Salomėja Nėris(Bačinskaitė-

Bučienė)– lietuvių poetė

Gimė1904 m. 

lapkričio 17 d. Kiršai, Alvito

valsčius

Profesijamokytoja

Žanraipoezija

Žymiausi darbai„Eglė – Žalčių

karalienė“, rinkinys

„Diemedžiu žydėsiu“

SutuoktinisBernardas Bučas

Šeima

Gimė Kiršų kaime, Alvito valsčiuje (dab. Vilkaviškio raj.), netoli nuo tuometinės Vokietijos sienos. Šeimoje ji buvo vyriausia, nors prieš tai

viena sesuo jau buvo mirusi. Turėjo dar du brolius – Bronių ir Viktorą, bei seserį Onutę.

Tėvas buvo apsišvietęs žmogus, jaunystėje palaikė ryšius su knygnešiais, simpatizavo socialistinėms idėjoms. Motina, Uršulė Žemaitytė-Bačinskienė, kaip ir visi jos giminės, išsiskyrė religingumu, pamaldumu, vienas jos brolis buvo kunigas.

Mokslų ir kūrybos pradžia

1911 m. S. Nėris pradėjo lankyti Alvito pradinę mokyklą, o 1918 m. pavasarį – 

Marijampolės mergaičių progimnazijos antrąją

klasę. Iki Naujųjų metų, savarankiškai pasirengusi, išlaikė

egzaminus į ketvirtąją klasę ir jau 1919 m.

persikėlė į Vilkaviškio „Žiburio“ gimnaziją.

Gimnazijoje veikė moksleivių ateitininkų kuopa, į ją įstojo ir S. Nėris. Mėgo dalyvauti moksleivių

vakaruose, skaitydavo lyrinius prozos vaizdelius, eilėraščius. 1921 m. ateitininkų šapirografuotame

laikraštėlyje „Ateities žiedai“ S. Nėris pradėjo spausdinti eilėraščius,

pasirašydama Jūraitės ir Liūdytės slapyvardžiais, o po1923 m. lapkričio mėn. išspausdintu eilėraščiu

„Jūra banguoja, jūra beribė“ ji pirmą kartą pasirašo Nėries slapyvardžiu. Nuo to laiko, ypač nuo 1924 m., jos eilėraščiai, pasirašyti Nėries, o vėliau Salomėjos Nėries slapyvardžiais, pradeda

dažnai rodytis spaudoje.

Studijos universiteteBaigusi Vilkaviškio gimnaziją, 1924 m. S. Nėris įstojo į Lietuvos universiteto Teologijos-filosofijos fakultetą, kur studijavo lietuvių 

literatūrą, taip pat vokiečių kalbą ir literatūrą, pedagogiką – 

psichologiją, ateidavo į Humanitarinių mokslų fakultetą

pasiklausyti Juozo Tumo-Vaižganto, Vinco Krėvės-Mickevičiaus, Balio

Sruogos paskaitų, dalyvavo ateitininkų meno draugijos

„Šatrija“ veikloje.Studijuodama universitete S. Nėris

išleido pirmąjį eilėraščių rinkinį „Anksti rytą“ (1927 m.) ir iškart

buvo pripažinta kaip poetė.  1928 m. baigė universitetą.

Po universiteto baigimo

1929 m. birželio mėn. paskutinėmis dienomis

S. Nėris išvažiavo į Vieną. Gyvendama

Vienoje gilino vokiečių kalbos studijas vokiečių

kalbos kursuose užsieniečiams prie

Vienos universiteto. O jau 1929 m. vasarą

pradėjo ruošti spaudai savo antrąjį eilėraščių

rinkinį – „Pėdos smėly“, kuris išėjo 1931 m.

1934 m. išleista S. Nėries versta Aleksandro Kuprino „Sulamita“,

vėliau išėjo pasakų rinkinys „Mūsų pasakos“, kurias surinko

Panevėžio apylinkėse. Tais pačiais metais poetė persikėlė gyventi į 

Panevėžį: nuo rugsėjo 15 d. švietimo ministro įsakymu ji paskirta Valstybės mergaičių

gimnazijos mokytoja.

1936 m. gyveno savo tėviškėje, lankėsi Kaune. Tų pačių metų rugpjūčio mėnesį išleido verstą V. Korolenkos kūrinį „Baisioji naktis. Makaro sapnas“, vėliau – poemėlę vaikams „Paštas“.

Rugsėjo mėnesio pabaigoje išvažiavo į Paryžių studijuoti prancūzų kalbos. 1936 m. gruodžio 12 d. Paryžiuje įvyko Salomėjos Nėries ir skulptoriaus Bernardo Bučo civilinės

jungtuvės.S. Nėries namai Palemone

1937 m., gyvendama Paryžiuje, rašė poemą „Eglė žalčių karalienė“

Poezijos rinkiniai

• „Anksti rytą“, 1927 m.• „Pėdos smėly“, 1931 m.• „Per lūžtantį ledą“, 1935 m.• „Diemedžiu žydėsiu“, 1938 m.• „Eglė žalčių karalienė“, 1940 m.• „Dainuok, širdie gyvenimą“, 1943 m.• „Lakštingala negali nečiulbėti“, 1945 m.• „Baltais takeliais bėga saulytė“, 1956 m.• „Širdis mana – audrų daina“, 1959 m.• „Kur baltas miestas“, 1964 m.• „Laumės dovanos“, 1966 m.• „Negesk žiburėli“, 1973 m.• „Kaip žydėjimas vyšnios“, 1978 m.• „Prie didelio kelio“, 1994 m.

Mirė

1945 metais liepos 7 diena (40

metų) Maskva, Rusija

Poetei skirtas 1954 m. SSRS pašto ženklas

Parengė

Viktorija Ivanova, 4C klasė

Mokytoja Gražina Gumauskienė

2014-01-23