Embed Size (px)
Citation preview
Klaipedos universitetas
Lietuvos istorijos institutas
Vilniaus universitetas
• •
VILNIUS 2004
UDK 902/904 ( 474.5) Li-227
Redaktoriq kolegija: Algirdas Girininkas (ats. redaktorius ir sudmytojas) (Lietuvos istorijos instilutas)
Rimantas lankauskas (Vilniaus universiletas)
Vytautas KazakeviCius (Lietuvos istorijos institutas)
Mykolas Michelbertas (Vilniaus universitetas) -Evalds Mugurevics (Latvijos universiteto Latvijos istorijos institutas)
Vytautas UrbanaviCius (PiliLl tyrimo centras "Lietuvos pilys")
Gintautas Zabiela (Lietuvos istorijos institulas)
y
Vladas Zulkus (Klaipedos universitetas)
ISSN 0207-8694 ISBN 9986-23-118-3
© Licluvos iSlorijos inslilulas, 2004 © Straipsnil! aUloriai, 2004
L1ETUVOS ARCHEOLOGIJA . 2004. T. 26, p. 173- 182. ISSN 0207-8694
DISKUSIJOS
MIESTO VIZIJA ARCHEOLOGO ZVILGSNIU (ALTERNATYVUS XIV-XVI A. KAUNO MIESTO RAIDOS MODELIS)
MINDAUGAS BERTASIUS
Tyrinedami miest4. istorij'l architekturos istorikai
paprastai remiasi tam tikru viduramziq miesto evoliu
cijos modeliu. Toks retrospektyvinis modelis dazniau
siai paremtas architekturos stili4. kaita (gotika -
rcnesansas - barokas). Taciau netgi zymiausiq archi
tekturos paminklq datavimas nera tikslus, bandant tiks
liau datuoti atskirus statybos etapus iskyla ivairiausiLl
problemLl. Dar daugiau klausim4. ir abejoni4. tyrineto
jui atsiranda bandant datuoti iPrastinius miestieCi4. na
mus - viduramziq biurgerio gyvenamctii namq. Siuo
atveju, mechaniskai taikant minetq mctod'l, tokic kri
terijai kaip architekturinis stilius, statybLl technologi
ja ar pastato funkcija tampa gana pavirsutiniski, 0 jLl
taikymas veda prie klaidq bei neteisingLl isvadLl (Ve
limski, 1990, p. 121). Tad seniausias pastatq istorijos
laikotarpis, taip pat miest4. istorijos pradinis etapas at
kuriamas tik hipotetiskai, neretai argumentu tiesiog
tampa autoriteto nuomone (zr. Lietuvos, 1987).
Vis delto galimas visai kitas - altematyvus - miesto
raidos model is, paremtas archeologiniq tyrim4. medzia
gao Paprastai toks model is yra zymiai sudetingesnis,
ivairesnis, 0 kartais ir visiskai kitas nei architektliros
istoriklt siUlomas. ArcheologiniLl tyrim4.metodai neblo
gai pritaikyti tam tikriems specifU1iams procesams til1i
miesto atsiradimo klausimui, skirting4. laikotarpi4.
miesto architektlirinei israiskai charakterizuoti: erd
yes suplanavimui pastate, sklype bei mieste, gyvento-
jLl materialinei kulturai, socialini4. proces4. ypatybems
nagrineti. Miesto archeologija siuo metu sprendzia tris
esminius klausimus - a) viduramzi4. miesto atsiradi
mas (lokacija, planas, sklypai ir jq uzstatymas), b) sta
tybLl budai ir formos, c) miesto materialine kultura.
Kauno senamiescio (XIV- XVII a.) archeologiniLl ty
rimLl duomenimis paremtas raidos modelis - Iabai tin
kamas pavyzdys siems samprotavimams aptarti.
IstOlijoje gerai zinomas miestq kClrimosi procesas,
susij~s su miesto teisiLl igijimu ir apem«s visq Vidurio
Europ'l, - miesto lokacija ir teisiLl suteikimas. Baltijos
rcgionqsi mieStLlplanavimo ir kurimo banga pasieke kiek
veluodama - XIII a., 0 Lietuvq tik XIV a. pabaigoje. Zi
noma, kad Oderio ir Vyslos regione sis procesas vyko
XII- XIII a. RytLl Pabaltijyje siuo periodu miestai kUl1i
remiantis Liubeko modeliu - Ryga, Talinas, Klaipeda.
Lietuvoje del ka1l.!. sis procesas velavo, taCiau XIV- XV a.
sanduroje jau zinomi keli miestai, igij(( Magdeburgo tei
S(( (Vilnius, Kawlas). Dalis naujai lokuot4. miestq tampa
Hanzos SctiWlg0S nariais (1 pav.; Kaunas - kaip vokisko
sios miest4. kultClros skverbimosi i Ryrus israiska; il. is
Benevolo, 1998, p. 36). Tad miesto planavimo principLl
taikymas isreiskia politini viduramziskosios EUl'opos
diktatq (mus4. atveju - vokiskosios Siaures Europos)
bei velyviausiq Europos tapsmo faz((: ikveptos tikcji-
1110 ir spaudziamos gyventoj4. prieaugio dideles jegos
buvo mestos nekrikscioniskll taut4. zemems pasisavinti
174 MINDAUGAS BERTASIUS
, , • - -• . . ,.' •
• , , :-.'. .; ," .. • • . '. . ", ... ; .-•
• • • , '.' -, . '. . . . ... -. . .. - .... . . .. ... -. , ... -.
•
. . , .. .. . -. - ' .. - •• c. • '. . .. - . . . r • .... . ... .
.. '. • • .. " :- .' . . .' . -
• •
• • · .. • • · , . • •
• • • t. . . • • • ' .. ' . '! o.'~ . -.. ..... .
• .. ....
H •• altt.
A"
\ pay. Hanzos miestai XIV- XV a. sanduroje.
. ... -.. ,'::' ...
101.'1
• ••
Fig. I. Hanza cities at the confluence of the \41h \5 1h centuries.
(Barber, 1995, p, 17), Per kelis simtmecius (XII- XIV
amziai) miesto steigimo procesas supaprastejo - tam
tikros teritorijos administratorius galejo nusamdyti
agentq ar lokatori4. tokiam procesui vykdyti.
Urbanist4. siulomo retrospektyvinio ir altematy
vaus, archeologiniais tyrimais pagrist4. miesto raidos
modelilL skirtumus nuleme pastanU4. poros desimtme
ci4. archeologinilL tyrim4. medziaga ir atradimai. Jie at
skleide idomi4. ir netiket4. miesto raidos aspekt4..
Vienas j4. - miesto ikurimo ir planavimo klausimas.
Kauno senamiescio centline dalis pasizymi pabrez
tinai taisyklingu planu. Miesto viet'!. nuleme palankios
hidrografines s'!.lygos - jis ikurtas slenyje, is trij4. pu
sill. supamas upi4. bei upeJio vagos (2 pav.). Isikuru
sios upi4. pakrantese nuo senesni4. laik4. cia egzistavo
dvi gyvenvietes, datuotos VI- XIV a. laikotarpiu (Ber
tasius, 1998, p. 368; Mekas, 1993, p, 6). Tarp j4. ply
tejo tuscia zemutines salpines terasos pakiluma.
Vokieci4. kolonistLt bendruomene turejo daug reiks
mes ikuriant Kaun'!. ir organizuojant miesto gyveni
m'!.. Po vidaus kov4. su Jogaila, uzem((s Ukmerges,
Merkines, Gardino pilis, Vytautas isitvirtina vakari
neje Lietuvos dalyje. PruS4. pirkliai kreipia zvilgsni i
••
- -
f. .. .. I '. , .
• • • • · " • , ' . . ' , ;
r ./ .... -. ... - ' .. ,
TOfun
• ,
Wrocl •• .. . ' ' . . -. " . . ' . ..' . • • ••• • ,
N
/ /
/
I' /, , I ., '
- I, I _, ~ ,
• -- • .t':'. -. , . , /,."'. ' • l.... . t, -- ..... -, '.
I • • , • •
'-
Vl,d,,,,;,
•
-
:2 pay. \\\ - ankstyvosios gyvenvictcs , datuotos VI XIVa. M. Berlasialls l)l'ez. Fig. 2. \\\ settlements dated to 61h_ 141h cent.
Lietuv<\.: 1398 met4. Salyno taikos sutartimi Ordinas
gavo is kunigaikscio teis(( prekiauti ir Kaune steigti
faktorij'l, kurios vadovavim'!. greitai perima Dancigo
pirkliai (Butkus, Oksas, Vaskelis, J 989, p. 13). Istori
k4. diskusijos miesto teisi4. klausimu (Kiaupa, 1979;
1992) vis delto nepaskatino urbanist4. pakeisti nuomo
nes del miesto planavimo XVI a, viduryje (Lietuvos,
1987, p. 191). Tenka pazymeti, kad netgi kalbant apie . '" • v . v •
nauJo InIesto tgytas telses paprastal UZJ11lrstamas mlesto
MIESTO VIZUA ARCIIEOLOGO ZVILGSNIU 175
N
®
@
®
3 pay. Senamiescio teritorijos planas. ;: - riba, apibrczianti pinninC( senamiescio teritorijq, \\\ - redukcincje aplinkoje isdegtos keramikos (XV a.) radimvieciq isplitimas, (J.;\~)(l) . .. kvartalll numeriai, I - pi lis; 2 - Sv. Petro ir Povilo katedra - parapinc baznycia; 3 - Sv. Mergell:s Marijos baznycia (pranciskonq, Vytauto baznycia); 4 - Rotuk 5 - Sv. Jurgio vienuolynas ir baznycia; 6 - Svc. Trejybes baznycia ir vienuolynas; 7 Sv. Mikalojaus baznyCia; 8 - Dievo Kuno baznycia (dominikonq vienuolynas); 9 Sv. Gertriidos baznycia; 10 gynybiniai XVII a. pr. itvirtinimai; II - Sv. Pranciskaus Ksavero jczuilq baznycia. At. Ber/asialls brE Fig. 3. = primary territory of the old town, \\\ - the reducible baked pottery dated 10 l5'h cent. 1 2 JJ ... - the number of block. I Old castle; 2 - St Peter's and St Paul's Cathedral a parish church; 3 - St Mary's (Franciscan)
Church (Vytautas Church); 4 - Town Hall; 5 - St Georg's (Bernardine) Abbey; 6 - Holly Trinity Church and monastery; 7 St Nicholas' Church; 8 - The Church of the Lord's Body and the Diminican Monastery; 9 St Gertrude's Church; 10 - Defensive fortifications fr0111 beginning of l7'h century; II - St Francis Ksaver Church.
lokavimo Cikurimo) ir tun::jusio atlikti si darbet lokato
riaus klausimas.
Tuo tarpu miesto planas yra iskalbingas - jis ati
tinka pagrindinius naujai kuriamo viduramzil/. miesto
struktiiros principus (aikste, taisyklingi kvartalai, gat
yes bei jl/. isdestymas). Archeologine medziaga atsklei
de sios ankstyvosios miesto kurimo fazes zenklus.
Aiskeja (3 pav.), kad pirmine teritorija buvo tarp dviejl/.
Upil/. esancio slenio pakilumoje ir apeme apie 20 ha
plotet. Centre isplanuota 2,6 ha aikste, kuriet supo tai
syklingi kvartalai su miestieciams skirtais sklypais
(planas atitinka Kulino - dab. Chelm Lenkijoje - mo
deli). Besikuriantiems gyventojams buvo garantuoja
ma Magdeburgo teise. Parapine baznyCia statyta aikstes
176
I I
I I
I
I I
I
/
MlNDAUGAS BERTASIUS
datuojam4. XV- XVI a. pradzia. Tai
labai intensyvi miesto uzstatymo rai
da. Daugeliu sill. atvej4. akivaizdu,
kad pastat4. vieta sklypc beveik nesi
keiCia, jie statomi vis toje pat vieto
je. Idomu tai, kad ir sklypo ukine dalis
(t. y. pagalbiniai, gamybiniai, ukiniai
statiniai) islieka toje pat vietoje. At
randama daug Ukines veiklos zenklt.t -
ivairios paskirties krosni4.1ikucill, lai
kin4. pastatll, kiemo irengini4.. Skly
po gilumoje miestietis paprastai
irengdavo darz% pasilirt(, cia budayo
iskasama atliek4. duobe.
Gausi tyrim4. medziaga leidzia
palyginti kulturinio sluoksnio raid'l
ivairiose senamiescio vietose. Lygi
nant gretimuose sklypuose susida
riusi kulturini sluoksni isaiskejo
skirtingo gyvenimo ritmo pozymiai.
4a pay. Senamiescio 8-ojo kyartalo tiriaml! sklYPl! schema, kurioje pazymctos kultiirinio sluoksnio lyrimo yielos. M. Bertasialls bre::.
Netiketq, bet iskalbingq vaizdq ma
tome lygindami kultlirinio sluoksnio
strukrurq ir jo raidq gretimuose yie
no kvartalo sklypuose (4a, 4b pay.). Fig. 4a. Layout of 81h block of town with parcels.
kampe, Sv. MergeIes Marijos (Vytauto) baznyCia ir ka
pines irengtos prie upes. Pinnine geografine aplinka
labai palanki miesto lokavimui - is vis4. pusi4. miesto
centrq riboja neaukstas slaitas. lvairiomis progomis
atl iktl/. archeologini4. tyrim4. metu pavyko atrasti jo Ji
kuCius. Tyrim4. metu buvo surinkti duomenys apie mies
to plan% kvartalus ir sklypus. Iki 1542 m. pradetos
Rotuses statybos jau gerq pusantro simto metl/. vyko in
tensyvus visuomeninis gyvenimas - tq patvirtina sude
tinga, gausi radini4. kulrurinio sluoksnio struktura.
Didele dalis tyrim4. apeme miesto kvartalus ir skly
P4. teritorijq. Taip buvo sukaupta gausi informacija apie
statyb4. eig% apie sklypo uzstatymo etapus ir t4. etaplL
kait% apie medini4. ir muro pastatl/. santyki. Kai kurio
se vietose aptinkama iki 5- 7 skirtingo laikotarpio stra
tigrafini4. horizont4. su medini4. statini4. likuciais,
Palyginimui pasirinkta 8-ojo senamiescio kvartalo ty
rim4. medziaga (dab. Jezuit4. baznycios, vienuolyno ir
mokyklos kompleksas; Bertasius, 1987; 1992; 1995).
Kvartalas yra centrineje senamiescio dalyje, greta
miesto turgavietes (Rotuses aikW;:s). Sis palyginimas
atskleide tq fakt% kad gretimlL sklyp4. kulturinio sluoks
nio raida (kartu ir istorine raida) vyko nepriklauso
maio Tam tikro laikotarpio pavirsiaus altitude gretimuose
sklypuose yra skirtinga. Toks reiskinys pastebin1as nuo
pat XV amziaus. Tad galima sprt(sti apie savarankisk'l
kiekvieno sklypo istorint( raidq. Visa tai tiesiogiai [ro
do, kad miesto teritOlija buvo padalinta sklypais, kurie
individualiai uzstatinejami nuo XV a. Sklyp4. ribos ne
kinta iki XVII a. pabaigos. Tokia raida pastebima net
sklypo gilumoje, kur kulrurinio sluoksnio pokyCiai yra
maziau israiskingi nei reprezentacineje sklypo dalyje,
MIESTO VIZIJA ARCIIEOLOGO ZVILGSNIU
Parcel number
Altitude 1 2 3 Ah 28.0 F
F
E +E ,
27.0
0
4
i--F
iF
E E
~D
Altitude
28.0
27.0
177
rij'l. isryskina ir gotikini4. baznyci4. is
sidestymas (3 pav.). Sis issidestymas
sutampa su tu~ paciu laikotarpiu da
tuojamo kuiturinio horizonto isplitimu
miesto teritorijoje.
D~ 0 I ;- ;:;{"" - - - 1 c
Tyrim4. metu atidengti medini4.
itvirtinim4.likuciai, jie juose naujai
ikurt'l. miest'l. is pietryci4. puses ir
datuoti XV a. pradZia (Oksas, 1989,
p. 4). Rytlt puseje lokuot'l. miest'l. ri
bojo upelio vaga. Archeologiniai
duomenys patvirtina spejimus, kad
cia taip pat galejo buti itvirtinimai:
siaures piet4.kryptimi dab. M. Dauk
sos g. vietoje tt(siasi istisinis iki 4 m
storio kulturinis sluoksnis, susida
rt(s buvusio stataus slaito vietoje.
Labai tiketina, kad slaitas buvo
dirbtinai formuojamas, gal but vir
suje stovejo medine astriakuoli4.
7~ /
C ,!. 13
26.0 B )V 26.0
I I-A- "A- lA
4b pay. Scnamicscio 8-ojo kvartalo sklYPl! sluoksnio diagrama: 1,2,3,4 sklYPl! (poscsijl[) numcriai; 26.0, 27.0, 28.0 - absoliutus aukstis (altitude); 1\, B, C, D. E. F - skirtingl! laikotarpil! kulruriniai horizontai, datuoti: 1\ danlOtas XV amziullli, B datuotas XVI a. viduriu, C - XVI a. pabaiga- XVlJ a. pradzia, D datuotas XVII a. viduriu, E - xvrrr a. pabaiga- XIX amziumi, F datuotas XX u. viduriu. M. Berfasialls bre:. Fig. 4b. Stratigraphic layers: A - dated to 15 th century, B - mid of 16 th cent., C -end of 16 th - early 17 th ccnt., D - mid of 17 th cent., E - end of 18 th - 19 th cent., F - mid of 20 th cent. tvora - nors tiesiogiai t'l. patvirtinan
ci It duomen4. nera.
buvusioje arciau aikstes. Tad susisteminta kiekvieno
kvartalo archeologini4. tyrim4. medZiaga tampa svariu
argumentu miesto raidai nusviesti.
Gatvi4. tinklas per simtmeCius nekito, gatvi4. tyrimams
kastose perkasose ankstyviausias kultUrinio sluoksnio ho
rizontas ar jo fomlavimosi pradzia siejama su XIV
XV a. sandLlra. Taciau net ir sio laikotarpio pavirsius
aptinkamas ne tik centrineje dalyje, bet ir kai kuriuose
miesto pakrasciuose. Tad jau ankstyviausias XVa.
miesto periodas issiverzia uz lokalizuoto miesto rib4..
Archeologiniai tyrimai byloja apie pastoVlt kulturinio
sluoksnio augim'l. gatvi4. vietose. Nezinoma atvej4., kad
gatve but4. irengta miestiecio sklypo vietoje ar, atvirks
ciai, gatves sluoksni dengtlJ. pastato, kiemo ar darzo
liekanos. Kai kuriais atvejais galime kalbeti tik apie gat
yes plocio pokycius. Visa tai - argul11entai, kad miestas
ikUltas, planuotas ir pradetas uzstatineti vienul11etu. Ga
liausiai XV- XVI al11zi4. sanduroje apgyvendint'l. terito-
XV amziaus pabaigoje buvo pastatyta keletas go
tikini4. baznycilt. J4. issidestymas senamiestyje at
skleidzia XV- XVI amzi4. sanduroje jau visiskai
apgyvendint'l. miesto teritorij'l., toli periengusi'l. pirmi
nio miesto ribas (3 pav., Nr. 2,3,5,7,9 baznycios).
Tai gana tiksliai sutampa su XV amziui charakterin
gos keramikos ir kitlt dirbini4. radimvietemis. Iki va
dinamojo miesto suplanavimo XVI a. viduryje
sudetingas kulturinis sluoksnis jau buvo susi [ormavt(s
beveik dvigubai didesneje teritorijoje, nei uzeme pir
minis planuotas miestas. Sluoksnis pasizymi sudetin
ga struktura, matyti daug gaisr4., medini4. pastat4.
pedsak4., organikos liekant.t, vienas kit'l. keicia ivairi4.
tip4. grind4. pavirsiai (lentt.t, molio aslos, akmemU. Nuo
XVI a. vidurio imta daugiau statyti muro pastat4., ku
rie isivyrauja XVI-XVII a. sanduroje. Visa tai I iudija
apie vykusi intensyVll. visuomenini gyvenim'l., mies
tas zenge i ekonominio pakilimo laikotarpi.
178
N
@
@
@
... X CD
@ @
@
MINDAUGAS 13ERTASIUS
@
@
®
@
9 •
5 pay. X puodyninil/. koklil/., datuot1l. XV amziumi, radimvietcs senamiestyje. M . BerlC/sic/LIs bre::. Fig. 5. X the sites with pot tiles on the old town area.
Palygin~ Kauno miesto archeologin~ medziagcl su
aplinkiniuose krastuose naujai lokuottl miesttt tyrimais,
atrandame labai daug panasumtt ir bendrll charakte
ringtt bruoztt: pietrytiniame Pabaltijyje, Siaures Vo
kietijoje bei kitur - Livonijoje, Lenkijoje, Prusijoje,
Cekijoje - miesto kurimosi proces1l isreiskia tas pat
modelis (R~bkowski, 200 I; Piekalski, 1997; Boguk
ka, Samsonowicz, 1986). Tad Kauno archcologinitt ty
rimtt rezultatus vertinant urbanistiniu aspektu, miesto
ikurimo klausimas turi buti suvokiamas kitaip nei dabar
iprasta.
Viduramzitt miesto kulrurinio sluoksnio datavim1l
didele dalimi lemia keramika, tad buvo pabandyta cha
rakterizuoti didziausi1l velyv4.ill viduramzitt keramikos
grup~ (Bertasius, 1993). PUOdll gamybos budai isreis
kia naujausias ir pazangiausias technologijas, svarbi1l
reiksmQ tun!jo sugebejimas paruosti tinkam1l molio ma
s~, nuo to priklause modeliavimo budas. Tikslus ivai
raus grudetumo priemaisll panaudojimas ruosiant
plastisk1l molio mas~ isreiskia Zymius pokycius, vyku
sius ivaldant viduramiiq amato teclmologij1l. Kaune sios
naujoves pazistamos per juodos, redukcineje aplinkoje
isdegtos keramikos plitin11l. Naujai ikUltuose miestuo
se sios keramikos pasirodymas siejamas su pinnuoju
miesto augimo etapu (Ryttt Vokietijoje, Lenkijoje tai
XIV- XV a. laikotarpis, Lietuvoje - XIV- XV a. sandu
ra- XVI a. pradZia). Plitimui itakos turejo atvykeliai pirk
liai, besikuriantys amatininkai, puoselej~ ir naujausias
stilitt bei technologijtt tradicijas. Sis reiskinys (spartes
nis ar letesnis redukcines keramikos plitimas) panasiu
metu nustatytas daugelyje RYt\t Pabaltijo, Lenkijos mies
ttt (Kruppe, 1981). Kauno archeologine medziaga at-
MIESTO VIZIJA ARCIIEOLOGO ZVILGSNIU 179
N
®
@ @ @
@ @ @
()
_4 CD ® @ ® @ @)
@ @
6 pay. ~- - cilindrilli4, (lovilli4,) kokli4, radimvietes sellamiestyje. M . BerfaJialis bre=.
Fig. 6. * - the sites with truogh- -shaped tiles on the old town area.
skleidzia labai spart\.t sios keramikos plitim:t XV al11-
ziuje dideIeje senal11iesCio dalyje (3 pav.). Redukcineje
aplinkoje isdegtos keramikos plitil11as sutampa su miestl!
kurimo procesu (miestll.lokacija), su miesto teisines sis
temos taikymu. AuganCiame Kaune isikuriantys pirkliai,
amatinil1kai propagavo nauj:t gyvensenos stili4., naujas
technologijas. Neabejotina keramikos sklaida atspindi
ir sociali.ni reiskini - pradzioje reisk« technologin« nau
jov« (high-tech sill. dienll. akimis), labai greitai sie ke
ramikos dirbiniai tampa masine produkcija, skirta
socialines grupes poreikiams tenkinti. Jie liudija apie
naujovemis suinteresuotos miestiecil! grupes, kUli igyja
vis didesn« reiksm« kasdieniniame gyvenime, isitvitii
nim:t. XIV a. pabaigoje- XVI a. pradzioje viduramziLl ke
ramikos radimvietes senamiescio teritorijoje (3 pav.)
isreiskia ir cia vykusius vienalaikius gyvenimo poky-
cius - naujas statybas ne tik jau suplanuotoje dalyje
(sprendziant is radimvieciLL apgyventi jau visi kvar
talai), bet ir prie pagrindinill. keliLl Vilniaus krypti
mi bei prie Nemuno isikurusioje gyvenvieteje
(28- 30 kvartalq). Keramikos technologija, dirbiniLl
radimvietes kvartaluose ir miestiecill. sklypuose tam
pa materialia vykstancio socialinio proceso israis
ka. IS XVI a. vidurio (4-6 desimtmeciLU archeologines
medziagos stebime staigll. keramikos amato pokyti -
sparciai nyksta redukcine keramika ir masiskai plin
ta oksidacineje apl inkoje isdegti dirbiniai. Neabejo
tinai tai reiskia naujet socialiai nulemtet keramikos
dirbinill. technologijos pokyti.
Tyrinejant technologiskai gerai pagamintll. kera
mikos dirbinill. radimvietes ir jll. issidestym:t sen a
miescio teritorijoje (centre ar periferijoje) aiskeja tam
180
tikri skirtumai. Tokio tipo keramikos telkiniai leidzia
vertinti miestiecio uzimamC\. visuomenint;t padetl (jo
turimC\. socialinl statusC\.) - ji charakteringa turtingcs
niems namams. Tiesa, namll ukio skirtumai, kaip tai
atspindi ir randamos keramikos rinkinys, tiesiogiai
nerodo uzimamos socialines ir ekonomines visuome
nines paddies: skirtingC\. visuomenint;t padetl uziman
cil[ savininkl[ namll virtuveje galime atrasti panasiC\.
naudotC\. keramikC\. (Fehring, 1990, p. 252). Tik kok
line krosnis ir su ja siejamos koklill radimvietes yra
tinkami posesijos savininko uzimamos visuomenines
paddies indikatoriai.
Koklines krosnies kilme ir pritaikymas sildymui
tiesiogiai siejamas su Europos civilizacijos pokyciais.
Urbanistine kolonizacija plito Vidurio ir Rytl[ Ellro
pos pusen. Didejantis kambarill skaicills naujo tipo
miestiecio name, gerejancios gyvenimo sC\.lygos ska
tino poreikllsirengti ger<l koklint;t krosnl. Kokline
krosnis tampa geroves (IliXlIIy) pozymiu ir atsklei
dzia tas socialines ekonomines s<llygas, kokios susi
dare nalljame mieste. Sios tradicijos plitimas
pietrytiniame Baltijos regione tiesiogiai siejamas su
keramikos gamybos naujovemis. Koklil[ forma ir de
koras isreiskia namo statybos naujoves, XIV-XV a.
sanduroje pasiekusias LietuvC\.. Puodyninius koklius,
Lietuvoje pasirodziusius XIV a. pabaigoje (Bertasius,
2001, p. 38), nebuvo suddinga pagaminti. lie greitai
eme plisti tarp miestiecil[. Miestieciai, paprastai at
vykeliai, stengesi kurtis sekdami vakarietisku modc
liu. XVa. pirmojoje puseje ir viduryje puodyninil[
koklil[ radimvieCil[ senamiescio teritorijoje sparCiai
daugeja, jl[ aptinkama visoje naujai suplanuoto (10-
kalizuoto) miesto teritorijoje (5 pav.). Kartu tai reis
kia zymius socialines aplinkos pokycius - nalljasis
kaunietis sieke kllrti toki<l aplink'l., kokia budinga ve
lyvqjl[ viduramzil[ Europos miestui. Taciau XV a. pa
baigoje emusiems plisti plokstiniams kokliams reikejo
nalljl[ 19udZil[ ir technikos.
GreitC\. koklill fom1l[ ir dekoro kitim'!. nuleme XV a.
pabaigoje- XVI a. vykt;ts spartus gyvenamqjl[ naml[ dy-
~f1NDAUGAS BERTASIUS
dzio, plano ir interjero kitimas. Koklis, kaip dekoraty
vine detaIe, bllVO stipriai susijt;ts Sll vyraujanciais ar
chitckturos stiliais. Koklio dekoratyvumas atskleidzia
t<l reiksm«, kuriC\. sis dirbinys turejo miestiecio namo
interjerc. Budingas pavyzdys - gotikiniai cilindriniai
kokliai, pllosti nisoje patalpinta sudetinga reljcfine fi
gura. Tokil[ koklil[ krosnys statytos aukst'!. visuomc
nint;t padetluzimancil[ miestiecil[ namuose, gausios jl[
radimvictes Vilniaus zemutineje pilyje (Kuncevicius,
Tautavicius, Urbanavicius, 1991). Kokliuose vaiz
duojamos biblines scenos, fantastiniai gyvunai, svel1-
tqjl[ figuros. Dekoras paprastai giminingas Vidllrio
Europos micstl[ radiniams. Kallne sill koklil[ radim
vietes issidesciusios dideleje senamiescio teritorijo
je (6 pav.). Kartll jos atskleidzia didejancias ir • • • ... • • • • v " • • ....
1I1tensyveJanclas nauJo tlPO prestlZ1l11ll mlestlecll[ l1a-
ml[ statybos apimtis. Galima manyti, kad miesto 110bi
litetas (biurgeriai, tarybos nariai) eme statyti namllS,
kurill vidaus erdves planavimas atitinka HaI1Z0S S'l
jllngos miestams buding<l modeli.
Ankstyvojo renesanso kokl ill plokstes tllliingai or
namentllotos. Didziausia jll lvairove budinga XVI a.
4- 8 desimtmeciams (Bertasius, 2001, p. 42). Miestie
Cio inteljerC\.leme Siaures Vokietijos miestl[ tradicijos,
suddingos dviejl[ trijll suderinil[ dalill velyvosios go
tikos ar rcnesanso krosnys glaudziai sllsijusios su rep
rezentacines patalpos lrengimu biurgerio name (Die
Hanse, 1989, p. 399). Namo interjero, namo plano po
kycius bei besikeicianci'!. buitl isreiskia ir minetas rc
dukcines keramikos poky tis i oksidacin« keramik<t,
kartu atsiranda daugelis nauj4., anksciau nezinotl[ gla
zuruotos keramikos dirbinil[ fon11ll.
XVI a. antroj i puse- XVII a. pradzia - Lietuvos
miestll klestejimo laikotarpis, pratllliejt;t naml[ savinil1-
kai bllvo pajegus lsircngti pllikius namlls ir palaikyti
allkstuomcnes gyvenscnos stilil[. To rezllitatas - XVI a.
pabaigoje sparciai gauseja muro pastatl[. Rysiai, ke
liones padejo billrgeriams sllsigaudyti ir sekti hanzea
tll (Hanzos sqjllngos miestiecilU meno ir architekturos
madomis.
MIESTO VIZIJA ARCIIEOLOGO ZVILGSNIU
Archeologiniai tyrimai atskleidzia miestiecio skJy
po erdves planavimo budl:l,. Tokia patiltis - sudetingas
procesas. Miesto suvokimas pldojasi keliais budais,
kurie yra unikalus ir budingi archeologijai: galimybe
studijuoti procesl:l, (pastatLL sklypo plano kaitV laiko
atzvilgiu ir tuo pat melll analizuoti archeologines me
dziagos (artefaktLL dirbinilt formLL tiPLL technologijlu
pokyCius (Redin, 1992).
IS archeologini4. bei istorini4. duomen4. galime
atsekti keletq simtmeCi4. trukusiq prekybos evoliucijl:l,.
Pamazu ji tampa vis labiau reguliuojal11a ir profesio-v
nalesne. Zvelgiant archeologo akimis atrodo, kad pre-
kybinis ukis, is esmes administruojamas Hanzos, tapo
aktyviu kurybiniu elementu formuojant ir pletojant
miestl:l,. XV a. buvo sukurta nauja socialine aplinka ir
matome atsirandanti naujl:l, visuomenes sluoksni. Ar
cheologija tampa priemone, leidziancia miestq bei jos
istorijl:l, vertinti kaip nauj4. kulturini4. idej4. peremejq ir
tarpininkl:l, (Lundberg, 1940). Visa tai galime suvokti
remdal11iesi Kauno pavyzdZiu - studijuodami kerami
k<t, koklius, nam4. statybl:l, ir pastato, sklypo ar miesto
erdves planaviml:l,. Archeologiniai duomenys atsklei
dzia socialini "veidl:l,", suzinome tam tikras miesto so
cial ines sudeties ypatybes, kitiml:l, skirtingais periodais.
Miestiecio interjerui keliamus poreikius fonnavo Bal
tijos pakrante sklindanCios miestietiskos tradicijos. Sta
tyboje vyk(( pokyciai tiesiogiai siejosi su socialiniais
visuomenes pokyCiais.
Tad prisimenant visus siuos dalykus, remiantis ar
cheologiniais saltiniais, tikslinga ieskoti nauj4. verti
nim4. ir poziuriLL leidzianci4. kitaip zvelgti i svarblt
Lietuvos istorijos etapl:l, - miesllt raidl:l, ir miesto kultLi
ros tapsl11l:l,.
LlTERATUROS SI\RASAS
Barber M., 1995 - The Two Cities. Medieval Europe 1050-1320. London & New York, 1995.
Benevolo L., 1998 - Europos miesto istorija. Vilnius,
1998.
Bertasius M., 1987 - Kauno senamiestis. Inzineri-
18]
ni4 zemes darb4 archeologines pridiuros 8 kvartale ataskaita. Kaunas, 1987, masimastis.
Bertasius M., 1992 - Kauno senamiescio 8 kv. Jezuit4 baznycios silumini4 tras4 vietose vykdyt4 archeologini4 tyrim4 ataskaita. Kaunas, 1992, masinrastis.
Bertasius M., 1993 - Kauno velYVtU4 viduramzi4 keramika II Architekturos paminklai. Vilnius, 1993. T. 13,
p. 13- 18.
Bertasius M., 1995 - Kauno Jezuit4 vidurines 1110-kyklos (senamiescio 8 kvartalo) archeologini4 tyrim4 ataskaita. Kaunas, 1995, masinrastis.
Bertasius M., 1998 - Jezuit4. kvartalo (Perkuno namo skverelio) tyrinejimai 1997 metais Kaune II Archeologiniai tyrinejimai Lietuvoje 1996 ir 1997 metais.
Vilnius, 1998, p. 368-371. Bertasius M., 2001 - Kauno kokli4 dekoro raida II
Darbai ir dienos. Kaunas, 2001. T. 26, p. 37-46.
Bogucka M., Samsonowicz II., 1986 - Dzieje miast i mieszczaIistwa w Plosce przedrozbiorowej. WroclawWarszawa- Krak6w- GdaIisk--L6di, 1986.
Butkus V., Oksas J., Vaskelis A., 1989 - Kada buvo suplanuotas Kauno miestas II Architekturos pam inklai. Vilnius, 1989. T. 12, p. 11 - 15.
Die Hanse, 1989 - Die Hanse. Lebenswirklichkeit und Mythos. Hamburg, 1989. T. 1.
Fehring G., 1990 - Beitrage der Archliologie zur Erforschung Topographischer, Wirtschaftlicher und Sozialer Strukturen der Hansestadt LUbeck II Archaologische Stadkernforschungen in Sachsen. Ergebnisse-ProblemePerspektiven. Berlin, 1990, p. 229-254.
Kiaupa Z., 1979 - 1408 met4 Vytauto privilegija Kauno miestui II Lietuvos istorijos metrastis, 1979. Vil
nius, 1981, p. 5- 25. Kiaupa Z., 1992 - Pirmosios Kauno miesto privile
gijos II Lietuvos miest4. istorijos saltiniai. Vilnius, 1992.
T. 2, p. 6-39. Kruppe J., 1981 - Garncarstwo p6((110Llredniowiec
zne w Polsce. Wroclaw- Warszawa- Krak6w- GdaIisk
L6di, 1981. Kuncevicius A., Tautavicius A., Urbanavicius V.,
v
1991 - Archeologiniai tyrimai. Vilniaus Zel11utines pi-lies rumai. Vilnius, 1991, p. 8- 51.
Lietuvos, 1987 - Lietuvos architekturos istorija. Vil
nius, 1987. T. 1.
Lundberg E., 1940 - Byggnadskonsten i Sverige under medeltiden. Stockholm, 1940.
182
Mekas K., 1993 - Kauno pilies archeologiniai tyri
nejimai jos architekturos raidai nusviesti II Architektu
ros paminklai. Vilnius, 1993. T. 13, p. 3-12.
Oksas J. , 1989 - Nuo pim1tU4. Kauno miesto sien4.
iki XIX amziaus gynybini4. irengini4. II Architektliros paminklai. Vilnius, 1989. T. 12, p. 3-10.
Piekalski J. , 1997 - Topographische Struktur Bres
laus (Wroclaw): zwei Typen der mittelalterlichen Stadt
im mitteleuropiiischen Binnenland II Urbanism in Medie
val Europe. Papers of the "Medieval Europe Brugge
1997" Conference. Zellik, 1997, Vol. I. p. 219-225.
Redin L. , 1992 - In the Periphery of the Hansa - A
Swedish View on Urbanization II Archaeologia Elbingen
sis. Gdansk, 1992. Vol. I, p. 179-183.
Rf;!bkowski M., 200 I - Pierwsze lokacje miast w ksi-
Dr. M illdaugas Bcrtasius Kaullo tcchnologijos univcrsitctas, HUlllallitariniqlllokslq fakultctas, Filosofijos Ir kultiirologijos katcdra, Gedilllino g. 43, LT-3000. Kaunas . cl. pastas: [email protected]
MINDAUGAS BERTASIUS
~stwie Zachodniopomorskim. Przemiany przestrzenne i
kulturowe. Kotobrzeg, 200 I.
Velimsky T., 1990 - Archiiologie und Anfange der
mittelalterlichen Stiidte in Bohmen II Archaologische
Stadkernforschungen in Sachsen. Ergebnisse-ProblemePerspektiven. Berlin, 1990, p. 121-157.
AN ARCHAEOLOGICAL VISION OF A MEDIEVAL TOWN
ReikSminiai zod:iai - keywords: Kauno miestas
Kaunas city, senamiestis - old town, kulturinis
sluoksnis - cultural layer, archeologine medziaga - ar
chaeological material, gotika - gothic, renesansas -•
renaissance.
Gauta 2003 05 09
