2

VILNIAUS GEDIMINO TECHNIKOS UNIVERSITETAS

Antanas Aloyzas Juzėnas, Daiva Žilionienė

KELIŲ EKSPLOATAVIMO TEORIJOS

KURSINIO PROJEKTO METODIKOS

NURODYMAI

Vilnius 2007

2

UDK 625.7(075.8) Ju299

Antanas Aloyzas Juzėnas, Daiva Žilionienė. Kelių eksploatacijos teorijos kursinio projekto metodikos nurodymai. Vilnius: Tech-

nika, 2007. 104 p.

Knygoje pateikiamos kelio charakteristikų tobulinimo nuostatos, pa-grindžiančios techniškai tinkamų ir ekonomiškai pagrįstų projektuojamų dangų konstrukcijų sprendimus, priimamus atsižvelgiant į dangų konstrukci-jų paskirtį, eismo apkrovas, esamos dangos būklę. Pateikta projektinės ap-krovos, charakterizuojamos ekvivalentinės 10 t ašies važiavimų skaičiumi, apskaičiavimo metodika, pateikti skaičiavimo pavyzdžiai, stiprinant kelių dangas pasiūlyta vertinti esamos dangos konstrukcijos likutinį stiprį. Esa-mos dangos, dangos konstrukcijos būklei vertinti kursiniame projekte sprendžiant nurodytus uždavinius naudojamas aprašytas programų paketas „Automobilių kelių dangų kokybės vertinimas“.

Leidinys skirtas Aplinkos inžinerijos fakulteto magistrantūros studijų civilinės inžinerijos studijų programos kelių specializacijos magistrantams, studijuojantiems pagal studijų programas kelių eksploatavimo teorija ir kelių

sisteminė analizė.

Leidinį rekomendavo VGTU Aplinkos inžinerijos fakulteto studijų komitetas Recenzavo: prof. dr. Donatas Čygas,

doc. dr. Gražvydas Paliulis VGTU leidyklos „Technika“ 957 mokomosios metodinės literatūros knyga ISBN 978-9955-28-149-8 © A. Juzėnas, 2007 © D.Žilionienė, 2007 © VGTU leidykla „Technika“, 2007

3

TURINYS

Kursinio projekto „Kelių eksploatavimo teorija“ užduotis .......................... 6

Paveikslų sąrašas .......................................................................................... 8

Lentelių sąrašas ............................................................................................ 9

ĮVADAS .................................................................................................... 11

1. REKONSTRUOJAMO KELIO KATEGORIJOS NUSTATYMAS ........................................................................................ 12

1.1. Vidutinio metinio paros eismo intensyvumo skaičiavimo remiantis trumpalaikio matavimo duomenimis metodika..................... 12

1.1.1. Paros eismo intensyvumo skaičiavimas ................................ 13

1.1.2. Vidutinio savaitės paros eismo intensyvumo skaičiavimas .. 14

1.1.3. Vidutinio metinio paros eismo intensyvumo skaičiavimas ... 15

1.2. Vidutinio metinio paros eismo intensyvumo skaičiavimo pavyzdys, kai atliktas vienkartinis eismo intensyvumo matavimas ....................................................................................... 16

2. PROJEKTINĖS APKROVOS A NUSTATYMAS ................................ 19

2.1. Projektinės apkrovos A nustatymas remiantis ( )SVVPI

duomenimis .......................................................................................... 19

2.1.1 Projektinės apkrovos A nustatymas, kai koeficientai yra kintamieji .................................................................................. 19

2.1.2. Projektinės apkrovos A nustatymas, kai koeficientai yra pastovieji ................................................................................... 20

2.2. Projektinės apkrovos A nustatymas remiantis ašių apkrovų duomenimis .......................................................................................... 21

2.2.1. Projektinės apkrovos A nustatymas, kai koeficientai kintamieji ........................................................................................ 21

2.2.2. Projektinės apkrovos A nustatymas, kai koeficientai yra pastovieji ................................................................................... 22

2.3. Skaičiavimo pavyzdys tikrinant, ar prieš 10 metų pagal III dangos konstrukcijos klasę įrengta magistralinio III kategorijos kelio danga galės atlaikyti transporto apkrovas per artimiausius 10 metų (planuojamas rekonstravimas) [3] .......................................... 25

2.4. Kelio dangų konstrukcijos ............................................................. 28

4

2.5. Skaičiavimo pavyzdys, kai tikrinama, ar esamo krašto kelio ruožas įrengtas pagal III dangos konstrukcijos klasę, tinkamas naudoti kaip apylanka ........................................................... 37

2.6. Skaičiavimo pavyzdys, kai dėl sparčiai didėjančio eismo

(iki ( ) aut./parą510=

SVVPI krašto kelio skersinį profilį su

III klasės dangos konstrukcija reikia paplatinti po vieną eismo juostą kiekviena važiavimo kryptimi ......................................... 40

2.7. Skaičiavimo, prieš pradedant krašto kelio už gyvenvietės ribų asfaltinės dangos rekonstravimą, pavyzdys .......................................... 46

2.8. Skaičiavimo pavyzdys, kai rekonstruojama asfaltinė danga, pakeliant jos paviršių ir iš dalies pakeičiant esamos kelio dangos konstrukciją .............................................................................. 50

2.9. Skaičiavimo pavyzdys, kai gyvenvietėje atliekant darbus reikia numatyti etapinį važiuojamosios dalies dangos, kuri baigus darbus galėtų atlikti gretutinės gatvės funkciją, įrengimą ............................... 51

2.10. Skaičiavimo pavyzdys, kai reikia rekonstruoti magistralinio II kategorijos kelio ruožo, žinant ašių apkrovų duomenis, dangą, pakeičiant visą jos konstrukciją .............................. 54

2.11. Skaičiavimo pavyzdys, kai asfaltinė danga rekonstruojama, pakeliant jos paviršių ir iš dalies pakeičiant esamą konstrukciją .......................................................................................... 56

2.12. Žvyrkelio dangos konstrukcijos stiprinimo skaičiavimo pavyzdys ............................................................................................... 57

3. ŽVYRKELIŲ DANGŲ KONSTRUKCIJŲ BŪKLĖS VERTINIMAS ........................................................................................... 60

3.1. Žvyrkelių būklės vertinimo principai ............................................ 60

3.2. Rodikliai, kuriais vertinama žvyrkelių būklė ................................. 60

3.3. Žvyrkelių tyrimas ir jų būklė ......................................................... 66

3.3.1. Regiono žvyrkelių tinklo būklės vertinimas ......................... 67

3.3.2. Lietuvos žvyrkelių tinklo būklės vertinimas ......................... 68

3.3.3. Žvyrkelių ir jų tinklo būklės vertinimas pagal apibendrintus defektyvumo balus ................................................... 68

4. PROGRAMŲ PAKETAS „AUTOMOBILIŲ KELIŲ KOKYBĖS VERTINIMAS“ ..................................................................... 70

4.1. Darbo pradžia ................................................................................ 70

5

4.2. Pagrindinis duomenų bazės langas ................................................ 70

4.3. Klasifikatorių formos ..................................................................... 71

4.4. Kelių tinklo duomenų formos ........................................................ 72

4.5. Eismo intensyvumo duomenų forma ............................................. 73

4.6. Kelių būklės tyrimo formos ........................................................... 74

4.7. Ataskaitos ...................................................................................... 78

5. EKONOMINIS SPRENDIMŲ VERTINIMAS ..................................... 80

5.1. Dabartinė (esamoji, diskontuojanti) vertė ...................................... 83

5.2. Lyginamieji rodikliai vertinant kelio taisymo (rekonstrukcijos) projektus ................................................................................................ 84

5.2.1. Išlaidų grįžimo trukmė .......................................................... 84

5.2.2. Grynoji dabartinė (esamoji) vertė ......................................... 85

5.2.3. Vidinė pelno (grąžos) norma ................................................. 86

5.2.4. Pajamų ir išlaidų santykis ..................................................... 87

LITERATŪRA ........................................................................................... 88

PRIEDAS ................................................................................................... 89

6

Kursinio projekto „Kelių eksploatavimo teorija“ u ž d u o t i s

........... grupės magistrantui (ei) ............................................................

Duomenys kursiniam projektui

Valstybinės reikšmės automobilių kelio Nr. ......

Vyraujantys gruntai ir jų charakteristika: grunto trumpas žymuo ......................................................................... grunto santykinis drėgnis .....................................................................

Kelio dangos konstrukcija ir jos charakteristika (kelio dangos konst-

rukcijos pagrindo ir dangos sluoksniai, jų storiai, naudotos medžia-gos, medžiagų charakteristikos)............................................................

Eismo sudėtis........................................................................................

Eismo intensyvumo stebėjimo data ir laikas.........................................

Kursinio projekto struktūra Aprašyti ir išanalizuoti užduotyje nurodyto kelio charakteristikas

(esamo kelio techninė kategorija, parametrai, dangos tipas, kelio dangos konstrukcija, naudotos pagrindo ir dangų sluoksniams me-džiagos, jų charakteristikos).

Apskaičiuoti vidutinį metinį paros eismo intensyvumą (VMPEI) ir nustatyti eksploatuojamo kelio kategoriją.

Apskaičiuoti projektinę apkrovą A (ekvivalentinės 10 t ašies va-žiavimų suma). Patikrinti, ar eksploatuojamas kelias atitinka techninę kategoriją ir ar jis galės atlaikyti transporto apkrovas per artimiausius

10 metų. Apibūdinti kelio būklę pagal efektyvumo balą, apskaičiuotą

naudojantis programų paketu „Automobilių kelių dangų kokybės

7

vertinimas“ vertinant kelio pločio, skersinio nuolydžio, kelio dangos konstrukcijos sluoksnių storio, medžiagų charakteristikų, dangos ne-

lygumo, duobėtumo ir kitų rodiklių dydžius bei jų variaciją. Parinkti kelio rekonstravimo būdą ir kelio dangos konstrukciją

atsparumo šalčiui požiūriu ir kelio dangos laikomosios galios požiū-

riu. Išspręsti esamos kelio dangos konstrukcijos panaudojimo re-

konstrukcijos metu problemą. Atlikti galimų sprendimų kainos skaičiavimus, ekonominių

sprendimų vertinimą.

Grafinė dalis

Nubraižyti rekonstruoto kelio konstrukcijos skersinius profilius,

pateikti ekonominės analizės rezultatus.

8

Paveikslų sąrašas

1 pav. Vidutinio metinio paros eismo intensyvumo skaičiavimo etapai ...............................................................13

2 pav. Kelio ir dangos konstrukcijos už gyvenvietės

ribų su vandeniui laidžiais kelkraščiais scheminis skerspjūvis............................................................................29

3 pav. Kelio ir dangos konstrukcijos gyvenvietėje su iš dalies vandeniui nelaidžiais kelkraščiais, taip pat su vandens

nuleidimo įrenginiais scheminis skerspjūvis .......................30

4 pav. Dangos konstrukcijos ant F1 jautrio šalčiui klasės

gruntų su ne mažesniais kaip 1202=

VE ar 100 MPa

deformacijos moduliais ........................................................34

5 pav. Dangos konstrukcijos ant F1 jautrio šalčiui klasės gruntų su stabilizuotu sluoksniu pagal ST 188710638.06:2004..............................................................34

6 pav. Pagrindinis duomenų bazės langas ......................................70

7 pav. Klasifikatoriai.......................................................................71

8 pav. Dangos reikšmės klasifikatoriaus forma .............................72

9 pav. Kelių tinklo dangų forma ................................................... 73

10 pav. Eismo intensyvumo forma .................................. ................74

11 pav. Vertinimo rodiklių forma .................................... ................75

12 pav. Tiriamų ruožų parinkimo forma ..........................................76

13 pav. Matavimo duomenų įvedimo ir taisymo forma ...................76

14 pav. Detali matavimo duomenų įvedimo ir taisymo forma ........77

15 pav. Sekcijų ir matavimo duomenų peržiūros forma .. ................78

16 pav. Kelio defektyvumo vertinimas .......................... ..................79

17 pav. Kelio defektyvumo vertinimo histograma ......... .................79

18 pav. Išlaidų rekonstrukcijai ir naudos santykinis

palyginimas ..........................................................................80

19 pav. VGN skaičiavimas grafiniu metodu ....................................86

9

Lentelių sąrašas

1.1 lentelė. Automobilių kelių klasifikacija pagal kategorijas ir reikšmes ........................................................................................18

2.1 lentelė. Ašių skaičiaus koeficientas A

f ..................... ................22

2.2 lentelė. Bendras apkrovų koeficientas Bm

q .................. .............22

2.3 lentelė. Eismo juostų skaičiaus koeficientas 1

f ........ ................23

2.4 lentelė. Eismo juostos pločio koeficientas 2

f ........... ................23

2.5 lentelė. Nuolydžių koeficientas 3

f ............................ ................23

2.6 lentelė. Vidutinis metinis sunkiojo transporto eismo padidėjimas p .......................................................................24

2.7 lentelė. Vidutinis metinis sunkiojo transporto eismo prieaugio koeficientas

zf .................................................................24

2.8 lentelė. Projektinės apkrovos A per praėjusius 10 metų skaičiavimas .....................................................................................25

2.9 lentelė. Projektinės apkrovos A skaičiavimas artimiausiems 10 metų .....................................................................27

2.10 lentelė. Projektinės apkrovos ir joms priskirtos dangų konstrukcijų klasės ...................................................... ..........28

2.11 lentelė. Gatvių rūšys ir joms priskiriamos dangų konstrukcijų klasės ...........................................................................28

2.12 lentelė. Pradiniai duomenys šalčiui atsparios dangos konstrukcijos mažiausiam storiui nustatyti ......................................31

2.13 lentelė. Storio tikslinimas, atsižvelgiant į vietos sąlygas .........31

2.14 lentelė. Asfaltinių dangų konstrukcijos ant F2 ir F3 jautrio šalčiui klasių sankasos gruntų ..........................................................32

2.15 lentelė. Žvyro dangų konstrukcijos ant F2 ir F3 jautrio šalčiui klasių žemės sankasos gruntų ...............................................35

2.16 lentelė. Rekonstavimas ar remontas naudojant asfaltą, kai pakeliamas esamos asfaltinės ar betoninės dangos paviršius .....36

10

2.17 lentelė. Rekonstravimo ar remonto, naudojant asfaltą, kai pakeliamas dangos paviršius, klasės pagal esamos dangos būklės požymius ............................................ ..................................37

2.18 lentelė. Projektinės apkrovos A skaičiavimas laikotarpiui prieš eksploatuojant apylanką pagal pirmąjį metodą .......... .............39

2.19 lentelė. Projektinės apkrovos A skaičiavimas .........................43

2.20 lentelė. Projektinės apkrovos A skaičiavimas .........................53

2.21 lentelė. Projektinės apkrovos A skaičiavimas .........................55

2.22 lentelė. Gruntų stiprio kitėjimas, keičiantis gruntų drėgniui ............................................................................................59

3.1 lentelė. Žvyrkelių vertinimas pagal įvairių rodiklių nuokrypius (defektyvumą) ir jų pasikartojimo dažnumą ....... ..........63

3.2 lentelė. Atskiro žvyrkelio arba žvyrkelių tinklo vertinimas .......69

5.1 lentelė. Pelnas ir išlaidos.............................................................81

11

ĮVADAS

Dalyko kelių eksploatavimo teorija kursinio projektavimo tikslas – išmokti taikyti kelių eksploatavimo teorinius teiginius praktikoje. Kursinį projektą sudaro tokios dalys:

• aiškinamasis raštas;

• nagrinėjamo kelio charakteristikų analizė;

• transporto eismo rodiklių skaičiavimas ir nagrinėjimas, ar

kelias atitinką eismą;

• kelio konstrukcijos rekonstravimo artimiausiu metu pagrin-

dimas;

• kelio būklės apibūdinimas pagal apskaičiuotą efektyvumo

balą;

• kelio rekonstravimo būdo parinkimas ir kelio dangos konst-

rukcijos projektavimas;

• esamos kelio dangos konstrukcijos panaudojimo rekonst-

rukcijos metu sprendimai;

• kelio rekonstrukcijos sprendinių ekonominė analizė ir išva-

dos. Aiškinamajame rašte analizuojama užduotis, apibrėžiami kelio

požymiai, nagrinėjami klausimai, kuriuos reikia išspręsti, aprašoma projekto sudarymo metodika, teoriniais teiginiais, prielaidomis, pa-teiktomis įvairiuose literatūros šaltiniuose, normomis ir taisyklėmis,

pagrindžiami priimti sprendimai, pateikiami atlikto darbo rezultatai ir išvados.

Sudarydamas dalyko kelių eksploatavimo teorija kursinį projek-tą magistrantas naudojasi pateikto varianto duomenimis, automobilių kelių priežiūros normatyvais, kelių techninio reglamento reikalavi-

mais, standartizuotų kelio dangų projektavimo normomis ir taisyk-lėmis, kelių tiesimo ir darbų atlikimo statybos taisyklėmis, eismo

intensyvumo apskaitos metodika, medžiaga, sukaupta duomenų ban-ke DAVASEMA, ir kita metodine medžiaga.

12

1. REKONSTRUOJAMO KELIO KATEGORIJOS NUSTATYMAS

Kelio kategorija nustatoma pagal projektinį vidutinį metinį paros

eismo intensyvumą (VMPEIp) (1 lentelė). Nustatant kelio kategoriją

atsižvelgiama į 20 metų perspektyvinį periodą.

n

ppVMPEIVMPEI )( 0,011+= , aut./parą; (1)

čia p

VMPEI – projektinis vidutinis metinis paros eismo intensyvu-

mas, aut./parą; VMPEI – vidutinis metinis paros eismo intensyvu-

mas, aut./parą; p – eismo intensyvumo padidėjimas kiekvienais me-

tais, %; n – perspektyvinis metų periodas )20( =n , metai.

Pagal apskaičiuotą (VMPEIp) nustatoma rekonstruojamo kelio

kategorija (1.1 lentelė) [1].

1.1. Vidutinio metinio paros eismo intensyvumo skaičiavimo remiantis trumpalaikio matavimo duomenimis metodika

VMPEI skaičiavimo remiantis trumpalaikio matavimo duome-nimis metodika yra skirta VMPEI ir jos paklaidai nustatyti, esant

šiems trumpalaikio matavimo variantams: pavieniams arba periodi-niams matavimams, kai vieno matavimo trukmė yra ne ilgesnė kaip 12 h arba kai vieno matavimo trukmė yra 1 savaitė [2].

VMPEI skaičiavimo etapai (1 pav.): I etapas – paros eismo intensyvumo (PEI) skaičiavimas;

II etapas – vidutinio savaitės paros eismo intensyvumo (VSPEI) skaičiavimas;

III etapas – vidutinio metinio paros eismo intensyvumo

(VMPEI) skaičiavimas.

13

1 pav. Vidutinio metinio paros eismo intensyvumo skaičiavimo etapai

1.1.1. Paros eismo intensyvumo skaičiavimas Matavimo paros eismo intensyvumas (PEI) skaičiuojamas pagal

formulę:

PP

KNI ⋅= ; (2)

čia P

I – matavimo paros eismo intensyvumas, aut./parą; N – trans-

porto priemonių, važiavusių per matavimo laikotarpį, skaičius, aut.;

PK – matavimo PEI koeficientas.

PEI pasikliautinasis intervalas yra lygus:

( ) ( )PP

KI δδ = ; (3)

čia ( )PIδ – reikšmės PI pasikliautinasis intervalas, %; ( )

PKδ –

reikšmės PK pasikliautinasis intervalas, %.

Trumpalaikis eismo intensyvumo

matavimas (iki 24 h trukmės)

Paros eismo intensyvumas (PEI)

Vidutinis savaitės paros eismo

intensyvumas (VSPEI)

Vidutinis savaitės paros eismo

intensyvumas (VSPEI)

Trumpalaikis

eismo intensy-

vumo matavimas

(1 savaitės

trukmės)

VMPEI skaičiavimo etapai

14

Koeficiento PK reikšmės ir pasikliautinieji intervalai pateikti

priedo 1–5 lentelėse.

1.1.2. Vidutinio savaitės paros eismo intensyvumo skaičiavimas

Vidutinis savaitės paros eismo intensyvumas (VSPEI) skaičiuo-jamas tos savaitės, kai buvo matuojamas eismo intensyvumas (EI).

Jei EI buvo matuojamas visą savaitę be pertrūkių, VSPEI skaičiuo-jamas pagal formulę:

∑==

7

17

1

iPiS II ; (4)

čia PiI – savaitės i-osios paros eismo intensyvumas, aut./parą; SI –

VSPEI, aut./parą. Jei EI buvo matuojamas visą savaitę be pertrūkių, VSPEI pasi-

kliautinasis intervalas lygus 0 %.

Jei EI matavimai truko mažiau kaip savaitę, VSPEI skaičiuoja-mas pagal formulę:

∑==

n

iSiPiS KI

nI

1

1 ; (5)

čia PiI – i-osios matavimo PEI, aut./parą; SiK – savaitės PEI koefi-

cientas; n – matavimo dienų skaičius.

Jei EI matavimai truko mažiau kaip savaitę, VSPEI pasikliauti-

nasis intervalas skaičiuojamas pagal formulę:

( ) ( ) ( )( )∑ +==

n

iSiPiS KI

nI

1

2δδ

1δ ; (6)

čia ( )SIδ – SI reikšmės pasikliautinasis intervalas, %; ( )Pi

Iδ – PiI

reikšmės pasikliautinasis intervalas, %; ( )Si

Kδ – SiK reikšmės pasi-

kliautinasis intervalas, %; n – matavimo dienų skaičius.

Koeficiento SiK reikšmės ir pasikliautinieji intervalai pateikti

priedo 6 ir 7 lentelėse. Koeficientas SiK priklauso nuo poilsio ir dar-

15

bo dienų EI santykio, kuris apibūdinamas poilsio dienų koeficientu

SGK :

DD

SGSG

I

IK = ; (7)

čia SGI – dviejų poilsio dienų (šeštadienio ir sekmadienio) PEI vi-

durkis; DDI – darbo dienų PEI vidurkis.

Koeficientui SGK skaičiuoti imami ankstesnių matavimų duo-

menys. Jeigu jų nėra, laikoma, kad SGK nežinomas.

1.1.3. Vidutinio metinio paros eismo intensyvumo skaičiavimas

VMPEI skaičiuojamas pagal formulę:

∑==

n

iMiSiM KI

nI

1

1; (8)

čia MI – VMPEI, aut./parą; SiI – i-tojo matavimo savaitės

VSPEI, aut./parą; MiK – metų savaitės EI koeficientas; n – matavi-

mo savaičių skaičius per metus.

VMPEI pasikliautinasis intervalas lygus:

( ) ( ) ( )( )∑ δ+δ=δ=

n

iMiSiM KI

nI

1

21; (9)

čia ( )MIδ – MI reikšmės pasikliautinasis intervalas, %; ( )SiIδ – SiI

reikšmės pasikliautinasis intervalas, %; ( )MiKδ – MiK reikšmės pa-

sikliautinasis intervalas, %; n – matavimo savaičių skaičius per me-

tus.

Kiekvienos savaitės koeficiento MiK reikšmės pateiktos priedo

8 lentelėje. Parenkant MiK reikšmę, reikia nustatyti sezoniškumo

koeficientą SEZK , kuris skaičiuojamas pagal formulę:

Z

VSEZ

I

IK = ; (10)

16

čia VI – matavimo savaitės liepos arba rugpjūčio mėnesiais VSPEI,

aut./parą; ZI – matavimo savaitės sausio arba vasario mėnesiais

VSPEI, aut./parą.

SEZK gali būti skaičiuojamas remiantis ankstesnių metų EI

duomenimis, jei toje vietoje buvo atlikti EI matavimai. Jei EI mata-vimai sausio–vasario ir liepos–rugpjūčio mėnesiais neatliekami arba

nėra žinomi ankstesnių matavimų duomenys, laikoma, kad SEZK

reikšmė nežinoma.

1.2. Vidutinio metinio paros eismo intensyvumo skaičiavimo pavyzdys, kai atliktas vienkartinis eismo intensyvumo

matavimas

Pradiniai duomenys Atliktas vienkartinis eismo intensyvumo matavimas.

Matavimo data – 2003 m. gegužės 14 d., matavimo pradžia – 10.00 h, matavimo trukmė – 3 h. Per matavimų laikotarpį važiavo

836 automobiliai.

Skaičiavimas Matavimo PEI skaičiuojamas pagal formulę (2).

Nagrinėjamuoju atveju N = 836.

Koeficientas PK ir jo pasikliautinasis intervalas parenkami iš

priedo 1 lentelės, atsižvelgiant į tai, kad matavimų diena yra trečia-dienis, matavimo pradžia 10.00 h, matavimo trukmė – 3 h. Koefi-

cientas P

K = 5,12, jo pasikliautinasis intervalas )( PKδ = ±16,0 %.

Matavimų paros eismo intensyvumas yra lygus:

3,428012,5836 =⋅=⋅= PP KNI aut./parą.

PI reikšmės pasikliautinasis intervalas pagal formulę (3) yra ly-

gus:

( ) 16)( ±=δ=δ PP KI %.

17

VSPEI skaičiuojamas pagal formulę (6). Nagrinėjamuoju atveju

matavimas vyko vieną dieną, 1.=n Koeficientas SK parenkamas iš

priedo 6 ir 7 lentelių. Sakykime, kad poilsio dienų ir darbo dienų PEI

vidurkių santykis yra žinomas ir SGK <0,9. Tada pagal priedo

7 lentelę koeficiento SK reikšmė trečiadienį yra lygi 0,99 (jos pasi-

kliautinasis intervalas ±15,2 %). Matavimo savaitės VSPEI yra lygus:

5,423799,03,42801

1

=⋅=∑==

n

iSiPiS KI

nI aut./parą.

SI reikšmės pasikliautinasis intervalas skaičiuojamas pagal

formulę (6) ir yra lygus:

( ) ( )( ) ( ) 2,312,150,161

)(2

1

2±=+=∑ δ+δ=δ

=

n

iSiPiS KI

nI %.

VMPEI skaičiuojamas pagal formulę (8). 2003 m. gegužės 14 d. patenka į 20 savaitę. Nagrinėjamuoju atveju buvo matuojama vieną

savaitę, 1.=n Sakykime, kad yra žinoma, jog eismo sezoniškumo

koeficientas patenka į intervalą (1,5–2,0). Koeficiento MK reikšmė

parenkama iš priedo 8 lentelės pagal savaitės numerį ir sezoniškumo koeficientą ir yra lygi 0,94 (pasikliautinasis intervalas ±4,6 %). VMPEI yra lygus:

398394,05,42371

1

=⋅=∑==

n

iMiSiM KI

nI aut./parą.

MI – reikšmės pasikliautinasis intervalas skaičiuojamas pagal

formulę (9):

( ) ( )( ) ( ) 8,356,42,311

)(2

1

2±=+=∑ δ+δ=δ

=

n

iMiSiM KI

nI %,

3983=VMPEI (±35,8 %) aut./parą.

18

19

2. PROJEKTINĖS APKROVOS A NUSTATYMAS

Projektinė apkrova A (ekvivalentinės 10 t ašies važiavimų suma) nustatoma dviem metodais: pirmasis metodas taikomas, kai turimi tik

sunkiojo transporto automobilių paros eismo intensyvumo ( ( )SVVPI )

duomenys, o antrasis – kai žinomi detalūs duomenys apie ašių ap-

krovas [3]. Abu metodai tampa paprastesni, kai koeficientai yra pas-tovieji.

2.1. Projektinės apkrovos A nustatymas remiantis ( )SVVPI

duomenimis

2.1.1. Projektinės apkrovos A nustatymas, kai koeficientai yra kintamieji

Kai turimi kiekvienų naudojimo metų skaitiniai geometriniai ke-lio ir eismo duomenys, projektinė apkrova A nustatoma taip:

( ) ( )[ ] ;1365

1

2113 ∑=

−

+⋅⋅⋅⋅⋅⋅=

N

i

iii

SV

iBm pffVPAfqA (11)

čia ( ) ( );

111 −

−−

⋅=Ai

SV

i

SV

ifVPIVPA (12)

A – ekvivalentinės 10 t ašies važiavimų suma per žinomą projektinį

naudojimo laikotarpį; N – projektinio naudojimo laikotarpio metų

skaičius, paprastai 20 metų; Bm

q – tam tikrai kelio reikšmei priskirtas

vidutinis bendras apkrovos koeficientas (2.1 lentelė), kuris išreiškia kelio klasei specifinę vidutinę to meto faktišką ašių važiavimų ap-

krovą (koeficientas iš ekvivalentinės 10 t ašies važiavimų sumos ir

faktiškų sunkiojo transporto eismo )(SV ašių važiavimų sumos viena

eismo juosta per nustatytą laikotarpį); 3f – nuolydžio koeficientas

(2.5 lentelė); ( )SV

iVPI

1−– vidutinis sunkiojo transporto automobilių pa-

ros eismo intensyvumas 1−i -aisiais naudojimo metais (aut./d); ( )SV

iVPA

1− – vidutinis sunkiojo transporto automobilių ašių važiavimų

skaičius per parą 1−i -aisiais naudojimo metais (p

A /d); 1−Ai

f – vidu-

tinis sunkiojo transporto automobilio ašių skaičius (ašių skaičiaus

20

koeficientas) 1−i -aisiais naudojimo metais (A/aut.) (2.1 lentelė);

if1

– eismo juostų koeficientas i naudojimo metais (2.3 lentelė);

if2

– eismo juostų pločio koeficientas i naudojimo metais (2.4 lentelė);

ip – vidutinis metinis sunkiojo transporto eismo padidė-

jimas i-aisiais naudojimo metais (2.6 lentelė). Ašių skaičiaus koeficientas

Aif ir vidutinis bendros apkrovos

koeficientas Bm

q nustatomi iš automobilio silueto požymių kartu su ašių apkrovos svėrimu. Taip pat gali būti naudojami ir atskirai iš-reikšti ašių skaičiaus koeficientai.

2.1.2. Projektinės apkrovos A nustatymas,

kai koeficientai yra pastovieji

Visas laikotarpis gali būti dalijamas į atskirus nagrinėjamuosius

laikotarpius su tuo metu pastoviaisiais koeficientų Bmii

qfff ,,,321

ir

zf dydžiais. Šiuo atveju:

( );365321 ⋅⋅⋅⋅⋅⋅⋅= zBm

SV ffffqVPANA (13)

čia ( ) ( ).

A

SVST fVPIVPA ⋅= (14)

Kai nagrinėjamuoju laikotarpiu pirmaisiais metais nėra sunkiojo transporto eismo padidėjimo ),0(

1=p tai metams bėgant, kai ,0>p

galioja:

( )

.11

Np

pf

N

z⋅

−+= (15)

Kai atsižvelgiama į sunkiojo transporto eismo padidėjimą pir-maisiais nagrinėjamojo laikotarpio metais, tuomet galioja:

( )

( );111

pNp

pf

N

z+⋅

⋅

−−

= (16)

čia p – vidutinis metinis sunkiojo transporto eismo padidėjimas (2.6 lentelė);

zf – vidutinis metinis sunkiojo transporto eismo padi-

dėjimo koeficientas (2.7 lentelė).

21

2.2. Projektinės apkrovos A nustatymas remiantis ašių apkrovų duomenimis

2.2.1. Projektinės apkrovos A nustatymas, kai koeficientai kintamieji

Kai yra žinomos ašių apkrovos pagal ašių svėrimo duomenis, tai

projektinė apkrova A nustatoma taip:

( ) ( )[ ]∑=

−

+⋅⋅⋅⋅⋅=

N

i

iii

SV

ipffEVPAfA

1

2113;1365 (17)

čia ( )( )( )

;

4

0

11 ∑⎥⎥

⎦

⎤

⎢⎢

⎣

⎡

⎟⎟⎠

⎞⎜⎜⎝

⎛⋅=

−

−

k

kSV

ki

SV

iL

LVPAEVPA (18)

A – ekvivalentinės 10 t ašies važiavimai per žinomą naudojimo lai-

kotarpį; N – žinomo laikotarpio metų skaičius, paprastai 20 metų;

3f – nuolydžio koeficientas (2.5 lentelė); ( )SV

iEVPA

1−– sunkiojo trans-

porto ekvivalentinių ašių važiavimų per dieną vidutinis skaičius i –

1-aisiais naudojimo metais; ( )SV

iVPA

1−– vidutinis sunkiojo transporto

ašių važiavimų skaičius per dieną i – 1-aisiais naudojimo metais

pA( /parą); k – apkrovų klasė, apibrėžta kaip atskirų ašių apkrovos

grupė; kL – vidutinė ašies apkrova k apkrovos klasėje;

0L – pamatinė

ašies apkrova: 10 t; i

f1

– eismo juostų koeficientas i -aisiais naudo-

jimo metais (2.3 lentelė); i

f2

– eismo juostos pločio koeficientas

i -aisiais naudojimo metais (2.4 lentelė); i

p – vidutinis metinis sun-

kiojo transporto eismo padidėjimas i -aisiais naudojimo metais

(2.6 lentelė). Įrašoma, kad pirmųjų metų 0=ip .

22

2.2.2. Projektinės apkrovos A nustatymas,

kai koeficientai yra pastovieji

Visas laikotarpis gali būti dalijamas į atskirai nagrinėjamus lai-

kotarpius su to meto pastoviaisiais 321

,, fffii

ir z

f koeficientais. Šiuo atveju:

( ).365

321⋅⋅⋅⋅⋅⋅=

z

SV ffffEVPANA (19)

Jei pirmaisiais nagrinėjamojo laikotarpio metais nėra sunkiojo transporto eismo padidėjimo ),0( =p tai metams bėgant, kai ,0>p galioja:

( )

.

11

Np

pf

N

z⋅

−+= (20)

Jei pirmaisiais nagrinėjamojo laikotarpio metais atsižvelgiama į eismo padidėjimą, tuomet galioja:

( )

( );111

pNp

pf

N

z+⋅

⋅

−−

= (21)

čia p – vidutinis metinis sunkiojo transporto eismo padidėjimas

(2.6 lentelė); z

f – vidutinis metinis sunkiojo transporto eismo padi-dėjimo koeficientas (2.7 lentelė).

2.1 lentelė. Ašių skaičiaus koeficientas A

f

Eil. Nr. Kelio reikšmė Koeficientas A

f

1 Magistraliniai 4,2

2 Krašto 3,7

3 Rajoniniai 3,1

2.2 lentelė. Bendras apkrovų koeficientas Bmq

Eil. Nr. Kelio reikšmė Koeficientas Bm

q

1 Magistraliniai 0,26

2 Krašto 0,20

3 Rajoniniai 0,18

23

2.3 lentelė. Eismo juostų skaičiaus koeficientas 1f

Koeficientas 1f

Eil. Nr.

Eismo juostų skaičius,

kuriomis leidžiamas ( )SV

VPI dvipusis

eismas

vienpusis

eismas

1 1 – 1,00

2 2 0,50 0,90

3 3 0,50 0,80

4 4 0,45 0,80

5 5 0,45 0,80

6 6 ir didesnis 0,40 0,80

2.4 lentelė. Eismo juostos pločio koeficientas 2f

Eil. Nr. Eismo juostos plotis Koeficientas 2

f

1 Mažesnis kaip 2,50 2,00

2 2,50–2,75 1,80

3 2,75–3,25 1,40

4 3,25–3,75 1,10

5 3,75 ir didesnis 1,00

2.5 lentelė. Nuolydžių koeficientas 3f

Eil. Nr. Didžiausias išilginis

nuolydis Koeficientas

3f

1 Mažesnis kaip 2 1,00

2 Nuo 2 iki 4 1,02

3 Nuo 4 iki 5 1,05

4 Nuo 5 iki 6 1,09

5 Nuo 6 iki 7 1,14

6 Nuo 7 iki 8 1,20

7 Nuo 8 iki 9 1,27

8 Nuo 9 iki 10 1,35

9 10 ir didesnis 1,45

24

2.6 lentelė. Vidutinis metinis sunkiojo transporto eismo padidėjimas p

Eil. Nr. Kelio reikšmė p

1 Magistraliniai 0,03

2 Krašto 0,02

3 Rajoniniai 0,01

2.7 lentelė. Vidutinis metinis sunkiojo transporto eismo padidėjimo

koeficientas z

f

a) pirmaisiais nagrinėjamojo laikotarpio metais 01=p

Vidutinis metinis sunkiojo transporto eismo padidėjimas p N

0,01 0,02 0,03 0,04 0,05 0,06 0,07

5 1,020 1,041 1,062 1,083 1,105 1,127 1,150

10 1,046 1,095 1,146 1,201 1,258 1,318 1,382

15 1,073 1,153 1,240 1,335 1,438 1,552 1,675

20 1,101 1,215 1,344 1,489 1,653 1,839 2,050

25 1,130 1,281 1,458 1,666 1,909 2,194 2,530

30 1,159 1,352 1,586 1,869 2,215 2,635 3,149

b) pirmaisiais nagrinėjamojo laikotarpio metais 01=p

Vidutinis metinis sunkiojo transporto eismo padidėjimas p N

0,01 0,02 0,03

5 1,030 1,062 1,094

10 1,057 1,117 1,181

15 1,084 1,176 1,277

20 1,112 1,239 1,384

25 1,141 1,307 1,502

30 1,171 1,379 1,633

25

2.3. Skaičiavimo pavyzdys tikrinant, ar prieš 10 metų pagal III dangos konstrukcijos klasę įrengta magistralinio

III kategorijos kelio danga galės atlaikyti transporto apkrovas per artimiausius 10 metų (planuojamas rekonstravimas) [3]

Pradiniai duomenys Bendrieji projektavimo duomenys:

– eismo juostų skaičius (pastovus): 2; 5,01=f (2.3 lentelė);

– eismo juostų, kuriose didžiausia transporto apkrova, plotis

(pastovus): 3,50 m; 1,12=f (2.4 lentelė);

– didžiausias išilginis nuolydis: mažesnis kaip 3 %; 02,13=f

(2.5 lentelė).

Eismo duomenys:

– III kategorijos kelio ruožo eismo skaičiavimo duomenys ir ki-

ti paskutinių 10 metų ( )SVVPI rodikliai pateikti 2.8 lentelėje;

– III kategorijos kelyje iki nagrinėjamojo laiko pradžios sun-kųjį transportą daugiausia sudarė 2 ar 3 ašių pavieniai auto-

mobiliai ir automobiliniai traukiniai 2+2; vidutinis sunkiojo

2.8 lentelė. Projektinės apkrovos A per praėjusius 10 metų skaičiavimas

Me-

tai ip ( )SV

iVPI

1− A

f ( )SV

iVPA

1−

Bmq

1f

2f

3f

Die-

nos iA

1 – 550,00 3,1 1705 0,20 0,5 1,1 1,02 365 69 824,87

2 700,00 2170 88 868,01

3 850,00 2635 107 911,16

4 950,00 2945 120 606,59

5 1050,00 3255 133 302,02

6 1150,00 3565 145 997,45

7 1200,00 3720 152 345,16

8 1250,00 3875 158 692,88

9 1350,00 4185 171 388,31

10 1450,00 4495 184 083,74

15,0203331201=

−

A

201−A [mln.] 33,1=

26

transporto automobilio ašių skaičius, t. y. koeficientas 1,3=

Af A /aut. ir praėjusiam 10 metų laikotarpiui imamas

kaip pastovus; per artimiausius 10 metų 1,3=A

f A /aut. pa-didės vidutiniškai iki 3,7 A /aut. (2.1 lentelė);

– praėjusių 10 metų vidutinis bendras apkrovų koeficientas imamas 20,0=

Bmq , o artimiausių 10 metų – 20,0=

Bmq ;

– vidutinį metinį sunkiojo transporto eismo padidėjimą per praėjusį laikotarpį galima nustatyti iš ( )SV

VPI matavimo duomenų; vidutinis metinis sunkiojo transporto eismo padi-dėjimas artimiausiems 10 metų imamas .03,0=p

Skaičiavimas

Projektinė apkrova A per praėjusius 10 metų apskaičiuojama pagal pirmąjį metodą, nes apkrova, kaip sunkiojo transporto vidutinis paros eismo intensyvumas, kiekvienais metais yra žinoma. Projektinė apkrova A per artimiausius 10 metų apskaičiuojama pagal pirmąjį ir antrąjį metodus.

Skaičiavimai pagal pirmąjį metodą praėjusiems 10 metų pateikti 2.8 lentelėje. 33,1

101=

−

A mln. Skaičiavimai pagal tą patį metodą ateinantiems 10 metų pateikti

2.9 lentelėje. Čia 10 metų ( )SVVPI įrašomas kaip pradinis dydis į 11

metų skaičiavimus. 72,52011=

−

A mln. Visą apkrovą sudaro:

33,12011101201=+=

−−−

AAA mln. 72,5+ mln. 05,7= mln.

Skaičiuojant antruoju metodu ( )SVVPI duomenys yra žinomi 10

metų laikotarpiui iki nagrinėjamojo laikotarpio. 11–20 metais (esant padidėjimui 11-aisiais metais) galioja (21)

formulė. Tuomet: ;1808,1

2011=

−

zf 72,5

2011=

−

A mln.

Išvada

Visą apkrovą sudaro 7,05 mln. ekvivalentinės 10 t ašies važia-vimai. Esant tokiai apkrovai reikia II klasės dangos konstrukcijos (2.10 lentelė), todėl esamą III klasės dangą reikia sustiprinti.

27

28

2.10 lentelė. Projektinės apkrovos ir joms priskirtos dangų konstrukcijų

klasės

Eil. Nr. Projektinė apkrova A

(ekvivalentinės 10 t ašies

važiavimai), mln.

Dangos konstrukcijos

klasė

1 daugiau kaip 32 SV

2 daugiau kaip 10 iki 32 I

3 daugiau kaip 3 iki 10 II

4 daugiau kaip 0,8 iki 3 III

5 daugiau kaip 0,3 iki 0,8 IV

6 daugiau kaip 0,1 iki 0,3 V

7 Iki 0,1 VI

Gyvenamosiose vietovėse dangų konstrukcijos klasės yra paren-

kamos pagal gatvių reikšmingumą (2.11 lentelė).

2.11 lentelė. Gatvių rūšys ir joms priskiriamos dangų konstrukcijų klasės

Eil. Nr. Gatvės rūšis Dangos konstrukcijų

klasė

1 Greitojo eismo gatvė SV, I, II

2 Pagrindinė gatvė II, III

3 Aptarnavimo gatvės III, IV

4 Pagalbinė gatvė V, VI

2.4. Kelio dangų konstrukcijos

Kelio dangų konstrukcijos turi būti techniškai tinkamos ir eko-

nomiškos priklausomai nuo jų paskirties, eismo apkrovų, grunto są-lygų ir dangos padėties vietovėje, dangos konstrukcijos tipo, o re-

konstravimo ar remonto atveju – priklausomai nuo esamos dangos būklės. Kelio ir dangos konstrukcijos už gyvenvietės ribų su vande-

niui laidžiais kelkraščiais ir gyvenvietėje su iš dalies vandeniui nuo-laidžiais kelkraščiais bei vandens nuleidimo įrenginiais scheminiai skerspjūviai pateikti 2 ir 3 pav. [3].

29

30

31

Kelio dangos konstrucijose nuo eismo neturi atsirasti pažaidų, o nuo šalčio – iškylų. Pradiniai duomenys šalčiui atsparios dangos

konstrukcijos mažiausiam storiui nustatyti pateikti 2.12 lentelėje, o storis tikslinamas, atsižvelgiant į vietos sąlygas (2.13 lentelė).

2.12 lentelė. Pradiniai duomenys šalčiui atsparios dangos konstrukcijos mažiausiam storiui nustatyti

Storis, cm, kai dangų konstrukcijų klasė Jautrio šalčiui klasės SV I–III IV V–VI

F2 80 70 65 55

F3 90 80 75 65

2.13 lentelė. Dangos storio tikslinimas, atsižvelgiant į vietos sąlygas

Vietos sąlygos*) Storio padidinimas (+) arba sumaži-

nimas (–), cm Iškasa, pusinė iškasa

Žemesnis nei 2,0 m pylimas (išskyrus, kai nepalankus vandens režimas)

+5

Gyvenvietėse, maždaug reljefo aukš-tyje

0

Sankasos aukščio padėtis

Aukštesnis nei 2 m pylimas –5 Palankus 0 Vandens

režimas Nepalankus +5 Už gyvenviečių ribų, taip pat neišei-

nant už gyvenviečių ribų su vandeniui laidžiais kelkraščiais

0

Gyvenvietėse su iš dalies laidžia kelk-raščių zona, taip pat su vandens nulei-

dimo įrenginiais

–5 Kelkraščių zona, šoni-nės juosos, dviračių ir pėsčiųjų

takai Gyvenvietėse su iš dalies nelaidžia

kelkraščių zona ir šoniniu užstatymu, taip pat su vandens nuleidimo įrengi-

niais

–10

*)Kai danga pavėsyje ar jos nuolydis į šiaurę, mažiausias storis padidinamas 5 cm

32

2.14 lentelė. Asfaltinių dangų konstrukcijos ant F2 ir F3 jautrio šalčiui

klasių sankasos gruntų

33

2.14 lentelės pabaiga

Pastaba. Storiai nurodyti cm, deformacijos moduliai EV2 – Mpa:

1) esant kitokioms reikšmėms, apsauginio šalčiui atsparaus arba šalčiui

nejautrios medžiagos sluoksnio storius reikia nustatyti interpoliuo-

jant;

2) su neskaldytais grūdeliais naudojama tik išbandžius vietoje;

3) naudojama tik su skaldytais grūdeliais ir išbandžius vietoje;

4) žvyro pagrindo sluoksnio storis SV ir I–IV klasių dangų konstrukci-

jose – 40 cm, V–VI klasių dangų konstrukcijose – 30 cm;

5) pagrindo ir dangos sluoksnis;

6) kai ekvivalentinės 10 t svorio ašies apkrovų skaičius mažesnis kaip

0,05 mln.;

7) 12 cm ir storesnį sluoksnį numatoma įrengti iš šalčiui nejautrių me-

džiagų; plonesni sluoksniai gali būti įrengiami iš pagrindo medžiagos.

Asfaltinių dangų konstrucijos ant F2 ir F3 jautrio šalčiui sanka-sos gruntų pateiktos 2.14 ir 2.15 lentelėse, o ant nejautrių sankasos gruntų (F1) – 4 ir 5 pav. Rekonstravimo arba remonto, naudojant

asfaltą, kai pakeliamas dangos paviršius, klasės pagal esamos dangos būklės požymius ir atitinkamos dangų konstrukcijos pateiktos 2.16 ir

2.17 lentelėse.

34

Rekonstruojant arba remontuojant dangą turi būti analizuojamos struktūrinių pažaidų priežastys ir numatytos priemonės joms pašalin-

ti, pakeičiant netinkamus sluoksnius kitais reikiamų storių sluoks-niais arba taikant kitas priemones.

4 pav. Dangos konstrukcijos ant F1 jautrio šalčiui klasės gruntų su

ne mažesniais kaip 1202=

VE ar 100 MPa deformacijos moduliais

5 pav. Dangos konstrukcijos ant F1 jautrio šalčiui klasės gruntų

su stabilizuotu sluoksniu pagal ST 188710638.06:2004

35

36

37

2.17 lentelė. Rekonstravimo ar remonto, naudojant asfaltą, kai pakeliamas

dangos paviršius, klasės pagal esamos dangos būklės požymius

Būklės požymiai

Esama dangos konstrukcija Rekonstravimo

ar remonto klasė asfaltinė betoninė

I

plyšių tinklas, plyšių gausa,

taip pat išilginiai plyšiai šalia

provėžų

skersinių ir išilginių

plyšių gausa,

plokščių persistūmimai

II išilginiai nelygumai,

provėžos*)

nulaužyti kampai, briaunų

pažaidos *)

Dėl nepakankamos dangos laikomosios galios, bet ne dėl nepakankamo

asfaltinės dangos atsparumo plastinėms deformacijoms

2.5. Skaičiavimo pavyzdys, kai tikrinama, ar esamo krašto kelio

ruožas įrengtas pagal III dangos konstrukcijos klasę, tinkamas naudoti kaip apylanka

Pradiniai duomenys Bendrieji projektavimo duomenys:

– naudojimo laikotarpiai: – numatytas perduoti eismui: 20 metų; – nuo atidavimo eksploatuoti iki veikiančios apylankos nau-

dojimo pradžios: 12 metų; – veikiančios apylankos laikotarpis: 4 metai:

– eismo juostų skaičius (pastovus): 2; 5,01=f (2.3 lentelė);

– labiausiai transportu apkrautos eismo juostos plotis (pasto-

vus): 3,50 m; 1,12=f (2.4 lentelė);

– didžiausias išilginis nuolydis: mažesnis kaip 2 %; =3f

0,1 (2.5 lentelė).

Eismo duomenys:

– ( )SVVPI atidavimo eksploatuoti metais: 200 aut./parą:

;01=p

38

– ( )SVVPI 1-aisiais apylankos naudojimo metais: 240 aut./

parą; ;013=p

– per laikotarpius, kai eismas vyksta nesinaudojant apylanka

ir naudojantis ja, 1,3=A

f A/aut., ir 18,0=Bm

q įrašomi kaip

pastovieji dydžiai. Vidutinis metinis sunkiojo transporto

eismo padidėjimas 01,0=p (2.6 lentelė).

Skaičiavimas

Projektinės apkrovos A skaičiavimai gali būti atliekami dviem

anksčiau išnagrinėtais metodais, padalijus laikotarpį į dalis su pasto-viaisiais koeficientais.

Apkrovos A laikotarpiu prieš apylankos eksploatavimą skaičia-

vimai pagal pirmąjį metodą pateikti 2.18 lentelėje.

39

40

Bendra apkrova A :

mln.51,011,011,028,020171613121 =++=++=−−−

AAAAvisoiš

Išvada Parinkta dangos konstrukcija atitinka IV klasės reikalavimus.

Esama dangos konstrukcija tinkama ir sunkiojo transporto apylanka eismui.

2.6. Skaičiavimo pavyzdys, kai dėl sparčiai didėjančio eismo

(iki ( )aut./parą510=

SVVPI ) krašto kelio skersinį profilį su

III klasės dangos konstrukcija reikia paplatinti po vieną eismo juostą kiekviena važiavimo kryptimi

Reikia patikrinti, ar esamą dangos konstrukciją, jau atlaikiusią

1.8 mln. ekvivalentinės 10 t ašies važiavimų, bus galima eksploatuoti

jos nepažeidžiant iki jos rekonstravimo. Prieš rekonstravimą reikia nustatyti dangos konstrukcijos klasę, imant vidutinį kasmetinį trans-

porto eismo padidėjimą 02,0=p per ateinantį 20 metų naudojimo

laikotarpį.

Pradiniai duomenys Bendrieji projektavimo duomenys:

prieš rekonstravimą:

– laikotarpis nuo ( )SVVPI duomenų surinkimo iki statybos

darbų pradžios: 5 metai;

– eismo juostų skaičius: 2; 5,01=f (2.3 lentelė);

– labiausiai transportu apkrautos eismo juostos plotis: 3,50 m;

10,12=f (2.4 lentelė);

– didžiausias išilginio profilio nuolydis: 4 %; 05,13=f

(2.5 lentelė);

41

po rekonstravimo: – naudojimo trukmė po rekonstravimo: 20 metų;

– eismo juostų skaičius: 4; 45,01=f (2.3 lentelė).

Kadangi labiausiai transportu apkrauta eismo juosta pakeitus dviejų eismo juostų skersinį profilį būna prie lenkimo juostos, todėl

reikia pridėti 05,01=f (0,50–0,45);

– labiausiai transportu apkrautos eismo juostos plotis: 3,50 m;

10,12=f (2.4 lentelė);

– didžiausias išilginio profilio nuolydis: 4 %; 05,13=f

(2.5 lentelė).

Eismo duomenys: prieš rekonstravimą: – jau praleista 10 t ašies važiavimų abiem važiavimo krypti-

mis: 1,80 mln.;

– ( )SVVPI po staigaus eismo didėjimo: 510 aut./parą; ;0

1=p

– vidutinis metinis padidėjimo procentas: 2 %; 02,0=p

(2.6 lentelė);

– vidutinis bendras apkrovų koeficientas 18,0=Bm

q (2.2 len-

telė);

– vidutinis automobilio ašių skaičius: 3,1; 1,3=A

f A/aut.

(2.1 lentelė); po rekonstravimo:

– vidutinis metinis padidėjimo procentas: 2 %; 02,0=p

(2.6 lentelė);

– vidutinis bendras apkrovų koeficientas 20,0=Bm

q (2.2 len-

telė);

– vidutinis automobilio ašių skaičius: 3,7; 7,3=A

f A/aut.

(2.1 lentelė).

42

Skaičiavimas Projektinės apkrovos turi būti apskaičiuojamos esamų eismo

juostų ir naujų eismo juostų atvejais. Apkrovos A skaičiuotos pagal pirmąjį metodą (jų skaičiavimai pateikti 2.19 lentelėje).

Esamų eismo juostų mln.9,050,080,1 =⋅=praleistajauA

mln31,051=

−

A (2.19 lentelė),

mln21,0256 ==−

AA cijosrekonstrukpo (2.19 lentelė),

mln.42,121,031,09,0 =++=visoiš

A

43

44

45

46

Rezultatai Prieš rekonstravimą esamų eismo juostų projektinę apkrovą su-

daro A=1,21 mln. ekvivalentinės 10 t ašies važiavimų. Šią apkrovą atlaiko III klasės dangos konstrukcija, t. y. jos struktūra nepažei-džiama (2.10 lentelė).

Projektinę apkrovą per visą laikotarpį sudaro A=1,42 mln. ekvi-valentinės 10 t ašies važiavimų. Ši apkrova atitinka III dangos konst-rukcijos klasę.

Naujų eismo juostų projektinę apkrovą sudaro A=1,92 mln. ek-vivalentinės 10 t ašies važiavimų. Ši apkrova atitinka III dangos konstrukcijos klasę (2.10 lentelė).

Išvada Abiejų naujų eismo juostų dangos konstrukciją galima rengti to-

kią pat kaip ir esamų eismo juostų.

2.7. Skaičiavimo, prieš pradedant krašto kelio už gyvenvietės

ribų asfaltinės dangos rekonstravimą, pavyzdys Pradiniai duomenys Bendrieji projektavimo duomenys: – laikotarpis po atidavimo naudoti: 25 metai; – numatomas naudojimo laikotarpis po atnaujinimo: 20 metų; – numatoma dangos konstrukcijos klasė: III; – ypatingosios sunkiojo transporto apkrovos. Esamos dangos įvertinimas Dangos paviršiaus būklė: – išilginiai nelygumai rodo dangos būklės ribinę vertę. Taip

pat yra keletas dangos plotų su plyšių tinklu. Šie plotai iš dalies lopyti.

47

Laikomoji galia: – iš dalies lopytose plyšių tinklo vietose, siekiant aptikti silp-

nąsias dangos konstrukcijos vietas, buvo matuoti įlinkiai. Esamos dangos konstrukcijos tipas ir būklė Esama dangos konstrukcija: – viršutinis asfaltinės dangos sluoksnis – 3 cm; – apatinis asfaltinės dangos sluoksnis – 5 cm; – asfalto pagrindo sluoksnis – 6 cm; – skaldos pagrindo sluoksnis – 10 cm; – apsauginis, šalčiui atsparus sluoksnis – 25 cm; – esamos dangos konstrukcijos storis – 49 cm. Žemės sankasos viršus: – daugiausia F3 klasės pagal jautrį šalčiui gruntai ir nepalan-

kus vandens režimas. Sluoksnių sąriša: – išskyrus plotus su lopytomis vietomis, tikėtina, kad yra pa-

kankamas sluoksnių sukibimas. Vandens nuleidimo įrenginiai: – išilginius vandens nuleidimo įrenginius (latakus, griovius)

reikia rekonstruoti. Tikslinis rekonstravimo būdo ir konstrukcijos parinkimas

Rekonstravimo būdas: – kadangi nereikia laikytis kontrolinių aukščio taškų ir nėra

viadukų su ribiniais aukščiais, todėl numatomas esamos dangos rekonstravimas pakeliant jos paviršių; darbus numa-toma atlikti paeiliui abiejose eismo juostose.

48

Rekonstruojamos dangos konstrukcija: – esama dangos konstrukcija rekonstruojama asfaltbetonio

sluoksniais, lopytų vietų plotuose pašalinant ją ir pakeičiant nauja danga.

Dangos rekonstravimo klasės nustatymas Plotai be plyšių tinklo ir lopų:

– pagal būklės požymį „išilginiai nelygumai“ numatomas II klasės rekonstravimas (2.17 lentelė).

Plotai su plyšių tinklu (be dangos lopų ar su jais): – pagal būklės požymį „plyšių tinklas“ numatomas I klasės

rekonstravimas (2.17 lentelė).

Reikiamas rekonstruojamų sluoksnių storis dangos laikomo-sios galios požiūriu

Vietos be plyšių tinklo ir lopų (II rekonstravimo klasė):

– viršutinis asfaltbetonio sluoksnis 4 cm, – apatinis asfaltbetonio sluoksnis 12 cm,

– visi sluoksniai 16 cm. Vietos su plyšių tinklu, be lopų (I rekonstravimo klasė):

– viršutinis asfaltbetonio sluoksnis 4 cm, – apatinis asfaltbetonio sluoksnis 4 cm,

– asfaltbetonio pagrindo sluoksnis 8 cm, – visi sluoksniai 16 cm.

Vietos su plyšių tinklu ir lopais (I rekonstravimo klasė): – esama dangos konstrukcija atlieka pagrindo sluoksnio pa-

skirtį.

49

Reikiamas rekonstruojamų sluoksnių storis atsparumo šal-čiui požiūriu

Reikiamas šalčiui atsparaus grunto sluoksnio storis

Esant F3 klasės pagal jautrį šalčiui gruntams ir III klasės dangos konstrukcijai, reikia mažiausiai 60 cm storio šalčiui atsparios kelio konstrukcijos.

Atsižvelgiant į vietos sąlygas, reikia šį dangos konstrukcijos sto-rį padidinti:

– dėl šalčio poveikio +15 cm; – dėl nepalankaus vandens režimo +5 cm. Taip gaunamas reikiamas bendras storis 80 cm. Šalčiui atsparios konstrukcijos storis po atnaujinimo: – plotai be dangos lopų 12 + 49 = 61 cm; – plotai su plyšių tinklu (be ar su lopais) 16 + 49 = 65 cm. Todėl klojamus sluoksnius, kad jie būtų atsparūs šalčiui, reikėtų

pakelti nuo 15 iki 19 cm. Parinkti rekonstruojamų sluoksnių storiai Kadangi danga buvo taisoma daugiausia šalčio iškylų pažeidi-

mams pašalinti, o, antra vertus, vietose be dangos lopų daugiau kaip 10 metų nebuvo pastebėta šalčio iškylų, tai laikoma, kad abiejuose dangos plotuose pakanka papildomai pakloti 4 cm storio viršutinį (dylamąjį) sluoksnį.

Plotai be plyšių tinklo ir dangos lopų: – viršutinis asfaltinės dangos sluoksnis 4 cm, – apatinis asfaltinės dangos sluoksnis 4 cm, – asfalto pagrindo sluoksnis 8 cm, – visi sluoksniai 16 cm.

50

Plotai su plyšių tinklu (be dangos lopų ar su jais): – viršutinis asfaltinės dangos sluoksnis 4 cm, – apatinis asfaltinės dangos sluoksnis 4 cm, – asfalto pagrindo sluoksnis 12 cm, – visi sluoksniai 20 cm. Reikia papildomai patikrinti, ar ekonominiu požiūriu apsimoka

didesnį atnaujinamų sluoksnių storį kloti visame rekonstruojamos dangos plote.

2.8. Skaičiavimo pavyzdys, kai rekonstruojama asfaltinė danga,

pakeliant jos paviršių ir iš dalies pakeičiant esamos kelio dangos konstrukciją

Pradiniai duomenys Esama kelio dangos konstrukcija: – viršutinis asfaltinės dangos sluoksnis 4 cm, – apatinis asfaltinės dangos sluoksnis 8 cm, – asfalto pagrindo sluoksnis 10 cm, – skaldos pagrindas 15 cm, – šalčiui nejautri medžiaga 43 cm, – esamos dangos konstrukcijos storis 80 cm. Ši dangos konstrukcija pagal 2.14 lentelės 3.1 eilutę priskiriama

II klasei. Būsimoji dangos konstrukcijos klasė – 1. Esamos dangos konstrukcijos įvertinimas. Dangos paviršiaus būklė: struktūrinės pažaidos skersine ir išilgi-

ne kryptimis, atsitiktiniai plyšių tinklai deformuotose įdubose rodo giliau esančius konstrukcijos trūkumus. Kasiniai ir zondavimas pat-virtino spėjimus, kad yra trūkumų ne tik apatiniame asfaltinės dangos sluoksnyje, bet ir asfalto pagrindo sluoksnyje. Skaldos pagrindo sluoksnis nepažeistas.

51

Rekonstravimo būdo ir konstrukcijos parinkimas

Rekonstravimas gali būti atliekamas pagal 2.14 lentelės 3 eilutę,

I konstrukcijos klasę, pakeliant esamos dangos paviršių, kai asfalti-nės dangos sluoksniai, taip pat asfalto pagrindo sluoksnis išardomi ir pakeičiami.

Parinkta dangos konstrukcija

Rekonstruojami sluoksniai: – viršutinis asfaltinės dangos sluoksnis 4 cm,

– apatinis asfaltinės dangos sluoksnis 8 cm, – asfalto pagrindo sluoksnis 14 cm,

– rekonstruojamų sluoksnių storis 26 cm

dangos konstrukcijoje liekantys sluoksniai:

– skaldos pagrindo sluoksnis 15 cm, – šalčiui nejautri medžiaga 43 cm, – rekonstruotos dangos konstrukcijos storis 84 cm.

Išvada

Parinkta dangos konstrukcija atitinka ne tik laikomosios galios,

bet ir atsparumo šalčiui reikalavimus.

2.9. Skaičiavimo pavyzdys, kai gyvenvietėje atliekant darbus reikia numatyti etapinį važiuojamosios dalies dangos, kuri

baigus darbus galėtų atlikti gretutinės gatvės funkciją, įrengimą

Pirmuoju etapu reikia įrengti tokios laikomosios galios dangą, kad trejų metų statybos laikotarpiu ja galėtų važiuoti numatytas sta-

tybinis transportas.

Pradiniai duomenys

Bendrieji projektavimo duomenys:

– visa gretutinės gatvės dangos konstrukcija priskiriama V klasei;

52

– parinkta dangos konstrukcija pagal 2.14 lentelės 5 eilutę su 8 cm storio dangos-pagrindo sluoksniu ant 25 cm storio

skaldos pagrindo (1 darbų etapas, kai neįrengiamas 4 cm storio asfaltinės dangos sluoksnis);

– žemės sankasos gruntas priskiriamas F2 jautrio šalčiui kla-

sei; – mažiausias šalčiui atsparios dangos konstrukcijos storis –

40 cm; Atsižvelgiant į vietos sąlygas, reikia šį dangos konstrukcijos sto-

rį padidinti: – dėl šalčio poveikio +15 cm; – dėl nepalankaus vandens režimo +5 cm.

Taigi: – šalčiui atsparios dangos konstrukcijos storis yra

40 + 20 = 60 cm;

– eismo juostų skaičius (pastovus): 2; 5,01=f (2.3 lentelė);

– labiausiai transportu apkrautos eismo juostos plotis (pasto-

vus): 3,0 m; 4,12=f (2.4 lentelė);

– didžiausias išilginis nuolydis: 1 %; 0,13=f (2.5 lentelė).

Statybinio transporto eismo duomenys:

– ( )SVVPI – visam 3 metų statybos laikotarpiui imtas pastovus

30 aut./parą; 01=p ; 1=

zf ;

– vidutinis statybinio automobilio ašių skaičius 5,3=A

f

A/aut. (projekte nustatytas), vidutinis bendras koeficientas

.26,0=Bm

q

Skaičiavimas pateiktas pagal pirmąjį metodą (2.20 lentelėje).

Pirmuoju etapu dangos konstrukcija susideda iš 8 cm asfalto pa-grindo sluoksnio ir vieno 25 cm storio skaldos pagrindo sluoksnio. Ji

apytikriai priskirtina VI klasei.

53

54

VI klasės dangos konstrukcija, numatyta lentelėje, gali atlaikyti apie 100 000 ekvivalentinės 10 t svorio ašies apkrovų per 20 metų naudojimo laikotarpį. Taigi pirmojo etapo pabaigoje danga dar atlai-kytų 79 077 ekvivalentinės 10 t svorio ašies apkrovas.

Galutinė važiuojamosios dalies dangos konstrukcija suformuo-jama pirmojo etapo pabaigoje pašalinus dangos paviršiaus defektus ir paklojus 4 cm viršutinį asfalto sluoksnį ant asfalto pagrindo sluoks-nio.

2.10. Skaičiavimo pavyzdys, kai reikia rekonstruoti magistralinio

II kategorijos kelio ruožo, žinant ašių apkrovų duomenis, dangą, pakeičiant visą jos konstrukciją

Pradiniai duomenys Bendrieji duomenys: – naudojimo laikotarpis: 20 metų; – važiuojamosios dalies juostų skaičius (pastovus): 2; 5,0

1=f

(2.3 lentelė); – labiausiai transportu apkrautų važiuojamosios dalies juostų

plotis: 3,75 m; 0,12=f (2.4 lentelė);

– didžiausias išilginis nuolydis: 4 %; 05,13=f (2.5 lentelė).

Eismo duomenys: – ( )SV

EVPA rekonstravimo metais: 1,326 Ap/p; ;01=p

– vidutinis metinis sunkiojo transporto eismo padidėjimas: 03,0=p (2.6 lentelę).

Išvada Apskaičiuota projektinė apkrova A lygi 6,83 mln. ekvivalenti-

nės 10 t svorio ašies apkrovų. Šiai apkrovai taikomi II dangos konst-rukcijos, kurią reikia pasirinkti rekonstruojant kelią, klasei nustatyti reikalavimai.

55

2.21 lentelė. Projektinės apkrovos A skaičiavimas

Metai ip

( )SV

iEVPA

1−

1f

2f

3f Dienos i

p+1 i

A

1 – 1 326,00 0,50 1,4 1 365 – 254 094,75

2 0,03 1 326,00 1,03 261 717,59

3 0,03 1 365,78 1,03 269 569,13

4 0,03 1 406,75 1,03 277 656,20

5 0,03 1 448,96 1,03 285 985,88

6 0,03 1 492,42 1,03 294 565,46

7 0,03 1 537,20 1,03 303 402,43

8 0,03 1 583,31 1,03 312 504,49

9 0,03 1 630,81 1,03 321 879,63

10 0,03 1 679,74 1,03 331 536,02

11 0,03 1 730,13 1,03 341 482,10

12 0,03 1 782,03 1,03 351 726,56

13 0,03 1 835,49 1,03 362 278,36

14 0,03 1 890,56 1,03 373 146,71

15 0,03 1 947,28 1,03 384 341,11

16 0,03 2 005,69 1,03 395 871,34

17 0,03 2 065,86 1,03 407 747,49

18 0,03 2 127,84 1,03 419 979,91

19 0,03 2 191,68 1,03 432 579,30

20 0,03 2 257,43 1,03 445 556,68

09,6218276201=

−

A

201−A [mln.] 836,=

56

2.11. Skaičiavimo pavyzdys, kai asfaltinė danga rekonstruojama, pakeliant jos paviršių ir iš dalies pakeičiant esamą konstrukciją

Pradiniai duomenys Esama konstrukcija: – viršutinis asfalto sluoksnis 4 cm, – apatinis asfalto sluoksnis 8 cm, – asfalto pagrindo sluoksnis 10 cm, – stabilizuotas pagrindo sluoksnis 15 cm, – šalčiui nejautri medžiaga 43 cm, – esamos konstrukcijos storis 80 cm. Ši dangos konstrukcija pagal 2.14 lentelės 3.1 eilutę atitinka II

dangos konstrukcijos klasei taikomus reikalavimus. Būsima dangos konstrukcijos klasė – I. Esamos dangos konstrukcijos įvertinimas. Dangos paviršiaus būklė (struktūrinės pažaidos skersine ir išilgi-

ne kryptimis, atsitiktiniai plyšių tinklai deformuotose įdubose) rodo giliau esančius konstrukcijos trūkumus. Kasiniai ir zondavimas pat-virtino spėjimus, kad turi trūkumų ne tik apatinis asfalto sluoksnis, bet ir asfalto pagrindo sluoksnis. Stabilizuotas pagrindo sluoksnis – nepažeistas.

Rekonstravimo būdo ir konstrukcijos parinkimas Gali būti rekonstruojama pagal 2.14 lentelės 3.1 eilutės reikala-

vimus (I dangos konstrukcijos klasė), pakeliant esamos dangos pa-viršių, kai asfalto sluoksniai, taip pat asfalto pagrindo sluoksnis išar-domi ir pakeičiami.

57

Parinkta dangos konstrukcija

Rekonstruojami dangos konstrukcijos sluoksniai: – viršutinis asfalto sluoksnis 4 cm, – apatinis asfalto sluoksnis 8 cm,

– asfalto pagrindo sluoksnis 14 cm, – rekonstruojamų sluoksnių storis 26 cm;

dangos konstrukcijoje liekantys sluoksniai:

– stabilizuotas pagrindo sluoksnis 15 cm, – šalčiui nejautri medžiaga 43 cm, – rekonstruotos dangos konstrukcijos storis 84 cm.

Parinkta dangos konstrukcija atitinka ne tik laikomosios galios,

bet ir atsparumo šalčiui reikalavimus.

2.12. Žvyrkelio dangos konstrukcijos stiprinimo skaičiavimo pavyzdys

Transporto eismas keliuose yra žinomas ir lygus: – B kelyje – 0,35 mln. ekvivalentinių 10 t ašies vežimų; – C kelyje – 0,05 mln. ekvivalentinių 10 t ašies vežimų.

Esamos žvyro dangos konstrukcijos storis B kelyje yra 40 cm, o

C kelyje – 35 cm. Pagal didesnių kaip 2 mm dalelių kiekį nustatyta, kad žvyro deformacijos modulis B kelyje yra 130 MPa, o C kelyje – 160 MPa.

B kelyje vyrauja F2 grupės dulkingojo smėlio gruntai, kurių san-tykinis drėgnis lygus 0,75. C kelyje vyrauja tokio pat drėgnio F3

grupės molingojo smėlio gruntai. Gruntus reikia aprašyti pagal stan-dartą LST 1331:2002 [5].

Planuojama abiejų žvyrkelių rekonstrukcija B kelyje įrengiant

IV klasės asfaltinės dangos konstrukciją, o C kelyje – VI klasės dan-gos konstrukciją su dangos ir pagrindo sluoksniu.

58

Numatoma esamas žvyro dangų konstrukcijas rekonstruotose dangose panaudoti kaip apsauginį, šalčiui atsparų sluoksnį. Reikalau-

jamas deformacijos modulis apsauginio, šalčiui atsparaus sluoksnio viršuje B kelyje yra 120 MPa, o C kelyje 80 MPa (2.14 lentelės 4.1 eilutė).

Skaičiavimams naudojame grunto stiprio kitėjimo dydžius, kei-čiantis santykiniam drėgniui (2.22 lentelė). Iš šios lentelės randame,

kad rekonstruojamame B kelyje žemės sankasos viršaus deformaci-jos modulis yra 45 MPa, o C kelyje – 34 MPa. Apskaičiuojame san-

tykius: .

.

žv

gr

E

E ir

.

.

reik

gr

E

E.

Nomogramoje (2 priedas) santykiai .

.

žv

gr

E

E atitinka

1

2

E

E santykį, o

.

.

reik

gr

E

E atitinka

.

2

bendrE

E santykį. Taigi

.

.

žv

gr

E

E B keliui yra 0,24, C keliui

– 0,21.

Atitinkamai santykis .

.

reik

gr

E

E B keliui yra 0,38, o C keliui – 0,42.

Iš nomogramos pagal apskaičiuotus deformacijų modulių santy-

kius randame D

h santykius rekonstruojamiems žvyrkeliams: B keliui

5,1=D

h, o C keliui – 0,95. Kelio B apsauginio, šalčiui atsparaus

sluoksnio storis esant šioms sąlygoms turi būti lygus 50 cm, o C ke-liui – 31 cm (priimant automobilio rato pėdsako skritulio skersmenį lygų 33 cm). Pridėjus žvyro pagrindo, asfalto pagrindo (B keliui) ir

asfaltinės dangos sluoksnius bendras B kelio dangos konstrukcijos storis būtų 50 + 34 = 84 cm, o C kelio – 31 +30 = 61 cm.

Rekonstruotų žvyrkelių bendrą storį dangos konstrukcijos, kuri susideda iš konstrukcijoje liekančio žvyro sluoksnio ir naujų pagrin-

do bei dangos sluoksnių, galima sumažinti gerinant žvyro dangos, liekančios kelio konstrukcijoje, medžiagą.

59

60

3. ŽVYRKELIŲ DANGŲ KONSTRUKCIJŲ BŪKLĖS VERTINIMAS

3.1. Žvyrkelių būklės vertinimo principai

Žvyrkelių techninė ir eksploatacinė būklė vertinama pagal įvai-

rius rodiklius ir charakteristikas. Tų rodiklių ir charakteristikų dy-džiai gali būti nustatyti tam tikru tikslumu esant atitinkamai tikimy-bei.

Taigi žvyrkelių būkės vertinimo principai yra paremti matemati-nės statistikos metodais, leidžiančiais nustatyti tiriamų kelio charak-teristikų dydžius pasirinktu tikslumu.

3.2. Rodikliai, kuriais vertinama žvyrkelių būklė

Žvyrkelių būklę vertinti siūloma pagal šiuos rodiklius: – kelio plotis, – žvyro dangos sluoksnio storis, – apsauginio, šalčiui atsparaus sluoksnio storis, – žvyro dangos skersinis nuolydis, – žvyro dangoje esančio žvyro skeletingumas, – smulkmės kiekis žvyre, – apsauginio, šalčiui atsparaus sluoksnio filtracijos koeficien-

tas, – vandens nuleidimo grioviai, – žemės sankasos šlaito koeficientas, – vėžės žvyrkelių dangoje, – žvyrkelių dangos banguotumas, – duobės žvyrkelio dangoje – vandens pralaidų užteršimas. Daugumos rodiklių dydžiai yra nustatomi kelyje. Tik žvyro ske-

letingumas, smulkmės kiekis žvyre, apsauginio, šalčiui atsparaus sluoksnio filtracijos koeficientas nuo kelio paėmus pavyzdžius nusta-tomi laboratorijoje. Išmatuotų arba nustatytų rodiklių dydžiai yra palyginami su norminėmis arba bazinėmis jų reikšmėmis (jos pateik-

61

tos 3.1 lentelėje). Pagal nuokrypius nuo norminių ar bazinių reikšmių defektai sugrupuojami ir įvertinami atsižvelgiant į nuokrypių dydžius ir jų pasikartojimo žvyrkelyje dažnumą. Nuokrypių dydžiai išreiš-kiami jų matavimo vienetais, o pasikartojimo dažnis – procentais.

Skaičiuojant nuokrypių (defektų) pasikartojimo dažnį yra išski-riami trys lygiai. Pirmasis lygis: rodiklių nuokrypių (defektų) pasi-kartojimo dažnis ne didesnis kaip 10 %. Toks nuokrypių (defektų) pasikartojimo dažnis yra leistinas, kai apskaičiuoti nuokrypiai yra minimalūs. Esant tokiems nuokrypių dydžiams, galima gerai vertinti žvyrkelių remonto darbą arba pripažinti tobulu eksploatacijos tarny-bų darbą.

Jeigu minimalaus dydžio nuokrypių (defektų) pasikartojimo daž-nis yra didesnis ir siekia 10–50 %, tuomet būtina sumažinti minima-laus dydžio defektų procentą kelyje taikant paprasčiausias žvyrkelių priežiūros priemones.

Jeigu žvyrkelių būklė pagal apskaičiuotus nuokrypius vertinama trimis balais (minimalaus dydžio defektų pasikartojimo dažnis viršija 50 % ar randami vidutinio dydžio defektų kelyje ir jų yra iki 10 %) arba keturiais balais (vidutinio dydžio defektai kelyje pasikartoja nuo 10–50 %), tuomet defektams sumažinti arba jiems pašalinti reikia taikyti efektyvesnius būdus. Jeigu nustatoma, kad tiriamajame kelyje yra daug vidutinio dydžio defektų arba yra bet koks maksimalaus dydžio defektų (įvertinama penkiais balais) kiekis kelyje, tai toks kelias neatlikus didesnio remonto negali būti eksploatuojamas. Esant tokiai situacijai, kelių eksploatavimo tarnybų darbas laikomas blogu.

Žvyrkelių vertinimas pagal įvairių rodiklių nuokrypius (defekty-vumą) ir jų pasikartojimo dažnį pateikiamas 3.1 lentelėje. Žvyrkelių defektai gali būti vertinami šiek tiek kitaip negu aprašytu atveju, at-sižvelgiant į žvyrkelio charakteristiką.

3.1 lentelėje rodiklių, arba charakteristikų, nuokrypiai nuo jų norminių ar bazinių reikšmių apibūdinami defektų dydžiais. Defektų reikšmės 5 skiltyje yra išdėstytos didėjančia tvarka (minimalios, vi-dutinio dydžio ir maksimalios). Kiekvienoje eilutėje nurodytos nusta-tytų defektų kitėjimo ribos. Kai kuriais atvejais tos ribos nustatytos absoliučiaisiais dydžiais (kelio plotis, skersinis nuolydis, žemės san-

62

kasos šlaitų koeficientas). Žvyro dangos sluoksnio storio, apsauginio, šalčiui atsparaus sluoksnio storio, žvyro dangos skeletingumo, smulkmės kiekio žvyre ir smėlio filtracijos koeficiento defektyvumas pasireiškia tuomet, kai išmatuotos jų reikšmės yra mažesnės už nor-mines ar bazines. Todėl defektyvumo klasės reikšmės nurodytos su minuso ženklu. Visų kitų charakteristikų defektyvumo klasės reikš-mės gaunamos su pliuso ženklu.

63

64

65

66

3.3. Žvyrkelių tyrimas ir jų būklė Taikant žvyrkelių būklės vertinimo metodiką [4] išmatavus arba

nustačius kelyje atitinkamas charakteristikas (rodiklius), duomenys surašomi į atitinkamas skiltis žvyrkelių būklės tyrimo apskaitos lape (priedas). Žvyrkelių būklę vertinant balais yra atliekami toliau išdės-tyti veiksmai (aukščiausias įvertinimas – 1 balas, o žemiausias – 5 balai).

Pirmiausia apskaičiuojamas kiekvienos žvyrkelio charakteristi-kos vidutinis balas. Skaičiuojama tokia tvarka:

Iš apskaitos lapo paimti skaičiuojamosios charakteristikos duo-menys suskirstomi į duomenis, neatitinkančius normų reikalavimų,

),(1N ir duomenis, atitinkančius normų reikalavimus ).(

2N Pagal

juos skaičiuojami pataisos koeficientai:

.

21

1

NN

Nk

+

= (22)

Pastaba.

Apskaitos lape normų reikalavimus atitinkantys duomenys bus pažy-

mėti simboliu „0“ tokių charakteristikų: žemės sankasos plotis, šlaitų statu-

mas, griovių būklė, dangos skersinis nuolydis, vėžės, banguotumas, duobės,

pralaidų užterštumas. Kitų charakteristikų (žvyro dangos storis, smėlio

sluoksnio storis, žvyro dangos skeletingumas, smulkmės kiekis žvyre, smė-

lio filtracijos koeficientas) normas atitinkantys duomenys pažymėti atitin-

kamais skaičiais su „+“ ženklu.

Matavimo aibės

1N duomenys sugrupuojami pagal defektyvumo

lygius. Apskaičiuojamas charakteristikos defektų, sugrupuotų pagal de-

fektyvumo lygius, pasikartojimo dažnumas pagal formulę:

%;1001

⋅=

N

nW

i

i (23)

čia iW – charakteristikos defekto su i -tuoju dydžiu pasikartojimo

dažnumas, %; in – išmatuoto defekto, atitinkančio i -tajį lygį, reikš-

67

mių skaičius, vnt.; 1N – charakteristikos duomenų, netenkinančių

normų reikalavimų, skaičius, vnt. Charakteristikų defektai pagal dydžius ir pasikartojimo dažnu-

mus vertinami balais pagal atitinkamą defektų vertinimo lentelę. Skaičiuojamas vidutinis vertinimo balas:

;100

332211

1 kWBWBWB

B ⋅

++

= (24)

čia 321

,, WWW – įvairių defektyvumo lygių defektų pasikartojimo

dažnumai, %; 321

,, BBB – vertinimo balai, nustatyti pagal defekty-

vumo lygius ir defektų pasikartojimo dažnumus; 1B – i -tosios cha-

rakteristikos defektui apskaičiuotas vidutinis vertinimo balas; k –

pataisos koeficientas, apskaičiuotas pagal (22) formulę. Bendras vidutinis kiekvieno kelio defektyvumo lygis apskai-

čiuojamas pagal charakteristikų defektų vidutinius vertinimo balus taikant formulę:

;1

n

B

B

n

i

i

k

∑=

= (25)

čia k

B – bendras vidutinis kelio defektyvumo balas; iB – i -ajam

defektui apskaičiuotas vidutinis vertinimo balas; n – defektų, pagal

kuriuos vertinamas kelias, skaičius.

3.3.1. Regiono žvyrkelių tinklo būklės vertinimas Regiono žvyrkelių tinklo būklė yra vertinama taikant balų sis-

temą. Bendras vidutinis regiono žvyrkelių tinklo defektyvumo lygis

apskaičiuojamas pagal (26) formulę, vertinant kiekvieno žvyrkelio

bendrą vidutinį defektyvumo balą )(kB ir to kelio, kuriame nustaty-

tas tas balas, ilgį:

68

;

1

1

∑

∑

=

=

=

n

i

i

n

i

iki

r

l

lB

B (26)

čia rB – bendras vidutinis regiono žvyrkelių tinklo defektyvumo ba-

las; ki

B – bendras vidutinis i -tojo kelio defektyvumo balas; il –

i-tojo kelio ilgis, km; n – kelių skaičius.

3.3.2. Lietuvos žvyrkelių tinklo būklės vertinimas Lietuvos žvyrkelių būklė vertinama balų sistema. Bendras vidutinis Lietuvos žvyrkelių tinklo defektyvumo lygis

apskaičiuojamas pagal (27) formulę, vertinant bendrą vidutinį kiek-vieno regiono žvyrkelių tinklo defeklyvumo balą ir kiekvieno regio-no žvyrkelių tinklo, kurio atitinkamas defektyvumo balas buvo nu-statytas, ilgį:

;

1

1

∑

∑

=

=

=

n

i

ri

n

i

riri

L

l

lB

B (27)

čia L

B – bendras vidutinis Lietuvos žvyrkelių tinklo defektyvumo balas;

riB – bendras vidutinis i-tojo regiono žvyrkelių tinklo defek-

tyvumo balas; ril – i-tojo regiono žvyrkelių ilgis, km; n – regionų

skaičius.

3.3.3. Žvyrkelių ir jų tinklo būklės vertinimas pagal apibendrintus defektyvumo balus

Žvyrkelių ir jų tinklo būklė vertinama penkiais lygiais, atsižvel-

giant į apskaičiuotų vidutinių balų reikšmes. Vertinama pagal 3.2 lentelę.

69

Pasinaudojant 3.2 lentelėje pateiktomis rekomendacijomis gali-ma vertinti žvyrkelių, regiono žvyrkelių tinklo arba visos Lietuvos

žvyrkelių būklę.

3.2 lentelė. Atskiro žvyrkelio arba žvyrkelių tinklo vertinimas

Vidutinio balo

reikšmės Žvyrkelio arba žvyrkelių tinklo vertinimas

1,0–1,5 Žvyrkeliams papildomų priežiūros ir remonto darbų nereikia

1,51–2,5 Kai kuriose vietose arba kai kuriuose keliuose reikia užtaisyti nežymius kelio defektus

2,51–3,5 Reikia gerinti žvyrkelių priežiūros darbus, ištaisyti trūkumus, atsiradusius remonto metu

3,51–4,5 Yra žymių remonto darbų trūkumų, kuriuos būtina ištaisyti. Reikia pagerinti eksploatavimo tarnybų veiklą. Daugumą žvyrkelių reikia remontuoti

4,51–5,0 Remonto darbai atlikti nekokybiškai. Reikia iš esmės pagerinti kelių priežiūrą ir eksploataciją. Būtinas žvyrkelių remontas

70

4. PROGRAMŲ PAKETAS „AUTOMOBILIŲ KELIŲ KOKYBĖS VERTINIMAS“

4.1. Darbo pradžia

Duomenų bazė paleidžiama taip pat, kaip ir kitos Windows ter-pės programos:

darbalaukio piktograma, jei ji yra sukurta; išrenkant bazės rinkmenos pavadinimą naršykle (Windows

Explorer).

4.2. Pagrindinis duomenų bazės langas Paleidus duomenų bazės valdymo programą, kompiuterio ekrane

atsiveria pagrindinis duomenų bazės langas (6 pav.). Langas turi OS

6 pav. Pagrindinis duomenų bazės langas

71

Windows programoms būdingą tipinę sandarą. Jo viršuje yra progra-mos pavadinimo juosta (Kokybės vertinimas), valdymo meniu, vidu-

ryje – darbalaukis. Programos darbo metu darbalaukyje atidaromi spe-cialūs langai: formos, kurios skirtos duomenims peržiūrėti bei redaguoti vartotojui patogiu pavidalu. Formose yra bazės valdymo

elementai – mygtukai, kuriais galima iškviesti duomenų filtrus, spaus-dinimo galimybes bei kitas su duomenų baze susijusias funkcijas.

Pagrindiniame duomenų bazės lange yra forma Duomenų bazė. Iš jos, spausdami atitinkamus mygtukus, galite patekti į klasifikato-

rių, kelių tinklo duomenų, eismo intensyvumo, kelių būklės tyrimo, ataskaitų formavimo formas bei užbaigti programos darbą.

4.3. Klasifikatorių formos

Surinkti klasifikatorių duomenys bazėje saugomi lentelėse.

Kiekviena lentelė yra naudojama informacijai saugoti tik apie vieną klasifikatorių. Kad būtų patogu ir lengva šiuos duomenis valdyti,

sukuriamos formos. Automobilių kelių dangų kokybės vertinimo duomenų bazėje

yra sukurtos formos klasifikatoriams, kurie pateikti 7 pav.

7 pav. Klasifikatoriai

72

Visų klasifikatorių formos struktūra yra panaši, todėl pateiksime dangos reikšmės klasifikatoriaus formą ir ja remdamiesi paaiškinsi-

me vartotojo darbo seką su ja. Pasirinkus pagrindiniame bazės lange klavišą „Dangos reikšmė“

ir ant jos paspaudus pelytės klavišą, atidaroma klasifikatoriaus forma

(8 pav.).

8 pav. Dangos reikšmės klasifikatoriaus forma

Klasifikatorius galima tik peržiūrėti ir perkelti į MS Excel aplin-

ką, iš kurios juos galima išspausdinti. Pasirinkus klavišą ir ant

jo paspaudus pelytės klavišą, klasifikatoriaus duomenys perkeliami į MS Excel aplinką.

4.4. Kelių tinklo duomenų formos

Surinkti kelių tinklo duomenys bazėje saugomi lentelėse. Iš ke-lių informacinės sistemos į šią duomenų bazę perkeltas valstybinio kelių tinklo kelių sąrašas ir valstybinio kelių tinklo dangos. Darbas

su duomenimis šiose formose toks pat kaip ir klasifikatorių formose. Visi įrašai netelpa į šias formas, todėl yra papildomas lentelės įrašų

horizontalaus perrinkimo valdymo mygtukas (9 pav.).

73

9 pav. Kelių tinklo dangų forma

4.5. Eismo intensyvumo duomenų forma

Surinkti kelių tinklo eismo intensyvumo duomenys bazėje sau-

gomi lentelėje. Jie į šią duomenų bazę yra perkelti iš kelių informa-cinės sistemos. Darbas su duomenimis šiose formose toks pat kaip ir anksčiau aprašytose formose. Šioje formoje papildomai numatyta duomenų filtravimo galimybė (10 pav.).

74

10 pav. Eismo intensyvumo forma

Eismo intensyvumo duomenis galima filtruoti pagal eismo in-

tensyvumo metus ir kelio numerį. Jeigu laukelis „VMPEI matavimo metai“ tuščias, formoje pateikiami visų metų eismo intensyvumo duomenys. Jeigu laukelis „Kelias“ tuščias, formoje pateikiami visų kelių eismo intensyvumo duomenys. Norint filtruoti duomenis, reikia šiuose laukeliuose paspausti sąrašo išskleidimo mygtuką ir pasirinkti eilutę su užrašu. Norint panaikinti atitinkamo laukelio filtro sąlygą, reikia laukelio plote du kartus paspausti pelytės klavišą.

4.6. Kelių būklės tyrimo formos

Įvesti vertinimo rodikliai duomenys bazėje saugomi dviejose

lentelėse – bazinėje ir skirtoje vertinimui. Darbas su duomenimis šioje formose toks pat kaip ir anksčiau aprašytose formose. Šiose formose galima duomenis taisyti, ko negalima atlikti anksčiau nagri-nėtose formose. Bazinė lentelė bazėje saugoma kaip etaloninė, o len-telė vertinimui, keičiant joje duomenis, naudojama pasirinktiems ke-lių ruožams vertinti (11 pav.).

75

11 pav. Vertinimo rodiklių forma

Tiriamųjų ruožų parinkimo forma (12 pav.) skirta pasirinkti ke-

lių tinklo ruožams, kuriuose atliekami būklės tyrimai. Vertikalaus perrinkimo valdymo mygtuku informacijos apie kelią formos dalyje pasirenkamas tiriamasis kelio ruožas. Informacijos apie kelio dangos

ruožą formos dalyje matome ruožo dangos rūšį, kelių tarnybą ir savi-valdybę. Pasirinkus norimą dangos ruožą, matavimo skaičiaus tiria-

majame ruože pasirinkimo formos dalyje, langelyje „Pasirinktas ma-tavimo vietų skaičius“, reikia įvesti numatytą matavimų skaičių.

Įvedus numatytų matavimų skaičių, gretimame langelyje yra požy-mis „0“. Tai reiškia, kad Jūs dar galite pakeisti matavimų skaičių. Jei, Jūsų nuomone matavimų skaičių pasirinkote teisingai, vietoje

požymio „0“ įveskite požymį „1“. Įvedus bazėje atliekamas matavi-mo sekcijų ir matavimo vietų formavimas pagal atsitiktinių dydžių

generatoriaus formuojamus dydžius. Kai sekcijos ir matavimo vietos suformuotos, požymis pasikeičia į „2“, ir tai reiškia, kad matavimo įvedimo ir koregavimo formoje galima įvesti šio ruožo duomenis.

Matavimo skaičiaus tiriamajame ruože pasirinkimo formos dalyje, paspaudus klavišą „Sekcijos ir matavimo duomenys“, parodoma for-

ma su sekcijomis ir matavimo vietomis.

76

12 pav. Tiriamųjų ruožų parinkimo forma

Matavimo duomenų įvedimo ir taisymo forma (13 pav.) skirta pasirinktų kelių tinklo ruožų duomenims įvesti ir koreguoti. Duome-nis įvesti galima tik tų ruožų, kurių formos langelyje „Požymis“ yra

reikšmė „2“.

13 pav. Matavimo duomenų įvedimo ir taisymo forma

77

Nustačius pelytės žymeklį ant atitinkamo įrašo „Matavimo duo-menų įvedimas“ stulpelyje esančio klavišo ir jį paspaudus, atidaroma

detali įvedimo forma (14 pav.). Galima iš visų įrašų filtruoti tik tuos, kurių duomenis galima įvesti ar taisyti. Tai atliekama paspaudus pe-lytės klavišą ant formos klavišo „Rodyti tik tyrimui išrinktus ruo-

žus“.

14 pav. Detali matavimo duomenų įvedimo ir taisymo forma

Duomenys įvedami stulpelyje „Išmatuota reikšmė“. Juos įvedus atliekamas įvestos reikšmės vertinimas. Reikia paminėti, kad įveda-mų reikšmių vertinimui galite pakeisti vertinimo rodiklių reikšmes.

Tai atlikti galima paspaudus klavišą „Vertinimo rodiklių peržiūra ir taisymas“.

Sekcijų ir matavimo duomenų peržiūros forma (15 pav.) skirta tiktai duomenų peržiūrai. Pasirinkus atitinkama įrašą formoje (pirma-

jame stulpelyje turi būti įrašo pasirinkimo žymeklis), spaudžiant kla-višus „Pažiūrėti sekcijas“ ir „Pažiūrėti matavimų rezultatus“ paro-domos atitinkamų duomenų formos.

78

15 pav. Sekcijų ir matavimo duomenų peržiūros forma

Kelio pataisos koeficientų peržiūros, kelio būklės rodiklių verti-

nimo ir kelio defektyvumo vertinimo formos skirtos vertinimo duo-

menų peržiūrai. Pildant šias formas reikia įvesti į užklausos laukelį kelio numerį.

4.7. Ataskaitos

Formuojant kelio būklės rodiklių ir kelio defektyvumo vertinimo ataskaitas reikia į užklausos laukelį įvesti kelio numerį (16 ir 17 pav.)

79

16 pav. Kelio defektyvumo vertinimas

17 pav. Kelio defektyvumo vertinimo histograma

80

5. EKONOMINIS SPRENDIMŲ VERTINIMAS

Kelio rekonstrukcijos, tobulinimo ekonominis pagrindimas turi būti vertinamas ne vien vadovaujantis techninio tikslingumo, tinka-mumo kriterijais, bet ir ekonominio naudingumo atžvilgiu. Kelio

rekonstrukcijos projektai laikomi pagrįstais, įrodžius, kad projekta-vimo ir rekonstrukcijos išlaidos bus padengtos kelio eksploatacinių

išlaidų, transporto eksploatacinių išlaidų sumažėjimu. Apskaičiuoja-mą išlaidų rekonstrukcijai kompensavimą gali nulemti eismo nelai-

mių sumažėjimas kelyje, aplinkos taršos sumažėjimas, laiko sąnaudų sumažėjimas važiuojant rekonstruotu keliu (18 pav.)

transporto

eksploatacinių

išlaidų

sumažėjimas

nuostolių dėl

aplinkos taršos

sumažėjimas

žvyrkelio

eksploatacinės

išlaidos

laiko sąnaudų

sumažėjimas

asfaltinės dangos

eksploatavimo

kaina

rekonstrukcijos

kaina-1,00

-0,80

-0,60

-0,40

-0,20

0,00

0,20

0,40

0,60

0,80

IŠLAIDOS

NAUDA

18 pav. Išlaidų rekonstrukcijai ir naudos santykinis palyginimas

Remiantis bendrosios (pilnosios) kelio rekonstrukcijos kainos skaičiavimu yra skaičiuojamos išlaidos ir nauda per atitinkamą re-konstruoto kelio naudojimo laiką. Paprastai išlaidos ir nauda skai-

čiuojami 20 metų laikotarpiui (5.1 lentelė).

81

82

83

Palyginimui skaičiuojama dabartinė (esamoji, diskontuojanti) vertė, grynoji dabartinė (esamoji) vertė, vidinė pelno norma, atsipir-

kimo trukmė.

5.1. Dabartinė (esamoji, diskontuojanti) vertė

Dabartinės, arba esamosios, t. y. perskaičiuotos, diskontuotos, vertės svarba grindžiama tuo, kad litas dabar yra vertesnis už litą po 1 metų. Tai išreiškiama tokia priklausomybe:

( )

;

1t

r

BFVEV

+

= (28)

čia EV – dabartinė (esamoji, diskontuojanti) vertė, Lt; BFV – būsi-

moji faktinė vertė, Lt; r – palūkanų, arba diskonto, norma, vnt. dalys;

t – laikotarpių skaičius nt ..., ,3 ,2 ,1= , metai.

Taikant (28) formulę, esant 10 % diskonto normai, 2008 metais

apskaičiuotų eksploatacinių išlaidų kelio Nr. 1816 ruožui (5.1 lente-

lė) dabartinė vertė:

( )

24361,01

2680

1=

+

=EV Lt.

Esant 10 % diskonto normai nėra skirtumo tarp 2 436 Lt dabar ir 2 680 Lt po metų, kadangi dabartiniu metu tai turi tą pačią vertę. Pa-našiai 2 680 Lt po 3 metų dabartinė vertė yra:

( )

20141,01

2680

3=

+

=EV Lt.

Tiek gaunant, tiek išleidžiant pinigus, esamoji vertė yra svarbus

rodiklis. Pavyzdžiui, jeigu išasfaltavus žvyrkelį nereikės jo prižiūrėti pagal visus reikalavius, tai bendroji dabartinė šių pinigų vertė (san-taupos) per pirmuosius 3 metus bus:

2436 + 2215 + 2014 = 6665 Lt.

Dabartinės vertės skaičiavimas sudaro galimybę būsimąsias iš-

laidas ir santaupas (naudą) išreikšti kaip sumą, apibrėžtą jos esamąja verte.

84

5.2. Lyginamieji rodikliai vertinant kelio taisymo (rekonstrukcijos) projektus

Atliekant išlaidų alternatyviuose projektuose pagrindimą pirmi-

niam projekto išlaidų ir pajamų (naudos) palyginimui įprasta taikyti tam tikrą ekonominio vertinimo būdą. Dažniausiai taikant tokius ver-tinimo būdus neatsižvelgiama į tai, kokiu laikotarpiu pinigai buvo arba bus išleisti, arba į tai kada buvo arba bus gauta nauda, ir neapi-mamas visas rekonstruoto kelio naudojimo laikas, o tik trumpas vienerių metų laikotarpis, kurio metu naudojami išlaidų ir naudos gavimo absoliutieji, o ne diskontuoti duomenys. Šiuo atveju apskai-čiuojamas svarbus investicijų vertinimo matas – atsipirkimo laiko-tarpis.

5.2.1. Išlaidų grįžimo trukmė

Išlaidų grįžimo trukmė yra labiausiai paplitęs matas, norint pa-

prastai ir greitai įvertinti projekto ekonominį tikslingumą. Šis rodik-lis leidžia nustatyti, per kiek laiko grįš investuotas kapitalas, ir paprastai naudojamas pradinio tikslinio kapitalo įdėjimo alternaty-viuose variantuose analizei.

;MIMP

IKAT

−

= (29)

čia AT – lėšų grįžimo trukmė, metai; IK – investuotas kapitalas, Lt; MP – metinės pajamos, Lt; MI – metinės išlaidos, Lt.

Kelio taisymo, rekonstrukcijos projektas, atsiperkantis per trum-piausią laikotarpį, yra laikomas geriausiu. Pagrindinis šio vertinimo būdo trūkumas yra tas, kad išlaidos ir pajamos (nauda) čia vertina-mos neatsižvelgiant į dabartinę pinigų vertę (diskontuotą) vertę.

Atliekant kelio ruožo rekonstrukcijos projektų ekonominį verti-nimą dažniausiai naudojami du pagrindiniai rodikliai: grynoji dabar-tinė (esamoji) vertė ir vidinė pelno (grąžos) norma.

85

5.2.2. Grynoji dabartinė (esamoji) vertė

Grynosios dabartinės (esamosios) vertės rodiklis parodo kelio

taisymo ar rekonstrukcijos projekto pajamų (naudos) pilnąją dabarti-nę vertę. Jis gaunamas skaičiuojant dabartinę išlaidų ir pajamų vertę per visą naudojimo laikotarpį (5.1 lentelė).

( ) ( ) ( ) ( )

;

1

1

111 2

21K

r

R

r

a

r

a

r

aGEV

nn

tttn

−

+

+

+

+

+

+

+

= (30)

čia GEV – grynoji dabartinė (esamoji) vertė, Lt; ta – projekto pajamų

ir išlaidų skirtumas laikotarpio „t“ pabaigoje, Lt; K – investicijos, Lt; R – likutinė vertė, pasibaigus kelio naudojimo laikotarpiui, Lt; t – laikotarpiai 1, 2, 3, ..., n, metai; r – diskonto norma, vnt. dalys.

Šiuo atveju visos išlaidos ir pajamos (nauda) perskaičiuojamos į dabartinę jų vertę. GEV bus gauta sudėjus kiekvienų metų pajamų ir išlaidų skirtumo dabartines vertes, atimant investuoto kapitalo sumą ir pridedant likutinę vertę. Kad projketas būtų ekonomiškai priimti-nas, GEV turi būti teigiama. Pajamos ir gauta nauda gali būti pavaiz-duotos grafiškai, naudojant santykinius arba absoliučiuosius dydžius (5.1 pav.).

Pasirenkant diskonto normą paprastai atsižvelgiama į tai, kokio dydžio palūkanas reikia mokėti už pinigų skolinimąsi, taip pat į pel-ną, kurio tikimasi įgyvendinus projektą. Labai svarbus veiksnys yra infliacijos vertinimas skaičiuojant metinių piniginių srautų faktines vertes. Yra du infliacijos vertinimo būdai:

• kai pajamos (nauda) ir išlaidos yra panašiai ar vienodai vei-kiamos infliacijos, tai infliacijos padarinių galima visai ne-vertinti (taip dažniausiai elgiamasi vertinant kelių taisymo, rekonstrukcijos) projektus;

• koreguojamos visų metų faktinės išlaidos ir pajamos pagal numatomą infliacijos lygį, šis būdas yra patikimesnis, tačiau gerokai sudėtingesnis.

86

5.2.3. Vidinė pelno (grąžos) norma

Tai rodiklis, labai susijęs su GEV pelningumo vertinimo metodu.

Savo prasme vidinė pelno (grąžos) norma )(VGN arba diskonto nor-

ma, kai projekto ,GEV lygi nuliui. Jei projekto GDN yra didesnė už

rinkos (priimtą) palūkanų (diskonto) normą, tai projektas gali būti

finansuojamas. Jeigu VGN yra didesnis už laukiamą alternatyvių pa-

siūlymų pelno normą, tai reiškia, kad pateiktas projektas yra tinka-

mesnis už alternatyvius.

VGN apskaičiuoti naudojamas atitinkamas programų paketas.

Tačiau ją gana patogu surasti ir grafiniu metodu. Taikant šį metodą:

• pasirenkama palūkanų norma, kuriai esant projekto GEV yra

teigiama;

• skaičiuojama imant kitas palūkanų (diskonto) normų vertes,

kol GEV taps neigiama;

• vaizduojama atkarpa GEV priklausomybė nuo palūkanų

(diskonto) normos tarp surastų priešingų ženklų verčių;

• randamas VGN taške, kuriame 0=GEV (19 pav.).

19 pav. VGN skaičiavimas grafiniu metodu

87

Pavyzdys

GEV skaičiuota:

GEV (kai 1,0=r , t. y. diskonto norma 10 %) 200+= tūkst. Lt,

GEV (kai 3,0=r , t. y. diskonto norma 30 %) 300= tūkst. Lt.

Reikia žinoti, kad GEV priklausomybė nuo diskonto normos nė-

ra tiesinė, todėl, norint surasti kuo tikslesnę ,VGN reikia ieškoti kuo

artimesnių nuliui teigiamos ir neigiamos GEV reikšmės.

5.2.4. Pajamų ir išlaidų santykis Pajamų ir išlaidų santykis yra papildomas rodiklis, kuris gauna-

mas padalijus bendrąją kelio rekonstrukcijos, taisymo, pajamų (nau-dos) dabartinę (diskontuotą) vertę iš bendros dabartinės projekto kai-nos vertės. Jeigu šis santykis yra didesnis už 1,0, vadinasi, nauda

viršija išlaidas ir projektas ekonomiškai yra naudingas.

88

LITERATŪRA

1. Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija ir Susisiekimo ministerija. Techninių reikalavimų reglamentas. STR 2.06.03:2001. Automobilių keliai. Vilnius, 2001. 92 p.

2. Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos. Vidutinio metinio paros eismo intensyvumo apskaičiavimo iš trum-palaikio matavimo duomenų metodika. Kaunas: TKTI, 2003. 21 p.

3. Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos. Kelių projektavimo taisyklės. Automobilių kelių standartizuotų kelio dangų konstrukcijų projektavimo taisyklės. KPT SDK 07. Vilnius, 2007. 52 p.

4. Statybos (kelių) techninis reglamentas. STR 2.06.03:2001. KTR (projektas). Automobilių keliai. Vilnius, 2007. 49 p.

5. Lietuvos standartas LST 1331:2002. Automoblių kelių gruntai. Kla-sifikacija.

6. JUODVALKIS, A. Kelio kreivių žymėjimo lentelės. Kaunas: Aušra, 1995. 380 p.

7. PALŠAITIS, E.; VIDUGIRIS, L. Automobilių kelių projektavimas.

Teorija ir praktika. Vilnius: AB „Kelprojektas“, 1999. 440 p. 8. User gide „VECTRA CAD“. Version for Autodesk Map and Auto

CAD. 9. Vartotojo vadovas. Roadpac’04. Progoprojekt, 2004. 10. Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos.

Statybos rekomendacijos R-38-01. Automobilių kelių projektavimas. Vilnius, 2001. 71 p.

89

PRIEDAS

90

91

92

93

94

6 lentelė. Koeficiento SiK reikšmės ir pasikliautinieji intervalai

laikotarpiui nuo spalio 1 d. iki kovo 31 d.

Savaitės diena

1 2 3 4 5 6 7

Poilsio dienų (6–7 d.) PEI

santykis su darbo

dienų (1–5 d.) PEI Koeficiento

SiK reikšmė ir pasikliautinasis intervalas

1,05 1,00 1,01 0,98 0,88 0,94 1,13 Santykis nežino-

mas ±21,3 % ±24,7 % ±15,8

%

±15,3

%

±12,9

%

±19,9

%

±30,7

%

1,05 0,96 0,97 0,93 0,85 0,96 1,25

SGK <0,9 ±16,2 % ±15,6 % ±9,2 % ±10,9

% ±10,8

% ±15,9

% ±17,8

%

1,00 0,95 1,03 1,01 0,91 0,97 1,10

SGK = (0,9–1,0) ±20,3 % ±28,3 % ±14,4

%

±11,4

%

±13,2

%

±12,9

%

±22,1

%

1,07 1,08 1,02 0,99 0,89 0,93 1,00 SG

K = (1,0–

1,15) ±25,8 % ±24,0 % ±16,7

% ±14,7

% ±14,7

% ±24,0

% ±21,3

%

1,15 1,16 1,13 1,08 0,88 0,83 0,78

SGK >1,15 ±17,7 % ±17,8 % ±14,8

%

±12,1

%

±5,9 % ±15,7

%

±22,4

%

7 lentelė. Koeficiento SiK reikšmės ir pasikliautinieji intervalai

laikotarpiui nuo balandžio 1 d. iki rugsėjo 30 d.

Savaitės diena

1 2 3 4 5 6 7

Poilsio dienų

(6–7 d.) PEI santy-

kis su darbo dienų (1–5 d.) PEI

Koeficiento Si

K reikšmė ir pasikliautinasis intervalas

1,05 1,02 1,03 1,02 0,89 0,92 1,08 Santykis nežino-

mas ±24,9 % ±26,1 % ±20,6 % ±19,6 % ±15,8 % ±21,5 % ±37,8 %

1,02 0,96 0,99 0,99 0,88 1,05 1,11 SG

K <0,9 ±23,5 % ±17,5 % ±15,2 % ±14,6 % ±13,8 % ±16,1 % ±20,7 %

1,05 1,00 1,01 0,98 0,88 0,95 1,13 SG

K = (0,9–1,0) ±8,2 % ±7,8 % ±15,0 % ±8,3 % ±5,9 % ±10,9 % ±19,1 %

1,10 1,04 1,06 1,04 0,88 0,94 0,94 SG

K = (1,0–1,15) ±25,9 % ±26,0 % ±24,3 % ±19,8 % ±22,7 % ±21,5 % ±34,4 %

1,14 1,13 1,13 1,11 0,88 0,83 0,78 SG

K >1,15 ±25,9 % ±26,0 % ±24,3 % ±19,8 % ±13,6 % ±18,4 % ±25,3 %

95

8 lentelė. Koeficiento MiK reikšmės ir pasikliautinieji intervalai

Savaitės numeris nuo metų pradžios

Ksez nežinomas Ksez < 1,5 Ksez = (1,5 – 2,0) Ksez > 2,0

1 2 3 4 5

1 1,80

±28,0 %

1,62

±18,1 %

1,97

±9,2 %

2,10

±17,1 %

2 1,50

±23,1 % 1,36

±4,0 % 1,61

±12,0 % 1,73

±12,2 %

3 1,33

±21,5 %

1,21

±6,1 %

1,41

±3,3 %

1,53

±14,2 %

4 1,28

±20,2 % 1,18

±5,8 % 1,32

±2,8 % 1,47

±10,1 %

5 1,25

±17,2 %

1,17

±6,2 %

1,28

±8,8 %

1,42

±11,2 %

6 1,22

±15,5 % 1,15

±5,7 % 1,25

±6,7 % 1,37

±7,8 %

7 1,22

±15,7 %

1,14

±6,5 %

1,27

±5,5 %

1,38

±6,0 %

8 1,23

±19,8 % 1,14

±6,6 % 1,29

±2,4 % 1,40

±8,0 %

9 1,22

±19,0 %

1,13

±5,3 %

1,28

±2,0 %

1,39

±6,4 %

10 1,19

±16,5 % 1,11

±5,8 % 1,22

±5,7 % 1,34

±11,1 %

11 1,15

±14,8%

1,09

±5,0%

1,16

±1,6%

1,30

±6,4%

12 1,12

±17,6 % 1,07

±6,5 % 1,11

±10,7 % 1,27

±8,3 %

13 1,10

±14,5 %

1,05

±3,9 %

1,08

±8,6 %

1,23

±7,2 %

14 1,08

±12,8 %

1,04

±4,3 %

1,05

±8,2 %

1,21

±7,0 %

15 1,05

±16,4 %

1,01

±7,4 %

1,01

±9,7 %

1,18

±6,7 %

16 1,02

±16,1 %

0,98

±5,5 %

0,98

±7,6 %

1,17

±4,4 %

17 1,00

±17,6 %

0,96

±5,5 %

0,95

±8,0 %

1,14

±7,3%

18 0,99

±13,9 %

0,96

±6,1 %

0,94

±7,8 %

1,10

±5,6 %

19 0,98

±12,4 %

0,96

±8,4 %

0,94

±8,8 %

1,08

±9,3 %

20 0,97

±12,3 %

0,96

±6,0 %

0,94

±4,6 %

1,06

±4,2 %

96

8 lentelės tęsinys

1 2 3 4 5

21 0,96

±10,2 %

0,94

±4,0 %

0,93

±8,8 %

1,04

±10,9 %

22 0,94

±10,1 %

0,94

±4,0 %

0,91

±10,3 %

0,96

±9,7 %

23 0,93

±14,3 %

0,93

±3,4 %

0,90

±7,8%

0,94

±26,6 %

24 0,90

±7,2 %

0,93

±3,8 %

0,87

±8,0 %

0,88

±9,6 %

25 0,89

±15,7 %

0,91

±4,3 %

0,85

±5,1 %

0,87

±23,5 %

26 0,86

±7,9 %

0,91

±3,3 %

0,82

±2,9 %

0,80

±1,4 %

27 0,84

±18,1 %

0,90

±6,2 %

0,80

±4,4 %

0,72

±9,9 %

28 0,81

±32,6 %

0,90

±7,1 %

0,78

±14,4 %

0,63

±29,4 %

29 0,79

±33,8 %

0,89

±7,2 %

0,76

±13,4 %

0,59

±18,4 %

30 0,80

±29,6 %

0,90

±4,5 %

0,78

±12,8 %

0,56

±13,4 %

31 0,80

±40,6 %

0,91

±7,3 %

0,79

±13,2 %

0,56

±20,4 %

32 0,80

±36,4 %

0,91

±5,3 %

0,80

±9,5 %

0,55

±26,2 %

33 0,80

±32,3 %

0,89

±3,9 %

0,80

±8,1 %

0,58

±21,9 %

34 0,81

±27,9 %

0,88

±3,8 %

0,80

±6,9 %

0,65

±17,2 %

35 0,86

±11,3 %

0,90

±3,3 %

0,85

±3,4 %

0,77

±10,1 %

36 0,90

±7,4 %

0,91

±4,5 %

0,89

±5,0 %

0,91

±12,5 %

37 0,94

±12,4 %

0,92

±3,2 %

0,92

±9,1 %

1,02

±13,4 %

38 0,95

±16,4 %

0,92

±5,6 %

0,92

±6,2 %

1,07

±12,7 %

39 0,99

±16,5 %

0,95

±6,9 %

0,95

±5,6 %

1,11

±12,4 %

40 1,01

±14,6 %

0,97

±5,0 %

0,99

±10,2 %

1,14

±10,3 %

41 1,04

±17,5 %

0,99

±6,3 %

1,02

±10,1 %

1,18

±12,6 %

42 1,04

±18,5 %

0,98

±4,6 %

1,04

±13,0 %

1,19

±11,9 %

97

8 lentelės pabaiga

1 2 3 4 5

43 1,06

±17,8 %

1,00

±5,2 %

1,07

±9,0 %

1,21

±10,6 %

44 1,09

±17,7 %

1,02

±4,1 %

1,14

±8,4 %

1,24

±11,3 %

45 1,12

±18,8 %

1,04

±4,7 %

1,18

±7,9 %

1,26

±12,7 %

46 1,13

±18,1 %

1,05

±3,3 %

1,19

±7,5 %

1,26

±11,1 %

47 1,12

±17,1 %

1,04

±4,3 %

1,18

±4,7 %

1,27

±13,3 %

48 1,15

±20,8 %

1,07

±6,0 %

1,21

±5,0 %

1,31

±19,0 %

49 1,17

±22,8 %

1,08

±6,8 %

1,23

±5,0 %

1,34

±20,3 %

50 1,18

±22,6 %

1,08

±8,3 %

1,25

±7,8 %

1,35

±20,0 %

51 1,21

±26,0 %

1,13

±14,0 %

1,23

±10,7 %

1,37

±25,4 %

52 1,31

±23,7 %

1,26

±20,6 %

1,34

±15,4 %

1,39

±20,5 %

53 1,47

±26,8 %

1,47

±27,0 %

1,56

±28,5 %

1,41

±17,9 %

98

Dvisluoksnės sistemos viršutinio sluoksnio deformacijų modulio (E1)

nomograma

99

Žvyrkelių būklės tyrimo apskaitos lapas

100

101

102

103

Antanas Aloyzas Juzėnas, Daiva Žilionienė

KELIŲ EKSPLOATAVIMO TEORIJOS

KURSINIO PROJEKTO METODIKOS NURODYMAI

Redaktorė Viktorija Tamoševičienė

2007 06 08. 6,5 sp. l. Tiražas 100 egz.

Vilniaus Gedimino technikos universiteto

leidykla „Technika“, Saulėtekio al. 11, 10223 Vilnius

Spausdino UAB „Biznio mašinų kompanija“,

J. Jasinskio g 16A, 01112 Vilnius