Upload
others
View
1
Download
0
Embed Size (px)
Citation preview
Lietuvos istorijos institutas
• •
Selil{ ir iiemgalil{ paminklai
VILNIUS 2000
UDK 902/904(474.5) Li227
Redakcine kolegija: Algirdas Girininkas (ats. redaktorius) (Lietuvos istorijos instill/tas)
Vytautas Kazakevicius (sudarytojas) (Lietuvos istorijos instilutas)
Mykolas Michelbertas (Vilniaus universiletas) -Evalds Mugurevics (Lalvijos ul1iversileto Latvijos istorijos instifutas)
Vytautas Urbanavicius (PiIiLI tyrimo cenfras "Lietuvos pilys")
Gintautas Zabiela (Lietuvos istorijos institulas)
Redakcines kolegijos adresas: Lietuvos istorijos institutas Krazil! g. 5-418, 2001 Vilnius Tel. 8 22 - 61 49 35 Faksas 61 1433 E-mail: [email protected]
Adresas internete: http: //www.crosswinds.nel/-istorija/lietuvosarcheologija.htm I
ISSN ISBN
0207-8694 9986-23-088-8
© Lietuvos istorijos institutas © Straipsni4 autoriai
OJE
y
VYTAUTASKAZ YlelUS
{VADAS
Seliai - viena is maziausiai pazistam4 balt4 gencill, gyvenusi4 dabartinese Lietuvos ir Latvijos tcritorijose. Rasytiniuose saltiniuose jie minimi jau III amziuje. Romen4 vandens keli4 zemelapyje "Tabula interaria Peutingeriana", kuris sudarytas III ar IV amziuje ir kurio galbiit X-XII amzi4 kopija isliko, minima seJi4 uee Fliuvius Selliani. Dabar ji tapatinama su Dauguva. Sio vandens kelio pradzia ir pabaiga paiymeta Caput Fliuvius Sellianus (Miller, 1888) (pav. 1). Kituose istoriniuose dokumentuose scli4 vardas tarp kitll balt4 genci4 vard4 aptinkamas tik XIII amziaus pradzios ivyki4 aprasymuose. Henriko Latvio "Seno-
I. . ) ~ .
sios Livonijos kronikoje" (Henricus de Lettis Chronicon Livonicum l'elus continens res geslllm triul11 primontm episcoporum) (1208-1225 metai) seliai vadinami lotyniskai Selones, j4 zeme - Zelen (Latvis, Vartberge, 1991, p. 171). Minimas svarbus seli4 centras Sclpilis (CaSf111111 Selonum), esantis kairiajame Dauguvos krante, dabartiniame Jekabpilio rajone, kur bu-
y
vo patogi brasta persikelti per Dauguvl'!. Sioje vietoje seli4 s~ungininkai lietuviai keldavosi i kitl'! pusy, iygiuodami pJesti latgali4, lyvi4 ir est4 zemi4 (Latvis, Vartberge, 1991, p. 54, 56, 88, 171, 199; He, 1993, p. 106, 112, 114, 184,314). Toje paCioje kronikoje rasoma, kad seliai gyveno drauge su latgaliais Kuoknesejc, t. y. ddiniajame Dauguvos krante (Latvis,
1 • 1m
O IJ O l\ ldi;'
rll'! G·.I~' r'o p... r \ 1 r 11 U I
~~"I .... , 'r"
• -"-"--
• • ,. .t ...... pr!t!.t I.,
H ttltA t.lt 1".1
II. '.-. .~." r t
• , ..
~ \.I L.I ~
. , .- , , , .... ,.;: • • • ~- . .. . ...~ ,
....., ... ,", • •
•
1 pay. Peutingerio zemeiapis, kuriame paZymeta seii4 upe FlillVius Selliani.
7
Vartberge, 1991, p. 56). XIII amiiaus pabaigojc selius mini ir "Eiliuotoji Livonijos kronika" ("Livltindische Reimchronik") (AH, 1998, p. 44, 48, 55,186). SCliai joje vadinami vokiskai Selen arba Selhen, 0 salis, kurioje jie gyvena - Selenland. Kronikoje minima ir seli4 teritorija, kuri vakaruose ribojasi su lyviais, rytuose su slavais (gudais), pictryCiuose su iiemgaliais, o siaures vakaruose - su latviais. Labai syksci4 iini4 apie seli4 iem« yra ir kituose rasytiniuose dokumentuose, pavyzdiiui, popieiiaus Inocento IV akte (1254 metai), patvirtinanciame kalavijuoci4 tcises i se!i4 krastq. Seliai taip pat minimi Mindaugo dovanojim4 kalavijuoCiams 1254, 1255, 1261 ir 1291 met4 aktuose (Bunge, 1853, p. 371, 372, 462). Taigi, kaip matyti, istorines iinios apie selius yra skurdiios, daug skurdesnes nei apie kitas giminingas balt4 gentis. Archeologines mediiagos is seli4 teritorijos iki siol irgi negausu.
Norint apivelgti seli4 kultlirq ir j4 teritorijq, reikia apibudinti etnokulturin« situacijq mus4 eros I tukstantmetyje. Tam tikslui nepakanka vien tik archcologines mediiagos. Tenka pasitelkti istorinius, antropologinius, lingvistinius duomenis.
v
Sio darbo tikslas - apibendrinti mokslinink4 su-kauptas iinias apie seli4 materialin« kulturq, j4 paprocius ir teritorijq bei paskelbti naujai istirt4 seli4 pilkapyn4 Visetiskese ir Miskiniuose (AnyksCi4 r.) mediiagq.
ARCHEOLOGINES KULTUROS
Pirmaisiais amiiais po Kr. balt4 teritorijojc buvo paplity keletas etnokultlirini4 srici4, archeolog4 isskiriam4 pagallaidojimo paminkl4 rusis. Veliau susiformavusi seli4 teritorija tuo metu buvo uiklota vadinamosios Pilkapi4 su akmen4 vainikais archeologines
v v
kulturos, apemusios Siaures Lietuvq ir Zcmaitijq (LAA, 1977, p. 11, iem. 7,9; Lietuvi4, 1987, p. 107, 108, pay. 20; TayraBHl./IOC, 1980, c. 82, puc. 2) bei piet4, ryt4 ir centriny Latvijq - Auksiemy, Latgalq, VidZemy (Laze, Graudonis, 1970, p. 49; LA, 1974, pay. 37) (pav. 2). Sios kulturos gyventoj4 mirusi~4 kapai - pilkapiai, kuri4 sampilai pilti is aplinkinio grunto, yra 5-20 m skersmens ir iki 1,8 m aukscio (Michelbertas, 1986, p. 57; CelloB, 1987, c. 367). Juose vyravo griautiniai kolektyviniai kapai. Maiesniuose pilkapiuose aptin kama iki 10 kap4, didesniuosc - iki 20 (Moora, 1952, p. 76). Vienas didiiausi4 to laikotarpio tyrinet4 paminkl4 Lietuvoje yra Muoriski4 (Biri4 r.) pilkapynas. Archeologai Eugenijus Jovaisa ir Juozas Markelevicius 1974 ir 1975 metais jame istyre 5 pilkapi4 sampilus, rado 58 1II-V amiiaus pradiios griautinius ka-
8
..... ',. . . . . '. . ' . , , · ..... " ." " .,' . . . . " . . • • • • · .. .. .' ,',. ", , ' , . . .
• • • ••••• • •• · .. .. ' , .. , . ' -. .'
- ." -· '" .. · ..' '.: ". . . . .'
, , , . . .' " ,
- .... .. •• • • · . - . .' . . .
• • • • , , · '. . ,
'. .. .' " . . . , ' . '. '. '. .' . . · ..... ". , , '. . . . .. · . ,..' . . .' .' - .. ',. - '. . .
1
, ' ','
•
3 ±4 5
2 pay. Etnokulturine situacija balt4 zemese I tukstantmecio po Kr. I puseje: 1) pilkapi4 su akmen4 vainikais kultura, 2) kap4 su akmen4 vainikais, Nemuno zemupio ir Centrines Lietuvos plokstini4 kapinyn4 kulttirines grupes, 3) Prusijos klilturines grupes, 4) velyvoji Bruksniuotosios keramikos kultura, 5) Dniepro- Dauguvos balt4 klllttira (pagal C. Engeli, W. La Baum~, A. Tautavici4, A. Mitrofanov'l).
pus. Taip pat reikia pamineti ir Mykolo Michelberto 1971-1974 mctais istirtq 21 pilkapi Pajuostes (Panevezio r.) pilkapyne su 22 II-Ill, 1 V-VI amiiaus kapais ir juose aptikta mediiaga (Michelbertas, 1972, p. 25-28; 1974, p. 35-40; 1977, p. 83-87). Sis pilkapynas laidoscna ir aptiktais materialines kulturos daiktais yra analogiskas Muoriskems. Latvijoje toks paminklas yra Slates silo (Slates Sila) (Jekabpilio r.) pi 1-kapynas, pradetas tyrinCti dar 1896 metais S. Bogojavlenskio, 1925 metais Hario Moros (Harri Moora), 1927 metais Francio Baluodiio (Francis Balodis). Ja-
v
me trijose grupese buvo istirti 18 pilkapi4 (Snore, 1933, p. 7). Antras iymus seli4 kultliros to laikotarpio pa-
-minklas yra Buoki4 (Abe/u Bo~i) (Jekabpilio r.) pil-
v
kapynas, tyrinetas 1922 metais A. Stokmanio (1 pil-kapis), 1925 metais H. Moros (1 pilkapis) ir 1961 metais L. Vankinos (Liucija Vankina) (7 pilkapiai). Tai klasikinis seli4 kultliros paminklas, kuris, deja, taip ir liko visas nepublikuotas. Paskelbti labai trumpi si4 tyrincjim4 duomenys (BaHKHHa, 1985, c. 44-46).
I tukstantmecio viduryje si didelius plotus uiemusi kultura suskyla i keletq maiesni4 region4 su savitais
v
paminklais ir laidojimo paprociais (pav. 3). Siaures ryt4 Lietuvoje ir PietryCi4 Latvijoje, t«siant paveldetas laidojimo tradicijas, islieka vyravy pilkapiai su akmen4 vainikais ir griautiniais kolektyviniais kapais (Urtans, 1970, p. 68). Tuo tarpu Ryt4 Lietuvoje vietoj Bruksniuotos keramikos kulturos atsiranda Ryt4 Lie-
.. " . . · .' .., . · . ' . '. .' . · . '.' " .' " · . . . '. ' . .' '. " " '" • • •• •
" . · .' . . .. , ,
•• • •
.'. . ....... : .... : : :. · . . ' . . ' '" · , · ' . . . ' ' . · ., . . .. . , , · " , ' .. · '. .,', , .... , ' .. , .' .' . • • •• • · '. ." .'
· .. . . ' . '. .. . ' ... · . . . . . . '.' ..... · ' . .., . . . . ..... '. . '. ., , " '., · ... " . . .': .','.:
1
• I
2 :..L...
4
3 pay, Pilkapi4 su akmen4 vainikais kultliros pIetra r tukstantmecio po Kr. viduryje: 1) seliai, 2) latgaliai, 3) ziemgaliai, 4) zemaiciai.
tuvos pilkapiai su akmen4 vainikais ir degintiniais kapais (LAA, 1977, p. 12-14; TayraBH<IlOc, 1959, c. 128-
v
153, pHC. 13), Siaures Lietuvoje ir Pict4 Latvijoje pa-plinta plokstiniai griautiniai kapai (LAA, 1977, p. 18; LA, 1974, p. 147), centrineje Zemaitijoje taip pat isivyrauja kapinynai, kuriuosc mirusieji laidojami zcmeje iskastose duobesc (TautaviCius, 1996, p. 64-73). Nuo VI amziaus seli4 teritorijoje pradcda rastis ir plokstiniai kapinynai (Ce)!'oB, 1987, c. 367). Tokios laidojimo tradicijos kaitos pavyzdziu gali buti Buoki4 (Jckabpilie r.) kapinynas Latvijoje, kur greta III-V amzi4 pilkapi4 atsiranda plokstiniai griautiniai kapai (BaHKHHa, 1985, c. 45). Pietini4 seli4 zemcse, dabartinejc Lietuvos teritorijoje, toki4 ryski4 laidosenos kaitos pavyzdzi4 nera. Taciau nepaisant prasidejusios laidojimo tradicij4 kaitos, pilkapiai seli4 zemcjc uzima vyraujanCiq pozicijq. IS iymiausi4 sio laikotarpio paminkl4 Lietuvoje reikia pamineti Norkun4 (Rokiskio r., Rageli4 sen.) pilkapynq su griautiniais kapais (Juodelis, 1970, p. 60-61; 1972, p. 34-35), Latvijojc - tai Ratulan4 (Jekabpilio r.) pilkapis, kuriame aptikti 76 IVXVII amzi4 griautiniai kapai (Snore, 1993, p. 17-21) .
Analogiska etnokultiirine situacija islieka ir II tukstantmeCio pradzioje (pav. 4). Jau iki galo susiformavusioje seIi4 teritorijoje randami pilkapynai ir plokstiniai kapinynai su griautiniais kapais. Pietincje seli4 arealo dalyje, dabartineje Lietuvos teritorijoje, tebevyrauja pilkapiai su analogiskais griautiniais kolektyviniais kapais. Tai, pavyzdziui, Miskini4 ir Visetiski4 (Anyksci4 r.) pilkapynai (iT. straipsnius siojc knygoje). Latvijoje - LejasduopeIes (Aizkraukles r.) pilka-
, .. , , .' " · .' "
" ,
.' ' . '.. • • • • , , · .' .. ' . '.' . . . .' ." • •• • · . ., . . . '.
: . ~ - . . . . . '. .. . , · " · , . .
. '.. . . . . . . .. '., · . '. , .. . : .. · .... '. .' ...... ' - . . . . · .. . . -· .' .. ' .. . ... - ':>,:;,:' · '., " - . - '. -. . ..
l0..r
12
II •
II
4 pay. Etnokulturiniai regionai n tukstantmecio po Kr. pradzioje: 1) scliai, 2) latgaliai, 3) ziemgaliai, 4) zemaiCiai, 5) kursiai, 6) skalviai, 7) aukstaiciai, 8) lietuviai, 9) suduviaijotvingiai, 10) prusai, 11) slavai, 12) ugrofinai.
pynas, kuriame is 63 pilkapi4 istirta 15. Aptikta daugiau kap 40 kap4, datuojam4 Velyvuoju geleiies amziumi (Snore, 1997, p. 64, 65, pay. 1). Greta pilkapyn4 vis dazniau aptinkami plokstiniai kapinynai. Jie budingesni siaurinei seli4 teritorijos daliai, patekusiai i dabartines Latvijos teritorijq, ir, pavyzdziui, Aukszemcje, Vclyvojo geldies amziaus pabaigoje isivyrauja. IS toki4 buding4 sclisk4 paminkl4 reikia pamineti Betcli4 (Jekabpilio r.) kapinynq, esanti kairiajame Dauguvos krante, kuriame istirta 20 XI-XII amziaus kaP4 (Snore, 1978, p. 68-71; 1979, p. 77-78).
• • SELIl) TYRINEJIMl) ISTORIOGRAFUA
Lictuvi4 ir 1atvi4 mokslininkai, bent kiek tyrinejy seli4 materialiny ir dvasiny kulturq, j4 teritorijq ir susiformavimo laikq aptaria skirtingai. Apskritai seli4 istoriografija ir dabar tebera negausi. Lietuvi4 archeologineje literaturoje tiesiogiai apie selius arba neuzsimenama (Tarasenka, 1928, p. 71, 72; Kulikauskas, Kulikauskienc, Tautavicius, 1961; Michelbertas, 1986, p. 54-68), arba paiymima, kad j4 kultiirai ir teritorijai analizuoti dar truksta duomen4 (Puzinas, 1938, p. 103; LAA, 1977, p. 18; 5I6JJOHCKI1Te-PHMaHTeHe, 1955, c. 18), nors atskiri tyrineti paminklai drqsiai priskiriami scliams (Michelbertas, 1972a, p. 28-32; 1972b, p. 32-33; Markelevicius, Morauskiene, 1977, p. 93; Semenas, 1998, p. 152-154). Marija Gimbutiene, savo paskutincje is angl4 i lietuvi4 kalbq isverstoje, papildytoje knygoje "The Baits" (London, 1963) selius
9
v
jau mini. Ji raso, jog Siaurcs ryt4 Lietuvoje ir Pietry-ci4 Latvijoje seliai gyveny nuo pirm~l! amii4 po Kristaus. Smulkiau teritorijos ir kulturos neanalizuoja (Gimbutiene, 1985, p. 107, 108). Adolfo TautaviCiaus knygoje apie Vidurinjji gelezies amzi4 Lietuvoje seliai minimi trumpai, taciau issamiau negu iki dabar isejusioje Lietuvos archeologineje Iiteraturoje. J4 teritorija apibudinama bendrais bruozais, taCiau autorius netiesiogiai uzsimena, jog jis scli4 kulturq isskiria jau pirmaisiais amiiais po Kr. - mini I-IV amzi4
v
pilkapius, tyrinetus Siaures rytiniame Lietuvos pakras-tyje (TautaviCius, 1996, p. 45, 94-97). Jis taip pat yra parasys mokslo populiarinimo straipsni apie selius (Tautavicius, 1972, p. 14-16). Nedideles apimtics tczes apie selius, kaip Bruksniuotosios keramikos kulturos tysejus, yra paskelbys Gintautas Zabiela (3a6eJ1a, 1996, c. 35-36). Regina Volkaite-Kulikauskicne seli4 teritorijq II tiikstantmecio pradiioje Zymi uz dabartines Lietuvos rib4, Dauguvos kairiajame krante (Volkaite-Kulikauskiene, 1970, pay. 1). VI ad as Zulkus, rasydamas apie tarpgentines dykras ir balt4 pasau16-ziurq, selius apgyvendina kairiajame Dauguvos kran-
v
te ir Nemunelio baseine (Zulkus, 1989, pay. 1). Pas-kutiniame lietuvi4 etnogenczy apibendrinanciame darbe seliai minimi drauge su latgaliais j4 atskirai ncisskiriant (Lietuvi4, 1987, p. 136). Tai tiesiogine latvi4 archeologines istoriografijos itaka, nes latvi4 mokslinink4 sintetiniuose darbuose dar nuo prieskario laik4 pabreziamas seli4 ir latgali4 kultur4 bendrumas, vyraujant latgaliams. Pastaruoju mctu pasirode dar vienas straipsnis, parasytas jaunos archcologes Andros Simniskytes, kuriame, remiantis naujausi4 tyrinejim4 duomenimis, koreguojama seli4 gyventa teritorija VIIXII amziuje (Simniskytc, 1999, p. 26-35).
Latvi4 archeologine literatura apic selius, j4 kulturq yra gausesne. Taciau Latvijos mokslininkai susiduria su problema, kaip atskirti selius nuo latgali4. Ta problema, kai pabreiiamas seli4 ir latgali4 kultiiros bendrumas, ryski j4 istoriografijoje jau nuo prieskarini4laik4. ISskirti selius, kaip atskirq etniny grupy, remdamasis rasytiniais saltiniais ir lingvistiniais duomenimis, dar XIX amziaus pabaigoje bande Augustas Bylensteinas (Bielenstein) (Bielenstein, 1892, p. 168-174) ir M. Skruzytis (Skruzltis) (Skruzltis, 1889). Atskirai seliai minimi ir 1926 metais pasirodiiusiame Latvijos archeologijq apibendrinanCiame darbc, pabreziant, kad seli4 kultura yra artimiausia latvi4 kulturai (LA, 1926, p. 71). Feliksas Jakobsonas (FClikss Jakobsons) seli4 rado tarp Senojo geleZies amziaus pilkapi4 kulturos gyventoj4 (Jakobsons, 1999, pay. 5). Tuo tarpu Zymus latvi4 archeologas Francis Baluodis (Francis Balodis) seli4 atskirai nemini (Balodis, 1938,
v
p. 81, 87, 99-101, 112, 133-135). Eduardas Sturmas
10
v
(Eduards Sturms) juos aptaria enciklopediskai, paZy-mcdamas, jog seliai gyvcno ne tik kairiajame, bet ir desiniajame Dauguvos krante bei Aiviekstes vidurupyje ir zcmupyje (Sturms, 1939, p. 38062-38265). Est4 archeologas H. Mora, rasydamas apic Senqji geleZies amzi4 Latvijoje, seliams skiria Dauguvos kairjji krantq (Moora, 1938, p. 667), veliau j4 neisskiria ir kalba apic latgali4-seli4 kulturq (Moora, 1952, p. 75-81,105-110, 148-162). Tokios pat nuomones buvo ir Elvyra Snuore (ElVIra Snore) (WHope, 1957, c. 150). Didziausiame pokario metais isspausdintame Latvijos archeologiny mcdziagq apibendrinanCiame darbe, remiantis daugiau kalbiniais duomenimis nei archeologine mediiaga, seliai isskiriami kairiajame ir desiniajame Dauguvos krantc bei Aiviekstes baseine jau Senajame geldies amziujc (LA, 1974, pay. 58). Archeologas Adolfas Stubavas (Adolfs Stubavs) naujai paivelge i scli4 kulturos problemq, iskcldamas hipotezy, kad latgali4-seli4 kulturos tapa tum as yra seli4 palikimas (CTy6aBc, 1981, c. 48-52). Apgailestautina, kad jis sios hipotezes plaCiau nepagrinde ir nespejo isnagrineti. Paskutinis darbas, kur kalbama apie seli4 paminklus, skelbiama j4 mcdziaga ir nagrinejamos etnines seli4
v
problcmos, yra parasytas E. Snuores. Knygoje apiben-drinama 15 Ryt4 Latvijos pilkapyn4 mediiaga, issamiai kalbama apie sioje teritorijojc Senajame ir Viduriniajame geleZies amziuose vykusius etninius procesus (Snore, 1993).
RUS4 archcologo Valentino Sedovo knygoje "Ugrofinai ir baltai viduramiiais" (CeAoB, 1987) seli4 teritorija ncisskiriama ir susicjama su latgaliais, taCiau kultura aprasoma atskirai ir pakankamai issamiai (CeAoB, 1987, c. 365-370, KapTa 44).
Nemazai nuveike tyrinedami selius lietuvi4 ir latvi4 lingvistai. Daug nusipelne Zymus lietuvi4 kalbininkas Kazimicras Buga (Buga, 1924, p. 8-11; 1961, p. 267-282), cpizodiskai jais domejosi Vytautas Maziulis (MmKIOJ1I1C, 1981, c. 102-103), Zigmas ZinkeviCius (ZinkeviCius, 1984, p. 358-362) ir Simas Karaliunas (Karaliunas, 1972, p. 17-19). IS latvi4 tyrinetoj4 reikia pamineti Jani Endzelynq (Janis Endzelins) (Endzelins, 1954, p. 125-136), Martq Rudzyty (Marta RudzHe), Veltq Ruky (Velta Ruke), Jani Kuski (Janis Kuskis), Krisjani Ancyti (Krisjanis Ancitis) ir A. Jansonq (A. Jansons). Pastarieji du isspausdino issam4, tik sCiiams skirtq darbq (AHUI1TI1C, 51HcoH , 1962, c.92-104).
Visi kalbininkai pripaiista, kad seli4 kalbos ypatybc yra kylanti priegaide, ir tuo remdamiesi seliams skiria ne tik Dauguvos kairui krantq, bet ir Aiviekstes baseinq (AHUI1TI1C, 51HcoH, 1962, puc. 1). TaCiau kalbininkai susiduria su rimta problema: sunkiai datuoja kalbos kaitq, negali net pasakyti, kada ivyko Latvijos
•
sen4.i4 genci4 susijungimas i vienq latvi4 etnosq (Py,n-3MTe, 1980, c. 163).
Antropologai taip pat inese gana svar4 indeli i seli4 tyrinejim4 aruodq. Ypac pasirymejo latvi4 tyrinetojos Raisa Denisova ir Rita Gravere (Rita Gravere). Pirmoji savo darbuose issamiai nusviecia seli4 teritorijoje gyvenusi4 zmoni4 antropologini tipq (,UeHMcoBa, 1964, c. 19-30; 1965, c. 84-93; 1975, c. 179-180), antroji analizuoja seli4 teritorijos gyventoj4 odontologij~ (fpaBepe, 1985, c. 8-12). Lietuvi4 antropologai seli4 tyrinejim4 nuopelnais pasigirti negali, nes Lietuvoje seli4 antropologines medziagos nera.
ARCHEOLOGIJOS PAMINKLAI
Lietuviskojoje Selos dalyje dabar zinomi daugiau kaip 55 archeologijos paminklai (pav. 5)' . IS j4 18 yra placiau tyrinet4. Dauguma j4 buvo tyrineti dar XIX amziaus pabaigoje - XX amziaus pradzioje. Medziaga islikusi ne visa, tyrinejim4 dokumentacija labai fragmentiska arba jos apskritai nera. Pavyzdziui, 1844 metais Pranciskus Vilcinskis tyrinejo Vaineiki4 (Rokiskio r., Kamaj4 sen.) pilkapynq, rado III-IV amziaus
...
papuosal4, bet jie iki mus4 dien4 neisliko. 1939 metais siame archeologijos paminkle suardyto pilkapio likuCius istyre Jonas Puzinas. 1893 metais 3 pilkapius su akmen4 vainikais Kupriuose (BirZ4 r., Papilio sen.) istyre S. Kaderis. lis aptiko II-III amzi4 griautini4 kap4 (LAA, 1977, p. 58). Skverb4 (Kupiskio r., Subaciaus sen.) pilkapynq 1909 metais tyrinejo Ivanas Abramovas. lis iskase 4 pilkapius, trijuose rado zmoni4 griauCi4 ir Ill-IV amziaus dirbini4. 1932 meta is BirZ4 muziejus kasinejo Skrebiski4 (BirZ4 r., Papilio sen.) pilkapynq. Rado griautini vyro kapq su Ill-IV amziaus papuosalais ir ginklais (LAA, 1977, p. 104). Norkun4 (Rokiskio r., Rageli4 sen.) pilkapynas pradetas tyri-
v
neti taip pat dar XX amziaus pradzioje. Zinoma, kad 1907 metais archeologas megejas kunigas Juozapas
v
Ziogas darbavosi siame pilkapyne, taCiau rezultatai nezinomi. Pokario metais jo tyrinejimai buvo tysiami Rokiskio krastotyros muziejaus bendradarbio Alfonsas Krasausko 1948 metais ir Stasio Juodelio 1964, 1968, 1970 meta is. Pastarasis istyre 8 is dar islikusi4 17 pilkapi4 sampil4 rymi4 (Juodelis, 1970, p. 60-61; 1972, p. 34-35). Medziaga skurdi, nes pilkapynas labai suardytas: rasta Viduriniojo geldies amziaus pradzios griautini4 kap4 su to meta ikapemis. Tyrejas,
• • •• ~--:.... .. = -.-.- .:- .... '"- --.. ~ .. - --. ..
skelbdamas kasinejim4 rezultatus, apie etniny pilkapyno priklausomyby nieko neraso. S. luodelis dar tyrinejo Drulen4 (Rokiskio r.) pilkapynq. Bausiski4 (Rokiskio r., Kamaj4 sen.) ir Kuoksi4 (Rokiskio r., Kamaj4 sen.) pilkapyn4 likuCius 1939 meta is istyre Jonas Puzinas (LAA, 1977,p.26-27,58).~tidu
pilkapynai buvo tyrineti archeologo Mykolo Michelberto. 1970 meta is buvo istirti 5 Daujen4 (Pasvalio r.) pilkapiai ir vienas Berklaini4 (Pasvalio r.) pilkapis (Michelbertas, 1972a, p. 28-32; 1972b, p. 32-33). Tyrinejim4 autori us neabejodamas siuos paminklus priskiria seli4 palikimui. Pastaraisiais meta is vel tiriami Vainei-
.. -.
1-2-
5 pay. Pie tines seli4 teritorijos dalies laidojimo paminklai: 1) pilkapynai, 2) kapinynai.
v
, Daugelis Siaures ryt4 Lietuvoje esanci4 pilkapyn4 ir kit4 archeologijos paminkl4 yra netyrineti, todel seIiams priskiriami sqlygiskai. Del to ivairiuose archeolog4 straipsniuose sclisk4 paminkl4 skaicius gali skirtis. Be to, jis gali skirtis ir del chronologijos.
11
ki4 pilkapyno likuCiai (Simniskyte, 1998, p. 155-156). Vienas didziausi4 archeologijos paminkl4, iki galo istirt4 siame mikroregione, yra minetasis Muoriski4 pilkapynas. Antras toks visiskai istirtas paminklas yra Visetiski4 pilkapynas, kuris yra jau iki galo susiformavusio seli4 etnoso palikimas (zr. sios knygos p. 21) .
• Piliakalni4 ir gyvenvieCi4 tyrinejimai Siaures ryt4
Lietuvos mikroregione taip pat nepasizymejo in tensyvumu. Prieskaryje si teritorija buvo tyrinejama nenuosekliai. IS didesni4 to meta archeologini4 darb4 piliakalniuose reikia pamineti Liudviko Ksivickio (Ludwig Krzywicki) veiklq, kai jis 1909 ir 1910 metais Mosken4-Laukupen4 (Rokiskio r. ir apylinke) piliakalnyje istyre beveik visq aikstely (Krzywicki, 1917, p. 1-42, lent. XIII). Tais paCiais metais jis plaCiai tyrinejo Petresiun4 (Rokiskio r., Kriaun4 apyl.) piliakalnio aikstely (Krzywicki, 1914, p. 1-27).
Pokario metais piliakalni4 ir gyvenvieCi4 tyrinetoj4 sioje Lietuvos dalyje taip pat nedaug. Daugiau buvo Zvalgyta nei nuosekliai tyrineta. 1949, 1969, 1970, 1972 metais daugeli piliakalni4 aplanke Rokiskio krasto tyros muziejaus, Lietuvos TSR moksl4 akadcmijos Istorijos instituto ir Lietuvos TSR kulturos ministerijos Mokslines metodines kulturos paminkl4 apsaugos tarybos darbuotoj4 ekspedicijos. Nuosckliau buvo tyrineta tik Juodoni4 (Rokiskio r., Rageli4 apyl.) piliakalnio gyvenviete. Tyrinetojams vadovavo archeologes Laima Nakaite ir Elena GrigalaviCiene. 1958, 1959 ir 1989 meta is joje istirtas 310 kv. m plotas, aptiktas V-VIII amziaus kulturinis sluoksnis su budingais siam regionui radiniais (Nakaite, 1959, p. 138-150; GrigalaviCiene, 1992, p. 42). 1986 ir 1987 meta is ir pats piliakalnis susilauke mokslinink4 demesio (GrigalaviCiene, 1992, p. 41-91). Buvo istirtas 228,5 kv. m plotas, aptiktas 51 dirbinys ir apic 1200 keramikos fragment4. Piliakalnio kulturinis sluoksnis datuojamas kaip ir gyvenviete - Viduriniuoju gelezies amziumi (Grigalaviciene, 1992, p. 43, 58). Kitas nuodugniai tyrinetas siame mikroregione yra Kereli4 (Kupiskio r.) piliakalnis, kuriame 1985 ir 1986 meta is buvo istirtas 568 kv. m plotas, aptiktas I tukstantmeCio pr. Kr. -I tukstantmeCio po Kr. vidurio kulturinis sluoksnis su to meta dirbiniais, pastatais ir gynybiniais itvirtinimais (GrigalaviCiene, 1992a, p. 85-105). Pastaraisiais metais piliakalni4 tyrinejimai suintensyvejo, taciau jie mazos apimties, daugiau paminklosaugines nei mokslines paskirties, todel reiksming4 rczultat4 negauta.
Taigi seli4 archeologijos paminkl4, j4 etnines istorijos ir materialines kultiiros tyrinejimai iki siol tebera daugiau atsitiktiniai nei tiksliniai. Nei Lietuvoje, nei Latvijoje neatsirado tyrinetojo, kuris nuodugniai ir sistemingai but4 domejysis seli4 genties praeitimi. Todel tebera daug neatsakyt4 klausim4 apie seli4
12
" '. . . . . . ' '" . . -:-" r:-::::::;;--------,----,-,: . . . . . . . . .. " ' , , ••• ,',. , , ', 0,. _.'.,'I~ . . , . .. . . . . .
• ,
'.' -' ', . . . . . . . , ,,>':: Ry' "g' '0' $:" "\ '../ . . . . - '
":'~':;.":'- -.' .•.. :.
",' ',: il~~ka :',', .; -, ,...... " ". ' . . .... ; ... . ' ... ,',
6 pay. S6li4 teritorija XlII amziaus viduryje rasytini4, lingvistini4, archeologini4 saltini4 duomenimis (pagal K. Ancyti ir A. Janson,,).
kulturos issiskyrimo laikq, teritorijq ir jos kaitq ivairiais chronologiniais laikotarpiais, budingus materialines kulturos bruozus, seli4 lituanizacijq ir latvizacijq.
• SELIl,J TERITORIJA ISTORIJOS, KALBOS IR
ARCHEOLOGIJOS DUOMENIMIS
Istoriniuose dokumentuose detaliausiai seli4 zemes apibudinamos 1261 met4 Mindaugo dovanojimo akte. J4 riba prasidejo nuo Dauguvos prie Naujinio (Daugpilio) pilies, ejo palei Kopkeli iki Luodzio dero ir Dusetos upe i siaury iki Sartll dero, aplink ji iki • • Sventosios istak4, toliau Sventqja iki Latuvos upes, iki Vasuokos ir VicSintos upi4, Levens upe i siaury iki Musos, Musos upe Zemyn iki Babytes zioci4 (pav. 6). (Buga, 1961, p. 273-274). Taigi istoriniai saltiniai nustatant seli4 ribas XIII amziaus antrojoje puseje gana vienareiksmiski. Tuo tarpu kalbininkas K. Buga, remdamasis daugiausia lingvistiniais duomenimis, siek tiek patikslina seli4 gyventq teritorijq. Pasak jo, pietine seJi4 riba ejo mazdaug pro Salakq, Tauragnus, Utenq, Svcdasus, SubaCi4, Palcveny, Pasvali, SaloCius (Buga, 1961, p. 274) (pav. 6). Dabar del sios ribos abejojama
7 14 21 I I I
~ -~. ::. ' -. . ~. * .....
· .. . ....
·ciai
•
•
· ~,..;..;.-· .. :. .. ' • • • • • •• • . " .. " . -.' .... --_ .... ;, ,-,_ .. ,"., . . ...
22
· ..... .. • • • •
····S:·1' · ,, : ,e I . -. .,.
· . . , . · ... - ....... . ..... , .. . .
, .. . .. . · . ,,- ... -.. - ." ..... , ... , ......... - .-. . - ... · . . " . .. . . . .. . .. . . "
. . . , ., ,- .... ., .. -... -... . -.- .. · . . .. .. · . - . · - .. - . - ... , -. .... . -. '" . - .. _. ....... ' .' '. . ...
· -. -. •
• • •
~ ... ,.....,. . :-.: -: : . ..... ;;;;;-:---~-----;:=~==~ • • . . .
-, '." ...... ' ... '. ' .. " . . .... - .. ","
• ••••• .."' ,__ ,_ •• 0 •• " · . .,. . . . .. . . - - - . . · '. . .. . .. . .... -.- ... - -.- ... · - .. ,,- . ,- .. · ,:. .., ... ; ... : ,: .. : . "1 ·[ : :.;;. \. . .- . . ...... : .. ; .. ; ..... :, . . ,: ,:.,:. ; ..
..-,:. ,:;' .: .. ;." :~.::.: .. :,-: :~.:;.: ;.,; ... .; .. :. .; .. ; ; :,.::.:,. : ,." ~ .;- .. : .. : .. :.
• •••••••••• • ... . , .. , ..... . · .. . ... . . . . . .. -.. . . ... ...... . ... .
• ••
. . . . . . (y. · . . . - , . . ...... . .. . . .. ... . . . • · . • •
o
61
1
2
...... X 3 e
A ,3 ..... ..:.,;. :., ..... 6 c::l " ~.~' '.::::.' ~
7 pay. Etnokultiirine situacija Siaures ryt4 Lietuvoje VII-XII amziujc: 1) pilkapynai, 2) plokstiniai kapinynai, 3) atsitiktiniai •
radiniai, 4) lobiai, 5) Selos pietines ribos, 6) selil! teritorija Siaurcs ryt4 Lietuvojc. Paminklai: 1. Anciskiai; 2. Antakriaunis; 3. Apkartai; 4. Astravas; 5. Aviniuosta; 6. Azualausis; 7. Bajoriskiai; 8. Brcnciai; 9. Cepeliskes; 10. Daunoriai; 11. Deguciai (Rokiskio r.); 12. Deguciai (Zaras4 r.); 13. Dumblyne; 14. Gailiutiskc; 15. Galminiai; 16. Garsviai; 17. Gateliai; 18. Gykiai; 19. Giteniske; 20. Glitenai; 21. Indriunai; 22. laksiskiai-Knitiskiai; 23. ludinys; 24. luskonys; 25. lutkiai; 26. Kalpokai;
• 27. Kalviai; 28. Kidzionys; 29. Kryliai; 30. Kuktiskcs; 3l. Kurkli4 Silas; 32. Kvykliai; 33. Kyburiai; 34. Marteniskes; 35. Mi-goniai; 36. MinCia; 37. Miskiniai; 38. Noriai; 39. Norkunai; 40. Paderine; 41. Pajuostis; 42. Pakritizis; 43. Pamiskiai; 44. Pavyzintys; 45. PclyseIes; 46. Pyragiai; 47. Pumpenai; 48. Pusalotas; 49. Puziniskis; 50. Rusteikiai; 5l. Salakas; 52. S'lmauka; 53. Skaistasilis; 54. Skrebiskiai; 55. Skroblus-Varniskiai; 56. Smilgcliai; 57. Spraksiai; 58. Stuburai; 59. Stuciai; 60. Subatiske; 61. Subiskis; 62. SalnaiCiai (Sakarniai, Gruzos?); 63. Turdvaris; 64. Uzpaliai-Galiniai; 65. Vabalninkas; 66. Vaidziunai; 67. Vaineikiai; 68. Visetiskes; 69. Vyzeliai; 70. Vyzuonos; 71. Skverbai (pagal A. Simniskyty).
ir manoma, kad kai kuriose vietose ji buvusi kiek toliau i siaur€(.
Archeologams apibrezti seli4 etnokulturini regionq yra sunkiausia. Taip yra del to, jog dar per mazai tyrineta paminkl4, vizualiai jie nesiskiria nuO Senojo gelezies arnziaus Pilkapi4 kulturos paminkl4, taip pat ir nuo Ryt4 Lietuvos pilkapi4 kulturos paminkl4.
Nekartosiu istoriografineje dalyje aptart4 atskir4 archeolog4 pareikst4 nuomoni4 apic seli4 gyventas
ribas, taciau paminesiu naujausiq bandymq koreguoti seli4 etnincs zemes VII-XII amziais, grindziant ji archeologinil! tyrinejim4 duomenimis. Archeologe A. Simniskyte, surinkusi papildomos medziagos apie archeologinius paminklus ir atsitiktinius radinius, neabejotinai skirtinus scliams, priejo prie isvados, jog scli4 tcritorija Viduriniojo gelezies arnZiaus pabaigojeVelyvojo geldies amziaus pradzioje buvusi kiek mazesne, nei nurodo istoriniai saltiniai ar lingvistiniai
13
duomenys (Simniskyte, 1999, pay. 5) (pav. 7). Ar taip buvo is tikr4.i4, ga1et4 paaiskcti nuolat ir nuosekliai tysiant tyrinejimus lietuviskojoje Selos dalyje.
Taigi archeologines medziagos dar trliksta, kad blit4 galima issamiai apibendrinti seli4 etnogenez«, j4 teritorij& ir materialiny kultlir&. Nedaug sukaupta ir kit4 moksl4 duomen4. Todel nauj4 archeologijos paminkl4 tyrinejimas ir j4 medziagos skelbimas suteikia nauj4 galimybi4 tyrincti seli4 materialiny ir dvasiny kultlir&. TaCiau reikia pripazinti, kad vaisingiausias kelias geriau pazinti seli4 kultlir& ir ctniny
istorijq nusidriekia per humanitarini4 moksl4, viS4 pirma per archeologijos, istorijos, antropologijos, lingvistikos, etnologijos integracij&. Tik kompleksiskai taikant atskir4 moksl4 tyrim4 metodus galima pasiekti pazangos tyrincjant si& dar labai menkai pazistam& sen4.i4 balt4 gentj.
Sioje knygoje publikuojami 1985-1989 met4 archcologini4 tyrinejim4 Visetiski4 bei Miskini4 pilkapynuose duomenys, tikiuosi, pastlimes seli4 materialines ir dvasincs kultliros pazinim& is dabar apemusio
• •
SqsttnglO.
_ v
LITERATUROS Sf\RASAS
AH, 1998 - Atskalfu Hronika. Riga, 1998. Ancitis K., Jansons A., 1963 - Vidzemes etniskas
vestures jautajumi II Arheologija un etnografija. Riga, 1963. T. V, lpp. 25-68.
Balodis Fr., 1938 - Senakie laiki. Latviesu senvesture II Latviesu vesture, 1. Riga, 1938.
Bielenstein A., 1892 - Die Grenzen des lettischen Volksstammes und der lettischen Sprache in der Gegenwart und im 13. lahrhundert. St. Petersburg, 1892.
Bliga K., 1924 - Aisci4 praeitis viet4 vard4 sviesoje. Kaunas, 1924.
Bliga K., 1961 - Rinktiniai rastai. Vilnius, 1961. T. 3.
Bunge F., 1853 - Liv-Estn-und CurHindisches Urkendbuch. Reval, 1853. Vol. 1.
Endzelins J., 1954 - Latviesu valoda Vidzeme II Latvijas PSR ZA Valodas un Jiteratliras institlita raksti. Riga, 1954,3 sej., lpp. 125-136.
Gimbutiene M., 1985 - Baltai priesistoriniais laikais. Vilnius, 1985.
Grigalaviciene E., 1992 - luodoni4 piliakalnis ir gyvenviete (Rokiskio r.) II Lietuvos archeologija. Vilnius, 1992. T. 9, p. 41-91.
Grigalaviciene E., 1992a - Kereli4 piliakalnis II Lietuvos archeologija. Vilnius, 1992a. T. 8, p. 85-105.
He, 1993 - Heinrici Chronicon. Riga, MCMXCIII. Jakobsons F., 1999 - Austrumbaltijas dzelzs laikme
ta petljumi. Riga, 1999. Juodelis S., 1970 - Norklin4 pilkapyno kasinejimai
1968 meta is IIArcheologiniai ir etnografiniai tyrinejimai Lietuvoje 1968 ir 1969 metais. Vilnius, 1970, p. 60-61.
Juodelis S., 1972 - Norklin4 pilkapi4 (Rokiskio r.) kasinejimai II Archeologiniai ir etnografiniai tyrinejimai Lietuvoje 1970 ir 1971 metais. Vilnius, 1972, p. 34-35.
Karalilinas S., 1972 - SeJi4 kalba II Mokslas ir gyvenimas, 1972, Nr. 1, p. 17-19.
Krzywicki L., 1914 - Pilkalnia pod wsi& Petraszunami II Rocznik towarzystwa Przyjaci61 Nauk w Wilnie, 1911-1914. Wilno, 1914, s. 1-27.
14
Krzywicki L., 1917 - Grodzisko g6rno-litewskie. Grodzisko na G6rze Oscikowej pod Rakiszkami II Pamicrtnik Fizyograficzny, XXIV, dz. V, Warszawa, 1917, s. 1-42, tab. I-XIII.
Kulikauskas P., Kulikauskiene R., Tautavicius A., 1961 - Lietuvos archeologijos bruozai. Vilnius, 1961.
LAA, 1977 - Lietuvos TSR archeologijos atlasas. Vil-nius, 1977. T. 3.
Latvijas archaiologija, 1926 - RIga, 1926. Latvijas PSR arheologija, 1974 -RIga, 1974. Latvis H., Hermanas is Vartberges, 1991- Livonijos
kronikos. Vilnius, 1991. Lietuviq, 1987 - Lietuvi4 etnogeneze. Vilnius, 1987. Lozc I., Graudonis J., 1970 - Apbedisanas tradIcijas
Latvija pirmatnejas kopienas laika IIArheologija un etnografija. RIga, 1970. T. IX, lpp. 31-59.
Markclcvicius J., Morauskicne E., 1977 - Muoriski4 (Birz4 r.) pilkapi4 tyrinejimai 1974 ir 1975 metais II Archeologiniai tyrinejimai Lietuvoje 1974 ir 1975 metais. Vilnius, 1977, p. 87-93.
Michelbertas M., 1972 - Pajuoscio pilkapi4 (Panevezio r.) tyrinejimai 1971 m. II Archeologiniai ir etnografiniai tyrinejimai Lietuvoje 1970 ir 1971 metais. Vilnius, 1972, p. 25-28.
Michelbcrtas M., 1972a - Daujen4 pilkapi4 (Pasvalio r.) tyrinejimai 1970 m. II Archeologiniai ir etnografiniai tyrinejimai Lietuvoje 1970 ir 1971 metais. Vilnius, ] 972a, p. 28-32.
Michclbcrtas M., 1972 b - Berklaini4 pilkapio (Pasvalio r.) tyrinejimai 1970 m. II Archeologiniai ir etnografiniai tyrinejimai Lietuvoje 1970 ir 1971 metais. Vilnius, 1972b, p. 32-33.
Michclbcrtas M., 1974 - Pajuostes (Panevezio r.) pilkapi4 tyrinejimai 1972 ir 1973 m. II Archeologiniai ir etnografiniai tyrinejimai Lietuvoje 1970 ir 1971 meta is. Vilnius, 1974, p. 35-40.
Michelbertas M., 1977 - PajuosCio (Panevezio r.) pilkapi4 tyrinejimai 1974 meta is II Archeologiniai tyrinejimai Lietuvoje 1974 ir 1975 metais. Vilnius, 1977, p. 83-87.
Michelbertas M., 1986 - Senasis geleiies amzius Lietuvoje. Vilnius, 1986.
Miller K., 1888 - Die Weltkarte des Castorius gennant die Peutingerichte Tafel. Ravensburg, ] 888.
Moora H., 1938 - Die Eisenzeit in Lettland bis etwa 500 n. Chr. Tartu, 1938. Bd. II.
Moora H., 1952 - Pirmatneja kopienas iekarta un agra feodala sabiedrlba Latvijas PSR teritorija. Riga, 1952.
Nakaite L., 1959 - Juodoni4 gyvenvietes (Rokiskio r.) archeologini4 tyrinejim4 duomenys II IS lietuvi4 kulturos istorijos. Vilnius, 1959. T. 2, p. 138-150.
Puzinas J., 1938 - Naujausi4 proistorini4 tyrinejim4 duomenys. Kaunas, 1938.
Semenas v., 1998 - Papiski4 pilkapyno tyrinejimai 1997 metais II Archeologiniai tyrinejimai Lietuvoje 1996 ir 1997 metais. Vilnius, 1998, p. 152-154.
Simniskyte A., 1998 - Vaineiki4 pilkapyno tyrinejimai 1997 metais II Archeologiniai tyrinejimai Lietuvoje 1996 ir 1997 metais. Vilnius, 1998, p. 155-156.
SimniSkyte A., 1999 - Seliai II Liaudies kultura Nr. 5, 1999, p. 26-35.
Skruzitis M., 1889 - Se!i, Kurzemes augsgala senCi. Riga, 1889.
v
Snore E., 1933 - Izrakumi Slates Sila uzkalniIJu ka-pos 1927. gada. II Archaiologijas raksti. 1. Sejums Pirma da!a. Riga, 1933.
v
Snore E., 1978 - Arheologiskie izrakumi Bete!u ka-pulauka Aukszeme 1977 gada II Zinatniskas atskaites sesijas materiaJi par arheologu un etnografu ] 977. gada petijumu rezulUitiem. Riga, ]978, lpp. 68-71.
v
Snore E., 1979 - Arheologiskas ekspedicijas darbs Aukszeme 1978 gada II Zinatniskas atskaites sesijas materiali par arheologu un etnografu 1978. gada petijumu rezultatiem. Riga, 1979, Ipp. 77-78.
v
Snore E., 1993 - Agra dzelz laikmeta uzkalniIJi Lat-vijas austrumu da!a. RIga, 1993.
v
Snore E., 1997 - Lejasdope!u kapulauks senaja SeJi-ja II Arheologija un etnografija. Riga, 1997. T. XIX, lpp. 64-81.
v
Sturms E., 1939 - Seli II Latviesu konservacijas vardnica. 19. sejums. Riga, 1939, lpp. 38062-38065.
Tarasenka P., 1928 - Lietuvos archeologijos medziagao Kaunas, 1928.
Tautavicius A., 1972 - Seliai. Pasakoja kronikos ir archeologiniai radiniai II Mokslas ir gyvenimas, 1972, Nr. 1, p. 14-16.
Tautavicius A., 1996 - Vidurinis gelezies amzius Lietuvoje (V-IX a.). Vilnius, 1996.
Urtans v., 1970 - Etniskas ats~iribas apbedlSanas tradicijas un kapu inventara Latvija 5.-9.gs. II Ar-
heologija un etnografija. Riga, 1970. T. IX, Ipp. 61-85. Volkaite-Kulikauskiene R., 1970 - Lietuviai IX-XII
amziais. Vilnius, 1970. Zinkevicius Z., 1984 - Lietuvi4 kalbos kilme. Vilnius,
1984. v
Zulkus v., 1989 - Tarpgentines dykros ir mirusi4i4 pasaulis balt4 pasauleziuroje II Vakar4 balt4 archeologija ir istorija. Klaipeda, 1989, p. 107-116.
AHUHTHC K. H., HHcoH A. H., 1962 - HeKOTOpbJe BOnpOCbJ 3THI1l.1eCKOH I1CTOPI1I1 CeJlOB / / COBeTcKaH 3THorpacpl1H. 1962. NQ 6, c. 92-104.
BaHKHHa JI., 1985 - MecTo MOrl1JlbHI1Ka EOKI1 cpe,n11 63JlTCKI1X naMHTHI1KOB / / ITp06JleMbl 3THI1llecKoti I1CTOPI1I1 63JlTOB. Pl1ra, 1985, c. 44-46.
fpaBepe P., 1985 - O,noHTOJlOrl1'-IeCKl1e ,naHHble B acneKTe np06JleMbJ reHe311ca 3eMraJlOB H CeJlOB / / ITp06JleMbJ 3THHlJeCKoti HCTOPI1I1 63JlTOB. PHra, 1985, c.8-12.
.ll,eHHcoB3 P. H., 1964 - K Bonpocy 06 aHTpOnOJlOrHl.IeCKOM Tl1ne CeJlOB 11-12 BB. B CBH311 C KpaHI10JlOrHl.IeCKJ1M MaTepl13JlOM 113 MOrHJlbHI1Ka JIeHc,noneJlec / / Latvijas PSR Zinatnu Akademijas Vestis, 1964, Nr. 5, Ipp. 19-30.
.ll,eHHcoB3 P. H., 1965 - Oc06eHHocTI1 aHTponoJlOrl1l.1eCKOrO Tl1na CeJlOB B cOBpeMeHHoM HaCeJleHl111 lOro-BOCTOlJHoti JIaTBl111 / / COBeTcKaH 3THorpaqmH, 1965, NQ 2, c. 3-14.
.ll,eHHcoB3 P. H., 1975 - AHTpOnOJlOrHH ,npeBHI1X 63JlTOB. Pl1ra, 1975.
3a6eJla f., 1996 - CeJlbJ - nOTOMKI1 HaCeJleHI1H KyJlbTYPbJ WTpl1XOBaHHoti KepaMI1KI1 / / EeJlapycb y ciCTeMe TpaHceypaneticKix CYBH351Y 1 TblCHl.IarOM3i H. 3. MiHCK,1996, c. 35-36.
Py~3HTe M. K., 1980 - K Bonpocy 0 ceJlax Ha npaB06epe)l{be )l,ayraBbJ / / 3THorpacpHlIecKHe 11 JlI1HrBI1CTl1l.1eCKl1e aCneKTbJ 3THI1l.1eCKoti I1CTOPI1I1 6aJlTCKI1X Hapo,nOB. Pl1ra, 1980, c. 159-163.
Ce~oB B. B., <PI1HHO yrpbJ 11 63JlTbl B 3noxy cpe,nHeBeKOBbH. MocKBa, 1987.
CTy6aBc A. H., 1981 - HeKOTOpbJe aCneKTbJ 3THI1l.1eCKoti I1CTOPI1I1 CeJlOB (II-XII BB.) / / ITp06JleMbJ 3ToreHe3a 11 3THI1' lecKoti I1CTOPI1H 63JlTOB. BI1JlbHlOC, 1981, c. 48-52.
TaYTaBH'IlOc A.3., 1959 - BOCTOlJHOJlHTOBCKHe KYpraHbl / / BOnpOCbJ 3THHlJeCKoti I1CTOPHH Hapo,nOB ITPI163JlTI1KI1. MocKBa, 1959, c. 125-153.
TaYTaBH'IIOC A. 3., 1980 - E3JlTCKl1e nJleMeHa Ha Teppl1TOpHI1 JIHTBbl B I TbICHlJeJl. H.3. / / 113 ,npeBHetiweii I1CTOPI1H 63JlTCKHX Hapo,noB no ,naHHbJM apxeoJlorl1l1 11 aHTpOnOJlOrHH. Pl1ra, 1980, c. 80-88.
H6J1oHcKHTe-PHMaHTeHe P., 1955 - O,npeBHetilUI1X KYJlbTypHblX 06JlaCTHX Ha Teppl1TOpl1H JIHTBbl / / CoBeTCKaH 3THorpacpl1H, 1955, NQ 3, c. 3-19.
15
SELONIAN ARCHAEOLOGICAL SITES IN LITHUANIA
Vytautas Kazakevicius
Summary
Selonians are one of the least known Baltic tribes which used to reside in the territories of present Lithuania and Latvia. Their first mentioning in written sources goes as far back as the 3rd century - namely, in the Roman map of waterways "Tabula interaria Peutingeriana". It was compiled in the 3rd or 4th century and the preserved copy belongs to, probably, the 10th-12th century. This map includes a Selonian river - Fliuvius Selliani (Fig. 1). Today this river is named Daugava. The next mentioning of Selonians appeared much later - only at the beginning of the 13th century. They are referred to in Latin or German as "Selones", "Selen" or "Selhen", whereas their land is called - "Zelen", "Selenland". An important Selonian centre Selpils (castrum Selonum) - on the left bank of Daugava - is mentioned. The same chronicle tells that Selonians lived with Lettigallians in Koknese, i. e., on the right bank of Daugava. The written sources of the end of the 13th century defined the Selonian territory as bordering on Livonian territory in the west, Siavonian (Gudonians) - in the east, Semigallian - in the southeast and Latvian territory in the northwest. Really scanty information about the Selonian land is also contained in other written documents, i. e., in Pope Innocent's IV Act (1254), confirming the Swordbearers' right to the Selonian land. Selonians are also mentioned in Mindaugas' acts of presentations to Swordbearers of 1254, 1255, 1261. Thus, the historical evidences about Selonians are scanty, by far more scanty as the evidences about the neighbouring Baltic tribes.
Before an attempt to describe the Selonian culture and territory it is necessary to define the ethnocultural situation in the 1st millenium AD. The archaeological material alone is insufficient for this purpose. It is necessary to use here the available historical anthropological and linguistic data.
The present study is aimed at generalizing the acumulated knowledge about the material culture of Selonians, their customs and territory, and updating it on the ground of material from newly investigated Selonian barrow cemeteries in Visetiskes, Miskiniai, Anyksciai district.
In the first ages AD the Baltic territory included a few ethnological provinces, distinguished by archaeologists on the basis of types of burials. The Selonian territory, which emerged later, was in these ages covered by the archaeological Barrow culture with stone circles which included the Northern Lithuania and Samogitia, the Southern, Eastern and Central Latvia (Fig. 2). The barrows of this culture were predominated by collective
16
inhumations. Among the largest investigated archaeological sites of mentioned culture we can mention the Muoriskes barrow cemetery in Birzai district and Pajuoste barrow cemetery in Panevdys district. In Latvia such archaeological sites were found in Slate pine forest (Slates, Sila) of Jekabpils district and Bo~i of the same district. These are the classical examples of Selonian culture.
•
In the middle of the 1st millenium, this culture, oc-cupying the vast areas, split into a few smaller regions with specific archaeological sites and burying rites (Fig. 1). Beginning with the 6th century, flat burial grounds appeared in the Selonian territory.
However, notwithstanding the changes of burial rites, barrow cemeteries continued to dominate in the Selonial territory. Among the most famous archaeological sites of this period in Lithuania we should mention the Norkunai barrow cemetery with inhumations in the Rokiskis district, in Latvia - the Ratulanu barrow in the Jekabpils district. Similar ethnocultural situation existed also at the beginning of the 2nd millennium. In the already well-developed Selonian territory barrow cemeteries and flat burial grounds with inhumations (Fig. 4) have been found. In the southern part of Selonian territoryin the present Lithuanian territory - the dominating position of barrows with similar collective inhumation (Fig. 5) was preserved. Examples in Lithuania are the Miskiniai and Visetiskes barrow cemeteries in the Anyksciai district (see articles included in this book). In Latvia: the Lejasdopele barrow cemetery in the Aizkraukle district.
Even today the Selonian historiography is rather poor. In the Lithuanian archaeological literature the direct mentionings of Selonians are usually followed by remarks that the analysis of their culture and territory lacks data basis, not withstanding that some studied sites undoubtedly may be ascribed to Selonians. M. Gimbutas writes that in the northeastern Lithuania and southeastern Latvia Selonians lived in the first centuries AD. However, he does not give any details about their territory and culture. A. TautaviCius' book about the Middle Iron Age in Lithuania contains a brief description of Selonians. However, in the available Lithuanian archaeological literature this description is so far the most exhaustive one. The Selonian territory is defined in most general terms, but the author indirectly hunts that he distinguished the Selonian culture already in the first centuries AD and mentions the barrows of the 1st-4th centuries investigated in the northeastern part of Lithuania. R. Vol-
kaite-Kulikauskiene locate the area inhabited by Selonians at the beginning of the 2nd millenium beyond the boundaries of present Lithuania - on the left bank of
v
•
Daugava. Y. Zulkus, describing the Baltic world outlook and wa te areas between the tribal lands locates Selonians on the left bank of Oaugava and in the Nemunelis basin. In the last work generalizing the Lithuanian ethnogenesis Selonians are mentioned together with Lettigallians and are not separately distinguished. This is a direct influence of Latvian archaeological hi toriography because the ynthetic works of Latvian scientist written even before the war emphasize the commonness of Selonian and Lettigallian cultures where Lettigallian dominate.
The Latvian archaeological literature about Selonians and their culture is richer. However, Latvian researchers face the problem of distinguishing between Selonians and Lettigalians. This problem has been a distinctive feature of their historiography since the pre-war years when the commonness of Selonian and LettigalIi an cultures were emphasized. An attempt to distingui h Selonians into a separate ethnic group on the ground of written sources and linguistic data was made already at the end of the 19th century by A. Bielenstein. Selonians were mentioned as a separate ethnic group in a generalizing archaeological study of Latvian researchers which appeared in 1926 pointing out that the Selonian culture was the most closely linked one with the Latvian culture. Whereas the outstanding Latvian researcher F. Balodis does not mention Selonians separately. E. Sturms gives an encyclopedic de cription of Selonians pointing out that Selonians inhabited not only the left bank of Daugava but also its right bank as well as the middle - and lower-course of Aiviekste. Writing about the Roman Iron Age in Latvia an Estonian archaeologist H. Moora a cribes the left bank of Oaugava to Selonian territory. In his later works he does not distingui h Selonians referrin to the Lettigallian-Selonian culture as a whole. E. nore had the same opinion. In the most extensive Latvian study, generalizing the archaeological material and published in the after-war years, Selonian are located on the left and right banks of Daugava and Aiviek -te ba in already in the Roman Iron Age. Thi conclusion is ba ed on linguistic data rather than on archaeological material. Archaeologist A. Stubavs suggested a new point of view on the problem of Selonian culture suppo ing that the commonness of Lettigallian-Selonian culture was, actually, the Selonian heritage. He did not manage to substantiate thi hypothesis. The last work containing a description of Selonian archaeological sites and a study of ethnic Selonian problems was written by E. Snore. The book generalizes the archaeological material from 15 Latvian barrow cemeteries and includes a comprehensive analy is of ethnic processes which took place in this territory in the Roman and Middle Iron Ages.
In the book of Russian archaeologist Y. Sedov "Ugrofinns and Baits in the Middle Ages" the Selonian territory is not distinguished from the Lettigalian territory but the Selonian culture is described separately and rather comprehen ively.
The Lithuanian and Latvian lingui ts have special merit in the study of Selonians. A great contribution was made by a famous Lithuanian linguist K. Biiga, episodical references were made by Y. Maziulis, Z. ZinkeviCius and S. Karaliiinas. Among Latvian researchers we can mention J. EndzeiIns, M. Rudzite, Y. Riike, A. Jelkobsons, 1. Kuskis, K. Ancitis and A. Janson. The latter have published a special exhaustive tudy about Selonians.
All linguists recognize the rising accent as a distinguishing feature of Selonians. On this basi they ascribe to Selonian territory not only the left bank of Daugava but also the Aiviekste basin. However, linguists face a serious problem of dating the processes of linguistic transformations. They cannot even say when the old Latvian tribes joined into one Latvian ethnos.
The contribution of anthropologists to the studies of Selonian territory and culture is also a rather sub tantial one. We can distinguish in particular Latvian researchers R. Denisova and R. Gravere. The fir t extensively highlight the anthropologic type of people inhabiting the Selonian territory, the second - analyses their odontology. The Lithuanian anthropologists cannot claim any great contribution to Selonian studies for absence of anthropologic material in Lithuania.
Among historical documents Mindauga ' Donation Act of 1261 i the one in which Selonian lands are described in greatest detail. Their boundary began from Daugava near aujinis (Daugavpils) ca tie, further running along Kopkelis till Luodis lake and northwards along the Ouseta river till the Sartai lake and round it till the v
Sventoji source. It stretched further till the Latuva, Va-suoka and Viesinta rivers, along the Uvuo river northwards till Miisa and downstream of Miisa river till the Babyte river mouth (Fig. 6) (Biiga, 1961, p. 273-274). Thu ,the hi torical sources describing the Selonian boundaries in the second half of the 13th century are rather definite. Whereas linguist K. Biiga, basing himself on linguistic data alone, specifies the territory occupied by Selonians. According to him the southern boundary of Selonians ran approximately by Salakas, Tauragnai, Utena, Svedasai, SubaCius, Pa\(!vene, Pasvalys, Salociai (Biiga, 1961, p. 274) (Fig. 6).
The task of defining the Selonian ethnocultural region is the most difficult one for archaeologi ts. Thi is because too few sites have been investigated. Be ides, they do not visually differ from the archaeological sites of Roman Iron Age Barrow Culture and from archaeological sites of East Lithuanian Barrow Culture.
The most recent attempt to revise the definition of Selonian ethnic lands in the 7th-12th centuries on the
17
ground of archaeological material was undertaken by A Simniskyte who came to a conclusion that the Selonian territory at the end of the Middle Iron Age - beginning of the Late Iron Age was somewhat smaller than is suggested by historical sources or linguistic data (Fig. 7).
Thus, so for a comprehensivc generalization of SeIonian ethnogenesis, territory and material culture we still lack archaeological data. The database accumulated by other sciences is also rather poor. Therefore, excavations in new archaeological sites and publication of new obtained data would facilitate new possibilities going deeper into material and spiritual culture of Selo-
nians. However, it must be recognized that the most productive way to an extensive knowledge about the Selonian culture and ethnic history will be paved by an integration of humanitarian sciences - archaeology, history, anthropology, linguistics and ethnology. Only an integrated application of their investigation methods may help to achieve progress in this field of research.
The author expects that the archaeological investigation data of Visetiskes and Miskiniai barrow cemeteries collected in 1985-1989 and included in this book will push the knowledge of material and spiritual culture of Selonians out of stagnation.
THE LIST OF ILLUSTRATIONS
Fig. 1. Peutinger's map with a Selonian river Fliuvius Selliani marked on it.
Fig. 2. Ethnocultural situation in the Baltic lands in the first half of the 1 st millennium AD: 1) barrow with stone circles area, 2) cultural groups of burials with stone circles and flat burial grounds of the lower course of Nemunas and Central Lithuania, 3) Prussian cultural groups, 4) Late Brushed Pottery culture, 5) DnieperDaugava Baltic culture (according to C. Engel, W. La Baume, A Tautavicius, A Mitrofanov).
Fig. 3. Development of barrow with stone circles culture in the middle of the 1st millennium: 1) Selonians, 2) Lettigalians, 3) Semigallians, 4) Samogitians.
Fig. 4. Ethnic regions at the beginning of the 2nd millennium AD.
Fig. 5. Burial sites of the southern part of Selonian territory.
Fig. 6. Selonian territory in the middle of XIII century on the basic of linguistic and archaeological data (according to K. Ancltis and A 1ansons).
Fig 7. Ethnocultural situation in the north-east Lithuania in the 7-12 century: 1) barrow cemeteries, 2) flat burial ground cemeteries, 3) stray finds, 4) hoards, 5) southerns boundaries of Selonia, 6) southern area of Selonian territory in the north-east of Lithuania (according to A Simniskyte).
Translated by Ada ]urkonyte
HTHHKH CEJIOB HA TEPPHTOPHH JIHTBhI
BHT a YTac Ka3aKSlBH'IIOC
Pe310Me
CeJIbI - O,UHO H3 caMblX MaJIOH3BeCTHblX 6aJITCKHX nJIeMeH Ha TeppHTopIHIX cOBpeMeHHoH JII1TBbI 11 JIaTBHI1. B nHCbMeHHblX I1CTO'-lHHKaX OHI1 ynoMI1HaIOTC51 )0Ke B III BeKe, Ha KapTe BO,UHbIX nYTeH PI1MJI5IH "Tabula interaria Peutingeriana", COCTaBJIeHHOH B III Imll IV BB., KOnl151 KOTOPOH COXpaHHJIaCb c X-XI I BB. B HeH ynoM5IHyI'a peKa Fliuvius Selliani, KOTOpa51 Tenepb OTO)(()J.eCTBJI5IeTC51 c ,lJ,ayraBoH (Pl1c. 1). B 60JIee n03,UI-II1X I1CTOpWlecKHx I1CTO'-lHI1Kax HM5I CeJIOB TI05lBJI5IeTC51 n03,UHo, B HalJaJIe XIII BeKa. I1x Ha3bIBalOT nO-JIaTI1HCKH HJII1 nO-HeMeUKl1 seJones, SeJen HJIH SeJhen, a cTpaHY, r,Ue OHI1 npmKIIBalOT - ZeJen, SeJenJand. YnOM5IHYT Ba)l{HbIH ueHTp CeJIOB CeJInl1J1c (castrum Selonum), l-Iaxo,U5IIllI1HC51 Ha J1eBOM 6epery ,lJ,ayraBbl. B TOH )I{e caMOH XpOHI1Ke YTBep)(()J.aeTC5l, '-ITO CeJIbI )I{HJl11 BMecTe c JIaTraJIaMI1 B KOKHece, T. e. Ha npaBoM 6epery ,lJ,ayraBbl. TII1CbMel-IHble I1CTO'IHI1K11 KOHua XIII BeKa onpe,UeJI5IlOT TeppHTOp111O CeJIOB, KOTOpa51 conpHKaCaeTC51 Ha 3ana,Ue c JIHBaMI1, Ha BOCTOKe co
18
CJIaB5IHar.1I1 (ry,Ua~II1), Ha IOrO-BOCTOKe c 3eMraJIaMH, a c ceBepo-3ana.ua - c JIaTbIWaMI1. O'IeHb cKy,UHble ynOMW
v HaHI15I 0 CeJIOHCKOI1 3eMJIe I1MeIOTC51 H B ,Upymx 11I1Cb-MeHHblX ,UoKyMeHTax, Hanpl1Mep, B aKTe l1aTIbl PI1MCKOro I1HHoKeHTI151 IV (1254 r.), B KOTOPOM nO,UTBep)(()J.aIOTC5I npaBa Me'leHocueB Ha 3TOT KpaH. CeJIbl TaK)l{e ynOMW HaIOTC5I B aKTax ,UapoBaHI151 MI1H,Uayraca Me'-leHOCuaM CeJ10HI1I1 1254, 1255, 1261 rr. KaK BH,UHO, I1CTOpl1t.(eClOie CBe,UeHI15I 0 ceJIax CKy,UHbl, 60JIee CKy,UHbI, He)l{eJ111 0 ,Upymx p0,UCTBeHHblX 6aJITCKHX l1JIeMeHax.
,lJ,JI5I xapaKTepl1CTI1KI1 KyJIbTYPbI CMOB H HX Teppl1TOpl111 Tpe6yeTc51 paccMoTpeTb 3THOKYJ1bTYPHYIO Cl1ryaUl11O B I TbIC51'-leJIeTI1I1 HaweH 3pbl. ,lJ,J151 3Toro He XBaTaeT TOJIbKO apxeOJIOrl1'lecKoro MaTepl1aJIa. Tpe6yIOTC51 11 I1CTOpl1'leCKHe CBe,UeHI151, JII1HrBI1CTl1'-1eCKl1e ,UaHHble 11 al-ITpOnOJIOrHlJeCKI1H MaTepl1aJ1.
UeJIb ,UaHHoH CTaTbl1 - 0606111I1Tb c06paHHblH yqe-v
HblMH MaTepl1aJI 0 MaTepl1aJ1bl-IOI1 KyJ1bType CeJIOB, I1X
• •
06bl'laHX H TCPPHTOPHH, a TaKlKC ony6JIHKOBaTb HOBblC
apXCOJIOrH'ICCKHC HCTO'lHHKH - MaTCpl1aJI HOBOHC
CJle.uOBaHHblX KypraHHblX MOrl1JlbHI1KOB y .ucp. BHce
TJ.1WKeC H MJ1WKHHHH AHHKlllHl1cKoro paHOHa.
B nepBblX BCKax HawcH 3pbI Ha TCpPHTOpHH
6anTCKHX nJICMCH 6blJIO HCCKOJIbKO 3THOKYJIbryPHbIX
06J1aCTCH, KOTOPblC apXCOJIOrH Bbl.uCJIHIOT no BH.uy
apxeOJlOrH'lCCKHX naMHTHHKOB. n03lKe C~OpMlIpOBaBwaHCH 06JIacTb CCJIOB B TO BpCMH 6blJIa nOKpblTa TaK
... .. ... Ha3blBaeMOH apXeOJIOrJ1l-leCK0I1 KyJIbTypOH KypraHHblX
MOrl1JlbHHKOB C KaMeHHblMJ1 BCHuaMH. OHa OXBaTbll3aJIa
cel3epHylO JIHTBY H )KcMawTHIO, JOlKHylO, BOCTO'IHYIO H
ueHTpaJIbHYIO JIaTBHIO (pHC. 2). CaMblMu 60JIbWI1MH
113 HCCJle.uOBaHHbIX naMHTHHKOB nepBoH nOJIOBIIHbl I TbICH'IeJleTHH 3TOii KyJIbTYPbl Ha TeppHTopHH JIHTBbl
HI3J1HIOTCH KypraHHble MOfllJIbHHKI1 B MyOpIlwKHl1,
DHplKai1cKoro p-Ha H nal10CTe, naHeBclKcKoro p-Ha.
Ha TeppHTopHH JIaTBHH TaKHMJl naMHTHHKaMl1 HB
JlHIOTCH Cnarec Cl1JIa H OOKH, 06a B EKa6mUlbCKoM p-He.
3TO KJlaCCH'leCKHe naMHTHHKH KyJIbTYPbl CeJIOB.
B cepe.uHHe I TbICH'IeJIeTHH 3Ta orpoMHaH KyJIb
TYpHaJi TeppHTopHH pa3.ueJIHeTCH Ha HeCKOJIbKO 60JIee
MeJlKHX 3THOKyJIbryPHbiX 06JIaCTeH co cBoe06pa3HbIMH
naMJlTHHKaMH H norpc6aJIbHblMH Tpa.uI1UI1HMH (pHC. 3). C VI B. Ha Teppl1TOpHH CCJIOB BMCCTe C KypraHaMI1
nOHI3J1HIOTCH H rpYHToBblC MOrHJIbHI1KH. Ho, HCCMOTPH
Ha Ha'laBWCCCH H3MCHCHHC nOrpC6aJIbHbiX 06bI'IaCB,
KYpraHbI Ha TCpPHTOpHH CCJIOB npe06JIa.ualOT. O.uHHMU
113 caMblX H3BeCTHblX nOrpC6aJIbHbiX naMHTHHKOB ::noro
XPOHOJlOrH'ICCKOrO ncpHo.ua JlBJIHIOTCH KypraHbJ C
TpynonOJIOlKCHHHMI1 13 HOpKyHaW, POKHWKCKHti P-H, 13
J]aTBHI1 - 3TO KypraHbl B ParyJIaHbl, EKa6nl1JlbCKHn p-H.
AHanOrH'IHaH cHryaUHH OCTaeTCH 11 13 Ha'laJIC II TbICH
'1eJleTHH (pHC. 4). YlKe Ha HCHO BblpalKeHHoH CeJIOHCKOW
TeppHTopHH Jlaxo.uHTCH KypraHHble H rpYHTOBble
MOrl1JlbHHKH C TpynonOJIOlKCHHHMH. B IOlKHOii '1aCTH
CeJlOHCKOro apeaJIa npe06JIa.ualOlUHMH OCTalOTCH Kyp
raHbI C KOJlJleKTHBHblMH norpe6eHHHMH (pHC. 5). 3TO,
HanpHMep, KypraHHble MOrHJIbHHKH MHWKHHHI1 H
BHceTHwKec, AHHKlUHWCKHW p-H. (CM. CTaTbl1 13 3TOii
KHHrc). Ha TeppJ1TOpHH JIaTBHH 3TO KypraHbI JICHC.uO
neJlec, AW3KpaYKJICKHH p-H.
HCTopHorpa~HJI CCJIOB .11.0 CHX nop OCTaCTCH
He60JlbWOW. B JIHTOBCKOW apxcoJIorH'IccKoii JlJUcpa
TYPC 0 CCJIax ynoMHHaeTcH, HHor.ua no.u'lCpKHBaCTCJI,
'ITO .uJlH BCCCTOPOH Hcro aHaJlJ13a IIX KyJI bTypbI H
TeppIUOpHJl HC XBaTaCT .uaHHbIX, XOTJI HeKOTopbIC
HCCJIe.uOBaTCJIH OT.uCJIbHbIX naM5ITHHKOB, 6C3 cOMHeHHJI,
npH'IHCJIHIOT 11X K CCJIaM. M. rHM6YTac, HanpHMcp,
nHWCT, 'ITO B CCBCPO-BOCTO'lHOW JIHTBC H IOrO-BOC
TO'lHOH JIaTBHH CCJIbl npOlKHBaJIlI C ncpBbIX BCKOB H.3.
A. TayraBH'IlOc 13 CBOCW KHl1rC 0 CPC.uHCM lKCJIC3HOM
BeKC 13 JIHTBe 0 CCJIax ynoMHHaCT KOPOTKO, 110 .11.0 CI1X
nop HaH60JIcc HC'ICpnbIBalOlUC. TepPHTopHH onHCbI
BaeTCH 13 06111HX '1epTaX, HO aBTOp KOCBeHHO rOBopHT 0
K)'JlbType CeJIOB C Ha'laJIa H.3. nCpe'IHCJIHCT KypraHbl
I-IV 1313., HCCJIc.uOBaHHbIC 13 CCBCPO-BOCTO'lHOn 'laCTH
J]HTBbl. OH TaKlKC HanHCaJI cnCUllaJIbHYIO CTaTblO,
nOCBJlllleHHYIO Hcnocpc.uCTBCHHO TOJIbKO CeJIaM.
P. BOJIKaI1Te-KYJIHKaycKeHe TCPPHTOPHIO CCJIOB B
Ha'laJIe II TbICJI'ICJICTHJI O'lep'IHBaCT 3a npc.uCJIaMH
JIHTBbl, Ha JIeBOM 6cpery AayraBbI. B. )KyJIKYC, roBOPH
o MClKnJICMCHHOH nYCTOWH H MHPOB033PCHHH 6aJITOB,
BH.uHT CeJIOB Ha JIeBOM 6epery AayraBbl H B 6aCCCHHe
PCKH HJlMYHCJlJ1C. B noc.TJe.uHeH CHHTCTH'IeCKOH pa60Tc
06 3THoreHC3C JIHTOBueB CeJIbl ynOMHHyrbl BMeCTC C
JIaTraJIaMH. 3TO Henocpe.uCTBeHHOC BJIHJlHHe JIaTbIWCKOH
HCTopHOrpa~HI1, r.uc ClUe C .uOBoeHHbIX BPCMCH no.u'lcp
KHBaCTCH 06lUHOCTb KyJIbTyp CCJIOB H JIarraJIOB H
.uOMHHIIPYlOlUYIO n03HUHIO 3aHI1MalOT JIaTraJIbI.
JIaTbIWCKaJl J1CTOpHorpa~I1H 0 CCJIax H HX KyJIbTypC
60JICC 06wHpHa. Ho JIaTbIWCKHC Y'lcHble CTOHT nepc.u
np06JICMOW, KaK OT.uCJIHTb CCJIOB OT JIaTraJIOB. n03TOMY
KpacHow HHTblO no BCCn HCTopHorpa~HH JIaTBHH
npoxo.uHT MblCJIb 06 06lUHOCTH KyJIbTYPbI CCJIOB H JIaT
raJIOB. nOnblTKH OT.uCJICHHH CCJIOB OT JIaTraJIOB 6blJIH
npc.unpl1HJlTbJ ClUe 13 KOHue XIX BeKa. 3TO npe.unpHHHJl
A. OI1JICHWTCHH, KOTOPbIH 3a OCHOBY B3J1JI HCTOPW
'ICCKIIC HCTO'IJIHKH H JIHHrBHCTH'leCKHC .uaHHbIC.
OT.uCJIbHO CCJIbl ynoMHHyrbl B CHHTCTH'ICCKOH pa60Tc
no apXCOJIOrHJ1 JIaTBHH, J13.uaHHoH B 1926 r. B 3TOH
KHHrc no.u'lCpKHBaCTCJI, 'ITO KyJIbTypa CCJIOB O'lCHb
6JIII3Ka K JIaTbIWCKOH KyJIbTypC. H3BCCTHblW JIaTbIWC
nIH apxcoJIor E. lliTYPMC OT.uCJIbHO CCJIOB HC yno
MHHaCT, HX xapaKTcpH3YCT 3HUHKJIOnc.uH'IeCKH H
yrBCPlK.ll.aCT, 'ITO CCJIbl lKl1JlH HC TOJIbKO Ha JIeBOM 6cpcry
AayraBbI, HO H Ha npaBoM, a TaKlKe B cpc.uHeM TC'ICHHH
II B HII30BbHX PCKH At1BHCKCTC. 3CTOHCKHW Y'lCHblii
X. Moopa B cBocH pa60Tc 0 APCBHCM lKCJIC3HOM BCKC
JIaTBIIlI CCJIOB Haxo.uJU Ha JICBOM 6epery AayraBbI.
n03lKC OH HX YlKC He orrpaHH'IHBaCT OT JIarraJIOB H
rOBopHT 06 06lUeH JIarraJIO-CCJIOHCKOW KyJIbTypC.
TaKoro lKC MHCHUJI npH.ucplKHBaeTcH H 3. lliHOpC. B
nOCJIe.uHcw KHHrc, 0606lUalOlUcH apXCOJIOrH'IeCKHW
MaTCp"aJI JIaTBHlI (1974) 60JICC Ha OCHOBe JIHHr
BHCTllKH, HClKCJIH apXCOJIOrHH, CCJIbJ Bbl.uCJIeHbl KaK
Ha JICBOM, TaK 11 npaBOM 6cpcry AayraBbl H B 6acceWHe
PCKH AHBHCKCTC YlKe 130 BpCMH APCBHCro lKeJIC3HOrO
BCKa. A. CTy6aBc Ha np06JICMY CCJIOB nOCMOTpCJI C
HOBOW TO'lKH 3peHHH, Bbl.uBHHyB rHnOTC3Y, 'ITO
TOlK.ll.CCTBCHHOCTb KyJIbTyp JIaTraJIOB H CCJIOB HBJIHeTCH
CCJIOHCKI1M HaCJIc.uHCM. CBOIO rHnOTC3Y A. Cry6aBc, K
COlKaJICHI1IO, HC ycnCJI pa3BHTb. nOCJIC.uHJIJI pa60Ta, B
KOTOPOW ny6JIHKYCTCH MaTCpHaJI H paCCMaTpHBalOTCH
np06JICMbi 3THI1'lCCKOH HCTOPHH CCJIOB, HanHcaHa
3. lliHOpC. B KHl1rC OnJlcaH MaTCpHaJI 15 KypraHHblX
MOrHJIbHHKOB BOCTO'lHOH JIaTBHH.
B KHHrc pYCCKoro HCCJIc.uOBaTCJIJI B. Cc.uoBa
"CPJIHHo-yrpbI II 6aJITbi B 3noxy cpc.uHeBeKoBbH" (1987) TCpPHTOpHH CCJIOB OT.uCJIbHO HC BbI.ueJIHCTCH H 06bC.uW
HHCTCH C JIaTraJIcKoii, HO KyJIbrypa onHCblBaeTCH OT
.uCJIbHO H cpaBHHTCJIbHO I1C'lcpnblBalOlUe.
HCMaJIO .uOCTHlKCHHii B HCCJIc.uOBaHHH KyJIbryPbI
CCJIOB HMCIOT JIHTOBCKIIC H JIaTbIWCKHC H3bIKOBC.ubI.
OOJIbWe BCCro H3 JIHTOBCKHX yqCHblX CCJIaMH 3aHHMaJICH
K. oyra. 3mno.uJl'ICCKH HMH I1HTCPCCOBaJIHCb B. MalKIO
JIHC, 3. 3HHKHBH'IIOC, C. KapaJIIOHac. 113 JIaTBHHCKHX
11CCJIc.uOBaTeJICH CJIC.uOBaJIO 6bI no.u'lCpKHyrb pa60Tbi
19
51. 3H3emlHa, M. PYLl3HTe, B. PYKe, 51. KYWKHCa,
K. AHUI1THCa H A. 5IHcOHa. IToCJleLlHHe ony6J1HKooaJlH
60JlbWYlO CTaTbIO, nOCBHlueHHYIO CeJlaM. Bce 513bl
KOOeLlbl npH3Ha1OT, '-ITO OC06eHHOCTblO CeJlOHCKOrO
rooopa 51BJl5IeTC5I OOCXOLl5llUa51 HHTOHaUHH H Ha OCHOBe
:nora npl1'-111CJl5IIOT K CeJlaM He TOJlbKO )I(HTeJleti JleBOrO
6epera ,llayraBbI, HO 11 6acceHHa peKII AHOHeKCTe. Ho
H3bIKOBeLlbi He MorYT LlaTHpOBaTb npoueCCbI pa3BHTIIH
pe<IH.
A1iTpOnOJlOrl1 TalOKe BHeCJlH COOH oKJIaLl B HCCJle
LloBaHHH CeJlOB. Oc06eHHO H~HO OTMeTI1Tb JlaTbIWC
KI1X HCCJleLlOBaTeJleH P. ,lleHHCOOY Ii P. rpaBepe. ITepBa5I
HCCJleLlOBaJla aHTpOnOJlOrH'-IeCKHH THn CeJlOHCKOro
3THoca, BTopaH aHaJJH3HpyeT OLlOHTOJlOfHlO CeJlOHCKOro
HaCeJleHH5I. JIHToocKHe aHTpOnOJlOfH CBOI1MI1 LlOCTW
)I(eHI151MH nOXBaCTaTbC5I He MoryT, TaK KaK Ha
TeppHTopHH JIHTObl aHTpOnOJlOrWleCKoro MaTepl1aJla
H3 ceBepO-BOCTO'-lHOH JIHTObI He HMeeTC51.
B HCTOpH'-IeCKI1X LlOKYMeHTax CeJlOHCKHe 3eMJlH
LleTaJJbHO oxapaKTepH300aHbl B aKTe MHHLlayraca 1261 r.
OHH npOCTHpaJJHCb OT ,llayraBbl y 3aMKa HaYHHHHc
(,llayraBnHJlc) PHLlOM C KOnKeJlHC LlO 03epa JIYOLlHC H
no peKe ,llyceTa Ha ceBep LlO 03epa CapTaH, BOKpyr ero
,ll0 HCTOKOO illBeHTOHH; LlaJJee LlO pe<IKH JIaTYBa, ,ll0
pe'leK BaWYOKa H BeWHHTa, Llanee no peKe JIeoyo Ha
ceBep ,ll0 peKH Mywa 11 no HeH ,ll0 YCTbeB oa611Te
(pHC. 6). 5I3bIKOOe,ll K. oyra Ha OCHOBe JlHHrBHCTW
<leCKi1X ,llaHHbIX YTO'-lHHeT CeJlOHCKYIO TeppHTOpl1lO. ITo
ero MHeHHIO, IO)I(Ha51 rpaHHua CeJlOHHH npOXO,llHJla
npHMepHO no JlHHHI1 CaJlaKaC, TaypafHaH, YTeHa,
CBc,llacati, Cy6a<lIoc, ITaJJeBeHe, nacBaJJHc, CaJJO'-l5lH
(pHC. 6). HOBeiiwa51 nonblTKa KoppeKUHH pacnOJlO)l(eHHH
CeJlOHCKHX 3eMeJlb B VII-XII BB. 6bIJla npe,llnpHH5ITa
A. CHMHllwKHTe. OHa YCTaHOBHJla, '-ITO CeJlbl B KOHue
Cpe,llHerO )I(eJle3Horo BeKa - Ha'-laJJe IT03,llHero )I(eJle3-
HOro BeKa )l(J,IJlH Ha 60Jlee Y3KOH TeppHTopHH, He)l(eJlH
,ll0 CHX nop npHH5ITO C'-II1TaTb (pHC. 7). IToLlBOLl51 HTOni BblweCKa3aHHoro, MO)l(HO KOHCTa
HlpOBaTb, <ITO Llml H3Y'-leHH5I 3THoreHe3a CeJlOB, HX v
TeppHTopHH H MaTepHaJlbHOH KyJlbTypw apxeoJlo-
rWIeCKHX LlaHHbIX elUe He XBaTaeT. He,llOCTaTO'-lHbI
HOObIe ,llaHHble, nOJIY'-leHbIe 0 CMe)l(HbIX HaYKax.
IT03TOMY ny6J1I1KaUHI1 HOBblX apXeOJlOrH'-IeCKHX
naM5ITHHKOB CeJlOHHH He06xOLlHMbl. TaK)I(e Ha,110
npl13HaTb, 'ITO caMbIH nJIO,llOTBOPHbIH nyTb ,llJlH
n03HaHH5I KyJIbTYPbI H 3THH'-IeCKOH HCTOPHH CeJIOB H,llCT
<lepe3 COTpYLlHl1'-1eCTBO rYMaHHTapHbIX HaYK: apxeo
JIOrHH, HCTOPHH, aHTpOnOJIOrHH, JIHHrBHCTHKH H
3THOJlOfl1H. TOJIbKO KOMnJleKCHOe H3Y'-leHHe ceJIOO
MO)l(eT ,llaTb 60JIee HC'-IepnbIBalOlUYIO KapTHHy HX
HCTOpHH. B 3TOH KHHre ny6JIHKYIOTC5I MaTepl1aJlbI
KypraHHbIX MOrHJIbHHKOB y ,llep. BHceTHWKec H
M HWKHH5IH, KOTopbIe, Ha,lleIOCb, ,lla,llYT HOObIH TOJI'-IOK
K n03HaHHIO MaTepHaJIbHOH H LlYXOBHOH KyJIbTYPbl v v
CeJlOB, HaXOLlHBWeHC5I ,ll0 CHX nop B MepTBOH TO'-lKe.
cnHCOK HJ1J110CTPAUHM
PHC. 1. KapTa ITeYTeHfHp5I, Ha KOTOPOH OTMe'-leHa
peKa CeJIoo (Fliuvius Selliani).
PHC. 2. 3THOKYJIbTYPHaH CHTyaUH5I Ha TeppHTopHH
6aJJTOB 0 nepBoH nOJlOOHHe 1 TbICH'IeJIeTHH: I) KYJIbTypa
KypraHoB C KaMeHHblMH BeHuaMH, 2) KYJlbTypHbIe
rpynnbl norpe6eHHH C KaMeHHblMH BeHuaMH HH30Bb51
H5IMYHaca H rpYHTOBblX norpe6eHHH IJ,eHTpaJIbHOH
JIHTBbl, 3) npYCCKHe KYJIbTypHble rpynnbI, 4) n03,llHH5I
¢a3a KyJlbTYPbl illTpHxoBaHoH KepaMHKH, 5) ,llHenpo
,llBHHcKaH KYJlbTypa 6aJJTOO (no K. 3HreJIIO, B. JIa 00-
Ma, A. TaYTaBH'llOcy, A. MHTpo¢aHoBY).
PHC. 3. Pa3BHTHe KYJIbTYP B Cepe,llHHe I TbICH'-Ie
JleHIH: I) CeJIbI, 2) JIaTraJJbI, 3) 3eMraJJbI, 4) )I(eMaHTbl.
Habil. dr. Vytautas Kazakevicius
Lietuvos istorijos institutas,
Krazi4 g. 5, LT-2001 Vilnius, tel. 61 49 35.
20
PHC. 4. 3THOKYJIbTYPHbIe pefHoHbl Ha TeppHTopHH
6aJJTCKHX nJIeMeH B Ha'-laJJe IT TbICH'IeJIeTHH.
PHC. 5. ITorpe6aJJbHbIe apxeOJIOrWleCKHe naMHT-v
HI1KH IO)I(HOI1 TeppHTopHH CeJIOB.
PHC. 6. CeJIOHCKaH TeppHTopHH B cepeLlHHe XlII Be
Ka no LlaHHblM I1CTOpl1<leCKHX ,llOKYMeHTOB (no K. Aw UI1THC H A. 5IHcoHa).
PHC. 7. 3THOKYJIbTYPHaH cHryaUH5I Ha TeppHTopHH
ceBepO-3ana,llHOH '-IaCTH JIHTBbl B Vll-XlI BB.: I) KYP
raHHble MOnlJIbHI1KH, 2) rpYHTOBble MOfHJIbHHKH, 3) cJlY'-laHHo HaH,lleHHble npe,llMeTbl, 4) KJla,llbI, 5) IO)I(Hble
rpaHHUbl CeJIOHHH, 6) CeJIOHCKaH TeppHTopHH B ceBepo
BOCTO'-lHOH JIIITBe. (no A. CHMHHwKHTe).
IJepeBeJI Bl1Tayrac Ka3aKflBII'IIOC