimus turi priimti perkančioji organizacija, kad būtų atlikta sistemos konfigūracija. Analizuojant kilus poreikiui keisti Tiekėjo pasiūlytus procesus ar kitaip pritaikyti sistemą ARSA. Pagal pristatytus veiklos procesus Tiekėjas turi pateikti Sistemos techninį projektą, kuriame kiekvienam procesui būtų aprašyta, kaip veiklos proceso žingsniai realizuojami Sistemoje

Sistemos pritaikymas ir diegimas

Per Sistemos pritaikymo etapą turi būti suprojektuoti, adaptuoti ir sujungti į visumą visi reikalingi

Sistemos komponentai, vykdantys sisteminius procesus. Diegiant Sistemą Tiekėjas turės parengti gamybinę Sistemos eksploatavimo aplinką, t. y. įdiegti

Sistemos programinę įrangą, perkelti į Sistemą normatyvinius duomenis ir esamus likučius. Parengtoje Sistemos aplinkoje vieną ketvirtį bus atliekama bandomoji eksploatacija. Bandomąją

eksploataciją atlieka perkančioji organizacija, vykdydama realų darbą su Sistema. Atliekant bandomąją eksploataciją pastebėtas Sistemos klaidas perkančioji organizacija protokoluoja ir pateikia Tiekėjui pašalinti. Tiekėjas atlieka intensyvią priežiūrą, operatyviai šalina nustatytas programinės įrangos klaidas.

Sistemos naudotojų mokymai

Tiekėjas turės pravesti sistemos mokymus galutiniams vartotojams, naudodamas savo parengtą testinę

FVS aplinką. Tiekėjas privalo parengti mokymo medžiagą, kurią turi sudaryti: • mokymo programa; • dalomoji medžiaga (temų konspektai, kurie pateikiami mokymų dalyviams); • mokymo tvarkaraštis.

Įgyvendinus veiklą FVS bus apmokyti 10 asmenų. Darbuotojai bus suskirstyti į 2 grupes po 5 asmenis. Kiekvienos grupės mokymai truks 10 dienų (40 val.) po 4 val. per dieną pagal iš anksto suderintą grafiką.

PVS bus apmokyti 10 asmenų. Darbuotojai bus suskirstyti į 2 grupes po 5 asmenis. Kiekvienos grupės mokymai truks 10 dienų (40 val.) po 4 val. per dieną pagal iš anksto suderintą grafiką. Biudžetinių įstaigų buhalterinės apskaitos ir iždo vadovo parengimas ir pritaikymas

Biudžetinių įstaigų buhalterinės apskaitos vadovas ir apskaitos politikos dokumentai turi būti

parengti vadovaujantis Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymu1, Lietuvos Respublikos viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatymu2, Viešojo sektoriaus apskaitos ir finansinės atskaitomybės standartais (toliau – VSAFAS), Alytaus rajono savivaldybės administracijos (ARSA) vidaus dokumentais ir kitais teisės aktais, atitinkamai pavaldžios įstaigos vidaus dokumentais, kitais teisės aktais ir pritaikyti.

Apskaitos vadovo dokumentai turi užtikrinti, kad apskaitos duomenys atitiktų kiekvieno taikytino VSAFAS reikalavimus. Apskaitos vadovas detalizuoja apskaitos politiką ir procedūras, numato informacijos, dokumentų, lėšų judėjimo ir apskaitos veiksmus bei apibrėžia atsakomybes už tvarkose numatytus veiksmus.

Apskaitos vadove turi būti pateikti VSAFAS nuostatų taikymo nurodymai kaip tvarkyti buhalterinę apskaitą pagal kaupimo principą ir kaip parengti finansinių ataskaitų rinkinį. Apskaitos vadovo ir apskaitos

1 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymas (Žin., 2001, Nr. 99-3515, aktuali redakcija). 2 Lietuvos Respublikos viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatymas (Žin., 2007, Nr. 77-3046, aktuali redakcija).

4

politikos parengimas bei pritaikymas ARSA vykdomai veiklai, taikomai apskaitos politikai, metodams bei principams. Apskaitos vadovą sudaro:

1. Apskaitos politika pagal VSAFAS; 2. Buhalterinės apskaitos registrų sudarymo ir buhalterinės apskaitos organizavimo nurodymai; 3. Finansinių ataskaitų rinkinys ir ataskaitų sudarymo reikalavimai; 4. Buhalterinės apskaitos tvarkų aprašai, kuriuose pateikti galimų ūkinių operacijų ir ūkinių

įvykių registravimo buhalterinėje apskaitoje detalūs nurodymai; 5. Sąskaitų planas.

Apimtis

Tiekėjas turi pateikti šiuos rezultatus:

NR. REZULTATAS APIB ŪDINIMAS 1. Buhalterinės apskaitos

vadovas Parengiamas buhalterinės apskaitos ir iždo vadovai.

2. Projekto planas ir darbų grafikas

Parengiamas projekto planas ir projekto grafikas. Projekto plane apibrėžiami šie pagrindiniai elementai:

• Projekto valdymo struktūra • Projekto kontrolė ir atskaitomybė • Darbų valdymo procedūra • Resursų valdymas • Kokybės valdymas • Konfigūracijos valdymas • Rizikų valdymas

3. Sistemos techninis projektas Sistemos techninis projektas apibrėžia, kaip Sistema dirbs veiklos aplinkoje. Dokumentas apima funkcinių reikalavimų, numatytų pirkimo dokumentuose, realizaciją, sistemos architektūros, komponentų apibrėžimą – apibrėžia kaip veiklos proceso žingsniai realizuojami Sistemoje.

4. Naudotojų darbo su Sistema instrukcijos

Naudotojų instrukcijos turi būti parengtos pagal Sistemos funkcinius modulius ir pagal finansų valdymo ir apskaitos procedūras. Atskirai išskiriamos Sistemos administravimo ir galutinių Sistemos naudotojų darbo instrukcijos.

5. Parengtas naudotojų grupių ir jų teisių nustatymo aprašymas

Dokumentas apima naudotojų grupių ir jų teisių nustatymo apibrėžimą.

6. Sistemos naudotojų mokymo medžiaga ir apmokyti Sistemos naudotojai

Mokymo medžiaga turi būti parengta lietuvių kalba. Tiekėjas turi ją, įrašytą į laikmenas, perduoti ARSA. Per mokymus kiekvienam darbuotojui turi būti pateiktas mokymo medžiagos komplektas, atspausdintas ant popieriaus. Apmokymai turės būti vedami lietuvių kalba. Mokymo medžiaga turi būti pateikta žodine ir rašytine forma. Teikėjas taip pat turės patikrinti, ar Sistemos naudotojai gerai įsisavino mokymo medžiagą.

7. Perkelti duomenys iš senų sistemų

Tiekėjas perkelia šiuos duomenis į naują Sistemą: • metinį biudžetą; • didžiosios knygos likučius; • tiekėjų korteles; • pirkėjų / mokėtojų korteles;

5

• įsiskolinimus tiekėjams; • pirkėjų / mokėtojų įsiskolinimus; • ilgalaikio turto korteles ir likučius; • atsargų korteles; • atsargų likučius; • darbuotojų korteles.

8. Sistemos eksploatacijos pradžios planas

Sistemos eksploatacijos pradžios plane apibrėžiama, kokie veiksmai turi būti atlikti iki bandomosios eksploatacijos pradžios arba iškart pradėjus eksploataciją, kas už juos atsakingas ir kada jie turi būti atlikti, apibrėžiami naujos sistemos ir senų sistemų naudojimo vienu kartu (dubliavimo) principai.

9. Atlikta bandomoji eksploatacija

Bandomosios eksploatacijos metu perkančioji organizacija vykdo realų darbą su Sistema, Teikėjas atlieka intensyvią priežiūrą, taiso nustatytas Sistemos programinės įrangos klaidas. Numatoma, kad bandomoji eksploatacija tęsiasi vieną ketvirtį.

Garantinis aptarnavimas

Garantinio aptarnavimo laikotarpis – 24 mėnesiai nuo Sistemos eksploatacijos pradžios. Garantinio

aptarnavimo laikotarpiu Tiekėjas turi be papildomo mokesčio pateikti sistemos eksploatacijos metu nustatytų programinės įrangos klaidų pataisymus.

Programinės įrangos licencijos

Tiekėjas turi pateikti ARSA visas Sistemai eksploatuoti reikalingas licencijas. Licencijos turi būti

nuolatinės ir įsigyjamos, o ne nuomos ar panašiu teisiniu pagrindu ar kitaip laiku apribotos: jų galiojimas turi būti nuolatinis ir be pabaigos. Pateikiamų licencijų skaičius turi užtikrinti pirkimo dokumentuose nurodytą darbo vietų funkcionavimą. Pateikiamos licencijos turi užtikrinti pirkimo dokumentuose keliamų reikalavimų realizavimą.

Perduodama sisteminė programinė įranga turi būti įrašyta į laikmenas.

Vieta Sistemos įdiegimo vieta – ARSA buveinė, esanti Pulko g. 21, Alytus. Vykdant Sistemos diegimo projektą ARSA suteiks patalpas Tiekėjui darbams vykdyti: informacijai

rinkti, diskusijoms su atsakingais ARSA darbuotojais, pristatymams ir pan. Pradėjus Sistemos parengimą darbui, ARSA suteiks patalpas nuolatiniam Tiekėjo darbui iki sutarties

vykdymo pabaigos.

Laikotarpis Projekto vykdymo pabaiga įskaitant bandomąją eksploataciją – 2012-12-31.

3. TECHNOLOGINIAI SISTEMOS REIKLAVIMAI

Pageidaujamas finansų valdymo ir apskaitos sistemos funkcionalumas yra suskirstytas į technologinius ir funkcinius reikalavimus. Technologiniai reikalavimai suformuluoti atsižvelgiant į ARSA esamą informacinių technologijų (toliau – IT) infrastruktūrą ir IT plėtros strategiją. Tiekėjo siūlomas sprendimas privalo būti suderintas su Lietuvos Respublikos viešojo sektoriaus apskaitos ir finansinės atskaitomybės standartais, pereinant nuo modifikuoto pinigų principo prie kaupimo principo. Funkciniai reikalavimai yra suskirstyti į funkcines sritis, atsižvelgiant į ARSA veiklos sritis. ARSA yra priimtina, jei Tiekėjo siūlomos

6

programinės įrangos moduliai neatitiks šio skaidymo į funkcines sritis ir kai kurie keliami reikalavimai bus realizuojami kituose Tiekėjo siūlomos programinės įrangos moduliuose. Funkcinės sritys naudojamos tik pageidaujamam funkcionalumui pateikti.

Iš Tiekėjo yra reikalaujama pateiktose lentelėse kiekvieną eilutę įvertinti „S“, „M“ arba „N“ reikšmėmis ir pateikti kartu su pasiūlymu. Jeigu savybė nestandartinė, Tiekėjas lentelės stulpelyje „Sprendimo aprašymas“ privalo pateikti reikalavimo įgyvendinimo aprašymą.

• Reikalavimo įvertinimas „S“ reiškia, kad siūlomos Sistemos savybė standartiškai, be modifikacijų atitinka nurodytą reikalaujamą funkcionalumą.

• Reikalavimo įvertinimas „M“ reiškia, kad siūlomos Sistemos savybė atitinka nurodytą reikalaujamą funkcionalumą tik atlikus modifikacijas arba specialiai pritaikius.

• Reikalavimo įvertinimas „N“ reiškia, kad siūlomos Sistemos savybė neatitinka nurodyto reikalaujamo funkcionalumo. Tuo atveju, jei Tiekėjas nepateikia lentelės „Privalomi technologiniai reikalavimai“ sprendimų

aprašymo (3 stulpelis), kaip yra realizuotas kiekvienas privalomas techninis reikalavimas, pasiūlymas bus atmestas kaip netenkinantis konkurso reikalavimų.

Visi Tiekėjo siūlomą programinę įrangą sudarantys komponentai (duomenų bazės, taikomosios sistemos ir kt. sistemą sudarantys komponentai) bei visos technologijos, kuriomis sukurti šie komponentai, turi turėti gamintojo palaikymą, t.y. turi būti užtikrinamas gamintojo nemokamas programinės įrangos klaidų, dėl kurių ji gali nefunkcionuoti, taisymas.

Privalomi technologiniai reikalavimai Nr. Reikalavimas Sprendimo aprašymas

(PRIVALOMA UŽPILDYTI) Privalo būti galimybė gauti DBVS administravimo ir

programavimo mokymus lietuvių kalba.

1. Tiekėjas privalo siūlyti tik tokią Sistemą, kurioje yra galimybė įgaliotam sistemos naudotojui aprašyti apskaitos šablonus pagal VSAFAS apibrėžtą ūkinių operacijų apskaitą:

• Pasikeitus VSAFAS ūkinių operacijų apskaitai ar bendrajam sąskaitų planui, apskaitos šablonai sistemoje turi būti konfigūruojami (pakeičiami) atitinkamas teises turinčio Sistemos naudotojo, o ne programuojami; tai yra apskaitos šablonų aprašymui ar pakeitimui neturi būti reikalinga programuotojo kvalifikacija.

• Apskaitos įrašų apsirašymas Sistemoje pagal

VSAFAS apibrėžtą ūkinių operacijų apskaitą turi būti besąlygiškai tenkinamas panaudojant standartinį Sistemos funkcionalumą: sukonfigūruojant apskaitos šablonus, suregistruojant klasifikatorių reikšmes; tai neturi pareikalauti papildomų programavimo (modifikavimo) darbų, tokius pakeitimus turi sugebėti atlikti apskaitos specialistas, neturintis programuotojo kvalifikacijos.

2. Tiekėjas privalo siūlyti tik tokią Sistemą, kurioje finansinės atskaitomybės, patvirtintų biudžetų ir biudžeto vykdymo ataskaitos, tvirtinamas Finansų ministerijos, yra formuojamos panaudojant standartinį Sistemos funkcionalumą, kuris leidžia duomenų surinkimo į ataskaitas nustatymus konfigūruoti atitinkamas teises turinčiam

7

Sistemos naudotojui.

Duomenų surinkimo į ataskaitas konfigūravimo funkcionalumas turi užtikrinti galimybę be vykdytojo pagalbos keisti ataskaitas, jas pakeitus Finansų ministerijai. Tai neturi pareikalauti papildomų programavimo (modifikavimo) darbų, konfigūravimo pakeitimus turi sugebėti lengvai atlikti apskaitos specialistas, neturintis programuotojo kvalifikacijos.

Bendrieji technologiniai reikalavimai

Nr. Reikalavimas

Privaloma standartinė savybė (B – būtina, P – pageidautina)

Savybės atitikimas (S, M, N)

Sprendimo aprašymas (jei savybės atitikimas M)

1. Sistema turi veikti trijų sluoksnių architektūros pagrindu: naudotojas, aplikacija, duomenų bazė. B

2. Sistema turi palaikyti centralizuotą duomenų modelį – visų Sistemą naudojančių organizacinės struktūros vienetų duomenys turi būti laikomi vienoje duomenų bazėje.

B

3. Sistema turi tenkinti standartinius grafinei sistemos sąsajai (GUI) keliamus reikalavimus.

B

4. Sistema turi turėti modulinę struktūrą ir būti integruota: visi informacijos pakeitimai, įvedus duomenis viename modulyje, turi atsispindėti visuose su juo susijusiuose moduliuose.

B

5. Sistemoje turi būti funkcionalumas, užtikrinantis naudotojų buvimo Sistemoje ir sesijų galiojimo laiko/ prioritetų sekimą bei sesijų uždarymą, kai sesija užimta ir Sistema nenaudojama nustatytą laiką.

B

6. Sistemoje turi būti numatyta lietuvių kalbos terpė (naudotojo sąsaja). B

7. Sistema turi būti suderinta su Microsoft programomis (pvz., MS Excel, MS Word), naudojant Clipboard funkcionalumą ekraninės formos ar ataskaitos turiniui.

B

8. Sistemos programinė įranga turi būti instaliuojama tarnybinėje stotyje (serveryje). Vartotojo kompiuteryje (darbo vietoje) neturi būti instaliuojami jokie sistemos komponentai, išskyrus vartotojo kompiuteryje gali būti instaliuojamas papildomas bendrinis programinis komponentas, jei toks programinis komponentas automatiškai pasiūlomas įdiegti jungiantis prie sistemos, nereikalaujantis papildomo licencijų įsigijimo ar nesukelia įsipareigojimą perkančiajai organizacijai mokėti naudojimo mokesčius, jo įdiegimas nereikalauja specialių žinių, ir jei toks programinis komponentas nebuvo įdiegtas anksčiau.

P

8

9. Sistemos programinė įranga turi būti instaliuojama tarnybinėje stotyje (visa sistemos „darbo logika“ turi būti tarnybinėje stotyje), o vartotojo (darbo vietos) kompiuteriui turi tekti grafinio atvaizdavimo uždavinys.

P

10. Sistemoje turi būti galimybė vykdyti duomenų importą ir eksportą, naudojant žinomiausius duomenų apsikeitimo formatus (pvz., ASCII, XML rinkmenos).

B

11. Sistema turi turėti priemones ar suteikti galimybę išorinėmis priemonėmis jungtis prie Sistemos duomenų bazės.

B

12. Sistemos moduliuose turi būti realizuotas atitinkamos programų sąsajos (angl. application programming interface, API) ar kitos analogiškos priemonės, užtikrinančios sistemos integravimą su kitomis Užsakovo ar kitose organizacijose veikiančiomis sistemomis.

B

13. Sistemoje turi būti priemonės atlikti visų saugomų duomenų rezervinį kopijavimą. B

14. Sistemos turi būti priemonės atstatyti sistemos duomenis iš rezervinės kopijos. B

15. DBVS privalo būti reliacinių duomenų bazių valdymo sistema. B

16. DBVS privalo būti įgyvendintos ANSI/ISO standarto duomenų bei jų sąryšių korektiškumo užtikrinimo priemonės.

B

17. DBVS privalo būti užtikrintas daugelio naudotojų (angl. multiuser) veikimo režimas, įgalinantis efektyviai dirbti ir dideliam naudotojų skaičiui. Daugelio naudotojų darbo režime duomenų skaitymas privalo neblokuoti duomenų rašymo, duomenų rašymas – skaitymo, korektiškumo užtikrinimui privalo būti naudojamas neeskaluojamas įrašo lygmens blokavimas.

B

18. DBVS privalo palaikyti automatinį atminties valdymą. B

19. DBVS privalo būti įgyvendinta duomenų replikavimo tarp keleto duomenų bazių galimybė. B

20. DBVS privalo būti įgyvendinta galimybė vykdyti duomenų bazės išsaugojimo procedūras nestabdant sistemos.

B

21. DBVS privalo užtikrinti duomenų bazės bei tinklo saugumą; darbo pagal naudotojo vardą ir slaptažodį galimybes, naudotojų grupes, roles su skirtingomis prieigos (įskaitant ir duomenų išrinkimą) prie duomenų teisėmis; galimybę turėti atskirą nuo operacinės sistemos saugumo užtikrinimo lygmenį.

B

22. DBVS privalo pateikti grafinį duomenų bazės programavimo įrankį, suteikiantį galimybę kurti, modifikuoti, šalinti duomenų bazės objektus, rašyti SQL sakinius, generuoti ataskaitas.

B

23. DBVS privalo užtikrinti galimybę dirbti su duomenimis lietuvių kalba. B

9

24. Technologijos, leidžiančios integruoti duomenis ir aplikacijas organizacijos lygmenyje ar su išorinėmis organizacijomis.

B

3. FUNKCINIAI FVAS REIKALAVIMAI

Bendrieji funkciniai reikalavimai

Naudotojo aplinka

Nr. Reikalavimas Privalo-mumas (B, P)


Sprendimo aprašymas (jei savybė nestandartinė)

25. Sistemos vartotojo sąsaja turi būti lietuvių kalba, sisteminės programinės įrangos administratorių – pagal atskirą susitarimą su paslaugos gavėju.

B

26. Programinės įranga turi pranešti apie naudotojo veiksmų klaidas ir/arba priminimus apie neatliktus, tačiau privalomus atlikti veiksmus, kompiuterio ekrane. Pranešimai sistemos naudotojams turi būti lietuvių kalba.

B

27. Sistemoje turi būti palaikomas daugiakalbiškumas, kuris siejamas su galimybe įvesti, saugoti ir pateikti informaciją keliomis kalbomis (rašmenimis), pvz., lietuvių, anglų, lenkų.

B

28. Sistemoje turi būti galimybė suskirstyti naudotojus į atskirus vaidmenis su skirtingomis priėjimo teisėmis prie atskirų sistemos objektų (duomenų struktūrų) ar jų dalių, sistemos programinių vienetų ar jų dalių. Sistemos naudotojas turi galėti peržiūrėti tik tokią informaciją ir naudotis tik tokiomis funkcijomis, kurios yra nustatytos priėjimo teisėmis.

B

29. Sistemoje turi būti galimybė vienam naudotojui priskirti daug vaidmenų. B

30. Jeigu Sistema sudaryta iš skirtingų dalių, tada naudotojo sąsajos valdymo elementai turi būti vienodi visoje Sistemoje.

B

31. Sistemoje turi būti numatytas funkcionalumas, suteikiantis Sistemos naudotojui galimybę prie visų Sistemos registruojamų ūkinių operacijų išsaugoti dokumentų elektronines kopijas (failus).

B

32. Sistemoje turi būti galimybė atlikti įrašų paiešką ekraninėse formose pagal reikšmės fragmentą. Duomenų paiešką turi būti galima atlikti kiekviename duomenų įvedimo lange.

B

33. Sistemoje turi būti galimybė atlikti išplėstinę įrašų atranką ekraninėse formose pagal vieną ar kelis kriterijus

B

34. Sistemoje turi būti galimybė naudoti automatinio dokumentų ir operacijų numeravimo priemones. B

10

35. Sistema turi turėti galimybę dirbti su įvairiomis valiutomis. P

36. Sistema turi suteikti funkcines galimybes operacijų įrašams nagrinėti ir iš bendrojo lygio pereiti į detalųjį lygį (angl. drill down funkcija).

B

37. Sistemoje turi būti galimybė kiekvieną duomenų įvedimo langą pasipildyti norimais papildomais laukais ir jiems priskirti naudotojo aprašytus arba standartinius reikšmių rinkinius.

B

38. Sistemines klaidas naudotojas turi turėti galimybę automatiškai perduoti Sistemos garantinio aptarnavimo personalui.

B

39. Sistemoje turi būti realizuota galimybė vienu metu atsidaryti keletą tokių pačių objektų gretimuose sistemos languose.

B

Sistemos naudotojai ir prieiga




40. Sistemos duomenų bazėje saugomi naudotojų slaptažodžiai turi būti užkoduoti (užšifruoti), kad nebūtų galimybės sužinoti naudotojo slaptažodžio.

B

41. Sistemoje turi būti galimybė nustatyti naudotojo slaptažodžio ilgį. Naudotojo slaptažodžio ilgis privalo būti ne mažesnis kaip 8 simboliai, slaptažodyje privalo būti bent vienas specialus simbolis.

B

42. Sistemoje turi būti galimybė nustatyti dažnumą, kai Sistema automatiškai pareikalaus naudotojo pasikeisti slaptažodį.

B

43. Sistemoje turi būti galimybė nustatyti, kad naudotojo prisijungimo metu kelis kartus neteisingai surinkus slaptažodį, naudotojo prisijungimas užblokuojamas.

B

44. Sistema turi užtikrinti, kad pirmą kartą po slaptažodžio nustatymo ar pakeitimo prie sistemos prisijungiantis naudotojas privalo pakeisti administratoriaus suteiktą slaptažodį.

B

45. Sistemoje turi būti galimybė naudotojui savo iniciatyva pasikeisti naudojamą slaptažodį. B

46. Sistemoje turi būti galimybė užregistruoti naują vaidmenį. B

47. Sistemoje turi būti galimybė vienam naudotojui priskirti daug vaidmenų. B

48. Sistemoje turi būti galimybė nurodyti vaidmens galiojimo laikotarpį. B

49. Sistemoje turi būti galimybė apibrėžti ir keisti vaidmeniui pasiekiamus meniu, riboti pasiekiamus programinius vienetus ar jų dalis.

B

50. Sistemoje turi būti galimybė įgaliotam darbuotojui registruoti naujus vaidmenis ir priskirti juos FVAS naudotojams.

B

11

Administravimas ir saugumas




51. Turi būti užtikrinamas Sistemos saugumas. B 52. Turi būti užtikrinamas Sistemos duomenų bazės

saugumas. B

53. Turi būti užtikrinamas Sistemos duomenų bazės įrašo saugumas. B

54. Turi būti numatytos specializuotos (vizualios, stebėjimo realiame laike) Sistemos administravimo priemonės. B

55. Turi būti numatyta Sistemos saugumo sistema, atsižvelgianti į naudotojų priklausomybę organizacijai, kuri užtikrintų, kad pagal nutylėjimą konkretus naudotojas galėtų pasiekti tik savo organizacijos informaciją.

B

56. Turi būti galimybė Sistemos vieną naudotoją priskirti kelioms organizacijoms arba kitomis priemonėmis suteikti galimybę pasiekti kelių organizacijų informaciją ir duomenis.

B

57. Turi būti galimybė FVAS dirbti su sistema, kol vykdomos kitos operacijos. Sistemoje turi būti užtikrinta, kad, pvz., atliekami keičiamų užduočių veiksmai, registravimai, naudotojo veiksmai neblokuotų kito naudotojo veiksmų.

B

58. Turi būti galimybė Sistemoje registruoti sistemos auditui tinkamą įrašo istoriją, registruoti įrašą sukūrusį naudotoją, registruoti įrašą koregavusį naudotoją, operacijos atlikimo laiką ir suteikti galimybę atspausdinti duomenis.

B

59. 5Sistemoje turi būti galimybė vartotojui su specializuotomis teisėmis atjungti bet kurį tuo metu prisijungusį sistemos vartotoją.

B

Apskaitos laikotarpiai ir datos




60. Turi būti galimybė Sistemoje sukurti neribotą skaičių apskaitos laikotarpių ir juos uždaryti. B

61. Turi būti galimybė Sistemoje įvesti operacijas neuždarytuose apskaitos laikotarpiuose. B

62. Turi būti galimybė Sistemoje neleisti rašyti įrašų į uždarytus praėjusius laikotarpius. B

63. Turi būti galimybė Sistemoje atidaryti uždarytus apskaitos laikotarpius, atlikti papildomus įrašus (taisymus) ir vėl uždaryti apskaitos laikotarpius. Turi būti galimybė apriboti šias funkcijas atskiroms naudotojų grupėms.

B

64. Sistema privalo įspėti (ekrane pateikti pranešimą), jei B

12

sistemos naudotojas bando registruoti operaciją uždarytame apskaitos laikotarpyje.

65. Turi būti lanksčios atvirų periodų valdymo priemonės, leidžiančios turėti skirtingus atvirų periodų intervalus skirtingoms įrašų rūšims, apimančioms skirtingas finansų valdymo sritis. Atvirų periodų valdymo funkcijos turi būti leidžiamos tik tam tikriems vartotojams.

B

66. Sistema turi automatiškai patikrinti, ar uždarant laikotarpį yra įvykdytos privalomos sąlygos:

• sukurti apskaitos įrašai, • duomenys perduoti į Didžiąją knygą, • nėra neužbaigtų operacijų.

P

67. Turi būti galimybė Sistemoje registruojant tą pačią operaciją palaikyti ne mažiau kaip 2 datų tipus. Pvz., registracijos DK datą ir dokumento datą.

B

68. Sistemoje turi būti galimybė kontroliuoti operacijų datas ir perspėti, jeigu operacija vedama ne į tą laikotarpį. B

Įrašų apdorojimas




69. Sistemoje turi būti galimybė įrašus tik įvesti, jų neužregistruojant iš karto ir po to galutinai užregistruoti įvestą įrašą.

B

70. Sistemoje operacija turi būti užregistruojama tik tada, kai u˛pildomi visi tai operacijai privalomi laukai. B

71. Sistemoje turi būti galimybė patikrinti įvedamų duomenų formato korektiškumą lauko lygmenyje duomenų įvedimo languose.

B

72. Sistemoje turi būti galimybė patikrinti įvedamų duomenų logikos korektiškumą (jei įmanomas toks tikrinimas) lauko lygmenyje duomenų įvedimo languose.

B

73. Sistemoje turi būti galimybė peržiūrėti pasirinkto dokumento apskaitos įrašus (įvedimo ir galutinio registravimo atvejais).

B

74. Sistemoje turi būti galimybė keisti ir šalinti įvestus ir neužregistruotus įrašus bei neleisti keisti ir šalinti galutinai užregistruotų įrašų. Turi būti galimybė apriboti šias funkcijas atskiroms naudotojų grupėms.

B

75. Sistemoje turi būti galimybė generuoti buhalterinę pažymą pagal užregistruotą apskaitos įrašą Didžiojoje knygoje.

B

76. Sistemoje turi būti galimybė numeruoti buhalterines pažymas. B

77. Sistemoje turi būti galimybė spausdinti buhalterinių įrašų sąrašą, rūšiuojant pagal pasirinktus parametrus. B

78. Sistemoje turi būti galimybė rūšiuoti įrašus pagal datą arba kitus pasirinktus parametrus. B

79. Sistemoje turi būti galimybė pagal pasirinktus B

13

parametrus rūšiuoti įrašus didėjimo arba mažėjimo tvarka.

80. Sistemoje turi būti galimybė parengti, preliminariai užregistruoti ir patvirtinti įrašą. B

81. Sistema turi užtikrinti buhalterinio įrašo balansą (debetas = kreditas). B

82. Sistemoje turi būti galimybė ištrinti įvestą, išsaugotą, registruotą dokumentą einamajame laikotarpyje, jeigu dar neįvykę su juo susijusios operacijos.

B

83. Sistemoje turi būti galimybė taisyti klaidas storno būdu ir (ar) koreguojančiu įrašu einamajame laikotarpyje. B

84. Sistemoje kiekvienas įrašas turi būti identifikuojamas šaltiniu, iš kurio jis atsiranda, ir įrašo kategorija. B

Ataskaitų kūrimo priemonės




85. Sistemoje turi būti galimybė kurti ataskaitas. B 86. Sistemos naudotojai keisdami ataskaitų duomenų

išrinkimo parametrus gali pagal savo poreikius generuoti reikalingas ataskaitas.

B

87. Sistema turi turėti integruotą ataskaitų kūrimo ir duomenų analizės įrankį, kurį naudojant galima kurti papildomas ataskaitas, įvairiais pjūviais pateikiančias informaciją iš visų sistemoje esančių duomenų.

B

88. Sistemoje ataskaitų kūrimo ir duomenų analizės įrankis turi suteikti galimybę analizuoti duomenis pažingsniui (angl. drill down): turi būti galimybė išskleisti ataskaitoje turimą detalumą į kitą numatytą detalumo lygį.

P

89. Sistemoje ataskaitų kūrimo ir duomenų analizės įrankyje turi būti galimybė paryškinti (angl. highlighting) ataskaitoje pateikus duomenis pagal nustatytas taisykles.

B

90. Su Sistemos ataskaitų kūrimo ir duomenų analizės įrankiu parengiamose ataskaitose turi būti galimas šių tipų filtravimas, tačiau jais neapsiribojant:

• Atitikimas kriterijui (lygybė); • Neatitikimas kriterijui (nelygybė); • Mažiau nei kriterijus; • Mažiau arba lygu kriterijui; • Daugiau nei kriterijus; • Daugiau arba lygu kriterijui; • Tarp kriterijų.

Kriterijumi gali būti tiek fiksuota (-os) reikšmė (-ės), tiek iš anksto apibrėžti kintami dydžiai.

B

91. Naudojant Sistemos ataskaitų kūrimo ir duomenų analizės įrankį turi būti galimybė rūšiuoti duomenis pagal pasirinktus parametrus.

B

92. Naudojant Sistemos ataskaitų kūrimo ir duomenų analizės įrankį turi būti galimybė į Sistemos ataskaitas B

14

įkelti paveikslėlius.

Kita




93. Sistemoje turi būti galimybė visais aspektais leisti tvarkyti apskaitą ir formuoti ataskaitas, vadovaujantis kaupimo principu, nustatytu Lietuvos viešojo sektoriaus apskaitos ir finansinės atskaitomybės standartuose.

B

94. Sistemoje turi būti galimybė automatiškai ir lygiagrečiai vykdyti apskaitą vadovaujantis pinigų principu lygiagrečiai su apskaita kaupimo principu taip, kad būtų tinkamai formuojamos biudžeto vykdymo ataskaitos.

B

95. Sistemoje turi būti galimybė įgaliotam sistemos naudotojui aprašyti apskaitos šablonus pagal VSAFAS apibrėžtą ūkinių operacijų apskaitą.

B

96. Sistemoje turi būti galimybė formuoti ataskaitas biudžeto sudarymo pjūviais (asignavimų valdytojas, finansavimo šaltinis, programa (priemonė), biudžeto pajamų (išlaidų) klasifikatoriaus straipsnis ir pan.), su galimybe keisti grupavimo eilės tvarką.

B

97. Sistemoje turi būti galimybė vykdyti ne mažiau kaip 100 savarankiškų asignavimų valdytojų, kaip apskaitos vienetų, apskaitą.

B

98. Sistemoje visi asignavimų valdytojai turi būti saugomi vienoje duomenų bazėje ir turi turėti galimybę apskaitos įrašus perduoti į vieną apskaitos knygą.

B

99. Sistemoje turi būti galimybė organizuoti hierarchinę savivaldybės administracijos ir biudžetinių įstaigų struktūrą.

B

100. Sistemoje turi būti galimybė nurodyti žemesnių organizacinių vienetų priklausomybę aukštesniam organizaciniam vienetui ir turi būti galimybė agreguoti šių žemesnių organizacinių vienetų struktūrų duomenis.

B

101. Sistemoje turi būti galimybė centralizuotai įvesti ir naudoti visus pagrindinių duomenų kortelėse ir operacijose reikalingus klasifikatorius.

B

102. Sistemoje turi būti galimybė apriboti šias funkcijas atskiroms naudotojų grupėms. B

103. Sistemoje turi būti galimybė užtikrinti, kad nebūtų galima panaikinti detalizuojančių požymių, jei jie buvo panaudoti operacijose.

B

104. Sistemoje turi būti dokumentų kopijavimo galimybė (sąskaitų faktūrų, mokėjimo nurodymų, programų sąmatų ir pan.).

B

105. Sistemoje turi būti galimybė rengiamose ataskaitose duomenis apvalinti pasirenkamu tikslumu (pvz. iki tūkstančių, iki litų ir pan.)

B

15

Funkciniai reikalavimai buhalterinei apskaitai Didžioji knyga

Sąskaitų planas




106. Sistemoje turi būti galimybė įvesti sąskaitų planą, reglamentuotą Lietuvos Respublikos teisės aktais. B

107. Sistemoje turi būti galimybė papildyti sąskaitų planą. B 108. Sistemoje turi būti užtikrinta, kad nebus panaikintos

sąskaitos, jeigu jos buvo panaudotos galiojančiose operacijose.

B

109. Sistemoje palaikomas vieningas visų savivaldybės VSS sąskaitų planas, tačiau kiekvienas organizacinis vienetas gali naudoti individualias subsąskaitas.

B

110. Sistemoje turi būti galimybė realizuoti hierarchinį sąskaitų planą su galimybe išskirti registravimo ir sumavimo sąskaitas, kur žemesnio lygio sąskaitų likučiai turi būti sumuojami į aukštesnio lygio sąskaitas.

B

DK sąskaitos




111. Leistinas DK sąskaitos numerio ilgis turi būti ne mažiau kaip 20 simbolių. B

112. DK turi būti galimybė uždrausti tiesioginį registravimą į sumines DK sąskaitas. B

113. DK turi būti galimybė naudotojui pačiam sukurti ir atspausdinti sąskaitų suvestines pagal naudotojo pasirinktus parametrus.

B

114. DK turi turėti funkcijas, leidžiančias tvarkyti DK buhalterinių sąskaitų hierarchijas. P

115. Buhalterinių sąskaitų hierarchijoms tvarkyti DK turi turėti grafinę priemonę, kurioje sąskaitų hierarchija būtų lengvai tvarkoma naudojant kompiuterio pelę.

P

116. DK sąskaitų likučiai turi būti automatiškai sumuojami į aukštesnio lygio sąskaitas, šie į dar aukštesnio ir t. t. B

117. Sistemoje turi būti galimybė detalizuoti DK sąskaitų likučius, nesant kitų, detalizuojančių žurnalų informacijos pagal pasirinktus požymius.

B

118. Sistemoje turi būti galimybė analizuoti sąskaitų likučius iki konkrečių operacijų detalumo lygio (drill down funkcija).

B

119. Sistemoje turi būti galimybė susieti sąnaudų pripažinimą su finansavimo pajamų pripažinimu. B

120. Sistemoje DK ataskaitas turi būti galimybė formuoti, grupuoti ir sumuoti pagal visus šiuos galimus B

16

parametrus (vieną ar kelias parinktas reikšmes), keičiant parametrų eilės tvarką:

• Sąskaitų plano sąskaita (-os); • Lėšos; • Programa (priemonė, tikslas, uždavinys) (-os); • Valstybės funkcija (-os); • Biudžeto išlaidų/pajamų ekonominis straipsnis

(-iai); 121. Sistemoje turi būti automatiškai perduodami apskaitos

įrašai iš atskirų modulių į DK B

122. Sistemoje turi būti galimybė tiesiogiai vesti DK operacijas į bendrąjį žurnalą. B

123. Sistemoje turi būti galimybė iš vienos pasirinktos sąskaitų plano sąskaitos visus įrašus perkelti į kitą nurodytą sąskaitą pasirinktam datos intervale.

B

124. Sistemoje turi būti galimybė prie kiekvienos buhalterinės operacijos, nepriklausomai nuo to, kokiame modulyje ji įvesta, išsaugoti ją įvedusio naudotojo identifikacinius duomenis ir įvedimo ir keitimo datą.

B

125. Sistemoje turi būt galimybė operacijas į DK įvesti rankiniu būdu arba automatizuotai. B

126. Sistemoje turi būti galimybė apskaitant dokumentą įvesti daugiau nei vieną įrašą į DK (pvz. kredituori tris sąskaitas, debetuoti keturias)

B

127. Sistemoje turi būti galimybė apskaityti teigiamos arba neigiamos piniginės vertės dokumentus. B

128. Sistemoje turi būti galimybė aprašyti operacijų šablonus. B 129. Sistemoje turi būti galimybė kaip apskaitos kodus

naudoti patvirtintas sąmatas. Tai dimensijų, kurios skirtos buhalterinėms sąskaitoms ir kitiems objektams detalizuoti, rinkinys: lėšos, programa, funkcinė klasifikacija, ekonominės klasifikacijos kodas.

B

130. Sistemoje patvirtinta sąmata kaip apskaitos kodas turi būti naudojamas registruojant visas ūkines operacijas, įtakojančias apskaitą.

B

131. Sistemoje turi būti galimybė sukurti neribotą apskaitos dimensijų hierarchijos lygių skaičių. B

132. Sistemoje turi būti galimybė papildyti fiksuotą dimensijos reikšmių sąrašą. Atskirai reikšmei turi būti galima nurodyti reikšmės galiojimo laikotarpį.

B

133. Visose Sistemos funkcinėse srityse, registruojant DK registruose atsispindinčias operacijas, turi būti naudojami tie patys struktūriniai apskaitos kodai (sąmatos).

B

134. Sistemoje turi būti galimybė perspėti naudotoją, registruojant FVAS operaciją (dokumentą), jei operacijoje nurodytas dimensijų reikšmių kombinacijai nėra patvirtintų sąmatų (ar 1/12 pernai metų sąmatų).

B

135. Registruojant operacijas Sistemoje turi būti galimybė dimensijų reikšmes rinktis iš sąrašo. B

136. Sistemoje turi būti galimybė iš sąrašo parinkti ne tik atskirų dimensijų reikšmes, bet ir visą visą dimensijų reikšmių kombinaciją pagal patvirtintą sąmatą.

B

17

137. Sistema turi užtikrinti, kad registruojant operacijas nebūtų leidžiama parinkti negaliojančios dimensijos reikšmės.

B

138. Sistema įvedant ūkinę operaciją turi būti lengva ir suprantama reikalingos vienos ar kelių sąmatų eilučių atranka.

B

139. Sistemoje turi būti galimybė efektyviai dirbti su dideliu dimensijų elementų kiekiu (1000 ir daugiau). P

Laikotarpio uždarymas




140. F Sistemoje turi būti numatytas standartinis automatinis ataskaitinio apskaitos laikotarpio pabaigos duomenų apdorojimas. Pajamų ir sąnaudų sąskaitos turi būti uždarytos ir rezultatas perkeltas į rezervo sąskaitas. Balansinių sąskaitų (1-6 klasės pagal VSAFAS privalomą sąskaitų planą) likučiai perkelti į kitą ataskaitinį laikotarpį.

P

141. Sistema turi užtikrinti buhalterinių operacijų importo iš išorinių sistemų galimybes. P

142. Sistemoje turi būti galimybė importuoti sąskaitų likučius MS Excel formatu. P

143. Sistemoje turi būti galimybė palyginti einamųjų metų rezultatus (faktą) su ankstesnių metų rezultatais (faktu). P

144. Sistemoje turi sudaryti bandomąjį balansą Sistemos naudotojo pasirinktu laiko momentu. B

145. Sistemoje turi būti galimybė sudaryti naudotojui bandomąjį balansą pagal įvairius požymius: organizaciją (-as), padalinį (-ius), lėšas, programą (-as), valstybės funkciją (-as), biudžeto išlaidų/pajamų ekonominį straipsnį (-ius).

B

146. Sistemoje turi būti galimybė analizuoti bandomąjį balansą iki sąskaitų apyvartų detalumo lygio (drill down funkcija).

B

147. Sistemoje turi būti galimybė palyginti finansinių ataskaitų einamųjų metų rezultatus su ankstesnių metų rezultatais.

B

Konsolidacija




148. Sistemoje turi būti galimybė atlikti konsolidaciją tarp Didžiųjų knygų duomenų. B

149. Sistemoje turi būti numatyta galimybė eksportuoti atskaitomybės ataskaitas į konsolidavimo sistemą VSAKIS.

P

150. Sistemoje turi būti galimybė prie ūkinių operacijų P

18

saugoti konsolidavimo požymį, kuris naudojamas automatiniam tarpusavio operacijų eliminavimui.

151. Sistemoje turi būti klasifikatoriai, atitinkantys sistemos VSAKIS klasifikatorius, reikalingus duomenų importui. P

152. Sistemoje turi būti galimybė importuoti VSAKIS klasifikatorius, reikalingus duomenų eksportui. P

153. Konsolidavimo klasifikatoriai turi būti vieningi visai sistemai ir tvarkomi administruojančio naudotojo. P

154. Sistemoje turi būti įrankis, duomenų susiejimui su VSAKIS klasifikatoriais. Įrankis turi būti su aprašu, kurį keisti gali atitinkamas teises turintis naudotojas (aprašo keitimas turi būti nesudėtingas ir nereikalauti jokių programavimo žinių).

P

155. Sistemoje turi būti galimybė parengti keletą konsolidavimo eksportui klasifikatorių susiejimo versijų (Dėl skirtingo duomenų traukimo į ataskaitas, pvz. kas vienai įstaigai- pagrindinės veikos sąnaudos, kitai- kitos veiklos sąnaudos)

P

Operacijos su pinigais

Banko ir kasos operacijos




156. Sistemoje turi būti galimybė importuoti banko išrašą LITAS-ESIS formatu apie įvykdytus mokėjimo pavedimus iš elektroninės bankininkystės programų.

B

157. Į Sistemą turi būti perkeliami visi duomenys, esantys banko išraše, būtini lėšų apskaitai. P

158. Sistemoje turi būti galimybė patikrinti banko i ra us. B 159. Sistemoje turi būti galimybė registruojant banko

operacijas sudengti gautus mokėjimus rankiniu būdu su įregistruotomis gautinomis sumomis.

B

160. Sistemoje turi būti galimybė registruojant banko operacijas sudengti gautus mokėjimus automatiškai su įregistruotomis gautinomis sumomis.

B

161. Sistemoje turi būti galimybė sudengti gautus mokėjimus su gautinomis sumomis po to, kai mokėjimai buvo perkelti į DK ir kitus žurnalus.

B

162. Sistemoje turi būti galimybė pagal banko išrašo eilutėje pateiktą informaciją automatiškai ieškoti reikšminės informacijos (pvz asmens kodo, sąskaitos faktūros numerio ir kt.), kurios taisykles apsirašo pats vartotojas. Ši informacija turi būti panaudojama automatiškai gretinant įplaukas su gautinomis sumomis.

B

163. Sistemoje turi būti galimybė parengti ir atspausdinti teisės aktais numatytus banko ir kasos operacijų dokumentus.

B

164. Sistema turi automatiškai kurti apskaitą susijusią su banko operacijomis pagal banko sąskaitai nurodytą B

19

apskaitos informaciją. T.y. gavus mokėjimą Sistema automatiškai turi debetuoti buhalterinę sąskaitą pagal banko sąskaitai nurodytą informaciją.

165. Sistemoje turi būti galimybė pagal banko išrašo informaciją kurti įplaukų dokumentus, kurie nereikalauja sudengimo su gautinų sumų sąskaita.

B

166. Sistema turi leisti formuoti ataskaitas pagal naudotojo pasirinktas ir sugrupuotas dimensijas, su galimybe keisti dimensijų eiliškumą (prioritetus).

B

167. Sistemoje turi būti galimybė pagal banko sąskaitas kontroliuoti pinigų gavimo ir mokėjimo operacijas, patikrinti banko sąskaitos pinigų likutį.

B

Atskaitingi asmenys




168. Sistemoje turi būti galimybė sekti kiekvieno atskaitingo asmens skolos likutį. B

169. Sistemoje turi būti galimybė apskaityti avansinėse apyskaitose pateiktų sąskaitų duomenis, kaip to reikalauja pirkimo sąskaitų registravimo reikalavimai.

B

170. Sistemoje turi būti galimybė automatiškai avansinės apyskaitas suteikiant joms eilės numerį. B

Mokėtinos sumos

Informacija apie tiekėjus




171. Sistemoje turi būti saugoma informacija apie tiekėjus (kreditorius). B

172. Sistemoje sukurtas Tiekėjų registras turi būti centralizuotas visai VSSG ir apsaugotas priėjimo teisėmis, kad ją tvarkyti galėtų tik atsakingi už tai asmenys.

B

173. Sistemoje turi būti galimybė registruoti ir grupuoti tiekėjus. Tiekėjai turi būti identifikuojami pagal įvairius požymius.

B

174. Sistemoje turi būti galimybė tą patį tiekėją susieti su keliomis buhalterinėmis sąskaitomis (įsipareigojimų sąskaita, avanso sąskaita). Pasirinkus tiekėją, sistema automatiškai turės pasiūlyti tiekėjui priskirtą sąskaitą.

B

175. Sistemoje turi būti galimybė laikyti informaciją apie skirtingus to paties tiekėjo padalinius arba dukterines ir susijusias įmones.

B

176. Sistemoje turi būti galimybė įvedant tiekėjo kortelę automatiškai tikrinti, ar toks tiekėjas jau įvestas, ir, jeigu toks tiekėjas jau yra, uždrausti įvesti papildomą kortelę.

B

20

177. Sistemoje turi būti galimybė atlikti paiešką pagal tiekėjo sąskaitas ir mokėjimus tiekėjams. B

178. Sistemoje turi būti galimybė prie tiekėjo saugoti neribotą kiekį banko sąskaitų. B

179. Sistemoje turi būti galimybė nurodyti pagrindinę tiekėjo banko sąskaitą, kuri būtų automatiškai siūloma vedant mokėtinas sumas tiekėjui.

B

180. Sistemoje turi būti galimybė registruojant banko sąskaitas tikrinti sąskaitos atitikimą IBAN formatui. B

Mokėtinų sumų apdorojimas




181. Sistemoje turi būti galimybė atlikti mokėjimus banko pavedimais, grynaisiais pinigais ir susieti juos su konkrečiomis mokėtinomis sumomis ir tiekėjais (paslaugų gavėjais).

B

182. Sistemoje turi būti galimybė generuoti apmokėjimus automatiškai pagal mokėtinas sumas, įskaitant dalinius mokėjimus.

B

183. Sistemoje turi būti galimybė registruoti mokėjimo terminą pagal konkrečią datą. B

184. Sistemoje turi būti galimybė perkainoti mokėtinas sumas. P

185. Sistemoje turi būti galimybė vienai sąskaitai nurodyti neribotą eilučių kiekį, su skirtingomis apskaitos dimensijų kombinacijomis.

B

186. Sistemoje turi būti galimybė detalizuojančių požymių rinkinius pasirinkti iš patvirtintų finansų skyriaus sąmatų sąrašo, nurodant sąmatos likutį.

B

187. Sistemoje turi būti galimybė vesti įvairaus tipo sąskaitas (kredito sąskaitas, debeto sąskaitas ir kt.) B

188. Sistemoje turi būti galimybė automatiškai klasifikuoti mokėtinas sumas į trumpalaikes (ilgalaikes). P

189. Sistemoje turi būti galimybė gretinti ir sudengti mokėtinas sumas ir sumokėtą avansą. B

190. Sistemoje turi būti galimybė sudengti mokėtinas ir gautinas sumas su tuo pačiu pirkėju (mokėtoju, tiekėju). P

191. Sistemoje turi būti galimybė prie mokėtinos sumos dokumento matyti visus mokėjimo pavedimus, jei suma apmokėta pilnai ar dalinai.

B

192. Sistemoje turi būti galimybė sudaryti išankstinį numatomų mokėjimų sąrašą, leisti jį peržiūrėti ir patvirtinti.

B

193. Sistemoje turi būti galimybė koreguoti tam tikrus mokėjimus, numatytus mokėjimų sąraše. B

194. Sistemoje turi būti galimybė po patvirtinimo leisti sudaryti galutinį mokėjimų sąrašą. B

195. Sistemoje turi būti galimybė generuoti mokėjimo pavedimą nesuėjus mokėjimo terminui. B

196. Sistemoje turi būti galimybė generuoti dalinį mokėjimo B

21

pavedimą pagal mokėtiną sumą. 197. Sistemoje turi būti galimybė apdoroti mokėtinų sumų

duomenis pagal mokėjimo terminus. B

198. Sistemoje mokėtinų sumų peržiūros lange prie kiekvieno mokėtinos sumos dokumento turi būti pateikiama papildoma informacija apie sumas: paprašyta suma (įtraukta į paraiškas); gauta finansavimo suma; apmokėta suma tiekėjui pagal konkretų dokumentą, apmokėti iki (apmokėjimo terminas), liko apmokėti (kiek liko dienų iki apmokėjimo termino pabaigos).

B

199. Sistemoje turi būti galimybė nurodytiems naudotojams pakeisti mokėjimų tiekėjams sumas. B

200. Sistemoje turi būti galimybė sujungti kelias vienam tiekėjui mokėtinas sumas į vieną mokėjimo pavedimą. B

201. Sistemoje turi būti galimybė gautą sąskaitą įtraukti į mokėjimo paraišką su visais detalizuojančiais požymiais.

B

202. Sistemoje turi būti galimybė automatiškai sugretinti ir sudengti mokėtinas sumas su mokėjimo pavedimu. B

203. Sistemoje turi būti galimybė, atsižvelgiant į patvirtintus mokėjimų tiekėjams pasiūlymus, automatiškai parengti pavedimus elektroniniu formatu (LITAS-ESIS formatu) ir perduoti į elektroninės bankininkystės programas.

B

204. Sistemoje turi būti galimybė sugretinti išsiųstų ir įvykdytų pavedimų sumas. B

205. Sistemoje turi būti galimybė apskaityti pavedimus, atliktus rankiniu būdu ar kitose sistemose. B

206. Sistemoje turi būti galimybė vykdyti išankstinius mokėjimus tiekėjams ir susieti juos su vėliau gautomis sąskaitomis iš šių tiekėjų.

B

207. Sistema turi automatiškai parinkti banko buhalterinę sąskaitą pagal banko sąskaitą, iš kurios daromas pavedimas.

B

208. Sistema turi automatiškai segmentuoti banko sąskaitą pagal mokėtinų sumų sąskaitai nurodytą apskaitos informaciją.

B

209. Sistemoje turi būti galimybė grupuoti ir rūšiuoti mokėtinas sumas pagal apskaitos dimensijas. B

210. Sistemoje turi būti galimybė peržiūrėti mokėtinas sumas pagal tiekėjus (rangovus). B

211. Sistemoje turi būti galimybė suformuoti, patvirtinti ir atspausdinti mokėjimo pavedimų pasiūlymų sąrašą. B

212. Sistemoje turi būti galimybė kiekvienam organizaciniam vienetui matyti tik savo sąskaitas. B

213. Sistemoje turi būti galimybė automatiškai apskaityti finansavimo pajamas pagal sąskaitos informaciją. Sistema turi automatiškai apskaityti sukauptas finansavimo pajamas priklausomai nuo to, ar sąskaitai užsakytas finansavimas ar ne (ar pagal sąmatą yra pinigų likutis).

B

214. Sistemoje turi būti galimybė registruoti komandiruočių išlaidas ir suformuoti ataskaitą-avanso apyskaitą. B

215. Sistema turi turėti įvestų sąskaitų keitimo arba jų B

22

atšaukimo galimybę. Sistema turi uždrausti anuliuoti sąskaitą, jeigu ji yra apmokėta. Sistema turi uždrausti keisti svarbius sąskaitos laukus (DK sąskaitos, suma, valiuta, apskaitos periodas).

216. Sistemoje turi būti galimybė prie gaunamų dokumentų saugoti el. dokumentų versijas. B

217. Sistemoje turi būti numatyta tiekėjų likučių suderinimo aktų paruošimo ir spausdinimo bei suderinimo fakto registravimo galimybė.

B

218. Sistemoje turi būti galimybė suformuoti mokėtinų sumų (kreditorių) sąrašus pageidaujamai datai pagal pasirinktas dimensijas.

B

Gautinos sumos

Informacija apie mokėtojus




219. Sistemoje turi būti saugoma informacija apie mokėtojus. B

220. Sistemoje turi būti galimybė tą patį mokėtoją susieti su keliomis buhalterinėmis sąskaitomis (įsipareigojimų sąskaita, avanso sąskaita).

B

221. Sistemoje turi būti funkcionalumas, leidžiantis naudotojui sukurti neribotą požymių skaičių. B

222. Sistemoje turi būti galimybė įvedant mokėtojo kortelę automatiškai tikrinti, ar toks mokėtojas jau įvestas, ir, jeigu toks mokėtojas jau yra, uždrausti įvesti papildomą kortelę.

B

223. Sistemoje turi turėti importo programą, importuojančią išorinių sistemų pateiktus mokėtojų ar paslaugų gavėjų duomenis į FVAS registrus.

P

224. Sistemoje turi būti galimybė atlikti paiešką pagal mokėtojo sąskaitas ir gautus mokėjimus. B

Gautinų sumų apdorojimas




225. Sistemoje turi būti galimybė priimti mokėjimus banko pavedimais, grynais pinigais ir susieti juos su konkrečiomis gautinomis sumomis ir mokėtojais.

B

226. Sistemoje turi būti galimybė klasifikuoti gautinas sumas į trumpalaikes ir ilgalaikes. B

227. Sistemoje turi būti galimybė automatiškai suformuoti gautinų sumų sąrašą pagal mokėjimo terminus. B

228. Sistemoje turi būti galimybė automatiškai gretinti ir automatiškai ar rankiniu būdu sudengti gautinas sumas

B

23

ir gautą avansą. 229. Sistemoje turi būti galimybė apdoroti gautinų sumų

duomenis pagal mokėjimo terminus. B

230. Sistemoje turi būti galimybė sudengti mokėtojų mokėjimus su gautinomis sumomis rankiniu būdu. B

231. Sistemoje turi būti galimybė sudengti mokėtojų mokėjimus su gautinomis sumomis automatiškai. B

232. Sistemoje turi turėti galimybę įplaukas iš banko išrašo sudengti su gautinomis sumomis (iš mokėjimo paraiškų).

B

233. Sistemoje turi būti galimybė pažymėti nefinansuojamas sumas pavaldžioms įstaigoms, tiekėjams, rangovams, t. y. turi būti galimybė pažymėti nefinansuojamas pavaldžių įstaigų mokėjimo paraiškas, tiekėjų ar rangovų sąskaitas.

B

234. Sistemoje turi būti banko išrašų patikrinimo galimybė. B 235. Sistemoje turi būti galimybė vykdyti kreditinių

sąskaitų apskaitą. B

236. Sistema turi automatiškai apskaityti gautą finansavimą kai įplaukos yra sudengiamos su mokėjimo paraiška. B

237. Sistemoje turi būti galimybė registruoti gautino ir gauto finansavimo lėšas pagal finansavimo šaltinius. B

238. Sistemoje turi būti galimybė registruoti gautinas sumas pagal buhalterinę pažymą. B

239. Sistemoje turi būti galimybė sekti gautino ir gauto finansavimo likutį, atsižvelgiant į sąmatų vykdymą. B

240. Sistemoje turi būti galimybė vienai gautinai sumai nurodyti neribotą eilučių kiekį, su skirtingomis sąmatų eilučių kombinacijomis, kai sąskaita išrašoma patirtoms išlaidoms kompensuoti (lėšų atstatymas).

B

241. Jei sąskaita išrašoma patirtoms išlaidoms kompensuoti, Sistemoje turi būti automatinis finansavimo pajamų pripažinimas.

B

242. Sistemoje turi būti galimybė kiekvienam organizaciniam vienetui matyti tik savo išrašytas sąskaitas.

B

243. Sistemoje turi būti galimybė formuoti mokėtojų likučių suderinimo aktus ir registruoti suderinimo faktą. B

Pinigų srautų valdymas

Pinigų srautų valdymas




244. Sistemoje turi būti galimybė rūšiuoti mokėjimus ir gavimus pagal datą, banką, mokėtoją, gavėją, paskirtį, finansavimo šaltinį, asignavimo valdytoją, programą, biudžeto pajamų ir išlaidų klasifikatoriaus straipsnį ir kitus požymius.

B

245. Sistemoje turi būti galimybė pateikti kasdieninę B

24

informaciją apie pinigų likutį banko sąskaitose. 246. Sistemoje turi būti galimybė automatizuotai išvesti

finansavimo rezultatą konkretaus laikotarpio pabaigai. B

247. Sistemoje turi būti realizuotas pinigų srautų prognozavimas pagal apdorotus pirminius dokumentus (pirkimo ar pardavimo sąskaitas).

P

248. Sistemoje turi būti galimybė matyti informaciją apie mokėjimo termino pabaigą. B

249. Sistemoje turi būti realizuotas apskaitos pinigų ir kaupimo principu suderinamumas. P

250. Sistemoje turi būti realizuotas skolų grupavimas pagal mokėjimo terminą, atsiradimo datą, tiekėjus. P

251. Sistemoje turi būti galimybė išskirti neidentifikuotas įplaukas ir po registracijos toliau sekti jų apskaitą. B

Funkciniai reikalavimai biudžeto valdymui

Biudžeto sudarymas




252. Sistemoje turi būti saugoma informacija apie asignavimų valdytojus. B

253. Sistemoje turi būti galimybė įvestą organizacinį vienetą (organizaciją) priskirti atitinkamai kategorijai:

• asignavimų valdytojui (AV), • Iždui.

B

254. Sistemoje turi būti galimybė įvestam organizaciniam vienetui nurodyti priklausomybę aukštesniam biudžeto hierarchijos lygiui.

B

255. Sistemoje turi būti galimybė, pasirinkus konkretų biudžeto vienetą, pamatyti jam priklausančių subbiudžeto vienetų atskiras (išskleistas) sąmatas pagal norimą (programas, funkcines klasifikacijas, laikotarpį ir t. t.) detalumą ir bendrą (agreguotą) sąmatą.

B

256. Sistemoje turi būti galimybė įvesti sąmatas pagal dimensijas. B

257. Sistemoje turi būti galimybė importuoti pavaldžių įstaigų sąmatas MS Excel formatu. B

258. Sistemoje turi būti galimybė rengti sąmatas, kurioms reikalingas papildomas tvirtinimas ižde, jeigu vienoje sistemoje dirba ir iždas (savivaldybės finansų skyrius), ir asignavimų valdytojai.

B

259. Sistemoje turi būti užtikrintas funkcionalumas automatinio tvirtinimo sąmatoms, kurios teikiamos finansuojančioms organizacijoms, su kuriomis nėra dirbama vienoje sistemoje (Ministerijos, agentūros...).

B

260. Savivaldybės finansų skyrius neturi matyti kitiems iždams (ministerijoms, agentūroms) skirtų sąmatų ir jų tikslinimų.

B

25

261. Sistemoje turi būti palaikomas programų sąmatos gyvavimo ciklo funkcionalumas – sukūrimas, peržiūra, patvirtinimas/anuliavimas, duomenų užblokavimas redaguoti.

B

262. Sistemoje turi būti galimybė pavaldžiai įstaigai detalizuoti sąmatą pagal savo poreikius (detalizuotas programas ir/arba valstybės funkcijas ir/arba lėšas), o iždo organizacijai teikti sumines sąmatas.

B

263. Sistemoje turi būti galimybė nustatyti duomenims įvesti ribas, pvz., maksimalūs asignavimai, patvirtinti asignavimai.

P

264. Sistemoje turi būti galimybė sudaryti atskiras programų sąmatas kiekvienam:

• asignavimų valdytojui, • finansavimo lėšų šaltiniui, • programą (priemonę), • funkciniam kodui.

B

265. Sistemoje turi būti galimybė atrinkti atskiras programų sąmatas pagal kiekvieną:

• asignavimų valdytoją, • finansavimo lėšų šaltinį, • programai (priemonei), • funkcinį kodą.

B

266. Sistemoje sąmatos išlaidų straipsniai turi būti hierarchinio lygio. Sistema turi palaikyti mažiausiai 6 hierarchijos lygius, o tėvinės sąmatos straipsnių reikšmės turi būti sumuojamos automatiškai.

B

267. Sistemoje turi būti galimybė planinius ir faktinius duomenis paskirstyti ketvirčiais. B

268. Sistemoje turi būti galimybė programas išskaidyti į hierarchinę struktūrą (asignavimų valdytojas - > programa -> tikslas -> uždavinys ->priemonė ar objektas).

B

269. Sistemoje turi būti galimybė sekti planinius duomenis tiek detaliame lygyje (pagal priemones ar objektus), tiek aukštesniame lygyje (pagal uždavinius ar tikslus).

B

270. Sistemoje turi būti galimybė nukopijuoti praėjusių metų biudžeto struktūrą. P

271. Sistemoje turi būti galimybė parengtą ataskaitą apie patvirtintą biudžetą eksportuoti į nustatytą ir suderintą MS Excel programos formą.

B

272. Sistemoje turi būti galimybė pagal suformuotas programų sąmatas ir surinktus faktinius duomenis atlikti programų sąmatų vykdymo analizę ir formuoti ataskaitas (pasirinktu detalumu ir pasirinkto laikotarpio).

B

273. Sistemoje turi būti galimybė suformavus išlaidų biudžetą (apjungus asignavimų valdytojų programų sąmatas) parengti pajamų ir išlaidų sąrašą.

B

274. Sistemoje turi būti galimybė suformuotą pajamų ir išlaidų sąrašą atspausdinti ir eksportuoti į nustatytą ir suderintą MS Excel programos formą.

B

26

275. Sistemoje turi būti galimybė Finansų skyriuje įvesti pajamų planą. B

276. Sistemoje turi būti galimybė sudaryti pajamų planus detalizuojant pagal šiuos požymius (pagal poreikį):

• Mokėtojas; • Lėšos; • Programa; • Valstybės funkcija; • Biudžeto pajamų ekonominis straipsnis.

B

277. Sistemoje turi būti galimybė parengtą ataskaitą apie patvirtintą biudžetą eksportuoti MS Excel formatu. B

Biudžeto tikslinimas




278. Sistemoje turi būti galimybė per metus patikslinti programų sąmatas, išsaugant pakeitimų istoriją. B

279. Sistemoje turi būti galimybė tikslinamose programų sąmatose nurodyti tik keičiamą informaciją. B

280. Sistemoje turi būti galimybė asignavimų valdytojų patikslintas sąmatas detalizuoti pagal poreikį. B

281. Sistemoje turi būti galimybė atlikti biudžeto tikslinimą tiek iš apačios į viršų (AV ->Iždas), tiek ir iš viršaus į apačią (Iždas->AV).

B

282. Sistemoje turi būti galimybė parengti pažymą apie pageidaujamą lėšų tikslinimą. B

283. Sistemoje turi būti galimybė pažymos apie pageidaujamą lėšų tikslinimą automatinį siuntimą Finansų skyriui, kur tikslinimas turi būti patvirtintas arba atmestas.

B

284. Sistemoje turi būti galimybė parengti pažymą pranešimą (kiekvienam AV ir suvestines finansų skyriuje ) apie patvirtintus patikslintus asignavimus.

B

285. Sistemoje pažyma pranešimas formuojama iš patikslintų AV programų sąmatų duomenų. B

286. Sistemoje turi būti galimybė patikslintus pavaldžių įstaigų sąmatų projektus eksportuoti MS Excel formatu. P

287. Sistemoje turi būti funkcionalumas, kuris atrinktų visus su sąmata susijusius dokumentus (pradinį planą ir visus su juo susijusius tikslinimus)

B

Biudžeto kontrolė



Sprendimo aprašymas (jei savybė

27

nestandartinė) 288. Sistemoje turi būti realizuota automatinė biudžeto

vykdymo kontrolė, t. y Sistemoje turi būti apribojimas, neleidžiantis viršyti patvirtintų metinių asignavimų pagal bet kurį apskaitos segmentą.

B

289. FVAS ketvirčio eigoje turi būti leista viršyti sąmatą, naudotojui apie tai pateikiant pranešimą. B

290. Sistemoje turi būti galimybė konkrečiam naudotojui suteikti teisę viršyti sąmatą. B

291. Sistemoje turi būti galimybė nustatyti šių tipų sąmatų viršijimą:

• Ketvirčio sąmatos eilutės sumos viršijimas (su ekonomine klasifikacija);

• Metinis sąmatos eilutės sumos viršijimas (su ekonomine klasifikacija);

• Ketvirčio sąmatos sumos viršijimas (be ekonominės klasifikacijos);

• Metinis sąmatos sumos viršijimas (be ekonominės klasifikacijos).

B

292. Sistemoje kai nėra patvirtinto biudžeto (sąmatų) einamiesiems metams, asignavimai negali viršyti 1/12 praėjusių metų sąmatose numatytų lėšų.

B

293. Sistemoje turi būti galimybė automatiškai perkelti pagal praeitų metų 1/12 sąmatos gauto finansavimo sumas, panaudoto finansavimo sumas į einamųjų metų sąmatą, nurodant tas pačias ar kitas dimensijas (pvz., neliko praeitų metų programos/priemonės tęstinumo)

B

294. Sistemoje turi būti galimybė metų eigoje automatiškai pakeisti patvirtintos sąmatos vieną ar kelias dimensijų reikšmes, kartu pakeičiant su keičiama sąmata susijusį finansavimą, panaudoto finansavimo sumas (visuose pirminiuose dokumentuose). (Pvz., keičiasi patvirtinti klasifikatoriai)

B

295. Sąmatos keitimas turi būti tvirtinamas Finansų skyriuje, tuo būdu pakeičiant sąmatos ir su ja susijusių operacijų dimensijas Finansų skyriaus apskaitoje.

B

Biudžeto pajamų ir išlaidų vykdymas




296. Sistemoje turi būti galimybė įvesti šiuos iždo pajamų dokumentus:

• Valstybės dotacijos; • SP įplaukos; • Pajamos.

B

297. Sistema įvedant iždo pajamų dokumentus sistema turi pasiūlyti korespondencijas pagal naudotojo

B

28

pasirinkimą (pajamos ar gautinos sumos įplaukia į sąskaitą).

298. Sistema įvedant iždo pajamų dokumentus siūlomų korespondencijų sąskaitos turi būti įvestos nustatymuose naudotojo darbo su sistema pradžioje bei galimos keisti darbo eigoje.

B

299. Sistemoje turi būti galimybė įvesti pažymų apie pajamas, gaunamų iš VMI, duomenis. B

300. Sistema turi automatiškai pateikti suvestų gautinų sumų arba pajamų sumas vedant VMI pažymą apie pajamas.

B

301. Sistema turi automatiškai pasiūlyti korespondencijas pagal suvestos pažymos apie pajamas korespondencijas, t.y. tikrinti ar buvo registruotos pajamos ar gautinos sumos ir atitinkamai koresponduoti naujai įvedamus duomenis.

B

302. Sistemoje turi būti galimybė rankiniu būdu įvesti Formoje Nr.2 informaciją apie patirtas kasines išlaidas ir formą pateikti tvirtinimui Finansų skyriui.

B

303. Sistemoje turi būti galimybė automatiškai užpildyti Forma Nr.2 iš suvestų pirminių dokumentų, ir formą pateikti tvirtinimui ižde.

B

304. Sistemoje turi būti galimybė pildyti pranešimą iždui apie finansavimo grąžinimą. B

305. Sistemoje turi būti galimybė pranešimą iždui apie finansavimo grąžinimą automatiškai perduoti Finansų skyriui patvirtinimui.

B

306. Sistemoje turi būti galimybė pildyti pranešimą apie finansavimo grąžinimą ir tiems finansuojantiems subjektams, su kuriais nėra dirbama vienoje apskaitos sistemoje (ministerijos, agentūros ir pan.), neperduodant Finansų skyriui.

B

307. Sistemoje turi būti galimybė grąžinti finansavimą už parėjusius metus, t.y. kai operacija atliekama einamaisiais metais, o pinigai yra grąžinami už praėjusius metus. Ši pinigų grąžinimo operacija biudžeto vykdymo prasme turi atsispindėti praėjusių metų apyvartose, o apskaitos - einamųjų metų apyvartose.

B

308. Sistemoje turi būti automatinio siunčiamo mokėjimo pavedimo Finansų skyriui (ministerijai...) sukūrimo funkcionalumas, registravus AV grąžinimo pažymą.

B

309. Sistemoje turi būti automatinio gaunamo mokėjimo pavedimo Finansų skyriuje sukūrimo funkcionalumas, patvirtinus finansų skyriuje finansavimo grąžinimą.

B

29

Funkciniai reikalavimai finansavimo valdymui

Mokėjimo paraiškos




310. Sąmatų, paraiškų apskaita turi būti vieninga visai VSSG, kad duomenys sistemoje būtų įvedami vieną kartą asignavimo valdytojo (AV), ir automatiškai perduodami Finansų skyriui.

B

311. Sistemoje turi būti galimybė formuoti mokėjimo paraiškas patvirtintoms lėšoms gauti. B

312. Sistemoje turi būti galimybė suformuoti mokėjimo paraišką įvestų mokėtinų sumų dokumentų pagrindu. B

313. Sistemoje turi būti galimybė suformuoti mokėjimo paraišką mokėjimo paraiška pagal sąmatas (be mokėtinų sumų dokumentų, sumos pildomos ranka).

B

314. Sistemoje turi būti galimybė suformuoti mokėjimo paraišką centralizuotam apmokėjimui (įvestų mokėtinų sumų dokumentų pagrindu).

B

315. Sistemoje turi būti galimybė rengti paraiškas Finansų skyriui, bei kitoms finansuotojų organizacijoms, kurios vienoje sistemoje nedirba (ministerijos, agentūros ir pan.).

B

316. Sistemoje turi būti galimybė formuoti mokėjimo paraiškas remiantis į Sistemą įvestomis mokėtinomis sumomis (dokumentais) (pvz. pirkimo sąskaitos, apskaičiuotas darbo užmokestis, darbo užmokesčio avansai ir kt.).

B

317. Sistemoje turi būti galimybė vieną sąskaitą įtraukti į kelias mokėjimo paraiškas. B

318. Sistemoje turi būti galimybė formuojant mokėjimo paraišką peržiūrėti susijusios sąmatos lėšų likutį, patvirtintą sumą (asignavimus) ir faktiškai gautą lėšų sumą.

B

319. Sistemoje turi būti galimybė mokėjimo paraiškos formoje peržiūrėti susijusios sąmatos lėšų likutį, patvirtintą (asignavimus) ir faktiškai gautą lėšų sumą.

B

320. Sistemoje keičiant paraiškos būseną turi būti galimybė automatiškai siųsti paraišką Finansų skyriaus atsakingam darbuotojui.

B

321. Sistemoje turi būti realizuota biudžeto kontrolė, kuri neleidžia pateikti paraiškos, jei asignavimo likutis nepakankamas. B

322. Sistemoje turi būti realizuota galimybė pateikti paraišką nesant asignavimo likučio, tik Finansų skyriaus atsakingam darbuotojui suteikus asignavimų valdytojui tokią teisę.

B

323. Sistemoje turi būti funkcionalumas, leidžiantis įvedus pavaldžios įstaigos mokėjimo paraišką, automatiškai perduoti ją Savivaldybės administracijos lygiui, kartu

B

30

tame lygyje generuojant mokėtiną sumą pavaldžiai įstaigai, o PĮ lygyje– gautiną sumą iš Savivaldybės administracijos.

324. Sistemoje pildant paraiškas į sistemą įvestų pirminių dokumentų pagrindu sistema turi pasiūlyti visas gautino arba/ir panaudoto finansavimo korespondencijas pagal naudotojo įvestus nustatymus.

B

325. Sistemoje pildant paraiškas pagal patvirtintas sąmatas (ne iš pirminių dokumentų) sistema turi pasiūlyti visas gautino arba/ir panaudoto finansavimo korespondencijas pagal naudotojo įvestus nustatymus.

B

326. Sistemoje patvirtintos paraiškos turi būti apskaitomos pagal kaupimo principą. B

327. Sistemoje paraiškos turi būti apskaitomos automatiškai pagal paraiškai nurodytą finansavimo šaltinio ir ekonominės klasifikacijos informaciją.

B

328. Sistema turi automatiškai pasiūlyti gautų paraiškų korespondencijas iždo lygmenyje. Gavus paraiškas turi būti pasiūlomos debeto bei kredito sąskaitos pagal naudotojo įvestus nustatymus.

B

329. Finansų skyriuje gautoje paraiškoje turi būti pateikiama tokia informacija: sąmatos suma, perduotas finansavimas, patvirtintos kasinės išlaidos, (sąmatos likutis); įplaukų likutis – jei paraiška formuojama spec. lėšoms gauti.

B

330. Sistemoje turi būti galimybė atsispausdinti paraiškos dokumentą tiek pavaldžios įstaigos lygmenyje tiek ir ižde.

B

331. Sistemoje turi būti galimybė atspausdinus paraiškos dokumentą matyti papildomą informaciją: dokumentų sąrašą, kurie buvo įtraukti į paraišką.

B

332. Sistemoje turi būti galimybė paraiškos ataskaitoje grupuoti ir sumuoti sumas pagal lėšas bei valstybės funkciją (-as).

B

Mokėjimų vykdymas




333. Sistemoje turi būti galimybė mokėjimo paraišką patvirtinti mokėjimo pavedimui vykdyti, patvirtinti dalinei sumai arba atmesti.

B

334. Sistemoje turi būti galimybė atlikti kelių (min. 3) lygių mokėjimo paraiškos tvirtinimą pagal nustatytus parametrus. Prie paraiškos turi būti matoma tvirtinimo istorija.

B

335. Sistemoje turi būti galimybė patvirtintų mokėjimo paraiškų pagrindu formuoti bendrą mokėjimo paraiškų suvestinę pagal naudotojo nurodytus parametrus.

B

336. Sistemoje turi būti galimybė mokėjimo paraiškų suvestinę formuoti sujungiant mokėjimo paraiškas pagal finansavimo šaltinius ir programas.

B

31

337. Sistemoje turi būti galimybė vykdyti skolinimąsi tarp skirtingų sąmatų. B

Pavedimų pavaldžioms įstaigoms vykdymas




338. Sistemoje turi būti galimybė gavus sąskaitą iš tiekėjo automatiškai patikrinti, ar yra nepanaudoto finansavimo, ir priskirti sąskaitai nepanaudotą finansavimą, t.y. į paraišką sąskaitai apmokėti traukti tik sumą, kuriai nėra gauta finansavimo.

B

339. Turi būti galimybė atlikti kelių (min. 2) lygių mokėjimo pavedimų pasiūlymo tvirtinimą . P

340. Sistema turi kurti skirtingų tipų mokėjimo pavedimus Finansų skyriuje, priklausomai nuo to kokia paraiška yra finansuojama. T.y., jeigu paraiška centralizuotam apmokėjimui, tai automatiškai apmokant paraiškas, turi būti kuriami mokėjimo pavedimai paraiškoje nurodytiems tiekėjams, kartu nurodant, kuris AV finansuojamas. Jeigu paraiška finansavimo sumoms į sąskaitą gauti, turi būti automatiškai kuriamas pavedimas asignavimų valdytojui. Visi sąmatos detalizuojantys požymiai turi sutapti su paraiškoje nurodytais.

B

341. Patvirtinus siunčiamą mokėjimo pavedimą Finansų skyriuje, sistema turi automatiškai sukurti gaunamą mokėjimo pavedimą su visais detalizuojančiais požymiais pavaldžioje įstaigoje.

B

342. Sistemoje turi būti galimybė gavus finansavimą pagal mokėjimo paraišką (mokėtinų sumų pagrindu) automatiškai suformuoti mokėjimus pavaldžioje įstaigoje (tiekėjui, darbuotojams ir kt.) pagal užregistruotas mokėtinas sumas. Mokėtinos sumos su suformuotu pavedimu sudengiamos automatiškai.

B

Funkciniai reikalavimai ištekli ų fondo apskaitai

Bendrieji reikalavimai




343. Sistemoje turi būti galimybė išteklių fondo apskaitą tvarkyti išteklių fondo administratoriui atskirai nuo savo savivaldybės administracijos apskaitos pagal patvirtintą individualų fondo sąskaitų planą.

B

344. Sistemoje turi būti galimybė apskaityti išteklių fondų investicijas į valstybės nuosavybės vertybinius popierius, investicijas į skolos vertybinius popierius, po vienerių metų gautinas sumos, ilgalaikius indėlius

B

32

bei kitą ilgalaikį finansinį turtą. 345. Sistemoje turi būti galimybė apskaityti išteklių fondo

gautinas trumpalaikes sumas, gautinas finansavimo sumas, gautinas sumas iš mokesčių ir kitas gautinas sumas, atsiradusios išteklių fondams atliekant teisės aktais nustatytas funkcijas.

B

346. Sistemoje turi būti galimybė apskaityti trumpalaikius vertybinius popierius, trumpalaikius terminuotus indėlius, kitas trumpalaikes investicijas, įsigytas iš išteklių fondų lėšų jo funkcijoms įgyvendinti, registruojamas išteklių fondų apskaitoje.

B

347. Turi būti galimybė apskaityti valstybės biudžetų, kitų išteklių fondų, Europos Sąjungos, Lietuvos ir užsienio paramos fondų arba kitų asmenų perduotus pinigus ir nepiniginį turtą išteklių fondo tikslams ir programoms įgyvendinti.

B

348. Turi būti galimybė apskaityti išteklių fondų ilgalaikius atidėjimus, ilgalaikes skolas pagal Vyriausybės vertybinius popierius, savivaldybių vardu gautas ilgalaikes užsienio ir vidaus paskolas, kitas ilgalaikes skolas, tiesiogiai susijusias su teisės aktais nustatytomis išteklių fondų funkcijomis ir pavestomis įgyvendinti programomis.

B

349. Turi būti galimybė apskaityti išteklių fondų ilgalaikių įsipareigojimų einamųjų metų dalį, trumpalaikius atidėjimus, grąžintinas finansavimo sumas ir kitus įsipareigojimus, valstybės iždo mokėtinas dotacijas, mokėtinas subsidijas, mokėtinas sumas į Europos Sąjungos biudžetą ir kitas mokėtinas sumas, atsiradusios vykdant išteklių fondų teisės aktais nustatytas funkcijas ir pavestas įgyvendinti programas.

B

350. Turi būti galimybė apskaityti išteklių fondų finansavimo sumas, gautas arba gautinas iš visų finansavimo šaltinių, dalis, panaudotas per ataskaitinį laikotarpį patirtoms sąnaudoms kompensuoti.

B

351. Sistemoje turi būti galimybė apskaityti išteklių fondo pajamas. B

352. Turi būti galimybė apskaityti išteklių fondų pagrindinės veiklos sąnaudas. B

Funkciniai reikalavimai Pirkim ų valdymui Pirkimų planavimas




353. Sistemoje turi būti galimybė saugoti informaciją pagal Bendrojo viešųjų pirkimų žodyno kodus ir jiems priskirti konkrečias prekes, paslaugas, darbų grupes.

B

354. Sistemoje turi būti galimybė saugoti informaciją apie B

33

pirkimo tipus. 355. Sistemoje turi būti galimybė įvesti pirkimo vertės

ribas. B

356. Sistemoje turi būti saugoma informacija apie pirkimų planą. B

357. Sistemoje turi būti galimybė pirkimų plane pirkimus grupuoti pagal prekių kodus, paslaugų kategoriją, darbų rūšį, taip pat nurodant:

• Numatomą kainą, • BVPŽ kodą, • Padalinį (pirkimų iniciatorių), • Planuojamą pirkimo pradžią, • Pirkimo būdą, • Planuojamą sutarties trukmę.

B

358. Sistemoje turi būti galimybė suformuoti mažiausiai 3 pirkimų plano tipus (arba viename dokumente, bet atskiriant):

• Prekių pirkimo planas, • Paslaugų pirkimo planas, • Darbų pirkimo planas.

B

359. Sistemoje turi būti galimybė atlikti kelių (min 3) lygių pirkimų plano tvirtinimą pagal nustatytus parametrus. B

360. Sistemoje turi būti galimybė prie pirkimų plano automatiškai rodyti sutarčių vykdymo informaciją. B

361. Sistemoje turi būti galimybė kopijuoti pirkimų planus. B 362. Sistemoje turi būti galimybė vesti padalinių pirkimų

planus ir juos automatiškai sumuoti į įstaigos lygio suminius pirkimų planus.

B

363. Sistemoje turi būti galimybė prie suminio pirkimų plano nurodyti pirkimo būdą, kuris automatiškai perduodamas detaliam pirkimų planui.

B

364. Sistemoje turi būti galimybė tikslinti pirkimų planus. B 365. Sistemoje turi būti galimybė pirkimų plano eilutėms

priskirti vieną ar keletą finansavimo šaltinių. B

366. Sistemoje turi būti galimybė pagal pirkimų plano eilutę formuoti ir spausdinti pirkimo paraišką. B

Pirkimo dokumentų (sąskaitų) apdorojimas




367. Sistemoje turi būti saugoma informacija apie pirkimo dokumentus. B

368. Sistemoje turi būti galimybė registruoti pirkimo dokumentus reikalingoms prekėms, paslaugoms ar darbams įsigyti.

B

369. Sistemoje prie pirkimo dokumento turi būti saugoma susijusi informacija: finansavimo šaltinis, programa, funkcinė klasifikacija, ekonominė klasifikacija, sąmata.

B

34

370. Sistemoje turi turėti galimybę pirkimo dokumentus susieti su pirkimų plano eilute. B

371. Sistemoje turi būti galimybė tvirtinant pirkimo dokumentą automatiškai patikrinti, ar pirkimui vykdyti yra numatyta lėšų.

B

372. Sistemoje turi būti galimybė formuoti pirkimo dokumentų suvestinę vieno ir kelių asignavimų valdytojų mastu.

B

373. Sistemoje turi būti galimybė paruošti debetinę sąskaitą tiekėjui ir įregistruoti iš tiekėjo gautą kreditinę sąskaitą.

B

374. Sistemoje turi būti galimybė pirkimo dokumentuose vienai eilutei (prekei, paslaugai ar darbui įsigyti) priskirti kelis finansavimo šaltinius.

B

375. Sistemoje turi būti galimybė matyti, kiek dienų liko iki apmokėjimo termino pabaigos ir pratęsimo laiką dienomis.

B

376. Sistemoje turi būti saugoma informacija apie pirkimo sąskaitas. B

377. Sistemoje turi būti galimybė registruoti pirkimo sąskaitos išorinį numerį. B

378. Sistemoje turi būti galimybė patvirtinti įvestas pirkimo sąskaitas. B

379. Sistemoje turi būti galimybė atlikti duomenų kontrolę ir perspėti, jei vedamas sąskaitos numeris jau yra. B

380. Sistemoje turi būti galimybė koreguoti užregistruotas sąskaitas. B

381. Sistemoje turi būti galimybė susieti išankstinį apmokėjimą su gauta sąskaita. B

382. Sistemoje turi būti galimybė registruoti prekės ar paslaugos pirkimo datą. B

383. Sistemoje turi būti galimybė registruoti pirkimo sąskaitos (dokumento išrašymo) datą. B

384. Sistemoje turi būti galimybė formuoti užregistruotų sąskaitų registrą. P

385. Sistemoje turi būti galimybė automatiškai patikrinti, ar sąskaitai apmokėti yra skirti asignavimai ir pripažinti finansavimo pajamas, jei buvo patirtos sąnaudos (išskyrus spec. lėšas).

B

Sutarčių apdorojimas




386. Sistemoje turi būti saugoma informacija apie sutartis. B 387. Sistemoje turi būti galimybė daryti nuorodas į sutartį

vykdant atsargų, paslaugų ir darbų pirkimus, atliekant mokėjimus.

B

388. Sistemoje turi būti galimybė įvesti suminę ir kiekinę sutarties informaciją (specifikaciją). B

389. Sistemoje turi būti galimybė prie ilgalaikių sutarčių su pirkėjais (tiekėjais) registruoti priedus, fiksuoti

B

35

apimčių, mokėjimo ir kitų sąlygų pasikeitimus. 390. Sistemoje turi būti numatyta galimybė prisegti sutarčių

dokumentus. B

Funkciniai reikalavimai Pardavimų valdymui Bendri reikalavimai




391. Sistemoje turi būti saugoma informacija apie pardavimus. B

392. Sistemoje turi būti galimybė visoms pardavimo operacijoms formuoti sąskaitas ir jas atspausdinti. B

Nuomos paslaugų teikimas




393. Sistemoje turi būti galimybė įvesti nuomos sutarties duomenis (pvz., galiojimo laikotarpis, kainos, sąlygos). B

394. Sistemoje (nuomos sutartyje) turi būti galimybė nurodyti nuomos paslaugų teikimo trukmę. Pasibaigus nuomos sutarties galiojimo laikui, nuomos mokestis neturi būti skaičiuojamas.

B

395. Sistemoje turi būti galimybė vykdyti automatinę nuomos mokesčio skaičiavimo operaciją. B

396. Sistemoje turi būti galimybė remiantis paskaičiuotu nuomos mokesčiu už ataskaitinį laikotarpį, Sistemoje parengti ir atspausdinti sąskaitą.

B

397. Sistemoje turi būti galimybė apskaičiuoti mokėtiną sumą už komunalines paslaugas (atitinkamam periodui).

B

Kita




398. Sistemoje turi būti saugoma informacija apie pardavimo sąskaitas. B

399. Sistemoje turi būti galimybė automatiškai sugeneruoti unikalų sąskaitos numerį remiantis sąskaitos kodo struktūra.

B

400. Sistemoje turi būti galimybė automatiškai susieti išrašomas sąskaitas su DK sąskaitomis. B

401. Sistemoje turi būti galimybė atlikti pardavimo sąskaitos paslaugų gavėjams tvirtinimą. B

36

402. Sistemoje turi būti galimybė atlikti duomenų kontrolę ir neleisti sukurti tos pačios pardavimo sąskaitos du kartus.

P

403. Sistemoje turi būti galimybė koreguoti patvirtintas sąskaitas. B

404. Sistema turi leisti automatiškai apskaičiuoti PVM, taikant Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas taisykles.

B

405. Sistemoje turi būti galimybė suformuoti išankstinę sąskaitą. B

406. Sistemoje turi būti galimybė susieti išankstinį paslaugų gavėjo mokėjimą su išrašyta avansine sąskaita. B

407. Sistemoje turi būti galimybė formuoti suformuotų sąskaitų registrą. B

408. Sistemoje turi būti galimybė užfiksuoti sąskaitos paslaugų gavėjui datą ir sąskaitos apmokėjimo terminą. B

409. Sistemoje turi būti galimybė matyti pasirinktam mokėtojui išrašytų sąskaitų sąrašą ir būsenas. B

Funkciniai reikalavimai Ilgalaikio turto apskaitai





410. Sistemoje turi būti saugoma turto kortelė būtinu pagal poreikius detalumu. B

411. Sistemoje turi būti galimybė suskirstyti ilgalaikį turtą į atskiras naudotojo apibrėžtas grupes ir pogrupius. B

412. Sistemoje kiekviena turto pozicija turi būti susieta su buhalterinėmis sąskaitomis pagal visus numatytus dimensijų požymius:

• įsigijimo vertę, • sukauptą nusidėvėjimą, • perkainojimą, • vertės sumažėjimą, • nurašytas sumas, • nusidėvėjimo sąnaudas, • vertės sumažėjimo sąnaudas, • nurašymo sąnaudas, • turto perleidimo pajamas, • turto perleidimo sąnaudas, • gautą finansavimą, • panaudotą finansavimo dalį, • panaudotas finansavimo pajamas.

B

413. Sistemoje turi būti galimybė automatiškam IT kortelių kūrimuisi pagal pirkimo dokumentus. B

414. Išbraukti iš apskaitos objektai turi likti Sistemoje ir atitinkamose ataskaitose. B

415. Sistemoje turi būti vykdoma draudimo apskaita (IT B

37

objektai, sumos, laikotarpiai). 416. Sistemoje turi būti galimybė atskirai apskaityti

nuomojamą ar perduotą panaudai ar kitos būsenos ilgalaikį turtą (skaičiuoti jo nusidėvėjimą, vykdyti kapitalizuojamų remontų apskaitą).

B

417. Sistemoje turi būti galimybė atskirai apskaityti išsinuomotą ar gautą panaudai ar kitaip gautą ne savivaldybei priklausantį ilgalaikį turtą.

B

418. Sistemoje turi būti galimybė perkainoti ilgalaikį turtą ir apskaičiuoti perkainojimo nusidėvėjimą. B

419. Sistemoje turi būti galimybė sumažinti turto vertę. B 420. Sistemoje turi būti galimybė padidinti turto vertę ir

užfiksuoti kiekvieno didinimo datas. B

421. Sistemoje turi būti galimybė atlikti šias su ilgalaikiu turtu susijusias operacijas:

• IT pajamavimą, • IT pardavimą, • IT nurašymą, • Nusidėvėjimo registravimą, • Remonto sąnaudų registravimą, • Nebaigtos statybos registravimą, • Vertės sumažėjimo registravimą, • IT vietos ir klasės požymio keitimą.

B

422. Sistemoje turi būti galimybė formuoti ir spausdinti šiuos su ilgalaikiu turtu susijusius dokumentus:

• IT perdavimo naudoti veikloje aktą, • IT perdavimo-priėmimo aktą, • IT naudojimo ūkinėje veikloje nutraukimo

aktą, • Pripažinto nereikalingu arba netinkamu

(negalimu) naudoti nematerialiojo ir ilgalaikio materialiojo turto nurašymo ir likvidavimo aktą.

B

423. Sistemoje registruojant operacijas su ilgalaikiu turtu turi būti registruojamos ir operacijos su finansavimu, skirtu tam turtui įsigyti. Finansavimo operacijos turi būti tiesiogiai susietos su apskaitomais ilgalaikio turto vienetais.

B

424. Sistemoje turi būti automatiškai pripažįstamos finansavimo pajamos kartu su turto nusidėvėjimu kaupimo principu.

B

425. Sistemoje registruojant IT apskaitos operacijas, didžiosios knygos sąskaitos turi būti parenkamos automatiškai pagal atitinkamas vykdomos apskaitos operacijas bei IT grupę.

B

38

Ilgalaikio turto valdymas




426. Sistemoje turi būti kaupiama informacija apie įsigijimo būdą (pvz., pirkimas iš savo lėšų, finansavimas ir kt.). B

427. Sistemoje turi būti galimybė sukaupti per tam tikrą laikotarpį pradinę turto vertę iš dalių (įsigijimo kaina, atvežimo išlaidos, įvedimo į eksploataciją išlaidos ir pan.).

B

428. Sistemoje turi būti galimybė vykdyti inventorinio numerio unikalumo kontrolę. B

429. Sistemoje turi būti galimybė grupuoti ilgalaikį turtą pagal pasirinktus kriterijus. B

430. Sistemoje turi būti galimybė nurodyti ilgalaikio turto komplektaciją. B

431. Sistemoje turi būti galimybė spausdinti turto komplektavimo/iškomplektavimo aktą.

432. Sistemoje turi būti galimybė iškomplektuoti IT vienetą absoliučių sumų principu. Komponentai gali turėti skirtingus nusidėvėjimo laikotarpius.

B

433. Sistemoje turi būti galimybė dalį iškomplektuoto turto nurašyti, parduoti ar kitaip panaudoti. B

434. Sistemoje turi būti galimybė išlaikyti informaciją apie iškomplektuoto turto įsigijimą ir finansavimą. B

435. Sistemoje turi būti galimybė užfiksuoti turto eksploatavimo pradžios datą ir atspausdinti aktą. B

436. Sistemoje turi būti galimybė perduoti turto informaciją iš tiekėjo sąskaitos, įskaitant apskaitos informaciją. B

437. Sistemoje turi būti galimybė vykdyti keitimus, perklasifikavimus grupei turto vienetų. B

438. Sistemoje turto apskaita turi būti kuriama automatiškai pagal turto grupių ir registrų nustatymus. B

439. Sistemoje turi būti galimybė turėti atskirus kiekvieno organizacinio vieneto turto registrus. B

440. Sistemoje turi būti galimybė turto korteles importuoti iš MS Excel programos. B

441. Sistemoje turi būti galimybė apskaičiuoti nebaigtos statybos išlaidas ir ją vėliau kapitalizuoti. B

442. Sistemoje turi būti galimybė perduoti IT pagal panaudą keliems gavėjams. P

443. Sistemoje turi būti galimybė gauti ataskaitą pagal turto nuosavybę, pavyzdžiui valstybės turto, valdomo savivaldybės patikėjimo teise.

P

444. Sistemoje turi būti galimybė vienoje ilgalaikio turto kortelėje nurodyti kelis detalizuojančių požymių rinkinius, jei turtas perkamas iš kelių šaltinių. Nusidėvėjimas turi būti skaičiuojamas ir kaupiamas atskirai pagal kiekvieną detalizuojančių požymių rinkinį.

B

39

Ilgalaikio turto remonto apskaita




445. Sistemoje remonto kortelėje turi būti fiksuojama turto priežiūros istorija (apskaitos prasme). B

446. Sistemoje turi būti vykdomas remonto išlaidų kaupimas kiekvienam IT vienetui metų eigoje. B

447. Sistemoje turi būti galimybė identifikuoti ilgalaikio turto remonto sąnaudas, kurios turėtų būti kapitalizuojamos.

B

448. Sistemoje turi būti remontų (statybos) klasifikacija pagal finansavimo šaltinį. B

449. Sistemoje turi būti galimybė aprašyti atliekamus IT remonto darbus. B

Ilgalaikio turto judėjimo apskaita




450. Sistemoje turi būti galimybė fiksuoti turto judėjimo viduje (perkėlimai iš vietos į vietą, iš padalinio į padalinį, iš vieno materialiai atsakingo asmens kitam materialiai atsakingam asmeniui) istoriją.

B

451. Sistemoje turi būti galimybė fiksuoti turto judėjimą, perduodant jį savivaldybės pavaldžioms ir kitoms įstaigoms.

B

452. Sistemoje turi būti galimybė visiškai perkelti informaciją apie įsigijimo savikainą, sukauptą nusidėvėjimą, vertės sumažėjimą, dotacijas ir kt., nepriklausomai nuo to, kam perduodamas vienetas savivaldybės viduje.

B

Ilgalaikio turto nusidėvėjimas, eksploatacijos sustabdymas




453. Sistemoje turi būti galimybė skaičiuoti nusidėvėjimą pagrindiniais IT nusidėvėjimo metodais (pvz., tiesioginis).

B

454. Sistemoje turi būti galimybė pakeisti nusidėvėjimo laikotarpį, likvidacinę vertę. B

455. Nusidėvėjimas turi būti skaičiuojamas visiems tą mėnesį iš apskaitos išbrauktiems (perleistiems, nurašytiems ir pan.) objektams.

B

456. Sistemoje turi būti galimybė pakeitus nusidėvėjimo normatyvą, efektą apskaityti einamajame laikotarpyje ir perspektyviai.

B

40

457. Sistemoje turi būti galimybė sustabdyti turto nusidėvėjimą, kai jis nenaudojamas, automatiškai atitolinant eksploatavimo pabaigos datą.

B

458. Sistemoje turi būti galimybė nurodyti eksploatacijos sustabdymo priežastis. B

459. Sistemoje IT nusidėvėjimo (amortizacijos) registravimas bei kitos IT operacijos, įtakojančios IT likutinės vertės sumažėjimą, turi buti susijusios su finansavimo pajamų pripažinimu; sistemoje turi būti kaupiama informacija apie konkretaus IT vieneto įsigijimo finansavimo šaltinius, gautą bei panaudotą finansavimą.

B

460. Sistemoje įvesto į eksploataciją IT nusidėvėjimą (amortizaciją) turi būti automatiškai skaičiuojama tiesiogiai proporcingu (tiesiniu) metodu.

B

461. Turi būti galimybė neskaičiuoti nusidėvėjimo (amortizacijos) visiškai nudėvėtam turtui, žemei, kultūros vertybėms, neperduotam į eksploataciją turtui.

B

Ilgalaikio turto inventorizacija




462. Sistemoje turi būti galimybė atlikti inventorizaciją, remiantis LR Vyriausybės nustatyta tvarka. B

463. Sistemoje turi būti galimybė formuoti inventorizacijos aprašą konkrečiam padaliniui, materialiai atsakingam asmeniui, taip pat turtui, priskirtam skirtingiems materialiai atsakingiems asmenims ir skirtingiems padaliniams.

B

464. Sistemoje turi būti galimybė vykdyti turto vienetų vertės sumažėjimo apskaitą, išlaikant informaciją apie įsigijimo savikainą.

B

Kita




465. Sistemoje turi būti galimybė nurodyti likvidacijos ar nurašymo priežastis. B

466. Sistemoje turi būti galimybė IT korteles pildyti įvairiems vartotojams pagal priskirtas teises. B

467. Sistemoje turi būti galimybė nuo konkrečios datos keisti IT kortelėje nurodytą finansavimo šaltinį. B

468. Sistemoje turi būti galimybė nurodyti ar tai valstybės ar savivaldybės turtas ir pagal šį požymį formuoti ataskaitas.

B

469. Sistemoje turi būti galimybė vienu dokumentu užpajamuoti keletą turto vienetų. B

41

Funkciniai reikalavimai nekilnojamojo turto valdymu i





470. Sistemoje turi būti galimybė sukurti, koreguoti ir atspausdinti nekilnojamojo turto (NT) žinynus:

• Skyrius, • Turto grupės, nuosavybė, • Valdymo teisė, statusas, • Žemės naudojimo paskirtis, • Turto apskaitymo vieta, • Seniūnijos.

B

471. Jeigu Sistemoje programos lange arba formuojant ataskaitas yra naudojamas žinyno laukas tai tame lauke turi būti galimybė pasirinkti iš aprašytų to lauko reikšmių.

B

472. Sistemoje pagrindiniame Ilgalaikio turto sąraše turi būti galimybė pasirinkti turtą pagal rūšis. P

473. Sistemoje turi būti galimybė kaupti tokius duomenis apie Pastatus:

• Inventorinis numeris, • Gatvės kodas, • Seniūnija, • Pastato pavadinimas, • Pastato paskirtis, • Bendras plotas (kv. m.), • Užstatytas plotas (kv. m.), • Valdomas plotas (kv. m.), • Priklausanti dalis, • Atsakingas, • Įmonės, įstaigos, organizacijos pavadinimas, • Grupė pagal paskirtį, • Aukštų skaičius, • Nuosavybė (valstybės/savivaldybės), • Valdymo teisė, statusas, • Turto apskaitymo vieta, • Priklausinių skaičius. • Įsigijimo pagrindas

P

474. Sistemoje turi būti galimybė kaupti tokius duomenis apie Inžinerinius statinius:

• Pavadinimas, • Naudotojas, • Bendras plotas (kv. m.), • Ilgis (m.), • Valdoma dalis, • Aprašymas,

P

42

• Atsakingas, • Nuosavybė, • Valdymo teisė, statusas, • Turto paskirtis, • Turto tipas, • Gatvės kodas, • Seniūnija.

475. Sistemoje turi būti galimybė kaupti tokius duomenis apie Žemės sklypus:

• Adresas, • Gatvės kodas, • Seniūnija, • Naudotojas, • Atsakingas, • Nuosavybė, • Valdymo teisė, statusas, • Apibūdinimas, • Žemės naudojimo paskirtis, • Sklypo plotas (ha.), • Unikalus numeris, • Kadastrinis numeris, • Registro numeris, • Nekilnojamo daikto pavadinimas, • Turto apskaitymo vieta.

P

476. Sistemoje turi būti galimybė kaupti tokius duomenis apie Sutartis:

• Sutarties numeris, • Buto Nr., • Įmonės/asmens kodas, • Pagrindinis plotas, • Bendras plotas (bendras pagal sutartį

suteiktas plotas) (kv. m.), • Sutarties pasirašymo data, • Sutarties galiojimo pradžia, • Sutarties galiojimo pabaiga, • Sutarties sudarymo pagrindas, • Sutarties nutraukimo pagrindas, • Sutarties nutraukimo data ir numeris.

P

477. Sistemoje turi būti galimybė visuose programos languose rūšiuoti duomenis pagal bet kurį pasirinktą lauką.

P

478. Sistemoje turi būti galimybė vykdyti užklausas pagal visus turto kortelėje esančius laukus kiekviename programos lange, pagal naudotojo poreikius.

P

479. Sistemoje turi būti fiksuojamos duomenų įvedimo ir paskutinio duomenų keitimo datos. Šios datos turi matytis visuose programos languose.

P

480. Sistemoje visuose programos languose, sąrašuose ir P

43

ataskaitose laukai turi būti pateikiami su matavimo vienetais (vnt., m., kv. m. ir t.t.)

481. Turi būti pateikiama ataskaitos suformavimo data. P 482. Sistemoje turi būti galimybė eksportuoti ataskaitas ir

sąrašus Exel formatu. P

Funkciniai reikalavimai Trumpalaikio turto apskaita i





483. Sistemoje turi būti saugoma informacija apie atsargas, trumpalaikį turtą (TT). B

484. Sistemoje turi būti galimybė įvestą sąskaitą susieti su konkrečiu TT gavimu. B

485. Sistemoje turi būti galimybė vienu dokumentu užpajamuoti/nurašyti norimą kiekį TT vienetų. B

486. Sistemoje turi būti galimybė registruoti TT grąžinimo operacijas. B

487. Sistemoje turi būti galimybė atlikti šias su TT susijusias operacijas:

• TT pajamavimą, • TT nurašymą, • TT vidinį judėjimą, • TT vertės sumažinimą.

B

488. Sistemoje turi būti galimybė TT likučiams įvertinti naudoti FIFO arba konkrečių kainų metodus. B

489. Sistemoje turi būti galimybė aprašyti neribotą matavimo vienetų skaičių. B

490. Sistemoje turi būti galimybė TT priskirti įvairius grupavimo požymius. B

491. Sistemoje turi būti galimybė TT vienetui priskirti kelis finansavimo šaltinius, programas, priemones, valstybės funkcijas, ekonomines klasifikacijas.

B

492. Sistemoje turi būti galimybė apskaityti TT balansinėse ir nebalansinėse sąskaitose. B

Trumpalaikio turto judėjimo apskaita




493. Sistemoje turi būti galimybė perduoti TT į eksploataciją. B

494. Sistemoje turi būti galimybė TT perduoti iš vieno materialiai atsakingo asmens kitam. B

495. Sistemoje turi būti galimybė perkelti TT iš padalinio į padalinį ir atspausdinti perkėlimo aktą. B

496. Sistemoje turi būti galimybė TT judėjimą registruoti B

44

skirtingais matavimo vienetais. 497. Sistemoje turi būti galimybė nurašyti TT išduodant

naudoti, t.y. iš balansinės sąskaitos perkeliant į nebalansinę.

498. Sistemoje turi būti galimybė vesti kiekinę finansiškai nurašyto TT apskaitą, nurodant konkretų materialiai atsakingą asmenį ir nurodyti tokio turto vertę kontrolės tikslais.

B

499. Sistemoje turi būti galimybė registruoti atsargų inventorizacijos duomenis, suformuoti inventorizacijos aprašus, ataskaitas ir kitus inventorizacijos dokumentus.

B

500. Sistemoje turi būti galimybė pagal poreikį reikiamai datai formuoti apyvartos žiniaraščius pagal materialiai atsakingą asmenį, skyrių, TT grupę, balansines/nebalansines sąskaitas, dimensijas.

B

501. Sistemoje turi būti galimybė pagal poreikį reikiamai datai formuoti TT likučių žiniaraščius pagal buhalterines sąskaitas, materialiai atsakingus asmenis, skyrių, TT grupę, dimensijas.

B

Funkciniai reikalavimai Personalo apskaitai, darbo laiko apskaitai ir darbo užmokesčio skaičiavimui

Nr. Reikalavimas Privalo-

mumas (B, P)



502. Sistemoje personalo modulyje turi būti galimybė registruoti šių tipų sutartis:

• Darbo sutartis; • Potvarkis (valstybės tarnautojo); • Autorinė sutartis; • Tarybos narys; • Mokytojo darbo sutartis (tarifinio atlygio

skaičiavimui).

B

503. Sistemoje turi būti galimybė užregistruoti pilną organizacijos etatų sąrašą (taip pat ir einamuoju metu laisvus etatus).

B

504. Sistemoje turi būti galimybė prie etato nurodyti sąmatą, iš kurios turi būti mokamas atitinkamą etatą užimančio darbuotojo darbo užmokestis (turi būti galimybė nurodyti sąmatą ir prie laisvų etatų).

B

505. Sistemoje turi būti galimybė saugoti etatams priskirtas pareigines instrukcijas bei jų kitimo istoriją.

B

506. Sistema turi pateikti visą informaciją apie darbuotoją (vardas, pavardė, asmens kodas ir kt. duomenis saugomus asmens kortelėje).

B

507. Sistema turi pateikti informaciją apie darbuotojų išsilavinimą, mokslo laipsnius ir išklausytus

B

45

kvalifikacijos kėlimo kursus bei kitus mokymus. 508. Sistema turi pateikti informaciją apie ankstesnes

darbovietes. B

509. Sistema turi pateikti darbuotojų informaciją apie susijusius asmenis: sutuoktinius, vaikus, išlaikytinius. B

510. Sistema turi sudaryti galimybę įvesti duomenis apie darbuotojų įgytą kvalifikaciją, kompetenciją. B

511. Sistemoje turi būti galimybė registruoti suderintus darbuotojo asmens dokumentus: pasas, Sodros pažymėjimas, diplomas, mokymų ar kursų baigimo pažymėjimai, vairuotojo pažymėjimas ir kiti galimi dokumentai. Registruojamų dokumentų kiekis vienam darbuotojui neturi būti ribojamas.

B

512. Sistemoje turi būti galimybė saugoti bet kokius asmens dokumentus elektronine forma. B

513. Sistemoje turi būti galimybė spausdinti darbuotojo pažymėjimą. B

514. Sistemoje turi būti pateikiama informacija apie laisvus ir užimtus etatus. B

515. Sistemoje turi būti registruojami ir pateikiami duomenys apie darbuotojų paskyrimus į pareigas (į laisvas pareigybes), atleidimus iš užimamų pareigų, perkėlimus į kitas pareigas tame pačiame ar kitame skyriuje. Sistemoje turi būti išsaugoma visa pareigų pasikeitimų istorija.

B

516. Sistemoje turi būti registruojami ir pateikiami duomenys apie valstybės tarnautojui nustatomą pareiginį atlyginimą, avansą, priedus.

B

517. Atlyginimas turi būti nustatomas įstatymuose nustatyta tvarka kaip koeficientas nuo šių dydžių:

• Pareiginės algos bazinis dydis; • Bazinė mėnesinė alga (BA); • Minimalią valstybės tarnautojų mėnesinę algą

(MMA). Darbuotojams nustatytas atlyginimas turėtų automatiškai pasikeisti pakeitus atitinkamų dydžių reikšmes.

B

518. Sistemoje turi būti galimybė darbuotojams nurodyti valandinį atlygį arba mėnesinį atlyginimą fiksuota suma. Prie darbuotojo turi būti matoma visa jam nustatyto atlyginimo kitimo istorija.

B

519. Sistemoje turi būti galimybė nurodyti darbuotojui priedus už stažą ir klasę. B

520. Sistemoje turi būti galimybė nurodyti dokumentinį pagrindą-įsakymą darbuotoją skiriant į pareigas, perkeliant į kitas, atleidžiant iš pareigų, nustatant ar keičiant atlyginimą, išleidžiant atostogų ar skiriant komandiruotę.

B

521. Sistemoje turi būti galimybė MS Word formatu pateikti sistemoje saugomą informaciją šių tipų dokumentuose:

B

46

• įsakymus dėl paskyrimo ar perkėlimo į pareigas;

• atleidimo; • atlyginimo dydžio nustatymo; • atostogų; • komandiruotės; • darbo sutartį ir kitas tipines sutartis.

522. Sistema turi leisti patiems naudotojams apsirašyti įsakymų ir sutarčių šablonus B

523. Sistemoje turi būti vedama atostogų apskaita: • nurodomas laikotarpis, už kurį suteikiamos

atostogos; • darbuotojams suteikiamos kasmetinės

atostogos, specialaus tipo atostogos (motinystės ir kt.), papildomos kasmetinės atostogos (už nepertraukiamą darbo stažą);

• nurodomi atšaukimai iš atostogų; • spausdinami atostoginių lapeliai; • pateikiama neišnaudotų atostogų informacija

bet kuriai datai.

B

524. Turi būti galimybė personalo suvestą atostogų informaciją perkelti į darbo laiko apskaitos žiniaraštį. B

525. Sistemoje turi būti sudaryta galimybė vesti komandiruočių ir kitų neatvykimų į darbą apskaitą, automatiškai perkeliant šią informaciją į darbo laiko žiniaraštį.

B

526. Sistemoje turi būti galimybė išvesti darbuotojų asmeninius, pareigų, atlyginimų duomenis šalių suderintomis ataskaitomis MS Excel formatu.

B

527. Sistemoje turi būti registruojamos planinės nedarbo dienos (švenčių dienos). B

528. Sistemoje turi būti galimybė sudaryti darbo grafikus. B 529. Sistemoje turi būti galimybė nurodyti darbo grafiką

kiekvienam darbuotojui individualiai B

530. Sistemoje turi būti pildomi, tvirtinami padalinio darbo laiko apskaitos žiniaraščiai. B

531. Žiniaraštyje turi būti galimybė pildyti nukrypimus nuo nustatyto darbo grafiko (darbas švenčių, poilsio dienomis, komandiruotės, atostogos, liga ir kita). Jeigu darbuotojas dirba pagal nustatytą grafiką, darbo laiko apskaitos žiniaraštis užpildomas automatiškai.

B

532. Žiniaraštyje turi būti galimybė registruoti dirbto laiko informaciją, jei padaliniui nėra sudarytas darbo grafikas.

B

533. Sistema turi užtikrinti suderinamumą tarp darbo laiko apskaitos žiniaraščio duomenų ir atostogų, nedarbingumų ir komandiruočių duomenų.

B

534. Darbo užmokesčio skaičiavimo modulis turi atitikti galiojančius teisės aktus. B

47

535. Darbo užmokesčio modulis turi būti vieningos apskaitos sistemos dalis. Personalo padalinio darbuotojų įvesta informacija turi būti iš karto prieinama buhalterijos darbuotojams.

B

536. Darbo užmokesčio modulio apskaičiuotos sumos turi būti apskaitomos pagal sąmatas. B

537. Darbo užmokesčio modulyje NPD ir PNPD turi būti paskaičiuojamas automatiškai pagal įvestą darbuotojo informaciją (vaikai, darbingumo lygis).

B

538. Sistema turi automatiškai perskaičiuoti PNPD suėjus vaikui 18 metų (arba kol vaikas baigs vidurinę mokyklą).

B

539. Darbo užmokesčio modulyje turi būti galimybė registruoti nedarbingumų lapelių duomenis ir skaičiuoti darbdavio išmokamas nedarbingumo pašalpas.

B

540. Darbo užmokesčio modulyje turi būti skaičiuojamas departamento, skyriaus, padalinių grupės ar atskirai darbuotojo darbo užmokestis.

B

541. Darbo užmokesčio modulyje turi būti galimybė taisyti ir perskaičiuoti darbo užmokesčio skaičiavimus. B

542. Darbo užmokesčio modulis turi skaičiuoti mėnesinį arba valandinį atlyginimą pagal darbuotojams nustatytus atlyginimo dydžius.

B

543. Darbo užmokesčio modulis turi vykdyti avansų skaičiavimą ir išmokėjimą. B

544. Darbo užmokesčio modulis turi automatiškai skaičiuoti atlyginimą atsižvelgdamas į darbo laiko apskaitos žiniaraščio duomenis (už darbą švenčių, poilsio dienomis, viršvalandžius ir kita).

B

545. Darbo užmokesčio modulis turi skaičiuoti apmokėjimą už atostogas remiantis personalo padalinio darbuotojų suvesta atostogų informacija.

B

546. Darbo užmokesčio modulyje turi būti galimybė vykdyti tarpinius nurodytų sumų skaičiavimus ir formuoti tarpinius išmokėjimus bet kuriuo metu.

B

547. Darbo užmokesčio modulis turi skaičiuoti kompensacijas už nepanaudotas atostogas ir išeitines išmokas.

B

548. Darbo užmokesčio modulyje turi būti galimybė kompensacijas už nepanaudotas atostogas ir išeitines išmokas paskaičiuoti ateinančiam mėnesiui atleidžiamam darbuotojui pagal sekančio mėnesio parametrus.

B

549. Darbo užmokesčio modulis turi skaičiuoti darbo užmokestį keliose pareigose dirbantiems darbuotojams. B

550. Darbo užmokesčio modulis turi skaičiuoti darbo užmokestį pagal vieną sutartį iš kelių sąmatų eilučių. B

551. Darbo užmokesčio modulis turi automatiškai skaičiuoti gyventojų pajamų mokestį, valstybinio socialinio draudimo įmokas, privalomo sveikatos draudimo įmokas.

B

552. Gyventojų pajamų mokestį, valstybinio socialinio B

48

draudimo įmokas, privalomo sveikatos draudimo įmokas vienam darbuotojui sistema turi paskaičiuoti atskirai pagal skirtingas darbo sutartis, ir pagal atskiras sąmatas.

553. Darbo užmokesčio modulyje turi būti galimybė taikyti vienkartines ar periodines atskaitomas sumas (vykdomiesiems raštams, alimentams, gyvybės draudimui, kitų rūšių atskaitomoms sumoms) bei nurodyti atskaitytų sumų išmokėjimų tvarką.

B

554. Darbo užmokesčio modulyje turi būti galimybė taikyti vienkartines ar periodines priskaitomas sumas (priedai, premijos ir kitų rūšių priskaitomos sumos).

B

555. Darbo užmokesčio modulyje turi būti galimybė vykdyti papildomų priskaitomų sumų išmokėjimą iš kitos sąmatos negu išmokamas darbuotojo apmokėjimas už dirbtą laiką.

B

556. FVAS darbo užmokesčio modulyje valstybės tarnautojams priedas už stažą turi būti perskaičiuojamas automatiškai pasikeitus stažui.

B

557. Darbo užmokesčio modulyje turi būti galimybė registruoti koreguojančias priskaitomas sumas už praeitus laikotarpius. Jos turi būti paskaičiuojamos pagal nurodytu praeities laikotarpiu galiojusias skaičiavimo taisykles.

B

558. Darbo užmokesčio modulyje turi būti sudaryta galimybė sukurti šių rūšių mokėjimus:

• mokėjimo pavedimus, • grupinius mokėjimo pavedimus ir jų sąrašus, • kasos išlaidų orderius.

B

559. Darbo užmokesčio modulyje turi būti galimybė mokėjimus pervesti į kelias darbuotojų banko sąskaitas pervedant išmokamas sumas dalimis.

B

560. Darbo užmokesčio modulyje turi būti galimybė mokėjimus pervesti į įvairių bankų sistemas, paruošiant pavedimų failus bankų reikalaujamu formatu.

B

561. Darbo užmokesčio modulis turi spausdinti darbuotojams suformuotų išmokų sąrašus. B

562. Sistemoje darbo užmokesčio modulyje turi būti realizuotas vidutinio darbo užmokesčio skaičiavimas pagal kiekvieną darbo sutartį, bei sąmatos eilutę atskirai (jei reikia, vienos sutarties skirtingi VDU skirtingoms sąmatoms).

B

563. Darbo užmokesčio modulyje turi būti pateikiamos atidėjimų atostogoms sumos, paskaičiuotos pagal darbuotojų neišnaudotų atostogų rodiklius.

B

564. Darbo užmokesčio modulyje turi būti galimybė išvesti darbuotojo darbo užmokesčio skaičiavimo rezultatus MS Excel formatu.

B

565. Darbo užmokesčio modulis turi pateikti valstybinio socialinio draudimo įmokų pasiskirstymo ataskaitą pagal darbuotojų kategorijas ar subsąskaitų grupes, pagal priskaitymų datą.

B

49

566. Sistema turi paruošti „Sodros“ formas FFDATA formatu, apibrėžtu kompiuterinei programai ABBYY eFormFiller.

B

567. Sistema turi paruošti statistines ataskaitas FFDATA formatu, apibrėžtu kompiuterinei programai ABBYY eFormFiller. Turi būti galimybė paruošti atskiras ataskaitas statistikos departamentui pagal skirtingus pagrindinės veiklos kodus.

B

568. Darbo užmokesčio modulyje turi būti galimybė pateikti paskaičiuoto darbo užmokesčio informaciją pagal sąmatas arba pagal bet kurias pasirinktas dimensijų (lėšos, programa, valstybės funkcija) reikšmes.

B

569. Darbo užmokesčio modulyje turi būti ruošiamas išmokėjimo žiniaraštis pagal sąmatas. B

570. Darbo užmokesčio modulyje turi būti realizuotas mėnesio uždarymo mechanizmas neleidžiantis keisti uždaryto mėnesio duomenų.

B

571. Sistemoje darbo užmokesčio modulyje turi būti galimybė skaičiuoti mokytojų tarifinį darbo užmokestį pagal Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro įsakymą „Dėl Švietimo įstaigų darbuotojų ir kitų įstaigų pedagoginių darbuotojų darbo apmokėjimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (2009 12 14 Nr. ISAK-2711 ).

B

572. Sistemoje darbo užmokesčio modulyje turi būti tarifikuojamos visos papildomos mokytojų darbo užmokesčio dalys, tokios kaip už pasiruošimą pamokoms, už vadovavimą klasei, už kitus papildomus darbus.

B

573. Sistemoje darbo užmokesčio modulyje tarifikuojamas mokytojų darbo užmokesčio koeficientas turi būti paskaičiuojamas naudotojui įvedus pradinių savaitinių valandų skaičių, t.y. naudotojui neturi reikėti įvesti papildomų tarifikuojamų darbo užmokesčio dalių.

B

574. Sistemoje darbo užmokesčio modulyje tarifikuojamas mokytojų darbo užmokestis turi keistis automatiškai pasikeitus darbuotojo stažui.

B

575. Sistemoje darbo užmokesčio modulyje turi būti šie tarifikacijai naudojami klasifikatoriai:

• Dalykai; • Pagrindinių koeficientų lentelė 18 kontaktinių

valandų savaitei.

B

576. Sistemoje darbo užmokestyje turi būti galimybė dalykų klasifikatoriuje įvesti šiuos požymius, reikalingus tarifinio mokytojų atlygio paskaičiavimui:

• Kontaktinių valandų skaičius per savaitę; • Priedas už spec. poreikius; • Priedas už 11-12 klases; • Priedas už pasiruošimą pamokoms; • Priedas už vadovavimą klasei;

B

50

• Priedas už papildomus darbus; • Tarifikacijos koeficientai už sąsiuvinių

taisymą pagal klasių grupes. 577. Sistemoje turi būti galimybė nurodyti darbuotojui

pedagoginį darbo stažą, išsilavinimą, suteiktą kategoriją, valandinį savaitės krūvį, dalyką kurį dėsto, klasę kuriai dėsto.

B

578. Sistemoje turi būti galimybė pagal darbo užmokesčio skaičiavimo žiniaraštį parengti mokėjimo pavedimus su visais detalizuojančiai požymiais VMI (gyventojų pajamų mokestis), SODRAI.

B

579. Sistemoje turi būti galimybė darbo užmokesčio mokėjimo dokumentus automatizuotai perkelti į mokėjimo pavedimų registrą su visais biudžeto vykdymui reikalingais dimensijų deriniais.

B

580. Sistemoje darbo užmokesčio modulyje turi būti galimybė sudaryti atskiras darbo užmokesčio priskaitymo- atskaitymo suvestines (memorialinius orderius) pagal atskirus finansavimo šaltinius, atskiras sąmatas.

B

Funkciniai reikalavimai t ėvų įnašų apskaitai




581. Sistemoje sumos už ugdymo bei maitinimo paslaugas turi būti apskaičiuojamos automatiškai pagal aprašytas skaičiavimo taisykles.

B

582. Sistemoje turi būti galimybė skaičiuoti avansines sumas už maitinimą. B

583. Sistemoje turi būti perskaičiuojama maitinimo suma pagal faktinius žiniaraščio duomenis lyginant su apskaičiuota avansine suma

B

584. Sistemoje turi būti galimybė atsakingam vartotojui tvarkyti maitinimo įkainių klasifikatorių. B

585. Sistemoje turi būti galimybė vaikui priskirti individualų maitinimo kodą, lengvatos procentą bei jo galiojimo datas.

B

586. Sistemoje turi būti galimybė skirti vaikui skirtingus lengvatos procentus ugdymo ir maitinimo paslaugoms. B

587. Sistema turi suformuoti mokėtiną kvitą kiekvienam vaikui, tame pačiame kvite turi būti pateikta informacija apie įsiskolinimą už praėjusius laikotarpius.

B

588. Sistema automatiškai turi siųsti kvitus apmokėjimui nustatyta forma elektroniniu paštu ugdymo įstaigai. P

589. Sistemoje importavus banko išrašą, turi būti automatiškai sudengta gautina suma už vaiką su banko išrašo duomenimis, jeigu banko išraše yra nurodytas mokėtojo kodas.

B

51

590. Sistemoje priskaitymai už ugdymo paslaugas automatiškai turi būti pripažinti jų apskaičiavimo laikotarpio pajamomis.

B

591. Sistemoje priskaitymai už maitinimo paslaugas automatiškai turi būti pripažinti ateinančio laikotarpio pajamomis, jei skaičiuojamos avansinės sumos už maitinimą.

B

592. Sistemoje automatiškai perskaičiuojant maitinimo paslaugas, turi būti iškeliama suma iš ateinančio laikotarpio pajamų į pajamas.

P

593. Sistemoje turi būti galimybė formuoti kvituose BAR kodus, kurie naudojami atsiskaitant . B

Funkciniai reikalavimai maisto produkt ų apskaitai




594. Sistemoje turi būti saugoma papildoma valgiaraštyje pateikiama informacija (maitinamų asmenų kategorija ir kiekis).

B

595. Sistemoje maisto produktų nurašymas turi būti realizuotas FIFO principu. B

596. Sistemoje turi būti galimybė nurašyti produktus pagal konkrečius pajamavimus (maisto grąžinimas tiekėjui). B

597. Sistemoje turi būti galimybė pajamuojant maisto produktus, visus detalizuojančius požymius parinkti pagal naudotojo įvestus ruošinius, kurie turi būti taikomi visam maisto produktų pajamavimo dokumentui taip supaprastinant pajamavimo procesą.

B

598. Sistemoje turi būti galimybė automatiškai perkelti maisto produktų pirkimo dokumentus į pinigų modulį ir taip suformuojant mokėtiną sumą tiekėjui.

B

599. Sistemoje turi būti galimybė perkelti maisto produktų nurašymo dokumentų informaciją į Didžiosios knygos registrus.

B

600. Sistema turi formuoti maisto produktų apyvartos ataskaitas pagal lėšas. B

601. Sistema turi formuoti šias analizės ataskaitas: maitinimo išlaidos, faktinės išlaidos (faktinių išlaidų palyginimas su išlaidomis pagal normas).Ataskaitos turi būti formuojamos pagal maitinamų asmenų kategorijas.

B

52

Reikalavimai privalomų Sistemos ataskaitų paketui

Finansinės ataskaitos

Nr. Ataskaitos pavadinimas/Kodas Privalomumas

(B, P) Savybės atitikimas (S, M, N)

602. Turi būti realizuotos visos privalomos ataskaitos, numatytos LR finansų ministro patvirtintuose Viešojo sektoriaus apskaitos ir finansinės atskaitomybės standartuose.

B

603. Finansinės būklės ataskaita B 604. Veiklos rezultatų ataskaita B 605. Pinigu srautu ataskaita B 606. Grynojo turto pokyčių ataskaita B 607. Aiškinamojo rašto lentelės

(Tame tarpe 20 VSAFAS 4 priedas, 25 VSAFAS 1 priedas)

P

Biudžeto vykdymo ataskaitos ir patvirtintų biudžetų formos Nr. Ataskaitos pavadinimas Privalomumas


608.Biudžeto išlaidų sąmatos įvykdymo ataskaita (2 forma). B

609.Debetinio ir kreditinio įsiskolinimo ataskaita (4 forma). B 610.Pažyma dėl lizingo (finansinės nuomos) ir pirkimo

išsimokėtinai įsipareigojimų (4 formos priedas). B

611.Pažyma pranešimas apie biudžeto asignavimų pakeitimus. B

612.Biudžeto išlaidų sąmatos įvykdymo ataskaita (2 forma). Ataskaita turi būti formuojama pagal nustatymus, kuriuos lengvai gali konfigūruoti apskaitos specialistas.

B

613.Asignavimų paskirstymas pagal ketvirčius (BFP-1). Ataskaita turi būti formuojama pagal nustatymus, kuriuos lengvai gali konfigūruoti apskaitos specialistas.

B

614.Savivaldybės biudžeto įvykdymo forma (Forma Nr.1 pajamų). Ataskaita turi būti formuojama pagal nustatymus, kuriuos lengvai gali konfigūruoti apskaitos specialistas.

B

615.Savivaldybės biudžeto įvykdymo forma (Forma Nr.1 išlaidų). Ataskaita turi būti formuojama pagal nustatymus, kuriuos lengvai gali konfigūruoti apskaitos specialistas.

B

616.Savivaldybės biudžeto išlaidų sąmatos įvykdymo forma (Forma Nr. 2 sav) Tiek detalias (pa-gal valstybės funkciją, lėšas, programą), tiek sumines pagal parinktas sumines reikšmes. Ataskaita turi būti formuojama pagal nustatymus, kuriuos lengvai gali

B

53

konfigūruoti apskaitos specialistas. 617.Savivaldybės biudžeto pajamos ir jų paskirstymas

pagal ketvirčius (SB -1). Ataskaita turi būti formuojama pagal nustatymus, kuriuos lengvai gali konfigūruoti apskaitos specialistas.

B

618.Savivaldybės biudžeto asignavimai pagal valstybės funkcijas ir jų paskirstymas pagal ketvirčius (SB -2). Ataskaita turi būti formuojama pagal nustatymus, kuriuos lengvai gali konfigūruoti apskaitos specialistas.

B

619.Sistemoje SB-2 ataskaita turi būti formuojama pagal naudotojo parenkamas lėšas. B

620.Savivaldybės biudžeto asignavimų planas (SB-3). Ataskaita turi būti formuojama pagal nustatymus, kuriuos lengvai gali konfigūruoti apskaitos specialistas.

B

621.Sistemoje SB-4 ataskaita turi būti formuojama pagal naudotojo parenkamas lėšas. B

622.Savivaldybės biudžeto asignavimų paskirstymas pagal ketvirčius (SB-4). Ataskaita turi būti formuojama pagal nustatymus, kuriuos lengvai gali konfigūruoti apskaitos specialistas.

B

Sistemoje SB-5 ataskaita turi būti formuojama pagal naudotojo parenkamas lėšas. B

623.Biudžeto asignavimai valstybinėms (valstybės perduotoms savivaldybėms) funkcijoms atlikti (SB-5). Ataskaita turi būti formuojama pagal nustatymus, kuriuos lengvai gali konfigūruoti apskaitos specialistas.

B

Biudžeto vykdymo ataskaitų ir patvirtintų biudžetų formų eksportas nustatytais formatais Nr. Ataskaitos pavadinimas Privalomumas


624. Sistemoje turi būti galimybė eksportuoti ataskaitą Savivaldybės biudžeto įvykdymo forma (Forma Nr.1 pajamų) LRFM nustatytu MS Excel formatu. Ataskaita turi būti formuojama pagal nustatymus, kuriuos lengvai gali konfigūruoti apskaitos specialistas.

B

625. Sistemoje turi būti galimybė eksportuoti ataskaitą Savivaldybės biudžeto įvykdymo forma (Forma Nr.1 išlaidų) LRFM nustatytu MS Excel formatu. Ataskaita turi būti formuojama pagal nustatymus, kuriuos lengvai gali konfigūruoti apskaitos specialistas.

B

626. Sistemoje turi būti galimybė eksportuoti ataskaitą Savivaldybės biudžeto išlaidų sąmatos įvykdymo forma (Forma Nr. 2 sav) LRFM nustatytu MS Excel formatu. Ataskaita turi būti formuojama pagal nustatymus, kuriuos lengvai gali konfigūruoti apskaitos specialistas.

B

627. Sistemoje turi būti galimybė eksportuoti ataskaitą Savivaldybės biudžeto pajamos ir jų paskirstymas pagal ketvirčius (SB -1) LRFM nustatytu MS Excel

B

54

formatu. Ataskaita turi būti formuojama pagal nustatymus, kuriuos lengvai gali konfigūruoti apskaitos specialistas.

628. Sistemoje turi būti galimybė eksportuoti ataskaitą Savivaldybės biudžeto asignavimai pagal valstybės funkcijas ir jų paskirstymas pagal ketvirčius (SB -2) LRFM nustatytu MS Excel formatu. Ataskaita turi būti formuojama pagal nustatymus, kuriuos lengvai gali konfigūruoti apskaitos specialistas.

B

629. Sistemoje turi būti galimybė eksportuoti ataskaitą Savivaldybės biudžeto asignavimų planas (SB-3) LRFM nustatytu MS Excel formatu. Ataskaita turi būti formuojama pagal nustatymus, kuriuos lengvai gali konfigūruoti apskaitos specialistas.

B

630. Sistemoje turi būti galimybė eksportuoti ataskaitą Savivaldybės biudžeto asignavimų paskirstymas pagal ketvirčius (SB-4) LRFM nustatytu MS Excel formatu. Ataskaita turi būti formuojama pagal nustatymus, kuriuos lengvai gali konfigūruoti apskaitos specialistas.

B

631. Sistemoje turi būti galimybė eksportuoti ataskaitą Biudžeto asignavimai valstybinėms (valstybės perduotoms savivaldybėms) funkcijoms atlikti (SB-5) LRFM nustatytu MS Excel formatu. Ataskaita turi būti formuojama pagal nustatymus, kuriuos lengvai gali konfigūruoti apskaitos specialistas.

B

Statistikos ataskaitos Nr. Ataskaitos pavadinimas Privalomumas


632. Valstybės turto ataskaita (VT-01). B 633. Savivaldybės turto ataskaita (VT-02) B

Personalo apskaitos, darbo laiko, darbo užmokesčio ataskaitos Nr. Ataskaitos pavadinimas Privalomumas


634. Pranešimas apie apdraustųjų valstybinio socialinio draudimo pradžią (1-SD). B

635. Pranešimas apie motinai (įmotei), tėvui (įtėviui) arba vaiko globėjui suteiktas (atšauktas) atostogas vaikui prižiūrėti (9-SD).

B

636. Pranešimas apie apdraustųjų nedraudiminius laikotarpius (12-SD). B

637. Analitinės personalo ataskaitos: per nurodytą laikotarpį atleisti ir priimti darbuotojai, sąrašą paskirstant pagal padalinius ir mėnesius, ketvirčius ar metus.

P

55

638. Ataskaitos apie darbuotojų pasiskirstymą pagal padalinius ir darbuotojų kategorijas. P

639. Ataskaitą apie stažą darbe ir valstybės tarnyboje. P 640. Ataskaita, apie papildomas kasmetines atostogas už

nepertraukiamą darbo stažą. P

641. Ataskaita apie neišnaudotų atostogų likutį bet kuriai dienai. P

642. Darbo laiko apskaitos žiniaraštis padaliniams arba visai organizacijai. P

643. Ataskaitą apie darbuotojų dirbtą laiką pagal nurodytus darbo tipus. P

644. Dirbto laiko padaliniuose suvestines. P 645. Metinė A klasės išmokų, nuo jų išskaičiuoto ir

sumokėto pajamų mokesčio deklaracija (FR0573 ir FR0573A). Eksportas FFDATA formatu, apibrėžtu kompiuterinei programai ABBYY eFormFiller.

B

646. Mėnesinė gyventojų pajamų mokesčio nuo A klasės pajamų deklaracija (FR0572A). Eksportas FFDATA formatu, apibrėžtu kompiuterinei programai ABBYY eFormFiller.

B

647. Pranešimas apie apdraustųjų socialiniu draudimu įmokas (SAM). Eksportas FFDATA formatu, apibrėžtu kompiuterinei programai ABBYY eFormFiller.

B

648. Pranešimas apie atleidžiamus darbuotojus (2-SD). Eksportas FFDATA formatu, apibrėžtu kompiuterinei programai ABBYY eFormFiller.

B

649. Darbo apmokėjimo ataskaita (DA-01). P 650. Darbuotojų apmokėjimo pagal darbo užmokesčio dydį

ataskaita (DA-05). P

651. Darbo sąnaudų statistinio tyrimo ataskaita (DS-01). P 652. Avanso, darbo užmokesčio, atostoginių, atleidžiamų

darbuotojų atlyginimų žiniaraščiai išmokėjimui per kasą.

B

653. Darbo užmokesčio lapeliai. B 654. Metinė darbuotojo kortelė. B 655. Atostoginių suteikimo lapelis. B 656. Nedarbingumo pašalpų skaičiavimo ataskaitą. P 657. Memorialinis orderis Nr. 5. B 658. Darbo užmokesčio apskaitos žiniaraštis (kuriame

rodomos ir priskaičiuotos ir išskaičiuotos sumos) pateikiantis informacija pagal atskiras sąmatas už mėnesį arba kitą nurodytą laikotarpį.

B

659. Pažymą darbo biržai apie asmenis, įdarbintus pagal darbo sutartį viešiesiems darbams atlikti. B

660. Sumų suvestinė pagal sąmatas konkrečiam padaliniui arba visai organizacijai. B

661. Darbo užmokesčio modulis turi spausdinti kontrolines ataskaitas:

• darbuotojams pervedamos sumos; • darbuotojai, kuriems nepaskaičiuotas darbo

užmokestis;

B

56

• darbuotojo žiniaraščio korekcijos, atliktos po skaičiavimo;

• darbuotojai, kurių alga mažesnė už minimalią; • darbuotojų banko kortelių numeriai; • neapskaičiuoti atostoginiai; • atleistiems darbuotojams įvestos priskaitomos

sumos; • darbuotojai, turintys skolų; • darbuotojai, kuriems nenurodytas NPD.

662. Valstybės valdžios, valdymo, teisėsaugos, vidaus reikalų, saugumo, kitų viešosios tvarkos ir visuomenės apsaugos institucijų ir įstaigų etatų ir struktūros plano įvykdymo ataskaita (B-1 forma).

B

663. Pažyma dėl darbo užmokesčio (B-1 formos priedas). B 664. Pranešimas spie asmenis, gaunančius pajamas pagal

autorines sutartis, taip pat apie asmenis, gaunančius pajamas iš sporto ar atlikėjo veiklos (Forma 13-SD), Eksportas FFDATA formatu, apibrėžtu kompiuterinei programai ABBYY eFormFiller.

B

665. Vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio pagal pareigybes suvestinė, reikalinga LR Vyriausybės 2003-04-18 nutarimo Nr.480 reikalavimams vykdyti."

B

Reikalavimai integracijai

Tiekėjas privalo atlikęs detalią analizę ir suderinęs su užsakovu parengtą projektavimo dokumentą sukurti integraciją tarp siūlomos Sistemos ir ARSA bei jos pavaldžių įstaigų šiuo metu naudojamos finansų valdymo ir apskaitos informacinės sistemos „BiudžetasVS“. Integracija turi užtikrinti galimybę pavaldžioms įstaigoms teikti sąmatas ir paraiškas iš „BiudžetasVS“. Nauja Sistema privalo užtikrinti, kad finansavimo, biudžeto sudarymo, tikslinimo ir kiti susiję procesai, netaptų sudėtingesni (pvz., nereikalautų daugiau rankinio darbo) negu yra, kai visos įstaigos naudoja „BiudžetasVS“. Turi būti užtikrintas klasifikatorių ir kitų abiejuose sistemose naudojamų duomenų vientisumas ir integralumas.

Reikalavimai žemės nuomos mokesčio administravimui

Tiekėjas, kartu su ARSA atsakingais asmenimis atlikęs išsamią žemės nuomos mokesčio administravimo funkcinės srities analizę, atsižvelgiant į ARSA specifinius poreikius šioje srityje bei LR galiojančius teisės aktus, privalo parengti (papildyti bei detalizuoti), suderinti su užsakovu detalią žemės nuomos mokesčio administravimo funkcinių reikalavimų specifikaciją bei sukurti siūlomos Sistemos papildomą integruotą dalį, kuri atliktų žemės nuomos mokesčio administravimo uždavinius.


Nr. Reikalavimas 1. Žemės nuomos mokesčio administravimo modulis (nuomos mokesčio modulis) turi užtikrinti

automatizuotą nuomos mokesčio už valstybinę žemę administravimą – sumažinti mokesčio administravimo kaštus ir užtikrinti efektyvesnį nuomos mokesčio už valstybinę žemę savivaldybei

57

priklausančioje teritorijoje surinkimą į savivaldybės biudžetą. Nuomos mokesčio administravimo komponentėje turi būti naudojamos įprastos ir suprantamos dalykinės srities sąvokos ir terminai. Be duomenų tvarkymo ir būtinų skaičiavimo darbų žemės nuomos mokesčio administravimo komponentė turi leisti:

• naudoti išorinių informacinių sistemų duomenis, reikalingus efektyvesniam nuomos mokesčio administravimui užtikrinti (pvz: Nekilnojamojo turto registras, Gyventojų registras, Adresų registras, Juridinių asmenų registras); automatizuoti surenkamųjų sąskaitų išrašų iš mokėjimo įstaigų importą LITAS-ESIS formatu, skirta tvarkyti mokėtojų bankinių operacijų duomenis;

• atlikti masinius ir individualius veiksmus: mokesčio skaičiavimo, mokėtojų informavimo, deklaracijų, kvitų ar kitų duomenų spausdinimus;

2. Žemės nuomos mokesčio administravimo modulyje turi būti užtikrintas Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo, Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimų „Dėl nuomos mokesčio už valstybinę žemę“, kitų galiojančių reikalavimų laikymasis, kiek tai liečia modulio atliekamas funkcijas.

3. Visose žemės nuomos modulio dalyse turėtų būti realizuotos tipinės paieškos, filtravimo, sąrašų pateikimo, sąrašų formavimo bei spausdinimo funkcijos.

Sklypų apskaita

Nr. Reikalavimas 4. Sklypų apskaitos funkcionalumas skirtas saugoti, apdoroti ir pateikti žemės sklypo informaciją. Turi

būti registruojama ši informacija: • informacija apie žemės sklypą ir jo kadastriniai rodikliai,

• sklypo adresai,

• sklypo teisės ir teisių dokumentai,

• sklypo vertės ir kiti duomenys.

5. Turi būti naudotojui lengvai pasiekiama ir patogiai pateikiama visa su konkrečiu žemės sklypų susijusi aktuali informacija:

• mokėtojai (nuomininkai),

• dokumentai,

• deklaracijos ir mokesčiai,

• mokėjimai ir skolos,

• integruoti žemės nuomos mokesčiui apskaičiuoti reikalingi sklypo parametrai.

Žemės nuomos mokesčio mokėtojų apskaita

Nr. Reikalavimas 6. Žemės nuomos mokesčio mokėtojų apskaitos funkcionalumas skirtas saugoti ir pateikti mokesčio

mokėtojo (nuomininko) informaciją. Siekiant patogesnės sistemos, kuri atsižvelgtų į mokesčio mokėtojų specifiką, Mokėtojai turi būti skirstomi į kategorijas pagal asmenų tipus (Fiziniai asmenys ir Juridiniai asmenys).

7. Sistemoje turi būti saugomi įprasti fizinių ir juridinių asmenų duomenys, kontaktinė bei mokėjimams skirta informacija. Kita su žemės nuomos mokesčio mokėjimų susijusi aktuali informacija naudotojų patogumui turi būti suskirstyta pagal grupes ir lengvai pasiekiama tiesiogiai iš mokėtojo kortelės. Pavyzdžiui:

• sklypai,

58

• dokumentai,

• deklaracijos ir mokesčiai,

• mokėjimai ir skolos.

Žemės nuomos mokesčio administravimo modulio nustatymai

Nr. Reikalavimas 8. Žemės nuomos mokesčio administravimo funkcionalumas turi leisti nustatyti pagrindinius sistemos

parametrus. Turi būti realizuotos šios pagrindinės nustatymų grupės: • Skaičiavimo parametrai – apmokestinamo sklypo parametrai (vertė, plotas, apmokestinimas

laikotarpis).

• Tarifai – mokesčio tarifai turi būti aprašomi priklausomai nuo sklypo charakteristikų (atributų): vertės zonos, sklypo paskirties bei naudojimo būdo.

• Lengvatos – aprašomos priklausomai nuo mokesčio mokėtojo savybių.

Žemės nuomos mokesčio skaičiavimas

Nr. Reikalavimas 9. Žemės mokesčio skaičiavimas turi atitikti galiojantiems Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos ir

mokesčių administravimo įstatymams, vyriausybės nutarimams dėl nuomos mokesčio už valstybinę žemę, kiek tai svarbu atliekamoms funkcijoms įgyvendinti. Specifinė savivaldybės priimta mokesčio administravimo tvarka turi būti realizuojama, naudojant sistemoje aprašytus nustatymus.

10. Sistema turi leisti atlikti įprastą bei rankinį žemės nuomos mokesčio paskaičiavimą. Turi būti realizuoti šie pagrindiniai žemės nuomos mokesčio skaičiavimo atvejai:

• Skaičiavimas – įprasto skaičiavimo metu, mokestis apskaičiuojamas masiniu būdu einamajam mokestiniam laikotarpiui. Mokesčiui apskaičiuoti turi būti naudojami šiam laikotarpiui nustatyti skaičiavimo parametrai ir taisyklės.

Perskaičiavimas (automatizuotas bei rankinis (pavienio įrašo)) – turi būti naudojamas pavienių mokėtojų mokesčio sumos perskaičiavimui, gavus patikslintą informaciją apie deklaruojamą sklypą ar mokėtoją. Žemės nuomos mokesčio deklaravimas

Nr. Reikalavimas 11. Žemės nuomos mokesčio deklaravimo funkcionalumas turi užtikrinti deklaracijų registravimą,

formavimą, tikslinimą bei spausdinimą.

12. Pagal sukurtas, patvirtintas ar anuliuotas deklaracijas, turi būti automatiškai sukuriamos ar anuliuojamos prievolės mokėtojui mokesčių apskaitoje.

13. Turi būti realizuotos šios pagrindinės žemės nuomos mokesčio deklaravimo funkcijos: • Deklaracijų registravimas – sistemoje registruojamos juridinių ir fizinių asmenų pateiktos

deklaracijos.

59

• Formavimas – žemės nuomos mokesčio deklaracijos formuojamos įtraukiant einamojo mokestinio laikotarpio prievoles, ankstesnių mokestinių laikotarpių prievoles, kurios buvo suformuotos per einamąjį mokestinį laikotarpį, ankstesniais mokestiniais periodais.

• Tikslinimas – formuojamos pagalbinės ataskaitos, skirtos užtikrinti deklaracijų formavimo kokybę.

• Tvirtinimas – tvirtinimo metu automatiškai sukuriamos prievolės mokėtojui Mokesčių apskaitoje. Po deklaracijų tvirtinimo visi deklaracijų tikslinimo pakeitimai fiksuojami ir dokumentuojami, draudžiama atlikti tam tikrus masinius veiksmus.

• Spausdinimas – paketinis deklaracijų, mokėjimo kvitų formavimas, spausdinimas.

Žemės nuomos mokesčio apskaita

Nr. Reikalavimas 14. Turi būti realizuotas mokesčių apskaitos ir mokėjimo funkcionalumas skirtas mokėtojų įmokų,

delspinigių ir įsiskolinimų valdymui ir įmokų pasiskirstymui iš savivaldybės surenkamųjų sąskaitų į savivaldybės tvarkomus biudžetus bei fondus.

15. Turi būti realizuotas surenkamųjų sąskaitų išrašų iš mokėjimo įstaigų importas LITAS-ESIS formatu.

Skolų valdymas

Nr. Reikalavimas 16. Skolų valdymo funkcionalumas turi užtikrinti efektyvų skolų administravimą. 17. Sistema turi leisti greitai peržiūrėti kiekvieno nuomininko mokesčio priskaičiavimus, mokėjimus,

delspinigius bei mokesčio einamuosius likučius.

18. Žemės nuomos mokesčio administravimo modulyje turi būti pateikta automatizuota skaičiavimo funkcija, veikianti pagal naudotojo nustatytas taisykles.

19. Esant poreikiui turi būti galima siųsti priminimus apie apskaičiuotus delspinigius, mokesčio sumokėjimo pradelsimą nuomininkams.

Administravimo funkcijos

Nr. Reikalavimas 20. Turi būti realizuotos šios pagrindinės žemės nuomos mokesčio administravimo (sisteminio

administratoriaus) funkcijos: • naudotojų administravimas;

• naudotojų teisių administravimas;

• sistemos nustatymai – įvairūs techniniai sistemos nustatymai;

• kitos funkcijos našiam ir optimaliam sistemos darbui užtikrinti.

FVS ir PVS demonstravimo scenarijai

FVS ir PVS demonstravimo scenarijai ir kiti su jais susiję reikalavimai (demonstravimo procedūra, data, laikas, vieta ir trukmė) perkančiosios organizacijos bus pateikti atlikus diegėjų minimalių kvalifikacinių reikalavimų vertinimą ir tik tiems diegėjams, kurie atitiks minimalius kvalifikacinius vertinimus.

60

Pastabas, pasiūlymus galima teikti iki 2012-06-18 11 val. 00 min. ne tik CVP IS susirašinėjimo priemonėmis, bet ir el. paštu: [email protected]; faks. (8 315) 74716.

Documents

TECHNIN Ė SPECIFIKACIJA · • dalomoji medžiaga (tem ų konspektai, kurie pateikiami mokym ų dalyviams); • mokymo tvarkaraštis. Įgyvendinus veikl ą FVS bus apmokyti 10 asmen