KLAIPöDOS VALSTYBINö KOLEGIJA SOCIALINIŲ MOKSLŲ FAKULTETAS

LOGISTIKOS IR ADMINISTRAVIMO KATEDRA

Ingrida Mauricien÷, AntanasVaitiekus

STUDENTŲ BAIGIAMOJO IR KURSINIO DARBO

RENGIMO METODIKA

Klaip÷da, 2009

Baigiamojo ir kursinio darbo rengimo metodiniai nurodymai skirti Verslo vadybos, Finansų, Įstaigų ir įmonių administravimo, Logistikos vadybos, Prekybos vadybos, Turizmo administravimo studijų programų studentams.

Redakcin÷ grup÷: Judita Jonuševičien÷ - docent÷, Tiksliųjų mokslų katedros ved÷ja; Remigijus Kinderis - docentas, Turizmo administravimo katedros ved÷jas; Zita Šakien÷ - Kalbų ir komunikacijos katedros lektor÷.

Apsvarstyta ir patvirtinta Socialinių mokslų fakulteto Dekanato pos÷dyje

Pratarm÷

Šis metodinis leidinys skiriamas Klaip÷dos valstybin÷s kolegijos Socialinių mokslų

fakulteto studentams ir d÷stytojams. Jo tikslas – pad÷ti parengti metodiką atitinkančius studentų

darbus, taikyti vienodus studentų rašto darbų rengimo ir vertinimo reikalavimus. Nurodymai ir

reikalavimai studentų moksliniams rašto darbams organizuoti yra privalomi. Tod÷l naudotis kitų

mokymo institucijų parengtomis metodikomis reik÷tų kūrybiškai – pasinaudoti bendro pobūdžio

patarimais, o darbo įforminimo ir struktūros klausimais naudotis šiuo leidiniu.

Socialinių mokslų fakulteto studijų programos turi savo specifiką, tod÷l metodikos

sudarytojai nek÷l÷ sau tikslo pateikti absoliučiai visą studentų darbų rašymo metodologiją. Be to,

bet kokia pateikta informacija neišvengiamai sensta, keičiasi. Studentams ir jų vadovams būtina

patiems taikyti metodologijos naujoves, pasinaudoti paskaitų metu įgytomis žiniomis ir įgūdžiais,

ypač iš Taikomųjų tyrimų metodologijos, Rinkodaros tyrimų, Vadybos, Kalbos kultūros ir

specialyb÷s kalbos, Dokumentų valdymo, Informacinių technologijų ir kitų dalykų. Vertingų

praktinių patarimų galima rasti knygoje Lote Rienecker ir Peter Stray Jorgensen knygoje „Kaip

rašyti mokslinį darbą“. Ypatinga būtinyb÷ papildomiems informacijos šaltiniams iškils renkantis

vienus ar kitus mokslinio darbo tyrimo metodus ir argumentuojant jų pasirinkimą.

Sudarant šią metodiką buvo pasinaudota Bitino B., Rupšien÷s L., Žydžiūnait÷s V. (2008),

L.Seiliaus A., Šimanskien÷s L. (2005), Laurinavičien÷s A., Rancovos G. (2002), Juškos A.,

Kučinsko V. (1998), Kardelio K., Bagočiūno S. (2000) ir kitų autorių metodiniais darbais.

Naudotasi bibliografinio aprašo standartu – LST ISO 690-2:1999.

TURINYS 1. BAIGIAMOJO IR KURSINIO DARBO RENGIMO BENDROSIOS NUOSTATOS.................... 5

1.1. Studentų darbų paskirtis ir vertinimas ............................................................................... 5

1.2. Studentų darbų metodinis pagrįstumas .............................................................................. 7

2. BAIGIAMOJO IR KURSINIO DARBO RENGIMAS BEI PRISTATYMAS ................................ 10

2.1. Baigiamojo ir kursinio darbo sud÷tin÷s dalys..................................................................... 10

2.2. Titulinis lapas, turinys ir kompetencijų sąrašas ................................................................. 11

2.3. Santrauka ............................................................................................................................... 13

2.4. Įvadas...................................................................................................................................... 13

2.5. Darbo objekto ir informacijos šaltinių apžvalga ................................................................ 14

2.6. Teorin÷ metodologin÷ dalis ................................................................................................... 14

2.7. Praktin÷ (tiriamoji) dalis....................................................................................................... 16

2.8. Išvados ir pasiūlymai............................................................................................................. 16

2.9. Vartojamų terminų žodynas ................................................................................................. 16

2.10. Literatūros sąrašas ................................................................................................................ 17

2.11. Priedų sąrašas ........................................................................................................................ 18

2.12. Viešas darbo pristatymas ...................................................................................................... 19

3. BAIGIAMOJO IR KURSINIO DARBO ĮFORMINIMO REIKALAVIMAI................................... 21

Literatūros sąrašas.......................................................................................................................... 25

Priedai .............................................................................................................................................. 26

5

1. BAIGIAMOJO IR KURSINIO DARBO RENGIMO BENDROSIOS NUOSTATOS

1.1. Studentų darbų paskirtis ir vertinimas

Verslo vadybos, Logistikos vadybos, Turizmo administravimo, Įstaigų ir įmonių

administravimo, Finansų, Prekybos vadybos studijų programos įvykdomos baigiamojo darbo

rengimu, gynimu ir vertinimu.

Baigiamojo darbo paskirtis – nustatyti studento profesinių kompetencijų, kurias įgyja

studijuodamas profesin÷s kvalifikacijos bei specializacijos dalykus ir atlikdamas profesin÷s veiklos

praktikas, lygį.

Kursinio darbo paskirtis – išsiaiškinti ir įvertinti studentų geb÷jimus analizuoti mokslinius

informacijos šaltinius, pritaikyti tinkamus tyrimo metodus, siekiant taikomojo pobūdžio darbo

rezultatų.

Studijų rezultatų baigiamojo darbo vertinimo organizavimo tikslas – leisti studentui

įrodyti, kad jis pasiek÷ studijų tikslus ir uždavinius bei įgijo programoje numatytas profesines

kompetencijas, ir nustatyti, ar jam gali būti suteikta profesin÷ kvalifikacija.

Baigiamojo darbo rengimą ir vertinimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos švietimo ir

mokslo ministro 2002-01-15 įsakymu Nr. 35 patvirtintos “Neuniversitetinių studijų rezultatų

baigiamojo vertinimo nuostatos” ir šie nurodymai.

Teis÷ rengti baigiamąjį darbą suteikiama studentams, įvykdžiusiems visus studijų programoje

numatytus reikalavimus:

� kiekvienas studijų programoje numatytas dalykas (egzaminas ar diferencin÷ įskaita) turi būti

įvertintas teigiamais balais;

� atliktos ir teigiamais balais įvertintos studijų programoje numatytos profesin÷s veiklos

praktikos;

� atlikta ir praktikos vadovų teigiamu balu įvertinta baigiamoji praktika.

Baigiamajame darbe studentas turi siekti atskleisti, jog jis įgijo profesinių

kompetencijų iš visų studijų programoje numatytų veiklos sričių, kurios įrodytų absolvento

pasirengimą savarankiškai dirbti (5 priedas).

Baigiamojo darbo temą pasirenka bei jo tikslus suformuluoja studentas ir suderina su darbo

vadovu. Temos ir atlikimo terminai apsvarstomi katedrose ir patvirtinami fakulteto dekano ne v÷liau

kaip per 10 darbo dienų nuo baigiamosios profesin÷s veiklos praktikos pradžios.

Baigiamąjį darbą pagal dešimties balų skalę vertina kvalifikavimo komisija, vadovaudamasi

profesinių kompetencijų lygiais, kurie nustatomi taip:

6

� aukščiausias profesinių kompetencijų lygis (10 balų): darbo tikslas ir uždaviniai yra

atitinkantys darbo temą ir aiškiai suformuluoti; darbe atskleidžiamos profesin÷s

kompetencijos iš visų studijų programoje numatytų profesin÷s veiklos sričių; pateikiami arba

originalūs, arba keli išsikeltų problemų sprendimo variantai ir argumentuotai išrenkami

optimaliausi; taikomi įvairūs teoriniai modeliai bei analiz÷s metodai; gauti rezultatai

tarpusavyje palyginami; atskleidžiamos visapusiškos teorin÷s žinios pagal profesines

kompetencijas; darbo rezultatai gali tur÷ti praktinę reikšmę, o jų taikymas duoti naudą;

išvados ir pasiūlymai yra argumentuoti, konkretūs, apima visus darbo tikslus ir uždavinius bei

juos atitinka; darbas parašytas be kalbos klaidų ir įformintas pagal Kolegijoje nustatytus

reikalavimus; darbe naudojami užsienio autorių šaltiniai;

� labai aukštas profesinių kompetencijų lygis (9 balai): visi privalumai kaip ir aukščiausiame

profesinių kompetencijų lygyje, tik darbas su daliniais techniniais trūkumais, pateikiant žinias

pastebimas geb÷jimas analizuoti ir sisteminti, tačiau žinių formulavimas ne visiškai

savarankiškas ir kritiškas, darbe naudojami ne patys naujausi šaltiniai;

� aukštas profesinių kompetencijų lygis (8 balai): darbo tikslas ir uždaviniai yra atitinkantys

darbo temą, darbe atskleidžiamos profesin÷s kompetencijos iš daugiau kaip dviejų trečdalių

studijų programoje numatytų profesin÷s veiklos sričių; problemų sprendimai yra

argumentuoti; taikomi adekvatūs teoriniai analiz÷s modeliai ir analiz÷s metodai;

atskleidžiamos geros teorin÷s žinios pagal profesines kompetencijas; darbo rezultatai, išvados

ir pasiūlymai atitinka darbo tikslą ir uždavinius; darbas įformintas pagal Kolegijoje numatytus

reikalavimus;

� vidutinis profesinių kompetencijų lygis (7 balai): visi privalumai kaip ir aukštame

profesinių kompetencijų lygyje, tačiau žinios grindžiamos vadov÷liais ar metodin÷mis

priemon÷mis, pateikiamos nesklandžiai; ryškus mechaninis žinių atkartojimas; skyriai ir

poskyriai n÷ra apibendrinti; darbo rezultatai, išvados ir pasiūlymai iš esm÷s atitinka darbo

tikslą ir uždavinius; darbe pasitaiko rašybos ir stiliaus klaidų;

� pakankamas profesinių kompetencijų lygis (6 balai): darbo tikslas ir uždaviniai iš esm÷s

yra atitinkantys darbo temą; darbe atskleidžiamos profesin÷s kompetencijos iš daugiau kaip

pus÷s studijų programoje numatytų veiklos sričių; problemos iš esm÷s išspręstos; taikomi

teoriniai modeliai ir analiz÷s metodai; atskleidžiamos minimalios būtinosios teorin÷s žinios

pagal profesines kompetencijas; darbo rezultatai, išvados ir pasiūlymai iš dalies atitinka darbo

tikslą ir uždavinius; darbe yra rašybos ir stiliaus klaidų;

� minimalus būtinas profesinių kompetencijų lygis (5 – balai): visi privalumai kaip ir

pakankamame profesinių kompetencijų lygyje, tačiau darbe atskleidžiamos profesin÷s

7

kompetencijos iš ne mažiau nei pus÷s studijų programoje numatytų veiklos sričių; žinios su

ryškiomis spragomis - žinomi ir pateikiami tik pagrindiniai teiginiai ir sąvokos; nesugebama

analizuoti ir vertinti; darbo rezultatai, išvados ir pasiūlymai ne pilnai atitinka darbo tikslą ir

uždavinius; vyrauja antrinių šaltinių kompiliavimas; darbas netvarkingas su rašybos, stiliaus ir

darbo įforminimo klaidomis.

Baigiamasis darbas laikomas apgintas, jei jame ir darbo gynimo metu atskleidžiamos ne

žemesnio kaip minimalaus būtinojo lygio profesin÷s kompetencijos. Baigiamojo darbo vertinimo

rezultatai skelbiami viešai raštu, pasibaigus kvalifikavimo komisijos pos÷džiui. Absolventams,

apgynusiems baigiamąjį darbą, suteikiama vadybininko kvalifikacija.

Studentams, d÷l svarbių priežasčių negalintiems ar negal÷jusiems numatytu laiku ginti

baigiamojo darbo, fakulteto dekano teikimu, direktoriaus įsakymu, gynimas gali būti atid÷tas iki

kito kvalifikavimo komisijos pos÷džio. Studentams, neparengusiems baigiamojo darbo nustatytu

laiku, neatvykusiems į baigiamojo darbo gynimą be svarbios priežasties, neapgynusiems jo,

fakulteto dekano teikimu, direktoriaus įsakymu gali būti leidžiama pakartotinai ginti darbą ne

anksčiau kaip po vienerių metų. Studijų baigimo dokumentų išdavimą reglamentuoja Lietuvos

Respublikos švietimo ir mokslo ministerija.

1.2. Studentų darbų metodinis pagrįstumas

Studentų kursiniai ir baigiamieji darbai turi atitikti mokslinių tyrimų reikalavimus. Kaip

apibr÷žia Bitinas B., Rupšien÷ L., Žydžiūnait÷ V. (2008), mokslinis tyrimas yra sistema, kurios

paskirtis – rinkti informaciją apie nagrin÷jamos tikrov÷s objektus, ją pertvarkyti, išryškinti svarbią,

reikšmingą tikrovei pažinti ir tobulinti, o visuomenei pateikti jau apibendrintas, visapusiškai

patikrintas išvadas apie tiriamuosius objektus (p.13). Skiriami fundamentiniai (akademiniai) ir

taikomieji moksliniai tyrimai. Fundamentinio tyrimo rezultatas – mokslo teorijos tobulinimas.

Taikomųjų tyrimų rezultatas – išvados, kurios gali būti taikomos organizacijų, visuomen÷s grupių ir

pan. problemų sprendimui, veiklos tobulinimo programų kūrimui.

Studento baigiamojo ar kursinio darbo rengimas prasideda nuo temos pasirinkimo.

Pagrindiniai temos pasirinkimo kriterijai:

� aktualumas;

� svarba mokslui ir praktikai;

� ištirtumo lygis įmon÷s, organizacijos požiūriu;

� polinkis į temą ir teorinis pasirengimas: gera tema yra ta, apie kurią studentas iš anksto ką

nors žino ir ja domisi. Kita vertus, dažnai sritis tampa įdomi, kai ja domimasi ir analizuojama

mokslin÷ literatūra;

8

� tema neturi būti lengva, geriausia, kai darbe pristatomos naujos žinios nagrin÷jama tema arba į

ją pažvelgiama iš kitos perspektyvos;

� tema neturi būti per plati: aiški ir tiksliai apibr÷žta tema suteikia daug daugiau galimybių į ją

įsigilinti ir išnagrin÷ti, negu plačiai suformuluota tema, kuri praktiškai paverčia darbą

paviršutinišku;

� galimyb÷ gauti atitinkamos informacijos: pirminius duomenis iš įmonių, įstaigų ar pavienių

asmenų reik÷tų rinkti labai gerai apsvarsčius ir suplanavus, pasitarus su darbo vadovu.

Kiekvienam pokalbiui su įmon÷s atstovais dera kruopščiai pasirengti (susipažinti su įmon÷s

veikla, užsirašyti klausimus). Kreiptis skubotai ir nepasirengus, reikštų ne tik “šaltinio”, bet ir

pačio studento laiko švaistymą. Gali būti, kad “šaltinis” kitą kartą nenor÷s tur÷ti reikalų su

tokiu studentu;

� temos pavadinime turi išryšk÷ti tyrimo objektas, reikšminiai žodžiai;

� nepriimtinos vien aprašomojo pobūdžio temos.

Mokslinių tyrimų metodologijos analiz÷ rodo, kad vyrauja skirtingos nuomon÷s sprendžiant,

kokį tyrimo metodą - ar kiekybinį, ar kokybinį - geriausiai pritaikyti socialiniams tyrimams. Kaip

teigia Kardelis K. (2005), dauguma socialinių tyrimų metodologų palaiko sisteminį požiūrį į

mokslinį tyrimą, t.y. pasisako už kokybinių ir kiekybinių tyrimų integraciją.

Kiekybiniu tyrimu galima vadinti tokį empirinį tyrimą, kurio duomenys pateikiami skaičiais

(kiekybine išraiška). Priešingai, kokybinis tyrimas – tai toks empirinis tyrimas, kada duomenys n÷ra

pateikiami kiekybine išraiška – skaičiais. Creswell (Luobikien÷ I., 2000) kokybinį tyrimą apibūdina

kaip suvokimo procesą, kuris grindžiamas individualiomis metodologin÷mis žmonių socialinių

problemų tyrimo tradicijomis. Tyr÷jas sukonstruoja kompleksinį, holistinį paveikslą, analizuoja

žodžius, išsamiai perduoda informantų požiūrius bei atlieka tyrimą natūralioje aplinkoje.

Kokybinių, kiekybinių tyrimų ir analiz÷s metodų santykį moksliniame darbe apsprendžia

tyrimo tikslas ir tyrimo objektas.

Tyrimo metodikos parinkimas ir tyrimo vykdymas

� mokslin÷s metodin÷s literatūros analiz÷ (teorin÷s analiz÷s ir apibendrinimo metodas) –

literatūros studijavimas, bibliografijos sudarymas, jos nagrin÷jimas;

� tyrimo metodologija: tyrimo metodų ir procedūros parinkimas, tyrimo populiacijos

įvardijimas ir tyrimo imties sudarymo būdų bei imties dydžio parinkimas, duomenų rinkimo

metodų nusistatymas, tyrimo instrumento parengimas, duomenų apdorojimo ir duomenų

analiz÷s metodų parinkimas;

� tyrimo duomenų apdorojimas: statistinis gautų duomenų apdorojimas, jei taikomi kiekybiniai

tyrimo metodai, teorinis duomenų apdorojimas, jei taikomi kokybinio tyrimo metodai.

9

Informacijos apie tyrimo metodiką, klausimynų sudarymą , duomenų rinkimą ir apdorojimą ir pan. ieškoti: 1. Bitinas B., Rupšien÷ L., Žydžiūnait÷ V. Kokybinių tyrimų metodologija.1,2 dalys. Klaip÷da, S.Jokužio leidykla – spaustuv÷, 2008. 2. Dikčius V. Marketingo tyrimai. Vilnius: Vilniaus vadybos akademija, 2005. 3. Kardelis K. Mokslinių tyrimų metodologija ir metodai. Šiauliai: Lucilijus, 2005. 4. Luobikien÷ I. Sociologija: bendrieji pagrindai ir tyrimų metodika. Kaunas: Technologija, 2000. 5. Tidikis R. Socialinių mokslų tyrimų metodologija. Vilnius, 2003. 6. Žydžiūnait÷ V. Tyrimo dizainas: struktūra ir strategijos. Kaunas: Technologija, 2008.

Visose darbo dalyse labai svarbu tinkamai argumentuoti teiginius: ir atliekant mokslin÷s

metodin÷s literatūros analizę, ir parenkant tyrimo metodologiją bei analizuojant gautus duomenis.

Argumentacija susideda iš tokių elementų:

� pagrindas (imamas, pvz., iš mokslo autoritetų teiginių, savų pasteb÷jimų, analiz÷s,

eksperimentų, interviu ir t.t.);

� įvertinimas (reikalingas norint parodyti, kiek pasitikime savimi, išsakydami kokią nors tezę);

� tez÷ (ji dažniausiai pateikiama išvadose ir pasiūlymuose, bet gali būti pamin÷ta jau problemos

formuluot÷je, įvade ar tekstin÷s dalies skyrių išvadose);

� garantija (paprastai kyla iš fakto, kad darbe naudojami mokslo pripažinti ir tam tikslui tinkami

metodai);

� prieštaravimas (gali būti pateiktos išlygos ir apribojimai d÷l metodo ir jo taikymo);

� pagrindimas (metodo pateisinimas, remiantis pavyzdžiais, autoritetais, neabejotinais faktais,

tyrimais, eksperimentais ar kitais stipriais argumentais).

Daugumai Socialinių mokslų fakulteto studijų programų studentų baigiamiesiems ir

kursiniams darbams reikalingi įvairūs ekonomin÷s analiz÷s metodai. Studentams ir jų vadovams

rekomenduojama naudotis Bagžiūnien÷s V. knyga “Įmon÷s veiklos planavimas ir analiz÷“.

10

2. BAIGIAMOJO IR KURSINIO DARBO RENGIMAS BEI PRISTATYMAS

2.1. Baigiamojo ir kursinio darbo sud÷tin÷s dalys

Baigiamojo darbo struktūrą sudaro:

• titulinis puslapis (1 priedas);

• turinys;

• profesin÷s veiklos sričių, profesinių kompetencijų ir studijų programos tikslų,

įgyvendinamų baigiamajame darbe, sąrašas;

• santrauka lietuvių kalba ir viena (pasirinktinai) užsienio kalba (anglų, vokiečių arba

prancūzų) (7 priedas);

• įvadas;

• darbo objekto ir informacijos šaltinių, kuriais remtasi darbe, apžvalga;

• teorin÷ metodologin÷ dalis;

• praktin÷ (tiriamoji) dalis;

• išvados ir pasiūlymai;

• terminų ir sąvokų žodynas;

• literatūros sąrašas;

• priedai, maketai, modeliai;

• iliustracin÷ medžiaga (jei yra nestandartin÷ ar didel÷s apimties, įrišama atskirai).

Kursinio darbo struktūrą sudaro:

• titulinis puslapis (2 priedas);

• kursinio darbo įvertinimo lapas (4 priedas);

• santrauka (lietuvių kalba);

• turinys;

• įvadas;

• tyrimo objekto ir informacijos šaltinių, kuriais remiantis atliktas darbas, apžvalga;

• teorin÷ – metodologin÷ dalis;

• praktin÷ (tiriamoji) dalis;

• išvados ir pasiūlymai;

• terminų ir sąvokų žodynas;

• literatūros sąrašas;

• priedai;

• iliustracin÷ medžiaga (jei yra nestandartin÷ ar didel÷s apimties, įrišama atskirai).

11

2.2. Titulinis lapas, turinys ir kompetencijų sąrašas

Baigiamieji ir kursiniai darbai yra studentų studijų rezultatus žymintys, apibendrinantys

dokumentai, atskleidžiantys studentų žinių ir praktinių įgūdžių įgijimo lygį. Šie dokumentai turi

nustatytą struktūrą ir turi būti įforminti laikantis nustatytų reikalavimų bei galiojančios dokumentų

įforminimo tvarkos.

Titulinio lapo parengimas pagal jam keliamus reikalavimus daro įtaką pirmajam įspūdžiui

apie darbo kokybę. Tod÷l svarbu, kad baigiamojo, kursinio darbo titulinis lapas būtų įformintas

tiksliai, pagal nustatytus reikalavimus (1, 2 priedas).

Darbo pradžioje po titulinio lapo įdedamas turinys. Jame pateikiami visų skyrių ir poskyrių

pavadinimai, nurodant puslapius, kuriuose jie prasideda. Pagrindiniai turinio skyriai – darbo objekto

ir informacijos šaltinių apžvalga, teorijos analiz÷, praktin÷ dalis rašomi didžiosiomis raid÷mis, o jų

poskyriai ir kitos darbo dalys - mažosiomis.

Vadovaujantis ankščiau min÷tu Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro įsakymu,

baigiamajame darbe turi būti atskleistos autoriaus profesin÷s kompetencijos pagal studijų programos

standartizuotos dalies veiklos sritis. Diplomantas, nor÷damas aukšto baigiamojo darbo įvertinimo,

turi parodyti pasiektą bent po vieną studijų tikslą iš visų veiklos sričių. Tam tikslui sudaroma

speciali lentel÷, kurioje nurodomi darbo poskyrių numeriai, atskleidžiantys veiklos sritis, profesines

kompetencijas ir studijų tikslus (5 priedas).

Kursinio darbo turinio struktūra iš esm÷s nesiskiria nuo baigiamojo darbo. Tik vietoje

profesinių kompetencijų sąrašo įdedamas kursinio darbo vertinimo lapas (4 priedas), o santrauka

rašoma tik lietuvių kalba.

Jau iš darbo turinio turi matytis, kad studentas teorin÷je dalyje išanalizavo visus aspektus,

kuriuos nagrin÷jo praktin÷je dalyje. Be to, teorinių ir praktinių skyrių bei poskyrių pavadinimų

formuluot÷s turi būti originalios, sukurtos paties autoriaus, nenukopijuotos iš literatūros šaltinių.

Teorin÷s dalies poskyrių pavadinimai negali būti mokomojo – pažintinio stiliaus, nes tada darbo

autorius nukryps ne į aktualių problemų, keliamų literatūros šaltiniuose nagrin÷jimą, bet į referato

kūrimą. Rašydamas kursinį ar baigiamąjį darbą, studentas jau nebeturi rodyti, kad studijuoja

analizuojamos temos pagrindus ir pateikiamu tekstu moko darbo skaitytoją.

Praktin÷s - dalies pavadinimai, visų pirma turi derintis su darbo uždavinių formuluot÷mis.

Jeigu išsikeltas uždavinys ką nors įvertinti, tai ir atitinkamo poskyrio pavadinimas, tik÷tina baigsis

žodžiu vertinimas ir pan. Geriausia, kai jau pavadinimo formuluot÷je matyti, ką darbo autorius

atliko: ...analiz÷, ...tobulinimas, ...nustatymas, ...galimyb÷s ir t.t. Priešingu atveju, gali susidaryti

įspūdis, kad autorius rašo tik ataskaitą, nepateikdamas savo nuomon÷s apie tiriamo objekto

vertinimą, tobulinimą.

12

Baigiamojo darbo turinio pavyzdys

TURINYS

Logistikos vadybos studijų programos Pardavimų logistikos šakos profesin÷s veiklos sričių,

profesinių kompetencijų ir studijų programos tikslų įgyvendinimo baigiamajame darbe sąrašas....... 4

Santrauka.............................................................................................................................................. 7

Summary.............................................................................................................................................. 7

Įvadas ................................................................................................................................................... 8

1. UAB „KONSERVŲ GAMYKLA“ VEIKLOS IR INFORMACIJOS ŠALTINIŲ APŽVALGA . 10

2. SANDöLIAVIMO VALDYMO TEORIJOS ANALIZö .............................................................. 14

2.1. Gamybos įmonių ir jų padalinių valdymo ypatumai ir jų problemos ................................ 14

2.2. Gamybos įmonių sand÷liavimo sistemos ir jų vystymo tendencijos ................................. 18

2.3. Sand÷lių valdymo problemos ir tobulinimo galimyb÷s ..................................................... 22

2.3.1. Informacinių sistemų ir informacijos srautų valdymo modernizavimas............... 22

2.3.2. Krovos darbų valdymo efektyvumo gerinimas ..................................................... 25

2.3.3. Technologinių ir organizacinių sand÷liavimo operacijų tobulinimas ................... 28

2.3.4. Pažangių sand÷liavimo ir atsargų laikymo kontrol÷s metodų taikymas ............... 30

3. UAB „KONSERVŲ GAMYKLA“ SANDöLIAVIMO SISTEMOS VALDYMO

OPTIMIZAVIMAS............................................................................................................................ 34

3.1. UAB „Konservų gamykla“ sand÷liavimo svarba ir ypatumai ........................................... 34

3.2. Gamyklos sand÷liavimo sistemos funkcionavimo įvertinimas ......................................... 37

3.3. Įmon÷s sand÷liavimo sistemos probleminių sričių valdymo optimizavimas .................... 42

3.3.1. Atsargų planavimo ir kontrol÷s tobulinimas......................................................... 42

3.3.2. Krovos darbų valdymo tobulinimas...................................................................... 45

3.3.3 Technologinių ir organizacinių sand÷liavimo operacijų optimizavimas ............... 47

Išvados ir pasiūlymai ......................................................................................................................... 50

Vartojamų terminų žodynas ............................................................................................................... 52

Literatūros sąrašas.............................................................................................................................. 55

Priedų sąrašas:

1 priedas. UAB „Konservų gamykla“ generalinio direktoriaus sutikimas baigiamajame darbe naudoti įmon÷s

pavadinimą.

2 priedas. Baigiamojo darbo autoriaus raštiškas patvirtinimas d÷l neplagijavimo.

3 priedas. UAB ‚Konservų gamykla“organizacin÷s valdymo struktūros schema.

4 priedas. Įmon÷s sand÷lio patalpų planas.

5 priedas. Prekių gavimo protokolas.

6 priedas. Pakrovimo – iškrovimo rampa (nuotrauka).

13

2.3. Santrauka

Santraukoje (7 priedas) nurodoma baigiamojo ar kursinio darbo pavadinimas, autoriaus

vardas, pavard÷. Trumpai (60 -75 žodžiai) pristatomas tyrimo objektas, problematika, tyrimo

metodai ir gauti rezultatai. Ypač svarbu glaustai pristatyti rezultatus – svarbiausias darbo autoriaus

išvadas, pasiūlymus. Tai sukuria pirmąjį įspūdį apie darbo vertę. Ši dalis rašoma, kai darbas jau

baigtas. Santrauka rašoma lietuvių ir viena užsienio kalba (anglų, vokiečių arba prancūzų). Tekstas

abiem kalbomis turi būti rašomas viename lape.

2.4. Įvadas

Priešingai negu santraukos, šios dalies nereik÷tų rašyti pabaigoje, nes ji yra reikalinga

pačiam studentui susikoncentruoti reikiama linkme. Nebent pabaigus darbą, verta įvadą pakoreguoti

ir papildyti. Šioje darbo dalyje pateikiamas temos aktualumas, darbo objektas, tikslas,

uždaviniai ir metodai.

Temos aktualumas akcentuojamas pirmosiose įvadinio teksto pastraipose. Galima prad÷ti

nuo globalesnio temos aktualumo (pasauliui, šaliai) ir užbaigti temos svarba analiz÷s objektui.

Darbo objektas - aktuali problema, organizacijos veiklos srities vystymo galimyb÷s ir pan. Darbo

tikslas turi visiškai atitikti darbo temos pavadinimą. Tikslo formulavimas gali parodyti būtinybę

koreguoti temos pavadinimą. Tikslas pradedamas formuluoti veiksmažodžių bendratimis. Pvz.:

išanalizuoti.., ištirti.., metodologiškai, empiriškai pagrįsti, kaip...; teoriškai, praktiškai įrodyti,

kod÷l būtina...; nustatyti, kokiais būdais...; parengti...; pademonstruoti... ir pan.

Uždaviniai turi atskleisti darbo esmę, konkretizuoti tikslą, būti atspirties tašku, sudarant

teorin÷s ir praktin÷s dalių turinio struktūrą. Kiekvienas praktin÷s dalies poskyris tur÷tų būti

tiesiogiai susijęs su vienu iš uždavinių. Optimalu išsikelti 3 - 5 uždavinius. Uždaviniai taip pat

pradedami aktyviaisiais veiksmažodžiais, pvz.: išnagrin÷ti, ištirti, nustatyti, įvertinti, sudaryti,

palyginti, apibūdinti, identifikuoti, suformuluoti, suformuoti, apibr÷žti, interpretuoti, paaiškinti,

patikrinti, parengti, sudaryti, suprojektuoti, išskirti, sugretinti, atskirti, išspręsti, iliustruoti ir pan.

Kartais supainiojami uždaviniai su metodais ir privalomomis darbo procedūromis. Negalima kelti

tokių uždavinių: atlikti apklausą, išanalizuoti teorinę medžiagą, pateikti išvadas ir pasiūlymus.

Darbo metodai įvade, paprastai, tik nurodomi, o pirmoje dalyje argumentuojamas jų

pasirinkimas. Patirtis rodo, kad Kolegijos Vadybos ir verslo administravimo studijų krypties

studentų darbuose, analizuojant teorinę medžiagą, neįmanoma parašyti gero darbo be lyginimo

metodo, o analizuojant praktinę dalį – be kritinio (vertinimo) metodo.

14

2.5. Darbo objekto ir informacijos šaltinių apžvalga

Šioje dalyje yra galimyb÷ atskleisti profesines kompetencijas iš tų sričių, kurių neapima

pasirinkta siaura tema. D÷l šios priežasties KVTK Verslo fakultete šią baigiamųjų (kursinių) darbų

dalį rekomenduojama laikyti savarankišku skyriumi.

Darbo objektas. Dažniausiai Verslo fakulteto studentų pasirenkamas darbo objektas – kokia

nors aktuali problema ar veiklos srities vystymo galimyb÷s įmon÷se ir įstaigose. Jeigu darbo

pavadinime ir tekste naudojamas konkrečios įmon÷s ar įstaigos pavadinimas, tam reikalingas tos

organizacijos vadovo raštiškas sutikimas (8 priedas). Apžvalgoje reikia pateikti svarbiausią

informaciją apie organizaciją – veiklos pobūdį ir mastą, tipą, organizacinę valdymo struktūrą,

pasiekimus ir pan. Jeigu negautas leidimas naudoti organizacijos pavadinimo, neetiška ir neleistina

pateikti tokius duomenis, kurie aiškiai leistų atpažinti įmonę, pvz., tikslus adresas, kokios nors

unikalios, išskirtin÷s savyb÷s. Studentai, pristatydami tiriamą organizaciją, kartais pažodžiui

perkelia medžiagą iš įmon÷s reklaminių tekstų ir neišvengia netinkamo moksliniam darbui stiliaus ir

net susitapatinimo su įmone „mes esame...“, „mūsų credo“.

Po to, trumpai pristatomas ir argumentuojamas darbo objektas (kai kada tenka pagrįsti

kiekvieną turinio temą, galima pateikti tam tikrus apribojimus (kod÷l darbe n÷ra to ar kito)). Sakinių

formuluot÷se naudojamas būsimasis laikas – bus įvertinama, tirsiu, analizuosiu ir pan.

Šioje dalyje pristatomi pagrindiniai informacijos šaltiniai (ne tik literatūra), kuriais

remiamasi darbe, paaiškinamas jų reikalingumas. Netinka tik išvardinti svarbiausius šaltinius.

Pristatomi ir įvertinami skirtingi atskirų autorių problemos traktavimo variantai ar vyraujantys

požiūriai, problemos sprendimo būdai (metodai), pagrindžiama pasirinktos problemos logika. Jeigu

darbe naudojami įvairūs informacijos šaltiniai (pirminiai, antriniai), galima juos paeiliui apžvelgti.

Negalima naudotis paskaitų medžiaga, nes tai baigiamuosiuose, kursiniuose darbuose, paprastai,

neleistina.

Po teorin÷s darbo dalies informacijos šaltinių apžvalgos nurodoma, kokiais įmon÷s duomenų

šaltiniais naudojamasi praktin÷je darbo dalyje. Taip pat šioje dalyje turi būti nurodomi konkretūs

darbo metodai – nepakanka parašyti „literatūros šaltinių analiz÷“ ar „įmon÷s duomenų analiz÷“,

būtina nurodyti tyrimo metodus, argumentuoti jų pasirinkimą. Pvz., jei darbe naudoti apklausos

duomenys, čia reikia įrodyti atlikto tyrimo patikimumą.

2.6. Teorin÷ metodologin÷ dalis

Mokslin÷s literatūros analiz÷ – tai teoriniai metodai, kurie remiasi teorinio mąstymo

(filosofijos, formaliosios logikos, psichologijos ir kt. mokslų) nustatytais d÷sningumais. Mokslinis

tyrimas pradedamas, atliekamas ir apibendrinamas, gavus empirinius tyrimo duomenis. Teoriniai

metodai mokslinio pažinimo procese suteikia tyr÷jui instrumentą, kuriuo jis giliau pažįsta tiriamus

15

objektus, aiškinasi objektyvią tiesą ir formuoja mokslinius d÷sningumus, daiktų ir esamų reiškinių

socialinę vertę (Tidikis R., 2003, p. 370).

Teorin÷je baigiamojo ar kursinio darbo dalyje turi būti analizuojama aktuali, naujausia,

problemin÷, teorin÷ (gali būti pateikiama ir empirin÷) informacija, sudaranti galimybę pasiekti

praktin÷s – tiriamosios dalies uždavinius. Kadangi kolegijų studijų programos yra orientuotos į

praktinių taikomųjų įgūdžių formavimą, studentai šioje dalyje tur÷tų skirti d÷mesį ir profesionalių

praktinių empirinių informacijos šaltinių analizei: autoritetingų ekspertų, organizacijų vadovų,

specialistų nuomonei, pateikiamai profesin÷je spaudoje, analitin÷se radijo bei televizijos laidose ir

pan. Apie šaltinių patikimumą būtina pasikonsultuoti su darbo vadovu.

Nereik÷tų plačiai ir išsamiai pristatin÷ti darbo temos turinio, o labiau akcentuoti

taikomuosius mokslin÷s literatūros šaltinių teiginius, juos lyginti. Kaip jau buvo min÷ta anksčiau,

rašydamas kursinį ar baigiamąjį darbą, studentas jau neprivalo plačiai pateikti temos sampratos

pagrindų, mokydamas savo darbo skaitytoją – d÷stytoją, recenzentą, komisijos narius.

Darbo autorius šioje dalyje tur÷tų išsakyti argumentuotą savo nuomonę. Negalima tik

atpasakoti literatūros autorių mintis, reikia analizuoti, palyginti. Nepriimtina baigiamojo ar kursinio

darbo autoriaus pozicija, kai jis teigia nesutinkąs, prieštaraująs šaltinio autoriui, bet nepaaiškina -

kod÷l. Vieni iš paprastesnių prieštaravimo argumentų gali būti tiriamojo objekto specifin÷s sąlygos,

pasikeitęs laikmetis ir pan. Svarbu darbe atskleisti savo poziciją (požiūrį, nuomonę) - kod÷l aš rašau

apie tai, kod÷l rašau būtent taip, kod÷l aš cituoju vieną ar kitą autorių ir t.t. Tai leidžia sujungti

pastraipas, skirtingų šaltinių medžiagą, išreikšti autoriaus nuomonę, vertinimus ir ketinimus. Turi

būti aišku, kur yra darbo autoriaus mintys, o kur šaltinių medžiaga. Dabar jau leidžiama ir

skatinama (ir kalbininkai jau rekomenduoja), kad studentas darbe rašytų pirmuoju asmeniu “aš”

(manau, pasteb÷jau, pateikiu ir pan.), tačiau nereik÷tų persistengti, tai turi būti ne tiek matoma, kiek

jaučiama iš sakinio konteksto. Stiliaus paįvairinimui, kai studentas savo mintis sustiprina

autoritetingų autorių citatomis, galima rašyti: “manoma, manytina, teigtina” ir pan. Darbe griežtai

draudžiama pateikti kitų autorių mintis kaip savo. Optimalus citatų skaičius 1 - 3 viename

puslapyje. Rekomenduojama vengti ilgų citatų, būtina perfrazuoti autorių mintis. Informacijos

šaltinių autorių minčių citavimo, perfrazavimo ir nuorodų įforminimo reikalavimai pateikiami 3-oje

šios metodikos dalyje.

16

2.7. Praktin÷ (tiriamoji) dalis

Praktin÷ darbo dalis turi būti tiriamojo pobūdžio, t.y. neapsiribojama tik darbo objekto

aprašymu, tačiau pateikiama kritin÷ (vertinamojo pobūdžio) problemos analiz÷, išvados ir

pasiūlymai, turintys praktinę – taikomąją vertę. Išvados ir siūlymai šioje dalyje turi būti

argumentuoti, pagrįsti taikomųjų tyrimų rezultatais. Abstraktūs siūlymai ...siekti, ...stengtis,

...gerinti yra beprasmiai.

Kiekvienas numeruotas teorin÷s ir praktin÷s darbo dalių skyrius ir poskyris turi tur÷ti savo

struktūrą – įvadinius sakinius, pagrindinę dalį ir apibendrinimą. Tod÷l tikru nesusipratimu būtų

laikomas poskyris tik vieno puslapio ar net mažesn÷s apimties. Šios dalys turi būti tolygiai

susijusios tarpusavyje, įgyvendinant iškeltus baigiamojo ar kursinio darbo tikslą ir uždavinius.

Įvadinius ir apibendrinančius sakinius reikia suformuluoti pačiam autoriui, citatos čia tinka tik

išimtinais atvejais.

Kaip teigia Tidikis R. (2003, p. 387), apibendrinimas – mąstymo operacija ir produktas,

tikrov÷s reiškinių bendrųjų, esminių požymių ir savybių atspind÷jimas. Per÷jimas nuo siauresnių

sąvokų ir teiginių prie platesnių. Apibendrinimas nusako bendruosius teiginius, d÷sningumus,

principus. Teisingai suformuluotas apibendrinimas parodo, ar pateiktame tekste atsakyta į skyriaus

(poskyrio) pavadinimo esmę. Įvadin÷se ir apibendrinančiose pastraipose gali būti sakiniai,

sujungiantys vieną darbo dalį su prieš tai buvusia ar būsima darbo dalimi. Tai sustiprina darbo

vientisumo įspūdį.

2.8. Išvados ir pasiūlymai

Išvadose ir pasiūlymuose apibendrintai ir koncentruotai pateikiami darbo rezultatai.

Nereik÷tų analitinių skyrių apibendrinimuose esančių išvadų ir siūlymų pažodžiui nukopijuoti ir

perkelti į šią dalį. Čia pateikiami tik esminiai, svarbiausi teiginiai, parodantys kiekvieno uždavinio

įgyvendinimo rezultatą. Tod÷l išvados ir pasiūlymai numeruojami įvade pateiktų darbo uždavinių

eiliškumu. Pateikus probleminę išvadą, tikslinga iš karto formuluoti pasiūlymą(-us), kaip problemą

spręsti, tod÷l netikslinga pirma surašyti vien išvadas, o po jų vien pasiūlymus. Ši dalis, paprastai,

tur÷tų tilpti viename puslapyje.

2.9. Vartojamų terminų žodynas

Šioje dalyje būtina paaiškinti naudotus specifinius terminus, tarptautinius žodžius ir nurodyti

šaltinį. Žodynas sudaromas tam, kad sąvokos būtų suprantamos vienareikšmiškai. Pvz.:

Kiekybinis tyrimas. Empirinis tyrimas, kurio išvados paremtos duomenų analize, atlikta

matematin÷s statistikos metodais. (Bitinas B., Rupšien÷ L., Žydžiūnait÷ V., 2008, p. 148).

17

Kokybinis tyrimas. Empirinis tyrimas, teikiantis išvadas apie tyrimo objektą, paremtas

kokybinių (išreikštų žodžių ar kitokių neskaitmeninių simbolių forma) duomenų analize. (Bitinas B.

ir kt., 2008, p. 148).

2.10. Literatūros sąrašas

Literatūros sąrašas pateikiamas baigiamojo, kursinio darbo pabaigoje atskiru skyriumi ir

antrašte “Literatūros sąrašas”.

Sąrašas rašomas naujame lape originalo kalba. Į literatūros sąrašą įrašomi visi informacijos

šaltiniai numeruojant ab÷c÷l÷s tvarka. Literatūros sąraše nurodomos knygos, straipsniai,

dokumentai, kurie buvo cituoti, vienu ar kitu aspektu aptarti, komentuoti tekste. Pirmiausia

surašomi šaltiniai atspausdinti lotyniškais rašmenimis, o po to kirilica ar kitais rašmenimis.

Skaitytos, bet darbe nepanaudotos literatūros į sąrašą rašyti nereikia. Norint parengti puikų kursinį

darbą, studentui būtina išstudijuoti 15 – 20, o baigiamąjį darbą - ne mažiau kaip 20- 25 informacijos

šaltinius.

Literatūros šaltinių aprašo „Literatūros sąraše“ pavyzdžiai:

Periodiniai leidiniai

Vieno autoriaus straipsnis žurnale

Kinderis R. Darbuotojų lojalumo stiprinimas smulkaus verslo įmon÷se. // Tiltai. Klaip÷da:

KU leidykla, 2009, 1 (46).

Dviejų autorių straipsnis žurnale

Dovydien÷ J., Zapolskien÷ A. Suaugusiųjų mokymąsi motyvuojantys veiksniai. // Vadyba.

Mokslo tiriamieji darbai.Klaip÷da: Vakarų Lietuvos verslo kolegija, 2005, Nr. 1(6).

Trijų autorių straipsnis žurnale

Janulevičiūt÷ B., Bielevičien÷ J., Dambrava V. Some aspects of crisis management in

organizations with regard to public relations. // Organizacijų vadyba: sisteminiai tyrimai. Kaunas:

VDU leidykla, 2003, Nr. 25.

Knygos

Vieno autoriaus knyga

Mikulis J. Pažangūs vadybos principai. Vilnius, 2007.

Dviejų autorių knyga

Stankevičien÷ A., Lobanova L. Personalo vadyba organizacijos sistemoje: mokomoji knyga.

Vilnius: Technika, 2006.

Trijų autorių knyga

Bitinas B., Rupšien÷ L., Žydžiūnait÷ V. Kokybinių tyrimų metodologija.1,2 dalys. Klaip÷da:

S.Jokužio leidykla – spaustuv÷, 2008.

18

Interneto informacija

Duomenų baz÷

Bibliografin÷ Europos Sąjungos oficialiųjų duomenų baz÷ [interaktyvus]. Vilnius: Lietuvos

nacionalin÷ Martyno Mažvydo biblioteka. Informacijos centras [žiūr÷ta 2009–03–16]. Prieiga per

Internetą: http://www.lrs.lt:10000/esaa/plsgl/esaa web.login.

Knyga

Lietuviškos knygos metai [interaktyvus]. Vilnius: Matematikos ir informatikos institutas,

1997. [žiūr÷ta 2008–11–15]. Prieiga per Internetą: http://daugenis.mch.mii.lt/atspindziai/index.htm.

Kompaktinis diskas

Vilniaus universiteto bibliotekos istoriniai rinkiniai [kompaktinis diskas]. Vilnius: Vilniaus

Universiteto biblioteka, 1998.

Elektroninis pranešimas

Pritchard, Sarah. Your request for Informacijon about ISO Standarts [online]. Message to:

Margaret Morrison. 18 February 1995 [cited 2005 – 03 – 03]. Personal communication.

Duomenų baz÷s dalis

Lietuvos rekordų knyga [interaktyvus]. Vilnius: Agentūra Factum, 1992, atnaujinta 2009 –

02 – 20 [žiūr÷ta 2009 – 03 – 16]. II. Klimatas. Prisijungimo nr. 44655. Prieiga per Internetą:

http://www.noreda.lt/factum.

Kompaktinio disko dalis

World Factbook [CD-ROM]. [Washington, D.C.]: Central Intelligence Agency, 1990. spain

vital statistics. ID number: C1 WOFACT 1206.

Knygos dalis

Carrol, Lewis. Alice‘s Adventures in Wonderland [online]. Texinfo ed. 2.2. [Dortmund,

Germany]: WindSpiel, November 1994 [cited 2005 – 03 – 30]. Chapter VII. A Mad Tea – Party.

Availabel from Internet: http://www.germany.eu.net/books/carroll/alice 10.htm#SEC13.

Straipsnis iš elektroninio žurnalo

Valiulyt÷ Ieva. Išlaidos krašto apsaugai, jų pagrįstumas ir tikslingumas. Iš Sociumas

[interaktyvus]. 2000, vasaris [žiūr÷ta 2008 – 02 – 27]. Prieiga per Internetą:

http://www.sociumas.lt/.

2.11. Priedų sąrašas

Prieduose pateikiami statistiniai duomenys, vaizdin÷ medžiaga, pirminiai atliktų tyrimų

duomenys ir kita medžiaga, kuria remiantis darbe buvo atlikti skaičiavimai, daromos išvados,

atliekama analiz÷. Priedai numeruojami pagal nuorodų į juos pagrindiniame darbe eiliškumą.

Kiekvienas priedas turi tur÷ti numerį ir atitinkamą nuorodą pagrindin÷je baigiamojo, kursinio darbo

19

dalyje. Jei pagrindin÷se darbo dalyse pateiktos lentel÷s, grafikai ir kita vaizdin÷ medžiaga užima

daugiau kaip pusę A4 formato lapo, tai jų šriftas mažinamas arba jos pateikiamos prieduose.

Kiekvienas priedas turi tur÷ti numerį ir atitinkamą nuorodą pagrindin÷je baigiamojo darbo dalyje.

Atskiras priedas pradedamas naujame puslapyje. Baigiamojo, kursinio darbo pavadinimas ir priedo

numeris rašomas parašt÷je viršutiniame dešiniajame puslapio kampe, 10 pt šriftu, naudojant

kolontitulus (Header and Footer).

2.12. Viešas darbo pristatymas

Puikus viešas darbo pristatymas gali subjektyviai pagerinti įspūdį apie studento darbo vertę.

Kiekvienas darbas yra originalus, pristatymas gali būti skirtingas. Tod÷l metodikos reng÷jai,

nenor÷dami, kad būtų laikomasi vienodo šablono, pateikia tik rekomendacijas. Populiariausia

baigiamojo ir kursinio darbo pristatymą parengti Power Point programa. Rekomenduojama pateikti

ne daugiau kaip 10 - 12 skaidrių. Kursinio darbo pristatymui skiriamos 7 – 10 min., o pristatant

baigiamąjį darbą, reikia būti pasiruošus ilgesniam skaidrių komentavimui.

Darbo pristatymo Power Point programa pavyzdys:

� 1 skaidr÷. Pristatant baigiamąjį darbą, pirmoje skaidr÷je nurodomas Kolegijos pavadinimas,

fakultetas, studijų programa, baigiamojo darbo tema, diplomanto vardas, pavard÷. Pristatant

kursinį darbą, nurodomas mokymo institucijos, fakulteto, katedros pavadinimas, studijų

programa, kursinio darbo tema, studento vardas, pavard÷.

� 2 skaidr÷. Joje pateikiamas darbo tikslas, darbo uždaviniai, tyrimo metodai. Ši skaidr÷

pradedama komentuoti nuo temos aktualumo.

� 3, 4, 5, 6, 7 skaidr÷s. Jose rekomenduojama nurodyti darbo uždavinį, gautus rezultatus

aptarti naudojantis lentel÷mis ar grafikais. Kiekvienam suformuluotam uždaviniui

rekomenduojama ne daugiau kaip dvi skaidr÷s.

� 8, 9 skaidr÷s. Jose rekomenduojama pateikti apibendrintas išvadas ir pasiūlymus.

� 10 skaidr÷. Joje pad÷kojama. Patariama vengti netaisyklingo pad÷kos šablono „Ačiū už

d÷mesį!” Kur kas geriau sugalvoti individualią nuoširdžią pad÷ką, pavyzdžiui „D÷koju, kad

išklaus÷te”; „Ačiū, kad buvote atidūs klausytojai” ir pan. Skaidr÷je galima parašyti “Ačiū

!!!”, o žodžiu išvardinti - kam ir už ką. Pvz., darbo vadovui - už kantrybę ir kryptingą

vadovavimą; komisijai - už d÷mesingumą ir atlaidumą; recenzentui - už sugaištą laiką ir

vertingas kritines pastabas ir pan.

20

Dar keli patarimai:

� Skaidr÷se pateikiami pavieniai teiginiai, paprastai jie išd÷stomi punktais.

� Nedaug teksto, šriftas pakankamai stambus.

� Spalvos suderintos, bet kontrastingos, tamsus tekstas ryškiai matomas šviesiame fone arba

atvirkščiai.

� Visos skaidr÷s įformintos vienodai, nesiskiria fonu, raidžių dydžiais.

� Kiekviena skaidr÷ ne skaitoma pažodžiui, bet apgalvotai komentuojama – klausytojai patys

moka skaityti.

� Informacija pateikiama grafikais, lentel÷mis, schemomis, paveikslais. Tekstas pasakomas

žodžiu, klausytojai mato iliustraciją.

� Beveik nenaudojami garso efektai, santūri animacija.

Kaip elgtis kvalifikavimo komisijos pos÷dyje?

� Tinkama apranga ir kultūringas elgesys.

� Entuziastingai prad÷ti pranešimą: pasisveikinti, kreiptis į komisiją, prisistatyti.

� Kalb÷ti aiškiai ir pakankamai garsiai.

� Pasirinkti įtikinamą kalb÷jimo toną.

� Stov÷ti atsisukus į auditoriją ir su ja bendrauti.

� Labai svarbus akių kontaktas.

� Nesinervinti arba neparodyti, kad nerviniesi ☺. Saikinga šypsena šildo atmosferą.

� Nesidrov÷ti paprašyti pakartoti klausimą.

� Neparodyti susierzinimo išgirdus kritinę pastabą, o ramiai ir pagarbiai atsakyti.

Kruopščiai ir atsakingai parengtas baigiamasis darbas, dalykiškas jo pristatymas

pademonstruos kvalifikavimo komisijai studento išprusimo ir profesionalumo lygį, kad būtų galima

suteikti profesinę kvalifikaciją ir įteikti aukštojo mokslo diplomą.

21

3. BAIGIAMOJO IR KURSINIO DARBO ĮFORMINIMO REIKALAVIMAI

Baigiamasis, kursinis darbas rašomas lietuvių kalba. Baigiamojo darbo apimtis - 40 - 50

puslapių, kursinio darbo apimtis - 20 - 30 puslapių. Teorin÷s dalies apimtis neturi būti didesn÷

už praktinę – tiriamąją dalį. Baigiamasis, kursinis darbas turi būti parašytas taisyklinga, rišlia kalba,

be klaidų ir tinkamai įformintas.

Baigiamasis, kursinis darbas turi būti išspausdintas kompiuteriu:

1. Lapo formatas A4 (210 × 297 mm). Parašt÷s: viršuje – 2 cm, apačioje – 2 cm, kair÷je – 3 cm

(papildomai dar 1 cm baigiamojo darbo įrišimui), dešin÷je – 1 cm.

2. Visame tekste 12 numerio raidžių aukštis (lentelių ir kitos grafin÷s medžiagos šaltinių

raidžių aukštis – 10 pt), šriftas „Times New Roman”.

3. Tarpai tarp eilučių „1,5 lines” (lentel÷se ir paveiksluose - viengubas (single), pastraipos

pirmoji eilut÷ atitraukta 1,3 cm, teksto lygiuot÷ abipus÷ (Justify).

4. Formul÷s rašomos Microsoft Equation programa (Insert → Object → Microsoft Equation ir

t.t.) . Jeigu tekste naudojamos formul÷s ir jų daugiau kaip viena, tai jos numeruojamos.

Numeracija pateikiama tuoj po formulių, skliausteliuose, arčiau dešiniojo lapo krašto. Po

formul÷s dedamas kabliataškis ir sekančioje eilut÷je pateikiami simbolių paaiškinimai.

Tekste ar prie formul÷s turi būti nuoroda į šaltinį iš kur ji paimta arba kieno sudaryta.

5. Darbas spausdinamas tik vienoje lapo pus÷je.

6. Baigiamojo (kursinio) darbo atskirų skyrių ir priedų pavadinimai rašomi didžiosiomis

raid÷mis, poskyrių – mažosiomis, visi pavadinimai paryškinti (Bold).

7. Skyrių ir poskyrių pavadinimų raidžių aukštis gali būti didesnis nei teksto (13 – 14

numerio).

8. Tarpai tarp pavadinimų eilučių ne daugiau kaip 2 tuščios eilut÷s.

9. Puslapiai numeruojami lapo centre, viršuje (išskyrus titulinį lapą ir turinį, kurie

nenumeruojami, bet įtraukiami į puslapių skaičių).

10. Temos ir potem÷s numeruojamos arabiškais skaitmenimis.

11. Pagrindin÷s temos (skyriai) pradedami naujame puslapyje.

12. Titulinis puslapis turi būti įformintas pagal 1 priedo (baigiamasis darbas) arba 2 priedo

(kursinis darbas) reikalavimus. Jame turi būti pateikti tikslūs duomenys. Raidžių aukštis –

14 numerio, baigiamojo darbo ir kursinio darbo pavadinimas – 16 numerio. Titulinio

puslapio temos pavadinimas ir kolegijos pavadinimas paryškintas (Bold). Nenaudotini

titulinio lapo puošybos elementai.

13. Pagrindiniame baigiamojo ir kursinio darbo tekste būtinos lentelių ir paveikslų nuorodos.

22

14. Lentel÷s ir paveikslai turi būti vienodai numeruojami visame darbe arabiškais skaitmenimis.

15. Visos lentel÷s ir paveikslai turi tur÷ti pavadinimus ir turi būti įforminti pagal reikalavimus.

Lentel÷s pavadinimas rašomas virš lentel÷s centre, paveikslo pavadinimas rašomas po

paveikslu centre. Jei lentel÷ ar paveikslas sudarytas baigiamojo arba kursinio darbo

autoriaus, tai šaltinis nurodomas taip:

Šaltinis: sudaryta autoriaus (-÷s) pagal Lietuvos Statistikos departamento 2008 m. duomenis.

16. Jei naudotasi paveikslu ar lentele iš mokslinio žurnalo, tai šaltinis nurodomas taip:

Šaltinis: Seilius A. Vadovo trijų matavimo vertinimo koncepcijos link. // Organizacijų vadyba: sisteminiai

tyrimai. – Kaunas, 1998. – p.4.

17. Pateikiant visą lentelę ar paveikslą, publikuotą kitame šaltinyje, po jais būtina nurodyti

originalo šaltinį.

18. Kiekvienas literatūros sąraše pateiktas šaltinis turi tur÷ti nuorodą pagrindin÷je baigiamojo

darbo ir kursinio darbo dalyje.

19. Į literatūros sąrašą įtraukiami tik tekste pamin÷ti autoriai.

20. Šaltinių nuorodos tekste rašomos skliausteliuose, nurodant autoriaus pavardę, vardo raidę ir

publikacijos metus (Jonaitis G., 2000, p.3). Jei autorius minimas tekste, po jo pavarde

skliaustuose nurodomi tik metai. Pabaigus autoriaus mintį, nurodomas šaltinio puslapis.

Pvz.: Jucevičius R. (1998) teigia, jog s÷kmingos strategijos realizavimas yra ne mažiau

svarbus negu geros strategijos parengimas (p.326).;

21. Toje pačioje pastraipoje, minint tą patį autorių, nurodoma tik jo pavard÷, o metai

nebekartojami.

22. Kai minimas dviejų autorių šaltinis, būtina kaskart nurodyti abiejų autorių pavardes. Kai

autorių yra 3 - 5, pirmą kartą pateikiant nuorodą minimi visi autoriai, o v÷liau nurodoma tik

pirmo autoriaus pavard÷ ir priduriama “ir kt.” arba “et al.”, jei rašoma anglų kalba. Jonaitis

J., Petraitis M. ir Antanaitis A. (2008, p.4) palygino ...; Jonaitis K. ir kt. (2008, p.9) nustat÷

...;

23. Kai šaltinis turi 6 ir daugiau autorių, ir pirmą, ir kitus kartus nurodomas tik pirmas autorius,

priduriant “ir kt.” arba “et.al.”.

24. Jei šaltinio autorius yra organizacija ar šaltinis neturi autoriaus, pateikiant nuorodą, minimas

tik organizacijos pavadinimas ir metai: (Tarptautinių žodžių žodynas, 1991, p.15);

25. Pateikiant kelių autorių skirtingų šaltinių nuorodas, autorių pavard÷s ir metai atskiriami

kabliataškiu: (Šernas S., 1991; Vanagas P., 1993);

26. Kalbant apie to paties autoriaus skirtingas publikacijas, išleistas tais pačiais metais, jas

reik÷tų išskirti pridedant raides a, b, c ir t.t. po publikacijos metų:

23

Šios nuomon÷s laik÷si keletas mokslininkų (Johnson J., 1992a, 1992b, 1992c; Singh W.,

1994);

27. Lentelių ir paveikslų įforminimo pavyzdžiai:

1 lentel÷ Veiklos prioritetų skirtumai strategijos formavimo ir realizavimo procesuose

Prioritetai (akcentai)

Strategijos formavimas Strategijos realizavimas - pastangos prieš praktinę veiklą - veiklos rezultatyvumas - intelektualus, kūrybinis procesas - reikalinga intuicija ir analitiniai sugeb÷jimai

- koordinacija mažoje grup÷je

- pastangos praktinių veiksmų metu - veiklos efektyvumas - operatyvinis procesas - reikalingas preciziškumas, motyvacija, lyderio

sugeb÷jimai - daugelio žmonių veiklos koordinavimas

Šaltinis: Jucevičius R. Strateginis organizacijų vystymas. Kaunas, 1998. – p. 327.

2 lentel÷

Organizacin÷s kultūros tipų grupavimas pagal Blake ir Mouton vadovo tinklainę

Autorius Vadovai orientuoti į žmones Vadovai orientuoti į užduotis

Рютингер Investicin÷ ir prekybos kultūros Spekuliacin÷ ir administracin÷ kultūros

Pheysey Paramos ir laim÷jimų kultūros Galios ir vaidmenų kultūros

Schermerhorn „Klubo“ ir „akademija“ kultūros „Beisbolo“ ir „tvirtov÷“ kultūros

Камерон, Kуинн Klano ir situatyvin÷ kultūros Biurokratin÷ ir rinkos kultūros

Гринберг,

Бэйрон

Tinklin÷ ir bendruomenin÷ kultūros Samdoma ir fragmentin÷ kultūros

Šaltinis: autor÷s atliktos organizacin÷s kultūros tipologijų ir vadovo vaidmens įtakos organizacin÷s kultūros formavimui analiz÷s apibendrinimas pagal Доблаев, В. Л. (2002), Камерон, К., Kуинн, Р. (2001), Гринберг, Д., Бэйрон, Р. (2004), Дафт, Р. Л. (2003), Kučinskas, V. (2003), Рютингер, Р.(1992), Šimanskien÷, L. (2002).

vertinimas

0

20

40

60

Klano

Situatyvin÷

Rinkos

Biurokratin÷

dabar

1 pav. Banko darbuotojų dabartin÷s kultūros vertinimas Šaltinis: tyrimo „Organizacin÷s kultūros tipologijos tyrimas“ duomenys, 2007.

28. Cituojant dokumentus ar kitokius tekstus iš interneto, reikia nurodyti dokumento autorių ir

kūrinio metus (jeigu tokie yra). Jeigu n÷ra - tekste nurodomas tik trumpasis adresas ir

prisijungimo data, pvz.: (http://www.lrs.lt [žiūr÷ta 2009–04–15]). O literatūros sąraše

24

pateikiamas pilnas dokumento pavadinimas, adresas ir prisijungimo prie interneto svetain÷s

data.

29. Jeigu citata d÷l jos ypatingos svarbos apribojama kabut÷mis, ji turi visiškai atitikti originalo

tekstą: skyrybą, pastraipas, išretinimus, pabraukimus. Galimi tik atskirų žodžių ar sakinių

praleidimai – kupiūros. Citatų viduryje ar pabaigoje jos žymimos daugtaškiu laužtiniuose

skliaustuose [...]. Kupiūra sakinio pradžioje nurodoma tik daugtaškiu.

30. Datos rašymas: kalendorin÷s datos rašomos skaitmenine forma, be taškų, su brūkšneliais,

atskiriančiais metus, m÷nesį, dieną, pvz.: 2009-02-05.

25

Literatūros sąrašas

1. Bagžiūnien÷ V. Įmon÷s veiklos planavimas ir analiz÷. Vilnius: Conto litera, 2005.

2. Bitinas B., Rupšien÷ L., Žydžiūnait÷ V. Kokybinių tyrimų metodologija. 1, 2 dalys.

Klaip÷da: S.Jokužio leidykla – spaustuv÷, 2008.

3. Juška A., Kučinskas V. Metodiniai patarimai rašantiems kursinius, diplominius, magistro

baigiamuosius darbus ir daktaro disertacijas. Klaip÷da: KU leidykla, 1998.

4. Kardelis K, Bagočiūnas S. Baigiamųjų darbų (kursinių, diplominių, magistro) rašymas ir

įforminimas. Kaunas: LKKA leidykla, 2000.

5. Kardelis K. Mokslinių tyrimų metodologija ir metodai. Kaunas: Judex, 2002.

6. Luobikien÷ I. Sociologija: bendrieji pagrindai ir tyrimų metodika. Kaunas: Technologija,

2000.

7. Paulauskait÷ N., Vanagas P. Organizacijos kultūros tyrimas įgyvendinant visuotin÷s kokyb÷s

vadybą. Kaunas: Technologija, 1998.

8. Rienecker L., Jorgensen P.S. Kaip rašyti mokslinį darbą. Vilnius: Aidai, 2003.

9. Seilius A., Šimanskien÷ L. Vadybos (pagrindų) kursinio darbo (projekto) rašymo metodika.

Klaip÷da: KU leidykla, 2005.

10. Tidikis R. Socialinių mokslų tyrimų metodologija. Vilnius, 2003.

26

KLAIPöDOS VALSTYBINö KOLEGIJA SOCIALINIŲ MOKSLŲ FAKULTETAS

LOGISTIKOS IR ADMINISTRAVIMO KATEDRA Studijų programa: LOGISTIKOS VADYBA

Priedai

Leidžiama ginti Dekanas

Vardas Pavard÷ 2009___________

BAIGIAMOJO DARBO TEMA

Baigiamasis darbas

Darbą atliko X gr. stud. ________Paulius Vardenis 2009____________

Recenzentas Darbo vadovas

Vardis Vardaitis doc. dr. Saulius Pavardaitis 2009 2009

Klaip÷da, 2009

Studentų baigiamojo ir kursinio darbo rengimo metodikos 1 priedas

27

KLAIPöDOS VALSTYBINö KOLEGIJA SOCIALINIŲ MOKSLŲ FAKULTETAS

LOGISTIKOS IR ADMINISTRAVIMO KATEDRA Studijų programa: ĮSTAIGŲ IR ĮMONIŲ ADMINISTRAVIMAS

KURSINIO DARBO TEMA

Vadybos pagrindų kursinis darbas

Darbą atliko X gr. stud. ________Paulius Vardenis 2009___________

Darbo vadovas _________ lekt. Saulius Pavardenis 2009___________

Klaip÷da, 2009

Studentų baigiamojo ir kursinio darbo rengimo metodikos 2 priedas

28

BAIGIAMOJO DARBO VERTINIMAS

Studijų programa: ................................................................................................................................................................ Diplomantas .......................................................................................................................................................................... Grup÷ ....................... Pasteb÷tus BD trūkumus pažym÷kite.

Vertinimo kriterijai /balai 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10

1.Pagrindinių BD dalių vertinimas:

□ Ar darbo objektas ir tyrimo baz÷ pristatytas pakankamai išsamiai? □ Ar pakankamai argumentuotai nurodomi informacijos šaltinių pasirinkimo

kriterijai ir jų aktualumas, rašant teorinę - tiriamąją ir praktinę- tiriamąją dalis? □ Ar informacijos šaltiniai pakankamai nauji, patikimi, ar jų pakanka?

□ Ar teorin÷je dalyje analizuojama aktuali, naujausia, problemin÷ teorin÷ ir empirin÷ informacija, galinti pagrįsti praktin÷s tiriamosios dalies svarbiausius teiginius? □ Ar pavyko sukurti vieningą, sklandų mokslinį stilių? □ Ar BD autorius šioje dalyje pakankamai reiškia savo nuomonę, kad šią dalį būtų

galima laikyti jo autoriniu darbu? □ Ar šios dalies medžiaga tarnauja BD tikslo ir uždavinių įvykdymui? □ Ar laikomasi citavimo taisyklių, ar neplagijuojama?

□ Ar praktin÷je (tiriamojoje) dalyje ryškus tiriamasis pobūdis, t.y. ar neapsiribojama tik tiriamojo objekto aprašymu, ar yra analitiniam darbui būtini elementai – problemų analiz÷, vertinimai, išvados, siūlymai ir jų argumentavimas? □ Ar išvados ir siūlymai atitinka BD tikslą ir uždavinius, ar yra esminiai ir realūs?

2. Nepagrindinių BD dalių vertinimas:

□ Ar santraukoje koncentruotai pristatoma svarbiausi turinio aspektai, rezultatai ir kiti svarbūs BD momentai? □ Ar santraukos vertimas tikslus?

□ Ar įvade argumentuotai įrodytas temos aktualumas, ar nurodyta, kokios problemos bus tiriamos? □ Ar BD tikslas ir uždaviniai tinkamai suformuluoti ir atitinka BD temą? □ Ar BD turinio temos ir potem÷s atitinka iškeltus uždavinius?

□ Ar ,,Išvadų ir pasiūlymų” dalyje atsispindi visų BD uždavinių rezultatai? □ Ar ši dalis yra sukurta apibendrinus svarbiausias praktin÷s tiriamosios dalies išvadas ir pasiūlymus?

□ Ar turinio temų ir potemių pavadinimai analitinio, probleminio pobūdžio; ar išlaikytos tinkamos proporcijos tarp BD pagrindinių dalių? □ Ar ,,Literatūros sąrašas” sudarytas pagal fakultete nustatytus reikalavimus? Ar

pakankamas?Ar visais šaltiniais naudotasi? □ Ar pateikti pakankami, tinkami ir tvarkingi priedai, ar jie susieti nuorodomis su

tekstine dalimi?

3. BD apimties ir apiforminimo vertinimas:

□ Ar BD apimtis yra 40 – 50 psl., ar visų dalių apimtis pakankama? □ Ar laikomasi fakultete priimtų teksto rašymo ir maketavimo reikalavimų? □ Ar n÷ra stiliaus ir rašybos klaidų? □ Ar teisingai pateikiamos nuorodos į informacijos šaltinius?

□ Ar teisingai numeruojamos darbo dalys, puslapiai, lentel÷s, paveikslai, priedai?

4. Ar pademonstruotos profesin÷s kompetencijos (bent po vieną studijų tikslą) iš visų studijų programos veiklos sričių?

Bendras įvertinimas:

Studentų baigiamojo ir kursinio darbo rengimo metodikos 3 priedas

29

Baigiamojo darbo praktinis pritaikomumas:

Klausimai:

Baigiamąjį darbą recenzavo: _________________________________________________________

(darboviet÷s pavadinimas) _________________________________ _________________ ______________________ (pareigos) (parašas) (vardas, pavard÷)

30

KURSINIO DARBO VERTINIMAS

Vertinimo kriterijai / balai 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 1. KD struktūra, apimtis ir apiforminimas

Ar KD yra visos struktūrin÷s dalys?* Ar KD apimtis yra ne mažesn÷, kaip 20 puslapių, ar visų dalių apimtis yra pakankama?* Ar titulinio lapo apiforminimas atitinka Verslo fakulteto metodiką?* Ar KD skyriai ir poskyriai tinkamai suformuluoti (probleminiai) ir apiforminti?Ar jų visų apimtis pakankama ?

Ar teksto, lentelių, paveikslų maketavimas ir apiforminimas atitinka Verslo fakulteto metodiką? Ar taupiai išd÷stoma tekstin÷ medžiaga?*

Ar turinio puslapio, literatūros sąrašo, priedų apiforminimas atitinka VF metodiką? Ar visi priedai yra reikalingi ir nuorodomis susieti su kitomis KD dalimis? Ar darbas tvarkingas?*

Vertinimas: 2. Nepagrindinių KD dalių kokyb÷

Ar įvade argumentuotai įrodytas temos aktualumas, ar nurodyta, kokios problemos bus tiriamos KD, ar KD tikslas, uždaviniai tiksliai ir tinkamai suformuluoti ir atitinka KD temą ir analitinių poskyrių tematiką?

Ar įvade nurodyti tinkami ir pakankami tyrimo metodai, ar argumentuojamas jų pasirinkimas?

Ar „Išvados ir pasiūlymai“ sunumeruoti pagal uždavinius? Ar „Išvadose ir pasiūlymuose” atsispindi visų KD uždavinių rezultatai?*

Ar „Išvadų ir siūlymų” dalis yra sukurta apibendrinus teorin÷je ir empirin÷je dalyse pateiktas išvadas ir siūlymus?

Vertinimas:

3. Darbo objekto ir informacijos šaltinių apžvalgos kokyb÷ Ar pakankamai pristatyta darbo objekto baz÷ ir objektas? Ar pakankamai argumentuotai įrodomi literatūros šaltinių, kuriais remiamasi darbe, pasirinkimo kriterijai?

Ar paaiškinta, kokie informacijos šaltiniai ar jos gavimui reikalingi metodai panaudoti rašant empirinę (praktinę (tiriamąją)) dalį?

Ar informacijos šaltiniai pakankamai nauji, patikimi, ar jų pakanka?* Vertinimas:

4. Teorin÷s dalies kokyb÷ Ar pavyko išvengti pasirinktos temos referatinio aprašymo, t.y. ar šioje dalyje sukaupta ir analizuojama aktuali, naujausia , problemin÷ teorin÷ ir empirin÷ informacija, galinti pagrįsti praktin÷s (tiriamosios) dalies svarbiausius teiginius? Ar vykdoma šaltinių lyginamoji analiz÷?

Ar pavyko sukurti vieningo stiliaus teorin÷s dalies metakalbą apjungiančią skirtingus šaltinius?Ar rašymo stilius sklandus ir mokslinis?

Ar KD autorius neplagijuoja, ar teisingai apiformina nuorodas į šaltinius?* Ar KD autorius šioje dalyje pakankamai reiškia savo nuomonę, kad šią dalį būtų galima laikyti jo autoriniu darbu?*

Ar kiekvienas šios dalies skyrius ar poskyris yra susietas su prieš tai buvusiu, ar kiekvienas skyrius užbaigiamas trumpu apibendrinimu, išvadomis?

Ar ši dalis tarnauja KD tikslo ir uždavinių įvykdymui? Vertinimas:

5. Praktin÷s (tiriamosios) dalies kokyb÷ Ar šioje dalyje ryškus tiriamasis pobūdis, t.y. ar neapsiribojama tik tiriamojo objekto aprašymu, ar yra analitiniam tekstui būtini elementai - aprašymai, vertinimai (kritin÷ analiz÷), argumentavimas, id÷jos, siūlymai ir kt. ?*

Ar šios dalies stilius pakankamai mokslinis, ar KD autoriaus išvados, siūlymai įtikinamai argumentuojami?

Ar netuščiažodžiaujama?Ar informacija pateikiama ne tik tekstine medžiaga, bet ir lentel÷mis, schemomis, diagramomis?

Ar kiekvienas šio skyriaus poskyris yra susietas su prieš tai buvusiu, ar kiekvienas skyrius užbaigiamas trumpu apibendrinimu, išvadomis?

Ar analiz÷ pakankamai gili, ar išvados ir siūlymai yra realūs ir turi taikomąją reikšmę? Vertinimas:

* - esant įvertinimui žemesniam, negu 5 balai KD grąžinamas pataisymui. Bendras įvertinimas:

Studentų baigiamojo ir kursinio darbo rengimo metodikos 4 priedas

31

X studijų programos Y specializacijos profesin÷s veiklos sričių, profesinių kompetencijų ir studijų programos tikslų įgyvendinimas

baigiamajame darbe

Veiklos sritys Profesin÷s kompetencijos

Studijų programos tikslai Darbo potem÷s Nr.

Studentų baigiamojo ir kursinio darbo rengimo metodikos 5 priedas

32

Santraukos pavyzdys:

ORGANIZACINöS KULTŪROS TIPOLOGIJŲ TYRIMAS

INGRIDA MAURICIENö Klaip÷dos universitetas

Baigiamajame darbe, vadovaujantis moksline literatūra, išanalizuotos organizacijos

kultūros ir organizacin÷s kultūros sąvokos, organizacin÷s kultūros tipologijos, jos kūrimo bei

keitimo modeliai, vadovų vaidmuo kuriant ir keičiant kultūrą organizacijose. Analiz÷ parod÷, kad

įvairūs autoriai skirtingai apibūdina organizacijos ir organizacin÷s kultūros sąvokas, metodų

organizacinei kultūrai kurti ir keisti mokslin÷je literatūroje pateikiama labai mažai. Tokiu būdu

organizacin÷ kultūra, kaip viena iš valdymo instrumentų, Lietuvoje teoriškai nepakankamai

išanalizuotas ir suprantamas dalykas. Mokslinis tyrimas atskleid÷, kad organizacin÷ kultūra yra

tipizuojama ir dažniausiai išskiriami keturi kultūros tipai, kurių charakteristikos glaudžiai susijusios

su mokslin÷je literatūroje analizuojama Blake ir Mouton vadovo tinklaine. Remiantis gautais

anketin÷s apklausos tyrimo duomenimis dviejose organizacijose ir pritaikius matematinius metodus,

nustatyta, kad organizacijas galima priskirti konkrečiam organizacin÷s kultūros tipui. Atliktas

tyrimas patvirtino, kad dažniausiai dominuoja klano ir/arba biurokratin÷s kultūros tipai (-as), taip

pat organizacin÷s kultūros tipologijai didesnę įtaką daro aukščiausio ir viduriniojo lygio vadovų

valdymo įgūdžiai negu žemesniojo lygio vadovų taikomi valdymo metodai.

Studentų baigiamojo ir kursinio darbo rengimo metodikos 7 priedas

33

(Įmon÷s pavadinimas)

Klaip÷dos valstybinei kolegijai

DöL ĮMONöS VARDO IR DUOMENŲ NAUDOJIMO

(Data)

(Vieta)

Patvirtinu, kad diplomantas _______________________________________________ savo

baigiamajame darbe „______________________________________________________________

_______________________________________________________________________________“

gali naudotis __________________________________________vardu bei duomenimis, susijusiais

su _____________________________________________________________________________

Šis darbas yra taikomojo pobūdžio, o jame pateikti pasiūlymai bus panaudoti įmon÷s veikloje.

(Pareigos) (Parašas) (Vardas Pavard÷)

Studentų baigiamojo ir kursinio darbo rengimo metodikos 8 priedas