Vilniaus universitetas

Komunikacijos fakultetas Informacijos ir komunikacijos katedra

Alina Semionovait, Ryi su visuomene studij programos student

RYI SU VISUOMENE ELITAS LIETUVOJE

MAGISTRO DARBAS

Vadov lekt. dr. R. Matkeviien

Vilnius, 2007

2

____________________________________________________________________________

(magistro baigiamojo darbo autoriaus vardas, pavard) ____________________________________________________________________________

____________________________________________________________________________

(magistro baigiamojo darbo pavadinimas lietuvi kalba) ____________________________________________________________________________

____________________________________________________________________________

(magistro baigiamojo darbo pavadinimas angl kalba)

Patvirtinu, kad magistro baigiamasis darbas paraytas savarankikai, nepaeidiant kitiems asmenims priklausani autori teisi, visas baigiamasis magistro darbas ar jo dalis nebuvo panaudotas kitose auktosiose mokyklose. _________________________________________________

(magistro baigiamojo darbo autoriaus paraas)

Sutinku, kad magistro baigiamasis darbas bt naudojamas neatlygintinai 5 metus Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto studij procese. _________________________________________________

(magistro baigiamojo darbo autoriaus paraas)

Pildo magistro baigiamojo darbo vadovas

Magistro baigiamj darb ginti __________________________________ (rayti leidiu arba neleidiu)

_________ _________________________________________________

(data) (magistro baigiamojo darbo vadovo paraas)

Pildo instituto, kuruojanios studij program, reikal tvarkytoja Magistro baigiamasis darbas registruotas ________________________________________________________________________________

(instituto, kuruojanios studij program, pavadinimas)

______________ __________________________________________

(data) (instituto reikal tvarkytojos paraas)

Pildo institutos, kuruojanios studij program, vadovas

Recenzentu skiriu _________________________________________________________ (recenzento vardas, pavard)

_____________ __________________________________________

(data) (instituto vadovo paraas)

Pildo recenzentas

Darb recenzuoti gavau. _____________ ____________________________ (data) (recenzento paraas)

3

Semionovait, Alina Se-67 Ryi su visuomene elitas Lietuvoje: magistro darbas / Alina Semionovait;

mokslin vadov lekt. dr. R. Matkeviien; Vilniaus universitetas. Komunikacijos fakultetas. Informacijos ir komunikacijos katedra. Vilnius, 2007. 69 lap. : schem., lent., graf. Mainr. Santr. angl. Bibliogr.: p. 63-65 (41 pavad.).

UDK 659.4+316.3(474.5)

Reikminiai odiai: ryiai su visuomene, elitas, elitologija, ryi su visuomene specialistai, iniasklaida, ryi su visuomene agentros, profesinis elitas, verslo elitas

Magistro darbo objektas - ryi su visuomene (RSV) elitas Lietuvoje. Magistro darbo tikslas ianalizuoti profesinio ryi su visuomene elito ypatumus ir atskleisti Lietuvos RSV elit.

Siekiant usibrto tikslo, darbe keliami ie udaviniai: atskleisti elito sampratas; pristatyti elito klasifikavimo teorijas; iskirti elitui bdingas savybes; aptarti elito ris; pristatyti RSV elito samprat remiantis verslo ir profesinio elito ypatumais; atskleisti iniasklaidos vaidmen pristatant visuomenei elito atstovus; atlikti valgybin tyrim ir pristatyti RSV atstov poir ios veiklos elit; ianalizuoti Lietuvos ryi su visuomene elit remiantis iniasklaidos analize.

Naudojantis apraomuoju, literatros ir altini analizs, sintezs ir lyginamuoju metodais, anketine kiekybine apklausa bei iniasklaidos kokybine turinio analize, prieita ivados, kad RSV veikla Lietuvoje dar yra jauna ir jai dar yra kur plstis. Be to, didel dalis Lietuvos visuomens dar neino, kokio pobdio tai veikla, todl apie RSV elit galima kalbti dar tik kaip apie besiformuojant. Taiau, atlikus iniasklaidos tyrim, galima teigti, kad jau yra RSV lyderiai, kurie kitiems RSV atstovams yra autoritetas, kurie yra geri ios srities specialistai ir vertinami kaip ekspertai. Atlikus valgybin tyrim, kuriuo siekta suinoti RSV srityje dirbani asmen nuomon apie RSV elit paaikjo, kad tarp savo profesijos autoritet RSV darbuotojai vardina RSV agentr vadovus. Daniausiai kaip RSV elito atstovas vardintas Mykolas Katkus (VRP Hill & Knowlton vadovas), po jo - Dalia Kutrait (Strategini komunikacij centro direktor) ir Arnas Pemkus (Integrity PR direktorius). iniasklaidoje daniausiai kaip RSV profesinis elitas pristatomi M. Katkus, K. Taukaikas ir A. Jonkus.

Magistro darbas gali bti naudingas ryi su visuomene specialistams, dstytojams ir studentams, sociologijos tyrintojams.

4

TURINYS

vadas 5 1. Elito samprata 8

1. 1. Elito atsiradimo istorins itakos 8 1. 2. Elito apibrimai ir jo struktra 16 1. 3. Ryi su visuomene elito samprata 21

1. 4. iniasklaida elito formavimesi 26 2. Lietuvos profesinio ryi su visuomene elito analiz 29

2. 1. RSV atstov nuomon apie RSV elit 29 2. 2. RSV profesinio elito vaizdavimas iniasklaidoje 37 2. 2. 1. RSV atstov vaizdavimas Verslo klasje 39 2. 2. 2. RSV atstov vaizdavimas Verslo iniose 45 2. 3. Tyrimo rezultat apibendrinimas 58

Ivados 61 Bibliografini nuorod sraas 63 Public relations elite in Lithuania (summary) 66 Priedai 67 1 priedas Anketos pavyzdys 67

5

VADAS

iuolaikinje visuomenje danai diskutuojama apie elito ir masi skirtumus, apie j gyvenimo bd, pasiekimus ir vertybes. Laikraiuose skaitome straipsnius apie naujausius elito pirkinius, keliones egzotikus kratus, o taip pat deklaruojam nuomon vienu ar kitu visuomenei svarbiu klausimu. Elito mintis ir odius kartoja masins informacijos priemons, jo paskleistos idjos tampa paskata monms veikti arba prieintis, elito atstov krybins idjos ir darbai formuoja ir atspindi ms visuomens dvasin kultr.1 Suprantama, kad elitui nepriskiriamas kiekvienas Lietuvos gyventojas ir ne kiekvienam lemta juo tapti. Po iuo pavadinimu slypi irinktieji, kurie kit visuomens nari atvilgiu turi tam tikr pranaum. T pranaum lemia vairs aspektai, tarp kuri svarb vaidmen vaidina isimokslinimo lygis, profesinis statusas, ekonominis pranaumas.

Visuomens elitas nustato, koks elgesys, kokios mados yra patrauklu ir reikminga, tinkama konkreiu laiku. Elitu ir tampa tie, kuri silomi kriterijai geriausiai atspindi laiko dvasi ir viej nuomon. Taigi esama abipuss masi ir elito priklausomybs formuojant elgesio, mstymo, patrauklumo normas ir kriterijus.

Labai svarbu atpainti tuos bruous, t veikl, kuri vienomis slygomis elitu paveria vienus mones, kitomis kitus. Reikt paymti, kad ne tiek svarbu vardyti elito nar, kiek suvokti, kodl jis tokiu laikomas, kokios savybs ir patirtis lm, kad jo nuomon ir elgesys tampa svarbiais, takingais visuomenje.

Elitu tradicikai domisi sociologijos atstovai. Sociologijos esm sudaro visuomens ir visuomenini santyki tyrinjimas. Taiau analizuojant elit prie sociologijos glaudiai liejasi ir politologijos mokslas. ias dvi mokslo sritis vienija tyrimo metod ir interpretacini modeli panaumas. Elito atveju sociologijos ir politologijos panaumas irykja tada, kai turime omenyje sociolog domjimsi elitu kaip visuomens dariniu bei ekonomikos ir kultros nulemtas patekimo elit galimybes, o politolog domjimsi elitu - kaip kovos dl valdios ir reikms valstybs gyvenime proces. Paprastai visuomens elit sudaro negausi, bet labai takinga bei organizuota moni dalis, uimanti aukiausias pozicijas, turinti didiausi autoritet ir valdi. Visgi reikt pabrti, kad elitas nors ir yra negausus, bet nra ir vienalytis. Jam priklausantys asmenys turi skirtingus galios altinius tiek valdios, tiek isilavinimo ar pajam atvilgiu. Be to, skiriasi elito gyvenimo bdas, todl galima iskirti kelias skirtingas elito ris. Svarbu pabrti, jog visuomens elit sudaro ne tik politikai. ia atsiranda vietos ir intelektualams, menininkams, verslininkams, sportininkams bei kit profesij atstovams.

1 MASIULIS, Kstutis. Lietuvos elitas : Ekonomins vertybs. Politins orientacijos. Prognozs // Vilniaus universitetas.

Tarptautini santyki ir politikos moksl institutas, Vilnius : Pradai, 1997. P. 7.

6

Isamiai posovietin Lietuvos elit tyrinjo Irmina Matonyt (monografija Posovietinio elito labirintai), 1997 m. Elit ekonomini prioritet ir vertybi tyrim pristat Kstutis Masiulis. 1998 m. G. Babachinait, J. Navagrockien, G. Valickas ileido knyg Lietuvos valdi elito teisins smons ir savimons ypatumai, 2005 m. Irina Kuinsk atliko tyrim Elito vaizdio formavimo ypatumai Lietuvos iniasklaidoje. Daniausiai yra raoma bei diskutuojama apie politin elit, retai analizuojami, tik epizodikai pristatomi kiti visuomenje egzistuojantys elitai. iuo magistro darbu siekiama apvelgti ir ianalizuoti Lietuvos visuomenje egzistuojant profesin ryi su visuomene elit.

Magistro darbo objektas ryi su visuomene (RSV) elitas Lietuvoje. Darbo tikslas ianalizuoti profesinio ryi su visuomene elito ypatumus ir atskleisti Lietuvos

RSV elit. Siekiant usibrto tikslo, darbe keliami tokie udaviniai:

1. Atskleisti elito sampratas:

pristatyti elito klasifikavimo teorijas; iskirti elitui bdingas savybes;

aptarti elito ris;

2. Pristatyti RSV elito samprat remiantis verslo ir profesinio elito ypatumais;

3. Atskleisti iniasklaidos vaidmen visuomenei pristatant elito atstovus; 4. Atlikti valgybin tyrim ir pristatyti ryi su visuomene atstov poir ios veiklos elit; 5. Ianalizuoti Lietuvos ryi su visuomene elit, remiantis iniasklaidos analize.

iame darbe naudoti moksliniai metodai literatros ir altini apraomasis, analizs ir sintezs metodai, lyginamasis, anketin kiekybin apklausa bei iniasklaidos kokybin turinio analiz.

Magistrinio darbo tyrimu pasirinkta kokybin turinio analiz. iniasklaidos kokybin turinio analiz pasirinkta, todl, kad ji geriausiai pads atskleisti komunikacijos apie RSV atstovus praneim turin bei j prasm.

Tyrimo tikslas - atskleisti Lietuvos ryi su visuomene elito reprezentavim, ityrus dienrat Verslo inios ir jo pried Verslo klas. Analizei pasirinktas penkeri met laikotarpis: nuo 2002 iki 2006 met.

Darbo struktra sudaryta i 2 dali. Pirmoje magistro darbo dalyje ,,Elito samprata apraomi elito apibrimai, pristatomos elit analizavusios teorijos ir t teorij krjai, iskiriamos elito rys, kalbama apie elito nariams bdingas savybes. Taip pat pristatomi RSV elito ypatumai per verslo bei profesinio elit prizm. Antroje magistro darbo dalyje apraomas atliktas valgybinis anketinis tyrimas ir kokybin

7

dienraio Verslo inios ir jo priedo Verslo klas (5 met laikotarpio) turinio analiz, atskleidiami bei interpretuojami analizs aspektai.

Magistro darbo teorinis pagrindas konstruojamas, remiantis I. Matonyts moksliniu veikalu Posovietinio elito labirintai, rus sociolog moksliniais straipsniais, o taip pat - lietuvi autori straipsniais, pasirodiusiais moksliniuose leidiniuose. Darbe pristatyto tyrimo metodologija sudaryta remiantis Teun A. Van Dijk iskirtais kokybins turinio analizs aspektais.

Kadangi ryi su visuomene paslaugos tampa vis populiaresns, o tuo paiu didja konkurencija tarp RSV paslaugas teikiani atstov, tai yra aktualu suinoti, kurie RSV specialistai daniausiai reprezentuoja savo profesij iniasklaidoje ir kaip jie yra vaizduojami, kokios savybs jiems yra priskiriamos. Iki iol nepavyko rasti joki darb, kuriuose bt raoma apie ios srities profesin elit.

Magistro darbas gali bti naudingas ryi su visuomene specialistams, RSV dstytojams ir studentams, sociologijos tyrintojams.

Darbo pabaigoje pateikiamos ivados, bibliografini nuorod sraas, priedai, papildantys darb ir santrauka usienio kalba.

8

1. ELITO SAMPRATA

1. 1. Elito atsiradimo istorins itakos

Elito sampratos atskleidimas yra atskaitos takas siekiant isiaikinti, kas sudaro elit ir kokios teorijos takojo jo atsiradim. Elito ypatybes ir visuomenin reikm nagrinja elitologija. Elitologija - mokslas apie elit, sistema ini apie elito ypatumus, iskirtinius bruous, grups tikslus, j reikm visuomens gyvenime. 2 Elitologijos teorijos buvo suformuluotos XIX amiaus pabaigoje XX pabaigoje ital mstytoj Gajatano Moscos, Vilfredo Pareto ir vokiei sociologo Roberto Michelso. Elitologijos pradininku laikomas ital mokslininkas V. Paretas, pagarsjs tiek ekonomikos, tiek ir sociologijos darbais. V. Paretas sociologijos ir politologijos odynus ved odio elitas reikm. Elitologai buvo susiskirst tam tikras grupes kalbdami apie elit bei jo ypatybes. Viena i pagrindini elitolog uduoi buvo paties elito apibrimas, nes vadovaujantis moksline metodologija daniausiai iskiriamas potencialusis elitas (potencialieji elitai), o ne realusis (aktualusis) elitas, kuris i ties veikia sprendimus. 3

Elitologai vartojo kelet elito apibrim ir jais vadovaudamiesi tyrinjo esam politin sistem, politik, socialin pasaul, taip pat paties elito kaip grups savybes. Nesvetima jiems buvo ir masi tema, elitologai pastebjo, kad mass turi takos elitams ir bendrajai valdios padiai alyse. Vykdydami i veikl elitologai daniausiai rmsi elito taikinio principu. Teorikai nustatydavo vienos ar kitos grups reikmingum ir tirdavo aukiausiuosius j atstovus. Isamesnse analizse buvo siekiama nustatyti takingus asmenis, galinius patekti auktesn visuomens sluoksn per vairi veikl institucijose (Wrightas Millsas) ir organizacijose (G. Mosca). Elitologijos klasik darbuose iskirti du aspektai - reputacinis ir institucinis, kuri pagrindu formavosi elito apibrimas. Reputacij poiriu elitas apibriamas remiantis visuomens nuomone, kuri padeda identifikuoti takingus asmenis. Instituciniu arba pozicij poiriu elit sudaro formaliai svarbius sprendim darymo vaidmenis atliekantys asmenys.

Siekiant isamiau atskleisti elito apibrimo raid, reikt paminti, kad be reputacij ir institucinio poirio dar iskiriami sprendim darymo ir distribucinis (paskirstymo) poiriai. Sprendim darymo poiris remiasi dviej etap metodu: i pradi atrenkami visuomenei svarbs sprendimai (pagal socialin reikmingum) ir tik paskui identifikuojami sprendimus prim mons, kurie ir laikomi tikruoju visuomens elitu. Distribucinis (paskirstymo) poiris taip pat susideda i dviej etap: i pradi,

2 , . [interaktyvus]. [irta 2007 m. vasario 18 d.].

Prieiga per internet: http://www.rl-online.ru/articles/rl04_99/479.html 3 MATONYT, Irmina. Posovietinio elito labirintai. Vilnius: Knygiai, 2001, p. 90.

9

domimasi formaliai priimt sprendim rezultatais kas ir k laimi arba pralaimi, tada atitinkamai nustatomi laimtojai, kurie ir vadinami elitu.

Elitologai klasikai ypatingai domjosi vieno, visuomenje dominuojanio vientiso elito kilme, veikla bei ypatybmis. Vieno i elitolog G. Mosca teigimu, elito nariai dl turimos valdios, organizuotumo, tam tikros imons bei asmenini savybi sugeba naudotis savo pozicijomis taip, kad isaugot elito dominavim visuomenje. Kitas elito tyrintojas Meiselis kalbjo apie elito 3C dsn (group consciousness, coherence and conspiracy) bding kiekvienam elitui. Lietuvi kalboje is dsnis vadinamas 3S dsniu (grups smoningumas, solidarumas ir suokalbikumas). Smoningumas, solidarumas ir suokalbikumas stiprina privilegijuot elito pozicij visuomenje. Elitui valdia yra priemon vairioms socialinms gerovms gauti: turtui, ekonominei takai, socialinms privilegijoms. ie privalumai siejami su jau turimomis pozicijomis, po kurio laiko didina nuotol tarp elito ir visuomens grupi. Elito stipryb lemia jo gebjimas tarp savj nari isaugoti pasiektas pozicijas ir taip ilaikyti savo grups udarum. Taiau taip pat elitas priklauso ir nuo sugebjimo prisitaikyti prie aplinkos takos ir apimti naujai atsirandanias sritis.

Elito tyrintojai G. Mosca, V. Pareto ir R. Michelsas iskiria du elito sluoksnius. Nors skirstant iuos sluoksnius mokslinink argumentai buvo skirtingi, taiau elito modelis yra bendras. J sudarant didiausias dmesys buvo skiriamas : elito nari takos laipsn ir tip. G. Mosca teig, kad apatinis elit sudarantis sluoksnis yra tarpin jungtis tarp elito (sprendim primjo) ir likusios visuomens dalies. Elitas tarpininkauja perduodamas informacij abiem kryptimis ir teisina savo vykdom politik. I jo taip pat atrenkami nariai auktj elit, taip pat per j vyksta socialini sluoksni kaita.

Wrightas Millsas savo teorijoje iskiria valdios elito vidin erd (kuri sudaro asmenys priimantys pagrindinius sprendimus), o iorje yra nariai, kuri interesai ir poiriai yra svarbs, net ir tuo atveju, jei jie tiesiogiai nedalyvauja priimant sprendimus. Panaiai W. Mills elit tyrinja ir V. Paretas, kuris elit suskirsto kitu pagrindu: valdant elit, tiesiogiai ar netiesiogiai takos turinius politikus

(karininkai, vyriausybs nariai) ir nevaldantj elit (j sudaro lyderiai, kurie yra svarbs vairiose socialins veiklos srityse, taiau atvirai neveikianius politiniuose sprendimuose tai liberalij profesij atstovai). Toks V. Pareto skirstymas yra politinio ir kultrinio elit sambrio bet kurioje visuomenje principas. Visi minti autoriai, iskyrus W. Mills teig, jog elitas yra visuomenje btinas ir neivengiamas, o W. Millsas dar prielaid, kad visuomen nebtinai turi bti organizuojama stabilaus elito pagrindu. Jis teig, kad demokratin institucin sranga gali bti pakankama sprendimus priimani asmen nuolatin garantija. Kad ir kokie skirtumai vert mokslininkus ginytis, taiau ariausia diskusija vyko dl socialini galimybi ir savybi, kurios reikalingos grupei ar asmeniui siekiant elito pozicij. Yra

10

iskiriamos keturios elito formavimosi teorijos pagal 4 aspektus: organizacin, psichologin, ekonomin ir institucin.

1) Organizacinis aspektas. G. Mosca ir jo mokinys R. Michelsas teig, kad elitui svarbiausia organizaciniai gebjimai;

2) Psichologinis aspektas. V. Pareto ir jo pasekjai atkreip dmes psichologini elito ir ne elito savybi reikm visuomenje vykstaniai lyderi atrankai ir pripainimui;

3) Ekonominis aspektas. D. Burnhamas derino elitarizm su marksizmu ir svarbiausiu elito resursu laik ekonomini resurs kontrol;

4) Institucinis aspektas. W. Millsas elito dominavim grind ne asmeninmis elito nari savybmis, bet j uimamais svarbiais visuomens postais.

Kalbant apie organizacin aspekt (1), tai reikt pradti nuo Aristotelio, kuris kalbjo apie tai, kad nei atskirai paimtas asmuo, nei moni minia negali valdyti. Aristotelio teorijoje stengiamasi uiuopti optimal valdymo model, leidiant derinti elito (dorybingj) ir prastuomens interesus. Aristotelis siek pabrti, kad visada valdoma tik per grup ir tik grup gali valdyti. Kalbant apie dorybingj grup, tai j valdios esm bei tikslas siekti moni bendruomens moralinio tobuljimo. Sekdamas Aristoteliu, G. Mosca ikl toki mint, kad elito vykdoma kontrol remiasi maumos gebjimu organizuotis. Elito kontrol priklauso nuo sugebjimo maumai tapti vieninga jga, G. Mosca manymu, maa grup greiiau priima sprendimus ir lengviau sudaro patikimos grups vaizd savo vieais pasisakymais ir veikla. Maai grupei lengviau organizuotis, jos vidiniai bendravimo ir informacijos altiniai yra paprastesni, o nariai gali greitai tarpusavyje susisiekti keiiantis aplinkybms. Taip pat maa ir gerai organizuota grup gali greitai ir efektyviai reaguoti, o didel neorganizuotos visuomens mas ilgai ieko tinkam atsakym. Lyderiavimo pagrindas ir yra elito gebjimas greitai pateikti teisingus atsakymus, kai dauguma patenka nauj nepastam aplink. Dsninga tai, kad btent itikus krizei visuomen pamato, kad ji yra valdoma maos asmen grupels. Pagal G. Mosca, elitas visuomenje negali bti didelis. Nors turto (kaip j supranta G. Mosca) poiriu, valdi visuomenje gali bti daug paauktj, taiau organizaciniai svertai lemia, kad realiai bna maai irinktj...4 Taip pat jo nuomone, elitas negali neigti ar atmesti kit grupi reikiamus interesus ir prieintis j reikalavimams, iniciatyvoms. Visi ie reikalavimai yra btini norint elitui ilikti. Taip pat btina slyga norint elitui ilikti reaguoti visuomenje vykstanius socialinius bei ekonominius pasikeitimus. Kitas G. Mosca mokinys bei sekjas R. Michelsas teig, jog elito svarba ir kontrol priklauso nuo jo organizacins sandaros, kuri suprantama ne vien tik kaip sugebjimas susitelkti bei eiti vadovauti, bet ir kaip bet kuri kita visuomens struktra. R. Michelsas

4 BOTTOMORE, T.B. Elites and society. Harmondsworth: Penguin Books, 1970, p. 12.

11

stengsi parodyti, kad net tose organizacijose, kurios siekia paneigti elito kontrol, veikia geleinis oligarchijos dsnis, kitaip tariant, atsiranda ir ilieka lyderiai, kurie utikrina efektyvi organizacijos veikl bei jos vienyb, o paprasti organizacijos nariai negali kontroliuoti lyderi grups, net jei ir veikia rinkim mechanizmas. Na, o is daugumos kontrols valdaniosios grups atvilgiu trkumas kyla dl dviej prieasi psichologini ir organizacini. R. Michelsas man, jog organizaciniai veiksniai iuo atveju yra svarbesni nei psichologiniai.

Elitologai, o j tarpe ir R. Michelsas teig, kad dauguma visuomens nari valdymui reikaling ini nei turi, nei nori turti. J manymu, daugumai yra bdingas psichologinis poreikis bti vedamiems ir valdomiems. Nes dauguma nenori prisiimti atsakomybs. Dl ios prieasties, bei dl socialins ir

psichologins apatijos, nuolankumo ir pagarbos, aktyvistams yra sudaroma palanki terp vadovauti ir uimti valdaniuosius postus.

Psichologinio aspekto (2) pradia galima laikyti Platono Valstybs VIII knygoje isakyt mint, jog valdia kyla ir remiasi mogaus savybmis. Elitistin buvo Platono nuomon, kad mogus, turintis kilnesn siel negu jo tvai privalo bti keliamas socialins hierarchijos laiptais. Galima teigti, kad Platonui elito valdia yra teigiamas dalykas, o priklausymas elitui siejamas su dvasinmis asmen savybmis ir psichologiniais asmenybs bruoais. Tsiant Platono mintis, reikt paymti, kad jo manymu, elit patenka tie asmenys, kurie turi sieloje aukso. Tokiu poiriu ir savo atkreipiamu dmesiu moralinius komponentus Platono filosofija panai XX amiaus pradios elitologij. Nors elitologija neturi tokio optimistinio poirio nei dl paios mogaus prigimties, nei dl valdov suinteresuotumo valdios privalumais. V. Pareto (io mokslininko vardas labai svarbus sociologijos mokslui, ir ne vien dl to, jog ileido Politins ekonomijos kurs bei Visuotin sociologij, bet ir todl, kad jis tvirtino pat elito termin bei ikl elit apykaitos (cirkuliacijos) dsn.) pateikta elito teorija priskiriama bendrajai sociologijos daliai, kurioje socialin veikla aikinama remiantis esminiais psichologiniais veiksniais.

V. Pareto nuomone, individai bendraudami yra skirtingi fizinmis, intelektualinmis savybmis.

Todl mons, kurie turi ymiai daugiau mint sugebjim vienoje ar kitoje veiklos srityje sudaro elit. Kiekvienoje veiklos sferoje yra savas elitas. V. Pareto teorijoje dominuoja suvokimas, kad elit sudaro mons tikrai nusipeln auktos pozicijos savo sugebjim ir darbo dka.

V. Pareto manymu, elitas nra nei ekonomini gamybini jg ir santyki produktas, nei individuali organizacini gebjim ir latentini socialini struktrini veiksni junginys. Elitas visuomenje susiformuoja mogaus prigimties bruo, kurie ilieka pastovs visoje istorijoje ir visose bendruomense, pagrindu.5 V. Pareto elito tyrinjim pradioje pateikdavo formal elito apibrim. Jo

5 MATONYT, Irmina. Posovietinio elito labirintai. Vilnius: Knygiai, 2001, p. 67.

12

teigimu, bet kurioje srityje (medicinos, teiss ir t.t.) dirbani moni sugebjimai bent teorikai gali bti vertinami pagal pasiektus rezultatus, vertinant deimties bal skalje (gerai savo darb atliks teisininkas bus vertintas deimia bal, o neskmingai dirbs nuliu).6 vertinim jis pateik kaip neutral pasiekt rezultat fiksavim. Pagal V. Paret, mons pasiek aukiausius veiklos rodiklius ir sudaro analizuojam elit, kur galima skirstyti valdantj ir nevaldantj. Kiek vliau V. Pareto atsisak tokio formalaus elito apibrimo, vertinant asmenis pagal pasiekimus, nes tik teorikai moni visuomense yra galima tobula konkurencija, kuri utikrint, jog i ties valdios virnse atsidurt tik geriausiai imanantys savo srit asmenys. Tsdamas savo mint V. Paretas teig, kad praktikai turtas, mogaus kilm bei korupcija danai pakeiia situacij taip, kad i ties valdaniuosius postus uima maiau gabs asmenys. i tendencija ypa aktuali politinei veiklai. I. Matonyts veikale Posovietinio elito labirintai raoma, jog V. Pareto taip pat iskyr du archetip aspektus, kuri pagrindu galima paaikinti elito dominavim ir elit kait visuomenje. Pirmojo pobdio archetipai tai kombinavimo ir derinimo instinktas: mones valdo noras pasitelkus vaizduot susieti idjas. Menas, ideologija, verslas, politins koalicijos ir politiniai manevrai slygojami io aktyvaus iradingumo instinkto. Antrojo pobdio archetipai tai instinktas isaugoti vientis visuomens struktr, t.y. siekti pastovumo, vientisumo,

nuoseklumo, ilaikyti tai, kas sukaupta, sutelkta, sukurta, isaugoti jau syk pasiektas pozicijas.7 Pagal archetip pobd mones galima suskirstyti lapes ir litus. Tie mons, kuriuose dominuoja pirmieji jausmai ir instinktai tai laps, protingi ir klastingi asmenys. O antrojo archetipo asmenyse gldi jgos, stabilumo, integralumo instinktai ir jie priskiriami litams. Teigiama, kad valdymas priklauso nuo to, koks archetipas lyderiauja valdaniajame elite, nes masms visuomet bdingi antrojo archetipo bruoai, t.y. vaizduots trkumas, nelankstumas, todl tos mass prisiria prie t, kurie patenkina j stabilumo poreikius. Elito vienyb V. Pareto suvok dviprasmikai. Jo manymu, Meiselio 3S dsnis (elit smoningumas, solidarumas bei suokalbikumas) nra bdingas modernioms visuomenms. Jo supratimu, elitas panaesnis lyderi susivienijim, kuriame strategin vienyb svetima. Nors reikt pastebti, kad V. Pareto elito samprata iek tiek susijusi su vienu i 3S element elito suokalbiais. is elitologas kalbdamas apie elito kait, teig, kad elitai nra ilgaamiai. Neginijamas faktas yra tas, kad jie po tam tikro laiko inyksta, ia gali slypti j esm.

Pagrindin ekonominio aspekto (3) atstovo D. Burnhamo, mintis yra ta, kad vyksta socialin kaita ir sen elit keiia naujas. Tuo tarpu, beklas visuomen yra negalima isivysiusiose industrinse visuomense, ia jo manymu, reikalingas ekonominis bei techninis isilavinimas. Apibrdamas elito valdios kilm bei esm D. Burnhamas pltojo ir taik marksistin teorij. Jis teig, jog elito valdios

6 BOTTOMORE, T.B. Elites and society. Harmondsworth: Penguin Books, 1970, p. 7.

7 MATONYT, Irmina. Posovietinio elito labirintai. Vilnius: Knygiai, 2001, p. 68.

13

pagrindas yra ekonomikai nesusijs su simbolinmis teistumo itakomis bei formomis. Jo manymu, grups pasiekia ir tvirtina dominuojani pozicij visuomenje kontroliuodamas gamybos priemones. Kontrol apima du aspektus: 1) riboja kit galimybes naudotis gamybos priemonmis; 2) suteikia privilegij dalijantis pinigus, prekes ir pan. Skirtingai nei kiti elitologai, D. Burnhamas pirminiu valdios aspektu laiko ekonomin element. Jo teigimu, gamybos kontrol skatina socialin presti bei materialin turt. D. Burnhamas taip pat pabr, kad valdaniojo elito tstinumas priklauso nuo sugebjimo monopolizuoti gamybos priemones. T.y. elitui ik meta naujos gamybos technologijos. iuo poiriu D. Burnhamas yra artimas marksizmui, nes jam materialiniai aplinkos kitimai yra pirminiai, jie slygoja kitimus. Taiau ilikdamas elitologu jis teig, kad mauma valdo net ir ekonomikai isivysiusi visuomen.

W. Millsas (4), kaip ir aukiau mintas D. Burnhamas, teig, kad elito statusas ir struktra negali bti paaikinami remiantis asmen psichologija (priepastatoma V. Pareto nuomonei) arba j organizaciniais sugebjimais (prieingai nei teig G. Mosca bei R. Michelsas). W. Millso nuomone, elit reikia tirti konkreios visuomenins ekonomins bei politins struktros kontekste. Pozicijos valdioje nra autorinis didiavyri darbas jos yra glaudiai susijusios su tam tikrais vaidmenimis visuomenje.8 Pagal W. Mills, elitas yra institucinio visuomens organizavimo rezultatas. Nes moderniose visuomense valdia yra institucionalizuota. Ir visuomenje yra kertini institucij, kuriose aukiausi laipsn turintys mons ir uima elito postus bei yra vadinami elitu.

Reikt paminti, kad W. Millso teorijoje, tvirtinanioje, kad elito vienyb labai takoja ryiai tarp institucini hierarchij svarbi viet uima 3S dsnis. Jo teigimu, jei hierarchija yra susijusi bendrais ryiais ir turi daug bendr interes, tuomet ir elitai sudarys viening grup. O, jeigu hierarchijoje nra vienijani tak, tuomet ir elitai bus pavieniai, isibarst. Kuo didesnis institucij artumas, tuo vieningesnis yra elitas. Nors i vienyb pirmiausia yra institucins struktros produktas, taiau akivaizdus faktas, kad glauds instituciniai elito ryiai lemia ir elito vertybi bei elgesio panaum, jo vienybs pojt ir pana gyvenimo stili. W. Millso elito sampratoje 3S dsnis sutrumpja iki 2S dsnio: elitui gali bti bdingas smoningumas bei solidarumas, taiau nra prasms kalbti apie kok nors strategin elito moni suokalbikum, nes suokalbio pagrindas slypi paios institucins valdios formose.9

G. Mosco, V. Pareto ir P. Michelso teorijos apima ias pagrindines mintis: 1. Ypatingi elito bruoai susij su prigimtinmis savybmis, aukljimu ir sugebjimu valdyti arba

turti nor siekti valdios.

8 BOTTOMORE, T.B. Elites and society. Harmondsworth: Penguin Books, 1970, p. 80.

9 MATONYT, Irmina. Posovietinio elito labirintai. Vilnius: Knygiai, 2001, p. 75.

14

2. Grupin elito vienyb. i vienyb susijusi ne vien su bendru profesiniu statusu, socialine padtimi bei interesais. Tai elito nari suvokimas, kad jie yra elito atstovai ir todl turi jausti atsakomyb u visuomen.

3. Pripainimas elitarizmo bet kurioje veikloje tai neivengiamas skirstymas privilegijuotj valdanij maum. i taisykl yra tinkama visiems laikams. Nors elito nariai keiiasi, bet elito valdanioji funkcija mass atvilgiu ilieka ta pati.

Atsivelgiant vairius elito ypatumus ir bruous literatroje pateikiamos tokios elito teorijos: 1) Biologin elito teorija, kuri apima moni skirstym pagal iskirtin biologin ir genetin

kilm;

2) Psichologin elito skirstymo teorija, kuri iskiria asmenis pagal iskirtines psichologines savybes;

3) Technin elito klasifikavimo teorija mones skirsto pagal technin valdymo ir gamybos funkcijas;

4) Organizacin teorija mones skirsto pagal vadovavim darbuotojams; 5) Funkcin elito teorija mones skirsto pagal svarbiausias funkcijas atliekamas visuomenje, tam

tikroje socialinje grupje arba apibrtoje teritorijoje; 6) Paskirstymo teorija, klasifikuoja mones pagal gaunam didiausi materialin ir dvasin

gerov.

7) Krybin - menin elito skirstymo teorija mones klasifikuoja pagal skirting sfer dvasin krybin darb.

Apvelgus elito teorijas reikt paminti, kad pagal tyrinjimo aspektus bei teorinius principus elito mokslininkai atstovavo dvi elitizmo tradicijas: sociologin ir politologin. Kadangi magistro darbo temai aktualus sociologinis aspektas, o ne politologinis, tai j reikt atskleisti kiek plaiau.

Sociologins krypties elitizmo tradicijos atstovais laikomi V. Pareto, Arono bei P. Bourdieu. Sociologiniam aspektui bdinga tai, kad elitas suvokiamas pabriant asmen pozicij socialinje erdvje. Didelis dmesys skiriamas elit kaitos bei stabilumo bruoams. Sociologin tradicija elito kitimu domisi kaip vienu i svarbiausi socialin visum ir jos tstinum atspindini veiksni. Pagal sociologin apibrim elitas yra:

1. Socialinis sluoksnis, tam tikroje visuomenje turintis santykinai didiausi turt, valdi bei presti;

2. Socialinis tinklas, kuriam bdingi vieningi atskir asmen ryiai ir paios grups vienyb. i tradicij pirmasis analizavo V. Paretas, vliau prie jos prisidjo Aronas, o dar vliau j savo darbuose tyrinjo P. Bourdieu.

15

Elit tyrintojai danai taiko P. Bourdieu teorij, kuri tyrinjo visuomeni dinamik, bei domjosi elitais, siekiant padaryti ivadas apie socialins struktros kitimus. Teigiama, kad P. Bourdieu teorija yra V. Pareto sociologins teorijos tsinys, nors joje pateikiama visikai prieinga elito bei socialinio pasikeitimo ryio samprata. V. Pareto atkreip dmes elit cirkuliacijos aspekt, ilaikydamas bendrj vadovaujanios klass reikm, o P. Bourdieu teorijos pagrind sudaro teiginys, jog socialins struktros kitimo atveju elitai reprodukuoja save. Taigi galima velgti viena kitai prietaraujanias idjas. V. Pareto elito kaita nra vien paprastas senojo elito pasikeitimas nauju, atsinaujinimas, bet tai yra elit formuojani veiksni kaita. Ta kaita danas procesas, ir jo metu, geresns idjos pakeiia nusistovjusias. Tuo tarpu P. Bourdieu kalbjo apie elito reprodukcij, kurioje teigiama, kad sistemai kintant elitai isilaiko.

Vadovaudamiesi sociologine tradicija minti elitizmo mokslininkai domjosi elit sudtimi, j socialine kilme, o taip pat vidiniais elito grupi ryiais. Keliami sociologinio pobdio klausimai apie kapital pasiskirstym (valdios, turto, ini ir t.t.) ir presti, apie elito grupi sudt, integralum, jos viet ir apimt socialinje hierarchijoje, elito atrank lemianius veiksnius bei atrankos kanalus, elito poir ir nuomon, vidinius grups ryius ir santykius.10

Sociologinio aspekto pagrindu btent ir yra domimasi elit turima valdia, materialine padtimi, j sukauptomis iniomis ir socialiniais ryiais, kurie ypa svarbs kintanioje visuomenje.

Vis elito mokslinink teorij bazinis pagrindas tas, kad visuomen susideda i dviej skirting sluoksni: elito, kuris yra iskirtinis bei atlieka valdymo funkcij ir likusij visuomens nari (mass). V. Pareto teig, kad elito egzistavimas yra neivengimas, nes mons yra nevienod gabum. Todl elitas visuomens piramids struktroje uima virn, o pagrind sudaro ne tokios gabios mass.

1 schema. Visuomens struktra11

10 MATONYT, Irmina. Posovietinio elito labirintai. Vilnius: Knygiai, 2001, p. 114

11 , . . . [interaktyvus].

[irta 2007 kovo 17 d.] Prieiga per internet: http://ecsocman.edu.ru/images/pubs/2007/01/15/0000299718/2004_n4_p3-39.pdf

16

Virnje esantys asmenys yra organizuotesni, labiau nei mass sugeba naudotis galimybmis daryti tak visuomenei. Kitaip tariant, jie turi toki savybi, kurios visuomenje yra vertinamos ir kurios padeda ikilti. (r. 1 shem). Toks visuomens skaidymo principas nra naujas ir savo aknimis siekia net senovs Graikij, kurioje aikiai nuo masi buvo atskiriami aristokratai (graikikai aristos + kratos = geriausi + valdia).

1. 2. Elito apibrimai ir jo struktra

Terminas elitas kils i lotyn odio eligere rinkti. Dabartinje literatroje is odis gavo platesn reikm i prancz kalbos odio elite, kuris reikia geriausias, rinktinis, irinktas. Pradedant nuo XVII amiaus is odis buvo vartojamas apibdinant aukiausios ries prekes. XVIII amiuje io elito vartojimo laukas dar labiau isiplt ir jis imtas naudoti vardinant irinktuosius mones. Nuo XIX amiaus od elitas imta vartoti genetikos, sklininkysts srityse, siekiant iskirti geriausias sklas,

augalus, gyvnus. Anglijoje, kaip liudija Oksfordo odynas, 1823 metais is terminas pradtas vartoti iskiriant aukiausi socialin sluoksn socialinje hierarchijoje.12 Reikt pabrti, jog iki XX amiaus pradios, t.y. iki ital mokslininko V. Pareto darb pradios, elito terminas nebuvo naudojamas visuomeniniuose moksluose.

Dabartins lietuvi kalbos odyne13(DLK) pirmoji elito reikm yra geriausi, rinktiniai grdai, augalai ar gyvuliai. Tik antroji reikm skamba kiek panaiau tai, k sivaizduojame igird od elitas. Tai rinktin visuomens dalis, grietinl. Kitaip tariant, tai tie mons, kurie danai ikeliami kaip pavyzdys, apie kuriuos rao spauda, diskutuoja visuomen ir, kuri gyvenimu yra domimasi. Sociologijoje elitu vadinama santykinai nedidel dominuojanti visuomens grup, kuriai bdingi tam tikri iskirtiniai bruoai, savybs, ir kuri suvokia save kaip dominuojani visuomenje grup i savybi pagrindu.

J. Lauits manymu, elitas yra visose visuomens srityse ir uima aukiausi pakop ir tokiu

bdu priiminja arba dalyvauja priiminjant visuomenei reikmingus sprendimus. Ji teigia, kad bet kokios srities elit jungia bendros funkcijos: galima kalbti apie politin, karin, ekonomin, banytin, mokslo, kultros ar net sporto elit, bet visas tas grupes vienija dvi pagrindins visuomens valdymo ir

12 , . : [interaktyvus]. [irta 2007 m. kovo 18 d.]. Prieiga per internet:

http://www.elitarium.ru/2004/08/05/jelita_istorija_termina.html 13

Dabartins lietuvi kalbos odynas [interaktyvus]. Lietuvi kalbos institutas. [irta 2007 met sausio 7 d.]. Prieiga per internet: http://www.autoinfa.lt/webdic/

17

visuomens intelektinio vystymo funkcijos.14 Sociologas D. Krakovi atkreip dmes tai, kad ne kiekvienas gali bti elito nariu: Kad mogus priklausyt elitui jis turi isiskirti kokiomis nors savybmis: valia, energija, isilavinimu, kultra, charizma.15 Kai kuriuose visuomense elitas yra grietai atskiriamas nuo kit piliei. Elitas tie mons, kurie uima aukiausias valdios pozicijas, kontroliuoja didij dal turto ir laikomi prestiiniais. Prancz sociologas L. Bodenas teig, jog odis elitas talpina savyje presti. Elit atstovauja mons, kurie visikai skiriasi nuo kit. Tuos mones apibdina tokie odiai kaip: kokyb, valia, moral. Elito termino atsiradimu domjsis istorikas Genadij Ain, pastebjo, kad elitui priklausantys asmenys turi daugiau privilegij kit visuomens nari atvilgiu: elitui priklauso mons, kurie visuomenje daugiau u kitus kontroliuoja didij dal materialini, simbolini ir politini resurs.16

Irmina Matonyt savo veikale Posovietinio elito labirintai teigia, kad paprastai elitu laikome socialin grup individ, kuriems socialiai svarbioje srityje (plaiame socialiniame kontekste ar subsistemoje) ir ribotoje socialinje erdvje suteikiama pareiga ir teis valdyt ir vadovauti.17 Jos manymu, elito svoka i esms yra politin, nes ja yra akcentuojamas valdios aspektas: takos pasidalijimas, kova dl vadovavimo visuomenje.

Svarbu pabrti, kad pagal VDU (Vytauto Didiojo universitetas) Kompiuterins lingvistikos centro sukaupt mediag, Lietuvoje elito svok plaiajame diskurse daugiau yra vartojama sociologine prasme. Daniausias elito payminys yra socialinis, po to seka politinis bei ekonominis, ir tik po i randama daugiau filosofinio apibendrinimo turinius kultrin ar visuomenin elitus.

Remiantis jau mintu VDU Dabartins lietuvi kalbos tekstyno duomenimis ir penki Lietuvos dienrai (Respublika, Lietuvos rytas, Lietuvos inios, Lietuvos aidas, Kauno diena) 2003 2004 met antratmis, bei anketine apklausa Lietuvoje buvo tirta odio elitas reikm ir irima, kokiame kontekste daniausiai vartojamas is odis (apie tyrim trumpai usimenama VDU informaciniame portale Vienuolika 18). Tyrimo apibendrinime teigiama, kad lietuvi kalboje odis elitas daugiausia atsiduria politiniame kontekste. Elitas daniausiai tas, kuris yra valdioje, kuris turi tam tikr gali kitam. Daug reiau elitu vadinami kultrinio alies gyvenimo atstovai. Tok elito suvokim Lietuvoje patvirtino ir laikrai analiz 22 antratse i 54 elitas vartojamas politiniu aspektu. Toki pai

14 LAUIT, Jrat. Apie elit ir ne tik apie j [interaktyvus]. [irta 2007 m. sausio 30 d.]. Prieiga per internet:

http://www.xxiamzius.lt/archyvas/priedai/atodangos/20040709/1-2.html 15

, . . [interaktyvus]. [irta 2007 m. kovo 17 d.]. Prieiga per internet: http://dialogs.org.ua/ru/material/full/2/448 16

, . : . [interaktyvus]. [irta 2007 m. kovo 18 d.]. Prieiga per internet: http://www.elitarium.ru/2004/08/05/jelita_istorija_termina.html 17

MATONYT, Irmina. Posovietinio elito labirintai. Vilnius: Knygiai, 2001, p. 53. 18

KIKYT, Vilt. Kas yra elitas lietuviui?[interaktyvus]. [irta 2007 m. vasario 16 d.]. Prieiga per internet: http://vienuolika.vdu.lt/new/index.php?option=com_content&task=view&id=285&Itemid=57

18

politizuot elito reikm patvirtino apibendrintos anketos. Paaikjo, kad lietuviams elitas tai seimas, politikai, valdia, vyriausyb. Nordami apibrti elit respondentai vardijo konkreius politikus prezident, seimo atstovus. Taip pat pastebta, kad danas atsakymas (anketose), klausim, kas yra elitas, buvo auktuomen. Tai paskatino susidomti ar elitas ir auktuomen yra sinonimai. Po tekstyno ir laikrai analizavimo prieita ivados, jog i odi vartojimo sferos yra skirtingos. Elitas vartojamas platesniuose kontekstuose bei daniau politikos, valdios, sporto kontekste (pabriant valdios aukt post), o auktuomen minima kalbant apie istorinius Lietuvos laikus, inteligent gyvenimus, parykinant kilms prigimt. domu, kad su odiu elitas daug daniau pasitaik tokie junginiai, kaip elito atstovai, elito nariai, o su auktuomene auktuomens damos, auktuomens nals, auktuomens moterys,

auktuomens ponios.19 Taip pat teigiama, kad tyrimas atskleid, jog odis auktuomen rastas tik septyniose antratse, o elitas 54-iose. Elitas ir auktuomen nra sinonimai. Lietuvos istorikas Edvardas Gudaviius teigia, kad elitas yra bendresn svoka, kuri apima jau ir susiformavusi auktuomen ir dar tik besiformuojani. Jo manymu, yra mokslinink, politik, verslinink elitas, i kuri vis susidaro alies auktuomen. Pasak jo, auktuomen - jau susiformavs elitas su savo gyvenimo taisyklmis, mentalitetu, etiketu. 20

Beveik kiekvienas elito apibrimas pabria asmen iskirtinum, priklausani elitui. Taiau skiriasi elito kritik poiriai elito nari ypatybes. Vieni teigia, kad elitui priklausantys asmenys turi ypating kilm, kiti teigia, kad jie ten patenka dl materialini resurs, o tretieji laikosi poirio, kuris artimas ir io darbo autorei, kad elitui priklausantys asmenys dka savo pasiekim, savybi bei tam tikr vertybi tampa elito nariais ir tokiu bdu atstovauja irinktj sluoksn. io paskutiniojo poirio taip pat laikosi kultrologins ir socialins-filosofins krypties alininkai. Elito sampratos kitimui takos turjo istorins aplinkybs. Anot, Vilmants Liubiniens, reikt skirti istorines elitarizmo formas. Pirmas

elitinis sluoksnis civilizacijos istorijoje buvo aristokratija. Tai buvo paproiais, statymais ir gyvenimo tikslais iskirtinis sluoksnis. Jo reikmingumas buvo palaikomas garbe, kuri sudar aukta kilm (garss protviai, sena gimin ir pan.), drs liudijantys darbai kratui, garbingi ygiai ir t.t. Aristokratas garb paveldjo ir j saugojo brangindamas labiau u gyvenim, nes joje buvo visa gyvenimo vert.21 Jau kitoks elitas susiformavo, kai lugo luomin visuomen. Savo reikmingum jis gijo ne paveldjimu ir privilegijomis, o turtu, politine galia, sumanumu, rykiu talentu. Ir tas reikmingumas jau ne garb, o prestias, kuris gali bti vien savo pastangomis gyjamas ir dl vairi atsitiktinum prarandamas, vl

19 KIKYT, Vilt. Kas yra elitas lietuviui?[interaktyvus]. [irta 2007 met vasario 16 d.]. Prieiga per internet:

http://vienuolika.vdu.lt/new/index.php?option=com_content&task=view&id=285&Itemid=57 20

OSTASEVIIEN, Aura. Lietuvos auktuomen mitas ar tikrov [interviu su E. Gudaviiumi]. I Stilius, 2000, kovo 24 d. Nr.12. P. 18. 21

LIUBINIEN, Vilmant. Kultra ir visuomen. Kaunas: Technologija, 2002, p. 49.

19

atgaunamas. Tai tam tikra asmenika galia daryti poveik savo aplinkai. Prestias nra pati ta galia, bet jos vaizdis, kuriuo turintis gali mogus naudojasi. I tok vaizd turini moni ir susidaro beluomis demokratins visuomens elitas. Ir tas elitas gali bti meno, mokslo (intelektualinis), sporto, verslo, politikos ar kokios kitos kultros srities. elito klod gali eiti ir vairiausi profesij atstovai profesinis elitas, pasiek aukiausi padt tarp savo profesijos atstov, darantys jiems didel poveik ir palaikantys j smonje savo iskirtin presti.

Sociologai iskiria tokias elito ris: politin elit, ekonomin (verslo), karin, administracin, ideologin, mokslin ir menin elit. Toks klasifikavimas yra vykdomas pagal veiklos pobd visuomenje.

Sociologas A. Saveljev domjsis elito srii atsiradimu teigia, kad pirmiausiai, susiformavo valdios - organizacinis sluoksnis ir tuomet atsirado valdios elitas. Po jo, kai diferencijavosi visuomen ikilo grups, kurios stengsi ginti tam tikr visuomens nari interesus taip atsirado politinis elitas. O kai visuomenje pribrendo laikas atkreipti dmes dvasinius dalykus susiformavo profesionalusis sluoksnis, kur sudar: meno atstovai, kultros, intelektuali profesij atstovai. iai grupei priklausantys asmenys suformavo dvasin intelektualj elit.22

Taip pat elit tyrinj mokslininkai iskyr elito ris ir pagal elito santyk su visuomene, mase. Pagal santyk yra iskiriamas vieasis ir socialinis elitai.

Viej elit sudaro tie asmenys arba asmen grups, kurie visuomen iri kaip savo auditorij, klausytojus, pasekjus, alininkus. Tokio pobdio elitas funkcionuoja per iniasklaidos priemones. iai grupei priskiriami ne vien profesionals urnalistai, komentatoriai, bet ir politikai, mokslininkai, teisininkai, kurie save pateikia per masines komunikacijos priemones. Vieasis elitas sugeba sudominti, kvpti, vertinti, deklaruoti tam tikrus elgesio modelius, bet jie neperduoda speciali ini, praktini gdi. Taigi, jie orientuojasi ne specializuot auditorij, bet bendr mas.

Socialiniam elitui galima priskirti tuos asmenis ir grupes, kurie veikia organizacinje, profesionalioje veikloje (darbe, moksle) ir perduoda praktinius gdius, orientyrus. ia veiklos metodai bna vykdomi per profesionalij komunikacij. Socialiniam elitui bdingas elgesio perdavimas, jie bna pavyzdiu kitiems asmenims ir j rodymas susijs su auktu socialiniu - elitariniu statusu bendrame lygmenyje.

Lietuvoje elit tyrinjs Kstutis Masiulis pagal veiklos pobd visuomenje iskyr penkis elitus23 politik, verslinink, urnalist, valdinink ir mokslinink. Politikos elit sudaro Seimo nariai ir vykdomosios valdios aukiausieji vadovai; valdinink elitui priskiriami Seimo bei Prezidentros

22 , . . [interaktyvus]. [irta 2007 m. vasario 18 d.]

Prieiga per internet: http://ecsocman.edu.ru/socis/msg/277019.html 23

MASIULIS, Kstutis. Lietuvos elitas : Ekonomins vertybs. Politins orientacijos. Prognozs // Vilniaus universitetas. Tarptautini santyki ir politikos moksl institutas, Vilnius : Pradai, 1997, p. 26.

20

patarjai, ministerij sekretoriai ir ekonomikos departament vadovai; urnalistikos elitui spaudos, radijo ir televizijos urnalistai, redakcij ir leidini redaktoriai; mokslo elit sudaro universitet ir mokslo institut mokslininkai, dstytojai, ekspertai; verslo elit moni ir finansini institucij savininkai, vadybininkai, darantys tak vieajai nuomonei ir statym leidybai.

Taiau toks skirstymas yra formalus, nes pavyzdiui, verslo elitas nra vienalytis, kadangi vadybininkai skiriasi nuo verslo kapitalo savinink, finansininkai sudaro dar kit elito grup. Taip pat skiriasi stambaus verslo atstovas nuo smulkaus ir vidutinio. Esant tokiai situacijai, kai nra vieningo elito klasifikavimo iame magistro darbe laikomasi stambesnio elito klasifikavimo ir elitas dalinamas tris ris:

Valdantj elit (politinis) politikai, aukti valdininkai; Verslo elit verslininkai, moni vadovai, vadybininkai turintys tak vieajai nuomonei; Krybin profesin elit teisininkai, medikai, meno pasaulio atstovai, sportininkai, tam tikros

profesijos atstovai. Valdantysis ir verslo elitai turi didiausi tak bei gali visuomenje kitaip dar yra vadinami

galios elitu. Vien elit taka yra labiau pastebima, o kit beveik nematoma. Menkiausiai pastebimas krybinis profesinis elitas, kurio tik labai maa dalis, kuri yra susijusi su galios elitu tam tikrais ryiais, pavyzdiui, advokatai, alyje inomi medikai turi didesn tak visuomens gyvenime.

Lietuvoje elit tyrinjusi Irmina Matonyt, elit skirst 3 grupes: 1) Elitas pagal reputacij (aukiausi viet prestio skalje uimantys asmenys); 2) Elitas pagal socialinius ir ekonominius rodiklius (turtingiausi, aukiausi gyvenimo kokyb

pasiek asmenys); 3) Elitas pagal uimamas pozicijas visuomens struktroje (vadovaujantys asmenys i

nacionalinei politikai svarbi organizacij). J sudaro grup moni, kurie, praj tam tikr atrankos proces, atsiduria virnje.

Apibendrinant elito apibrimus aikja iame darbe analizuojamo elito struktra: Elitas irinktoji visuomens dalis, virn, stovinti aukiau u kitus visuomens narius. Elit

sudaro:

1. Asmenys gav didiausi vertinim savo veiklos srityje; 2. Asmenys, turintys formali valdi organizacijose arba institucijose, kurios takoja socialin

visuomens gyvenim;

3. Kitus kvepiantys asmenys, skleidiantys charizm ir perduodantys esmines vertybes visuomenei;

21

4. Asmenys turintys visuomenje iskirtin status ir turintys intelektualj arba moralin pranaum kit asmen (mass) atvilgiu.

1. 3. Ryi su visuomene elito samprata

Jeigu mogus labai gerai daro savo dalyk, nesvarbu, kur tai ir yra elitas24. Perfrazuojant Arvydo liogerio pastebjim galima daryti prielaid, kad asmenys, kurie labai gerai dirba ryi su visuomene srityje gali bti vadinami RSV elitu. Taiau i pradi reikt isiaikinti, kokioje veikloje reikiasi RSV elitas ir kokioms elito grupms jis priklauso.

iame skyriuje RSV elit velgiama per verslo ir profesinio elito prizmes, nes RSV veikla yra viena i verslo ri, joje dirbantys RSV specialistai vadinami verslo konsultantais, ekspertais, turiniais patirties ir sugebjim dirbti su verslo organizacijomis, jas konsultuoti. Reikt paminti, kad populiarjant RSV paslaugoms tarp RSV specialist, RSV agentr vyksta konkurencija. ioje konkurencinje rinkoje laimi tie, RSV specialistai ir agentros, kurie turi ger reputacij, yra gij patirties, kurie gali pasilyti kokybikas paslaugas, padti monms pasiekti skming rezultat ir, kurie moka save tinkamai pristatyti. Vieojoje erdvje taip pat pasirodo RSV agentr reitingai, kurie formuoja j kaip savo srities verslinink vaizd.

Taip pat svarbu pabrti, kad RSV yra profesija, kurioje RSV specialistai knija savo kaip ios profesijos atstov savybes. Todl iame poskyryje giliau pavelgiama verslo bei profesinio elit sampratas ir ypatybes.

Ryiai su visuomene iskirtin vadybos funkcija, padedanti sukurti ir palaikyti abipuss komunikacijos, supratimo, pripainimo ir bendradarbiavimo tarp organizacijos ir jos publik veiklos kryptis; jo dalis yra problem ir tem vadyba; padeda organizacijos vadovybei gauti informacij apie visuomens nuomon ir reaguoti j; apibria ir akcentuoja vadovybs atsakomyb tarnauti visuomens interesui; padeda vadovybei sekti bei pasinaudoti pokyiais, tarnauja kaip iankstinio perspjimo sistema, padedanti numatyti tendencijas.25 Labai svarbu paminti, kad profesionals ryiai su visuomene skiriasi savo planingumu, sisteminiu poiriu ir kryptingumu.26 Ryi su visuomene veikla skiriama dvi pagrindines dalis: iors ir vidaus komunikacij. Iorin komunikacija apima tuos veiksmus, kurie skirti

24 INIRIEN, Sigita. Arvydas liogeris: Rojus ia ir dabar [interaktyvus]. [irta 2007 m. kovo 18 d.] Prieiga per internet:

http://www.su.lt/article/articleview/2100/1/736/ 25

ULINSKAIT, Reda. Ryi su visuomene specialist rengimo svarba ir problematika. 2005 02 09. I Mokslins elektronins bibliotekos [interaktyvus]. [irta 2007 balandio 5 d.] Prieiga per internet: http://www.elibrary.lt/inf_res4.phtml?id=36 26

ULEVIIUS, Liutauras. Kaip tapti inomam. Etiki ryiai su visuomene. Kaunas: Smaltija, 2006, p. 53.

22

informacij perduoti asmenims, nesantiems organizacijos nariais, o vidin komunikacija skirta darbuotojams, j eim nariams.

Vienas ymiausi RSV veiklos tyrintoj James E. Grunig,27 teig, kad RSV veikla pagal komunikacijos tikslus skirstoma 3 pagrindinius veiksmus: informuoti (praneti apie pasirodius nauj produkt, aprayti paslaugas, kurti vaizd ir pan.), tikinti (paskatinti vartotojus pirkti, tikinti priimti sprendim) ir priminti (nuolat priminti apie organizacij ir jos teikimas paslaugas, priminti, kad produkto gali prireikti ateityje).

Reikt paminti, kad RSV veikla reikiasi 3 pagrindinmis organizavimo formomis: RSV skyriumi (padaliniu, kuris kuriamas organizacijos viduje), RSV agentra ir RSV konsultantais - ekspertais.

Ryi su visuomene veikloje yra naudojami vadyboje svarb vaidmen turintys strategija ir taktika. Kitaip tariant, ioje veikloje yra kuriama organizacijos komunikacijos strategija, taktini ryi su visuomene veiksm planas. Kaip ir versle, ryiuose su visuomene labai svarb vaidmen vaidina bendravimas su akcininkais, investuotojais (finans komunikacija), bendravimas su verslo partneriais, klientais (rinkodaros komunikacija), mons pozicionavimas, paramos projekt valdymas, organizacijos visuomenin atsakomyb, o taip pat neprast situacij valdymas, t.y. krizi komunikacija. Taip pat yra btinas ini valdymas ir paskirstymas ini vadyba.

Todl siekiant atskleisti ryi su visuomene elit darbe svarbi viet uima verslo srities elito ypatybs. Verslo elitas eina platesn ekonominio elito samprat.

Pagal I. Matonyt, verslo elito svoka labiau tinka socialinei profesinei grupei aprayti, o ekonominio elito terminas yra platesnis terminas, apimantis socialin, politin reikm, o taip pat svarb valdios aspekt.

Instituciniu poiriu ekonominis elitas veikia:

1) verslininkysts srityje - didelse valstybinse ir privaiose monse, komerciniuose bankuose bei Centriniame banke;

2) vyriausybinse institucijose - finans, ekonomikos, pramons ir prekybos ministerijose, privatizacijos ir investavimo agentrose, ir kt.

3) jam priklauso politini institucij, sprendiani ekonomines problemas, personalas - parlamentins biudeto ir ekonomikos reform komisijos nariai, patarjai-ekspertai, vyriausybs, politini partij veikjai, ekonomikos koordinatoriai savivaldybse ir kt.

Kitaip tariant, ekonomin elit sudaro trys elementai: vadybinis verslo, biurokratinis ir politinis ekonominis segmentai.

27 GRUNIG, J. E,. Hunt T.T. Managing Public Relations , 1. Concept of Public Relations. 1984, p. 3-12.

23

Galima daug diskutuoti dl tokio ekonominio elito sudties apibrimo, bet didiausia problema susijusi su biurokratinio ir politinio element traukimu ekonomin elit. Ar jie priklauso ekonominiam elitui? Danai tyrintojai apsiriboja vien tik verslininkais (pvz., moni direktoriais) ir bankininkais, bei ekonominio elito imties apraymais vadiniuose knyg straipsniuose. K. Masiulis iskyr verslininkus, finansininkus, valdininkus, taip pat verslo ir ekonomikos mokslininkus bei urnalistus. Kitaip tariant, penkias verslo elito grupes: politins ir biurokratins srities ekonomistus, bankininkus, valstybini ir privai moni vadovus.

Svarbu paymti, kad verslininkysts ar verslumo nereikt laikyti iskirtiniu, tik ekonominiam elitui bdingu bruou. Nors tiesioginis dalyvavimas ekonominje veikloje laikomas svarbiu kriterijumi, kuriuo remiantis vienas ar kitas asmuo priskiriamas ekonominiam elitui. Taiau ekonominis elitas

neapsiriboja vien tik verslininkais. Ekonominis elitas danai laikomas ne tik iniciatyv generatoriumi, bet neretai aprobuoja ir teisina kit iniciatyvas. Taip kryiuojasi ne tik organizacinis ir verslo, bet taip pat krybinis ir verslo pradai.

Elitologijos klasikai velg, kad verslo elitas nra vienalyt grup. J sudaro daug pogrupi, dl ios prieasties, kai kurie elito tyrintojai netgi naudoja daugiskaitin termin - verslo elitai. Verslo elit sudarani pogrupi interesai bei poiriai danai nesutampa. Pavyzdiui, vadybininkus reikia atskirti ne vien nuo didelio kapitalo savinink, bet ir nuo finansinink. Stambaus verslo vadybininkus reikt atskirti nuo smulkaus ir vidutinio verslo atstov.

Remiantis V. Pareto, G. Moscos, R. Milso pastebjimais bet kurio elito skm priklauso nuo j sudaranios grups nari vidinio sutelktumo, mokjimo organizuotai veikti, o taip pat svarbu, kad jie turt tokius paius siekius. Galiausiai teigiama, jog verslo elitas nordamas tapti takingu visuomenje privalo susikurti savo tikslus, savo grups interesus bei konsoliduotis.

Verslo elitas turi mokti takoti kit nuomon bei priiminti savo verslui naudingus sprendimus, kurie ne tik didint finansin peln, bet tuo paiu tvirtint verslinink elito pozicij visuomenje. visa tai eina sugebjimai ginti savo interesus, pritraukti savo versl sjunginink. Taigi vienas i svarbiausi verslo elit bruo taka. Taip pat kaip svarb dalyk tyrintojai mini figravim vieajame gyvenime. Verslo elito pozicijas visuomenje tvirtina viej ryi akcijos, jei jos naudojamos profesionaliai siekiant sukurti teigiam vaizd.28

Be RVS atstov priklausymo verslo srities elitui jie dar priskiriami ir prie RSV profesijos elito. Ryiai su visuomene yra tokie seni kaip pati monija - ryiai su visuomene atsirado jau tada, kai

mons pradjo gyventi grupmis, gentimis ir kai vieno individo ilikimas priklaus nuo kit genties

28 , . . [interaktyvus]. [irta 2007 m. kovo 12 d.] Prieiga per internet:

http://old.expert.ru/expert/ratings/politiki/01-11-71/samopoz.htm

24

nari. Diskusij, deryb, tikinjimo metodus mons taik jau senovje. Daugelio politini, religini, socialini ir kit idj plitimas monijos istorijoje glaudiai susijs su propaganda ir jos priemoni tobulinimu. monijos civilizacija vystsi komunikacijos, susitarim ir bendradarbiavimo pagrindu, o tai ir yra ryi su visuomene esm.29 Taiau nepaisant to, kad jau ankstyvuosiuose ryi su visuomene teoretik darbuose i profesija ir apraoma kaip socialiai reikminga, profesijos status ryiai su visuomene pradjo gauti tik XX a. 9-jame deimtmetyje. Ryiai su visuomene iandien pltojami vairiose organizacijose, veikia ryi su visuomene padaliniai, agentros, teikianios ryi su visuomene paslaugas.

Ryi su visuomene veikla susijusi su skirtingomis sritimis, todl, dirbant ryi su visuomene darb, btinos vairi srii inios. RSV darbas nepriklausomai nuo institucijos profilio, susijs su vairiomis veiklos sritimis nuo konsultavimo iki mokym institucijos darbuotojams organizavimo. S. Mamedaityt iskyr tokias pagrindines RSV specialisto veiklas30:

planavimas (veiklos planavimas), vadyba (informacijos vadyba), konsultavimas (patarim teikimas), analizavimas (tyrim rezultat analiz), ekonominiai santykiai (santykiai su konkurentais), socialiniai santykiai (darbuotoj socialin sauga), politin veikla (dalyvavimas bendruomens veikloje), komunikacija (komunikatoriaus savybs), vietimo veikla (mokym organizavimas), ryiai su personalu (vidin komunikacija). Vykdydami toki vairialyp veikl, RSV specialistas turi bti ne vien marketingo taktikas ir

diplomatas, bet taip pat turi sugebti valdyti krizes, padti organizacijai ivengti nepalankaus vertinimo, visuomens abejingumo.

Ryi su visuomene specialistams yra keliami tam tikri reikalavimai. R. Matkeviien pateik RSV

specialist profesiogram, kuri susideda i 4 komponent: 31

inios: vadybos proces suvokimas; tvirtos tos srities, kurioje dirbama, inios; socialini ir humanitarini moksl imanymas.

29 MAMEDAITYT, Sevil. Ryiai su visuomene [interaktyvus]. [irta 2007 m. kovo 20 d.]. Prieiga per internet:

http://www.egov.lt/files/att/rsv.doc 30

MAMEDAITYT, S. ten pat. 31

MATKEVIIEN, Renata. Ryiai su visuomene - Vilnius : Lietuvos Respublikos vietimo ir mokslo ministerijos vietimo aprpinimo centras, 2005, p. 8.

25

Gebjimai: sprsti problemas; priimti sprendimus; utikrinti pasitikjim, atlikti tyrimus; analizuoti ir interpretuoti visuomenje vykstanius procesus, gebti pristatyti organizacij ir atstovauti jai.

gdiai: puikaus raymo; tikinamo kalbjimo; tinkamo bendravimo. Asmeniniai bruoai: emocinis ir psichinis stabilumas; entuziazmas; intelektas; platus

domjimosi laukas; gebjimas klausytis; tolerancija; stilingumas, komunikabilumas, nuovoka. Nuo tada, kai RSV gavo profesijos status ir, kai aikja, kokie reikalavimai yra btini RSV

specialistams, galima kalbti apie ryi su visuomene kaip profesijos elit. Profesinio elito identifikavimas kaip socialinio-psichologinio sluoksnio, remiasi kultrologiniais ir

socialiniais psichologiniais kriterijais. Svarbi reikm ia turi tai, kad profesins srities nariai pasiekia aukiausius rezultatus savo profesinje veikloje, turi iskirtin status bei socialin presti32. Besiformuojant profesiniam elitui lemiam vaidmen vaidina profesins veiklos rezultatai. Kadangi elitas tai ne parodomasis gyvenimo bdas, turima omeny, kad mogus uimantis aukt padt visuomenje j turi ne iaip sau, bet u kak Arba u nuopelnus praeityje arba u veikl dabartyje.

mogus kartais gali isiskirti savo asmeniniais pasiekimais, jeigu jis, pavyzdiui, yra ymus matematikas, fizikas, raytojas, tam tikros srities profesionalas. Dka savo gabum ir galimybi parodyti tuos gabumus, tokie mons tampa matomi, aplinkini gerbiami, ir taip palaipsniui patenka savo srities irinktj sluoksn, o kiek vliau ir visos visuomens gerbiamj sluoksn. Elito nariai isiskiria pasiekiamais rezultatais. Tarkime, yra tam tikra grup moni, isiskiriani visuomenje pagal savo atliekam darb. Kai j darbas atnea matomus rezultatus, ir kai tie rezultatai bgant laikui tampa vis labiau matomi ir vertinami visuomens nari, tuomet jie patenka profesinio elito grup.

Mokyklos elitu vadinami geriausi, iskirtiniai mokiniai, meno elitu - rykiausi menininkai, mokslo elitu - pasiymj mokslininkai. Organizacijos elitu laikomi tie, kurie vadovauja, nebtinai valdybose, rodo daugiau iniciatyvos, imasi atsakomybs. Profesiniu elitu vadinami tie, kurie tam tikroje profesinje veikloje pasiek geriausius rezultatus, puikiai imano savo srit bei turi sugebjim vadovauti ir reikiamu laiku prisiimti atsakomyb u priimtus sprendimus. Kils i odio irinkti, profesinis elitas niekieno nerenkamas ir neskiriamas i viraus. Kaipgi jis susidaro ir i ko? Elitas iauga, isikristalizuoja, irykja su laiku. Niekas nedaro specialios atrankos. profesin elit patenka tie asmenys, kurie bgant laikui sugeba atskleisti geriausius savo sugebjimus bei usitarnauja aplinkini pagarb ir autoritet. Vienas svarbiausi profesinio elito ypatum kit elit atvilgiu, yra tas, kad profesin elit negali patekti tas asmuo, kuris neturi specialaus isilavinimo toje srityje arba patirties dirbant t darb. ia galima paminti

32 , . [interaktyvus]. [irta 2007 m. kovo 12 d.]. Prieiga per internet:

http://old.expert.ru/expert/ratings/politiki/01-11-71/samopoz.htm

26

politin elit, kur gali patekti skirting profesij atstovai, su nevienodais socialiniais statusais, taip pat su skirtingais isilavinimais. Tuo tarpu profesiniam elitui yra keliami grietesni reikalavimai. mogus uimantis profesinje veikloje elito pozicijas privalo bti lyderis visomis prasmmis savo srityje. Profesinis elitas uima ypating viet, kurios dka visuomens nuomons formuojasi lengviau ir yra takingesns.

Daugelis suprantame, kad elitas susiformuoja i intelektualiosios visuomens dalies, t moni, kurie priima sprendimus ir sukuria naujus intelektualiuosius produktus. Tai ypa aktualu profesinio elito atvilgiu. Aikja, kad valytoja niekada nepriklausys elitui, nes ji tik vykdo jai duotus nurodymus, nesukurdama jokio naujo produkto tik atlikdama jai priklausanias funkcijas. O tai architektas sukrs niekur pasaulyje nematyt pastat drsiai gali pretenduoti savo profesijos elito gretas. Elitas - Siningi, tvarkingi profesionalai, pasiek auktum srityje, reikalaujanioje intelekto.33

Ianalizavus viso skyriaus elito apibrimus reikt paminti, kad magistriniame darbe laikomasi poirio, kad ryi su visuomene elit sudaro asmenys, kurie gali bti traukiami du elito klasifikavimo pogrupius: verslo bei profesin krybin. Tai asmenys, kurie:

Savo profesijos srityje yra um vadovaujanias pozicijas dka savo profesini sugebjim; Yra gij, ryi su visuomene srityje atitinkam reputacij; iniasklaidos yra daniausiai minimi bei pateikiami kaip ryi su visuomene srities ekspertai; Pagal ekonominius aspektus ryi su visuomene srityje uima lyderi pozicijas bei daro tak vieajai nuomonei.

1. 4. iniasklaida elito formavimesi

i dien pasaulyje padidjo iniasklaidos taka, kuri formuoja moni santykius, takoja socialin gyvenim bei tampa vienvalde vieosios nuomons formuotoja. Tai, kad masini komunikacij taka yra didel parodo Lietuvos gyventoj pasitikjimo institucijomis tyrimai. 2005 m. gruodio mnes Baltijos tyrim duomenimis iniasklaida pasitikjo 59 % Lietuvos gyventoj.34 Galima teigti, jog daugiau kaip pus Lietuvos gyventoj yra linkusi pasitikti ne reali sprendimo gali turiniomis institucijomis, o simbolins galios atstovais. Tokia padtis suteikia iniasklaidai galimyb takoti bei formuoti visuomens

33 , . [interaktyvus]. [irta 2007 m. kovo 15 d.]. Prieiga per internet:

http://www.smi-svoi.ru/content/?fl=559&sn=1092 34

Lietuviai labiausiai pasitiki banyia. I Vakar ekspresas [interaktyvus]. 2006 m. sausio 14 d., [irta 2007 m. sausio 22 d.]. Prieiga per internet: http://66.249.93.104/search?q=cache:e1I5kjOBJsYJ:www.ve.lt/%3Frub%3D1065924816%26data%3D2005-12-23%26id%3D1135275427+pasitik%C4%97jimas+%C5%BEiniasklaida&hl=lt

27

nuomon. iniasklaida yra ypa takinga apibrdama, apribodama viej diskurs ir formuodama bei veikdama viej inojim.

iniasklaida uima plai vieosios erdvs teritorij ir yra svarbi jungiamoji grandis tarp visuomens ir valdios. Ji turi galios daryti tak elito socialiniam vaizdiui, reputacijai, visuomens nuomonei, pasitelkusi odin ar vaizdin retorik ji gali manipuliuoti vertinimo perspektyvomis, silyti reikinius traktuoti vienokiu, o ne kitokiu bdu. Tai teritorija, kurioje vyksta atviros ar paslptos reklamins akcijos, realizuojamos garsi moni viej ryi kampanijos, tvirtinamos tam tikros mados.

Irina Kuinsk atlikusi elito vaizdio formavimo ypatum Lietuvos iniasklaidoje tyrim teigia, jog: masins informacijos priemons formuoja tem tvarkarat, vienoms temoms skirdamos didesn dmes, kitas palikdamos nuoalyje, bet visais laikais vienas i iniasklaidos objekt yra visuomens virnje esantys mons. Tai susij su tuo, kad iniasklaidoje yra tam tikros naujien atrankos taisykls, pagal kurias atrenkama mediaga. Pagal ias taisykles yms mons aukto rango politikai, turtingi verslininkai, ou verslo atstovai priskiriami prie iniasklaid ypa dominani objekt.35 Dl ios prieasties elitas ir jo gyvenimo ypatybs yra iniasklaidos suformuot tem tvarkaraio viruje. iniasklaida traukusi savo akirat elit formuoja vienok ar kitok jo paveiksl. iniasklaida iuolaikinje visuomenje tampa vienu pagrindiniu informacijos skleidju ir komunikacijos kanalu. Taiau daniausiai ji yra tik priemon tam tikrai nuomonei pateikti, atitinkamai informacijai paskleisti.36 Priklausomai nuo straipsnio temos, nuo iniasklaidos priemons, nuo vyki interpretavimo konteksto, tas pats reikinys ar objektas gali gyti skirting vaizd. Kitaip tariant, iniasklaidos turima taka galina j kurti vienokius ar kitokius vaizdius, kurie neturint kritiko poirio gali bti traktuojami kaip reals. ia galima pritaikyti ir Maxwello McCombo Dienotvarks teorij teigiani, kad iniasklaida mums pasako ne tik apie k mes turime galvoti, bet ir kaip galvoti. 37

iniasklaida raydama apie Lietuvos elito atstovus vykdo tam tikr versl: ne tik panaudoja turim tak, pritraukia daugiau skaitytoj, raydama apie elito atstov gyvenimo bd, kultrines vertybes, bet tuo paiu didina peln. Kita vertus, elito atstovams iniasklaidos dmesys taip pat yra reikalingas. Per masines komunikacijos priemones elitas gali formuoti teigiam vaizd apie save, didinti savo inomum, skleisti savo vertybes visuomenei. I to matome, jog iniasklaida ir elitas yra glaudiai susij tarpusavyje.

35 KUINSK, Irina. Elito vaizdio formavimo ypatumai iniasklaidoje [interaktyvus]. Sociologija. Mintis ir veiksmas.

2005, Nr. 2. Prieiga per internet: http://www.ku.lt/smf/sociologija/zurnalas/2005_nr.02.pdf 36

MATKEVIIEN, Renata. Postmodernioji organizacija: ryiai su visuomene. I Informacijos mokslai [ interaktyvus] 1999 m. lapkriio mn. [irta 2007 m. sausio 6 d.]. Prieiga per internet: http://66.249.93.104/search?q=cache:1TlMr1ggrlYJ:www.leidykla.vu.lt/inetleid/inf-m-13/matkeviciene.html+pasitik%C4%97jimas+%C5%BEiniasklaida&hl=lt 37

McCOMBS, Maxwell. Building Consensus: The news medias agenda-setting roles. I Political Communication, 1997., p. 441.

28

Buvimas visuomens virnje ir pareiga sekti toje virnje esani asmen veiksmus, suteikia elitui ir iniasklaidai savotik simbiozs bsen, kai vienas negali be kito. iniasklaida elitui padeda kurti status, o elitas savo gyvenimo bdu padeda iniasklaidai pritraukti auditorijos dmes.38 Elito atstovams patekti iniasklaidos akirat padeda ne vien turima valdia visuomenje, gera finansin padtis, bet ir tai, kad urnalistui noriniam prastmti savo straipsn didesn galimyb tai padaryti yra tuomet, kai jame dalyvauja elito atstovas. I. Kuinsks nuomone, iandieninje Lietuvos iniasklaidoje dominuoja verslo ir valdaniojo elito atstovai, nes jie aktyviausiai reikiasi politiniame ir ekonominiame alies gyvenime, o taip pat yra aktyvs socialinio gyvenimo dalyviai, kas tampa ini altiniu iniasklaidai.

iniasklaida darydama tak visuomenei pera auditorijai elito atstovus. Yra toki poiri, kad elitas yra tie asmenys, kurie danai pasirodo laikrai straipsniuose arba televizijos laidose. inoma i vienos puss tam, kad tave rodyt (ypa kaip tam tikros profesijos atstov) turi bti lyderis toje srityje, domus panekovas bei turti ini, kai prao bti ekspertu sprendiant tam tikr problem arba aikinantis visuomenei aktualius dalykus. Kita vertus, elito atstovai jauia, kad jie yra svarbs vieosios nuomons formuotojai, todl taip pat nevengia per iniasklaidos priemones pasisakyti vienu ar kitu klausimu ir taip daryti tak visuomenei.

Kitame skyriuje bus siekiama itirti kaip iniasklaida pristato RSV veikl ir jos atstovus, kok vaizd jiems formuoja.

38 KUINSK, Irina. Elito vaizdio formavimo ypatumai iniasklaidoje [interaktyvus]. Sociologija. Mintis ir veiksmas.

2005, Nr. 2. Prieiga per internet: http://www.ku.lt/smf/sociologija/zurnalas/2005_nr.02.pdf

29

2. LIETUVOS PROFESINIO RYI SU VISUOMENE ELITO ANALIZ

2. 1. RSV atstov nuomon apie RSV elit

Siekiant isiaikinti, kokia yra Ryi su visuomene srityje dirbani asmen nuomon apie Lietuvos RSV elit buvo atliktas valgybinis anketinis (kiekybinis) tyrimas, kurio metu apklausta 30 RSV srityje dirbani respondent. Respondentais pasirinkti RSV dirbantys asmenys, nes daryta prielaida, kad dirbdami ioje srityje, domdamiesi ja, kiekvienas i j yra susidars nuomon, k galima pavadinti ios srities elitu.

Respondentai buvo atrinkti pagal tikslin atrank, kurios metu buvo stengiamasi pasiekti RSV srityje dirbanius asmenis. Reikt paymti, kad apklausoje dalyvavo RSV profesijos atstovai i skirting sektori: valstybinio, nevyriausybini institucij, RSV agentr. Daugiausiai i atsakiusij anketos klausimus buvo RSV agentr darbuotojai, kiek maiau valstybiniame sektoriuje dirbani RSV darbuotoj ir keletas respondent dirba nevyriausybinse organizacijose.

Anket sudaro 11 klausim tiek udar, tiek atvir. (r.1 pried) Anketinio tyrimo tikslas atskleisti, k RSV atstovai Lietuvoje laiko ios srities elitu ir kokias

savybes jam priskiria. Tikslui pasiekti buvo ikelti tokie udaviniai:

Suinoti kokios ries elitas yra inomiausias tarp RSV atstov;

Kokius asmenis RSV atstovai mini kaip priklausanius Lietuvos RSV elitui; Kokias savybes iskiria kaip btinas siekiant priklausyti RSV elitui;

Kokius aspektus svarbius ar maiau svarbius nurodo kaip takojanius norint priklausyti profesiniam RSV elitui;

Anketinis tyrimas pradedamas klausimu: Ar pritariate teiginiui, kad elitas visuomens atspindys? I keturi galim atsakym: Taip; Taip, i dalies; Ne ir Neinau daugiausiai 43 % apklaustj pasirinko atsakym, taip, i dalies. Kaip matome i 1 grafiko kiek maiau 27 % respondent visikai pritaria iam teiginiui. O 30 % respondent nesutinka, kad elitas atspindi visuomen. Nei vienas i apklaustj nepasirinko atsakymo neinau. Apibendrinant atsakymus matome, kad didioji dalis respondent visgi didesne ar maesne dalimi sutinka, kad elitas visuomen reprezentuoja.

30

TAIP, 27%

TAIP, I DALIES, 43%

NE, 30%

NEINAU, 0%0%

5%

10%

15%

20%

25%

30%

35%

40%

45%

Ar elitas - visuomens atspindys?

1 grafikas. Ar elitas visuomens atspindys Antras klausimas respondent klaus Ar Lietuvoje egzistuoja elitas?. Respondentai galjo atsakyti teigiamai, neigiamai arba pasirinkti atsakym neinau. Didioji dalis RSV atstov atsak teigiamai, t.y. 26 mons, kurie sudaro 86 % apklaustj ir pritar, kad Lietuvoje elitas yra. Tiktai 2 respondentai atsak neigiamai, ir dar 2 pasirinko atsakym neinau. Pagal respondent atsakymus galima daryti ivad, kad Lietuvoje elitas egzistuoja.

Siekiant isiaikinti, kokios ries elitas yra inomas Lietuvoje buvo formuluojamas treiasis anketos klausimas: Kokios ries elit inote?. Pasirinkimui buvo pateikti tokios ries elitai: politinis, verslo, sporto, krybinis, profesinis, o taip pat respondentai galjo rayti savo atsakym prie odelio kitas.

Kadangi anketoje buvo galima pasirinkti kelet atsakym, tai reikt paminti, kokios ries elitas yra geriausiai inomas tarp teigiamai atsakiusij apklaustj. Ianalizavus atsakymus paaikjo, jog daniausiai 19 kart buvo pamintas verslo elitas (r. 2 grafik), kiek maiau 17 kart pasirinktas profesinis elitas, 15 kart pamintas politinis elitas, krybinis elitas pamintas 11 kart. Sporto elit paminjo 7 respondentai. Galimybe rayti savo ries elit pasinaudota 2 kartus: vien kart pamintas mokslo ir meno elitas, o kit kart pramog pasaulio elitas.

Apibendrinus iuos atsakymus galima prieiti ivad, kad populiariausias tarp RSV atstov yra verslo elitas, galbt tam takos turi ir tai, kad savo darbe RSV specialistai daniausiai dirba su ios srities elitu bei juos konsultuoja. Profesinis elitas taip pat yra populiarus RSV atstov tarpe, o tai parodo RSV atstov poir elito samprat. Taip pat danai rpinasi politik vaizdio formavimu, todl jiems gerai inomi ir politinio elito nariai. Reikt paymti, kad kiek nustebino, kad respondentai beveik nemini

31

pramog pasaulio elito. Galbt respondentai pasitenkino tik ivardintais atsakym variantais, o galbt tokios veiklos elito neino.

19

17

15

11

7

1

1

0 5 10 15 20

Verslo

Profesin

Politin

Krybin

Sporto

Mokslo ir meno

Pramog pasaulio

Kokios ries elit inote?

2 grafikas. Kokios ries elit inote

Kitu anketos klausimu buvo siekta suinoti su kuo respondentams asocijuojasi elito svoka. Kaip galimi pasirinkimo variantai paminti tokie atsakymai: su valdia, prestiu, materialine padtimi, mogaus asmeninmis savybmis, taip pat buvo galima rayti savo variant. Daugiausiai kart 17 respondentai minjo, kad jiems odis elitas asocijuojasi su prestiu, kiek maiau 13 kart respondentai paminjo, kad jiems elitas asocijuojasi su mogaus asmeninmis savybmis. 8 kartus anketose paymtas atsakymas, kad elito svoka asocijuojasi su mogaus materialine padtimi, o 5 anketose paymtas atsakymas su valdia. Respondentai pasinaudodami galimybe rayti savo atsakymo variant minjo, kad odis elitas jiems asocijuojas su aukta morale, isilavinimu, auktu lygiu, kokybe, reprezentatyvumu. Tiesa, visi i i atsakym buvo paminti po vien kart. Vienas i respondent para, kad jam elitas asocijuojas su pasiptimu.

Penktasis anketos klausimas yra vienas i pagrindini tiriant RSV elit Lietuvoje. Juo buvo klausiama: Ar egzistuoja RSV elitas Lietuvoje?. Kaip galimi atsakymai pasilyti 4 variantai: taip; ne; jis dar tik formuojasi, neinau. Daugiausiai 21, o tai sudaro 70 % respondent atsak, kad RSV elitas dar tik formuojasi (r. 3 grafik), tik 5 respondentai yra visikai sitikin, kad jau egzistuoja RSV elitas ir pasirinko atsakym taip, o tai sudaro 16 % respondent. 3 RSV atstovai (10 %) teigia, kad RSV elito Lietuvoje nra, o 1 respondentas pasirinko atsakym neinau. Apibendrinant atsakymus klausim reikt paymti, kad net jei tik 16 % apklaustj tiki, kad yra RSV elitas Lietuvoje, taiau didioji dauguma mato jo uuomazgas, formavimsi ir mato tam tikrus RSV specialistus, kurie gali bti priskirti iam sluoksniui. Btent tokia tendencija atsispindi kito (6) klausimo rezultatuose.

32

16

10

70

3

0 20 40 60 80

Ar egzistuoja RSV elitas Lietuvoje? (%)

NEINAUJIS DAR TIKFORMUOJASINE

TAIP

3 grafikas. Ar egzistuoja RSV elitas Lietuvoje

Kitas anketos klausimas skatino vardinti asmenis, kurie gali bti vadinami RSV elitu Lietuvoje. Nordami atsakyti klausim respondentai galjo rayti 3 asmenis. Reikt paymti, kad RSV specialist pavardes anketose vardino ne tik tie, kurie prie tai buvusiame klausime atsak teigiamai, bet ir

tie, kurie atsak, kad Lietuvoje RSV elitas dar tik formuojasi. Kai kuriuose anketose buvo raomas vienas asmuo, o kai kuriose ir trys. Daugiausiai anketose 11 kart kaip RSV elitas buvo pamintas Mykolas

Katkus RSV agentros VRP Hill & Knowlton direktorius (r. 4 grafik). Dalia Kutrait RSV agentros Strategini komunikacij centro direktor ir Arnas Pemkus RSV agentros Integrity PR direktorius anketose, RSV atstov kaip elito nariai buvo vardinti 7 kartus. Buvusios RSV agentros A. Jonkus ir partneriai direktorius, iuo metu iniasklaidos pristatomas kaip verslo konsultantas - Artras Jonkus, anketose mintas 6 kartus, Riardas Jarmalaviius RSV agentros Publicum direktorius 5 kartus. Kitas RSV agentros VRP Hill & Knowlton narys projekt direktorius Kristinas Taukaikas RSV elitui priskiriamas taip pat 5 anketose. Nepriklausomas RSV konsultantas Liutauras Uleviius, RSV specialist sjungos pirminink ir RSV agentros Komunikacija ir konsultantai direktor Laima Kasparaviien ir vienas i RSV pradinink Aurelijus Katkeviius (iuo metu redaguojantis leidin Verslo klas) tarp elito nari paminti 3 anketose. Andrius Kasparaviius RSV agentros Komunikacija ir konsultantai projekt direktorius tarp RSV elito nari pamintas 2 kartus.

LR prezidento atstov spaudai Rit Grumadait kaip RSV elito nar vardino vienas respondentas. Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto doc. Vilij Gudonien, RSV vadovli autor ir RSV disciplinos dstytoj kaip RSV elit vardino taip pat vienas respondentas.

Apibendrinant gautus atsakymus reikt paymti, kad didioji dauguma RSV specialist vardint kaip RSV elitas yra RSV agentr atstovai ir uima kompanij vadov arba projekt vadov pareigas. I

33

valstybinio sektoriaus paminta tik R. Grumadait, kuri dirba su LR prezidentu ir uima atsakingas pareigas. I nepriklausom konsultant paminti tik 2 asmenys.

K vardintumte RSV elitu?

D. Kutrait; 7A. Pemkus; 7

A.Jonkus; 6R. Jarmalaviius; 5

K. Taukaikas; 4L. Uleviius; 3L. Kasparaviien; 3

A. Katkeviius; 3

A. Kasparaviius; 2R. Grumadait; 1

M. Katkus; 11

V. Gudonien; 1

0 2 4 6 8 10 12

4 grafikas. K vardintumte RSV elitu

Kitu anketos klausimu norta isiaikinti Kokios asmens savybs btinos siekiant priklausyti RSV elito gretoms?. Anketoje buvo praoma pasirinkti tris savybes i 5 pasilyt: komunikabilumas, krybikumas, analitinis mstymas, vadybiniai/organizaciniai sugebjimai, ingeidumas. Respondentai taip pat galjo rayti savo variant. Daniausiai respondentai tarp trij galim variant rinkosi savyb krybikumas, kuri paymjo 22 kartus (r. 5 grafik), kiek reiau 18 kart respondentai paymjo komunikabilumo savyb, o 17 kart rinkosi analitin mstym. Vadybiniai/organizaciniai sugebjimai kaip svarbs paminti 15 respondent, 8 tyrime dalyvav respondentai minjo ingeidum. Svarbu paminti, kad pasinaudoj galimybe rayti savyb 6 respondentai ra charizmatikum, o 2 kartus etik elges. Po vien kart buvo pamintos tokios savybs kaip: aukta moral, strateginis mstymas, novatorikumas ir gebjimas save pateikti kaip elit.

Apibendrinant gautus rezultatus aikja, kad keturios savybs: krybikumas, komunikabilumas, analitinis mstymas ir vadybiniai/organizaciniai sugebjimai yra svarbiausi siekiant priklausyti RSV elitui. Taip pat svarbu atkeipti dmes, kad atsirado respondent, kurie Ryi su visuomene profesijoje vertina etikos ir morals principus ir juos nori matyti savo autoritet veikloje.

34

22

18 17

15

86

21 1 1 1

0

5

10

15

20

25 Kokios savybs btinos RSV elitui?Krybikumas

Komunikabilumas

Analitinis mstymas

Vadybiniai/organizaciniaisugebjimaiingeidumasCharizmatikumas

Etikas elgesys

Novatorikumas

Gebjimas save pateikti kaipelitStrateginis mstymas

Aukta moral

5 grafikas. Kokios savybs btinos RSV elitui

Atuntuoju anketos klausimu siekta isiaikinti, ar svarbus RSV isilavinimas, kad priklausytum RSV elitui. Kaip galimi atsakymai pateikti: svarbus, nesvarbus, neinau. Atsakymai klausim pasiskirst daugma vienodai. Teigiani, kad RSV isilavinimas yra svarbus buvo 16 respondent, tai sudaro 53 % apklaustj, o manani, kad ios srities isilavinimas nesvarbus buvo 14, tai sudaro 47 %. Pasirinkusi atsakym neinau nebuvo. Apibendrinant apklaustj rezultatus galima daryti prielaid, kad dirbanius RSV srityje respondentus veikia j darbo aplinkoje esantys pavyzdiai, kitaip tariant tie, kurie jiems yra pavyzdys ir elitas. Jei j autoritetai pasiek profesini auktum be RSV isilavinimo, tai ir jiems jis atrodo nebtinas. O prieingu atveju, kai jie susiduria su RSV srityje isilavinim turiniais elito nariais, tuomet ir jiems jis atrodo btinas.

Kitas anketos klausimas skambjo taip Norint tapti RSV elitu svarbu (sunumeruokite skaiiais nuo 1 iki 9 pagal svarbum: 1 visai nesvarbu, 9 svarbiausia). Respondentams buvo pateikti tokie veiksniai: reputacija, iniasklaidos dmesys, asmeniniai sugebjimai, patirtis, lyderiavimas pagal finansinius rodiklius, organizacija, kurioje dirbama, kvalifikacija, ivaizda, ryiai.

Susumavus kiekvieno veiksnio vertinimus paaikjo, kad svarbiausiu veiksniu norint tapti RSV elitu yra reputacija, kuri surinko 234 balus (r. 6 grafik). (Btent reputacij respondentai daniausiai vertindavo aukiausiu skaiiu. I viso 17 anket reputacijai priskirtas skaiius 9) Taip pat respondentai labai svarbiais laiko asmeninius RSV atstov sugebjimus, surinkusius 197 balus (6 respondentai asmeninius sugebjimus vertino aukiausiu skaiiumi). Treioje vietoje liko patirtis, kuri vertinta 176

35

balais, kvalifikacija surinko 163 balus. Po kvalifikacijos rikiuojasi ryiai (153 balai), ir organizacija, kurioje dirbama (135 balai). Maiausiai svarbs veiksniai, siekiant tapti RSV elitu yra: iniasklaidos dmesys (107), lyderiavimas pagal finansinius rodiklius (104) ir ivaizda, kuri surinko maiausiai 91 bal.

Apibendrinant gautus rezultatus reikt pasakyti, kad juose atsispindi profesionalus RSV atstov poiris. Rezultatai parod, kad RSV elitas yra vertinamas u ger savo reputacij, asmeninius sugebjimus, kurie padeda dirbant RSV darb ir turima patirtis bei kvalifikacija, kurie sukaupiami per tam tikr laik.

234

197

176163

153135

107 10491

0

50

100

150

200

250

1

Norint tapti RSV elitu svarbu Reputacija

Asmeniniai sugebjimai

Patirtis

Kvalifikacija

Ryiai

Oganizacija, kuriojedirbamainiasklaidos dmesys

Lyderiavimas pagalfinansinius rodikliusIvaizda

6 grafikas. Norint tapti RSV elitu svarbu

Kitu anketos klausimu buvo siekiama suinoti respondent nuomon, kur dirbant didesn tikimyb tapti RSV elitu. Kaip galimi atsakym variantai minimi: RSV agentroje, valstybiniame sektoriuje, nepriklausomu RSV konsultantu, nevyriausybinje organizacijoje, tai neturi reikms. Nebuvo nei vieno respondento, kuris pasirinkt atsakymus nevyriausybinje organizacijoje arba valstybiniame sektoriuje. Beveik po lygiai rezultatai pasiskirst tarp kit trij variant. (r. 7 grafik). Daugiausiai - 11 (36,7 %) respondent atsak, kad tapti RSV elitu dirbant nepriklausomu RSV konsultantu yra didiausia tikimyb. Beveik tiek pat 10 (33,3 %) respondent mano, kad norint tapti RSV elitu didesn tikimyb dirbant RSV agentroje. Manani, kad tai neturi reikms buvo 9 respondentai, o tai sudaro 30 %

36

apklaustj. Apibendrinant gautus rezultatus reikia paymti, kad nra vieningos nuomons iuo klausimu.

36,7 33,3

30

0 0

05

10152025303540

Kur dirbant yra didesn tikimyb tapti RSV elitu? (%)Nepriklausomu RSVkonsultantu

RSV agentroje

Tai neturi reikms

ValstybiniamesektoriujeNevyriausybinjeorganizacijoje

7 grafikas. Kur dirbant yra didesn tikimyb tapti RSV elitu

Paskutiniu anketos klausimu norta suinoti, kokius leidinius RSV atstovai pamint kaip raanius apie RSV elit. Nebuvo pateikta joki atsakymo variant, respondentai patys turjo surayti atsakymus. Daniausiai respondentai paminjo dienraio Verslo ini pried Verslo klas, kuris pamintas 16 kart. 10 respondent mano, kad urnalas Versus rao apie RSV elit.7 RSV atstovai mano, kad dienratis Verslo inios rao apie RSV elit. Po 3 kartus rayti leidiniai Fortna privata ir Reklamos ir marketingo idjos. 1 kart pamintas kitas Verslo ini priedas Gazel. Buvo respondent, kurie tarp leidini raani apie RSV elit paminjo gyvenimo bdo urnalus: Stili (2 respondentai) ir mons (1 respondentas). Aikja, kad i dienrai tarp RSV atstov daniausiai minimas Verslo inios, o i urnal to paties dienraio priedas Verslo klas.

Atlikus valgybin tyrim paaikjo, kad:

1. Daugiausiai RSV atstovai mano, kad Lietuvoje egzistuoja verslo ir profesinis elitai. 2. Respondentai daniausiai elito reikm tapatina su prestiu ir asmeninmis mogaus

savybmis. 3. Dauguma apklaustj mano, kad RSV elitas Lietuvoje yra dar tik formuojasi, taiau turi ioje

srityje autoritetus, kuriuos vardina ir, kurie j nuomone gali bti priskiriami RSV elitui.

37

4. Didioji dauguma respondent RSV elitu laiko RSV agentr vadovus ir projekt direktorius. Daniausiai anketose elitu vardintas - Mykolas Katkus RSV agentros VRP Hill & Knowlton direktorius, po jo minimi: Dalia Kutrait RSV agentros Strategini komunikacij centro direktor ir Arnas Pemkus RSV agentros Integrity PR direktorius. Valstybinio sektoriaus atstov R. Grumadait paminta tik vieno respondento, nepriklausomi konsultantai paminti 2 kartus.

5. Krybikumas, komunikabilumas, analitinis mstymas ir vadybiniai/organizaciniai sugebjimai yra svarbiausios savybs siekiant priklausyti RSV elitui.

6. Svarbiausi veiksniai norint priklausyti RSV elitui yra: reputacija, asmeniniai sugebjimai, patirtis bei kvalifikacija.

7. Nors anketose daugiausiai kaip elit vardino RSV agentr atstovus, taiau respondent manymu, ne maiau galimybi bti RSV elitu turi nepriklausomi RSV konsultantai. Valstybinio sektoriaus atstovai respondent manymu, neturi daug galimybi tapti RSV elitu.

2. 2. RSV profesinio elito vaizdavimas iniasklaidoje

iame darbo skyriuje pristatomas sociologinis tyrimas, kurio pagrindinis tikslas isiaikinti kaip iniasklaidoje vaizduojami Lietuvos ryi su visuomene (RSV) atstovai, kokie vaidmenys jiems tenka, kokios savybs reprezentuojamos, kokioms organizacijoms jie atstovauja.

Tyrimas atliktas remiantis turinio analizs kokybiniu metodu. iniasklaidos kokybin turinio analiz pasirinkta, todl, kad ji geriausiai pads atskleisti

komunikacijos apie RSV atstovus praneim turin, prasm. Kokybins turinio analizs dka, galima sistemikai ir nuosekliai vertinti informacijos turin. Turinio analizs metodas iniasklaidos tekstams suteikia apiuopiamumo: masins komunikacijos tyrintojai gali sprsti apie perduodam praneim ir j siuntj savybes, numatyti praneim madas ir tendencijas, suvokti iniasklaidos funkcijas. Naujausi iniasklaidos turinio tyrimai siekia atskleisti kuo daugiau perduodamo praneimo aspekt. Toki tyrim ivadose pateikiama ne tik tai, apie k rao, rodo ar kalba iniasklaida, bet velgiama giliau, t.y. vertinama, kaip pateikiamos praneimo analizs ivados siejasi su sociokultriniais aplinkos aspektais, kok poveik iniasklaidos tekstai turi vartotojams ir pan. Taigi, kokybin turinio analiz leidia atsivelgti teksto visum, leidia suvokti ideologin pagrind, ryius tarp autoriaus ir teksto, teksto ir auditorijos, bei atskleidia ir pagrindia prieastinius ryius, paslptas reikmes, vaizdius, suvokim,