Ly EB TU we ty K AL OT Y ROS KLAUSIMALI Vv

ma 27 UVO.S. TSR MOK SLY AK ADEM ITS A

RYTU AUKSTAICIU PONTININKY IR VAKARINIU PUNTININKU TARMIY BUDINGOSIOS FONETINES YPATYBES

J. SUKYS

ApraSomyjy tarmig plotas ir kaimynai

Lietuviy kalbos tarmés i§ tradicijos yra skirstomos pagal fonetinius kriterijus.

Ryty aukStai¢iai pontininkai nuo puntininky atskiriami pagal tvirtapradziu

dvyigarsiu am, an i8tarima: pontininkai tvirtapradzius Zodzio kamieno dvigarsius

am, an taria 6m, 6n, 0 puntininkai — um, un. Vakariniais puntininkais Siame

straipsnyje! vadinama tarmé, kurios teritorija uzZima vakarinj puntininky pakraSti

ir nepriklauso nei puntininkams rotininkams, nei puntininkams Zalininkams (2r.

1 ir 2 pav.).

Kaip matyti i8 Zemélapiy, pontininky kaimynai vakaruose ir pietuose yra

pantininkai, vakariniy puntininky kaimynai pietvakariuose — vidurio aukStaitiai,

pietrytiuose — Zalininkai, rytuose — rotininkai. Rytinis pontininky pakraStys

iStisai ribojasi su vakariniais puntininkais.

Naujai surinkta dialektologiné medziaga leidZia patikslinti ir pataisyti lietuviy

kalbinéje literatiroje nurodytas apraSomyjy tarmiy ribas. Pavyzdziui, dabar tu-

rima naujoji medZiaga rodo, kad pontininkai uzima mazZesnj plota, negu buvo

rodoma iki Siol spausdintuose Zemélapiuose® (plg. 2 pav.). Ankstiau sudarytuose

Zemélapiuose prie pontininky buvo priskirti, kaip dabar nustatyta, puntininkuo-

jantieji punktai* 234 (MieZiskiai — MieSkai), 80* (Manikinai) ir pantininkuojan-

tieji punktai 168 (Getautai), 201 (Smilgiai), 231 (Sidabravas). Kita vertus, ponti-

ninkams nebuvo priskirti pontininkai, gyvenantieji apie Uliinus, Didonis (268).

Zymiai tiksliau, negu minétuose Zemélapiuose, pontininky ribos buvo nurodytos

1 Terminas ,,vakariniai puntininkai" lietuviy kalbinéje literatiroje iki Siol nebuvo

vartotas.

2 2emélapiai sudaryti, remiantis Lietuvos TSR MA Lietuviy kalbos ir literatiros insti-

tute esanéia mediiaga, surinkta tarybiniais metais dialektologiniy ekspedicijy metu.

3 ,Archivum Philologicum", t. 4, Kaunas, 1933, p. 21—35 (Zemélapis pridetas prie

straipsnio); Lietuviy kalbos raSybos Zodynas", Kaunas, 1948, p. 118.

4 Straipsnyje numeriais pazymétos vietovés reigkia punktus, kuriy tinklas sudarytas

LKLI Kalbos istorijos ir dialektologijos sektoriaus ,,Lietuviy kalbos atlaso“ reikalui. Dél

smulkesniy duomeny Zr. prieda ,,Gretimy tarmiy punkty, besiribojantiy su pontininkais ir

vakariniais puntininkais, sqrasas".

175

P. Biténo straipsnyje ,,AugStaitiy tarmés okuojantiosios pa8nektés sienos“®,

nors okuojantiaja paSnekte P. Biiténas suprato Zymiai platiau, negu dabar su-

prantami pontininkai (okuojantiaja paSnekte jis i8skyré pagal ‘tvirtagaliu am, an

virtima om, on; tokiu bidu okuojantiajai paSnektei jis priskyré ir didele dali pan-

tininky).

Bendra apraSomyju tarmiy fonetikos charakteristika

Pontininky ir vakariniy puntininky tafmés absoliutiai vientisy tarminiy vie-

nety nesudaro. Kiek vieningesni, bent fonetiniu atZvilgiu, yra pontininkai, o va-

kariniai puntininkai, esantieji Siauréje, kirtio atitraukimu, galiniy “trumpinimu

ir kai kuriomis kitomis ypatybémis Sliejasi prie pontininky, tuo atsiskirdami nuo

likusiyjy vakariniy puntininky. Bet tai visiSkai ir suprantama. Kaip teisingai paste-

béjo V. Grinaveckis®, kirtio atitraukimo ir Zodzio galo trumpéjimo centras Auks-

tai¢iuose yra MiSos upynas, todél pontininkai ir vakariniai puntininkai, esantieji

Siauréje, turi Siuo atZvilgiu daug bendrybiy. Kita vertus, dvigarsiy am, an vertimo

ir priebalsio / kietinimo bangos sklido i§ rytu, ir Siy reiSkiniy izoglosos i§sidéstiu-

sios visai kitaip, negu kirtio atitraukimo ir ZodZio galo trumpéjimo reiSkiniy izo-

glosos. Dél Siy prieZastiy tiriamujy tarmiy fonetika marga ir sudétinga’.

Siame straipsnyje bus apzvelgtos tik bidingosios pontininky ir vakariniy

puntininky tarmiy fonetinés ypatybés, nenagrinéjant jy istorinés raidos ir apeinant

kai kuriuos maZiau svarbius apraSomyjy tarmiy fonetinius reiSkinius bei svyravi-

vimus.

1. Zod%io kamieno dvigarsiy am, an, em, en likimas

dm, dn, ém, én

Visame pontininky tarmés plote dm, dn>6m, én’, pvz.: kénd® ~ kdnda, léngs

~ ldéngas, péni§ ~ pdntis, sémis ~ sdmtis, tonké ~ tdnkiai, vont ~ ydnta, o ém,

én iSlaikomi sveiki, pyz.: gevént ~ gyvénti, pémpe ~ pémpé. Kai kur literatiroje

duodami pontininky pavyzdziai givéni, pémpe Siuo metu néra paliudyti ir, at-

todo, negaléjo biti paliudyti ir ankstiau™.

Vietoje senojo dn prieS putiamuosius priebalsius /, m, n, r, j, v, s, , z, Z pon-

tininky tarméje tariamas ilgasis 0, pvz.: kési ~ kédsti, dzals ,,4Zuolas“, o vietoje

senojo én prie§ tuos patius priebalsius tariamas ilgasis e, pvz.: sprés? ~ sprésti.

o2n P. Baténas, Augétai¢iy tarmés okuojan¢iosios painektés sienos, ,,Archivum Philologicum", t. 3, Kaunas, 1932, p. 168—194.

®vl Grinaveckis, Galiniy trumpéjimas lietuviy kalbos tarmése, _,,Vilniaus

Valstybinio pedagoginio instituto mokslo darbai", t. 8, Vilnius, 1959, p. 97—104.

7 Pig. L Jasinskaité, Kirtis, priegaidé ir jy poveikis vokalizmui Birzy tarméje,

»Lietuviy kalbotyros klausimai“ (toliau —LKK), t. 1, Vilnius, 1957, p. 189—194; J. Sukys,

Miediskiy tarmés vokalizmo bruozai, LKK, t. 2, Vilnius, 1959, p. 151—163.

® Tiek pontininky, tiek vakariniy puntininky Siek tiek lk. paveikti tarmés atstovai Sios

tySkiosios tarmés ypatybés (4m, Gn igvirtimo) daznai vengia ir dm, dn neretai taria kaip Jk.

° Ne kdnd, o k6nd tariama ir Siauriniy pantininky. Gal bit, veikia kési, kdSan$ ana- logija.

10 Zr. Lietuviy kalbos ra’ybos Zodynas, Kaunas, 1948, p. 119.

" Plg. P. Baténas, min, str.

176

Visame vakariniy puntininky plote dm, dn<u.m, un, pyz.: kti.nd(v) ~ kdnda, ti.ng(v)s ~ ldngas, pi.nti:.$9) ,,pantis“, sti.mti.§® ,,smtis“, ti.nké~ tankiai, vii.nt(v) ~ vdnta, o beveik visu vakariniy puntininky plote ém, én> im, in, pvz.: givini ~

gyvénti, pi.mpe ~ pémpé, Sveikus ém, én i8laiko vakariniai puntininkai, esantieji pagal Siaurés pontininkus (26, 55, 80, 80*, 112) ir pagal pantininkus (373, 408, 446).

Vietoje senojo dn prie’ /, mm, n, r, j, v, 8, §, z, Z puntininky tarméje tariama @,

pvz.: kus? ~ kdsti, iZal(v)s || aol(v)s ,,4Zu0las™,

am, anh, em, en i

Visy pontininky am, af, em, efi > om (om), of (of), ém (em), éf (en), pvz.: koma (komsa) ~ kamso, rofikos (roefkos) ~ rafikos, témp (temp) ~ tempia, Svéfite (Svefite) ~ Svefité.

Lygiai taip pat, kaip Pontininkuose, am, afi, em, efi isvirte vakariniuose Pun- tininkuose apie Salocius (26, 55, 80, 80). Visy likusiy vakariniy puntininku am, ait, em, eh > um, ui, im, if, pyz.: kumia ~ kamso, rufika.js ~ ratikos, timpi ~ tempia, sviiite.) ~ svente.

Pontininky tarméje vietoje senojo afi prie’ J, m, n, r, j, v, s, §, 2, 2 yra ilgasis 0, pvz.: Zdsis ~ ZGsys, grdésts ~ grd@ztas, o vietoje senojo efi prieS tuos patius prie-

balsius yra ilgasis e, pvz.: gré2 ~ grézia, tési ~ tésti. Vadinasi, pontininky pavyz- diZiai sprési, tési* laikytini nepaliudytais.

Vakariniy puntininky tarmeéje vietoje senojo afi prie’ 1, m, n, r, j, v, 8, & Z,

yra ii, pvz.: Susi. \9) ~ Zasys, gritst(v)s ~ gr@itas, © vietoje senojo ef prieS tuos pa- ius priebalsius yra i, pvz.: grizi ~ grézia, fist ~ tésti. Tiktai pereiginé Salotiy tarmé (55,80, 112) senojo ef vietoje prieS /, m, n, r, j, v, s, 5, z, 2, kaip ir pontinin-

kai, turi e, pvz.: gré2, tési. Ne

Nekir&iuoti am, an, em, en

Pontininky nekiréiuoti am, an, em, en>om (om), on (on), ém (em), én (en), pvz.: kompéls (kompéls) ~ kampélis, ronkéla (ronkéla) ~ rankélé, kémpi.ne (kem- pine) ~ kempiné, pénkédlek (penkélek) ~ penkiélika.

Lygiai taip pat, kaip Pontininkuose, nekirtiuoti am, an, em, en yra i&virte vakariniuose Puntininkuose apie Salotius (26, 55, 80, 80°). Visu likusiy vakariniy puntininky am, an, em, en > um, un, im, in, pvz.: Renetbels \®, runkéla., kim- pine, pinkdlek(v).

Vietoje senyjy nekirtiuoty an, en pontininky ir prie jy prisiSliejusiy vakariniy puntininky Salotiy tarméje yra trumpieji 9, e, pvz.: kosnéls ~ kasnélis, Zoséles ~ Zqsélés, grezims ~ grezimas, o visy likusiy vakariniy puntininky vietoje senyju nekirtiuoty an, en prieS tuos patius priebalsius yra trumpieji u, i, pvz.: kusnélic)s, Zuséla.ys, grizi.m(v)s.

#® Zinoma, dm, dn>t.m, t.n ir kity puntininky, taciau vakariniy puntininky bendry- bes su kitais puntininkais ar skirtybés nuo jy straipsnyje neélieciamos.

18 Pavyzdiiu su senuoju én prie’ J, m, r, v, j, s, 3, 2 % vakariniuose Puntininkuose nerasta,

\ Zr. Lietuviy kalbos ra’ybos Zodynas, Kaunas, 1948, p. 119.

12, Lietuviy kalbotyros klausimai, V 177

2. Senyjy ZodZio galo dvigarsiy an, en likimas

*dn, *én

Senujy Zodzio galo *dn, *én vietoje (Ik. a, e) beveik visi pontininkai balsio

nebeturi, pvz.: so rofik ~ su ranka, so kdr§ ~ su kdrve, méesk ~. miské, o vakariniai

puntininkai, isskyrus punktus apie Salotius ir BirZus, einantius Siuo atveju kartu

su pontininkais, turi redukuotus y, i, pyz.: su rufik, su kdrvi, miski.

*afi, *ehi

Senuju Zodzio galo *af, *ef vietoje (Ik. g, ¢) pontininky tarmé turi trampuo-

sius 2 (0), é (¢), pvz.: vaika (vaiko) ~ vaika, lapé (dpe) ~ ldpe, bii.vés (bi.ves) ~

bives. Lygiai tokius pat balsius turi ir vakariniai puntininkai apie Salotius (26,

55, 80, 80°). Visi likusieji vakariniai puntininkai turi balsius i, ™.. Pusilgius i.. :

u. turi vakariniai puntininkai rotininky pasienyje, pvz.: vaiku., ldpi., bu.vi.s, 0 tram-

puosius i, « turi vakariniai puntininkai Zalininku pasienyje, pvz.: vaiku, ldpi, bii.vis.

3. Kirtiuoty ZodZio kamieno trumpujy balsiy

i, u ilgéjimas

ApraSomyju tarmiy kiréiuoti Zod%io kamieno trumpieji balsiai i, u yra pail- géje iki pusilgiy, pvz.: vi.s(v)s ~ visas, ki.t(v)s ~ kitas, bi.va ~ biwvo, sufi.) ~ Sink.

4. Nekirgiuoty ar véliau gavusiy atitrauktinj

kirti ZodZio kamieno trumpujy balsiu i, u

platéjimas

Dideléje pontininky tarmiy dalyje (apie Pasvalj, JoniSkélj) nekirtiuoti ar vé-

liau gave atitrauktinj kirti ZodZio kamieno trumpieji balsiai i, u yra paplatéje: i

prieS minkStaji priebalsi tariamas ¢, pvz.: eiéjie ~ iktjo, prelefdes ~ prilifides

méesk ~ miské, yeS ~ visi, i prieS kietaji priebalsi paprastai tariamas kaip suprie

Sakintas 9, pvz.: paioik ~ patifka, lag ~ liga; nekirtiuotas u visur tariamas 9, pvz.:

ostéka ~ uitéko, bovo ~ buvaii, td ~ ti.

5. Nekiréiuotu Zodzio kamieno ilguju balsiy trumpéjimas

ir dvibalsiy fe, uo Ses

ir vakariniy puntininky tarmése yra ere iki trumpyjy, pvz.: tilet ~ tyléti,

grudéKi.)S ,,gridélis“.

Visi prie3kirtiniai ir pokirtiniai ZodZio kamieno ilgieji balsiai é, o taip pat yra

sutrumpéje iki trumpyju. Dalyje apraSomyjy tarmiy (vakariniy puntininky centre)

balsiai é, o sutrumpéjo, nekeisdami savo kokybés, pvz.: tévélij. ,,tévélis*, Zo-

Htec ~ Zolyté. Dalyje aprasomyjy tarmiy (pontininky ir piety vakariniy pun-

tininky) j jie trumpédami susiauréjo ir virto ¢ (i), o(u), pvz.: tevél(i)@, tivél(i)©, Zo-

Fre, Zultte. Vakariniuose Puntininkuose apie BirZus, Vabalninka ° ,trumpédamas

paplatéja ir tariamas 9 ar net beveik visiSkai kaip a, pvz.: Zolite, Zaltte.s ~ Zolfté,

stoval, stavét ~ stovéti. Vietoje lk. nekirtiuoto é apie Raguva (302) ir j pietus nuo

Raguvos tariama e, pvz.: mesite ~ méspté, deftte ~ dézite.

178

Nekirtiuoti Zodzio kamieno dvibalsiai ie, uo yra suvienbalséje ir taip pat trumpi, pvz.: donite, donite, dunite, donite, danite ~ duonyté; penéhi.y®, peneli.)?, pineli.y®, pénéli.)?, penéli.'9 ,,pienslis*.

6. Kirtio atitraukimas ir ZodZio galo trumpéjimas

Pontininky ir vakariniy puntininky Zodzio galo fonetinio trumpéjimo laipsnis priklauso nuo kiréio atitraukimo laipsnio (Zr. prieda — 3 pay.) ;

Labiausiai kirtis atitraukiamas MiSos upyno pontininky ir vakariniy punti- ninky (apie Salotius) tarmése. I§ trumpos ir tvirtagalés galinés j ilga ir trumpa prieSais einantj Zodzio kamieno skiemenj kirtis tia atitraukiamas visada, pvz.: tor ~ tvord, ak ~ Saka, gaids ~ gaidjs, sako ~ sakait. Kadangi kiréio atitrau- kimas tia intensyviausias, tai ir Siy tarmiy ZodZio galas sutrumpéjes labiausiai, Trumpieji Zodzio galo balsiai (tia turima galvoje ir tie, kurie kile i8 senyjy tvirta- pradziy ilgujy balsiy bei dvibalsiy ie, uo) yra nukrite arba iSkrite, pvz.: vaiks~ vat- kas, aks ~ akis, stins ~ stints, ge? ~ geri(i<-ie), vaik~vaikis (u<-tio). Zodzio galo priebalsiams /, m, n, r, j, v tokiu atveju bidingas tam tikras skiemeni’kumas. Jeigu susidaro sunkiai i8tariama priebalsiy grupé, atsiranda jspraustinis balsis; minks- tujy priebalsiu grupéje 3is balsis yra prieSakinés eilés, pvz.: afkals ~ arklys, tekaF ~ tikri, o kietyjy priebalsiy grupéje — uzpakalinés eilés, pvz.: ti.kars ~ tikras, kdkals ~ kaklas. Tvirtagaliai ZodZio galo balsiai trumpéja iki trumpuju, pvz.: Satidu ~ Siaudj, gréza ,,grizy“. Trumpieji balsiai yra ir vietoje suvienbalséjusiy dvibalsiy, pyz.; g&re ~ gerai, sako ~ sakait. Kai kuriais atvejais senieji tvirtagaliai Zodzio galo balsiai yra net i’nyke: ia-kamieniy vardazodziy vns. vardininko Jy, pvz.: afkals ~ arkljs, 828 ~ eZjs; vns. galininko j, pvz.: dk ~ aki, aS ~ aiisi, diel ~ didelj, ia-kamieniy daiktavardziu sutrumpéjusios vietininko formos ne- kirgiuotas y, pvz.: darzé] »darZélyje“, miskél ,,miSkélyje“. Neéra jokio balsio ir vyt. giminés daiktavardziy vns. naudininko galinéje, pvz.: gaid || gaid> ,,gaidziui“, vaik ,,vaikui“.

Pontininky pietuose apie Panevézj ir greta pontininky esantiuose vakariniuose Puntininkuose kirtis nuosekliai atitraukiamas i8 trumpos galiinés j prieS einanti ilga Zodzio kamieno skiemenj, pvz.: dien(v) ~ diena, peFk(i) ~ perki, taviau kitais atvejais pasitaiko svyravimy, pvz.: sak || Jak) ~ Saka, vis || vist ~ visi, gaid(i)s || gaidi§ ~ gaidjs, gére || geré ~ gerai, saka || saké ~ sakait (268 punkte tik Jabé, saké (i8 ilgos galiinés j trumpa prieS einantj skiemenj kirtis tia neatitraukiamas niekada). Kai kuriuose Pontininkuose (202, 203, 233 punktai) tokiy kiréio neati- traukimo atvejy pasitaiko labai retai (lemia sakinio ritmika, tarmés atstovo am- Zius ir kt.), bet prie pontininky esantiy vakariniy puntininky tie svyravimai gana tySkiis. Visose Siose pereiginése i8 visuotinio kirtio atitraukimo j salyginj tarmése trumpieji balsiai kartais (ypat sunkiai iStariamose priebalsiy grupése) néra nukrite ar iSkrite, bet neaiSkiai, murmamai dar tariami, o ilgujy balsiy i8nykimas tia ne- biidingas, pvz.: ti.kr(v)s ~ tikras, afki(i)s ~ arklys.

Vakariniy puntininky Siaurinéje: dalyje (pagal Latvijos TSR ir apie Birzus) kirtis nuosekliai atitraukiamas i8 trumpos galiinés j prieS einanti ilga ir trumpa

18 Pagioje Pontininky Siauréje kirtis kartais atitraukiamas net i§ tvirtapradés galiinés, pvz.: bidgom nblogoms”, sinam ,,sinums", Taéiau. i8 sutrumpéjusios vietininko galinés kirtis nestitraukiamas, pvz.: dend ndienoje", galvé ,,galvoje", kerté nkertéje", vagd nvagoje”.

179

skiemenj, pvz. tvér ~ tvord, sitns ~ sinus, Sak ~ Saka, vis ~ visi. Kaip matyti

iS pavyzdziy, visi trumpieji Zodzio galo balsiai tia yra nukrite ar iSkrite. Nekir-

&iuoti ilgieji ZodZio galo balsiai Birzy tarméje yra sutrumpéje tik iki pusilgiy,

pvz.: bit.vi.S~ biwves, kati. ~ kate, pi.gu. ~ pigy, stégu. ~ stdgq.

"Lkwiun vakariniy puntininky kirtis nuosekliai atitraukiamas i$ trumpos

galiinés i prieS einantj ilga skiemenj, pvz.: mokzkla ~ mokykla, tvéro ~ tvord,

_yerki ~ verki. Zodzio galo trumpieji balsiai Sioje tarméje nenukrinta ir _neiskrinta,

taviau visi yra redukuoti, pvz.: vdkarus ~™ vdkaras, lazd) ~ lazda, giji ~ gija,

bitig ~ bités. Nekirtiuoti ZodZio galo ilgieji balsiai rotininky pasienyje yra sutrum-

péje iki pusilgiy, pvz.: grdiu. ~ grdzy, kdrvi. ~ kdrve, ndmu. ~ nama, pifti. ~

piftj, sdki.§ ~ sakes, o Zalininky pasienyje — iki trampuyju, pvz.: grdZu ~ grdzy.

karvi ~ kdrve, namu ~ nama, pifti ~ pifti, sdkis ~ sakes.

Kirtio atitraukimas, ZodZio galo trumpéjimas ir kiti fonetiniai reiSkiniai taip

pakeité puntininky ir ypat pontininky tarmés fonetine sistema, kad nuo Ik. ji turi

gana daug skirtumuy.

Gretimy tarmiy punkty, besiribojanéiy su pontininkais ir vakariniais puntininkais, sqra3as

2 Punkto pavadi- 3 : Kuriai tar-

af : Apylinke Rajonas mei pri- Sa nimas ara klauso

25 Zeimelis Zeimelio Pakruojo pant.'?

53 Stegviliai Bardiskiu a ”

60 Virskupénai Punduriy Birzu rot.

78 Guostagalis Guostagalio Pakruojo pant.

84 Skrebiskiai Kvetky Pandélio rot.

115 Kupreliskis Kupreliskio * ”

138 Kapéiiinai Valdeikiu Pasvalio pant. (pont.

tik pédsakai}

143 BakSenai Salamiestio Kupiskio rot.

168 Getautai Klovainiu Pakruojo pant.

174 Pyragiai Kupiskio Kupiskio rot.

* 201 Smilgiai Smilgiy Seduvos pant.

205 Noriinai Noritny Kupiskio Tot.

231 Sidabravas Sidabravo Seduvos pant.

235 Subaéius Subaéiaus Kupiskio rot.

267 ~—- EriSkiai Erigkiu Ramygalos pant.

270 Surdegis Surdegio Anyks¢iy rot.

271 Vaidlonys Trogskinu ~ Zal.

304 Grybuliai Traupio ” Py

340 Narbutai Dabuziu Kavarsko ”

372 Pagirys Pagirio Ramygalos pant.

375 —‘ KnitiSkiai Kunigiskiy Kavarsko ial.

16 Kai kuriuose rotininky pasienio punktuose (114, 142, 172, 173) Salia Zodzio galo v

yra udfiksuota ir a.

17 pant. — pantininkai, rot. — rotininkai, Zal. —

180

Zalininkai, vidur. — vidurio aukstaiciai.

Cue ed y.

IEF

181

vakariniy

ntininky

tarmés

plotas,

2—

puntininky

tarmiy

plotas.

1 — po

nky

tarmés

plotas

XAPAKTEPHbBIE ®OHETHYECKHE OCOBEHHOCTH FOBOPOB BOCTOUHbIX

AYKUITAMTOB NOHTHHHHKOB HW 3ATIASHbIX MYHTHHHHKOB

YW. WWYKHC

Peswme

K rosopy BOCTOUHBIX ayKIUTalTOB MOHTHHHHKOB OTHOCHTCA TOBOp, B KO-

TOPOM juCpTOHTMYecKHe COueTaHHA OCHOBbI CsloBa dm, dn>dm, On. K rosopy

BOCTOUHBIX AYKUITAliTOB 3atlaQHbIX NYHTHHHHKOB OTHOCHTCA TOBOp, B KOTOPOM

qucbTOHTHYecKHe COueTAHHA OCHOBbI CiloBa dm, dn>tm, tin M KOTOpbIi, TeppH-

TOPHa/IbHO 3aHHMaA 3alaqHylo YaCTb NYHTHHHHKOB, He OTHOCHTCA HM K MyHTH-

HHMHKaM POTHHHHKaM, HU K MYHTHHHHKaM %KatHHuHKaM. TIOHTHHMHKH H 3allal-

HbIe MYHTHHHHKU B OCHOBHOM 3axBaTbiBaloT BupxKaiicknii, TMacsanbcxuii, Mane-

Bexkucckuil, Ykmeprekuit paiioubt JImtoscKoii CCP,.a takxxe OKpaHHbl HeKOTOpbIX

coceqHHX palioHos.

Onucpipaempie roBopbl OTHYaIOTcA GosbIIHM pa3sHooOpasHem (boHeTH¥eCKHX

ABJCHHM, MOaBIAIOUIee GOOMILMHCTBO KOTOPBIX ABJIAIOTCA HOBbIM TIO CpaBHEHHIO

¢ JMTepaTypHEIM si3bikoM. Oco6eHHo 3To xapakTepHo JA GacceitHa pexu Mywia

H a HacenéHHpx nyHkToB y rpanuuni JlatBuiickoli CCP. Syecb ormeyaetca

HHTeHCHBHAA OTTA2KKa yJapeHHA H WHTeCHCHBHOe COKPpallleHHe KOHIa CJOBa

BIIOTh JO BbIaeHHA BCeX KPaTKHX TaCHbIX, a B HeKOTOPBIX Cylyyaax H Ge3-

yapHBIX Jomrux rvacHbix (c BOCXOAAMel HHTOHaLHeH). OTTMKKa yapeHHaA H

CoKpalleHve KOHI[a cCJIOBa, XOTA MeHee HHTeHCHBHBIe, OTMeYalOTCA H Ha

OCTa/IbHOl TeppHTOPpHH oOMHcbIBaembIx roBopos. Ha sceli TeppHTOpHH JaHHbIx

roBopos GesylapHBEle raacubie i, u, é, 0 B OCHOBe CJIOBa COKpalljaioTCA 10

KPaTKHX, a yAapsemble KpaTKHe i, wu yAMHAIOTCA Jo nozyZonrux. Jaudprourn-

yeCKHe COMeTaHHS OCHOBbI C/IOBa am, an, em, en Cc HHCXOAAMel MHTOHALMel

B TOBOPe NOHTHHHHKOB MIpOH3HOCATCH Kak dm, én, ém, én, a B TOBOpe 3alay-

HbIX TYHTHHHHKOB Kak wm, tn, im, in. Te xe judpTOHTMYeCKHe coveTaHHA

. ¢ BOCXOAAMel HHTOHaHel B TOBOPe NOHTHHHHKOB MpoH3HOCATCA Kak oMi(ort),

of(on), ém(em), éfi(en), a nouTM y BCeX 3alafQHbIX MYHTHHHHKOB Kak wit, uf,

im, iii.

183