PRISIKËLIMAS2012 m. Liepa Nr. 115

Kauno Kristaus Prisikëlimo parapijos laikraðtis

2012 m. Liepa Nr. 115

Liepos 6 d. ðvenèiame Valstybës die-nà, kuri neatsiejama nuo vienintelio Lie-tuvos karaliaus Mindaugo krikðto ir ka-rûnavimo. Jei ne ðv. Bonifaco Brunonokankinystë ir mirtis uþ tikëjimà, uþ bal-tams atneðtà Kristaus Evangelijà, 1009metais nebûtø senuose analuose pami-nëtas Lietuvos vardas ir jei ne kunigaikð-èio Mindaugo iðmintingas sprendimaspriimti krikðtà, vargu ar ðiandien galë-tume dþiaugtis bei didþiuotis, kad esa-me Lietuvos valstybës pilieèiai.

Mindaugo krikðtas ir jo vainikavimaskaraliumi buvo labai svarbus ávykis Lie-tuvai. Jis bûtø turëjæs dar daugiau reikð-mingø ir naudingø pasekmiø, jei vienin-telis Lietuvos karalius nebûtø buvæsnuþudytas dël brolvaikiø ir kitø bajorøpavydo bei nesantaikos. Tada vokieèiøordinas bûtø netekæs pagrindo kariautisu lietuviais stabmeldþiais, o Lietuva bû-tø pusantro ðimto metø anksèiau pradë-jusi vystyti savo kultûrà ir savarankiðkaispræsti ekonomines, socialines bei kitasproblemas. Tai bûtø sudaræ sàlygas Lie-tuvai ásijungti á kultûringø Vakarø Eu-ropos valstybiø gretas. Kiek bûtø laimë-ta þmoniø ir sutaupyta jëgø! Bûtø

sustabdytas gudø tikëjimo ir jø kalbosátaka Lietuvos Rytuose, prûsai bûtø su-laukæ nemaþai paramos ið Lietuvos pu-sës ir tai galbût bûtø iðgelbëjæ juos nuovisiðkos praþûties. Mindaugo netikëtamirtis buvo didelis smûgis ne tik Lietu-vai, bet ir prûsams, latviams, kitoms kai-myninëms ðalims (pgl. Maironis, RaðtaiIII tomas. Lietuvos praeitis).

Taèiau tikëjimo þiburëlis jau buvoáþiebtas, ir Kristaus ðviesa vis plaèiau skli-do, nuðviesdama tamsiausius Lietuvoskampelius. Þengiant septintuoju krikðèio-nybës ðimtmeèiu Lietuvoje, kartu su po-etu Bernardu Brazdþioniu norisi iðtarti:

�Þibëk, þibëk, tëvø sodybos þiburëli,Prieð amþius uþdegtas senajam þidiny,Pro piktà negandà, pro neviltá tu vëleiMane naujø dienø rytojum vadini.������������Þibëk, þibëk, tëvø sodybos þiburëli,Ugnelë tavo tegul per amþius neuþges�(Tëvø sodybos þiburëlis).

Mieli broliai ir seserys Kristuje, norsir skaudu, reikia pripaþinti, kad ðiø dienøLietuva primena Mindaugo laikø Lietu-và. Pyktis, godumas, pavydas, garbës irvaldþios troðkimas siautëja lietuviø ðir-dyse, niokodami, degindami ir pavergda-mi jas tarsi kryþiuoèiø ar kalavijuoèiø bû-riai. Nesmagu ir liûdna stebëti rinkiminiøkompanijø ginèus, niekinant ir þeminantoponentus, pamirðtant tautos gerovæ.

Ypaè skaudina tai, kad jauni þmonësyra praradæ Vieðpaties jiems padovano-tos Tëvynës vertæ, nors tai ávyko ne dël jøkaltës. Jie augo tokiu metu, kai jø tëvainetikëtai atsidûrë naujame pasaulyje, ku-riame ið pagrindø pasikeitë ne tik sociali-në santvarka, bet svarbiausia � þmoniø tar-pusavio santykiai. Iðkilo naujos iki tolnepatirtos problemos. Argi galëjo rûpëti

nerimo iðtiktiems tëvams vaikø auklëji-mas? Ðvietimas taip pat iðgyveno sunkøreformos kelià, nes mokykla tapo tik þi-nias perteikianti mokiniams vieta. Taipasmenybës ugdymas buvo paliktas liki-mo valiai, o vaikai pajuto laisvæ nelanky-ti mokyklos, prasimanyti pinigø vagystë-mis, plëðikavimais, netgi nuþudymais.Dauguma tø, kurie turëjo valios baigti mo-kyklà ir galimybiø studijuoti, iðvyko kurtisavo verslà uþ tëvynës ribø. Statistika ro-do, kad nuo nepriklausomybës atkûrimoið Lietuvos emigravo beveik pusë milijo-no þmoniø, nors tikrieji skaièiai greièiau-siai didesni, nes dalis iðvyko tyliai, nesi-skelbiant. Tikime, kad dalis jø gráð, taèiaudaugybës iðsilavinusiø, aktyviausiø, beabejo, gerai ásikûrusiø lietuviø tëvynë tik-riausiai nesulauks. Emigruojama daþniau-siai ekonominiais sumetimais � didesnisatlyginimas, saugesnis gyvenimas, leng-viau auginti vaikus. Taigi Tëvynës mei-lë, pasididþiavimas ja, noras kurti, rûpin-tis jos gerove blësta lietuvio ðirdyje.

Mûsø pareiga kviesti jaunimà susimàs-tyti, jog Vieðpats kiekvienà þmogø yra ap-dovanojæs Tëvyne, kurià turime mylëti,kovoti uþ jos laisvæ, nepriklausomybæ irgeresná gyvenimà. Ðiandien mums tinkabeveik prieð 2000 metø pasakyti apaðtaloPauliaus þodþiai: �Ið tiesø, broliai, jûs esatepaðaukti laisvei! Tiktai dël ðios laisvës ne-pataikaukite kûnui, bet stenkitës vieni ki-tiems su meile tarnauti. Juk visas ástaty-mas telpa viename sakinyje: �Mylëk savoartimà kaip save patá. Bet jeigu Jûs vienaskità kremtate ir ëdate, þiûrëkite, kad ne-bûtumëte vienas kito praryti� (Gal 5,13).

Nuoðirdþioje maldoje melsdamiesi uþmûsø brangià tëvynæ Lietuvà, praðykimeDievo, kad Jo nuostabios apvaizdos dëkavaldanèiøjø iðmintis ir mûsø pilieèiø kil-numas garantuotø taikà, teisingumà irnuolatinæ tautos gerovæ.

Sekmadienio katechezëDekanas klebonas mons. Vytautas Grigaravièius

Valstybës diena

Nukelta á 2 p.

2012 - Palaimintojo Jurgio Matulaièio metai. Programa �Dorybës Lietuvos þmonëms�Ðvè. Mergelës Marijos Nekaltojo Prasidëjimo vargdieniø seserys

DORYBËS LIETUVOS ÞMONËMS (ne tik katalikams)Þiburys neþibës, jei nebus jame þiba-

lo. Evangelijos skelbëjas nebus pasaulioðviesa, nebus dvasiðka jëga patraukian-èia prie Kristaus, vedanèia á kovà dëlBaþnyèios, stumianèios þmones á darbà,jei jo ðirdyje nedegs uolumo ugnis, ne-klestës dorybës, nebus ðventumo (J. Ma-tulaitis, Uþraðai,1911.02.05)

Prisimename Palaimintojo PopieþiausJono Pauliaus II þodþius, iðtartus arkiv. J.Matulaièio beatifikacijos dienà: �Ðven-tuosius reikia priimti ðirdimi ir tikëjimu,kad jie rodytø mums kelià�. Ðiems me-tams Lietuvos vyskupai parinko Pal. Jur-gio ðûká: Nugalëk blogá gerumu! Lietu-vos ganytojø ypaè ðiais, Palaimintojo

metais, esame kvieèiami nebijoti sunku-mø ir blogio, iðtikimiausiø mûsø kasdie-nos palydovø, bet juos pasitikti gerumuir meile, kylanèia ið meilës Jëzui. Taip,kaip elgësi Palaimintasis. �Sunkiose gy-venimo aplinkybëse jis niekada neprara-

2012 m. Liepa Nr. 115

PRISIKËLIMAS2

do dràsos ir kuo pilniausiai panaudojogausius savo talentus, kad jie brandintøvaisius jame paèiame ir kituose, visiemstapdamas viskuo, kad visus iðgelbëtø�(Pal. Jonas Paulius II, 1987 06 27).

Pal. J. Matulaièio visa ðirdis buvo uþ-imta Jëzumi ir Jo reikalais � Jo Baþnyèia.Visiðkai atsidavæs Nekaltai Pradëtajai Pa-laimintasis ið Jos sëmësi dvasios stipry-bës, nes ir Mergelës Marijos ðirdis buvovisa uþimta Sûnui ir Jo Baþnyèiai. Mer-gelë Marija nuolankiai priëmusi Dievo va-lià, kuri buvo sunkiai ávykdoma dël neti-këèiausiø aplinkybiø ir sunkumø, mokëir Palaimintàjá iðtikimai ávykdyti jam skir-tà Tëvo valià � kaip Ji su pasitikëjimuneðti Sûnø á blogio naikinamà aplinkà.Palaimintasis Jëzø neðë á sudëtingiausiassavo laikmeèio gyvenimo sritis, paisyda-mas evangelinës meilës labiau, nei raidësar aplinkybiø. Palaimintasis ðá ðûká ágy-vendino ir savo gyvenimà ðventumu vai-nikavo, praktikuodamas dorybes. Tai irmûsø Krikðto pilnatvës iðgyvenimas.

Ðiais metais visi Lietuvos tikintieji yrakvieèiami á vienybæ su tais, kurie sieks prak-tikuoti dorybes: jø praðyti sau ir visos Lietu-vos þmonëms, apie jas daugiau suþinoti ir jaspraktikuoti gyvenime. Ðiandien mûsø visuo-menëje, ir tarp krikðèioniø, gaji verkðlenimøir nesveikø tarpusavio santykiø, nesveikatosakcentavimo kultûra. Ðiais metais mûsø vys-kupø esame kvieèiami tikru ir paties Iðga-nytojo bei ðventøjø patikrintu ir uþtikrintubûdu puoselëti krikðèioniðkà dvasinës svei-katos kultûrà: kurti ir stiprinti tarpusaviobendrystæ dorybiø praktikoje. Nesvarbu, kasir kur esame: vaikas pradinëje klasëje, penk-tà kûdiká ant rankø supanti mama, visø uþ-mirðtas, ið namø negalintis iðeiti senelis, po-puliarus politikas, aktorius, mokslininkas,o gal visø pasmerktas prasigëræs, vaikus ið-barstæs tëvas � mes visi esame vieni kitøreikalingi, nes galime vieni kitiems slapto-je padëti, visà mënesá melsdami sau ir ki-tiems tos paèios dorybës ir jà praktikuoda-mi. Vienam mënesiui � viena dorybë.Dorybës � tarsi takelis, kuris nuves mus áateinanèius Tikëjimo ir Krikðto metus, o taippat ir á labiau krikðèioniðkà Lietuvà.

SAIKINGUMASJau nuo seniai dangiðkoji malonë

mane skatino ir verste vertë, kad visa ðir-dþia atsiduoèiau Dievui, kad Dievà pa-daryèiau savo viso gyvenimo viduriu irsaule, apie kurià visos mano mintys, jaus-mai, geismai ir darbai suktøsi; jau nuoseniai Ðv. Dvasios balsas ðaukia, kad kas-kart labiau stengèiaus savo gyvenimàtvarkyti pagal Evangelijos mokslà ir dva-sià (ið Pal. J. Matulaièio laiðko kun. J.Totoraièiui, 1909).

Þiûrësiu, kad neapleidus darbo dëlmaldos, nei maldos dël darbo. Ora et la-bora � melskis ir dirbk. Be nuolatinës mal-dos siela vysta ir dþiûsta, jëgos iðsenka iriðsibaigia, dvasia iðsiblaðko ir patsai dar-bas pasidaro stebëtinai bergþdþias. An-tra vertus, nereikia vël uþmirðti, kad netik melsdamiesi, bet ir dirbdami dël Die-vo garbës Dievà garbiname ir Jam tar-naujame (Pal. J. Matulaièio Uþraðai,1910.11.14).

Nors kiekviena dorybë stengiasi iðlai-kyti saikà, apie saikingumà galima kalbëtiir atskirai. Saikingumas glûdi kiekvienojedorybëje, todël jokia dorybë be jo negalë-tø gyvuoti. Saikingumas susijæs su kiek-vienu gëriu, ne tik su valgiu ar gërimu. Aris-totelis dorybæ apibrëþia kaip teisingàviduriukà tarp dviejø kraðtutinumø. Ðv.Benediktas ir kiti dvasiniai raðytojai ávar-dija saikingumà kaip discretio, o tai yra nekas kita kaip dvasiø atpaþinimo, atskyri-mo dalykas. Tai visø dorybiø motina, kuriieðko teisingo saiko visiems dalykams. Taireiðkia teisingai ávertinti savo troðkimus irdvasinius judesius ir tvarkingai patenkin-ti. Tai siejasi su susivaldymu, harmonija,lygsvara, groþiu, aiðkumu.

Saikingumas nekalba apie kaþko netu-rëjimà, bet apie turëjimà su saiku. Saikin-gumui reikalinga iðmintis � o iðmintis nu-rodo kas dera laiku, vietoje ir tomisaplinkybëmis. Kiekvienà kartà iðmintis nu-rodo kada, kur ir kaip teisingai pasielgti.Saikingumas nekovoja su dovanomis, betsu nukrypimais ir perdëjimais. Saikingumaskvieèia á disciplinà. Pats þmogus turi nu-brëþti ribas, kad þinotø, iki kur gali eiti.

Saikingumas � tai gebëjimas atsisa-kyti malonumo dël aukðtesnio tikslo(pvz., gebëti atsisakyti gardaus valgio arkitø malonumø dël sveikatos, dël tarnys-tës Dievui, þmonëms ir t.t.).

Mes esame tarsi trupmenos, mums am-þiais kaþko trûksta, mums negana savæspaèiø, todël egzistuoja pavojus siekti perdaug. Mes esame ábauginti, neramûs,mums reikia saugumo, ið èia taip pat kylapavojus prarasti saikà arba pavojus nebe-siekti pakankamai. Mes gyvename taip,tarsi pinigai ir gerovë mums galëtø suteik-ti laimæ, nors kartu jauèiame, kad taip në-ra. Evangelijoje pagal Lukà Jëzus pasa-koja palyginimà apie þmogø, kurio laukaidavë gausø derliø, kurie nebetilpo á turi-mus klojimus, tuomet þmogus panoro nu-griauti senus klojimus ir pasistatyti nau-jus, didesnius (Lk 12,13�21).

Moderniame pasaulyje tai bûtø þmo-gus, kurio susiplanuoti darbai nebetelpa ájo darbo kalendoriø. Tuomet jis nuspren-dþia ásigyti kità darbo kalendoriø, taèiauir ten visi darbai netelpa. Tada þmogusnutaria laikà, skirtà ðeimai, paversti dar-bo laiku su kolegomis, laikà, skirtà val-gymui paversti darbiniais pietumis. Tadapagaliau sako: �mano siela, gali bûti ra-mi, visi darbai tilpo kalendoriuje�. Mûsøvartotojiðkoje visuomenëje tampa ypatin-gai svarbu iðlaikyti saikà. Saikingumas �labiausiai paþeista ðiandienos dorybë. Yradidelis poreikis kontroliuoti savo varto-tojiðkumà, kad pasiliktume ties aukso vi-duriu. Baþnyèios nustatyti pasninko lai-kai yra laikas, skirtas saiko ugdymui. Turiásijungti programa � jau laikas ugdyti sai-kà. Ðv. Paulius Pirmajame laiðke korintie-èiams sako, kad reikia atsisakyti visko,kas trukdo pasiekti tikslà (1 Kor 9). Turi-me ne nustumti ar ignoruoti savyje ky-

lanèias tendencijas, bet pajungti jas vie-nam tikslui. Todël centre turi bûti ne ap-simarinimas, ne valios jëga, bet tikslas,kuriam viskà pajungiame. Iðlaikydamassaikà, þmogus aktyviau ásitraukia á visuo-menæ � jis kuria teisingumà þemëje. Persaikingumà kyla atsakomybë pasaulio gë-riui. Pasninko laikas tai turëtø vël ir vëlpriminti... Saikingumas padeda neiðkreiptiproto teisingø sprendimø.

Ne turëjimas atneða laimæ, bet gyve-nimas, o tai yra priëmimo ir atidavimo pro-cesas. Svarbu èia iðlaikyti pusiausvyrà.Laiðke filipieèiams apaðtalas Paulius ra-ðo: �Visuomet dþiaukitës Vieðpatyje! Irvël kartoju: dþiaukitës! Jûsø meilumas te-bûna þinomas visiems. Vieðpats yra arti!Niekuo perdaug nesirûpinkite, bet visuo-se reikaluose malda ir praðymu su padëkajûsø troðkimai tesidaro þinomi Dievui. IrDievo ramybë, pranokstanti visokià ið-mintá, sergës jûsø ðirdis ir mintis KristujeJëzuje. Pagaliau, broliai, màstykite apietai, kas teisinga, garbinga, teisu, tyra, my-lëtina, giriama, � apie visa, kas dorybingair ðlovinga. Darykite, kà tik ið manæs ið-mokote, kà gavote, kà girdëjote ir matëtemanyje, ir ramybës Dievas bus su jumis.Jûsø meilumas tebûna þinomas visiems�.

Saikingumas nëra savitikslis, jis turibûti dël kaþko aukðtesnio, kilnesnio. Ðv.Raðte kalbama apie saikingumà kaip apiemeilumà kitiems. Galima matyti, kad sai-kingumas prieðpastatytas nesaikingumui,girtuokliavimui, kivirèams, apkalboms,barniams � visam tam, kas perþengia ri-bas naudojant Vieðpaties gërybes. Ðv. Rað-te saikingumo sinonimai bûtø meilumas,ðvelnumas, romumas, maloningumas. Tossàvokos leidþia suvokti, kà reiðkia ið tik-røjø susivaldæs þmogus. Tai ne koks ási-tempæs, atðiaurus ir grubus þmogus nuopasninko, bet malonus, ðvelnus, romus,taip pat susivaldæs nuo pykèio ir kitø stai-giø reakcijø, netvarkingø polinkiø ir im-pulsø, ðvelniai naudojantis viskà, kas yragera � ar maistà, ar þodþius, ar darbus, arvisa kita.

Taèiau yra dalykø, kuriems nëra sai-ko, pvz., nuodëmë ir blogis � jø negalimadaryti saikingai. Jø ið viso negalima dary-ti. Taip pat malonei negali bûti saiko � jituri bûti visiðka.

Saikingumo taisyklë galëtø bûti ði: �Argyvename, Vieðpaèiui gyvename, ar mirð-tame, Vieðpaèiui mirðtame. Taigi, ar gy-vename, ar mirðtame � esame Vieðpaties�(Rom 14, 8) arba �Ar valgote, ar geriate,ar ðiaip kà darote, visa darykite Dievo gar-bei� (1 Kor 10, 31).

Saikingumo objektas visø pirma yrajusliniai malonumai: valgis, gërimas, ly-tinis potraukis. Protas nustato ðiø malo-numø ribas. Malonumais mëgaujamasitiek, kiek to reikia gyvybei iðsaugoti. Mesturime paþeistos prigimties polinká viskàvirðyti, piktnaudþiauti gërybëmis. Þmo-gus yra suþeistas ir siekia perdëti. Pratybøtikslas yra sutvarkyti netvarkingus jaus-

Atkelta ið 1 p.

2012 m. Liepa Nr. 115

PRISIKËLIMAS 3

Birþelio 3 d. vyko tradicinio projekto�Dialogas � Þodis ir spalva� metø uþda-rymas.

Renginá pradëjo klebonas mons. Vy-tautas Grigaravièius. Monsinjoras padë-kojo visiems aktoriams, menininkams, ku-rie nuoðirdþiai prisidëjo prie to, kadBaþnyèia bûtø ne tik maldos vieta, bet irkultûros, meno bei sielos atgaivos vieta.Jis pasidþiaugë, kad kiekvienà sekmadie-ná tikintieji neskuba namo, o ateina á ren-ginius, juk aktoriui bûtø labai nejauku,jei èia susirinktø vos keletas þmoniø. Taippat klebonas padëkojo ðio projekto rëmë-jams, ypaè LR Kraðto apsaugos ministreiRasai Juknevièienei, kuri prieð pora metøbuvo net kritikuojama uþ tai, kad remia ðáprojektà. Aktorius Egidijus Stancikas sa-vo ruoþtu padëkojo monsinjorui, Pasto-racinei tarybai, kad ði erdvë buvo atviragëriui ir dþiaugsmui. Padëkos raðtais bu-vo apdovanoti menininkai, kurie labda-ringai rengë savo darbø parodas.

Aktorius Tomas Erbrëderis ir grupë Ðv.Mato mokyklos moksleiviø parodë þo-dþio, judesio, ritmo, muzikos ir vaizdo

Parapijos gyvenimo atspindþiai

Baigiamasis 2011 - 2012 m. projekto�Dialogas � Þodis ir spalva� renginys

spektaklá �Jëzus didþëjus�. Paprastai þo-dis �didþëjus� susijæs su jaunimo pasi-linksminimu, taèiau kalba eina apie Die-viðkàjá Jëzø, kuris yra mumyse. Perpusvalandá iðradingai buvo perteiktasþmogaus gyvenimas, kuris be Dievo yrabeprasmis, pilnas sumaiðties, teikiantisvien skausmà.

Reginá apibendrino aktoriaus Tomoprasmingi þodþiai:

� Tavo maldos ðiluma leido dirstelëtiá amþinuosius dalykus... Tik atsiþadëjimogrûdai, pasëti dirvoje, atgimsta naujamgyvenimui... Patikima ramybë nekrisda-vo á akis, taèiau pripildydavo mûsø na-mus... Kuo ilgiau gyvename, tuo labiaujauèiame Tavo esybæ, auste áaustà á mûsøgyvenimà... Þinau, kad manæs lauki... Þi-nau, kad visada esi ðalia... Þinau, kad vi-sada atleidi... Tu savo gailestingumu ið-gydei mano sopulius, iðlaisvinai nuoprisiriðimo prie netikrø vertybiø...

Nuoðirdus aèiû aktoriui Tomui Erbrë-deriui uþ ðá minispektaklá, kuris ne tik pra-turtino, atgaivino sielà, bet privertë ir su-simàstyti: kur mes skubame, kur mes

bëgame, kà tuo tikimës laimëti?!Aktorius E. Stancikas, dëkodamas ðiai

nuostabiai jaunai grupei, pasakë: �Norë-jau ðias gëles áteikti kiekvienam asmenið-kai (rankose laikë puokðtæ roþiø), taèiaunusprendþiau nuneðti jas prie Jëzaus Ðir-dies, prie presbiterijoje esanèio Jëzaus Ðir-dies paveikslo, ir papraðyti, kad Jis lai-mintø jus visuose gyvenimo keliuose�.

Visø tikinèiøjø vardu linkime akto-riui Egidijui Stancikui sveikatos, neblës-tanèio entuziazmo ir Dievo pagalbos, kadrudená naujai suskambëtø þodis, muzikair kûryba.

Sakydamas ðá palaimos priesakà, Jë-zus tarsi uþdeda savo pirðtà ant vos tvink-sinèio ðiø dienø krikðèionybës pulso ir nu-stato jos diagnozæ. Viena didþiausiø mûsøbëdø � egocentrizmas. Kokius ávardþiusdaugiausiai vartojame savo ðnekoje? �Að,mano�. Jëzus þinojo, jog geriausias bû-das iðbandyti mûsø atsidavimà Dievui �tai pamatyti mûsø norà dalytis su kitais:�ginkite naðlaitá� (Ps 82), �praðanèiamduok ir nuo norinèio ið tavæs pasiskolinti,nenusigræþk� (Mt 5, 42). Krikðèionybë �tai pirmiausia atëjimas pas Kristø, Gyvo-jo Vandens versmæ, ir tos versmës lieji-masis meile bei gailestingumu artimui.Mes turime bûti lyg ðvarûs neuþsikimðæ

kanalai, per kuriuos Jo malonë teka á þmo-nes. Laimæ rasime tik duodami kitiems!

Kai eisite ðá vakarà gulti, nepamirðki-te, kad daugiau kaip pusë pasaulio gy-ventojø yra ne tik alkani, bet ir vieniði.Pasirinkæ netolerancijos bei intrigø kelià,tapome prieðiðki vieni kitiems, tendencin-gai màstome ir turime piktà ðirdá. Viso pa-saulio mokytojai nesugeba iðrauti �kar-tumo ðaknies� ið þmogaus sielos. Ðiàoperacijà tegali padaryti vienas Dievas,ðià malonæ suteikæs Sauliui ið Tarso: �Mei-lë nesidþiaugia neteisybe, bet pritarian-èiai dþiaugiasi tiesa� (1 Kor 13, 4-7).

Gailestingumà galime parodyti pa-sidalydami Kristaus Evangelija su ki-

tais. Jëzus sakë: �Eikite ir skelbkite!�(MK 16,15), bet milijonai þmoniø te-beskendi dvasios tamsoje. Mokslas irðvietimas neapsaugos þmonijos nuomoralinio supuvimo, lygiai kaip vil-kas netaps ëriuku uþmovus jam avieskailá. Pasigailëjimas, kurio pasauliuireikia, yra mûsø Vieðpaties Jëzaus Kris-taus malonë, meilë ir ramybë. Mums la-biausiai trûksta ðios þmogø perkeièian-èios bei atnaujinanèios Kristaus galiosir kurianèios jëgos. Skelbdami GeràjàNaujienà, parodysime þmonijai Dievogailestingumà.

�Palaiminti gailestingieji: jie susi-lauks gailestingumo� (Mt 5, 7)

Dvasiniai skaitiniaiAdolfa Daukðienë

Kalno pamokslas: �Palaiminti gailestingieji��

mus ir pasirinkti, kas tinka Dievo garbei.Saikingumo praktikavimas � nuolatinisprocesas.

Jëzuje galima pamatyti tikrà saikin-gumà, harmonijà, o ne emocijø, troðkimøpertempimà, ar visiðkà jø nebuvimà. Taiveikiau yra integralumas, o ne kaþko at-metimas. Dievas turëtø bûti saikingumoorientyras, nes pagal Jo mintá esame su-kurti. Jeigu Dievas pirmoje vietoje, tadaviskas savo vietoje.

Popieþius Jonas XXIII pasitikëdamasVieðpaèiu pasakë: �Vieðpats pasitiks tuos,kurie supranta, kaip ðiandien reikia gy-venti, ir savo pareigas atlieka ramiai, oriai,kantriai, be karðèiavimosi dël dalykø, ku-rie rytoj ar ateityje ávyks�. Visada bus dëlko galësime jaustis kalti, taèiau Dievas

aktyviai darbuojasi kartu. Toliau JonasXXIII sako: �Dievas pasitinka kaip Drau-gas, kuris nori parodyti trumpesná keliàarba kaip automobiliø pardavëjas, kurisnori nuleisti kainà. Dievas daro nuolaidà.Dievas paveda mums dalykus, kuriø mesvisai negalëtume turëti, ir visai negalëtu-me judëti pirmyn. Todël galime ramiai at-likti savo pareigas ið Jo malonës�.

Susivaldymui reikia valios pastangø,taèiau guodþia tai, kad mes skiriamës nuogyvuliø savo valia, mes jà galime pajungtigeram tikslui.

Saikingumà galima suskirstyti á trislaipsnius: 1) keleiviø laipsnis � susilaikonuo visko, kas kenkia kelionës tikslui.Apaðtalas Petras sako: �mylimieji að mal-dauju jus, susilaikykite kaip ateiviai ir

keleiviai nuo kûniðkø geiduliø, kurie ko-voja prieð sielà� (1 Pt 2,11); 2) mirusiøjølaipsnis � gyvi Kristui, taèiau miræ pasau-liui; 3) Dvasia gyvenanèiøjø laipsnis. Ðv.Paulius sako: �kurie yra Kristaus, tie nu-kryþiavo savo kûnà su jo geiduliais. Jeigyvename dvasia, tai ir elkimës pagaldvasià� (Gal 5, 24-25).

Priemonës pasiekti saikingumà bûtø ðios: � gerai apsvarstyti ir suprasti dorybës kilmæ; � prisiminti Jëzaus ir ðventøjø pavyzdá; � teisingai praktikuoti saikingumà, ne-ieðkoti daugiau, nei galima aprëpti.

Ðv. Jonas Berchmanas sakë, kad di-dþiausia jo atgaila yra bendras gyveni-mas su kitais.

Parengta pagal kun. Mindaugo Malinaus-ko SJ rekolekcijø 2011 m. medþiagà ir kun. dr.K. Matulaièio MIC �Dorybës� (Katalikai.lt)

2012 m. Liepa Nr. 115

PRISIKËLIMAS4

Laikraðèio redakcijai raðyti parapijos raðtinës adresu: Laikraðèiui �Prisikëlimas�, Þemaièiø 31 b, Kaunas. Tel. (8-37) 229222El. paðtas : prisikelimas@kaunas.lcn.lt, internetinis adresas: www.prisikelimas.lt. Tiraþas 1000 egz.Vyr. redaktorius parapijos klebonas, dekanas monsinjoras Vytautas Grigaravièius; redakcijos nariai:Aldona Naruðienë, Birutë Vasylienë, Rima Lipðienë, Adolfa Daukðienë, Dalë Starkutë.Kauno Kristaus Prisikëlimo parapijos pastoracinës tarybos laikraðtis

Birþelio 17 d. mûsø parapijoje vyko Ðvè. Jëzaus Ðirdiesatlaidai.

11 val. Sumos ðv. Miðias aukojo mons. dr. Artûras Jagelavi-èius. Iðkilmë prasidëjo Ðvè. Sakramento pagarbinimo procesija,o po jos monsinjorui vadovaujant buvo sukalbëta Ðvè. JëzausÐirdies litanija.

Homilijoje monsinjoras kalbëjo, jog Ðventajame Raðte ðir-dis reiðkia paèià svarbiausià þmogaus dalá, kurioje vystosi dva-sinis gyvenimas ir kurioje vieni du susitinkame su Dievu. Jiscitavo popieþiaus Benedikto XVI mintis apie bûtinumà garbin-ti Jëzaus Ðirdá, kuri parodë mums meilæ iki galo. Jëzaus Ðirdiesðventës pagrindinë tema yra Dievo meilë, atverta Jëzaus Ðirdy-je, mûsø dëkingumas uþ meilæ ir suteiktà mums iðganymà. To-liau vël citavo popieþiaus Benedikto XVI mintis apie tai, jogÐvè. Jëzaus Ðirdis yra tikëjimo simbolis, kad Dievo meilë yratikëjimo centras bei vilties ðaltinis.

Pamaldumas á Ðvè. Jëzaus ðirdá Baþnyèioje vystësi nuo pir-møjø amþiø. Pamaldumà á Jëzaus Ðirdá ir kanèià ant kryþiaus skel-bë daugelis ðventøjø: ðv. Pranciðkus ið Asyþiaus, ðv. Antanas Pau-lietis, ðv. Kotryna Sienietë ir kt. Dabartinës Ðvè. Jëzaus Ðirdieskulto formos kildinamos ið XVII amþiaus gyvenusios prancûzøðv. Margaretos Marijos Alacoque regëjimø, o 1899 metais popie-þiaus Leono XIII iniciatyva ávyko iðkilmingas þmonijos pasiau-kojimo Jëzaus Ðirdþiai aktas.

1967 m. Pietø Afrikos Respublikoje pirmà kartà buvo atlik-ta þmogaus ðirdies transplantacija, suteikusi viltá ðimtams þmo-niø, kurie kentë nuo ávairiø ðirdies negalavimø. Taèiau nepaly-ginamai anksèiau þmogaus ðirdá pakeitë Jëzus. Medikai sako,jog persodinta nauja ðirdis labai greit susidëvi, jeigu þmogausorganizme yra ligø ar blogø áproèiø, todël reikia keisti gyveni-mo bûdà, kad nauja ðirdis galëtø gerai funkcionuoti.

� O kas dvasiniame þmogaus gyvenime kenkia ðirdþiai? �klausë monsinjoras.

Tai nuodëmë. Todël mus bûtina pastoviai dvasiðkai gydyti,nes antraip mes neregësime Dievo. Benediktas XVI tvirtina, kadtikràjà draugystæ su Jëzumi palaiko ðirdies gerumas, nuolanku-mas, ðvelnumas, gailestingumas, teisingumo ir tiesos meilë, nuo-ðirdus taikos ir susitaikinimo siekimas.

�Apaðtalas Paulius ragina bûti tokio nusistatymo kaip Jë-zus. Jëzaus Ðirdis kupina meilës, sutarimo ir atleidimo, todël jiverta, kad mes su pasitikëjimu atiduotume jai viskà. Mes turimemokytis atleisti, paklusti, kentëti, mylëti, kaip tai darë Jëzus,� �baigë homilijà monsinjoras.

Nuoðirdþiai dëkojame mons. A. Jagelavièiui uþ prasmingasmintis, kurios kvietë atverti savo ðirdis Jëzui ir nuolat Jam dë-koti uþ suteiktas malones.

Ðvè. Jëzaus Ðirdies atlaidai parapijoje

Birþelio 9 d. ankstyvà rytà nuo Kris-taus Prisikëlimo baþnyèios pajudëjo au-tobusas. Á kelionæ vyko Kauno Rotaryklubas �Romuva�, keletas parapijos na-riø, vadovaujami klubo dvasios vadomons. Vytauto Grigaravièiaus.

Rotarietë Regina Navickienë pasako-jo apie pakelëje ásikûrusius miestelius,greitkelio Vilnius � Klaipëda atsiradimoistorijà. Gediminas Raudonis prisiminë,kaip buvo gautas Maskvos leidimas ðiamgreitkeliui nutiesti. Biologijos bei geolo-gijos mokslø daktaras Arûnas Kleiðmantasdalijosi mintimis apie Þemaièiø Kalvari-jos Ðvè. M. Marijos paveikslo ir apskritaiapie baþnytiniø ikonø atsiradimà, tapybosmenà. Mons. Vytautas, kelionës pradþiojepalinkëjæs geros nuotaikos, praturtëti netik þiniomis, bet ir siela, plaèiai pasakojoapie Þemaièiø Kalvarijos istorijà.

Pakeliui sustojome Rietave, aplankë-me Ðv. arkangelo Mykolo baþnyèià. Baþ-nyèioje vyko ðv. Miðios, tai tylomis ap-þiûrëjome, pasimeldëme ir vykome toliau.Þemaièiø Kalvarijos Ðvè. M. Marijos Ap-silankymo bazilikoje monsinjoras auko-jo ðv. Miðias, jam koncelebravo baþny-èios vikaras kun. Andrius Eidintas.

Komentuodamas dienos Evangelijos pa-gal Morkø (Mk 12,38-44) skaitiná, dekanaskalbëjo, kad ðios dienos Evangelija kalbamums apie þmogaus puikybæ, nuo kuriosnëra apsaugotas joks þmogus, ir apie aukà �nuoðirdþià, duodamà ið meilës þmogui.

Birutë Vasylienë

Piligriminë kelionë á ÞemaitijàPo ðv. Miðiø miestelio mokytojas pa-

pasakojo apie baþnyèià, palydëjo iki 18-osios, Jëzaus Kristaus nukryþiavimo, kop-lyèios. Pakeliui parodë poeto V.Maèernio þuvimo vietà, namelá, kuriamegyveno poetas, trumpai papasakojo apiepoeto gyvenimà ir þûties aplinkybes.

Ið Þemaièiø Kalvarijos vaþiavome á Ak-menæ. Ten aplankëme unikalø drugeliø, ak-menø ir religiniø reikmenø muziejø. Taiprivaèiø asmenø kolekcijos, apie kurias ið-samiai papasakojo muziejaus vedëja.

Toliau kelionë tæsësi á Naujosios Ak-menës akmens skaldos karjerus, ið kur gau-nama þaliava Akmenës cemento gamyk-lai, veikianèiai nuo 1962 metø. Lydintivietinë darbuotoja atkreipë dëmesá, kad

sovietmeèiu reikëjo karjerus uþlyginti irten dabar stûkso tankûs miðkai. Ðiais lai-kais iðlyginti nereikia, todël áspûdingaiatrodë didþiuliai kalnai ir gilios duobës,kuriose kaupiasi vanduo. Kai karjeras busuþdarytas, èia susidarys vandens telkiniai.

Baigiantis kelionei monsinjoras patei-kë màstymà apie Kristaus Kûno ir Kraujoðventæ, Eucharistijos ásteigimà, bûtinumàðventà dienà skirti Dievui.

RK �Romuva� prezidentas RamûnasNoreika visø vardu padëkojo kelionësrengëjams uþ puikiai organizuotà iðvy-kà, o klebonui � uþ dvasingumo pamo-kas. Kupini naujø þiniø, paþinèiø, pasi-sotinæ groþio, truputá pavargæ, betlaimingi gráþome namo.