www.nemunas.net . 2014m. vasario 27�kovo 5 d., Nr. 8 (902)

2014 m.vasario 27�kovo 5 d.

Nr. 8(901)

Stanislovas Moravskis.Autoportretas. 1849.

14 p.

�Auksinis

berniukas�

StanislovasMoravskis

www.nemunas.net . 2014m. vasario 27�kovo 5 d., Nr. 8 (902)

2

Adagio g-moll, op.11

kol iðsiskaièiuos ruduopirmais antraisir uþges

sol ces si gis fis re dofis ais gis ais

cis gis eskol tavo galvaman ant petieskol esi ðalia

sol fa do sol fapauzë re diezsol la si fa la

niekas mums nekliudysðveisti þaizdasmedumi

re as cis re la disais dis ais as

mi do mikol uþgisaprûdys

kol ðvis

sol es gisas re dis

g moll fis

Artûras VALIONIS

Rëjaus ÈEMOLONSKO iliustracija

www.nemunas.net . 2014m. vasario 27�kovo 5 d., Nr. 8 (902)

3Vyksmas

Daugiaunei vienaslitasÐiaip pinigai yra verti skaièiø, kurie ant jø

paraðyti, taèiau bûna, kad gerokai senstelëjusiusjuos galima pirkti ar parduoti labai brangiai. Pa-sitaiko ir taip, kad pinigai ágyja emocinæ vertæ,dël to jie brangsta ypaè sparèiai ir ilgam. Ðtaitoká bièiuliðkà, socialiná statusà raðytojø greto-se keliantá ir medalio pareigas atliekantá lità iðsi-galvojo Kauno raðytojai. Kasmet jau nuo 1999 m.já gauna geriausià knygà paraðæs raðytojas: �Li-teratûrinës premijos vertæ lemia ne jos dydis, okûriniø meninis lygis, originalumas, reikðmin-gumas.� Per daugiau nei deðimtmetá po vienà li-tà jau ákrito á daugelio kiðenes. Ir tikëtina, kadjo turguje neiðleido nei Jurgis Gimberis, MarkasZingeris, Tautvyda Marcinkevièiûtë, Jonas Lau-cë, Violeta Ðoblinskaitë Aleksa, Aldona Rusec-kaitë, Donaldas Kajokas, Vladas Vaitkevièius,Rimantas Marèënas, Zita Gaiþauskaitë, VladasKalvaitis, Aldona Elena Puiðytë, Gintautas Dab-riðius, Gintaras Patackas, nei premijos sumany-tojas Petras Palilionis.Neþinia, ar lengvai sarkastiðkà, neápareigo-

jantá premijos áteikimo tonà ir kodà padiktavopats maþas pinigëlis, ar pirmasis jos laureatasJ. Gimberis, bet iki ðiol renginiuose mëginamajuokauti. Tiesa, tai daryti sekasi vis sunkiau,nes ir pats litas solidëja (ðiais metais já marmu-re bei bronzoje ámontavo skulptorius Stasys Þir-gulis), tokio á kiðenæ jau neásidësi, ir prie vie-neto keletas nuliø vis tradiciðkai atsiranda. Va-sario 20 d. Kauno raðytojai Vieno lito premijàiðkilmingai ir þaismingai áteikë prozininkui Pet-rui Venclovui, kuris pasakë tikriausiai liûdniau-sià padëkos kalbà jos istorijoje. Prieþasèiø ga-lëjo bûti ávairiø, nes litas teikiamas turbût jaupaskutiná kartà � tokios savotiðkos premijos lai-dotuvëlës prieð kità reinkarnacijà; ðiais metaisraðytojo laukia jubiliejus, o visi aplinkiniai �dar vieno romano ir t. t. Nors P. Venclovas ro-manus raðo lengviau, nei galime ásivaizduoti �beveik kasmet esame dþiuginami naujienomis.Pavyzdþiui, kolega Rimantas Marèënas á rengi-ná atvyko su kalba apie pernykðtá kûriná kiðe-nëje, nes paprasèiausiai nebespëja skaityti taip

greitai, kaip kolega raðo. Ði gausa lemia vis nau-jø literatûros formø paieðkas, kurios ir atneðëraðytojui pergalæ. Ðiemet P. Venclovas pristatëgerokai Lietuvos raðytojø primirðto fantastikosþanro romanà, kuriame visgi apraðomos ðian-dienos problemos, klestinèios mûsø planetoje.Autorius prisipaþásta, jog raðydamas prisiminëlabai ávairius pasaulio reiðkinius: George�à Or-wellà, Ðiaurës Korëjos situacijà, Viduramþiøinkvizicijà... Taip pat kitame romane raðytojas,anksèiau gynæs partizanø pozicijas, dabar vei-këjo lûpomis prabyla apie banditus. O ir ðiaipsavo kûriniais demonstruoja daugelio pastebë-tà tolerancijà kitaip màstantiesiems, ið dalieshumaniðkai pateisinami net kolaborantai.Aktorius Andrius Þiurauskas renginio metu

paskaitë knygos laimëtojos �Perþengti ribà� ið-traukø tiems, kurie nespëjo susipaþinti su roma-nu anksèiau, smuikininkas Kristijonas Venclo-vas leido pailsëti nuo þodþiø ir tekstø, o vakarovedëjai � raðytojai Viktoras Rudþianskas ir En-rika Striogaitë � vos spëjo suktis, nes kaunieèiaikolegos priraðë gausybæ humoristiniø tekstø ðiømetø laureatui, kiti mëgino prisiminti senus bo-hemiðkus laikus, kuriais ne taip lengva patikëtiþvelgiant á klasikiná P. Venclovo kaklaraiðtá.

,,Nemuno� informacija

Petras Venclovas laureato krësle.

Vertingiausias vienas litas Kaune.

Kolegø sveikinimai.

www.nemunas.net . 2014m. vasario 27�kovo 5 d., Nr. 8 (902)

4 Vyksmas

Vasario 19 d. Kauno fotografijos galerijoje ati-daryta Rimaldo Vikðraièio originaliai eksponuo-ta fotografijos paroda �Pasaulio kvapai�, kuriojepristatomi naujausi, dar nerodyti fotomenininkodarbai. Per pastaràjá deðimtmetá, dar intensyviau �per penkerius metus, apvaþiuota visai nemaþai pa-saulio, nes R. Vikðraièio parodos organizuotos netitin tolimuose kraðtuose � nuo Kinijos iki Ispani-jos, nuo Italijos iki Anglijos. �Pekino gatviø smar-vë, dviraèiø ávairovë, smogas, Madrido valkatos,narkomanai, Kuenkos pankø vakarëlis, Vienossendaikèiø turgus ir kaifuojantis jaunimëlis, Mi-lano ir Poznanës graþuolës, Glazgo lezbieèiø bë-gimas, Kardifo nakties ðëlionës � tai tik dalis aki-mirkø ið ciklo �Pasaulio kvapai�, � ðtai taip pri-statoma fotografijose atsiverianti ávairovë. Tiesa,daþniausiai ðiuos besimainanèius kvapus goþiaaplink miestovaizdþiø herojus besirangantys ci-gareèiø dûmai. Kaip prisipaþásta fotografijø auto-rius, cigaretës ðiame cikle tapo aplinkos uþterðtu-mo simboliu, kuris geriausiai perteikia ne tiek glo-balias problemas, kiek jø poveiká kiekvienam iðmûsø. Svetimo, nepaþinto miesto tvaikas sunkiaiperduodamas fotografija, gal tik sukuriamas vaiz-duotës ið ankstesniø patyrimø dëlionës, o tabakodûmø kvapas tampa atpaþinimo þenklu, gerokai

priartinanèiu vaizdà prie jo stebëtojo. Taèiau gal-bût neverta ðiam menkniekiui suteikti tiek daugreikðmës. Kaip ir detalei, kad R. Vikðraièio foto-grafijose pavargusio kaimo �scenovaizdá� staigapakeitë miestø vaizdai. Iðskyrus tai, viskas dau-giau ar maþiau liko savo vietose. Menininko þvilgs-nis ir fotoaparato objektyvas vis dar nukreiptas ávisuomenës uþribio zonà ir keistuosius jos gyven-tojus. Neáprasti, aká traukiantys miestieèiø tipaþai,marginalai, asocialûs þmonës galbût gyvena visuo-menës paribiuose, taèiau R. Vikðraièio fotografijo-se jie � paèiame centre. Ðioje siauroje, bet vis dëltorealiai egzistuojanèioje erdvëje, trumputëje foto-grafinëje gyvenimo atkarpoje jie svarbesni net uþprezidentus. Skubanèios studentës, barø ir kaviniølankytojai, gyvenimo malonumø trokðtanèios gra-þuolës, garbaus amþiaus damos ir keletas ponø, nak-tinës plaðtakës ir �kaifuojantys� vyrukai, susispie-tusiø paaugliø grupelës ir net ufonautas... Veriasitoks �þemasis� miesto gyvenimo sluoksnis, po ku-rá su fotoaparatu ðmirinëja menininkas ir fiksuoja,kà tik sugalvojæs. Kaip teigia jo kolega Aleksan-dras Macijauskas, tiesiog neásivaizduojamai drà-siai, net tose vietose, kuriose fotografuoti oficia-liai uþdrausta, ir tuo pat metu, kai kiti aplink skun-dþiasi, kad tai ðiais laikais visiðkai neámanoma �

nei prieiti, nei nufotografuoti. Ir didmiesèiuoseR. Vikðraièiui tikrai nepadeda artima kaimo aplin-ka ar seniai paþástami þmonës. Èia gyvenimas fik-suojamas ne ið vidaus (tai buvo didþiausia kaimociklø vertybë), o ið iðorës, mëginant jos turiná nu-spëti, bet ne staèiokiðkai stebëtis. Labai daþnai to-kio pobûdþio fotografijos turi blogà prieskoná, atsi-randantá, kai á herojø þvelgiama lyg á koká zoologi-jos sodo gyventojà, aptarinëjant lentelëje nurodytàrûðá ir emociðkai saugiai liekant ðioje pusëje.Dabar, kai jau nupasakojome situacijà, nesun-

ku ásivaizduoti sveèiuose kraðtuose atsidûrusá fo-tografà, fiksuojantá jo gatvëse verdantá gyvenimà.(Tiesa, ðiuose kadruose jis �verda� labai lëtai, nesstabdomas alkoholio, narkotikø, begalinio, visið-kai nevarþomo laiko poveikio.) Ir jau galime nu-spëti áprastà socialinës, dokumentinës fotografijosstilistikà, apie kurià parodos atidarymo metu kal-bëjosi daugelis dalyviø. Taèiau kaþkodël fotogra-fijos kaip dokumento áspûdþio èia ne tiek ir daug.Ne taip svarbu, kad sutiktasis vyriðkis tà dienà së-dëjo ant ðaligatvio kraðto, kad turëjo kà ir kuo pri-sidegti. Iðties reikðminga, kad jis èia buvo bûtenttà akimirkà ir toks, koks yra uþfiksuotas. Galbûtvos sekundæ trukæs, bet visgi uþsimezgæs asmeni-nis kontaktas, ðio susitikimo nuotaika ir þmogaus

Audronë MEÐKAUSKAITË

Vaizdingipasauliokvapai

,,Gyvenimas gatvëje, Pekinas�. 2010 m.

Saulëtà ir pavasariðkà vasario 23-iosios sekma-dienio popietæ Nacionalinio Kauno dramos teatro�Rûtos� salëje vyko knygos �Rûta Staliliûnaitë:�Að esu Barbora�. Atsiminimai apie scenos kara-lienæ� pristatymas.Susitikime dalyvavo knygos sudarytojas, þur-

nalistas bei raðytojas Svajûnas Sabaliauskas, Na-cionalinio Kauno dramos teatro generalinis direk-torius Egidijus Stancikas, poetas ir raðytojas Ro-bertas Keturakis, aktorius ir Kauno menininkø na-mø vadovas Viktoras Valaðinas, artima aktorës bi-èiulë Daina Kazlauskienë bei kino ir teatro aktorë,poezijos skaitovë Olita Dautartaitë.Fenomenalia aktore ir scenos karaliene tituluoja-

ma R. Staliliûnaitë (1938-2011) teatre ir kine sukûrëbe galo daug svarbiø vaidmenø. Vienas ryðkiausiø �Barboros Radvilaitës personaþas to paties pavadini-mo JuozoGruðo dramoje. Dël ðios prieþasties prisimi-nimø apie aktoræ knygos pavadinimas � �Að esu Bar-bora�. Tiesa, jos sudarytojas atvirauja, jog ið pradþiø

Atsiminimai apie scenos karalienæ

www.nemunas.net . 2014m. vasario 27�kovo 5 d., Nr. 8 (902)

5Vyksmas

veide áraðyti praeities þenklai pasakoja visai ne do-kumentinæ istorijà, o kvieèia uþmegzti naujà ryðá(ne paþintiná, o jausminá) su dar vienu þmogumi.Tuo labiau kad cikle atskleidþiama ðaliø ir miestøávairovë jau neþymi ávairovës egzistencine pras-me � viskas taip sparèiai vienodëja, todël beliekabendrauti nubraukiant socialinius ir kultûriniusskirtumus.Fotografas R. Vikðraitis 2009 m. laimëjo metø

atradimo apdovanojimà Arlio fotografijos festi-valyje �Rencontres d�Arles� (liet. �Arlio susitiki-mai�) ir ið savo vienkiemio iðëjo daug tolimes-niais keliais, nei vaikðèiojo anksèiau, tapo tarp-tautinës fotografijos áþymybe. Kraupinantys mû-sø kaimo vaizdai atsidûrë Londone, Pekine, Poz-nanëje, Glazge, Vienoje, Madride, Berlyne, Hago-je, taèiau atgal ið ðiø miestø á Lietuvà gráþo daugðvelnesni. Iki ðiol netyla diskusijos dël R. Vikðrai-èio fotografijø turinio etiðkumo, bet �Pasauliokvapuose�, nors objektyvo uþfiksuoti þmonës tik-

riausiai negalëtø pasigirti sëkmingai susiklosèiu-siais likimais, justi keistai pro skausmà prasiðvie-èianti hedonistinë nuotaika. Visi jie gyvena savoautentiðkus, nors ir pavojingus, sudëtingus gyve-nimus. Toká pat lengvai svaigø potyrá nusakë irpats R. Vikðraitis, kviesdamas þiûrëti fotografijasir ájungti vaizduotës variklius, ákvëpti pavasariooro ir susisukti kvepianèià suktinæ. Turime pajus-ti galbût sunkiai gautos, vienintelës tà dienà ci-garetës skoná, pankø vakarëlio svaigulá, vulgaro-kus juokelius, apðnerkðto alubario jaukumà irLondono graþuoliø traukà. Tai, ko kasdien iki sa-væs daþniausiai neprisileidþiame, nes juslinius ma-lonumus laikome raktu uþrakintus, tai, kà daþ-niausiai patiriame tik skonëdamiesi meno kûri-niais ir taip iðvaduodami viduje neabejotinai glû-dinèius, bet nutildytus demonus. Ir neapsimesti,jog visas ðis intensyviai vibruojantis R. Vikðrai-èio fiksuojamas gyvenimas mûsø nelieèia, liekasaugioje zonoje uþ nubrëþtos linijos.

�Tai dràsiausias Lietuvos fotografas, ne kartàárodæs ðitai savo darbais. Prisimenu, jog ir pirmàkartà �Nemune� já pristaèiau su labai netikëtais,aðtriais aktais. Prieð fotografuodamas kaimo þmo-nes, Rimaldas ne kartà apsvarstydavo, kaip galëtøpabëgti situacijai visiðkai ákaitus. Taèiau net ir taineatbaidë nuo rizikingos, iðskirtinës fotografijos.Dabar jis fiksuoja gatvës gyvenimà, o tai labai sunkitema, nes begalæ kartø daugelio fotomenininkø at-skleista. Padaryti kà nors naujo ir netikëto � be-veik neámanoma. Tuomet reikia ieðkoti ne turinio,o formos netikëtumø�, � apie bendraminèio kûry-bà pasakojo A. Macijauskas.Beje, parodoje, Donato Stankevièiaus sumany-

mu, fotografijos tarsi juda ryðkiø raudonø centrølink ir formuoja dekoratyvius spieèius, kurie jau-kioje salës prietemoje dar labiau praskaidrina gat-vës gyvenimo slogutá, tûnantá vaizduose. R. Vikð-raitis mëgsta ryðkius daiktus, ryðkø ir tikrà gyveni-mà, dar ryðkesná menà.

,,Pankø vakarëlis, 2, Kuenka�. 2011 m. ,,Pankø vakarëlis, 4, Kuenka�. 2011 m. ,,Linksmoji valkata, Milanas�. 2011 m.

�buvo sugalvotas kitas, ðiltas ir graþus pavadinimas ��Lininis Rûtos angelas�, taèiau leidyklai atlikus apklausànuspræsta knygà pavadinti �Að esu Barbora�.�Dveji metai darbo ir daug átampos. Reikëjo tikràja

to þodþio prasme gyventi su R. Staliliûnaite. Buvo bai-su, kad tas atminimas apie aktoræ neuþþeltø, kaip uþþë-lë Rûtos takeliai Paðuðvio miestelyje�, � knygosrengimo detalëmis dalijosi sudarytojas. Artima akto-rës bièiulë D. Kazlauskienë pasakojo, kad R. Staliliû-naitë veikiausiai tikëjosi knygos apie save. �Tam tik-ras nuotraukas, pavyzdþiui, savo vestuviø, ji grieþtaiuþdraudë publikuoti spaudoje ir pasakë: �Praðom ádëtiá vokà, uþklijuoti ir uþraðyti: �Tik tuo atveju, jeigu busknyga.� Ið to sprendþiu, kad Rûta tikëjosi knygos�, �kalbëjo D. Kazlauskienë.S. Sabaliausko atsiminimø apie legendinæ visø

laikø Lietuvos kino ir teatro aktoræ knygoje surink-ta daugiau nei 50 jos kolegø, reþisieriø, dailininkø,raðytojø, poetø, Paðuðvio miestelio, kuriame Rûtaaugo, gyventojø, draugø bei artimøjø pasakojimø.Ðalia prisiminimø � daugybë aktorës nuotraukø ir

kompaktinë plokðtelë su R. Staliliûnaitës skaitomapoezija, Vytauto V. Landsbergio alegorija bei ma-þeikieèiø kûryba. Knygà iðleido leidykla �Obuolys�.

Viktorija GABULAITË

www.nemunas.net . 2014m. vasario 27�kovo 5 d., Nr. 8 (902)

6 Kûryba/Jaunieji

Lengvai lengvai

Ið tavo ausies iðskrenda stambi gegutëTu nespëjai nespëjai jos prijaukinti betJi spëjo suspëjo iðlesti nervingà minkðtimàPlaukus ið vidaus ir priperëti dar tokiøBeglobiø kurie nuolat èiauðka neduodamiRamybës ieðkodami savojo lizdo kaukolësÐalty vis drebëdami drebindami kinkasKalendami tavais dantimis tau iðkrentaPo pûkà prasiþiojant takà þymintá pûkàGal ir gerai nes taip niekad nebepaklysiBet kaip paklysti sëdint kampe susitraukusPamiðus klausant learning to fly ruoðiantisDuot pirmas skrydþiø pamokas

Skausmopaletë

Baltas kryþiusJuodas kryþiusRudas kryþiusBordo kryþiusPurpurinis kryþiusRoþinis kryþiusRaudonas kryþiusOranþinis kryþiusGeltonas kryþiusCitrininis kryþiusÞalias kryþiusSalotinis kryþiusAlyvuoginis kryþiusElektrinis kryþiusTurkio kryþiusCiano kryþiusÞydras kryþiusMëlynas kryþiusUltramarino kryþiusIndigo kryþiusVioletinis kryþiusPilkas kryþiusNors imk iðbrauk nereikalingàAtspalvá ásisenëjusá apibraukÞaizdas uþversk druskø kasyklomisJei nori iðryðkinti agonijos vaivorykðtæPrisikàsk lieþuvá ar lûpà kad galëtumTverti ðá spektrà prometëjiðkàGalbût net pranaðiðkà kà èiaIr beslëpti sûrus stigmøVainikas suveðëjæsÁaugæs á skausmoPaletæ

Simonas BERNOTAS

***

Aplink skelbimai agitaciniaiPamaitink sotø pagirdyk girtàPatamsinti langai tamsesnës naktysIðtraukia ið namø tiek gyvà tiek negyvàSurakina ir iðveda turite teisæ mylëti irDþiaugtis gyvenimuNusiðypso reklamine ðypsenaSuspindi dantys briliantaisTarp nekenèiu ir myliuTik þingsnis þengtas tik takasKuriuo esu vedamasTakas kaip upë be galoSuþybsi þibintuvëlio liepsnaKurgi já vedate iðnyra balsasPaþástamas bet nepaþástamas veidasDrakonoMes já vedame á niekados ðaláDþiaugsmo karalijà karmosNuovadà numeris trylika o dabar praðauPasitraukite arba ðausime ir jos ðaunaVienkrypèiu greitkeliu vis tolyn tolynKol prisiveja liûdesio ðeðëláTuðèià dabarties pilnatvæ paliekaMane vienà karmos nuovadosLaukiamajame mane vienàÐitaip mylëti ir ðitaip nekæsti

Shoplifting

Jos vardas buvo liepsnaJi veikë greitai nesidairydama á ðalisNedvejodama tai buvo nebe pirmasKartas sviedë ðalin emocijasVisà savo karðtá praeidama proApsauginá tik ðyptelëjo saldþiaiLaikë turtà vidinëje striukësKiðenëje netoli plazdanèiosÐirdies netoli ðiltos krûtinësKai sucypsëjo maðina iðduodamaBëgo lëkë ið visø jëgøÁjungë antrà kvëpavimà norsNiekas nesivijo ir niekas nestabdëBëgo lëkë vien ið áproèio rutinosÁaugusios á kaulusAtitrûkusi nuo lauþoÞieþirba

Benedikto JANUÐEVIÈIAUS nuotrauka

www.nemunas.net . 2014m. vasario 27�kovo 5 d., Nr. 8 (902)

7Kûryba

Ir dar ir dar kartà

Jûs ir vël èia uþsukote tiesà sakantUþknisote esate pats nuolankiausiasMûsø lankytojas iðtikimiausias þinomBet reikia turët ðiek tiek padorumoOrumo ir dar kitokiø þmogiðkøYpatybiø o jûs èia jau neþiniaKelintà balsas trûkèioja nubëgaTolyn nuvarva tarsi negirdëtasMuzikinis fonas greit iðdilstantisUþmirðtamas erdvë patamsëjaBûtybës joje savos nesavosViena jø pamoja prieit kaþkaipAtgrasiai sveikas liûdesy jauKelintà syk ðiandien susimatomKaþkaip vis prasilenkiam tu man

Labai jau matytas tik nepamenuVardo pakartok neiðgirdau èiaKaþkaip labai jau tylu gal einamKur daugiau garso liûdesy pakartokNeiðgirdau uþkrito nors tu kaukPakartok kai kartojasi suvienodëjaKûnai viens prie vieno moteris vyrasVyras moteris moteris lûpos dantysPlaukai nagai ðviesos drykst drykstDrykst drykst pakampëmis spalvosNe spalvos ðeðëliai neatskirsi iðeinuTas pats bet jau kitas ið ðios erdvësÁ kità bet jûs ir vël èia uþsukoteTiesà sakantUþknisote

Muzika

Glotnus garsas iðeina pasivaikðèiotiSutinka tave ir pasisveikina uþsukaÁ smuklæ iðgeria du alaus ir vienà þaliàFëjà tampa gergþdþianèiu garsu paliekaArbatpinigiø dvi natas si bemolá gráþtaÁ gatvæ sklinda alëja suerzina piktàPraeivá gauna velniø tampa falcetuNieks negali jo pakæsti visi vengia jauIð tolo pamatæ ðnabþdasi girdi èia jisO buvo lyg ir visai nieko jau geriauNet girdët negirdëèiau labai nusivylæsÞengia penkline paèia niûriausiaTonacija tampa liûdnu garsu bliuzasYra mano tëvas rauda mano motinaTiesiog ant kaktos uþraðyta ryðkiaiMëlynai eidamas spardo akmenisUþsuka pas kekðes taèiau nesidomiKûnais viskas iðlandþiota visur jauGirdëtas tampa nuobodþiu garsuTie patys namai tos paèios gatvësTie patys tiltai tiltai garsas ðokaÐoka tampa tyla

Mums reikia daugiau slibinø!

Ðie parkai jau patys sau atsibodæÐis ëjimas labai jau dulkëtas praeiviaiLigoti pilku ðalèiu apsikrëtæ apsirëdæAtsipraðau arba atleiskite kai trinkteliuArba atgal trenkiantys bet ne ið noroO ið reikalo oras puikiai prognozuojamasÐlapdribos ir lietûs baþnyèios be dievoTuðti namai ðiukðliø ir purvo alëjosBet viskas lengvai iðsprendþiama tereikiaBent dviejø slibinø taèiau grynaveisliø

Dokumentika

Svirplys tau prieð akis paskerdþiaTigrà sulaukëjæs laukas ðvelnûs kaktusaiSmëlis smëlis ásisenëjusios vienatvës dëmësVeidà glostantis purvas bëgantys þodþiaiÞodþiai gazelës iððoka ið kûnø skeletaisSugriûna á perðtinèias dulkes saulë iðgræþiaPintas prakaito kurá susemi á àsoèiø kiaurymesIðgeri orà orà svaigini svaigulá ákerti barðkuoleiTiesiai á lieþuvëlá ji dvesia euforijoj ar agonijojNesuprasi juk menkai teskiri juokà nuo graudulioSusitraukiantys raumenys vëjas kaip ðilkasLauþo peèius burnà sausina smëlisSmëlis pilna gerklëj jau springstiIki paskutinio kadro tamsybës

Rëjaus ÈEMOLONSKO iliustracija

www.nemunas.net . 2014m. vasario 27�kovo 5 d., Nr. 8 (902)

8 Kûryba/Jaunieji

� Ar gerai prisimeni, kà siûlyti?� Taip, taip, � sakau þvelgdamas á stiklo sienà,

apkaiðytà kanceliarijos, maisto, higienos prekëm.� Tu juk puikiai supranti, � trimituoja á ausá

virðininkë, � kad, nepardavæs akciniø prekiø, netik negausi premijos, bet ir pats turësi jas pirkti.O ðokolado galiojimo terminas, kaip þinai, bai-giasi...� Nepirksiu. Að nevalgau ðokolado.� Nepirksi � lëksi ið darbo. Tada ne tik ðokola-

do nevalgysi. Tada ir knyga apie dietà pravers, chacha. O kol naujà darbà susirasi, praþilsi, tada ir plau-kø daþø ateisi, cha cha cha.� Tu per daug vangiai pardavinëji, � tæsia su-

rimtëjusi. � Reikia paèiam siûlyti. Tam ir sugalvo-tos taisyklës bei formulës. Ar susipaþinai su instruk-cija? Turi mokëti kaip poterius. Moki?� Moku.� Tai sakyk.� Tëve mûsø...� Kà-à?!..� Ai, tai tada Sveika, Marija, � jeigu moteris...� Að ne poteriø tavæs klausiu! Ar turi po ranka

atmintinæ, kaip su klientu pasisveikinti, ko pasiû-lyti, kaip atsisveikinti, ko palinkëti?Girdþiu, kaip prie langelio kaþkas nekantriai

trepteli.� Turiu, � sakau, apmesdamas akimis kabliu-

kus, bûrimo kortas, muilo burbulus.� Tai blogai! Tuos klausimus privalai atminti-

nai mokëti. Turësi ne skaityti, o akiø nuo klientonenuleisti.Krûptelëjæs susirandu atmintinæ apie praktinæ

akiø kontakto ir ðypsenos naudà.� O prekës tvarkingai iðdëliotos? Pagal stan-

dartà?� Taip taip, � patikinu, þvilgteldamas á moterið-

kas pëdkelnes, kabanèias beveik palei nosá.� Bet jeigu að suþinosiu, kad... Juk þinai, kaip

tai lengva patikrinti. Dabar mes turime slaptøjø...

� Gal aptarnautumët, jaunuoli, uþuot pliurpæstelefonu? � iðgirstu nepatenkintà, kiek virpantá bal-sà. Metæs ragelá, greitosiomis perþvelgiu instruk-cijos 1a punktà.� A... Laba diena. Atsipraðau, kad priverèiau...

ë... laukti. Kuo galëèiau padëti? � þvelgdamas tie-siai á akis maloniai nusiðypsau garbaus amþiausklientei (tikiuosi, kaip klientei) ir bemat pajuntu,kaip ledai pradeda tirpti (ne tie, kur ðaldiklyje), otai jau tramplinas á abipusá savitarpio supratimà.� Að, vaikeli, norëèiau receptø knygos to vyru-

ko, kur per televizoriø rodo, kaip valgá gaminti.� Hm... � bandau prisiminti, kuris vyrukas taip

retai darosi valgyti, kad já net per televizoriø rodo.� Taigi þinot, jaunas esat... � sufleruoja ap-

tarnaujama senjora. � Kai þiûriu, man taip seilëvarva...

Andrius PATIOMKINAS

Ne savokaily

� Ásivaizduoju. Geriausia tokias laidas þiûrëtipavalgius, � pritariu, visas nukaitæs.� Að taip uþsimaniau, taip ásigeidþiau tos recep-

tø knygos, kad, sakiau, geriau jau kità mënesá vienduona su vandeniu misiu, bet tà knygà bûtinai tu-rësiu.Visai nuoðirdþiai palinksiu galvà, bet susizgri-

bæs, kad galiu bûti ne taip suprastas, dar ir garsiaipriduriu:� Taip, taip, ponia.� Na, kokia að tau ponia, jaunikaiti, jei vos galà

su galu suduriu?Pasijauèiu ðiek tiek nejaukiai.� Bet þinai, jau ko gyvenime iðmokau, tai iðmo-

kau: kad nereikia nieko atidëlioti (ypaè sulaukusmano metø!), kad nereikia varþytis, o viskà darytièia ir dabar. Supranti? � ðelmiðkai mirkteli.� Deja, tos receptø knygos mes neturime, � su-

skumbu nenukrypt nuo dalykinës temos.� Kaip gaila... � nusivylimà giliu atodûsiu pa-

lydi manoji senjora.� Bet gal galiu jums pasiûlyti naujausià knygà

apie dietos naudà? � bandau kitokiu bûdu paten-kinti nepatenkintos klientës poreiká.Ji iðsprogina akis á pro langelá iðkiðtà daiktà.� Jeigu jau taip mëgstate knygas grauþti, che

che... Kà tik iðkepta, taip sakant. Prarysit aki-mirksniu!� Prastas humoras, jaunuoli. Kaip að jà pirksiu,

jei visus pinigus receptø knygai iðleisiu?Á jos klausimà atsakau retoriniu tylëjimu.� Nebent greitukà duotumët? � staiga jos akys

vël suþimba.� Atleiskite, ponia, bet...� Per sena, ar ne? � aptarnaujamoji net nebando

slëpti susierzinimo. � Bet juk tam ir greitasis kre-ditas, � kad spëtume gràþinti!� Atleiskit, ponia, bet ðitos paslaugos mes ne-

teikiam, � atsikvepiu su palengvëjimu.� Ak, ðit kaip, � atlyþta. � O knyga graþi, spal-

vota, � tiesia rankas á daþais dar kvepianèià...� Tai turbût jums ir plaukø daþø nesiûlyti?Ûmai ji susiraukia.� Vaistais turbût neprekiaujate? Man taip su-

skaudo dantá...� Ne, deja, ne. Bet galiu pasiûlyti... ðokoladukà,

pavyzdþiui.� Dar prastesnis juokelis, jaunuoli. Að sergu cuk-

ralige! � ir iðdidþiai krestelëjusi þilø plaukø sruo-gà net neatsisveikinusi nueina.Kol nusisukæs grûdu á popieriø krûvà leidiná

apie nevalgymo privalumus, kaþkas prie langeliodu kartus sodriai (ir reikðmingai) krenkðteli.� Nu labà dienà: nei labà dienà, nei padëk, Die-

ve! � iðgirstu tvirtà seniokiðkà balsà.� Padëk, Dieve, pone.� Að netikintis, jaunuoli, jei nori þinoti.� Netikite, kad padës?

� Að netikiu á Dievà! � sugriaudëja.� Tai labà dienà, pone.� Jau ne diena, o vakaras, jaunikaiti.� Jums tai jau tikrai, ponuli, � atitariu. Bet tik

mintyse.� Kuo galëèiau bûti naudingas? � jau garsiai

tæsiu mintá.� Niekuo. Geriau duok man toká ir toká laik-

raðtá*.� Hm... Kaip tik baigësi.� Kaip � baigësi?� Iðpirko.� Tai dabar turësiu eiti á kità kioskà? � pasipik-

tina. � Iðlaukæs ðitokià eilæ?� Yra kitas neblogas laikraðtis.� Koks?� Toks ir anoks**.� Duok èia.Paëmæs ima sklaidyti.� Tfu, � garsiai nusispjauna.Pasilenkæs pasiþiûriu per langelá.� Tfu, � antràkart spjauna dëdulë. Sau ant pirð-

tø. Ir verèia kità laikraðèio puslapá.Matau, kaip keli klientai, neapsikentæ laukti,

patraukia nuo kiosko.

www.nemunas.net . 2014m. vasario 27�kovo 5 d., Nr. 8 (902)

9Kûryba� Gerai, imu, � pagaliau pareiðkia, numesda-

mas monetà, � tik paduok naujà, ðito kampai susi-glamþæ.� O gal jums dar knygà apie dietà, pone? � nusi-

ðypsau þiûrëdamas á akis, bet, neatlaikæs rûstausþvilgsnio, ásistebeiliju á atsikiðusá aptarnaujamojopilvà.� Kà-à?! � plaèiai iðsiþioja. � Tyèiojies, pieme-

ny? Pensininkui siûlyti knygà apie dietà?! Manai,kad senas, kad pensijas nurëþët, tai jau ir valgytinebereikia?.. Chamas!Per uþsitæsusià kliento tiradà mano akys bëgi-

nëja skutimosi peiliukais, þirklëmis, batø raiðte-liais.� Neþinai, kad ir be tavo knygos pusë Lietuvos

badauja? Kà � nesimato?!. � net stûgteli iðraudæs.� Tai gal jums daþø, pone?� Kokiø dar daþø? � suklûsta. � Kiauðiniø?� Ne, plaukø daþø.� Ar að tau panaðus á moterá? � jis pasilenkia ir

nusismaukia kepuræ, slepianèià plikà blizgantákiauðà.� Ne ne, gink Dieve. Bet galite padovanoti juos

savo þmonai.� Þmonai? Mano þmona seniai mirusi! � iðpyð-

kina.� Nesistebiu, � sakau garsiai, bet vël tik min-

tyse.� Uþjauèiu.� Kà uþjauti? � dëdulë átariai ir grësmingai pa-

silenkia prie langelio.� Na... man labai gaila.� Gaila jam, matai! Nesigailëk, nesigailëk. Vis

tiek nebûtum ásiûlæs � ji perukà prieð mirtá neðiojo.� Tada gal... vaikams?� Vaikams? Kokiems dar vaikams?!� Savo. Dabar gi madinga daþytis ir nepraþilus.

Turime ávairiø spalvø. Geltonos, þalios, raudonos...� Að neturiu vaikø!� ... þydros net!� Sakau tau, neturiu vaikø!� Tada anûkams.� Anûkams?!. Kad jie nesulauktø! Kà � að ið

savo nurëþtos pensijos dar jiems kaþkà pirkinësiu?!Galvok prieð iðsiþiodamas! � nepagaili nemokamo

patarimo klientas, kuris visada teisus.� Tai duosi gràþos ar ne? � prisikiðæs prie lange-

lio, iððiepia baltutëlius protezus.Gaila, kad negaliu pasiûlyti jam dantø pastos.� Duosiu, � sakau, sukandæs dantis. � Bet gal

jums dar ðokoladukà, pone?� Koká ðokoladukà?� Juodojo ðokolado, su razinomis.� Èia kompensacija uþ tai, kad nëra to laikrað-

èio? Nu gerai, duok tà ðokoladukà.� Ne ne, reikia pirkti...� Pirkti?.. Tu manai, kad að maþas vaikas, kà?

Kad man ðokoladuko reikia?!. Susikiðk juos þi-nai, kur?Mano akys klaidþioja virvëmis, lipnios juostos

ritinëliais, nusmailintais pieðtukais.� Ar þinai?� Ne.� Neþinai?! � negali savo didelëm ausim pati-

këti seniokas. � Tai kaip toká þioplá galëjo paso-dinti uþ prekystalio?.. Neþino, kur susikiðti! � rë-kia, atsisukæs á kitus pirkëjus. Jø reakcijos pro pre-kes neáþiûriu.� Susikiðk á vienà vietà! � pagaliau teikiasi pa-

aiðkinti.� A, gerai.� Neþino, kur susikiðti! � vis dar negali atsiste-

bëti vaikðèiojantis gyvenimo patirties lobynas.� Jau susikiðau.� Kà-à?� Kliento noras � man ásakymas.� Susikiðai ðokoladukà á ðiknà?� Taip. Jei netikit, galite patikrinti.� Tuoj að tave patikrinsiu!� Praðom, praðom, � maloniai kvieèiu, dël viso

pikto dar þvilgteldamas, ar gerai uþstumtas durøsklàstis.� Ne, ðito tai jau per daug!.. Sakyk, koks tavo

virðininko telefonas?� Labai geras ir brangus. Bet uþ dykà negaliu

reklamuot.� Að klausiu, koks tavo virðininko telefono nu-

meris!� Asmeninis ar darbo?� Darbo.� Neþinau.� Neþinai?!. Tai koks asmeninis?� Nesakysiu.� Sakyk, pasakiau!� Bet að jus perspëju: ji � iðtekëjusi moteris.� Sakyk numerá! � subliûva krauju pasruvusiom

akim.Nuoðirdþiai pasigailiu, kad dar neprekiaujame

kraujo spaudimo matuokliais.� Ë... 6969... Èia jos trumpasis.� Alio! Dabar gerai manæs paklausykit. Ðitas jû-

sø stuobrys... nu, tas pacanas, kur uþ stiklo sëdi...Neðauti? Kodël? Neperðaunamas stiklas, nori pa-sakyt?.. Að nieko ir nesiruoðiu ðauti. Savo dvivamz-dá namie palikau... Nu, neðausiu, neðausiu, sakautau... Iðveð? Kada iðveð? Kas iðveð?.. Kà � mane,nori pasakyt, iðveð?.. Kaip, ne èia pataikiau? Taikoks tavo telefonas?.. Kur eiti, kur? Pakartok!.. Aðtau paeisiu, að tau paeisiu. Girdi mane?.. Numetëragà!.. Nu, sukèiø kompanija...� O gal jûsø sàskaita pasibaigë? Galite pasipil-

dyti, � maloniai èiulbu pro langelá.� Ðito að taip nepaliksiu. Að skøsiuos!� Skusitës? � pajutæs verslininko gyslelæ, tuoj

pat uþèiuopiu galimybæ patenkinti kliento porei-ká. � Galiu pasiûlyti vienkartiná skustuvà. Dabarkaip tik akcija...Jis tik teðkia laikraðtá pro langelá, pagriebia sa-

vo monetà ir raudonø dëmiø iðmuðtu veidu nule-kia mojuodamas rankom.� Pone, pone, geros dienos! Laukiame sugráþ-

tant! � tikrai nuoðirdþiai ir plaèiai ðypsausi, uþ-baigdamas kontaktà su klientu pagal visus reika-lavimus.Vis dar iðsiðiepæs staiga langelyje iðvystu þa-

vios ðviesiaplaukës veidà ir prarandu amà.� Laba diena, � iðgirstu skambø balsà.� Laba diena... � ðiaip ne taip iðstenu.� Hm, ko gi að èia norëjau... � ðviesiaplaukë

pradeda þvalgytis po kiosko vidø. Pamatæs, kaipjos akys nuslysta higieniniais tamponais, moterið-kom kelnaitëm, sargiais, nuleidþiu akis...� O þinot, að jau seniai pastebëjau, kad jûs èia

dirbat.Pajuntu, kaip nukaistu.� Keista, galvoju, kad vyrukas.Dar labiau iðraustu netardamas në þodþio.� Kaþkur buvau uþsiraðius... � pasiraususi ran-

kinëje, mergina iðsitraukia uþraðø knygelæ.Ûmai man dingteli: o gal èia JI? Slaptoji... ë...

Karðtligiðkai mintyse sumetu: pradësiu nuo kitogalo.� Gal ðokoladukà galiu pasiûlyti?� Vaiðinate? � þaviai nusiðypso, o nesulaukusi

atsakymo guviai priduria: � Mielai paimsiu!�Ðokoladukus dalija!..� � nuvilnija ðnabþdesys

staiga pagyvëjusia eile.� Ë... Ne visai. Èia pas mus tokia akcija.� A-a... Ðokoladà ðiaip tai að labai mëgstu.� Að irgi. Ðokoladà valgyti skanu ir sveika...

Kartu galiu pasiûlyti ir knygà apie dietà.� Apie dietà? Jums atrodo, kad man reikia taisy-

ti figûrà? � prajunka ji.� Ne ne, jûs labai graþiai atrodote.� Betgi jûs manæs net nematote per visà ðità

krûvà...� Taèiau jûsø akys, veidas, plaukai... Gal jums

plaukø daþø? � priduriu lyg tarp kitko.� Ne, dëkui... Að � uþ natûralumà, � surimtëja ji,

o nesulaukusi þaibiðkos mano reakcijos, paaiðki-na: � Ið tikrøjø tai man nieko nereikia. Sudie!� O kaip dël to nemokamo ðokoladuko? � slap-

tajai dar nespëjus dorai þengti á ðalá, nesidrovi tie-siai prie reikalo ðokti nekantrus interesantas.Uþtrenkiu langelá prieð pat jo nosá ir uþkabinu

lentelæ, skelbianèià sanitarinæ valandà. Keli eilëj lau-kæ klientai þvelgdami man á akis pabando smiliumiprasigræþti sau smilkiná (deja, gràþtais (kaip ir varþ-teliais) dar neprekiaujame...), kitas � turbût dël soli-darumo � parodo man sugniauþtà kumðtá. Bet að,atsitvëræs stikline siena, liûdnai þiûriu á vienà taðkàir fantazuoju, kaip neregiui maloniai siûlau nusi-pirkti akinius nuo saulës, bekojui � puikius batus,berankiui � rankiná laikrodá arba þiedà...Staiga...Èia skaitytojui kaip ir gyvenime vis dëlto teks

pasirinkti vienà ið dviejø ðios istorijos tæsiniø.

NELAIMINGAPABAIGA� Að labai atsipraðau, � sugràþina á realybæ tar-

si ið dangaus nukritusios moters balsas.Netikëdamas savo akimis þiûriu á banknotø

krûvelæ ant lëkðtutës.� Man dvideðimt pakuoèiø plaukø daþø, de-

ðimt knygø apie dietà ir ðimtà ðokoladukø. Grà-þos nereikia.

LAIMINGAPABAIGA... skambutis! Ekranëlyje � ðefës numeris. Su-

pratæs tai kaip þenklà, nusisuku nuo vis nirtulin-gai burzgianèio tarnybinio telefono, paðoku, uþ-rakinu kiosko duris ir, nepalikæs langelyje jokioáspëjamojo praneðimo, nubëgu paskui dar mato-mà, gatve palengva þingsniuojanèià þaviàjà ðvie-siaplaukæ.

* Norintieji ðiame tekste pareklamuoti savo laikraðtá, þurnalà ar kità spaudos leidiná skambinkitetiesiogiai man numeriu 8 601 66736 � tikrai susitarsim.** Þr. ankstesnæ iðnaðà. Ðitoj vietoj tarifas maþesnis.Rëjaus ÈEMOLONSKO iliustracija

www.nemunas.net . 2014m. vasario 27�kovo 5 d., Nr. 8 (902)

10 Kûryba

Prof. hab. dr. LeonasGudaitis rûpinasi apginti prieððeðias deðimtis metø mirusá raðytojà, lietuviðko epo�Pasakø atoðvaistos� kûrëjà Antanà Ðmulkðtá-Papa-roná (1886-1951). Profesorius yra iðnagrinëjæs jo gy-venimà ir kûrybà knygoje �Tautinio epo kûrëjas�(1993), paraðæs iðsamià biografijà, Paparoná vadinaáþymiuoju mûsø tautinio epo kûrëju.Ðiandieninis literatûrinis gyvenimas mus ásuko á

chaosà, kai eilinis, ieðkantis ir nerandantis vietos as-muo ðá Lietuvai nusipelniusá þmogø gali pavadintigrafomanu. Ne bet kur, o viename ið populiariø litera-tûros þurnalø. Ten kliuvo ir þymiausiems mûsø litera-tûrologams, teigiamai vertinantiems Paparonio kû-rybà. �Matyt, � sako L.Gudaitis, � kad ir to epo �raðy-tojas� nëra iki pabaigos perskaitæs... Paparonis, dva-sininkas ir pedagogas, raðytojas ir istorikas, kalbinin-kas ir vertëjas, publicistas ir meno kritikas, politikasir visuomenininkas, atsidavæs Lietuvos nepriklauso-mybës ávertinimui, atsigræþë á mus neregëtu profiliuir kvieèia mokanèius pastebëti, suprasti ir atleisti betendencijos ávertinti tai, kà jis nuveikë ir paliko.� Gai-la, ne visi tai gali suprasti.Kai dar 1993 m. V. Andziulio spaustuvëje �ab�

grupë mokslininkø, literatûrologø (L. Gudaitis, Vik-torija Daujotytë, Norbertas Vëlius) brolio AlbinoÐmulkðèio lëðomis ruoðë iðleisti �Pasakø atoðvaistas�atskira knyga, ávadà jai paraðë Justinas Marcinkevi-èius, taip ávertindamas A. Ðmulkðèio-Paparonio dar-bà: �Smagu skaityti Paparonio poezijos veikalà dar irtodël, kad jo kalba tartum iðkritusi ið konkretaus isto-rijos laiko, pilna tokiø þodþiø turtø, kuriø ðiandiennë su þiburiu nerasi. Ið kur visa tai? Matyt, ið tø paèiøtautosakos aruodø, juolab kad ir autorius pripaþástaëmæs jà plikà ir gyvà, bruzdanèià mano rankose. Tadið gyvos medþiagos � ir kûrinys gyvas. Atrodo, lygepas pats bûtø save sukûræs, o ðiandien atkastas, su-ðvito visu savo originalumu, groþiu ir þaisminga ið-mintimi: norit tikëkit, norit ne...� Ir uþbaigë poetinesentencija: �Að tikiu ir sakau: bûk pasveikintas, irdangø, ir þemæ apvaikðèiojæs, apsakæs, ko negirdëjæs,aprodæs, ko neregëjæs.�Palikime ramybëje tà kritikà pamëgusá �raðy-

tojà�. Daug ádomesnë istorija, kaip jau minëtamL. Gudaièiui, kolekcininkui Domininkui Akstinuiir kraðtotyrininkui ið Vilkijos Pranui Juozapavi-èiui pavyko nuo sunaikinimo iðgelbëti dalá Papa-ronio archyvo.L. Gudaitis prie ðio palikimo prisilietë dar 1961 m.

A. Ðmulkðèio-Paparonio �Rinktiniø raðtø� (1997) áva-de jis taip apraðo apsilankymà jo buvusiuose namuo-se Vaiþganto gatvëje Nr. 10, Kaune, ten gyvenusiosbièiulës ir talkininkës Marijos Sakauskaitës kamba-ryje. �Á modernø triaukðtá netoli Vytauto kalno Kau-ne, prisimenu, patekau atsitiktinai, iðgirdæs, kad tengalima ásigyti tokiø senienø, kokiø nerasi jokiameantikvariate. Maloni pusamþë moteris parodë dide-liame kambaryje, panaðiame á Dailës muziejaus salæ,tiesiog ant parketo sukrautà krûvà senutëliø knygø.Virpanèiais ið nekantrumo pirðtais perdëliojau jas, nu-sivyliau: daugiausia tai buvo religiniø apmàstymøvertimai, iðleisti Ðv. Kazimiero draugijos. Dailiai árið-tas V. Kudirkos raðtø ðeðiatomis ir keli vokieèiø oku-

pacijos pabaigoje iðspausdintos, betnespëtos iðplatinti K. Inèiûros pje-sës �Vincas Kudirka� lankai su vir-ðeliu jau buvo kaþkam paþadëti, tad,nusipirkæs neiðpjaustytà A. Jakðto�Lyrikos� (1930) tomà, poràM.Vait-kaus ir vienà M. Gustaièio knygà,paþymëtas apvaliais monografiniaisantspaudëliais, að pasukau filinginiødurø link. Taèiau prieð iðeidamas pa-siteiravau, kieno tie iðparduodamileidiniai. Kai moteris pasakë, kad taiprieð deðimtá metø mirusio kunigoraðytojo Antano Ðmulkðèio-Paparo-nio asmeninës bibliotekos likuèiai,o að pasigyriau turás visas jo groþi-nës kûrybos knygas, ji papraðë prieðkelionæ prisësti, ir mudu susipaþinome. Þodis po þo-dþio ásikalbëjome. Atrodo, iðlaikiau egzaminà, atsa-kæs á kelis paprasèiausius klausimus apie Paparoná.Marija Sakauskaitë pasiguodë, kad jis buvo ir likonesuprastas, neávertintas, nutylimas ir net iðjuokia-mas. Kai kurios uþuominos man buvo aiðkios: josapie literatûros istorikus ir V. Mykolaitá-Putinà. Ban-dþiau ir vienus, ir kità teisinti, bet iðëjo nevykusiai.Apie save M. Sakauskaitë vengë ðnekëti, taèiau ne-slëpë tos nykumos, kurioje atsidûrë, netekusi iðmin-tingo patarëjo, artimiausio þmogaus pasaulyje. Ne-drásau jos guosti, nes tai nebûtø padëjæ: laistydamafikusus ir oleandrus, ðluostydama dulkes nuo gausy-bës K. Ðimonio paveikslø, melsdamasi prieð ástabiàaltorinæ Rafaelio �Siksto Madonà� su Kûdikiu, ji bu-vo vienui viena.Atsisveikindama M. Sakauskaitë atneðë ið kito

kambario man glëbá nuotraukø � Adomo Varno nu-fotografuotus kryþius, taèiau að suglumæs atsisakiaupriimti tokià dovanà, kurios nesugebëèiau deramaiávertinti, ir pasiûliau ðias unikalias nuotraukas... par-duoti kuriam nors kraðtotyros muziejui. Ji tik liûdnainusijuokë.Metø metus vaikðèiojau pro tà namà, bet neið-

drásau pakilti rainuoto marmuro laiptais á antràaukðtà...�A. Ðmulkðtys gimë 1886 m. sausio 28 d. (senuoju

stiliumi sausio 16 d.) Gudiðkiuose, Igliðkëliø (buv.Javaravo) valsèiuje, Marijampolës apskrityje, mi-rë 1951 m. vasario 27-àjà Kaune. Buvo vyriausiasið 9 vaikø, tëveliai Jonas ir Elzbieta � ûkininkai, turë-jæ 12 ha þemës, gyveno graþioje vietoje, prie upelio irvyðnynø. Tapo kunigu, lietuviø raðytoju ir vertëju,politiku. Nuo 1897 m. Antanukas mokësi Marijam-polës gimnazijoje, vëliau studijavo Seinø kunigø se-minarijoje. Kunigu áðventintas 1909 m. vasario 22 d.Buvo aktyvus lietuvninkas. 1909 m. liepos 8 d. kartusu Maironiu ir kitais Lietuvos kunigais pasiraðë peti-cijà dël vienuolynø sulietuvinimo, tai yra reikalavo,kad lietuviai vienuoliai gyventø Lietuvoje, o nesi-blaðkytø po pasaulá, kad á Lietuvà nebûtø siunèiamikitatauèiai vienuoliai, nemokantys lietuviðkai. Se-minarijoje, pedagogo kunigo J. Laukaièio paveiktas,ið gimtøjø apylinkiø uþraðinëjo tautosakà, vaizdin-gus posakius, vëliau kûrë istorinius epus, susiraðinë-

jo su prelatu A. Dambrausku-Jakðtu, kuris savaitrað-tyje �Nedëldienio Skaitymas� iðspausdino pirmàjá joeilëraðtá.1914 m. A. Ðmulkðtys baigë Peterburgo dvasinæ

akademijà, apgynë teologijos kandidato laipsná. Vi-karavo Virbalyje ir kitose Seinø vyskupijos parapijo-se. 1917 m. dalyvavo Vilniaus konferencijoje, iðrin-kusioje Lietuvos Tarybà, kuri paskelbë ðalies Nepri-klausomybæ. Nuo 1917 m. pabaigos dëstë tikybàMa-rijampolës mokytojø kursuose, vëliau Marijampolës�Þiburio� gimnazijoje.1920 m. krikðèioniø demokratø partijos iðrinktas á

Steigiamàjá, I, II ir III Seimus. Dirbo Ðvietimo ir Krað-to atstatymo komisijose, vadovavo Lietuvos gyni-mo komiteto propagandos skyriui. Buvo aktyvus Lie-tuvos meno kûrëjø draugijos narys. Nuo 1904 m.bendradarbiavo leidiniuose �Draugija�, �Ðaltinis�,�Tëvynës sargas�, �Viltis� ir kt. Paparonio slapy-vardþiu raðë dramas, eilëraðèius, kûrinëlius jauni-mui. 1923 m. redagavo dienraðtá �Laisvë�. 1925-1927 m. vadovavo �Minties� bendrovei, leidusiaidienraðtá �Rytas�. 1927-1931 m. gyveno JAV. Po ka-ro vertë ið lotynø, anglø ir rusø kalbø. Vokieèiøokupacijos metais bendradarbiavo antinacinëjespaudoje. Neturëdamas kitø pragyvenimo ðaltiniø,A. Ðmulkðtys laikë pamaldas Kristaus Prisikëlimo irÁgulos baþnyèiose. 1946 m. saugumas siekë juo pasi-naudoti, kuriant nuo Vatikano atskilusià �tautinæ�baþnyèià. 1949-aisiais uþ ankstesniø metø politinæveiklà saugumo siøstas á Rusnæ, bet jam pavyko apsi-gyventi Birðtone. Pablogëjus sveikatai, savavaliðkaigráþo á Kaunà, ten ir mirë.Ið 14 originaliø ir verstiniø A. Ðmulkðèio knygø

skaitytojui daugmaþ þinomos: �Nevystantis vaini-kas� (1907); �Tiketë� (1910); �Lietuvos istorija�(1910); �Þalgiris� (1911); �Ponas ir muþikas� (1910);�Laimingas rytojus� (1911); �Rytojaus diena� (1918);�Eiliø rinkinys� (1921); �Kas yra atlaidai ir kaip jaisnaudotis� (1909); �Tikëk� (1910).Archyviniai duomenys nurodo, kad 1926 m., bû-

damas III Seimo nariu, A. Ðmulkðtys, turëdamas dalálëðø, nutarë pasistatyti gyvenamàjá namà. 1927 m.balandþio 26 d. savivaldybë jam skyrë sklypà Þalia-kalnyje, ant kalno ðlaito. Projekto autorius PovilasTaraèkovas sumanë statyti ne paprastà namelá, o di-

Stanislovas ABROMAVIÈIUS

AntanasÐmulkðtys-Paparonisir jo epas

www.nemunas.net . 2014m. vasario 27�kovo 5 d., Nr. 8 (902)

11Kûrybadelá 3 aukðtø statiná. Tad jau liepà 41 metø kunigasiðvyko á JAV uþsidirbti namo statybai. Ásikûrë Ðenan-dore, Pensilvanijoje, kur vikaravo, padëjo klebonuiJonui Dumèiui, leido knygas. 1928 m. Èikagos�Draugo� spaustuvë Paparonio vardu iðleido sceni-niø vaizdeliø vaikams rinkinukà �Vaikø balius�. Vë-liau A. Ðmulkðtys iðvyko á Hartfordà Konektikutovalstijoje. Manoma, kad èia jis uþbaigë tragedijà �Jispabëgo� apie Kæstuèio nuþudymà ir Vytauto iðsigel-bëjimà � jà suvaidino Hartfoldo dramos mëgëjai.Á Lietuvà A. Ðmulkðtys gráþo 1931 m. viduryje.

Nors ið JAV parsiveþë pinigø, jautësi pavargæs ir iðse-kæs. Statyba jau buvo baigta, taèiau dar neatlikta vi-daus apdaila, kurià, jam nebûnant, priþiûrëjo brolisVincas. Darbus teko paskubinti, nes reikëjo ieðkotinuomininkø, kad palengvintø namo iðlaikymo nað-tà. Deja, ðie rûpesèiai nepaliko laiko kûrybai, susiti-kimams su bièiuliais. Visgi dþiugino tai, jog ásikûrëpuikioje vietoje, kur atsiveria graþi panorama á slë-ná. Netoli kaimynø K. Papeèkio ir P. Klimo namai,M. Bandþienës, P. Valiukëno, inþ. J. Jankevièius þe-mës sklypai. A. Ðmulkðtys pats su malonumu atlikda-vo nesudëtingus statybos darbus, reikalaudavo tvar-kos ir drausmës. Namà iðgraþino lyg Baltuosius rû-mus, tik puikus fasadas liko neapðveistas saulës.Vienas ið þinomesniø A. Ðmulkðèio nuomininkø

buvo Kazys Pakðtas � Lietuvos geografas, keliauto-jas, visuomenës veikëjas, profesionaliosios geografi-jos Lietuvoje pradininkas, 1938 m. siûlytas kandida-tu á Lietuvos Respublikos prezidentus. Aplinkiniai me-na, kad kartu su Pakðtais gyveno ið kaimo atvaþiavæsgiminaitis gimnazistas. Be jø, nuo 1934m. A. Ðmulkð-èio name butà nuomojo Lietuviø muzikø draugijospirmininkas, choro dirigentas Nikodemas Martinio-nis, teisininkas Romualdas Burokas, vëliau � paðtovirðininkas Bronius Garðva, paðto revizorius, buvæsradijo stoties direktorius Kleopas Gaigalis, miðkinin-kas Marijonas Daujotas, matematikas Jonas Matulio-nis ir kiti. Nuomininkë M. Sakauskaitë perraðinëjomaðinële Paparonio kûrybà.Apie namo statybà ir Vaiþganto gatvæ A. Ðmulkð-

tys daug pasakë 1931 m. lapkrièio 9 d. pareiðkime,raðytame Kauno miesto burmistrui. �Esu seniausiasVaiþganto gatvës gyventojas ir mûriniø namø savi-ninkas. Mano pavyzdþiu pasekë visa eilë asmenø, irðiandien Vaiþganto gatvës kvartalu galëtø apsigirtine tik tø namø savininkai, bet ir visà Kaunà tie gra-þûs namai puoðia... Tik gatve ðiandien klampoja au-tomobiliai ir veþimai, juolab, kad intensyviai staty-bai esant visa gatvë yra virtusi neiðbrendamu purvoklanu... Mano lëðomis nuleistos lentos iki Vytautoparko yra apmëtomos gatvës purvu... Nereta tad ma-tyti Vytauto kalno gyventojà, besineðiojantá kalio-ðus portfelyje... Ðiemet vasarà ávestas vandentiekisir kanalizacija buvo apmokëta gyventojø avansu pu-se kainos.�Tai ne vienintelis nusiskundimas dël gatvës bûk-

lës, nors tuo metu ji dar nebuvo intensyviai uþstato-ma. Tad savivaldybë rado lëðø Vaiþganto ir Algirdogatvëms remontuoti, dangai árengti.1932m. birþelio 13 d. A. Ðmulkðtys Kaunomiesto

savivaldybës Statybos skyriaus praðo leidimo nuosa-vame sklype statyti krautuvëlæ ir garaþà. Pastarasisnumatytas 23 kv. metrø, o krautuvëlë � 28 kv. metrøploto, su ðildymu ir inþineriniais tinklais. Statiniussuprojektavo kaimynas inþinierius Pranas Valiukë-nas. Jis atliko ir techninæ statiniø prieþiûrà. Atsiradokliûèiø, bet leidimas parduotuvëlei statyti birþelio17-àjà iðduotas. Ji numatyta ant ribos su J. Purickiosklypu ir Vaiþganto gatve. Jau po deðimties dienøstatyba ápusëta. Krautuvëlëje nuomininkë M. Sakaus-kaitë pardavinëjo maisto produktus ir taip uþsidirbopragyvenimui iki pat 1939 m.A. Ðmulkðtys artimai susidraugavo su J. Purickio

name butà nuo 1932 m. nuomojusiu ekskunigu Vin-cu Mykolaièiu-Putinu. Juos siejo ir tolimi giminys-tës ryðiai, nesV.Mykolaièio pamotë buvoA. Ðmulkð-èio giminaitë. Atviruose pokalbiuose aptartas visuo-meninis gyvenimas, ávairûs nutikimai. Putinas 1932-1933 m. raðë romano �Altoriø ðeðëly� II ir III dalis.Iðëjus knygoms A. Ðmulkðtys atpaþino save kunigoStripaièio personaþe ið pasakotø istorijø, gyvenimo

peripetijø, charakterio bruoþø. Já suglumino drastið-kas ðarþavimas, pasitelkus net M. Sakauskaitei pasta-tytà parduotuvëlæ. Knygoje raðoma: �Atsitikdavo taip,kad pats kunigëlis pilstydavo þibalà, sverdavo cuk-rø, vyniodavo silkes, pardavinëdavo degtukus, drus-kà, pipirus ir cinamonus.� Atsakydamas á A. Ðmulkð-èio pasipiktinimà, kad taip nebuvo ir jis parduotuvë-je neprekiavæs, Putinas aiðkino, jog tai tëra meno kû-rinys, o ne kieno nors biografija... Tik praëjus kuriamlaikui jiedu susitaikë.Sovietø okupacijos metais A. Ðmulkðtys kuniga-

vo Kauno baþnyèiose, o 1940 m. gruodþio 13-àjà jonamas buvo nacionalizuotas. Akte nurodoma, kadnacionalizuojami 4 statiniai, kuriø bendrasis plotasyra 375 kv.metrai. Nacionalizavimo faktàA. Ðmulkð-tys 1940 m. gruodþio 29 d. apskundë, bet tai nepadë-jo. Jis turëjo bûti iðtremtas á Sibirà dar 1941m. birþelá,taèiau dël mums neþinomø aplinkybiø tai neávyko.Vokieèiø okupacija, kurià myriop pasmerktas

þmogus turëjo priimti kaip iðsigelbëjimà, A. Ðmulkð-èiui atrodë nesuderinama su þmoniðkumu, krikðèio-nybe, morale. Jis nebendradarbiavo vokieèiø kontro-liuojamoje spaudoje. Prieðingai, Juozo Ambrazevi-èiaus papraðytas, padëjo pogrindinës organizacijos�Lietuviø frontas� leidþiamam laikraðtëliui �Á Lais-væ�, 1943-1944 m. iðëjo 34 jo numeriai. A. Ðmulkð-tys klausë radijo lenkø ir rusø kalbomis, rengë ap-þvalgas. Redaktorius Antanas Stabulis kartà per dvisavaites apsilankydavo A. Ðmulkðèio bute ir iðklau-sydavo já, paskui namuose atkurdavo gautà informa-cijà.1944 m., kai dauguma inteligentø, politikø ir ðiaip

mokytø þmoniø kûrë planus nuo gráþtanèio okupan-to pasitraukti á Vakarus, raðytojas apsisprendë liktinamuose. 1942 m. M. Sakauskaitës iniciatyva dëlnacionalizuoto namo kreipësi á Kauno miesto savi-valdybæ, kurioje buvo sukurtas nacionalizuoto tur-to gràþinimo savininkams skyrius. Já sugràþino. Tad1945-uosius A. Ðmulkðtys sutiko savuose namuose,visgi þinodamas, kad netrukus juos vël praras... Tadajá iðlaikë ta pati M. Sakauskaitë, ásidarbinusi vaikødarþelyje auklëtoja bei dirbusi namø valdyboje. Apieðios moters pasiaukojimà A. Ðmulkðtys vëliau raðë:�Tiek pasiðventimo, kad trûksta þodþiø já ávertinti.Taip norëjosi nors kuomi atsiteisti tam þmogui, kurisrodo man tiek palankumo ir rûpesèio. Bet man bûdastenkinasi nuoðirdþiu rankos paspaudimu...� 1945-ai-siais jis pradëjo versti Nikolajaus Leskovo romanà�Soborianai�, gal net supratæs, kad naujoji valdþia joniekada neiðles. 1946 m. mëgino stoti á Lietuvos so-vietiniø raðytojø sàjungà, kuriai vadovavo PetrasCvirka, taèiau jo kandidatûra net nebuvo svarstoma.Tuo sunkiu metu á pagalbà bandë ateiti V. Myko-

laitis-Putinas, parûpinæs A. Ðmulkðèiui ið lotynø kal-bos iðversti P. Dusburgo �Prûsø þemës kronikà�. Ið-verstà veikalà norëjo iðleisti, bet nepavyko, tada apie1947 m. já nupirko Lietuvos istorijos institutas. Po-emos �Pasakø atoðvaistos� 1-àjà dalá Putinas gyrë,taèiau galëjo tik palinkëti jà iðspausdinti. A. Ðmulkð-tys suko galvà, kaip kûriná perduoti giminaièiui á uþ-siená. Deja, knyga L. Gudaièio iniciatyva iðspausdin-ta tik 1993 m.Anot L. Gudaièio, pokaryje A. Ðmulkðtys þinojo,

kad su juo visgi bus susidorota. Saugumas per ágalio-tiná religiniø kultø reikalams davë þinià, kad jis, ku-nigavæs Lietuvoje ir JAV, Peterburge apgynæs teolo-gijos kandidato laipsná, knygø autorius ir vertëjas,jiems yra nepatikimas ir pavojingas. Nors, kita ver-tus, tuo metu kunigas tebuvo baþnyèios vikaras, li-gotas, á politikà nesikiðo. Taèiau jo likimà lëmë tai,kad jis buvo nepriklausomos Lietuvos Seimo narys,Krikðèioniø demokratø partijos veikëjas. Tad vertin-giausià bibliotekos dalá A. Ðmulkðtys paslëpë palë-pëje, o rankraðèius papraðë saugoti M. Sakauskaitæ.1949 m. Paparonis ið savo namø buvo iðregistruotas,kambariai, kuriuosegyveno (Marija èia turëjodukam-barius), atimti, o jis iðtremtas á Birðtonà. Ið pradþiøkunigà norëta nudanginti á pajûrá, bet vëliau sprendi-mas pakeistas. Birðtone jis kilnotas ið vieno aplestonamo á kità (Alytaus, Þalgirio, Mokyklos gatvëse),savo rankomis dengë jø stogus, lopë kiauras sienas,mûrijo krosná, remontavo dûmtrauká, tvarkë grindis,

gyveno ðaltose patalpose, raðë su pirðtinëmis. Neradobendros kalbos su kaimynais ir vietos kunigais. Visdëlto rudená pradëjo versti Dmitrijaus Mereþkovskioromanà �Atgijæ dievai�, Biblijà ið lotynø kalbos, taippat ir Adomo Mickevièiaus �Ponà Tadà�, ArthuroConano Doyle�o �Baskerviliø ðuná�.Birðtone raðytame dienoraðtyje A. Ðmulkðtys pa-

sakoja apie savo gyvenimà:,,1949 m. kovo 30 d. Jau ðviesu. Po dviem antklo-

dëm ðilta, bet kvapas matyti � tirðtos dujos. Viens, du,trys... op... Prausiuosi. Vanduo neuþðalæs, bet vëjasgairina ir bildina lango stiklus... Nepasiduot, kovotsu nepatogumais ir dirbti savomëgiamà darbà � baigtiraðyti savo tautiná epà ið pasakø, dainø ir kitokiostautosakos!1949 m. balandþio 5 d. Kambaryje dirbti negali-

ma. Þiemiðkai apsirengæs, su kepure ant galvos, suodinëm pirðtinëm baudþiuos raðyti. Po mano kamba-riu � pradþios mokykla prieðpiet ir progimnazija po-piet. Raðau, ðàlu ir norom nenorom klausausi pamo-kà po pamokos... Ne, ðiose sàlygose neámanoma kur-ti. Einu á ðilelá...1949 m. balandþio 9 d. Ðirdá dar skauda, bet sten-

giuosi nusiraminti � vis viena nieku nepadësi. Ánirtæsdirbu. Net nepastebëjau, kad esu kiek nusiðaldæs...1949 m. balandþio 13 d. Artëja Velykos. Jauèiu,

kaip visi manæs vengia. Na, pareigûnai, suprantama.Bet privengia ir klebonas...1949 m. birþelio 7 d. Kambarys jau geras � ðildo

pati saulë be krosnies. Taèiau lig ðiol naujos kûrybosnepasigavau. Tik taisinëju, kas Kaune sukurta... Ligiðiol ðiame kambaryje vis trukdë mokykla. Dabar jauprasideda atostogos � bus ramiau ir patogiau dirbti...�Vis dëlto Birðtone atlikti vertimai dienos ðviesos

neiðvydo. 1949 m. rudená baigta redaguoti �Pasakøatoðvaistø� pirmoji dalis (autorius buvo sumanæs raðy-ti trilogijà). Galutinai pasiligojæs, 1950 m. savavalið-kai gráþo á Kaunà pas savo globëjà Marytæ ir jai padë-jusià raðytojo seserá vienuolæ Marijà Ðmulkðtytæ. Pasi-kvietæs á sveèius V. Mykolaitá-Putinà, parodë pataisy-tà poemos �Pasakø atoðvaistos� maðinraðèio kopijà supapildymais ir pataisymø sàvadu, bet Putinas, jà pagy-ræs, galëjo tik patikinti, kad kûrinys nebus sunaikintas,dël to galás bûti ramus... Dabar ði poemos kopija yraLietuviø literatûros ir tautosakos instituto rankraðty-ne. Jau po raðytojo mirties M. Sakauskaitë perspausdi-no pataisytà ir jai dedikuotà poemà, po vienà egzem-plioriø áteikë kraðtotyrininkui Pranui Mikalauskui (vë-liau ðis egzempliorius atiteko kolekcininkui D. Aksti-nui), antikvarui P. Matkevièiui.1951 m. vasario 27-osios rytmetá A. Ðmulkðtys

mirë. Palaidotas Petraðiûnø kapinëse. Prieð mirtá savobutà su inventoriumi, meno vertybëmis bei rankrað-èius iki gyvos galvos paskyrë M. Sakauskaitei, o ant�Pasakø atoðvaistø� egzemplioriaus uþraðë: �Gyve-nimo nebaigtà veikalà dëkingas dedikuoju p-lei Ma-rytei Sakauskaitei uþ pasiðventimà mano ligoje ir josgerutæ ðirdá. K. A. Ð. Paparonis.�A. Ðmulkðèio 1950 m. spalio 6 d. testamentas ilgai

saugotas ðalia gyvenusio matematiko J. Matulionioðeimoje, kurio dukrelæ jis krikðtijo ir atidavë dalá skly-po namo statybai. Þinoma, testamentas tuo metu bu-vo keistas, nes namas, kurá paliko Vilkaviðkio vysku-pijai, kad �gaunamà pelnà panaudotø Lietuvos moks-lui ir menui plëtoti, taip pat pargabenti ið RusijosPetro Kriauèiûno palaikus�, buvo antrà kartà nacio-nalizuotas.M. Sakauskaitë erdvaus buto A. Ðmulkðèio name

neiðsaugojo, persikraustë á maþesná ir greitai mirë.Dar spëjo Petraðiûnø kapinëse pastatyti paminklàkun. A. Ðmulkðèiui-Paparoniui, o greta � ir sau. PranasMikalauskas á Vilniaus universiteto bibliotekà padëjoperduoti svarbiausius rankraðèius, o juos padauginoDomininkas Akstinas. Atgavus nepriklausomybæ, jisraðë á spaudà, iðleido apie A. Ðmulkðtá bukletà (1992),tikslinio jo biografijos detales. 1999 m. liepos 2 d.Þaliakalnyje ant A. Ðmulkðèio namo (Vaiþgantog. 10) atidengta memorialinë lenta: �Ðiame name1928-1951 m. gyveno ir kûrë raðytojas, kunigas, Ne-priklausomos Lietuvos Seimø narys Antanas Ðmulkð-tys-Paparonis /1886-1951/� (Kauno m. mero 1998 0305 potvarkis Nr. 83; architektas Jonas Lukðë).

www.nemunas.net . 2014m. vasario 27�kovo 5 d., Nr. 8 (902)

12 KûrybaEtaþerë

Kai klausia, kaip raðo Gintautas Dabriðius, atsa-koma � dabriðiðkai, taip truputá kitaip, bet kaip èiapaaiðkinus... Nepakaltinamai. Taip gali nutikti, kaisàmoningai komunikuojama sunkia paprastumo kal-ba, kuri pajëgi palikti autentikos áspaudà. G. Dabri-ðiaus þodis sugeba bûti netikëtas, net ir iðlikdamastoks pat � prisilieèiantis, nejauèiantis beprasmy-bës ir kasdienybës, todël savaip apsaugantis nuokokiø nors átakø.Knyga �Upë Jekaterinai� pradedama ir kompo-

ziciðkai apibrëþiama refleksyviai, tarsi ne proto pa-stangomis suvokiamu kûrybiniu procesu: �Paëmæspieðtukà � / Savo rankai nieko nesakiau � / Lieèiaujá lyg durø rankenà� (p. 4). Taip tekstas ir baigia-mas: �Paraðæs eilëraðtá / Tikrinau ranka � / Pro kurápakraðtá / Ðiluma iðeina� (p. 5). Rëmimasis praktiniuágûdþiu G. Dabriðiaus poezijoje virsta átaigiu bûdubyloti. Gyvybiniai gamtos dësniai joje vienodi tiekbitei, tiek þmogui (juoduliukui galaktikoje), tieksniegui. Viename tekste minimas paukðtis taip patgali bûti laikomas ne prastesniu kûrëju, nes �kà ko-ja palieèia � / Tas pavirsta þeme� (p. 38). Joje nu-tolstama nuo sampratos, jog, kitaip nei gyvûnas,þmogus menkiau gamtos aprûpintas instinktais, bet

pasiþymi labiau iðtobulintais protiniais gabumais �jie lygûs visiems, kalbëtojas tëra vienas ið daugelio.G. Dabriðiaus subjekto nesinori vadinti nepritapë-liu ar siekianèiu pritapti, nes jis neignoruoja pasau-lio (vairuoja maðinà, eilëraðèius spausdina kompiu-teriu), o bûtent � radusiu bûdà iðsilaisvinti, ásiterptiá universalià bendràjà tvarkà, kuriai ne visai paval-dþios istorinës jëgos (sovietmeèiu per dainavimo pa-mokà �galëjai rëkti kiek nori / Arba kiek gali�, p. 23).�Upëje Jekaterinai� tam ásiterpimui reikðminga in-tuicija: patiriama ne tik veikiant, bet per nuojautà:�Viena, / Já aptikti ant takuèio, / Kas kita � / Nujaus-ti � / Kramto� (p. 22). Tai, kas ið tiesø svarbu, glûdiðalia, taèiau reikalauja suþadinto �praverianèio� þi-nojimo. Tarsi raðant eilëraðtá ir jo ðilumà tikrinantprisilietimu, kai nutylimas tiesos ir nuspëtos pras-mës aspektas, bet já poezija visuomet priglaudþia.G. Dabriðius nesiekia áteigti, mat per eilëraðèius irknygas bëganti �Lapë niekada neturëjo maiðelio�(p. 75): já tik kaþkas matë, galbût ásivaizdavæs sukû-rë ávairiais pavidalais.Taip ábrendama á poezijà, kurios pozicija pa-

grásta ego atsisakymu, seniai virtusiu jos privalu-mu. �Upës Jekaterinai� eilëraðèiø erdvë � paþei-

Gintautas Dabriðius �UpëJekaterinai�: eilëraðèiai. � Kaunas:�Kauko laiptai�, 2013.

su menu: sensta pavidalas, bet ne jame vaizduojamasobjektas; raðymas / skaitymas atima laiko, kvieèiaásitraukti, ásiklausyti á kità � belaikæ, nepaþintà � di-mensijà. Jà poetas geba perteikti kaip apimanèià bûtátikrovës atmainà, nes �100du� ámanoma skaityti kaipkûrëjo sàmonës raidà, kai nëra nieko uþ já aukðtesnio,lemianèio � visa patiriama savyje. Pasaulis, kuriametvyro galingas jausmas, jog tai tu �popieriaus lapugalësi kirsti� (p. 17), ima skrosti: �pagalvosi kad ne tuo jis tave. popierius� (p. 92).Gal todël daugelyje tekstø pasirodo toks átiki-

mas ávairiai ataidintis suvokimas: �jei yra ðviesme-èiai / gali bûti ir tamsmeèiai� (p. 86). Tiesa, pastarø-jø �100du� rasime þymiai daugiau, lyg subjektastûnotø savitoje cameroje obscuroje, o kiekvienasðvystelëjimas kviestø perþengti á kità �kambará�. Po-ezijoje daþnai pasitelkiant tekanèio atvaizdo meta-forà imamos ardyti abejonæ kelianèios esamos struk-tûros, nuolat kuriamos naujos, iðvirðinës. Realybëeilëraðèiuose virsta �nevabûtimi�, daiktai � jos þen-klais, liudijanèiais, kad tikriau � tai, kas gali rastis(�tik iðtiesk delnà / ir ið jo pakils raiteliai ant kà tik /iðmaudytø þirgø matysi ðimto li / kelià delne busmergina�; p. 26). Taip petrarciðkas ilgesio, vizijossiekinys blanksta, o siurrealumas K. Navako poezi-joje tampa bûdu suprasti susiskaldþiusá pasaulá.Kas lieka? Tegu atsako skaitytojas, nes ðioje kny-

goje galima nuðèiûti dël daug ko. Gal todël, kadjoje nieko per daug lengvo ar skaidraus. Gal dël to,jog eilëraðèiuose nuolat abejojama objektyvumu,jog nesunku ne tik ryðkinti tamsëjimà ir ðviesumà,bet � paneigti, kas sakoma: �sëda dulkës kaip ir antturimø / arbatos puodeliø lygiai kaip // ant neturimønes ið tiesø neturiu / ko turëti ið tiesø nereikia. turiu�(p. 50). K. Navako poezijoje viena egzistuoja perskaldomà bei junglø kità (kaip kalba, tyla ir klausa),o rezultatas vis tiek � ðimtas vientisø tekstø, kuriaistarsi pasiliekama þmogiðka teisë klysti, bet pavyks-ta árodyti savitumà.

Neringa BUTNORIÛTË

dþiamai naivus klausimas ir neþinia, kurie keièiaásigyvenimà ir tikrovës ribas. Atsinaujinanèià dvi-lypumo, neramumo situacijà G. Dabriðius nuolatgeba atsukti á mus: �Þiûriu á þvakæ � / Kas ten de-ga? // Ugnis, / Suðildþiusi aliejø, / Sugráþta dar kar-tà sudegti. // Kà að turëèiau ðildyti, / Kad galëèiaupo deðimties metø / Dar kartà ðià þvakæ uþdegti?�(p. 36). Ir ðiluma pro teksto pakraðtëlá atsëlina. Ar-tumas eilëraðèiuose sukuriamas pasitelkiant ir pa-radoksalø palyginimà, primenantá vadinamàjà �mi-se-en-abyme� (pranc. bedugnë fikcija) � atspin-dþio priemonæ, vaizduojanèià atkartojamà objek-tà savyje it veidrodyje. Ðià situacijà poetas pertei-kia ir ironiðkame eilëraðtyje �Kaip naudotis kinið-ku daiktu�: �Pieðiny ant termoso / Kiniðkas kam-barys. / Jame � stalas, / Ant kurio tas termosas, / Oaplink stalà � daug maþø këduèiø: / Tokiu bûdubet kuris kambarys / Atokiausiame þemës kampe-lyje / Pavirsta kinø kambario / Prieðkambariu�(p. 55-56). Taèiau ne vien pateikia � ðalia egzis-tuoja individualiai suvokiamas �tolesnis kamba-rys�, lemiantis ir mûsø savivokà. Atrodytø, G. Dab-riðiaus tekstas, jei ir turi kà bendro, tai tik per mus,atspindimus. Gal todël jo poetinis principas pavei-kus, ir veikëjai nenuobodþiai kraustosi ið knygos áknygà su �keliaujanèio eþio dvasia�.Ði kûryba greièiausiai jau turi tam tikrà iðanks-

tinæ skaitytojo nuostatà (�dabriðiðka�), bet ðákartautorius �nejoja vienas�. Poezija �Upëje Jekateri-nai� skleidþiasi be nujauèiamo iðorinio drumsti-mo: �Vis ðviesiau ir ðviesiau. / O gal tik mano aky-se ðviesëja?� (p. 34). Knygà konceptualiai praple-èia meilës motyvai. Jie savaip pritinka prie sureikð-mintø poezijos atsitiktinumø, nes nepavaldus jaus-mas subjektui taip pat tiesiog ávyksta: �Pirmà va-saros dienà, / Kai nubudau � / Jau mylëjau� (p. 8).Gamtos, kurios dalis yra subjektas, tæstinumas yrair atsinaujinanèio kûrybiðkumo, nevalingo rûpini-mosi vienas kitu árodymas. Já verta atrasti.

Kæstutis Navakas �100du�: eilëraðèiai. �Vilnius: �Apostrofa�, 2013.

Nieko keisto, kai á klasikines poezijos formas per-sikrausto ðiuolaikinë sàmonë ir jas átraukia á �suo-kalbá�, tebegundantá suvokti, jog kaþkas atskambaið praeities. Pasirodo, Kæstuèiui Navakui tokios for-mos dabartyje ankðtokos. Naujoje knygoje �100du�jam svarbu kurti savà eilëraðèio stiliø � pergalvotàsoneto struktûrà, suasmeninti jos ritmikà, sudëliotipauzes ir taðkus. Á tai poetas jau ëjo anksèiau raðy-tais ir verstais tekstais, demonstruodamas iðmany-mà. Já atskleidþia ir ðákart. Iðoriðkai kalbëjimas frag-mentuojamas, sutrumpëja, netenka melodingumo,tarsi ðvelniai (nes eilëraðèiai vis tiek glotnûs) prieði-nasi tam, kas laikytina þanro susitarimo reikalu. Betliteratûra, prasmë, kanonai ir yra tokie. Juoba kadpagrindas lieka � universali vidinë soneto sàranga,tebeturinti svarbià pabaigà, tebëra prieðtaravimusjungiantis ir skiriantis darinys, kuriuos poetas sti-lingai perteikia.Á �100du� tilpo ðimtas eilëraðèiø ir du abëcëlës

tvarka pagal pirmàsias eilutes surikiuoti skyriø (liberI, liber II) turiniai, primenantys kortasariðkà alterna-

tyvà, kuria skaitytojas kvieèiamas �ðokinëti� per teks-tus. Tai bûtø antrinis galimo skaitymo bûdas (turiniaijuk knygos pabaigoje). Kita vertus, bûtø keista juosematyti chronologiðkai surikiuotà sàraðà tekstø, pava-dintø skaitmenimis. Apibendrinanti þodþio galia yrapirmenybinë, ji nustelbia skaièiø ar numanomos struk-tûros pojûtá. Toks pasirinkimas K. Navako knygoje �pasiteisinantis bei visumà atitinkantis sprendimas, at-skleidþiantis polifonijà, kuri juntama skaitant eilë-raðèiuose besimainanèius vaizdinius.Knygoje sonetus vienija ne tiek mintis (juk norisi

palikti tà �kaþkà�, primenantá amþinybës spengesá,neámintà, o reiðkinius ir figûras vadinti tiesiog �jais�,�jomis�), kiek jausmas, kilæs ið egzistencijos ir ko-munikacijos sàlygotumo. Bandymas perteikti tokiàsituacijà pagrástas ne tik K. Navako poezijai áprastaraðymo patirtimi, bet ir fotografijoje praktikuojamoiðryðkinimo, visumà persmelkianèiu ðviesos ir tam-sos dialogu. Skaitant �100du� ðios sritys atrodo susi-lieèianèios dël poezijos subjektui aktualaus, siurrea-liu virstanèio belaikiðkumo, bûdingo susidûrusiajam

www.nemunas.net . 2014m. vasario 27�kovo 5 d., Nr. 8 (902)

13Fotografija

Aktorë Jûratë OnaitytëKai prieð 40 metø fotografavau �Þydëjimà�, á di-

dþiàjà gamtos ðventæ norëjau perkelti nuostabiai gra-þià Jûratës emocijà ið spektaklio �Ivanovas�. Labainustebau, kai ji paaiðkino, kad anà iðgyvenimà tikscenoje galinti atkurti. O að primityviai galvojau, kadprofesionalus aktorius bet kur ir bet kada sugeba su-sigràþinti reikiamà nuotaikà.Liûdniausia, kad dar ir dabar tebematau tà ne-

áamþintà Jûratës þydëjimà, kuris kaþkodël taip tvir-tai ásiraðë atminties taupyklëje ir nedyla, neblunka, otoldamas graþëja...

Triveidëknyga

Romualdas RAKAUSKAS

Ið spaudai rengiamo albumo1978 m.

1997 m.1985 m.

www.nemunas.net . 2014m. vasario 27�kovo 5 d., Nr. 8 (902)

14 Tapatumo teritorijos

Istorija vienas asmenybes iðkelia ant pjedesta-lo, o kitas be gailesèio nugramzdina uþmarðtin.Toks pozicijø paskirstymas ne visada bûna objek-tyvus ir sàþiningas, uþtat amþinas ir neatðaukia-mas. Bet kartais �uþmirðtieji� netikëtai ir triukð-mingai gráþta á istorijos puslapius � paprastai taipnutinka tada, kai atrandami jø uþraðai ar laiðkai.Taip nutiko ir Stanislovui Moravskiui (1802-

1853), kurio asmenybë ilgus deðimtmeèius buvouþklota uþmarðties dulkëmis. Jo gyvenimas � lygdëlionë, keliasdeðimt metø renkama ið smulkiø de-taliø, kuriø kiekviena atveria vis kitoká asmeny-bës vaizdà. Gydytojas, memuaristas, keliautojas,etnografas, moralizuotojas, patriotas, kosmopoli-tas, mizantropas, savo idëjomis siekæs neiðklysti iðtiesos kelio, nenusiþengti moralei, iðminties sëmæ-sis ið protëviø � save vadinæs laudatum temporisacti (liet. senøjø laikø garbintojas) ir ðá vardà sten-gæsis pateisinti iki gyvenimo pabaigos. Ne veltuilaiðke poetui Adomui Mickevièiui (1798-1855) fi-lomatas, Vilniaus universiteto rektoriaus sûnus beibûsimas Lietuvos Metrikos Senate metrikantasPranciðkus Malevskis (1800-1870) St. Moravskápavadino �auksiniu berniuku� (zloty chlopiec),teigdamas, kad jo kalba privertë klausytojus ið-spausti ne vienà aðarà.Á istorijà jis sugráþo tuomet, kai Krokuvos Jo-

gailaièiø universiteto profesorius Hendrikas Mos-cickis bei botanikas ir literatas, Varðuvos, o vë-liau Lodzës universiteto profesorius Adamas Èart-kovskis 1924-1929 m. iðspausdino St. Moravskioraðtus � Vilniaus, Sankt Peterburgo bei provinci-jos atsiminimus. Ðiø leidiniø prieduose jie publi-kavo ir kai kuriuos kitus jo veikalø fragmentus,taip suteikdami galimybæ artimiau paþinti ðià sa-vità asmenybæ. Þinoma, gaila, kad sudarytojai,rengdami atsiminimus spaudai, leido sau bûti sub-jektyviems ir jiems atrodþiusias nenaudingas arneádomias vietas paprasèiausiai iðbraukë. Per Var-ðuvos gaisrà Krasickiø bibliotekoje saugoti ran-kraðèiai sudegë, taigi prisiliesti prie autentiðkøtekstø, atrodytø, jau negalime. Taèiau paaiðkëjo,kad jie nebuvo vieninteliai! Nemaþai dokumen-tø, atrastø ir dar skendinèiø kaþkur apdulkëjusiøarchyvø lentynose, esama Lietuvos bibliotekose,ir dr. Redos Griðkaitës dëka jie atbunda naujamgyvenimui.Kai kuriems lietuviø skaitytojams St. Morav-

skis paþástamas ið memuarø �Keleri mano jaunys-tës metai Vilniuje. Atsiskyrëlio atsiminimai (1818-1823)�, kuriuose iðsamiai apraðëXIX a. pr. Vilniauskultûriná bei visuomeniná gyvenimà, negailëdamaskandaus ir kritiðko þodþio þymioms to meto perso-noms. Ðtai apie garsøjá kunigaikðtá Platonà Zubo-và (1767-1822), paskutinájá Rusijos imperatorës Je-katerinos II favorità, valdþiusá ne vienà Lietuvos

dvarà bei vedusá lietuviø graþuolæ Teklæ Valenti-novièiûtæ-Zubovienæ (vëliau Ðuvalovà; 1805-1872), autorius raðo taip: �Tuomet, kai að su juosusipaþinau, buvo dar tvirtas, nors ir nebejaunasvyras, truputá didesnio nei vidutinis ûgio, juodais,kiek þilstelëjusiais plaukais, tamsaus gymio, ne tikkad negraþus, bet ir nelabai malonaus, neiðraiðkin-go, raupais kiek iðmarginto veido. Jo akys buvojuodos, graþios, bet jø þvilgsnis toks, kokio nie-kuomet daugiau neteko sutikti. Atrodë, kad jissminga tiesiai á tavo sielos gelmes, kad, nepaisy-damas tavo valios, ten ásiskverbia, ásibrauna. Tasmagnetinis poveikis buvo toks stiprus, kad ir nu-gara á já stovëdamas visu kûnu jausdavai, jog jistave stebi! Tose akyse susikoncentravo visa jo ypa-

tinga fizionomija. (...) Niekuomet nebûtum patikë-jæs, jog tai tas pats garsus, bet ir baisus þmogus,buvæs didþiosios monarchës favoritas, sukrëtæsRusijà, pakëlæs áþûlià ir nusikalstamà rankà prieðgalybe ir jëga spindinèià karûnà!� (P. Zubovas1801 m. kartu su karininkais nuþudë imperatoriøPavlà I � pasmaugë jo paties perpetine juosta �M. V.)Nepaisant to, St. Moravskis kunigaikðtá laikë ganamaloniu þmogumi, galantiðku ir nepasipûtusiu, tie-sa, su tam tikromis iðimtimis: �Sodindavo tave gretasavæs ir noriai kalbindavo sklandþia lenkø kalba.

Tuomet já bûtum galëjæs palaikyti daugiø daugiau-sia kokiu nors þemaièiø bajoru. Bet tik ðmëstelda-vo prie durø kad ir aukðèiausio rango rusø genero-las ar valdininkas: jis prievarta tave sulaikydavogreta savæs ant sofos ir staiga taip pasipûsdavo,pasiðiauðdavo, apsiblausdavo, jog tas þmogus nuodurø nedrásdavo në þingsnio þengti ir drebanèiubalsu atsakinëdavo á jo klausimus. Jo taisyklë bu-vo paprasta: su þemesniu, ypaè su lenku, bûk kaipbrolis su broliu (...) arba su aukðtesniu uþ save �riesk nosá, kiek sugebi.� Ir tai tik viena ið daugybësistorijø apie to meto personalijas.Ðiuos memuarus galime naudoti ne tik kaip is-

toriná dokumentà, bet ir kaip gidà po Vilniaus se-namiestá. Autorius apraðo konkreèias vietoves, na-mus, kuriose jam teko lankytis. Daugelis jø iki ðiødienø maþai tepakitæ.Kita svarbi jo palikimo dalis � medicininiai vei-

kalai. Ið ðaltiniø þinoma, kad St. Moravskis Vil-niaus universitete studijavo medicinà, o jo diserta-cijà �Diabetis Melliti cum epicrisi� (1823) puikiaiávertino Vilniaus universiteto Medicinos fakulte-to Patologijos katedros vedëjas Jozefas Frankas(1771-1842), kurio tyrimais jis rëmësi savo dar-be. Iðvykæs á Sankt Peterburgà uþ pastangas ko-voje su cholera St. Moravskis apdovanotas tre-èiojo laipsnio Ðv. Anos ordinu. 1838 m., jau atsi-statydinæs ið valstybinës tarnybos, gavo ketvirto-jo laipsnio Ðv. Vladimiro ordinà. Gráþæs á tëvynægydë dvaro valstieèius. Be keliø straipsniø, publi-kuotø jam dar esant gyvam, Sankt Peterburgo þur-naluose spausdinti tekstai apie poþeminius Rusi-jos sostinës vandenis ir jø gydomàjà reikðmæ, tuo-met ypaè iðpopuliarëjusio magnetizmo kritika. Beto, jo asmenybë atsiskleidþia ir tokiuose monumen-taliuose veikaluose kaip �Moterø fizionomika�.Beje, su Kaunu St. Moravská taip pat ðis tas

siejo. Èia jis lankë Apskrities mokyklà (dabar Jë-zuitø gimnazija), Kaune gyveno ir jo pamotë Juo-zapa Chrapovicka (motina Mariana Semaðkaitësu vyru Apolinaru Moravskiu iðsiskyrë sûnui daresant maþameèiui), kuri Vilniaus �kaip piktosdvasios vengusi�, todël èia St. Moravskis ðventëir 1840 m. Kalëdas. Savo atsiminimuose apraðëKaune vykusios filomatø bylos detales, ðá miestàminëjo ir kituose tekstuose, daþnai jame apsilan-kydavo. O gamtininko Tado Ivanausko zoologi-jos muziejuje buvo saugoma dalis jo gausios ið-kamðø kolekcijos.Garsiajame Filomatø korespondencijos archy-

ve aptinkami du trumpi St. Moravskio laiðkai (norsjo pavardë daþnai minima filomatø susiraðinëjime).Tai vienintelës jo þinutës per visus penkis tomus,1913 m. iðleistus Krokuvoje. Nors ði medþiaga në-ra istoriðkai itin vertinga, ji visgi leidþia mums su-sipaþinti su autoriaus bendravimo stiliumi bei po-

Marius VYÐNIAUSKAS

�Auksinis berniukas�Stanislovas MoravskisKeletas puslapiø ið filomatø archyvo

Stanislovas Moravskis. Litografija.

Johann Lebrecht Eggink. Platono Zubovoportretas. Gatèino rûmø muziejus, Rusija.

www.nemunas.net . 2014m. vasario 27�kovo 5 d., Nr. 8 (902)

15Tapatumo teritorijosþiûriu á tam tikrus politinius reiðkinius. Abu laið-kai adresuoti draugams filomatams: Anuprui Pet-raðkevièiui (1793-1863) ir Tomui Zanui (1796-1855).A. Petraðkevièius, amþininkø teigimu, buvo tik-

ras linksmuolis. Rizikuodamas gyvybe jis slëpë fi-lomatø archyvà (dalis sudeginta), o kartu ir ðiosdraugijos laiðkus. Valdþia já kaltino bandymu da-lyvauti 1830-1831 m. sukilime, uþ tai buvo nu-teistas mirties bausme, bet 1832 m. ji pakeistatremtimi á Sibirà. Ilgus metus praleidæs Tobolske,1860 m. jis gráþo á Lietuvà. Trumpas, vos keliøsakiniø laiðkelis datuotas 1820 m. lapkrièio 21 d.(naujuoju stiliumi gruodþio 3 d.), raðytas sekma-diená Vilniuje.

Gerasai Petraða!Su dþiugesiu vikriai èiumpu ðá laiðkà, kurá, sau

leidus, raðai man. Bet kà raðyti, kai kiti visko pri-raðë? Ergo (liet. Dël to �M. V.) visà ataskaità bai-giu tuo, kad labai sergu, o tau, mielas Petraða,linkiu daug sveikatos.Deja, rinkinyje nëra A. Petraðkevièiaus laiðko,

iniciavusio ðá þaismingà St. Moravskio atsakymà,tad kontekstà áspëti sunku.Antrasis laiðkas daug iðkalbingesnis. Jis skirtas

tikrai XIX a. legendai � �archispindulingajam�, ar-ba tiesiog �arcy�, filomatui Tomui Zanui. Þinoma,kad studijuodamas Vilniaus universitete jis ástei-gë Spindulingøjø draugijà, vëliau reorganizuotà áFilaretø draugijà. Jo pavardë aptinkama ir Vilniausmasonø loþës �Sokrato mokykla� nariø sàraðe, priekurios priraðytos pareigybës � mokytojas (anotSt. Moravskio, �mokë turtingesnius, bet uþ savejaunesnius studentus�). Be visø ðiø nuopelnø, jisdar turëjo pozicijà Ðubravcø (Nenaudëliø) draugi-joje, kuri garsëjo ironiðkais straipsniais leidþiama-me laikraðtyje �Wiadomosci Brukowe� (�Grindi-nio þinios�). St. Moravskis apie draugà raðo: �Ið jo

iðvaizdos dvelkë angeliðka ramybë, angeliðkas pa-kantumas ir ðaltakraujiðkumas. Ðvelnaus, saldaustemperamento. Neþinau, ar tas þmogus nors kartàgyvenime buvo tikrai supykæs.�T. Zano likimas filomatø apkaltos proceso me-

tu bene dramatiðkiausias. Nenorëdamas ápainiotibièiuliø, jis visà kaltæ prisiëmë sau. Altruistiðki,kilnûs filomatø tarpusavio ryðiai jauèiami ir skai-tant St. Moravskio atsiminimus, kuriuose autoriusiðgyvena vidinæ kovà: tikëtina, dël to, kad draugairusø policijai apie já pateikdavo klaidingas þiniasir ðitaip apsaugojo nuo tremties. Valdþia T. Zanànuteisë kalëti Orenburgo tvirtovëje, tad ir tolesnisjo gyvenimas prabëgo tremtyje.Minëtasis laiðkas raðytas tais paèiais metais, rug-

pjûèio 23 d. (n. s. rugsëjo 4 d.), Ustronëje (dab. Jun-deliðkiø kaimas, Birðtono seniûnija), kur iki ðiolstovi jaukus St. Moravskio dvarelis.Mielas Tomai!Dar neþinau, kada aplinkybës leis tave iðvysti

ir apkabinti. Galbût rugsëjo 15-àjà, o gal Spalio1-àjà bûsiu Lietuvos apylinkëse. Pasivëlinti á sesi-jà1 tuomet dël kaltës nedera. Vyriausybës priespau-da mûsø ðalyje perþengia ribas. Pilietis ir valstie-tis lygiai taip pat nekenèia jos, nes toji priespau-da ágriso jiems iki aukðèiausio laipsnio, tuo bran-dindama kerðto troðkimà. Labai ádomus dabarti-nis Varðuvos seimas. �Baltasis erelis�2, tas neákai-nojamas laikraðtis, reiðkia simpatijas tiems, kuriedar nepatyrë prieðiðko smurto, kaip preteksto pri-dengti konstitucijai, kaip laimingieji Ispanija irNeapolis, ir kodël gi. Daugelio pilieèiø balsai drà-siai kreipiasi á tautos atstovus primindami jiemsdabartiná Karalystës ir jos gyventojø stová, ir kadðitaip prasibrautø prie zuikio (zajàca) vyriausy-bës ðturvalo, pakeisdami já kilnesniu þvërimi... Taipstiprus ir malonus periodinis leidinys tikriausiaibus uþdraustas; taèiau, kol tai ávyks, patariu jáuþsiprenumeruoti, kadangi tai gali bûti kiekvie-nos bibliotekos pasididþiavimas ir kiekvieno moks-lo vadovas. Tu tiesiog, mielas Tomai, smulkiai ap-raðyk ir atneðk likusià ataskaità iki kito mûsø susi-tikimo. O taip pat bûk visada tikras, kad niekasnegali man pakeisti tavo pagarbos ir draugystës,kurias dël savæs visada laikau.Tavo draugas.Malevskiui, Petraðkevièiui, tavo broliui (Igno-

tui � M. V.), ponui iþdininkui ilgai et quod excur-rit (liet. ir dar � M. V.) nuoðirdþiai lenkiuosi.

Kas gi tas �zuikis�, kurá norëta nustumti nuovyriausybës ðturvalo? Tai neabejotinai generolasJuozapas Zajonèekas (1756-1826), pirmasis Len-

kijos Kongreso karalystës valdytojas (1815-1826).Tuo laikotarpiu karalystës politikoje vyravo vigøliberalizmas, taèiau ekonomika buvo korumpuo-ta. Ið tiesø J. Zajonèekas buvo viena kontroversið-kiausiø asmenybiø politinëje arenoje. Savo karje-rà pradëjo kaip jakobinas Tado Kosciuðkos ðtabe,o uþbaigë kaip caro vietininkas Varðuvoje. Dël tojis neretai lyginamas su Jozefu Pilsudskiu � pasta-rojo kritikai teigë, kad Lenkijos marðalas �yra ja-kobinas, virtæs ðovinistu�, nes paëmæs valdþià uþ-mirðo visus idealus, kuriuos puoselëjo bûdamasopozicijoje. Tad ir ið tokio þmogaus kaip J. Zajon-èekas vargiai buvo galima tikëtis Rusijos patval-dystës garanto Lenkijoje.XIX a. 3 deðimtmetyje opozicija pradëjo vieny-

tis dviem frontais. Seime ji susibûrë apie broliusNemojovskius � Vincentà (1784-1834) ir Bona-ventûrà (1787-1835), kuriø vadovaujama �Kaliðogrupë� laikësi nuomonës, kad svarbiausia ástaty-mø leidëjø privilegija � reguliuoti vyriausybës po-litikà. Per antràjá seimo susirinkimà (1820 m., apiejá kalbama laiðke) caras sunkiai nuslëpë nuostabà,kai pasiprieðinimo sulaukë ástatymas, kuriuo ke-tinta iðplësti generalinio prokuroro teises. Dël ðiokonflikto Nemojovskiø mandatai anuliuoti, o sei-mas paleistas (suðauktas 1825 m.). Anot istorikoNormano Davieso, tai buvo pirmas akivaizdus þen-klas, jog pagiriamasis þodis konstitucijai, nors iriðtartas tariamai liberalaus caro lûpomis, neturëtøbûti suprastas tiesiogiai. Lietuvos studentija ádë-miai sekë ávykius Lenkijoje, laukdama, kur pasi-suks valstybës laivas.Visai kitoks St. Moravskio portretas atsisklei-

dþia gráþus ið Sankt Peterburgo á Lietuvà. Gimtinë-je jis pamaþu virto mizantropu, juokais cituodavoOvidijø: Barbarus hic ego sum, quia non intelli-gor illis (liet. èia esu svetimas, nes niekas manæsnesupranta). Kyla klausimas � kas privertë jaunà,imperijos sostinëje gyvenimu besidþiaugiantá vai-kinà �uþsidaryti Lietuvoje�? Kaip teigë vokieèiøfilosofas Arthuras Schopenhaueris, �þmogaus gy-venimas yra beprasmiðkas maratonas valios klyst-keliais, nuolatinës konvulsijos, nuolatinis ðokinë-jimas nuo kanèios prie nuobodulio, pasibaigiantismirtimi�. Tad gal nelaiminga meilë, politinës ap-linkybës, dvasiniai iðgyvenimai arba egzistenci-niai ieðkojimai galëjo priversti St. Moravská atsi-þadëti ankstesnio gyvenimo?Kaip pats mini savo uþraðuose, á gimtàjà Ustro-

næ jis gráþo priverstas skaudþios netekties. �Taigi1838 metais, po penkiolikos klajoniø pasaulyjemetø, keliavau á savo paties sodybà. Mane èia ve-dë liûdnas ir skausmingas ávykis. Mane èia atvedëmirtis mano tëvo � paties garbingiausio, paties do-riausio pasaulyje þmogaus...� Mintis �uþsidarytikaime� po A. Moravskio mirties sûnui kilo ne iðkarto. Jo laiðkuose á Sankt Peterburgà, adresuotuo-se geriausio draugo P. Malevskio ðeimynai, gali-me áþvelgti, kad jø autorius provincijoje pasigen-da intelektualumo. 1845-1846 m. jis paskutiná kartàiðvyko á Varðuvà, kur tarsi galutinai atsisveikinosu senais bièiuliais, o gráþæs, anot R. Griðkaitës,aiðkiai suvokë, kad ið Ustronës, tos savanoriðkostremties vietos, jau niekuomet neiðtrûks. Galimanumanyti, jog viena tokio sprendimo prieþasèiø �tironiðko tëvo valios vykdymas (apie tai raðo laið-ke draugei: �Ranka, kurios geleþinis svoris prispau-dë ir sunaikino mano jaunystæ, atguldama á karstà,manyje paliko pëdsakà, kuris lydës visà gyveni-mà�) bei rûpinimasis senyva pamote. Bet ta �prie-volë� laikui bëgant iðmokë St. Moravská sëslumoir pastovumo: �Pamaþu, nepaisant nuolatiniø rû-pesèiø, ásiþiebia ir tikra, prasminga meilë ðiai þe-mei.� Ðeimà èia jam atstojo valstieèiai, kuriais ne-paliaujamai rûpinosi iki mirties.

Nukelta á 16 p.

1 Draugø bûrelis.2 �Orzel Bialy� (�Baltasis erelis�) � leidinys, ëjæs

Varðuvoje 1819-1820 m.

Filomatas Anupras Petraðkevièius.

Tomas Zanas. Autorius neþinomas. Literatûrosmuziejus, Varðuva, Lenkija.

www.nemunas.net . 2014m. vasario 27�kovo 5 d., Nr. 8 (902)

16 Tapatumo teritorijos

�Auksinisberniukas�StanislovasMoravskis

Atkelta ið 15 p.

Taèiau kodël apsistota bûtent ten, periferijo-je? Kodël ne Vilniuje ar Varðuvoje? Viena ver-tus, St. Moravskio jaunystës laikø aplinkos se-niai nebebuvo � jà iðsklaidë filomatø procesas,sukilimas ir kitos negandos. Bodëjimàsi tuome-tinës visuomenës morale, vertybiø nuosmukiu irsusvetimëjimu jis aiðkiai iðsako ir savo raðtuose,lygindamas esamas bei praëjusias dienas: �Jei-gu vertini materijà, turëtum bûti aklas, kad ly-gintumei praëjusá amþiø su mûsø XIX ðimtmeèioviduriu. Taèiau jeigu aukðèiau visko iðkeli dva-sià, raudonuodamas turi sutikti, kad dabar þmo-nës yra blogesni nei anksèiau ir, nors vilki ðva-resniais drabuþiais, viduje turi daugiau neðvaru-mø ir puvësiø. (...) Patriotizmas, religija, garbë,nepaprasta meilës idëja, nirtulys ir karðtas pasi-piktinimas dël piktnaudþiavimo, aistringas troð-kimas ginti þmogaus teises � toji jëga, kuri varëá prieká ankstesnius amþius. Ðiandien pagrindi-në ðio judëjimo spyruoklë yra taurusis metalas.Ðiandien didþiausia dorybë � iðplëðti já ið artimorankø. O jei ðiame neðvariame tiglyje, kuris yravadinamas civilizuotu pasauliu, áþvelgsi nors ðe-ðëlá nematerialaus jausmo, tai tebus tik dykinë-tojo ir niekðo pavyduliavimas kiekvienam, ku-ris per savo taupumà ir darbà iðsaugojo sau irsavo vaikams kàsná duonos! Tai bus nemokðos

ir asilo pavydas þmogui, kuris apsiðvietë per tik-rà savo darbà!� Skaitant ðias eilutes galima su-prasti, kodël St. Moravskis vadinamas �morali-nio pasaulio riteriu�.Atsiribojimui átakos turëjo ir jaunystëje iðgy-

venta nelaiminga meilë Marijai Zakðevskytei-Miulerienei, aukðtesniojo rango kanceliarijos ka-rininko Ksavero Miulerio þmonai. Ðirdgëla dëlðios moters St. Moravskio neapleido ir po ket-virèio amþiaus: �Turiu papasakoti apie vienin-telæ savo gyvenime tikrà ir aistringà meilæ. Visikiti jausmai, kuriuos anksèiau buvau iðgyvenæs,palyginti su ðiuo tebuvo tik ðeðëlis, tik sapnas,nors ir buvo, kaip sakoma, daugiau ar maþiauðildantys, ir prisimenu juos saldþiai, su dëkin-gumu. Bet ðioji vienintelë sunaikino mano ðir-dyje viskà, kas tik buvo tyra, nekalta, pavertëanglimi ir pelenais.� St. Moravská su Marija su-vedë jos sesers vyras, Stanislovas Miuleris, pa-praðæs draugo pagelbëti susirgusiems giminai-tës vaikams. St. Moravskis apraðo pirmàjá jud-viejø susitikimà. �Mano ðirdis dauþësi kaip kû-jis; baiminausi jau ið anksto neapsijuokti, iðrau-dau kaip studentas. Mano vargðas veidas visuo-met mane iðduodavo � jame atsispindëdavo vi-sa, kas dëdavosi ðirdyje. (...) Laimei, (...) vos áþen-giau, toji moteris kaipmat mane iðvadavo nuonerimo � pati paraudo kaip kinø roþë. Vos pama-tæs toká ryðkø jos veido raudoná, að iðblyðkau ir

Stanislovo Moravskio tëvas Apolinaras Moravskis ir motina MarianaSemaðkaitë, kurios giminei ir priklausë Ustronë � ji ðá dvarà atsineðë

kaip kraitá, taèiau po skyrybø jis liko Moravskiams.

pasijutau tvirtesnis.� Memuaruose pateikti iðsa-mûs Marijos charakterio, iðvaizdos apraðymai, oautorius vaizdingai apibûdina meilæ, kuri giliaisujaudino ðirdá. Manydamas, kad vyresnioji Ma-rijos sesuo Elþbieta pritaria jødviejø ryðiams, jisnieko neátardamas prisipaþino jai apie savo jaus-mus. Taèiau paaiðkëjo, kad ðioji visà laikà ma-në, kad jis ásimylëjæs bûtent jà: �Bet kai pasa-kiau, jog tos mano aistringos, mirtinos meilësobjektas yra jos sesuo, tos moters veidà iðkreipëkonvulsijos. Tas veidas pasidarë baisus, tikraibaisus.� Kaip raðoma toliau, Elþbieta ðiurkðèiaipasiðaipë, áþeista tokio jo pasirinkimo, ir, vosðiam iðëjus, viskà iðdavë seseriai. �Nuo tos die-nos ponia Elþbieta Miulerienë per visus dvide-ðimt penkerius metus (iki ðiol) niekuomet në aki-mirkà negalëjo uþmirðti neapykantos nekaltai sa-vo seseriai ir nuolatos, visiðkai nepagrástai, ávai-riais pretekstais (...) jà atgaivindavo. (...) Kerðijotiek, kiek tik sugebëjo, kerðijo slapta.�Sàmoningà askezæ galëjo lemti ir filosofiniai

ieðkojimai.Neþinia, ar St.Moravskis skaitëA. Scho-penhauerio knygas (galbût jø bûta dvaro biblio-tekoje), taèiau viena filosofo iðsakyta mintis pa-grástø mizantripiðko gyvenimo bûdo pasirinki-mà: �Vienatvës pomëgis nëra pirminis reiðkinys,jis atsiranda kaupiantis patirèiai ir didëjant su-pratimui. (...) Suaugusiam þmogui tai nieko ne-reiðkia: vienas jis gali bûti ilgai, ir juo ilgiau,juo daugiau metø yra nugyvenæs. (...) Bet vis dël-to polinkis á uþdarumà ir vienatvæ visuomet di-desnis, juo þmogus intelektualesnis.� St. Morav-skis atsiskyrëlio dalià pasirinko iðties brandþia-me amþiuje, tarsi vadovaudamasis filosofo min-timi. Argumentus jis iðdëstë laiðke Elenai Ma-levskai: �Kodël að vengiu þmoniø � nors juosmyliu, bet myliu ið tolo. Patikëk manimi, Tams-ta, kad tas, kuris deðimt metø galëjo iðbûti vie-nas su savimi be jokiø ryðiø su þmoniø visuome-ne, ne tik neturi blogos ðirdies ir nieko bloganemano, bet gali ir turi skirtis nuo daugybës þmo-niø labai daugeliu aspektø. Tokiø pavyzdþiø në-ra daug pasaulyje. Taèiau niekas ið jûsø nenorito pripaþinti ir suvokti. Að per visà savo gyveni-mà nepatyriau neapykantos jausmo ir tikriausiaijo nebepatirsiu, nes dabar ir amþius, ir moralinëskanèios manyje dar labiau iðtobulino jausmus,kurie ir didþiausio prieðo neverèia nekæsti.�Suðlubavus sveikatai �Ustronës atsiskyrëlis� uþ-

sisklendë dar labiau. Vienintelë jo draugija buvokeli dvaro tarnai ir uþraðai, dël kuriø jo vardas gráþoá Lietuvos istorijos puslapius. Painø ir sudëtingà St.Moravskio gyvenimo kelià iliustruoja taikli XVII a.ispanø poeto Pedro Calderón de la Barca eilutë: �Jukdidþiausia þmogaus kaltë yra ta, kad jis gimë.�

Dvarininkø gyvenamasis namas. Dabar vasaromis èia vykstaSt. Moravskio literatûriniai skaitymai, o prieðais já þydi

jurginai, kuriuos, teigiama, pirmàkart á Lietuvà atgabenopats St. Moravskis.

Ustronës (Jundeliðkiø) dvaras 1849 m.Pieðta paties savininko StanislovoMoravskio. Ið St. Moravskio �Ið

visur po truputá. Nuo Merkinës ikiKauno. Atsiskyrëlio gavenda�, I t.

www.nemunas.net . 2014m. vasario 27�kovo 5 d., Nr. 8 (902)

17Tapatumo teritorijos

Apie Kauno Ðv. Jurgio Kankinio baþnyèià irbernardinø vienuolynà

Kauno Ðv. Jurgio Kankinio baþnyèia ir bernar-dinø vienuolynas � unikalus mûro pastatø kom-pleksas, stûksantis Nemuno ir Nëries santakoje, ku-rio pradþiø pradþia pirmiausia sietina su ðv. Pran-ciðkaus Maþesniaisiais broliais observantais (ber-nardinais), á Kaunà pakviestais Lietuvos didþiojokunigaikðèio Kazimiero Jogailaièio rûpesèiu1468 m. Ðiek tiek vëliau, 1471 m., Lietuvos Di-dþiosios Kunigaikðtystës rûmø marðalka ir Gardi-no seniûnas Stanislovas (Stanko) Sendzivojevièiuspranciðkonams observantams padovanojo þemiø,tiksliau, nuosavà dvarà, taip prisidëdamas prie ðiøvienuoliø ásikurdinimo Kaune.Taèiau jei mëgindami nustatyti konkretesnæ

Ðv. Jurgio Kankinio baþnyèios ir vienuolyno �pir-mojo pamatinio akmens paklojimo� datà sumany-tumëme panarðyti po internetinæ erdvæ, rastume,jog ðio vieno ið seniausiø bei didþiausiø minëtojolaikotarpio paminklø Lietuvoje sienos pradëjo kiltinebûtinai 1468 ar 1471 m., bet gal ir ðiek tiek vë-liau, t. y. apie 1492-uosius, o statybos baigtos 1502ar 1504 m., o kai kuriø istorikø teigimu � 1512-1513 m.Kad ir kaip ten bûtø, aiðku

viena: Kauno Ðv. Jurgio Kan-kinio baþnyèios ir vienuolynostatiniø kompleksas � mûsø vë-lyvosios gotikos aukso fondas.Lietuvos architektûroje, anotprof. Laimos Ðinkûnaitës, tërapenki tokie vëlyvosios gotikospaminklai, ir visus juos, kaipspëjama, pastatë Gdanskomeistras Mykolas Enkingeris1.Visi ðio ansamblio pastatai

saviti ir ádomûs. Taèiau Ðv. Jur-gio Kankinio baþnyèia � koneiðraiðkingiausias ansamblio sta-tinys. Jo pagrindinis tûris � tri-jø navø, penkiø travëjø baþny-èios halë (36,5 m ilgio, 25 mploèio, iki 20 m aukðèio). Baþ-nyèia iðsiskiria ir didumu. Pa-stato sienos áspûdingo storio �1,40 m, o dar paremtos masy-viais kontraforsais. Bûtent dëlto ir susidaro rûstaus, niûrausgynybinio pastato áspûdis, ku-rá tarsi sustiprina aplinkiniai

statiniai � ðalia istorinë Kauno piliavietë ir XIV-XV a. sandûrà menanti Rotuðës aikðtë.Detaliø panaudojimo, jø kiekio poþiûriu, tai gana

santûri, asketiðka architektûra. Atkreipkime dëmesá,kad visa ansamblio statiniø fasadø kompozicija pasi-þymi didelëmis plokðtumomis � giliose niðose pasi-slëpusiais aukðtais langais, stambiais kontraforsais irkitais masyviais architektûriniais elementais, ðviesosbei ðeðëliø þaismu. Tai juos sieja su kitu reikðminguLietuvos gotikinës sakralinës architektûros pamin-klu � Vilniaus Bernardinø ansambliu.

Pastarøjømetø tvarkybos darbai

Pradedant kalbëti apie ðio architektûros pamin-klo nûdienes aktualijas, pirmiausia derëtø prisimintifaktà, kad 2009-aisiais statinius valdanèiø vienuoliøinteresams atstovaujanti VðÁ �Domus Pacis� pasiraðësutartá su statybø bendrove UAB �Mitnija�, o KaunoÐv. Jurgio Kankinio baþnyèios bei bernardinø vie-nuolyno pastatø komplekso tvarkybai ið Europos Sà-jungos struktûriniø fondø ir valstybës biudþeto buvoskirta aðtuoni milijonai litø. Dël ðios finansinës in-jekcijos, pirma, buvo tæsiami jau anksèiau vykdyti ir,antra, pradëti nauji ðio kultûros paveldo objekto re-

konstravimo ir konservavimo-restauravimo darbai.Kaip tik tada sutvarkytos apgailëtinos bûklës baþny-èios stogø konstrukcijos bei dangos, ástiklinti langaietc. Po daugelio abejingumo ir neprieþiûros metø lie-tus ir vëjas nebeniokojo pastato sienø ir vidaus erd-ves puoðianèiø vertingø polichromijø2.Taigi galime dþiaugtis, kad Ðv. Jurgio Kankinio

baþnyèios ir bernardinø vienuolyno ansamblis pa-tenka á tø kultûros paveldo objektø sàraðà, kurie yrasulaukæ deramo rûpinimosi ir nemaþos finansinësparamos. Antra vertus, reikia paminëti ir faktà, jogUAB �Mitnija� iki 2009-øjø praktinës patirties pa-veldo objektø tvarkybos ar restauravimo darbø srityjeneturëjo. Matyt, bûtent dël to sienø tapyba Ðv. JurgioKankinio baþnyèioje iki ðiol nerestauruota: nei patsnepastebëjau, nei ið kitø su paveldo reikalais vie-naip ar kitaip susijusiøjø nesu girdëjæs, kad tokiopobûdþio tvarkybos darbai èia bûtø vykæ. Reikëtøpaminëti, kad dar 1984-1985 m. bernardinø vienuo-lyne atliktos pirmo ir antro aukðtø patalpø polichro-mijos þvalgybinës paieðkos. Jø metu daugelyje vietøaptikta sienø tapyba, kuri iðsiskiria tuo, jog yra atlik-ta net keliais etapais. Be to, 1995-1997 m. tyrinëta,atidengta bei konservuota-restauruota antro aukðtogvardijonø celës tapyba.3

Nukelta á 18 p.

1 Prof. Laima Ðinkûnaitë. Ðv. Jurgiobaþnyèia � ástabus vëlyvosios gotikospaminklas: http://www.bernardinai.lt/straipsnis/2013-06-17-prof-laima-sin-kunaite-sv-jurgio-baznycia-istabus-ve-lyvosios-gotikos-paminklas/102616.

2 Apie apgailëtinà Ðv. Jurgio Kanki-nio baþnyèios bûklæ raðiau dar 2008 m.,tiesa, tada labiau koncentravausi á drëg-mës kamuojamo Paþaislio kamalduliøvienuolyno tvarkybos problematikà.(Kuðlys, G. Apie griûvanèià Paþaisliovienuolyno architektûros ansambliotvorà ir drëgmës problemà // Kauno is-torijos metraðtis. T. 9. Kaunas, 2008,p. 260.)

3 Bernardinø vienuolynas. Kaunas,Papilio g. 9. 1995-1997 m. Sieninëstapybos ant grunto atidengimas, kon-servavimas, restauravimas. Doku-mentas ið autoriaus asmeninio archy-vo, uþ kurá esu dëkingas sienø tapy-bos restauruotojai ir tyrinëtojai Gra-þinai Samuolytei.

Gintaras KUÐLYS

Nacionaliniaigotikiniopaveldorestauravimoypatumai

Kauno Ðv. Jurgio Kankinio baþnyèios eksterjero fragmentas. 2007 m.

Kauno Ðv. Jurgio Kankinio baþnyèios sienø tapyba, XVIII amþius. 2005 m.

www.nemunas.net . 2014m. vasario 27�kovo 5 d., Nr. 8 (902)

18 Tapatumo teritorijos

Nacionaliniaigotikiniopaveldorestauravimoypatumai

Atkelta ið 17 p.

Kalbant apie freskas � prof. L. Ðinkûnaitë teigia,jog �1739 metais pamaldi ponia Kuèinskienë savolëðomis árengë Kryþiaus kelio stotis. Manau, kad josturëjo bûti jau ir anksèiau, o dabar baþnyèioje esan-tys dideli paveikslai yra M. Andriolio tapyba. Labainesinorëtø, kad ðie paveikslai, o ne senosios tapyboskûriniai atsirastø baþnyèioje. Jie nutapyti XIX a. pa-baigoje ir absoliuèiai netinka prie barokinio baþny-èios interjero. Tad pirmiausia reikëtø restauruoti se-nàsias Kryþiaus kelio stotis, esanèias baþnyèios sie-nose. Nors freskos netirtos, bet neabejoju, kad po tatapyba yra dar kita tapyba, ir bûtø daug naudingiau,jeigu broliai pranciðkonai restauruotø tas XVIII a.freskas.�4 Taigi prof. L. Ðinkûnaitë uþsimena apiedviem skirtingais laikotarpiais datuojamus kûrinius �XVIII a. freskas ir XIX a. pab. aliejinës tapybos kom-pozicijas, teigdama, kad pastarieji paveikslai grei-èiausiai yra uþdengæ baþnyèios sienø tapybà.Taèiau pats savo akimis esumatæs, kadXVIII a.freskø ðioje baþnyèioje neslepia jokie kitivëlesnio laikotarpio paveikslai. Tai, beje, pa-tvirtina ir mano atlikta fotofiksacija: nei2005 m., nei 2013 m., kai Ðv. Jurgio Kanki-nio baþnyèioje fotografavau interjerus puo-ðianèià tapybà, jokiø aliejiniø paveikslø, pa-kabintø virð minëtø polichromijø, èia nebu-vo.O ir 2005-aisiais sumanimi bendravæs vie-nuolis minëjo, kad tos aliejinës kompozici-jos nukabintos ir kaþkur saugomos, bet, regis,ne baþnyèioje, o kitose patalpose.Taèiau, pavyzdþiui, Kauno Ðv. Kryþiaus

(Karmelitø) baþnyèioje XVII a. pabaiga da-tuojamà sienø tapybà � èia iðliko 17 Kristauskanèià vaizduojanèiø freskø � iki ðiol �mas-kuoja� vëlesnio laikotarpio aliejumi tapytipaveikslai (nebent kas juos jau bûtø nuëmæs).Þinoma, taip uþdengtoms freskoms � jokiosapsaugos. Greièiau prieðingai: tinkas �nekvë-puoja�, kaupiasi kûrinius ardanti drëgmë, ran-dasi pelësis ir kitos panaðios blogybës.

Panaðumai, skirtumai ir prioritetai

Taigi apie Kauno Ðv. Jurgio Kankinio baþ-nyèios freskø tvarkybà (turint omeny laikotar-pá, kai darbus èia vykdo UAB �Mitnija�) kolkas derëtø ðnekëti tik kaip apie siekiamybæ.Akivaizdu, jog neturint reikiamø þiniø ir ágû-dþiø nevalia imtis restauruoti sienø tapybospaveikslø, juo labiau garantuoti deramà menokûriniø konservavimo-restauravimo kokybæ.Tam bûtina aukðta darbuotojø kvalifikacija,tinkamas teorinis pa(si)ruoðimas, pagaliau il-gametë praktinë patirtis kultûros paveldo ob-jektø apsaugos bei tvarkybos srityje.

Geriau ásigilinus, atsiskleidþia ir daugiau keis-tø dalykø. Prie tokiø priskirtinas faktas, kad, norsÐv. Jurgio Kankinio baþnyèios sienø tapybos pa-veikslø restauravimui neskirta në cento, ið minëtøEuropos struktûriniø fondø ir mokesèiø mokëtojøkiðenës buvo surasta lëðø ðiuolaikiniam liftui vie-nuolyno vidiniame kiemelyje árengti. Beje, panaðøárenginá prieð keletà metø norëta sumontuoti ir Vil-niaus Ðventøjø Pranciðkaus Asyþieèio, BernardinoSienieèio bei Ðv. Onos baþnyèiø ir bernardinø vie-nuolyno ansamblyje. Tiesa, dar bûta minties uþdeng-ti vidiná vienuolyno kiemelá... Taèiau sumanymasneágyvendintas: iðsiskyrë paminklosaugininkø nuo-monës, o ir þiniasklaida ëmë pernelyg domëtis �pasirodë straipsniø, TV reportaþø etc.Bet gráþkime prie sienø tapybos, tiksliau, prie

unikaliø gotikiniø freskø, vaizduojanèiø ðv. Pran-ciðkaus Asyþieèio gyvenimo scenas, kurios 2010-2011m. atidengtos bei restauruotosVilniausÐv. Pran-

ciðkaus Asyþieèio ir Ðv. Bernardino Sienieèio baþ-nyèioje. Tai vienas ryðkesniø pastarøjø metø Lietu-vos sakralinio paveldo tvarkybos pavyzdþiø. O irdarbø apimtys áspûdingos: be jau minëto restaura-vimo, 1993-1997 m. konservuota-restauruota ðiau-rës sienos tapyba, 1998-1999 m. � baþnyèios ir vie-nuolyno koridoriaus sienø tapyba, t. y. XVI a. fres-kos, vaizduojanèios vienuoliø gyvenimo scenas, ogalop, 1972-1973 ir 2003-2004 m., restauruotas fa-sado �Nukryþiuotasis�. Beje, prof. L. Ðinkûnaitë apieðiuos darbus taip pat uþsimena, kartu pasidalydamaspëlionëmis dël Kauno Ðv. Jurgio baþnyèios sienøtapybos paveikslø: �Neseniai Vilniaus Bernardinøbaþnyèioje baigtos restauruoti XVI a. freskos. Tikë-tina, kad panaði sienø tapyba puoðë ir Ðv. Jurgiobaþnyèià? Sunku pasakyti, kadangi ðios baþnyèiossienø tapyba detaliai neiðtirta, tik ásitikinta, kad jiyra.�5 Deja, þvelgdami á Kauno Ðv. Jurgio Kankiniobaþnyèios sienø tapybà, vis dar regime vien pajuo-

dusius, dël nepalankiø aplinkos sàlygø nyks-tanèius kûrinius.Taèiau Kauno ir Vilniaus ansamblius vie-

nija ne tik architektûrinis panaðumas bei ver-tinga sienø tapyba, bet ir restauravimo spren-dimø alogiðkumas. Ðtai minëtasis liftas ir ap-leistos freskos Kauno bernardinø vienuolynesukelia minèiø apie paminklo valdytojø ne-sugebëjimà pasirinkti prioritetø arba dar blo-giau � norà vienuolynà paversti á prestiþiniussveèiø namus. O Ðv. Pranciðkaus Asyþieèio irÐv.BernardinoSienieèiobaþnyèios freskø res-tauravime galima áþvelgti daug autento �tai-symo�, dailinimo, kûriniai, regis, buvo ne tiekkonservuojami, kiek retuðuojami, nuklysta sti-listinio restauravimo link...Þvelgiant á ðià paralelæ kyla svarbus ðiuo-

laikinio paminklosauginio diskurso klausi-mas: kas tvarkant paveldà yra didesnë blogy-bë: kai restauratorius leidþia sau pasitelkti pa-èius aktyviausius (net ir invazinius) darbome-todus, ar kai apskritai nieko nesiimama?Oponuoti kone oficiozinæ formà ágavusiai

nuomoniø bangai, þinia, sudëtinga � termi-nas �kultûrinis turizmas� sureikðminamas nevietoje ir ne laiku, o kritiðkesnio màstymostoka ir pataikûniðkumas, lydimi atvirø liaup-siø, trukdo matyti daiktus tokius, kokie jie iðtiesø yra. Taèiau turëtume siekti, jog tvarkantmûsø paveldà á pirmà vietà bûtø iðkeliamapagarba paminklo autentiðkumui, t. y. kad ða-lies kultûros paveldo objektai bûtø deramaisaugomi, tausojami ir priþiûrimi.

Autoriaus nuotraukos

4 Prof. Laima Ðinkûnaitë. Ðv. Jurgio baþny-èia � ástabus vëlyvosios gotikos paminklas.

5 Ten pat.

Vilniaus Ðv. Pranciðkaus Asyþieèio ir Ðv. Bernardino Sienieèio baþnyèia, gotikinësienø tapyba (fragmentas), vaizdas po konservavimo-restauravimo darbø.

Modernus liftas, árengtas Kauno Ðv. Jurgio Kankinio baþny-èios ir bernardinø vienuolyno ansamblyje (vienuolyno vidi-

niame kiemelyje). 2013 m.

www.nemunas.net . 2014m. vasario 27�kovo 5 d., Nr. 8 (902)

19Muzika

� Kas lëmë, kad pirmàsyk Kauno muzikiniameteatre pasirinkote statyti ðá vienà naujausiø F. Wild-horno miuziklø?� Atsitiktinumø virtinë. Vienà ðviesià dienà þmo-

na (aktorë Viktorija Streièa � A. R.) pasiûlë paklausy-ti �Grafo Montekristo� muzikos. Jos praðymà ávyk-dþiau. Patiko. Netgi labai. Nedvejodamas nuspren-dþiau, kad tai kûrinys, kurá norëèiau ákûnyti scenoje.Skaitydamas A. Dumas romanus augau, brendau,

prancûzø romantiko knygos lavino fantazijà, vertëmàstyti apie visais laikais sudëtingas tiesos paieðkas,plëtë istoriniø þiniø laukà. Galiu dràsiai tvirtinti, kadveikalai ið tuomet populiarios serijos �Dràsiøjø keliai�

formavo mano charakterá ir vëlesnius apsisprendimus.� Operetë �Monmartro þibuoklë�, miuziklas �Mie-

loji Èariti�, reviu �Vernerio kabaretas� � tai jau ne-menkas jûsø pastatymø �kraitis� Kauno muzikiniameteatre. Kuo bus iðskirtinis �Grafas Montekristas�?� Tai bus mano paauglystës pasaka. Kaip jà suvo-

kiau tuomet, kaip verkiau skaitydamas, kokie ásta-bûs ir prasmingi atrodë abato Farijos þodþiai, kad�kerðtas priklauso Dievui, o ne tau�...Paaugliðkos svajonës mus visà gyvenimà veda pir-

myn. Jos balansuoja ant banalybës ribos, bet niekadja nepavirsta. Keièiasi gyvenimo etapai, tampamepragmatiðkesni, labai atsargûs, nes ágyjame patirties,

kuri to iðmoko. Bet að nenoriu bûti nei labai pragma-tiðkas, nei labai atsargus. Tvirtai þinau, kad bûtentpaaugliðkos svajonës mane atvedë á tai, kas ðiandienesu, kuo ðventai tikiu � á teatrà.� Miuziklo atsiradimo technologija � nuo pirmo

impulso iki paskutinio taðko. Ar ji kito? Juk tai inten-syvus keliø mënesiø darbas?� Ne keliø mënesiø. Keleriø metø. Ðiuo atveju �

nuo paauglystës (ðypsosi). Kalbant paprastai, turiutris knygas: libretà, klavyrà ir toká didþiulá sàsiuviná,kuriame iki smulkmenø suraðytos visos scenos.Taèiau spektaklis � realybë, kuri egzistuoja ðian-

dien, èia ir dabar. Viename kûrinyje visko sutalpintineámanoma, todël ið treèiojo sàsiuvinio toli graþu neviskà pasiseks ákûnyti miuzikle. Daug kas bus atmes-ta. Galbût ðis bei tas nukeliaus á bûsimà spektaklá.� Vaidinti �Grafe Montekriste� pakvietëte daug

Lietuvos áþymybiø: Jeronimà Miliø, Karinà Krysko-Skambinæ, V. Streièà, aktoriø VaidotàMartinaitá, sce-nografà G. Makarevièiø, kostiumø ir grimo dailinin-kà J. Statkevièiø... Kartais, deja, tos ryðkios individu-alybës nesudaro darnaus orkestro. O kaip ðásyk?� Su visais ðiais þmonëmis esu daug dirbæs, buvæs

vienokiose ar kitokiose situacijose. J.Milius irK.Krys-ko � patys tikriausi teatralai, jie daro svaiginanèiàpaþangà, yra fantastiðkai darbðtûs ir jautrûs meninin-kai. Jie neskaièiuoja valandø, atsiduodami darbui 100procentø, neieðko bûdø (o jø lengvai atrastø) nesun-kiai uþdirbti keliolika, o gal keliasdeðimt kartø di-desnes pinigø sumas.Scenografas G. Makarevièius � fantastiðkas savo

srities þinovas. Jis tiesiog kvëpuoja �Grafu Montekris-tu�. Daþnai tenka pripaþinti, kad jo pastatymo idëjosyra stipresnës, labiau iðieðkotos uþ manàsias. Kostiu-mø dailininkà J. Statkevièiø paþástu nuo 1995 m., kaijis kûrë kostiumus Eimunto Nekroðiaus reþisuotamspektakliui �Meilë ir mirtis Veronoje�. Tuomet tekovaidinti Merkucijø. Ilgai neturëjau sceninio kostiu-mo. Juozas praðë nesijaudinti ir sakë, kad mano apda-ras bus pats efektingiausias. Ir ið tikrøjø toks buvo!Tai vëliau patvirtino ir E. Nekroðius. J. Statkevièius �reto darbðtumo, kruopðtumo, atsakingumo asmeny-bë, o dar pridëkime talentà...Su dirigentu J. Janulevièiumi puikiai sutaria-

me. Manau, kaip miuziklo þanro dirigentas jis turididþiausià patirtá Lietuvoje.

Nukelta á 20 p.

Paaugliosvajonëms,jei labai tiki,lemta pildytisKovo 7-àjà Kauno valstybinis muzikinis teatras þiûrovus pakvies á miuziklo �Grafas Montekristas�

premjerà. Ðásyk þymiojo Alexandre�o Dumas (vyresniojo) romano versijà publika iðvys miuziklo pavi-dalu (autoriai � amerikieèiø kompozitorius Frankas Wildhornas ir dramaturgas Jackas Murphy�s).Pasaulinë miuziklo premjera ávyko 2009 m. Ðveicarijoje, Sankt Galeno teatre, o Kauno muzikiniame�Grafà Montekristà� stato vyriausiasis reþisierius Kæstutis S. Jakðtas, dirigentas Jonas Janulevièius,scenografas Gintaras Makarevièius, kostiumø bei grimo dailininkas Juozas Statkevièius, ðviesø daili-ninkasAudrius Jankauskas, choreografai Dainius Bervingis irGintarasVisockis. Prieð premjerà kalba-mës su spektaklio reþisieriumi.

Reþisierius Kæstutis S. Jakðtas.

Repeticija.

www.nemunas.net . 2014m. vasario 27�kovo 5 d., Nr. 8 (902)

20 Muzika

Paaugliosvajonëms,jei labai tiki,lemta pildytis

Atkelta ið 19 p.

Dar norëèiau paminëti ðviesø dailininkà A. Jan-kauskà, �Meno forto� teatro direktoriø ir pagrindi-ná �ðviestukà�. Padëkoti jam uþ ðimtus bemiegiønaktø, nes jis dirba tokiu paros metu, kai visi akto-riai jau bûna sapnø karalijoje.Beje, net trys solistai atliks sudëtingà Edmono

Danteso vaidmená: J. Milius, Raimondas Baranaus-kas ir Mindaugas Urbietis. Dvi solistës � K. Kryskoir K. Siurbytë � kurs Mersedesà.� Drástu teigti, kad opera lengvesnis þanras uþ

miuziklà. Joje kartais (ypaè italø kompozitoriø kû-riniuose) pakanka puikiai dainuoti, ir spektaklisbûna bent ið dalies pavykæs. Miuzikle galioja vi-siðkai kitokie dësniai. Kas visgi ðiame þanre grie-þia pirmuoju smuiku?� 1992 m., kai tobulinausi Niujorke, garsiojoje

Dþuljardo aukðtojoje muzikos ir teatro mokyklo-je, uþdaviau toká patá klausimà. Jis iðkilo tuomet,kai Brodvëjuje iðvydau miuziklà �Vargdieniai�.Miuzikle artistas � ir ðokëjas, ir dramos aktorius, irdainininkas, ið dalies net akrobatas. Visas ðias pro-fesijas turi perprasti vienas asmuo.Èia reikia dainuoti visiðkai kitaip nei operoje �

netenka galiø bel canto maniera, nereikia gilaus bal-so, sklindanèio tarsi ið gelmiø, ypatingo kvëpavimo.

Uþtai privalu balsu papasakoti istorijà � miu-zikle visa proza tarsi �iðraðyta� muzikoje. Yra net12(!) ávairiausiø atlikimo stiliø. �Grafas Montek-ristas� iðskirtinis dël to, kad jame beveik nëra kal-bamøjø intarpø. Kone visa partitûra tiesiogine ðioþodþio prasme iðdainuojama.� Atlikote apie 40 vaidmenø teatruose ir kine.

Kaip aktorius reiðkëtës Lietuvos grandø � DaliosTamulevièiûtës, E. Nekroðiaus � spektakliuose, re-þisûrà studijavote pas Jonà Vaitkø. Tad galite tiks-liai apibrëþti, kuo skiriasi aktoriaus ir reþisieriausmeniniai uþdaviniai.� Ið esmës jie labai skirtingi. Vien todël, kad

aktorius spektaklio metu yra scenoje, o reþisie-rius � tarp þiûrovø. Jis � pats aikðtingiausias, ne-kantriausias, nepatikliausias, vienareikðmiðkai bai-sus þiûrovas.E. Nekroðius sakydavo, kad spektaklio statyto-

jas � tai inþinierius, nesujungiamus elementus tu-rintis susieti á visumà, ið kurios atsiranda spektak-lis. Reþisûra � savotiðka chemijos laboratorija, ku-rioje puikiai paþásti Mendelejevo lentelës elemen-tus, bet neþinai, kas iðeis, juos sujungus.Aktoriaus atsakomybë visgi maþesnë, jis sce-

noje atsako uþ save ir uþ partnerius. Nors tai irginepaprastai sudëtinga profesija. Pavyzdþiui, Dan-teso vaidmuo �Grafe Montekriste�. Jis sunkus jau

vien dël to, kad aprëpia neátikëtinai ilgà laiko tar-pà � ankstyvosios jaunystës metus, kalëjimà Ifosaloje, kerðto troðkulá ir praregëjimà, kad, uþuotkovojus su visais skriaudëjais, pagaliau reikia pra-dëti daryti gerus darbus.� Kaip manote, ar ðis miuziklas sudomins jau-

nus þiûrovus?� Neþinau. Man tai � máslë. Jiems gali pasirody-

ti, kad grafo Montekristo istorija pernelyg roman-tiðka.� Ar neatrodo, kad mûsø kartos þmonës buvo

geresni spektakliø þiûrovai, nes skaitydavo gero-kai daugiau knygø. Daugeliui mûsø nereikëdavoaiðkinti, kas tokie Romeo ir Dþuljeta, EugenijusOneginas ir Tatjana Larina, Edmonas Dantesas irMersedesa... Dabar, deja, tenka...� Sutinku! Dabarties karta turi daugybæ priva-

lumø, taèiau ji akivaizdþiai stokoja fantazijos. Vir-tualios erdvës amþiuje paprasèiausiai atimta gali-mybë fantazuoti, ið nieko pasidaryti kà nors: eglu-tës þaislà, vaðko þvakelæ, ðimtadiená.Fantazija � kûrybiðkumo sinonimas. Tiksliau,

beveik sinonimas. Liûdna, bet mûsø maþiausiejibeveik neturi galimybës ne tik fantazuoti, bet irkurti.� Kai buvote iðrinktas eiti Kauno valstybinio

muzikinio teatro vyriausiojo reþisieriaus parei-gas, viename interviu prisipaþinote: �Tokio be-galinio þmoniø atsidavimo savo darbui nemaèiaunë viename kolektyve.� Ar jis ðis teiginys vis dargalioja?� Tebegalioja. Þmonës dirba labai nuoðirdþiai

ir scenine prasme yra itin motyvuoti. Esu be galojiems dëkingas.� Puikios premjeros! Ðviesaus tikëjimo teatro

þmonëmis!***

Ið Kauno valstybinio muzikinio teatro stato-mo spektaklio �Grafas Montekristas� anonso:�Uþburianèiame dviejø daliø spektaklyje �

80 dainuojanèiø ir ðokanèiø artistø, sukûrusiø 40personaþø. Jiems pasiûta 230 kostiumø, daugiaunei 90 porø avalynës.(...) Scenos grindis slëgs pusantros tonos svo-

rio kombinacija. Iðradingos vaizdo projekcijoskurs beveik 3D efektà. Prabangius, stilizuotus19 amþiaus kostiumus papildys kilogramai Sva-rovskio kristalø, daugybë kitø efektingø kostiu-mø aksesuarø � brangiø papuoðalø, dirþø, skrais-èiø, kaukiø. O kur dar ávairiausi pirotechnikosfokusai ir kasdienës repeticijos su profesiona-liais kaskadiniø triukø statytojais ir fechtavimomokytojais.�

Kalbëjosi Alina RAMANAUSKIENËLaimuèio BRUNDZOS nuotraukosKadrai ið repeticijos.

www.nemunas.net . 2014m. vasario 27�kovo 5 d., Nr. 8 (902)

21Kinas

Savaitgalis prie televizoriaus

Gediminas JANKAUSKAS

Namø kino kolekcija

�Saulës cirkas.Visatos pakraðty�

2011 m. pabaigoje þiemos speigus Lietuvoje tirp-dë garsaus Kanados pramoginio ðou �Cirque du So-leil� vaidinimas �Saltimbanco�. Pernai antroje birþe-lio pusëje �Saulës cirkas� Vilniuje parodë programà�Alegria�. O filme �Saulës cirkas. Visatos pakraðty�matysime ðio nuostabaus kolektyvo pasirodymus LasVegase.�Saulës cirkas� (orig. �Cirque du Soleil�) � pasau-

linio garso trupë, kilusi ið prancûzakalbio KvebekoKanadoje. 1984-aisiais susibûræs kolektyvas vienijo73 artistus, kuriuos draugën sutelkë du entuziastaiGuy Laliberte ir Danielis Gauthier. Dabar trupëje yradaugiau nei 4000 nariø, ið kuriø net 1300 � profesio-

nalûs cirko artistai. Nuo pirmojo vieðo pasirodymo�Cirque du Soleil� stebina iðmone, griauna visas fan-tazijos ribas ir demonstruoja trupës artistø meistrið-kumà bei þmogaus kûno galimybes.Tai, kad ðá kûrybingà kolektyvà sudaro tiek daug

artistø, leidþia vienu metu skirtingose ðalyse rodytikeletà vaidinimø. Jiems tinka ir tradicinio cirko pa-viljonai, ir moderniai árengtos teatrø scenos, ir milþi-niðkos sporto arenos. Statistika skelbia, kad trupëspasirodymus kasmet stebi apie 15 milijonø þmoniøvisuose pasaulio þemynuose.Teigiama, kad �Cirque du Soleil� tradiciniam cir-

kui suteikë visai naujà pavidalà. Tuo galëjo ásitikinti

ir tie, kurie stebëjo 74-àjà �Oskarø� teikimo ceremo-nijà. Jos metu áprastas muzikines ðio grandiozinioðou pauzes uþpildë áspûdingi saulëto cirko pasirody-mai. Populiariosios muzikos gerbëjai tikriausiai pri-simena ryðkø cirkininkø pasirodymà per �Eurovizi-jà�, 2009 m. visam pasauliui transliuotà ið Maskvos.Bet, ko gero, aukðèiausià tikràja ðio þodþio prasmepasiekimà 2009-aisiais pademonstravo �Cirque duSoleil� ákûrëjas Guy Laliberte, tapæs vienu pirmøjøpasaulyje kosminiø turistø. Taip ekscentriðkas cirki-ninkas siekë atkreipti þmonijos dëmesá á ekologinesproblemas ir maþëjanèius gëlo vandens iðteklius Þe-mëje. Koks gi daugiau artistas gali pasigirti panaðiaisneþemiðkais pasiekimais?Filmas �Saulës cirkas. Visatos pakraðty� � jau penk-

tas �Cirque du Soleil� bandymas prisistatyti ne tik cirkomylëtojams, bet ir kino þiûrovams. Pirmieji ðios unika-lios trupës filmai �Magiðkas cirkas� (1989 m.) ir �Nau-joji patirtis� (1991 m.) buvo tiesiog dokumentiniai re-portaþai, sudaryti ið atskirø cirko numeriø. Vëlesnieji ��Þmogaus kelionë� (2000 m.) ir �Alegria� (2001 m.) �jau turëjo atskirus numerius siejanèius siuþetus.�Saulës cirkas. Visatos pakraðty� siuþetas skirtas

keturioms stichijoms � orui, vandeniui, ugniai ir þe-mei. Triukai, kuriuos atlieka talentingiausi pasaulyjecirko artistai, iðties unikalûs. Visi jie savaip iliustruojanesudëtingà istorijà apiemerginàMijà ir Oro akrobatà �iðskirtus ásimylëjëlius, kurie trokðta vël bûti drauge.Mijà vaidinanti Eica Linz �Cirque du Soleil� tru-

pëje darbuojasi jau dvyliktus metus. Ji ásitikinusi,kad �norint papasakoti meilës istorijà nebûtina kal-bëti þodþiais. Mûsø filmas � tai akimis ir kûnais pa-pasakota istorija�. Ásijausti á jà padeda ne tik nuosta-bûs kostiumai, kvapà gniauþiantys triukai ir áspûdin-gi kameros rakursai, bet ir jaudinanti muzika.

�Saulës cirkas. Visatos pakraðty� (�Cirque duSoleil: Worlds Away�)

Muzikinis filmas. JAV, 2012 m. Reþ. AndrewAdamsonas. Vaidina: Erica Linz, Igoris Zari-povas, Dallasas Barnettas, Jasonas Berrentas,

Johnas Clarke�as. DVD: �Videoplanet�.

Geriausiai suprantama � universali gestø ir þvilgsniø kalbaTie, kuriems patiko meksikieèio Alejandro Gon-

saleso Injaritu drama �21 gramas� ir kiek anksèiau josukurta kontroversiðka �Meilë � kalë�, bûtinai pasi-þiûrës ir �Babelá� (ketvirtadienis, 21.30 val., BTV).Visuomet á filosofinius apibendrinimus linkæs reþi-sierius pasirenka tà patá metodà � supinti kelias isto-rijas á vientisà aistrø ir konfliktø kamuolá, kad finaleatsivertø plati refleksijø erdvë. Panaðiu keliu einamair �Babelyje�. Pavadinimas primena Senojo Testa-mento istorijà apie Ðinaro kraðto gyventojus, suma-niusius pastatyti miestà Babelá (taip hebrajiðkai va-dinosi Babilonas) su milþiniðku bokðtu, siekianèiudangaus virðûnæ. Supykæs Dievas nubaudþia juos uþtoká iððûká, priversdamas þmones bendrauti skirtin-gomis kalbomis. �Babelyje� susipina keturios skir-tingos istorijos, kuriose ilgainiui iðryðkëja panaðûskonfliktai. Veiksmas tuo paèiu metu vyksta Maroke,Japonijoje, Meksikoje ir Jungtinëse Valstijose. Taibeviltiðkø meilës paieðkø, klaidingø sprendimø, þlu-gusiø vilèiø, neiðsipildþiusiø svajoniø, skausmo irtroðkimo bûti mylimam epopëja. Filmo herojai ben-drauja penkiomis skirtingomis kalbomis � anglø, is-panø, japonø, arabø, bet geriausiai vienas kità su-pranta, kai reiðkia emocijas ir mintis universalia ges-tø ir þvilgsniø kalba.�Elito kinas� rodo 2012 m. Sandanso kino festi-

valyje Didþiuoju þiuri prizu apdovanotà dramà �Pa-baisos ið laukiniø pietø� (ketvirtadienis, 0.10 val.,LRT kultûra). Misisipës deltoje esanèiame þemës lo-pinëlyje laukinëmis sàlygomis gyvena ðeðiametëHaðpapi (jà suvaidinusi devyneriø metø QuvenzhaneWallis buvo nominuota �Oskarui�) su tëèiu, kurá ka-muoja paslaptinga liga. Neseniai praûþusi audra juosnubloðkë á baisø skurdà. Ir tai ne pabaiga � artëja dar

didesnis uraganas, o mergaitei vis atrodo, kad jà per-sekioja fantastinës pabaisos.Animacinë komedija �Rango� (penktadienis,

19.30 val., TV3) � tai visai ne pasaka vaikams. Ypaè ðáfilmà turëtø ávertinti iðtikimiausi vesterno gerbëjai �tie, kurie labiau uþ amerikietiðkus ðio þanro filmuspamilo Italijoje kurtas istorijas apie laukinius vaka-rus, kritikø pavadintas spageèiø vesternais. Garsiau-sio tokio kino meistro Sergio Leone�s filmus (ypaè�Uþ saujà doleriø� ir �Kartà vakaruose�) �Rango�autoriai cituoja daþnai ir taip subtiliai, kad jø sukurtaanimacinë juosta gali bûti laikoma ir italiðko vester-no chrestomatiniø situacijø parodija, ir net komiðkaðio þanro antologija. Bet vien italiðkø vesternø cita-tomis autoriai neapsiriboja. Jie pasitaikius tinkamaiprogai gali pradþiuginti kinomylëtojus ir trumpa nuo-roda á fantastinius �Þvaigþdþiø karus� ar FrancisoFor-do Coppolos �Apokalipsæ� (kai ðikðnosparniai pa-virsta bomboneðiais ir prieðà atakuoja RichardoWag-nerio �Valkirijos� ritmu).Penkiais �Oskarais� apdovanotas prancûzø reþi-

sieriaus Michelio Hazanavièiaus filmas �Artistas�(penktadienis, 22.40 val., TV1) � puiki dovanëlë kla-sikinio kino gerbëjams. Autoriai graþiai stilizuoja lai-kus, kai �didþiojo nebylio� klasikai buvo sutrikæ dëlvisiðkai naujos kino specifikos. Viskas, ko filmø kû-rëjai pasiekë per tris deðimtmeèius, tapo niekam ne-reikalingais reliktais. Kitokios pasidarë ir karjeros ki-ne galimybës. Tai savo kailiu pajuto �Artisto� hero-jus Dþordþas Valentainas, kuris ilgai mëgavosi ekra-no þvaigþdës statusu, bet kine atsiradæs garsas negai-lestingai ëmë þlugdyti jo karjerà. Virtuoziðkai Valen-tainà suvaidinæs Jeanas Dujardinas pelnytai gavo ge-riausio aktoriaus apdovanojimà.

Kriminaliniame trileryje �Mes valdome naktá�(penktadienis, 23.20 val., BTV) pagrindinius vaid-menis atlieka ne kartà filmavimo aikðtelëje buvæpartneriai Markas Wahlbergas ir Joaquinas Phoeni-xas. Ðá kartà jiedu vaidina tikrus brolius. Tik Dþoze-fas Gruzinskis su tëvu tarnauja policijoje, o Bobiskaip inkstas taukuose vartosi kriminaliniuose Bruk-lino baruose ir gauna pasiûlymà kurti panaðià lan-dynæ Manhatane. Vien po to, kai jo brolis Dþozefasvos neþûva nuo kulkos á veidà, Bobis ima suprasti,koks slidus jo pasirinktas gyvenimo kelias. Filmaspradedamas 1988 m. policijos kronikos nuotrauko-mis, kuriose áamþinti to laikotarpio pareigûnø ko-vos su nusikaltëliais vaizdai. Niujorko policininkaitada pasivadino �Nakties ðeimininkais� ir ið tikrøjøgerokai praretino gangsteriø gretas. Ið ðiø nespalvo-tø fotografijø trumpam dvelkteli dvideðimties metøsenumo autentika. Deja, ji autoriams netampa lak-muso popierëliu ar tiesos detektoriumi, nes tolesnëistorija pasakojama vangiai, kai kurie aktoriai atvi-rai nuobodþiauja. Ir kodël turëtø bûti kitaip, jei ko-ne kiekviename þingsnyje kyðo nuvalkioti ðtampaiir amerikietiðka patetika? O vienintelis kiek gyves-nis ðioje marioneèiø galerijoje J. Phoenixas nepajë-gia ákvëpti gyvybës ðalèiu vos ne nuo pirmø kadrødvelkianèiam siuþetui.Quentino Tarantino filmo �Nuþudyti Bilà� pir-

moji dalis (penktadienis, 23.50 val., TV3) savo ruoþ-tu suskirstyta á keturis skyrius ir pasakoja, kaip sam-domø þudikø grupuotë negailestingai susidoroja subuvusia kolege, praminta �Juodàja Mamba�, ir á jossutuoktuviøceremonijà susirinkusiais sveèiais. Poket-veriø metø ið komos pakilusi mergina stoja á karokelià, ir jos kerðtas � baisus.

www.nemunas.net . 2014m. vasario 27�kovo 5 d., Nr. 8 (902)

22 Kampas

27 d., ketvirtadiená, 19 val. Maþojoje scenoje �Gyèio Ivanausko teatro �Programa. Apie prabangà irbejëgiðkumà�. Atviras, asmeniðkas ir provokuojantisaktoriaus Gyèio Ivanausko iðgyvenimø pasakojimas.Spektaklio trukmë � 1.20 val. Bilieto kaina � 44 Lt.28 d., penktadiená, 18 val. Didþiojoje scenoje �

Keturakio �Amerika pirtyje�. Trijø daliø komedi-ja. Reþisierius Valdas Lencevièius. Spektaklio truk-më � 2.20 val. Bilietø kainos � 20, 25, 30 Lt.Kovo 1 d., ðeðtadiená, 12 val. Maþojoje salëje �

Agnës Sunklodaitës �Kiðkis pabëgëlis�. Vienos da-lies muzikinis spektaklis vaikams nuo 5 iki 105 me-tø pagal Liudviko Jakimavièiaus knygelæ �Lapë irkalioðai�. Spektaklio trukmë � 1 val. Reþisierë Ag-në Sunklodaitë. Bilieto kaina � 15 Lt + CD = 19 Lt.1 d., ðeðtadiená, 18 val. Didþiojoje scenoje �

Jeano Dello ir Geraldo Sibleyraso �Tegyvuoja Bu-ðonas!�. Vienos dalies komedija. Reþisierius Ri-èardas Vitkaitis. Spektaklio trukmë � 1.40 val. Bi-lietø kainos � 20, 30, 40 Lt.4 d., antradiená, 5 d., treèiadiená, 19 val. Ilgojo-

je salëje � Antono Èechovo �Palata�. Vienos daliesspektaklis. Inscenizacijos autorius ir reþisierius Ro-landas Kazlas. Spetaklio trukmë � 1.50 val. Bilietokaina � 60 Lt.Iki kovo 18 d. Nacionalinio Kauno dramos te-

atro kavinëje eksponuojama Andriaus Aleksandra-vièiaus fotografijø paroda.Teatro kasa (Laisves al. 71) dirba kasdien 10.30�

19 val., tel. 22 40 64. Bilietus taip pat platina Tiketa.

Kauno valstybinis muzikinis teatras

27 d., ketvirtadiená, 17 val. Rièardo Rodþerso�Muzikos garsai�. Dviejø veiksmø miuziklas visaiðeimai. Reþisierius Nerijus Petrokas, dirigentas Ju-lius Vilnonis, dailininkë Virginija Idzelytë. Spek-taklio trukmë � 2.45 val. Bilietø kainos � 7, 15, 20,25, 50 Lt.28 d., penktadiená, 18 val. Kolo Porterio �Bu-

èiuok mane, Keit�. Dviejø daliø miuziklas. Reþi-sierius Aidas Giniotis, dirigentas Julius Geniuðas,dailininkë Vilma Dabkienë, choreografë VestaGrabðtaitë. Trukmë 3 val. Bilietø kainos: 15, 20,35, 40, 100 Lt.Kovo 1 d., ðeðtadiená, 18 val. Eltono Dþono,

Timo Raiso �Aida�. Dviejø daliø miuziklas. Reþi-sierius Vytenis Pauliukaitis, dirigentas Jonas Ja-nulevièius, scenografas Adomas Jacovskis, kostiu-mø dailininkë Aleksandra Jacovskytë, choreografasArikas Krupas. Spektaklio trukmë � 2.30 val. Bi-lietø kainos � 20, 30, 50, 60, 100 Lt.2 d., sekmadiená, 12 val. Tomo Kutavièiaus,

Violetos Palèinskaitës �Nykðtukas Nosis�. Dviejødaliø opera vaikams. Reþisierius Gintas Þilys, diri-gentas Virgilijus Visockis, dailininkë VirginijaIdzelytë, choreografas Andrius Kurienius. Spektak-lio trukmë � 1.50 val. Bilietø kainos � 7, 12, 18,20, 50 Lt.2 d., sekmadiená, 18 val. Johano Ðtrauso �Èigo-

nø baronas�. Dviejø daliø operetë. Reþisierius Ge-diminas Ðeduikis, dirigentasVirgilijus Visockis, sce-nografas Andu Dumitrescu (Rumunija), kostiumø irgrimo dailininkas Juozas Statkevièius, choreografasDainius Bervingis, chormeisteriai Ramûnas Til-vikas, Rasa Vaitkevièiûtë. Spektaklio trukmë �2.20 val. Bilietø kainos � 20, 30, 50, 60, 100 Lt.Teatro kasa (Laisvës al. 91) dirba II�VII 11�14,

14.45�18 val., tel. 20 09 33.

Kovo 3 d., pirmadiená, 17.30 val. Raðytojø klu-be (K. Sirvydo g. 6, Vilnius) � Gintauto Dabri-ðiaus autorinis kûrybos vakaras su nauja knyga�Upë Jekaterinai�. Dalyvaus autorius, literatûro-logai dr. Gintarë Bernotienë, dr. Rimantas Kmita,knygos leidëjas, poetas Viktoras Rudþianskas, skai-tovë Irena Plauðinaitytë.5 d., treèiadiená, 17.30 val. Vydo Asto romano

�Amþinoji kryþkelë� sutiktuvës. Dalyvaus akto-riai Ramunë Skardþiûtë, Gediminas Sederevièius,raðytojas, literatûrologas dr. Algimantas Buèys, li-teratûrologas prof. Algis Kalëda, literatûros kriti-kas Alfredas Guðèius, istorikë Inga Baranauskienë,leidyklos �Versus aureus� redaktorë Onutë Gudþiû-nienë, raðytojas Vydas Astas.Raðytojø klube veikia dailininkës Giedrës Bu-

lotaitës-Jurkûnienës paroda �Akvarelë�.Áëjimas á renginius nemokamas.

Kauno kamerinis teatras27 d., ketvirtaidiená, 18 val. Floriano Zelerio

�Tiesa�. Dviejø daliø psichologinë komedija. Re-þisierius Stanislovas Rubinovas. Spektaklio truk-më � 2.30 val. Bilietø kainos � 24, 30 Lt.28d.,penktadiená,18val.EdvardoRadzinskio�Ko-

ba�. Monodrama. Reþisierius Stanislovas Rubinovas.Spektaklio trukmë � 1 val. Bilietø kainos � 20, 25 Lt.Kovo 1 d., ðeðtadiená, 18 val. Daivos Èepaus-

kaitës �Be galo ðvelni þmogþudystë�. Dviejø da-liø juodoji komedija pagal Rëjaus Bredberio kû-rybà. Reþisierius Stanislovas Rubinovas. Spektak-lio trukmë � 2.10 val. Bilietø kainos � 24, 30 Lt.2 d., sekmadiená, 18 val. Fransua Rablë �Gargan-

tiua ir Pantagriuelis�. Uþstalë tikriesiems gurmanams(N-18). Reþisierius Stanislovas Rubinovas. Spektak-lio trukmë � 1.55 val. Bilietø kainos � 40, 50 Lt.Teatro kasa (Kæstuèio g. 74A) dirba I�V14�18 val.,

VI�VII 11�18 val., tel. 22 82 26. Bilietus taip patplatina Bilietai.lt ir Bilietø pasaulis.

28 d., penktadiená, 19 val. Franka Rame, DarioFo �Laisvoji pora�. Reþisieriai Rima Januðkevi-èiûtë ir Audrius Baniûnas. Spektaklio trukmë �1.20 val. Bilietø kainos � 30, 35 Lt.Teatro kasa (M. Daukðos g. 34) dirba III�V 15�

19 val., VI 15�18 val., VII � valandà prieð spektak-lá, tel.: 40 84 70, 22 60 90. Bilietus taip pat platinaBilietai.lt.

Kauno valstybinis lëliø teatras

Kovo 1 d., ðeðtadiená, 12 val. Premjera! �Þio-gas Zigmas Þalgirio mûðyje�. Neátikëtina þiogø ar-mijos generolo ir kunigaikðèio Vytauto pergalëprieð kryþiuoèius pagal L. Jakimavièiaus pasakà(nuo 4 m.). Autorë ir reþisierë Agnë Sunklodaitë,dailininkë Giedrë Brazytë, kompozitorius Deivi-das Gnedinas. Bilietø kainos � 10, 12, 15 Lt.2 d., sekmadiená, 12 val. �Ðeimynëlë ið didþio-

sios girios�. Þaisminga pasaka apie vienos dienosKaukø ðeimos nuotykius (nuo 3 m.). ReþisieriusOlegas Þiugþda. Bilietø kainos � 8, 10, 12 Lt.Teatro kasa (Laisvës al. 87A) dirba IV�V 11�

17 val., VI�VII 10�14 val., tel. 22 16 91. Bilietustaip pat platina Bilietø pasaulis.

28 d., penktadiená, 18 val. Simfoninës muzikosvakaras. Kauno miesto simfoninis orkestras (vyr. di-rigentas Constantine Orbelian, vadovas Algiman-tas Treikauskas). Solistas Lukas Geniuðas (fortepi-jonas). Dirigentas Martynas Staðkus. Programoje:Frédéric Chopin Koncertas fortepijonui ir orkest-rui Nr. 2, f-moll, op. 21; Gustav Mahler SimfonijaNr. 1, D-dur. Bilietø kainos � 20, 30, 40 Lt.Kovo 2 d., sekmadiená, 14 val.Muzikinë popietë

Kovo 3 d., pirmadiená, 17 val. Maironio lietu-viø literatûros muziejuje (Rotuðës a. 13, Kaunas) �poeto, prozininko, vertëjo ir þurnalisto Juozo Kru-mino 100-meèio paminëjimas. Dalyvaus literatû-rologë Þydronë Kolevinskienë, J. Krumino kny-gos �Sugráþimo laivas� sudarytojas, muziejininkasAlfas Pakënas, Senosios literatûros skyriaus vedë-ja Regina Maþukëlienë, aktorë Vilija Grigaitytë,akordeonistas Augustinas Rakauskas. Renginá vesmuziejaus direktorë, raðytoja Aldona Ruseckaitë.Prieð renginá kvieèiame aplankyti parodà �JuozuiKruminui � 100�, kurià parengë Senosios literatû-ros skyriaus vedëja R. Maþukëlienë, apipavidali-no dailininkë Inga Zamulskienë.6 d., ketvirtadiená, 17 val. raðytojo Vidmanto

Kiauðo-Elmiðkio knygos �Ásiklausymai� sutiktuvësir vieno ið knygos personaþø Algimanto Aleksandra-vièiaus fotografijø parodos �Tango� atidarymà. Da-lyvaus knygos ir parodos autoriai, Lietuvos raðytojøsàjungos leidyklos vyriausiasis redaktorius, raðyto-jas Valentinas Sventickas, raðytojai Daiva Èepaus-kaitë, Jurgis Gimberis, Donaldas Kajokas, RimantasMarèënas, pianistë Ðviesë Èepliauskaitë. Renginá vesmuziejaus direktorë, raðytoja Aldona Ruseckaitë.Maironio lietuviø literatûros muziejuje ðiuo me-

tu veikia parodos:�Maironis ir jo epocha. ...palieku visà mano ju-

domàjá turtà�,�Kristijonui Donelaièiai � 300�,�Raðytojai 1863 metø sukilime�,�Juozui Kruminui � 100�.

visai ðeimai. �Jozefas Haidnas � didis novatorius, pa-ðëlæs pokðtininkas ir Vienos klasikos pradininkas�.Fortepijoninis trio �Kaskados�: Albina Ðikðniûtë (for-tepijonas),RusnëMataitytë (smuikas), EdmundasKu-likauskas (violonèelë). Bilieto kaina � 10 Lt.4 d., antradiená, 18 val. Romansø vakaras. Liu-

das Mikalauskas, Judita Leitaitë ir Viktoras Mali-nauskas. Bilietø kainos � 30, 40, 50 Lt. Bilietusplatina Bilietai.lt.Filharmonijos kasa (L. Sapiegos g. 5) dirba II�

VI 14�18 val., tel. 20 04 78. Bilietus taip pat plati-na Tiketa.

27 d., ketvirtadiená, 18 val. KTKC (A. Jakðtog. 18) � tapybos mokymai jaunimui ir suaugusie-siems �Prie molberto�: Uþgavëniø kaukiø gamini-mas ið netradiciniø medþiagø. Veda dailininkasGvidas Latakas.

www.nemunas.net . 2014m. vasario 27�kovo 5 d., Nr. 8 (902)

23Kampas

ISSN 0134-3149

Gedimino g. 45, 44239 KaunasTelefonas ir faksas � (8-37) 322244El. paðtas: nemunasredakcija@gmail.comInternetinis adresas: http://www.nemunas.net

Leidþiamas nuo 1967 m. balandþio mën.Iðeina ketvirtadieniais

Indeksas 0079Steigëjas ir leidëjas � Lietuvos raðytojø sàjungaSteigimo liudijimas Nr. 405Spausdino TAURAPOLISTiraþas 1000

Rankraðèiø nerecenzuojame ir negràþiname.

�Nemuno� sàskaitos AB banke �Swedbank�:LT 147300010002256121 � einamoji sàskaita;LT 097300010002230312 � biudþetinë sàskaita;LT 757300010034284035 � valiutinë sàskaita.

Rëmëjai:

SPAUDOS, RADIJO IRTELEVIZIJOS RËMIMO

FONDASKAUNO MIESTOSAVIVALDYBË

LIETUVOS RESPUBLIKOSKULTÛROS RËMIMO

FONDAS

Prenumeratos kaina mënesiui � 9 LtPrenumerata priimamavisuose paðto skyriuose,

internetu www.post.lt ir www.prenumerata.ltarba redakcijoje

Vyriausiasis redaktoriusViktoras Rudþianskas �

tel.: (8-37) 322244, (8-610) 67255Vyriausiojo redaktoriaus pavaduotoja �Graþina Viktorija Petroðienë

tel.: (8-37) 322266Referentë � Aurina Venislovaitë �

tel. (8-37) 322244Naujienø redaktoriai:Audronë Meðkauskaitë �

tel. (8-37) 322251, (8-615) 24983Andrius Jakuèiûnas �

tel. (8-611) 98945,el. paðtas: jakuciunas@gmail.com

Apþvalgos, korektûra � Neringa Butnoriûtë �tel. (8-627) 54244

Maketuotojas � Juozas Puþauskas �tel. (8-656) 38529

Buhalterë � Irena Kavaliauskienë �tel. (8-37) 322235, (8-656) 41705

Talkininkai:Romualdas Rakauskas (fotografija)Eugenija Þakienë (muzika)Gediminas Jankauskas (kinas)Gediminas Jankus (teatras)Zenonas Baltruðis (fotografija)Lina Navickaitë (kalba)

Kovo 6 d., ketvirtadiená, 16 val. Kauno miestomuziejaus skyriuje Kauno pilyje (Pilies g. 17) ati-daroma Remigijaus Venckaus fotografijø paroda�Neþinomos vietos...� Paroda veiks iki kovo 20dienos.

Kovo 4, 5, 7, 28 ir 29 d., 19 val. VDU teatre (S. Daukanto g. 27 Kaunas) � premjera, skiriama VytautoDidþiojo universiteto atkûrimo 25-eriø metø jubiliejui! Ivano Vyrypajevo �Ðokis �Delhi� (ið rusø kal-bos vertë Rolandas Rastauskas). Reþisierius Agnius Jankevièius, scenografë Laura Luiðaitytë. Vaidina:Gabrielë Anièaitë, Aleksandras Kleinas, Jûratë Onaitytë, Goda Piktytë, Ieva Savickaitë / Indrë Vëlyvytë.Muzikà atlieka grupë �Upiø vëþelis�. Bilietus platina Tiketa.

27 d., ketvirtadiená, 17.30 val. Kauno fotografijos galerijoje (Vilniaus g. 2) vyks Jurijaus Dobriakovopaskaita-diskusija apie ðiuolaikinæ Lietuvos fotografijà.

Kovo 3 d., pirmadiená, 14 val. Kauno miestosavivaldybës Vinco Kudirkos vieðojoje bibliote-koje (Laisvës al. 57) � fotografijø parodos �Lietu-vos pirmininkavimo ES Tarybai aukðèiausio lygiosusitikimø akimirkos� pristatymas ir diskusija �Lie-tuva ir lietuviai Europos Sàjungoje: rinkimams áEuroparlamentà artëjant�. Dalyvaus Uþsienio rei-kalø ministerijos atstovë Rasa Jakilaitienë, Euro-pos parlamento informacinio biuro Lietuvoje va-dovë Daiva Jakaitë, Kauno miesto savivaldybës,Kauno Europe direct atstovai.

Kovo 5 d., treèiadiená, 16 val. Kauno vaikø irjaunimo teatre �Vilkolakis� (Kovo 11-osios g. 108) �S. Ivanauskaitës �Trys negraþios karalaitës�. Le-genda-pokðtas ðkotø liaudies pasakø motyvais. In-formacija tel. (8 37) 31 37 12.

www.nemunas.net . 2014m. vasario 27�kovo 5 d., Nr. 8 (902)

24

Aðtuntoji Baltijos ðaliø ðiuolaikinë keramikos paroda �Pa-vasaris 2014� nuo 2007 m. tradiciðkai atidaroma Kaune, Kera-mikos muziejuje (Rotuðës a. 15). Ðiemet, be mûsø ðalies atsto-vø, joje dalyvauja autoriai ið Estijos, Latvijos, Lenkijos. Lietu-vos dailininkø sàjungos Kauno keramikos sekcijos organizuo-toje parodoje atrankà perëjo devyni dalyviai ne sàjungos na-riai. Malonu pripaþinti, kad kasmet jauèiamas jaunø autoriøtobulëjimas, brendimas. Tikëtina, kad aktyviai parodose daly-vaujantys jauni keramikai (Kristina Paulauskaitë, Marius Ra-monaitis ir kt.) netrukus papildys LDS nariø gretas. Paroda �Pa-vasaris 2014� nesiûlo vienos temos, ji kiekvienà autoriø skati-na individualiai atskleisti savo màstymà, kûrinio idëjà. Kerami-kai gali pristatyti visuomenei darbus, iðreiðkianèius tai, kas jiemssvarbiausia, ir taip kelti profesionalios keramikos meniná lygá.Po parodos atidarymo nuolat rengiami eksponatø katalogai, pa-pildoma informacija apie ðiuolaikinæ keramikà Baltijos ðalyse.�Pavasaris� ir jos katalogai skatina ðios meno rûðies judëjimàne tik Lietuvoje, bet rodo pavyzdá ir kitø ðaliø keramikams beiparodø organizatoriams.

Kovo 6 d. 17 val. atidaroma paroda veiks iki geguþës 15 d.