Archeologiniai tyrimai ir denruochronologija

Lietuvos archeologiniq tyrimq praktikoje daznai aptinkama tvairiq samprotavimq apie archeolo­gines medienos dendrochronologinio datavimo privalumus bei tokio pobiidzio darbq Lietuvoje triikumq. Pasaulineje praktikoje dendrochrono­logines medienos datos archeologines analizes kontekste yra suvokiamos kaip t~stines ir log:iS­kos issamaus tyrimo dalys. Disponavimas den­drochronologinemis datomis nera :iSskirtinis, sun­kiai prieinamas ar brangiai kainuojantis privalu­mas. Praejusio amiiaus antroji puse pasiZymejo ryskiu suoliu tiek tyrimo taikymo, tiek metodq puoselejimo prasmemis. Dendrochronologija, bu­dama pacia tiksliausia praeities klimatiniq raidos pokyciq fiksuotoja, savo vidine informacija ap­glebia daugeli problemq, iseinanciq ui absoliu­Cios datos fiksacijos gairiq. Taigi, zvelgiant is den­drochronologinio tyrimo puses, svarbus yra ne tiek pats datavimo faktas, kiek informacijos, sly­pinCios uZ absoliucios datos interpretacijos, gali­mybes.

Pasak D. Ekstein ir S. Wrobel, svarbiausias den­drochronologijos tikslas - datuoti medienos rie­ves metq tikslumu. Archeologijos tikslas- gauti kasinejamo objekto chronologin~ dinamikq, ar­chitekturos istorijos tikslas - nustatyti statybos metus, meno istorijos tikslas- atskleisti piesinio, skulpturos ar baldo dalies kilm~. Siekiant tikslo, turi biiti atsiZvelgiama tiek i biologinius medie­nos aspektus, tiek i kitas disciplinas, o gauti re­zultatai lyginamil.

ARGIEOlOCINIAI TYRIMAI IR DENDRO­CHRONOLOGIJA

Mindaugas Brazauskas

251

Mindaugas Brazauskas

252

Dendrochronologija taikoma tvairiausiuose tyrimuose, kuriuo­se kaip iSeities tasku remiamasi datuotina mediena. Menotyra, istorija, architektfua, etnologija, archeologija - tai tik dalis t~sti­nio Sqraso mokslo sakq, kurioms dendrochronologiniai tyrimai suteikia aiskumo ir apibreztumo. Net ir apsiribojus tik archeo­logija, aiskeja, kad neretai gauti datavimo rezultatai netenkina archeolog-q lilkesciq arba gauti rezultatai perdem patikliai yra taikomi archeologiniam kontekstui interpretuoti.

Siuo poziiiriu svarbus tampa skirtumas tarp priesistores bei is­toriniq laik-q (viduramZi-q, velyv-qj-q viduramzilJ) archeologijos, j-q atzvilgiu taikomo dendrochronologijos metodo galimybi-q ir ribotumo. Pagrindiniai si-q klausim-q aspektai yra aptariami sia­me straipsnyje.

Archeologija ir dendrochronologija

Zvelgdami i archeologijos ir dendrochronologijos moksl-q san­diirq, matome unikal-q mokslinio intereso derinimq. Archeolo­gas tikisi gauti tikslias medienos kirtimo kalendorines datas, kurias veliau but-q galima tkomponuoti t kultiirini-q sluoksni-q stratigrafijq, isskirti statybos etapus, isdestyti radini-q tipologijq laiko skaleje ir kt. Tuo tarpu dendrochronologas, nustatydamas medienos zuvimo datq, taip pat neapsiriboja tik datos konstata­vimu. Kiekvieno sekmingai datuoto meginio individuali skale ttraukiama t vietos regiono chronologijq, taip u2pildant ir atku­riant vietines, regionines chronologijas.

Taigi teorinis abiej-q pusi-q veiklos principas yra gana aiskus. Praktiniu lygmeniu situacija yra siek tiek sudetingesne. Pavyz­dziui, archeologijos poziuriu, tam paCiam objektui datuoti (tar­kim, fachverkines konstrukcijos pastatui) u2tekt-q vieno medie­nos meginio datos. Zvelgiant is dendrochronologijos metodo

Archeologiniai tyrimai ir dendrochronologija

technines puses, viena medienos nuopjova retai leidzia sekmin­gai atlikti datavimo procedfuq. Archeologinei medienai, kaip ir kitai, patenkanCiai i dendrochronologinio tyrimo laukq, yra ke­liami tam tikri reikalavimai: medienos augimo dinamika, vaiz­duojanti budingus augimo laikotarpio prieaugio pikus ir mini­mumus, turi buti ganetinai ilga, ne mazesne kaip 100 metiniq rievi-q serija, pageidautina zieve ir kt. Taciau net tvykdzius vi­sas meginio kokybines sqlygas, datavimo rezultatas gali bliti neigiamas. Galiausiai kiekvienas archeologinis objektas turet-q buti tiriamas individualiai, optimizuojant tiek archeologo, tiek d endrochronologo mokslinius lukescius, o kiek ir koki-q bandi­ni-q reikia rezervuoti dendrochronologiniams tyrimams, nevi­suomet u:ltenka apibendrinancio pobudzio rekomendacij-q tiriant tam tikrus archeologijos objektus.

Kaip ir kiekvienas metodas, archeologijos dendrochronologija turi savo tyrimo ribas, kurias lemia dendrochronologinio data­vimo rutina, izoliuota nuo kulturinio (archeologinio) turinia. Ga-1-q gale susidaro situacija, kai archeologai ttariai ima zvelgti i dendrochronologinio datavimo rezultatus, o dendrochronolo­gai stebisi archeolog-q pozicija, kuri pasi:lymi isankstine pozicija datavimo rezultat-q atzvilgiu.

Sios padeties iliustracijq galima aptikti tvairiose archeologijos ir dendrochronologijos moksl-q sqsajos studijose. Kaip pagrindine medziagos interpretacijos klaidingumo priezastis daugeliu at­vej-q yra nurodomas archeolog-q ar istorik-q isankstinis datos zi­nojimas ir siekis, kad dendrochronologija tik patvirtint-q jau tu­rimq informacijq.

Kaip iliustracija galima but-q pasinaudoti D. Ekstein (1984 m.) pateikta medziaga, kurioje teigiama, kad sekmingo bendradar­biavimo garantas yra archeolog-q ir dendrochronolog-q zinoji-

253

Mindaugas Brazauskas

254

mas apie taikomq tyrimo metodll privalumus ir ribotumq. Jo teigimu, idealu, kai nustatant dendrochronologin~ datq neatsi­zvelgiama i bet koki archeologifii interpretavimq. TaCiau dau­geliu atvejll jauciamas archeologll spaudimas pateikti tokiq da­tq, kuri atitiktll (patvirtintll) ill spejamq objekto datq. Nepaiso­ma, ar medienos meginys is viso yra datuotinas, ar jame yra pakankamas kiekis metinill rievil{, garantuojanCill datavimo tiks­lumq.2

Dendrochronologine data, be abejones, yra verte. Taciau is me­dienos pavyzdzill archeologijos naudai gali buti gaunama vis daugiau nechronologines informacijos, one vien tiksli konkretaus objekto data. Tinkamai atrinkti duomenys leidzia plaCiau pa­zvelgti tiek i paCiq praeities bendruomenes raidq, tiek i ill eko­login~ ir socioekonomin~ aplinkq.

Nepaisant to, archeologines medienos datavimas yra gana su­detingas U.Zdavinys. Skirtingai nei augancio misko chronologi­jos, si dendrochronologijos dalis susiduria su tipiSkais sunku­mais. J. Hillam (Sefildo dendrochronologijos laboratorija, vei­kianti nuo 1975 met\!, specializuojasi datuoti archeologin~ me­dienq) yra isdest~s esminius sekmingo archeologines medienos datavimo kliuvinius. Anot jo, be atskiros dendrochronologines skales sinchronizavimo su "plaukianCios" chronologijos sunku­mais, egzistuoja ir kiti kliuviniai:

• ne visa balana, kas trukdo preciziskai tiksliai nustatyti arche­ologines struktiiros datq;

• naudojama importuota mediena, kurios skales nesisieja su tame paCiame objekte naudojama vietine zaliava;

• antrinis medienos panaudojimas, kas gerokai paankstina kon­strukcijos ir net viso kultiirinio sluoksnio datq.3

Archeologiniai tyrimai ir denclrochronologija

Tikslaus archeologines medienos datavimo pavojlJ: kyla ruosiant jau pirmin~ medienq. Daugeliu atvejlJ: atrankos dendrochrono­loginiam datavimui galimybe lauko tyrimlJ: metu bfula labai ri­bota. Tenka imti bet kokiq, nors minimaliai atitinkanciq sqlygas (patenkinamas rievil!: kiekis) medienq. Tuo tarpu statybai (pvz., fachverko konstrukcijos) dazniausiai naudoti aptasyti kvadrati­nio ar staciakampio pjilvio rqstai, iS kamieno skeltos lentos. Ga­liausiai vienoje konstrukcijoje gali atsirasti lenll.J: ar skelll.J: rqStlJ:, kurilJ: vieni bus serdies dalies, o kiti balanos. Taip dendrochro­nologine visos konstrukcijos data gali bilti zenkliai paankstinta, jeigu tyrimai apsiribos tik vienu meginiu.

Europoje yra sudaryta qZuolo medienos balanos rievil!: jaunoje ir subrend usioje medienoje statistinil!: vid urkil!: variacijos apskai­Ciavimo metodika, kuri schematiSkai pavaizduota 1 pav. (pagal Ekstein, Wrobel, 1997). TeoriSkai galima tiketis, kad vislJ: trijl!: medienos zieves nulupimo lygil!: mediena panaudota statyboje: visas pavyzdys, dalinis pavyzdys - serdis ir dalis balanos, ne visas pavyzdys- tik serdis. Tokiu atveju, remiantis pateikta pa­veiksle medziaga, tik vieno ar kelilJ: pavyzdzilJ:, pateikll.J: den­drochronologiniams tyrimams, datos gali ivairuoti nuo apie 806 m.

VISAS PAVYZDYS:

SERDIS BALANA ZIEVE TIKSLUMAS PRECIZIJA

NE VISAS PAVYZDYS: ISLIKUSI lrt'U,..,}nJ-.)}T"'T} "'~~lf'tl'tj--DALIS BALANOS

NE VISAS PAVYZDYS:

ISLIKUSI TIK SERDIS I J1 J }} I I

830 ~ 1. Pavyzdilo amzius: 70·150

820 + 16 = 836 (+16/..4)

825 I apie 836 j 2. Pavyzdiio amiius: I 00-300

820 + 22 = 842 (+9/-5) I apie 842

1. PavyzdZio amZ.ius: 70~150 790 + 16 = 806 (T\61-4)

790 I apie arba po 806 2. Pavyzdiio amiius: I 00-100

790 + 22 = 8 12 (+9/·5) . I apie arba po 812

1 pav. Dendro­cl1ronolo­ginio dn.tav imo l:ikslumas ir precizija (pagal Eckstein, Wrobel, 1997)

255

Mindaugas Brazauskas

2 pav. Hailebiu (Hedeby) medinis sulinys ir jo dendrochro­nologinis dnlnvim.as (pagnl Eckstein, Wrobel, 1997)

II

II

II

0 5JO 120

256

iki apie 842 mehl, 0 tikroji viso meginio (serdis, balana ir zieve) data- 830 metai.

Visos balanos nebuvimo svarba ir galimo antrinio panaudojimo interpretacijos laukas vaizdziai atskleistas Haitebiu (Hedeby) gyvenvietes tyrimais:

Ankstyviausia dendrochronologiskai datuota vikingLf. gyvenvieeiL1 teri­torijoje konstrukcija - tai Haitebiu (Siaures Vokietija) medinis sulinys su dangCiu (2 pav., pagal Ekstein, Wrobel, 1997). Devyni is 18 medie­nos pavyzdzhj buvo datuotini, taCiau ne vienas is jLJ neturejo zieves. Vis del to sesh1 medienos pavyzdziLf. skales buvo sinchronizuotos ir bai­gesi tais paCiais 1020 metais, is to galima daryti isvadq apie medienos kirtimo laikq. Dangciui naudota mediena turejo 44 7 rieves ir 14 rievh1 balanoje. Dangtis galejo buti siek tiek senesnis, nors archeologijos po-

75/J &50

(=:=J SERDIS

J?P? ]708 )'/!l!}

)715

J710

~ BALANA

1()0()

}~99

37()0

J70J J705

]706

)707

)709

3715

J7J1

IO}OA.O.

Archeologiniai tyrimai ir dendrochronologija

ziuriu priklauso to paties laikotarpio konstrukcijai. Paskutine dangCiui

naudotos medienos rieve buvo susiformavusi 977 metais. Pagal balanos

rievh1 variacijos vidurkj gauta kirtimo data - apie 985 metai, t. y. 35

metais anksCiau negu sulinio sienos. Siuo atveju galutine isvada yra

tokia, kad sulinio dangCio mediena buvo naudota antrq lcartq. TaCiau

islieka tikimybe, kad medienoje, naudotoje dangciui, galejo buti ypac

daug, tarkim, apie 57 balanos rievi71, ir ji yra to paties laikotarpio kaip

ir v isa sulinio konstrukcija.4

Lietuvos archeologinei qzuolo medienai tokia plati balanos da­tavimo variacija negresia, kadangi miis-q platumoje mediena bio­logi.Skai islaiko iki 12 balanos rievi-q. Taciau i tai turi buti atsi­zvelgiama datuojant ir interpretuojant archeologines konstruk­cijas (pvz., mediniq laivqliekanas).

Datavimo sunkumai del objekte naudotos importuotos medie­nos nera didelis kliuvinys Lietuvoje. Vietos ir kitq saliq den­drochronologines skales tik padeda Vakar-q Europos dendroch­ronologams atsekti medienos kilm~, o kartu ir medienos preky­bos kryptis viduramziais . Medienos eksporto is mus-q krastq gaires yra apzvelgtos T. Bitvinsko, V. Brukstaus ir V. Zulkaus straipsnyje5

, kuriame aptariami iki 1987 met-q vykdyti darbai datuojant Vakarq Lieuvos architektfuin~ bei archeologin~ me­dienq, pristatoma Klaipedos regiono pusies (pinus sylvestris) skale ir aptariama medienos eksporto per Klaipedq i Vakar-q Europq tema. Kartu nurodomos prekybos vietos, i kurias realiai galejo patekti baltiskoji mediena ir veliau buvo panaudota tvairiq me­dini-q konstrukcij-q statybai. Deja, si tema (medienos eksportas is LDK teritorij-q) nesulauke tolesnio mokslinink-q demesio.

Tuo tarpu Vakarq Europoje sios krypties tyrimai igauna vis di­desni pagreiti ir susidomejimq. Medienos kilmes tyrim-q per­spektyvq atvere didejantis regioniniq skali-q kiekis bei plaCiai taikomi statistiniai metodai, kuriais galima nustatyti statistiskai

257

Mindaugas Brazauskas

258

patikimq rysi tarp turimos medienos skales (importas) ir suda­rytq regioninill dendrochronologinill skalill (medienos kilme -eksportas). Dendrochronologiniai tyrimai siuo atveju gali pasa­kyti daugiau, nei teigia istoriniai saltiniai.

Medienos kilmes tyrimai publikuoti daugelyje pastarqji desimt­meti isleistq dendrochronologinill studijl{. Siuo atveju tyrimo specifiskumq galima iliustruoti remiantis M. G. L. Baillie pateikta informacija:

Rytineje pakranteje (Anglija - M. B.) rinkti architekturines medienos meginiai chronologijoms sudaryti. Dviejlf: objekt71 medienos skales ne tik nekoreliavo su turima Skotijos chronologija, bet ir nesisiejo tarpusa­vyje, nepaisant to, kad mediena buvo puikios kokybes, leido sudaryti ilgq chronologijq. Vienintele tikimybe, kad tai yra importuota mediena. ( ... ) Kai mediena, panaudota Anglijos meno dirbiniams, meno istorijos specialist71 buvo tvirtai priskirta Baltijos regionui, tiketina Lietuvai, vel buvo iskeltas nedatuotos skotiskos medienos klausimas. 1990 metais sudaryta Lenkijos qzuolo medienos chronologija lei do sinchronizuoti ne­datuotl1: pastat11 skales. Tai issprende datavimo problemq: qzuolas buvo importuotas is pietines Baltijos juros regiono dalies6

•

Medienos kilm~ istirti galima gerokai tiksliau apibreziant kil­mes arealq. Tam taikomi statistiniai metodai, kurie kilmes area­lq patvirtina aukstesniais koreliacijos koeficientais. Kuo dides­nis skalill skaicius is ivairill Europos regionl{ naudojamas data­vimo tikslams, tuo patikimesni medienos regionines kilmes re­zultatai. Taigi siuo atveju dendrochronologinis archeologines medienos tyrimas virsija dendrochronologinio datavimo ruti­nos ivaizdi. Net ir pateiktas pavyzdys, Baillie teigimu, dar nera baigtas, kadangi jo duomenimis, nepaisant sekmingai datuotos architektfuines medienos pagal Lenkijos qzuolo skal~, Anglijos meno dirbinill medienos skales su architekturine chronologija tarpusavyje nekoreliavo, o Lenkijos qzuolo chronologija meno

Archeologiniai tyrimai ir dendrochronologija

dirbiniq skales atzvilgiu pateikia nepakankamai aukStq korelia­cijos koeficientq. Tiketina, kad situacija paaiSkettt palyginus me­dienos iS gretiml.l regionll prieaugio dinamikq, kur vietos chro­nologijos dar nera sudarytos?

Kokia yra koreliacijos variacija lyginant Lietuvos ir Lenkijos qzuolo medienos chronologijas/ galima atsekti pagall lenteleje pateiktus turiml.l keturil.l skalil.l koreliacijos duomenis. Pats ska­lil.l vaizdas pateiktas 3 paveiksle. Statistiniam panasumui tver­tinti yra naudotasi augancio qzuolo skalemis/ kurios neabejoti­nai yra to paties laikotarpio. Vakarll Lietuvos qzuolo skale yra sudaryta remiantis netoli Klaipedos auganCiais qzuolais/ Lietu­vos ir Baltarusijos skale apima siek tiek pieciau esantt regionq, Lenkijos 1 skale sudaryta pagal qzuolq/ auganti siaurineje Len­kijoje/ Lenkijos 2 skale apima Vyslos vidurupio regionq.

llentele

Vakar71 Lietuvos, Baltarusijos ir Lenkijos auganCio qzuolo koreliacijos koeficientai

Koreliacijos Lietuva ir Lenkija 1

indeksai Baltarusija

TBP 7,61 5,40 Vakarq

THO 7,66 4,69 Lietuva

GL 69,8 58,8

Lenkija 2

1,48

1,69

50,4

(TBP - T-Test (Baillie /Pilcher); THO - T-Test (Hollstein); GL - Gleichlaufigkeit)

Taigi pagal 1 lenteleje pateiktus koreliacijos koeficientus mato­mas akivaizdus Vakarll Lietuvos ir Lenkijos 2 skales nesuderi­namumas (!)/ tuo tarpu 2 lenteleje pateikti Lietuvos ir Baltarusi­jos skalil.l koreliacijos koeficientai aiskiai mums rodo, kad tai yra statistiskai reiksmingi koreliacijos rezultatai, pietinis Lietu- 259

Mindaugas Brazauskas

1005

1074

v ........

11171

1006

1111 1701 1725 1745 1711 1715 1101 1125 1141 11U 1115 1101 1125 1NS 1115 ttiS

3 pn.v. Lenkijos, Baltarusijos ir Lietuvos n.ugn.nCio qi uolo skn/es

260

vos regionas labiau koreliuoja su Lenkijos centrines dalies me­dienos prieaugiu. Vien sis pavyzdys rodo, kad 500-600 km at­stumas nuo augimvieciq yra isties atsekamas pagal aukStesnius koreliacijos duomenis, tuo pagrindziant medienos kilm~ nesvar­bu kokiu istoriniu laikotarpiu.

2 lentele

Lietuvos - Baltarusijos ir Lenkijos augancio qzuolo koreliacijos koeficientai

Koreliacijos indeksai Lenkija 1 Lenkija 2

TBP 6,55 Lietuva ir Baltarusija

THO 10,25

GL 65,39

(TBP- T-Test (Baillie/Pilcher); THO- T-Test (Hollstein);

GL - Gleichlaufigkeit)

Galiausiai viena aktualiausill temll yra: kokill ir kiek medienos me­ginil.l archeologijos lauko tyriml.l metu imti dendrochronologiniam

Archeologiniai tyrimai ir dendrochronologija

datavimui. Atodang-q ir sluoksni-q pjuviq, medienos bandini-q fik­savimas ir atranka, turimos archeologines informacijos sistemini­mas yra pagrindiniai veiksniai, prie kuri-q pridejus dendrochrono­logijq atskleidziamas visas archeologinio konteksto vaizdas.

Daznai pasitaiko atvej-q, kai iS viso atidengto ploto dendrochro­nologui pateikiamos vos kelios (tarpusavyje konstrukciSkai ne­susijusios) medienos bandini-q nuopjovos. Tokiais atvejais den­drochronologiskai datuoti objektq tampa ypac sunku. Be abejo, medienos nuopjov-q kiekis priklauso nuo paties archeologinio objekto, nuo medienos konstrukcij-q kiekio, medienos kokybes ar kt., todel kiekvienu atveju butina ieskoti atskiro optimalaus sprendimo budo. Vis delto kaip rodo praktika, dendrochrono­logijos tikslams dainiausiai rekomenduojama imti kuo daugiau archeologines medienos pavyzdzi-q ir taip stengtis isvengti tyri­mo netikslum-q. Tokio pobudzio rekomendacij-q kilme velgi sly­pi archeologini-q objekt-q dendrochronologinio tyrimo praktikoje:

Slezvige buvo istirta 800 archeologim!s medienos pavyzdziLf: . Datavimo sekme tt1 pavyzdzh1, kurie sudare archeologinh1 konstrukciftl dalis, sie­ke 70%. Tuo tarpu medienos, issibarsCiusios atsitiktine tvarka, datavi­mo rezultatas sieke vas 20% tirtt1 pavyzdziL1, nepaisant to, kad dalis medienos turejo 100 ir dau~>iau rieviLf:. Galiausiai buvo datuota tik 50% visas medienos, taCiau pagal archeologiskai susietas konstrukcijas buvo datuota 19 is 23 konstrukcijtf, t. y. 84%. Sis rezultatas pasiektas tik glaudziai bendradarbiaujant archeologams ir dendrochronologams .8

Dendrochronologiniai tyrimai priesistores ir istoriniq laikq archeologijos lygmeniu

Tradiciskai susikloste, kad Lietuvos archeologija iki pat XX a. 8-ojo desimtmeCio koncentravosi ties baltiskosios kulmros et­

nogenezes bei jos raidos tyrimais. Priesistores tyrimai, be abe-

261

Mindaugas Brazauskas

262

jo, skyresi nuo pirmuosius zingsnius pradejusios zengti miestl{ archeologijos metodl{ bei poziurio 1 archeologijos teorijos pletrq tiek metodologine, tiek istyrimo prasmemis. Nepaisant to, siuo metu velyvl{jl{ viduramzil{ archeologija Lietuvoje u:lima lygia­vert~ pozicijq priesistores tyriml{ atzvilgiu.

Lietuvoje vykdomi archeologiniai tyrimai skirstomi 1 keletq sri­Cil{: akmens ir zalvario amziaus paminklai, piliakalniai ir gele­zies amziaus gyvenvietes, pilkapynai, gelezies amziaus kapiny­nai, viduramZill ir naujl{jl{laikl{ senkapiai, pilys, dvarvietes ir kaimavietes, baznycios ir vienuolynai, senamiesCiai, povande­nine archeologija bei archeologinill paminklll zvalgomieji tyri­mai.

Aptarus Lietuvos archeologijos specifikq, aisku, kad laidojimo paminklll (isskyrus tuos pavienius atvejus, kai yra islikusil{ me­dinil.l karstl{ detalil{) dendrochronologiniai tyrimai nera perspek­tyvus.

Antrqjq dendrochronologijos pletros pozifuiu paminklll grup~ sudarytl{ akmens ir zalvario amziaus paminklai bei piliakalniai, gelezies amziaus gyvenvietes. Tuo tarpu trecioji grupe- tai per­spektyviausia dendrochronologijos pletojimo sritis, 1 kuriq 1eitl{ pilys, dvarvietes ir kaimavietes, baznycios ir vienuolynai, sena­miesciai, povandenine archeologija. Visos sios sakos, isskyrus povandenin~ archeologijq, patenka 1 Lietuvos istorinius laikus.

Dendrochronologijos mokslas, kurio vienas is pagrindinil{ tiks-11.{- chronologines raidos atkfuimas, tiesiogiai siejasi su ,Jaiko" samprata, jo reiksme archeologiniams tyrimams. Butent laiko 1sivaizdavimas ir tampa pagrindine skirianciqja priesistorinil{ ir istorinil{laikll archeologijos laikotarpill asimi. Budama u:l isto­rinill1vykill sukurio, priesistorine archeologija tampa unikalia, savarankiSka mokslo saka, formuojancia naujus bei atmetancia

Archeologiniai tyrimai ir dendrochronologijil

pasenusius teorinius kultUrq raidos modelius. Tuo tarpu istori­nittlaiktt archeologija nenoromis tarsi tampa pagalbine istorijos mokslo saka, neturinCia jokitt pretenzijtti naujtt teorijtt kfuimo procesq. TaCiau tokie samprotavimai netenka reiksmes, kalbant apie naujausius archeologijos teorijos tyrimus:

Istorines archeologijos pavyzdziai rodo, kad mes negalime apsistoti ties nuomone, jog priesistorine archeologija yra ,gryna" archeologija. Isto­rine archeologija lygiai taip pat iskelia aktualias ir sudetingas interpre­tavimo problemas. Tuo labiau kad susiliejanCios skirting11: disciplin11: (archeologijos, istorijos, literaturos, etc.) jtakos sukelia daugeli netikett£ teorinh1 debat11:, kurie tik praturtina archeologijos diskursq is esmes9

•

Nesileidziant t platesnius teorinius apmqstymus, o apsiribojant vien laiko tekmes tsivaizdavimu galima pabrezti esminius skir­tumus. Paties laiko suvokimas ir tsivaizdavimas tiesiogiai siejasi tiek su kultfua, tiek su jos pasaulejauta. Pasak A. Gureviciaus, ,nedaug tera kulturos rodikli1J:, apibudinanCi11: jos esm? taip issamiai, kaip laiko samprata"10 • Pati laiko problematika mentaliteto studijtt lygmenyje yra apzvelgta kultfuos istoriktt darbuose, kur aiskiai atskirtas ritmingas gamtinis laiko cikliSkumas (priesistorine, ag­rarine visuomene) nuo linijinio (laiko streles) tsivaizdavimo, su­formuoto dar viduramziais, kur pasaulio judejimas vaizduoja­mas nuo sukfuimo jo pabaigos link. Siuo pozifuiu dendrochro­nologijos laiko skale pati savaime yra istorine: nustatomos ab­soliucios kalendorines datos, pameciui atkuriama medzitt prie­augio dinamika. Taigi istorinittlaiktt archeologija, neapsiribo­dama vien archeologijos duomenimis, organiskai perima den­drochronologijos laiko skal~, chronologin~ datq tiesiogiai su­sieja su archeologijos, istorijos, kulturos ir kt. tyrimtt rezultatais (urbanizacijos raida, kultfuiniai rysiai, kontaktai, istoriniai vei­kejai, etc.). Kita vertus, dendrochronologiskai datuott.t istorinio laikotarpio objekttt absoliutine data leidzia revizuoti istorinius

263

Mindaugas Braz auskas

264

saltinius, u.Zglaistyti esamas kultfuos bei istorijos zinojimo spra­gas. Ypac tai akivaizdu tais atvejais, kai nera jokio archeologi­nio-istorinio konteksto (istorinil{ duomenl{ ar kultfuinio sluoks­nio ), kuris daznas povandeninil{ archeologinil{ tyrimll:t archi­tektfuinil{ kompleksl{ renovacijl{ atveju.

Priesistorine archeologija skiriasi tuo, kad bent Lietuvoje ji (iki XII a.) istoriniu-kultfuiniu pozifuiu yra anonimiska. IS esmes nera zinoma iskilil{ visuomenes veikejl{ vardl{, gyvenvieCil{ ar pilil{ tkurimo datl{ bei aplinkybill:t zymesni11: miisill: vietl{, prie­zascill: bei pasekmill:t kariaunoms vadovavusil{ kunigaikSCil{, vis dar diskutuotina svarbiausio Lietuvos centro- Vilniaus- tkuri­mo data. Tokiu atveju archeologijos mokslo darbuose mes ap­tinkame ir natfualiai priimame dazniausiai radinil{ tipologijos pagrindu pateiktq objekto datq, kurios paklaida gali svyruoti iki 50 metl{ (pvz., VII a. pab.-VIII a. pr.).

Dendrochronologija, perfrazavus Baillie, vis delto pretenduoja priesistor~ paversti istorija. Anot autoriaus, ne visa istorine in­formacija yra u.Zfiksuota rasytiniuose saltiniuose; dalis istorines kokybes informacijos yra "u.Zrasyta" med:lil{ rievese.

Istoriniai dokumentai mira visuomet prieinami, o }If: kiekis ir kokybe

mazeja praeities link. M es pastebim, kad iprastinis archeologinis datavi­

mas retai toks pat preciziskai tikslus kaip istoriniai frasai, isskyrus tuos

atvejus, kai yra dendrochronologines datos. Vas tik jos yra gaunamos,

tuoj pat leidzia mums f ormuoti nepaprastai ,istorinio" pobudzio teigi­nius11 .

Be abejo, dendrochronologinio datavimo ir istoriskumo tsiskver­bimo t priesistores kontekstq galimybes ne visuomet yra iffia­nomos del archeologines medienos kokybes, turiml{ dendroch­ronologinil{skalil{ ilgio, skirtingl{ biologinil{medienos riiSil{nau­dojimo ir kitl{ veiksnil{. Taciau net ir perdem ankstyvo objekto

Arch eologiniai tyrirnai ir dendrocluonologija

tyrimas yra tmanomas, jei remiasi taikymu , plaukianciq" chro­nologijq (dendrochronologines skales nesusietos per augancius medzius su dabartiniais laikais), kurios idealiai tinka priesisto­res archeologinil.l kulturq raidai atskleisti. Tokios praktikos tai­kymas puikiai atsiskleide dendrochronologiskai tiriant neoliti­nes gyvenvietes m edien'l, turinci'l vos 30-50 rievil.l:

Neolitimije Piehf Svedijos Alvastra gyvenvietlije pagal qzuolo medienq, turinCiq vos daugiau kaip 70 rievizt, buvo sukonstruota ,plaukianti" chronologija. Pagal santykim; laiko skal? kirtimo datos parade, kad 18 metzt vyko intensyvi pradine statyba, paskui vietove per 20- 25 metus buvo apleidziama ir galiausiai 40-42 santykines chronologijos metais vel pamazu buvo pradetos statybos12 •

Kaip rna tome is pateiktos medziagos, d endrochronologijos reikS­me tiek priesistores, tiek istorines archeologijos atzvilgiu yra gana svari, nepaisant to, ar absoliutaus datavimo galimybe iS­lieka, ar yra apsiribojama tik , plaukianci1.( chronologijl.l suda­rymu. Dendrochronologiniai tyrimai, vis dar budami gana jau­na mokslo saka, nera atskleid~ visl.l savo interpretacijos galimy­bil.l. Nepaisant to, jau siuo metu aktyviai taikomi metodai isple­Cia archeologini, istorini, kulturifii akirati, U.Zpildydami zinoji­mo spragas, atkurdami, regis jau negqztamai prarast'l informacij'l.

ISnasos

Eckstein D ., Wrobel S. Determin ing Time and Environment from Tree Ring, Pact 36- 3, 1997, p. 36- 37. Eckstein D., Baillie M .G. L. , Egger H . Dendrocluonological dating. European Science Fou ndation, Strasbourg, France. Handbooks for Arc/welogists, 2, 1984, p . 26. Hillarn J. Problems of dating and interpreting results from arch aeological timbers. In: R. G . W. Ward, ed. Applications of Tree-ring Studies: C urrent Research in Dendrochron ology and Related Subjects. British Arclineological Reports Intenwtionnl, Series 333, 1987, p. 142. Eckstein D ., Wrobel S. Determining Time and Environment from Tree Ring ... , p. 41.

265

Mindaugas Brazauskas

266

10

11

12

Aeoaeffiean 6., Aooe!I!Mii A. , JEoeeon A. AIHHnil nir,:aitiey aafailiooifieiae.;.aiieeo 91eae <;i~Iaafle Eeoau. Aoalaiia{l e rornaoiziiioaauaa e,1a£arey eei!laaa e arae.;.Uia efeiiaa aaoaaiiaa . EMiaii, 1987. Baillie M. G. L. A Slice throug/1 Time: Dendrochronology and Precision Dating. B. T. Batsford, London, 1995, p . 131- 132. Baillie M . G. L. A Slice through Time ... p. 132. Eckstein D ., Baillie M. G. L., Egger H. Dendrocluonological dating ... p. 35. Jolmson M. Archneological theory: nn introduction. Guildford, 2000, p. 161. Gurevicius A. Vidurnmzit1 kultaros knf:egorijos. Vihuus, 1999, p. 86. Baillie M . G. L. A Slice through Time ... p. 59. Hillam J., Morgan R. A ., Tyers I. Sapwood es timates and the dating of short ring sequences. In: R. G. W. Ward, ed. Applications of Tree--ring Studies ... , p. 177.

Archeologiniai tyrimai ir dendrochronologija

Dendrochronology is applied to different researches, where dated timber, as the way out, exists. Study of art, history, architecture, ethnology, archeology- the­se are only a part of a continuous list of sciences, where dendrochronological researches impart clear­ness and determination. Even limiting oneself only with the sphere of dendrocronology applied in ar­cheology, it becomes clear that often the dating re­sults received do not satisfy archeologists' expecta­tions, or they are too trustfully employed to the inter­pretation of archeological context. From this point of view, the theoretical and methodological differences between archeology of prehistory and historic times (Middle Ages, Late Middle Ages) are important, as well as possibilities of dendrocronological method and its insufficiency with respect to the points men­tioned above.

On the basis of experience of European dendrochro­nologists, the essential problems causing difficulties to dating, are presented: the quantity of examples of archeological timber, the interpretation of dating re­sults, the ascertainment of dendro provenance and other. The example of dendrocronological scales with the differences of dendro provenance is provided with the help of oak growing in Lithuania, Byelorus­sia and Poland. The statistical differences of these scales show the disparities and variations among the timber of various regions, on the basis of which the interpretations on the matter of archeological timber provenance can be made.

The role of dendrochronology in archeological research

Mindaugas Brazauskas

Summary

267