KLAIPĖDOS LOPŠELIS – DARŽELIS

,,KLEVELIS”

EKOLGINIO UGDYMO SVARBA VISAPUSIŠKAME VAIKO

VYSTYMESIParengė priešmokyklinio ugdymo pedagogė Dalia Jonaitienė

TENDENCIJOS, PASKATINUSIOS RAŠYTI PRANEŠIMĄ:

Šiuolaikinis vaikas vis labiau atitrūksta nuo gamtos.Nebėra sąsajos tarp žmogaus ir gamtos.Žmogus nepastebi gamtos, jos reiškinių.Žmogaus ausiai jau nepriimtini naturalūs gamtos garsai.Gamtai, visai ekologijai, daroma žala dėl nesuvaldomo civilizacijos plėtojimo.

KAS ATSITINKA, KAI VAIKAS GAUNA NEPAKANKAMAI RYŠIO SU

GAMTA?

VAIKAI KENČIA FIZIŠKAI IR PSICHIŠKAI:

Pastebimi dėmesio sutrikimai.Išryškėja hiperaktyvumas.Nutukimo atvejai.Vitamino D trūkumas.Fizinio išsivystymo nepakankamumas.

VAIKAS, NEIŠMOKĘS MATYTI GAMTOS KAIP VISUMOS, KURIOJE VISKAS SUSIJĘ IR SUBALANSUOTA, NETURI EKOLOGINIŲ ĮGŪDŽIŲ, KURIE JAU NEATSIRANDA SUAUGUSIAM. TO PASEKOJE GAMTAI IR

VISAI EKOLOGIJAI DAROMA DIDŽIULĖ ŽALA :1. Oro tarša:• smogas• šiltnamio efektas• ozono sluoksnio plonėjimas• rūgštus lietus.2. Vandens tarša:• poveikis dirvožemiui• poveikis miškams, augalijai• poveikis vandens gyvūnijai• gėlo vandens mažėjimas.3. Žemės tarša.

Todėl pagrindinis vaikų ugdymo tikslas – suteikti kuo daugiau žinių apie aplinką,

puoselėti vaiko psichines ir fizines galias globojant gamtą ir ugdant meilę jai.

JAV POŽIŪRISĮ VAIKŲ AUKLĖJIMĄ GAMTOJE

JAV žurnalistas – rašytojas Richardas Louvas sukūrė pavadinimą ,,Gamtos deficito sutrikimas”, teikdamas, kad

vaikai psichiškai ir fiziškai kenčia dėl to, kad jiems trūksta kontakto su gamta ir nurodydamas, kad šiuolaikinė karta yra

pirmoji karta, kuri auginama be ,,Svarbaus kontakto su natūraliu pasauliu”

2005 metais R. Louvas išleido knygą ,,Paskutinis vaikas miškuose”. Joje teigiama, kad vaikai turėtų daugiau laiko praleisti lauke ir nepaisant pavojų vaikai daugiau turėtų leisti jiems žaisti, nestebėdami jų nuolat.

Po pirmojo leidimo ši knyga sukėlė mini revoliuciją rašo telegraph.co.uk.

po jos leidimo susiformavo tarptautinis ,,vaikų ir gamtos”

(„children and nature network“), tinklas, kurių tikslas – iš naujo

užmegzti ryšį su išoriniu pasauliu.

Remiantis biofilijos (meilės gamtai) teorija,1984 m. buvo sukurta Harvardo biologo teorija, kurioje teigiama, kad savo prigimtimi žmonės yra medžiotojai ir rinkėjai, kuriems būtinas kontaktas su gamta, kad jie sėkmingai gyventų.

Amerikiečio Nigelio Lowthorpo pedagogine darbo patirtis įrodė, kad buvimo gamtoje ir specialių edukacinių programų pagalba,

galima pasiekti neįtikėtinų rezultatų

NORVEGŲ POŽIŪRIS Į VAIKŲ AUKLĖJIMĄ GAMTOJE

• Norvegai atlikę daugybę tyrimų nustatė, jog augdami lauke vaikai būna laimingesni, mažiau suirzę,

juos rečiau apninka depresija. Toks požiūris formuojamas ne pavienių

iniciatyvų, o yra bendros edukacinės programos, patvirtintos Norvegijos

švietimo ministerijos, dalis.

Yra manoma, kad daugelį blogybių, pradedant depresija ir

baigiant dėmesio deficito sutrikimu, galėjo sukelti atitolimas

nuo gamtos ir juos galima pagydyti, sustiprinus šį kontaktą.

SIEKIANT IŠSIAIŠKINTI AR TĖVAI SKIRIA DĖMESIO VAIKŲ BUVIMUI LAUKE IR AUKLĖJIMUI GAMTOJE,

BUVO ATLIKTA TĖVŲ ANKETINĖ APKLAUSA

Buvo apklausta 70 įstaigoje l/d ,,Klevelis” lankančių vaikų

tėvų

APKLAUSOS REZULTATAIAr jūsų vaikas turi daug

galimybiųbūti lauke?

Kiek laiko jūsų vaikas laiko praleidžia lauke?

Kokiu būdu dažniausiai leidžiate laiką lauke?

Būdami su vaiku gamtoje ar naudojate kokius nors ugdymo būdus. Kokius būdus naudojate

dažniausiai?Taikomi ar netaikomi ugdymo

būdaiDažniausiai naudojami

ugdymo būdai

Ar užtektinai laiko jūsų vaikas praleidžia gamtoje?

Jei per mažai vaikas praleidžia laiko lauke, kokie veiksniai tai lemia?

Pažymėti veiksniai:1.Neužtenka tam laiko.2.Arti nėra tinkamų vietų laiko praleidimui.3.Mūsų šalyje dažnai būna netinkamas oras.4.Yra geresnių būdų praleisti laiką negu buvimas lauke.

Anketinės apklausos duomenys rodo skirtingą tėvų požiūrį į vaikų auklėjimą ir

buvimą gamtoje.

37% apklaustų tėvų su vaikais per savaitę būna gamtoje tik iki 10 valandų.

Įdomu tai, kad iš jų:• 53% apklaustų tėvų mano,

kad jų vaikas užtektinai laiko praleidžia gamtoje

• 47% mano, kad per mažai laiko praleidžia gamtoje.

• 37% apklaustų tėvų per savaitę būna gamtoje 20 ir daugiau valandų per savaitę.

• 26% būna su vaikais gamtoje nuo 12 iki 19 valandų per savaitę.

ANKETINĖS APKLAUSOS IŠVADOS:

• Dalis vaikų per mažai laiko praleidžia gamtoje.

• Mažai dėmesio skiriama aktyviam vaiko judėjimui gamtoje.

• Per mažai dėmesio skiriama ekologiniam auklėjimui.

KĄ GALĖTUME PADARYTI?• Didesnį dėmesį skirti tėvų švietėjiškai veiklai vaikų

ekologinio ugdymo tema.• Kuo daugiau ir dažniau vaiką pratinti būti gamtoje.• Skatinti būti tyrėjais, eksperimentatoriais, stebėtojais• Padėti priprasti stebėti, pastebėti, išgirsti ir įsijausti į

gamtą, jos reiškinius.• Skatinti judėti, sportuoti gamtoje.• Kuo daugiau kalbėti apie ekologines problemas, jas

pastebėti, aptarti.• Mokyti vaikus kritiškai mąstyti. (Ką, kaip, kodėl

reikėtų keisti, ką reikėtų daryti kitaip? Kokios to pasekmės?)

 Pasivaikščiojimai, žaidimai,

stebėjimai gamtoje pripildo visą vaikų veiklą spalvomis, kvapais,

garsais, suteikia įkvėpimo kūrybai. Juk labai sveika pabūti gryname

ore, pasimėgauti erdve. Tai turėtų vykti įvairiu metų laiku.

 

ĮVAIRŪS POJŪČIAI GAMTOJE PADEDA IŠSAUGOTI SVEIKĄ KŪNĄ IR PROTĄ. TAIGI TRAUKIAME Į GAMTĄ KARTU SU L/D ,,KLEVELIS” VAIKAIS

IŠVYKOS Į GAMTĄ

ŽIEMOS PRAMOGOS IR RŪPESČIAI

TYRINĖJAME, IEŠKOME, ATRANDAME

SUSIPAŽĮSTAME SU GYVŪNAIS

PROJEKTINĖS VEIKLOS

VAIKŲ SKATINIMAS AKTYVIAI LEISTI LAIKĄ GAMTOJE

Vaikai l/d ,,Klevelis” skatinami būti kuo artimiau susiję su gamta, kad jaustų gydomąjį ir sveikatinamąjį jos poveikį, kuris suteikia kūnui ir

protui poilsį, fizinę ir dvasinę stiprybę, leidžia atsipalaiduoti ir neprarasti ryšio su gamta, visata, Dievu, kitais žmonėmis ir pačiu

savimi.

Gamta vienintelė knyga, kurios kiekvienas puslapis prasmingas

J.V. Gėtė

NAUDOTA LITERATŪRA:

• www.technologijos.lt• http://www.childrenandnature.org/• http://greenas.lt/• http://www.vaikas.lt• http://www.mokslai.lt/• www.Mokslai.lthttp://zpasaulis.lt/index.php?

id=756• D.O. Žilienė ,,Valdorfo pedagogikos skalida

Lietuvoje” Vilnius 2008m.