1

ŠIAULIŲ UNIVERSITETAS

SOCIALINĖS GEROVĖS IR NEGALĖS STUDIJŲ

FAKULTETAS

SPECIALIOSIOS PEDAGOGIKOS KATEDRA

Ištęstinės formos specialiosios pedagogikos (specializacija – logopedija) studijų

programa, V kursas

Ilona Riaubienė

AUTISTIŠKO VAIKO UGDYMO GALIMYBĖS SPECIALIOJOJE

MOKYKLOJE

Bakalauro darbas

Bakalauro darbo vadovė –

prof. Regina Ivoškuvienė

2013

2

Turinys

Bakalauro darbo santrauka.............................................................................................................. 3

Įvadas.................................................................................................................................................. 4

1 skyrius. AUTIZMO SPEKTRO APTARIMAS LITERATŪROJE ........................................... 6

1.1. Autizmo spektro sutrikimai ...................................................................................................... 6

1.2. Autistiškų vaikų raidos bruožai ................................................................................................ 7

1.3. Autistiškų vaikų elgesys .......................................................................................................... 9

1.4. Vaikų, pasižyminčių autizmo spektro sutrikimu, komunikacijos ir kalbos ypatumai ............ 11

1.5. Autistiškų vaikų ugdymo galimybės....................................................................................... 12

1.5.1. Skirtingų ugdymo metodų aptarimas ............................................................................. 14

2 skyrius. AUTIZMO SPEKTRO SUTRIKIMĄ TURINČIO VAIKO UGDYMAS

SPECIALIOJOJE MOKYKLOJE ................................................................................................ 17

2.1. Tyrimo metodologija .............................................................................................................. 17

2.2. Tyrimo dalyviai....................................................................................................................... 18

2.3. Mokinio, pasižyminčio autizmo spektro sutrikimu, apibūdinimas......................................... 18

2.4. Autizmo sutrikimą turinčio vaiko ugdymo programa............................................................. 22

2.5. Pedagogų nuomonių apie mokinį analizė ............................................................................... 25

2.6. Berniuko savarankiškumo įgūdžių kaita................................................................................. 32

2.7. Rezultatų palyginimas, aptarimas ........................................................................................... 40

Išvados .............................................................................................................................................. 43

Naudotos literatūros sąrašas .......................................................................................................... 44

Summary .......................................................................................................................................... 47

PRIEDAI .......................................................................................................................................... 48

3

Bakalauro darbo santrauka

Bakalauro darbe analizuojamas autistiško vaiko ugdymas specialiojoje mokykloje.

Suformuluotas tyrimo tikslas – atskleisti autistiško vaiko ugdymo galimybes specialiojoje

mokykloje.

Tyrime dalyvavo 12 m. berniukas, kuriam Vilniaus vaiko raidos nustatytas įvairiapusis raidos

sutrikimas (vaikystės autizmas), jo mama ir pedagogai, ugdantys mokinį.

Remiantis pedagogų anketine apklausa siekta išsiaiškinti, kokie metodai ir darbo būdai taikomi

ugdant autistišką vaiką, ar įvyko pokyčiai per šešerius ugdymo metus. Anketinėje apklausoje,

skirtoje mamai, siekta sužinoti, su kokiais sunkumais susiduria augindama autistišką vaiką, kokie

pastebėti pakitimai lankant specialiąją mokymo įstaigą.

Mokinio kai kurių sričių savarankiškumo lygmeniui nustatyti buvo naudojama įgūdžių

tikrinimo schema.

Tyrimu nustatyta, kad autistiškam vaikui ugdyti buvo sudaryta individuali programa, kuriai

įgyvendinti taikomas kelių metodų derinys: ABA (taikomosios elgesio analizės derinys), TEACCH

metodų elementų pritaikymas, greito pasakinėjimo metodas, vėliau papildyta muzikos ir smėlio

terapija. Tyrimo rezultatai parodė, kad labai svarbu autistiškam vaikui taikyti tokius ugdymo

metodus ir darbo būdus, kurie susilpnina autizmui būdingus požymius ir skatina vaiko

savarankiškumą kasdienėje veikloje.

Individualių užsiėmimų metu ištirta, kokių sunkumų vaikas patiria: dėmesingumo, bendrosios

ir smulkiosios motorikos, rankos ir akies koordinacijos, komunikacijos, suvokimo ir mąstymo,

skaičiavimo, skaitymo, savitvarkos, žaidimo ir elgesio srityse. Savarankiškumo įgūdžių kaita

pastebėta bendrosios motorikos, rankos ir akies koordinacijos, suvokimo ir mąstymo, žaidimo

srityse. Dėmesingumo, smulkiosios motorikos, komunikacijos, verbalinės komunikacijos, skaitymo,

savitvarkos, elgesio įgūdžiai nepakito visą stebimą tyrimo laiką.

Išanalizavus įvairių sričių įgūdžius daroma prielaida, kad dažnas (balandžio – lapkričio mėn.)

tikrinimas yra neprasmingas, nes autistiški vaikai per tokį trumpą laiką negeba išmokti ir įsisąvinti

naujų veiksmų.

Esminiai žodžiai: autizmo sindromas, autizmo spektro sutrikimas (ASS), ugdymo metodai,

verbalinė, neverbalinė komunikacija.

4

Įvadas

Problema ir aktualumas. Tarptautinėje statistinėje ligų ir sveikatos klasifikacijoje TLK – 10

autizmas priskiriamas įvairiapusių raidos sutrikimų grupei. Autizmo simptomai pasireiškia per

pirmuosius trejus gyvenimo metus, lemia vaiko raidos atsilikimą bei nukrypimus, apima daugelį

psichikos funkcionavimo sričių ir išlieka visą gyvenimą (Ivoškuvienė, (2002); Siegel, (2003); Sicile

– Kira, (2004).

Autizmas - sudėtingas raidos sutrikimas, kuris pasireiškia socialinės sąveikos, verbalinio ir

neverbalinio bendravimo, vaizduotės, interesų nenormalumais (Ivoškuvienė, Balčiūnaitė, (2002);

Robledo, Kucharski, (2005); Zager, (2005); Adams, (2006).

Pastaruoju metu vis dažniau vartojamas bendras pavadinimas „autistiško spektro sutrikimo

vaikai ar asmenys“ (ASS). Pagal TLK – 10 autizmo spektro grupei priskiriamas vaikystės autizmas,

atipiškas autizmas, Asperger sindromas, Rett sindromas (tik mergaitėms), dezintegracinis vaikystės

sutrikimas.

Kadangi autizmas pasireiškia įvairiomis formomis esant skirtingiems intelekto ir kalbos

išsivystymo lygiams (Lesinskienė, (2000); Ivoškuvienė, Balčiūnaitė, (2002), tad vaikų ugdymas

ypatingas. Ugdymo tikslas – išugdyti bendravimo, savitvarkos įgūdžius ir parengti savarankiškam

gyvenimui. Ugdymas apima keturias pagrindines priemonių grupes: medicinines, psichologines,

pedagogines, darbą su tėvais (Ivoškuvienė, Balčiūnaitė, (2002); Siegel, (2003); Sicile – Kira,

(2004).

Jegielska, (2010), teigia, kad tėvai pirmieji susiduria su vaiko raidos ypatumais ir suvokia, kad

reikalinga ypatinga ugdymo aplinka. Tėvai taip pat dažnai susiduria su problema, kur ugdyti savo

vaiką, kokią mokymo įstaigą ar centrą pasirinkti. Dažniausiai autistiški vaikai ugdomi

specialiosiose mokyklose, kurios skirtos sutrikusio intelekto vaikams. Specialiose mokyklose

dirbantys specialistai turi patirties, kaip elgtis su tokiais vaikais, pritaiko ugdymą ir aplinką.

Balčiūnaitė, Ivoškuvienė, (2002); Ulevičiūtė, Mikulėnaitė, (2004) teigia, kad šiems vaikams yra

naudingiausias struktūruotas, individualus ugdymas.

Daugelis autorių (Maurice, Green, Luce, (1996); Brill, (2001); Siegel, (2003) pažymi, kad

autistiški vaikai turėtų būti ugdomi individualiai, t. y. vienas su vienu, tik taip ugdant galima

pasiekti geresnių ugdymosi ir elgesio rezultatų. Lietuvoje dažniausiai autistiškiems vaikams

5

sudaromos individualios programos, pagal kurias specialiosiose mokyklose ugdomi kartu su kitais

lavinamųjų klasių mokiniais.

Mokslinio tyrimo problema gali būti apibrėžta tokiais klausimais: kokie taikomi metodai

ugdant autistišką vaiką specialiojoje mokykloje? Kokie pastebėti pasiekimai ir pokyčiai per šešerius

ugdymo metus remiantis specialiųjų pedagogų ir mamos antetine apklausa.

Tyrimo objektas – autistiško vaiko ugdymas specialiojoje mokykloje.

Bakalauro darbo tikslas – atskleisti autistiško vaiko ugdymo galimybes specialiojoje mokykloje.

Uždaviniai:

1. Išanalizuoti literatūrą apie autizmo spektro sutrikimą ir dažniausiai taikomus ugdymo

metodus.

2. Pateikti autistiško vaiko ugdymo sistemos analizę specialiojoje mokykloje per stebėtą laiką.

Tyrimo metodai: teoriniai ir empyriniai.

Teoriniai – apžvelgti literatūrą, išnagrinėti tiriamosios problemos esmę, nustatyti tyrimo objektą, jį

apibūdinančius požymius, numatyti empyrinio tyrimo metodus.

Empyriniai – taikomas atvejo analizės metodas, siekiant atskleisti vaiko, turinčio autizmo spektro

sutrikimą ugdymo galimybes specialiojoje mokykloje. Pedagogams ir mamai apklausti parengtos

pusiau uždaro tipo anketos.

Tyrimo dalyviai – berniukas, kuriam Vilniaus vaiko raidos centre nustatytas įvairiapusis raidos

sutrikimas (vaikystės autizmas).

Bakalauro darbo struktūra: Šį bakauro darbą sudaro tokios dalys: santrauka lietuvių kalba,

įvadas, naudotos literatūros sąrašas (44 šaltiniai), santrauka anglų kalba, 30 priedų. Darbą papildo

24 paveikslai, 2 lentelės. Prieduose pateikiami tyrimo anketos klausimai, specialiosios mokyklos

klasės nuotraukos, berniuko dienos režimas, įgūdžių tikrinimo schema. Darbo apimtis - 47

puslapiai.

6

1 skyrius. AUTIZMO SPEKTRO APTARIMAS LITERATŪROJE

1.1. Autizmo spektro sutrikimai

Autizmas pirmą kartą paminėtas ir įvardytas Kanner‘io 1943 metais. Jis apibūdino jį kaip visą

gyvenimą trunkantį sutrikimą, kuriam būdingas kalbos deficitas ir polinkis reikalauti vienodumo bei

atlikti pasikartojančius veiksmus (Ivoškuvienė, Balčiūnaitė, (2002); Tender, (2009).

Pastaruoju metu dažnai vartojamas terminas „autizmo spektro sutrikimai“. Jis apima keletą

skirtingo sunkumo įvairiapusių raidos sutrikimų – vaikystės autizmą, atipišką autizmą, Aspergerio

sindromą, Reff sindromą, dezintegracinį vaikystės sutrikimą. Aspergerio sindromas laikomas

lengva autizmo pasireiškimo forma. Jo paliestam vaikui nenustatomas bendras kalbos ar pažinimo

sulėtėjimas ar atsilikimas, tačiau pastebimas ryškus socialinio bendravimo sutrikimas.

Remiantis TLK – 10 autizmas – sudėtingas įvairiapusis raidos sutrikimas, turintis tik jam

būdingus požymius. Taip yra todėl, kad šis sutrikimas stipriai pažeidžia vaiko raidą, sutrikdo

socialinę adaptaciją, lemia sunkius bendravimo, elgesio, socialinės sąveikos sutrikimus. Kurį laiką

autizmas buvo priskiriamas elgesio ir emocijų sutrikimams. Pastaruoju metu priskiriamas prie

įvairiapusių raidos sutrikimų. pažymi, kad autistiškas vaikas ar suaugusysis, negalėdamas bendrauti

verbalinėmis ir neverbalinėmis priemonėmis, jaučiasi izoliuotas, atstumtas, negali išreikšti savo

nuomonės, užmegzti kontakto, todėl yra suvaržytas.

Pangborn (2005) teigimu, autizmas yra sunkus raidos sutrikimas, kuris prasideda nuo gimimo ir

pasireiškia per pirmus dvejus su puse metų. Dauguma vaikų pasižyminčių autizmo spektro

sutrikimu yra visiškai normalios išvaizdos, bet leidžia savo laiką sunkiai suprantamu ir neramiu

elgesiu, kuris yra kitoks nei sveikų vaikų.

Žinant, kad šio sutrikimo spektras platus, vadinasi, jis yra plačiai paplitęs. Ivoškuvienė,

Balčiūnaitė (2002); Siegel (2003); Sicile – Kira (2004); Tender (2009) pažymi, kad atsiradus

naujesniems kriterijams ir platesniam supratimui, šie skaičiai padidėjo.

Ivoškuvienė, Balčiūnaitė, (2002); Siegel, (2003); Sicile – Kira, (2004) nurodo psichologines,

biologines – organines ir genetines autizmo priežastis. Seniau buvo teigiama, kad autizmas

atsiranda dėl psichologinių priežasčių – tėvai su vaikais elgiasi šaltai, jų nemyli, todėl vaikas

užsidaro savyje.

Neseniai aprašytos dar dvi naujos autizmą aiškinančios teorijos: neuronų atspindžio funkcijos

sutrikimas ir iškiliojo ladšafto teorija.

7

Pirmoji teorija – neuronų atspindžio funkcijos sutrikimas. Vilayanur, Oberman, (2007) pažymi,

kad encelografijos metodu nustatomas mu bangos blokavimas, kai žmogus atlieka valingus kūno

raumenų judesius. Mu komponentas blokuojamas tada, kai žmogus stebi, kaip nurodytą veiksmą

atlieka kitas asmuo. Tyrėjai aiškina, kad atspindžio neuronų sistemos tyrimai gali atskleisti autizmo

priežastis ir padėti sukurti naujus būdus sutrikimui diagnozuoti ir gydyti. Autorių nuomone,

atspindžio neuronai dalyvauja socialiniame bendravime, taigi šios neuronų sistemos fukcijos

sutrikimu galima paaiškinti kai kuriuos pirminius autizmo simptomus, pavyzdžiui: empatijos

trūkumą. Autizmą turinčių individų tyrimai parodė, kad jų atspindžio neuronai neaktyvūs keliose

smegenų srityse. Tyrėjai mano, kad atitinkamais metodais, kurie taikomi šiam aktyvumui atkurti,

galima sušvelninti kai kuriuos autizmo simptomus (Vilayanur, Oberman, (2007).

Antroji – iškiliojo landšafto teorija. Vilayanur, Oberman, (2007) aiškina, kad žmogus susiduria

su gausybe gaunamos informacijos iš aplinkos. Autistiškų vaikų iškilusis landšaftas iškreiptas dėl

pažeisto ryšio tarp žievės sričių, migdolinio kūno, limbinės sistemos ir kaktos sričių, kurios

reguliuoja žmogaus elgesį ir veiklos planavimą. Dėl to bet koks įvykis vaikui sukelia emocinę

reakciją arba autonominę audrą (bijo akių kontakto).

Apibendrinant galima daryti prielaidą, kad autizmas sudėtingas sutrikimas, kuris pažeidžia

daug raidos sričių, apima tam tikrą spektrą, todėl pasireiškia skirtingai kiekvienam individui.

1.2. Autistiškų vaikų raidos bruožai

Autizmo spektro sutrikimo bruožai pasireiškia nuo pat kūdikystės. Gilbegr (2002); Zager

(2005); Lesinskienė (2006) remdamasi Beeber tyrinėjimais nurodo pačius ankstyviausius požymius:

kūno sustingimas ar pasipriešinimas laikant kūdikį ant rankų, hiperaktyvumas arba nesugebėjimas

atsakyti į sensorinius dirgiklius, atrodo, kad vaikas negirdi, neimituoja garsų, nepakankamas akių

kontaktas, nėra aktyvių socialinių atsakų (šypsenos), verksmas nesusiję su jų poreikiais, sutrikęs

miegas ir valgymas, vaikas gali būti itin ramus.

Gilberg (2002) nurodo, kad autistiškų vaikų santykiai su juos supančiu pasauliu pasireiškia

situacijose, kurios reikalauja aktyvaus pasirinkimo grupuojant, atrenkant ir perduodant informaciją.

Vaikai informaciją priima blokais. Priimtos informacijos blokai saugomi, naudojami pasyvia forma,

kaip ir buvo priimti. Taip aiškinamas negebėjimas įgytą įgūdį naudoti panašiose situacijose.

Balčiūnaitė, Ivoškuvienė (2002); Jagielska (2010) pateikia pagal Endelson‘ą vaikų skirstymą į

tris grupes pagal socialinės sąveikos ypatumus:

8

o Vaikai, kurie vengia įvairių kontaktų ir vadinami „atitolusiais“. Tokie vaikai vengia fizinio

kontakto, nesinaudoja kalba, turi didelių sunkumų bendraudami, neverbalinė komunikacija

taip pat labai sutrikusi, nesinaudoja mimika, kūno kalba, vengia akių kontakto, veikla ir

žaidimai stereotipiniai (tai labiau būdinga žemesnį intelekto koeficientą turintiems vaikams);

o Vaikai, kurie patys nemezga kontaktų su kitais žmonėmis, tačiau neprotestuoja, kai į juos

kreipiamasi. Jų bendravimo gebėjimai yra geresni nei pirmosios grupės. Žaidimai mažiau

stereotipiniai ir schematiški, tačiau jiems trūksta spontaniškumo ir kūrybiškumo;

o Vaikai, kurie bando užmegzti kontaktus, tačiau tai atlieka specifiškai ir neveiksmingai. Jų

komunikacijos gebėjimai išlavėję geriausiai, tačiau išlieka autizmo sindromui būdingi

bendravimo ypatumai, siauras interesų ratas. Šiems vaikams labiau pasireiškia dėmesio

sutrikimas, bendrosios motorikos nerangumas.

Ivoškuvienė, Balčiūnaitė (2002) pažymi, kad autistiškiems vaikams sunku suprasti situacijos

eigą laike, rasti priežasties – pasekmės ryšį. Tai išryškėja, kai vaikas pasakoja, atlieka užduotis su

siužetiniais paveikslėliais ir pan. Autistiškų vaikų veikloje, ypatingai žaidimuose, nėra socialinių ir

kūrybinių aspektų, kurie būdingi kitiems to paties amžiaus ir protinio sugebėjimo vaikams

(Lesinskienė, 2000). Vaikai, pasižymintyts autizmo spektro sutrikimais, negeba žaisti žaidimų,

susijusių su vaizduote, nevaidina fantastinių veikėjų ar gyvūnų. Galima teigti, kad šių vaikų

kūrybiškumas ypač ribotas.

Paprastai šiems vaikams ir vyresniame amžiuje išlieka sunkumai palaikyti pokalbį, bendrauti,

dalyvauti socialinėse sąveikose, visuomeninėse veiklose. Zager (2005) teigia, kad paaugliams ir

jaunuoliams, turintiems autizmo sutrikimą, sunku suprasti kito mintis, jausmus ir elgesį net

paprasčiausiose socialinėse situacijose. Autizmo sutrikimą turintys asmenys gali paklausti labai

neįprastai, ypač asmeninių ar teorinių klausimų, rodyti išskirtinį draugiškumą. Realybėje susidūrę

su problema, kurios sprendimo iš anksto nežino, autistiški vaikai tampa bejėgiais ir tai gali sukelti

įvairius elgesio savitumus. Siekiant sėkmingai spręsti ugdymo problemas, būtina išmokti suprasti ir

valdyti autistiškų vaikų elgesį.

Apibendrinant kai kuriuos literatūros šaltinius, galima daryti prielaidą, kad raidos ypatumai

labiausiai atsiskleidžia autistiškų vaikų socialiniame bendravime, kalbos vartojime, elgesyje.

9

1.3.Autistiškų vaikų elgesys

Elgesys, kaip pateikiama Psichologijos žodyne (1993), yra gyvų būtybių su aplinka sąveika,

pasireiškianti jų išoriniais (motoriniais) veiksmais, kuriuos reguliuoja psichika.

Socialinis elgesys - tai žmogaus gebėjimas įsitraukti į kitų žmonių grupę ir aktyviai arba bent iš

dalies aktyviai dalyvauti tos grupės gyvenime (Ivoškuvienė, Balčiūnaitė, 2002).

Jau ankstyvoje vaikystėje atkreipiamas dėmesys į keistą vaikų elgesį. Vienas iš tokių požymių

yra vaiko bendravimo stoka (nemėgsta glaustytis, myluotis ir pan.). Vaikai blogai miega, blaškosi

lovoje, bijo tamsos, rėkia ar verkia būdami sotūs ir sausi. Tuo tarpu kiti kūdikiai gali būti ramūs,

neverkti net norėdami valgyti, nereaguoti į šlapius vystyklus, šaltį. Kartais toks vaiko elgesys

tapatinamas su labai gero vaiko elgesiu. Juk jis ramiai sau guli ir nieko nereikalauja.

Vyresnieji autistiški vaikai išrankūs maistui, nepripažįsta maisto įvairovės, neįprasti maisto

produktai gali sukelti šleikštulį ar net vėmimą. Autistiškiems vaikams būdingos su virškinimu

susijusios vegetacinės nervų sistemos reakcijos: atpylimai, vėmimai. Daugeliui vaikų, turinčių

autizmo požymių, kyla vienokių ar kitokių elgesio problemų. Šie vaikai gali būti aktyvūs, sunkiai

nustygstantys vienoje vietoje, arba labai ramūs1.

Mikulėnaitė, Ulevičiūtė (2004) remdamosi įvairiais autoriais išskyrė tokias autistiškų vaikų

elgesio kategorijas:

o Autoagresyvumas (savęs žalojimas) –pasireiškia rankų kandžiojimu, galvos daužymu;

o Agresyvumas (kitų žalojimas) – spjaudymas, spardymas, mušimas;

o Staigus veiklos nutraukimas – riksmas arba pabėgimas iš veiklos vietos, daiktų išmėtymas;

o Pakartotiniai veiksmai – būdinga nuolatinis daiktų kišimas į burną, besaikis klausimų

kartojimas;

o Nesugebėjimas savęs kontroliuoti – fizinio kontakto vengimas, dėmesio sukaupimo stoka,

žalingi įpročiai.

Kaip teigia (Ivoškuvienė, Balčiūnaitė, (2002); Siegel, (2003); Mikulėnaitė, Ulevičiūtė, (2004);

Sicile – Kira, (2004), autistiškiems vaikams kyla daug socialinių problemų, nes jie nemato visumos,

nesusieja vieno veiksmo su kitu, nesuvokia, o tik mechaniškai išmoksta kai kurių veiksmų.

1Autistų elgesys [interaktyvus] žiūrėta 2013-08-10 http://www.beligu.lt/index.php?aid=2066

10

Pasak Gilberg (2002), Ivoškuvienės (2003), Siegel (2003), Sicile - Kira (2004) vienas iš

neadekvataus elgesio požymių yra stereotipinis arba save stimuliuojantis elgesys, kuris pasireiškia

pasikartojančiais kūno judesiais, nuolat atliekamais veiksmais su daiktais. Stimuliuodami save

vaikai naudoja regą, klausą, lietimą, uoslę, skonį, judesius. Savęs stimuliavimas su daiktais yra

būdingas vaikams, turintiems vaikystės autizmo sindromą. Tender (2009) teigia, kad autistiški

vaikai pradeda save stimuliuoti, kai neturi užsiėmimų. Tai pagrindinė savęs užėmimo forma, kuri

vaikui bus įdomi iki tol, kol jis užsiims kita veikla. Pedagogų tikslas turi būti išmokyti vaiką kitos

veiklos, kad pamirštų savęs stimuliavimą ir neužsibūtų šioje stadijoje. Kai kurie pasikartojantys

veiksmai yra gerai ir greitai atpažįstami, tačiau yra tokių, kuriuos sunku atpažinti. Kuo daugiau

vaikas save stimuliuoja, tuo sunkiau bus jį sustabdyti. Nustatyta, kad kai autistiški vaikai yra labai

susijaudinę, stimuliavimosi padaugėja. Svarbu pastebėti, kas sukelia tokį elgesį, stengtis jo išvengti

ar keisti judesį kitais judesiais Sicile – Kira (2004). Sicile – Kira, (2004); Hanbury (2005), nurodo

tokias savęs žalojimo formas: galvos daužymas į sieną, rankų kandžiojimas, spardymasis,

gnaibymasis ir pan. Tender (2009) ir kt. nurodo, kad stresą gali sukelti šie veiksniai: nauji žmonės,

naujos užduotys, staigūs pasikeitimai, garsai arba per daug dirgiklių vienu metu. Norint nuraminti

vaiką, gali padėti ir masažas. Endelson‘o (1995) nuomone, nustatyti vaiko streso priežastį yra

sunku. Tokiu atveju reikia stengtis pašalinti stresą, duoti vaikui užsiimti jo mėgiama veikla.

Kitas vaikų, pasižyminčių autizmo sutrikimu, elgesio požymis – autoagresija ir saviagresija.

Autoagresija pasireiškia tuomet, kai pakeičiamas įprastas gyvenimo stereotipas – pakeitus kambario

apstatymą, pasikeitus pedagogui ir pan. Petruševičius (2005); Andrašiūnienė (2007) teigia, kad

agresija – tai priešiškas elgesys, kuriam būdingas įžūlus pranašumo demonstravimas ar net jėgos

vartojimas kitam žmogui, žmonių grupei. Tokio priešiško elgesio tikslas pakenkti kitam žmogui

psichologiškai ar fiziškai. Autorių nuomone, agresiją sukelia ne tik nemokėjimas bendrauti,

kontakto ir dėmesio stoka, bet ir nedeakvatūs reikalavimai.

Literatūros apžvalga rodo, kad išryškėjus elgesio pokyčiams, polinkiui į autoagresiją ar

saviagresiją, reikia kuo anksčiau pradėti ją slopinti, nes kenkia vaikui, kitiems asmenims ir sukelia

daug nepatogumų ugdant ar komunikuojant su autistiškais mokiniais. Atsižvelgiant į esminius

autistiškų vaikų elgesio ypatumus būtina ugdyti jų komunikavimo gebėjimus.

11

1.4. Vaikų, pasižyminčių autizmo spektro sutrikimu, komunikacijos ir kalbos ypatumai

Komunikacija (lot. Communicatio – pranešimas) - įvairios bendravimo, ryšių susisiekimo

keitimosi patirtimi, mintimis, žiniomis, išgyvenimais formos, informacijos perdavimas (Žvilius,

2006).

Brill (2001) teigia, kad autistiškų vaikų jau nuo gimimo vartojamų garsų kiekis yra mažesnis

nei normalios raidos vaikų. Dažnai šie vaikai be jokios priežasties klykia. Vaikas, kuris pirmus

aštuonis mėnesius aguoja ir sako vieną – du žodžius, sulaukęs metų, gali visai nustoti kalbėti. Jei iki

šiol kalba atrodė normali, tėvai ir specialistai tiesiog laukia, kol vaikai vėl pradės kalbėti.

Paprastai apie antrus, trečius gyvenimo metus daugelis vaikų jau žino savo vardą, atsako į

klausimus taip arba ne, suvokia savo lytį, atlieka paprastus nurodymus, o tuo tarpu autistiški vaikai,

geriausiu atveju gali pakartoti, kas yra sakoma. Tokie vaikai neprašo tėvų norimo daikto, bet prieina

prie jo ir pradeda šaukti. Ivoškuvienė, Balčiūnaitė (2002) teigia, kad kai kurie autistiški vaikai kalba

ir bando kalbėti, tačiau nejaučia sąryšio tarp kalbėjimo, kalbos ir komunikacijos.

Bakk, Grunewald (1997); Siegel (2003); Sicile – Kira (2004); Ivoškuvienės, Urbutytės (2008)

nuomone, autistiškiems vaikams komunikuoti trukdo negebėjimas kalbėti. Apie 50 – 75% vaikų

nekalba. Tie, kurie kalba, tik iš dalies vartoja kalbą bendravimui. Kartais jie atkartoja echolališkai

tai, ką sako kiti. Kartais pasako žodžių, kurių vėliau niekada nebevartoja. Daugelis autistiškų vaikų

geriau supranta verbalinę informaciją, o savo norus jiems geriau parodyti gestais nei pasakyti.

Vyresni autistiški vaikai nemoka palaikyti pokalbio, dažnai tegeba atsakyti į užduotą klausimą

vienu žodžiu ar trumpa fraze. Jų sakiniai paprastai būna gramatiškai netaisyklingi. Mikulėnaitė,

Ulevičiūtė (2004) bendravimo procese išskiria šiuos autizmo požymius:

o Sunkumai perteikiant kitiems savo norus;

o Negebėjimas mėgdžioti kalbos, gestų, išraiškų;

o Nesuvokimas, kad kalba – bendravimo su kitais žmonėmis priemonė;

o Negebėjimas palaikyti pokalbį ar bendrauti;

o Neįprasti pomėgiai, intensyvus bet ribotas domėjimasis aplinka, sunkinantis bendravimą su

kitais vaikais;

o Sunkumai įsijungiant į bendrą veiklą, pereinant nuo vienos veiklos prie kitos;

o Stiprus noras ir atkaklus siekimas daryti tai, ką nori, kas patinka ar domina, neatsižvelgiant į

kitų norus ir poreikius;

12

o Antrojo ir trečiojo asmens vartojimas vietoje pirmojo asmens (aš) kalboje, savęs vadinimas

vardu.

(Lesinskienė (2001); Ivoškuvienė, Balčiūnaitė (2002); Siegel (2003); Mikulėnaitė, Ulevičiūtė

(2004); Rabledo, Ham – Kucharski (2005); Aleksienė (2009), nagrinėjo autistiškų mokinių

komunikavimo ypatumus bei komunikavimo gebėjimų ugdymą. Šie autoriai atskleidė, kad šiuos

gebėjimus būtina ugdyti.

Apibendrinant įvairių autorių mintis, galima daryti prielaidą, kad autistiški vaikai neturi

natūralaus noro bendrauti ir sąveikauti su kitais. Jie nevykdo daugelio instrukcijų, nes nesupranta.

1.5. Autistiškų vaikų ugdymo galimybės

Pastaruoju metu visame pasaulyje ieškoma efektyvių ugdymo metodų, galinčių padėti

autistiškiems vaikams. Kaip pažymi Ivoškuvienė, Balčiūnaitė, (2002), svarbiausias autistiškų vaikų

ugdymo tikslas – išugdyti bendravimo, savitvarkos įgūdžius ir pagal galimybes parengti būti

savarankiškesniems.

Ugdymo tikslai turi būti konkretūs, realūs, atitinkantys vaiko kalbos ir pažinimo, socialinius

gebėjimus. Zager (2005) teigia, kad pedagogas, parinkdamas ugdymo tikslus, turi atsižvelgti į keletą

esminių dalykų:

a) mokinio amžių;

b) gebėjimų lygį;

c) mokymosi stilių;

d) elgesio ir komunikacijos ypatumus;

e) mokyklos aplinką;

f) ateities perspektyvas;

g) asmeninius poreikius.

Lesinskienė, (2001); Ivoškuvienė, Balčiūnaitė (2002); Zager (2005) Rabledo, Ham – Kucharski

(2005); Adams (2006) išskiria keturias pagrindines priemonių grupes, apimančias autistiškų vaikų

specialųjį ugdymą: medicinines, psichologines, pedagogines, darbą su tėvais. Medicininės

priemonės: gydymas vaistais, dietos be pieno produktų, psichoterapija ir pan. Psichologinės ir

pedagoginės priemonės glaudžiai susijusios ir jų taikymo tikslas yra ne tiek akademinių žinių, kiek

pagrindinių gyvenimo įgūdžių formavimas.

13

Į autistiškų vaikų ugdymą svarbu įtraukti tėvus. Tėvai turi dalyvauti vaiko terapijos/ugdymo

programoje, juos mokyti, kaip autistiškiems vaikams paruošti ir pateikti informaciją, parinkti

žaidimo ir darbo priemones. Atlikti tyrimai parodė, kad aktyvus tėvų dalyvavimas vaiko ugdymo

procese pagerina jo socialinį kontaktą tarpusavyje ir su aplinkiniais (Mahoney, Wiggers, 2007). Be

to, kada tėvai tampa pirminiais savo vaikų „terapeutais“, tuo metu specialistai gali išmokyti žymiai

daugiau tėvų alternatyvių terapijos programų (Smith (2000); Anan (2008).

Tėvams dažnai iškyla sunkumų, kurią mokymo įstaigą pasirinkti vaikui, turinčiam tokią negalę.

Schemoje pateikiamos įstaigos, centrai kuriuose gali ugdytis autistiški vaikai (1 paveikslas).

1 pav. Įstaigos, centrai, kuriuose gali ugdytis autistiški vaikai.

Tėvai be abejo norėtų, kad vaikas lankytų tą pačią mokyklą ir įgytų normalų išsilavinimą kaip

ir jų broliai ar seserys. Bet tuo pačiu suvokia, kad bendrojo lavinimo mokyklos mokytoja neturės

daug papildomo laiko, o specialiojoje mokyloje nuo mažens vaikas jausis labiau apsaugotas. Šioje

mokymo įstaigoje dirbantis specialusis pedagogas geriau suvokia situaciją ir vaiko specialiuosius

poreikius. Specialiosiose mokyklose mokiniams programos sudaromos remiantis bendrosiomis

programomis. Kaip teigia Tender (2009), pirmiausia reikia atsižvelgti į vaiko esamą padėtį. Tėvai

turi nuvykti į mokymo įstaigas, pasidairyti, pastebėti kitus vaikus, kokios sąlygos, kaip ir ko jie ten

mokomi. Kuo anksčiau bus pradėtas tikslingas darbas sutrikimų korekcijos srityje, tuo geresnių

individualių rezultatų bus pasiekta.

Labai svarbu autistiškiems vaikams taikyti įvairius ugdymo metodus ir darbo būdus, kurie

skatina vaiko savarankiškumą kasdienėje veikloje. Visi metodai ir terapijos yra skirtingi. Vienos

terapijos padeda vaikui vystytis fiziškai ir emociškai, kitos padeda sumažinti nerimą, trečios padeda

Vaikas

Ankstyvosiosreabilitacijos

tarnybos

Ikimokyklinės

mokymo įstaigosSutrikusio

intelekto

žmonių globos

namai

Specialiosios arbabendrojo lavinimo

mokyklos

14

iš naujo sugrąžinti prarastą tėvų ryšį su vaiku, pagerina bendravimo įgūdžius bei akių kontaktą.

Ilgas ir dažnas terapijų taikymas padeda palaikyti likusius savarankiškumo įgūdžius bei ugdyti

naujus. Tokiu būdu vaikai tampa savarankiškesniais, labiau pasitikinčiais savimi (Wood, 2009).

Apibendrinant galima daryti išvadą, jog pagalba autistiškiems vaikams yra tokia pat įvairi kaip

ir autizmas. Nėra vieningos nuomonės apie tai, kuris metodas yra geriausias ir tinkamiausias

autistiškų vaikų ugdymui. Tai, kas tinka vienam vaikui, nereiškia, kad gali tikti kitam. Terapijos

taikymas yra individualus ir reikalaujantis išsamaus vaiko raidos sutrikimų, poreikių bei gebėjimų

pažinimo. Taip pat svarbu sėkmingam vaiko ugdymui - tinkamas mokymo įstaigos parinkimas

(specialioji ar bendrojo lavinimo mokykla).

1.5.1. Skirtingų ugdymo metodų aptarimas

Ugdymo metodai – tai ugdytojo veikimo būdai, kurie padeda vaikams sukauptą informaciją,

įgūdžius ir mokėjimus pritaikyti kasdieninėje, praktinėje bei ugdomojoje veikloje. Ugdymo metodai

pedagogui padeda suprasti, kokiais būdais reikia ugdyti ir organizuoti vaikų veiklą, kokias pasirinkti

priemones ir kaip jas tinkamai panaudoti (Birontienė, 2008). Tender (2009) nurodo, jog renkantis

ugdymo metodą tėvams reikia apsispręsti, ko jie nori. Yra daug ir įvairių siūlomų metodų ir

terapijų. Vieni iš jų gerai ištirti bei paremti faktais, kiti pagrįsti tik spėjimais ir vis dar laukia

įrodymų, treti paremti gandais. Kaip pažymi autorė, vienas iš labai svarbių dalykų renkantis

ugdymo sistemą yra jos trukmė.

TEACCH metodas - Cumine, Leach, Stevenson (2000) aprašo TEACCH metodą (angl.

Treatment and Education of Autistic and Related Comunication – Handicapped Children) –

autistiškų ir komunikacijos sutrikimų turinčių vaikų ugdymas. Šios programos kūrėjas psichologas

Dr. Eric Schopler (Šiaurės Karolina, JAV).

Tai programa geriausiai atsižvelginanti į autizmo sutrikimo ypatumus, lanksčiausiai,

kūrybiškiausiai ir efektyviausiai tenkinanti autistiškų vaikų bei jų šeimos narių poreikius, pasiekusi

geriausių rezultatų autizmo sutrikimą turinčių asmenų bendravimo, įgūdžių formavimo, mokymo,

elgesio reguliavimo ir socialinės adaptacijos srityje. Ši programa skirta padėti pedagogams bei

tėvams ugdyti autistišką mokinį bei jo komunikavomo gebėjimus. Ši programa akcentuoja

struktūrą, kuri, specialistų teigimu, padeda vaikui planuoti dieną, priimti naujus dienotvarkės

pasikeitimus ir pan. Siūloma vaiko kambaryje pakabinti dienotvarkę, kurioje nuoseklia seka

15

parodyta, ką vaikas tą dieną veiks (Siegel (2003); Sicile – Kira (2004); Rabledo, Ham – Kuchanrski

(2005).

Lietuvoje taikomas struktūruotas mokymas, naudojant TEACCH metodo elementus.

Struktūruotą mokymą plačiai pristato Ivoškuvienė, Balčiūnaitė (2002), Mikulėnaitė, Ulevičiūtė

(2004). Struktūruotas mokymas, kaip teigia autorės, padeda vaikams, turintiems autizmo spektro

sutrikimą, tapti savarankiškesniems, išsiugdyti kasdieninius įgūdžius, sumažinti įtampą.

ABA (Appied Behavior Analysis) – Taikomoji elgesio analizės pradininkas – Ivar Lovaas. Tai

psichoterapinis pedagoginis metodas, sukurtas specialiai autizmo spektro sutrikimų turinčių

asmenų komunikacijai gerinti. Specialistų manymu, dirbant pagal šią programą, apie 50% autizmo

sutrikimą turinčių vaikų pasiekia savo amžiaus raidos stadiją. Terapeutai, naudojantys ABA

metodą, ir tėvai tik kartu gali pasiekti geresnių rezultatų (Rabledo, Ham – Kucharski (2005);

Johnson (2007).

Bendravimas apsikeičiant paveikslėliais (angl. Picture, Exchange Communication System,

PECS). Šis metodas sukurtas Andy Bondi ir Lori Frost, pagrįstas tuo, kad bendravimas vyksta

naudojant piktogramas arba simbolius. Tender (2004), Sicile – Kira (2004) nurodo, kad mokant

autistiškus vaiku, šis metodas naudojamas siekiant išmokyti vaiką paduoti suaugusiąjam

paveikslėlį, kuriame yra išreikštas jo noras, taip pat suprasti ryšį tarp žodžių ir paveikslėlių

(simbolių), kuriuos jie vaizduoja.

Žaidimo mokymas (angl. Playing therapy) paremtas teorija, kuri teigia, kad visi vaikai mokosi

žaisdami. Kaffemanienės ir Burneckienės (2001) pateikti pagrindiniai žaidimo principai gali būti

taikomi autistiškiems vaikams ugdyti, nes jie patys negeba žaisti. Tender (2009) pažymi, kad autistiško

vaiko išmokyti žaisti negalima, tačiau galima išmokyti vaiką tokių žaidimo veiksmų, kurių pagalba jie

mažiau skirsis nuo normalios raidos vaikų. Šiam tikslui įgyvendinti reikės plėtoti kognityvines

funkcijas.

Valdymo terapija (angl. Holding therapy). Libling (1996) aprašo M. Welch valdymo terapiją (cit.

Ivoškuvienė, Balčiūnaitė, 2002). Šios terapijos idėja – apkabinti ir laikyti vaiką norint, kad atsirastų

ryšys. Valdymo terapijos metodas taikomas individualiai. Po valdymo terapijos vaiko elgesys

sušvelnėja, jis mažiau nerimauja, nyksta ir silpnėja baimės, agresyvumas, dažniau džiaugiasi.

Girdimasis integracinis mokymas (angl. Auditory Integration Treatment). Šis metodas, kaip mini

Tender (2009), Maurice, Green, Luce (1996), paremtas prielaida, kad vaikų elgesys ir kalba susiję su

jų garso priėmimo specifika. Tikslas – mažinti vaiko jautrumą tam tikriems garsams.

16

Sensorinės integracijos terapija (angl. Sensory Integation Therapy). Remdamasi įvairiais

autoriais Tender (2009) nurodo, kad ši teorija remiasi atradimu, jog autistiški vaikai turi padidėjusį

jautrumą sensoriniams dirgikliams. Jei stimuliuojama taktilinė ir vestibuliarinė sistemos, autistiški

vaikai mažiau stimuliuoja save ir darosi geresnė jų sensorika.

Muzikos terapija naudojama, kadangi daugelis autistiškų vaikų mėgsta muziką ir ji padeda

atsipalaiduoti (Aleksienė, Zvicevičienė, (2009), Tender (2009). Sicile – Kira (2004) teigia, kad

muzika veikia kaip vienijanti veikla, per kurią užmezgamas minimalus akių kontaktas. Taip pat

grojimas gali būti naudojamas ir kaip raminamoji veikla autistiškiems vaikams.

Muzikos terapijoje išskiriamos dvi kryptys: pabrėžiamas psichoterapinis poveikis, parenkant ir

sisteminant kūrinius, bei muzikos terapija kaip elgesio modifikavimo metodas (Radzevičienė,

Strakšienė (2003). Muller, Warwick (2005); Schalkwijk (2007) pažymi, kad muzikos terapija yra

veiksminga vaikams, pasižymintiems autizmo spektro sutrikimais jų komunikavimo ugdymui.

Apibendrinimas. Mokslinės literatūros šaltinių analizė rodo, kad autistiškiems vaikams ugdyti gali

būti taikomi įvairūs būdai ir metodai. Dabar atsiranda jų vis daugiau, tačiau renkantis metodą

būtina sukaupti apie jį kuo daugiau informacijos, remtis moksliniais įrodymais.

17

2 skyrius. AUTIZMO SPEKTRO SUTRIKIMĄ TURINČIO VAIKO UGDYMAS

SPECIALIOJOJE MOKYKLOJE

2.1. Tyrimo metodologija

Literatūros šaltinių analizė padėjo išsamiau pažinti autizmo spektro sutrikimą turinčio vaiko

savitumus, jo ugdymo ypatumus. Atskleisti autistiško vaiko ugdymo galimybes padėjo pasirinktas

atvejo analizės metodas (Kardelis, 2002). Tyrimas atliktas 2013 m. balandžio – lapkričio mėnesiais.

Tyrimui atlikti buvo pasirinktas 12 metų berniukas, kuriam Vilniaus vaiko raidos centre

konstatuotas įvairiapusis raidos sutrikimas (pagal TLK - 10, F84) (vidutinio sunkumo laipsnio

vaikystės autizmas, (F 84.0). Su autistišku vaiku buvo dirbama individualiai ir grupinių užsiėmimų

metu kartą per savaitę. Mokinio kai kurių sričių savarankiškumo lygmeniui nustatyti naudota

įgūdžių tikrinimo schema (Ivoškuvienė, Balčiūnaitė, 2002).

Tyrimo duomenims patikslinti buvo pasirinktas vienas iš svarbiausių kokybinio tyrimo

duomenų rinkimo būdų – anketinė apklausa, kuri taikyta mamai ir pedagogams, dirbantiems su

mokiniu, bei papildomi individualūs pokalbiai. Anketinėje apklausoje su mama (1 priedas) siekta

išsiaiškinti, su kokiais sunkumais susiduria augindama autistišką vaiką, kokie matomi pokyčiai

įvyko lankant specialiąją mokymo įstaigą.

Pedagogams apklausti parengtos pusiau uždaro tipo anketos (2, 3 priedai). Jas sudaro tokie

blokai: demografinis (duomenys apie tiriamuosius – specialybė, pareigos ugdymo įstaigoje,

pedagoginio darbo stažas), informacija apie autistiško vaiko ugdymą specialiojoje mokykloje.

Individualių pokalbių metu su mokytoja buvo išsiaiškinta, koks vaiko elgesys pamokų ir pertraukų

metu, ar yra pokyčių ugdant berniuką pagal pasirinktus metodus.

18

2.2. Tyrimo dalyviai

Tyrime dalyvavo autizmą turintis berniukas, kuriam Vilniaus raidos centre, nustatytas

įvairiapusis raidos sutrikimas (vidutinio sunkumo laipsnio vaikystės autizmas), berniuko mama, dvi

pedagogės, turinčios spec. pedagogo kvalifikaciją. Atliekant tyrimą, buvo laikomasi etikos principų.

Tyrimas buvo vykdomas iš anksto susitarus ir suderinus laiką tiek su mokytoja, tiek su auklėtoja.

Respondentai: mokytoja – pedagoginio darbo stažas – 21 metai, kvalifikacinė kategorija – vyr. spec.

pedagogė, berniuką moko šešerius metus (2 priedas); auklėtoja – pedagoginio darbo stažas – 36

metai, kvalifikacinė kategorija – spec. pedagogė, berniuką pažįsta šešerius metus (3 priedas ).

2.3. Mokinio, pasižyminčio autizmo spektro sutrikimu, apibūdinimas

Tiriamasis – Lukas (berniuko vardas pakeistas), kuriam Vilniaus vaiko raidos centre, nustatytas

įvairiapusis raidos sutrikimas, vidutinio sunkumo laipsnio vaikystės autizmas.

Lukas yra šeštas vaikas šeimoje. Mama – našlė, auginanti dešimt vaikų (5 m., 6 m., 7 m., 8 m.,

10 m., 12 m., 13 m., 14 m. , 15 m., 17 m.). Nėštumo ir gimdymo eiga normali, berniukas gimė 4.200

kg. svorio ir 52 cm. ūgio, pagal Apgar skalė gimdymas įvertintas 9 balais. Naujagimis mamos

pienu maitintas iki 7 mėnesių. Jau vaikystėje buvo išrankus maistui. Mėgdavo valgyti tik košes ir

mėsiškus patiekalus. Kategoriškai atsisakydavo valgyti pieniškas dešreles, virtus kiaušinius,

koldūnus, cepelinus, mišraines2. Taip pat atsisakydavo bet kokių maisto racione naujovių.

Pusryčiams valgydavo tik duoną su sviestu arba košes, pietums – sriubą (įvairias), kotletą,

vakarienei – arbata, duona ir košės. Maistui liko išrankus ir vėlesniame amžiuje.

Guguoti pradėjo nuo pusės metų, sėdėti nuo septynių mėnesių, vaikščioti nuo šešiolikos mėn., o

kalbėti po truputį nuo 2,5 metų. Domėtis žaislais pradėjo gal nuo kokių 1, 5 metukų, bet nežymiai.

Nesidomėjo artimaisiais, nerodė noro bendrauti. Reakcijos į svetimus žmones praktiškai jokios, jei

tai suaugęs žmogus. Būdamas vienerių metų be problemų priprato šlapintis ir tuštintis į naktipuodį.

Iki 3 metų amžiaus berniuko sutrikimas buvo dar nedaug jaučiamas, tik tiek, kad Lukas buvo labai

prisirišęs prie mamos. Akių kontakto nebuvo. Nuo gimimo turi padidėjusį jautrumą garsamas –

ypač bijo dulkių siurblio garso (bijo ir iki šiol). Vaikas nerodė susidomėjimo artimaisiais, nemėgo

bendrauti, pasirinkdavo vienatvę. Į svetimus žmones taip pat nereaguodavo. Domėjimasis žaislais

taip pat buvo primityvus. Vaikystėje berniuko žaislai buvo akmenukai, vyšnių kauliukai, įvairūs

2 Mamos pasisakymai išskirti pasviruoju šriftu.

19

smulkūs daiktai. Žaisdavo vienas, savo žaislų netvarkydavo. Jau ankstyvoje vaikystėje išryškėjo, kad

berniukui nepatinka jaunesni už jį vaikai. Jei artimoje aplinkoje jų būdavo, tai berniukas vengdavo

bet kokio kontakto su jais. Dominavo tik mama, nors su bendraamžiais bendraudavo, bet draugų

neturėjo. Jei kalbindavo suaugusieji, bendraudavo, tačiau akių kontakto vengė.

Anot mamos, iki kokių 3 metų dar viskas ėjo į priekį. Vėliau – atgal. Ėmė visai nešnekėti,

daryti į kelnes, nuolat stengdavosi ką praryti, išsiteplioti. Berniukui atsirado pavojaus, skausmo

nejautimas. Kaip teigia mama, gali išbėgti prieš mašiną, pulti į upę, nekreipia dėmesio, jei

įsipjauna ar šeip užsigauna. Nuo 5 metų pradėjo lankyti „Vyturėlio“ vaikų darželį, vėliau perėjo į

specialiąją mokyklą. Mokykloje sūnus apsiprato lengviau, panašu, kad jam čia labiau patinka.

Darželyje būti nelabai norėdavo, verkdavo. Išvažiuodamas į mokyklą sūnus elgiasi normaliai,

mojuoja atsisveikindamas. O važiuojant į darželį verkdavo. Sugrįžus iš mokymo įstaigos, kurioje

praleidžia 5 dienas, eina į savo kambarį ir būna vienas. Lukas ramaus būdo, agresijos požymių

nėra.

Kadangi berniuko šeima gyvena kaime, tad augina galvijų. Anot mamos, sūnus bijo mažų

gyvūnų (katinų), o būna prie dideli, pvz., karvės. Gali drąsiai eiti į tvartą ir būti šalia jos. Su

bendraamžiais bendrauja,kartu klausosi muzikos, tačiau draugų neturi.

Komunikacija ir kalba. Kalboje vartoja pavienius žodžius, frazes, sakiniais nekalba. Mamos

nuomone, geriausiai viską supranta žodius pasakius garsiai. Savo norus išreiškia rėkdamas, ir

tuomet reikia susiprasti, kad kažko nori. Eidamas miegoti reikalauja ne mamos dėmesio, o pieno.

Savitvarkos įgūdžiai. Namuose savarankiškai Lukas geba – apsirengti, nusirengti, pavalgyti.

Nusiauti ir apsiauti batus geba. Norą į tualetą išreiškia verkdamas, pats savarankiškai nueina,

nusimauna kelnes, atlieka gamtinius reikalus. Vandens nenuleidžia, rankų nenusiplauna ir pats

nenusišluosto. Savarankiškai nusiprausti negeba, reikalinga mamos pagalba. Vandenį reguliuoti

negeba, bijo karšto vandens. Šie įgūdžiai nesusiformavę.

Mama nurodo tokius autizmui būdingus bruožus: mėgsta vienatvę, labai nemėgsta mažų vaikų, bijo

katinų ir dulkių siurblio.

Apibendrinant kūdikystėje ir vaikystėje pastebėtus berniuko elgesio ypatumus, galima

išvardinti autizmui būdingus bruožus:

o Bendraudamas su žmonėmis vengia akių kontakto;

o Normalių santykių su artimaisiais nebuvimas;

o Dėmesio sutelkimas į detales;

20

o Negebėjimas kūrybiškai žaisti;

o Paniška garsų baimė (dulkių siurblio);

o Neturi ir nenori turėti draugų;

o Ribotas maisto racionas – kiekvieną dieną tas pats maistas, kategoriškas nusistatymas prieš

bet kokias maisto naujoves;

o Nesidomi aplinka, vaikais, nenori su jais žaisti.

Mama yra vienintelis asmuo, su kuriuo Lukas palaiko artimą ryšį šeimoje. Su broliais ir

sesėmis bendrauja tik iš dalies. Šeimos narius parodo ir pavadina, artimuosius atpažįsta. Aplamai

jis šypsosi visiems, kas kalbina. Grįžęs iš mokyklos ar atostogų metu domisi ne knygomis, o mieliau

varto laikraščius. Laiką patinka leisti vienatvėje, savo kambaryje. Vadinasi, buvimas penkias dienas

specialiojoje mokykloje išvargina, norisi privatumo. Žaislai nepasikeitė, žaidžia su lego ir

smulkiausias detales kiša į burną. Išliko prisirišimas prie neįprastų daiktų (virvučių, kamštukų,

įvairių smulkių daiktų), domėjimasis smulkiomis detalėmis. Į teigiamus ir neigiamus pasakymus

nereaguoja. Jei padarė kažką negero, neatsiprašo. Jausmus, kaip – myliu, skauda, pykstu, parodo.

Taip pat būdinga nuotaikų kaita – gali čia verkti, čia juoktis. Neturėdamas veiklos pradeda save

stimuliuoti. Savo poreikiams išreikšti naudoja tik du komunikacijos būdus: verkimą ir rėkimą. Kai

nori valgyti ar gerti, pradeda rėkti. Norą į tualetą išreiškia verkdamas. Tokius pasakymus, kaip

„kur“, „duok“, „padėk“, supranta.

Namuose berniukui sudaryta dienotvarkė. Nekintama aplinka (Mikulėnaitė, Ulevičiūtė, 2004;

Sicile – Kira, 2004) yra kaip pagalba vaikams, turintiems autizmo spektro sindromą, padedanti

geriau orientuotis aplinkoje. Turėdamas dienotvarkės pavyzdį namuose, vaikas matys savo dienos

veiklą. Tokiu būdu bus skatinamas planuoti ir priimti sprendimus, nepasimesti kasdienėje veikloje.

Mama įvardino tokius pastebėtus pokyčius lankant specialiąją mokyklą: išmoko kai kurių

įgūdžių: skaityti, rašyti skaičiuoti. Manau, kad moka keletą žodžių angliškai, noriai eina prie

kompiuterio, tačiau žaidžia labai vaikiškus žaidimukus. Moka keletą dainų, ėmė segiotis sagas.

Svarbiausia, kai noriu prisiglausti sūnų prie savęs – neatstumia. Manau, tai yra didžiausias

pasiekimas.

Mama įvardino, kokios vaiko problemos kelia rūpestį procentais (4 priedas), 1 lentelė .

21

1 lentelė

Vaiko problemos, kurios mamai kelia rūpestį, %

Problemų turinys %

Bendravimo sunkumai 100%

Bėgimas palikus be priežiūros 50%

Menki savitvarkos įgūdžiai 30%

Savisaugos jausmo nebuvimas 100%

Vaiko nekalbėjimas 20%

Mokymosi problemos 20%

Neklusnumas, užsispyrimas 0

Keisti ar nerangūs kūno judesiai 0

Nemokėjimas žaisti su vaikais 40%

Nesavarankiškumas 100%

Tam tikrų garsų, žodžių atkartojimas 20%

Intensyvios baimės 10%

Iš mamos pateikto aprašymo apie sūnų matyti, kad verbalinės, neverbalinės komunikacijos,

protiniai gabumai, baimė, reakcija į pokyčius, bendravimo su žmonėmis santykiai, savitvarkos

įgūdžiai yra vidutiniškai sutrikę. Visi šie požymiai aiškiai parodo, kad sutrikimas priklauso

vidutiniam autizmo sunkumo laipsniui (Smith, 2000). Analizuojant 1 lentelę matyti, kad didžiausią

nerimą mamai kelia savisaugos jausmo nebuvimas, nesavarankiškumas, bendravimo sunkumai.

Bėgimas palikus be priežiūros, nemokėjimas žaisti su vaikais, menki savitvarkos įgūdžiai, vaiko

nekalbėjimas, mokymosi problemos, tam tikrų garsų, žodžių atkartojimas, intensyvios baimės –

visos šios įvardintos problemos nėra mamai esminės. Neklusnumas, užsispyrimas, keisti ar

nerangūs kūno judesiai problemų nekelia.

Apibendrinant mamos apklausos duomenis, galima daryti išvadą, kad mamai didžiausia

problema – vaiko savisaugos jausmo nebuvimas, nesavarankiškumas ir bendravimo stoka.

22

Remiantis mamos pasakojimu, galima manyti, kad ir namuose Lukas negeba planuoti savo

veiklos, todėl sudaryta dienotvarkė. Lankant specialiąją mokymo įstaigą, kurioje taikoma

struktūruota aplinka, autistiškiems vaikams vaizdžiai pateikiama dienos veiklų ir užduočių

struktūra. Suprasdami šią struktūrą, vaikai geriau suvokia aplinką, žmones, supranta, kas vyksta

dabar ir kas vyks po to.

2.4. Autizmo sutrikimą turinčio vaiko ugdymo programa

Autizmo sindromą turintiems vaikams įvairiose pasaulio šalyse sukurta nemažai ugdymo

metodų ir terapijų, dėl kurių yra nuolat diskutuojama, svarstant jų prasmę ir efektyvumą. Teigiama,

kad nėra vienos metodikos ar gydymo būdo, kuris būtų tinkamas ir priimtinas kiekvienam autizmo

atvejui, todėl dažnai terapijos ar metodai yra derinami vienas su kitu. Tokiu būdu vaikas greičiau

integruojamas į visuomenę. Todėl pagrindinis dėmesys, taikant ugdymo programas, turėtų būti

skiriamas autistiškų vaikų bendravimo, socialinių įgūdžių gerinimui. Labai svarbu autistišką vaiką

udgyti tinkamoje aplinkoje, kurioje yra sudarytos visos sąlygos, kad vaikas jaustųsi saugiai. Tokių

vaikų ugdymas yra ilgas procesas, kuris apima ne tik specialistų, bet ir šeimos narių darbą su vaiku.

Tiriamąjam Lukui ugdyti iš pradžių buvo sudaryta tokia programa, kuriai įgyvendinti taikomas

kelių metodų derinys:

o Iš taikomosios elgesio (ABA) analizės pritaikytas individualus darbas, atsižvelgiant į vaiko

poreikius, galimybes;

o Iš TEACCH metodo elementų pritaikytas veiklos, aplinkos struktūravimas, vizualinių

priemonių panaudojimas;

o Greito pasakinėjimo metodas.

Šio metodo pagalba siekiama didinti autistiškų vaikų susidomėjimą, pasitikėjimą ir savigarbą.

Taikant šį metodą pateikiami vaikams atsakymų variantai, iš kurių pasirenkamas norimas atsakymas

(Sicile – Kira, 2004).

Vėliau ugdymo programa papildyta muzikos ir smėlio terapija.

Atsižvelgiant į vaiko asmenines savybes, išanalizavus jo gebėjimus ir sunkumus, remiantis

VRC išvadomis, medikų rekomendacijomis sudarytas veiklos planas (2 paveikslas).

23

2 pav. Individualus ugdymo ir gydymo planas

Pedagoginės ir psichologinės priemonės glaudžiai susijusios ir jų taikymo tikslai yra ne tiek

akademinių žinių, kiek pagrindinių gyvenimo įgūdžių sudarymas. Psichologinis poveikis labiau

apima vaiko tyrimą ir įvertinimą bei socializavimą ir elgesio modifikavimą (Ivoškuvienė,

Balčiūnaitė, 2002).

Psichologas, apžvelgęs berniuko situaciją, išskyrė šias pagrindines problemas: akių kontakto

nebuvimą, socialinį uždarumą, baimę naujovėms, tam tikriems garsams. Psichologo rekomendacija

– pirmiausia siekti užmegzti kontaktą su vaiku per žaidimą ar stimuliuojant patinkančiu daiktu,

kalbinant vardu.

Autizmo spektro sutrikimą turintiems vaikams reikalinga daugelio sričių specialistų pagalba.

Berniukui pradėjus lankyti secialiąją ugdymo įstaigą, atsižvelgiant į vaiko asmenines savybes, buvo

nustatytos pagrindinės jo ugdymo ir gebėjimų kryptys:

o Fizinės sveikatos stiprinimas, aktyvinant fizines pratybas, siekiant nerangumo koregavimo;

o Socialinės sąveikos ir elgesio modifikavimas;

o Bendradarbiavimo įgūdžių ugdymas, draugystės su bendraamžiais skatinimas;

o Logopedo pagalba;

o Psichologo pagalba.

Ugdymo ir gydymo planas

Nemedicininis Medicininis

Pedagoginis Psichologinis Atliekami kūno masažai,fiziniai pratimai

Mokymas mokytis Kartą per savaitę teikiamapsichologo konsultacija

Mokomieji dalykai (komunikacinė,orientacinė, pažintinė, meninė,fizinė, sensomotorinė) veiklos

24

Pasaulyje pripažintų ir taikomų vaikams, turintiems autizmo spektro sutrikimą, programų

pagrindinis bruožas yra tam tikros struktūros, apimančios aplinką, laiką, veiklą, sudarymas. Anot

Ivoškuvienės, Balčiūnaitės (2002), autistiški vaikai nesupranta veiksmų nuoseklumo, todėl

berniukui buvo sudarytas dienos rėžimas (5 priedas).

Klasėje taikomas struktūruotas ugdymas, naudojami ABA, TEACCH metodų elementai, daug

vaizdinių priemonių, pamokos aiškiai struktūruotos. Būtent šie metodai pasirinkti todėl, kad

autistiški vaikai neturi socialinių įgūdžių, trūksta instrukcijų išklausymo, vykdymo ir elgesio

sunkumų. Šie metodai taikomi visiems mokiniams, todėl kad mokiniai yra didelių specialiųjų.

poreikių.

Klasė, kurioje ugdomas Lukas, mokytojos ir mokinių suolai sužymėti, ant kiekvieno suolo

užklijuota vardo kortelė. Klasėje yra sofkutė, ant kurios Lukas mėgsta pasėdėti, pagulėti. Kuriant

jaukią aplinką, atsižvelgta į tai, kad berniukas mėgsta vienatvę ir jam tinka būti tik su savimi, todėl

parinkta ir pritaikyta aplinka, kuri nuramina, nekelia streso, kurioje vaikas jaučiasi saugus (6

priedas) .

Įrenginėjant klasės aplinką, atsižvelgta į tvarkaraščius. Kaip teigia Ivoškuvienė, Balčiūnaitė,

(2002); Ulevičiūtė, Mikulėnaitė (2004), tvarkaraščiai mokiniams, pasižymintiems autizmo spektro

sutrikimais, yra reikalingos struktūros dalis. Tokiems vaikams gali būti sunku suprasti, ką jie turėtų

daryti. Tvarkaraštis padeda mokiniui organizuoti ir numatyti dienos įvykius. Tai mažina nerimą,

dėl nežinojimo, kas įvyks toliau. Luko klasėje bendras tvarkaraštis pakabintas ant lentos, visiems

gerai matomoje vietoje. Jame nurodytos pamokos, mėnuo, diena (7 priedas).

Luko fizinei sveikatai stiprinti atliekami kūno masažai, pratimai kojoms stiprinti: šokinėjimas

ant vienos kojos, ant abiejų kojų, ėjimas suoliuku, dviračio mynimas. Tokios procedūros, kaip kūno

masažas, berniukui nepatiko. Reikėjo daug laiko ir pastangų, kol pavyko prisipratinti. Lukas ir

dabar nemėgsta judrių žaidimų su vaikais, kūno kultūros pamokų. Tačiau taip nėra, kada dirbama

individualiai.

Kalbėjimui, kalbos suvokimui skatinti, mokymui klausti ir paprašyti buvo paskirti logopediniai

užsiėmimai.

Socialinis bendravimas, bendradarbiavimas su berniuku, jo pagyrimas už kiekvieną teisingą

veiksmą, paskatinimas, moko jį džiaugtis pasiekimais ne vienam pačiam, o kartu su kitais, skatina

naujiems potyriams. Socialinio uždarumo mažinimas prasideda nuo kontakto užmezgimo.

Pedagogai stengiasi įvairiais būdais ir metodais užmegzti kontaktą su berniuku. Tai kalbinimas

25

vardu ir žiūrėjimas į akis, kad atkreiptų dėmesį, kontakto užmezgimas per žaidybinę veiklą, kalboje

nevartojama perkeltinės reikšmės žodžių, ilgų sakinių. Žodinės instrukcijos pateikiamos trumpais,

baziniais žodžiais (nueik, atnešk, padėk, duok, rašyk, skaityk...) ištartos imperatyviu balsu. Lankant

specialiąją ugdymo įstaigą tikėtina, kad bus ugdomi pilnaverčiai bendravimo įgūdžiai.

Sensorikos sutrikimus – skonio, kvapo, lytėjimo, regos hiperjautrumą, dauguma autizmo

sindromą analizuojančių autorių (Ivoškuvienė, Balčiūnaitė, 2002) apibūdina kaip vieną pagrindinių

autizmo bruožų. Lukui būdingas skonio ir lytėjimo hiperjautrumas. Berniukas nevalgo naujo

maisto, visuomet uosto prieš valgydamas. Lukui būdingas dėmesingumo gebėjimų trūkumas –

lankstumo nebuvimas. Įsigilinęs į vienokią veiklą, sukaupęs dėmesį, labai sunkiai jį perkelia į kitą

objektą ar veiklą. Tokiam trūkumui įveikti padeda veiklos stuktūravimas: berniukas žino, kiek laiko

skirti šitam užsiėmimui, kokia veikla jo laukia toliau. Užduotys ir veiksmai nuolat kartojami,

nepamirštant paskatinimų. Ugdant vaiką laikomasi šių principų: stimulas – reakcija – paskatinimas

(Matson, Neal, 2009).

Mąstymo gebėjimai lavinami atliekant įvairias užduotis: dėlionės sudėjimas iš daugybės

detalių, įvairių mozaikų, figūrų, kaladėlių, lego konstravimo žaidimai. Visi šie žaidimai berniukui

patinka, nejaučia sunkumų juos atlikdamas. Raides ir skaičius išmoko per žaidimą. Gali greitai

sudėti ilgus ir trumpus žodžius iš kaladėlių ar magnetinių raidžių ir be vargo juos perskaityti.

Kaip jau minėta, tyrimo metu savarankiškumo lygmeniui nustatyti naudota įgūdžių tikrinimo

schema. Išsami vaiko savarankiškumo įgūdžių kaita pateikiama 2.6. skyrelyje (berniuko

savarankiškumo įgūdžių nustatymas). Vaiko įvertintų įgūdžių kaita nuo ugdymo pradžios parodyta

24 paveiksle (30 priedas).

Apibendrinant galima teigti, kad Lukas greitai adaptavosi specialiojoje mokykloje. Sėkmingai

adaptacijai įtakos turėjo tinkama aplinka, šilti santykiai su mokytoja. Buvo išugdyti jo adaptacijos

įgūdžiai įvairiems pokyčiams, pasitikėjimas savimi. Įgūdžių savarankiškumui nustatyti berniukas

buvo tikrinamas 4 kartus (4, 5, 10, 11 mėn.). Atlikti stebėjimai parodė, kad dažnas tikrinimas yra

neprasmingas, nes autistiški vaikai per tokį trumpą laiką negeba išmokti ir įsisavinti naujų veiksmų.

2.5. Pedagogų nuomonių apie mokinį analizė

Tyrime taikyta anketinė apklausa ir papildomas pokalbis, pedagogams, dirbantiems su

autistišku vaiku. Anketinėje apklausoje ir papildomų pokalbių metu siekta surinkti informaciją apie

26

berniuko veiklą pamokų ir laisvalaikio metu, elgesį pertraukų, pamokų metu, bendravimą su

bendraamžiais, mėgiamus, nemėgiamus užsiėmimus.

Pedagogės nuomonė apie berniuko ypatumus. Pedagogė bendrauja su Luku 6 metus, pažįsta

nuo pirmos klasės. Nuo pat pirmų dienų berniukas buvo apgaubtas šiluma ir supratimu. Mama

nerimavo išleisdama sūnų mokytis ir gyventi į specialiosios mokyklos bendrabutį, nes vaikų

darželyje sūnus ilgai nepritapo. Direktorius nuteikė pozityviai, kad viskas bus gerai, įstaigoje

dirbantys specialistai turi patirties ir įgūdžių su vaikais autistais..

Pirmus mėnesius berniukas visuomet norėdavo būti šalia klasės mokytojos. Nuolatinis

sekiojimas iš paskos rodo, kad Lukui reikalinga suaugusiojo globa. Kaip teigė mama, berniukas

buvo prisirišęs prie jos, todėl mokytoja tapatinama su mama. Lukas buvo supažindintas su klasės

draugais, auklėtoja, mokyklos, bendrabučio aplinka. Niekas jo nestumdė ir neskriaudė.

Lavinamosios klasės yra pirmame aukšte, pertraukų metu nuolat budi mokytojai ir kitų vaikų iš kitų

aukštų neįleidžia. Jauki aplinka, koridoriuje pertaukų metu galima pasėdėti ant sėdmaišių. Aplinka,

kurioje berniukas pasijautė saugus, pagreitino adaptaciją3. Lukas nejautė įtampos (neverkdavo),

noriai išvažiuodavo į mokyklą iš namų.

Kantriai buvo mokomas tinkamo elgesio: pamokos metu savo norus pareikšti tik pakėlus ranka,

kalbėti tik leidus mokytojai, palaukti savo eilės ir t. t. Tokios tvarkos laikytis Lukas pratinosi ilgai

pirmoje ir antroje klasėse. Už kiekvieną atliktą darbelį ar užduotį, kad ir menkiausią buvo nuolat

giramas. Taip pat vystomi bendravimo įgūdžiai: skatinamas bendrauti, žaisti su bendraamžiais.

Skatinami kontaktai, įpareigojimai atlikti užduotį drauge su kitu vaiku. Grupinėse užduotyse

dalyvauja, nepriešrauja tačiau grupinis darbas trunka neilgai – baigėsi darbas, baigėsi ir

kontaktas. Berniukas buvo skatinams kalbėtis su kitais vaikais, paklausti, kaip jiems sekasi,

skiriamos užduotys paskatinti ką nors atlikusį draugą. Tačiau kontaktai tęsėsi trumpai, tiksliau

tęsinio jie neturėjo. Mokytoja apibūdina mokinį kaip ramų, švelnų, klausantį mokytojos nurodymų.

Lukui būdingi stereotipiniai judesiai – lingavimas, įvairūs judesiai plaštakomis ir pirštais. Jei

neturi jokios veiklos, vaikas pasimeta, nežino, ką daryti, tuomet pradeda purtyti plaštakas.

Raides visas pažįsta ir skaito, tartis taisyklinga. Skaičiuoja iki 20, sudėties veiksmus atlieka

teisingai, sunkiau sekasi atlikti atimties veiksmus. Pagrindines spalvas pažįsta ir lygina, skiria

kvadrato, trikampio, apskritimo formas. Tokių sąvokų, kaip – „daugiau“, „mažiau“, „lygu“,

3 Mokytojos pasisakymai išskirti pasviruoju šriftu.

27

nesuvokia, negeba skirti ir lyginti sąvokas „aukštas“, „žemas“, „ilgas“, „trumpas“. Pamokų metu

stengiasi susikaupti ir atlikti užduotis, tačiau reikalingas nuolatinis paskatinimas.

Su kitais mokiniais bendrauja tik iš dalies, pertraukų metu būna vienas (vaikštinėja ar sėdi ant

sėdmaišio). Jei bendraamžiai pribėga ir apsikabina, neprieštarauja. Pakalbintas budinčios

mokytojos gali stovėti šalia ir prisiglausti, leistis apkabinamas. Iš visų mokykloje esančių mokytojų,

su kuriais berniukui tenka susidurti, noriai bendrauja tik su klasės ir muzikos mokytoja.. Iš

mokymosi dalykų išskiria rašymo ir skaičiavimo. Vienintelis iš klasės vaikų perskaito ilgus žodžius.

Anot mokytojos, Lukas per daug neprieštarauja pokyčiams ar kitai veiklai. Literatūroje

(Ivoškuvienė, Balčiūnaitė, 2002) minima, kad autistiškiems vaikams yra būdinga išlaikyti įprastą

rutiną.

Per šešerius ugdymo metus mokymo įstaigoje berniuko gebėjimai keičiasi tik iš dalies.

Minimaliems pokyčiams įtakos turėjo struktūruotos aplinkos, individualios programos sudarymas,

tinkmų metodų parinkimas. Lukas vis tik yra vienišius, bendravimui neprieštarauja, bet nuo

aplinkinių atsiriboja. Tuo metu užsiima savo mėgiama veikla: statyti bokštą iš kaladėlių, verti

kvepiančius karoliukus, klausytis muzikos. Kaip teigia mokytoja, rezultatų būtų galima pasiekti

didesnių, jei būtų bendradarbiavimas su berniuko mama. Dabar vaikui pagalba teikiama tik

dalinai. Paklausus mokytojos, ką mano apie berniuko ateitį, ji sako: manau, kad ateitis mamos

priežiūroje. Visuomet bus reikalinga pagalba. Reikės rūpintis, prižiūrėti, globoti, negalės gyventi

savarankiškai. Gyvens globojamas mamos tol, kol ji bus gyva.

Iš visų mokomųjų dalykų mokytoja išskyrė patinkančius ir nepatinkančius ir dalyką, kurį reikia

paskatinti ( 2 lentelė).

2 lentelė

Mokomieji dalykai

Mokomasis dalykas Patinka Reikia paskatinti Nepatinka

1. Komunikacinė veiklaNurašyti žodžius naudojant IKT;perskaityti žodžius;paveikslėlius priskirti žodžiams;dėlioti loto paveikslėlius;žodžių garsinė analizė;žodžių dėjimas ir rašymas iš klausos.

Sudėti paveikslėliuspagal seką;

Pasakojimo kūrimas pagalserijinius paveikslėlius;animacinių filmų stebėjimas;pasakojimas pagalpaveikslėlius;.persikūnyti į įvairius pasakųherojus.

2. Orientacinė veiklaAtlikti sudėties veikmus;sieti skaičius su atitinkamomisdaiktų

Atlikti atimtiesveiksmus;atlikti grupines

Nesudėtingų piniginiųoperacijų atlikimas;žaidimai įvairioms sąvokoms

28

grupėmis naudojant IKT. užduotis įtvirtinti.

3. Pažintinė veiklaKlasifikuoti paveikslėlius pagalpaskirtį (maistas, augalai, gyvūnai,rūbai,) naudojant IKT;apvedžioti kontūrus.

Paveikslėlius įvardyti;nuspalvintipaveikslėlius.

Atskirti pagal sezoną rūbus.

4. Meninė veiklaSpalvinti, piešti su pieštukais,flomasteriais;apvedžioti trafaretus, juos spalvinti;aplikacijos darbeliai (popieriausplėšymas, klijavimas);piešti ant smėlio, manų kruopomis;atlikti darbelius naudojant gamtinesmedžiagas (giliukus, kaštonus,kauliukus).

Paskatinimasreikalingasvisiems užsiėmimas,kurienepatinka.

Spalvinti su akvarele, guašu;piešti, spalvinti vaškinėmiskreidelėmis;dirbti su klijais ir žirklėmis;lipdyti su plastilinu;lankstyti iš popieriaus.

5. Fizinė veikla Pratimai su kamuoliu, lazdomis,žiedais;

Atlikti visus judriusžaidimus;dalyvauti su visaiskartugrupiniuosežaidimuose.

Bėgimo pratimai;mankštos pratimai;judrūs žaidimai.

6. Sensomotorinislavinimas

Dėlioti dėliones, mozaikas;išmti, rūšiuoti pagal spalvas;suverti karoliukus;visi loginiai žaidimai naudojant IKT.

Išrūšiuoti pagalformas, dydį;sudėti įvairių daliųatvaizdus iš sukarpytųdalių.

7. Meninė veiklaKlausytis muzikos, dainuoti su visaiskartu.

Groti su dūdele,skambaliukais,barškučiais,būgneliais,

Dainuoti vienam

Apibendrinant galima daryti prielaidą, kad specialiojoje mokykloje sudarytos palankios sąlygos

Lukui ir tai yra pagrindinė sąlyga sėkmingai ugdant vaiką.

Analizuojant mokomųjų dalykų lentelę, matyti, kad Lukui labiausiai patinka atlikti

(klasifikavimo, žodžių nurašymo, logines užduotis) naudojant IKT. Užduotys, kuriose naudojamos

smulkios medžiagos (smėlis, kruopos), atliekamos noriai.

Nepatinka visos užduotys, kurių metu galima išsitepti (klijai, guašas, akvarelė, vaškinės

kreidelė, plastilinas). Judriųjų, grupinių žaidimų nemėgsta, reikalingas mokytojos paskatinimas.

Siužetinius vaidmeninius žaidimus neatlieka, animacinių filmukų stebėti nenori, nes nesupranta

turinio.

Iš visų mokomųjų dalykų labiausiai mokytoja išskyrė muzikos ir smėlio terapiją. Smėlio

terapija padeda atsipalaiduoti klausant muzikos, užsiėmimai vyksta individuliai, liečiama biri

29

medžiaga – smėlis. Muzikos pratybų metu, matyt, Lukui pavyksta emociškai ir fiziškai

atsipalaiduoti. Muzika, kaip teigia Ivoškuvienė, Balčiūnaitė (2002), sukelia malonių pojūčių,

padeda atsipalaiduoti net labai užsidariusiems vaikams.

Auklėtojos nuomonė apie Luką.

Pusę dienos laiko, mokyklos bendrabutyje, berniukas praleidžia su auklėtoja. Pažįstami su Luku

jau šešerius metus. Bendraujame gestais, liepiamosios nuosakos žodžiais: duok, padėk, atnešk, eik

ir t. t. Būrelių po pamokų nelanko ir neskatinamas. Su bendraamžiais bendrauja tik iš dalies.

Draugų neturi, žaisti su jais nenori, žaislai tarsi tuo metu nedomina. Žaidimus žaidžia tik su

auklėtoja, su draugais nenori, prieštarauja. Auklėtoja skatina bendravimą pasiūlydama patinkančią

veiklą – klausyti muzikos, žaisti nejudrius žaidimus. Remiantis mamos ir mokytojos pasakojimais,

matyti, kad Lukui patinka laiką leisti su suaugusiuoju. Pasirinkdamas bendravimui moteriškos lyties

atstovę, jaučiasi saugus. Kartu su auklėtoja patinka žaisti kaladėlėmis, mašinėlėmis. Iš televizijos

laidų mėgiamiausi animaciniai filmukai.

Maloniausia popamokinė veikla yra laiko praleidimas lauke. Žinoma, šalia turi būti auklėtoja,

su kuria vaikštinėja susikabinę rankomis.

Valgykloje turi savo nuolatinę vietą prie stalo. Visuomet sėdi vienas. Maistui išrankus, valgo ne

viską: duoną, arbatą,tinka kai kurios sriubos, košės. Valgydamas naudoja šakutę.

Savo veiklos organizuoti negeba, visada reikalingas paskatinimas ir, žimoma, auklėtojos

buvimas šalia.

Auklėtoja atsakė trumpai į anketos klausimus, individualūs pokalbiai neįvyko, nesurasdavo tam

laiko. Ankletinėje apklausoje pastebime, kad Lukas nelanko būrelių vykstančių po pamokų ir

neskatinamas to daryti. Specialiojoje mokykloje suteikiama puiki galimybė pasirinkti mėgiamą

veiklą po pamokų kiekvienam pagal poreikį. Auklėtoja, manau bent supažindinti berniuką galėtų.

pvz., lankyti dramos būrelį, kuriame galėtų palaikyti kokią dekoraciją ar pan. Lukas neprieštarauja

bet kokiai veiklai, todėl suteikti galimybę visada reikia. Visi draugai po pamokų dalyvauja ar tai

dramos, choreografijos, keramikos, dailės, technikų būreliuose, groja įvairiais muzikos

instrumentais. Lukas dažnai renkasi vienatvę, todėl yra paliekamas grupėje su visišką negalę

turinčiais vaikais ir auklėtoja, kol kiti užsiėmę mėgiama veikla.

Lukas draugų neturi, reikalingas nuotalinis skatinimas tiek draugystei, tiek organizuojamai

veiklai, tačiau tam visiškai neprieštarauja. Berniukas pasižymi tuo, kad suaugusiojo asmens

buvimas šalia yra būtinas. Tai patvirtina auklėtoja, mokytoja, mama.

30

Tyrėjos nuomonė apie mokinį.

Prieš susitikdama su Luku galvojau, kaip reikės elgtis su juo ar pavyks pelnyti berniuko

pasitikėjimą. Norėjau jį daugiau pažinti, todėl individualių pokalbių metu su mokytoja stengiausi

kuo daugiau sužinoti apie vaiką: ką geba, kas patinka, kas nepatinka, kaip bendrauti, nes manęs

nepažįsta. Svarbiausia reikėjo taip suplanuoti veiklą, kad nebūtų pertraukėlių, kurios iššaukdavo

stereotipinius judesius.

Pirmieji susitikimai su Luku. Pirmą kartą pamačiau Luką vykstant orientacinei veiklai. Sėdėjo

suole, atliko skaičiavimo užduotis. Mokytoja pasakė: Lukai, prašau eiti, ir parodė į mane.

Berniukas klusniai atsistojo ir nusekė paskui mane. Nuėjome į logopedės kabinetą, kuriame vyko

mūsų užsiėmimai. Nežinojau, kaip berniukas elgsis būdamas su manimi, ar atliks numatytas

užduotis. Pasisveikinau, kreipiausi vardu, Lukas sureagavo į mano balsą, pasakė labas rytas,

padavė ranką. Nebuvo jokios reakcijos, tik trumpas akių kontaktas, tarsi pro šalį.

Su Luku bendravome kiekvieną penktadienį po tris valandas. Eidavome į logopedės kabinetą,

atsisėsdavome vienas prieš kitą ir taip vykdavo mūsų užsiėmimai. Kad būtų pilnavertis

bendravimas, susipažinome, pasakiau savo vardą, kurį Lukas nuolat echolališkai mūsų pirmą

susitikimo dieną kartojo. Lukas pasižymi tuo, kad, išgirdęs negirdėtą frazę, ilgai echolališkai

kartoja.

Bendravimui naudojau gestus ir trumpus žodžius. Užduotis paruošdavau pasitarusi su

mokytoja, kuri žinojo berniuko gebėjimus.

Orientacinėje veikloje pastebėjau, kad patinka atlikti tas užduotis, kuriose yra sudėties veiksmai.

Anketinėje mokytojos apklausoje, rašoma, kad berniukas geba atlikti sudėties veiksmus iki 20.

Sumaniau patikrinti, kaip pavyks suskaičiuoti naudojant didesnius skaičius. Pakviečiau prie lentos,

kurioje užrašyti sudėties veiksmai. Lukas užrašė atsakymus, gana greitai ir teisingai. Ir neklydau,

Lukui puikiai pavyko atlikti sudėties veiksmus 100 ribose neperžengiant dešimties. Atlikdamas

atimties veiksmus, užsisvajodavo, suklusdavo išgirdęs pašalinius garsus, reikėjo nuolat paskatinti.

Mokytojos pasakymai pasitvirtino, kad atlikti atimties veiksmus nepatinka. Noriai atlikdavo

užduotis naudodamas smulkias detales.

Komunikacinėje veikloje naudojant gėlių, daiktų, gyvūnų loto, skaitydavome, nurašydavome

trumpus žodžius. Žaisdamas gėlių loto taikė savo specifiką. Įdomu buvo stebėti, kaip visa tai

atlieka. Pirmiausia sugrupuodavo gėles pagal atspalvius į krūveles ir tik tuomet pagal eiliškumą

dėdavo ant kartoninio lapo. Visa tai atlikdavo gana greitai. Už kiekvieną užduoties atlikimą

31

pagirdavau, Nurašydamas žodžius Lukas spaudžia rašymo priemonę ir uostinėja, paliečia pirštu.

Jei tai yra tušinukas, perbraukia parašytą žodį ant lapo, žiūri ar išsitepa. Perskaito trumpus ir ilgus

žodžius (neša, mano, lapas, vėjas, lietus, miega, mašina, mama, brolis; sąsiuvinis, pieštukas,

Lietuvoje, lapkritis, keliautojas, mašinistas, puodelis, sudėtingas...).

Sensomotorinėje veikloje dėliodavome dėliones, mozaikas, surinkdavome karoliukus pagal

spalvas. Labiausiai patikdavo išrūšiuoti kvepiančius karoliukus, užduotį atlikdavo vis

uostinėdamas. Dėliones sudeda gana greitai( jei tai yra 25 detalių, nežiūrėdamas į paveikslėlį).

Dėlionės iš 50 ir 100 detalių sudeda truputį ilgiau. Dėliodamas nekalba, pasigirdus garsui už

lango, visada pasižiūri į garso pusę, po to tarsi trumpam „atsijungia“. Į realybę sugrįžta pasakius

garsiai berniuko vardą. Ant stalo ideali tvarka, visos detalės tvarkingai sudėtos. Atlikęs užduotį,

detales tvarkingai po vieną sudeda į dėžutę. Pagiriu žodžiu šaunuolis, bandau apkabinti ir paploti

per petį. Lukas neprieštarauja, atrodo, tarsi jam tai patiktų.

Pažintinė veikloje darydavome tas užduotis, kokias mokytoja atlikdavo su vaikais klasėje. Pvz.,

reikėjo priskirti vaikams pagal sezoną rūbus ir nuspalvinti. Tokio pobūdžio užduotis Lukui

nepatiko, nes nuolat užsisvajodavo. Arba kartodavo pavienius garsus ar žodžius lyg kalbėtų su kitu

asmeniu. Reikėjo nuolat paskatinti, rodyti gestais, ką turi daryti. Paėmęs klijų tūbelę pirmiausiai

pauostydavo, tik tuomet užtepdavo ant paveiklslėlio ir priklijuodavo.

Fizinė veikla. Autistiški vaikai mėgsta pasyvesnę laiko leidimo veiklą (pasyvesnes laisvalaikio

leidimo formas) nei įprastinės raidos vaikai. Autizmo spektro sutrikimai susiję su judėjimo

problemomis. Todėl tokius vaikus labai dažnai būna sunku įtraukti į fizinę veikl, dėl įvairių

trūkumų, susijusių su motoriniu funkcionavimu, motyvacija, socialinių ir elgesio elementų stoka

(Tood, Reid, 2006).

Fizinę veiklą ir žaidimus galėčiau išskirti iš visų veiklų todėl, kad, mano manymu,tai

labiausiai Lukui patiko. Visus fizinius pratimus ir žaidimus, kuriuos darėme mudu sporto salėje,

išreikšdavo žodeliu faina. Žaidimus „Slėpynės“, „Kutukas“, „Ku – kū“ atlikdavome pagal

veiksmus, kuriuos nurodo Ivoškuvienė, Balčiūnaitė, (2002). Fizinės veiklos metu stebėjau, kaip ilgai

žiūri į mano akis, ar laukia prisilietimo, kaip keičiasi veido išraiška prisilietus, ar nori žaidimo

pratęsimo. Per visą laiką, kurį praleidau kartu su Luku, pastebėjau, kaip keičiasi vaiko elgesys

fizinėje veikloje, žaidžiant žaidimus. Ilgiau pasižiūrėdavo į akis, kutenamas nusijuokdavo balsu,

atrodė, tarsi laukė prisilietimo. Mes susidraugavome ir ėjimo į sporto salę laukdavo, nes

užsiėmimai vykdavo individualiai. Mokytoja minėjo, kad būtent šioje veikloje berniukas atsiskirdavo

32

nuo visų ir nedalyvaudavo. Visi grupiniai žaidimai berniukui nepatinkdavo, neprieštaraudavo,

tačiau paskatinimas buvo reikalingas nuolat.

Apibendrinant būtų galima daryti prielaidą, kad Lukui patinka, kai su juo dirbama individuliai.

Dalyvaujant fizinėje veikloje tik dviese, būtų galima tobulinti ėjimą, bėgimą, padėti išlaikyti

pusiausvyrą. Dabar vaiko judesiai nerangūs, eina pasišokinėdamas, daugelį užduočių atlieka

įsikibęs į mano ranką, nes neišlaiko pusiausvyros.

2.6. Berniuko savarankiškumo įgūdžių kaita

Individualių užsiėmimų metu berniuko kai kurių sričių savarankiškumo lygmeniui nustatyti

buvo naudojama įgūdžių tikrinimo schema (8 priedas) pagal Ivoškuvienę, Balčiūnaitę (2002).

Įgūdžių tikrinimo schema susideda iš 11 skalių, skirtų įvairių sričių savarankiškumo lygmeniui

nustatyti, tačiau siekiant kuo tikslesnio įvertinimo, kai kurios skiltys suskaidytos į smulkesnes dalis,

kurių tikslas yra nustatyti, kurias užduotis atlikdamas berniukas patiria sunkumų: dėmesingumo,

bendrosios ir smulkiosios motorikos, rankos ir akies koordinacijos, komunikacijos, suvokimo –

mąstymo, skaičiavimo, skaitymo, savitvarkos, žaidimo bei elgesio srityse.

Įgūdžių tikrinimo schemoje kiekviena sritis suskirstyta į dalis, kuriose yra atitinkamos užduotys:

1. Dėmesingumas (9 užduotys);

2. Bendroji motorika (21 užduotis);

3. Smulkioji motorika (35 užduotys);

4. Rankos ir akies koordinacija (7 užduotys);

5. Komunikacija:

6. Neverbalinė (20 užduočių);

7. Verbalinė (kalbos supratimas – 10 užduočių);

8. Kalbos raiška (14 užduočių);

1. Suvokimas ir mąstymas:

o Lyginimas ir grupavimas (31 užduotis);

o Nuoseklumo išlaikymas (6 užduotys).

2. Skaičiavimas (13 užduočių);

3. Skaitymas (28 užduotys);

4. Savitvarka:

o Valgymas ir gėrimas (9 užduotys);

33

o Elgesys prie stalo (11 užduočių);

o Tualetas (8 užduotys)

o Prausimasis (6 užduotys);

o Apsirengimas ir nusirengimas (14 užduočių);

5. Žaidimas (21 užduotis);

6. Elgesys:

o Santykiai su pažįstamais suaugusiaisiais (17 užduočių);

o Santykiai su vaikais (10 užduočių);

o Empatija (8 užduotys);

o Socialinė sąveika (16 užduočių).

Kiekvienoje šių skalių bei poskalių yra išdėstytos užduotys, turinčios skirtingą užduočių skaičių.

Kiekviena vaiko atlikta užduotis įvertinama nuo 1 iki 5 balų (lygmenimis):

1 lygmuo – veiksmų neatlieka ir nesupranta.

2 lygmuo – veiksmus atlieka kartu su suaugusiuoju (bendrų veiksmų pagalba).

3 lygmuo – veiksmus atlieka mėgdžiodamas.

4 lygmuo – veiksmus atlieka priminus.

5 lygmuo – veiksmus atlieka savarankiškai.

Žemiau pateikiamas išsamesnis įvertintų įgūdžių aptarimas.

Nagrinėjant įgūdžių sritį – dėmesingumą - 5 paveiksle (9 priedas) nustatyta:

o Reagavimas į suaugusiojo balsą vertinamas 1 lygmeniu (veiksmų neatlieka ir nesupranta).

Jis nepakito visus 4 stebėjimo mėnesius.

o Nukreipia dėmesį į tą patį objektą; sukaupia dėmesį į veiklą, kai suaugusysis kontroliuoja;

sukaupia dėmesį į savo veiklą; sukaupia ir kontroliuoja dėmesį - vertinama 4 lygmeniu

(veiksmus atlieka priminus). Įgūdžiai nekito per 4 stebėjimo mėnesius.

o Reaguoja į suaugusiojo balsą trumpai; sukaupia dėmesį į kitą veiklą paragintas; atsisuka

pašaukus vardu; pasuka galvą į garso/balso pusę – vertinama 5 lygmeniu (veiksmus atlieka

savarankiškai). Galima teigti, kad šie įgūdžiai susiformavę labiausiai.

Nagrinėjant įgūdžių sritį – bendrąją motoriką - 6 paveiksle (10 priedas), matyti:

o Lipa aukštyn laiptais; važiuoja dviračiu - vertinamas 1 lygmeniu (veiksmų neatlieka arba

nesupranta). Įgūdžiai nepakito visus 4 stebėjimo mėnesius.

34

o Naudoja lazdą žaidimui; spardo kamuolį; pagauna didelį kamuolį; mėto kamuolį; sukasi į

dešinę ir į kairę; peršoka per žemą kliūtį, virvę; šokinėja ant stipresnės kojos; pastovi ant

vienos kojos; bėga, sustoja, apsisuka; užšoka ant ko nors abiem kojomis; šoka žemyn nuo

laiptelio, suoliuko; eina ant kulnų; eina atgal ir šalia; eina šalia virvės ar siauru suoliuku;

bėga laisvai, lengvai – vertinama 2 lygmeniu (veiksmus atlieka kartu su suaugusiuoju). Šie

įgūdžiai pakito 3 stebėjimo mėnesį ir išliko tokie patys iki galo.

o Eina; lipa laiptais pristatydamas koją; apeina žmones ir kliūtis; stumia, traukia žaislus –

vertinama 5 lygmeniu (veiksmus atlieka savarankiškai). Šie įgūdžiai susiformavę labiausiai.

Nagrinėjant įgūdžių sritį – smulkiąją motoriką - 7 paveiksle (11 priedas), paaiškėjo, kad:

o Piešia šeimos narius; piešia bandydamas perteikti veido bruožus; piešia žinomą situaciją –

vertinama 1 lygmeniu (veiksmų neatlieka ir nesupranta). Šie įgūdžiai nepakito visus stebėtus

mėnesius.

o Atsuka dangtelį; paspaudžia mygtuką; užtraukia užtrauktuką – vertinama 2 lygmeniu

(veiksmus atlieka kartu su suaugusiuoju). Šie įgūdžiai nepakito visus likusius mėnesius.

o Kopijuoja, brėžia horizontalias linijas; kopijuoja formas eilės tvarka; pratęsia formų eilę;

detaliai nupiešia visą žmogų; piešia galvą su rankomis; kūnui pripiešia rankas; piešia žmogų

su keliomis detalėmis parašo trumpą sakinį – vertinama 3 lygmeniu (veiksmus atlieka

mėgdžiodamas). Šie įgūdžiai nepakito visus likusius stebėtus mėnesius.

o Parodo daiktą rodomuoju pirštu; spalvina paveikslėlius neperbraukdamas kontūrų -

vertinamas 4 lygmeniu (veiksmus atlieka priminus). Šie įgūdžiai išliko tokie patys ir likusį

laiką.

o Pasiima daiktą rodomuoju pirštu ir nykščiu; paspaudžia durų rankeną; verčia knygos lapus

po vieną; sudeda smulkius daiktus į dėžutę; suveria karoliukus ant virvutės; „susiranda“

ranką, kuria rašys; laiko suspaudęs pieštuką nykščiu, rodomuoju, didžiuoju pirštais; spalvina

nesudėtingas formas perbraukdamas kontūrus; rašo per didelėmis raidėmis savo vardą kai

duotas pavyzdys; nukopijuoja visas didžiąsias raides; kopijuoja per dideles raides, kai

duotas pavyzdys; parašo savo vardą; parašo keletą raidžių; parašo keletą žodžių – vertinama

5 lygmeniu (veiksmus atlieka savarankiškai). Šie įgūdžiai berniuko visiškai susiformavę.

Nagrinėjant įgūdžių sritį – rankos ir akies koordinaciją - 8 paveiksle (12 priedas), išaiškėjo:

o Lenkia popierių pusiau; lenkia popierių įstrižai – vertinama 2 lygmeniu (veiksmus atlieka

kartu su suaugusiuoju). Šie įgūdžiai nepakito visus stebėtus mėnesius.

35

o Kerpa tarp nubrėžtų linijų; kerpa pagal tiesią liniją; kerpa keisdamas kryptį – vertinama 3

lygmeniu (veiksmus atlieka mėgdžiodamas). Šie įgūdžiai nepakito 4 stebėtus mėnesius.

o Laiko žirkles ir kerpa; kerpa apskritimą – vertinama 5 lygmeniu (veiksmus atlieka

savarankiškai). Galima teigti, kad šie įgūdžiai labiausiai susiformavę.

Nagrinėjant įgūdžių sritį – komunikaciją (neverbalinė komunikacija) - 9 paveiksle (13 priedas),

nustatyta:

o Rodo tinkamas veido išraiškas; tiesia rankas norėdamas apkabinti; rodo nepasitenkinimą

keičiantis rutinai; deda suaugusiojo rankas ant norimo daikto; rodo norimo daikto link;

parodo ir žiūri suaugusiojo link; linksi galvą ,,taip“; purto galvą ,,ne“ – vertinama 1

lygmeniu (veiksmų neatlieka, nesupranta). Šie įgūdžai nepakito per kitus mėnesius.

o Liečia, siekia norimo daikto – vertinama 4 lygmeniu (veiksmus atlieka priminus). Pokyčių

neįvyko visus stebėtus mėnesius.

o Atpažįsta artimus žmones; šypsosi sutikęs artimą žmogų; juokiasi, šypsosi, kai yra

laimingas; mojuoja atsisveikindamas; duoda ženklą, kai nori valgyti, į tualetą; naudoja

ženklus, simbolius, vokalizaciją bendravimui – vertinama 5 lygmeniu (veiksmus atlieka

savarankiškai). Galima daryti prielaidą, kad įgūdžiai labiausiai išsivystę.

Nagrinėjant įgūdžių sritį – kalbos supratimą - 10 paveiksle (14 priedas), atsiskleidė:

o Supranta „ne“ negalima; supranta „taip“ galima; supranta klausimą „kur“; parodo daiktą

pagal nusakytą paskirtį – vertinama 1 lygmeniu (veiksmų neatlieka, nesupranta). Šie

įgūdžiai visiškai nesusiformavę ir nepasikeitė visus stebėtus mėnesius.

o Supranta, reaguoja į paprastus žodžius; supranta paprastus nurodymus be gestų; supranta

„duok man“ išteisus ranką; parodo ir pavadina šeimos narius; parodo pavadintą paveikslėlį

(1 iš 3) – vertinama 5 lygmeniu (veiksmus atlieka savarankiškai). Galima teigti, kad šie

įgūdžiai labiausiai susiformavę.

Nagrinėjant įgūdžių sritį – kalbos raišką - 11 paveiksle (15 priedas), matyti:

o Atsiliepia rodydamas nepasitenkinimą; vartoja paprastus sakinius; kreipiasi į save vardu –

vertinama 1 lygmeniu (veiksmų neatlieka, nesupranta). Šie įgūdžiai visiškai nesusiformavę

ir nepasikeitė visą stebėtą laikotarpį.

o Kartoja pavienius skiemenis murmėdamas; šypsosi ir kalba kai yra patenkintas; atsiliepia,

kai yra patenkintas; atsiliepia garsu į patrauklų dirgiklį; vapa pasikalbėjimo maniera; vartoja

pavienius skiemenis; vartoja pavienius žodžius; vartoja pavienius žodžius įvairiose

36

situacijose; vartoja pavienius žodžius poreikiams išreikšti; kreipiasi į save „tu“ – vertiname

5 lygmeniu (veiksmus atlieka savarankiškai). Galima daryti prielaidą, kad šie įgūdžiai yra

visiškai susiformavę.

Nagrinėjant įgūdžių sritį - suvokimą ir mąstymą (lyginimas ir grūpavimas) - 12 paveiksle (16

priedas), pastebime:

o Supranta sąvokas „toks pats“ ir „skirtingas“ ; lygina du identiškus objektus; lygina 3 grupes

identiškų objektų; lygina 2 daiktų paveikslėlius; lygina ir skiria 3 objektus pagal formą;

lygina ir skiria 3 objektus pagal dydį; skiria vieną ir daug; parodo „per daug“, „neužtenka“,

supranta „tiek pat“, „daugiau“, „mažiau“ – vertinama 1 lygmeniu. Įgūdžiai visiškai

nesusiformavę ir nesikeitė visą stebėtą laiką.

o Grupuoja skirtingus daiktus į tris ir daugiau grupių; grupuoja daiktus pagal formą; grupuoja

daiktus pagal dydį; pagal 2 požymius: spalvą ir formą; pagal spalvą ir dydį; pagal ilgumą,

trumpumą; pagal funkciją: galima gerti; galima valgyti; žaisti – vertinama 2 lygmeniu

(atlieka veiksmus kartu su suaugusiuoju). Grupuoja daiktus pagal formą; pagal spalvą ir

formą; skiria vieną ir daug – įvyko pokyčiai 3 stebėjimo mėnesį, šie įgūdžiai vertinami 3

lygmeniu (veiksmus atlieka mėgdžiojant).

o Skiria 1 šaukštelį vienam puodeliui; grupuoja daiktus į dvi skirtingas grupes – vertiname 3

lygmeniu (veiksmus atlieka mėgdžiodamas). Šie įgūdžiai netobulėjo visus likusius stebimus

mėnesius.

o Parenka daiktus paveikslėliams; parenka pagrindines spalvas; parenka simbolį paveikslėliui;

grupuoja daiktus pagal spalvą; pagal apibendrinamąsias sąvokas – vertinama 5 lygmeniu

(veiksmus atlieka savarankiškai). Šie įgūdžiai galima teigti labiausiai susiformavę.

Nagrinėjant įgūdžių sritį - nuoseklumo išlaikymą, 13 paveiksle (17 priedas), paaiškėjo, kad:

o Kartoja nuosekliai 3 ir daugiau veiksmų, surenka pagal pavyzdį karoliukus (3 spalvų ir trijų

formų); sudeda nuosekliai 3 serijinius paveikslėlius – vertinamama 2 lygmeniu (veiksmus

atlieka kartu su suaugusiuoju). Šie įgūdžiai netobulėjo visą stebėtą laikotarpį.

o Sudeda nuosekliai 2 serijinius paveikslėlius; surenka karoliukus pagal pavyzdį (2 spalvos 2

formos); mėgdžioja veiksmus teisingai – vertinama 5 lygmeniu (veiksmus atlieka

savarankiškai). Šie įgūdžiai yra visiškai susiformavę.

Nagrinėjant įgūdžių sritį – skaičiavimą - 14 paveiksle (18 priedas), matyti, jog vaikas:

37

o Sunumeruoja daiktus: 1-3, 1-5, 1-10; pasako/parašo, kuris iš dviejų skaičių yra didesnis,

mažesnis – vertinama 1 lygmeniu (veiksmų neatlieka, nesupranta). Šie įgūdžiai

nesusiformavę ir nesikeitė visą stebimą laikotarpį.

o Mintinai skaičiuoja iki 2, 5, 10; skaičiuoja pridėdamas prie daiktų grupės 1 daiktą; žino

paskutinį eilės skaičių; parodo ir pavadina skaičius nuo 1 iki 2, nuo 1 iki 3, nuo 1 iki 5, nuo

1 iki 10; parašo skaičius: 1-3, 1-5, 1-10; padeda skaičiaus kortelę po atitinkamu kiekiu

daiktų: 1-3, 1-5, 1-10; atpažįsta ir pasako parašytus skaičius; parašo savarankiškai trumpą

sakinį – vertinama 5 lygmeniu (veiksmus atlieka ir supranta). Šie įgūdžiai galima teigti yra

visiškai susiformavę.

Nagrinėjant įgūdžių sritį – skaitymą, 15 paveiksle (19 priedas), išaiškėjo, kad:

o Parenka asmeniui vardą; sujungia 3 ir daugiau žodžių į sakinį; supranta perskaitytus

sakinius, tekstą; supranta kito skaitomą tekstą; supranta parašytą informaciją; skaito užrašus

už mokyklos ribų, skaito knygas savo malonumui – vertinama 1 lygmeniu (veiksmų

neatlieka, nesupranta). Šie įgūdžiai nesusiformavę ir nesikeitė visą laikotarpį.

o Varto knygą; skaito paveikslėlių knygą – vertinama 2 lygmeniu (veiksmus atlieka kartu su

suaugusiuoju). Šie įgūdžiai nesikeitė visą tolimesnį stebimą laikotarpį.

o Sutelkia dėmesį į knygos paveikslėlį; į rodomą tekstą; skaito užrašus mokyklos aplinkoje –

vertinama 4 lygmeniu (veiksmus atlieka priminus). Toliau šie įgūdžiai netobulėjo.

o Supranta ir atrenka paveikslėlio detales; supranta paveikslėlius; parenka tokią pat raidę tik

skirtingo šrifto; suporuoja vienas kitam tinkančius žodžius; parenka žodį daiktui; parenka

žodį paveikslėliui; parenka žodį simboliui; perskaito keletą žodžių iš knygos; dviejų žodžių

sakinį; sujungia du žodžius į sakinį; supranta perskaitytus žodžius; skaito ir supranta užrašus

klasėje; grupėje – vertinama 5 lygmeniu (veiksmus atlieka ir supranta). Šie įgūdžiai

labiausiai susiformavę.

Nagrinėjant įgūdžių sritį – savitvarką (valgymas ir gėrimas), 16 paveiksle (20 priedas),

nustatyta:

o Valgo tik vienos rūšies maistą; valgo maistą imdamas pirštais; naudoja peilį maistui pjauti;

geria per šiaudelį – vertinama 1 lygmeniu (veiksmų neatlieka ir nesupranta). Šie įgūdžiai

nesikeitė visą stebimą laikotarpį.

o Sėdi prie stalo, bet nevalgo – vertinama 4 lygmeniu (veiksmus atlieka priminus), toliau

stebint nesikeitė.

38

o Valgo įvairų maistą; atsisako savarankiškai valgyti; naudojasi šaukšteliu; naudojasi tik

šakute; geria iš puodelio – vertinama 5 lygmeniu. Šie įgūdžiai, darome prielaidą, yra visiškai

susiformavę.

Nagrinėjant įgūdžių sritį - elgesį prie stalo - 17 paveiksle (21 priedas,) išaiškėjo:

o Pagardina patiekalą; nuvalo stalą; iššluosto nedūžtančią lėkštę; nušluosto įrankius

vertinamam 1 lygmeniu (veiksmų neatlieka, nesupranta). Galima daryti prielaidą, kad šie

įgūdžiai visiškai nesusiformavę ir netobulėjo visą stebimą laikotarpį.

o Sėdi prie stalo, bet nevalgo – vertinama 4 lygmeniu (veiksmus atlieka priminus).

o Padeda šakutę tinkamai; sėdi ir laukia, kol nesuvalgytą patiekalą nuneš nuo stalo; valgo tik

iš savo lėkštės; sėdi prie stalo ir laukia maisto – vertinama 5 lygmeniu (veiksmus atlieka

savarankiškai). Galima daryti prielaidą, kad šie įgūdžiai visiškai susiformavę.

Nagrinėjant įgūdžių sritį – tualetą -, 18 paveiksle (22 priedas), matyti, kad:

o Prisimena, kad reikia nuleisti vandenį – vertinama 1 lygmeniu (veiksmų neatlieka,

nesupranta). Šie įgūdžiai nesusiformavę ir nesikeitė stebėjimų metu.

o Naudojasi tualetu svečiuose; prisimena, kad reikia nusiplauti rankas – vertinam 2 lygmeniu

(veiksmus atlieka kartu su suaugusiuoju). Šie įgūdžiai nesikeitė atliekant tolesnius

stebėjimus.

o Naudojasi tualetu reguliariai; parodo, kad reikia į tualetą; naudojasi tualetu tinkami; parodo,

kad yra šlapios kelnės; nusimauna kelnes – vertinama 5 lygmeniu (veiksmus atlieka

savarankiškai). Darome prielaidą, kad šie įgūdžiai yra visiškai susiformavę.

Nagrinėjant įgūdžių sritį – prausimąsis - 19 paveiksle (23 priedas), atsiskleidė:

o Reguliuoja vandenį – vertinama 1 lygmeniu (veiksmų neatlieka, nesupranta). Vadinasi,

visiškai šie įgūdžiai nesusiformavę ir nesikeitė.

o Prausiasi, plaunasi rankas, šluostosi rankas; plaunasi rankas prieš valgymą; turi poreikį

plauti rankas ir kitu laiku – vertinam 2 lygmeniu (veiksmus atlieka kartu su suaugusiuoju).

Šie įgūdžiai netobulėjo, išliko tokie patys.

Nagrinėjant įgūdžių sritį – apsirengimą ir nusirengimą - 20 paveiksle (24 priedas), matyti,

kad:

o Padeda aprengti ištiesdamas rankas ir kojas; žino, kur drabužio priekis, kur nugara; išverčia

drabužius į gerąją pusę – vertinama 1 lygmeniu (veiksmų neatlieka, nesupranta). Galima

daryti prielaidą, kad šie įgūdžiai visiškai nesusiformavę.

39

o Apsirengia, nusirengia savarankiškai; nusimauna kojines; apsivelka megztinį; nusivelka

atsagstytą paltą; atsisega drabužius; užsisega sagas; susideda drabužius tvarkingai –

vertinama 5 lygmeniu (veiksmus atlieka savarankiškai). Darome prielaidą, kad šie įgūdžiai

geriausiai susiformavę.

Nagrinėjant įgūdžių sritį – žaidimą - 21 paveiksle (25 priedas), nustatyta, kad:

o Tinkamai laiko lėlę; atlieka simbolinius veiksmus: linguoja lėlę; duoda atsigerti lėlei;

šukuoja lėlę; žaidžia siužetinius vaidmeninius žaidimus; atlieka žaidimo veiksmus –

vertinama 1 savarankiškumo lygmeniu (veiksmų neatlieka, nesupranta). Darome prielaidą,

kad šie įgūdžiai nesusiformavę ir nesikeitė tolimesnių stebėjimų metu.

o Sudeda paveikslėlį iš keturių dalių; sudeda kompoziciją iš dėlionių; muša kamuolį lazda;

spiria kamuolį koja – vertinama 3 savarankiškumo lygmeniu (veiksmus atlieka

mėgdžiodamas). Šie įgūdžiai nesikeitė tolimesnių stebėjimų metu.

o Užmauna žiedus ant stovelio; pastato dviejų, trijų kaladėlių bokštą; meta maža kamuolį;

pagauna kamuolį; sudeda paprastas formas į išpjovas; išardo LEGO; sudeda LEGO;

atpažįsta ir pavadina žaislus; atpažįsta ir pavadina žaislus paveikslėliuose; pastumia žaislinę

mašiną – vertinama 5 savarankiškumo lygmeniu (veiksmus atlieka savarankiškai). Darome

prielaidą, kad įgūdžiai labiausiai susiformavę.

Nagrinėjant įgūdžių sritį - elgesį (santykiai su pažįstamaisiais suaugusiaisias) - 22 paveiksle (26

priedas), paaiškėjo, kad:

o Išlaiko akių kontaktą ilgiau; skleidžia garsus, kad atkreiptų dėmesį; prašo pagalbos, jei

būtina; dalyvauja pokalbyje; reaguoja į pagyrimą; tinkamai reaguoja į kritiką – vertinama 1

savarankiškumo lygmeniu (veiksmų neatlieka, nesupranta). Darome prielaidą, kad šie

įgūdžiai nesusiformavę ir nesikeitė tolimesnių stebėjimų metu.

o Siekia duodamo daikto; pasiūlo ir atidauda daiktą; nori suaugusiojo meilės; mėgdžioja

paprastus judesius; įsitraukia į paprastą žaidimą; žaidžia su kitu asmeniu; prašo leidimo

pradėti veikti – vertinama 4 savarankiškumo lygmeniu (veiksmus atlieka priminus).

o Trumpai pasižiūri į akis; šypsosi atsakydamas į dėmesį; atsako į kalbinimą – vertinama 5

savarankiškumo lygmeniu (veiksmus atlieka savarankiškai). Darome prialaidą, kad šie

įgūdžiai labiausiai susiformavę.

Nagrinėjant sritį – santykius su vaikais - 23 paveiksle (27 priedas), atsiskleidė, kad:

40

o Mėgdžioja keletą bendraamžių veiksmų – vertinama 3 savarankiškumo lygmeniu (veiksmus

atlieka mėgdžiodamas). Šie įgūdžiai netobulėjo tolimesnių stebėjimų metu.

o Žaidžia kartu; pasisveikina su bendraamžiais; dalyvauja stalo žaidimuose; įsitraukia į

grupinį žaidimą – vertinama 4 savarankiškumo lygmeniu (veiksmus atlieka priminus).

o Vejasi ir gali būti vejamas; laikosi elgesio taisyklių žiūrėdamas į bendraamžius; įsitraukia į

žaidimą, kai nurodo suaugusysis; paduoda draugui daiktą, kai nurodo suaugusysis; stebi

bendraamžių veiklą – vertinama 5 savarankiškumo lygmeniu (veiksmus atlieka

savarankiškai). Darome prielaidą, kad šie įgūdžiai labiausiai susiformavę.

Nagrinėjant įgūdžių sritį – empatiją - 24 paveiksle (28 priedas), matyti, kad:

o Apkabina suaugusiuosius šeimos narius; globoja jaunesnius už save; atsiprašo, kai būtina;

paguodžia kitus vaikus, kai jiems atsitinka nelaimė ar jie nuliūsta – vertinama 1

savarankiškumo lygmeniu (veiksmų neatlieka ir nesupranta). Darome prielaidą, kad šie

įgūdžiai labiausiai nesusiformavę ir nekito visą likusį stebėtą laiką.

o Supranta ir atsako į posakius ir gestus; keičia veido išraišką; įvardija keletą jausmų (myliu,

pykstu..) – vertinama 5 savarankiškumo lygmeniu (veiksmus atlieka savarankiškai). Darome

prielaidą, kad šie įgūdžiai labiausiai susiformavę.

Nagrinėjant įgūdžių sritį – socialinę sąveiką - 25 paveiksle (29 priedas), išaiškėjo, kad:

o Žaloja save; agresyvus su kitais; naikina, griauna; susijaudina pasikeitus rutinai; neturi

pavojaus jausmo; nereaguoja į teigiamus, neigiamus pasakymus – vertinama 1

savarankiškumo lygmeniu (veiksmų neatlieka, nesupranta). Darome prielaidą, kad šie

įgūdžiai labiausiai nesusiformavę, ir nekito visą stebėtą laiką.

o Nėra sąveikos su bendraamžiais – vertiname 4 savarankiškumo lygmeniu (veiksmus atlieka

priminus).

o Keičiasi nuotaikos; juokiasi ar verkia ne vietoje; prisiriša prie daiktų; bijo kai kurių daiktų;

yra vienišas klasėje, grupėje; vengia akių kontakto; stokoja išraiškos ir gestų; būtina

nuolatinė priežiūra; stimuliuoja save – vertinama 5 savarankiškumo lygmeniu (veiksmus

atlieka savarankiškai). Darome prielaidą, kad šie įgūdžiai yra labiausiai susiformavę.

2.7. Rezultatų palyginimas, aptarimas

41

Išanalizavus kiekvieną įgūdžių sritį, sudaryta bendra visų įgūdžių schema. Šiame paveiksle

parodyta vaiko savarankiškumo įgūdžių kaita nuo ugdymo pradžios skirtingomis spalvomis,

savarankiškumo įgūdžių rezultatai pateikti balais.

Išanalizavus Luko įgūdžių rezultatus, kurie pateikiami 26 paveiksle (30 priedas), nustatyta:

o Dėmesingumo įgūdžiai nesiskyrė visą stebėtą laiką. Dėmesingumo įgūdžių rezultatai yra

vienodame lygyje 4,11 balo visą stebimą laiką. Galima daryti prielaidą, kad šie įgūdžiai

labiausiai išugdyti.

o Bendrosios motorikos įgūdžiai pirmus du stebėjimo mėnesius, savarankiškumo lygmuo

siekė 2,48 balo ir per kitus du stebėtus mėnesius pakilo aukščiau iki 3,05 balo. Tokie

analizės duomenys leidžia daryti prielaidą, kad nors ir nežymiai, bet bendroji motorika

patobulėjo.

o Smulkiosios motorikos įgūdžiai visiškai nesikeitė visą stebėtą laiką. Rezultatai yra

vienodame lygyje 3,68 balo. Galime daryti prielaidą, kad įgūdžiai iš dalies susiformavę,

todėl nekinta.

o Rankos ir akies koordinacija pirmą stebėjimo mėnesį siekė 3,29 balo ir truputį pakito per

antrą stebėjimo mėnesį iki 3,57 balo ir išliko nepakitę visą likusį laiką. Galime daryti

prielaidą, kad rankos ir akies koordinacija pagerėjo visiškai nežymiai.

o Neverbalinės komunikacijos įgūdžiai nekito visą stebimą laiką. Rezultatai yra vienodame

lygyje 3,15 balo. Galime daryti prielaidą, kad šie įgūdžiai iš dalies susiformavę, todėl

nekinta.

o Verbalinės komunikacijos įgūdžiai nekito visą tyrimo laiką. Rezultatai yra vienodame

lygyje 3,73 balo. Galime daryti prielaidą, kad šie įgūdžiai yra dalies susiformavę, todėl

nekinta.

o Suvokimo ir mąstymo įgūdžiai pirmą stebimą tyrimo mėnesį siekė 3,30 balo. Rezultatas

antrą tyrimo mėnesį pakilo aukščiau iki 3,32 balo ir trečią, ketvirtą mėnesius pakito iki 3,35

balo. Tokie analizės duomenys leidžia daryti prielaidą, kad nors ir nežymiai, tačiau

suvokimo ir mąstymo įgūdžiai pagerėjo.

o Skaitymo įgūdžiai nekito visą stebimą laiką. Rezultatai yra vienodame lygyje - 3,42 balo.

Galime daryti prielaidą, kad šie įgūdžiai nekinta, nes yra iš dalies susiformavę.

o Savitvarkos įgūdžiai nekito visą stebimą laiką. Rezultatai yra vienodame lygyje 3,40 balo.

Galima daryti prielaidą, kad šie įgūdžiai yra iš dalies susiformavę ir nekinta.

42

o Žaidimo įgūdžiai pirmą tyrimo mėnesį siekė 3,48 balo. Antrą tyrimo mėnesį ir siekė 3,57

balo, o trečią, ketvirtą mėnesius įgūdžiai pakito iki 4,0. Tokie analizės duomenys leidžia

daryti prielaidą, kad žaidimo įgūdžiai pagerėjo.

o Elgesio įgūdžiai nekito visą stebimą laiką. Rezultatai yra vienodame lygyje ir siekia 3,43

balo. Tokie analizės duomenys leidžia daryti prielaidą, kad šie įgūdžiai iš dalies

susiformavę, ir todėl nekinta.

Tyrimo rezultatai rodo, kad bendrosios motorikos, rankos ir akies koordinacijos, suvokimo ir

mąstymo, žaidimo įgūdžiai per visą stebėtą laiką pagerėjo. Nors ir nežymiai, tačiau įvyko pokyčiai.

Bendrosios motorikos, neverbalinės, verbalinės komunikacijos, skaitymo, savitvarkos, elgesio

įgūdžiai visą stebėtą laiką nekito, buvo vienodame lygyje. Galima daryti išvadą, kad šie išvardinti

įgūdžiai yra iš dalies susiformavę, todėl nekinta.

Šių tyrimų analizės duomenys leidžia apibendrinti, kad labiausiai išsivystę yra dėmesingumo

įgūdžiai, kurie sudaro 4,11, verbalinė komunikacija siekia 3,73 balų.

Išnagrinėjus bendrosios motorikos įgūdžius, rezultatai siekia 3,05 balo. Tai labiausiai

neišlavėjusi įgūdžių sritis, kurioje beveik visus veiksmus vaikas atlieka padedamas suaugusiojo.

Autorių Prupas, Reid, (2001); Henderson, Sugden, (2007) atliktais tyrimais nustatyta, kad fizinė

veikla yra viena iš priemonių sprendžiant motorinės raidos, socialinio atsako problemas. Tėvai ir

kiti artimieji turėtų būti aktyviai įtraukiami į Luko fizinės veiklos programą. Mokytojos padėjėja

galėtų dirbti individualiai su berniuku fizinės veiklos metu, ir tokiu būdu būtų galima pasiekti

geresnių rezultatų. Atlikto tyrimo metu išaiškėjo, kad dažnas įgūdžių tikrinimas yra neprasmingas,

nes autistiški vaikai per tokį trumpą laiką negeba išmokti ir įsisavinti naujų veiksmų.

43

Išvados

1. Literatūros apžvalga apie autizmo spektro raidos sutrikimus rodo, kad autizmas – įvairiapusis

raidos sutrikimas, kuris nulemtas ne vienos priežasties, pasireiškia kokybiniais socialinės

sąveikos, verbalinio ir nevarbalinio bendravimo, vaizduotės, elgesio trūkumais.

Autistiškiems vaikams ugdyti taikomi skirtingi metodai ir terapijos, kurie parenkami

kiekvienam individualiai pagal poreikius ir gebėjimus.

2. Remiantis mamos ir pedagogų anketine apklausa išsiaiškinta, kokie metodai ir terapijos

taikomos ugdant autistišką vaiką, kokie įvyko pokyčiai lankant specialiąją mokymo įstaigą.

3. Ištyrus berniuko įvairių sričių įgūdžius išskirti stiprieji ir silpnieji gebėjimai. Pirminis

įvertinimas parodė, kad labiausiai išlavėję dėmesingumo, verbalinės komunikacijos ir

smulkiosios motorikos įgūdžiai, daugiausia sunkumų berniukas patiria bendrosios motorikos

ir neverbalinės komunikacijos srityse.

4. Tiriamajam ugdyti buvo sudaryta ugdymo programa, kuriai įgyvendinti taikomas kelių

metodų derinys: ABA (taikomosios elgesio analizės derinys), TEACCH metodo elementų

pritaikymas (struktūruotas mokymas, dienotvarkės, tvarkaraščių naudojimas), greito

pasakinėjimo metodas, muzikos, smėlio terapija.

5. Tyrimo pabaigoje atliktas įvertinimas parodė, kad, nors ir nežymiai, patobulėjo berniuko

bendrosios motorikos, rankos ir akies koordinacijos, suvokimo ir mąstymo, žaidimo įgūdžiai.

Nors ir nežymiai, tačiau per stebėtą laiką įvyko pokyčiai.

6. Dėmesingumo, smulkiosios motorikos, neverbalinės komunikacijos, skaitymo, savitvarkos,

elgesio įgūdžiai nekito, t. y. jie netobulėjo.

7. Darytina išvada, kad dažnas tikrinimas yra neprasmingas, nes autistiški vaikai per trumpą

laiką negeba išmokti ir įsisavinti naujų veiksmų ir susidaryti naujų įgūdžių.

8. Tyrimo rezultatai rodo tendenciją, kad autistiškas mokinys, sudarius atitinkamą individualią

programą ir pritaikius ugdymo metodus bei darbo būdus, kurie susilpnina autizmui būdingus

požymius, ir skatina vaiko savarankiškumą kasdienėje veikloje, turi galimybes būti ugdomas

ir ugdytis specialiojoje mokykloje kartu su kitais lavinamųjų klasių mokiniais.

44

Naudotos literatūros sąrašas

1. Adams, L. (2006) . Group Treatment for Asperger Syndrome. San Diego: Oxford.

2. Aleksienė, V., Zvicevičienė S. (2009). Lietuvių etnochoregrafija autistiškiems vaikams:

ugdymo ir teorijos aspektai. Vilnius: UAB Ciklonas.

3. Andrašiūnienė, M. (2007) . Socialinio darbo terminų žodynėlis. Metodinė priemonė. Vilnius:

Vilniaus kolegija.

4. Anan, R. M, Warner, L.J., McGillivary, J.E., Chong, J.M., Hines, S.J. (2008). Group

intensive family training (gift) for preschoolers with autism spectrum disorders. Behavioral

interventions, 23 (p. 165-186).

5. Augis, R. Ir kt. (Red.). (1993). Psichologijos žodynas. Vilnius: Mokslo ir enciklopedių

leidykla.

6. Autistų elgesys. http://www.beligu.lt/index.php?aid=2066 [žiūrėta 2013-08-12].

7. Bakk, A., Grunewald, K. (1997), Globa. Vilnius: Avicena.

8. Birontienė, Z (2008). Priešmokyklinio amžiaus vaikų smulkiosios motorikos ugdymas.

Klaipėda: Klaipėdos universiteto leidykla.

9. Brill, M.T. (2001). Keys to Parenting children with autis. USA: Barrons.

10. Cumine, V., Leach, J., Stevenson, G. (2000). Autism in the early years. A Social skill

Glasgiro: Bell and Brain. Ltd.

11. Endelson, S.M. (1995). Stereotipic (Self – Stimuliatory) Behavior (Stimming).

12. Gilberg, C. (2002). A guide to asperger syndrome. UR: University Press.

13. Hanbury, M. (2005). Educating Pupils with autistic Spectrum Disorders. London, Paul

Champman Publishing.

14. Ivoškuvienė, R., Balčiūnaitė J. (2002). Autistiškų vaikų ugdymas. Šiauliai: Šiaulių

universiteto leidykla.

15. Henderson, S. E., Sugden, D. (2007). Movement assersment buttery for children -2.

Behavioral intervention, 17. (p.100-114)

16. Ivoškuvienė, R., Urbutytė, A. (2008). Autistiško vaiko pažinimas šeimoje. Jaunųjų

mokslininkų darbai, 4(20), (p.158-163)

17. Jagielska, G. (2010). Dziecko z autyzmen i zapolem Asperga. Warszawa. Osrodek Razwoju

Edukacja.

45

18. Johnson, C.R.L., Handen, BL., Butter, E., Wagner, A. (2007). Development of a parent

training program for children with pervasine developmental disorders. Behavior

interventions, 22 (p.201-221)

19. Kardelis, K. (2002). Mokslinių tyrimų metodologija ir metodai (edukacija ir kiti socialiniai

mokslai), Kaunas: Judex

20. Kaffemanienė I., Burneckienė I. (2001). Specialiųjų poreikių vaikų žaidimo gebėjimų

ugdymas. Šiauliai: Šiaulių universiteto leidykla.

21. Lesinskienė, S. (2000). Vaikystės autizmo diagnostikos ir gydymo principai. Metodinės

rekomendacijos. Vilnius.

22. Lesinskienė, S. (2006). Vaikų turinčių autizmo sindromą ugdymas. Paskaitos medžiaga.

Vilnius

23. Lesinskienė. S., Pūras, D., Kajokienė, A, Šenina, J. (2001). Autistų vaikų slaugos ypatumai.

Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla.

24. Mahoney, G., Wiggers. B. (2007). The role of parents in early invention; Implications for

social work. Children and Schools. 29. (p.7 - 15).

25. Maurice, C., Green, G., Luce, S.C. (1996). Behavioral Intervention for your Children with

autism. USA-Pro-ed.

26. Matson, J. L., Neal, D. (2009). Diagnosing high incidence autism spectrum disorders in

adults. Research in autism Spectrum Disorder. 3 (p. 868 - 875).

27. Mikulėnaitė, L. Ulevičiūtė, R. (2004). Ankstyvojo amžiaus vaikų autizmas. Vilnius: Viltis.

28. Muller, P, Warwick, A. (2005). Autistic children and music therapy. Music therapy in health

and education. London: Jessica Kingsley.

29. Pangborn, B. (2005). Austism: effective biomedical treatments. Autism. Research Institute.

3(34)

30. Petruševičius, J. (2005). Anglų – lietuvių kalbos specialiojo ugdymo žodynas= English-

Lithuanian Dictionary of Special Educatia. Šiauliai: Šiaulių universiteto leidykla.

31. Prupas, A., Reid, G. (2001). Effects of exercise frequency on stereotypic behavior of children

with developmental disabilities. Behavioral interventions, 4, (p.52-59)

32. Rabledo, J., Kucharski, D.H. (2005). The autism book: Answers to Your Most Pressing

Questions. New York:

46

33. Radzevičienė, L., Stakšienė, D. (2003). Muzikos terapijos poveikis ir psichinė neįgaliųjų

sveikata // specialusis ugdymas. IS SN 1392-5369. Šiauliai : specialiojo ugdymo mokslinis

centras. Nr 2(9) (P.183-188).

34. Sicile – Kira Ch. (2004). Autism Spectrum Disorders. Autism Spectrum Disorders. The

Complete Guide to Understanting Autism, Asperger Sindrome, Pervasive Developmental

Disorder and Other ASD‘ s. New York:

35. Schalkwijk, F.W. (2007). Music and people with developmental disabilities. London,

Philadelphia: Jessica Kingsley.

36. Siegel, B. (2003). Children helping with autism learn. Treatment approacher for parents and

professionals. New York: Oxford.

37. Smith, R., Groen, A. D., Wynn, j. W. (2000). Randomized trial of intensive early

intervention for children with pervasive developmental disorder. American yournal on

mental retardation, 105. (p. 269 – 285).

38. Tarptautinė statistinė ligų ir sveikatos problemų klasifikacija (TLK-10) (1992). Vilnius,

Ženeva: Lietuvos sveikatos informacijos centras.

39. Tender, J. (2009). Jūsų vaikui diagnozuotas autizmas – Ką daryti toliau? Kitoks vaikas.

40. Tood, T., Reid, G. (2006). Increasing physical activity in individuals with autism. Focus on

autism and other developmented disabilities, autism 21 (3). (p. 169).

41. Zager, D., Shamow, N. (2005). Teaching Students with Autism Spectrum Disorders. Zager,

D. (Sud.). Autism Spectrum Dicorders: indentification, education and treatment (p. 295 –

326). New York: Makwash.

42. Vilaynur, R.S., Oberman, L. M. (2007). Sudužęs veidrodis. Autizmo teorija. Medicina, Nr. 1,

(42 – 4).

43. Wood, J. J., Amy, D., Kim, H., Angela, C., David, L. (2009). Cognitive behavioral therapy

for anxiety in children with autism spectrum disorders: A randomized, controlled trial.

Journal of Child Psychology and Psychiatry, Vol. 50(3), 224-234.

44. Žvilius, A. (Red.). (2006). Visuotinė lietuvių enciklopedija. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų

leidybos institutas.

47

Summary

Undergraduate thesis analyses child with ASS education in a special school. The objective of

the study is to reveal the child's with ASS educational opportunities in a special school.

The study involved 12 year old boy with diverse developmental disorder (childhood autism)

identified in Vilnius development center, his mother and child’s teachers.

An objective was to find out what methods and techniques are used in developing child with

ASS according to the teachers' survey and whether a change happened in the six years of education.

In a questionnaire survey dedicated to a mother, the aim was to find out the difficulties she faced

during raising of the child with ASS, what changes she have seen while attending a special

education institution.

For pupil level of independence scheme of determination of the level of skills was used.

The investigation showed that for the child with ASS an individual program was developed,

which applies several techniques to implement: ABA (Applied Behaviour Analysis combination),

methods of TEACCH principle appliance, rapid method for Prompt, then topped with therapy of

music and sand. Results of the research showed that it is very important for child with ACC to

apply such methods and ways of working that impairs the characteristics of autism and encourage

the child's independence in daily activities.

During individual sessions it was explored what difficulties the child is experiencing:

attentiveness, general and fine motor function, hand and eye co-ordination, communication,

perception and thinking, calculation, reading, self-regulation in behavioral and game areas. Skills of

independence is mostly reflected in: general motor function, hand and eye coordination,

comprehension and thinking areas in of the game. Attention, fine motor function, communication,

verbal communication, reading, self-regulation, behavioral skills remained unchanged throughout

the observed period.

After analysis of the various areas of skills assumption is done that frequent screening is

vacuous because children with ASS in such a short period of time is not able to learn and master

new actions.

Key words: autism syndrome, autism spectrum disorder (AES), methods of education, verbal,

non-verbal communication.

48

PRIEDAI

49

Anketa mamai

Prašau Jūsų užpildyti šią anketą, atsakyti į klausimus. Taip padėsite mums daugiau sužinoti apie

vaikus turinčius autizmo sindromą. Gauti atsakymai bus panaudoti diplominiame darbe. Ši anketa

yra anoniminė, Jūsų pateiktos informacijos niekas nesužinos. Atidžiai perskaitykite po vieną

klausimą ir kiek galite tiksliau atsakykite. Atsakymus žymėkite kryželiu, į kitus klausimus

atsakykite raštu.

1. Šeimyninė padėtis:

Ištekėjusi

Išsiskyrusi

Našlė

Vieniša mama

2.Šeimoje augančių vaikų amžius.

3.Kelintas vaikas šeimoje Lukas (berniuko vardas pakeistas).

4.Kokia nėštumo eiga ir gimdymas:

5.Naujagimio ūgis ir svoris:

6.Gimdymo įvertinimas balais pagal Apgar:

7. Kiek laiko maitintas mamos pienu:

8. Ką lab.mėgo valgyti vaikystėje:

9. Ko nemėgdavo, kategoriškai atsisakydavo:

10. Kada pradėjo guguoti, sėdėti, vaikščioti, kalbėti:

50

11. Kada pradėjo šlapintis ir tuštintis į puoduką:

12. Kada pradėjo domėtis žaisliukais, aplinka:

13.Ar būdavo akių kontaktas:

Taip

Ne

14. Kaip miegodavo naktimis:

15. Ar pastebėjote, kad berniukas prisirišęs prie keistų daiktų, kokių:

Taip

Ne

Iš dalies

16.Ar pastebėjote padidintą berniuko jautrumą garsams, jei tai tai kokiems:

Taip

Ne

17.Ar domėjosi artimaisiais, norėdavo bendrauti su jais:

Taip

Ne

18.Kokia reakcija į svetimus žmones:

19.Ar mėgdavo vaikystėje žaisti su žaislais? Kokie labiausiai patikdavo:

20.Žaisti patikdavo vienam ar su artimaisiais:

21.Ar tvarkydavo savo žaislus:

51

Taip

Ne

22.Kaip reaguodavo į drabužių keitimąsi:

23.Kada Jūs pati pastebėjote kad vaikas ne toks kaip kiti:

24.Kada ir kur nustatytas autizmo sindromas:

25. Kokie berniuko autizmo sindromui nustatyti bruožai:

26.Kada Jūsų vaikas pradėjo lankyti mokymo įstaigą:

27.Per kiek laiko apsiprato berniukas mokykloje:

28.Koks vaiko elgesys išvažiuojant į mokyklą:

Rodo nepasitenkinimą, elgiasi agresyviai;

Elgiasi normaliai, mojuoja atsisveikindamas.

29Koks vaiko elgesys sugrįžus iš mokymo įstaigos:

Nori pabūti vienas savo kambaryje;

Apsikabina artimuosius, džiaugiasi namų aplinka;

Elgiasi agresyviai.

30. Su kuriuo iš šeimos narių berniukas turi glaudesnį ryšį:

31.Su kuriuo iš šeimos narių elgiasi agresyviai:

32.Jei taip, tai kas Jūsų manymu išprovokuoja agresyvumą:

52

33. Ar Lukas turi mylimą augintinį ar daiktą prie kurio būtų prisirišęs:

34.Ar bendrauja Jūsų berniukas su bendraamžiais vaikais:

Taip

Ne

35. Jei taip, kokia bendra jų mėgiama veikla:

36. Ar jūsų vaikui būdingas pavojaus, skausmo nejautimas:

Taip

Ne

37. Jei taip, tai kaip pasireiškia:

38.Ar jūsų vaikas išrankus maistui:

Taip

Ne

39.Ką labiausiai mėgsta valgyti:

40. Ko nemėgsta?

41. Ar Jūsų vaikas geba savarankiškai:

Apsirengti

Nusirengti

Nusiprausti

Pavalgyti

Higienos priežiūros

42.Kaip Jūsų vaikas kalba:

53

Tik garsais

Tik skiemenimis

Pavieniais žodžiais

Pavieniais sakiniais

43.Jei kalba, ar naudoja kalbą bendravime:

Taip

Iš dalies

Ne

44.Iš ko Jūsų vaikas Jus geriausiai supranta, Jūsų nuomone:

Pasakius žodžiu

Parodžius judesiais

Iš veido išraiškos

Iš elgesio, specifinių reakcijų

45.Kokiu būdu Jūsų vaikas dažniausiai išreiškia savo norus:

Parodo ko nori

Pasako ko nori

Iš karto daro tai, ką nori, savo norų neparodo

46.Ar eidamas miegoti reikalauja Jūsų dėmesio:

Taip

Ne

47.Jūsų vaiko miego ypatumai:

įprastas miego ritmas (nesukelia sunkumų)

Sutrikęs miegas naktį (dažnai pabunda, neu-žmiega, miega jautriai, ne ilgai)

Neįprastas miego ciklas

48.Ar būdingas Jūsų vaikui padidintas jautrumas:

Taip

Ne (tam tikriems garsams)

Taip

Ne (šviesai)

Taip

Ne (prisilietimui)

Taip

54

Ne (tam tikriems rūbams)

49. Gal liko klausimų kurie, jūsų nuomone būtų svarbūs apibūdinant berniuką. Prašau parašyti.

Nuoširdžiai dėkoju Jums už dalyvavimą šiame tyrime ir vertingą pagalbą.

-AČIŪ-

55

Prašau Jūsų dar kartą papildomai užpildyti šią anketą. Norime kuo išsamesnės informacijos apiejūsų sūnų. Anketa anoniminė, informacijos niekas nesužinos. Perskaitykite klausimus, pažymėkitekryžiuku atsakymus, į kitus klausimus atsakykite raštu.1.Ar sugrįžęs sūnus į namus iš spec. mokyklos apsikabina, prisiglaudžia šeimos narius, ar vieną

narį:

□ Taip

□ Ne

□ Iš dalies

2.Ar turi savo atskirą kambarį:

□ Taip

□ Ne

3.Vaikystėje rašėte, kad mėgo sūnus žaisti su akmenukais ir vyšniųū kauliukais, o dabar gal

pasikeitė. Gal galite parašyti:

4. Ar pasikeitė reakcija į jaunesnius už save:

□ Taip

□ Ne

□ Iš dalies

5.Ar bendrauja su savo broliais, sesėmis:

□ Taip

□ Ne

□ Iš dalies

6. Ar parodo ir pavadina šeimos narius:

□ Taip

□ Ne

□ Iš dalies

7. Ar atpažįsta artimus žmones:

56

□ Taip

□ Ne

□ Iš dalies

8. Ar šypsosi sutikęs artimą žmogų:

□ Taip

□ Ne

□ Iš dalies

9. Ar piešia šeimos narius:

□ Taip

□ Ne

10. Ar yra prisirišęs prie neįprastų daiktų (virvučių, kamštukų, smulkių daiktų);

□ Taip

□ Ne

□ Iš dalies

11. Ar domisi knygomis, varto, gryžęs iš mokyklos ar atostogų metu:

□ Taip

□ Ne

□ Iš dalies

12. Ar sūnus namuose turi pastovią vietą prie stalo:

□ Taip

□ Ne

13. Ar turi pastovią žaidimų vietą:

□ Taip

□ Ne

14. Jūsų nuomone, ar reikalinga namuose vaikui dienotvarkė:

57

□ Taip

□ Ne

□ Iš dalies

15. Ar atsiprašo kai būtina:

□ Taip

□ Ne

□ Iš dalies

16. Ar parodo keletą jausmų (myliu,skauda, pykstu):

□ Taip

□ Ne

□ Iš dalies

17. Ar paguodžia kitus vaikus kai jiems atsitinka nelaimė:

□ Taip

□ Ne

□ Iš dalies

18. Ar keičiasi nuotaikos (čia verkia, čia juokiasi):

□ Taip

□ Ne

□ Iš dalies

19. Ar reaguoja į teigiamus ir neigiamus pasakymus:

□ Taip

□ Ne

□ Iš dalies

20. Ar stimuliuoja save (linguoja, supasi...):

□ Taip

58

□ Ne

□ Iš dalies

21. Ar prašo pagalbos jei būtina:

□ Taip

□ Ne

□ Iš dalies

22. Ar duoda ženklą kai nori valgyti, gerti:

□ Taip

□ Ne

□ Iš dalies

23. Ar duoda ženklą kai nori į tualetą:

□ Taip

□ Ne

□ Iš dalies

24. Ar supranta klausimus: „kur“, „duok man“:

□ Taip

□ Ne

□ Iš dalies

25. Ar reaguoja į teigiamus ir neigiamus pasakymus:

□ Taip

□ Ne

□ Iš dalies

26. Kokia veikla dažniausiai užsiima sūnus grįžęs iš mokyklos:

□ Žaidžia

□ Žiūri tv

59

□ Eina į savo kambarį ir užsiima mėgiama veikla

27.Jei galite parašykite savo nuomonę, kaip pasikeitė sūnus lankydamas spec. mokyklą:

-AČIŪ-

60

Šiaulių universiteto socialinės gerovės ir negalės studijų fakultetas, siekia nustatyti autizmo spektro

sutrikimą turinčio vaiko ugdymo(si) ypatumus specialiojoje mokykloje. Jūsų nuomonė mums labai

svarbi, anonimiškumas garantuojamas, tikimės jūsų pagalbos ir nuoširdžių atsakymų.

Interviu klausimai mokytojai

1.Jūsų pedagoginio darbo stažas:

2.Kokia kvalifikacinė kategorija:

3.Kiek laiko mokote mokinį:

4. Kaip berniukas kalba:

Tik garsais;

Skiemenimis;

Pavieniais žodžiais;

Sakiniais.

5. Ar būdingi stereotipiniai judesiai:

Lingavimas;

Plasnojimas;

Šokinėjimas ant pirštų galų;

Įvairūs judesiai plaštakomis ir pirštais.

6. Ar pažįsta raides?

Taip

Ne

7. Pažįsta skaičius ir skaičiuoja iki….

8.Mokinio elgesys pamokų metu:

61

Geba susikaupti ir atlikti užduotis;

Aktyviai dalyvauja pamokoje;

Dažnai kelia ranką ir klausia;

Pritaiko taisykles ir rašo be klaidų;

Skaičiuoja be klaidų;

Užduotis atlieka klaidingai;

Suspėja atlikti nurodytas užduotis;

Reikalingas nuolatinis paskatinimas;

9.Ar dalyvauja grupinėse užduotyse:

Užduotis atlieka vienas;

Į grupinį darbą įsitraukia noriai;

pristato atliktas užduotis vienas;

nori, kad pristatytų kiti draugai.

10.Ar bendrauja su kitais mokiniais pamokų metu:

Taip

Ne

Iš dalies

11.Bendravimas su kitais mokiniais pertraukų metu:

Randa veiklos su klasės draugais;

Randa veiklos su klasės draugais;

Bendrauja tik su suolo draugu;

Vaikštinėja su budinčia mokyktoja;

Laiką leidžia vienas (vaikštinėja, sėdi).

12. Su kuo mokinys noriai bendrauja mokykloje:

62

Su klasės mokytoja;

Su psichologe;

Su pavaduotoja;

Su muzikos mokytoja;

Su fizin.lav. mokytoja;

Su technologijų mokytoja;

Su logopede.

13.Mėgiamiausia veikla pamokų metu:

Muzikos užsiėmimai;

Technologijų;

Fizinio lav.;

Skaitymo;

Rašymo;

Skaičiavimo;

Dailės.

14.Muzikos pamokose patinka:

15.Nepatinka :

16.Technologijų pamokose patinka:

17. Nepatinka:

18. Fizinio lav. pamokose patinka:

63

19. Nepatinka:

20.Dailės pamokų metu patinka:

.

21. Nepatinka:

22.Lietuvių kalbos pamokose patinka:

23. Nepatinka:

24. Matematikos pamokose patinka:

25. Nepatinka:

26.Ar skatinate berniuko bendravimą su klasės draugais? Jei skatinate, parašykite kokiais būdais.

27.Ar būna berniukui pykčio priepuolių:

Taip

Ne

28.Ar keičiasi mokinio gebėjimai ugdant:

Taip

Ne

Iš dalies

29.Kokius metodus taikote pamokų metu ugdydama mokinio gebėjimus:

64

30.Ar pastebėjote pokyčius berniuko ugdyme:

Taip

Ne

Iš dalies

31.Kas turėjo įtakos pokyčiams:

Struktūruotos aplinkos sudarymas;

Individualios programos sudarymas;

Tinkamų metodų parinkimas;

Jei turite savo nuomonę parašykite.

32.Ar mokiniui būdingas noras išsaugoti pastovumą ir išlaikyti įprastą rutiną:

Taip

Ne

Iš dalies

Parašykite kiek galima plačiau savo nuomonę.

33.Ar pažįsta spalvas:

Taip

Ne

34.Ar skiria formas: kvadratas, trikampis, apskritimas.

Taip

Ne

Iš dalies

35.Ar suvokia sąvokas: „daugiau“, „mažiau“, „lygu“.

36 .Ar teikia pagalbą vaikui namuose tėvai:

Taip

Ne

65

Iš dalies

37. Kaip galėtumėte prognozuoti vaiko ateitį, parašykite.

38.Galbūt liko klausimų, kurie, jūsų nuomone būtų svarbūs apibūdinant mokinį ir jo ugdymą.

Parašykite.

AČIŪ UŽ ATSAKYMUS

Šiaulių universiteto socialinės gerovės ir negalės studijų fakultetas, siekia nustatyti autizmo spektro

sutrikimą turinčio vaiko ugdymo(si) ypatumus specialiojoje mokykloje. Jūsų nuomonė mums labai

svarbi, anonimiškumas garantuojamas, tikimės jūsų pagalbos ir nuoširdžių atsakymų.

Interviu klausimai auklėtojai

1.Jūsų pedagoginio darbo stažas.

2.Jūsų kvalifikacinė kategorija.

3.Kiek laiko pažįstate berniuką:

4.Kaip bendraujate ir užmezgate kontaktą su berniuku:

Simboliais;

Paveikslėliais;

Gestais;

Liepiamosios nuosakos sakiniais: duok, padėk, atnešk ir t. t.

5.Ar lanko būrelius po pamokų:

Taip

Ne

6.Kokius būrelius jūsų manymu berniukas lanko noriai:

66

7.Kokius būrelius jūsų nuomone berniukas nenoriai lanko:

8.Ar bendrauja su kitais mokiniais:

Taip

Ne

Iš dalies

9.Ar skatinate berniuko bendravimą su kitais draugais:

Taip

Ne

Kokiais būdais

10.Ar patinka žiūrėti tv laidas:

Taip

Ne

Parašykite žiūrimiausias laidas:

11. Ar mėgsta klausytis muzikos:

Taip

Ne

Iš dalies

12.Ar domisi žaidimais:

Taip

Ne

Iš dalies

13.Ar mėgsta žaisti žaidimus:

Vienas

67

Su draugais

Su auklėtoja

14.Kokius mėgsta žaisti žaidimus:

Su kaladėlėmis;

Su mašinėlėmis;

Konstruoti lego;

Mozaikomis (ar įvairiomis smulkmenomis);

Sudėlioti dėliones;

Judriuosius žaidimus (slėpynes, gaudynes, ratelius ir t. t.)

15.Mėgiamiausia popamokinė veikla:

Lipdymas iš plastilino;

Karpymas iš popieriaus;

Laiko praleidimas lauke;

Žaidimai.

16.Ar valgykloje berniukas turi savo nuolatinę vietą:

Taip

Ne

17.Ar būtina draugija prie stalo:

Sėdi vienas

Sėdi su draugais

18.Ar valgo įvairų maistą, išvardinkite:

19. Ar tik vienos rūšies, išvardinkite:

20.Ar valgydamas naudoja peilį, šakutę?

68

21.Ar geba organizuoti savo veiklą:

Taip

Ne

Iš dalies

22. Ar eidamas į lauką geba pats:

Susisegti sagas;

Apsiauti batus;

užsirišti batų raištelius;

23.Galbūt liko klausimų kurie, jūsų nuomone būtų svarbūsapibūdinant mokinį, parašykite.

AČIŪ UŽ ATSAKYMUS

69

Įgūdžių tikrinimo schema

Data 2013-04-27

Savarankiškumo

lygmuo

Data 2013-05-25

Savarankiškumo

lygmuo

Data 2013-10-11

Savarankiškumo

lygmuo

Data 2013-11-08

Savarankiškumo

lygmuo

1 2 3 4 5 1 2 3 4 5 1 2 3 4 5 1 2 3 4 5

Dėmesingumas

Pasuka galvą į

garso/balso pusę+ + + +

Atsisuka pašaukus vardu + + + +

Sukaupia dėmesį į savo

veiklą+ + + +

Sukaupia dėmesį į

veiklą, kai suaugusysis

kontroliuoja

+ + + +

Sukaupia dėmesį į kitą

veiklą paragintas+ + + +

Nukreipia dėmesį į tą

patį objektą+ + + +

Reaguoja į suaugusiojo

balsą trumpai+ + + +

Reaguoja į suaugusiojo

balsą ilgiaun(nurodyti

laiką)

+ + + +

Sukaupia ir kontroliuoja

dėmesį+ + + +

Bendroji motorika

Eina + + + +

Bėga laisvai, lengvai + + + +

Eina šalia virvės ar

siauru suoliuku+ + + +

70

Eina atgal ir šalia + + + +

Eina ant kulnų + + + +

Šoka žemyn nuo

laiptelio, suoliuko+ + + +

Užšoka ant ko nors

abiem kojomis+ + + +

Lipa laiptais

pristatydamas koją+ + + +

Lipa aukštyn ir žemyn

laiptais keisdamas kojas+ + + +

Bėga, sustoja, apsisuka + + + +

Pastovi ant vienos kojos + + + +

Šokinėja ant stipresnės

kojos+ + + +

Peršoka per žemą kliūtį,

virvę+ + + +

Sukasi į dešinę ir į kairę + + + +

Apeina žmones ir kliūtis

+ + + +

Stumia, traukia žaislus

apie kliūtis+ + + +

Mėto kamuolį + + + +

Pagauna didelį kamuolį + + + +

Spardo kamuolį + + + +

Važiuoja dviračiu + + + +

Naudoja lazdą žaidimui + + + +

Smulkioji motorika

Paiima daiktą rodomuoju

pirštu ir nykščiu+ + + +

71

Parodo daiktą rodomuoju

pirštu+ + + +

Atsuka dangtelį + + + +

Paspaudžia durų rankeną + + + +

Paspaudžia mygtuką + + + +

Užtraukia užtrauktuką + + + +

Verčia knygos lapus po

vieną+ + + +

Sudeda smulkius daiktus

į dėžutę+ + + +

Suveria karoliukus ant

batraščio ar virvutės+ + + +

„Susiranda“ ranką, kuria

rašys (kairiąja ar

dešiniąja)

+ + + +

Laiko suspaudęs peištuką

nykščiu, rodomuoju,

dižiuoju pirštais

+ + + +

Spalvina nesudėtingas

formas perbraukdamas

kontūrus

+ + + +

Spalvina paprastus

paveikslėlius

neperbraukdamas

kontūrų

+ + + +

Kopijuoja, brėžia

horizontalias linijas+ + + +

Kopijuoja formas eilės

tvarka+ + + +

Pratęsia formų eilę + + + +

Detaliai nupiešia visą

žmogų+ + + +

Piešia galvą su kojomis + + + +

72

Piešia galvą su rankomis + + + +

Piešia bandydamas

perteikti veido bruožus+ + + +

Kūnui pripiešia rankas + + + +

Piešia žmogų su keliomis

detalėmis+ + + +

Piešia šeimos narius + + + +

Piešia žinomą situaciją + + + +

Rašo per didelėmis

raidėmis savo vardą kai

duodamas pavyzdys

+ + + +

Nukopijuoja visas

didžiąsias raides+ + + +

Kopijuoja per dideles

raides, kai duotas

pavyzdys

+ + + +

Parašo savo vardą + + + +

Parašo keletą raidžių + + + +

Parašo keletą žodžių + + + +

Parašo trumpą sakinį + + + +

Rankos ir akies

koordinacija

Lenkia popierių pusiau + + + +

Lenkia popierių įstrižai + + + +

Laiko žirkles ir kerpa + + + +

Kerpa tarp nubrėžtų

linijų+ + + +

Kerpa pagal tiesią liniją + + + +

Kerpa apskritimą + + + +

73

Kerpa keisdamas kryptį + + + +

Komunikacija

Neverbalinė

komunikacija

Atpažįsta artimus

žmones+ + + +

Palaiko akių kontaktą

Šypsosi sutikęs artimą

žmogų+ + + +

Juokiasi/šypsosi, kai yra

patenkintas ir laimingas+ + + +

Verkia, kai kenčia + + + +

Rodo tinkamas veido

išraiškas+ + + +

Mojuoja

atsisveikindamas+ + + +

Tiesia rankas norėdamas

apkabinti+ + + +

Rodo nepasitenkinimą

keičiantis rutinai+ + + +

Liečia, siekia norimo

daikto+ + +

Deda suaugusiojo rankas

ant norimo daikto+ + + +

Rodo norimo daikto link + + + +

Parodo ir žiūri

suaugusiojo link+ + + +

Linksi galvą „taip“ + + + +

Purto galvą „ne“ + + + +

Duoda ženklą, kai nori

valgyti+ + + +

74

Duoda ženklą, kai nori į

tualetą+ + + +

Naudoja ženklus

bendravimui+ + + +

Naudoja

simboliusbendravimui+ + + +

Naudoja vokalizaciją

bendravimui+ + + +

Verbalinė

komunikacija

Kalbos supratimas

Supranta ir reaguoja į

paprastus žodžius+ + + +

Supranta paprastus

nurodymus be gestų+ + + +

Supranta „ne“ negalima + + + +

Supranta „taip“ galima + + + +

Supranta klausimą „kur“ + + + +

Supranta „duok man“

(ištiesus ranką)+ + + +

Parodo ir pavadina

šeimos narius+ + + +

Parodo pavadintą

paveikslėlį (1 iš 3)+ + + +

Parodo daiktą pagal

nusakytą paskirtį+ + + +

Kalbos raiška

Kartoja pavienius

skiemenis murmėdamas+ + + +

Šypsosi ir kalba kai yra

patenkintas+ + + +

Atsiliepia kai yra + + + +

75

patenkintas

Atsiliepia garsu į

patrauklų dirgiklį+ + + +

Atsiliepia rodydamas

nepasitenkinimą+ + + +

Vapa pasikalbėjimo

maniera (lyg kalbėtų su

kitu asmeniu)

+ + + +

Kartoja pavienius

skiemenis+ + + +

Kartoja pavienius

žodžius+ + + +

Vartoja pavienius

žodžius įvairiose

situacijoje

+ + + +

Vartoja pavienius

žodžius išreikšti

poreikiams

+ + + +

Vartoja paprastus

sakinius+ + + +

Kreipiasi į save vardu + + + +

Kreipiasi į save „tu“ + + +

Suvokimas ir

mąstymas

Lyginimas ir

grupavimas

Supranta sąvokas „toks

pats“ ir „skirtingas“+ + + +

Lygina du identiškus

objektus+ + + +

Lygina 3 grupes

identiškų objektų+ + + +

Lygina 2 daiktų

paveikslėlius+ + + +

76

Lygina ir parenka

daiktus paveikslėliams+ + + +

Lygina ir parenka

pagrindines spalvas+ + + +

Lygina ir parenka

simbolį paveikslėliui+ + + +

Lygina ir skiria 3

objektus pagal formą+ + + +

Lygina ir skiria 3

objektus pagal dydį+ + + +

Skiria vieną ir daug + + + +

Priskiria 1 šaukštelį

vienam puodeliui+ + + +

Parodo „per daug“,

„neužtenka“+ + + +

Supranta „tiek pat“ + + + +

Supranta „daugiau“ + + + +

Supranta „mažiau“ + + + +

Grupuoja skirtingus

daiktus į dvi grupes+ + + +

Grupuoja skirtingus

daiktus į tris ir daugiau

grupių

+ + + +

Grupuoja daiktus pagal

spalvą+ + + +

Grupuoja daiktus pagal

formą+ + + +

Grupuoja daiktus pagal

dydį+ + + +

Grupuoja daiktus pagal

du požymius:spalvą ir

formą

+ + + +

Grupuoja daiktus pagal

spalvą ir dydį+ + + +

77

Grupuoja pagal formą ir

dydį+ + + +

Grupuoja daiktus pagal

ilgumą ir trumpumą+ + + +

Grupuoja daiktus pagal

apibendrinamąsias

sąvokas – baldai, gėlės,

maistas

+ + + +

Grupuoja daiktus pagal

funkciją: galima gerti+ + + +

Galima valgyti + + + +

Galima žaisti + + + +

Nuoseklumo išlaikymas

Mėgdžioja veiksmus

teisingai+ + + +

Kartoja nuosekliai 3 ir

daugiau veiksmų+ + + +

Surenka karoliukus pagal

pavyzdį (dvi spalvos dvi

formos)

+ + + +

Surenka pagal pavyzdį

karoliukus( trijų spalvų ir

trijų formų)

+ + + +

Sudeda nuosekliai du

serijinius paveikslėlius+ + + +

Sudeda nuosekliai tris

serijinius paveikslėlius+ + + +

Skaičiavimas

Mintinai skaičiuoja iki 2,

5, 10+ + + +

Skaičiuoja pridėdamas

prie daiktų grupės 1

daiktą

+ + + +

Žino paskutinį eilės

skaičių+ + + +

78

Parodo ir pavadina

skaičius nuo 1 iki 2, nuo

1 iki 3, nuo 1 iki 5, nuo 1

iki 10

+ + + +

Sunumeruoja daiktus: 1 -

3, 1-5, 1-10+ + + +

Parašo skaičius: 1-3, 1-5,

1-10+ + + +

Padeda skaičiaus kortelę

po atitinkamu kiekiu

daiktų: 1-3, 1-5, 1-10

+ + + +

Pasako/parašo, kuris iš

dviejų skaičių yra

didesnis, mažesnis

+ + + +

Atpažįsta ir pasako

parašytus skaičius+ + + +

Parašo savarankiškai

trumpą sakinį+ + + +

Skaitymas

Varto knygą + + + +

Skaito paveikslėlių

knygą+ + + +

Sutelkia dėmesį į knygos

paveikslėlį+ + + +

Sutelkia dėmesį į rodomą

tekstą+ + + +

Supranta ir atrenka

paveikslėlio detales+ + + +

Supranta paveikslėlius + + + +

Parenka tokią pat raidę

tik skirtingo šrifto+ + + +

Suporuoja vienas kitam

tinkančius žodžius+ + + +

Parenka žodį daiktui + + + +

79

Parenka žodį

paveikslėliui+ + + +

Parenka asmeniui vardą

(pvz., brolio vardą)+ + + +

Parenka žodį simboliui + + + +

Perskaito keletą žodžių iš

knygos+ + + +

Perskaito dviejų žodžių

sakinį+ + + +

Sujungia du žodžius į

sakinį+ + + +

Sujungia tris ir daugiau

žodžių į sakinį+ + + +

Supranta perskaitytus

žodžius+ + + +

Supranta perskaitytus

sakinius+ + + +

Supranta perskaitytą

tekstą+ + + +

Supranta kito skaitomą

tekstą+ + + +

Supranta parašytą

informaciją+ + + +

Skaito ir supranta

užrašus grupėje+ + + +

klasėje + + + +

Mokyklos aplinkoje + + + +

Už mokyklos ribų + + + +

Skaito savo knygas

malonumui+ + + +

Savitvarka

Valgymas ir gėrimas

80

Valgo įvairų maistą + + + +

Valgo tik vienos rūšies

maistą+ + + +

Atsisako savarankiškai

valgyti+ + + +

Valgo maistą imdamas

pirštais+ + + +

Naudojasi šaukšteliu + + + +

Naudojasi peiliu ir šakute + + + +

Naudoja peilį maistui

pjauti+ + + +

Geria iš puodelio + + + +

Geria per šiaudelį + + + +

Elgesys prie stalo

Sėdi prie stalo ir laukia

maisto+ + + +

Sėdi prie patiekalo bet

nevalgo+ + + +

Valgo tik iš savo lėkštės + + + +

Pagardina patiekalą + + + +

Sėdi ir laukia, kol

nesuvalgytą patiekalą

nuneš nuo stalo

+ + + +

Padeda šakutę tinkamai + + + +

Nuvalo stalą + + + +

Iššluosto nedūžtančią

lėkštę+ + + +

Iššluosto dūžtančią lėkštę + + + +

Nušluosto įrankius + + + +

Tualetas

81

Naudojasi tualetu

reguliariai+ + + +

Parodo, kad reikia į

tualetą+ + + +

Naudojasi tualetu

tinkamai+ + + +

Parodo, kad šlapios

kelnės+ + + +

Nusimauna kelnes + + + +

Prisimena, kad reikia

nuleisti vandenį+ + + +

Prisimena, kad reikia

nusiplauti rankas+ + + +

Naudojasi svečiuose

tualetu+ + + +

Prausimasis

Prausiasi + + + +

Plaunasi rankas + + + +

Šluostosi rankas + + + +

Plaunasi rankas prieš

valgymą+ + + +

Reguliuoja vandenį + + + +

Turi poreikį plauti rankas

ir kitu laiku+ + + +

Apsirengimas ir

nusirengimas

Apsirengia savarankiškai + + + +

Nnusirengia

savarankiškai+ + + +

Padeda aprengti

išteisdamas rankas ir

kojas

+ + + +

82

Padeda nurengti

ištiesdamas rankas ir

kojas

+ + + +

Nusimauna kojines + + + +

Apsivelka megztinį + + + +

Nusivelka atsagstytą

paltą+ + + +

Atsisega drabužius + + + +

Užsisega sagas + + + +

Susideda drabužius

tvarkingai+ + + +

Žino, kur drabužio

priekis, kur nugara+ + + +

Išverčia drabužius į

gerąją pusę+ + + +

Apsiauna batus + + + +

Nusiauna batus + + + +

Žaidimas

Užmauna žiedus ant

stovelio+ + + +

Pastato dviejų, trijų

kaladėlių bokštą+ + + +

Pastato didelį bokštą + + + +

Meta mažą kamuolį + + + +

Muša kamuolį lazda + + + +

Spiria kamuolį koja + + + +

Pagauna kamuolį + + + +

Sudeda paprastas formas

į išpjovas+ + + +

Išardo LEGO + + + +

83

Sudeda LEGO + + + +

Sudeda paveikslėlį iš

keturių dalių+ + + +

Sudeda kompoziciją iš

dėlionių+ + + +

Atpažįsta ir pavadina

žaislus+ + + +

Atpažįsta ir pavadina

žaislus paveikslėliuose+ + + +

Tinkamai laiko lėlę + + + +

Pastumia žaislinę mašiną

ir kt.+ + + +

Atlieka simbolinius

veiksmus: linguoja lėlę+ + + +

Duoda atsigerti lėlei + + + +

Šukuoja lėlę + + + +

Žaidžia siužetinius

vaidmeninius žaidimus+ + + +

Atlieka žaidimo

veiksmus+ + + +

Elgesys

Santykiai su

pažįstamaisiais

suaugusiaisiais

Trumpai pasižiūri į akis + + + +

Išlaiko akių kontaktą

ilgiau+ + + +

Šypsosi atsakydamas į

dėmesį+ + + +

Atsako į kalbinimą + + + +

Reaguoja į pasveikinimą + + + +

84

Siekia duodamo daikto + + + +

Pasiūlo ir atiduoda daiktą + + + +

Nori suaugusiojo meilės

(apkabinimo ir pan.)+ + + +

Skleidžia garsus, kad

atkreiptų dėmesį+ + + +

Mėgdžioja paprastus

judesius (ploja

rankomis...)

+ + + +

Įsitraukia į paprastą

žaidimą (kamuolio

ridenimą, mašinos

stumimą)

+ + + +

Žaidžia kartu su kitu

asmeniu+ + + +

Prašo pagalbos jei būtina + + + +

Prašo leidimo pradėti

veikti+ + + +

Dalyvauja pokalbyje + + + +

Reaguoja į pagirimą + + + +

Tinkamai reaguoja

įkritiką+ + + +

Santykiai su vaikais

Žaidžia kartu + + + +

Stebi bendraamžių veiklą + + + +

Mėgdžioja keletą

bendraamžių veiksmų+ + + +

Paduoda draugui daiktą,

kai nurodo suaugusysis+ + + +

Įsitraukia į bendraamžių

žaidimą, kai nurodo

suaugusysis

+ + + +

85

Pasisveikina su

bendaamžiais+ + + +

Laikosi elgesio taisyklių

žiūrėdamas į

bendraamžius

+ + + +

Dalyvauja stalo

žaidimuose+ + + +

Vejasi ir gali būti

vejamas+ + + +

Įsitraukia į grupinį

žaidimą+ + + +

Empatija

Apkabina suaugusius

šeimos narius+ + + +

Globoja jaunesnius už

save+ + + +

Supranta ir atsako į

posakius ir gestus+ + + +

Keičia veido išraišką + + + +

Atsiprašo, kai būtina + + + +

Paguodžia kitus vaikus,

kai jiems atsitinka

nelaimė ar jie nuliūsta

+ + + +

Įvardija keletą jausmų

(myliu, pykstu...)+ + + +

Socialinė sąveika

Žaloja save (daužo

galvą...)+ + + +

Agresyvus su kitais + + + +

Naikina, griauna + + + +

Keičiasi nuotaikos + + + +

Juokiasi ar verkia ne + + + +

86

vietoje

Prisiriša prie daiktų + + + +

Susijaudina pasikeitus

rutinai+ + + +

Bijo kai kurių daiktų + + + +

Neturi pavojaus jausmo + + + +

Yra vienišas klasėje,

grupėje+ + + +

Vengia akių kontakto + + + +

Nereaguoja įteigiamus,

neigiamus pasakymus+ + + +

Nėra sąveikos su

bendaamžiais+ + + +

Stokoja išraiškos ir gestų + + + +

Būtina nuolatinė

priežiūra+ + + +

Stimuliuoja save

(linguoja, sukasi..)+ + + +

87

5 priedas

Dienotvarkė

7 val. – kėlimąsis, nusiprausimas, apsirengimas, pusryčiavimas;

8 – 12 val. – pamokų laikas;

12 – 13 val. – laisvalaikis bendrabutyje;

13 – 14 val. - pietūs;

14 – 16 val. - laisvalaikis;

16 – 16.30 – pavakariai;

16.30 – 18 val. – laisvalaikis;

18 – 18.30 val. – vakarienė;

19 – 21 val. - laisvalaikis;

21 val. – ruošimasis miegui;

21.30 val. – 7 val. – miegas.

88

6 priedas

7 priedas

2

3

4

5

Sava

ran

kišk

um

oly

gmu

o

89

3 pav. Įgūdžių sritis - dėmesingumas

0

1

2

3

4

5

Dėmesingumas

9 priedas

Data 2013-04-27

Data 2013-05-25

Data 2013-10-11

Data 2013-11-08

012345

Sava

ran

kišk

um

oly

gmu

o

012345

Sava

ran

kišk

um

oly

gmu

o

90

4 pav. Įgūdžių sritis – bendroji motorika

5 pav. Įgūdžių sritis – smulkioji motorika

Bendroji motorika

Smulkioji motorika

10 priedas

bendroji motorika

11 priedas

Bendroji motorika

Data 2013-04-27

Data 2013-05-25

Data 2013-10-11

Data 2013-04-27

Data 2013-05-25

Data 2013-10-11

Data 2013-11-08

6 pav

0

1

2

3

4

5

Sava

ran

kišk

um

oly

gmu

o

012345

Sava

ran

kišk

um

oly

gmu

o

91

6 pav. Įgūdžių sritis – rankos ir akies koordinacija

7 pav. Įgūdžių sritis – neverbalinė komunikacija

Rankos ir akies koordinacija

Neverbalinė komunikacija

12 priedas

rankos ir akies koordinacija

13 priedas

neverbalinė komunikacija

Data 2013-04-27

Data 2013-05-25

Data 2013-10-11

Data 2013-11-08

Data 2013-04-27

Data 2013-05-25

Data 2013-10-11

Data 2013-11-08

0

1

2

3

4

5

Sava

ran

kišk

um

oly

gmu

o

92

8 pav. Įgūdžių sritis – kalbos supratimas

Kalbos supratimas

14 priedas

kalbos supratimas

Data 2013-04-27

Data 2013-05-25

Data 2013-10-11

Data 2013-11-08

0

1

2

3

4

5

Sava

ran

kišk

um

oly

gmu

o

93

9 pav. Įgūdžių sritis – kalbos raiška

Kalbos raiška

15 priedas

Data 2013-04-27

Data 2013-05-25

Data 2013-10-11

Data 2013-11-08

0

1

2

3

4

5

Sava

ran

kišk

um

oly

gmu

o

94

10 pav. Įgūdžių sritis – lyginimas ir grupavimas

0

1

2

3

4

Lyginimas ir grupavimas

16 priedas

lyginimas ir grupavimas

Data 2013-04-27

Data 2013-05-25

Data 2013-10-11

Data 2013-11-08

0

1

2

3

4

5

Sava

ran

kišk

um

oly

gmu

o

95

11 pav. Įgūdžių sritis - nuoseklumo išlaikymas

Nuoseklumo išlaikymas

17 priedas

Data 2013-04-27

Data 2013-05-25

Data 2013-10-11

Data 2013-11-08

0

1

2

3

4

5

Sava

ran

kišk

um

oly

gmu

o

96

12 pav. Įgūdžių sritis – skaičiavimas

Skaičiavimas

18 priedas

Data 2013-04-27

Data 2013-05-25

Data 2013-10-11

Data 2013-11-08

0

1

2

3

4

5

Sa

vara

nk

išk

um

oly

gm

uo

0

1

2

3

4

5

Sava

ran

kišk

um

oly

gmu

o

97

13 pav. Įgūdžių sritis – skaitymas

14 pav. Įgūdžių sritis – valgymas ir gėrimas

Skaitymas

Valgymas ir gėrimas

19 priedas

20 priedas

Data 2013-04-27

Data 2013-05-25

Data 2013-10-11

Data 2013-11-08

Data 2013-04-27

Data 2013-05-25

Data 2013-10-11

Data 2013-11-08

012345

Sava

ran

kišk

um

oly

gmu

o

0

1

2

3

4

5

Sava

ran

kišk

um

oly

gmu

o

98

15 pav. Įgūdžių sritis – elgesys prie stalo

16 pav. Įgūdžių sritis – tualetas

Elgesys prie stalo

Tualetas

21 priedas

22 priedas

Data 2013-04-27

Data 2013-05-25

Data 2013-10-11

Data 2013-11-08

Data 2013-04-27

Data 2013-05-25

Data 2013-10-11

Data 2013-11-08

012345

Sava

ran

kišk

um

oly

gmu

o

99

17 pav. Įgūdžių sritis – prausimasis

Prausimasis

23 priedas

Data 2013-04-27

Data 2013-05-25

Data 2013-10-11

Data 2013-11-08

18

0

1

2

3

4

5

Sava

ran

kišk

um

oly

gmu

o

100

18 pav. Įgūdžių sritis – apsirengimas ir nusirengimas

Apsirengimas ir nusirengimas

24 priedas

apsirengimas ir nusirengimas

Data 2013-04-27

Data 2013-05-25

Data 2013-10-11

Data 2013-11-08

012345

Sava

ran

kišk

um

oly

gmu

o

101

19 pav. Įgūdžių sritis – žaidimas

Žaidimas

25 priedas

Data 2013-04-27

Data 2013-05-25

Data 2013-10-11

Data 2013-11-08

20 pav. Įgūdžių sritis

0

1

2

3

4

5

Sava

ran

kišk

um

oly

gmu

oSantykiai su pažįstamaisiais suaugusiaisiais

102

gūdžių sritis – elgesys (santykiai su pažįstamais suaugusiaisia

Santykiai su pažįstamaisiais suaugusiaisiais

26 priedas

uaugusiaisiais)

Data 2013-04-27

Data 2013-05-25

Data 2013-10-11

Data 2013-11-08

0

1

2

3

4

5

Sava

ran

kišk

um

oly

gmu

o

103

21 pav. Įgūdžių sritis – santykiai su vaikais

Santykiai su vaikais

27 priedas

Data 2013-04-27

Data 2013-05-25

Data 2013-10-11

Data 2013-11-08

0

1

2

3

4

5

Sava

ran

kišk

um

oly

gmu

o

104

22 pav. Įgūdžių sritis – empatija

Empatija

Data 2013

Data 2013

Data 2013

Data 2013

28 priedas

Data 2013-04-27

Data 2013-05-25

Data 2013-10-11

Data 2013-11-08

24 pav

01234

5

Sava

ran

kišk

um

oly

gmu

o

0,00

1,00

2,00

3,00

4,00

5,00

Dėmesingumas

Bendrojimotorika

2013.04.27 4,11 2,48

2013.05.25 4,11 2,48

2013.10.11 4,11 3,05

2013.11.08 4,11 3,05

Sava

ran

kišk

um

oly

gmu

o

105

23 pav. Įgūdžių sritis –socialinė sąveika

24 pav. Vaiko ugdymo kaita nuo ugdymo pradžios, balais

Socialinė sąveika

Smulkiojimotorika

Rankos irakies

koordinacija

Neverbalinė

komunikacija

Verbalinėkomunika

cija

Suvokimas ir

mąstymas

Skaitymas

3,68 3,29 3,15 3,73 3,30 3,42

3,68 3,57 3,15 3,73 3,32 3,42

3,68 3,57 3,15 3,73 3,35 3,42

3,68 3,57 3,15 3,73 3,35 3,42

2013.04.27 2013.05.25 2013.10.11 2013.11.08

29 priedas

30 priedas

. Vaiko ugdymo kaita nuo ugdymo pradžios, balais

Data 2013-04-27

Data 2013-05-25

Data 2013-10-11

Data 2013-11-08

Skaitymas Savitvarka Žaidimas Elgesys

3,40 3,48 3,43

3,40 3,57 3,43

3,40 4,00 3,43

3,40 4,00 3,43

2013.11.08