2014 m. balandis Nr. 4 (460)

Lietuvos savanorių MĖnraŠtis

Pradžia. Tęsinys 9 psl.

Balandžio 18 d. Adolfo Ramanausko-Va-nago kovinio rengimo centre Nemenčinėje, iškilmingos rikiuotės metu buvo nuleista pratybų „Gintarinė valia 2014“ vėliava. Penkias dienas trukusios vertinamosios štabų pratybos vyko balandžio 14–18 dienomis.

Pratybų pabaigoje mokymų vadovybė ir jų dalyviai aptarė „Gintarinės valios“ metu išryškėjusius trūkumus, tobulintinas sritis, problemas, kurias išsprendus ateityje bus galima sklandžiau vykdyti pratybas bei sudaryti sąlygas kariniams vienetams geriau pasiruošti operacijų planavimui

ir vykdymui, taip pat sąveikai su valstybės institucijomis ir jėgos struktūromis.

Pagrindiniai praty-bų tikslai – treniruoti ir įvertinti Krašto apsaugos savanorių pajėgų štabo pagrindu suformuotą vadavietę ir logistikos elemento štabą – buvo pasiekti.

– KASP ir logis-tikos štabai geba organizuoti opera-cijų planavimą ir vykdymą, – apta-rimo metu kalbėjo pratybų vadovas, Jungtinio štabo vir-šininkas brg. gen. Vilmantas Tamošaitis.

Pratybose „Gintarinė valia“

Konkursą laimėjo visaginietis

Aptarimo metu „Gintarinės valios“ pratybų vadovybė ir vertinamųjų vadaviečių

Balandžio 24 d. Lietuvos kariuomenės Karinių oro pajėgų Aviacijos bazėje Šiau-liuose vyko 19-ojo mokinių konkurso „Ką žinai apie Lietuvos kariuomenę“ finalas. Jame dalyvavo 30 atrankiniuose kon-

Vyr. ltn. Tomas VIEVESISKAM VRD

Eil. vilius DŽiaveČKa„Savanorio“ korespondentas

kurso etapuose geriausiai pasirodžiusių moksleivių ir juos paruošusių mokytojų iš visos Lietuvos.

Geriausiai šiemet pasirodė ir konkur-so nugalėtoju tapo Visagino „Verdenės“

Pradžia. Tęsinys 2 psl.

Pratybose „Gintarinė valia 2013“ apsilankiusią Lietuvos Prezidentę Dalią Grybauskaitę pasitinka KASP vadas plk. Romualdas Moldaris

Eil. Viliaus Džiavečkos nuotrauka

Konkurso finalininkai istoriniame 1936 metais pastatytame Antano Gustaičio angare Aviacijos bazėje Šiauliuose. Eil. Viliaus Džiavečkos nuotrauka

Vyr. ltn. Donatas SuchockisBirutės ulonų bataliono karininkas

Eil. vilius DŽiaveČKa„Savanorio“ korespondentas

2

Tęsinys. Pradžia 1 psl.

KASP vadas

apdovanojo

Pajėgų medaliu „Už pavyzdingą kario savanorio tarnybą“ (15-os metų):

srž. Svajūną MAULĮ, eil. Saulių KORSAKĄ;

Pajėgų medaliu „Už pavyzdingą kario savanorio tarnybą“ (10-ies metų):

gr. Reginą JAKAITIENĘ, vyr. eil. Edviną DEMENKOVĄ, vyr. eil. Deividą NENIŠKĮ, eil. Vilmą INDRIULIENĘ, eil. Kęstutį TRUMPĮ.

vadai pabrėžė, kad pratybos buvo ypač naudingos ir todėl, kad jose aktyviai da-lyvavo kitų jėgos struktūrų ir valdžios institucijų atstovai. Pasak vadų, pareigū-nai iš Viešojo saugumo, Valstybės sienos apsaugos, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo tarnybų bei kitų institucijų, į planavimo procesą įnešė daugiau tikroviš-kumo. Tai leido kitomis akimis pažvelgti į įvairias situacijas bei koordinuoti veiksmus su kolegomis. Nutarta ir ateityje į pana-šias pratybas kviesti pareigūnus iš jėgos struktūrų ir taip stiprinti tarpinstitucinį bendradarbiavimą bei sąveiką.

Uždarymo ceremonijos metu į mokymų dalyvius kreipęsis pratybų vadovo pava-duotojas, Jungtinio štabo operacijų val-dybos viršininkas plk. Egidijus Karvelis, pažymėjo, kad pratybų sėkmė priklausė nuo aukštos visų dalyvių motyvacijos, profesionalumo ir aukšto pasirengimo lygio, kuo įsitiko pratybas stebėję Lietuvos valstybės vadovai.

– Tai buvo pirmosios pratybos, kai su kariais operacijų planavime bei vykdyme treniravosi kolegos iš kitų institucijų, tad jūsų dalyvavimas mums visiems buvo puiki patirtis, – kalbėjo pulkininkas.

Pratybos „Gintarinė valia 2014“ buvo suplanuotos siekiant įvertinti Krašto ap-saugos savanorių štabo pagrindu sufor-muotos vadavietės gebėjimus planuoti ir vykdyti gynybines operacijas. Lygiagrečiai buvo vertinamas ir logistinio elemento štabo pasiruošimas planuoti šių operacijų logistinį palaikymą. Kartu su aptarnaujan-čiu personalu pratybose dalyvavo beveik 400 karių iš visų kariuomenės pajėgų bei giminingų institucijų. Šimtai karių dirbo prie kompiuterių, sekdami simuliuojamas situacijas bei priimdami atitinkamus sprendimus, kiti darė viską, kad pratybos vyktų sklandžiai, reikiamu laiku ir pagal situaciją inicijuodami incidentus.

Tam, kad Savanorių pajėgų štabą ir logistus būtų galima treniruoti, buvo reikalingas ir aukštesnysis štabas, kuris duodavo nurodymus treniruojamajam štabui. Taip pat buvo suformuoti ir že-mesnieji padalinių štabai, kurie gaudavo informaciją ir vykdydavo nurodymus. Vėliau jie raportuodavo apie besikeičian-čią situaciją taip sudarydami įvykių seką, kurią turėjo vertinti ir atitinkamais spren-dimais reaguoti treniruojamasis KASP štabas bei logistai. Be šių trijų lygmenų užduotis vykdė ir pratybų paramos grupė, kuri užtikrino techninį darbą, nesusijusį su pratybų scenarijumi: kompiuterių priežiūrą, maitinimą, transportavimą ir kt. Prie viso to prisidėjo ir situacijų centras, kuris gene-ravo priešiškų pajėgų veiksmus, inicijavo incidentus, palaikė gyvą „žaidimą“.

Daugeliui gali pasirodyti įdomu, ką galima planuoti, nuo ko gintis ir kaip visa tai vyksta kompiuterinės sistemos pagalba? Juk karinės pratybos visiems asocijuojasi su poligonais, ginklais ir kovos technika. Nemenčinėje penkias paras kariai dirbo prie kompiuterių ir žemėlapių be ginklų. Šiuos karinius mokymus inicijavęs Lietuvos kariuomenės vadas gen. ltn. Arvydas Pocius teigė, kad pratybų scenarijus parengtas atsižvelgiant į aktualias grėsmes.

Lietuvos Respublikos Prezidentės Dalios Grybauskaitės ir ministro pirmi-ninko Algirdo Butkevičiaus, taip pat krašto apsaugos ministro Juozo Oleko apsilanky-mas pratybose buvo gera proga valstybės spendimų priėmėjams pamatyti galimus krizių scenarijus, susipažinti su kariuo-menės veiksmais planuojant gynybos operacijas, suprasti, kad norint deramai reaguoti į krizes reikalinga politinė valia, tinkamas visų valstybės institucijų indėlis ir pačios visuomenės pasiryžimas gintis.

Tam, kad būtų sudarytos tinkamos sąlygos gynybos operacijų planavimui

Pratybose „Gintarinė valia“

buvo reikalinga erdvė veiksmams. Pra-tyboms panaudotas Europos žemėlapis, sugalvotas dirbtinis scenarijus. Jo turinys nebuvo susietas su jokia realia politine si-tuacija. Žemėlapyje suskirstytos priešiškos ir draugiškos teritorijos tarp kurių vyko konfliktas, nubraižytos išgalvotos valstybių ribos, šalims suteikti pavadinimai. Šiuo atveju priešiškai nusiteikęs agresorius gyveno „Jūrijos“ valstybėje, o draugiškos pajėgos buvo „Nerijos“ šalies piliečiai. Sukurta ir konflikto priešistorė, išgalvota politinė situacija, pateikti priešiškų pajėgų ketinimai ir galimi kariniai pajėgumai. Su visa šia informacija susipažinti privalėjo kiekvienas pratybose dalyvavęs karys.

Pratybų struktūra buvo suskirstyta į keletą lygmenų, kurių kiekvienas atsakė už skirtingus darbo barus, tačiau visa jų veikla susidėjo į bendrą visumą. Pratybų vykdymui buvo pasitelkta ir moderni, dau-gelyje NATO šalių naudojama, konfliktų ir taktinių situacijų simuliavimo programa (JCATS).

Kartu su Lietuvos kariuomenės dali-niais pratybose dalyvavo Viešojo saugumo, Valstybės sienos apsaugos tarnybų, Vado-vybės apsaugos, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo, Policijos, Kalėjimų, Muitinės departamentai ir Lietuvos šaulių sąjunga.

Pratybose įvertintas KASP štabo pagrindu suformuotos vadavietės gebėjimas planuoti ir vykdyti gynybines operacijas, taip pat logistinio elemento štabo pasiruošimas planuoti šių operacijų aprūpinimą. Eil Viliaus Džiavečkos nuotraukos

2014 m. balandis / Nr. 4 (460) 3

Nukelta į 4 psl.

Artėjant pirmajam pavasario savaitga-liui, balandžio 4 dienos popietę Dainavos rinktinės ŠAK kuopos SOP būrio kariai savanoriai susirinko planuotoms kovinio rengimo ir kovinio šaudymo pratyboms. Gražus ir saulėtas, pavasariu dvelkiantis oras artėjantį savaitgalį kaip įprasta su-viliojo pratybose dalyvauti didžiąją dalį būrio karių savanorių.

Pratybos buvo orientuotos siekiant toliau formuoti ir įtvirtinti individualius karių įgūdžius vykdant pagrindines indivi-dualaus kovinio rengimo užduotis, kurias numatoma įsisavinti 2014 metais.

Pirmoji pratybų diena buvo skirta karių individualiam koviniui rengimui, kuris pra-

Šių metų kovo 22 ir 23 dienomis, Dainavos rinktinės žvalgai vykdė kovinio rengimo pratybas. Savaitgalį didelis dėmesys skirtas vietovės žvalgybai ir orientavimosi įgūdžių tobulinimui. Kariai, žvalgydami vietovę, turėjo identifikuo-ti galimas pasalų vietas, tiltus, kelius, sudėtingesnio matomumo vietas, rasti imituojamą mobilią priešo vadavietę ir aptikti diversinius veiksmus, imituojančius priešo karius. Taip pat kariai savanoriai atliko kovinės savigynos testą. Kariai vykdė veiksmus su ginklu, esant artimai kovai su priešu.

Žvalgai yra labai svarbus kiekvieno pa-dalinio paramos elementas. Jie mokomi atlikti ne tik specifines užduotis, bet ir

SOP būrys tobulino įgūdžius

Žvalgų pratybos Dainavos rinktinėje

Ltn. elmyra BaLJanaitĖDainavos rinktinė

vykdyti esminę paskirtį – puikiai išžval-gyti vietovę ir, žinoma, gerai orientuotis nežinomoje vietoje. Todėl šiose pratybo-

se žvalgai prisiminė esminius žvalgybos principus vietovėje ir kaip orientuotis nežinomoje teritorijoje.

sidėjo atvykus į Lietuvos kariuomenės mokyklos kliūčių ruožą, kur kariai poromis įveikė NATO standartus atitinkančias kliūtis. Įveikinėjant kliūčių ruožą, kariams sunkiausia buvo įveikti labiausiai nuvar-ginčią ir daug jėgų atimančią šliaužimo klūtį ir daug jėgos bei judėjimo technikos pareikalaujančią perlipimo per „stalą“ kliūtį. Vėliau pratybos tęsėsi atvykus į MP kareivines, kur kariai buvo supažindinti su užsienio šalių kovos mašinų ir šarvuočių atpažinimo ypatumais.

Antroji ir trečioji pratybų dienos buvo skirtos koviniam šaudymui Gaižiūnų poligono šaudyklose. Prieš prasidedant pratyboms keletui karių savanorių buvo

įteikti aukštesni kariniai laipsniai, o tai dar labiau motyvavo stengtis siekti kuo ge-resnių kovinio rengimo rezultatų. Kovinio šaudymo metu buvo atliekami šaudymo pratimai šaudant iš kariams priskirtų au-tomatinių šautuvų G-36 ir kulkosvaidžių FN MAG. Atliekant šaudymo pratimus, kariai savanoriai pademonstravo kaip ankstesnių šaudymo pratybų metu įsi-savino taiklaus šaudymo principus ketu-riose šaudymo padėtyse: stovint, gulint, priklaupus, atsitūpus ir iš apkaso, taip pat šaudant dieną ir naktį bei imituojant vietovės užterštumą (dėvint dujokaukes). Šaudymo rezultatai iš įvairių padėčių ir

Autorės nuotrauka

4

Tęsinys. Atkelta iš 3 psl.

Su Mažeikių kuopa atsisveikino ilgametė intendantė

Mažeikių 603 pėstininkų kuopoje vėl permainos. Šį kartą kuopą palieka ilga-metė intendantė vyr. srž. Daiva Gečienė. 1992 metais prisiekusi Lietuvai, šių metų paskutinę kovo mėnesio dieną išleista į atsargą.

Per 22 tarnybos metus Daiva ne kartą keitė pareigas, keletą metų dirbo Klaipė-dos karo prievolės centro Mažeikių terito-riniame skyriuje. O paskutinius aštuonerius metus tarnavo Mažeikių kuopoje inten-dante. Visuomet atsakinga ir iniciatyvi, ne kartą skatinta vadų padėkomis, apdovano-ta už pavyzdingą tarnybą ir pasižymėjimą.

Daiva mieste daugeliui gerai žinoma, ypač vyriškosios giminės atstovams. Ne vienam teko susidurti su ja: kas norėjo į dar anuomet buvusią privalomąją tarnybą, o kas norėjo jos išvengti. Ne vienas šimtas savanorių „prasisuko per jos rankas“. Ši energinga moteris ilgą laiką buvo pirma-sis ir paskutinis žmogus, su kuriuo akis-taton stodavo savanoris kandidatas ar jau atitarnavęs ir iš kuopos išeiti norintis

srž. Kristina ŠatiKienĖPrisikėlimo rinktinės 603 kuopos savanorė

karys savanoris. Pro Daivos akis niekas nepraslys.

Nei vienam kuopos kariui ne paslaptis, kad Daiva griežta, valdinga ir pareiginga moteris, visada imasi iniciatyvos, kupina orginalių minčių ir puikiai sutaria su kariais. Visa širdimi atsidavusi tarnybai, Daiva kuopos kariams buvo lyg mama: visi aprengti, visiems patalas parūpintas. Nors negailėdavo ir griežto žodžio, jau buvome įpratę skaityti jos mintis tarp eilučių.

„Smagu, kad mūsų kuopoje buvo toks šaunus žmogus kaip Daiva. Ji rūpinosi mumis visais, mokėjo suvaldyti. Kuopoje ji buvo mūsų „varikliukas“, be kurio niekas nevykdavo,“ – atviravo kuopos karė Erika.

Karolis, neslėpdamas dėkingumo, pa-sakojo: „Visada buvo tas žmogus, kuris mūsų kuopą vedė į priekį. Skatino nuolat tobulėti ir būti pirmais. Į Daivą patarimo ar palaikymo kreipdavomės kaip į draugę. Labai gera ir reikli vadovė. Būtent šis jos bruožas padėjo mūsų kuopai tapti tuo, kuo dabar esame“.

„Daiva buvo visos kuopos atrama, gerumo ugnelė, skleidžianti pozityvą ir šilumą. Ji rūpinosi mumis tarsi mama. Sugebėdavo ir pabarti, ir paguosti. Stipri asmenybė, savo aktyvumu užkrečianti ir

kitus“ – negailėjo gražių žodžių Salomėja.„Nemanau, kad kada nors kuopoje bus

geresnė, rūpestigesnė, nei vieno kario neišskirianti asmenybė intendanto pozi-cijoje“ – svarstė Vilius.

Jau anksčiau į atsargą išėjusių vadų ir intendantės pastangomis kuopa suburta į vieną kumštį, tapome tikra komanda, o gal net daugiau. Intendantės iniciatyva kuopa dalyvauja miesto renginiuose, ben-drauja su daugeliu miesto mokyklų. Apie mus rašo vietinė spauda, rodo televizija. Mažeikių kuopa puikių vadų ir karių dėka nėra niekam nežinomas karinis vienetas. Ji tapo miesto bendruomenės dalimi. Kuopa šiemet išrinkta geriausia rinktinėje, tad rezultatai kalba patys už save. Naujai vadovybei tai puikus palikimas, o kartu ir iššūkis – išlaikyti ją tokiose pozicijose.

Išėjusi į atsargą vyr.srž. Daiva Gečienė sedėti rankų sudėjusi neketina. Dar tarny-bos metu ji vis išsitraukdavo fotoaparatą ir užfiksuodavo gražiausias kuopos akimir-kas, o dabar visa galva ners į profesionalią fotografiją.

Kuopos vardu dėkojam Daivai už puikią tarnybą, už visas akimirkas praleistas drauge ir linkime „taiklių šūvių“ naujuoju „ginklu“.

įvairiomis sąlygomis daugumos išties nenuvylė.

„Kartą per mėnesį planuotai organi-zuojamos SOP būrio pratybos stiprina ir motyvuoja karius savanorius, o patiems būrio kariams, besimokantiems įvairiose

SOP būrio pratybose buvo tobulinami karių įgūdžiaimokymo įstaigose, turintiems civilines profesijas ir įvairius pomėgius patinka, kad atėję į pratybas, jie ne tik mokosi karinių dalykų ir juos tobulina, bet ir turi galimybę laisvesniu metu paben-drauti, susitikti su draugais, pasidalinti įspūdžiais ir patirtimis“, – pasibaigus pratyboms sakė vienas, bene dažniausiai

būrio pratybose dalyvaujantis senbuvis. Po to, kai kariai išvalė koviniame

šaudyme naudotus ginklus, susitvarkė priemones ir aptarė pratybų rezultatus, buvo paskelbta pratybų pabaiga. Sava-noriams beliko saugiai grįžti namo, kad atvyktų į kitas, kitą mėnesį planuojamas pratybas.

Dainavos rinktinės informacija

Vyr. srž. Daiva Gečienė rašo straipsnį „Savanorio“ laikraščiui ir ... dalyvauja pratybose „Piktas lapinas“. Eil. Viliaus Džiavečkos ir kuopos archyvo nuotrauka

2014 m. balandis / Nr. 4 (460) 5

Žemaičių 3-iosios rinktinės 305 kuopoje balandžio 5–6 d. vyko lauko taktikos pra-tybos. Pratybų tikslas – tinkamai pasiruoš-ti skyriaus vertinamosioms pratyboms, kurios vyks ateinantį vėliau.

Tam, kad pagrindinė užduotis būtų atlikta tinkamai, skyriai vykdė remian-čias užduotis – kovinio šaudymo pratybos, taktinis žygis išsilaipinus, patrulinės bazės užėmimas ir įkūrimas, vietovės išžvalgy-mas ir pozicinės gynybos vykdymas.

Šio savaitgalio pratybos buvo ypač laukiamos – kariai vykdė ne tik taktikos elementus, bet ir atliko kovinį šaudymą iš automatinio šautuvo AK – 4MT. Kovinio šaudymo metu buvome maloniai nustebin-ti Žemaičių apygardos 3-iosios rinktinės vado plk. ltn. Gintaro Jalovecko apsilan-kymu. Rinktinės vadas domėjosi karių taiklumu, teiravosi, kas karius motyvuoja

Turbūt nedažnam kariui, o tuo labiau civiliui pirmo pavasario mėnesio pavadini-mas asocijuojasi ne vien su dideliu, juodu paukščiu, bet ir su dievybe. Mitologijoje Kovas – mūsų protėvių, senovės baltų karo ir jėgos dievas. Jo ženklai – žirgas ir juodas gaidys.

Kovas – pirmasis pavasario mėnuo, o tai analogija į romėnų martius. Tai kilo nuo to, kad tiek Romoje, tiek Lietuvoje karo žygiai prasidėdavo pirmąjį pavasario mėnesį. Eidami į karą, senovės lietuviai šaukdavosi karo dievo Kovo pagalbos. Kovui melsdavosi sėdėdami ant žirgų, apsirengę šarvais, su ginklais rankose.

Civilių ir karių bendradarbiavimo kuopos kariai šį mėnesį tęsė „žygius“ žinių ir įgūdžių, pilietiškumo ir patriotiškumo keliais. Pradžioje, tvirtu žingsniu ir pakilia nuotaika rinktinės sudėtyje, senosiomis Kęstučio sostinės gatvėmis. Vėliau, į nugarą pučiant žvarbokam Galvės ežero vėjui ir džiaugiantis dėl kovos draugų – Šarūno, Igorio, Evaldo, Povilo ir Arvydo – įvertinimo, judėjome toliau. Tas jausmas, kai iniciatyvūs ir geri kuopos kariai tinka-mai vertinami aukštesnės vadovybės, kaip

305 pėstininkų kuopa ruošiasi vertinamosioms pratybomsdalyvauti lauko taktinėse pratybose. Po šaudymo pratybų – žygis sunkvežimiu į nuolatinę dislokacijos vietą.

Pasipildę maisto ir vandens atsargas, kariai buvo nuvežti atlikti kitos pratybų užduoties – taktinio žygio išsilaipinus iš transporto priemonės. Judėjimas vyko mišku, todėl teko parodyti ne tik savo fizinę ištvermę, įveikinėjant įvairaus pobūdžio kliūtis, bet ir psichologinį pasiruošimą bei motyvaciją, nes grupei jaunų karių – tai buvo pirmoji naktis praleista miške.

Patrulinė bazė – tai ne vieno kario tuo metu išsvajota vieta, kur buvo galima tru-putėlį pailsėti. Tačiau visų pirma reikėjo patrulinę bazę išžvalgyti, po to nuvykus, ją įsirengti ten. Palikti kariai pagal skyriaus vadų nurodymus ruošė maketus, pagal kuriuos skyriaus vadai skelbė įsakymus – įvykdyti pozicinę gynybą. Skyriaus vadams

išsižvalgius numatomas gynybos vietas, atlikus treniruotes, paskelbus įsakymus, po keletos minučių skyriai pajudėjo tikslo link – gynybos vietos. Ką darėme gerai ir ko išmokome, parodėme balandžio 12–13 d. vykusiose skyriaus vertinamo-siose pratybose.

Pavasariškai aktyviai, kariškai užtikrintai – Kovas!Kpt. Marius GeLeŽiŪnas

Didžiosios Kovos rinktinės CKB kuopos vadas

vadui yra vienas iš maloniausių. Karių fotografija, vienos didingiausių pilių fone, lyg ir sujungia daugelį kartų. Jie statė, kovojo – mes stengiamės išlaikyti, saugoti, tobulėti ir kurti.

Seminaras, paskaitos, vykusios šį mėnesį, ir jų rezultatai tik dar kartą įrodo, kad kuopos karių, kandidatų potencialas didelis. Tuo stebisi, jį pabrėžia ir visuome-nės veikėjai – žurnalistai, besidominčios organizacijos ir norintys prisijungti nauji

veidai su visus juos vienijančiu bruožu – ugnele akyse.

Ir šeštadienio rytinis pasisveikinimas priešais partizanų generolo Jono Žemaičio paminklą nuskambėjo lyg šūkis, jog prirei-kus bet kada, bet kur, be išlygų, svarstymų ir iš visų jėgų. Už tai kas brangiausia!

„Geras karys“ – sąvoka, mintis, įro-dymas. Su kuria nuolat susiduriu Krašto apsaugos savanorių pajėgose... Pagarba!

Vyr. eil. Rimos Lukošienės Informacija ir nuotrauka

Visa 801 kuopa prie Krašto apsaugos ministerijos

6

Balandžio 22 d. Panevėžyje Vyčio rinkti-nė minėjo 23-ąsias įkūrimo metines. Minė-jimo renginiai prasidėjo mišiomis Petro ir Povilo bažnyčioje, kurias už rinktinės karius ir Tėvynę Lietuvą aukojo Panevėžio įgulos kapelionas mjr. Virginijus Veilentas. Iškil-mingos rikiuotės metu rinktinės karius su 23-iomis metinėmis pasveikino Panevėžio įgulos dalinių ir Pasvalio rajono savivaldos atstovai, Lietuvos laisvės kovų dalyviai ir atsargos kariai.

Rinktinės vadas plk. ltn. Aurelijus Mo-tiejūnas pasveikino visus susirinkusiuosius su rinktinės 23-iomis įkūrimo metinėmis: „Šiandien, švenčiant gražią sukaktį norė-tųsi palinkėti, kad šiais, mūsų šaliai pilnais iššūkių laikais, mes, Vyčio rinktinės kariai, būtume tvirtai apsisprendę dėl savo pa-sirinkimo – sąžiningai, garbingai ir pasi-aukojančiai atliktume savo pareigą, nes tik tokiu atveju mūsų valstybė gyvuos, o rinktinė švęs dar ne vieną sukaktį. Didžiuo-kitės šia diena, daliniu ir savimi. Su švente!“ Rinktinės vadas įteikė kariams apdova-nojimus bei suteikė aukštesnius karinius

Rinktinėje 23-iosios įkūrimo metinėsVyr. ltn. Dalia GriGaraviČienĖ

Vyčio rinktinė

laipsnius. Tęsiant tradiciją buvo įvardinta ir apdovanota 2013 metų geriausia rink-tinės kuopa. Ja tapo štabo ir aptarnavimo kuopa, o kuopos vadui įteiktas pereina-mas apdovanojimas – kardas. Geriausia kuopa kasmet yra renkama vadovaujantis KASP geriausios kuopos vertinimo tvarkos aprašu ir analizuojant 9 kriterijus: kuopos komplektavimą, pasiektus kovinio šaudymo rezultatus, bendrą pasirengimo lygį, pratybų

ir užsiėmimų lankomumą, dalyvavimą ver-bavimo veikloje, drausmę.

Po pietų rinktinės kariai aplankė Pane-vėžio kraštotyros muziejų, susipažino su Panevėžio krašto istorija bei muziejuje demonstruojamais eksponatais. Rinktinės 23-iųjų įkūrimo metinių minėjimo renginiai baigėsi kėglių varžybomis, kuriose koor-dinaciją ir rankos miklumą demonstravo rinktinės karių komandos.

Praėjusiųjų metų pabaigoje iš Afrikos į Lietuvą grįžo Europos Sąjungos karinėje jūrų operacijoje „Atalanta“ prie Somalio krantų dalyvavę Nacionalinės paramos elemento (NPE-A) kariai. Jų tarpe ir kpt. Alfredas Savičius iš KASP štabo.

Lietuvos logistai buvo dislokuoti Džibu-tyje (Rytų Afrikoje) ir tarnavo kartu su ES misijos „Atalanta“ logistinių komponentu. Jų užduotis buvo organizuoti ir koordinuoti Autonominės laivų apsaugos grupės (ALAG) karių aprūpinimą, pirkti įvairias prekes ir paslaugas, pradedant nuo maisto, vandens ir baigiant apgyvendinimo suteikimu.

Kpt. Alfredą SAVIČIŲ kalbina „Sava-norio“ laikraščio korespondentas eil. Vilius DŽIAVEČKA.

Esate vienas iš nedaugelio Lietuvos karių, kuriems teko tarnauti Rytų Afri-koje, Džibutyje. Buvote logistas, kuris vyko vienas iš pirmųjų įrengti placdar-mą atvykstančiai laivų apsaugos grupei. Kaip sekėsi susidoroti su šia užduotimi? Kokie buvo resursai, ar viskas gerai

Logisto misija Džibutyjepavyko? Kokioje bazėje teko kurtis ir pan. Kaip organizavote aprūpinimą?

Vertinant pagal tai, kad autonominė laivų apsaugos grupė sėkmingai įvykdė jiems keltus uždavinius, su užduotimi susidorojome gerai. Užduoties vykdymui turėjome iš Lietuvos KOP orlaiviu „Spar-tanu“ atgabentą krovinį, likusiu užduoties vykdymui reikalingus resursus įsigijome iš vietinių tiekėjų. Su jų įsigijimų iš vietinių tiekėjų problemų nebuvo nes, už prekes atsiskaitydavome iš karto, tik jas gavę.

Džibutyje buvome įsikūrę prancūzų bazėje. Aprūpinimą organizavome iš vie-tinių tiekėjų, taip pat karinių prancūzų ir amerikiečių kontingentų. Reikalingas prekes į laivą pristatydavome patys arba jas atgabendavo vietiniai. Tuo metu kai ALAG saugomas laivas būdavo ne Džibu-tyje, derindavome jų aprūpinimą su, pvz., Kenijoje veikiančiais prekių tiekėjais.

Lietuvos kariuomenės karių patirties Afrikos regione stoka, ar tai nebuvo vienas didžiausių išbandymų operacijoje?

Kaip sekėsi perprasti vietos papročius ir priprasti prie klimato? Ar daug aplinkui tropinių grėsmių sveikatai?

Patirties Afrikos regione stoka buvo kliūtis pasirengti misijai. Perprasti vietos papročius sekėsi neblogai. Teko greitai mokytis. Vienas galimų vietinių atsaky-mų, kai mes labai skubėdavome tvarkyti reikalus, būdavo toks: „Jūs (su uniforma ir visada skubantys) turite laikrodžius, o mes (t. y. vietiniai jūrų uosto darbuotojai) turime laiko.“ Grėsmių sveikatai Afrikoje labai daug. Maliarija ir kitos tropinės ligos gana paplitusios. Maliarijos sukėlėjai – uodai aktyvūs ne visą laiką, tačiau apie maliarijos „sezono“ pradžią vietiniai žino. Gruodžio mėnesį pakalbinus vietinį dži-butietį sužinojome, kad per dvi savaites nuo maliarijos mirė du jo draugai... Mes maliarijos profilaktikai vartodavome spe-cialias tabletes.

Pagrindinis ALAG darbas – jūroje. Gal ir jums teko kokį kartą išeiti į jūrą?

Į jūrą išplaukti neteko. Mūsų buvimas

Autorės nuotrauka

2014 m. balandis / Nr. 4 (460) 7

laivuose, kuriuos saugojo Lietuvos kariai, apsiribodavo tik jiems stovint uostuose.

Koks vietinių gyventojų požiūris į piratavimą prie jų krantų? Kaip jie tai vertina, jei teko bendrauti, ar girdėti vie-tinių nuomonę?

Vietiniai gyventojai užsiėmę savo pra-gyvenimu, piratavimo klausimas tiems, su kuriais bendravome, neaktualus. Dalinai dėl to, kad piratavimas ir su juo susiję kiti nusikaltimai Džibutyje gana efektyviai suvaldomi ir kontroliuojami.

Kaip pavyko sutvarkyti mūsų karių aprūpinimą? Koks buvo jų maitinimas, sąlygos laisvalaikiui?

Karių aprūpinimą pavyko sutvarkyti be didesnių trukdžių. Padėjo EUNAVFOR mi-sijoje dalyvaujančių partnerių visapusiška materialinė ir informacinė pagalba. Taip pat teko kontaktuoti su vietiniais prekių ir paslaugų teikėjais. ALAG kariams aprūpin-ti, atsižvelgę į papildomą poreikį, įsigijome buities prekes, maisto produktus, apgy-vendinimo ir transportavimo paslaugas. Maitinimas buvo organizuojamas laive, retos išimtys būdavo viešbučiuose, Keni-joje ir Džibutyje, jų poilsio krante metu.

Su kokių valstybių kariais teko kartu dirbti Afrikoje?

Teko dirbti su prancūzais, vokiečiais, italais, ispanais, anglais, švedais, suomiais.

Kontingentas labai įvairus ir draugiškas. Karių kontingentų keitimosi metu gauda-vome pakvietimus dalyvauti ceremonijose (pvz., vokiečių karinių laivų pasikeitimo).

Ar neteko sutikti lietuvių, pasamdytų darbui logistikos ar apsaugos bendrovėse?

Lietuvių sutikti neteko.

Kaip vertinate patirtį šioje ES misijoje? Ką jums ji davė? Ar esate patenkintas rezultatais?

Dalyvavimas šioje ES misijoje davė daug patirties visiems kariams. Padėjo suprasti kaip skirtingos kultūros, klimato, vietovės sąlygos įtakoja praktinių užduo-čių vykdymą. Esu patenkintas rezultatais,

džiugu, kad misiją įvykdėme sėkmingai.

Koks buvo pasirengimas šiai misijai? Kur jis vyko?

NPE-A pasirengimo dalis vyko Birutės ulonų batalione, kita dalis Adolfo Rama-nausko KRC. Baigėme kovinės savigynos kursą, buvome supažindinti su regiono ypatumais, suteikta reikalinga informacija užduočių vykdymui.

Kas labiausia įsiminė iš misijos vietos?

Iš misijos labiausiai įsiminė karštas klimatas ir visiškai skirtingas, lyginant su mūsų šalimi, vietinių gyventojų menta-litetas.

Trenkiantis, tai yra – sviedžiantis į tolį vaizdą, įtaisas daugelio yra gražiai lietuviškai vadinamas vaizdo patran-ka. Labai teisingai pavadinta ir daug kur vartojama, juk kada kokiam reikalingam įrenginiui, įtaisui, reiškiniui, o ir šiaip nau-jam daiktui surandame lietuvių kalbos žodį, o podraug atsisakome svetimžo-džio, – tai veiksmingai saugome valsty-binę kalbą, pagrindinį tautos bruožą. Jei pažvelgtume priešingai, tai taptų aišku, kad kiekvienas svetimžodis, net jei jis yra taisyklingas, guja lauk iš vartosenos gimtąjį žodį – šeimininką. Tačiau sukrutus – galim daug. Tarkim, buvo beįsigalįs angliškas žodis (šaknis print), kuris nieko kito nereiškė, o tik spausdinti; tad ir žodis spausdintuvas, tom kompiuterinio spausdinimo staklaitėm su atmintimi, –

Tvarko ats. vyr. ltn. dr. VidmantasKuPreviČius

Vaizdo patranka

labai tinkamai prigijo. Lietuvos vardo kilmę patikimiausiai atskleidęs doc. dr. Kazys Kuzavinis senovės lotynų žodžio prōjicio (prōjicere; prōjēci, prōjectum) pagrindines aštuonias reikšmes ,,Lotynų – lietuvių kalbų žodyne“ (Vilnius, 1996) atskleidžia ir šiais, su sviedimu, metimu į tolį, susijusiais lietuviškais atitikmenimis – paaiškinimais: mesti į priekį, išmesti; ištiesti (atstatyti) į priekį, atkišti; išmesti lauk; mesti šalin. Akademinis (arba Didysis) ,,Lietuvių kalbos žodynas“ (LKŽ), ne tik popieriuje daugiau nei XX tomų išspausdintas, bet ir visam kultūringam pasauliui dosniai padovanotas teigia, kad tarp žodžio trenkti aštuoniolikos reikšmių regimos, dabar paminėtinos: a) penktoji – blokšti nuo savęs, stumti šalin: Tai kad trenks jį aukštielnioką, net žiežirbos iš akių išėjo (prie Kupiškio nugirstas sakinys). Reikėjo vėl iš kluono trenkt [sukaitusį šieną] (apie Prienus rūpintasi). Ką tu pririši: anos (karvės) iš rankų trenkas i[ir] tik mauna numie

(greičiausia, prof. hab. dr. Alekso Girdenio Tirkšliuose užrašyta); b) šeštoji – smarkiai mesti, sviesti: Paims bulbę, pakels, vėl atgal, bliūdan [=dubenin] meta, trenkia, ot, kiaulė (dzūkas kokis Pivašiūnuos savam kaily nebtveria)! Po mokslo trenkė nutrenkė į kokį kaimą tolybėse (gimtuosiuos prof. hab. dr. Vytauto Vitkausko Kuršėnuose, greičiausia, kokio jauno šviesuolio pagailėta).

Kalbos brangakmenis, frazeologizmas, taipogi vaizdingai ,,trenkia“ (kai kas ką piktai, be užuolankų į akis teisybę rėžia): Aš jam sutikęs, kad trenksiu žodį! (Marijampolėj suvalkietis pasiryžo, tai ir padarys). Jis papratęs žodžiu trenkt (sodriai paantrina Antašavos kupiškėnas).

Iš patrankos į žvirblius nešaudoma, LKŽ sakoma prie žodžio 1 patranka (kuo tas prietaisas vaizdams rodyti, aišku perkeltine reikšme, ne beatošliaužis pabūklas!?), o vaizdo patranka trenkia, trinkteli (trenkteli) vaizdu ir gražus lietuviškas pavadinimas gyvuoja.

Kalbos kertelė

Kpt. Alfredas Savičius su tarptautine logistų komanda – trečias iš kairės. Nuotrauka iš autoriaus archyvo

8

Penkta valanda ryto. Pažeme slenka rūkas. Kažkur netoli girdisi pirmoji pabu-dusio paukščio giesmė, praturtinanti ryto ramybę. Argi neromantiška? Tuo metu, kai visur smelkiasi ryto tyla ir žmonės po savaitės darbų dar saldžiai miega, čia, Pagudonės poligone, Žemaičių rinktinės 303-iosios pėstininkų kuopos kariai sava-noriai gynybinėse pozicijose vykdo objekto gynybą. Vieni ilsisi, kiti stebi aplinką savo stebėjimo sektoriuose. Atrodytų, kad šitas stebuklingas rytas taip ramiai ir praeis. Staiga pasigirsta šakų traškesys ir spro-gimas... Kažkas kuopos pozicijose sušunka: „Priešas, vienuolikta valanda!“– taip nu-rodydamas priešo priartėjimo kryptį. Dar po sekundės pasigirsta skyrininkų koman-dos. Prasidėjo... Užverda tikra „košė“. Ryto ramybė ir stebuklas virsta chaosu. Priešas bando prasiveržti per įrengtas inžinerines užtvaras. Po kurio laiko jiems tai pavyksta.

Lauko pratybos Pagudonės poligone

Vrš. Leonas MiLeiKisŽemaičių rinktinė

Skyriai priversti trauktis iš pirminių pozi-cijų ir po kelių akimirkų užima pozicijas atramos punkte. Toliau tęsiasi įnirtinga kova. Galų gale priešas sustabdomas kryž-mine ugnimi ir minosvaidžių grandies ap-šaudymu suplanuotose naikinimo zonose.

Skyriams iškeltos užduoties tikslas pa-siektas, todėl kuopos vadas kpt. Audrius Rubežius sustabdo įnirtingą mūšį ir su-rinkęs visus karius į vieną vietą, išsako pastebėjimus, kas buvo atlikta be prie-kaištų, o ką dar reikėtų patobulinti. Taip pat nepamiršta pagirti skyrių vadų, kurie sugebėjo įvykdyti sau ir savo kariams iš-keltas užduotis.

Tai vienas epizodas iš balandžio 5–6 dienomis vykusių Žemaičių rinktinės 303-iosios pėstininkų kuopos pratybų, kurių metu vyko objekto gynybos įgūdžių forma-vimas ir kovinis šaudymas. Į pratybas buvo atvykęs ir rinktinės vadas plk. ltn. Gintaras Jaloveckas. Vadas domėjosi karių savano-rių gebėjimu vykdyti gynybos užduotis, bei karių individualiais įgūdžiais, bendravo su skyrių vadais ir kitais kariais savanoriais.

Intensyviose pratybose dalyvaujančius žemaičius aplankė rinktinės vadas plk. ltn. Gintaras

Jaloveckas. Autoriaus nuotraukos

2014 m. balandis / Nr. 4 (460) 9

gimnazijos mokinys Irmantas Vasiljevas, surinkęs 78 taškus.

– Džiaugiuosi šia pergale. Ji atpirko sunkų kėlimąsi ryte, kai iš Visagino vykome į Šiaulius, – teigė konkurso laimėtojas Irmantas. Jį į finalą atlydėjęs mokytojas Valentinas Radzevičius, buvo patenkintas pasiektu rezultatu:

– Didžiuojuosi savo moksleivio pasie-kimu. Jis jau ketvirtasis mano mokinys, kuriam pavyko patekti į šio konkurso fi-nalinį trejetą.

Antrąją vietą užėmė ir keturiais taškais nuo nugalėtojo atsiliko Raseinių Jono Že-maičio gimnazijos auklėtinė Liveta Alek-saitė, surinkusi 74 taškus. Ji teigė, kad kitais metais tikrai dalyvaus konkurse ir pasistengs nugalėti.

Trečioji vieta atiteko Edvinui Krakiui iš Mažeikių Gabijos gimnazijos surinkusiam 73 taškus ir vos vienu tašku nusileidusiam antrosios vietos laimėtojai.

Geriausiems dalyviams įteikti diplo-mai, piniginiai prizai, specialūs Švietimo ir mokslo ministerijos, Vytauto Didžiojo universiteto prizai.

Finale mokiniai varžėsi dviem etapais. Pirmojo metu finalininkai, suskirstyti į penkias grupes po šešis, turėjo atsakyti į ištrauktus klausimus ir taip varžėsi dėl geriausiojo grupėje vardo.

Galutiniai taškai buvo suskaičiuoti per

antrąjį etapą, kuriame varžėsi penki grupių nugalėtojai ir aktyviausias dalyvis iš salės. Pastarųjų teisingų atsakymų skaičius ir nulėmė konkurso nugalėtoją. Kiekvienas finalininkas savo balų skaičių galėjo pa-pildyti atsakydamas į kolegų neatsakytus ar neteisingai atsakytus klausimus. Kaip visada, galutinius rezultatus lėmė ir sėkmės faktorius. Savo grupėje prasčiau pasirodę moksleiviai, aktyviai savo balus papildydavo iš vietos sąlėje. Šiaip ar taip, didžioji dalis moksleivių į finalą atvyko ne atsitikiktinai, bet rimtai pasirengę. Sunkiausiai visiems sekėsi su klausimais apie Lietuvos partiza-nų kovas, ne vien tik partizanų slapyvardžių gausybė, bet ir tinkamos literatūros trū-kumas, galbūt jos paviršutiniškas nagri-nėjimas mokyklinėse programose sudarė prielaidas viktorinos dalyviams gavus tokį klausimą mikrofoną perdavinėti iš rankų į rankas, kaip karštą bulvę...

Konkurso finalininkai turėjo išskirtinę galimybę susipažinti su Karinių oro pajėgų Aviacijos baze. Dalyviai susitiko su oro policijos misiją vykdančiais JAV kariais, iš arti apžiūrėjo jų naikintuvus F-15C „Eagle“. Taip pat moksleiviai ir juos lydėję mokytojai galėjo apžiūrėti Lietuvos karinių oro pajėgų sraigtasparnį Mi-8.

„Ką žinai apie Lietuvos kariuomenę“ – visos šalies mastu rengiamas moksleivių konkursas, skirtas vyresniųjų klasių moki-

niams, šiemet surengtas jau 19-ąjį kartą. Daugiau nei dešimt metų konkursą drauge organizuoja Krašto apsaugos bei Švietimo ir mokslo ministerijos.

Konkurso tikslas – paskatinti mokslei-vius domėtis ne tik Lietuvos istorija, bet ir atkreipti dėmesį į kariuomenės vaidmenį Lietuvos valstybės raidoje, sekti dabarti-nės kariuomenės veiklą, įvykius, aktualijas. Konkursu siekiama ugdyti jaunimo pilie-tiškumą, pasididžiavimą savo valstybe ir kariuomene.

Konkursas vyksta trim etapais. Pirmasis rengiamas mokyklose, antrasis – internetu, o trečiasis – finalinis – organizuojamas viename iš Lietuvos kariuomenės dalinių.

Idėja organizuoti konkursą „Ką žinai apie Lietuvos kariuomenę“ gimė 1995 m. tuometinės Savanoriškosios krašto apsaugos tarnybos (SKAT) štabe. Tarnybai tuo metu vadovavo dabartinis Lietuvos kariuomenės vadas gen. ltn. Arvydas Pocius. SKAT jau tada daug dėmesio skyrė darbui su jaunimu, nuolat ieškojo naujų, įvairesnių bendravimo formų. Konkursas buvo sumanytas kaip priemonė paskatinti moksleivius domėtis savo šalies istorija, Lietuvos kariuomenės istorija, lietuvių partizanų kovomis.

Per visus konkurso gyvavimo metus konkurse dalyvavo daugiau kaip vienuolika tūkstančių mokinių iš visos Lietuvos.

Konkursą laimėjo visaginietis

Konkurse kaip visada netrūko geros nuotaikos ir naujų įspūdžių. I vietos laimėtojas Irmantas Vasiljevas. Eil. Viliaus Džiavečkos nuotraukos

Tęsinys. Pradžia 1 psl.

10

Savanorio kūrėjo ženklo mįslės

1927 m. sausio 8-9 dienomis Kaune įvyko pirmasis savanorių kūrėjų kongresas. Ši data laikoma Lietuvos kariuomenės kūrėjų sava-norių sąjungos įkūrimo diena. Idėja susiburti į visuomeninę organizaciją 1918-1920 metų savanoriams kilo jau 1925 m. 1926 metų rugsėjo 5 d. Kaune įvyko savanorių pasita-rimas, kuriame dalyvavo per 60 savanorių. Analogiškas pasitarimas vyko ir Šakiuose. Jau 1926 m. rugsėjo 5 d. įvyko pirmasis LKKSS suvažiavimas, kuriame dalydavo daugiau nei 100 savanorių.

Lietuvos karo invalidams šelpti komite-to bei Kauno geležinkelių dirbtuvėse buvo gaminami LKKSS didysis ženklas, kuris buvo nešiojamas prie karinės uniformos ir mažesnis – prie civilių drabužių.

Algimanto Astiko knygoje „Lietuvos ordinai, medaliai ir ženkleliai 1918–1940“, Vilnius: „Mintis“ 1993) smulkiai aprašyti didysis ir mažasis ženklai, tad kartotis nėra tikslo.

Autorius nurodo, kad didysis ženklas 3,5 x 3,7 cm, sidabras (?), geltonas, žalias ir raudonas emalis, kardai ir Gedimino stulpai nuauksinti. 1993 m. sausio 23 d. Vilniuje įvyko Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių sąjungos atkuriamasis suvažiavimas, vėliau pagaminti didysis ir mažasis ženklai. Šio straipsnio autorius, LKKSS narys, 2003–2007 m. VAS pirmi-ninkas pastebėjo, kad atkurtasis ženklas ryškiai skiriasi nuo originalo (visas ženklas geltonos spalvos), nors mažasis atkurtas teisingai: baltos spalvos su trikampiu, pa-dengtu geltonu, žaliu ir raudonu emaliu. LKKSS VAS vėliavoje pavaizduotas baltos spalvos ženklas su nuauksintais kardais, o LKKSS nario pažymėjimo pirmoje pusėje

Zigfridas JanKausKassavanoris kūrėjas

pavaizduotas ženklas baltos spalvos, tik, deja, be trispalvės spalvų. Kitoje pusėje pavaizduotas teisingas, atitinkantis tar-pukario laikus, ženklas.

Tad kas čia įvyko? Tiek knygos autorius A. Astikas, tiek leidėjai nurodo, kad knygoje yra netikslumų ir klaidų, aprašyta 400 ženklų ir jų atmainų. Jau tarp gaminamų ženklų tiek Lietuvos karo invalidams šelpti, komiteto ir Kauno geležinkelių dirbtuvėse yra skirtumų (skirtingas kardų rankenų apvijų skaičius, skiriasi spalvos, net ir matmenys skirtingi).

Tad pradedame gilintis į technologijas. Pasirodo, kad emalis geriausiai „kimba“ prie sidabro, tompako (vario 90–92%, cinko 8–10%), melchioro (neuzilberis). Šiuolaikinės technologijos leido nustatyti ženklų metalo sudėtį. Tad autoriaus rinki-nyje esantis didysis ženklas pagamintas iš sidabro, praba 925, žinomo kolekcininko Stasio Žukausko rinkinyje esantis ženklas įdomus tuo, kad pagamintas iš žemos prabos sidabro (sidabro 35%, vario 57%, cinko 7%, melchioro 13%), o Gedimino stulpai ir kardai pagaminti iš lydinio, kurio sudėtis: vario 62%, cinko 23%, melchioro 13% . Matyt, metalo difuzijos principo būdu varis prasiskverbė į paviršių ir sudarė įspūdį, kad kardai ir Gedimino stulpai nuauksinti. Ištyrus ir kitus ženklus (Lietuvoje šiuo metu aptikti apie 20 didžiųjų ženklų), nė vieno nerasta nuauksinto. Lietuvos nacionalinia-me muziejuje yra trys ženklai, visi metalo spalvos. Kauno Vytauto Didžiojo karo mu-ziejuje yra du ženklai: vienas ekspozicijoje (baltos spalvos), kitas fonduose su geltonos spalvos pėdsakais ant kardų ir Gedimino stulpų. Tad kodėl A. Astikas parašė „nuauk-sinti kardai ir Gedimino stulpai“?

Variantai keli: kažkas sąmoningai paprašė nuauksinti Gedimino stulpus ir kardus. Metalų difuzijos pagrindu ant ka-

lavijų ir Gedimino stulpų ilgainiui atsirado geltona spalva (juk vario 62%!).

Asmeniškai linkęs pritarti antrajam variantui. Visi ženklai, esantys Lietuvos muziejuose ir privačiuose rinkiniuose yra metalo spalvos, tad jeigu ir atsirastų dalinai ar net pilnai nuauksintas, vado-vaujantis logika, negalima būtų teigti, kad buvo auksinami.

Didžiulė problema, kad nerastas gal neišlikęs, o gal net ir neaprašytas ženklo statutas, aprašas. Visa tai ieškojimų kelias, įdomus, prasmingas. Matomai kitų kolek-cininkų ar muziejų darbuotojų atliekami tyrimai leis dar konkrečiau detalizuoti šiuos momentus. Šiuo metu jau yra atkurtas, pa-gamintas LKKSS didysis ir mažasis ženklai pagal tarpukario laikų ženklą – originalą. Atkuriant ženklą, įvyko kuriozinis atvejis. Originaliame ženkle kairysis kardas dengia dešinį. Atkūrė atvirkščiai: dešinys dengia kairįjį. Dar įdomiau, kad LKKSS nario pažy-mėjime pavaizduotas teisingas, originalus tarpukario ženklas, o dešinys kardas dengia kairįjį. Tai jau poligrafijos, spausdinimo niuansai.

Gerbiami LKKSS nariai, jeigu pageidau-jate įsigyti aptariamą LKKSS ženklą, kreip-kitės pas apskričių pirmininkus, jie pateiks visą informaciją įsigijimo klausimais.

Nuotraukoje 2013 m. atkurtas istorinis ženklas – bandinys (su minimaliais trūkumais, taisytinas,

netaisyklingai sukryžiuoti kardai)

Modestas Chmieliauskas

2014 m. balandžio 19 d. po sunkios ligos, sulaukęs vos 43 metų, mirė LKKSS Vilniaus skyriaus narys Modestas Chmie-liauskas.

M. Chmieliauskas gimė 1971 m. sausio 14 d. Alytuje. 1989 m. baigė Alytaus 9-ąją vidurinę mokyklą, 1994 m. – Vilniaus pe-dagoginį universitetą ir įgijo istorijos mokytojo specialybę.

Lietuvai prisiekė Aukščiausioje Taryboje 1991 m. sausio 11 d. Nuo sausio 12 d. iki pučo vadovavo studentų skyriui, o vėliau, nuo 1991 m. lapkričio 20 d. iki 1992 m.

gruodžio 18 d. vadovavo SKAT Vilniaus rinktinės Vilniaus pedagoginio universiteto studentų-savanorių kuopai. 1993 m. tapo verslininku.

Apdovanotas Savanorio kūrėjo medaliu, Sausio 13-osios medaliais.

Netekome energingo ir ištikimo draugo, bendražygio. 2014 m. balandžio 22 d. gausus Vilniaus skyriaus narių būrys kartu su Modestą gerbusiais ir mylėjusiais žmo-nėmis palydėjo jį į paskutinę kelionę. Velio-nis amžino poilsio atgulė Vilniaus Liepynės kapinėse savanorių kūrėjų kampelyje.

2014 m. balandis / Nr. 4 (460) 11

Nukelta į 12 psl.

Taip vadinasi meninės raiškos progra-mų konkursas, kurį jau antrą kartą surengė Vytauto Landsbergio fondas. Konkursas vyko balandžio 27 d. Vilniuje, Balio Dva-riono dešimtmetėje muzikos mokyklo-je; belieka tik padėkoti už geranorišką pagalbą mokyklos pedagogų telkiniui ir jos direktorei Laimai Užkuraitienei.

Landsbergio fondas (pirmininkė Gražina Landsbergienė) dirba tą sunkų ir dažniau-siai nepastebimą darbą: telkia lėšas, kurias vėliau išdalina talentingam Lietuvos jau-nimui kaip stipendijas studijoms, remia ligonines, perka medicininę aparatūrą, rūpinasi likimo nuskriaustais žmonėmis. Fondas didelį dėmesį skiria jaunosios kartos tautiškumo bei istorinės atmin-ties ugdymui. Šis konkursas ir yra būtent vienas iš tokių, skirtas Vilniaus krašto grįžimo Lietuvai 75-mečiui paminėti.

Konkurse galėjo dalyvauti visos Pietry-čių Lietuvos mokyklos, tačiau dalyvavo tik lietuviškos, lenkų mokyklos vykdė nurody-mus iš užsienio ir apsimetė, kad nei apie Vilniaus ir nedidelės dalies Vilniaus krašto

Kuo man graži Tėvynė LietuvaAts. kpt. vytautas voveris

„Savanorio“ redaktorius

sugrįžimą į tikrųjų šeimininkų rankas, nei apie patį konkursą jie nieko net negirdėję.

Tas pats ir su kitu konkursu „Ką žinai apie Lietuvos kariuomenę“, kurį prieš ke-liolika metų pradėjo rengti KASP (dabar konkursą į savo rankas pasiėmė Krašto ap-saugos ministerija). Dalyvauja visi rajonai – lietuviškos mokyklos, net rusiškos, o iš lenkiškų mokyklų niekada nebuvo nė vieno moksleivio.

Ketvirtį amžiaus Lenkija tiesiog tero-rizuoja Lietuvą, įžūliai reikalaudama kaž-kokių ypatingų sąlygų daliai Lietuvos gy-ventojų, kurie lenkų nacionalistų nuomone yra „lenkai“, nes buityje kalba kelių kalbų mišiniu – tuteišiškai. Tie tuteišiai yra tokie patys lietuviai kaip ir žemaičiai ar dzūkai, bet kelis šimtmečius vietinių šunbajorių ir kunigų prievarta lenkinti ir sustingę pir-mojoje nutautėjimo fazėje: dar ne lenkai, bet jau ir tarsi ne lietuviai, kalbantys kaž-kokiu keistu žargonu. Viskas daroma, kad būtų pasiekta antroji fazė, kai žmonės pradeda save tapatinti su lenkų tauta ir kalbėti lenkiškai. Svarbiausias nutauti-nimo įrankis yra mokyklos, kurias būtina paversti polonizacijos židiniais. Padėtis Šalčininkų ir Vilniaus rajonuose vis labiau

panašėja į tai, kas dėjosi Klaipėdos krašte nepriklausomoje Lietuvoje.

O Vilniuje moksleiviai šoko, dainavo, grojo ir vertinimo komisijai, vadovaujamai prof. Antano Tylos, nebuvo lengva išrinkti pačius geriausius iš 262 dalyvių. Stengėsi visi – būsimieji lietuviškos Lietuvos kūrėjai, neabejingi savojo krašto praeičiai, tikintys jo šviesia ateitimi.

Trys antrosios premijos paskirtos Šir-vintų rajono Musninkų Alfonso Petrulio gimnazijos, Eišiškių Stanislovo Rapolionio gimnazijos ir Trakų rajono Paluknio „Me-deinos“ vidurinės mokyklos moksleiviams, trečiosios vietos atiteko Vilniaus rajono Kalvelių „Aušros“, Šalčininkų Lietuvos tūks-tantmečio ir Ignalinos rajono Didžiasalio „Ryto“ gimnazijoms. Paskatinamosiomis premijomis įvertinti Vilniaus rajono Pa-beržės „Verdenės“ vidurinė mokykla, Igna-linos gimnazija ir du Vilniaus rajono vaikų lopšeliai-darželiai: Mickūnų ir Rudaminos „Ąžuoliukas“.

Konkurso dalyvius pasveikino prof. Vytautas Landsbergis, o vertinimo ko-misijos narė Veronika Povilionienė, visų džiaugsmui, neištvėrė ir užlipusi į sceną padainavo vieną patriotinę lietuvių dainą.

Tarybiniais metais Kaišiadorių rajono jaunieji kraštotyrininkai buvo laikomi vieni iš veikliausių Lietuvoje. Visose aštuonmetėse ir vidurinėse mokyklose buvo suburti į būrelius. Rinko visokiau-sius eksponatus, ypač apie Smetonos laikų revoliucionierius – pogrindininkus, raudonarmiečius, kovojusius ir žuvusius Kaišiadorių rajone. Mokyklose vyko jų darbų parodos, įdomiausia medžiaga buvo eksponuojama Paminklų apsau-gos ir kraštotyros draugijoje (PAKD), kaišiadoriečiai pelnydavo aukščiausius apdovanojimus. Buvo rengiamos rajoni-nės jaunųjų kraštotyrinkų konferencijos. Viena tokia konferencija įvyko Kaišia-doryse 1972 m. kovo 6 d. Programai paįvairinti ir sureikšminti į ją buvo pa-

Kasdieniai didvyriai, be pagražinimų...Jonas LaurinaviČius

„Kaišiadorių aidų“ redaktorius

kviesti ne bet kas, o Antrojo pasaulinio karo veteranai: Tarybų Sąjungos didvyris Bronius Urbanavičius ir plk. Anatolijus Mičiūda. Tai konferencijai turėjo sutekti „ypatingą svorį“, nes tokio aukšto rango žmonės į eilinius renginius ne taip dažnai ir vykdavo. Garbiems svečiams iš Žiežma-rių medelyno šiltnamių buvo pasirūpinta gėlių, visokiausių suvenyrų. Konferencijos organizatoriams netrūko jaudinimosi... Neduokdie, jeigu koks „liapsusas“ atsitik-tų, o jeigu jį garbūs svečiai dar kur nors iš aukštų tribūnų paviešintų. Iš nepatogumo gyvas žemėn gali prasmegti.

Ir štai konferenciją reikia pradėti, o svečių... nėra. Laukia penkias, dešimt minučių... Bet kiek gi gali laukti?!

Tačiau renginio organizatoriams dabar jau nepatogu prieš rajono valdžią, prieš jaunuosius kraštotyrininkus ir jų vadovus bei visą salę – juk visi žinojo, kad kaišia-doriečius savo atvykimu pagerbs tokie

įžymūs žmonės, bet gi jų nė padujų... Kaip jaustis? Nesmagu. Tik niekur nedingsi – ir konferenciją pradėjo...

Kai jau buvo perskaitytas pranešimas ir prasidėjo „moksleivių pasisakymai“, staiga atsivėrė salės durys ir įžengė šiek tiek įraudę abu garbūs svečiai. Ir iš karto prie prezidiumo stalo.

– Man regis, kad jie truputį įkaušę, – pakuždomis prašneko man į ausį greta sėdėjusi mokytoja.

Aš gūžtelėjau pečiais.– Visko gali būti... – tarstelėjau nesu-

reikšmindamas padėties.Svečiai pasisveikino rankų paspaudimu

su kiekvienu prezidiume sėdėjusiu konfe-rencijos dalyviu, partijos rajono komiteto atstovais. Ir, aišku, tuoj pat buvo pasodinti už prezidiumo stalo. Konferencijos darbas atrodė šiek tiek sutrikdytas. Dingo laisvu-mas, kalbėjusieji tribūnoje jautėsi labiau susikaustę nei lig šiol. Tačiau konferencija

12

jau ėjo į pabaigą, tad tuoj pat žodį tarti buvo paprašyti svečiai.

Jie kalbėjo trumpai, neįdomiai, bendro-mis frazėmis: kovojome, mušėme fašistus, vadavome Lietuvą ir jums, jaunieji kraš-totyrininkai, linkime sėkmės jūsų kilniame darbe – išsaugoti mūsų didvyriškos kartos žmonių atminimą...

Netrukus konferencijos dalyviai ėmė skirstytis. Garbius svečius pakvietė į Kaišiadorių „Girelės“ restoraną. Kadangi iš mokyklos tereikėjo tik pereiti gatvę, tai niekas net nesėdo į automobilius – nebuvo reikalo. O restoranas iš anksto buvo įspėtas, kad tiek ir tiek žmonių ateis pietų, būkite pasiruošę.

Svečių palydoje tebuvo penki žmonės: partijos rajono komiteto antrasis se-kretorius (rusas), PAKD rajono skyriaus pirmininkė, liaudies švietimo skyriaus inspektorius ir aš.

O čia pokalbis buvo kur kas garsesnis, emocionalesnis, vaizdingesnis ir... šiur-pesnis. Svečiai vėl, kas jiems ypač dirgino atmintį, prisiminė karą. Kai tik kažkas iš mūsų užsiminė apie Genriką Zimaną, buvusį vieną iš partizaninio judėjimo Lie-tuvoje vadovų (vėliau ilgametį „Tiesos“ laikraščio ir „Komunisto“ žurnalo vyr. re-daktorių), tuoj piktais žodžiais prapliupo plk. Mičiūda:

– Tai didžiausias respublikos sionis-tas, – vožtelėjo, kad turbūt kiekvieno iš mūsų kūnais pagaugai nuėjo.

Sionistas tada reiškė maždaug tą patį, ką „lietuviškas buržuazinias nacionalistas“. Kaipgi gali tarybinis pulkininkas (buvęs politrukas) tokiu žodžiu vadinti prieškario laikų komunistą pogrindininką, ilgame-tį LKP CK narį?! Klausiamai spoksojau į svečią. O Mičiūda:

– Jis kalbėdamas per Maskvos televiziją apie žydus tekalbėjo vien bendrais bruo-žais, nepasmerkė sionistų. Tai kaip jį patį

kitaip gali vadinti, jei ne sionistu. Kalba toliau išsiplieskė apie žydus, ypač

apie karo dalyvius – Tarybų Sąjungos di-dvyrius – Grigą Užpalį (Izraelyje – Hiršas Ušpolis) ir Vulfą Vilenskį.

– Be reikalo tiems žydams didvyrio žvaigždes segė, tokių kovotojų buvo daug, o žydai iš prigimties dažniausiai būna bailiai, bet jie gudrūs, landūs, per pažintis stengiasi prakišti savus, – karščiavosi A. Mičiūda.

Nei čia su juo ginčytis, nei ką... Sekreto-rius stengiasi pakreipti kalbą kita linkme, dar pila jiems konjako. Mičiūdą, matyt, erzino žinia, kad Užpalio brolis, 1946 m. emigravo į Izraelį. Iš darbo atleidžia Tarybų Sąjungos didvyrį V. Vilenskį, nes ir jo brolis ruošiasi emigruoti į „pažadėtąją žemę“. Tai, atseit, sveiku protu nesuvokiami dalykai – kaip gali didvyris, jo artimieji, kraują lieję kovose prieš vokiškąjį fašizmą, dabar kraustytis į Izraelį, kapitalistinę vals-tybę, „varančią“ priešingą Tarybų Sąjungai politiką?!

Tų garbių svečių postringavimų klau-sėmės pašiurpę, man laikraščiui rašyti niekas netiko... Nei išeiti, nei klausytis. Buvo matyti, kad nejauku ir kitiems pietų dalyviams. Sėdėjome nustėrę, nenutuok-dami ką daryti.

– O Marytė Melnikaitė? – įterpiau savo trigrašį.

Sekretorius šypsodamasis, kad gal pavyks atitraukti nuo įraudusių svečių kalbą apie žydus didvyrius pasiskubino pasigirti: pas mus Kruonyje yra Marytės Melnikaitės kolūkis, Kaišiadoryse jos vardu pavadinta gatvė, kelios pionierių draugo-vės irgi pasivadinusios didvyrės vardu.

– Pionieriai renka medžiagą apie ją, daro stendus, ekspozicijas pionierių kam-bariuose, važiuoja į jos gimtinę Zarasų krašte, susitinka su artimaisiais, – bėrė pionierių namų atstovė.

B. Urbanavičius kliustelėjo eilinį gurkšnį

konjako ir numojo ranka:– Kokia iš jos ten didvyrė – tokių buvo

šimtai...Karių, partizanų dvasiai pakelti reikėjo

kažką iš lietuvių merginų padaryti didvyre. Bet tuo momentu tokios lietuvės kandida-tės į didvyres nebuvo. Tada iš Lietuvoje gyvenusios rusės Marijos Melnik padarė Marytę Melnikaitę ir po mirties ją paskelbė Tarybų Sąjungos didvyre. Kino filme rodė, kad ją miestelio aikštėje viešai korė. Nieko panašaus nebuvo. Ji su savo bernu, nuleista parašiutu Zarasų apylinkėse, iš karto pa-kliuvo fašistams, tie jai ir jos bernui gerokai įkrėtė, o paskui už kampo ar kur patvoryje abu nušovė. Ji buvo laisvo elgesio mergina...

Manau, kad visi laukėme, kad kuo grei-čiau baigtųsi tie pietūs, antras konjako butelis, kurį gėrė beveik vieni svečiai, ir kuo greičiau dingtume iš čia...

Apie rajono jaunuosius kraštotyrininkus, jų konferenciją buvau numatęs plačiau parašyti laikraščiui „Į komunizmą“, juolab, kad buvau PAKD rajono tarybos narys, puikiai žinojau jų veiklą. Tačiau rašyti ir nepaminėti garbių svečių, kurie sveiki-no konferencijos dalyvius, neišeina – juk jie enciklopediniai žmonės, žinomi visoje Lietuvoje. Tačiau kokios jų kalbos buvo restorane?! Kokie nešvankūs anekdotai! Dabar į tai niekas nekreiptų dėmesio. O tada, kai tokios kalbos galėjo būti laikomos antitarybine propaganda ir stipriai už jas baudžiama. Tik po dešimties dienų (kovo 16-ąją) rajono laikraštyje „Kraštotyrininko kampelyje“ pasirodė mano trys trumputės informacijos apie jaunųjų kraštotyrininkų veiklą. Apie svečius – nė žodžio. Taip buvo nuspręsta redakcijoje, taip patarė ir parti-jos rajono komiteto sekretorius...

Neatsimenu kito tokio atvejo, kad rajone būtų lankęsi žinomi karo veteranai, vienas netgi Tarybų Sąjungos didvyris, kalbėję rajoniniame renginyje, o apie jų viešnagę nebūtų nė žodžio laikraštyje parašyta.

Tęsinys. Pradžia 11 psl.

65-asis NATO gimtadienisVrš. Linas ansKaitis

Sausumos pajėgų Juozo Lukšos mokymo centro įgūdžių formavimo kursų ekspertas

Pageidavimą prisijungti prie partne-rystės taikos labui ir Euroatlantinės par-tnerystės tarybos taip pat jau pareiškė

Bosnija ir Hercegovina bei Serbija ir Juodkalnija. NATO laukia kada galės pasveikinti šias dvi šalis, prisijungu-sias prie partnerystės. Tačiau jos turi įvykdyti aljanso nustatytas sąlygas, įskaitant visišką bendradarbiavimą su tarptautiniu baudžiamuoju tribunolu dėl buvusios Jugoslavijos ir asmenų,

kaltinamų karo nusikaltimais, sulaikymą ir perdavimą tribunolui.

Lietuvos įstojimas į NATO2002 m. lapkričio 21 d. Prahos viršūnių

susitikime aljanso valstybių vadovai pa-kvietė Bulgariją, Estiją, Latviją, Lietuvą, Rumuniją, Slovakiją ir Slovėniją pradėti

Tęsinys. Pradžia 3 numeryje

2014 m. balandis / Nr. 4 (460) 13

derybas su Šiaurės Atlanto sutarties organizacija dėl narystės. 2003 m. kovo 26 d. pasirašyti pakviestųjų kandidačių prisijungimo prie Vašingtono sutarties protokolai. 2003 m. kovo mėn. – 2004 m. vasario mėn. NATO šalys ratifikavo pakviestųjų šalių prisijungimo prie aljanso protokolus. 2004 m. kovo 10 d. Lietuvos Seimas ratifikavo Vašingtono sutartį. 2004 m. kovo 29 d. pakviestų šalių atstovai įteikė JAV valstybės sekretoriui Vašingtono sutarties ratifikacinius raštus. Šią dieną Lietuva tapo pilnateise NATO nare. 2004 m. balandžio 2 d. Lietuvos vėliava buvo iškelta prie NATO būstinės Briuselyje.

2009 m. balandžio 4 d. Prancūzija grįžo į NATO karinę struktūrą. Priminsiu, kad Pran-cūzija buvo laikinai pasitraukusi iš aktyvios narystės aljanse. Tuo metu Prancūzijos pre-zidentas Šarlis de Golis protestavo, kad JAV ir Anglija turi ypatingus, išskirtinius ryšius ir norėjo būti trečiąja valstybe, turinčia didesnę galią. Taip pat vakarų Vokietijos užpuolimo iš rytų Vokietijos pusės atveju svarstė galimybę sudaryti taiką su Rytų bloku atskirai, nei įsivelti į didelį karą tarp NATO ir Varšuvos sutarties organizacijos. 1959–1966 metais Prancūzijos karinės pajėgos „išėjo“ iš NATO karinio vadovavimo struktūros ir visos ne prancūzų pajėgos turėjo pasitraukti iš Prancūzijos teritorijos. 1967 m. spalio 16 d. vyriausioji jungtinių pajėgų Europoje vadavietė buvo perkelta iš Prancūzijos į Belgijos miestą Monsą. Tačiau Prancūzija liko NATO nare ir prisidėjo prie Europos gynybos nuo galimo komunistų antpuolio, dislokuodama savo pajėgas Prancūzijos teritorijoje ir Vakarų Vokietijoje.

2009 m. balandžio 1 d. prie NATO prisi-jungė Albanija ir Kroatija, šiuo metu yra 28 NATO narės. Makedonija, Juodkalnija, Bosnija ir Hercegovina siekia prisijungti prie NATO.

Kaip veikia NATONATO vadovybė sudaryta iš dviejų pa-

grindinių dalių: politinė-civilinė vadovybė

ir karinė vadovybė. Kiekviena valstybė narė turi savo nuolatinę delegaciją NATO politinėje būstinėje Briuselyje. Jai vadovau-ja ambasadorius, kuris atstovauja savo vyriausybei per aljanso konsultacijas ir priimant sprendimus. Šiuo metu Lietuvos ambasadorius yra Kęstutis Jankauskas. Šiaurės Atlanto Taryba yra svarbiausia politinė sprendžiamoji organizacijos ins-titucija. Ji susitinka įvairiais politiniais lygmenimis, o jai pirmininkauja NATO generalinis sekretorius, padedantis valsty-bėms narėms pasiekti sutarimą svarbiau-siais klausimais. Karinę vadovybę sudaro įvairiose valstybėse įsikūrusios būstinės ir bazės, kurių vaidmuo yra koordinuoti operacijas ir jas vykdyti. Visi sprendimai NATO komitetuose priimami bendru su-tarimu. Todėl „NATO sprendimas“ yra visų valstybių narių kolektyvinės valios išraiška. NATO turi labai nedaug savo pačios nuo-latinių pajėgų. Šiaurės Atlanto tarybai pri-tarus operacijai, narės savanoriškai skiria pajėgas. Pasibaigus misijai, šios pajėgos grįžta į savo šalis. NATO kasdieninė veikla, civilinės ir karinės struktūros bei saugumo investicijų programos yra finansuojamos iš bendro biudžeto, kurį sudaro narių vy-riausybių įnašai pagal susitartus bendro finansavimo principus.

Karinės vadovybės viršūnė – karinis komitetas, kuris taip pat yra Briuselyje, į jį skiriami atstovai iš visų šalių narių. Šiuo metu kariniame komitete Lietuvai atstovauja gen. mjr. Vytautas Žukas.

Sąjungininkų operacijų vadavietė yra aukščiausia vadavietė operacijoms. Kitaip dar vadinama Vyriausiąja jungtinių pajėgų vadaviete Europoje VJPEV (SHAPE). Čia Lie-tuvai atstovauja brg. gen. Algis Vaičeliūnas.

Sąjungininkų transformacijos vadavie-tei priklauso visa eilė mokymo institucijų, tarp jų ir NATO mokykla Vokietijoje (Obe-ramergau), RIS mokykla Italijoje (Latinoje), Mokymo centras Lenkijoje (Bydgoščiuje), Analizės ir išmoktų pamokų centras Por-

tugalijoje (Monsante) ir t. t. Savo transfor-macijos atstovus vadavietė taip pat turi ir NATO vadavietėje Briuselyje bei SHAPE vadavietėje Monse.

Plačiau išskleisime operacijų vadavietę. Jos pavaldume dvi jungtinių pajėgų vada-vietės Olandijoje (Brunsume) ir Italijoje (Neapolyje) bei vienas jungtinis štabas Portugalijoje (Lisabonoje). Taktiniame lygmenyje yra šešios komponentų va-davietės, kurios tiesiogiai atsakingos už vykdomas operacijas. Šios vadavietės turi visą eilę joms priklausančių padalinių, kurių šiame straipsnyje neaprašysiu.

Išsami NATO struktūra yra labai didelė, jos sudėtyje yra daug įvairių organizacijų ir agentūrų. Vien NATO kompetencijos centrų įvairiose šalyse yra penkiolika. Beje, vienas iš šių NATO padalinių yra ir Lietuvo-je – Energetinio saugumo kompetencijos centras, kuriam vadovauja plk. Romualdas Petkevičius.

Lietuvos karių dalyvavimas NATO ir ES operacijose

Afganistanas. Karinis ir civilinis dalyva-vimas Afganistane – didžiausia Lietuvos patirtis tarptautinių operacijų srityje. Lietuva dalyvauja tarptautinėse NATO operacijose Afganistane nuo 2002 m. Čagčarane, PAG veikė Lietuvos vadovau-jamos karinė patarėjų, operacijų koordi-navimo centro patarėjų bei kitos grupės. Kandahare vis dar yra Lietuvos vadovauja-ma tarptautinė oro pajėgų mokymo grupė, kuri rengia afganų sraigtasparnių pilotus ir jų techninės priežiūros specialistus. Mūsų kariai tarnauja ISAF vadavietėse Herate, Kabule, Kandahare. Turime savo naciona-linį paramos elementą, koordinuojantį visų Afganistane tarnaujančių Lietuvos karių aprūpinimą. Kabule dislokuota Lietuvos specialiosios misijos apsaugos grupė. Afganistane taip pat yra dislokuoti ir kiti Lietuvos kariniai vienetai, pvz., ISAF opera-cijoje pietų Afganistane dalyvauja Lietuvos

14

SOP eskadronas bei vienas karys dalyvauja Jungtinių Tautų paramos misijoje. Iš viso šiuo metu Afganistane dislokuota daugiau nei 100 Lietuvos karių. Lietuva tęs daly-vavimą NATO operacijose Afganistane ir 2014–2015 metais. 2014 m. tęsiama oro patarėjų grupės veikla Kandahare, SOP toliau vykdys veiklą pietų Afganistane. NATO vadovaujama misija Afganistane po 2014 m., kurioje planuoja dalyvauti ir Lietuva, bus ne kovinė, bet skirta Afga-nistano saugumo pajėgų apmokymams. Naujoji misija vadinsis „Tvirta parama“. Numatoma, kad misijos personalą sudarys apie 8–12 tūkst. karių.

Kosovas. Nepavykus taikiai išspręsti konf-likto Serbijos provincijoje Kosove, tarp vietos albanų ir Jugoslavijos ginkluotųjų pajėgų, 1999 m. NATO pajėgos pradėjo bombar-duoti Serbijos karinius objektus. Netrukus į provinciją buvo įleistos NATO ir Rusijos taikos palaikymo pajėgos. Pasibaigus NATO karinei operacijai suformuotas KFOR, kurio pagrindą sudaro NATO pajėgos. Lietuva KFOR dalyvauja nuo pat jos įsteigimo. Lie-tuviai tarnavo kartu su Lenkijos, Danijos Čekijos ir Slovakijos kariais šių šalių batali-onų sudėtyje. Taip pat buvo siunčiami štabo karininkai ir instruktoriai. Lietuva baigė savo dalyvavimą KFOR 2009 m. gruodį, tačiau atsižvelgiant į operacinius poreikius, 2012 m. gruodžio mėn. dalyvavimas atnaujintas paskyrus vieną logistikos specialistą į ope-racijos štabą Prištinoje.

Somalis. Lietuva Europos Sąjungos ope-racijoje „ATALANTA“ dalyvauja nuo 2011 m. pradžios. Lietuvos Seimo nutarimu suteiktas mandatas Lietuvos kariniams vienetams

dalyvauti ES ir NATO kovos su piratavimu ir ginkluotais plėšimais jūrose operacijose – „ATALANTA“ ir „Vandenyno skydas“. Į abi šias operacijas galima siųsti po 30 karių ir civilių krašto apsaugos sistemos darbuotojų. Mandatas galioja iki 2015 m. gruodžio 31 d. 2013 m. rugpjūčio – gruodžio mėnesiais ope-racijoje „ATALANTA“ dalyvavo 20 Lietuvos karių. Tai buvo ligi šiol didžiausias Lietuvos indėlis į ES karines operacijas. „Geležinio Vilko“ brigados Algirdo bataliono pagrindu buvo suformuota 16-os karių laivo apsaugos grupė, kuri saugojo humanitarines siuntas gabenantį maisto programos laivą. Grupė budėjimą baigė 2013 m. gruodžio 2 d. ir pareigas perdavė Serbijos kariams. Papil-domai Džibutyje buvo dislokuoti 2 kariai, kurie užtikrino grupės logistinį aprūpinimą. Taip pat šiuo laikotarpiu vienas Lietuvos karininkas buvo priskirtas tarnauti Olan-dijos vadovaujamame štabo laive. Šiuo metu vienas Lietuvos karys tęsia tarnybą „ATALANTOS“ operacijų štabe Nortvude, Didžiojoje Britanijoje.

Malis. Trys Lietuvos kariniai instruktoriai kartu su kolegomis iš Suomijos ir Švedi-jos dalyvauja Europos Sąjungos karinio mokymo misijoje. Šios karinio mokymo misijos tikslas – tobulinti Malio kariuome-nės operacinius gebėjimus ir veiklą, kad ji būtų pajėgi užtikrinti šalies teritorinį vientisumą ir atremti teroristinių grupuo-čių išpuolius šalies viduje. Šia misija taip pat siekiama padėti Maliui stiprinti ka-riuomenės valdymo ir kontrolės sistemą. Kariai dalyvauja Suomijos vadovaujamo-je Šiaurės-Baltijos šalių mokymo grupėje ir rengia Malio karines pajėgas. Tai yra

pirmas kartas, kai Lietuvos kariai dalyvauja misijoje Afrikos žemyne ir kai tarptautinėje misijoje dalyvauja bendrame Šiaurės ir Bal-tijos šalių kariniame junginyje. Planuojama, kad Lietuvos kariai misijoje Malyje dalyvaus iki 2014 m. vidurio, t. y. iki tol, kol baigsis šios misijos galiojimo mandatas. Lietuvos kariniai instruktoriai yra dislokuoti Kulikoro mokymo centre, viename iš dviejų pagrin-dinių Malio kariuomenės karinio rengimo institucijų. Kitas centras veikia šalies sos-tinėje Bamake, jame įsikūręs pagrindinis ES karinio mokymo misijos štabas.

Lietuvos kariai dalyvavo ir kitose NATO operacijose.

Sausumos pajėgų budinčios pajėgos. Sausumos pajėgų (SP) kariai budi sie-kiant įgyvendinti tiek NATO, tiek ES, tiek nacionalinius poreikius. Nacionaliniams poreikiams skirtas SP karių budėjimas Lietuvos kariuomenės taikos meto užduo-čių operacinėse pajėgose, kuris vykdomas nuolatos nuo 2010 m. Vykdant įsiparei-gojimus NATO bei Europos Sąjungai, SP kariai jau nuo 2010 m. pradžios tam tikrais periodais ir apimtimis vykdo budėjimus NATO greitojo reagavimo pajėgų bei ES kovinių grupių sudėtyje.

Budėjimas jūriniame NATO greitojo reagavimo pajėgų komponente. Lietuvos kariuomenės Karinės jūrų pajėgos 2014 m. antrame pusmetyje aktyviam budėjimui NATO greito reagavimo pajėgų sudėtyje ir vadovavimui NATO nuolatinės parengties priešmininių laivų junginiui skirs šio junginio vadą, štabą, bei štabo ir aprūpinimo laivą „Jotvingis“ (N42). Minėtu periodu junginiui vadovaus Lietuvos kariuomenės KJP kari-ninkas kmd. Giedrius Premeneckas. Junginio štabe tarnaus 7 Lietuvos kariai, sudaran-tys junginio štabo pagrindą, bei 3 kariai iš Estijos, Latvijos ir Turkijos. Numatoma, kad grupės sudėtyje bus 7 šalių priešmini-nės kovos laivai (Belgijos, Estijos, Latvijos, Lenkijos, Norvegijos, Olandijos ir Vokietijos). Lietuvos vadovavimo junginiui metu jungi-nio laivai dalyvaus pratybose Suomijoje ir Jungtinėje Karalystėje. Pratybų metu laivai vykdys sprogmenų nukenksminimo operaciją prie Prancūzijos krantų, taip pat bus vykdomi junginio laivų taktiniai mokymai.

Ateities iššūkiaiAtsižvelgiant į netradicinius saugumo

iššūkius, su kuriais susiduria aljansas XXI amžiuje, 2010 m. lapkričio mėn. vykusia-me NATO viršūnių susitikime Lisabonoje buvo priimta nauja strateginė koncepcija, kurioje numatyti pagrindiniai NATO atei-ties iššūkiai. Keletas iš jų:

2014 m. balandis / Nr. 4 (460) 15

užkirsti kelią masinio naikinimo ginklų platinimui;

kovoti su terorizmu;plėtoti priešraketinės gynybos sis-

temas;stiprinti kibernetinį saugumą;stiprinti energetinį saugumą;išlaikyti nuolat veikiančias NATO

greitojo reagavimo pajėgas.

Balandžio 7 dieną po sužeidimo Afga-nistane prieš metus sparčiai sveikstantį Didžiosios Kovos rinktinės karį savanorį vyr. eil. Liną Mackevičių aplankė Krašto apsaugos savanorių pajėgų vyriausiasis puskarininkis srž. mjr. Darius Masiulis. Jis taip pat Linui perdavė Sausumos ir Sava-norių pajėgų vadų linkėjimus.

Linas, neseniai grįžęs iš Karių reabilita-cijos centro Druskininkuose, džiaugėsi ga-lėdamas ir vėl nakvoti savo namuose. Tie metai po sužeidimo, pasak kario, praėjo labai greitai. Pernai gegužės pradžioje iš karinės ligoninės Vokietijoje parskraidin-tas į Lietuvą, Linas toliau gydėsi Vilniaus greitosios pagalbos universitetinė ligo-ninėje. Vėliau po atliktos operacijos sekė maratonas gydymo įvairiose sveikatos įstaigose. Bendrų gydytojų pastangų ir paties Lino stiprios valios ir ryžto dėka jis šiandien grįžta į normalų gyvenimo ritmą.

Druskininkuose Linui buvo atliktos įvairios reabilitacinės procedūros, daromi masažai. Linas džiaugiasi, kad po tokių procedūrų jaučiasi ir stipriau, ir geriau. Sveikstantis karys galvoja ir apie auto-mobilio pirkimą ir laukia, kada gydytojai vėl leis jį vairuoti.

Tik grįžęs iš reabilitacijos centro Drus-

Afganistane sužeistas karys laukia, kada galės grįžti į tarnybąEil. vilius DŽiaveČKa

„Savanorio“ korespondentas

kininkuose Linas su tėvais kibo į darbus sode. Šeimos nariai tvarkė aplinką, o Linas pakabino porą centrinio šildymo radia-torių, nuo jų iki katilo nuvedė vamzdžius. Sode talkininkai dirbo nuo penktadienio iki sekmadienio, todėl pasak Lino tėčio Drąsučio, visi grįžo stipriai nuvargę, bet laimingi, kad pagaliau drauge gali padir-bėti sode, įgyvendinti savo bendrus planus.

Sveikstantis karys laukia, kada galės sėsti už vairo ir grįžti į tarnybą.

Linas laukia ne tik kada vėl galės vairuoti automobilį, bet ir tęsti tarnybą savo kuopoje Didžiosios Kovos apygardos 8-ojoje rinktinėje. Dar žiemą susitikęs su Sausumos ir Krašto apsaugos savano-rių pajėgų vadovybe Linas aptarė savo tolesnę tarnybą Lietuvos kariuomenėje.

L. Mackevičius neslepia, jog ilgisi tų dienų, kai pradėjo tarnauti 808-oje kuopoje. Prisimindamas apie savo tarnybos pradžią Lietuvos kariuomenėje, Linas sako, kad dauguma žmonių į Savanorių pajėgas ateina jau tarnaujančių draugų paskatinti. „Taip kartu tarnaudami Krašto apsaugos savanorių pajėgose jie dažnai susitinka ir civilinėje aplinkoje, dalijasi informacija apie tarnybą, jos galimybes. Įstoti į Savanorių pajėgas norėjo ir daugiau mano pažįstamų, bet tai padaryti pasisekė ne visiems. Tik geriausiems“, – prisimena Linas.

„Tarnyba Linui dar iki misijos Afganis-tane labai patiko. Grįžęs iš pratybų, kur praleisdavo savaitgalius, jis su mumis da-lydavosi įspūdžiais. Tikimės, kad šie laikai sugrįš,“ – sako kario tėtis D. Mackevičius.

Kariai nepamiršta savo sužeistų kolegų ir jais rūpinasi.

Lino nepamiršta ir į tarnybą sugrįžtant laukia ir kuopos draugai, su kuriais drauge tarnavo Goro provincijoje Afganistane. Kartu tarnavę kariai nepalieka draugo vieno: jie Linui paskambina, aplanko, pa-

pasakoja apie tarnybą. Dar anksčiau sveikstantį karį ligoninėje

yra aplankęs ir kariuomenės vadas gen. ltn. Arvydas Pocius. Jis įteikė vyr. eil. L. Mac-kevičiui krašto apsaugos sistemos medalį „Už tarptautines operacijas“ ir Lietuvos ka-riuomenės medalį „Sužeistajam“. Susitikę su sveikstančiu kariu ir greičiau į tarnybą grįžti yra linkėję ir Sausumos pajėgų vadas gen. mjr. Almantas Leika, Krašto apsaugos savanorių pajėgų vadas plk. Romualdas Moldaris.

Kariai nepamiršta savo sužeistų ginklo brolių ir jais rūpinasi, teikia būtiną paramą. L. Mackevičiui kariuomenės vado gen. ltn. A. Pociaus vardu buvo įteiktos per Lietuvos kariuomenės dienos šventinį pokylį Kaune surinktos lėšos, skirtos sužeistiems ginklo broliams remti. Liną su šeima kariai pa-kvietė kartu pasitikti Šv. Kalėdas advento renginyje Sausumos pajėgų štabe, drauge susėsti prie bendro Kūčių stalo, pasidalinti kalėdaičiais, bendra malda ir vaišėmis.

Kariai nepamiršo ir Lino tėvų. Jiems Kariuomenės dienos proga tradiciniame Lietuvos kariuomenės apdovanojimų „Lie-tuvos karžygys“ iškilmingame renginyje Vilniaus įgulos karininkų ramovėje Lietuvos kariuomenės Jungtinio štabo viršininkas brg. gen. Vilmantas Tamošaitis įteikė apdovanojimą už „Už išskirtinę dvasios stiprybę po sūnaus sužeidimo“.

***Vyr. eil. L. Mackevičius buvo sužeistas

tarnybos Afganistane metu praėjusių metų balandžio 7 d., kai kariams grįžtant iš pa-trulio Čagčarano apylinkėse į Provincijos atkūrimo grupės stovyklą į šarvuotą karių automobilį HMMWV buvo paleista prieš-tankinė raketa. Beveik visą mėnesį Linas buvo gydomas sąjungininkų ligoninėse, vėliau gydymą tęsė Lietuvoje.

Liną Mackevičių dažnai aplanko ir šefuoja srž. mjr. Darius Masiulis. Autoriaus nuotrauka

16

Redakcijos adresas: Vilnius, Viršuliškių g. 36, LT-05110

El. paštas: Vytautas.Voveris@mil.lt, Vilius.Dziavecka@mil.lt

Maketavo KAMBRD Leidybos skyrius, Vilnius, Totorių g. 25/3,

LT-01121. Spausdino LK KKC, Kauno r., Domeikava,

Muitinės g. 4, LT-54359. Užsakymas GL-179. Tiražas 2000 egz.

Indeksas 0099

Savanoris, SL 1469

Steigėja Savanoriškoji krašto apsaugos tarnyba

Leidžia Krašto apsaugos savanorių pajėgos

Laikraštis išeina vieną kartą per mėnesį

Eina nuo 1991 02 09

Redaktorius ats. kpt. Vytautas Voveris

Korespondentas eil. vilius Džiavečka

Dizainerė Loreta Keršytė

Korektorė j. eil. eglė Davjadaitė

I S S N 2 0 2 9 - 8 4 3 9

PASIRINK TARNYBOS BŪDĄ IR PATIRK NUOTYKIŲ! www.karys.lt 8 800 12340

Editos Rudzevičiūtės nuotrauka

Balandžio 12 d. Lyduvėnų miestelyje Raseinių rajone vyko 4-tasis pėsčiųjų žygis „Kęstutėnai“ (Jungtinės Kęstučio apy-gardos partizanams atminti), kuris buvo skirtas Virtukų kautynėms, vykusioms 1945 m. liepos 22 d. netoli Lyduvėnų geležinkelio stoties esančiame miške tarp Žebenkšties rinktinės vyrų ir rusų dalinių. Žygio „Kęs-tutėnai“ tikslas – plėtoti glaudesnį karių ir civilių bendradarbiavimą, ugdyti patrio-tiškumą, tautiškumą, puoselėti kultūrines, istorines tradicijas, užtikrinti prasmingą ir turiningą laisvalaikio praleidimą. Šių metų žygio organizatoriai: Pėsčiųjų žygių aso-ciacija (prezidentas ats. vyr. psk. Vidman-tas Genys) ir „Geležinio Vilko“ brigados Kęstučio pėstininkų batalionas (vadas mjr. Dainius Pašvenskas). Žygio dalyvius sveikino Lietuvos kariuomenės Sausumos pajėgų vadas gen. mjr. Almantas Leika, Šiluvos seniūnas Juozas Šlepas, Kęstučio bataliono štabo viršininkas mjr. Antanas

Savanoriai išbandė savo fizines galimybes, valią ir ištvermęVyr. srž. romas eiDuKeviČius

Dainavos rinktinė

Vyr. srž. aringas ŠVEDAS Žemaičių rinktinė

bysys-Laugalis-Virtukų miškas (kautynių vieta)-paminklas kautynių metu žuvusiems partizanams-Skiručiai-Lyduvėnai. Visiems sėkmingai įveikusiems pasirinktą maršrutą buvo įteikti diplomai, atminimo medaliai.

Kaip ir ankstesniuose žygiuose, taip ir šiame KASP įvairių rinktinių savano-riai dalyvavo aktyviai. Tai puiki galimybė išbandyti savo fizines galimybes, valią ir ištvermę.

Dariaus ir Girėno apygardos rinktinės savanorės j. eil. Margarita Istigečeva ir Viktorija Umbrasaitė sėkmingai įveikė 32 km.

Balandžio 9 d. Klaipėdos universiteto kiemelyje vyko tradicinis renginys – Žu-vienės diena. Šį kartą studentiška žuvienė tapo kariška žuviene, kurios kvapas ir skonis viliojo ne vieną.

Studentų kvietimu renginyje dalyvavo Žemaičių rinktinės savanoriai. Bendromis karių ir studentų pastangomis, žuvienė buvo išvirta kariškoje virtuvėje, 301-osios pėstininkų kuopos kariai supažindino su

Savanorių pajėgose naudojama ginkluo-te, o Klaipėdos teri-torinis karo prievolės ir komplektavimo skyrius jaunimui suteikė visą informa-ciją apie tarnybą Lie-tuvos kariuomenėje.

Klaipėdos universiteto studentų kariška žuvienė

Jonušauskas. Tradiciškai žygiui startą davė ats. vyr. psk. Vidmantas Genys. Kontrolės punktuose žygeivius pasitiko Lietuvos ka-riuomenės kūrėjų savanorių sąjungos Ma-rijampolės Vinco Kudirkos skyriaus nariai (pirmininkas ats. mjr. Algimas Samuolis). Startas ir finišas: Bendruomenės namai (Lyduvėnai, Piliakalnio g. 1). Maršrutas 32 km – Lyduvėnai-Naudvaris-Bulavė-nai-Kalniškiai-Kazanka-Masteikiai-Mai-roniai-Laugalis-Virtukų miškas (kautynių vieta). Paminklas kautynių metu žuvu-siems partizanams-Skiručiai-Lyduvėnai – 21 km. Lyduvėnai-Zakeliškiai-Padu-

Savanorės Margarita Istigičeva ir Viktorija Umbrasaitė su bendražygiais sėkmingai įveikė maršrutąAutoriaus nuotraukos

Kariai tarnyba susidomėjusius studentus

vaišino žuvieneAutoriaus nuotrauka