MOKSLINIAI STRAIPSNIAI LIETUVOS DIDZIOSIOS KUNIGAIKSTYSTEs PILYS

GEDIMINAICHJ KUNIGAIKSTYSTES LDK RYTQ PASIENYJE XIV AMZIUJE- XV AMZIAUS PRADZIOJE

VYTAS JANKAUSKAS

Vytas Jankauskas - istorikas, Vytauto Didziojo universiteto Is torijos katedros doktorantas, Vilniaus kolegijos Humanitarinizt moksh; katedros lektorius. Su zurnalu Lietuvos pilys bendradarbiauja nuo 2006 m. Yra paskelb~s serijq straipsnizt apie GediminaiCizt dinastijos

istorijq ir Lietuvos Didz iosios Kunigaikstystes teritorijzt pletrq XIV-XV a.

Jvadas

GediminaiCiq dinastijos nariq vidaus santykiai yra daugialype problema, kuril! nelengva paprastai issprysti. Bandymai analizuoti remiasi daugiausia netiesioginiais duomenimis. Vienas is galimq budq pabandyti atsakyti j klausimus- per:liureti, kokios administracines funkcijos buvo suteikiamos dinastijos nariams valstybes periferijo­je, o kartu ir kaip konkretus kunigaikstis galejo jomis pasinaudoti veikdamas dinastijos viduje ir kokias pers­pektyvas jam tai suteikdavo. Juk vienas is pagrindinit! budq sutelkti galil! ir uzsitikrinti vietq hierarchineje strukturoje buvo sil.VOS zemes potenciaJo panaudojimas. Todel sis aspektas laikytinas vienu svarbiausiti, pagal ku­riuos galima issiaiskinti dinastijos nariq vidaus santy­kius. Siame darbe apzvelgiama situacija konkreciame regione - Lietuvos Didziosios Kunigaikstystes rytq pa­sienyje.

Gediminaiciq kunigaikstystes LDK rytiniame pa­sienyje XIV- XV a. - sunkiai apibreziamas objektas, kadangi siuo laikotarpiu LDK nuolat pletesi i rytus. To­del biltq galima sakyti , kad XIV a. pirmojoje puseje tai Polocko ir Vitebsko zemes, velesniais laikais reiketq prie sio regiono priskirti ir Cernigovo bei Severenll ze­meje (S. M. Kuczynskis, pirmasis nuosekliai analizavys biltent sios zemes padeti, jai esant LDK dalimi, nurodo, kad nuoseklaus pavadinimo vartojimo XIV- XV a. ne­buvo, todel siulo vartoti dvigubl! sios zemes, arba ,di­dziosios kunigaikstystes", kaip rasoma saltiniuose, pa­vadiniml!1, nors dabartineje Rusijos istoriografijoje linkstama biltent Severenq kunigaikstystes priskirti prie Cernigovo kaip integraliq ,didziosios kunigaiks­tystes" daJF) buvusias kunigaikstystes bei prijungtl! Mstislavlio zemtt. Butent sios kunigaikstystes ir Gedi­minaici4 padetis jose yra sio darbo objektas (l pav.). Akivaizdu , kad LDK rytt! pasienio samprata kito, ta­ciau reikia padaryti ir islygll: pleCiantis valstybei, dinas­tija, kaip struktura, nebuvo statiska, nes jos narill skai­c1us nuolat didejo, ir sie procesai tarpusavyje koreliavosi.

Siame kontekste itin reiksmingos tampa Zenono Nor­kaus jzvalgos apie Gedimino ir Algirdo laikq LDK pletrq ir sio proceso santykj su valdanCiqja dinastija. Pagrindi­nis nuolatines pletros tikslas, pasak tyrinetojo, buvo gau­sill valdovo sun4 (nurodomas butent Gediminas ir Algir­das, kuriq palikuonit! skaicius buvo gana didelis) aprupinimas tokiomis valdomis, kokios pridera ir kaimy­niniq dinastij4 atstovams, taip pat papildyti valdovo (o gal valstybes?) izd'J: ir sustiprinti LDK karin! potencialq, o tai laikytina visiskai natfualiu procesu viduramzill Eu-

LIETUVOS PILYS 2009 0)--..,

ropos ,uzsienio politikoje".3 Toks problemas traktavimas reiskia, kad nuolatine valstybes pletra pirmiausia tenkino valdovo ir dinastijos, ar bent jau dinastijos eli to, poreikius.

Siame darbe bus aptarta, kaip dinastija funkcionavo rytll pasienyje, keliant sau tiksl'l, isskirti ,elitintt" ir ,ne elitintt" grupy Gediminaici4 dinastijos viduje. Tai ne tik paaiskintll XIV a. dinastijos viduje vykusius hierarchiza­cijos procesus, bet ir padetq atskleisti, kaip dinastija pa­naudojo teritorinius laimejimus. Kadangi siuo aspektu LDK dinastijos nariq vidaus santykiai beveik netyrineti, toks problemos formulavimas yra prasmingas. Siame darbe bus naudojamasi gerai zinomais saltiniais, taip pat placia (ir ne blogiau zinoma) istoriografija, kuri gali pa­deti atskleisti problem'J:.

Dinastines politikos LDK rytq pasienyje susiformavimo prielaidos XIV a. pirmojoje puseje

Gedimino giminei atejus i valdzil!, LDK politika buvo praradusi orientacijl! i rytus ir sia kryptimi veike pasyviai. Pirmosios zinios apie sios gimines kunigaiks­cill - Butigeidzio ir Butvydo - veiklq yra susijusios su teritorinemis nuolaidomis rytuose Halico- Voluines at­zvilgiu4, nors aktyvi politika sia kryptimi baigesi dar pries ateinant i valdziq siai giminei: 1285 m. jvyko pa­skutiniai XIII a. lietuviq kariaunll zygiai i Rusi'l,. 5 IS ru­siskll metrasCill suzinome, kad tik XIV a. pirmojo ketvir­cio pabaigoje ryt4 politikos kryptis vel tampa aktuali. Gali kilti klausimas: kodel? Tai daugiau saltiniotyros problema, sietina su to laikotarpio rusiskuose saltiniuose uzfiksuotomis ziniomis apie Lietuvq. Geriausiai tai ilius­truoja K. Chodynickio pastabos analizuojant Gediminai­cill dinastijos kilmy: Vytenis l"US4 metrasciuose nera mi­nimas .6 Tiesa, apie tai, kad Vytenio jtaka plito j rytus, galima numanyti is Polocko vyskupo Jakovo laisko j Rygq7, taip pat is Lietuvos ir Livonijos konflikto del Po-1ocko8' taciau tai saltiniuose tik epizodas.

Polocko zeme jau XIII a. tapo kryptingu LDK uzsie­nio politikos objektu.9 Suskilusi j kelias kunigaikstystes, ji domino kaimynus, todel LDK ten susidure ne tik su vietinem dinastijom, bet ir su augancia Smolensko10 ir galbut Cernigovo-Severem! zemill itaka, taip pat ir su Li­vonijos interesais.11 Vytenio jtakos isplitimas Polocke ne­rodo jokiq santyki4 su dinastija pokyciq. Polockas tvar­kesi pakankamai savarankiskai, vyskupas vykde savo politik'J:. Taciau tai ir visos zinios, kurios mus pasieke apie to meto padeti Polocko zemeje.

Sunku pasakyti, kada Polocko zemeje pradejo plisti dinastijos nari4 itaka. Galima spelioti tik remiantis netie-

5

GEDIMINAIC!V KUNIGAIKSTYSTES LDK RYTV PASIENYJE XIV AM ZIUJ E-XV AM ZIAUS PRADZIOJE

1 pa v. Lietuvos Didziosios KunigaikStystes zemelapio fragm entas su pazymetomis Polocko, Vitebsko, Cernigovo bei Severimlf zememis. Tadas Makovskis, 1613 m. A. Brazii:miene, Senieji Lietuvos zemelapiai is Vilniaus universiteto bibliotekos rinkiniq, Vilnius, 1999.

Fig. 1. A fragment of a map of the Grand Duchy of Lithuania with the lands of Polotsk, Vitebsk, Chernigov, and Severia marked. Tadas Makovskis, 1613. A. Brazh!niene, Sen ieji Lietuvos zemelapiai iS Vi lniaus universiteto bibliotekos rinkinit), Vilnius, .1999.

6 LI E T UVOS PILYS 2009

GEDIMINAICIV KUN IGAIKSTYSTES LDK RYTV PA SIENY )E XIV AM ZIU)E- XV AM ZIAUS PRADZIO)E

sioginiais duomenimis. ViSL! pirma susiduriama su Poloc­ko kuniga iksc io problema. Tai susijtt su sa ltini4 stygiumi, tac iau istoriografija nera vienareiksme. Pirmasis Vainiaus paminejimas saltiniuose daznai nera pabreziamas, dau­giau demesio skiriama 1326 m. Gedimino pas iuntinybei i Didijj Naugardq12 arba trumpai pazymima, kad Vainius minimas nuo 1324 m. 13 Vis delto pirmasi s Vainiaus pami­nej imas yra svarbus, daug kq pasakanti s apie jo statusq tuo metu.

Pirmq kartq Vainius minimas 1324 m. Gedimino lais­ke i Li vonijq, kuriame skundziamasi Ordino padarytai s nuostoliais. Laiske pateikiama nuosekli geografij a: Upy­te- Medilas - Polockas. Tarp nuostoli4, patirtl! Upyteje ir Medile, minima, kad buvo pagrobti trys Vainiui pri­klaustt zirga i.14 Tuo metu Vain ius dar nebuvo siejamas su Polocku , kuriame patirti nuostoliai laiske aprasomi ve­li au. Tai, kad Medii '! Gediminas apibreze kaip savo pili , taip pat vercia ieskoti alternatyV L! , kur ga lejo buti Vai­niaus va ldos. Tarp Upytes ir Medilo XIV a. buvo iss ides­tt(s va lstybes centras . Del to laikotarpio Trakq ir Vilniaus kunigaiksciq sutariama15, bet nera aisku , kas tuo metu va lde Kernavt(. Sis centras jau buvo beprarand '!s savo reiksmt(, nors tai akivaizdziai atsiskleide tik po 1365 m., kai Vokieciq ordinas puole Kernavy. Tiesa, ukiniame gy­venime Kernave jau pirmojoje XIV a. puseje pradejo trauktis i peri fer ijq, ir tai taip pat liudija, kad sio centro reiksme eme mazet i.16 Tokia kuniga ikstyste ga lejo buti atiduota svarbiam dinastijos nariui , o toks ir buvo Vai­nius. Nors negalima pamirsti, kad XIV a. antrojoje puseje butent Upytes zemeje minimi zirgynai, priklauSy Gedi­minaici4 dinastijai17, o Vainiaus nuostoliai apibudinami butent pagrobtq zirg4 skaiciumi , taciau tai nelabai turi jtakos ieskant Vainiaus kuniga ikstystes iki jam isvyks­tant i Polock<j. Siuo atveju kyla klausimL! del neaiskaus Upytes zemes statuso ir jos priklausomybes, taip pat del Kernaves kunigaikstystes. Upytes zeme paprasta i sieja­ma su Vilniaus, veliau (po perversmo pries Jaunuti) su Trakq kunigaiksc iu . Gedimino va ldzios padalijimas taip pat siejamas su trimis uzsienio politikos kryptimis: Jau­nutis uzsieme santyk iais su Livonija, Algirdas - su Rusia , Kttstuti s - su Yokieciq ordinu.18 Taciau zvelgiant i toki grynai teorini konstrukt<j (izo liuotai nega lejo ve ikti ne vienas kuniga ikst is) - kokia ga lejo buti Kernaves kuni­gaikscio Manvydo (kuris, pasak Lietuvos metrasc io, buvo vyriausias Gedimino sunus) vieta sioje sistemoje ir ar ga lima manyti, kad jis buvo visiskai izoliuotas? Tokia prielaida ga lima, je igu sutiktume, kad Kernaves kuni­ga iksciui priklause vien tik des inysis Neries vidurupio pakrantes ruozas19

, taciau mazai tiketina, jog Kernaves kunigaikstis va lde tik siq teritorij<j. Upytes priklausomy­be Kernaves kunigaiksc iui siame kontekste tampa gana itikinama.

1326 m. Yainiusjau minimas kaip Polocko kuniga iks­tis.20 Tai rodo, kad butent siuo laikotarpiu Polocko zeme susilauke vis didesnio dinastijos demesio. S.C. Rowel las teisus, Yainiaus (kartu su Teodoru) issiuntimq i Rusi<) pir­miausia laikydamas paties Gedimino iniciatyva21, kadan­gi tokia situacijajam uztikrino geresny ga limyby kontro­liuot i va ldovo dmnen'l. Taciau taip buvo sprendziamas ne vien Yainiaus perke limo klausimas. Jo ga lios buvo gero-

LI E TUVOS P I LYS 2009

kai platesnes. Jam pava ldus buvo ne tik Polockas, bet ir aplinkiniai kunigaiksciai. Budinga, kad su Vainiumi i Naugard<j vyko ir Minsko kunigaiksti s Yasilijus.22 Dinas­tijos interesq reiskimas is daros i dar akivaizdesnis prisi­minus Algirdo vedybas su Vitebsko kuniga ikstyte Mari­ja. Kartu reikia prisiminti , kad tuo metu Algirdas dar buvo jaunas23, todel jo vieno iss iuntimas i (dar tik prijun­giam'!) va lstybes per ife rij '! laikytas ganetinai pavojingu ir va ldzia joje buvo perduota labiau paty rusiam Gedimino broliui . Sie jvykiai sutampa su ziniomis is Lietuvos me­trascio: tuo metu , kai Yainius atsiduria Polocke, Ged imi­no sunus pradeda gauti savqsias kuniga ikstystes: vyriau­sias is Manvydas - Kernavy, Algirdas - ve ikiausiai Krev<j, ir uzs itikrina pozicijas Vitebsko kuniga ikstysteje.24 Visa tai vercia kalbeti apie kryptingq dinastin tt politik'!, orien­tuot'! i rytini LDK pasienj .

Tai , kad Polocko zemeje itin aiskiai reiskesi dinasti­niai interesai, darosi akiva izdu is Gedimino va ldymo pa­baigoje vykusi4 procesq ir Polocko kunigaiksci4 kaitos. Mirus Yainiui , Polocko kuniga iksciu tapo Gedimino su­nus Narimantas: 1338 m. ji s Polocko vardu sudare sutarti su Li vonija25, taciau Gedimino testamente vadinamas Pinsko kunigaiksc iu, o Polockas neminimas visai .26 Svar­bu pazymeti , kad nuo tada iki tol, kai Andrius Algirdaitis nurodomas kaip Polocko kuniga iksti s, nera aisku , kasjuo ga lejo buti . Polocko zemeje buvo kelios smulkios kuni­ga ikstystes27, todel sudetinga pasa kyti, kas tuo metu val­de patj centrq.

XIV a. ketvirtojo- penktojo desimtmec iL! sanduroje Polocko zemeje savqsias kuniga ikstystes turejo bent keli kuniga iksciai. Nuo 1338 m. Vitebsk'! tikrai va lde Algir­das. 28 Po Gedimino mirties jis dominavo ta rp sios zemes kuniga iksc iq (tiek priklausanciL! dinast ij ai, tiek ir kitq). Svarbus 1342 m. zygis i Pskovo zemtt, vadovaujamas Al­girdo. Tai , kad pskov ieciai kreipes i i Algirdq, Jiudija ak i­va izdzius hierarchinius pokycius Polocko zemeje. Butent Vitebsko kunigaikst is (kaip metrasciuose kalbant apie to laiko jvyk ius tituluojamas Algirdas) joje buvo dominuo­janti s. Sio zygio metu atskle idziami ir Algirdo santyk iai su pusbro l iu Liubka, kuris zuvo prie lzborsko. Metras­ciuose rasoma, kad Liubka buvo Vainiaus, Polocko kuni­ga ikscio, sunus29 Taigi Liubka Polocko po tevo mirties nepaveldejo, taciau labai tiketina, kad jo kunigaikstyste buvo viena is smulkes niL! kunigaikstysc iL! Polocko zeme­je. Tai paa iskint4 glaudzius jo rys ius su Algirdu . Aprasy­me minima, kad Algirdas ir Kttstuti s (ku ri s taip pat daly­vavo zygyje) bei kiti kunigaiksciai labai gedejo zuvus Liubkai30, taigi jL! santykiai (bent jau su Algirdu) buvo artimi , veikiausiai Algirdas pusbroli laike geru S'!jungi­ninku, o ga l ir sau pava ldziu ar bent parankiu kunigaiks­ciu , kurio paramos ga lejo tiketis.

Panasus rysiai kaip su Liubka Algird'! siejo su kuni­ga iksc iu Jurgiu Vytautaiciu, kuris minimas tarp 1342 ir 1348 m. Nurodoma, kad kuniga iksti s Jurgis Vytautaitis buvo Algirdo karvedys, jis dalyvavo 1342 m. Algirdo zy­gyje i Pskovo zemtt ir joje pas iliko, kai ten Algirdo vieti­ninku buvo paskirtas Algirdo sunus Andrius.31 Jo glau­dus santykiai su Algirdu, aiskiai nurodomas pava ldumas (karvedys) ve rcia manyti, kad butent Algirdo jtakos teri­torijoje (tarp Krevos ir Vitebsko) buvo ir Jurgio Vytautai-

7

GEDIM INA ICII) KU NIGAIKSTYST ES LDK RYTI) PASIENYJ E XI V AM ZIU JE-XV AM ZIAUS PRADZIOJ E

dtcn~s"~";mffHw~rffboa~nmf~,...;~ , /I C'Itftt N~tmAA~NA IO'cJH ~ n11no~A(A~f'Y~c'!. nromHalya~HHAI"OI(N5At. . ~~~ICMtNWr-lt , .. ~ , . ~ . .., -Mt1Cf~N1Mir~/ tt~6!tl'''rfAf'l' .'!t01(1tf"NHI

tOOfU IC;'~fmAUttOOHAUI

,ii..-cJ,.;.f" :·

2 pav. Dmitrijus Algirdaitis pasiduoda broliui Andriui. Jl111..1eBol1

neTOI111CHbi iA CBOA. XVI a. Rusijos moksllf akademijos biblioteka. Kopija gauta is A . Martiniuko. Fig. 2. Dmitrijus A lgirdaitis surrendering to his brother, Andrius. From Jlm . .\eBoiA n eTOilMCHhi iA CBOA. 16th century. Library of the Russian Academy of Sciences. Copy obtained from A. Martiniuk.

cio va ldos, o tai reiskia, kad greiciausiai jos buvo Polocko zemeje. Tiesa, del Jurgio Vytautaicio priklausymo va l­danciajai dinastijai iki siol vyksta diskusij a, taciau A. Nik­zentaicio argumentacija yra pakankamai stipri , kad si hipoteze gyv uotL1. 32

Siame kontekste jdomu ir tai, jog Algirdas po per­versmo pries Jaunutj siam paskyre butent Zaslavlio kuni­ga ikstystt(33, esancil} Polocko zemeje. Tac iau Jaunucio, o veliau ir Jaunutaici4 veiklos, susijusios su LDK ryt4 pa­sieniu , nera zinoma, tuo tarpu akivaizdus jo dalyvavimas santykiuose su vakarais (Lenkija ir Vokieci4 ordinu).34

Ta i laikytina gana desningu reiskiniu , kadangi 1348 m. Polocko kunigaikstystt( va ldyti Algirdas paskyre savo slin4 Andri435, kuri s iki pat Algirdo mirties dominavo sioje zemeje (2 pav.).

Baigiant kalbeti apie Polocko zemeje buvusias kuni­ga ikstystes, nega lima nepamineti ir 1348 m. Karijoto pa-

8

siuntinybes j Ordl}. Su juo kartu vyko ir Sv isloces kuni­gaiksti s Simonas bei Aiksas.36 Tai, kad sie buvo susij y giminystes rysiais, istoriografijoje abejoniL! nekelia, lieka ti k klausimas, kokie buvo sie rys iai. J. Puzyna tvirtino, kad tai turejo bu ti Karijoto sunus37, tac iau tokia versij a nepas irode jtikinama J. Tygowskiui. Sio tyrinetojo nuo­mone, bentjau Simonas turejys buti Karijoto anukas, ku­ri s 1399 m. zuvo prie Yorsklos. 38 Vis delto tenka pripa­zinti , kad tokia J. Tt(gowskio nuomone nelabai pagrjsta, turint omenyje tai, jog pirmieji kiti Karijotaiciai sa lti­niuose pasirodo ti k kitame desimtmetyje, o Karijotas bu­Vt(S vienas is jauniausi4 Gedimino slin4, todelmenkai ti­ketina, kad jo anukas jau but4 va ldt(s atski rl} kunigaikstystt(, gan nutolusil} nuo jam Gedimino pavesto va ldyti Nauga rduko.39 Taigi tiksliau apibudinti Sv isloces kuniga ikscio Simono santykius tiek su Algirdu, tiek su Andriumi yra sudetinga, nes jis vetiau nera minimas sal­tiniuose. lS imtimi laikytinas Simono Karijotaicio zlities musyje prie Vorsklos paminejimas 1399 m., tiesa, jis taip pat kelia klausim4.40 Metrastine informacija labai aiski ­nurodoma, kad musyje zuvo Glebas (Supraslio nuorase Levas) Karijotaitis ir jo brolis Simonas. Nors Karijotai­ciai neturejo bliti vy resn i negu tame paciame mlisyje zuvt( Andrius ir Dimitras Algirdaiciai (tai padidina tiki ­mybt(, kad mlisyje dalyvavo Karijoto sunu s), taciau su­griaunama saltini4 informac ijos logika. Svisloces kuni ­ga iksti s Simonas minimas anksciausiai is vi s4 Karijoto slin4, apie jo va ldas taip pat suzinoma gana anksti , todel jis laikytinas vy ri ausiuoju Karijoto sunumi. Tuo tarpu zi­nios apie Yorsklos musio padarinius, Simono kaip G1ebo Karijotaicio brolio jvardijimas vercia per:Ziureti nuostatas del giminystes. Tenka sutikti su J. Tygowskio teiginiu, kad prie Yorsklos zuvo Karijoto anukai41

, taciau reikia pabrez­ti ir tai, jog su Karijotu j Ord l} vykt(s Svisloces kuniga ikstis nera minimas ta rp zuvusi4j4 mlisyje prie Yorsklos.

Algirdui tapus didziuoju kunigaiksc iu ir pavedus Po­lockl} va ldyti slinui And riui , sios zemes centras atgavo ankstesnj savo statusl}: Polocko kuniga iksti s koordinavo kit4 kuniga iksci4 veiksmus. fdomu, kad apie kitus Algir­daicius, veikusius siame regione, iki 137 1 111 . nera zinoma (isimtimi laikytinas Yladimiras Algirdaitis, taciau zinios apie jj susijusios pirmiausia su tuo, kad jis valde Kijevo kunigaikstystt(). Tai, jog Algirdas siame regione jkurdino savo sunus is pirmosios santuokos, liudija ir 1372 m. jvy­kiL! kontekstas- Dimitrijus Algirdaitis, net ir valdydamas Brianskl} (bent nuo 1371 m.), vis tiek buvo jvardytas ka ip Drucko kuniga iksti s. Todel galimas daiktas, kad sioje er­dveje turejo veikti ir kiti Algirdaiciai (ga lbut kazkuris Algirdo slinus buvo paskirtas i Yitebskl}, o gal tai vyko pae iliui ir vienas kuniga iksti s Yitebske keite kit l} : pir­miausia ga lejo buti paskirtas Vladimiras, veliau, siam isvykus j Kijevl} , Teodoras, kuri s bent jau paskutiniais Algirdo gyvenimo metais veike Yoluineje).

Apibendrinant galima pridurti , kad Andrius Algir­daiti s po tevo mirties buvo svarbus zmogus dinastijoje, tac iau jo va idmuo nera vienareiksmiskas: jis nepaise tevo nustatytos tvarkos ir nepakluso Jogailai, pirmiausia pas i­kliaudamas tik savo potencialu, kur j buvo sukaupt(S Po­locko zemeje, 0 tai liudija Polocko kuniga ikscio statUSl} dinastijoje ir paa iskina, kodel Skirgaila taip nuosekliai

Ll E T UVOS P I LYS 2009

GEDIMINA ICH,J KUN IGA IKSTYSTES LDK RYTV PASIENY)E XIV AMZIU)E-XV AMZIAUS PRADZIO)E

sieke uzvaldyti siq kunigaikstysty. Taciau ne maziau svarbu pazymeti ir dar vienq dalykq : tai , kad Polocko ze­meje buvusios kunigaikstystes pateko Gediminaiciams, jau XIV a. treciajame desimtmetyje atvere ga limybes LDK veikti rytl) kryptimi , ir tai akivaizdu santykiuose su Pskovu , Didziuoju Naugardu ir Smolensku, taip pat ir Cernigovo bei SeveremJ zeme. Tiesa, XIV a. interesai Pskove i r Naugarde nebuvo tokie patys, kokie buvo Smo­lensko zemeje, 0 veliau ir Cernigove bei Severen4 Nau­garde. Pskove ir Naugarde LDK tenkinosi tuo, kq sios zemes siule pacios (nors irgi su tam tikromis isimtimis, pavyzdziui , Pskovui atsisakius Andriaus, Algirdas jsi­ver:Ze i ji), tuo tarpu kitoms zemems buvo daromas spau­dimas. Nereikia pamirst i ir neatsakyto klausimo: ar Po­locko zeme XIV a. funkcionavo kaip zeme? Galima svarsty ti jvairiai, taciau ak ivaizdus Andriaus Algirdaicio dominavimas sioje zemeje leist4 atsakyti teigiamai , kad ir su tam tikromis islygom is (ka ip Zaslavlio atveju). Nors nereiket4 ignoruoti ir dar vieno da lyko, kurj issake Vasi­lijus Voroninas: XIV a. pabaigoje aiskiai matyti tenden­cija Polocko kunigaikscius jvardyti kaip didziuosius. Pir­miausia sj statusq gavys Andrius Algirdaitis, taciau tradicija ttrses i ir veliau. Y. Voronino svarstymai titulatU­ros klausimu remesi tuo, kad Andriui Algirdaiciui buvo pavaldzios kelios kun igaikstystes, taigi jis galejo buti laikomas didZiuoju kunigaiksciu . Tai niekaip neiskreipe jo santykio su Lietuvos va ldovu, kadangi pats Algirdas laiske Konstantinopolio patriarchui save jvardijo kaip imperatori4.42 Taciau sie teiginiai tik dar kartq patvirtina, kad Rusios zemi4 struktUra, kaip tradicija, nebuvo igno­ruojama Lietuvos Didziojoje Kuniga ikstysteje.

LDK ekspansija is Polocko femes ir Algirdaiciq sistemos sukurimas rytq pasienyje XIV a.

LDK valdanciosios dinastijos nari4 jsitvirtinimas Po­locko zemeje buvo svarbus laimej imas. Tai sudare Sqly­gas isplesti LDK jtakq i siaures ryt4 Rusiq. Pirmiausia atkreiptinas demesys i Pskovq, kuriame beveik visq Ge­dimino valdymo laikotarpj sedejo su Lietuva susij<r kuni­ga iksciai43, o valdymo pabaigoje aiskiai matomas glau­dus Smolensko bendradarbiavimas su LDK dvaru. 44

LDK dinastija Gedimino va ldymo laikais jzenge ir i Di­diji Naugardq.45 Nors tai nebuvo ilgalaikis laimejimas, pazymetina, kad bent kelerius metus Gediminaiciai buvo jame jsitvirtiny.

Algirdas, priesingai negu Gediminas, valdymo pra­dzioje veikiausiai planavo ir siaurinius Rusios miestus pajungti savo valdziai. Tokiam zingsniui jj paskatino pa­tys miestL) atstovai . Tai susijy su 1342 m. jvykiais Pskove, kai Algirdui buvo pasiulyta tapti Pskovo valdovu , jeigu priims krikstq. Algirdo toks pasiUlymas netenkino, bet jis Pskove apkrikstijo ir paliko savo sun4 Andri4 .46 Ta­ciau ryskiausi poslinkiai sia kryptimi jvyko veliau, kai Algirdas pradejo rengti nuolatinius zygius i Didjjj Nau­gardq ir puole butent tuos priemiescius, kurie naugardie­ciL! anksciau buvo patiketi valdyti Narimaotui. Vis delto, be valsciL! apiplesimo, realiL! laimejim4 jis nepasieke.47

1348 m. Naugarde sved4 i nelaisvy paimtas kunigaikstis Aleksandras ga l ir laikytinas Narimantaiciu48, taciau jo

Ll ETUVOS PILYS 2009

3 pav. Polocko apgulties vaizdo fragmenta s. 1579 m. Karaliaus Stepono Batoro vadovaujama kariuomem! apgule Polocko pilyje jsitvirtinusius maskvenus. en. wikipedia.org/wiki/ Polotsk. Fig. 3. A fragment of an image of the siege of Polotsk. In 1579 an army led by King Stephen Bathory besieged the Muscovites entrenched in Polotsk castle. en. wikipedia.orglwiki/Polo tsk.

padetis siame mieste niekuo nesiskyre nuo kit4 naugar­dieciL! pasikviest4 kunigaiksCi 4. Veliau Alg irdas sutelke visas jegas, kad isplest4 savo ga liq Smolensko ir Cern i­govo bei Severeo4 zemese (3 pav.).

Po Gedim ino mirties Smolensko kunigaiksciai buvo ir Algirdo sqjungininkai , nors Smolenske vyky valdzios konsolidacijos procesai buvo gana sudetingi. 49 Apie glau­d4 LDK ir Smolensko rysj Algirdo laikais galima suzino­ti ir is netiesiogini4 sa ltini4 : Smolensko buriai minimi musyje prie Strevos, taip pat 1365 m. Algirdo ir Ktrst ucio zygiuose i Prusijq. 50 Tai , be jokios abejones, tik liudija apie toli siekianciq Algirdo vald:Ziq , bet reikia sutikti , kad LDK ir Smolensko kontaktai buvo gana artimi . Taciau nuo XIV a. sestojo desimtmecio jie tapo nepastov us. Smolensko kunigaiksc iai , siekdami isli kti nepriklauso­mi , pradejo laviruoti tarp Maskvos ir LDK. Padar iui ai buvo vienareiksmiski - Algi rdas nesitaikste su lojalumo stoka ir eme vienq po kitos prijungineti Smolenskui pa­valdzias kunigaikstystes: Rzevq, Belajq, Mstislavlj . Ga­liausiai buvo prijungtas ir Brianskas - si Cernigovui pa­valdi kunigaikstyste is tikr4jL! buvo valdoma Smolensko Mstislavovici4 sakos dinastijos nari4 .51 Paties Smolensko Gediminaiciai niekada nebuvo prisijungy: XIV a. devin­tajame desimtmetyje Jogaila ir Skirgai la sioje zemeje i sostq pasodino vietines dinastijos atstovq Jurgj Sviatosla­voviciLJ5\ 0 Vytautui ga lutinai prijungus Smolenskq sis klausimas jau nebebuvo aktualus , kadangi tuo metu jis pacioje LDK is did :Z i4j4 zemi4 sa lino kunigaikscius53

K iek kitokie buvo LDK santykiai su Cernigovo bei Severen4 zeme. Kaip jau mineta , pirmiausia Algirdas uz­valde Briansko kunigaikstysty, kuri nuo Xlll a. buvo vie­na svarbiausi4 sioje zemeje. Butent Briansko kunigaiks­tyste tuo metu u:Ztikrino Cernigovo didziojo kunigaikscio titulq, o kartu ir leido pretenduoti i visq zemy. 54 TaCiau tuo procesas nesibaige - 1356 m. laikytini tik riba55, kada LDK pradejo skverbtis i Cernigovo zemy ir prijungineti vienq kunigaikstyst<r po kitos.56 lstor iografijoje sutaria­ma, kad Algirdas uzvalde pacias svarbiausias Cernigovo

9

GEDIM INA IC IV KUN IGAIKSTYSTES LDK RYTV PASIENY)E XIV AMZIU}E- XV AMZIAUS PRADZIO}E

bei SeverenlJ zemes kuniga ikstystes: Briansk<j , Truba­cevskq, Severem, Naugardq, Starodu bq ir Cernigovq57, tuo ta rpu Okos Aukstupio kuniga ikstystes iki ga lo taip ir nebuvo integruotos, o pas iliko kaip varzyb4 tarp Mas­kvos, Riazanes ir LDK objektas. Zini4 apie pietini4 Cer­nigovo bei Severen4 zemes kuniga ikstysci4 (Rylsko, Pu­ti vilio) padetj tuo metu truksta. Gustyno metrastyje pate ikiamos z inios apie ankstyvq Putivilio kuniga ikstys­tes jjungimq i LDK dar va ldant Gediminui nera patiki­mos.58 Pazymetina, kad net ir prijungus Cernigovo bei Severem1 zemy Algirdo sunus islaike senqjq titulatlirq ir vadino save didz iaisiais kunigaiksc iais.59

LDK ryt4 pas ienis buvo ta erdve, kurioje Algirdas bande ku rti savo sistemq, kaip sureguliuoti slim! santy­kius. Butina pabrezti , kad Algirdas savo sunums ne tik isdalijo periferij q, bet ir paliko auksciausiq va ldziq LDK. Metrastininkai netgi yra issaugojy sios sistemas apma­tus, nors jie nera ti ksli:i s, kaip pastebejo dar XIX a. gene­alogai60, ypac ka lbant apie Algirdo sun4 skaici4 ir amziLJ . Kadangi smulkiai isvardytos dalos tik trijuose nuorasuo­se, ga lima juos visus aptarti, taciau reikia pabrezti , kad visi jie yra velyv i. Evreinovo nuorase nurodoma, kad ku­niga ikstis Algirdas turejo 12 slin4 . Su pirmqja zmona: Yladimirq, kuri s va lde Kijevq, Jonq Zedivydq, kuri s va l­de Podoly, Simonq Lengveni, ku rio va lda buvo Trubace­vas, penk tas sunus (ketvirtas metrastyje praleistas) buvo Konstantinas, kuri s valde Cernigovq ir Cartoriskq, ga­liausiai Teodoras Nuska (turimas omenyje Sanguska), va ldys Liuboml j. Antrosios santuokos sunus ties iog is­vardyti paga l am:Z i4 : Joga ila, Skirga ila, Svi triga ila, Kari­butas, Dimitrij us Koreckis ir Yasilijus.61 Lietuvos ir ie­nwicht kronikoje pateikta panasaus pobudzio info rmacija, todel verta nurodyti tik skirtumus: Lengveniui priskirtas Mstis lav li s, atsirado ketvirtas su nus Andrius ,Yongutas", kurio dala buvo Trubacevskas , bet j is dar , kardu paeme" Polockq ir Lukoml i, pr ie Teodoro pazymeta, kad jis bu­VfYS kuniga iksCilj SanguskLJ protev is. Plac iau aptarti ir su nus is antrosios Algirdo santuokos: nurodoma, kad Ka­r ibutas buvys kunigaiksci4 YisnioveckiLJ ir Nesvysk iLJ protevis, Dimi trijus - KoreckiL), ga li ausiai labai placiai ap ibudinamas jauniausias s[inus: ,Viskutas" pak ri ksty tas Vas ilijumi , va lde ka i kur ias Severem1 pilis, o Lietuvoje ­Kernavy.62 Bychovco kronikoje Algirdo sunus vardijami panas iu principu . Sunus is antros ios santuokos isvardyti taip pat ka ip ir Evreinovo metrascio nuorase. Skirtumlj yra sun4 is pirmosios santuokos Sq rase, ku rio eili skumo tva rka atitinka Lietuvos ir iemaicht kronikq, tac iau su kai kuriomis islygomis: Vingoltas - And rius valde Truba­cevskq (A ndrius Kuprys, va ldys Polockq, Bychovco kro­ni koje nurodomas kaip Kystucio sunus), o Teodoras San­guska va lde Liuboml j.63

Nors sie aprasymai pa in i:is ir priesta ringi, taciau at­skleidzia tam ti krus desningu mus. Pinniausia jie patvir­tina teri torijq, kurioje Algirdas veike, ir principus, paga l kuriuos jis isdalijo pali kimq: be tevonini4 zemi4 , kurias paveldejo is Gedi mino, ir veliau uzimto Vilniaus, kur is uztikrino didziojo kun igaiksc io statusq, Algirdas su­nums paliko tik savo jgy tas zemes. Kijevo klausimas sia­me kontekste nestebina, o Yladimi ro ka ip vy riausiojo sunaus jva rdijimas yra susij yS butent su sia zeme. Sun-

10

kiausia paaiskinti su Jonu Zedivydu ir Podole susiklosciu­siq situacij q, kadangi tuose paciuose metrasciuose nuro­domi zinomi , Podoles uzvaldymo" aprasymai, kuriuose minimi Karijotaiciai, be to, pats Zedivydas siejamas su Karijoto palikuonimis.64 Yisuose trijuose sq rasuose Jonas Zedivydas pakeite Karigailq. Veikiausiai taip yra del to, kad metrastininkams buvo zinomas Algirdo sun4 skai­cius, bet patys sunus zinomi ne visi.

Lyginant siuos A lgirdo , testamentus", galima isskirt i ka i kuriuos ypatumus: is jauniausiL!j4 sOmJ tik Vygantui ­Vas ilij ui is dalies prisk iriama va lda, kuria di sponuojantis j is mini mas ir ki tuose sa ltiniuose. Apie ta i, kad Vygantas va lde Severem1 zemes pi li s, nera zinoma, bet gera i doku­mentuota tai, kad jis buvo Ke rnaves kun igaikst is.65 Ta ip pat zinoma, kad Simonas Lengveni s va lde Msti slavlj po brolio Kariga ilos, kuri s cia neminimas , mirties.66 Joga ila buvo didziojo kuniga ik scio sosto pave ldetojas. Skirgai ­los, Sv itriga ilos, Kaributo (nors z inoma, kadji s va ldeSe­ve ren4 Naugard q)67 va ldos nera minimos, pastaruoju atvej u dar reikia atmesti genealoginy infor macijq, kuri ist ies yra ve lyva.

Is vy resniLJj4 sun4 be va ldos pali ktas Di mitrijus Al­girdaitis, nors nurodomas jo rysys su kuniga iksciais Ko­reckiais. Zinoma, kad Dimi trij us Algirdaitis pirmiausia va lde Druckq (tac iau nera siet inas su Drucko ku­niga iksciais)68, gana anksti gavo Brianskq, o sujuo ga lejo gauti ir Trubacevskq, nors tuo abejojama.69 Teodoras bent Algirdo va ldymo pabaigoje buvo gavys va ldq Yoluineje70, tac iau neatmestina, kad ir anksciau j is va lde Liuboml j (ga lbut kartu su Ratnu ir Kobry nu, nes apie sias va ldas zin ios gana ve lyvos).71

Atsk iro aptarimo vertas Konstanti no Algirdaicio atvej is. Yisuose metrasc iuose nurodoma, kad Konstanti ­nas gavo is tevo va ldyti Cernigovq ir Cartoriskq. Tai vie­na pastoviausiLJ metrasc io ziniLJ , tac iau del Konstantino Algi rdaicio vyksta i lga istoriografi ne d iskusij a.72 Pasku­tini s darbas sia tema - J. Tygowskio monografija, skirta Gediminaici4 genea log ijai. Joje tyr inetojas atmeta ga li­myby, kad Konstantinas ga lejys bu ti Algirdo sunumi , lai­kydamas ta i tiesiog metrastine tradicija, o kuniga iksci4 Cartori sk i4 protev iu vadina Kar ijotaitj.73 Vis delto reikia pripaz inti , kad S. Kuczynskio pastabos siuo klausimu ta ip pat svarbios: 1386 m. Smolensko kuniga iksciui uz­puolus Mstislavlj , i pagalbq skubejo Ski rga ila, Vytautas ir Lengvenis, ta ip pat ginti s padejo ir Kar ibutas su Kons­tantinu . Kaip zinoma, Kaributas buvo Severen4 Naugar­do kuniga iksti s ir tai, kad jis ve ike kartu su Cernigovo kuniga iksciu , rodo sios grupes alternatyv iq kryptj iki Msti slav lio.74 Konstantino Karijota icio dalyvavi mas sia­me kontekste mazai tiketinas, kadangi ta i buvo peri fe ri­nes dinast ijos atstovas, va ldys Podoleje, tuo ta rpu Algir­do sunus ga lejo dalyvauti ginant Msti slav lj. Atrodo, kad visa istoriografi ne diskusij a uzvire del to, kad metrasti­ninkas sujunge du asmenis (Cernigovo ir Cartori sko ku­niga iksc ius), kuriuos pirmiausia re iket4 atskirti. Budinga ir ta i, kad ne viename metrastyje nera nurodoma, jog Konsta ntinas Algirdaitis buvo Cartor iskiq protevis (nu­rodomas ti k jo rysys su sia va lda).

Siuose metrastiniuose aprasy muose pain iausiai api ­budinamas And rius Algirdaitis. Dviejuose aprasymuose,

Ll ET VOS PIL YS 2009

GEDIMI N A!Cll) KUNIGAIKSTYSTE S LDK RYTl) PASIEN Y] E XIV AM ZIU] E-XV AMZIAUS PRADZIOJE

4 pav. Vitebsko planas. 1664 m. CanyHoB A. fl. , << '-lepTe:>K» ropo11a BMTe6cKa 1664 roija, Bume6cK, 1910. Fig. 4. A plan ofVitebsk. 1664. From CanyHoB A. fl. , << '-lepTe:>K>> ropo11a BMTe6cKa 1664 ro11a, Bume6cK, 1910.

kuriuose Andrius minimas , jis pirmiausia siejamas su Trubacevsku (pirmajame Trubacevskas pri skiriamas Lengveniui). Vis delto rysys su Polocku paliekamas By­chovco kronikoje suskaidant asmenyby ir jvedant Poloc­ko kunigaikstj Andril) kaip Kystucio sun4, tuo tarpu Lie­tuvos ir iemaiCi~f kronikoje nurodoma, kad Polockas ir Lukomlis buvo uzimti jega. !Sties apie velyvij. Andriaus Algirdaicio veiklij. turime nedaug z iniL!. Polocko vieti­ninkai , atSiL!Sti didz iojo kunigaikSCiO, z inomi dar jam gyvam esant.75 Galbut tai paaiskintL! , kodel Andriaus ry­sys su Polocku nurodomas islaikant distancijij.? Kai Jo­gaila paleido AndriLJ , jis buvo issiL!Stas j s iaures Rusios zemes kaip vietininkas ir ten isbuvo iki z uties prie Vor­sklos. Todel S. M. Kuczyllskio keliamas klausimas del grj zusi4 is Maskvos Algirda ici4 isties yra aktualus: kada jie galejo valdyti zemes LDK, jeigu buvo issit,sti uz LDK rib4?76 Taciau ne maz iau svarb4 dalykij. tyrinetojas pralei­dz ia: oar negalejo jie valdyti per savo palikuonis? Taigi klausimas yra susijys butent su palikimu: gal but Algirdas pries mirtj bande Polocke j sost<j pasodinti kit'! savo sun4, o Andriui paliko tik Trubacevsk<j? Tai paaiskintl) Lietuvos ir iemaichf kronikos pastab<j, kad Andrius Po­lock<j ir Lukomlj , uzeme kardu". Algirdas galejo Polock<J paskirti Skirgailai , kuris netrukus po Algirdo mirties ten bande jsitvirtinti .77 Toks paaiskinimas dar geriau atsklei­dzia Algirdaicit! konflikto priezastis. Tada nebe taip keis­tai atrodo ir Bychovco kronikos informacija apie Kystu-

Ll ETU VOS PlLYS 2009

c io sunq Polocko kunigaikstj AndriL! Kuprj. Juk Kystutis , uzemys didz iojo kunigaikscio sost<J, Jogailai paliko Krev<J ir Vitebsk<J, o Polockij. gr<Jzino Andriui Algirdai­ciui , kuris, atrodo, buvys lojalus Kystuciui , dar Algirdui esant gyvam organizuotai veikdavys kartu Livonijoje.78

Siuo atveju reikia pasakyti , kad Kystutis pasielge , tevis­kai", kaip ir dera gimines senjorui , koks tuo metu jis ir buvo.79 Taigi problema gali buti gvildenama jvairiais ra­kursais, o pastarasis sprendimas daug geriau paa iskina Andriaus Algirdaicio pasipriesinim<J Jogailai. Tai galetL! buti produktyvesnis budas nubrai zyti Algirdo kuriamos dinastines sistemas konturus (4 pav.).

Algirdo uzkariavimai buvo tikrai zenkllis, del to jo pa­likimas gali buti traktuojamas kaip atskiros sistemas suku­rimas LDK rytL! pasienyje. Kokie galimi jos kontlirai ir kaip ji galejo funkcionuoti , vienareiksmiskai atsakyti sudetinga, kadangi nezinoma, kokias valdas uzeme jaunesnieji Algir­daiciai , o tokios svarbios (dinastiniu poziuriu) valdos kaip Vitebskas ir Kreva kurj laik<j nera minimos saltiniuose. Be jokios abejones, dalis Algirdo sunq (bentjau Svitrigaila) tuo metu galejo buti pernelyg jauni, kad savarankiskai tvarky­tl)si su savo valdomis, o daliaij4 galejo paprasciausiai neuz­tekti tokiL! vald4, kurias metrastininkui biitl) verta pamine­ti . Todel sis bandymas apibrezti Algirdaici4 sistem<Jjokiais budais neturetl) buti laikomas galutiniu .

Bet kokiam bandymui sustrukturinti sistem<J reika-1 i ngas atspi rties taskas. Musq atveju toks taskas - me-

11

GED IM INA ICi l) KUN IGAIKSTYSTES LDK RYTl) PASIENY )E XI V AM ZIU )E- XV AM ZIAUS PRA DZIOJE

5 pav. Vitebsko piliaviete XX a. pradi ioje. 1912 m. ]AV Kongreso biblioteka. Fig. 5. The Vitebsk castle site in the early 20th century. 1912. From the US Library of Congress.

trastine tradicij a. Algirdaicius jau ankstyvieji metrasc iai skirsto j dvi grupes, atsi zvelgdami j tai, kurioje is Algir­do santuok4 jie gime: Andrius, Vladimiras, Teodoras, Dimitrijus ir Konstantinas gime Algirdo santuokoje su Vitebsko kuniga ikstyte Marija (a rba Ona), augo taip pat Vitebske, todel juos sq lyg inai ga lima vadinti Vitebsko sakos Algirdaiciais. Sudetingiau apibudinti jaunesniuo­sius Algirdaicius, gimusius Algirdo santuokoje su Tveres kuniga ikstyte Julijona. Jie gime jau Algirdui tapus di­dziuoju kuniga iksciu , todel sietini su Yilniumi . Turint omenyje, kad Joga ila paveldejo didziojo kunigaikscio sostq, 0 su juo gavo ir Vilni4 , siq Algirdo SU114 grupy ga­lima sq lyginai vadinti Vilniaus sakos Algirdaiciais. Taip apsibrezus terminus, ga lima bandyti atkurti Algirdaici4 dinastiny struktiirq (5 pav.).

Vilniaus sakos Algirdaiciams 1373 m. Algirdas jau buvo pradejys dalyti kuniga ikstystes, kai Skirga ila jva r­dijamas kaip , rex Odriske" (istorikai gincijasi, kas tai per vietove: Drysa ar Druckas , tac iau abiem atvejais kalbama apie Polocko zemy). Apibendrindamas di skusijq J. Niko­demas teigia, kad sios kuniga ikstystes identifikuoti nega­lima, taCiau ji nebuvusi reiksminga Gediminaici4 valda. Kur kas svarbiau pabrezti tai, kad tyrinetojas, anali zuo­damas Skirga ilos ve iklq, kvestionuoja ga limyb((, jog Ka­ributas ir Kariga ila savqsias va ldas gavo is tevo (remda­mas is tuo, kad jie buvo per jauni gauti va ldas Algirdui va ldant). 80 lS ilgos diskusijos· aiskeja, jog tokio pobudzio gincai nera produktyvus. Hipotetiniai bandymai pateikti Vilniaus sakos Algirdaici4 gimimo datas bet kokiu atve­ju laikytini spekuliatyv iais.81

Algirdo priesmirtinis sprendimas buvo vienareiksmis­kas - auksciausia valdzia turejo buti perduota Jogailai82, taigi LDK turejo dominuoti Vilniaus sakos Algirdaiciai , o tam pritare ir K((stuti s. Kadangi keitesi valdovas, kuri s tvarke va lstybes vidaus reikalus kelis desimtmecius, vei-

12

kiausiai jis turejo sureguliuoti ir hi­erarchinius santykius visoje LDK. Tai visiskai tiketina, turint o111enyje, kad tq patj pries 111irtj padare ir Ge­dil11inas .83

Algirdo planai del jpedinystes jau tapo istoriografine di skusij a. Pasak J. Tygowskio, Algirdas ketino palikti savo jpediniu ,vyriausiq" sun4 Teo­dorq , taciau del susiklosCiusi4 aplin­kybi4 pas ienyje su Lenkija Kystutis perziurejo sj sprendil11q ir j didZiojo kuniga ikscio sostq iskele Joga ilq, kuri s tuo 111etu dar buvo nepilname­tis.84 J. Nikode111 as suabejojo tokios versijos patiki111u111u ir jq sukritika­vo, pir111iausia paneigda111as Teodo­ro, kaip vy riausiojo Algirdo sunaus, statu sq. Kartu j is teige, kad nepasiti­keti metrastine tradicija , pasak ku-rios Joga ila buvo Algirdo pas irink­

tas jpedini s, nera pagrindo.85 Diskusija vyko ignoruojant gana svarb4 dokumentq - 1394 111 . ga rantin j rastq Jogai­lai del Andriaus Algirdaicio, kurj sudarant dalyvavo Vladi111iras ir Teodoras Algirdaiciai. Vargu ar vyri ausia­sis Algirdo sunus but4 atsidlirys pac ia111e garantuojanci4 LI Z Andri4 Z1110iliL! Sqraso gale.86 Tai dar vienas argu-111 entas, kad J. Nikode111o pozicija del Algirdo palikimo yra stipresne.

A not metrastines tradicijos, Algirdas labiausiai myle­jo savo sun4 Jogailq ir paliko jj po savys didziuoju kuni­ga iksciu , o K((stuti s tokiam pasirinki111ui pritare87, taigi j j reme. Tai formavo dinastiny struktlirq, kadangi reiske Vilniaus sakos Algirdaici4 iskilimq, o sie turejo buti loja­lesni Joga ilai. Du Vitebsko sakos Algirdaiciai buvo pa­kankamai izoliuoti : Vladimiras valde tolimq Kijevo ku­niga ikstyst((, Teodoro valdos buvo issidesc iusios tarp Kystucio ir Liubarto vald4 . Todel reikejo jeg4 pusiausvy­rq islaikyti LDK ryt4 pasienyje, kur buvo sutelkta dau­giausia Algirdo jgyt4 ze111i4. Veikiausiai dar pries mi rtj Algirdas Yilniaus sakos A lgirdaiciams paskyre valdas sioje teritorijoje: Kaributas gavo Severen4 Naugardq, Ka­rigaila - Mstislav lj. Akiva izdu , kad Yitebsko sakos Al­girdaicius buvo bandoma nustumti nuo va ldzios.

Sudetingiausias siuo atveju yra Polocko klausimas. Nemaza tikimybe, kad anksciau isdestytoje 111etrastineje tradicijoje slypi didele dali s ti esos. T. Was ilewskis speja, kad dar valdant Algirdui Polockas buvo atiduotas Skir­ga ilai. 88 Apie tai liudyt4 Skirgai los rengiami zygiai j Li­vonijq Algirdo valdymo pabaigoje, veliau mini111i An­driaus Algirdaicio zygiai (karta is derina111i su K((stuciu) j siq zemy iki 1376 111 . antros ios puses. 9 Jeigu Algirdas ir bande perduoti Polocko va ldymq, tai jvyko pries pat di­dziojo kunigaikscio mirtj . Kad ta i ga lejo buti paskutiniai Algirdo pertva rky111ai va lstybeje, patvirtint4 ir Lietuvos metrasc i4 ankstyvosios redakcij os, ku r sakoma, kad Po­lockq Skirga ila gavo is Jogailos90 , o tai rodo, jog pokyciai Polocko zemeje dar nebuvo pasibaig((. Ga lima prisiminti ir tai, kad kovos su Andrium Algirdaiciu prasidejo tik tada, kai Jogaila paskyre j Polockq Skirgailq, taigi eme

LIETUVOS PILYS 2009

GEDIMINAICHJ KUNIGAIKSTYSTES LDK RYT\J PASIENYJE XIV AMZIUJE-XV AMZIAUS PRADZIOJE

keisti Algirdo nustatytlj, tvarkq, taciau tai nereiskia, kad Andrius islaike valdzilJ: Polocke.

Problema pasidaro gerokai sudetingesne, kai metras­cil! informacija pradedama lyginti su kitokio pobiidzio saltiniais. Siuo atveju reikia ivertinti sfragistiny informa­cijq: Edmundas Rimsa neseniai paskelbe 1379 m. naudo­tlj, dvipusj Lengvenio antspaudq, kurio legendoje jis titu­luojamas didziuoju Polocko kunigaiksCiu.9 1 Tai tik dar kartlJ: patvirtina, kaci pokyCiai Polocko zemeje jvyko dar valdant Algirdui: sis centras buvo perduotas valdyti Vil­niaus sakos Algirdaiciams, ir butent Lengvenis buvo pa­rinktas i Polockq. Tuo tarpu Skirgailos valdos veikiausiai taip pat buvo sioje zemeje (galbut Vitebske?) (6 pav.).

Kystuciui uzemus didziojo kunigaikscio sostq, reike­jo konfliktq LDK rytq pasienyje nuslopinti, todel Poloc­kas buvo grqzintas Andriui92, o naujajam valdovui buvo paranku, kad Vilniaus sakos AlgirdaicilJ jtaka LDK biitlj atsverta. Laikinas K((stuCio atejimas i valdziq rytlj pasie­nyje sukurtos problemas neissprende: biitent sio regiono pajeglJ remiamas Jogaila grjzo i valdziq (pirmiausia Se­verem.J Naugardo kunigaikscio Kaributo deka).93 Tuo tar­pu Vitebsko sakos AlgirdaiCilJ jtaka regione buvo suma­zinta iki minimumo, kol galiausiai XIV a. devintojo desimtmecio pabaigoje Jogaila priverte paklusti vyres­niuosius brolius.94 AlgirdaicilJ konflikto metu maziausiai aiski Konstantino pozicija. Jam veikiausiai pavyko issau­goti savo valdas Cernigove, sprendziant is Mstislavlio gynybos aprasymo95 , taciau tai rytlj pasienyje lemiamos itakos negalejo tureti, kadangi AlgirdaicilJ sistema siame regione nustojo funkcionuoti prasidejus konfliktui del Polocko.

Pokyciai LDK rytq pasienyje po 1392 m.

Vytautui paemus valdziq, AlgirdaicilJ hierarchine struktura jau buvo nusistovejusi. Svarbiausias kunigaiks­tystes ten valde Vilniaus sakos Algirdaiciai: Skirgaila toliau titulavosi Traklj ir Polocko kunigaiksciu96

, Karibu­tas valde SeverenlJ zemeje.97 Jeigu S. M. Kuczyiiskis tei­sus, Konstantinas Algirdaitis mire apie 1390 m., todel Kaributas neturejo su juo dalytis zemilJ, o kartu ir val­dzios Cernigovo bei Severem.j zemeje.98 Algirdo nasle Julijona iki savo mirties 1392 m. valde Vitebskq, kur Jo­gaila pasiunte vietininku savo sakalininklJ, Teodoq Ves­lllJ:, o jo pasirodymas sukele Svitrigailos pykti ir sis ji nuzude, kad jsitvirtintq sioje kunigaikstysteje.99

Santykit) tarp dinastijos narilj sureguliavimas tuo metu buvo labai svarbi problema, aktuali visoms pu­sems. Vienas geriausiq to jrodymq - Belzo susitarimas, pagal kuri Skirgaila buvo sutaikytas su Vytautu. Tam, kad butt) patenkintos vist) pusiq teritorines pretenzijos, Vytautui turejo buti grqzinti Trakai, taciau jis privalejo padeti Skirgailai jsitvirtinti Kijeve. 100 Tiksliausiai tai butq galima pavadinti valdzios perskirstymu, kuris jvykdavo nusistovint santykiams tarp dinastijos narilj, kai iskildavo naujas dinastijos ir valstybes lyderis. Kom­pensacija Skirgailai isties buvo didele, Vytautas savo pazadq turejo jvykdyti per kelis kartus. 101 Tuo tarpu rytq pasienio (Polocko) klausimas Belzo susitarimu nebuvo issprystas.

LIETUVO S PIL YS 2009

6 pav. Imaginacinis Skirgailos portretas. IS Aleksandras Gvagninis, Europos Sarmatijos aprasymas (Sarmatiae Europeae descriptio), Krokuva, 1578 (pakartota Speyer, 1581). Fig. 6. An imaginative portrait of Skirgaila. From Alexandr Guagnini, Sarmatiae Europeae descriptio, Krakow, 1578 (repro­duced by Speyer, 1581).

Nuosekliausiai Vytauto santykius su LDK rytlj pasie­nyje valdziusiais kunigaiksCiais tyrinejo J. Nikodemas. Siai temai jis paskyre kelis susijusius straipsnius.102 Pasak sio mokslininko, LDK problemas kilo del vidaus santykiq ir Vytauto galiq valstybeje. Bandymas sutvarkyti santy­kius tarp Vytauto ir Skirgailos buvo aktas, kurio ne viena puse iki galo nenorejo laikytis, nes Jogailos valdzia Lietu­voje rbnesi ne Vytautu (su kuriuo jis buvo priverstas susi­taikyti), bet jo tikrais broliais. Butent Algirdaicilj jtaka ir gal i my be jega suvaldyti Vytautq lei do Jogai lai daryti prie­laidq, kad atidavus Vytautui vietininko pozicijlJ, padeti LDK vis tiek bus galima kontroliuoti remiantis broliais. Taip atsirado trintis, kuri greitai jgavo kitokio pobudzio israiskq, ir kilo atviras Kaributo, o paskui ir Svitrigailos maistas, nors siq dviejlJ jvykiq priezastys visiskai skirtin­gos. Kaributas veike pirmiausia gindamas Jogailos dinas­tinius interesus, taciau pralaimejo. Tuo tarpu Svitrigailos maistas buvo asmeninis, jam numa!Sinti buvo pasitelktos gausios pajegos, ir tarp jq pirmiausia paminetinas Skir­gaila. Abu AlgirdaiCiai neteko savo kunigaikstysCil! ir buvo issiljsti i Krokuvq. Sutinkant su dauguma J. Nikode­mo teiginiq, galima biitq diskutuoti del keleto faktq.

Opiausia problema yra Kaributo maisto padariniqli­kvidavimas ir stabilios strukturos sukurimas bei Jogai­los vaidmuo. Vargu ar galima sakyti, kad Teodoras Liu­bartaitis galejo biiti pats patikimiausias Jogailos sqjungininkas sprendziant Severenq zemes klausimlJ:. Jau nuo pirmojo Vytauto grjzimo, kada jis gavo Luckq, matom, kaip laisvai Jogaila disponuoja Liubarto paliki­mu, palikdamas Teodorui tik Voluines Vladimirq. 0 at­imtos zemes - blogas garantas geriems santykiams. Tai Gediminaiciq dinastijos nariq tarpusavio santykiuose ne kartq isryskejo. TaCiau dar svarbiau yra tai, kad Teodo­ras Liubartaitis laikytinas Vytauto aplinkos zmogumi.103

Galiausiai keista, kodel Jogailos broliai, kurie dar nebu­vo susikompromitavy santykiuose su Vytautu (tiek Len­gvenis , tiek Svitrigaila), nebuvo paskirti Jogailos vardu

13

GEDIMINAICI1j KUNIGAIKSTYSTES LDK RYTlJ PASIENYJE XIV AMZIUJE-XV AMZIAUS PRADZIOJE

7 pav. Imaginacinis Svitrigailos portretas. IS Aleksandras Gvag­ninis, Europos Sarmatijos aprasymas (Sarmatiae Europeae descriptio), Krokuva, 1578 (pakartota Speyer, 1581). Fig. 7. An imaginative portrait of Skirgaila. From Alexandr Gu­agnini, Sarmatiae Europeae descriptio, Krakow, 1578 (repro­duced by Speyer, 1581).

valdyti Severenl! zemes ir taip uztikrinti Algirdaicil! in­terest! t((stinumq sioje erdveje? Paprasciausias atsaky­mas: s! klausimq sprende jau nebe Jogaila, bet Vytautas.

Bychovco kronikoje aptinkama zinute, kad Svitrigaila iki Julijonos mirties valde Krevq (7 pav.). Siq zinuty J. Ni­kodemas besqlygiskai atmeta, manydamas, kad ji nepati­kima, buvusi parasyta paties T. Narbuto. 104 Tai, jog By­chovco kronikoje tokia zinute atsirado, o kitose Lietuvos metrascill redakcijose jos nera, sudaro prielaidas abejoti jos patikimumu. Taciau keista ir tai, kad J. Nikodemas, pripazindamas, jog Svitrigaila tuo metu turejo per dvide­simt metl}, nori palikti si kunigaiksti be valdos. Tai pries­tarautll anksciau issakytai tyrinetojo nuomonei, kad kuo daugiau zemil! buvo issidalijy Algirdaiciai, tuo mazesne !taka ir galimybes turejo buti paliktos Vytautui.

Negalima pamirsti ir to, kad Lengveniui grizus is Di­dziojo Naugardo bUtent Vytautas suteike jam Mstislavlio kunigaikstysty, kuri buvo laisva po Karigailos mirties. 105

Taigi procesai LDK rytl} pasienyje isliko daugiakrypCiai. Vytautas ten ir siunte kunigaiksCius, ir juos atSaukdavo. Todel vadinti Vytauto !sitvirtinimq LDK valdovo pozici­jose centralizacijos procesu nera pagr!sta.106 Tai ypac ryskiai matyti Cernigovo bei Severenll zemes atveju. Bu­tent Vytauto valdymo metu kaip kunigaiksCiai pradeda reikstis Narimantaiciai: Patrikas Narimantaitis, o su juo kartu Aleksandras valde Starodubq, Teodoras Patrikaitis minimas tarp zuvusil}jll prie Vorsklos kaip Rylsko kuni­gaikstis, Teodoras Aleksandraitis minimas kaip Putivilio kunigaikstis. 107 Tai nestebina, kadangi Vytautas ir anks­Ciau remesi NarimantaiCiais. Sie nebuvo vien tik Vytauto statytiniai. Kaip liudija metrasciai, Lengvenis kartu su

14

Aleksandru Patrikaiciu 1402 m. gyne Brianskq isivedus Riazanes kunigaiksciui Rodislavui, Olego Ivanoviciaus sunui. 108 J. Wolffo teiginys, kad Vytautas 1407 m. suabe­jojo Narimantaicil} istikimybe ir juos perkele i Voluin((, atrodo gana patikimas. 109 Tai taip pat paaiskintl}, kodel sie kunigaiksciai prisidejo prie Svitrigailos, kai jis bego i Maskvq.110

Negalima nepazymeti ir to, kad Cernigovo bei Seve­renl! zemeje Vytautas !kurdindavo tuometini dinastijos elitq: po susitaikymo su Jogaila ir Vytautu cia valdas gavo Svitrigaila. Atsilaisvinus net kelioms kunigaikstys­tems, Vytautas pasinaudojo proga ir 1408 m. sias zemes paskyre istikimiausiam savo sqjungininkui - broliui Zy­gimantui Kystutaiciui, kuris valde ne tik Starodubq, bet ir kelias mazesnes kunigaikstystes. Vytautui susitaikius su Svitrigaila, sis vel gavo valdyti Cernigovq. 111 Dinasti­jos elitui priklausiusios kunigaikstystes rytlf pasienyje savaime isnyko - pirmiausia Svitrigailai, paskui Zygi­mantui K((stutaiciui uzemus didziojo kunigaikscio sostq, jos buvo pradetos valdyti per vietininkus. Negalima ne­sutikti su 0. Haleckiu, kad Vytautui vienas opiausil} klausiml! buvo Cernigovo bei Severenl} zemes, kur jis kartkartemis buvo priverstas sudaryti kunigaikstystes.112

Apibendrinimas

Apzvelgus siuos procesus, galima pabandyti vietoje isvadl! pateikti apibendrinimq. Gediminaicil! dinastijos valdomos kunigaikstystes rytl} pasienyje buvo svarbus daugiaplanis veiksnys. Dinastijos naril} vidaus santykit! poziuriu sios zemes uztikrino hierarchinil} santykil} stabi­lumq. Tenka pripazinti, kad nera aisku, kada sia kryptimi pradejo plisti Gedimino gimines !taka, kurios konkreti israiska buvo naril} ,pasodinimas" Rusios kunigaikstys­tese. Pirmiausia sie procesai pastebimi Polocko zemeje XIV a. treciojo desimtmecio viduryje: tuo paciu metu ten isitvirtina bent keli Gedimino giminaiciai. Is sios zemes po Gedimino mirties Algirdas pradejo skleisti !takq sian­res, rytl} ir pietll kryptimis. Rezultatas buvo naujt! terito­rijl! uzvaldymas - teritorijlf, kurios atliko tok! pat! vai­dmen!, koki atliko visa Lietuvos valstybe po Gedimino mirties: sill zemil! pagrindu turejo buti sukurta Algirdai­Cil! sistema. Pagal Algirdo sumanymq joje turejo domi­nuoti Vilniaus sakos Algirdaiciai, o tai sudare prielaidas jiems isitvirtinti LDK rytl} pasienyje. XIV a. devintojo desimtmecio dinastine krize siq sistemq tik sutvirtino Vi­tebsko sakos AlgirdaiCill zemill SflSkaita. Su tokia sistema susidure atejys i valdziq Vytautas. Butent si14 zemi14 kuni­gaiksciai pirmieji pasipriesino Vytauto valdziai. Vis delto XV a. pirmosios puses dinastiniai procesai buvo pernelyg sudetingi, kad pasalinys giminaicius Vytautas galetl} pra­deti sias zemes valdyti per vietininkus. Butent sioje er­dveje buvo nuolat sukuriamos kunigaikstystes Gedimi­naicil} dinastijos palikuonims.

LIETU VOS PILYS 2009

GEDIMINAICIIJ KUNIGAIKSTYSTES LDK RYTl) PASIENYJE XIV AMZIUJE-XV AMZIAUS PRADZIOJE

Vytas Jankauskas

The Gediminid Duchies on the Eastern Border of the GDL in the 14'11 - early 15"' century Summary

The domestic relationships of the members of the Gediminid dynasties is a multi-faceted problem, which is surveyed in analysing the structure of the territories controlled on the eastern border of the Grand Duchy of Lithuania. The Gediminid duchies on the eastern border of the GDL in the 14- lS'h centuries is an object that is difficult to define, because the GDL was constantly expanding to the east during this period. Therefore in the first half of the 14'11 century it is possible to talk about the Duchies of Polotsk and Vitebsk, but later the duchies that existed in the land of Chernigov and Severia as well as annexed Mstislavl need to be included in this range.

The duchies controlled by the Gediminid dynasty on the eastern border were important factors on many levels. From the perspective of the domestic relationships ofthis dynasty 's members, these lands ensured the stability the hierarchical relationships. It is necessary admit that it is not clear when the influence of Gediminas's relatives began to spread in this direction, the concrete expression of which was the 'planting ' oftheir members in Ruthenian duchies. These processes were first observed in the land

LI ETUVOS PILYS 2009

of Polotsk in the mid-1320s: at least several relatives of Gediminas established themselves there at the same time. After the death of Gediminas, Algirdas began to spread his influence out from this land to the north, east, and south. This resulted in the control of new territories, which performed the same role as the entire Lithuanian state after the death of Gediminas: the system of the house of Algirdas must have been created on the basis of these lands. According to the plan of Algirdas, the Vilnius branch of the house ofAlgirdas had to dominate it, which created the preconditions for them to establish themselves on the eastern border of the GDL. The dynastic crisis in the 1380s only reinforced this system at the expense of the land of the Vitebsk branch of the house of Algirdas. After coming to power, Vytautas clashed with this system. It was dukes from precisely these lands that first resisted Vytautas's rule. Nevertheless the dynastic processes of the first half of the 15'h century were too complex for Vytautas, after eliminating the relatives, to able to begin to rule these lands through vicegerents. It was precisely in this space that duchies were constantly being crea·;ed for the descendents of the Gediminid dynasty.

15

GEDIMINAICII) KUNIGAIKSTYSTES LDK RYTI) PASIENYJE XIV AMZIUJE-XV AMZIAUS PRADZIOJE

1 S. M. Kuczynski, Ziemie czernihowsko-siewierskie pod

rzqdami Litwy, Warszawa, 1936, p. 31 - 37. 2 A. A. ropCKHH, PycKue 3e.MJIU 6 XIII- XIV 6eKax: nymu

noRumu~JecK020 pa36umufl, MocKsa, 1996, p. 34. 3 Z. Norkus, Nepasiskelbusioji imperija: Lietuvos Didiioji

Kunigaikstija lyginamosios istorines imperij7J sociologijos po­

iiiiriu, Vilnius, 2009, p. 214. 4 IlallHae co6pamte pyccKux Jlemonuceii, t. 2: l1nambeecKafl

Jlemonucb, CTI6, 1843, p. 225. 5 A. Dubonis, Traidenis: Monarcho valdiios atkiirimas Lie­

tuvoje 1268-1282, Vilnius, 2009, p. 71- 79. 6 K. Chodynicki, ,Geneza dynastji Giedymina", Kwartal­

nik Historyczny, 1926, t. XL, S'!S . 4, p. 542. 7 IlollotfKUe 2pa.Momb! XIII- IW'laJla XVI 66., sudan~~ A. JT.

XopoiiiKeBJoi'J , t. 1, M., 1978, p. 37-38: Polocko vyskupo Jakovo

laiskas Rygos arkivyskupui, 1309 m. 8 B. E. )l:aHHJieBH'Ib, O<tepKb ucmopuu Iloll071KOii 3e.MJIU

oo KOHtfa XIV cmoJlemifl, KieBb, 1896, p. 152-153. 9 A. C3JiapT, , Tionau,Ki KHJI3b KaHcTaHuiH i ricTopbiJI

IH<Prr»HTay y TP3Ll»H qsJpuj XIII CT.", EenapycKi 2icmapb!'lHb!

G2Jlfl0, t. 11 , S'!S. 1-2 (20- 21), 2004, p. 3-25. 10 A. A. ropCKHH, min. veik. , p. 52-54. 11 B. T. IlaiiiyTo, 06pa3oeaHufl JlumoecKo2o 2ocyoapcmea,

MocKBa, 1959, p. 278. 12 S. C. Rowell , Is vidurami ilf tlk!j kylanti Lietuva: Pago­

nhJ imperija Ryltf ir Vidurio Europoje, 1295- 1345, Vilnius,

2001, p. 254. 13 A. Nikzentaitis, Gediminas, Vilnius, 1989, p. 9. 14 Gedimino laiskai, parenge V. T. Pasuta ir I. Stal, Vilnius,

1966, p. 169. 15 A. Nikzentaitis, min. veik. , p. 9-11. Del Trak4 kuni­

gaikscio oponuoja: S. C. Rowell , min. veik. , p . 256. 16 E. Gudavicius, , Kernaves zeme ir valscius iki 1564-

1566 met4 administracines reformos", Lietuvos valsCiai, t. 13:

Musninkai. Kernave. Ciobiskis, Vilnius, 2005, p. 142. 17 D. Baronas, ,Aukstaitija kov11 su Livonijos ordinu metu

(XIII- XIV a.)", 1§ Paneveiio praeities: Upytes zemei 750 meltf,

Panevezys, 2004, p. 53. 18 A. Pakstalis, , Trak4 vaivadijos geneze", Darbai ir die­

nos, Nr. 44, Kaunas, 2005, p. 56. 19 E. Gudavicius, min. veik., p. 140. 20 HoezopoOcKafl nepeafl nemonucb cmapwezo u Mnaoutezo

U36aoa, M.- JI., 1950, p. 98. 21 S. C. Rowell , min. veik. , p. 68. 22 HoezopoocKafl nepeafl Jlemonucb cmapute2o u Jlol!laOtuezo

u3eooa, p. 98. 23 J. T~gowski, Pierwsze pokolenia Giedyminowicz6w,

Poznan- Wrodaw, 1999, p. 47-51. 24 _Ilom-we co6paHue pyccKux Jlemonuceii, t. 35: Jlemonucu

6enopyccKo-numoecKue, M., 1980, p. 61. 25 IlonO!fKUe zpa.Momb! XIII - HG'ta!la XVI ee., p. 39- 41: Ku­

nigaikscio Glebo ir Polocko vyskupo Grigorijaus sutartis su

Livonijos ordino magistru del prekybos, datuojama nuo 1338

iki 1341 ill .

26 IloJIHOe co6paH]le pyccKux nemonuceii, t. 35, p. 61. 27 JI. B. AJieKcees, Ilo!lO!fKGfl 3e.Mnfl (o<tepKu ucmopuu

CeeepHoii Eenopyccuu) e IX-XIII lie., MocKBa, 1966,

p. 280-288. 28 K. E. Napiersky, Russisch-livliindische Urkunden ,

St. Petersburg, 1868, p. 69: 1338 m. Livonijos ordino ir Rygos

16

miesto tarybos sutartis su Lietuvos karaliumi ir jo sunumis bei

Polocko ir Vitebsko tarybomis; Liv.- Esth.- und Curliindisches

Urkundenbuch nebst Regesten, sudare F. G. Bunge, d. 2, Reval,

1855, p. 333: Smolensko kunigaikscio Aleksandro IvanoviCiaus

rastas Rygos arkivyskupui, apie 1338 m. 29 IlonHoe co6pamte pyccKux nemonuceii, t. 4: Hoezopoo­

CKafl 4-fl u IlcKoecJwfl 1-fl nemonucu, CTI6, 1848, p. 56. 30 Ten pat, p. 56. 31 IlonHoe co6pa11ue pyccKux nemonuceii, t. 5: IlcKoecKafl

2-fl u CorfnnicKafl 1-fl nemonucu, CTI6, 1851, p. 224. 32 A. Nikzentaitis, min. veik. , p. 13-15. 33 IloRHoe co6partue pyccKux nemonuceii, t. 4, p. 57; IloRHOe

co6paHue pyccKux Jlemonuceii, t. 35, p. 61. 34 AKmbt, omHOCJlUfUecfl K ucmopuu 3anaOHoii Poccuu, t. 1:

1340- 1506 22., CaHKTrreTep6ypn, 1846, p. 1- 2. 35 IlonHoe co6paHue pyccKux nemonucezi, t. 5, p. 14. 36 IlonHoe co6pmtue pyccKux nemonuceii, t. 4, p. 59. 37 J. Puzyna, , Koriat i Koriatowicze", Ateneum Wilenskie,

t. 7, SljS. 3- 4, Wi lno, 1930, p. 429- 432. 38 J. T~gowski, min. veik., p. 164- 189. 39 llonHoe co6paHue pyccKux nemonuceii, t. 35, p. 61. 40 Ten pat, p. 73. 41 J. T~gowski, min. veik. , p. 164-189. 42 B. A. BopoHHH, , B»rriKill KHJI3i rroJJau,Ki» (KaHeu, XIV cT.)",

IlonatfK: Kapm-1i Hau.ta2a paoaeooa: Mam3pbtfl!lbt

Mi:JICHapoonmi NaeyKoeaii KaHpep3H71bZi, llorrau,K, 1996,

p. 44- 50. 43 S. C. Rowell, min. veik., p. 91. 44 C.MaJleHcKue 2pa111ambt XIII- XIV eeKoe, sudare T. A. Cy­

MHHKOBa, B. B. JionaTHH, MocKsa, 1963, p . 69-71 : Smolensko

kunigaikscio Aleksandro Ivanoviciaus rastas Rygos arkivysku­

pui, apie 1338 111 . 45 K. Krupa, ,Ksi'!:i~ta Litewscy w Nowgorodzie Wielkim

do 1430 roku", Kwartalnik historyczny, t. 100, Nr. 1, Warszawa,

1993, p. 32- 33. 46 IlallHOe co6paHue pyccKux nemonuceti, t. 5, p. 224. 47 HoezopoocKa5t nepeafl nemonucb cmapUtezo u Mnaowezo

tl36oOa, M.- JI., 1950, p. 358- 359. 4& J. T~gowski, min. veik. , p. 28. 49 A. B. KyJbMIIH, , KHll3hJI MolKailcKa 11 cy.uh6a HX

srra.ueHHi1 B XIII- XIV B.: lb HCTOpHH CMorreHcKoil 3eMrrH",

/{peeHflfl Pycb. Bonpocbr MeoueeucmuKu, Nr. 4 (18), MocKBa,

2004, p. 117. 50 Die Chronik Wigands von Marburg, sudare T. Hirsch,

Scriptores rerum Prussicarum: Die Geschichtsquellen der

preussischen, d. 2, Leipzig, 1863, p. 510-514, 516-519. 51 A. A. ropcKHH, min. veik., p. 37-40. 52 CMoneHcKue zpaMombz XIII-XIV eeKoe, p. 69-71: Smo­

lensko kunigaikscio Aleksandro Ivanoviciaus rastas Rygos ar­

kivyskupui, apie 1338 m. 53 IlonHoe co6paHue pyccKux nemonuceii, t. 35, p. 65. 54 A. A. ropCKHH, min. veik., p. 34. 55 IlonHoe co6paHue pyccKUXJlemonuceii, t. 10: JlemomtCHbni

c6opHUK, u.MeHye.Mbtii llampuapwe10 unu HuKoHoecKOTO

JlemonucbJO, CTI6, 1885, p. 228. 56 A. A. ropCKHH , min. veik. , p. 34. 57 S.M. Kuczynski, min. veik. , p. 31-37. 58 IlonHoe co6pamte pyccKuxnemonuce£i, t. 2: l1nambeecKafl

nemomtcb, CI16, 1843, p. 348 (Gustyno metrascio informacija). 59 0. B. PycuHa, CieepcbKa 3e.Mllfl y CK!laOi BellUK020

LIETUVOS PILYS 2009

GEDIMINAICHJ KUNIGAIKSTYSTES LDK RYT\) PASIENYJE XIV AMZIUJE-XV AMZIAUS PRADZIOJE

KHR3iacmaa JlumoecbKOZO, KHIB; 1998, p. 97-98. 60 J. Wolff, R6d Gedimina: dodatki i poprawki do dziel K.

Stadnickiego: ,Synowie Gedymina", ,Olgierd i Kiejstut"

,Bracia Wladyslawa Jagielly", Krakow, 1886, p. 79-87. 61 Ilo;moe co6paHue pyccKux Jlemonuceii, t. 35, p. 223. 62 IlollHOe co6paHue pyccKux Jlemonuceu, t. 32: XpoHuKu:

JlumoacKaR u JKMotlmcKafl, u Ebzxoel{a, M., 1968, p. 63. 63 Lietuvos metrastis: Bychovco kronika, verte, ivad~t ir pa­

aiskinimus parase R. Jasas, Vilnius, 1971, p. 81; IloRHoe

co6pmme pyccKux Remonuceu, t. 32, p. 141. 64 J. Puzyna, min. veik., p. 446- 450. 65 Akta uniji Polski z Litwq 1385-1791, sudare S. Kutrzeba,

W. Semkowicz, Krakow, 1932, p. 18-19. 66 J. T~gowski, min. veik., p. 118- 119. 67 Akta uniji Polski z Litwq 1385- 1791, p. 13. 68 B. Bapouiu, ,,[(pyn:Ki5! KH5!3i XIV cTarOLIL\351", EeRapycKi

zicmapbl'atbl aZJIRO, t. 9, SlfS. 1-2 (16- 17), 2002 , p. 3- 30.

69 S. M. Kuczynski, min. veik. , p. 160. 70 Hermani de Wartberge, Chronicon Livoniae, parenge E.

Streblke, Scriptores rerum Prussicarum: Die Geschichtsquel­

len der preussischen, d. 2, Leipzig, 1863, p. ll5. 71 J. Nikodem, ,Objl(cie wladzy na Litwie przez Jagielll( w

1377 r.", Przeglqd Historyczny, t. 92, SlfS. 4, Warszawa, 2001 , p. 452- 453.

72 0. Halecki, ,Koriatowicze a przodkowie Holszai1skich i

Czartoryskich", Miesi?cznik Heraldyczny, t. \8 , Nr. 6, Lwow,

1939, p. 81- 88; T. Wasilewski, ,Pochodzenie i pocz~ttek karie­

ry domu Czartoryskich", Litwa i j ej sqsiedzi od XII do XX wie­

ku. Studia ofiarowane Prof dr hab. Jerzemu Ochmm1skiemu w

szdi:dziesiqtq rocznic? urodzin, Poznan, 1994, p. 47;

J. T~gowski, , Ktory Konstanty - Olgierdowic czy Koriatowic

- byl przodkiem kniaziow Czartoryskich?", Europa Orienta/is.

Polska i jej wschodni sqsiedzi od sredniowiecza po wsp6lczes­noH:, Toru:6. , 1996, p. 53-59.

73 J. T~gowski , Pierwsze pokolenia Giedyminowicz6w, p. 95-96.

74 S.M. Kuczynski , min. veik., p. 170-172. 75 J. Wolff, Senatorowie i dignitarze Wielkiego Ksi?Sfwa

Litewskiego 1386- 1795, Krakow, 1885, p. 44. 76 S. M. Kuczynski, min. veik., p. 163. 77 floRHO e co6paHue pyccKux Remonuceu, t. 35, p. 62. 78 Zr. V. Jankauskas, ,Gediminaiciq dinastijos vaidmuo

organizuojant karo veiksmus Lietuvos Didziojoje Kunigaikil­tysteje XIV a.", Karo archy vas, Nr. 25, Vilnius, 2010, p. 27.

79 J. Nikodem, ,Jedynowladztwo czy diarchia? Przyczynek

do dziejow ustroju Wielkiego Ksil(stwa Litewskiego do konca

XV w.", Zapiski Historyczne, t. 68, SlfS. 4, Torun, 2003, p. 7-30 [501-524].

80 J. Nikodem, , Uposazenie mlodszych Olgierdowicow. Pr­zyczynek do biografii SkirgieUy", Bialoruskie Zeszyty Histo­

ryczne, Nr. 15, Bialystok, 2001, p. 5- 11. 81 T. Wasilewski, , Daty- urodzin Jagielly i Witolda. Pr­

zyczynek do genealogii Giedyminowiczow", Przeglqd Wscho­

dni, Nr. 1, SlfS. 1, 1991, p . 15- 34; J. T~gowski, , 0 nastf!pstwie tronu na Litwie po smierci Olgierda", Przeglqd Historyczny, t.

84, SlfS. 2, Warszawa, 1993, p. 127- 134;

J. T~gowski, Pierwsze pokolenia Giedyminowicz6w; J. Nikodem,

, Data urodzenia Jagielly. Uwagi o starszenstwie syn6w Olgier­

da i Julianny", Genealogia. Studia i Materialy Historyczne, Nr.

LI E TUVOS PILYS 2009

12, 2000, p. 23-49. Pozityviis rezultatai isplauke ne is pagrindi­

nes sios diskusijos problemas, bet is jos periferijos, kur buvo

sprendziamas ne Algirdo sunq amziaus, bet dinastijos nariq

tarpusavio santykiq klausimas. Ne viena puse del Algirdaiciq

amziaus nepateike galutiniq ir nepaneigiamtJ argumentq, todel

vargu ar diskusija laikytina produktyvia. 82 Ilom-w e co6paHue pyccKux Jlemonucetl , t. 35, p. 61. 83 S. C. Rowell, min. veik., p. 300. 84 J. T~gowski, ,0 nastf!pstwie tronu na Litwie po s mierci

Olgierda", p. 127-134. 85 J. Nikodem, ,Objycie wladzy na Litwie przez JagieHy w

1377 r." , p. 451- 460. 86 Akta uniji Polski z Litwq 1385-1791, p. 32. 87 II om-toe co6pmme pyccKux Remonuceu, t. 35, p. 61. 88 T. Wasilewski, ,Daty urodzin Jagielly i Witolda. Pr­

zyczynek do genealogii Giedyminowiczow", p. 31. 89 Hermani de Wartberge, Chronicon Livoniae,

p. 103- 106. 90 Ilomwe co6paHue pyccKux Remonucetl, t. 35, p. 62. 91 E. Rimsa, ,1385 m. Krevos akto antspaudai", Lietuvos

ui sienio politikos dokumentai Xl11- XV111 a.: 1385 m. rugpjftCio

14 d. Krevos aktas, Vilnius, 2002, p. 91-92. 92 E. Gudavicius, Lietuvos is tarija, t. 1: Nuo seniaushjlailaj

iki 1569 mettj, Vilnius, 2001 , p. 153. 93 flollHOe co6paHue pyccKux nemonucezl, t. 35, p. 62. 94 V. Jankauskas, ,Kijevo zemes statusas Lietuvos Didzio­

joje Kunigaikstysteje (XIV-XV amziai)", Darbai ir dienos, t.

44, Kaunas, 2005, p. 95. 95 IloRHoe co6paHue pyccKux Remonuceu, t. 35, p. 64. 96 Akta uniji Polski z Litwq 1385-1791, p. 14-15. 97 flomwe co6partue pyccKux nemonucetl, t. 35, p. 71. 98 S.M. Kuczynski, min. veik. , p. 170-172. 99 flomwe co6paHue pyccKux Jlemonucezl, t. 35, p. 71. 10° Codex epistolaris Vitoldi magni ducis Lithuaniae 1376-

1430, collectus opera Antonii Prochaska, Cracoviae, 1882, p. 31. 101 V. Jankauskas, , Kijevo zemes statusas Lietuvos Didzio­

joje Kunigaikstysteje (XIV- XV amziai)", p. 100. 102 J. Nikodem, ,Bunt Swidrygielly w Witebsku", Bialo­

ruskie Zeszyty Historyczne, Nr. 32, Bialystok, 2009, p. 5- 20; J. Nikodem, ,Kaributo maistas", Lietuvos istorijos

metrastis 2007-1, Vilnius, 2008, p. 5-20. 103 V. Jankauskas, ,Pilis ir prestizas: Gediminaiciq kuni­

gaikstystes Trakq ir Vilniaus vaivadijose XV amziuje", Lietu­

vos pilys- 2007, Nr. 3, Vilnius, 2008 , p. 66-76. 104 J. Nikodem, ,Bunt Swidrygielly w Witebsku", p. 13. 105 J. T~gowski, Pierwsze pokolenia Giedyminowicz6w, p. 119. 106 J. Nikodem, ,Kaributo maistas", p. 8-11. 107 S.M. Kuczynski, min. veik., p. 179-184. 108 floRHoe co6pamte pyccKux Jlemonuceu, t. 8: llpoooJl:J/Ce­

Hue Jlemonucu no BocKpeceHCKOMY cnucKy, CII6, 1859, p. 75. 109 J. Wolff, Kniaziowie Litewsko-Ruscy, od konca czter-

nastego wieku, Warszawa, 1994, p . 172. 110 S. M. Kuczynski , min. veik., p. 218-220. 111 J. T~gowski, Pierwsze pokolenia Giedyminowicz6w, p. 157. 112 0. Halecki, Dzieje unii Jagiellol1skiej, t. 1: W wiekach

Sriednich, Krakow, 1919, p. 232.

17