Socialinis pedagogas ir š vietimo pagalba

Lietuvos Respublikosšvietimo ir mokslo ministerija


Marius LabanauskasŠvietimo ir mokslo ministerijos Bendrojo ugdymo ir profesinio

mokymo departamento Neformalaus ugdymo ir švietimo pagalbos skyriaus vyresnysis specialistas

2010-12-01

Socialinis pedagogas ir švietimo pagalba



Lietuvos Respublikos švietimo įstatymas (Žin., 1991, Nr. 23-593; 2003, Nr. 63-2853)

2 strp. Pagrindinės šio Įstatymo sąvokos 30 d. Švietimo pagalba – specialistų teikiama pagalba

mokiniams, jų tėvams (globėjams, rūpintojams), mokytojams ir švietimo teikėjams, leidžianti padidinti švietimo veiksmingumą.

6 strp. Švietimo sistemaLietuvos švietimo sistema apima: 4) pagalbą mokiniui (informacinę, psichologinę, socialinę

pedagoginę, specialiąją pedagoginę ir specialiąją pagalbą bei sveikatos priežiūrą mokykloje);

5) pagalbą mokytojui ir mokyklai (informacinę, konsultacinę, kvalifikacijos tobulinimo bei kitą pagalbą).



Pedagoginės psichologinės pagalbos teikimo modelis

Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2003 m. birželio 25 d. įsakymas Nr. ISAK-897

• Pirmas lygmuo: ugdymo įstaigose dirbantys specialistai.Paskirtis: teikti pirminę specialiąją pedagoginę ir psichologinę pagalbą arčiausiai vaiko esančioje aplinkoje, ugdymo įstaigos pedagogams teikti metodinę pagalbą, šviesti įstaigos bendruomenę, šeimas ugdymo ir psichologiniais klausimais.

• Antras lygmuo: savivaldybės pedagoginė psichologinė tarnyba.Paskirtis: teikti specialiąją pedagoginę ir psichologinę pagalbą, jei jos negali suteikti pirmojo lygmens specialistai dėl jų pačių stygiaus ar specializacijos stokos.

• Trečias lygmuo: Specialiosios pedagogikos ir psichologijos centras.Paskirtis: formuoti specialiosios pedagoginės ir psichologinės pagalbos teikimą šalies mastu strategiją ir jos įgyvendinimą.



1 lygmuo. Mokykloje švietimo pagalbą teikia: psichologai, socialiniai pedagogai, specialieji

pedagogai, logopedai ir kt.• Mokyklų psichologai dirba konsultacinį darbą, tiria ugdymo įstaigų

problemas, kaupia ir analizuoja mokyklų situaciją atspindinčius duomenis, vykdo PPT parengtas prevencines programas, šviečia mokyklos pedagogus, vaikus ir jų tėvus aktualiomis psichologinėmis temomis.

• Socialiniai pedagogai padeda vaikui įgyvendinti lygias galimybes į švietimą, užtikrina vaikų saugumą, šalina mokyklos nelankymo priežastis, padeda vaikui ugdyti socialinius gebėjimus, vykdo neigiamų socialinių reiškinių prevenciją, skatina socialinį aktyvumą.

• Vadovaujantis Vaiko minimalios ir vidutinės priežiūros įstatymu(Žin., 2007, Nr. 80-3214) kiekvienoje mokykloje veikia prevencinio darbo grupė. Minėti specialistai dalyvauja šių komisijų veikloje. Specialiojo ugdymo komisijos atsako už specialiųjų poreikių vaikų ugdymą.



Vaiko minimalios ir vidutinės priežiūros įstatymas(Žin., 2007, Nr. 80-3214)

11 strp. 6. d. Mokyklos prevencinio darbo grupė:1) rengia prevencinio darbo planus, nagrinėja prevencinio darbo

klausimus, įgyvendina teisės pažeidimų, alkoholio, tabako, narkotinių ir psichotropinių medžiagų vartojimo, smurto, nusikalstamumo ir kitus prevencinius projektus;

2) vykdo mokyklos bendruomenės švietimą vaiko teisių apsaugos, teisės pažeidimų prevencijos, mokinių užimtumo ir kitose srityse;

3) organizuoja švietimo pagalbą mokiniui, mokytojui ir vaiko atstovams pagal įstatymą;

4) kasmet rengia prevencinio darbo ataskaitas ir mokyklos vadovui teikia siūlymus dėl šio darbo tobulinimo;

5) teikia siūlymus savivaldybės administracijos prevencinio darbo koordinavimo grupei dėl vaiko minimalios priežiūros priemonių tobulinimo.



2 lygmuo. Pedagoginės psichologinės tarnybos• Tarnybos tikslas – didinti specialiųjų poreikių, psichologinių,

asmenybės ir ugdymosi problemų turinčių asmenų ugdymosi veiksmingumą, psichologinį atsparumą teikiant reikalingą informacinę, ekspertinę ir konsultacinę pagalbą mokykloms ir mokytojams.

• Tarnyba gali veikti tik tada, jei joje dirba šie reikiamą profesinę kvalifikaciją turintys specialistai: specialusis pedagogas, logopedas, psichologas (turintis psichologijos bakalauro ir magistro kvalifikacinį laipsnį ar jam prilygstančią profesinę kvalifikaciją), gydytojas neurologas. Tarnyboje gali dirbti ir kiti specialistai – surdopedagogas, tiflopedagogas, socialinis pedagogas, psichoterapeutas, psichiatras.

• Tarnyba steigiama, kai savivaldybės teritorijoje gyvena ne mažiau 2000 vaikų.



3 lygmuo. Specialiosios pedagogikos ir psichologijos centras

Specialiosios pedagogikos ir psichologijos centro (SPPC) paskirtis – plėtoti specialiosios pedagoginės, specialiosios, psichologinės ir socialinės pedagoginės pagalbos teikimo sistemą šalyje, vykdyti jos stebėseną bei teikti metodinę pagalbą savivaldybių pedagoginėms psichologinėms tarnyboms.

SPPC tikslas - tobulinti specialiosios pedagoginės, specialiosios, psichologinės ir socialinės pedagoginės pagalbos teikimo sistemą šalyje bei gerinti jos veiksmingumą.

SPPC uždaviniai: • formuoti specialiosios pedagoginės, specialiosios, psichologinės

ir socialinės pedagoginės pagalbos teikimo šalyje strategiją;• plėtoti specialiosios pedagoginės, specialiosios, psichologinės ir

socialinės pedagoginės pagalbos teikimo sistemą;• diegti aprūpinimo specialiosiomis mokymo priemonėmis

sistemą šalyje.



Švietimo pagalbą teikia:2004 m. – 26 PPT (Pedagoginės psichologinės tarnybos)2010 m. – 54 PPT. 6 savivaldybėse pagalbą teikia kitų savivaldybių PPT specialistai sutarčių pagrindu.

2009 m. šalies PPT buvo tiek specialistų etatų:76,25 specialiųjų pedagogų;69,75 logopedų;109,9 psichologų;14,5 socialinių pedagogų;17,25 gydytojų neurologų. 2009-2010 m.m. mokyklose dirbo 8 surdopedagogai, 8 tiflopedagogai, 389 psichologai, 473 logopedai, 512 specialiųjų pedagogų, 988 socialiniai pedagogai.



Interneto svetainė www.svietimopagalba.lt

Šios svetainės paskirtis – skleisti informaciją mokytojams, tėvams ir mokiniams apie švietimo pagalbos teikimą, jos organizavimą, ją reglamentuojančią įstatyminę bazę ir jos pasikeitimus, padėti mokytojams, tėvams ir vaikams ieškoti kylančių problemų sprendimo būdų. Siekiant įgyvendinti šį tikslą interneto svetainėje talpinama informacinė metodinė medžiaga įvairiais aktualiais klausimais, kylančiais ugdymo(si) procese.



Interneto svetainė www.svietimopagalba.lt



Socialinis pedagogas• Pagrindinis socialinio pedagogo veiklos tikslas –

vaiko gerovė, saugumas siekiant pozityvios integracijos ir socializacijos visuomenėje, skatinant visavertę asmenybės raišką, pilietinę brandą

• Socialinis pedagogas kartu su klasių auklėtojais bei kitais pagalbos mokiniui specialistais padeda vaikui įgyvendinti lygias galimybes į švietimą, užtikrina vaikų saugumą, šalina mokyklos nelankymo priežastis, padeda vaikui ugdyti socialinius gebėjimus, vykdo saviraiškos ir saviaktualizacijos, mokymosi motyvacijos, lankomumo, užimtumo, emocinių ir elgesio bei kitų problemų sprendimo prevencines programas, skatina socialinį aktyvumą.



Socialiniai pedagogai 2001 - 2010 m.• 2001 m. skirta 786 000 Lt ir ŠMM finansavo 169 socialinių

pedagogų etatų steigimą mokyklose• 2002 m. – 3,19 mln. Lt., finansuotas 371 socialinio

pedagogo etatas.• 2003 m. 3,19 mln. Lt, 460 socialinių pedagogų etatų• Savivaldybės ir mokyklų steigėjai 2001-2003 m. finansavo

per 200 socialinių pedagogų etatų • 2004 m. 8,5 mln. Lt įdėta į moksleivio krepšelį• 2010 m. šalies bendrojo lavinimo mokyklose dirbo 988,

profesinio mokymo įstaigose 66, vaikų globos namuose 286 socialiniai pedagogai.

• 2010 m. PPT dirbo 17 socialinių pedagogų.



Socialiniai pedagogai 2009-2010 m.m. Socialinių pedagogų išsilavinimas ir pedagoginio darbo stažas Skaičius Procentai

socialinių pedagogų 988 (948 moterų) 100

socialinių pedagogų, turinčių aukštąjį išsilavinimą 866 87,6

socialinių pedagogų, turinčių aukštąjį pedagoginį išsilavinimą 753 76,2

socialinių pedagogų, turinčių aukštesnįjį išsilavinimą 59 6

socialinių pedagogų, turinčių aukštesnįjį pedagoginį išsilavinimą 27 2,7

socialinių pedagogų, turinčių vidurinį išsilavinimą 63 6,4

socialinių pedagogų, kurių pedagoginio darbo stažas iki 4 m 294 29,7

socialinių pedagogų, kurių pedagoginio darbo stažas 4-9 m. 314 31,8

socialinių pedagogų, kurių pedagoginio darbo stažas 10-14 m. 132 13,4

socialinių pedagogų, kurių pedagoginio darbo stažas 15 m. ir didesnis 248 25,1

pensijinio amžiaus socialinių pedagogų 19 2

socialinių pedagogų, turinčių ne visą krūvį 256 25,9



Teisinė bazė, reglamentuojanti socialinių pedagogų rengimą

• Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymas (Žin., 2009, Nr. 93-3975);

• Pedagogų rengimo reglamentas, patvirtintas Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2010 m. sausio 8 d. įsakymu Nr. V-54 (Žin. 2010, Nr. 9-425);

• Socialinio pedagogo kvalifikaciniai reikalavimai ir socialinio pedagogo pareiginė instrukcija, patvirtinta švietimo ir mokslo ministro 2001 m. gruodžio 14 d. įsakymu Nr. 1667 (žin., 2002, Nr. 24-896; 2010, Nr.2-79)

• Socialinio pedagogo rengimo standartas, patvirtintas Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2008 m. birželio 26 d. įsakymu Nr. ISAK-1872/A1-209 (Žin., 2008, Nr. 76-3033)



Teisinė bazė, reglamentuojanti socialinių pedagogų veiklą

Socialinio pedagogo kvalifikaciniai reikalavimai:(žin., 2002, Nr. 24-896; 2010, Nr.2-79)

1. Socialinu pedagogu gali dirbti:• 1.1. asmuo, įgijęs socialinio pedagogo profesinę kvalifikaciją

aukštosiose mokyklose arba turintis socialinio darbuotojo kvalifikaciją ar socialinio darbo kvalifikacinį laipsnį ir įgijęs pedagogo profesinę kvalifikaciją ar edukologijos kvalifikacinį laipsnį, taip pat asmuo, turintis edukologijos kvalifikacinį laipsnį ir studijavęs pagal studijų programą, kurioje ne mažiau kaip 64 kreditus sudarė socialinės pedagogikos dalykai;

• 1.2. asmuo, įgijęs aukštąjį arba aukštesnįjį (specialųjį vidurinį, įgytą iki 1995 metų) išsilavinimą ir turintis pedagogo kvalifikaciją, – šie asmenys socialinio pedagogo profesinę kvalifikaciją privalo įgyti iki 2013 m. rugsėjo 1 d.




Socialinio pedagogo kvalifikacinių reikalavimų pakeitimo projektas: Socialinio pedagogo kvalifikaciją turinčiu laikomas:• asmuo, įgijęs socialinio pedagogo kvalifikaciją aukštosiose mokyklose;• asmuo, turintis socialinio darbuotojo kvalifikaciją ar socialinio darbo kvalifikacinį laipsnį

ir įgijęs pedagogo kvalifikaciją ar edukologijos kvalifikacinį laipsnį;• asmuo, turintis edukologijos kvalifikacinį laipsnį ir studijavęs pagal studijų programą,

kurioje ne mažiau kaip 64 kreditus sudarė socialinės pedagogikos dalykai;• asmuo, turintis aukštąjį išsilavinimą ir įgijęs pedagogo kvalifikaciją, nuosekliųjų ar

nenuosekliųjų, nuolatinių ar ištęstinių pedagoginių studijų metu išklausęs ne mažesnės kaip 60 ECTS kreditų (iki 2011 m. rugsėjo 1 d. - 40 kreditų) apimties socialinės pedagogikos dalykų, išlaikęs šių dalykų įskaitas ar egzaminus ir įgijęs socialinio pedagogo kvalifikaciją patvirtinantį pažymėjimą;

Pažymėjimą, suteikiantį teisę dirbti socialiniu pedagogu gali įgyti asmuo, turintis aukšesnįjį (specialųjį vidurinį, įgytą iki 1995 metų) pedagoginį išsilavinimą, 10 metų pedagoginio darbo stažą ir nuosekliųjų ar nenuosekliųjų, nuolatinių ar ištęstinių pedagoginių studijų metu išklausęs ne mažesnės kaip 60 ECTS kreditų (iki 2011 m. rugsėjo 1 d. - 40 kreditų) apimties socialinės pedagogikos dalykų.



Švietimo įstaigų darbuotojų ir kitų įstaigų pedagoginių darbuotojų darbo apmokėjimo tvarkos aprašas

(Žin., 2009, Nr. 150-6739)

Pedagoginių psichologinių tarnybų specialistų, mokyklose ir kitose įstaigose dirbančių psichologų ir socialinių pedagogų darbo apmokėjimas vykdomas vadovaujantis APMOKĖJIMO APRAŠO 46.1 ir 46.2 punktuose nustatytas tarnybinių atlyginimų koeficientais. Tarnybinio atlyginimo koeficientą, suderinęs su darbuotojų atstovais, nustato įstaigos vadovas. 48 p. Specialiesiems pedagogams, psichologams, socialiniams pedagogams, įgijusiems mokslo laipsnį arba pedagoginį (mokslo) vardą ir dirbantiems pagal specialybę, įstaigos vadovas gali nustatyti 1 bazinės mėnesinės algos (122 lt) dydžio tarnybinio atlyginimo priedą.




Kiti teisės aktai, kuriais vadovaujasi socialinis pedagogas savo veikloje:

• Lietuvos Respublikos švietimo įstatymas (Žin., 1991, Nr. 23-593; 2003, Nr. 63-285)• Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymas (Žin., 1996, Nr. 33-807;

2006, Nr. 72-2688).• Lietuvos Respublikos vaiko minimalios ir vidutinės priežiūros įstatymas (Žin., 2007, Nr. 80-

3214)

• Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. rugsėjo 30 d. nutarimas Nr. 1195 “Dėl Darbuotojų, kurių darbo pobūdis yra susijęs su didesne protine, emocine įtampa, darbo laiko sutrumpinimo tvarkos ir darbuotojų, kuriems nustatytas sutrumpintas darbo laikas, darbo apmokėjimo sąlygų patvirtinimo“ ( Žin., 2003, Nr.: 93-4205)

• Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. spalio 2 d. nutarimas Nr. 1071 „Dėl Vaikų, vartojančių narkotines, psichotropines, kitas psichiką veikiančias medžiagas, nustatymo organizavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (Žin., 2007, Nr. 107-4379).

• Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. spalio 22 d. nutarimas Nr. 1081 „Dėl Savivaldybės teritorijoje gyvenančių vaikų apskaitos tvarkos aprašo patvirtinimo“

(Žin., 2008, Nr. 126-4809).

• Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2009 m. gruodžio 14 d. įsakymas Nr. ISAK-2711 „Dėl Švietimo įstaigų darbuotojų ir kitų įstaigų pedagoginių darbuotojų darbo apmokėjimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (Žin., 2009, Nr.150-6739),



• Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2008 m. lapkričio 24 d. įsakymas Nr. ISAK-3216 „Dėl Mokytojų ir pagalbos mokiniui specialistų (išskyrus psichologus) atestacijos nuostatų patvirtinimo“ Žin., 2008, Nr. 142-5669; 2009, Nr. 20-816)

• Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2004 m. birželio 15 d. įsakymas Nr. ISAK-941 „Dėl bendrųjų socialinės pedagoginės pagalbos teikimo nuostatų patvirtinimo“ (Žin., 2004, Nr.100-3729; 2009, Nr. 44-1724).

• Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2007 m. liepos 12 d. įsakymas Nr. ISAK-1374 „Dėl krizių valdymo mokyklose tvarkos aprašo patvirtinimo“ (Žin., 2007, Nr. 80-3301)

• Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2006 m. kovo 17 d. įsakymas Nr. ISAK-494 „Dėl alkoholio, tabako ir kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimo prevencijos programos patvirtinimo“ (Žin., 2006, Nr.33-1197)

• Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2004 m. rugsėjo 17 d. įsakymas Nr. ISAK-1462 „Dėl teisės pažeidimų, mokyklos nelankymo, narkotinių ir psichotropinių medžiagų vartojimo, ŽIV/AIDS, smurto ir nusikalstamumo prevencijos“ (Žin., 2004, Nr.45-5281; 2009, Nr. 44-1725)

• Mokyklos nuostatai, patvirtinti mokyklos steigėjo• Darbo tvarkos taisyklės, patvirtintos mokyklos direktoriaus• Socialinio pedagogo pareiginė instrukcija, patvirtinta mokyklos direktoriaus



Mokytojų ir pagalbos mokiniui specialistų (išskyrus psichologus) atestacijos

nuostataiLietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2008 m. lapkričio 24 d. įsakymas

Nr. ISAK-3216 (Žin., 2008, Nr. 142-5669; 2009, Nr. 20-816)



Mokytojų ir pagalbos mokiniui specialistų (išskyrus psichologus) atestacijos nuostatai

Mokytojų ir pagalbos mokiniui specialistų (išskyrus psichologus) atestacijos nuostatai reglamentuoja mokytojų, dirbančių pagal ikimokyklinio, priešmokyklinio, pradinio, pagrindinio, vidurinio, specialiojo ugdymo, profesinio mokymo, neformaliojo švietimo programas, ir pagalbos mokiniui specialistų (specialiųjų pedagogų, tiflopedagogų, surdopedagogų, logopedų, socialinių pedagogų) (išskyrus psichologus) kompetencijos ir praktinės veiklos įvertinimo bei kvalifikacinių kategorijų suteikimo tvarką.



4. Mokytojų ir pagalbos mokiniui specialistų atestacijos tikslai:

4.1. skatinti mokytoją ir pagalbos mokiniui specialistą tobulinti savo kompetenciją;

4.2. sudaryti sąlygas mokytojui ir pagalbos mokiniui specialistui siekti karjeros ir įgyti jo kompetenciją ir praktinę veiklą atitinkančią kvalifikacinę kategoriją, skatinti jį materialiai;

4.3. didinti mokytojo ir pagalbos mokiniui specialisto atsakomybę už ugdymo rezultatus ir profesinį tobulėjimą.




5. Nustatomos keturios keturios pagalbos mokiniui specialistų kvalifikacinės kategorijos – pagalbos mokiniui specialisto, vyresniojo pagalbos mokiniui specialisto, pagalbos mokiniui specialisto metodininko ir pagalbos mokiniui specialisto eksperto. 6. Socialinis pedagogas – įgijęs socialinio pedagogo kvalifikaciją ar socialinio darbuotojo ir pedagogo kvalifikacijas prilyginamas turinčiam pagalbos mokiniui specialisto kvalifikacinę kategoriją. (Prilyginama tuo metu dėstomo dalyko (pareigybės) pagalbos mokiniui specialisto kvalifikacinei kategorijai, įforminama institucijos vadovo įsakymu, Mokytojo atestacijos pažymėjimas ar Pagalbos mokiniui specialisto atestacijos pažymėjimas neišduodamas).




7. Socialiniam pedagogui, įgijusiam aukštąjį ar aukštesnįjį (specialųjį vidurinį, įgytą iki 1995 metų) išsilavinimą, bet neturinčiam socialinio pedagogo kvalifikacijos ar socialinio darbuotojo ir pedagogo kvalifikacijų, išklausiusiam Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro patvirtintą kompleksinį socialinės pedagogikos teorijos ir metodikos žinių kursą, turinčiam ne mažesnį kaip dvejų metų pareigybės darbo stažą, nuolat tobulinančiam savo kvalifikaciją, gali būti suteikiama socialinio pedagogo kvalifikacinė kategorija.




Socialinių pedagogų, turinčių kvalifikacinę kategoriją, skaičius 2009-2010 m.m.

Kvalifikacinė kategorija Socialinių pedagogų skaičius

Procentai (lyginant su visais dirbančiais soc. pedagogais)

Pagalbos mokiniui (socialinių pedagogų) specialistų

131 13,3

Vyr. pagalbos mokiniui(socialinių pedagogų) specialistų

252 25,5

Pagalbos mokiniui (socialinių pedagogų) specialistų metodininkų

66 6,7

Pagalbos mokiniui (socialinių pedagogų) specialistų ekspertų

4 0,4

Iš viso socialinių pedagogų, kuriems suteiktos kvalifikacinės kategorijos

453 45,8

Duomenys iš:ITC Švietimo valdymo informacinė sistema www.svis.smm.lt



Socialinių pedagogų požiūris į santykius su bendrojo lavinimo mokyklos vadovu

• Socialinių pedagogų veikla mokykloje ir bendradarbiavimas su mokyklos vadovu. Net 95,6 procentų respondentų teigia, kad jiems tenka bendradarbiauti su mokyklos vadovu bent kartą per savaitę. Bent kartą per dieną su mokyklos vadovu bendradarbiauja 59,3 procentų visų respondentų.

• Vadovavimo stilius. Apklaustų socialinių pedagogų nuomone, Lietuvos mokyklose vyrauja demokratinis vadovavimo stilius (57 proc.). Autokratinį stilių įvardijo 24,4 procentai respondentų, liberalųjį – beveik penktadalis (18,5 proc.).

• Net 80 proc. apklaustų socialinių pedagogų demokratinį vadovavimo stilių nurodė kaip tinkamiausią socialiniams pedagogams.

• Vadovo savybės. Dauguma respondentų idealų mokyklos vadovą apibūdina kaip kompetentingą, organizuotą, tolerantišką.



• Vadovo savybės. Įvardindami pagrindines savo mokyklos vadovą apibūdinančias savybes, respondentai daugiausia kartų paminėjo kompetenciją (39), veiklumą (36), reiklumą (29).

• Tarpusavio santykiai. Apklaustų socialinių pedagogų manymu, vienas svarbiausių gerus tarpusavio santykius lemiantis veiksnys yra pagarba. Tai nurodė du trečdaliai respondentų (65,9 proc.).

Taip pat išskirta ir kitų veiksnių reikšmė: pasitikėjimas (57,8 proc.) bei konkretūs reikalavimai (45,9 proc.).




Daugumos apklaustų socialinių pedagogų požiūriu, mokyklų vadovai:

• yra įsigilinę į socialinio pedagogo pareiginę instrukciją;• duoda aiškiai suformuluotas užduotis ir reikalavimus;• pasitiki socialinių pedagogo profesionalumu; • skatina kūrybiškumą, iniciatyvumą, pagiria; • vertiną jo atliekamą darbą; • suteikia plačias veiklos galimybes; • domisi profesinėmis problemomis ir padeda jas išspręsti;• nekelia baimės;• yra mandagūs ir kultūringi;• pastabas išsako tiesiogiai, nekritikuoja jų kitų mokyklos

bendruomenės narių akivaizdoje ir kt.





Kaip apibūdintumėte savo ir mokyklos vadovo tarpusavio santykius?

78,5

14,63,7 3

Geri

Nepakankamai geri

Blogi

Neturiu nuomonės

Apklaustų socialinių pedagogų savo ir mokyklos vadovo tarpusavio santykių vertinimas (proc.)



Mokyklos nelankymo problemos sprendimo galimybės



Vietos savivaldos įstatymas (Žin., 1994, Nr.55-1049; 2009, Nr. 77-3165)

6 straipsnis. Savarankiškosios savivaldybių funkcijos

Savarankiškos (priskirtosios) savivaldybių funkcijos:5. savivaldybės teritorijoje gyvenančių vaikų iki 16 metų mokymosi

pagal privalomojo švietimo programas užtikrinimas 6. vaikų, jaunimo ir suaugusiųjų bendrojo lavinimo, profesinio

mokymo ir profesinio orientavimo organizavimas (švietimo įstaigų steigimas, reorganizavimas, likvidavimas, išlaikymas, mokymo pagal formaliojo švietimo programas organizavimas ir įgyvendinimas)

32 straipsnis. Seniūnijos ir seniūno funkcijos Seniūnija renka ir savivaldybės administracijos direktoriui teikia

duomenis, reikalingus mokyklinio amžiaus vaikų apskaitai



• Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. spalio 22 d. nutarimu Nr. 1081 “Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugpjūčio 4 d. nutarimo nr. 889 „Dėl Mokyklinio amžiaus vaikų iki 16 metų apskaitos tvarkos patvirtinimo“ pakeitimo (Žin., 2008, Nr. 126-4809) buvo patvirtintas Savivaldybės teritorijoje gyvenančių vaikų apskaitos tvarkos aprašas.

• Pagal savivaldybės tarybos patvirtintą Savivaldybės teritorijoje gyvenančių vaikų apskaitos tvarkos aprašą organizuojama nesimokančių vaikų ir mokyklos nelankančių mokinių apskaita ir kontroliuojamas jų mokymasis pagal privalomojo švietimo programas



Savivaldybės teritorijoje gyvenančių vaikų apskaitos tvarkos aprašas (Žin., 2008, Nr. 126-4809)

• Savivaldybės teritorijoje gyvenantis vaikas – vaikas nuo gimimo iki 18 metų, kurio pagal Lietuvos Respublikos gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymą (Žin., 1998, Nr. 66-1910) deklaruota gyvenamoji vieta yra atitinkamos savivaldybės teritorijoje arba kuris Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyta tvarka įtrauktas į apskaitą pagal savivaldybę, kurioje gyvena.

• Nesimokantis vaikas – vaikas iki 18 metų, neįregistruotas Mokinių registre.

• Mokyklos nelankantis mokinys – 7–18 metų vaikas, įregistruotas Mokinių registre, tačiau per mėnesį be pateisinamos priežasties praleidęs daugiau kaip pusę pamokų pagal privalomojo švietimo programas.



Nesimokančių vaikų ir mokyklos nelankančiųmokinių informacinė sistema (NMNIS)

• Mokinių registro tvarkytojas lygina Lietuvos Respublikos gyventojų registro informaciją apie vaikus su Mokinių registro duomenimis ir Mokinių registro nuostatų, patvirtintų švietimo ir mokslo ministro 2008 m. vasario 8 d. įsakymu Nr. ISAK‑353, informacinės sistemos nuostatų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka perduoda informacinei sistemai šalies savivaldybių teritorijoje gyvenančių ir nesimokančių vaikų, taip pat mokyklos nelankančių mokinių duomenis.

• Nuo 2009 m. rugsėjo 1 d. įsteigta Nesimokančių vaikų ir mokyklos nelankančių mokinių informacinė sistema.

• NMNIS pagrindinės funkcijos yra rinkti, kaupti, apdoroti, sisteminti ir teikti aktualią ir kokybišką informaciją apie šalyje ir kiekvienos savivaldybės teritorijoje gyvenančius vaikus, kurie nesimoko ir nelanko mokyklos



Nesimokančių vaikų ir mokyklos nelankančiųmokinių informacinė sistema (NMNIS)

GYVENTOJŲ REGISTRAS

Vardas PavardėĄžuolas Rūta Paberžis GiriaVardenis PavardėJuozas JonaitisRytis Antanaitis Petras PetraitisZigmas JuozaitisTauras Vanagas

MOKINIŲ REGISTRAS

Mokinio vardas Pavardė MokyklaĄžuolas Rūta KernavėsPaberžis Giria PaberžėsVardenis Pavardė VilniausJuozas Jonaitis RudaminosPetras Petraitis Nemėžio

Nesimokančių vaikų IS

Vardas PavardėRytis Antanaitis

Zigmas Juozaitis

Tauras Vanagas



Nesimokančių vaikų skaičius šalyje 2009 m.

6-16 metų nesimokančių vaikų -15 924

Iš jų:

6889 išvykę iš šalies, oficialiai nedeklaravę išvykimo

8796 nerasti pagal deklaruotą gyvenamąją vietą

239 nesimoko dėl socialinių, psichologinių ir kitų priežasčių



Kodėl vaikai nelanko mokyklos?

Pagrindinės mokyklos nelankymo priežastys:• Mokymosi turinio neįsisavinimas, “spragos” žiniose, laiku nesuteikta

individuali mokytojų ar specialistų pagalba (socialinė pedagoginė, specialioji pedagoginė, psichologinė, specialioji ar kt.)

• Psichologiniai asmenybės ypatumai, emocijų ir elgesio sutrikimai, konfliktiški santykiai su bendraamžiais ir mokytojais, gyvenimo įgūdžių stoka, žema savivertė, įvairios priklausomybės.

• Nepatenkinamos socialinės – ekonominės mokinio ir jo šeimos sąlygos (skurdas šeimoje, tėvų dėmesio stoka, artimųjų ligos/netektis, konfliktai su tėvais, tėvų skyrybos, vaiko darbas , vaiko nepriežiūra, tėvų emigracija, sveikatos problemos ir kt.)

• Nepakankama pedagogų kompetencija ugdyti neturinčius motyvacijos, nereguliariai mokyklą lankančius mokinius bei neigiamos nuostatos į juos



Problemos sprendimo kryptys:– Socialinių pedagogų ir kitų švietimo pagalbos specialistų etatų steigimas švietimo įstaigose– Valstybės socialinė parama vaikams– Mokinių pavežėjimas– Pedagogų kvalifikacijos tobulinimas– Pedagoginių psichologinių tarnybų steigimas savivaldybėse ir jų veiklos tobulinimas– Ugdymo įstaigų įvairovė, jų modernizavimas, materialinės bazės stiprinimas (jaunimo

mokyklos - skirtos vaikams ir jaunuoliams linkusiems į praktinę veiklą, turintiems mokymosi sunkumų, stokojantiems mokymosi motyvacijos ir kuriems reikalinga resocializacinė pagalba)

– Savivaldybėse steigiamos užimtumo grupės mokyklos nelanakantiems ar prastai lankantiems vaikams (vieta, kur vaikai gali pasijausti saugūs, svarbūs, pajunta sėkmę, norą eiti į mokyklą, atstato mokymosi įgūdžius, susiranda draugų)

– Informacinių sistemų, registrų steigimas ir tobulinimas– Tyrimai, metodiniai leidiniai – Teisės aktų tobulinimas– ES struktūrinių fondų lėšų naudojimas– Projektai, akcijos– Prevencinių programų diegimas švietimo įstaigose ir psichologinės pagalbos teikimas

mokiniams– Atnaujintos Bendrosios ugdymo programos, stiprinamas ugdymo individualizavimas ir

diferencijavimas.– Profesinio mokymo tobulinimas ir patrauklumo didinimas



Mokyklos nelankančių vaikų sugrąžinimo į mokyklas programa

švietimo ir mokslo ministro 2010 m. spalio 7 d. įsakymas Nr. V-1688 (Žin., 2010, Nr. 122-6232)



Mokyklos nelankančių vaikų sugrąžinimo į mokyklas programa

Šios programos tikslas – mažinti nesimokančių vaikų ir mokyklos nelankančių mokinių skaičių šalyje.

Šios programos uždaviniai:1. didinti savivaldybių atsakomybę už jų teritorijoje gyvenančių

vaikų mokymąsi pagal privalomojo švietimo programas;2. koordinuoti švietimo pagalbos teikimą, didinti jos prieinamumą;3. tobulinti mokytojų ir kitų specialistų kvalifikaciją;4. stiprinti mokinių mokymosi motyvaciją ir didinti mokyklos bei

tėvų (globėjų, rūpintojų) atsakomybę už vaikų mokymąsi pagal privalomojo švietimo programas



Numatomi programos rezultataiĮgyvendinus šią programą:• bus finansuota 200 švietimo pagalbos specialistų etatų;• kvalifikaciją tobulins 400 mokytojų ir švietimo pagalbos specialistų, 60 savivaldybių

atsakingų specialistų;• bus organizuoti tėvystės ugdymo mokymai, kuriuose dalyvaus 200 tėvų;• bus organizuoti mokymai mokinių savivaldos organizacijoms, kuriuose dalyvaus 200

mokinių;• bus modernizuota 54 pedagoginių-psichologinių tarnybų materialinė bazė;• bus įdiegta viena Nesimokančių vaikų ir mokyklos nelankančių mokinių informacinė

sistema;• bus įsteigtos 8 švietimo pagalbą mokyklos nelankantiems vaikams teikiančios grupės;• bus modernizuotos 19 jaunimo mokyklų ugdymo bazės;• bus plėtojama interneto svetainė, informuojanti apie švietimo pagalbą šalyje;• bus parengta alternatyvaus ugdymo plėtros galimybių studija;• bus sukurta ir plėtojama interneto svetainė, skirta mokytojo kompetencijoms,

reikalingoms alternatyviam ugdymui įgyvendinti, įgyti;• bus įsigyta ir švietimo įstaigoms išdalyta dešimt pavadinimų specializuotos literatūros

(edukacinių knygų), skirtos mokytojo kompetencijoms, reikalingoms alternatyviam ugdymui įgyvendinti, įgyti;

• bus parengtos metodinės rekomendacijos tėvams apie jų vaidmenį ir pagalbą vaikui sprendžiant vaiko patiriamus sunkumus mokykloje.



• Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2007 m. gruodžio 3 d. įsakymu Nr. ISAK-2331 „Dėl Mokyklų tobulinimo programos plius patvirtinimo“ (Žin., 2008, Nr.7-257; 2010, Nr. 69-3462) buvo patvirtinta Mokyklų tobulinimo programa plius. Šios programos penkių komponentų paskirtis – spręsti mokyklos nelankymo problemą: užtikrinti tinkamą infrastruktūrą, kurti naujas mokymo programas (modulius), specialias klases darbui su nesimokančiais ar mokyklos nelankančiais vaikais, prevencijos (grąžinimo) modelius, gerinti teikiamą pagalbą mokymosi sunkumų turintiems vaikams, tobulinti pedagogų, švietimo pagalbos specialistų kompetenciją ir modernizuoti jų darbo aplinką, analizuoti problemas, taikomų programų veiksmingumą ir panašiai. Šių komponentų tikslams įgyvendinti numatyta skirti apie 78 mln. litų



ES struktūrinių fondų finansuojami projektai:

• „Pagalbos mokiniui efektyvumo ir kokybės plėtra“;• „Iškritusių iš mokyklos mokinių grąžinimas“;• ”Alternatyvus ugdymas švietimo sistemoje“;• „Technologijų, menų ir gamtos mokslų mokymo

infrastruktūra“ (Jaunimo mokyklų modernizavimui);• „Pedagoginių psichologinių tarnybų infrastruktūros,

švietimo įstaigose dirbančių specialiųjų pedagogų, socialinių pedagogų, psichologų, logopedų darbo aplinkos modernizavimas“



Dėkoju už dėmesį ir linkiu

sėkmės Jūsų darbuose!El. p. [email protected]

Tel. (8-5) 219 12 54

Documents

Socialinis pedagogas ir š vietimo pagalba