Click here to load reader

Sveikiname 47-osios REHVA Generalinës Asamblëjos ir 6 ... technika (21).pdf · matematinis modeliavimas ir tokio modelio naudojimas ðiuolaikinëmis aukðtosiomis technologijomis

  • View
    0

  • Download
    0

Embed Size (px)

Text of Sveikiname 47-osios REHVA Generalinës Asamblëjos ir 6 ... technika (21).pdf · matematinis...

  • Sveikiname 47-osios REHVA Generalins Asambljos ir 6-osiostarptautins konferencijos Energija pastatams dalyvius!

    Welcome to 47th REHVA General Assembly and 6thConference Energy for buildings

    Welcome to 47th REHVA General Assembly and 6thConference Energy for buildings

    Sveikiname 47-osios REHVA Generalins Asambljos ir 6-osiostarptautins konferencijos Energija pastatams dalyvius!

    2004 M. SPALIO 79 D.

    VILNIUS, LIETUVA

    OCTOBER 79, 2004

    VILNIUS LITHUANIA

  • ILUMIN TECHNIKA

    2004 m. Nr. 3 (Nr. 21)2

    UAB Alfa LavalM. K. iurlionio g. 66LT-03100 VilniusTel. (8~5) 215 00 92

    ALSTOM Lietuva UABRaguvos g. 7LT-44275 KaunasTel. (8~37) 409 440

    UAB Anyki ilumaVairuotoj g. 11,LT-29107 AnykiaiTel. (8~381) 59 165

    UABEkotermijos servisasKaro Ligonins g. 19-2LT-44352 KaunasTel. (8~37) 424 514

    UAB E energijaOdmini g. 8LT-01122 VilniusTel. (8~5) 2685 989

    UAB Grundfos PumpsSmolensko g. 6LT-03201 VilniusTel. (8~5) 2395 430

    UAB Ignalinos ilumostinklaiVasario 16-osios g. 41LT-30112 IgnalinaTel. (8~386) 52 701

    AB Jonavos ilumostinkaiKlaipdos g. 8LT-55169 JonavaTel. (8~349) 52 189

    UAB Kaiiadori ilumaJ. Basanaviiaus g. 42LT-56135 KaiiadorysTel. (8~346) 51 139

    AB Kauno energijaRaudondvario pl. 84LT-47179 KaunasTel. (8~37) 265 253

    AB Klaipdos energijaDans g. 8LT-92109 KlaipdaTel. (8~46) 410 850

    UAB Lazdij ilumaGlyno g. 10LT-67129 LazdijaiTel. (8~318) 51 839

    TB LimatikaBiruts g. 14LT-57175 KdainiaiTel. (8~347) 60 909

    UAB LiteskoJoioni g. 13LT-02300 VilniusTel. (8~5) 2667 500

    UAB Maeiki ilumostinklaiMontuotoj g. 10LT-89101 MaeikiaiTel. (8~443) 98 171

    UAB Molt ilumaMechanizatori g. 7LT-33114 MoltaiTel. (8~383) 51962

    UAB Pakruojo ilumaSaultekio al. 34LT-83133 PakruojisTel. (8~421) 61 139

    AB Panevio energijaSenamiesio g. 113LT-35114 PanevysTel. (8~45) 463 525

    UAB Plungs ilumostinklaiV. Maernio g. 19LT-90142 PlungTel. (8~448) 72 077

    UAB Radvilikio ilumairon g. 3LT-82143 RadvilikisTel. (8~422) 60 872

    UAB Raseini ilumostinklaiPienins g. 2LT-60133 RaseiniaiTel. (8~428) 51 951

    UAB aki ilumostinklaiGimnazijos g. 22/2LT-71116 akiaiTel. (8~345) 60 588

    AB iauli energijaPramons pr. 10LT-78502 iauliaiTel. (8~41) 591 200

    UAB ilals ilumostinklaiMaironio g. 20 b,LT-75137 ilalTel. (8~449) 74 491

    LIETUVOS ILUMOS TIEKJASOCIACIJOS NARI SRAAS

    LIETUVOS ILUMINSTECHNIKOS ININIERIASOCIACIJOSKOLEKTYVINI NARISRAAS

    UAB AgavaGedimino g. 47LT-44242 KaunasTel. (8~37) 20 24 10

    UAB Litesko filialasAlytaus energijaPramons g. 9 AlytusTel. (8~35) 7 72 72

    UAB DanfossSmolensko g. 6LT-03201 VilniusTel. (8~5) 210 57 40

    UAB YglOzo g. 10LT-08200 VilniusTel. (8~5) 237 52 33

    AB Kauno energijaRaudondvario pl.84LT-47179 KaunasTel. (8~37) 26 52 50

    AB Klaipdos energijaDans g. 8LT-92109 KlaipdaTel. (8~46) 41 08 50

    AB Lietuvos dujosAguon g. 24LT-03212 VilniusTel. (8~5) 261 69 25

    UAB MikroklimatasGotauto g. 12-421LT-01108 VilniusTel. (8~5) 262 01 70

    AB Panevio energijaSenamiesio g. 113LT- 44242 PanevysTel. (8~45) 46 35 25

    UAB Partek ParocSavanori pr. 124LT-03153 VilniusTel. (8~5) 213 31 44

    AB iauli energijaPramons g. 10LT-78502 iauliaiTel. (8~41) 59 12 00

    UAB Vilniaus energijaJoioni g. 13LT-02300 VilniusTel. (8~5) 266 71 99

    ildymo ir vdinimokatedra Vilniaus Gediminotechnikos universitetasSaultekio al. 11LT-10223 VilniusTel. (8~5) 276 44 53

    ilumos ir atomoenergetikos katedraKauno technologijosuniversitetasDonelaiio g. 20LT-44239 KaunasTel. (8~37) 30 04 45

    UAB ilumos kioservisasSavanori pr. 159a,LT-03150 VilniusTel. (8~5) 2781 877

    UAB iluts ilumostinklaiKlaipdos g. 6aLT-99116 ilutTel. (8~441) 62 144

    UAB irvint ilumaVilniaus g. 49LT-19118 irvintosTel. (8~382) 51 831

    UAB venioni energijaVilniaus g. 16aLT-18123 venionysTel. (8~387) 51 593

    UAB Taurags ilumostinklaiPrezidento g. 72LT-72238 TauragTel. (8~446) 62 860

    V Technikos prieirostarnybaNaugarduko g. 41LT-03227 VilniusTel. (8~5) 2131 330

    UAB Utenos ilumostinklaiPramons pr. 11LT-28216 UtenaTel. (8~389) 63 641

    Viessmann UABGeleinio Vilko g. 6BLT-03150 VilniusTel. (8~5) 2683 295

    UAB Vilniaus energijaJoioni g. 13LT-02300 VilniusTel. (8~5) 2667 199

    UAB Vilniaus rajonoilumos tinklaiKranto g. 24LT-15177 NemeninTel. (8~5) 2381 275

    AB Vilniaus ilumostinklaiV. Kudirkos g. 14LT-03105 VilniusTel. (8~5) 2107 431

  • ILUMIN TECHNIKA

    2004 m. Nr. 3 (Nr. 21) 3

    Tiesiog maiau problem

    Tinkamas ildymo ir aldymo rangos parinkimas klientui taidar ne viskas. Jums btinas tiekjas, kuriuo galtumtepasitikti. Alfa Laval gamina didel ilumokaii asortiment,galint patenkinti visus Js poreikius. Ne maiau svarbu, kadAlfa Laval pirmauja pasaulyje ilumos perdavimo technologijsrityje. Mes galime pasilyti Jums inias, patirt ir produktus,taikomus HVAC sistemose visame pasaulyje.

    Alfa Laval pads Jums ilikti lyderiais.

    UAB Alfa Laval, Tel: +370 5 2150091/ 2150092/ 2133566 www.alfalaval.com

  • ILUMIN TECHNIKA

    4 2004 m. Nr. 3 (Nr. 21)

    ILUMOS TIEKIMO PASTATILDYMUI

    REGULIAVIMO MATEMATINISMODELIS

    Ms alis priskiriama iaurs klimato zonai. ildymo sezonastsiasi 67 mnesius, todl iluma visada labai svarbi Lietuvosmoni gyvenimui. Brangstant ilumai ms noras siekti bstomikroklimato komforto ir poreikis utikrinti higienos reikalavimusturi bti derinamas su efektyviu var tojimu, taupymu, sistemtechninmis ir vartotoj ekonominmis galimybmis.

    Pastat bei j ilumos tiekimo ir vartojimo sistem renovavi-mas ir diegiamos naujos technologijos sudaro prielaidas tobulintiilumos var tojimo proces valdym, gerinti ildom patalpmikroklimat kartu didinant ildymo sistem darbo efektyvum irmainant ilumos snaudas.

    iame straipsnyje pateikiami autoriaus pasilyti ildymo sistemdarbo proces valdymo matematinio modeliavimo metodai, kuritaikymo galimybs atsiranda tik dabar, kuomet pradta ilumosvartojimo renginiuose naudoti iuolaikines technologijas ir rang.

    Temperatrin ildomos patalpos reim lemia klimato veiks-niai (temperatra, vjo greitis, kryptis, sauls spinduliuot ir kita),ilumos altini (ildymo sistemos, moni, buitini prietais) po-veikis. Vis i poveiki (iskyrus ildymo sistemos) kitimas atsi-tiktinis, skirtingoms patalpoms nevienodas. I to iplaukia, kadildymo sistema kiekvienoje ildomoje patalpoje keiiantis iluminreim formuojantiems veiksniams, turi atitinkamai reguliuoti ati-duodamos ilumos kiek (sraut) taip, kad temperatra ildomojepatalpoje ilikt pastovi. Tai galima pasiekti tik keiiant ildymoprietais skleidiam ilumos sraut kiekvienoje patalpoje atski-rai. Beveik visos, ypa senos statybos pastat, ildymo sistemostam nepritaikytos, todl tenka reguliuoti visam pastatui tiekiamosilumos kiek (sraut).

    ildom patalp temperatros stabilizavimo udavinyssprendiamas centralizuotai, kada ilumos tiekimas reguliuojamasilumos altinyje, ir decentralizuotai, kada reguliuojamas atitin-kamais lygiais visoje ilumos tiekimo grandinje. iame straips-nyje nagrinjamas ildymui tiekiamos ilumos kiekio reguliavimopastato vade matematinis modelis.

    Pastat ildymo sistemose daugiausia taikomas vadinamasiskokybinis reguliavimo bdas. Jo esm yra ta: ildymo sistemosecirkuliuoja pastovus ilumneio srautas, o perduodamas ilumoskiekis (srautas) reguliuojamas keiiant ildymo sistem tiekiamoilumneio temperatr pagal lauko oro temperatr.

    ildymo sistem tiekiamo ilumneio temperatros ir laukooro temperatros priklausomyb nusako (1) formul:

    +

    +

    ++=

    enin

    einnn

    ,

    enin

    einin

    nnin

    tt

    tttt

    tt

    ttt

    tttt

    2

    2

    23

    750

    23

    3 (1)

    Romaldas MorkvnasLietuvos ilumos tiekj asociacija

    I ildymo sistemos grinamo ilumneio temperatros ir laukooro temperatros priklausomyb nusako (2) formul:

    ++=

    enin

    einnn

    ,

    enin

    einin

    nnin

    tt

    tttt

    tt

    ttt

    tttt

    2

    2

    23

    750

    23

    2(2)

    (1) ir (2) formulje: t3n

    ildymo sistem tiekiamo ilumneiotemperatra norminmis slygomis, C; t

    3 ildymo sistem

    tiekiamo ilumneio temperatra kitu laiku, C; t2n

    i ildymosistemos grinamo ilumneio temperatra norminmisslygomis, C; t

    2 i ildymo sistemos grinamo ilumneio

    temperatra kitu laiku, C; tin skaiiuojamoji ildom patalp oro

    temperatra, C; ten

    lauko oro temperatra norminmis slygomis,C; t

    e lauko oro temperatra kitu laiku, C;

    Patalp vidaus oro temperatr nustato higienos normos.Pastat ildymo sistemos galia projektuojama taip, kad bt

    utikrinama patalp vidaus oro temperatra tin

    , esant norminislyg lauko oro temperatrai (skaiiuojamajai temperatraiildymui) t

    en.

    Maksimali ildymo prietaisus tiekiamo ilumneio temperatrastandartizuojama pagal higienos norm nustatytas leidiamsiasildymo prietais paviriaus temperatras t

    pn. t

    3n tai ildymo

    prietais tiekiamo ilumneio temperatra esant ten

    . Lietuvoje pa-sirinkta, kad gyvenamj patalp t

    3n turi bti tokia, kad ildymo

    prietaiso paviriaus temperatra tp

    +95 Cilumos kiekis Q, kur ildymo prietaisas atiduoda aplinkai, nu-

    statomas pagal i formul:

    ( )

    +== ipp ttt

    FttcgQ2

    23

    23 (3)

    ia c ilumneio savitoji iluma, J/(kgC); g ilumneiokiekis, kg/s;

    p ildymo prietaiso ilumos atidavimo koeficien-

    tas, W/(m2C); Fp

    ildymo prietaiso plotas, m2.Maksimali i ildymo prietais grinamo ilumneio

    temperatra tai pat yra normuojama. Pastat ildymo sistemosgalia (ildymo prietais plotai) projektuojama taip, kad t

    2n atitikt

    statybos reglament nustatytus dydius. Lietuvoje pasirinkta, kadgyvenamosioms patalpoms t

    2n = +70 C. Vadovaujantis (3) for-

    mule galima rasti reikiamus ildymo prietais plotus ir ilumneiokiekius.

    ilumnei temperatros t2 ir t

    3 esant atitinkamai lauko oro

    temperatrai te randamos i (1) ir (2) formuls jose raius atitin-

    kamas t3n

    , t2n

    , tin, t

    en reikmes.

    ios lauko oro temperatros ir tiekiamo ilumneio temperatrpriklausomybs teisingos tik stacionariosiomis slygomis, kai sta-

  • ILUMIN TECHNIKA

    52004 m. Nr. 3 (Nr. 21)

    bilizuojasi ilumos main pereinamieji procesai atitvarose. ie pro-cesai didels ilumins talpos atitvarose (sienos, stogas) trunkadeimtis valand, maos ilumins talpos atitvarose (langai, infil-tracija) kelias valandas. Tuo tarpu lauko oro temperatros kitimogreitis skaiiuojamas valandomis. Jeigu tiekiamo ilumneiotemperatra kiekvienu laiko momentu pagal (1) formul atitiktlauko oro temperatr, tai dl ilumos main proces inercijos,oro temperatra ildomose patalpose nuolat keistsi. Majantlauko oro temperatrai patalp oro temperatra didt, o didjant mat. Svyravim amplitud bt tuo didesn, kuo didesnis btlauko oro temperatros kitimo greitis ir kuo didesn atitvarilumin talpa.

    ilumos tiekimo sistemose is neatitikimas (inercija) dalinaikompensuojamas diskreiai, tik kelis kartus per par, keiiant tie-kiamo ilumneio temperatr pagal prajusio laikotarpio laukooro temperatr vidurk, be to, tam tikr laik utrunka ilumneiotiekimas vamzdynais. ildymo sistemos vade automatiniais re-guliatoriais reguliuojant tiekiamo ilumneio temperatr,nustatom pagal lauko oro termometro rodmenis, btina vertintianksiau mintus procesus ir kiekvieno pastato charakteristikas.

    Automatiniai reguliatoriai gali utikrinti stabili ar pagal varto-tojo poreikius keiiam patalp temperatr tik juose modeliuo-jant ir reguliuojant tiekiamo ilumneio temperatr tikruoju laiku,vertinus pastate vykstanius ilumos main procesus nestacio-nariosiomis slygomis. Vienas i pastat nestacionaraus ilumosmain proces reimo analizs ir valdymo tikruoju laiku bd yramatematinis modeliavimas ir tokio modelio naudojimasiuolaikinmis auktosiomis technologijomis sukurtuose regulia-vimo prietaisuose. Naudojantis matematiniu modeliu galima ne tikteorikai tyrinti procesus, bet ir sukurti patalpos (reguliuojamoobjekto) model, parinkti reguliavimo schem, reguliatori progra-mavimui.

    Pastatas arba jo patalpa, kaip automatinio reguliavimo objek-tas, yra tam tikras tris, apribotas sienomis, langais, pertvaromis,jis turi ilumos altin (ildymo sistema, buitiniai prietaisai,apvietimas, mons), taip pat ilum akumuliuojanius daiktus(baldai). ildoma patalpa yra sudting dinamini savybi objek-tas. Gaunama iluma nuolat prarandama per iorines atitvaras,vdinimo sistem. Paeidus pusiausvyr tarp ilumos srauto irnuostoli keiiasi patalp oro temperatra. Padidinus ilumossraut patalp perteklin iluma padidina oro temperatr. Tamtrukdo ilumos akumuliavimas atitvarinse konstrukcijose ir ki-tuose daiktuose, esaniuose patalpoje. Sumainus ilumos srautsumaja oro temperatra, tam trukdo akumuliuotos ilumosisiskyrimas. Nestacionarij ilumos main patalpose procesaiapibdinami nepertraukiama energijos kaita tarp atskir talp(atitvar, bald, ildymo sistemos ir t. t.).

    Nestacionaraus patalpos temperatrinio reimo diferencialinlygtis yra tokio pavidalo:

    ( ) ( ) ( ) ( )( ) ( )

    ( )

    ++=

    eiff

    sn.l.iisn.l.isnl.isnv..iisn.v.isnv..i

    SBipppi

    iiiC

    ttFK

    ttFttF

    QQttFd

    dtV

    ia: p

    , snv.i

    , snl.i

    atitinkamai ildymo prietaiso ir vidaus beilauko atitvar vidinio paviriaus ilumos atidavimo koeficientai,W/(m2C); K

    f oro infiltracijos koeficientas, W/(m2C); F

    p ,

    Fsnv.i

    , Fsnl.i

    , Ff atitinkamai ildymo prietaiso, vidini ir iorini

    atitvar bei infiltracijos paviri plotai, m2; ci patalpos oro savi-

    toji iluma, J/(kgC); Vi patalpos oro tris, m3;

    i oro tankis,

    kg/m2 QB() i buitini ilumos altini gaunamas ilumos srau-

    tas, W; QS() sauls spinduliuots atneamas ilumos srautas,W.

    Oro temperatros ti kitimo greitis priklauso nuo atitvarini

    konstrukcij temperatrinio reimo. Jei inomas ildymo prietai-so iors paviriaus ir atitvar vidini paviri temperatr t

    p ,

    tsnv.i

    , tsnl.i

    , kitimo dsnis (laiko funkcija) (4) lygties sprendimasmatematiniu poiriu nesudtingas. Atitvarini konstrukcijpaviriaus temperatrinis reimas priklauso nuo patalpos ir laukooro temperatr t

    i bei t

    e ir oro judjimo (infiltracijos). Atitvar vidi-

    nio paviriaus temperatros kitimui nustatyti btina inoti ilumosperdavimo per atitvaras ir mass pernaos (infiltracijos)dsningumus keiiantis patalpos oro temperatrai t

    i , lauko oro

    temperatrai te , gretim patalp temperatrai, vjo greiiui ir

    krypiai, sauls spinduliuotei, taip pat buitini ilumos altinipoveik.

    Sudaryti matematin model, kuris vertint vis anksiau mintparametr kitim vienu metu, gana sudtinga ir reguliavimo pro-cesui modeliuoti tai nebtina. Sudarant tiekiamo ilumneiotemperatros reguliavimo model pastoviai ildom patalp orotemperatrai palaikyti tariama, kad ilumos mainai tarp patalporo ir vidini atitvar ir patalpose esani daikt nevyksta (idea-laus reguliavimo slyga), kad ilumos kiekiai gaunami i buitinialtini ir sauls spinduliuots yra pastovs dydiai, todl vertin-tini tik nestacionars ilumos main procesai, vykstantys pastatoiors atitvarose ir ildymo sistemoje. Tai gali bti tik tada, kaikiekvienu laiko momentu tenkinama i slyga:

    ( ) ( )( )

    +

    +=

    eiff

    sn.l.iisnl..isnl..iippp

    ttFK

    ttFttF (5)

    vertinus mintas prielaidas ir (5) formul galima teigti, kadkokybinio reguliavimo atveju tiekiamo ilumneio temperatra turibti keiiama tikruoju laiku pagal pastato iors atitvar vidiniopaviriaus temperatros kitimo, vykstanio dl lauko orotemperatros pokyio, dsn.

    Taigi tiekiamo ilumneio temperatros reguliavimo pagal lau-ko oro temperatr nestacionariosiomis slygomis matematinismodelis gali bti sudaromas turint iors atitvar vidinio paviriaustemperatros kitimo, esant pastoviai patalp temperatrai ir pri-klausomai nuo lauko oro temperatros kitimo, ilumos main ne-stacionariosiomis slygomis model.

    Atitvar konstrukcijas sudaro plokia sienel, kurios storisdaug kart maesnis u jos plot. Todl ilumos perdavimo pro-cesus gana tiksliai galima nusakyti vienmate Furj lygtimi, esantatitinkamoms kratinms ir pradinms slygoms:

    2

    2

    x

    ta

    t

    =

    (6)

    Pradines slygas apibria temperatros pasiskirstymas knoviduje pradiniu laiko momentu:

    t (x,0) = f (x) (7)

    Tariama, kad temperatros pasiskirstymas pradiniu laiko mo-mentu yra vienodas:

    ( ) 00 0 == tx;t (8)

    (4)

  • ILUMIN TECHNIKA

    6 2004 m. Nr. 3 (Nr. 21)

    Kratins slygos nustato supanios aplinkos ir kno paviriaussveikos dsningum:

    ( )snapxx

    ttx/

    t =

    ==0

    (9)

    Atitvaros turi kelet sluoksni su skirtingais iluminiais para-metrais, todl paviriaus temperatros kitimui nustatyti reikiaisprsti lygi sistem, kai kratins slygos tarp sluoksnireikiamos itaip:

    11

    21

    2

    1

    ==

    =

    xxx/

    t

    x/

    t

    (10)

    Visas diferencialines lygtis ir j sistemas su atitinkamomiskratinmis slygomis, nusakaniomis nestacionariuosius ilumosmain procesus patalpoje, ir j sprendimo bdus galima rastimokslins literatros altiniuose.

    Vienas i mint lygi sprendimo bd ir matematinio modelia-vimo metod yra vadinamj perdavimo funkcij aparatas. Perda-vimo funkcijas galima gauti sprendiant diferencialines lygtis,nusakanias ilumos ir mass main procesus Laplaso integralinstransformacijos metodu. Autorius yra gavs ir paskelbs perdavi-mo funkcijas, nusakanias pastato ir atskir patalp nestaciona-riuosius ilumos main procesus ir apibdinanias parametr tar-pusavio ry. Perdavimo funkcij aparatas plaiai taikomasautomatinio reguliavimo teorijoje tyrinjant reguliuojamojo objekto,visos automatins reguliavimo sistemos dinamines charakteristi-kas, lengvai panaudojamas programuojant iuolaikinius reguliato-rius.

    iame straipsnyje pateikiamas tik tiekiamo ilumneiotemperatros reguliavimo pagal lauko oro temperatr nestacio-nariosiomis slygomis matematinis modelis, sukurtas remiantisLaplaso operaciniu transformacijos metodu, panaudojus gautasperdavimo funkcijas bei j aparato galimybes. is metodas nesu-teikia galimybs turti diferencialin lygt, tiesiogiai siejani lau-ko oro temperatr, ilumneio temperatr ir laik, bet susiejai dydi kitimo dinamik ir rodo, kaip tai gali bti panaudotailumos tiekimo procesui reguliuoti.

    ilumos ir mass mainus nusakani pradini diferencialinilygi vairumas ir sudtingumas, daugyb veiksni (ir vidini, iriorini), maas pradins informacijos patikimumas ir tikslumasvis matematin model daro gana sudting, netinkamskaiiavimams analizuoti, taip pat naudoti reguliuojant ilumos tie-kimo proces.

    vertinus gana ma pradins informacijos tikslum ir atskirproces nedidel poveik sprendim rezultatams silomas supap-rastintas, bet gana tikslus praktiniam naudojimui iuolaikiniuosereguliavimo prietaisuose tinkantis ilumos tiekimo reguliavimo ne-stacionariosiomis slygomis matematinis modelis:

    ( ) ( ) ( ) ( )( ) ( ) ( )=+

    =+

    e

    e

    tKtd

    dtT

    tKtd

    dtT

    3

    3

    3

    3

    3

    31 (11)

    ia pastato stiklinimo (lang) ir infiltracijos plot sumossantykis su jo bendru iors atitvar plotu.

    (11) lygi sistema buvo gauta isprendus (4) ir (6)(10) lyg-tis operaciniu metodu esant slygai t

    i = const. Sprendiant gau-

    tos hiperbolins funkcijos buvo iskleistos eilute ir pasirinkti pir-mieji j nariai.

    Koeficientas K skaiiuojamas pagal toki formul:

    et

    tK

    3= (12)

    ia t3 tiekiamo ilumneio temperatros pokytis, kai lauko

    oro temperatros pokytis te , jie nustatyti pagal (4) formul.

    Koeficientai 3T ,

    3T , atitinkamai nusakantys didels ilumins

    talpos atitvar (sien, stogo) ir maos ilumins talpos atitvar(lang, infiltracijos) ilumin inercij, skaiiuojami pagal formul:

    R

    CT

    snl.isnl.esnl.isnl.e ++=

    3(13)

    ia snl.e

    lauko atitvar iorinio paviriaus ilumos atidavimokoeficientas; R lauko atitvar ilumin vara; C lauko atitvarilumos imlumo koeficientas.

    Lauko atitvar ilumin vara ir ilumos imlumo koeficientasskaiiuojami pagal ias formules:

    R = (14)

    cC = (15)

    ia atitvaros storis, m; atitvaros ilumos perdavimokoeficientas, W/(mC); atitvaros mediagos tankis, kg/m3;c atitvaros mediagos ilumos imlumo koeficientas, J/(kgC).

    Atskirais atvejais (11) diferencialini lygi sistem patogu pa-keisti diferencialini lygi sistema, apibriania momentins irmenamos lauko oro temperatr pokyi ir laiko ssaj:

    ( ) ( ) ( ) ( )( ) ( ) ( )=+

    =+

    ee

    e

    e

    ee

    e

    ttd

    tdT

    ttd

    tdT 1 (16)

    ia te menama lauko oro temperatra, kurios kitimo laiko

    atvilgiu dsningumas pakitus te atitinka t

    3 kitimo dsningum ir

    yra lygi te pasibaigus pereinamajam procesui;

    eT

    ,

    eT koefi-

    cientai atitinkamai nustatomi pagal (13) formul.

    Silomas ilumos tiekimo pastatams ildyti reguliavimo mate-matinis modelis gali bti naudojamas ildymo sistem tiekiamoilumneio temperatros pagal lauko oro temperatr automati-nio reguliavimo sistemose. Automatinis reguliatorius turi palaikytitiekiamo ilumneio temperatr pagal (1) formul. Reguliavimoproceso metu pasikeitus lauko oro temperatrai, tiekiamoilumneio temperatr reguliatorius turi keisti laiko atvilgiu pa-gal (11) formul arba vertinti lauko oro temperatros kitim pagal(16) formul. Maesnio tikslumo automatinio reguliavimo siste-mose galima nevertinti maos ilumins talpos atitvar (lang,infiltracijos) ilumins inercijos ir (11) arba (16) formulse lygiatitinkamus koeficientus T prilyginti nuliui. Pastatams, kuriuoselauko atitvaros yra daugiasluoksns, koeficientai C ir R randaminaudojant juos atitinkanias vieno sluoksnio atitvaros charakte-ristikas, apskaiiuotas pagal ilumins fizikos formules.

  • ILUMIN TECHNIKA

    72004 m. Nr. 3 (Nr. 21)

    PREVENCINS PRIEIROS TAIKYMOILUMOS TIEKIMO TINKLAMS VERTINIMAS

    GYVAVIMO CIKLO POIRIUdr. Artur Rogoa

    Vilniaus Gedimino technikos universitetasildymo ir vdinimo katedra

    Esama padtis, problema ir jos sprendimo tvarkaiuo metu centralizuotas ilumos tiekimas (CT) laikomas

    ekologikai patraukliu ilumos tiekimo bdu, kuriam nesudtingaipritaikomos naujos technologijos, t. p. jis siejamas su kogenera-cija. Per palyginti trump centralizuoto ilumos tiekimo gyvavimolaik labai spariai pltojosi ios sistemos komponent technolo-gija. Slyginai suskirsius CT sistem dalis: ilumos altin,ilumos tiekimo tinklus ir ilumos vartotojus, galima pastebti,kad kiekvienas i i komponent per mint laikotarp gerokaipatobuljo. ilumos tiekimo tinklas yra sunkiausiai renovuojamasCT sistem komponentas, nes yra sunkiai prieinamas, be to, jisuima didelius ems plotus. Nors tinklo atnaujinimo sparta nradidel, naujos technologijos pltojasi gana spariai. Kanaliniaiilumos tiekimo vamzdynai palengva keiiami bekanaliais i ankstoizoliuotais vamzdynais, kuri gamybos ir klojimo technologijostobulja vietoj dviej atskirai izoliuot vamzdi klojami twin(dvyni) tipo vamzdiai su bendra izoliacija. Siekiant sumaintiilumos nuostolius vamzdynuose tobulinama j ilumos izolia-cija mainamas jos ilumos laidumo koeficientas ir storis. Nau-jos technologijos naudojamos keiiant senus tinklo elementus nau-jais, bet tai daniausiai atliekama esant btinybei, pvz., tinkloavarini remont atveju. Vakar alyse prevencin prieira yralabiau itobulinta ir jai skiriamas ypatingas dmesys. iame straips-nyje siekiama atskleisti prevencini remont naud, kuri, be sau-gumo utikrinimo, avarij snaud mainimo, vartotoj poreikineper traukiamo tenkinimo, siejama su spar tesniu naujtechnologij taikymu praktikoje.

    Deja, iuo metu Lietuvos CT mons nepakankam dmesskiria prevencinei ilumos tinkl prieirai. CT vamzdynai seni,susidvj, todl juose padidj ilumos nuostoliai, sumajsilumos tiekimo jais patikimumas ir saugumas. ie veiksniai le-mia didesn energijos itekli naudojim, aplinkos tar bei ilumoskainos didjim. Sprendiant i problem buvo numatyta nusta-tyti priimtiniausi CT tinkl prieiros valdymo bd, kuriuo re-miantis bt atliekami prevencinio remonto darbai atsivelgiant energin, ekonomin ir ekologin metodo patrauklum.

    Ikeltas tikslas sukurti CT tinklo gyvavimo ciklo model, ku-riuo vadovaujantis bt galima vertinti CT tinklo prieiros darbefektyvum per skaiiuojamj jo gyvavimo laikotarp ir nustatytipriimtiniausi io tinklo remonto darb kartotinum ir naudotinvamzdyn tip.

    iam tikslui pasiekti buvo sudarytas veiksm planas:parengti metodik ir surinkti duomenis CT tinklui vertinti gy-

    vavimo ciklo poiriu;remiantis parengta metodika sukurti CT tinklo gyvavimo cik-

    lo model;ibandyti model atliekant reali CT tinkl skaiiavimus;

    vertinti gautus rezultatus.Duomenys

    Pagrindinius duomenis, reikalingus CT tinklui vertinti gyvavi-mo ciklo poiriu, galima suskirstyti tris grupes:

    1. Duomenys apie tiriamj tinkl (klimatinis rajonas, vamzdynruo ilgis, amius, skersmuo, temperatrinis grafikas, kuro ris,avaringumas);

    2. Duomenys apie tinklo element sukrim (energijos porei-kiai, ilaidos, aplinkos tara);

    3. Papildomi duomenys apie tinklo elementus (mediag kie-kiai ir charakteristikos).

    Skaiiavimams buvo naudojami ie ilumos tinkl elementgyvavimo trukmi intervalai (variantai):

    Kanaliniams tinklams:ilumos izoliacijos keitimo kartotinumas nuo 10 iki 20 met;vamzdi su izoliacija keitimas nuo 25 iki 45 met;kanalo su vamzdiais ir izoliacija keitimas nuo 50 iki 70 met.Bekanaliams tinklams:vamzdyn keitimo kartotinumas nuo 20 iki 50 met.Visi variantai buvo skaiiuojami 50 met CT tinklo gyvavimo

    laikotarpiui.Variant skaiiavimas

    Naudojant skir ting remonto darb kar totinum buvoskaiiuojami pirmins energijos poreikiai, ilaidos ir isiskirianioanglies dioksido CO

    2 kiekiai, tenkantys:

    prevencinei prieirai;ilumos nuostoliams vamzdynuose;avarijoms tinkle alinti.Vertinant prevencin prieir buvo tariama, kad vamzdynai ar

    j elementai keiiami naujais pasibaigus j gyvavimo trukmei,ilumos nuostoliai vamzdynuose buvo skaiiuojami atsivelgiant ilumos izoliacijos susidvjim, avarijos ruouose skaiiuojamosvertinant vamzdi ami pagal vidutin avaringum Lietuvos CTtinkluose (1 pav.).

    Buvo tiriami trij Lietuvos miest CT tinklai, kuri bendrosioscharakteristikos pateiktos 1 lentelje.Rezultatai

    Kanalinio tinklo skaiiavimas buvo atliktas variantams, kuriuosatitinka tam tikr vamzdyno element keitimo deriniai: kompleksi-nis ruoo keitimas-vamzdyno su izoliacija keitimas-izoliacijos kei-timas (2 lentel). Lentelje pateikti geriausi energiniu, ekonominiuir ekologiniu poiriu vamzdyn element keitimo deriniai ir juosatitinkantys rodikliai, kurie nustatyti ildom pastat ildomo plo-to vienetui. Analogiki rodikliai buvo nustatyti ir bekanalio tinklovariantui (3 lentel), tik iuo atveju vamzdyn ruoai keiiami tikkompleksikai, nes jie neardomieji.

  • ILUMIN TECHNIKA

    8 2004 m. Nr. 3 (Nr. 21)

    IvadosRemiantis sukurtu modeliu buvo atliktas trij Lietuvos miest (Lentva-

    rio, Kaiiadori ir Zaras) CT tinkl prevencins prieiros vertinimasenerginiu, ekonominiu ir ekologiniu poiriu. Priimtiniausi kanalini tinklelement keitimo deriniai, atitinkamai kanal/vamzdi/izoliacijos, gautiintervaluose (6870)/(2526)/(1415), o bekanali tinkl vamzdyn kei-timo kartotinumas 24 ir 34 metai. Lyginant priimtiniausiu apskaiiuotukartotinumu atnaujintus ir neatnaujintus CT tinklus matyti, kad atnauji-nus tinklus per metus galima sutaupyti nuo 17% iki 35% energijos, nuo37% iki 74% ilaid, nuo 15% iki 30% sumainti isiskirianio CO

    2 kiek.

    Nustatyta, kad bekanalis tinklas yra efektyvesnis u kanalin j naudojantgalima sutaupyti apie 31% pirmins energijos, apie 17% sumainti ilaidasir apie 35% sumainti isiskirianio CO

    2 kiek. Sukurtas CT tinkl gyva-

    vimo ciklo modelis gali bti naudojamas planuojant ilumos tiekimo monstinkl prieir bei nauj technologij taikym. Kadangi gautos vamzdynbei j element keitimo kartotinumo skaitins reikms panaios, sukur-to modelio skaiiavimo rezultatai galt bti naudojami ruoiant normi-nius dokumentus, reglamentuojanius objekt ir j element gyvavimotrukm. Pagal nustatytas metines ilaidas, tenkanias pastat ildomoploto vienetui, bt galima ver tinti ilumos kainos dal, atitinkaniprieiros ilaidas, tai savo ruotu gali bti sietina su ilumos kainos nu-statymo metodika.

    salknitTCsigliolkniT

    )m(

    )mm(oumsrekS tatsaPsamodlim(satolp 2)

    lknitsinitudiV)iatem(suima

    oinitlasomuli)WM(ailag

    saruksinidnirgaPoun iki

    TTCotseimirodaiiaK 99851 52 004 000751 31 36 sojudsnitmaG

    TTCotseimoiravtneL 5728 23 003 392661 41 61 sojudsnitmaG

    TTCotseimsaraZ 6885 52 002 338011 12 02 satuzaM

    salknitTC synireD m/hWk 2 m/tL 2 OC 2 m/gk2

    irodaiiaK 41-52-96 3,34 1,01 2,9

    oiravtneL 51-62-86 7,02 4,5 4,4

    saraZ 41-52-07 3,91 0,4 4,5

    salknitTC samunitotraK m/hWk 2 m/tL 2 OC 2 m/gk2

    irodaiiaK 43 9,92 3,8 0,6

    oiravtneL 43 3,41 3,4 9,2

    saraZ 42 1,31 5,3 5,3

    1 pav. Satistinis avaringumas

    Lietuvos CT tinkluose

    1 lentel. Bendrieji tiriamj CT tinkl duomenys

    2 lentel. Kanalinio klojimo bdu pakloto tinklo rodikliai

    3 lentel. Bekanalio klojimo bdu pakloto tinklo rodikliai

  • ILUMIN TECHNIKA

    92004 m. Nr. 3 (Nr. 21)

    kart noriau iek tiek daugiau panagrinti karto vanden-tiekio specifik. Nors tai nelabai sudtinga ininerin sistema,taiau ji turi sav ypatum. juos dert atsivelgti projektuojantkart vandentiek ir vliau j naudojant, tada jis nekels rpesi.

    Beveik visos karto vandentiekio sistemos (ir naujos, ir seniaurengtos) turi cirkuliacines linijas, kurios skirtos reikiamai vandenstemperatrai palaikyti visame karto vandentiekio kontre, taip patilumai tiekti rankluosi diovintuvus ir vonios patalpomspaildyti. Jei nesinaudojama kartu vandentiekiu, vanduo, stovin-tis vamzdyne, greitai (tai priklauso nuo vamzdyn ilumos izolia-cijos, jei tokia rengta) atauta iki aplinkos temperatros. Jei van-dentiekio vamzdynai ilgi, toliau nuo ilumos centro esantisvartotojas turt ileisti daug geriamojo vandens ir gerokai pa-laukti, kol i iaupo vl prads tekti kartas vanduo. Gerai vei-kianti cirkuliacin linija isprendia i problem.

    Cirkuliacinei sistemai reikia siurblio. Kadangi vandentiekio van-duo yra geriamasis ir turi atitikti higienos norm reikalavimus, taiir cirkuliaciniai siurbliai turi bti pagaminti i nekoroduojanimediag, pavyzdiui, alvario arba nerdijanio plieno. Beje, toreikalauja ir Europos Sjungos normos, todl karto vandentiekiosistem cirkuliacijai yra skirti specials siurbliai. Vokiei siurbligamintojas Wilo AG tokio tipo siurblius ymi indeksu Z.

    Wilo-Z kietam vandentiekio vandeniui atspars siurbliaiLietuvoje beveik visas geriamasis vanduo igaunamas i

    gilumini grini, todl jis turi daug kalcio jungini yra kietas.Jiems skylant kalcio druskos sda ant kartesni paviri, ie

    kalkja ir taip gadinama vairiranga, todl j btina apsaugotinuo alingo kalki poveikio. WILOkompanijos ininieriams pavykoi problem skmingai isprsti.Kartam vandentiekiui skirti, pvz.,TOP-Z serijos siurbliai (1 pav.),ypatingi tuo, kad gali skmingai

    CIRKULIACINIAI SIURBLIAI KARTOVANDENTIEKIO SISTEMOMS

    Mag. Mantas KreivysUAB Wilo Lietuva ininierius

    dirbti iki 20 dH kietumo vandenyje ir neukalkti. Taip yra dl ypa-tingos siurblio variklio konstrukcijos. Specialus vidinis sandariklisir atbulinis votuvlis siurblio veleno kiaurymje riboja vandenstekjim pro siurblio varikl tiek, kad pavojingas kalki kiekisnenusst ant siurblio detali, bet vandens utekt btinam varik-lio auinimui (2 pav.). Maesnms karto vandentiekiocirkuliacinms sistemoms skirti maesni nekoroduojanio korpu-so siurbliai, pvz., Star-Z, kuri variklio konstrukcija neleidia jiemsukalkti (3 pav.).

    Teisingas siurbli parinkimas karto vandentiekio sistemomsKarto vandentiekio sistemos cirkuliacinis siurblys yra svar-

    bus jos elementas, nes dirba itisus metus, daniausiai 24 val.per par. Optimaliai parinkus tok siurbl galima sutaupyti elektrosenergijos ir ilumos. Dl per didels cirkuliacijos sistema atiduo-da daugiau ilumos, o siurblys vartoja daugiau elektros energijos.Be to, per didelis siurblys sistemoje gali sukelti erzinanius hid-raulinius triukmus. vertin kiek toki cirkuliacini siurbli yra gy-venamuosiuose namuose suprasime, kokios taupymo galimybsia slypi, todl vis daniau ir karto vandentiekio sistemoms nau-dojami siurbliai su elektroniniais sukimosi greiio reguliatoriais,pvz., Wilo-Star-ZE ar naujasis Stratos-Z su ECM technologijos va-rikliu (4 pav.).

    Koks turt bti cirkuliacins sistemos debitas? Kai kurliteratroje raoma, kad vanduo cirkuliacinje sistemoje turt ap-sisukti 6 kartus per valand. Tai gana sudtinga apskaiiuoti, reiktver tinti vis vamzdyn tr, todl praktikoje skaiiuojamapaprasiau. Tariama, kad sistemoje cirkuliuoja vandens kiekis, ly-gus 2530% maksimalaus karto vandens debito. recirkuliacindebit galima apskaiiuoti pagal i formul:

    G = 0,25 x (P/(1,16 x t));ia G recirkuliacinis debitas, P ilumin galia kartam van-

    deniui ruoti kW (momentin), t alto ir paildyto vandenstemperatr skirtumas (paprastai apie 4850 K)

    Taigi pasirenkant siurbl karto vandentiekio sistemai reikianepamirti, kad jam teks dirbti ypatingomis slygomis kietamevandentiekio vandenyje itisus metus 24 val. per par. Teisingai

    pasirink reikiamos konstrukcijos ir kokybsgamin galsime pamirti apie pai sistem, tiknaudosims jos teikiamais patogumais.

    Vidinis

    sandariklis

    Papildomas

    votuvlis

    1 pav.

    2 pav. 3 pav. 4 pav.

  • ILUMIN TECHNIKA

    10 2004 m. Nr. 3 (Nr. 21)

    THANKS! AI!Nuoirdiai dkojame finansikai parmusioms

    47-osios REHVA Generalins Asambljos ir 6-osios tarptautins konferencijosEnergija pastatams organizavim ioms firmoms ir organizacijoms

    PAGRINDINIS RMJAS:

    AUKSINIS RMJAS:

    47-osios REHVA Generalins Asambljos (2004 m. spalio 89 d.) rmjai:

    Joioni g. 13LT-02300 VilniusTel. (8 ~ 5) 266 71 99Faks. (8 ~ 5) 266 73 39El. p. [email protected]

    UAB Alfa LavalM. K. iurlionio g. 66LT-03100 VilniusTel. (8 ~ 5) 215 00 92Faks. (8 ~ 5) 215 00 93El. p. [email protected]

    AB Klaipdos energijaDans g. 8LT-92109 KlaipdaTel. (8 ~ 46) 41 08 59Faks. (8 ~ 46) 41 08 70El. p. [email protected]

    AB Kauno energijaRaudondvario pl. 84LT-47179 KaunasTel. (8 ~ 37) 26 52 59Faks. (8 ~ 37) 36 14 91El. p. [email protected]

    UAB YglOzo g. 10LT-08200 VilniusTel. (8 ~ 5) 237 52 33Faks (8 ~ 5) 237 52 34El. p. [email protected]

    UAB DusmenliaiPiev g. 8ALT-4580 AlytusTel. (8 ~ 315) 785 50Faks. (8 ~ 315) 772 38El. p. [email protected]

    UAB DanfossSmolensko g. 6LT-03201 VilniusTel. (8 ~ 5) 210 57 40Faks. (8 ~ 5) 233 53 55El. p. [email protected]://sildymas.danfoss.lt/

    V Respublikinis energetikmokymo centrasJeruzals g. 21LT-08420 VilniusTel. (8 ~ 5) 237 45 77Faks. (8 ~ 5) 269 71 66El. p. [email protected]://www.remc.lt

  • ILUMIN TECHNIKA

    112004 m. Nr. 3 (Nr. 21)

    THANKS! AI!Pagrindiniai 6-osios tarptautins konferencijos

    Energija pastatams (2004 m. spalio 78 d.) rmjai:

    Rmjai:

    AB Panevio energijaSenamiesio g. 113LT-35114 PanevysTel. (8 ~ 45) 46 35 25Faks. (8 ~ 45) 50 10 85El. p. [email protected]

    UAB DusmenliaiPiev g. 8ALT-4580 AlytusTel. (8 ~ 315) 785 50Faks. (8 ~ 315) 772 38El. p. [email protected]

    UAB AMALVAOzo g. 10LT-08200 VilniusTel. (8 ~ 5) 230 08 54Faks. (8 ~ 5) 230 05 88El. p. [email protected]

    KAMSTRUP A/SIndustrivej 288660 Skanderborg, DenmarkTel. +45 89 93 10 00Faks. +45 89 93 10 01El. p. [email protected]

    AB LIETUVOS DUJOSAguon g. 24LT-03212 VilniusTel. (8 ~ 5) 236 04 04Faks. (8 ~ 5) 236 02 00El. p. [email protected]

    V ENERGETIKOS AGENTRAGedimino pr. 38/2LT-01104 VilniusTel. (8 ~ 5) 262 97 31Faks. (8 ~ 5) 262 68 45El. p. [email protected]

    LIETUVOS VALSTYBINIS MOKSLO IRSTUDIJ FONDASGotauto g. 12-407LT-2001 VilniusTel. (8 ~ 5) 263 91 52Faks. (8 ~ 5) 263 91 53El. p. [email protected] www.vmsfondas.lt

  • ILUMIN TECHNIKA

    12 2004 m. Nr. 3 (Nr. 21)

    Pagrindinis Baltijos pra-moniniu bdu izoliuotvamzdyn gamintojasPOLIURS Lietuvojegyvendina plataus mastoprojekt tiekia i poliu-retano put pagamintusapvalkalus mons Visa-gino Energija ilumineitrasai izoliuoti. Iki iol kom-panija POLIURS buvoinoma kaip pagrindinisBaltijos ali pramoniniubdu izoliuot vamzdyngamintojas. is projektasrod, kad mon galipasilyti labai vairiilumins trasos izoliavi-mo bd.

    Visagino Energija yrapalyginti jauna mon. Jisteigta prie dvejus me-tus. Sukurta i vieno Igna-linos AES cecho. iuo me-tu Visagino Energija yravalstybin Lietuvos mon,kuri priklauso kio ministerijai. Planuojant iluminio tiekimo sistemos pagerinim mon atliko magistralini vamzdyn patikras, po kurinusprsta vamzdynus rekonstruoti. Bendras rekonstruojamos 720 mm trasos ilgis sudaro 7 kilometrus, los iam projektui skiriamos iIgnalinos AES udarymo fondo. Prie io magistralinio vamzdyno prijungtas visas Visagino miestas, kuriame yra 30 000 gyventoj (13-asispagal dyd Lietuvos miestas) ir apie 500 moni.

    Rekonstruoti vamzdynus naudojant i poliuretano put pagamintus apvalkalus nusprsta todl, kad i mediaga yra labai patogi irkokybika, be to, j naudojant labai samaja trasos ilumos nuostoliai. mon planuoja tsti ilumos tiekimo sistemos gerinim gavusiEuropos Sjungos fond bei savivaldybi l. Taip pat numatoma statyti nauj apie 250300 MW galios katilin.

    iais metais POLIURS stengiasi plsti savo veikl Baltijos ali rinkoje, todl galima tiktis, kad iais ir kitais metais Lietuvoje busparduodama dar daugiau mons produkcijos. Daugelis savivaldybi tikisi sutvarkyti savo ilumos tiekimo sistemas gavusios l iEuropos Sjungos fond. Tas las bus manoma pradti naudoti tik nuo kit met. Jau iais metais kompanija POLIURS yra pristaiusiusakytus vamzdynus ilumos tinklams rekonstruoti Akmenje, Ukmergje, Prienuose, iauliuose ir kitur. Per pirmuosius eis i metmnesius POLIURS produkcijos tiekimas Lietuvoje padidjo daugiau kaip 2 kartus. Pagrindiniai kompanijos bendradarbiavimo partneriaiLietuvos rinkoje yra UAB Energijos Taupymo Centras i Panevio ir UAB Aitra i iauli.

    Adresas: Saules iela 8, OzolniekiJelgavos raj., Latvija, LV 3018Tel. +371 3026033; +371 3050600Tel./Faks. +371 3050230Mob. tel. +371 9421971El. patas: [email protected]

    POLIURS GYVENDINA PLATAUS MASTOPROJEKTUS LIETUVOJE

    Zigmas JurgutaviiusVisagino Energija generalinis direktorius

    Ignalinos atomin elektrin

  • ILUMIN TECHNIKA

    132004 m. Nr. 3 (Nr. 21)

    Siurbliai yra bet kurios cirkuliacins sistemos irdis. Siurbliaiveikia daugelio sistemos dali efektyvum ir bendr sistemos vei-kim. Modernios ildymo, oro kondicionavimo ar kitos sistemosypa priklauso nuo siurbli savybi, todl siurbliams danai kelia-mi labai aukti reikalavimai, kuriuos savo iskirtinmis savybmispuikiai tenkina GRUNDFOS TP siurbliai.

    Pasinaudodamas sukaupta patirtimi bei itekliais GRUNDFOSsukr neprilygstamo asortimento ir charakteristik TP siurbliserij. GRUNDFOS TP vienpakopiai linijiniai siurbliai. i siurbliasortimentas platus: maiausi TP25-50/2 siurbliai su 0,12 kWstandartiniu varikliu, o patys didiausi TP400-760/4 modelio siur-bliai su standartiniu 630 kW varikliu gali utikrinti iki 4 500 m3/hdebit. Didiausias siurbli ivystomas slgio auktis siekia 168 m.

    GRUNDFOS TP siurbli charakteristikos:- Siurbli naumas nuo 1 iki 4 500 m3/h;- Siurbli sukuriamas slgio auktis iki 168 m;- Standartiniai varikliai nuo 0,12 kW iki 630 kW galios (i

    viso 35 skirting dydi varikliai);- Iki 22 kW galios varikliai gali bti su integruotais danio

    keitikliais;- 2, 4 ir 6 poli varikliai;- 50 ir 60 Hz;- Flan matmenys nuo DN25 iki DN400;- Temperatr diapazonas nuo 25 C iki +150 C;- Slgio klass 10/16/25;- Viengubi, sudvejintieji siurbliai.

    TP siurbliai gali bti tiekiami su EFF1 efektyvumo klass va-rikliais. Efektyvesni varikliai utikrina emesn triukmo lyg ir su-naudoja maiau elektros energijos. Jie iskiria maiau ilumos,todl ie siurbliai gali dirbti esant auktai aplinkos oro temperatrai(iki +60 C)

    Vis GRUNDFOS TP siurbli sukimosi greit galima valdyti elek-troniniu bdu. Elektroninis valdymas leidia siurbliui automatikaiprisiderinti prie esam slyg. Tokie siurbliai konkreiomis darboslygomis sunaudoja maiausiai energijos. Automatikai reguliuo-jant GRUNDFOS TP siurbli sukimosi greit galima taip reguliuotidebit, kad jis tiksliai atitikt sistemos bsen. Iki 22 kWGRUNDFOS TP siurbliuose elektroninis sukimosi greiio valdy-mas yra visikai integruotas. Vis kit dydi siurbliams silomoskintamojo danio pavaros.

    Didelis GRUNDFOS TP siurbli asortimentas leidia parinkti TPsiurbl, kuris utikrina geriausi manom darbo tak, kar tupatikim ir efektyv visos sistemos veikim. Pastato sistemos,

    GRUNDFOS TP DIDIAUSIAS LINIJINISIURBLI PASIRINKIMAS

    Mag. Saulius ZulonasUAB Grundfos pumps ininierius konsultantas

    pvz., oro kondicionavimo, gali bti lanksios ir visikai optimizuo-tos naudojant GRUNDFOS TPE siurblius (su integruotu danio kei-tikliu). Modernioms cirkuliacinms sistemoms reikia modernisiurbli juos rinkits i GRUNDFOS TP siurbli.

    GRUNDFOS TP siurbli taikymo galimybs gana plaios. Juosgalima puikiai pritaikyti

    - ildymo- Centralizuotojo ilumos tiekimo ir vsinimo- Oro kondicionavimo- Vandens tiekimo- Pramonini technologini proces sistemose.

    Naujieji TP siurbliai jau veikia Ignalinos AE, Vilniaus energi-jos objektuose, vairiose pramons monse ir komerciniuose pa-statuose.

    1 pav. Didiausias linijini siurbli pasirinkimas

  • ILUMIN TECHNIKA

    14 2004 m. Nr. 3 (Nr. 21)

    PANEVIO ENERGIJAI GERIAUSIO STENDO TITULAS Daiva Paulauskien

    atstov spaudaiAB Panevio energija

    AB Panevio energija, centralizuotai tiekianti ilumos energijgyvenamiesiems namams, pramons monms ir visuomeninspaskirties objektams, jau ketvirtus metus i eils dalyvavo miestoparodoje EXPO Auktaitija 2004 savo stende lankytojams vlprimindama, jog iluma sugrta ruden....

    Tradicin tarptautin paroda vyko rugsjo 24 dienomis.Verslinink susidomjimas paroda iais metais buvo didiulis parodoje dalyvavo net 119 firm. Parodos organizatoriai Panevio prekybos, pramons ir amat rmai diaugsi, kadparodoje dalyvavo ne tik miesto verslo mons, bet ir kitAuktaitijos regiono mons bei sveiai i usienio.

    AB Panevio energija, viena i stambiausi miesto moni,pristat savo ekspozicij parodoje suteikdama galimyb lankyto-jams susipainti su mons veikla, teikiamomis paslaugomis.Bendrov dalyvaudama parodoje sustiprino savo presti, pageri-no vaizd atskleisdama savo darbus ir kuriamus rimtus ateitiesplanus. iais metais bendrovs specialistai lankytojams pristatinformacij apie pastat ilumos kio paruoim naujam ildymo

    sezonui, apie vartotojilumos kio prieirospaslaug teikim, apieekonomik ilumosenergijos naudojim ir,inoma, informavo, kaiprengti automatizuotilumos punkt pastate.

    Bendrovs specialist parengta informacin mediaga suteikgalimyb i ariau susipainti su mons veikla. Bendrovs sten-de pastatytame kompiuterio monitoriuje parodos lankytojai galjopamatyti, kiek ilumos energijos suvartojama pastatuose, suprastimodernizuot ilumos punkt ekonomikumo naud, buvo pa-teiktos diagramos apie ilumos energijos sutaupym moderniza-vus namo ilumos punkt.

    Parodoje buvo galima suinoti apie pavyzdin termofikacinelektrin. Buvo pateikta principins veikimo schemos paaikinimoelektronin versija.

    Atnaujintas bendrovs pagamintas ilumos punktas, skirtasekonomikam ilumos energijos reguliavimui pastate, vl sulauklankytoj susidomjimo. Abejojantiems dar kart buvo aikintagyvenamj nam ilumos punkt modernizavimo nauda.

    Atnaujintas bendrovs stendas, trauks parodos lankytojussaulta nuotaika ir ydiniomis saulgromis, buvo pripaintasgeriausiu.

  • ILUMIN TECHNIKA

    152004 m. Nr. 3 (Nr. 21)

    ENERGIJA PASTATAMS DABARTIS IR PERSPEKTYVOS

    Prof. habil. dr. Vytautas MartinaitisVilniaus Gedimino technikos universitetas

    ildymo ir vdinimo katedra

    iuolaikinis darnios pltros poiris ir mokslas energetik su-vokia kaip pirmins energijos transformavimo, tiekimo ir vartoji-mo sistem veikim ir pltr visuomenei apsirpinant energija pri-imtinomis ilgalaikmis ekonominmis, socialinmis ir aplinkosapsaugos slygomis. is Jungtini Taut visokeriopai remiamaspoiris svarbus ir pasaulins ekonomikos lyderiams, ir visiemspaangos siekiantiems kratams. Pasaulin Energijos Tarybapaskelb tris apsirpinimo energija tikslus [1]. Tinkamumas (Avai-lability) apima energijos paslaug kokyb ir patikimum. Prieina-mumas (Accessibility) tai moderni ir patikim energijospaslaug pasila, u kuri mokama ekonomikai pakeliamomiskainomis. Priimtinumas (Acceptability) atspindi aplinkos tausoji-mo tikslus ir bendras visuomens pairas. Deja, energetika dardanai suvokiama tik kaip pirmini energijos itekli transforma-vimas, reikalingos energijos ries (daniausiai elektros ir ilu-mos) gamyba ir tiekimas.

    iame straipsnyje aptariami keli energetikosir kai kuri jos ssaj su pastatais pltros klausi-mai. Priimant ios srities valstybinio lygio spren-dimus svarbu vadovautis integralumo, raciona-lumo ir efektyvumo principais. Aprpinimoenergija sistema (vis energijos ri visuma)turt bti nagrinjama remiantis integralumoprincipu t. y. j laikant esam ir galim pirminsenergijos sigijimo (gavybos), energijos genera-vimo (transformavimo), tiekimo, vartojimo ir ap-linkos posistemi visuma. Nors energetikos sis-temos atskiro komponento investicin programaekonomikai gali bti optimali, integralumopoiriu ji matyt nebus priimtina. Ypa tada, kaienergijos generavimo, tiekimo sektoriaus inves-ticijos i dalies optimizuojamos netinkamaivertinus energijos poreikio sumainimo galimy-bes galutinio vartojimo sektoriuje. Racionalusenergetikos sistem valdymas (ir planavimas) turiremtis maiausi ekonomini snaud kriterijais (taikant iteklinaudojimo tiesiogines ar/ir poveik aplinkai vertinanias iorineskainas). Racionalumo principas realizuojamas taikant Integruotjitekli planavim (IIP). IIP alternatyvose ilaidos ir pajamos dlvartojimo ir tiekimo pusms reikaling itekli vertinamos kartu,siekiant rasti sprendin pagal maiausi snaud (bendriems abiejpusi itekliams) kriterij. Be tradicini pirmins energijos gene-ravimo, tiekimo, vartojimo alternatyv, siekiama apimti ir energi-jos perdavimo/tiekimo/paskirstymo sistem al aplinkai ir rentabilenergijos efektyvum bei atsinaujinanios energijos alternatyvas.i princip taikymui svarbs palyginti nauji bendri energetini irpastat sistem gyvavimo ciklo vertinimai.

    Naujausi energetini ir gretutini technologij savalaikisdiegimas yra svarbus udavinys. Jas planuojant ir tikrinant j

    priimtinum racionalumo poiriu svarbu patikimai apibdinti ttechnologij termodinamin ilgalaik reimin efektyvum. is efek-tyvumo principas turi vertinti ne tik nominaliuosius energinius ro-diklius, bet ir nominaliuosius termodinaminius (ekserginius) ro-diklius, poreiki, gamybos kieki momentinius, paros, savaits irsezoninius j svyravimus, rodikli senjim.

    Pirmin energija ir technologijos

    Pirmins energijos poreikis pasaulyje per prajusiuspenkiasdeimt met iki iol patrigubjo, o per ateinaniuspenkiasdeimt met turt dar padvigubti. Energetikos technolo-ginei paangai poveikio turi pirmini energijos itekli prieinamu-mas. J istorin raida ir perspektyvos parodytos 1 paveiksle [2].Apie tai reikt plaiai diskutuoti, bet paliekama savarankikomsskaitytojo studijoms.

    Atsinaujinantys ir dujiniai (gamtins dujos dabar ir vandenilisateityje) energijos itekliai iuo metu laikomi perspektyviausiais,o i energijos itekli naudojimo priimtiniausi technologiniai spren-dimai tobulinami, nauj iekoma gana intensyviai. Energetikai taippat neatsisako saugaus branduolins energijos naudojimo. Van-deniliui gauti gals bti naudojami ie pirmins energijos itekliai saul, vjas, biomas, technologijos fotokonversija, elektroliz.Esamos duj saugojimo ir transportavimo technologijos bus pri-taikytos vandeniliui. Tolimais atstumais suskystintas vandenilis bustiekiamas vamzdynais, maais atstumais ir kiekiais suspaustosbsenos ar metal hidrid pavidalu. Didelio kiekio ilgalaikiam sau-gojimui skirtos poemins terps, maam kiekiui ir trumpalaikiamsaugojimui suspaustas oras, metal hidridai ar anglies nano-vamzdeliai. Nanotechnologijos jau dabar taikomos energetikoje.

    1 pav. Globals energetikos pokyiai 18502150 m. laikotarpiu [2]

  • ILUMIN TECHNIKA

    16 2004 m. Nr. 3 (Nr. 21)

    Anglies nanovamzdeliai leis akumuliuoti vandenil kuro keitikliams,vandenilio automobiliams. Nanodalels padidins ilumneiilumos laidum. ios technologins naujovs pagerins apvietimoaltinius ir sauls elementus, varikli nuolatini magnet, elektrosakumuliatori savybes. Nanokristalai apvietimo sistemose pa-keis nuodingas dujas. Nanoapvalkalai pagerins izoliacines renginisavybes [2].

    Jau antr imtmet iluma gaunama deginant ikastin kur ka-tiluose, papildomai naudojant varikli ciklus gaminama ir elektra. bd kuo greiiau turi pakeisti gana seniai inomi, bet nelabaiplaiai naudojami kiti technologiniai sprendimai. Termodinaminioefektyvumo didjimo ir technologinio tobulumo seka btinapaminti kogeneracines jgaines ir kuro keitiklius (elementus), taippat esant tam tikroms iorinms ekonominms ir technologinmsslygoms ilumos siurblius. Svarbs i technologini sprendimir tiesiogiai geofizin (vjo, sauls, vandens, geotermin) beibiomass energij naudojani ilumos ir elektros generatori de-riniai. Ateities ilumos ir elektros generavimo stotis tai gana de-centralizuotas (esantis netoli vartotojo ar j grups) vairi itechnologini sprendim derinys, optimaliai atitinkantis regioniniir bendrj energijos poreiki reimus.

    Energija ir pastatai

    Europos Sjunga (ES) dalyje savo direktyv pabria energeti-kos ir pastat sveikos, energijos taupymo pastatuose svarb. ESgyvenamj nam ir paslaug sektorius, kurio didiausi dal su-daro pastatai, galutinai suvartoja daugiau kaip 40% ES suvartoja-mos energijos ir toliau pleiasi. Paslaug sektoriaus 52% energi-jos poreikio sudaro pastat ildymas, o 9% kartas vanduo.Gyvenamj nam sektoriaus 57% energijos poreikio sudaro il-dymas, o 25% kartas vanduo. Europos Taryba savo ivadoseparm Komisijos efektyvaus energijos vartojimo planus. Energi-jos taupymo potencialas ES pastat sektoriuje vertinamas 20%iki 2010 met. Kokios prieastys veria ES skatinti energijostaupym? Vis pirma tai pirmins energijos tiekimo saugumas iandien energetikos priklausomyb nuo iorini tiekj siekia 70%ir turi tendencij didti. Antra prieastis aplinkos apsaugosbtinyb, nes energijos gamyba ir vartojimas (skaitant transport)lemia 94% aplink imetamo anglies dioksido CO

    2 kiekio. Treia

    ribotas paios ES poveikis energijos tiekimui ir ji tokiai situacijaigali daryti poveik skatindama energijos vartojimo efektyvum. Kitavertus, efektyvesnis energijos vartojimas sudaro svarbi strategi-jos ir veiksm, reikaling, kad bt laikomasi ES aktyviai palaiko-mo Kioto protokolo, dal. Energijos efektyvumo siekimo Veiksmplane, kuris grindiamas Europos Komisijos Praneimu apie ener-gijos efektyvum, idstoma Europos Bendrijos strategija iuo klau-simu iki 2010 met [3,4,5,6,7]. Jis numato Bendrijos politikosgaires energijos vartojimo efektyvumui didinti, esamai politikai stip-rinti, naujoms priemonms kurti, ikelia bendros suderintos poli-tikos iniciatyv. iuo metu is planas svarstomas Europos Parla-mento komitetuose. Naujos Direktyvos dl pastat energinisavybi pagrindins nuostatos [6] turs poveikio energijos efek-tyvumo gyvendinimo politikai ir priemonms Lietuvoje.

    Lietuvoje ios problemos ypa atrios, nes paveldta energetinsistema nuo pirmini energijos itekli importo iki galutins ener-gijos panaudojimo, ypa pastatuose gali bti pertvarkyta tik nu-oseklios, kruopios, profesionalios anksiau mintas pairas

    pripastanios kasdienins veiklos dka. Lietuvos galutins ener-gijos 2001 m. balanse (t. y. vartojimo) 46% sunaudotos energijostenka nam kio, prekybos ir paslaug sektoriaus pastatams (ne-skaitant transporto tekt 67%) apie 22 TWh. Poreikis i tikrjbt didesnis, nes dalies patalp ildymas nepriklausomai nuoildymo bdo yra nepatenkinamas. 3,8 TWh io kiekio tenka elek-trai ir liks kiekis tai ildymui ir kartam vandeniui skirta iluma.I io kiekio vos maiau kaip pus ilumos suvartojama per cen-tralizuoto ilumos tiekimo sistemas. Daugiau kaip ketvirtadalis ben-dro ilumos suvar tojimo (apie 3,65 TWh) tenka prekybos irpaslaug sektoriaus (visuomeniniams) pastatams. Lietuvos namkis orientaciniais skaiiavimais u ilum sumoka iki dviejmilijard lit, o u elektr arti 0,5 mlrd. Lt per metus. Visuomeninipastat savininkai daugiausia savivaldybs u ildym permetus sumoka apie 0,5 mlrd. lit, dar apie 0,5 mlrd. lit u elektr.Taigi ie energijos vartojimo efektyvumo slygojami dydiai yrasvarbs alies ekonominei, socialinei bei aplinkos tausojimobsenai ir raidai.

    Apibendrinus ems ir kito nekilnojamojo turto kadastro ir re-gistro valstybs mons duomenis Lietuvos vis gyvenamjpastat fondas 2000 m. pradioje turjo 75,85 mln. m2 naudingo-jo ploto. I jo apie 44 mln. m2 daugiabuiuose pastatuose, priekuri priskiriami ir maaaukiai daugiabuiai namai. Gyvenamjpastat skaiius daugiau kaip 408 tkstaniai ,i kuri beveik4/5 yra vieno ir dviej aukt gyvenamieji namai. Populiarijpenkiaauki beveik 9 tkstaniai. Per penkerius metus nuo1995 met naudingasis plotas padidjo daugiau negu 2,5 mln.m2, didesn jo dal sudar maaaukiai pastatai. Autoriaus verti-nimais metinis ilumos poreikis daugiabui pastat komfortoslygas atitinkaniam ildymui sudaro 6,5 TWh, kartam vande-niui ruoti 3,0 TWh, vieno ir dviej aukt pastat ilumos po-reikis 12,1 ir 1,8 TWh. Bendrasis ilumos poreikis ildymui yra18,6 TWh, kartam vandeniui ruoti 4,8 TWh [8].

    Iki 2000 met pastatyt ir renovacijos reikalaujanidaugiabui (3-j ir daugiau aukt) gyvenamj pastat bendra-sis plotas Lietuvoje yra beveik 36,7 mln. m2 (sudaro apie 47%vis gyvenamj nam bendrojo ploto). J vidutinis metinisilumos poreikis leidiamosiomis komfortinmis slygomis verti-namas 6,5 TWh ilumos ildymui ir 3,0 TWh ilumos buitinio kartovandens ruoimui. Tai sudaro apie 20% visos Lietuvos galutinsenergijos poreiki. Daugiau kaip 85% i nam apildoma i cen-tralizuoto ilumos tiekimo tinkl. Jei visi ie pastatai atitikt dabarnaujai statomiems pastatams taikomus ilumosaugos reglamen-tus, tai reikt apie 3,9 TWh ildymui ir apie 1 TWh buitinio kartovandens ruoimui maiau ilumos taigi toks i pastat ilumostaupymo potencialas. Tai ribiniai rodikliai. Deja, dabar tiniekonomini ir technini reikalavim neatitinkanioms vis ipastat ininerinms sistemoms, statybinms konstrukcijoms at-naujinti iki iuolaikins statybos lygio prireikt apie 10 mlrd. lit.Tokio masto atnaujinimai ekonomikai nepagrsti, to nesiek nviena turtinga Vakar valstyb savo energijos taupymo progra-mose. Tokiose programose paprastai pateikiami siektino taupy-mo kontroliniai skaiiai ir j pasiekimo teisinis, organizacinis irekonominis skatinimo mechanizmas. Jais valstyb ireikia savopolitin poir efektyv energijos vartojim. Lietuva kas penkerimetai atnaujina Nacionalin energijos vartojimo efektyvumo didi-nimo program, kurios aktuali redakcija patvirtinta 2001 met pa-baigoje [8].

  • ILUMIN TECHNIKA

    172004 m. Nr. 3 (Nr. 21)

    Tarptautins energetikos agentros tyrim strategijospastatams

    Tarptautin energetikos agentra (angl. IEA) skelbia tyrim irpltros strategijas pastatams [9]. Kai kurios jau pakankamai pa-plitusios moksle ir vis daniau sutinkamos praktikoje svokos pa-teikiamos ir angl kalboje. Deja dl straipsnio apimties plaiau josneaikinamos, o labiau susidomjus tekt matyt pastudijuoti, pa-sigilinti savarankikai. Taigi mint tyrim ir pltojimo veikla at-spindi energijos taupymo technologines galimybes ir alina naujenergijos taupymo technologij taikymo klitis. ios veiklos po-veikis pastatams ir statybai bus trejopas:

    Projektavimo ir verslo aplinkai;

    Statyb technologijoms ir sistemoms;

    Pltrai ir komercializacijai.

    Tyrim ir pltros strategijos projektavimo ir verslo aplinkai:

    - Sukur ti integruot sprendim primimo proces,vertinant energijos taupymo priemones sveikiems ir darniemspastatams (angl. healthy and sustainable buildings)ir j grupms.

    - Sukurti projektavimo rankius, prognozavimo metodusir bdus, laiduojanius energijos taupym ir gyventoj gerovskilim.

    - Taikyti mokslikai pagrstus gyvavimo ciklo analizs(angl. LCA) metodus vertinant pastatus ir j grupes energetiniu iraplinkos apsaugos poiriu.

    Tyrim ir pltros strategijos statybos gaminiams:- Kur ti naujas mediagas ir kaupti informacij apie

    statybini mediag ir pastat atitvar poveik aplinkai.- Pagerinti pastat atitvar energetines savybes (angl. ther-

    mal performance) mainat vsinimo ir ildymo poreik, iekantintegruot sprendim grupei pastat.

    - Gerinti ildymo, vdinimo ir oro kondicionavimo sistem(angl. HVAC) eksploatacines savybes, gerinti energijos suvartoji-mo efektyvum, optimizuoti integruotus sprendimus.

    - Sukur ti ir diegti mokslikai pagrstus metodus,laiduojanius vdinimo poreiki majim, vidaus oro kokybsgerjim.

    - Kur ti, demonstruoti ir diegti: paang ir var totojreguliuojam energijos valdym, protingus pastatus (angl. in-telligent buildings), kontrols sistemas su paangiomis jutiklitechnologijomis, bevieles technologijas, vartotojo aplink, kitusvartotoj poreikius.

    - Vadovautis pastat atnaujinimo efektyvi snaud kon-cepcija taikant naujausias energij taupanias technologijas.

    - Pasiekti energijos poreikio emo lygio koncepcijosgyvendinamum ir optimizuoti bendradarbiavim dlatsinaujinani energijos altini naudojimo pastatuose (angl. SolarHeating and Cooling).

    - Kurti ir demonstruoti naujas koncepcijas ir sistemas:vietinms integruotoms elektros, vsinimo ir ildymo, tiekimo sis-temoms pastatuose ir j grupse, (pvz., energijos saugojimas,centralizuotas ildymas ir poveikio valdymas).

    Pltros ir komercializacijos strategijos:

    - Kurti vartotojo kontroliuojamas ir efektyvaus energijosvar tojimo technologijas taikantis prie galutinio var totojoreikalavim.

    - Remiantis realiais eksperimentais demonstruotinaujovikas, energijos naudojimo poiriu efektyvias, aplinkosneterianias, sveikas ir suderintas technologijas.

    Efektyvesnio energijos vartojimo galimybs gyvenamuosiuosepastatuose

    iame ir kituose tolimesniuose skyriuose pateikiami kai kurie il-dymo ir vdinimo katedroje atlikt pastat ir energetikos ssajostyrim rezultatai. Pastatai yra technins sistemos, kuri energijosvartojimo efektyvumas ireikiamas lyginamaisiais rodikliais, pvz.,anksiau pateikt skirtingo aukio pastat ilumos suvartojimukWh/m2. Esama ilumos vartojimo padtis susiformuoja vos neimtmet trunkanio statyb proceso metu, o jo rodiklius lemiastatybos normatyviniai dokumentai. 2 paveiksle [8] visas stulpe-lio auktis rodo daugumos iki 1993 met pastatyt gyvenamjpastat ilumos poreik ildymui kWh/m2. Visuotins energijos var-tojimo mainimo tendencijos atsispindi naujuose Lietuvos staty-bos techniniuose reglamentuose, vis pirma Statybos irarchitektros institute parengtame STR 2.05.01:1999 Pastatatitvar ilumin technika. io reglamento nustatytas ribinisilumos poreikis ildymui (2 pav.) reikalauja statyti pastatus, ku-riems tas poreikis madaug 63% maesnis negu esamas.

    iame paveiksle parodyti ir rekomenduotini efektyvesnio ener-gijos vartojimo orientyrai:

    iki 2005 met ilumos poreik ildymui sumainti 25%, kartovandens ruoimui 25%;

    iki 2010 met ilumos poreik ildymui sumainti 35% 2000met ilumos vartojimo.

    Investuoti likusio skirtumo tarp rekomenduojam reikmi irnauj normatyv reikalavim sumainim ekonominiu poiriu ne-apsimoka. Beje, rekomenduojamoms reikmms pasiekti taikyti-nos energijos taupymo priemons turi bti parinktos ir vertintosatliekant kvalifikuot energetin audit. ia kalbama apie apiben-drintas galimybes, o kiekvienas pastatas turi ypatum, dl kuritos galimybs gali bti ir didesns, ir maesns.

    Kiti ildymo ir vdinimo katedros atlikti ir Nacionalinje energi-jos vartojimo efektyvumo didinimo programoje pateikti vertinimai

    2 pav. Metinis lyginamasis esamas, siektinas ir ribinis ilumos

    poreikis skirtingo aukio gyvenamj pastat ildymui

  • ILUMIN TECHNIKA

    2004 m. Nr. 3 (Nr. 21)18

    i met liepos 19 d. staiga mir Kstutis MindaugasJUOZAITIS, AB Kauno energija generalinis direktorius.

    Kstutis Mindaugas Juozaitis gim 1949 m.rugsjo 4 d. Paviemuoni k., Veiveri vls., Marijampolsaps. 19561967 m. moksi Veiveri vidurinje mokyklo-je, 19671972 m. Kauno politechnikos institute.1972 m. pradjo dirbti Pramonins statybos projektavi-mo institute ininieriumi. Netrukus buvo paauktas armijir 19721973 m. tarnavo kariuomenje. 19731975 m.dirbo Kauno termofikacinje elektrinje budiniuojualtkalviu, paskui kuro ir transporto ceche pamainosvirininku, vliau 2-ajame katil ir turbin ceche katilinsvyresniuoju mainistu. 1977 m. buvo paskir tas 2-ojokatil ir turbin cecho turbin sals vyresniuoju mainistu.19801982 m. buvo kuro transporto cecho virininko pa-vaduotojas, 19821983 m. katil ir turbin cechovirininko pavaduotojas. 19831996 m. katil ir turbincecho virininkas, 19961997 m. Kauno energijosfilialo Kauno elektrin vyriausiojo ininieriaus pavaduoto-jas, 19972000 m. technikos direktoriaus pavaduoto-jas, 20002002 m. technikos direktorius. Nuo 2002 m.buvo AB Kauno energija generalinis direktorius.

    Kstutis Mindaugas Juozaitis aktyviai dalyvavo Lietu-vos ilumos tiekj asociacijos veikloje nuo pat jossikrimo, o nuo 2002 m. tapo ir Tarybos nariu. Buvoapdovanotas LR Seimo Pirmininko padkos ratu.

    viesus Kstuio Mindaugo Juozaiio atminimas vi-sada iliks vis j painojusi moni irdyse.

    Lietuvos ilumos tiekj asociacija, kolegos,artimiausi biiuliai

    rodo, kad ekonomikai priimtinomis slygomis Lietuvos mastuesamuose daugiabuiuose pastatuose investavus 4,5 mlrd. Lt ga-lima sutaupyti 3,5 TWh ilumos. Daugiabuiuose pastatuose 1,5TWh i 3,5 TWh nurodyto taupymo potencialo gali bti sutaupyta,investuojant vidutinikai 10 Lt/m2, t. y. tam reikt apie 370 mln.Lt. Siekiant sutaupyti papildomai 1 TWh i nurodyt 3,5 TWh, rei-kia investuoti papildomai dar apie 30 Lt/m2, t. y. dar beveik 1 100mln. Lt. Visam nurodomam taupymo potencialui pasiekti reikiadar madaug 3 mlrd. Lt. Tokios programos gyvendinimas galtutrukti 10 met. Jos gyvendinimas leist 7,3% sumainti aliesgalutins energijos poreikius. Tokiai programai gyvendinti reikt5 tkst. darbo viet deimiai met. Artimiausiu laiku tikslingaparengti didesni nei 10 tkst. gyventoj miest daugiabui namatnaujinimo programas ir, matyt, savivaldybms palaikant imtis jgyvendinimo.

    Darnaus pltros proceso planavimas reikalauja vairialypiotechnini sistem vertinimo. Atlikti tyrimai [10] leido sudaryti sta-tybos ir energetikos technologini proces sveikos termodinaminmodel, tinkant vertinti ias sritis siejanius strateginio mastosprendimus, juose numatomus itekliams imlius procesus. Tokiovertinimo tikslas ir praktin nauda akivaizdi galima nustatyti vi-sos nagrinjamos sistemos didiausi termodinamin efektyvum,rodyti galimyb gauti energetiniu poiriu geriausius rezultatus.is modelis susieja sistemins analizs, pastato gyvavimo ciklofizins verts ir eksergins analizs metodus. Buvo sprendiamipastat energijos poreik lemiani sistem struktros nustaty-mo, termodinamini parametr ir eksergini kriterij parinkimoudaviniai, pateikiamas pastato gyvavimo ciklo termodinaminismodelis. Pastato gyvavimo ciklo modelis vaizduojamas kaip dau-giaetapis termodinaminis ciklas; jis parodytas 3 paveiksle.

    Tsinys kitame urnalo numeryje.

    3 pav. Pastato gyvavimo ciklas, kaip daugiaetapis termodinaminis ciklas

    SKAUDINETEKTIS

  • ILUMIN TECHNIKA

    2004 m. Nr. 3 (Nr. 21) 19

    Oficials svarbiausi Lietuvos miest klimato parametrai laukooro temperatra, santykin drgm, ildymo sezono trukm ir kt.yra paveldti i SSSR statybos norm (SNiP). Tai natralu, betnegerai tai, kad klimato parametr vertms jau apie keturiasdeimtmet. Per t laikotarp i esms pasikeit meteorologini stebjimkaupimo ir apdorojimo technika, projektini parametr reikalavimai,o pasaul apraizg bendras hidrometeorologini duomenperdavimo tinklas.

    ilumos tiekjai ino, kad projektin lauko oro temperatraaltuoju metu Vilniuje yra 23 C, Kaune 22 C ir t. t. [1]. Pagalapibrim i temperatra yra paskutinij 50 met 8 aliausiiem 5 paeiliui einani aliausi par temperatr vidurkis.Aiku, kad iuo metu 23 C tikrai ne paskutinij 50 met vidurkis,yra ir daugiau abejoni dl oficiali ildymo, taip pat dl vasarosoro kondicionavimo projektini temperatr. Kol neatlikti isamesniskaiiavimai, oficiali projektini temperatr, be abejo, reikialaikytis, taiau specialistams gali bti naudingi ir kai kurie naujesniduomenys.

    Linkstama tai, kad visose alyse projektins lauko orotemperatros bt skaiiuojamos pagal t pai metodik. Vienasvariausi pasaulyje ildymo ir vdinimo specialist organizacijASHRAE (American Society of Heating, Refrigeration and AirConditioning Engineers) nustato tiktin jos trukm per metus 0,4%, 1,0%, 2,0% ir t. t. (atitinkamai 35, 88 ir 175 val. per metus).

    Tai reikia, kad, pvz., 0,4 % tiktinumo temperatra (ir emesniem arba ir auktesn vasar) trunka per daugel met vidutinikaipo 35 valandas per metus. Kadangi naktys vsesns, vasar tokiatemperatra dienomis lauktina apie deimt dien (tiksli duomennra), 1% tiktinumo temperatra atitinkamai ilgiau, ypa mieste.Miestas yra ilta sala tarp lauk ir mik. Jame oro temperatraauktesn u umiesio meteorologinse stotyse imatuotas, tadtarp kaitusi statini oro temperatra auktesn nei alumynapsuptyje.

    Ruoiant nauj STR 2.09.02 ildymas, vdinimas ir orokondicionavimas redakcij kilo abejoni dl projektini lauko oroparametr. Aplinkos ministerijos pavedimu Lietuvoshidrometeorologijos tarnyba apskaiiavo bding Lietuvos miesttemperatr ir santykin oro drgm (1, 2 lent.) [3]. ios lentelssudarytos pagal deimties paskutinij met duomenis(kompiuterizuotame duomen banke yra 19942003 metduomenys). Gauti rezultatai verti dmesio, nors tai per trumpasstebjimo laikotarpis projektini parametr keitimui.

    Sprendiant pagal RSN 156-94 [1] 23 C ir emesns laukooro temperatros Vilniuje metin tikimyb yra maesn negu 0,3%.

    PastabaLentelje pateikta vidutin santykins oro drgms vert esant

    nurodytai lauko oro temperatrai. Tai dar nereikia, kadprojektuojant oro kondicionavim reikt imti toki santykinsdrgms vert.

    ASHRAE pateikia vairesni duomen. Pagal ASHRAE iemoslauko oro temperatra Kaune (i Lietuvos vietovi apskaiiuota tik

    SVARBESNIJ LIETUVOS MIEST LAUKOORO TEMPERATRA TIKIMYBINIU POIRIU

    Egidijus JuodisVilniaus Gedimino technikos universitetas

    ildymo ir vdinimo katedra

    Kaunui) yra panai kaip Hidrometeorologijos tarnybos nustatytoji:tiktinumas 0,4% 19,9 C, 1% 15,9 CVasaros temperatros pagal ASHRAE yra 1,5 C emesns u

    Hidrometeorologijos tarnybos apskaiiuotas. Pagal ASHRAEkariausia vasaros savait yra rugpjio 39 d.d., tadaaukiausi temperatr vidurkis 28,6 C, aliausia savait iemvasario 1016 d.d., jos emiausi temperatr vidurkis 19,1 C.Tipin rudens savait, kai lauko oro temperatra artimiausia rudensmnesi vidurkiui (6,7 C) spalio 1319 d.d., tipin pavasariosavait kovo 29balandio 4 d.d. (pavasario mnesi vidurkis6,6 C). Daugiau duomen yra internete [2].Ivados

    1. Tikimybinis projektini lauko oro parametr nustatymasnaudingas ir ilumos tiekjui, ir var totojui. Tai apibriaatsakomybs ribas tiekjas ir var totojas ino, kiek laikovidutinikai patalp oro temperatra lauktina emesn ar auktesnu projektin.

    2. ASHRAE ir Lietuvos Hidrometeorologijos tarnybos duomensutapimas rodo, kad lauko oro temperatros reikm orokondicionavimui verta imti auktesn u paveldt i SNiPo.

    altiniai1. RSN 156-94. Statybin klimatologija.2. http://www.eere.energy.gov/buildings/energyplus/

    weatherdata/international/LTU_Kaunas_/WEC.stat3. Lietuvos Hidrometeorologijos tarnybos 2004.05.31 ratas

    Nr. 07-07-785.

    satseiM %4,0 %1 %2

    sanuaK 7,81 2,51 9,11

    adpialK 8,31 3,11 8,8

    iajidzaL 7,81 3,51 1,21

    syvenaP 3,91 8,51 7,21

    iailuai 9,71 1,51 1,21

    iaileT 1,61 5,31 0,11

    suinliV 1,91 2,61 9,21

    1 lentel. Temperatra (C), emiau kurios lauko oras iem vidutinikai bna0,4%, 1% ir 2% met laiko.

    satseiM%4,0 %1 %2

    .pmeT mgrd.S .pmeT mgrd.S .pmeT mgrd.S

    sanuaK 4,82 34 9,62 44 3,52 64

    adpialK 5,62 15 8,42 35 9,22 65

    iajidzaL 4,82 04 0,72 24 3,52 54

    syvenaP 7,82 34 2,72 44 5,52 64

    iailuai 0,82 54 4,62 64 8,42 84

    iaileT 3,72 54 7,52 64 1,42 94

    suinliV 3,82 83 9,62 14 3,52 24

    2 lentel. Temperatra (C), aukiau kurios lauko oras vasar vidutinikai bna0,4%, 1%, 2% met laiko ir i temperatr atitinkanti santykin oro drgm, %.

  • ILUMIN TECHNIKA

    2004 m. Nr. 3 (Nr. 21)20

    BIOKURO NAUD LEMIA TINKAMASPARUOIMAS

    Juozas Stanceviius

    Svarbus kuro ruoj vaidmuo

    Lietuvoje vis didjant susidomjimui vietinio biokuro naudoji-mo galimybmis ilumos ir elektros gamyboje specialistai patariai anksto susipainti su pagrindinmis problemomis ir numatyti jsprendimo bdus.

    Svarbiausias dalykas tinkamas biokuro paruoimas degini-mui.

    Svarbiausia kuras turi bti susmulkintas ir paruotas taip,kad j katil galt tiekti automatizuotai veikiantys renginiai, jisturi bti be joki priemai, kurios gali sugadinti mechanizmus,todl iuo atveju labai svarb vaidmen atlieka biokur ruoianioskompanijos, sako Rubicon group priklausani bendrovi,gaminani ir tiekiani biokur, valdybos narys Remigijus La-pinskas.

    Rubicon group bendrovs Medvija ir Skiedryn yra vie-nos aktyviausi alyje biokuro tiekj jos vien per 2004 metusplanuoja paruoti apie pus milijono erdmetri vairi ri bioku-ro. moni grupei taip pat priklauso ir specializuot biokurukrenam katilini rang gaminanti bendrov Kazl Rdos me-talas.

    Btina vengti priemai

    Svarbiausia sudedamoji biokuru krenamos katilins dalis yrane pats katilas, o pakura mechanizmas, skirtas kurui sudeginti.

    iuo metu Lietuvoje naudojamos biokuro tiekimo dviej tippakuros ardynin ir verdaniojo sluoksnio.

    Labiausiai alyje yra paplitusios ardyninio tipo pakuros, kurio-se kuras katil tiekiamas ant specialaus ardyno.

    Tokias pakuras gaminanti bendrov Kazl Rdos metalas yraapskaiiavusi, kad iai technologijai naudojamo susmulkintomedio kuro frakcijos daleli matmenys turi bti ne didesni kaip6 cm, o drgnis 3055%. Tokiose pakurose temperatra pasie-kia 9001 100 C, naudingumo koeficientas yra ne maesnis kaip85 proc.

    Anot Kazl Rdos metalo generalinio direktoriaus MeislovoDaugialos, kure gali bti tik minimalus kiekis priemai dirvoemio, smlio, akmen, metal ir kita. Dirvoemis ir smlissumaina kuro ilumin vert, spartina kuro tiekimo ir pelenalinimo mechanizm susidvjim, labai padidina peleningum,sudaro apaugimus ilumos ijimo angoje. Tuo tarpu akmenimsir metalo gabalams patekus kuro tiekimo, ardyno judinimo arpelen alinimo mechanizmus, jie gali paprasiausiai sulti.

    iaudai iki 35 cm ilgio

    Nutarus deginti biokur energetikai turi tinkamai parinkti katilusir gerai sureguliuoti degimo proces. Katilins operatoriai taip patturi bti pasiruo nuolat keisti katilins rangos parametrus, jeigutik iek tiek keiiasi kuro sudtis.

    I principo katilinse galima deginti labai vair biokur smul-kintas medio atliekas, vadinamuosius medio ipsus, pjuve-nas, smulkintus iaudus, prastas arba granuliuotas durpes. Vis-kas priklauso tik nuo tinkamo biokuro paruoimo ir tikslaus katilinsrangos suderinimo, sako Rubicon group valdybos narysR. Lapinskas.

    Pasak jo, iuo metu Lietuvoje labiausiai paplits medio atliekdeginimas, taiau vis daugiau katilini pradeda deginti iaudus,spalius. Didioji i ems kio atliek dalis anksiau bdavo pa-liekama laukuose, pdoma.

    Iki iol, norint panaudoti iaudus energetikoje, daugiausiaproblem kl iaud paruoimas j smulkinimas. Pasak R. La-pinsko, tik po ilg iekojim buvo rasta tinkama ranga Rubi-con group nar Medvija sigijo labai brangi iaud smulkini-mo rang, kuri buvo dar patobulinta bendrovje Kazl Rdosmetalas.

    i ranga susmulkina iaud maesniais kaip 35 cm ilgiogabaliukais tada kuras tampa birus, j lengvai paima automati-zuoti kuro padavimo renginiai, jie neusikema, sak R. La-pinskas. Jis tikisi, kad galbt ateityje pavyks smulkintus iauduspradti presuoti nedidelius briketus, vadinamuosius meduolius taip paruoti iaudai yra idealus katilini kuras.

    Katilinje kaip valgykloje

    Jau ne pirmi metai Medvija tiekia biokur medio ipsusir smulkintus iaudus ilumos tiekimo mons Litesko filialuiKelms iluma.

    Buvs Kelms ilumos technikos direktorius RemigijusJakbauskas, iuo metu ias pareigas einantis kitame Liteskofiliale Bir iluma, pasakoja, kad 2001 metais Kelmje, pirma-jame i Litesko filial, buvo pastatytas 5 MW instaliuotosiosgalios pranczikas katilas Compakt. Beje, jau geresniparametr katilus iuo metu gamina ir Kazl Rdos metalas.

    Pasak R. Jakbausko, ne ildymo sezono metu katilinei visikaipakanka iaud, bet altaisiais met mnesiais iaudus jau reikiamaiyti su medio ipsais, itin altomis iemos dienomis ipsaituri sudaryti net iki 75% kuro.

    Lygindamas medio ips ir iaud panaudojim katilinjeR. Jakbauskas sako, kad, deginant iaudus sumaja pelen kie-kis, taiau intensyviau dirba kuro tiekimo ranga, nes katil reikiapaduoti daugiau kuro.

    Svarbiausia tinkamas iaud smulkinimas. Be to, rapsiaudai yra pranaesni u kit kultr iaudus, yra degesni, matjuose yra lik raps aliejaus.

    Kai deginame rapsus, visa katilin maloniai kvepia keptaisblynais, sako R. Jakbauskas.

  • ILUMIN TECHNIKA

    2004 m. Nr. 3 (Nr. 21) 21

    SPALIS

    IKK 2004: Forumas Paangus aldymas, oro kondicionavimas ir vdinimas, spalio 1315 d. Nurnberg (Vokietija)Informacijai: http://www.nuernbergmesse.de

    ISH North America. Tarptautin prekybos mug:vonios, virtuvs ranga, vamzdynai, sklends, armatra, ildymas ir oro kondicionavimas, spalio 1416 d. Bostonas, JAVInformacijai: http://www.usa.messefrankfurt.com

    XXI konferencija ir paroda MASKVA EFEKTYVIOS ENERGETIKOS MIESTASIV Tarptautinis simpoziumas DIDIJ MIEST ENERGETIKA, spalio 2729 d. Maskva (Rusija)Informacijai: http://www.abok.ru/party/?2004/meeg/index1

    I tarptautin specializuota paroda - 2004, spalio 2629 d. Minskas (Baltarusija)Informacijai: http://www.greenexpo.by/exhibition.asp?lang=ru&ID=76

    LAPKRITIS

    VI metin konferencija Airijos energetika, lapkriio 34 d. Dublinas (Airija)Informacijai: www.smi-online.co.uk/irish.asp

    BTE Moscow(Building Technologies & Engineering/Statybins technologijos ir ininerins sistemos), lapkriio 1013 d. Maskva, RusijaInformacijai: http://www.bte.ru/

    III metin konferencija EUROPOS ENERGETIKA, lapkriio 1516 d. Berlynas (Vokietija)Informacijai: http://www.marketforce.eu.com

    GRUODIS

    35-ASIS TARPTAUTINIS ILDYMO, VDINIMO, ORO KONDICIONAVIMO KONGRESAS, gruodio 13 d. Belgradas (Serbija)Informacijai: Branislav Todorovic [email protected]

    2005 METAI

    VASARIS

    11 tarptautin specializuota paroda ENERGETIKA: Energetins technologijos ir ranga. Elektronins mainos, prietaisai iraparatra, elektros ir ilumos tiekimo sistem valdymo rimai, dujotiekio sistemos, ranga prietaisai, energijos taupymas,vasario 811 d. Samara (Rusija)Informacijai: http://www.expo-volga.ru

    AQUA-THERM 2005, vasario 28kovo 3 d. Maskva (Rusija)Informacijai: http://www.msiexpo.ru/aquatherm/index.html

    KOVAS

    Pasaulins darnios energetikos dienos 2005, kovo 23 d. Wels (Austrija)Informacijai: http://www.esv.or.at

    ISH Frankfurt am Main. Tarptautin prekybos mug:pastati ir energetin technologijos, oro kondicionavimo ir vdinimo ranga, kovo1519 d. Frankfurtas (Vokietija)Informacijai: http://ish.messefrankfurt.com/frankfurt/en/home.html

    KONFERENCIJOS, PARODOS, MUGSP L A N U O D A M I S A V O I V Y K A S P E R V E L K I T E I I N F O R M A C I J

  • ILUMIN TECHNIKA

    2004 m. Nr. 3 (Nr. 21)22

    Tarptautin centralizuotoilumos tiekimo,aldymo ir kombinuotosilumos bei elektrosenergijos gamybosasociacija Euroheat&Power2004 m. rugsjo 28 d.mini 50 metjubiliejaus sukakt.

    Euroheat&Power vienija32 Europos valstybi

    organizacijas, tarp j irLietuvos ilumos tiekj

    asociacij(nuo 2001 m. liepos 23 d.)

  • ILUMIN TECHNIKA

    2004 m. Nr. 3 (Nr. 21) 23

    TURINYS CONTENT

    Pastat ildymui ilumos tiekimo reguliavimomatematinis modelis 4R. Morkvnas /Mathematical model of heat supply control forheating of buildings/

    Prevencins prieiros taikymo ilumos tiekimo tinklamsvertinimas gyvavimo ciklo poiriu 7A. Rogoa /Life cycle assessment of preventive regulatory use fordistrict heating networks/

    Cirkuliaciniai siurbliai karto vandentiekio sistemoms 9M. Kreivys /Circulation pumps for hot water systems/

    POLIURS gyvendina plataus masto projektus Lietuvoje 12Z. Jurgutaviius /POLIURS implements a wide range projects in Lithuania/

    Grundfos TP didiausias linijini siurbli pasirinkimas 13S. Zulonas /Grundfos TP wide choice of line pumps/

    Panevio energijai geriausio stendo titulas 14D. Paulauskien /The best mount title awarded to Panevys energy/

    Energija pastatams dabartis ir perspektyvos 15V. Martinaitis /Energy for buildings present and future/

    Svarbesnij Lietuvos miest lauko oro temperatratikimybiniu poiriu 19E. Juodis /Probability approach of outside air temperaturein the major Lithuanian cities/

    Biokuro skm lemia tinkamas kuro paruoimas deginimui 20J. Stanceviius /Success in biofuel depends onfuel preparation for burning/

    Konferencijos, parodos, mugs 21/Conferences, Exhibitions, Fairs/

    Lietuvos ilumos tiekj (LTA) ir

    Lietuvos ilumins technikos ininieri (LTIA)

    Asociacij urnalas

    Nr. 3 (21) 2004

    THERMAL TECHNOLOGY

    Magazine of

    Lithuanian District Heating Association (LDHA) and

    Lithuanian Thermotechnical Engineers Society (LITES)

    Leidiamas nuo 1998 m. birelio mnesio

    Steigjas Lietuvos ilumins

    technikos ininieri asociacija

    Leidjas redakcin kolegija:

    Redaktorius doc. dr. E. Tuomas

    Atsakingoji sekretor R. Kmieliauskait

    Korektor A. Krutinien

    Red. kolegijos nariai:

    in. R. Cicnas

    in. A. Citvaras

    in. P. Diksa

    in. S. Kariauskas

    in. V. Petrulis

    doc. dr. P. venianas

    in. M. Zakrevskij

    Redakcijos ir straipsni autori

    nuomons gali nesutapti.

    Smolensko g. 12

    LT-03200 Vilnius

    Tel. (8 ~ 5) 235 60 45

    Faksas (8 ~ 5) 235 60 44

    El. p. [email protected]

    www.lsta.lt

    URNALEILUMIN TECHNIKA

    Vienas puslapis 1 000 Lt

    Pus puslapio 600 Lt

    Ketvirtis puslapio 350 Lt

    Tiraas 700 egz.

    Maketavo ir spausdino UAB Baltijos kopija

    Kareivi g. 13B, LT-09109 Vilnius

    REKLAMOS KAINOSReklamos pirmame virelio puslapyjekaina didinama 2 kartus,ketvirtajame 1,5 karto.Asociacij nariams u reklam taikoma25% nuolaida.Dl reklamos kreiptistel.: (8 ~ 5) 235 60 45, (8 ~ 37) 32 38 28