8
Klaipedos universitetas Lietuvos istorijos institutas Vilniaus universitetas • • VILNIUS 2004

Klaipedos universitetas Lietuvos istorijos institutas ...lad.lt/data/com_ladlibrary/440/161-166.pdf · Anatomijos ir histologijos ka tedros osteologijos laboratorijo je. Visa osteologine

  • Upload
    others

  • View
    7

  • Download
    0

Embed Size (px)

Citation preview

Page 1: Klaipedos universitetas Lietuvos istorijos institutas ...lad.lt/data/com_ladlibrary/440/161-166.pdf · Anatomijos ir histologijos ka tedros osteologijos laboratorijo je. Visa osteologine

Klaipedos universitetas

Lietuvos istorijos institutas

Vilniaus universitetas

• •

VILNIUS 2004

Page 2: Klaipedos universitetas Lietuvos istorijos institutas ...lad.lt/data/com_ladlibrary/440/161-166.pdf · Anatomijos ir histologijos ka tedros osteologijos laboratorijo je. Visa osteologine

UDK 902/904 ( 474.5) Li-227

Redaktoriq kolegija: Algirdas Girininkas (ats. redaktorius ir sudmytojas) (Lietuvos istorijos instilutas)

Rimantas lankauskas (Vilniaus universiletas)

Vytautas KazakeviCius (Lietuvos istorijos institutas)

Mykolas Michelbertas (Vilniaus universitetas) -Evalds Mugurevics (Latvijos universiteto Latvijos istorijos institutas)

Vytautas UrbanaviCius (PiliLl tyrimo centras "Lietuvos pilys")

Gintautas Zabiela (Lietuvos istorijos institulas)

y

Vladas Zulkus (Klaipedos universitetas)

ISSN 0207-8694 ISBN 9986-23-118-3

© Licluvos iSlorijos inslilulas, 2004 © Straipsnil! aUloriai, 2004

Page 3: Klaipedos universitetas Lietuvos istorijos institutas ...lad.lt/data/com_ladlibrary/440/161-166.pdf · Anatomijos ir histologijos ka tedros osteologijos laboratorijo je. Visa osteologine

LIETUVOS ARCHEOLOGIJA . 2004. T. 26, p. 161 - 166. ISSN 0207-8694

v •

XIV A. SODYBOJE (VIRSUTINIS KE: AVES MIESTAS) 'V • V •

IS STOS OSTEOLOGINES MEDZIAGOS IZE • •

JURGITA BAUBLIENE, LINAS DAUGNORA, RASA TRAINIENE, DALIA VAICIUNIENE, SNIEGUOLE VELICKAITE

{VADAS

Faunos liekan4, tyrimai suteikia daug informaci­jos apie medziojamos ir auginamos faun os raidq, zve­ri4. ir gyvuli4, vystymosi desningumus Lietuvoje, landsafto ir gyviinijos, zmogaus ir gamtos santyki,

zmogaus itakil, faunai. Virsutinis Kernaves miestas aptiktas 1998 met4,

pavasari 140 m i rytus nuo Mindaugo sosto piliakal­nio ir apie 200 m i siaur~ nuo Lizdeikos kalno. Pava­sari tirpstant sniegui, vanduo isplove nemazai XIV a. ziestosios keramikos, stambill gyvuli4, kaul4" garga­zi4., tasyt4. kuoliuk4, liekan4,. Si vieta buvo tiriama 1998- 2001 metais (istirtas 380 m2 plotas). Tiriamas plotas uzneStas storu sil,nasiniu sluoksniu (0,52-1,74 m), po kuriuo atsidengia turtingas radinitt kul­tiirinis sluoksnis, susidedantis is virsutinio kultiirinio sluoksnio ir sodybos kiemo. Sio sluoksnio storis sie­kia iki 1,22 m. Siame sluoksnyje ir buvo rasta labai daug gyvulitt kauILl (I pav.), puodtt sukitt, odos ir tosies dirbinitt bei jll fragmentll, papuosalll, darbo irankitt, pinigtt. Aptikti radiniai artimi XIII pabaigo­je- XIV a. Pajautos slenyje buvusio Kernaves miesto ir sio miesto Kriveikiskio kapinyno radiniams. Visi radiniai, kaip ir Pajautos slenyje, del susidariusitt palankitt sil,lygtt - stoHl sil,nas4, isliko geros biikles. Sodyboje nerasta specifines amatininkiskos veiklos pedsakLL tuo ji skiriasi nuo tyrinettt sodyb4, slenyje. Taigi seimininko uzsiemimai turet4, paaisketi sura­dus sodybil,. Ir tik tolesni tyrimai galettt tiksliau pa­aiskinti sios nuosalios vietoves paskirti XIV a. pradzios Kemaveje (Vaiciiiniene, 1998- 2001).

• • . .'

- , . • .. ... ~ J. • • t"l.· ~ ,. ... -- .-• • -, ..... , .

• ., _ tit ..... ' " ". .. .... • • •

1 pay. Padriki arklio ir galvijo kaulai (Kernave, 1999 m.). D. Vaiciunie1ll1s IIL/o lr.

Fig. I . Spare horse bones and cow bones (Kernave, 1999).

Darbo tikslas - atlikti virsutinio Kemaves mies­to sodyboje iskasttt gyvun4, kau1tt osteologin~ ir os­teometrin~ analiz~.

TYRIMO METODAI

Osteologiskai tirta medziaga, 1998- 2001 metais iskasta virsutiniame Kernaves mieste. Kasinejimams vadovavo Kemaves archeologijos ir istorijos rezer­vatinio muziejaus muziejininke archeologe Dalia Vai­ciuniene. Kasinejimtt metu iskasta 8252 vienetai

gyviintt ir paukscitt kaul4, bei jtt fragmenttt. Tiriant iskastil, osteologin~ medziagq, naudotasi Lietuvos ve­terinarijos akademijos Anatomijos ir histologijos ka­tedros osteologijos laboratorijos saugykloje esancia

Page 4: Klaipedos universitetas Lietuvos istorijos institutas ...lad.lt/data/com_ladlibrary/440/161-166.pdf · Anatomijos ir histologijos ka tedros osteologijos laboratorijo je. Visa osteologine

162 1. BAU BLI ENE, L. DA UGNORA, R. TRAI NIENE, D. VAI CIUN IENE, s. VELI CKAIT E

• --

--•

-- _.

o Galvijas o Arklys • Mesedis

-

• '. '. " .. '.

-

••

· . · . . · '. . • • • • •

. ' • • • • • '. .. .

>: .. . .... . '. .... .... . . . . . • •••

• • •

. :. : • •

•• . .

o Avisiozka o Kiaule o Laukiniai

2 pay. Virsutiniame Kernaves miestc iskastll gyvunll kaull[ santyki s. S. Velickaites brei. Fig. 2. Proportion of the animal bones excavated in Upper Kernave town.

56 55 + 54 53 52

E 51 E~ 50 Vl

'': 49 0 -r:: u C. 48 -Vl

47 ., .--0: 46 "0 Vl 45 . .,

.to ... ~ • 0

c 44 .--0: 43 E . - 42 Vl

.:.:: 0 41 ....

0

~

....... 0 •

0

.to 0 IA ...

0 A

~ 40 39 38 37 -t

36 35

gyvunl/., gyvulil/. ir paukscil/. skeletl/. bei kaull/. kolek­cija, Tado Ivanausko zoologijos muziejuje sukaupta medZiojamos faunos kolekcija,

Avies kaulus atskirti nuo oikos sudetinga, todel tyrimo metu buvo vartojamas tem1inas "avies/oikos kaulai". Taciau pagal atskirus skeleto kaulus galima nustatyti rusini avies ir oikos skirtum<\., Oikos kaulai yra trumpesni ir stambesni, Lie (1980) skirdamas avies kaulus nuo oikos naudojo tik maksimall/. plastakosl pedos ilgi,

Pagal A. von den Driesch (1976) kaull/. matavimo metodik<\. ismatuoti 5719 gyvunl/. kaulai .

Atlikdami paukscil/. kaull/. kruopstesni tyrim<\. nau­dojome ivairil/. autoriq darbuose aprasytas metodikas (Bacher, 1967; Erbersdobler, 1968 ; Kellner, 1986; Woelfle, 1972; Gruber, 1990; Kraft, 1972; Thesing, 1977),

Nustatinedami gyvunl/. sudeti bei individl/. skaicil[, naudojome MIS (minimalus individl/. skaicius) meto­d<\. (White, 1953),

n

,

Osteologine ir osteometrine kaull/. analize atlikta Lietuvos veterinarijos akademijos (LVA) Anatomijos ir histologijos ka­tedros osteologijos laboratorijo­je. Visa osteologine mediiaga saugoma tos pacios laboratori­jos saugyklose,

TYRlMO REZULTATAI

180 185 190 195 200 205 210 215 220 225 230 235

Tyrinejant XIII- XIV a, da­tuojamame virsutiniame Kema­yes mieste aptikt<\. osteologint( mediiag<\. (8165 iinduolil/. kau­lai ar jl/. fragmentai) , pavyko nustatyti, kad 5427 kaulai pri­klause devynioms gyvunLt rii­sims (1 lenL), DidZi<tj<\. dali nenustatytl/. kaull/. sudare son­kaulil/. liekanos, ilgqjl/. kaull[ fragmentai ir smulkus plokscil[­jl/. kaull/. fragmentai,

Plastakos i1gis, nm)

A Marvele 0 Kemave

3 pay, Marveles kapinyne ir virsutinio Kernaves micsto sodybojc iskastl[ arklitt plasta­kl[ ilgio ir proksimalines dalies plocio santykis, S, Velickaites brei. Fig, 3. Proportion of the length of horse hands and the width of the proximal part excavated in Marveli: cemeteries and in a homestead in Upper Kernave town.

IS lenteleje pateiktl/. duome­nl/. matome, kad 4372 kaulai (93,94%) priklause naminiams

Page 5: Klaipedos universitetas Lietuvos istorijos institutas ...lad.lt/data/com_ladlibrary/440/161-166.pdf · Anatomijos ir histologijos ka tedros osteologijos laboratorijo je. Visa osteologine

XIV A. SODYBOJE (VIRSUTINIS KERNAVES MIESTAS) 15KASTOS OSTEOLOGINES MEDZIAGOS ANALIZE 163

I lentelc. Kernaves virsutiniamc mieste iskastli gyvuntt kaultt tyrimo rczultatai Tablc I. The rcsults of thc exploration of thc animal bones cxcavated in Upper Kernavc town

........ ""' -;-. ...,

0 ""' ..., ........ -...,

~ '- - ..., - .-• '" -'- ........ ........ - '" - -:> ~ ..., ..., <:: -<:> <.J ~ '" 0 - '- '- ..., ........ t.:::.. - >

'" <:: -- - - <:: -<:> - '- ~ ~ - >, -"'v - ..., .... - '" OJ) Vl <:: - CQ ':; ..., " ..., >N - ..., - 0 Vl Vl Gyvunai / Kaulai 0 O'~ >,-<:> - ~ '- - - '"

..., 0 <.J - <!)

'" * CO - <:: -Vl '"

..., - o .-..., ---- ~ ~ -'" <.J '" G - c ':;: ~ '-...,

'" 0() '<:: ~ "" ~ '- - .... '- .... '- >, ,'" Vl (/') I... ' - ~ ...,

.", - - ~ '" ~ .... HI) ';; '= --r-;: - - '" - '-'" - - 0 - Vl V '" ,.., - '" C':l '- Vl ~ .-~ .~ - E- t .- '- Vl • . - 0::- C':l C':l "'0 > '" 0. It.) .- ~ .... <!) Vl - :>::: .D '" '" '" a 0 .-

~ <!) .... .- <!)

CJ '" ~ '- co co - Z >U'J -UJ

Ragas 51 44 - - - I - I - ? 99 1,73 -(CO /'llus)

Kaukole 237 50 9 109 3 3 - I - 76 488 8.53 (CralliulIl )

Apatinis zandikaulis 137 31 66 133 5 ') - - - 18 392 6.85 -(Malldibllla )

Dantys 357 186 219 477 23 4 - - - I l267 22,15 (Delltes)

Sluburas 388 192 158 54 10 10 - 4 - 78 894 15.63

I (Vertebra )

Mente 122 62 14 78 3 4 - - - 26 309 5,40 (Sca.E!.da )

Petikaul is 107 56 1 1 101 6 I - - - 9 291 5,09 (1IIImerus)

Dilbio kaulai 158 60 30 71 3 2 - - - 13 337 5.89 (Ossa alltebrachii)

+ Riesas 15 1 23 3 42 0.73 - - - -(Ossa ca'll!)

Plastaka 142 30 34 32 - 3 - 1 - 2 244 4.27 (MetacarplIs)

Dubcns kaulai 87 15 20 44 - ') - 1 - 25 194 3.39 -(Ossa coxae)

-t v

19 318 5.56 Siaunikaulis 176 32 22 63 3 ? 1 - --(Femllr)

Blauzdos kaulai 124 24 26 61 3 ') ~ - - - 17 257 4,49

(Ossa cruris)

Kulno kaulai 123 16 40 19 - 1 - - - I 200 3,50 (Ossa tarsi)

Peda 86 38 24 24 1 - 1 - 3 177 3.09 (Metatarslls)

Pirslakauliai 133 15 39 12 1 3 - 3 2 2 210 3,67 (Ossa digitontlll )

IS viso: 2443 852 735 1281 61 40 1 12 2 292 5719 100 Nenustatyta smulkil[ 2446 rra mentl[

IS vi so 8165 % 42,72 14.90 12.85 22,40 1.07 0,70 0.02 0.21 0.03 5, 1 1 100 -

MIS 62 26 25 55 14 4 I 1 1

Pastaba. * procentinc kaultt skaiciaus israi ska skaiciuota nuo nustatytli kaultt skaiciaus.

Page 6: Klaipedos universitetas Lietuvos istorijos institutas ...lad.lt/data/com_ladlibrary/440/161-166.pdf · Anatomijos ir histologijos ka tedros osteologijos laboratorijo je. Visa osteologine

164 J. BAUBUENt. L. DAUGNORA. R. TRAINIENt. D. VAICIONIENt, s. VEUCKAITt

2 lentele. Kernavcs virsutiniame mieste iskast1l paukscil[ kaull[ tyrimo rezultatai Table 2. The results of the exploration of the bird bones excavated in Upper Kernavc town

"T T .-'" '" '" -.. .- -.. .- ~ .", 0-

'" '" '" ~ '" .!>< >.~ '" :::: "" - , : - .", e '" ~ )N "'-. c:J - 0 co '" <.> :::: '" - .!>< '" '- '- - - '" ;3 ~.~ <:::s '- .D e .~ .", '" - .(.) .... - - - V; 0 Pauksciai / Kaulai )Vl - - - . E "" :::: • - <:::s :;J t: ::: ~ e - '" ;:l ::-..""

.-. E "<C '" . - "<C '" ;:l >0 >(.)- O",,->C >I" ----E E----E eM -----I::

~ z ~ '" Cl '" ---- "'.!>< .- Z ;:l Z "<:::s

Kriitinkaulis 3 (SternulIl)

Vamakaulis 4 1 (Coracoid)

Mente 5 (Sca.E!.da)

Raktikaulis 2 (Clavicula)

Petikaulis 12 (Humerus)

Stipinkaulis 3 1 (Radills)

Alkunkaulis 6 I 3 ( Ulna)

Riesadelnis 2 1 (Cap.?lIletacarpus)

T Dubens kaulai 2 (Pelvis)

Slaunikaulis 10 (Femur)

Blauzdaciurnis 13 (Tibiotarsus)

Pastaibis 3 (Ta rsomet at a rs us)

Varnzdinil[ kaull[ rr~mentai

MIS 10 I 3 IS viso 65 2 5

% 74,7 2,30 5,75

gyvuliams, 55 kaulai (0,96%) laukiniams gyvunams. IS naminiams gyvuliams priklausancilL kaultt dau­

giausiai rasta galvijtt (Bas bovis) - 42,72%, kiaulitt (Sus suis) - 22,40%, avitt/ozktt (Ovis aries/Capra hir­eus) - 14,9%, arklitt (Equus eaballus) - 12,85% ir su­ntt (Canisfamiliaris) - 1,07% kaultt (2 pav.).

Dauguma gyvulitt kaulll, kuritt buttL galima rasti archeologinese vietovese, neislieka del erozinitt proce­Sll, vykstancitt aplinkoje. Dazniausiai randama kaultt pa­vyzdZill, kuritt skaiCius skelete yra didziausias (Maltby, 1979). S. Payne (1972) bei A. T. Clason ir W. Prul11lnel (1977) nustate, kad dazniau randama faunos medziagos, priklausanCios stambiems gyvunams nei smulkiems.

bI)

'" 0-

4

5

5

2

1 13

I 5

2 12

T 3

2

I 11

I 14

3

8 8

2 3 12 87

3,40 13,8

Daugiausiai rasta danttt (22,15% nustatyttt kaulll. skaiciaus) ir stuburo slankstelitt (15,63%). Kiti skele­to kaulai sudare mazq kieki.

A. von den Driesch metodika buvo atlikti iSkasll!. galvijtt ir arklitt p1astakos bei pedos kaull! matavimai. Plastakos ir pedos kaulai pasirinkti todel, kad tai vie­na geriausiai is ilg4.il! kaull! issilaikancil! ir gausiau­sitt vidural11ziais datuojamtt kolekcijos dalil!. Tokill. sveikl! kaull! matl11entt duol11enys suteikia informaci­jos apie gyvulio al11zitt, ugi. Analizuojant plastakos ir pedos kaull! duol11enis, galil11a nustatyti gyvulio Iyti bei sprt(sti, ar jis buvo naudojal11as kaip kinkomasis, ar kaip traukiamasis gyvulys.

Page 7: Klaipedos universitetas Lietuvos istorijos institutas ...lad.lt/data/com_ladlibrary/440/161-166.pdf · Anatomijos ir histologijos ka tedros osteologijos laboratorijo je. Visa osteologine

XIV A. SODYBOJE (VIRSUTINIS KERNAVES MIESTAS) ISKASTOS OSTEOLOGINES MEDZIAGOS ANALIZE 165

Galvijl! plastakos ir pedos kaull! matavimo rezul­tatai palyginti su silt dienl! galvijl.! kaull.! duomenimis. Gyvenvieteje aptikti kaulai buvo zymiai smulkesni. Palyginus rastos gyvenvieteje galvijl! pedos ilgi (190,88 mm) su sil.! dienl.! (Daugnora, 1996a.) vidur­kiu (226,92 mm), matomas didelis skirtumas, nors pa­gal E. During (1986, p. 17) duomenis sis kaulas priklausyll.l vidutinio dydzio individui. Apskaiciavt( pa­gal galvijl! plastakos ir pedos ilgi galvijl.! ugi (During, 1986, p. J 33), matome, kad ugis ivairavo nuo 82, J J iki J 08,34 em.

Palygint< Kernaves virsutiniame mieste iskastl! ar­k1i4 plastakl! ir pedl! matmenis su Marveles kapinyne (X-XII a.) iskastl.! arklil! tl.! pacil! kaull.! matmenimis, matome, kad duomenys mazai skiriasi. Plastakos ilgis -203,66 mm, pedos ilgis - 239,03 mm (3 pav.). Marve­les kapinyno zirgl! plastakos ilgio vidurkis 198,72 mm, o pedos ilgis sieke 239,23 mm (Daugnora, 1996b.). Pagal V. O. Vitt (1952) pateiktus duomenis, arklil.! ugis ties gogu siekia 112- 144 em - tai mazo ir vidutinio iigio arkliai.

Analizuojant laukinil.! gyvunl.! kaulus, pastebeta, kad ivairil! skeleto kaull.! rasta tik tauro (Bos primige­nius) ir briedzio (Alces alees). Kitl.! gyvunl.! - bebro (Castor jiber), elnio (Cervus e/aphus) pavieniai kau­lai nesuteikia jokios informaeijos ir gali buti traktuo­jami kaip atsitiktiniai radiniai.

Kernaves XIII- XIV a. kasinejiml.! paukscil! os­teologint( medziag'l. sudare 87 kaulai ir jl! fragmentai (2 lent.). Morfologiskai Iyginant iskastinius kaulus su sill dienl! paukscil! skeletu, nustatytos keturios pauks­cill rusys. Tai vista (Gallus domesticus), namine z'l.sis (Anser domesticus), namine antis (Anas domesticlls) ir gulbe giesmininke (Cygnlls cygnus). Daugiausiai nustateme vistl.! kaull! (74,7%). Paukscil! skeleto kau­lai labai ivairus. Dominavo petikauliai (Humerus), slaunikauliai (Femur) ir blauzdaciurnio (Tibiotarsus) kaulai.

ISkastineje paukscil.! kau1l.! medziagoje neaptikta galvos, kaklo, pirstl.! kaull.!. Geriausiai issilaikt( buna vamzdiniai suaugusil.! individl.! kaulai. Jaunl.! pauks­ci4 vamzdinil.! kaull! epifizes daznai atitruksta arba yra labiau pazeistos aplinkos s'l.lygl!, todel tokia kauline medziaga yra neinfornlatyvi. Sunku, 0 daznai ir nega­lima morfologiskai nustatyti paukscio rusies.

ISVADOS

1. Virsutinio Kernaves miesto sodyboje rasti 8165 kaulai, is kuril!93,94% priklause naminiams gyvuliams ir 0,96% laukiniams gyvunams.

2. IS naminiams gyvuliams priklausancil.! kaull! daugiausiai rasta galvijl.! (Bos bovis) - 42,72% kaull!.

3. Kernaves virsutiniame mieste iskastl! paukscil.! kaulint( kolekeij'l. daugiausia sudaro naminiai pauks­ciai. Daugiausiai rasta Vistlt kaull.!.

LlTERATUROS SARASAS

Bacher A., 1967 - Vergleiehend morphologische Un­tersuchungen an Einzelknochen des postcraniaJen Ske­letts in Mitteleuropa vorkommender Schwane und Ganse. Miinchen, 1967.

Clason A. T., Prummel W., 1997 - Collecting, sie­ving, and archaeological research. Journal of archaeolo­gical science. J 997. T. 4, p. 171- 175.

Daugnora L., Girininkas A., 1996a - Osteoarcheo­logija Lietuvoje. Vidurinysis ir velyvasis holocenas. Vil­nius, 1996.

Daugnora L., 1996b - Steeds of Marvele burial­ground. In Papers of the Conference of The III Works­hop of the Veterinary Medicine Anatomist of the Baltic and Nordic Countries. Tartu, 1996. 12, 13 and 14 Sep­tember, p. 14- 19.

Driesch von den A., 1976 - A quide to the measure­ment of animal bones from archeological sites. Peabody Museum Bulletin 1, Cambridge Mass. Harvard Universi­ty, 1976.

During E., 1986 - The fauna of Alvastra: an osteo­logical analysis of animal bones from a Neolothic pile dwelling II International Journal of Skeletal Research. Stockholm, 1986. Vol. 12.

Erbesdobler K., 1968 - Vergleichend morphologis­che Untersuchungen an Einzelknochen des postcrania­len Skeletts in Mitteleuropa vorkommender mittelgroaer Huhnerv6gel. Miinchen, 1968.

Gruber A., 1990 - Vergleichend morphologische Untersuchungen an Einzelknochen in Agypten Vorkom­mender Coconiidae. Miinchen, 1990.

Kellner M., 1986 - Vergleichend morphologische Untersuchungen an Einzelknochen des postkranialen Ske­letts in Europa Vorkommender Ardeidae. Miinchen, 1986.

Kraft E., 1972 - Vergleichend morphologische Un­tersuchungen an Einzelknochen des postcranialen Skeletts

Page 8: Klaipedos universitetas Lietuvos istorijos institutas ...lad.lt/data/com_ladlibrary/440/161-166.pdf · Anatomijos ir histologijos ka tedros osteologijos laboratorijo je. Visa osteologine

166 J. BAUBLIENE. L. DAUG;.IORA. R. TRAINIENE. D. VAICIONIE;o.:E. S. VELICKAITE

in Mitteleuropa vorkommender Enten, Halbganse und Sager. Miinchen, 1972.

Lie R. W., 1980 - Minimum number of individuals from osteological samples. Norwey Archaeology Review. Vol. 13( I), p. 24-30.

Maltby M., 1979 - The animal bones from Exeter. Exeter Archaeological Reports. 1979, p. 1-22 1.

Paynes, 1972 - Partial recovery and sample bias: the results of some sieving experiments. Papers in Econo­mic prehistory. Cambridge, 1979, p. 49-64.

Thesing R., 1977 - Die Grof3enentwicklung des Haushuhns in vor- lind Frligeschichtlicher Zeit. Mlinchen, 1977.

Vaiciiinicne D., 1998s - Kernaves virsutinio miesto 1998 m. archeologini4 tyrimll ataskaita II Lietuvos istorijos instituto rankrastynas (toliau-LlIR). F. I, b. 3147.

Vaiciiinicne D., 1999s - Kernaves virsutinio miesto 1999 met4 archeologini4 tyrim4 ataskaita (Sirvint4 r.) II LlIR. F. I, b. 3304.

Vaiciiinicne D., 2000s - Kemaves virSlItinio miesto 2000

mettJ. archeologinil[ tyrim4 ataskaita II LILR. F. I, b. 3661.

Jurgila Baublicnc Licluvos vctcrinarijos akadcmija, Anatomijos ir histologijos katcdra, Tilzcs g. 18,41781, Kaunas .

Dr. Linas Daugnora Lictuvos vctcrinarijos akadcmija, Anatomijos ir hislologijos kalcdra, OSlcologijos laboralorija. Tilzcs g. 18,41781, Kaunas,lcl. 361903. cl. paslas: [email protected]

Rasa Trainicnc Lictuvos vctcrinarijos akadcmija, Anatomijos ir hislologijos katcdra, Tilzcs g. 18,41781. Kaunas.

Dalia Vaiciiinicnc Kcrnavcs archcologijos ir iSlorijos rczcrvatinis muzicjus, Kcrniaus g. 4a, LT-4115, Kcrnavc. Sirvinl4 r. cl. pastas: [email protected]

Snicguolc Vclickaitc Licluvos vClcrinarijos akadcmija, Analomijos ir hislologijos kalcdra, Tilzcs g. 18,41781, Kaunas.

Vaiciiiniene D., 20015 - Kernaves (Sirvint4 r.) vir­sutinio miesto archeologini4 tyrinejim4 200 Imetais ataskai­ta II LllR. F. I, b. 3792.

White T. E., 1953 - A method of calculating the the dietary percentage of various food animals utilized by aboriginal people II American Antiquity. 1953. Vol. 18(4), p. 396-398.

Woelfle E., 1972 - Vergleichend morphologische Un­tersuchungen an Einzelknochen Nord- und Mitteleu­ropiiischer kleinerer Huhnervogel. Miinchen, 1972.

BUTT B. 0., 1952 - JTOWO)l,11 TI03blPblKCKlIX KypraHOB. COBeTCKa51 apxeOIlOnl51. MocKBa, 1952. T. XVI, c. 163-205.

ANALYSIS OF OSTEOLOGICAL MATERIAL FROM XIVTH CENTURY BARTON

• (UPPER TOWN OF KERNAVE)

Reiksmilliai zodziai- keywords: galvijas - cattle, arklys - horse, plastaka - metacarpal bone, peda - me­tatarsal bone, Kernave - Kernave, Lietuva - Lithuania.

Gauta 2003 OS 26