„Tarpukario Lietuvos muzikinė kultūra“

Dr. Judita Žukienė

„Tarpukario Lietuvos muzikinė kultūra“

Kurso pobūdis

Sritis: muzikos istorija

Apimtis: 40 val. – 15 paskaitų medžiagai įsisavinti;

– 25 savarankiškam darbui (papildomos medžiagos studijos, užduočių atlikimas)

Kursas skirtas muzikos mokytojų kvalifikacijai kelti.

Motyvacija

• Susistemintos medžiagos apie tarpukario Lietuvos muzikinę kultūrą trūkumas;

• Naujų šaltinių, susijusių su nagrinėjamu objektu, atsiradimas;• Metodikos, kaip pateikti tokią medžiagą, trūkumas bei kompleksinio

požiūrio į šį lietuvių muzikos istorijos tarpsnį stygius;• Poreikis į jau žinomus dalykus pažvelgti naujai;• Atsivėrusios galimybės medžiagą pateikti naujoje, daugiau

galimybių besimokančiajam suteikiančioje terpėje,• Panašaus kurso dėstymo LMTA patirtis.

Kurso struktūra

Nuotolinio mokymo kursą „Tarpukario Lietuvos muzikinė kultūra“ sudaro metodinių ruošinių paketas. Jį sudaro:

• studijų vadovas; • paskaitų medžiaga; • papildoma studijų medžiaga, skirta kurso užduotims atlikti

bei pasirengti atsiskaitymams:• a) papildomi tekstai,• b) muzikos kūriniai;• užduotys ir prie jų pateikti savikontrolės klausimai;• literatūra – pagrindinės ir papildomos literatūros sąrašas,

nuorodos į interneto šaltinius;• kalendorius.

Studijų vadovas

Studijų vadove siekiama aiškiai ir nuosekliai paaiškinti studijuojančiajam

• ką jis turi žinoti, prieš pradėdamas studijuoti šį modulį,• ką turės išmokti, • kokių įgis gebėjimų arba kuriuos gebėjimus lavins toliau,• kur rasti visą reikiamą informaciją,• kada turi įsisavinti medžiagą ir atlikti užduotis,• kaip atlikti užduotis,• kokie bus taikomi vertinimo kriterijai,• kur rasti papildomos informacijos, tiesiogiai susijusios su kurso

tema,• kur kreiptis, jei iškilo klausimų.

Studijų vadovo struktūra

1. Kurso struktūra ir apimtis2. Mokymosi tikslai3. Numatomi įgyti gebėjimai4. Pradiniai reikalavimai kurso klausytojams5. Modulio ir jo dalių (temų) apžvalga6. Planuojama besimokančiųjų veikla7. Užduotys8. Vertinimo kriterijai9. Pagalbinė medžiaga10. Pagalba besimokantiesiems11. Kurso baigimas

2. Mokymosi tikslai• susipažinti su XX a. I pusės Lietuvos istoriniu ir kultūriniu kontekstu;• išmanyti svarbiausius tarpukario Lietuvos muzikinio gyvenimo

reiškinius (muzikos įstaigų, muzikos kolektyvų kūrimasis ir veikla, dainų švenčių fenomenas, lietuvių atlikėjų pasiekimai), paaiškinti jų susidarymo prielaidas ir reikšmę;

• žinoti svarbiausius 1918-1940 m. Lietuvos muzikos kūrėjus, jų svarbiausias kompozicijas;

• išmokti nustatyti ir vertinti tarpukario Lietuvos kompozitorių kūrybines tendencijas, mokėti apibūdinti jų kūrybos stiliaus bruožus, įvardinti reikšmingiausius jų kūrinius;

• gebėti iš klausos atpažinti ryškiausius to meto muzikos pavyzdžius, juos vertinti;

• susipažinti su papildomais informacijos šaltiniais, naujausia literatūra, susijusia su kurso tema;

• lavinti gebėjimus analizuoti, lyginti, apibendrinti, vertinti;• lavinti kūrybiškumą bei analitinį mąstymą.

6. Planuojama besimokančiųjų veikla

• paskaitų medžiagos studijavimas, • pateiktų muzikos (natų ir garso įrašų pavidalu) nagrinėjimas,• susipažinimas su vaizdiniais pavyzdžiais,• papildomos literatūros studijavimas,• savikontrolės testų atlikimas,• trijų testų atlikimas,• tekstinių (planuojamos dvi) užduočių atlikimas.

10. Pagalba besimokantiesiems

Pagalba besimokantiems gali būti teikiama keliais būdais:

• kreipiantis į kurso kuratorių ar jo asistentus elektroniniu laišku;• rūpimus klausimus sprendžiant su kitais kurso dalyviais diskusijų

skiltyje;• pateikiant kurso studijų kalendorių.

• Kalendoriuje nurodomas visas numatomas kurso studijų laikas, bei atskirų mokymosi etapų baigimo ir užduočių atlikimo laikas. Studijuojant nuotoliniu būdu būtina laikytis kalendoriuje nurodytų terminų, nes jų nesilaikantiems gali būti taikomos įvairios nuobaudos.

Paskaitų medžiaga

Paskaitų medžiagą sudaro keturios dalys:

1. ĮVADAS

2. TARPUKARIO LIETUVOS MUZIKINIS GYVENIMAS

3. XX A. III-IV DEŠIMTMEČIŲ LIETUVIŲ MUZIKINĖ KŪRYBA

4. BAIGIAMOJI DALIS

1. ĮVADAS1.1. Istorinis ir kultūrinis kontekstas1.2. Lietuvių muzika iki 1918-ųjų2. TARPUKARIO LIETUVOS MUZIKINIS GYVENIMAS2.1. Lietuvos istorinė, kultūrinė situacija (1918-1940 m.)2.2. Muzikos įstaigos2.2.1. Valstybės opera2.2.1.1. Pastatymai2.2.1.2. Dirigentai2.2.1.3. Solistai2.2.2. Kauno muzikos mokykla2.2.3. Kauno konservatorija2.2.4. Klaipėdos muzikos mokykla

Savikontrolės testas Nr. 12.3. Koncertinis gyvenimas2.3.1. Orkestrai2.3.2. Atlikėjai2.3.3. Chorai2.4. Dainų šventės2.5. Spauda apie muziką2.6. Muzika Vilniaus krašte

Savikontrolės testas Nr. 2Užduotys3. XX A. III-IV DEŠIMTMEČIŲ LIETUVIŲ MUZIKINĖ KŪRYBA3.1. Lietuvių nacionalinės kompozicijos mokyklos susiformavimas. Muzikos

tautiškumo, modernumo klausimai3.2. Tarpukario Lietuvos kompozitorių kūrybinės tendencijos3.2.1. Konservatyviosios krypties atstovai3.2.1.1. J. Tallat Kelpša3.2.1.3. S. Šimkus3.2.2. Nuosaikieji modernistai3.2.2.1. J. Gruodis

Savikontrolės testas Nr. 33.2.2.2. K. V. Banaitis3.2.2.3. V. Jakubėnas3.2.1.2. J. Karnavičius3.2.3. Avangardistų estetinės nuostatos ir kūryba3.2.3.1. V.Bacevičius3.2.3.2. J. Kačinskas

Savikontrolės testas Nr. 4Užduotys4. BAIGIAMOJI DALIS

Paskaitų medžiaga: ĮVADAS

1. ĮVADAS

1.1. Istorinis ir kultūrinis kontekstas

1.2. Lietuvių muzika iki 1918-ųjų

Paskaitų medžiaga: 2 SKYRIUS2. TARPUKARIO LIETUVOS

MUZIKINIS GYVENIMAS2.1. Lietuvos istorinė, kultūrinė situacija

(1918-1940 m.)2.2. Muzikos įstaigos

2.2.1. Valstybės opera2.2.1.1. Pastatymai2.2.1.2. Dirigentai2.2.1.3. Solistai

2.2.2. Kauno muzikos mokykla2.2.3. Kauno konservatorija2.2.4. Klaipėdos muzikos mokykla

2.3. Koncertinis gyvenimas2.3.1. Orkestrai2.3.2. Atlikėjai2.3.3. Chorai

2.4. Dainų šventės2.5. Spauda apie muziką2.6. Muzika Vilniaus krašte

Paskaitų medžiaga: 3 SKYRIUS3. XX A. III-IV DEŠIMTMEČIŲ LIETUVIŲ

MUZIKINĖ KŪRYBA3.1. Lietuvių nacionalinės kompozicijos

mokyklos susiformavimas. Muzikos tautiškumo, modernumo klausimai

3.2. Tarpukario Lietuvos kompozitorių kūrybinės tendencijos3.2.1. Konservatyviosios krypties atstovai3.2.1.1. J. Tallat Kelpša3.2.1.3. S. Šimkus3.2.2. Nuosaikieji modernistai3.2.2.1. J. Gruodis3.2.2.2. K. V. Banaitis3.2.2.3. V. Jakubėnas3.2.1.2. J. Karnavičius3.2.3. Avangardistų estetinės nuostatos ir kūryba3.2.3.1. V.Bacevičius3.2.3.2. J. Kačinskas

Paskaitų medžiaga: BAIGIAMOJI DALIS

• Tarpukario „jaunieji“ muzikos kūrėjai

• 1939–1940 metai

3.2.3.1. Vytautas Bacevičius

Tai „pirmas kompozitorius Lietuvoje, kuris neša dabartinės europietiškos muzikos kultūros orientaciją“. Taip V. Bacevičių 1932 m. žurnale „Muzikos barai“ apibūdino kompozitorius Jeronimas Kačinskas.

Vytautas Bacevičius (1905–1970) tarpukario Lietuvoje buvo žinomas kaip radikalus modernistas, nesitaikstantis su publikos skoniu, aktyviai propaguojantis naujausias Vakarų Europos muzikinės kūrybos tendencijas visose savo veiklos srityse.

V. Bacevičius buvo pianistas virtuozas, kompozitorius ir muzikas visuomenininkas.

Bacevičių šeima. Ši šeima buvo mišri: tėvas – Vincas Bacevičius – lietuvis, kilęs iš Kazlų Rūdos apylinkių, ir baigęs Veiverių mokytojų seminariją, mama – lenkė, kilusi iš kilmingos šeimos. ...

TRUMPA BIOGRAFIJA. Vytautas Bacevičius gimė Lodzėje (Lenkija). Pirmasis būsimo kompozitoriaus muzikos mokytojas buvo tėvas. 1926 m. V. Bacevičius baigė Lodzės konservatorijos kompozicijos ir fortepijono klases. 1926–1927 m. studijavo Kauno universitete, 1927–1930 m. gyveno Paryžiuje. Studijavo filosofiją Sorbonos universitete, 1928 m. gavo Paryžiaus Rusų konservatorijos diplomą (eksternu išlaikė kompozicijos ir fortepijono egzaminus).

Grįžęs į Lietuvą 1931 m., V. Bacevičius dėstė Kauno muzikos mokykloje, konservatorijoje, kartu su kitais leido žurnalą „Muzikos barai“. 1933 m. savo estetines nuostatas propagavo paties redaguotame ir leistame žurnale „Muzika ir teatras“ (išėjo 3 numeriai). 1932 m. kartu su kitais įkūrė „Muzikininkų progresistų draugiją“, o 1937 m., Lietuvą priėmus į Tarptautinę šiuolaikinės muzikos draugiją (ISCM), tapo šios draugijos Lietuvos sekcijos vadovu.

1939 m. V. Bacevičius išvyko koncertuoti į Pietų Ameriką. Prasidėjus II Pasauliniam karui, kompozitorius į Lietuvą negrįžo. 1940 m. apsigyveno Niujorke (JAV). Dėstė, vedė pamokas, rašė straipsnius, skaitė paskaitas.

LITERATŪRA• Literatūra• Papildoma literatūra• Internetiniai šaltiniai

LITERATŪRA

• Ambrazas, Algirdas, Juozo Gruodžio gyvenimas ir kūryba, Vilnius: Vaga, 1981.

• Bruveris, Jonas, Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006.

• Balys Dvarionas: kūrybos apžvalga, straipsniai ir laiškai, amžininkų atsiminimai, sudarė ir parengė J. Gaudrimas, Vilnius: Vaga, 1982.

• Gaudrimas, Juozas, Iš lietuvių muzikinės kultūros istorijos. 1861–1917, Vilnius: Valstybinė politinės ir mokslinės literatūros leidykla, 1958.

• Gaudrimas, Juozas, Iš lietuvių muzikinės kultūros istorijos. 1917–1940, Vilnius: Mintis, 1964.

• Gudžinskaitė, Eglė, „Aktualios XX a. muzikos formos sampratų tendencijos. Formos genezės tyrimų Vytauto Bacevičiaus kūriniuose fortepijonui teorinis kontekstas“, in: Lietuvos muzikologija V, 2004.

• Jakubėnas, Vladas, „Istorinė lietuvių muzikos apžvalga“, in: Lietuvių enciklopedija, t.15, Lietuva. South Boston: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1968, p. 684–701.

• Jasinskas, Kazys, Koncertinis gyvenimas Lietuvoje 1919–1940, Vilnius: Vaga, 1983.

• Jeronimas Kačinskas: gyvenimas ir muzikinė veikla, straipsniai, laiškai, atsiminimai, sudarė ir tekstus parengė D. Petrauskaitė, Vilnius: Baltos lankos, 1997.

• Juozas Gruodis: straipsniai, laiškai, užrašai, amžininkų atsiminimai, sudarė ir paaiškinimus parašė A. Ambrazas, Vilnius: Vaga, 1965.

• Ir kt.

Internetiniai šaltiniai• Muzikos informacijos ir leidybos centras: http://www.mic.lt/Daug informacijos apie kompozitorius, lietuvių muziką, natas ir įrašus.

• Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejus: http://teatras.mch.mii.lt/ Operos Lietuvoje istorija http:// teatras.mch.mii.lt/Teatras/Operos_teatras.htmLietuvos muzikos istorijos fragmentai http:// teatras.mch.mii.lt/Muzika/Muzikos_istorija.htm

• Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras: http:// www.opera.lt/ Operos Lietuvoje istorija: http:// www.opera.lt/DesktopDefault.aspx?tabID=370

• Miko ir Kipro Petrauskų lietuvių muzikos muziejus: http://www.muziejai.lt/kaunas/muzikos_muziejus.htm

• Savaitraštis „Literatūra ir menas“: http://www.culture.lt/lmenas/

• Savaitraštis „7 meno dienos“: http:// www.culture.lt/7md/

• Žurnalas „Menotyra“: http:// www.maleidykla.katalogas.lt/groups.asp?by_group=1&group=009

• Žurnalas „Muzikos barai“: http:// www.muzikosbarai.lt/visi.htm

Muzikos kūriniai• Juozas Naujalis. „Svajonė“ styginių kvartetui• Juozas Tallat Kelpša. Daina „Kur lygūs laukai“ chorui• Juozas Tallat Kelpša. Harmonizuota lietuvių liaudies daina „Žaliojoj girelėj“• Juozas Tallat Kelpša. Daina „Mano sieloj šiandien šventė“ balsui ir fortepijonui• Stasys Šimkus. Chorinė daina „Lietuviais esame mes gimę“• Stasys Šimkus. Harmonizuota lietuvių liaudies daina chorui „Šermukšnėlė“

• Vladas Jakubėnas. Rapsodija fortepijonui Nr.1 • Vladas Jakubėnas. Styginių kvartetas, I d.• Vladas Jakubėnas. Styginių kvartetas, II d.• Vladas Jakubėnas. Preliudas ir triguba fuga styginiams: Preliudas• Vladas Jakubėnas. Preliudas ir triguba fuga styginiams: Fuga• Jurgis Karnavičius. „Lietuviškoji fantazija“ simfoniniam orkestui• Jurgis Karnavičius. Opera „Gražina“: Gražinos arija, I v.• Jurgis Karnavičius. Opera „Gražina“: Senojo vaidilos daina

• Vytautas Bacevičius. „Pirmas žodis“ fortepijonui• Vytautas Bacevičius. „Elektrinė poema“ simfoniniam orkestrui • Vytautas Bacevičius. „Žvaigždžių“ poema fortepijonui• Vytautas Bacevičius. Poema Nr. 4 op. 10 fortepijonui• Vytautas Bacevičius. Koncertas fortepijonui ir orkestrui Nr. 1• Jeronimas Kačinskas. Nonetas, I d.

Muzikos kūriniai: Vytautas Bacevičius. „Pirmas žodis“ fortepijonui

Užduotys• 1 užduotis: „Tarpukario Lietuvos muzikinis gyvenimas“

Užduoties tipas – testas.

• 2 užduotis: „Tarpukario Lietuvos muzikinio gyvenimo panorama“ Užduoties tipas – rašto darbas.

• 3 užduotis: „Diskusija muzikos tautiškumo klausimu tarpukario spaudoje“Užduoties tipas – rašto darbas.

• 4 užduotis: „Tarpukario Lietuvos kompozitorių kūryba“Užduoties tipas – testas.

• 5 užduotis: „Tarpukario Lietuvos muzika“Užduoties tipas – muzikinis testas.

Užduotys

UŽDUOTIS NR. 1 „TARPUKARIO LIETUVOS MUZIKINIS GYVENIMAS“

Užduoties tipas: Testas

Užduoties turinys: Testą sudaro dvidešimt klausimų

Užduoties atlikimo trukmė: 60 minučių

Medžiaga užduočiai atlikti: Testo klausimai sudaryti remiantis pagrindine paskaitų teksto antrosios dalies („Tarpukario Lietuvos muzikinis gyvenimas“) medžiaga. Tos žinios, kurios pasiekiamos, perėjus į papildomą kurso medžiagos langą (įvairios citatos, detalesnė muzikos kūrinių analizė ir pan.), yra neprivalomos ir teste nėra su jomis susijusių klausimų.Geriau pasirengti šios užduoties atlikimui padeda ir du savikontrolės testai

(Nr. 1 ir Nr. 2), kurie padeda besimokančiajam patikrinti įgytas žinias ir susipažinti su pačiu testo pobūdžiu.

Užduoties tikslas: Šia užduotimi siekiama patikrinti, kaip besimokantieji įsisavino paskaitų medžiagą, ar geba tiksliai ir teisingai atsakyti į pateiktus klausimus.

Vertinimo kriterijai: Vertinimo balas tiesiogiai priklauso nuo teisingų atsakymų kiekio.

Užduotys: testai

Testai

Testai skiriami įgytų žinių patikri-nimui ir įvertinimui.

Trukmė: 60 min.

Turinys: 20 klausimų, pagrįstų vieno skyriaus paskaitų medžiaga.

Pagalba besimokančiajam: parengti 4 savikontrolės testai.

Vertinimas: priklausys nuo to, kiek teisingai/neteisingai bus atsakyta į klausimus

Atsakymo formos gali būti įvairios:

• pasirinkti teisingą atsakymą,• kartais galimi keli teisingi

atsakymai ir juos visus būtina pasirinkti,

• reikės ką nors įrašyti (pvz., datą, pavardę ir pan.).

Užduotys: testai

Muzikinis testas

Trukmė: 30 min.

Turinys: 20 muzikos fragmentų, kuriuos atpažinus, reikės pažymėti pateiktame kūrinių sąraše.

Pagalba besimokančiajam: parengti 2 savikontrolės testai.

Vertinimas: priklausys nuo to, kiek kūrinių buvo atpažinta.

Užduotys: rašto darbai

UŽDUOTIS NR. 2 „TARPUKARIO LIETUVOS MUZIKINIO GYVENIMO PANORAMA“

• Užduoties tipas: rašto darbas

• Užduoties turinys: Vykdydamas šią užduotį besimokantysis turėtų parašyti tekstą, kuriame

glaustai ir motyvuotai apibendrintų įsisavintą paskaitų medžiagos dalį, atsakyti į pateiktą užduoties temą.

Atliekant užduotį būtina naudotis pateikta medžiaga užduočiai atlikti, savo teiginiams pagrįsti pasitelkti citavimą, nuorodas į šaltinius ir pan.

• Užduoties apimtis: 500-600 žodžių

Užduotys: rašto darbai• Medžiaga užduočiai atlikti: šiai užduočiai atlikti besimokantieji turėtų pasitelkti paskaitų medžiagą

(2 dalis) bei „Papildomų tekstų“ skiltyje patalpintą O. Narbutienės straipsnį.

• Užduoties tikslai:patikrinti, kaip studijuojantysis įsisavino antrosios paskaitų

dalies medžiagą, bei skatinti mąstyti analitiškai, įgyti (toliau lavinti) gebėjimus atrinkti svarbiausius su

užduoties tema susijusius muzikos istorijos faktus; gebėti juos nuosekliai išdėstyti, apibendrinti ir daryti

išvadas.

Užduotys: rašto darbaiVertinimo kriterijai

Rašto darbų vertinimas bus atliekamas atsižvelgiant į vertinimo kriterijus, t.y. ar

• tekstas yra numatytos apimties;• jis gvildena suformuluotą užduoties temą;• tekste pateikiami teisingi faktai;• pasirinkti faktai tiesiogiai susiję su tekste nagrinėjama tema;• tekste išdėstytų faktų kiekis yra pakankamas;• faktai bei mintys dėstomi logiškai, nuosekliai;• darbas turi aiškią struktūrą – pradžią (temos pristatymas), dėstymą

(atskleidžiama tema) ir pabaigą/išvadas (apibendrinimai);• darbas atliktas kūrybingai, jame atsiskleidžia besimokančiojo

įgūdžiai tiksliai įvardinti, susieti, palyginti, nustatyti, apibendrinti, analitiškai mąstyti;

• darbas parašytas sklandžia, taisyklinga lietuvių kalba.

Papildomi tekstai

• Juozas Strolia, Trumpa muzikos istorija, Kaunas, 1936, turinys.

• Ona Narbutienė. „Pirmasis nepriklausomybės dešimtmetis (1918-1928) ir muzika“ Kopijuota iš kn. Dailė, muzika ir teatras valstybės gyvenime 1918-1998. Mokslinės konferencijos pranešimai, Vilnius: Vilniaus dailės akademija, Lietuvos muzikos akademija, 1998, p. 88–95.

• Papildomi tekstai užduočiai Nr. 3 atlikti – Juozas Gruodis, „Kaip lietuvių tauta turi ugdyti savo muziką“. – Naujoji Romuva, 1933, Nr. 106. – Jeronimas Kačinskas. „Tautiškos lietuvių muzikos kūrybos klausimai“. – Muzikos barai, 1933, Nr. 2.– Jeronimas Kačinskas. „Lietuvių kompozitorių kūrybos žymės“. – Muzikos barai, 1938, Nr. 3.– Vladas Jakubėnas. „Kaip augo mūsų muzika“. – Lietuvos aidas, 1938-02-15.– Vytautas Bacevičius. „Apie tautišką muziką“. – Naujoji Romuva, 1938, Nr. 8. – Vladas Jakubėnas „Tautinės muzikos klausimais. Atsakymas V. Bacevičiui“. – Naujoji Romuva, 1938, Nr.

14.– Vytautas Bacevičius. „Dar apie tautišką muziką. Atsakymas į atsakymą Vladui Jakubėnui“. – Naujoji

Romuva, 1938, Nr. 15-16.

Juozas Strolia, Trumpa muzikos istorija, Kaunas, 1936, turinys.

Kurso baigimas

Norėdamas gauti kurso baigimo pažymėjimą, kursų dalyvis turi būti• atlikęs visas užduotis, • už kiekvienos užduoties atlikimą gavęs įvertinimą balais, kurių

galutinis vidurkis turi sudaryti ne mažiau kaip 4,6 balo (dešimties balų vertinimo sistemoje)

• ir taip įrodęs, jog pasiekė lauktų rezultatų, įgavo naujų ar pagilino jau turėtas kompetencijas.

„Tarpukario Lietuvos muzikinė kultūra“

AČIŪ UŽ DĖMESĮ