PRITARTA

Kauno miesto savivaldybės tarybos

2015 m. birželio 30 d.

sprendimu Nr. T-381

PATVIRTINTA

Kauno lopšelio-darželio ,,Nežiniukas“

direktoriaus

2015 m. liepos 9 d.

įsakymu Nr. V-73

KAUNO LOPŠELIO-DARŽELIO ,,NEŽINIUKAS“ IKIMOKYKLINIO UGDYMO

PROGRAMA

1. BENDROSIOS NUOSTATOS

Švietimo teikėjo pavadinimas. Kauno lopšelis-darželis „Nežiniukas“ – juridinis asmuo,

nesiekianti pelno Kauno miesto savivaldybės institucija

Grupė. Neformaliojo švietimo mokykla, kodas 3160

Tipas. Lopšelis-darželis, kodas 3164

Adresas. Vakarų g. 14, Kaunas

Telefonas: (8 37) 73 35 42, el. paštas.: darzelisneziniukas@takas.lt

Kauno lopšelis-darželis „Nežiniukas“ (toliau – lopšelis-darželis) vykdo neformaliojo

švietimo ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programas. Lopšelio-darželio veikla grindžiama

teisiniais dokumentais reglamentuojančiais bendrąjį ir specialųjį ikimokyklinį, priešmokyklinį

ugdymą, švietimo pagalbą, ugdymo organizavimo galimybes šalies, savivaldybės ir mokyklos

lygmeniu.

Organizuojant ugdymo procesą lopšelyje-darželyje remiamasi pagrindiniais Jungtinių Tautų

Vaiko teisių konvencijos (1995) principais nurodančiais vaiko teisių svarbą ir Jungtinių Tautų

Neįgaliųjų teisių konvencijos (2006), UNESCO (2009) rekomendacijomis apie neįgalių vaikų

švietimo politiką:

Svarbiausia – vaiko interesai. Svarbu, kad bet kokie sprendimai, susiję su vaiku,

nepažeistų vaiko teisių ir atitiktų jo interesus. Priimami sprendimai turi turėti teigiamą įtaką vaikui,

jo gyvenimui ir ateičiai ir kurtų sąlygas vaikui oriam ir laimingam gyvenimui.

2

Vaiko teisė gyventi ir vystytis. Vaiko gyvybė – tai didelė vertybė. Svarbu saugoti vaiko

gyvybę ir sudaryti sąlygas vaikui ugdytis kaip asmenybei, pažinti savo kultūrą bei tobulinti savo

gebėjimus.

Vaiko teisė išsakyti savo nuomonę ir būti išklausytam. Kiekvienas vaikas turi teisę

dalyvauti sprendimų, susijusių su juo, priėmime. Kiekvienas vaikas gali išsakyti savo nuomonę ir ji

yra tokia pat svarbi, kaip ir suaugusio. Vaiko nuomonė turi būti išklausyta ir į ją turi būti

atsižvelgta.

Nediskriminacija Vaiko teisės priklauso kiekvienam vaikui be jokių išlygų. Niekas neturi

teisės diskriminuoti vaiko dėl to, kas jis esa ir kaip gyvena.

Inkliuzijos prioritetai. Inkliuzija yra nenutrūkstantis procesas, kurio siekiama visiems

asmenims užtikrinti kokybišką ugdymąsi, pripažįstant ir gerbiant asmenų įvairovę, atsižvelgiant į

kiekvieno individualius gebėjimus, poreikius ir vengiant jų diskriminacijos.

1.1. Vaikai ir jų poreikiai.

Vidutiniškai lopšelį-darželį lanko 123 vaikai. Iš jų: 40% vaikų, turinčių negalias, sutrikimus

ar mokymosi sunkumus, 60% yra vaikai normaliai besivystantys. Pagal socialinį kontekstą, įstaigą

vidutiniškai lanko 60% vaikų iš socialiai saugių šeimų ir 40% vaikų iš socialiai nesaugių šeimų.

Lopšelyje-darželyje veikia 8 grupės: 5 bendrosios paskirties grupės (1 lopšelio, 3 darželio, 1

priešmokyklinė) ir 3 specialiosios paskirties grupės skirtos vaikams, turintiems intelekto,

kompleksinių ir kitus raidos sutrikimus (iš jų viena savaitinė).

Vaikai, turintys negalias, sutrikimus ar mokymosi sunkumus priklausomai nuo jų specialiųjų

ugdymosi poreikių lygio, lopšelio-darželio Vaiko gerovės komisijos ir (ar) Pedagoginės

psichologinės tarnybos (toliau – PPT) rekomendacijų ir tėvų pageidavimų lopšelyje-darželyje

ugdomi integruota ugdymo forma bendrojoje grupėje arba specialiosios paskirties grupėje. Vaikams

teikiama kompleksinė specialistų (logopedo, specialiojo pedagogo, socialinio pedagogo, menų,

muzikos, neformaliojo ugdymo mokytojo (kūno kultūra)) pagalba ir paslaugos. Jų individualiems

gebėjimams ir specialiesiems poreikiams tenkinti, lopšelio-darželio specialistų komanda,

bendradarbiaudama su vaiko tėvais (globėjais), rengia ir įgyvendina švietimo pagalbos arba

individualias ugdymo programas. Vaikams, turintiems judesio ir padėties sutrikimų (pagal PPT ir

gydytojo rekomendacijas), teikiama tikslinė specialistų (neformaliojo ugdymo mokytojo (kūno

kultūra), masažuotojo) korekcinė pagalba ir paslaugos.

Visiems vaikams lopšelyje-darželyje organizuojami grupiniai kūno kultūros ir muzikos

užsiėmimai. Dėmesys skiriamas vaikams mėgstantiems dainuoti ir gabiems muzikai. Jiems

organizuojamas dainavimo būrelis ir specialūs vaikų muzikinio ugdymo užsiėmimai. Atsižvelgiant į

tėvų pageidavimus, įstaigoje organizuojamos papildomos ugdymo (šokių, keramikos būreliai ir kt.)

paslaugos.

3

Organizuojant ugdymo procesą, edukacines veiklas ir renginius naudojamos kompiuterinės

technologijos (naudojama išmanioji lenta, rodoma vaizdo medžiaga, žaidžiami ugdomieji

kompiuteriniai žaidimai ir kt.). Be to, tėvų pageidavimu, vaikai neužmiegantys pietų miego gali

nemiegoti. Šiems vaikams lopšelio-darželio specialistai organizuoja sveikatos stiprinimo,

prevencijos ir kitą edukacinę veiklą.

1.2. Mokytojų ir kitų specialistų pasirengimas.

Lopšelyje-darželyje dirba 23 kvalifikuoti ir kompetentingi pedagogai. Iš jų: 14-auklėtojų, 5-

švietimo pagalbos mokiniui specialistai (logopedai, specialieji pedagogai, socialinis darbuotojas)

bei kiti pedagoginiai specialistai (muzikos pedagogas, menų pedagogas, neformaliojo ugdymo

mokytojai (kūno kultūra). Atestuota 91% pedagogų. Aukšta pedagogų kvalifikacija,

profesionalumas, pedagogų komandos sudėties įvairovė užtikrina individualią kiekvieno vaiko

pažangą, reikiamą pagalbą bei įstaigos veiklos sėkmę.

Pedagogai skatinami tobulinti savo profesines kompetencijas ir orientuotis į šiuolaikinę

vaikystės ir vaiko ugdymo sampratą: suprasti vaiko raidą ir ugdymąsi kaip vientisą procesą,

įsisąmoninti visų raidos etapų tarpusavio sąryšį, kurti naujas ugdymo(si) galimybes kiekvienam

vaikui ir kt. Jie dalinasi gerąja darbo patirtimis su miesto ir šalies pedagogais, organizuoja

kvalifikacijos tobulinimo renginius (seminarus, metodinius renginius, projektus, metodines

konsultacijas ir kt.), tobulina profesines kompetencijas įvairiuose kvalifikaciniuose renginiuose,

seminaruose.

1.3. Regiono ir švietimo teikėjo savitumas.

Regiono savitumas. Lopšelis-darželis įsikūręs Gričiupio seniūnijoje. Įstaigos geografinė

padėtis yra palanki supažindinti vaikus su mus supančia aplinka, plėtoti jų gamtosauginę patirtį,

ekologinį supratingumą, kadangi netoliese yra Kauno zoologijos sodas, Ąžuolyno ir Draugystės

parkai, teka Girstupio upelis. Artimoji aplinka turtinga kultūriniais objektais, tokiais kaip V.

Kudirkos bibliotekos vaikų literatūros muziejus, Šv. Antano Paduviečio bažnyčia, senosios žydų

kapinaitės ir kt., suteikia galimybę pedagogams kryptingai ugdyti vaikų kultūrinės ir socialinės

aplinkos pažinimą.

Šalia lopšelio-darželio įsikūrusi „Varpelio“ pradinė mokykla ir „Varpo“ gimanazija.

Bendradarbiavimas ir dalyvavimas šių įstaigų renginiuose (parodose, šventėse, spektakliuose, sporto

varžybose) padeda ugdyti vaikų pilietiškumo ir visuomeninio aktyvumo pradus.

Lopšelio–darželio savitumas. Lopšelis-darželis yra bendrojo ugdymo įstaiga su specialiosios

paskirties grupėmis, skirtomis vaikams, turintiems intelekto, kompleksinių ir raidos sutrikimus. Be

to, kiekvienoje grupėje ugdomi integruotai 1–4 vaikai, turintys raidos sutrikimus. Kai vaikas,

lankantis specialiąją grupę, daro pažangą, matomi jo pozityvūs ugdymosi rezultatai, tėvams sutikus,

perkeliamas į bendrojo ugdymo grupę, ir atvirkščiai.

4

Įstaigos visa ugdomoji, meninė, kūrybinė ir kita edukacinė veikla organizuojama kryptingai

ir nuosekliai, pagal mūsų bendruomenės sukurtas mėnesio temas. Pavyzdžiui: gegužės mėnesio

tema – Šeimą šaunią aš turiu, birželio mėnesio - Margaspalvė mano vaikystė ir t.t. Kiekvieną

mėnesį, pagal temos turinį, vykdoma kryptinga edukacinė veikla kiekvienoje grupėje,

organizuojami renginiai bendruomenei, koridoriuose eksponuojamos foto ir vaikų kūrybinių

darbelių parodėlės, ir kt.

Įstaiga pavadinta knygos „Nežiniuko ir jo draugų nuotykiai“ (aut. N. Nosovas) herojaus

Nežiniuko vardu, todėl įstaigos vidaus bendrosios aplinkos kuriamos „Nežiniuko miesto“ tema.

Lopšelio-darželio visuose koridoriuose ir laiptinėse sukurtos žaidimų, eksperimentavimo ir

smulkiosios motorikos lavinimo zonos vaikams, t. y., žaismingai išpieštos sienos, ant sienų

pakabintos vaikų pažintinius gebėjimus lavinančios dekoracijas ir ugdomosios manipuliacinės

sienelės, imituojančios parkus, pievas, miesto gatves. Nežiniuko miesto idėja yra išplėsta į

specialistų ir grupių edukacines aplinkas, atsižvelgiant į grupės pavadinimą, savitumą ir vaikų

amžių.

1.4. Tėvų (globėjų) ir vietos bendruomenės poreikiai.

Lopšelyje-darželyje didelis dėmesys skiriamas vaikų šeimos pažinimui, tėvų (globėjų)

nuostatų ir lūkesčių išsiaiškinimui bei jų poreikių tenkinimui. Kiekvienais metais atliekami tėvų

(globėjų) poreikių, pasitenkinimo teikiamomis paslaugomis ir kiti veiklos kokybės vertinimo

tyrimai. Anketinių apklausų, individualių pokalbių ir (ar) grupinių diskusijų metu stengiamasi

išsiaiškinti, įvertinti bei tenkinti tėvų (globėjų) lūkesčius ir pageidavimus.

Pagrindiniai tėvų (globėjų) lūkesčiai yra lopšelio-darželio orientavimasis į vaiko visuminį

ugdymą(si), individualių ir specialiųjų gebėjimų turinčių vaikų poreikių atpažinimas, tenkinimas ir

kryptinga specialistų pagalba. Todėl, pedagogai siekia pažinti vaikus ir jų šeimas, atpažinti vaiko

specialiuosius ir išskirtinius ugdymosi poreikius, ugdymą pritaikyti kiekvienam vaikui pagal jo

galias bei įtraukti tėvus (globėjus) į vaiko ugdymo procesą. Pedagogų, tėvų, kitų bendruomenės

narių bendromis pastangomis siekiame šalinti ugdymosi netolygumus, tenkinant individualius vaiko

poreikius, užtikrinant ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo dermę, kuriant partneriškus vaiko

tėvų (globėjų) ir įstaigos santykius.

Kadangi, lopšelio-darželio šeimų socialinis kontekstas skirtingas, yra kryptingai

puoselėjamos teigiamos bendruomenės nuostatos į neįgalius vaikus, tolerancija, ugdomi tėvystės

įgūdžiai. Vyksta šeimų įtraukimas į grupių veiklą, lopšelio-darželio bendrus renginius, projektus,

kitą edukacinę veiklą. Vykdomas nuolatinis informavimas apie lopšelio-darželio veiklą (vertybes,

tradicijas ir kt.), reguliariai atnaujinamas įstaigos internetinis puslapis, planuojama įdiegti pedagogų

ir tėvų bendradarbiavimo elektroninė sistema „Mūsų darželis“.

5

2. IKIMOKYKLINIO UGDYMO PRINCIPAI

2.1.Inkliuzinio ugdymo. Lopšelis-darželis rūpinasi visais asmenimis, skatina visų asmenų

(vaikas, tėvai, mokytojai, specialistai ir kt.) dalyvavimą ugdymo(si) veikloje, pripažįsta ir gerbia

visų vaikų įvairovę ir skirtybes, nepaisant gebėjimų, negalių, šeimos kultūros ir kt.

2.2. Individualizavimo. Laikomasi nuostatos, kad visi vaikai skirtingi. Vaikas

pripažįstamas kaip savo poreikius, interesus bei patirtį turinti individualybė. Todėl kiekvienas dėl

savo gyvenimo patirties ir ugdymosi stiliaus skirtybių sėkmingai ugdosi pagal savo galias,

suteikiant jam reikiamą pagalbą ir paramą.

2.3. Humaniškumo. Kiekvienas vaikas gerbiamas kaip asmenybė, paisoma jo norų,

interesų, garantuojama teisė gyventi ir elgtis pagal prigimtį bei asmeninę patirtį, gyventi pritaikytoje

aplinkoje. Suteikiama teisė veikti, išreikšti savo nuomonę, teisė į išteklius ir paslaugas. Ugdoma

pagarba kito vertybėms ir sau pačiam.

2.4. Komandinio darbo. Ugdymas organizuojamas kryptingai, komandiniu principu:

vaikas, tėvai (globėjai), grupių auklėtojai, pagalbos vaikui ir kiti specialistai. Bendromis

pastangomis užtikrinamas ugdymo(si) efektyvumas, sprendžiamos pagalbos vaikui ir šeimai

problemos, vertinami vaiko pasiekimai ir poreikiai, sudaromos ir įgyvendinamos vaikų, turinčių

specialiuosius ugdymosi poreikius švietimo pagalbos ir individualios ugdymosi programos.

2.5. Tęstinumo. Atsižvelgiant į vaiko jau turimą patirtį bei gebėjimus, siekiama tolesnio

darnaus vaiko kompetencijų ugdymo ankstyvąjame, ikimokykliniame ir priešmokykliniame

amžiuje, užtikrinant šių programų vientisumą ir dermę.

3. TIKSLAI IR UŽDAVINIAI

Tikslas – atsižvelgiant į vaiko prigimtines galias, jo individualią patirtį, unikalumą bei

poreikius, vadovaujantis raidos dėsningumais, padėti vaikui išsiugdyti savarankiškumo, sveikos

gyvensenos, pozityvaus bendravimo su suaugusiais ir vaikais, kūrybiškumo, aplinkos ir savo šalies

pažinimo, mokėjimo mokytis pradmenis.

Uždaviniai

1) Plėtoti vaikų individualias fizines, socialines, pažinimo galias.

2) Lavinti ugdytinių pažintinius gebėjimus, sudarant sąlygas domėtis, ieškoti, tyrinėti, kelti

klausimus, rinktis veiklos būdus ir priemones, numatyti tolesnės veiklos žingsnius.

3) Ugdyti pozytyvaus bendravimo ir bendradarbiavimo su suaugusiais ir vaikais įgūdžius,

gebėjimą spręsti kasdienines problemas, atsižvelgti į savo ir kitų ketinimus, veiksmų pasekmes.

4) Ugdyti savarankišką, iniciatyvią, dvasingą asmenybę, gebančią kurti ir save išreikšti.

6

5) Padėti vaikui integruotis į visuomenę, atsižvelgiant į kiekvieno vaiko individualią socialinę

patirtį, sudaryti sąlygas perimti tautos kultūros pagrindus.

6) Plėtoti šeimos ir ugdymo įstaigos sąveiką, siekiant užtikrinti sėkmingą vaikų ugdymą(si).

4. UGDYMO TURINYS, METODAI, PRIEMONĖS

Ugdymo turinys orientuotas į ikimokyklinio amžiaus vaikų kompetencijų (vertybinių

nuostatų, gebėjimų, žinių ir supratimo) visuminį ugdymąsi, vaiko galias ir lopšelio-darželio

mėnesio temas. Ugdymo turinys įgyvendinamas kryptingai organizuojant veiklos procesą, sudarant

sąlygas vaikui savarankiškai veikti, derinant su numatyta bei organizuota veikla, atsižvelgiant į

amžiaus tarpsnių ypatumus, vaiko individualias galias.

Įstaigos visa ugdomoji veikla organizuojama kryptingai ir nuosekliai ir lopšelio-darželio

bendruomenės sukurtas mėnesio temas:

Sausio mėnuo - Vaikiški žiemos džiaugsmai ir rūpesčiai.

Vasario mėnuo - Aš myliu Lietuvą.

Kovo mėnuo - Mes sveikiname bundančią žemę.

Kalandžio mėnuo - Aš turiu dvi rankeles ir darbelių nebijau.

Gegužės mėnuo - Šeimą šaunią aš turiu.

Birželio mėnuo - Margaspalvė mano vaikystė.

Liepos ir rugpjūčio mėnesiai - Valio!!! Jau atostogos atėjo.

Rugsėjo mėnuo - Sveikas, mylimas drauge.

Spalio mėnuo - Rudenėlio dovanos mažiesiems.

Lapkričio mėnuo -Augame su pasaka.

Gruodžio mėnuo - Mano mažoj širdelėj daug gerumo telpa.

Ugdymo turinys orientuotas į sveikatos, pažinimo, socialinės, komunikavimo, meninės

vaiko kompetencijų ugdymą, joms skiriamas vienodas dėmesys. Suskirstymas į atskiras

kompetencijas yra sąlygiškas, siekiant aiškiau apibrėžti ir išskleisti konkrečių kompetencijų turinį.

Kompetencijos pateikiamos kaip orientaciniai vaiko ugdymosi pasiekimai. Pedagogas

atsižvelgdamas į kiekvieno vaiko galias individualizuoja jam keliamus reikalavimus.

SVEIKATOS KOMPETENCIJA

Sveikatos kompetencija apima būtinas žinias ir praktinius gebėjimus, įgūdžius bei įpročius

fizinei ir psichinei sveikatai palaikyti ir ją puoselėti. Geri vaiko ugdymosi pasiekimai stiprina vaiko

sveikatą, sveikos gyvensenos įgūdžius, gerina jo emocinę savijautą, tobulina vaiko judesius bei

laikyseną, didina jo ištvermingumą.

7

Amžius VAIKO VEIKSENOS

1,5–3 m. Savarankiškai pavalgo.

Pasako, ko nori ir ko nenori valgyti.

Pats bando praustis, naudotis rankšluosčiu.

Pats eina į tualetą, suaugusiojo padedamas susitvarko.

Mėgina apsiauti batukus, apsivilkti.

Pats bando susisegti sagas, varstyti batų raištelius.

Pastovi ant vienos kojos (3-4 sekundes).

Gerai vaikšto, apeina kliūtis, eidamas neša žaislą.

Eidamas bando įveikti kliūtis (perlipti, įlipti, išlįsti, pralįsti...).

Geba žaisti pritūpęs.

Užlipa ir nulipa pristatomu ar pakaitiniu žingsniu laipteliais.

Spiria kamuolį viena koja.

Pagauna abiem rankom kamuolį.

Gerai savarankiškai juda, prieina prie daiktų ir žaislų, juos paima ir žaidžia.

Siekia emocinės nepriklausomybė nuo suaugusiojo. Sako „ne“.

3–4 m. Valgo gana tvarkingai.

Padeda suaugusiajam serviruoti ir po valgio sutvarkyti stalą.

Pieštuką laiko tarp nykščio ir kitų pirštų.

Geba keisti judesių tempą pagal žodį, muziką, kitą signalą.

Geba užlipti ir nulipti nuo kėdės, suolo.

Mėto ir gaudo kamuolį.

Geba peržengti neaukštas kliūtis.

Laikosi higienos įgūdžių (plaunasi rankas prieš valgį).

Stengiasi savarankiškai apsirengti.

4–5 m. Valgo tvarkingai, dažniausiai taisyklingai naudoja stalo įrankius.

Serviruoja ir tvarko stalą, vadovaujamas suaugusiojo.

Savarankiškai apsirengia r nusirengia, apsiauna ir nusiauna batus.

Geba greitai ir tolygiai, bėgti, lengvai sustoti.

Geba abiem kojom vietoje ir judėti pirmyn.

Kontroliuoja savo veiksmus.

Geba išlaikyti pusiausvyrą stovėdamas ant vienos kojos.

Pakankamai išlavėjusi smulkioji motorika (geba užsisegti užtrauktuką, sagas ir

kt.).

8

Pieštuką ir žirkles laiko beveik taisyklingai.

Laikosi higienos įgūdžių.

5–6 m. Valgo tvarkingai, taisyklingai naudoja stalo įrankius.

Įvardija vieną kitą maisto produktą, kurį valgyti sveika, vieną kitą, kurio

vartojimą reiktų riboti.

Savarankiškai serviruoja ir tvarko stalą.

Savarankiškai apsirengia ir nusirengia.

Savarankiškai naudojasi namų apyvokos daiktais ir įrankiais.

Lengvai laipioja įvairiais paviršiais.

Laikosi higienos įgūdžių.

Žino kaip saugiai elgtis gavėje.

Tiksliau valdo pieštuką bei žirkles ką nors piešdamas, kirpdamas.

PAŽINIMO KOMPETENCIJA

Pažinimo kompetencija sietina su smalsiu, aktyviu aplinkos tyrinėjimu, žinių ir patirties

kaupimu ir pritaikymu tolesniems atradimams ir mokymuisi. Geri vaiko ugdymosi pasiekimai

padeda orientuotis kasdieninio gyvenimo situacijose, suprasti gamtinę ir sociokultūrinę aplinką,

skatina norą pažinti ir mokytis, laiduoja vaiko norą pažinti ryšių ir santykių tarp daiktų ir reiškinių

dėsningumus, ieškoti atsakymų į naujus klausimus, daryti išvadas, rasti tinkamus problemų

sprendimo būdus.

Amžius VAIKO VEIKSENOS

1,5–3 m. Bando atrasti priežasties ir pasekmės ryšius (pvz., puodukas nukrito, sudužo).

Bando grupuoti (grupuoja) daiktus pagal tam tikrus požymius: formą, spalvą, dydį.

Suvokia daiktų seką: nuo didžiausio iki mažiausio.

Pradeda naudoti įrankius žaidimuose: kastuvėlį, kibirėlį, puodelį ir kt.

Pradeda suvokti ryšius tarp tam tikros rūšies daiktų ir formos (pvz.: sukočioja iš

molio rutuliuką – obuolys.

Domisi žaislais, noriai juos tyrinėja, žaidžia.

Pasireiškia simbolinis žaidimas (daiktai-simboliai).

Pradeda žaisti vaidmeninius žaidimus, pasirenka vaidmenį.

Susidūręs su sudėtinga veikla, kliūtimi, keisdamas veikimo būdus bando ją atlikti

pats. Stebi, kaip panašioje situacijoje elgiasi kiti ir išbando jų naudojamus būdus.

3–4 m. Geba sutelkti dėmesį atlikdamas mėgstamą veiklą.

Domisi aplinka, tyrinėja.

9

Įvairiai eksperimentuoja su daiktais, aiškinasi jų savybes.

Geba manipuliuoti daiktais ir jų grupėmis.

Pažįsta ir pavadina pagrindines spalvas.

Grupuoja daiktus pagal tam tikrus požymius: formą, spalvą, dydį.

Žaisdamas tyrinėja.

Susidūręs su sudėtinga veikla, kliūtimi nori ją įveikti, išbando paties taikytus,

stebėtus ar naujai sugalvotus veikimo būdus.

4–5 m. Geba sutelkti dėmesį atlikdamas tam tikrą veiklą.

Domisi aplinka, tyrinėja, eksperimentuoja.

Geba apibūdinti įvairių daiktų atskirus požymius.

Geba palyginti daiktus (pagal aukštį, dydį, ir kt.).

Žaidžia pažintinius, konstrukcinius, lavinamuosius žaidimus.

Pagal turimą patirtį nustato reiškinių priežastingumą.

Skiria metų laikus.

Susidūręs su sudėtinga veikla, kliūtimi ieško tinkamų sprendimų, tariasi su kitais,

mokosi iš nepavykusių veiksmų, poelgių.

5–6 m. Geba sutelkti dėmesį atlikdamas įvairią veiklą.

Domisi aplinka, tyrinėja, eksperimentuoja, apibendrina.

Geba apibūdinti įvairių daiktų atskirus požymius.

Skiria plokštumines ir erdvines figūras.

Žino daiktų paskirtį ir geba įvairiai juos panaudoti savo veikloje, žaidimuose.

Skaičiuoja, rūšiuoja, matuoja įvairius daiktus, apibendrina gautus rezultatus.

Pagal turimą patirtį nustato reiškinių priežastingumą.

Domisi (pažįsta) savo šalį, miestus, šalies valstybinius simbolius.

Susidūręs su sudėtinga veikla, kliūtimi ieško tinkamų sprendimų, pradeda numatyti

priimtų sprendimų pasekmes, tariasi su kitais atsižvelgia į jų nuomonę, siūlo ir

priima pagalbą.

SOCIALINĖ KOMPETENCIJA

Socialinė kompetencija apima santykio su pačiu savimi, santykių su bendraamžiais,

santykių su suaugusiais bei santykio su aplinka ugdymo(si) sritis. Geri vaiko ugdymosi pasiekimai

svarbūs vaiko pasitikėjimui savimi, geranoriškumui ir empatijai, didina vaiko veiklos tikslingumą,

planingumą, ištvermę, gebėjimą įveikti kliūtis. Santykių su suaugusiais ir bendraamžiais srityje

10

padeda vaikui išmokti būti greta ir kartu su kitais, lengviau prisitaikyti prie besikeičiančios

aplinkos, įgyti lyderio savybių.

Amžius VAIKO VEIKSENOS

1,5–3 m. Tvirtina: „Aš pats“. Pradeda skirti sąvokas „mano“ ir „tavo“.

Bando įvardyti savo jausmus: man skauda, pykstu.

Bando atpažinti, ką jaučia kiti ir į jas reaguoja (paguodžia, pasitraikia šalin).

Išreikšdamas savo nuotaiką, papildo ją gestais, veido mimika.

Mėgdžioja suaugusiuosius, gyvenimiškas situacijas.

Bando laikytis suaugusiojo prašymų ir susitarimų.

Siekia emocinės nepriklausomybė nuo suaugusiojo. Sako „ne“.

Bando mėgdžioti suaugusiuosius vaidmeninių, simbolinių žaidimų metu.

Bando žaisti ar žaidžia greta kitų vaikų ar su kitais.

3–4 m. Atpažįsta kitų emocijas pagal veido išraišką, elgesį, veiksmus, tinkamai į jas

reaguoja.

Pasako kaip jaučiasi, ko nori jis pats ir kaip jaučiasi, ko nori kitas asmuo.

Geba atpažinti ir įvardyti savo jausmus.

Žaidžia įvairius žaidimus drauge su bendraamžiais.

Tariasi dėl vaidmenų, siužeto, žaislų.

Lengvai atsiskiria nuo tėvų.

Nuolat primenent ir sekdamas suaugusiojo ir kitų vaikų pavyzdžiu laikosi taisyklių ir

susitarimų.

4–5 m. Geba valdyti savo emocijas, pavadina savo jausmus.

Geba įsijausti į kito būseną (užjausti, džiaugtis ir kt.).

Jaučiasi esąs šeimos, vaikų grupės narys, kalba apie šeimą, draugus.

Geba bendrauti, drauge veikti su bendraamžiais grupėje.

Geba priimti sprendimus, spręsti problemas.

Dažnai rodo iniciatyvą, pasitiki savimi.

Organizuoja savarankiškus, dalyvauja vaikų kūrybiniuose žaidimuose.

Retkarčiais laikosi grupėje numatytų taisyklių ir susitarimų.

5–6 m. Geba prisitaikyti, stengiasi padėti kitiems.

Apibūdina savo jausmus, pakomentuoja juos sukėlusias situacijas bei priežastis.

Nustato ką jaučia kiti, pastebi nuskriaustą, nusiminusį ir dažniausiai geranoriškai

stengiasi jam padėti.

Suvokia savo norus, jausmus, savybes, gebėjimus.

11

Rodo iniciatyvą bendrauti, drauge veikti su bendraamžiais.

Gali priimti sprendimus, tartis, spręsti problemas.

Vaidmeniniuose žaidimuose atlieka prisiimtą arba priskirtą vaidmenį.

Supranta susitarimų, taisyklių prasmę ir jų laikosi.

KOMUNIKAVIMO KOMPETENCIJA

Komunikavimo kompetencija sietina su noru ir gebėjimu suprasti kitus, išreikšti save, būti

suprastam, keistis ir dalintis informacija, potyriais, išgyvenimais, suprasti rašytinius šaltinius ir taip

turtinti savo patirtį. Geri vaiko ugdymosi pasiekimai šioje srityje padeda vaikui pažinti aplinkinį

pasaulį, tenkinti bendravimo ir savirealizacijos poreikį, keistis sumanymais, idėjomis,

Amžius VAIKO VEIKSENOS

1,5–3 m. Pradeda kalbėti 3 ir daugiau žodžių sakiniais.

Atkartoja išgirstus naujus žodžius.

Atsakinėja į klausimus.

Vartoja esamą, būsimąjį ir būtąjį laikus.

Vartoja kai kuriuos įvardžius, pvz., jis, aš, tu, mano.

Žaisdamas kalba pats su savimi (autonominė kalba).

Klausinėja: „Kas čia?“, reiškia norus, ketinimus.

Klausosi skaitomų ir pasakojamų kūrinėlių, naujų žodžių.

Varto, domisi knygelėmis.

Įvairiomis rašymo priemonėmis braižo įvairias linijas.

3–4 m. Kalba sakiniais, sudarytais iš 3–4 žodžių.

Kalbėdamas vartoja paprastos konstrukcijos gramatiškai taisyklingus sakinius.

Klausinėja: kam? kada? kodėl? Kas?

Įvardija objektą, veiksmą, reiškinį.

Geba papasakoti rišlų kelių sakinių tekstą pagal pateiktus klausimus

Klausosi skaitomų ir pasakojamų kūrinėlių, naujų žodžių, deklamuojamų kūrinių

literatūrine kalba.

Domisi skaitymu.

Domisi galimybe rašyti.

4–5 m. Geba pasakoti apie save, šeimos narius.

Kalba sudėtiniais sakiniais, žodžius į sakinius jungia laikydamasis perprastų kalbos

taisyklių.

Komentuoja savo atliekamą veiklą, kūrybinius darbus.

12

Geba papasakoti pasakojimą, istoriją.

Deklamuoja eilėraščius, pasakų eiliuotus intarpus.

Klausosi įvairaus turinio tekstų.

Domisi raidėmis ir jas kopijuoja.

5–6 m. Domisi raidėmis ir skaičiais, ima kopijuoti, perrašinėti.

Kalba aiškiai, natūraliai, atsižvelgdamas į bendravimo situaciją.

Įvardija, apibūdina objektus, veiksmus, reiškinius.

Deklamuoja eilėraščius.

Supranta žodžių prasmę, geba ją paaiškinti.

Klausinėja apie tai, kas išgirsta, matyta, sugalvota.

Geba naudotis įvairiomis komunikacijos priemonėmis (telefonu, paštu, kt.)

informacijai perduoti

Geba savo vaizduotę išreikšti „žodine kūryba“.

Klausosi įrašų, įvairių stilių tekstų.

Domisi knygomis, įvairiais rašytiniais tekstais.

Spausdintomis raidėmis rašo savo vardą.

MENINĖ KOMPETENCIJA

Meninė kompetencija sietina su grožio aplinkoje pastebėjimu, kūrybos kaip saviraiškos

priemonės supratimu ir laisve bei gebėjimu kurti, ir išgyventi kūrybos džiaugsmą. Geri vaiko

ugdymosi pasiekimai šioje srityje praturtina vaiko vaizduotės ir emocinį pasaulį, plėtoja saviraiškos

bei kūrybinės veiklos galimybes, padeda atsiskleisti vaiko individualumui, unikalumui, išlaisvina

vaiko vaizduotę, mąstymą, skatina originalumą bei unikalią saviraišką, prigimtinių talent plėtojimą.

Amžius VAIKO VEIKSENOS

1,5–3 m. Klausosi muzikos ir aplinkos garsų.

Bando atkurti melodijas balsu, ritmingais judesiais.

„Improvizuoja“ grodamas instrumentu.

Mėgdžioja aplinkoje išgirstus garsus.

Eksperimentuoja su dailės priemonėmis, mėgina kurti naujas formas.

Žaisdamas su daiktu ar žaislu atlieka matytus veiksmus, judesius.

Įsivaizduoja gyvūnus, daiktus, augalus, apie kuriuos jam pasakojama, skaitoma.

Paklaustas pasako ar patiko muzikos kūrinėlis, dainelė, šokis, vaidinimas, dailės

darbelis.

3-4 m. Geba pasitelkti vaizduotę kurdamas, muzikuodamas, improvizuoja plodamas,

13

trepsėdamas ir t. t.

Savitai vaizduoja žmones, gyvūnus, augalus, kt.

Geba pasirinkti meno raiškos priemones.

Eksperimentuoja su dailės priemonėmis, atrasdamas spalvų, formų, linijų įvairovę.

Pasitelkia vaizduotę ką nors veikdamas: žaisdamas, pasakodamas, judėdamas

Keliais žodžiais ar sakiniais pasako savo įspūdžius apie klausytą muziką, dainelę,

eilėraštį, šokį, dailės kūrinį, iliustraciją.

4–5 m. Geba pasitelkti vaizduotę kurdamas, muzikuodamas, spontaniškai improvizuoja

muzikos įrašui ar gyvai skambančiam muzikos kūriniui.

Geba pasirinkti meno raiškos priemones, neįprastai naudoja įvairias medžiagas ir

priemones.

Išryškina vaizduojamų objektų bruožus, reikšmingas detales.

Pasakoja įspūdžius pie muzikos, vaidinimo, šokio siužetą, matytus dailės kūrinius,

veikėjus, nuotaiką, kilusius vaizdinius.

5–6 m. Improvizuoja balsu, muzikos instrumentu kuria melodiją.

Kelia probleminius kalusimus, diskutuoja, svarsto, įsivaizduoja, fantazuoja.

Skirtingiems sumanymams įgyvendinti geba tikslingai pasirinkti tradicines ir

netradicines medžiagas, priemones.

Drąsiai įgyvendina savo kūrybinius sumanymus. Nuamto realizavimo seką ir

rezultatą.

Pasakoja ne tik įspūdžius, bet ir ką sukūrė, kaip pats bei kiti šoko, grojo, piešė.

Siekiant programoje numatyto tikslo taikomi įvairūs, į vaiką orientuoto aktyvaus ugdymo

metodai:

Žaidimas (pagrindinė veikla pažinti save ir aplinkinius, supančią aplinką, tenkinti savo

svarbiausius poreikius, lavinti protinius gebėjimus.)

Spontaniškas ugdymas (atsižvelgiama į vaikų siūlymus ir idėjas. Vaiko spontaniška veikla

gerbiama ir laikoma vertinga patirtimi, ugdymui panaudojamos netikėtos situacijos).

Kūryba (skatinama savitai ir priimtinais būdais išreikšti save, interpretuoti, kurti, atrasti,

įgyvendinti idėjas. Kuriama reikiama aplinka, aprūpinama priemonėmis).

Projektas (teorinė – praktinė veikla, plėtoti turimai patirčiai ir kompetencijai).

Stebėjimas, eksperimentas (pagilina ugdytinių žinias, ugdo gebėjimą pritaikyti jas, aiškinant

natūralius procesus ir reiškinius).

14

Diskusijos (problemos, reiškinio aptarimas, minčių, idėjų išsakymas, išklausant kito

nuomonę, konfliktų sprendimas. Sudaroma galimybė vaikui spręsti visus su juo susijusius

gyvenimo klausimus: aplinkos kūrimo, veiklos planavimo. Pedagogas įsiklauso į vaiko

mintis, kartu su vaiku mąsto ir sprendžia įvairias problemas, aiškinasi reiškinius, jų esmę ir

kt.).

Ekskursijos, išvykos (organizuojamos ekskursijos, išvykos po gimtąjį miestą Kauną,

muziejus, įžymias vietas bei kitus Lietuvos kampelius).

Parodos (rengiamos ugdytinių kūrybinių darbų parodos įstaigos bendruomenei, miesto

visuomenei V. Kudirkos viešojoje bibliotekoje, knygyne, kitose įstaigose).

IT taikymas ugdymo procese: vaizdo medžiagos stebėjimas ir analizavimas, kompiuterinių

programų ir žaidimų naudojimas.

Vaiko įsivertinimas (vaikas žodžiu vertina savo kūrybinės veiklos rezultatus, lygina su

anketesniais pasiekimais).

Ugdymo ir ugdymosi aplinka padeda siekti ikimokyklinio ugdymo tikslo. Kadangi įstaigos

bendrosios aplinkos kuriamos „Nežiniuko miesto“ tema, tai Nežiniuko miesto idėja yra išplėsta į

grupių edukacines aplinkas. Priklausomai nuo grupės pavadinimo, savitumo ir vaikų amžiaus

kuriamos ir išnaudojamos visos grupės erdvės: prausykloje įrengtas kūrybinis-eksperimentavimo

kampelis, rūbinėlėje – bibliotekėlės-skaityklos ir kt. Visi grupėje esantys baldai (spintelės, stalai ir

kt.), įranga (kompiuteriai, projektoriai ir kt.), ugdymo priemonės (specialiosios, skaitmeninės,

techninės pagalbos, spaudiniai ir kt.) yra skirti vaikų poreikiams ir kasdieniniam naudojimui.

Grupės aplinkos ir priemonės atnaujinamos atsižvelgiant į vaikų amžių ir ugdymosi poreikius.

Ugdymo organizavimas išplečiamas į visas įstaigos bendrąsias vidaus ir lauko erdves,

įrengiant vaikų žaidimų, eksperimentavimo, sveikatos stiprinimo ir kt. zonas, lavinančias neįgalių

vaikų mąstymą, smulkiąją motoriką, teikiančias vaikams ir visai bendruomenei džiaugsmo.

Vaikams, turintiems specialiuosius ugdymosi poreikius ugdymo turinys pritaikomas arba

individualizuojamas vadovaujantis Vaiko gerovės komisijos ir PPT rekomendacijomis. Be to, šiems

vaikams, priklausomai nuo specialiųjų ugdymosi poreikių dydžio, taikomi alternatyvūs ugdymo

metodai ir priemonės, pritaikoma ugdymo vieta ir aplinka.

5. UGDYMO PASIEKIMAI IR JŲ VERTINIMAS

Vaiko pažangos ir pasiekimų vertinimo tikslas – padėti vaikui nuosekliai ugdytis ir bręsti

kaip asmenybei, nustatant esamus ugdytinių gebėjimus ir numatant tolimesnio ugdymo(si) gaires

bei lopšelio–darželio veiklos sėkmę.

Vertinimo procese dalyvauja pedagogai, specialistai, vaikai, tėvai.

15

Grupės auklėtojas, pagalbos mokiniui specialistas ir kiti specialistai, planuodami ugdymo

procesą, planuoja ir vertinimą, atsižvelgdamas į kiekvieno vaiko amžių, galias, realius gebėjimus ir jam

keliamus individualius ugdymo(si) uždavinius.

Vaikų pasiekimų vertinimas, grindžiamas aiškiais, vaikams ir jų tėvams žinomais

kriterijais, susietais vaikui būtinų kompetencijų ugdymu (socialinė, komunikavimo, sveikatos,

pažinimo, meninė) pagal pasiekimų žingsnius arba pagal individualias ikimokyklinio ugdymo

programas vaikams, turintiems didelius specialiuosius ugdymosi poreikius (PPT išvados ir

rekomendacijos).

Įstaigoje taikomas idiografinis (individualios pažangos) vertinimo principas, pagal kurį

lyginant dabartinius vaiko pasiekimus su ankstesniaisiais stebima ir vertinama daroma pažanga.

Vaikų pasiekimų vertinimas yra aprašomojo pobūdžio, pagal kompetencijas (pažinimo, socialinė,

sveikatos, komunikavimo, meninė) ir kiekvieno vaiko individualią raidą, patirtį ir numatytus

vertinimo kriterijus spalvomis:

žalia – susiformavę, pasiekti gebėjimai („padaryta pažanga“, „kalbos ir kt. sutrikimas

pašalintas“);

geltona – besiformuojantys gebėjimai („iš dalies padaryta pažanga“, „kalbos ir kt. sutrikimas iš

dalies pašalintas“);

raudona – nesusiformavę gebėjimai („nepadaryta pažanga“, „kalbos ir kt. sutrikimas

nepašalintas“).

Vaiko pasiekimų vertinimo būdai ir metodai:

vaiko veiklos ir elgesio stebėjimas;

pokalbiai su vaiko tėvais (globėjais);

individualių vaiko poreikių aprašai;

vaiko veiklos analizė;

vaiko kūrybinių užduočių, darbelių (įsi)vertinimas, analizė;

vaiko atliktų darbų rinkinys, jų analizė;

vaiko veiklos nuotraukos, vaizdo įrašai;

kita.

Pasiekimų vertinimo organizavimas ir fiksavimas.

Pradėjus vaikui lankyti lopšelį-darželį (praėjus 1 mėnesio adaptaciniam laikotarpiui)

grupės auklėtojas atlieka pirminį vertinimą, nustatydamas realias vaiko ugdymo(si) galias. Šios

vaiko stebimos veiksenos aprašomos specialiame lape „Vaiko aprašas“.

Vaiko pažangos ir pasiekimų vertinimas atliekamas pagal kompetencijas (pažinimo,

socialinė, sveikatos, komunikavimo, meninė), atsižvelgiant į kiekvieno vaiko individualią raidą.

Vertinimą atlieka grupės auklėtojai 2 kartus mokslo metuose (sausio ir birželio mėnesiais), su

16

vertinimo rezultatais supažindinami tėvai (globėjai) pagal spalvas. Atsižvelgiant į vaiko pasiekimų

vertinimo rezultatus, grupės auklėtojas kiekvieniems mokslo metams (iki rugsėjo 15 d. arba naujai

pradėjusiam lankyti grupę vaikui po 1 mėnesio adaptacinio laikotarpio) bendradarbiaudamas su

tėvais (globėjais), numato vaiko kiekvienos kompetencijos tobulinimo sritis.

Vaikų, turinčių specialiuosius ugdymosi poreikius pasiekimų vertinimas. Pirminį

vaikų, turinčių specialiuosius ugdymosi poreikius vertinimą atlieka Vaiko gerovės komisija ar PPT

(jeigu vaikas turi specialiųjų ugdymosi poreikių vertinimo išvadas).

Specialiųjų ugdymosi poreikių vaikų ugdymas planuojamas ir pasiekimų vertinimas

vykdomas pagal Vaiko gerovės komisijos ir/ar PPT siūlomą ugdymo(si) programą (bendrąją,

pritaikytą ar individualią).

Vaikai, kurie ugdomi pagal bendrąją ar pritaikytą ugdymo(si) programą pasiekimų

vertinimas atliekamas, kaip normaliai besivystantiems vaikams. Švietimo pagalbos mokiniui ir kiti

specialistai bendradarbiaudami su tėvais (globėjais) šiems vaikams sudaro individualias švietimo

pagalbos programas ir atlieka vertinimą spalvomis (sausio ir birželio mėnesiais). Programa

rengiama du kartus mokslo metuose: iki rugsėjo 15 d. arba naujai pradėjusiam lankyti grupę vaikui

po 1 mėnesio adaptacinio laikotarpio; iki sausio 15 dienos.

Individualią ugdymo programą sudaro ir pasiekimų vertinimą atlieka vaiką ugdantys

pedagogai (grupės auklėtojai, specialusis pedagogas, logopedas, menų pedagogas, socialinis

pedagogas, neformaliojo ugdymo mokytojas (kūno kultūros pedagogas), masažuotojas, muzikos

pedagogas), kartu su tėvais (globėjais).

Vaikų pažanga ir pasiekimai vertinami ir fiksuojami pagal sudarytą jiems individualią

ugdymo(si) programą spalvomis (sausio ir birželio mėnesiais). Individuali programa rengiama du

kartus mokslo metuose: iki rugsėjo 15 d. arba naujai pradėjusiam lankyti grupę vaikui po 1 mėnesio

adaptacinio laikotarpio; iki sausio 15 dienos.

Visi vaiko pažangos ir pasiekimų duomenys ir kita informacija susijusi su vaiko pažanga ir

pasiekimais fiksuojama ir saugoma byloje - „Vaiko pasiekimų aplankas“. Grupės auklėtoja,

specialistai fiksuoja ir kaupia šiuos duomenis:

vaiko aprašas;

„Vaiko pažangos ir pasiekimų vertinimo“ lapai;

vaiko veiklos rezultatai (piešiniai, darbeliai, pratybų lapai, sąsiuviniai, atspindintys vaiko

pažangą);

tiksliniai vaiko stebėjimų protokolai;

tyrimų analizė;

švietimo pagalbos, individualios ugdymosi programos.

kita medžiaga.

17

Vaikui baigus ikimokyklinio ugdymo programą „Vaiko pasiekimų aplankas“ perduodamas

vaiką ugdančiam priešmokyklinio ugdymo pedagogui.

6. NAUDOTA LITERATŪRA IR INFORMACIJOS ŠALTINIAI

1. Ališauskas, A., Gerulaitis, D., Miltenienė, L. (2011). Ugdymo modelių, tenkinant mokinių

specialiuosius poreikius, realizavimas Lietuvoje. Specialusis ugdymas, 1 (24), 105-116.

2. Ankstyvojo ugdymo vadovas. (2001). Vilnius: Minklės.

3. Atvirų visiems vaikams grupių kūrimas. Specialiųjų poreikių vaikų integravimas. (2000).

Vilnius: Gimtasis žodis.

4. Bakūnaitė, J. (1998). Humanistinio vaikų ugdymo programa. Auginu gyvybės medį.

Vilnius: Eugrimas.

5. Bandžienė, O. ir kt. (2004). Vaikų kūno kultūra. Šiauliai: Lucilijus.

6. Becher-Textor, I. (1997). Ugdymas ir demokratijos kultūra. Vilnius: Lietus.

7. Čiuladienė, G. ir Paurienė, L. (2012). Iššūkiai mokyklai: inkliuzijos link. (2012). Žiūrėta

2015-04-28. Prieiga per internetą:

<http://www.smm.lt/svietimo_bukle/docs/Issukiai_mokyklai.pdf>.

8. Jungtinių Tautų Neįgaliųjų teisių konvencija (2006). Žiūrėta 2015-04-14, prieiga per

internetą: http://www.socmin.lt/index.php?1638615947 .

9. Dodge, D.T. ir kt. (2002). Ikimokyklinio amžiaus vaikų kūrybiškumo ugdymas. Vilnius:

Presvika.

10. Dodge, D.T.; Heroman, C. (2008). Vaiko smegenų veiklos skatinimas. Kaišiadorys:

Presvika.

11. Gražienė, V.; Jonynienė, V. (2007). Kviečiame pažaisti. I dalis. Kaunas: Šviesa.

12. Ikimokyklinio amžiaus vaikų pasiekimų aprašas. (2014). Vilnius: Švietimo ir mokslo

ministerijos Švietimo aprūpinimo centras.

13. Ivoškuvienė, R. ir kt. (2003). Sutrikusios raidos vaikų ikimokyklinio ugdymo gairės. I, II

dalys. Šiauliai: ŠU.

14. Metodinės rekomendacijos Ikimokyklinio Ugdymo programai rengti. (2006). Vilnius:

Švietimo ir mokslo ministerijos Švietimo aprūpinimo centras.

15. Neįgaliųjų meninis ugdymas. (2005). Vilnius: Kronta.

16. Radzevičienė, L. (2003). Vaikų, turinčių specialiųjų poreikių, psichosocialinė raida.

Šiauliai: ŠU.

17. Šiuolaikinė filosofija: globalizacijos amžius. (2004). Vilnius: LTU.

18

18. UNESCO (2009). International Conference on Education 48th session, Geneva,

Switzerland. 25-28 November 2008. “Inclusive Education: the Way of the Future”. Žiūrėta

2011-02-19,

http://www.ibe.unesco.org/fileadmin/user_upload/Policy_Dialogue/48th_ICE/ICE_FINAL

_REPORT_eng.pdf>.

19. Žukauskienė, R. (2002). Raidos psichologija. Vilnius: Margi raštai.