Upload
cora-hensley
View
322
Download
2
Embed Size (px)
Citation preview
Salomėja Nėris(Bačinskaitė-
Bučienė)– lietuvių poetė
Gimė1904 m.
lapkričio 17 d. Kiršai, Alvito
valsčius
Profesijamokytoja
Žanraipoezija
Žymiausi darbai„Eglė – Žalčių
karalienė“, rinkinys
„Diemedžiu žydėsiu“
SutuoktinisBernardas Bučas
Šeima
Gimė Kiršų kaime, Alvito valsčiuje (dab. Vilkaviškio raj.), netoli nuo tuometinės Vokietijos sienos. Šeimoje ji buvo vyriausia, nors prieš tai
viena sesuo jau buvo mirusi. Turėjo dar du brolius – Bronių ir Viktorą, bei seserį Onutę.
Tėvas buvo apsišvietęs žmogus, jaunystėje palaikė ryšius su knygnešiais, simpatizavo socialistinėms idėjoms. Motina, Uršulė Žemaitytė-Bačinskienė, kaip ir visi jos giminės, išsiskyrė religingumu, pamaldumu, vienas jos brolis buvo kunigas.
Mokslų ir kūrybos pradžia
1911 m. S. Nėris pradėjo lankyti Alvito pradinę mokyklą, o 1918 m. pavasarį –
Marijampolės mergaičių progimnazijos antrąją
klasę. Iki Naujųjų metų, savarankiškai pasirengusi, išlaikė
egzaminus į ketvirtąją klasę ir jau 1919 m.
persikėlė į Vilkaviškio „Žiburio“ gimnaziją.
Gimnazijoje veikė moksleivių ateitininkų kuopa, į ją įstojo ir S. Nėris. Mėgo dalyvauti moksleivių
vakaruose, skaitydavo lyrinius prozos vaizdelius, eilėraščius. 1921 m. ateitininkų šapirografuotame
laikraštėlyje „Ateities žiedai“ S. Nėris pradėjo spausdinti eilėraščius,
pasirašydama Jūraitės ir Liūdytės slapyvardžiais, o po1923 m. lapkričio mėn. išspausdintu eilėraščiu
„Jūra banguoja, jūra beribė“ ji pirmą kartą pasirašo Nėries slapyvardžiu. Nuo to laiko, ypač nuo 1924 m., jos eilėraščiai, pasirašyti Nėries, o vėliau Salomėjos Nėries slapyvardžiais, pradeda
dažnai rodytis spaudoje.
Studijos universiteteBaigusi Vilkaviškio gimnaziją, 1924 m. S. Nėris įstojo į Lietuvos universiteto Teologijos-filosofijos fakultetą, kur studijavo lietuvių
literatūrą, taip pat vokiečių kalbą ir literatūrą, pedagogiką –
psichologiją, ateidavo į Humanitarinių mokslų fakultetą
pasiklausyti Juozo Tumo-Vaižganto, Vinco Krėvės-Mickevičiaus, Balio
Sruogos paskaitų, dalyvavo ateitininkų meno draugijos
„Šatrija“ veikloje.Studijuodama universitete S. Nėris
išleido pirmąjį eilėraščių rinkinį „Anksti rytą“ (1927 m.) ir iškart
buvo pripažinta kaip poetė. 1928 m. baigė universitetą.
Po universiteto baigimo
1929 m. birželio mėn. paskutinėmis dienomis
S. Nėris išvažiavo į Vieną. Gyvendama
Vienoje gilino vokiečių kalbos studijas vokiečių
kalbos kursuose užsieniečiams prie
Vienos universiteto. O jau 1929 m. vasarą
pradėjo ruošti spaudai savo antrąjį eilėraščių
rinkinį – „Pėdos smėly“, kuris išėjo 1931 m.
1934 m. išleista S. Nėries versta Aleksandro Kuprino „Sulamita“,
vėliau išėjo pasakų rinkinys „Mūsų pasakos“, kurias surinko
Panevėžio apylinkėse. Tais pačiais metais poetė persikėlė gyventi į
Panevėžį: nuo rugsėjo 15 d. švietimo ministro įsakymu ji paskirta Valstybės mergaičių
gimnazijos mokytoja.
1936 m. gyveno savo tėviškėje, lankėsi Kaune. Tų pačių metų rugpjūčio mėnesį išleido verstą V. Korolenkos kūrinį „Baisioji naktis. Makaro sapnas“, vėliau – poemėlę vaikams „Paštas“.
Rugsėjo mėnesio pabaigoje išvažiavo į Paryžių studijuoti prancūzų kalbos. 1936 m. gruodžio 12 d. Paryžiuje įvyko Salomėjos Nėries ir skulptoriaus Bernardo Bučo civilinės
jungtuvės.S. Nėries namai Palemone
1937 m., gyvendama Paryžiuje, rašė poemą „Eglė žalčių karalienė“
Poezijos rinkiniai
• „Anksti rytą“, 1927 m.• „Pėdos smėly“, 1931 m.• „Per lūžtantį ledą“, 1935 m.• „Diemedžiu žydėsiu“, 1938 m.• „Eglė žalčių karalienė“, 1940 m.• „Dainuok, širdie gyvenimą“, 1943 m.• „Lakštingala negali nečiulbėti“, 1945 m.• „Baltais takeliais bėga saulytė“, 1956 m.• „Širdis mana – audrų daina“, 1959 m.• „Kur baltas miestas“, 1964 m.• „Laumės dovanos“, 1966 m.• „Negesk žiburėli“, 1973 m.• „Kaip žydėjimas vyšnios“, 1978 m.• „Prie didelio kelio“, 1994 m.
Mirė
1945 metais liepos 7 diena (40
metų) Maskva, Rusija
Poetei skirtas 1954 m. SSRS pašto ženklas
Parengė
Viktorija Ivanova, 4C klasė
Mokytoja Gražina Gumauskienė
2014-01-23