Alytaus kraštasAtvažiuok! Pamatyk! Išbandyk!

2 3

Legenda apie Alytaus vardo kilmęKadaise gyveno kunigaikštis Alytupis, kuris pamilo vaidilutę Mirgrausėlę. Tuo metu

vietos pilį užpuolė kryžiuočiai. Kovoje krito daug karių, Alytupis prasiveržė iš kryžiuočių apsupties, nujojo į Gabijos kalnelį, kur Mirgrausėlė kurstė šventąją ugnį, ją paslėpė ir grįžo į kovą. Narsiai kovėsi, bet žuvo. Mirgrausėlė tai sužinojusi taip graudžiai verkė, kad jos ašaros upeliu pradėjo tekėti į Nemuną. Upelį žyniai pavadino Alytupiu, o greta įsikūrusį miestą – Alytumi.

Ir šiandien į Nemuną teka Mirgrausėlės ašarų upelis, o seni žmonės sako, kad iš to upelio atsigėrę dar nemylėję – įsimyli, o kas myli – pamilsta dar labiau.

Alytaus kraštas nuo seno garsėja gamtos grožiu, tyvuliuojančiais ežerais, srauniais upeliais, savo nepakartojama istorija, kultūra, nuoširdžiais ir vaišingais žmonėmis. Čia gausu unikalių, vienintelių Lietuvoje gamtos, archeologijos, architektūros ir ur-banistikos paminklų, apgaubtų įvairiausių legendų.

Čia puikiai praleisti laiką gali kiekvienas: mėgstantis aktyviai pramogauti, ramiai poilsiauti, norintis papildyti žinių bagažą, išmokti dzūkiškų amatų ar kulinarijos paslapčių ir skaniai bei sočiai pavalgyti.

Kodėl verta aplankyti šį kraštą priežasčių galima surasti labai daug, tačiau yra še-šios, kurioms niekas neatsispirs.

Aukščiausias Lietuvoje pėsčiųjų ir dviračių tiltasAukščiausias Lietuvoje pėsčiųjų ir dviračių tiltas

(projekto aut. V. Karieta), pastatytas Alytuje 2015 m. ant išlikusių buvusio geležinkelio tilto taurų, įrašytas į Lietuvos rekordų knygą. Jo aukštis – 38,1 m, ilgis – 260 m. Oficialiai atidarytas 2016 m. birželio 4 d. Jis sujungė abiejų, miestą daliju-sio, Nemuno krantų dviračių takus. Greta tilto yra skulptūra „Obels žiedas“ (aut. V. Kančiauskas).

XIX a. antroje pusėje stiprinant vakarines Rusijos imperijos (tuo metu Lietuva priklausė jos teritorijai) sienas, į Alytų, kaip III kla-sės tvirtovę, buvo nutiestas karinis geležinkelis. Šioje vietoje 1897-1899 m. pastatytas novatoriškos gembinės konstrukcijos tiltas (pro-jekto aut. N. Beleliubskis), kurio aukštis – 33 m, ilgis – 240,5 m. Tilto važiuojamoji dalis buvo skirta traukinių ir vežimų eismui.

Pirmojo pasaulinio karo metu, 1915 m., besitraukianti caro ka-riuomenė tiltą susprogdino. Alytų užėmę vokiečiai jo vietoje pastatė laikinąjį medinį karinį geležinkelio tiltą. Jo aukštis buvo 35 m, ilgis – 294 m. Tiltas tarnavo iki 1926 m., vėliau – išardytas.

Šiandieninį tiltą pamėgo ekstremalių pramogų entuziastai – nuo jo organizuojami visame pasaulyje populiarūs šuoliai su virvėmis (http://ropejumping.eu). Stovint ant tilto atsiveria nuostabi legendomis apipinto Alytaus piliakalnio, datuojamo I tūkst. viduriu – XIV a., panorama. Šalia yra poilsio zona su pasivaikščiojimo takais, pavėsinėmis ir laužavietėmis.

Dzūkiški skanumynai – bulvinės bandos, grikinė babka ir kiti

Alytaus kraštas garsėja ne tik savo didinga praeitimi, tačiau ir dzūkiškais patiekalais.

Bulvinės bandos Punioje Punios Panemunės dzūko pirkioje, kurioje atkuriama XIX

a. pab. dzūkų gyvenimo aplinka, jūsų laukia autentiškas dzū-kiškų bulvinių bandų, razavų blynų kepimas bei advento ir gavėnios pasninkinių valgių ir papročių pristatymas. Bandos kepamos iš tarkuotų bulvių, kurios dedamos ant džiovintų kopūstų lapų ir šaunamos į duonkepį. Jos valgomos su „da-ryciniu“, kuris gaminamas iš naminės varškės ir grietinėlės. Razavi blynai kepami iš rupių miltų, kuriuos prieš kepimą senovinėmis girnomis susimala pirkios svečiai.

Punios Dzūkiškos bulvinės bandos yra EDEN projekto „Lietuvos turizmo traukos vietovė 2015. Turizmas ir vietinė gastronomija“ nugalėtojų dešimtuke.

Kauno g. 3, Punia, Alytaus r., tel. +370 611 45 791

4 5

Dzūkiški valgiai ir amatai PivašiūnuosePivašiūnų amatų centre svečiui bus suteikta galimybė pa-

čiam suformuoti ir ką tik iškūrentoje duonkepėje išsikepti savo ruginės duonos kepalėlį, sumušti sviestą dzūkiška „bui-kele“ ir čia pat jį skanauti. Norintiems pajusti dzūkišką sko-nį – pasiūlys bulvinių dzūkiškų bandų, grikinių babkų, pyra-gų, pyragėlių, kūčiukų kepimą ir ragavimą.

Senųjų amatų mylėtojai taip pat neliks nuskriausti. Jie ga-lės pasimokyti medžio drožybos, puodžiaus amato, velti velti-nius, pinti įvairius dirbinius iš vytelių arba dzūkiškus kašikus (pintines), lieti žvakes, megzti raštuotas vilnones kojines ir pirštines.

Suvenyrų parduotuvėlėje net įnoringiausias suras sau mielą rankų darbo daiktą.Darbo laikas: antradienį-ketvirtadienį 9-18 val., penktadienį ir šeštadienį 9-15 val.Trakų g. 33, Pivašiūnų k., Pivašiūnų sen., Alytaus r., tel. +370 699 94 982

Duonos kelias Alovėje Alovės amatų kiemelyje bendruomenės visuomeninė orga-

nizacija „Susiedai“ besidomintiems Dzūkijos krašto praeitimi siūlo teatralizuotą mokomąją pažintinę programą „Duonos kelias iki stalo“. Ji vyksta autentiškai atkurtoje XIX a. šio kraš-to valstiečio pirkios aplinkoje. Dalyviai patys susiformuoja už-minkytos duonos kepalėlius, išsikepa ir išsineša savo duonelę.

Šiame amatų kiemelyje puoselėjamos ne tik duonos kepi-mo tradicijos, čia galima išmokti kepti ir dzūkiškas bulvines bandas, pinti iš vytelių, drožti iš medžio, iš vilnos velti velti-nius ir lieti žvakes iš bičių vaško.

Mokyklos g. 5, Alovės k., Alovės sen., Alytaus r., tel. +370 678 34 109

Bitininkystės edukaciniai užsiėmimaiKaimo turizmo sodyboje „Avilys“ vyksta bitininkystės edukaciniai užsiėmimai, kurių metu kopinė-

jamas medus, liejamos žvakės, ragaujamas medaus pyragas, supažindinama su bitininkystės papročiais ir įrankiais, bičių produktais.

Kaimo turizmo sodyba „Avilys“, Naujakurių g. 4, Radžiūnų k., Alytaus sen., Alytaus r., tel.: +370 611 24 692, +370 611 24 693

Žuvienė Dauguose Didžiulio ežero apsupto Daugų miesto bendruomenės vi-

suomeninės organizacijos „Daugų kraštas“ amatų kiemelyje mokoma virti žuvienę, kepti grikinę babką, pinti iš vytelių, dekupažo ir piešimo ant šilko paslapčių.

Vlado Mirono g. 2, Daugai, Alytaus r., tel. +370 682 51 780

Gintarinė uoga – šaltalankis – ne tik maistas, bet ir vaistas!Ekologiškame šaltalankių ūkyje „Gintarinė uoga“ rengiamos edukaci-

nės programos, kurių metu pasakojama, kuo šaltalankių uogos panašios į gintaro gabalėlius, kaip šaltalankių pagalba atjauninti organizmą, sti-printi imunitetą ir išgydyti rimtus susirgimus. Užsiėmimų metu galima ne tik paragauti, bet ir įsigyti sveikos, ekologiškos produkcijos: saldai-nių-guminukų, pyragų, keksiukų, giros, sulčių, uogienės, arbatos.

Domantonių g. 17, Venciūnų k., Alovės sen., Alytaus r., tel. +370 626 44 522, http://gintarineuoga.lt

Močiutės pyragas Kančėnuose Kančėnų kaimo bendruomenės „Dėmesio centras“ eduka-

ciniuose užsiėmimuose kepamas bulvių plokštainis, močiutės pyragas, raugiama kmynų gira, natūraliomis, ekologiškomis medžiagomis mokoma marginti velykinius margučius, ve-liami įvairūs gaminiai iš vilnos ir atskleidžiamos keramikos paslaptys.

Mokyklos g. 6, Kančėnų k., Daugų sen., Alytaus r., tel. +370 698 40 768

Nuo grikių sėjos iki grikinės babkosGrikiai pietų Lietuvos gyventojams nuo senų laikų buvo labai svarbūs.

Užauginti nederlinguose Dzūkijos smėlynuose, jie buvo ne tik maistas, bet ir vaistas. Alytaus Kraštotyros muziejuje galima išmokti kepti grikinę babką, sužinoti grikių auginimo ir vaistingųjų savybių paslaptis.

Darbo laikas: antradienį-ketvirtadienį 9-17 val., penktadienį 9-16 val.Savanorių g. 6, Alytus, tel. +370 607 81 825, www.alytausmuziejus.lt

Kilmingi burbuliukaiEkskursijos-pažintinės programos po AB „Alita“ metu su-

žinosite, kaip gimsta putojantys vynai bei stiprieji gėrimai, turėsite unikalią galimybę pamatyti skirtingus gamybos pro-cesus, sužinosite apie putojančių vynų gamyboje naudojamų vynuogių kilmę. Gėrimų degustacijos metu susipažinsite su kiekvieno degustuojamo gėrimo istorija, kilme, gamybos technologija ir vartojimo tradicijomis.

Miškininkų g. 17, Alytus, tel. +370 682 68 967, www.alita.lt

6 7

Nuotykių parkas „Tarzanija“

Parke, įsikūrusiame vaizdingame Nemuno krante, galima pramogauti 7 įvairaus sunkumo trasose, įrengtose medžiuose (yra trasa ir mažy-liams nuo 3 iki 7 metų), pajusti laisvą kritimą Mirties skardyje, pasileisti lynu per Nemuną arba bandyti aplenkti vėją Pašėlusiuose kalneliuose, plaustu plaukioti Nemune. Parko pasididžiavi-mas – vieninteliai Rytų Europoje šoninio slydimo kartingai – „Drift kartai“. Parke rengiamos įvai-

rios edukacijos. Galima jodinėti žirgais ir poniais, rengti su jais foto sesijas. Yra tiras, mobili pirtis, picerija, didžioji ir mažosios pavėsinės, pobūvių ir konferencijų salė. Greta parko esančiame „Dzūkijos dvare“ galima net tik pasivaišinti dzūkiškais patieka-lais, bet ir apsistoti nakvynei. Iš anksto susitarus tai galima daryti ir savose palapinėse.

Radžiūnų g. 33, Radžiūnų k., Alytaus sen., Alytaus r., tel. +370 671 80 500, www.tarzanija.lt, www.dzukijosdvaras.lt

Baseinas, kuriame treniravosi olimpinė čempionė Rūta Meilutytė

Alytaus sporto ir rekreacijos centras – vienintelis Lietuvoje dau-giafunkcinis pramogų ir sporto kompleksas, kuriame po vienu stogu telpa ir sporto salių kompleksas, ir 50 m ilgio aštuonių ta-kelių tarptautinius ir olimpinius reikalavimus atitinkantis basei-nas. Čia rengiamos įvairios tarptautinės plaukimo, penkiakovės, vandensvydžio varžybos, treniruojasi ne tik Alytaus, bet ir kitų šalių sportininkai, lankosi miesto gyventojai ir svečiai. Šalia basei-no įrengtas modernus pirčių kompleksas. Kurį laiką šiame basei-

ne treniravosi Lietuvos olimpinė čempionė Rūta Meilutytė. Greta yra sporto arena, kurioje telpa per 5 tūkst. žiūrovų. Sporto ir rekreacijos centrui taip pat priklauso miesto stadionas su atnaujinta futbolo aikštės danga ir lengvosios atletikos take-liais, sporto salė bei modernūs teniso kortai.

Naujoji g. 52, Alytus, tel. +370 315 37 622, www.asrc.lt

Seniausia saugoma Lietuvos teritorija

Žuvinto biosferos rezervatas – seniausia saugo-ma Lietuvos teritorija, įsteigta 1937 metais. 2011 m. Žuvinto biosferos rezervatas įtrauktas į Pasau-linį UNESCO programos „Žmogus ir biosfera“ biosferos rezervatų tinklą. Biosferos rezervatas yra „Natura 2000“ teritorija, įrašytas į Pelkių bei seklių vandenų (Ramsaro) konvencijos saugomų teritorijų sąrašą.

Rezervato lankytojų centre susipažinsite su šio rezervato gamtos vertybėmis, jų apsauga. Teleskopais ir žiūronais ga-lima stebėti paukščius nuo apžvalgos bokšto, šalia, Žuvinto ežero pa-krantėje, yra mokomasis pažintinis takas su paukščių stebėjimo bokšte-liu. Moksleivių užsiėmimams įrengta gamtos klasė.

Kampelių g. 10, Aleknonių k., Simno sen., Alytaus r., tel. +370 315 49 540, www.zuvintas.lt

Tas skrydžio svaigulys...Neaprėpiama akimis Alytaus krašto panorama galima gėrėtis ir pa-

kilus į orą.

Alytaus aeroklubas siūlo akrobatinius skrydžius lėktuvu, apžvalgi-nius-pramoginius skrydžius lėktuvu ir sklandytuvu, rengia pilotų mo-kymus.

Miškininkų g. 3, Alytus, tel. +370 687 32 889, www.aeroalytus.lt

Alytaus krašto oro balionų klubai siūlo įspūdingus skrydžius.

Oreivių klubas „Audenis“Strielčių g. 30, Strielčių k., Punios sen., Alytaus r.,

tel. +370 677 79 918, www.ballooninggoods.lt

Nemunaičio oreivių klubasSodžiaus g. 9, Nemunaičio k., Alytaus sen., Aly-

taus r., tel. +370 650 56 489, www.orobalionai.lt

Pocelonių oreivių klubasMokyklos g. 11, Pocelonių k., Daugų sen.,

Alytaus r., tel. +370 615 70 543, www.oro-balionas.lt

8 9

ALYTAUS MIESTASAlytus – didžiausias Pietų Lietuvos miestas.

Vaizdingais miškais, žaliuojančiomis kalvomis pasipuošusį Alytų juosia 16 km Nemuno kilpa. Daugiau nei trečdalį miesto teritorijos užima ža-lieji plotai.

Rašytiniuose šaltiniuose Alytus pirmą kartą paminėtas 1377 m. Manoma, kad Alytaus vardas kilęs iš piliakalnio papėdėje tekančio upelio pava-dinimo – Alytupis. 1581 m. birželio 15 d. Alytui buvo suteikta Magdeburgo (savivaldos) teisė ir herbas – balta rožė raudoname fone. Todėl šian-dien Alytus dar vadinamas baltosios rožės miestu.

Alytus žinomas kaip viena iš Lietuvos sportinio turizmo traukos vietovių. Kasmet mieste organi-

zuojami įvairūs tarptautiniai sporto renginiai. Mėgstantieji aktyvų poilsį gali apsilankyti baseinuose ir saunose, sporto salėse ir klubuose, teniso kortuose, leistis į kelionę Nemunu baidarėmis ar plaustais, pasivažinėti kartingais ar dviračiais, žaisti biliardą, boulingą ar dažasvydį.

Alytaus miesto savivaldybė, Rotušės a. 4, LT-62504 Alytus, tel. +370 315 55 111, www.alytus.lt

Alytaus piliakalnis – šimtmečius menąs mies-to įkūrimo liudininkas, kurio papėdę šiandien puošia skulptūrų ekspozicija „Alytaus piliakalnio protėviai“. Greta įrengta poilsio zona su pavėsi-nėmis, laužavietėmis, vaikų žaidimo aikštelėmis ir pasivaikščiojimo takais.

Piliakalnis datuojamas I tūkst. vid. – XIV a. Ant jo stovėjo medinė Alytaus pilis.

Radžiūnų piliakalnis yra Vidzgirio botaniniame draustinyje. Jei tikėsime legendomis – piliakalnį su-

pylė du broliai kunigaikščiai, kad galėtų apsiginti nuo priešų.

Piliakalnis datuojamas I tūkst. vid. – II tūkst. pr. Netoli piliakalnio įsikūręs nuotykių parkas „Tarza-nija“.

Rotušės aikšte 1990 m. pervadinta nuo 1954  m. Alytaus centre buvusi trikampė Kom-

jaunimo aikštė. Prieškariu šioje vietoje plytėjo Rinkos aikštė, kurioje šurmuliuodavo turgus. Didžiuma aikštę supusių XX a. pradžios prekybos ir gyvenamųjų namų buvo nugriauti, 1987 m. pradėjus statyti dabartinį Ro-tušės pastatą, kuris baigtas 1989 m.

Pirmojo Alytaus istorinėje aikštėje XVI a. buvo pastatyta pirmoji miesto rotušė. Tarpukariu kiekvieną savaitę joje vykdavo turgūs. Pasakojama, kad aikštė prieš amžių buvo vadinama Kryžiaus aikšte, čia stovė-jo medinis kryžius, sustodavo laidotuvių procesijos, jas pasitikdavo klebonas.

Senamiesčio skverą juosia Bažnyčios ir Alyvų Tako gatvės. Prieš Antrąjį pasaulinį karą čia buvo gy-venamieji, prekybininkų ir amatininkų namai, kurie subombarduoti per pirmą vokiečių lėktuvų antskry-dį. Po karo namai nebuvo atstatyti, suformuota aikštė. 2012 m. skveras buvo rekonstruotas. Naujai įrengtą margaspalvį fontaną papuošė rašytojo Jurgio Kunčino eilės.

Rožynais garsėjantis Miesto sodas, įkurtas pačiame Alytaus centre, baigtas formuoti 1931 m. Iki šių dienų išliko fontanas su baseinėliu, kuriame kadaise plaukio-jo auksinės žuvelės ir žydėjo lelijos. Fontaną buvo su-manyta įkurdinti parko centre, kad būtų tarsi saulutė, o visi nuo jo besidriekiantys takeliai – tarsi saulės spin-duliukai. Ne vieną priverčia nusišypsoti sode dūkstan-čios voveraitės. Jame auga 55 medžių bei krūmų rūšys.

Kurorto parkas įkurtas 1930 m. natūraliame pu-šyne. Pasivaikščiojimo takais galima pasiekti Nemu-no senvagėje susiformavusius Didįjį ir Mažąjį Daili-dės ežerus. Čia įreng-tas paplū-d i m y s , medinia i l i e p t a i , d v i r a č i ų

takai, pavėsinės su laužavietėmis, treniruoklių aikštelės ir po-ilsio zonos.

Jaunimo parkas įkurtas 1982 m., kurio savitumą pabrėžia

10 11

metalo plastikos skulptūrų kompozicija bei puošnūs gėlynai. Parke suformuotas ir įrengtas dviračių, pėsčiųjų takų tinklas, apšviesti takeliai, įrengtos dvi modernios vai-kų žaidimo, riedlenčių-riedučių aikštelės, mankštų takas.

Likiškių parkas pradėtas sodinti 1994 m. Šalia par-ko pastatytas pirmasis Lietuvoje paminklas 1979-1989 m. Afganistano kare žuvusiems lietuviams. Pagerbiant šių žmonių atminimą greta pasodinta ąžuolų giraitė „Kabulo ašara“.

Alytaus miesto teritorijoje driekiasi 452 ha Vidzgirio miškas – unikalus gamtos kampelis, kuriame veši plačiala-piai bei griovų ir šlaitų miškai, skroblynai, ąžuolynai, didelę botaninę vertę turintys retieji augalai, gyvena daug saugomų gyvūnų rūšių. Didžioji miško dalis 1960 m. buvo paskelbta botaniniu draustiniu. Čia įrengti pažintiniai gamtiniai takai.

Alytaus gy-nybinis įtvir-tinimas – I fortas (Putinų

g., Alytus). XIX a. pab. carinė Rusija, kuriai tuo metu priklausė dabartinės Lietuvos teritorija, ėmėsi stiprinti va-karines savo sienas. Alytus buvo paskelbtas III klasės tvir-tove (vienintelė Lietuvoje): nutiesti plentai, geležinkelis, pastatytos kareivinės. Pirmasis fortas pradėtas statyti 1887 m. Jis geriausiai išlikęs iki mūsų dienų, ketvirtasis fortas menkai išliko, antrasis ir trečiasis – sunaikinti. Fortai buvo ne mūriniai, o supilti iš žemių, sutvirtinus akmenimis ir medžiu.

Bažnyčios mieste ir rajone būna atidarytos mišių metu, kitu laiku dėl apsilankymo reikia tartis atskirai.

Šv. Liudviko bažnyčia Panemuninkėlių g. 7, Alytus, tel. +370 682 68 176Pirmą kartą bažnyčia pastatyta 1524 m. Jai sudegus, 1818 m.

iškilo mūriniai klasicizmo stiliaus maldos namai. Tai pats seniau-sias pastatas Alytuje. Bažnyčios varpinėje skamba 1669 m. žymaus varpų meistro Jono Delamarso nulietas varpas.

Šv. Angelų Sargų bažnyčia Savanorių g. 14, Alytus, tel. +370 315 52 238Pastatyta 1830 m. vietoje XVII a. čia stovėjusios Šv. Onos ko-

plytėlės. Dabartinis bažnyčios interjeras neobarokinis, todėl spal-vingas ir puošnus. Bažnyčios šventoriaus kapinėse palaidota daug miestui ir Lietuvai nusipelniusių žmonių, vienas iš jų – Antanas Juozapavičius, pirmasis karininkas žuvęs nepriklausomybės kovo-se.

Šv. Kazimiero bažnyčia Varėnos g. 24A, Alytus, tel. +370 315 51 0191904 m. pašventinta kaip Pakrovskajos cerkvė, po Pirmojo pasaulinio

karo cerkvė rekonstruota į bažnyčią. Sovietmečiu joje buvo druskos sandė-lis, vėliau – įsikūrė mašinų gamyklos klubas. Atgimimo laikotarpiu bažny-čia grąžinta tikintiesiems.

Švč. Mergelės Marijos Krikščionių Pa-galbos bažnyčia

Jurgiškių g. 4, Alytus, tel. +370 315 25 552Naujausia miesto bažnyčia, konsekruota 2001 m., Skandinavijos baž-

nyčioms būdingu eksterjeru.

Buvusi Alytaus miesto sinagogaKauno g. 9, Alytus

Pastatyta XX a. pradžioje, veikė iki Antrojo pasaulinio karo. Pokario metais joje buvo druskos sandėlis ir gamybinės patalpos. Vėliau – mėgin-ta įrengti elektrografijos cechą, tačiau miesto bendruomenė užprotestavo. Šiuo metu pastatas yra uždarytas. Prie sinagogos yra buvęs rabino namelis.

Šaulių namai S. Dariaus ir S. Girėno g. 10, Alytus1938 m. baigti statyti modernūs, erdvūs Antano Juoza-

pavičiaus – pirmojo karininko, žuvusio nepriklausomybės kovose, – vardo šaulių namai vadinti kurhauzu (tuo metu Alytus turėjo miesto kurorto statusą). Pirmame aukšte buvo įrengta didelė salė su scena, vestibiulis, valgykla bei veranda. Veranda priklausė restoranui, kuriame vakarais grojo džia-zas. Antrame aukšte įsikūrė šaulių klubas, A. Juozapavičiui skirtas muziejus, rūsyje – mankštos salė. Sovietmečiu čia vei-

kė kultūros na-mai. Atgavus nepriklausomybę, pastatas grąžintas Alytaus šaulių rink-tinei.

Žalioji gimnazija S. Dariaus ir S. Girėno g. 27, AlytusPirmoji gimnazija Alytuje buvo įkurta 1919 m., tačiau

tuomet dar netu-rėjo savo pastato. 1925 m. gimna-

zistai atvėrė šio, pastatyto iš buvusių carinių kareivinių, pastato duris. Šiandien čia įsikūrusi dailiųjų amatų mokykla. Moky-kloje rengiami edukaciniai užsiėmimai, veikia mokinių darbų parduotuvėlė.

Laisvės angelo paminklas (aut. A. Aleksandravičius) – tai pagarbos ir atminimo ženklas žuvusiems už Lietuvos nepri-

12 13

klausomybę. Paminklui teko atlaikyti kelis gamtos ir istorijos išbandy-mus: 1934 m. skulptūra subyrėjo trenkus žaibui (atstatyta po trejų metų), o 6-ajame dešimtmetyje buvo nugriauta politiniais sumetimais. Šiandie-nis Laisvės angelas Alytų papuošė 1991 m. Skulptorius J. Meškelevičius atkūrė skulptūrą, o skulptorius J. Blažaitis – paminklo bareljefus.

Kurorto parke stovi memorialas „Nurimęs varpas“ (aut. S. Žirgulis, 2007 m.), skirtas politiniams kaliniams ir tremtiniams, Dainavos apygar-dos partizanams, 1941 metų birželio 22-28 d. Lietuvos kariuomenės su-kilėliams pagerbti.

Skulptūra „Žiedas“ (aut. T. K. Valaitis, 1982 m.).

Jaunimo parko metalo plastiko skulptūros. 1984 m. skulptorių gru-pė, vadovaujama N. Nasvyčio ir Alytaus vyriau-siojo dailininko A. Stankevičiaus, sukūrė pirmąją Lietuvoje metalo plastikos skulptūrų kom-poziciją, savo ryškiomis spalvomis suteikiančią savitą veidą Jaunimo parkui. Parką puošia 8 lietuvių autorių sukurtos ir 2 vėliau padovanotos užsienio autorių skulptūros.

Skulptūra „Jaunystė“ (aut. Š. Šimulynas, 1992 m.).

Skulptūra „Patrimpas“ (aut. J. Meškelevičius, 1994 m.) vaizduoja senovės baltų dievą Patrimpą.

Paminklas mokytojui Kaziui Klimavičiui (aut. A. Pivoriūnas, 1989 m.).

Paminklinis akmuo „Normandija-Nemunas“ (1981 m.) skirtas legendinės prancūzų eskadrilės, kuri An-trojo pasaulinio karo metu kilo į kilo į karines užduotis iš netoli esančio aerodromo, atminimui.

Žydų me-morialas. An-trojo pasauli-nio karo metu

Alytų okupavus vokiečiams, Vidzgirio miške, buvo šaudomi ir laidojami ben-druose kapuose žydų tautybės žmonės. 1993 m. kovo 18 d., po rekonstrukci-jos, Vidzgirio miške buvo atidengtas memorialas žydų aukoms atminti.

Poeto Anzelmo Matučio medžio skulptūrų parkas. Greta vaikų poeto Anzelmo Matučio memorialinio muziejaus (Anzelmo Matučio g. 8, Alytus) augančiame pušyne žaismingai pabirusios medinės skulptūros. Jas dovanojo nuo 2012 m. kas antri metai vykstančio tarptautinio medžio drožėjų simpo-ziumo, vadinamo vis kito poeto eilėraščių rinkinio pavadinimu, dalyviai.

ALYTAUS RAJONASAlytaus rajonas, padalintas į 11 seniūnijų, įsikūręs gražioje Pietų Lietuvos teritorijoje. Čia tekanti

didžiausia šalies upė Nemunas skiria rajoną į dvi dalis, bei savo krantuose palieka plytėti didžiulius miškų masyvus.

Kaip administracinis vienetas, Alytaus rajonas įkurtas 1950 m. Tačiau tiek didesni, tiek mažesni miestai, miesteliai ir kaimai savo istoriją skaičiuoja nuo senesnių laikų. Kai kurių praeitis siekia ne vieną šimtmetį.

Alytaus rajonas didžiuojasi turtingu kultūros paveldu, tradiciniais renginiais ir amatais bei nuostabiu gamtovaizdžiu, tinkamu tiek ilsėtis, tiek keliauti. Čia tyvuliuoja daugiau nei 70 ežerų, plyti miškai, seniausia valstybės saugoma teritorija Lietuvoje – Žuvinto biosferos rezervatas, Dzūkijos nacionalinio parko, Metelių ir Nemuno kilpų regioninių parkų dalys.

Atvykę į šį kraštą rasite nuostabią gamtą, vaišingus žmones, senuosius amatus ir modernias verslo įmones, tradicijas ir šiuolaikiškumą.

Alytaus rajono savivaldybė, Pulko g. 21, LT-62133 Alytus, tel. +370 315 55 530, www.arsa.lt

ALYTAUS SENIŪNIJAAlytaus seniūnija – priemiestinė Alytaus teritorija, kurioje aktyvios vietos bendruomenės, vyksta in-

tensyvus kultūrinis ir visuomeninis gyvenimas. Dalį seniūnijos užima Nemuno kilpų regioninio parkas.

Rumbonių Švč. Trejybės bažnyčia Nemuno g. 22, Rumbonių k., Alytaus sen., Alytaus r.,

tel. +370 315 25 552Pastatyta 1795 m. Nedidelė medinė

bažnyčia yra liaudies architektūros for-mų, turi klasicizmo elementų, bebokš-tė, stačiakampio plano, halinė, su šešių kolonų portiku. Ne vienas pastebi, jog ji tarsi nedidukė medinė Vilniaus arkika-tedros kopija. Greta yra medinė varpinė.

Rumbonių kapinėse yra vienas išskirtinis paminklas – grafaitės Jadvygos Ko-revaitės kapo balto marmuro paminklas, paskelbtas respublikiniu dailės pa-minklu. Mirus dukrai grafas Varšuvoje užsakė sukurti paminklą žymiam lietuvių kilmės skulptoriui Pijui Velionskiui.

14 15

Kapinėse yra Lietuvos nepriklausomybės kovų savanorių kapai.

Rumbonių piliakalnio legenda porina, kad ant jo stovė-jusios pilies rūsiuose ėjo paslaptingi požeminiai urvai net po Nemunu. Jie vin-giavo keletą kilo-metrų ir jungėsi su Punios pilimi. Ir Punios pilies 1336 m. kryžiuočiai ne-

būtų įveikę, jei nebūtų suradę šių požeminių kelių, kuriuos parodė išdavikas, susigundęs siūlomais turtais.

Piliakalnis datuojamas I tūkst. – II tūkst. pr.

Punios šilas, apglėbtas 19 km ilgio Nemuno kilpos, pri-klauso Nemuno kilpų regioniniam parkui. Tai vienas iš seniau-sių ir gražiausių Lietuvos miškų, kuriame auga aukščiausia Lie-tuvos pušis (43 m), storasis ąžuolas (kamieno apimtis 5,50 m), natūralia alėja išsirikiavę šimtamečiai, Lietuvos kunigaikščių ir istorinių įvykių vardais pavadinti, ąžuolai. Nemuno pakrantėje yra geomorfologinis paminklas Panemuninkų skardis. Šilas – patikima saugomų augalų ir gyvūnų rūšių buveinė. Čia galima rasti skulptūrų parką „Žaltės slėnis“ – senojo, pagoniško tikė-jimo interpretaciją.

Lietuvos partizanų „Dainavos“ apygardos štabo vadavietės bunkerio maketą Punios šile atkūrė (1992 m. atstatytas, šiek tiek mažesnis už originalą) buvęs partizanas, po bunkerio susprogdinimo išlikęs gyvas, Juozas Petraška-Patrimpas. Bunkeris buvo įkurtas kalnelio šlaite, prie kurio tekėjo upe-lis-šaltinėlis, kuris ir žiemą neužšaldavo, juo vyrai pasiekdavo į bunkerį.

1947 m. enkavedistams apsupus apygardos štabo bunkerį, vadas Dominykas Jėčys-Ąžuolis ir 3 par-tizanai žuvo, dar 4 partizanai buvo apsvaiginti granatomis ir suimti gyvi.

Alytaus seniūnija, Užubalių g. 3, Miklusėnų k., Alytaus r., tel. +370 315 70 804, el. p. alytaus.seniunija@arsa.lt

ALOVĖS SENIŪNIJAAlovės seniūnija įsikūrusi šalia vaizdingo Alovės ežero. Šaltinių teigimu, 1690 m. Alovėje mirė Lie-

tuvos didysis kancleris Marcijonas Aleksandras Oginskis. 2008 m. Alovei buvo suteiktas herbas, kurio skydas perkirstas sidabrine juostele į mėlyną ir raudoną

laukus, viršutiniame vaizduojama auksinė Dievo Apvaizdos akis, apačioje – trys sidabriniai bezantai (monetos). Šiose vietose yra rastas ne vienas lobis.

Alovės Švč. Trejybės medinė bažnyčia Alovėlės g. 28, Alovės k., Alovės sen., Alytaus r.,

tel. +370 315 43 234Pastatyta 1802 m., jai būdingi klasicizmo ir baroko bruo-

žai. Šalia bažnyčios stovi medinė varpinė.

Prie bažnyčios esančiose kapinėse yra Lietuvos partizanų kapas taip pat šiose kapinėse palaidotas Dainavos apygardos Adolfo Ra-manausko-Vanago kuopos būrio vadas Juozas Kazlauskas-Klevas.

Poteronių piliakalnis vietinių gyventojų vadinamas Milžinų kalnu, įrengtas Alovės upelės dešiniojo kranto kyšulyje, Poteronių kaime. Legenda pasakoja, kad vidurnaktį piliakalnio viršūnėje pa-sirodydavo baltais drabužiais vilkinti vaidilutė, kūrendavo ugnį, verkdavo ir aimanuodavo. Gaidžiams pragydus – pranykdavo.

Piliakalnis datuojamas I tūkst.-II tūkst. pr.

Alovės seniūnija, Jaunimo g. 1, Alovės k., Alovės sen., Alytaus r., tel. +370 315 43 272, el. p. aloves.seniunija@arsa.lt

BUTRIMONIŲ SENIŪNIJAButrimonys 1720 m. vadinami miesteliu, įsikūrusiu svarbių kelių iš Vilniaus į Alytų ir Punią san-

kryžoje. Kelių sankirtoje susiformavusi trikampė aikštė, kuri šiandien yra vienintelė tokia Lietuvoje, ir kartu su miestelio centrinės dalies gatvių tinklu paskelbta Lietuvos urbanistikos paminklu. Jos atvaiz-das puošia ir miestelio herbą.

Butrimonių Švenčiausiojo Išganytojo bažnyčia Margirio g. 22, Butrimonys, Alytaus r., tel. +370 611 54 406 Statybų kertinis akmuo buvo pašventintas 1906 m., ta-

čiau prasidėjęs Pirmasis pasaulinis karas sustabdė tolimes-nius darbus. Vienabokštė, masyvi bažnyčia baigta statyti 1926 m. Bažnyčia turi romantizmo stiliaus elementų. Joje yra vertingų XIX a. I p. tapybos ir liaudies dailės darbų.

Butrimonių žydų senosiose kapinėse buvo laidojama nuo XVIII a. iki 1941 m. Šiaurinėje kapinių dalyje yra at-minimo paminklas holokausto aukoms (čia buvo nužudyta

daugiau kaip 50 Butrimonių žydžių) su įrašais lietuvių ir hebrajų kalbomis. Paminklas pastatytas 1999 m. (aut. skulpt. Audrius Janušonis).

Miestelio kapinėse yra partizanų žuvusių už Tėvynę 1944-1949 m. kapas ir Kmieliauskų šeimos antkapinis paminklas (aut. A. Kmieliauskas), kurie įtraukti į Nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą.

Gerulių kaime dunkso Gerulių piliakalnis dar Zamkumi vadinamas. Jo rytinę dalį apardęs apkasas ir dvi duobės, 1916-1917 m. vokiečių karininkų kasinėjimų žymės. Piliakalnio šlaitai statūs, 12-13 m aukščio.

Piliakalnis datuojamas I tūkst. vid. – II tūkst. pr.

Klydžionių kaime 1941 m. dviejose vietose buvo žudomi žydų tautybės žmonės. Jie palaidoti masinėse kapavietėse, ku-rias skiria 600 m atstumas. Vienoje iš kapaviečių pastatytas paminklas.

Butrimonių seniūnija, Vytauto a. 31, Butrimonys, Alytaus r., tel. +370 315 61 486, el. p. butrimoniu.seniunija@arsa.lt

16 17

DAUGŲ SENIŪNIJADaugai pirmą kartą paminėti 1384 m. Čia buvo Lietu-

vos kunigaikščių rezidencija. Kai kurie istorikai mano, kad Jogaila medžiodamas Dauguose susitiko su kryžiuočiais ir sudarė slaptą sutartį, kuria pasižadėjo neremti Kęstučio.

Daugai – Alytaus krašto rekreacinė zona. Didžioji miesto dalis pasklidusi Didžiulio (Daugų) ežero pusiasalyje. Tai vie-nas didžiausių Dzūkijos ežerų, pamėgtas poilsiautojų, žvejų. Daugų istorinis centras – urbanistikos paminklas.

Senojoje miestelio dalyje yra medžiais apaugęs Šventapetrio kalnelis – kadaise buvęs piliakalnis.

Vėliau, kaip manoma, ant jo pastatyta pirmoji Daugų bažnyčia, dabar čia stovi medinis kryžius.

Dievo Apvaizdos bažnyčia Maironio g. 6, Daugai, Alytaus r., tel. +370 687 19 717Mūrinė trijų navų, bebokštė, turi gotikos, klasicizmo ir ba-

roko stilių bruožų, pastatyta 1858-1862 m. Greta bažnyčios yra varpinė.

Senosios Daugų žydų kapinės veikė iki Antrojo pasaulinio karo. Netaisyklingo ovalo formos ir 1,8 ha plotą užimančiose kapinėse stovi du paminklai.

Lietuvos partizanų kapas ir paminklas Daugų miestelio kapinėse. Jis yra prieš centrinių kapinių vartus. 1990 m. čia buvo perkelta 24-ių partizanų, nužudytų pokario metu, palaikai. 1992 m. pa-šventintas paminklas – ąžuolinis kryžius, abipus kurio yra ąžuolinės sienelės su partizanų pavardėmis, vardais, gimimo ir žuvimo metais. Daugų apylinkėse yra ir daugiau partizanų atminimą įamžinančių vietų. Taip pat šiose kapinėse yra Lietuvos nepriklausomybės kovų savanorių kapai.

Daugų apylinkėse, Bukaučiškėse II, yra buvusio Vasario 16-osios Akto signataro, kunigo, ministro pirmininko, kariuomenės kapeliono Vlado Mirono dvaro XIX a. raudonų plytų romaninio stiliaus su neogotikos elementais Bukaučiškių dvaro koplyčia-mauzoliejus. Koplyčios rūsyje, šonuose, įrengtos nišos, kuriose buvo laidojami dva-rininkai. Išplėštos.

Netoli koplyčios-mauzoliejaus yra buvusio dvaro vieta, su menkai iš-likusiomis sunykusio statinio detalėmis (siena, pamatai).

Koplyčios g. 22, Bukaučiškių k., Daugų sen., Alytaus r., tel. +370 687 19 717

Žvirgždėnų pušis (Žvirgž-dėnų k., nuo Daugų 3 km). Pasakojama, jog prie šios pušies senovėje mėgo sėdėti elgetos ir prašyti išmaldos iš pravažiuo-jančiųjų. Numesti pinigėliai neretai tiesiog paskęsdavo kelio dulkėse, todėl jų galima rasti ir šiais laikais. Pušies kamienas yra 1 m skersmens ir 13 m aukščio. Žvirgždėnų pušis 1960 m. paskelbta gamtos paveldo objektu.

Aukakalnis Doškonių kaime (3,5 km nuo Daugų). Iš trijų pusių į plokščią piramidę panašią kalvą juosia Daugų ežeras. Pa-gonybės laikais čia buvo aukojamos aukos. Archeologai aptiko I tūkst. senovės gyvenvietės liekanų. Šiandien, gerai įsižiūrėjus į kalno šlaitus, galima pamatyti smulkių pilies liekanų akmenėlių.

Paminklas žuvusiems už Lietuvos laisvę Meškučiuose. Jis sumanytas pastatyti 1928 m. vasario 16 d., minint Lietuvos nepriklausomybės 10-metį. Iniciatoriai buvo Meškučių šaulių būrys. Paminklas iškilmingai atidengtas ir pašventintas 1928 m. gegužės 18 d. 1956 m. vasario 16 d. du kaimo gyventojai netoli paminklo augančiame berže iškėlė Lietuvos trispalvę. Jie buvo susekti, suimti ir nuteisti kalėti. Apie 1960 m. paminklas slapta nugriautas ir užkastas. 1989 m. pavasarį kai-mo vyrai paminklo likučius su plokšte atkasė ir paminklą atstatė. Aptvėrė medine tvorele. Paminklas atidengtas ir pašventintas 1989 m. gegužės 27 d.

Paminklas Lietuvos nepriklausomybės 20-mečiui pastatytas 1939 m. Doškonių k. gyventojų A. Rūkštelio ir P. Sabaičio iniciatyva Lietuvos nepriklausomybės dvidešimtmečiui paminėti. Sovietme-čiu nebuvo nugriautas.

Daugų seniūnija, S. Neries g. 3, Daugai, Alytaus r., tel. +370 315 69 100, el. p. daugu.seniunija@arsa.lt Turizmo informacija, tel. +370 315 69 647

KROKIALAUKIO SENIŪNIJAVietovės atsiradimas siejamas su XVI a. įkurtu dvaru, kuriame buvo auginami žirgai Lietuvos kuni-

gaikščiams. Žirgas pavaizduotas ir seniūnijos herbe.

Krokialaukio Atsimainymo mūrinė bažnyčia Žuvinto g. 8, Krokialaukis, Alytaus r., tel. +370 315 68 244Pastatyta 1872 m. Prabėgus dvidešimt septyneriems me-

tams ją konsekravo vyskupas Antanas Baranauskas. Bažnyčia dvibokštė, su žemesne stačiakampe apside ir prie jos esančio-mis zakristijomis, trimis altoriais. Krokialaukio Atsimainy-mo bažnyčios altoriai ir varpas yra įtraukti į Nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą.

Ūdrijos Švč. Jėzaus Širdies bažnyčia Birutės g. 8, Ūdrijos k., Krokialaukio sen., Alytaus r.,

tel. +370 315 52 238Pastatyta 1924 m. Tai tinkuoto mūro, turinti neorenesansinių

bruožų, stačiakampio plano, bazilikinė, dvibokštė, su pusapskri-te apside bažnyčia.

Santaikos Kristaus Karaliaus bažnyčia Santaikos g. 19, Santaikos k., Krokialaukio sen., Alytaus r.,

tel. +370 315 47 139Pastatyta 1929 m., medinė, tradicinio gyvenamojo namo

formos, stačiakampio. Šventoriuje stovi medinė varpinė.

18 19

Dapkiškių dvaras S. Konarskio g. 24, Dapkiškių k., Krokialaukio sen., Alytaus r.1808 m. kovo 5 d. šiame dvare gimė 1831 metų sukilimo dalyvis Simonas Konarskis. Sušaudytas 1839

m. vasario 27 d. Vilniuje. Šiuo metu dvaras privati nuosavybė.

Krokialaukio seniūnija, Vytauto g. 1, Krokialaukis, Alytaus r., tel. +370 315 68 381, el. p. krokialaukio.seniunija@arsa.lt

MIROSLAVO SENIŪNIJAŠių vietovių gyventojai iki XIII a. buvo jotvingių gentys. Lietuvai kariaujant su Kryžiuočių ordinu

apylinkės dėl nuolatinių karo žygių tapo negyvenamos. Tik XVI a. vėl pradėjo kurtis gyventojai.

Miroslavo Švč. Trejybės bažnyčia Vienuolyno g. 2A, Miroslavas, Alytaus r., tel. +370 687 56 093, www.miroslavoparapija.lt1763 m. Miroslave buvo pastatyta medinė bažnyčia ir mari-

jonų vienuolynas. 1835 m. bažnyčia sudegė. Pastatyta laikina, 1847 m. – nauja mūrinė bažnyčia ir vienuolyno rūmai. Vie-nuoliai marijonai įsteigė mokyklą. 1864 m. vienuolynas buvo uždarytas. 1914 m., Pirmojo pasaulinio karo metu, atsitrauk-dami Rusijos kareiviai bažnyčią susprogdino. 1917 m. pareng-tas bažnyčios atstatymo projektas, o darbai pradėti 1918 m.

Bažnyčia baigta statyti 1929 m.

Balkasodžio koplyčia. Pastatyta apie 1887 m. buvusio dvaro kapinėse. Koplyčios viduje buvo altorius, langus puo-šė vitražai, ant sienų kabojo paveikslai, ant palangės stovėjo Švč. Mergelės Marijos statula. Grindys buvo iš juodojo ir baltojo metlacho plytelių. Po koplyčia įrengtas laidojimo rūsys su cilindriniais skliautais. Po Antrojo pasaulinio karo pastatas buvo apleistas ir neprižiūrimas, vagiami koplyčios daiktai, niokojama, išplėšti laidojimo rūsiai.

Kurnėnų mokyklos statinių kompleksas (mokykla ir vėjo jėgainė)

Draugystės g. 2, Kurnėnų k., Miroslavo sen., Alytaus r.Vienintelė iš Amerikos atplukdyta Lietuvos mokykla. Di-

džiuma statybinių medžiagų (net mokyklos langų stiklai) buvo gabenamos iš Čikagos (JAV). Beveik visas mokyklos statybos išlaidas (skyrė 160 tūkst. litų) finansavo po studijų JAV apsi-gyvenęs kurnėniškis Laurynas Radziukynas. Pirmasis skambu-tis čia nuskambėjo 1936 m. Mokykla veikė iki 2008 m.,

šiuo metu pastatas nenaudojamas.

Dirmiškių piliakalnis įrengtas miške netoli Dirmiškių kaimo. Šlaitai statūs, iki 6 m aukščio.

Datuojamas I tūkst. vid. – II tūkst. pr. Nuo piliakalnio 350-450 m atstumu yra III-V a. pilkapynai. Ne vienas tyrinėjęs piliakalnį pastebėjo, jog jis greičiausiai buvo skirtas ne gynybos, o kulto reikmėms.

Kaukų ir Obelytės piliakalniai. Vienas šalia kito esantys piliakalniai – bendras kompleksas. Pagrindinis Kaukų pilia-kalnis, dar minimas Obelytės ir Obelytės-Pranevičių vardais, įrengtas Peršėkės upelio kairiojo kranto vingyje, esančioje aukštumoje.

Į vakarus nuo Kaukų piliakalnio, Peršėkės dešiniojo kranto aukštumos kampe, įrengtas kitas (dabar beveik sunaikintas) Obelytės piliakalnis. Šis piliakalnis, dar minimas Zomkaus ir Nugaros vardais, buvo gana didelis.

Kaukų ir Obelytės piliakalnių kompleksas gyvavo nuo I tūkst. pr. iki XI a., kai buvo sunaikintas greičiausiai per Kijevo Rusios kunigaikščių karinį žygį prieš jotvingių gentis.

Papėčių piliakalnis įrengtas atskiroje kalvoje į šiaurę nuo Metelių ežero. Datuojamas I tūkst. Nuo Papėčių piliakal-nio atsiveria vaizdas į didžiuosius Dzūkijos ežerus: Metelį, Obeliją, Dusią.

Olakalnis su ko-plyčia – buvęs aukų kalnas yra Bendrių kaime. Ant šio kal-

no stovinti balta koplyčia vaizduojama Miroslavo herbe. Kada ji buvo pastatyta ir kas pastatė sunku atsakyti – ant keturių mūrų stulpų, užsibaigiančių mūro skliautais, buvo uždengtas stogas, o viduje į žemę įkastas medinis kryžius. Pasakojama, kad pagonybės laikais čia buvo aukojamos įvairiausios aukos

dievams.

Žilvios piliakalnis įrengtas atskiroje kalvoje, Žilvios upe-lio kairiajame krante, Pupasodžio kaime. Dar vadinamas Pupasodžio bei Tolkūnų vardais.

Datuojamas I tūkst. vid. – II tūkst. pr.

Raudonasis akmuo (sunkiai surandamas). Virš žemės paviršiaus esančios dalies) aukštis – 2,45 m, ilgis – 3,23 m, plotis – 3,11 m; didžiausia horizontali apimtis – 10,15 m.

Riedulys netaisyklingos formos, su nusmailėjusiu viršumi (ketera).Raudonasis akmuo 1964 m. paskelbtas gamtos paminklu. Riedulys pūpso Alytaus miškų urėdijos Sudvajų girininkijos, Balkasodžio

pušyno 44 kvartalo 15 sklype, Norūnų miške.

Pasibaigus Antrajam pasauliniam karui Miroslavo apylinkių neaplenkė nei trėmimai į Sibirą, nei partizaninis judėjimas. Šiems įvykiams įamžinti Peršėkininkuose yra pastatytas paminklas šio kaimo stalinizmo represijų aukoms atminti (aut. Vl. Krušna).

20 21

Miroslave, A. Žmuidzinavičiaus g. tarp 4 ir 6 namų, greta yra du paminklai: vienas skirtas pagerbti Dai-navos apygardos partizanus, kitas – įamžina žuvusių partizanų atminimą.

Paminklas (stogastulpis) knygnešiui Kazimierui Stasiukynui (aut. Vl. Krušna) pastatytas jo gimtajame kaime Peršėkininkuose.

Miroslavo seniūnija, Dainavos g. 7, Miroslavas, Alytaus r., tel. +370 315 66 468, el. p. miroslavo.seniunija@arsa.lt

NEMUNAIČIO SENIŪNIJANemunaitis prieš daugelį amžių įsikūrė ant pušynuose skendinčio Nemuno kranto. Nemunaičio

pilis minima 1384 m., nuo 1387 m. – miestelis. Šiandien Nemunaityje prie Nemuno yra įrengta rekreacinė zona, poilsiavietė su laužaviete ir apžvalgos aikštele.

Švč. Mergelės Marijos Gimimo bažnyčiaNemuno g. 25, Nemunaitis, Alytaus r.,

tel. +370 682 68 1761899-1904 m. klebono F. Baltuškos (palaidotas baž-

nyčios šventoriuje) rūpesčiu pagal inžinieriaus V. Mich-nevičiaus projektą buvo pastatyta dabartinė mūrinė neo-gotikinė, trinavė su aukštu bokštu ir šoniniais bokšteliais. 1930 m. klebonas A. V. Želnia šventoriuje įrengė Lurdo grotą.

Pranciškonų va-sarnamis

Vytauto g. 40, Ne-munaitis, Alytaus r.

Vietos gyventojų vadinamas vienuolynu, pastatytas 1933 m. kaip poilsio namai broliams pranciškonams. 1945 m. birželio 3-iosios naktį prie jo prisiekė 120 A. Ramanausko-Vanago vadovaujamų partizanų.

Kryžius, stovintis netoli bažnyčios, iš betono išlietas 1934 metais. Jį iškilmingai pašventino klebonas A. V. Želnia. Paminklą projektavo ir darbams vadovavo broliai V. ir J. Jarmalos, jiems talkino ir kiti pa-

rapijiečiai. Sovietmečiu kryžius nebuvo nugriautas.

1939 m. mokytojo A. Saulevičiaus iniciatyva į Ne-munaitį buvo pakviestas žymus to meto skulptorius V. Grybas. Jau po metų miestelį turėjo papuošti Pa-minklas žuvusiems už Lietuvos nepriklausomybę. Tačiau pasikeitusi politinė santvarka pakeitė šiuos planus. Vietos bendruomenės iniciatyva 1989 m. ji išlieta iš naujo ir atidengta 1990 m. vasario 16 d.

Klintinių tufų atodanga (sunkai surandama) yra Nemunaičio k., Nemunaičio sen., Nemuno upės slėnio dešiniajame krante, Su-dvajų girininkijoje. Šios atodangos vaizdingiausios ne tik Alytaus rajone, bet ir visoje Lietuvoje. Bendras atodangų ilgis yra 900 m, plotis 20-30 m, aukštis 1,2-10 m. Jose matyti sluoksniais išakėjęs balsvas, pilkas, rudas klinčių tufas. 1987 m. atodanga paskelbta

gamtos paminklu. Didysis Dzūkijos

akmuo pūpso Vangelonių kaimo pušyne. Tai didžiausias riedulys Dzūkijoje ir devintas pagal dydį Lietuvoje. Akmuo yra netaisyklingos formos, vietomis padūlėjęs, sutrūkinė-jęs. Akmens ilgis – 7 m, plotis – 4,5 m, apimtis – 18 m. 1964 m. akmuo paskelbtas gamtos paminklu.

Geisčiūnų k. palaukėje (4 km iki Nemunaičio) auga se-

noji kriaušė, kurios kamieno apimtis – 3,8 m, amžius siekia beveik 200 metų. Prie jos prieš Antrąjį pasaulinį karą kaimo jaunimas rengdavo šo-kių vakarus. 2016 m. nukentėjo nuo šiose apylinkėse sautėjusios vėtros. Greta jos auga kalninė guoba, kurios kamieno apimtis net 5,5 m, aukštis – 24 m, o amžius – daugiau kaip 250 metų. Mūsų krašte tai tikras rekor-

das, nes guobos gyvena iki 300 metų. Kriaušė ir guoba 1960 m. paskelbtos gamtos paminklais.

Nemunaičio žydų senųjų kapinių dalis. Prieš įėjimą į kapinių teritori-ją stovi akmens plokštė, kurios centre, juodo akmens fone, iškalta „Čia ilsisi Nemunaičio žydų palaikai. Šventa ramybė jiems“. Prieš Antrąjį pasaulinį karą žydai sudarė nemažą dalį miestelio gyventojų.

Nemunaičio seniūnija, Vytauto g. 44, Nemunaitis, Alytaus r., tel. +370 315 41 971, el. p. nemunaicio.seniunija@arsa.lt

PIVAŠIŪNŲ SENIŪNIJARašytiniuose šaltiniuose Pivašiūnai minimi nuo XVII a. Žymus šis kraštas Švč. Mergelės Marijos

paveikslu. Per karus ir gaisrus nenukentėjęs, jis ėmė garsėti kaip stebuklingas ir XVII a. bažnytinės vyresnybės tokiu pri-pažintas. Sakoma, jog stebuklinga galia ir amžiumi jis prilygsta Aušros vartų Madonos paveikslui. Pivašiūnai garsūs Žolinės atlaidais, kurie čia vyksta visą savaitę.

Netoli bažnyčios yra Pivašiūnų amatų centras. Greta Piva-šiūnų, prie Ilgio ežero, įrengta poilsio zona ir paplūdimys.

Švenčiausiosios Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčia Trakų g. 6, Pivašiūnai, Alytaus r., tel. +370 699 12 696,

www.pivasiunai.lt/parapija

22 23

Pastatyta 1825 m., medinė. Garsiausia Alytaus krašte ir vienintelė klasicistinio stiliaus Lietuvos baž-nyčia, išlaikiusi ypatingą lotyniško kryžiaus struktūrą, kuriai būdinga išilginių tūrių ir kryžmos dina-mika. Šalia stovi medinė varpinė, menininkės L. Belvertaitės 1945-1948 m. sukurta Švč. Mergelės Marijos su kūdikėliu Jėzumi skulptūra. Bažnyčios viduje yra retai kur Lietuvoje aptinkamas apeinamas altorius. Jame kabo stebuklingas Švč. Mergelės Marijos paveikslas. Kardinolas Vincentas Sladkevičius 1988 m. vainikavo Pivašiūnų Mergelę su Kūdikiu popiežiaus Jono Pauliaus II dovanotomis karūnomis ir suteikė jai Nuliūdusiųjų Paguodos titulą. Priešais bažnyčią stovi varpinė, šalia šventoriaus - kapinės. Kalvos apačioje, manoma, kad ten stovėjo ankstesnės Pivašiūnų bažnyčios, dabar - medinė tąšytų rąstų XIX a. pastatyta koplyčia. Pivašiūnų bažnyčia – vienas iš Jono Pauliaus II piligrimų kelio Lietuvoje objektų (www.piligrimukelias.lt).

Įkalnėje, šalia laiptų į Pivašiūnų bažnyčios šventorių, yra Rožinio džiaugsmingųjų slėpinių stotys (aut. A. Judickas, 1988 m.).

Odinių (Odinčių) giminės koplyčia-mauzoliejus. Netoli bažnyčios, kitapus gatvės, senosiose kapinėse, kurios dabar jau užstatytos namais, senosios bažnyčios vietoje XIX a. viduryje buvo pastatyta ši koplyčia-mauzoliejus.

Miestelį puošia 2006 m. per Žo-linės atlaidus ati-dengtas paminklas Lietuvos Tarybos nariui, Vasario

16-osios Nepriklausomybės Akto signatarui kunigui Alfonsui Petruliui, jis Pivašiūnų bažnyčioje klebonavo 1911-1927 m.

Pivašiūnų piliakalnio legenda porina, kad ant šio piliakal-nio senovėje buvusi šventykla ir tuomet jis nebuvęs toks aukš-tas. Čia žmonės eidavo melstis ir nešdavo kepurę žemių, taip ir supylė šį piliakalnį. Datuojamas I tūkst. Puiki piliakalnio panorama atsiveria juo grožintis nuo bažnyčios šventoriaus.

Lietuvos partizanų kovos ir žūties vieta Žemaitėlių k., Pivašiūnų sen., Alytaus r. Šioje vietoje, miško bunkeryje, iš-davus MGB agentams, 1949-03-07 kautynėse su MGB vi-daus kariuomenės 34-uoju šaulių pulku žuvo keturi Dainavos apygardos Kazimieraičio rinktinės partizanai, tarp jų vadas V.

Voveris-Žaibas. Netoli šios vietos yra Lietuvos partizano, Dainavos apygardos vado Benedikto Labė-no-Kariūno kovos ir žūties vieta.

Pivašiūnų seniūnija, Trakų g. 51, Pivašiūnai, Alytaus r., tel. +370 315 29 368, el.p. pivasiunu.seniunija@arsa.lt

PUNIOS SENIŪNIJAPunia pirmą kartą rašytiniuose šaltiniuose paminėta 1382 m. Šią vietą buvo pamėgęs Vytautas Di-

dysis. Čia jis buvo įkūręs savo rezidenciją. Jei tikėsime flamandų keliautoju ir diplomatu, Burgundijos kunigaikščio patarėju Žilberu de Lanua (Guillebert de Lannoy), kuris 1412-1413 m. lankėsi LDK, jam norint susitikti su Vytautu Didžiuoju teko vykti į Punią. Čia didysis kunigaikštis per metus pra-leisdavo po porą mėnesių.

Punioje prasideda Nemuno kilpų regioninis parkas.

Šv. Apaštalo Jokūbo bažnyčiaKauno g. 1, Punia, Alytaus r., tel. +370 315 68 680Pastatyta 1863 m., turi baroko ir klasicizmo bruožų. Pirmoji

bažnyčia Punioje pastatyta 1425 m. Pasakojama, kad ją statyti paliepęs Vytautas Didysis, todėl jo atminimas gerbiamas iki šių dienų – bažnyčioje greta Punios herbo kabo šio kunigaikščio portretas. Punios Šv. Apaštalo Jokūbo bažnyčia įtraukta į Šv. Jokūbo kelią Lietuvoje.

Šv. Jurgio bokšto formos mūrinė koplytėlė, skirta 1831 m. sukilimo dalyviams atminti. Manoma, jog šioje vietoje buvo pastatyta pirmoji Punios bažnyčia.

Punios piliakalnis yra vienas didžiausių ir gražiausių Lietuvoje. Stūkso jis Nemuno ir Punelės santakoje.

Archeologai, kruopščiai ištyrę piliakalnį, nustatė, kad XIII-XIV amžiuje ant jo stovė-jo pilis, kuri buvo sudeginta, XV amžiuje jos vietoje pastatyta nauja. Tačiau neprabėgus nė amžiui sudegė ir ši, XVI amžiaus pabai-

goje čia pastatyti nauji dideli rūmai. Vėliau jie tiesiog sunyko.Nuo piliakalnio viršūnės atsiveria graži panorama: plati Nemuno juosta ir Punios

šilas.

Senosios Punios žydų kapinės yra greta Punelės upelės, leidžiantis keliu link Nemuno.

Strielčių ir Valiūnų kaimuose yra atminimo ženklai pagerbiantys ir žymintys Lietuvos partizanų kovos ir žūties vietas.

Raižių mečetėVytauto g. 9, Raižių k., Punios sen., Alytaus r.,

tel. +370 686 56 801Pastatyta 1889 m. ir vienintelė Lietuvoje veikė sovietme-

čiu. Statybų metu į ją buvo perkeltas sudegusios Bazorų mečetės 1684 m. pagamintas minbaras (sakykla). Mečetė medinė, stačiakampio plano, liaudies architektūros formų, ant dvišlaičio stogo yra nedidelis minareto bokštelis. Greta mečetės 2010 m. buvo pastatyti du saulės laikrodžiai. Vienas rodo vietos, kitas – Žalgirio mūšio lauko laiką. Tai vieninte-liai tokie laikrodžiai Lietuvoje.

24 25

Raižių apylinkėse yra keletas Valstybės saugomų senųjų to-torių kapinių.

Paminklas Vytautui Didžiajam Raižiuose. 2010 m. birže-lio 26 d. netoli Raižių mečetės atidengtas paminklas Vytautui Didžiajam, minint 600-ąsias Žalgirio mūšio pergalės metines (aut. J. Jagėla). Paminklas pagamintas iš granito, 5,2 m aukš-čio.

Punios seniūnija, Kauno g. 3, Punia, Alytaus r., tel. +370 315 68 640, el. p. punios.seniunija@arsa.lt

RAITININKŲ SENIŪNIJARaitininkų seniūniją, kurios centras – Makniūnai, juosia Nemuno kilpa. Pusę seniūnijos teritorijos

užima Dzūkijos nacionalinis parkas. Seniūnijai priklauso 15 ežerų. Raitininkų vietovės minimos jau XVI a.

Ryliškių Šv. Monikos bažnyčia Bažnyčios g. 5A, Ryliškių k., Raitininkų sen., Alytaus r., tel. +370 315 43 234Kunigas J. Čaplikas Ryliškiuose 1918 m. pastatė medinę koplyčią ir pradėjo laikyti pamaldas. 1924

m. buvo įsteigta parapija. 1932 m. pastatyta bažnyčia, 1953 m. sudeginta. Dabartinė pastatyta 1993 m.

Kryžių ansamblis Klepočių kaimo tragedijai atminti pa-statytas 1990 m., truputį vėliau dar du. 1944 m. Šv. Kalėdų išvakarėse, siekiant įbauginti ir palaužti gyventojų pasipriešini-mą sovietinei okupacijai Alytaus apskrityje, beveik visą kaimą sunaikino NKVD kariuomenės baudžiamieji daliniai. Sudegi-no 21 sodybą (iš čia buvusių 32), sušaudė ar gyvus sudeginto 12 šio kaimo gyventojų.

Klepočių kaime, netoli Lizdų ežero yra paminklas, pagerbiantis Lietu-

vos partizanų 1947 m. kovos ir žūties vietą.

Paminklas žuvusiems už Lietuvos laisvę Ryliškiuose pastatytas 1930 m. vietos šaulių iniciatyva.

Paminklas buvo pastatytas šalia bažnyčios, kuri praėjusio amžiaus viduryje buvo sudeginta. Tuo laikotarpiu sunaikinta ir paminklo cokolyje įrašyta dedi-kacija žuvusiems. 1989 m. vasarą paminklą atnaujino tautinės bendrijos „At-mintis“ nariai.

Piliakalnio piliakalnis įrengtas atskiroje Piliakalnio kaimo kalvoje, labai apardytas ariant ir aikštelėje buvusio trianguliacijos bokšto. Datuojamas I tūkst.

Raitininkų seniūnija, Mokyklos g. 28, Makniūnų k., Raitininkų sen., Alytaus r., tel. +370 315 46 989, el. p. raitininku.seniunija@arsa.lt

SIMNO SENIŪNIJASimno miestas įsikūręs vaizdingoje vietovėje prie dviejų ežerų – Giluičio ir Simno. Tai viena anksčiau-

siai Užnemunėje atsiradusių gyvenviečių. Gyvenimas šiose vietose suaktyvėjo XV a. pr. Čia buvo įkurtas Lietuvos didžiojo kunigaikščio dvaras. 1520 m. miestelyje pastatyta renesansinio stiliaus bažnyčia.

Istorinis Simno centras – urbanistikos paminklas. Mieste yra nemažai išlikusių XX a. pr. namų.

Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčia Kreivoji g. 3, Simnas, tel. +370 612 60 260Pastatyta 1520 m. ir yra labai reikšminga Lietuvos meno istori-

jai. Tai vienintelė bazilikinė kryžminio plano renesansinė bažnyčia Lietuvoje ir seniausias Užnemunėje architektūrinis paminklas.

Istorinėje Simno aikštėje stovi 2010 m. ati-dengtas paminklas, skirtas po pasaulį išblaškytiems Simno krašto vaikams, parti-zanams, žuvusiems, nukankintiems, sušaudytiems, ištremtiems (aut. A. Kmieliauskas). Paminklas – tai 3,80 m aukščio moters figūra simbolizuojanti sudėtingą Lietuvos pa-tirtį. Tai gali būti motina, sesuo, draugė, žmona. Nerimą dėl ateities papildo išsigandęs vaikas, prigludęs prie moters kojų.

Simno kapinėse stovi du paminklai įamžinantys Lietuvos partizanų atminimą.

Simno sinagoga Vytauto g. 34, Simnas, Alytaus r.Pastatyta XX a. pr. Jos dešinėje pusėje, an-

trame aukšte buvo žydų mokykla, o patalpa maldai su altoriumi buvo įrengta kairėje pusėje taip, kad besi-meldžiantys visada būtų veidu atsisukę į pagrindinę Šventyklą Jeruzalėje. Po Antrojo pasaulinio karo sinagogoje veikė kultū-ros namai, sporto salė. Neveikianti.

Paminklas sušaudytiems žydams Pošnelės miške. Antrojo pasaulinio karo metu, 1941 m. rugsėjo 12 d., šiame miške vokiečiai sušaudė 414 žydų tautybės moterų, vyrų, senelių ir vaikų. 1965 m. pager-biant šių žmonių atminimą buvo pastatytas paminklas (aut. V. Krušna).

Bambininkų piliakalnis dar minimas Ąžuolinių, Ąžuolų Rago, Dambavaragio pavadinimais. Stūkso Bambenos kai-riajame krante. Piliakalnio aikštelė ovali, joje yra kultūrinis sluoksnis, rasta lipdytos ir žiestos keramikos. Vietomis šlaitai siekia 6-7 m aukščio. Datuojamas I tūkst. vid. – II tūkst. pr.

Pora kilometrų nuo Simno nutolusiame Mergalaukyje vie-noje ant kaimo kalvelių yra Pirmojo pasaulinio karo vokie-čių karių kapinės, o pačiame jų centre – leitenanto Ernsto Vurchės (Ernst Wurche) kapas. Šis karys buvo žymaus vokiečių rašytojo ir poeto Valterio Flekso (Walter Flex) draugas ir tapo jo romano „Kla-joklis tarp dviejų pasaulių“ pagrindinio herojaus prototipu. Svarbiausias knygos veiksmas vyksta Simne ir jo apylinkėse. Knyga yra išversta į latvių, švedų, prancūzų ir italų kalbas.

Simno seniūnija, Vytauto g. 26, Simnas, Alytaus r., tel. +370 315 60 757, el. p. simno.seniunija@arsa.lt

26 27

MUZIEJAI IR GALERIJOSVykstant rekomenduojame pasitikslinti

muziejų darbo laiką.

MiesteAlytaus kraštotyros muziejus

Savanorių g. 6, Alytus, tel. +370 315 51 990www.alytausmuziejus.lt

Vaikų poeto Anzelmo Matučio memorialinis muziejus

A. Matučio g. 8, Alytus, tel. +370 315 53 172, www.alytausmuziejus.lt/matutis

Poeto Antano Jonyno memorialinis muziejus Liškiavos g. 17, Alytus, tel. +370 315 52 151,

www.alytausmuziejus.lt/jonynas

Alytaus kraštotyros muziejaus archeologinė ekspozicija

Jiezno g. 2, Alytus, tel. +370 607 81 776

Loretos galerija Jaunimo g. 20, Alytus, tel. +370 656 06 705Naujoji g. 48A, Alytus, tel. +370 699 65 708

Vingio galerija Ežerėlio g. 24, Alytus, tel. +370 686 70 692

Galerija „22 laipteliai“ S. Dariaus ir S. Girėno g. 7 Alytus,

tel. +370 698 07 496

Meno dirbinių salonas „Dzyvai“ S. Dariaus ir S. Girėno g. 3, Alytus,

tel. +370 315 73 591

RajoneDaugų kalvės ekspozicijų salė

Ežero g. 5, Daugai, Alytaus r., tel. +370 687 31 328

Butrimonių gimnazijos etnografinis muziejusDraugystės g. 1, Butrimonys, Alytaus r.,

tel. +370 315 61 386

Punios girininkijos miško muziejus Nemuno g. 82, Punios girininkija, Panemuninkų k.,

Alytaus sen., Alytaus r., tel. +370 687 20 859

Dailininko Antano Žmuidzinavičiaus tėviškėBalkūnų k., Miroslavo sen., Alytaus r.,

tel. +370 315 60 380

Kraštotyrinė etnografinė ekspozicija „Punia amžių bėgyje“

Alytaus r. Punios mokykla-daugiafunkcis centras, Kauno g. 3, Punia, Alytaus r., tel. +370 611 45 791

Dailės galerija „Dainos galerija“ Vilniaus g. 1, Butrimonys, Alytaus r.,

tel. +370 625 34 123

EKSKURSIJOSEkskursijas ir žygius po Alytaus miestą bei apylinkes galite užsisakyti Alytaus turizmo infor-macijos centre.

S. Dariaus ir S. Girėno g. 1, Alytus, tel.: +370 315 52 010, +370 687 07 703, www.alytus-tourism.lt

Asociacija „Olita_Orany“ organizuoja žygius pėsčiomis ir dviračiais.

Rotušės a. 16, Alytus, tel.: +370 604 91 231, +370 686 16 842, http://olitaorany.wixsite.com/tours

Pažintinė programa-ekskursija po AB „Alita“ ir jos gaminamos produkcijos degustacija

Miškininkų g. 17, Alytus, tel +370 682 68 967, www.alita.lt

Žygiai su Alytaus šiaurietiško ėjimo klubuTel.: +370 698 36 167, +370 698 25 069

Asociacija „Panemunės dzūkai“ siūlo ekskursi-jas dviračiais, pasivaikščiojimus su šiaurietiškomis lazdomis.

Kauno g. 3, Punia, Alytaus r., tel. +370 687 99 294

Ekskursijos Dauguose ir apylinkėseTel.: +370 315 69 595, +370 600 82 372,

+370 618 54 359, +370 610 12 990

Ekskursijos po Punios girininkijos miško muziejų ir Punios šilą

Nemuno g. 82, Punios girininkija, Panemuninkų k., Alytaus sen., Alytaus r., tel. +370 687 20 859

Ekskursijos Algimanto Žemaičio gėlininkystės ūkyje

Vilniaus g. 10, Punios k., Punios sen., Alytaus r., tel. +370 686 84 314, www.puniosgeles.lt

Ekskursijos Nemunaityje ir apylinkėseTel. +370 686 87 195

Ekskursijos PuniojeTel. +370 687 99 294, +370 315 68 683,

+370 614 56 686

Ekskursijos Raižių mečetėje ir šimtalapio degustacija

Tel. +370 686 56 801

EDUKACINĖS PROGRAMOSMieste

Alytaus kraštotyros muziejus veda archeologi-jos, istorijos ir etnografijos temomis edukacinius užsiėmimus.

Savanorių g. 6, Alytus, tel.: +370 315 73 505, +370 607 81 825, www.alytausmuziejus.lt

Alytaus teatrasRotušės a. 2, Alytus, tel. +370 626 40 082,

www.alytausteatras.lt

Anzelmo Matučio memorialinis muziejusA. Matučio g. 8, Alytus, tel. +370 315 53 172,

www.alytausmuziejus.lt/matutis

Antano Jonyno memorialinio muziejusLiškiavos g. 17, Alytus, tel. +370 315 52 151,

www.alytausmuziejus.lt/jonynas

Alytaus dailiųjų amatų mokyklaS.Dariaus ir S.Girėno g. 27, Alytus,

tel. +370 315 51 032, www.amatai.lt

Lėlių teatro „Aitvaras“ Rotušės a. 2, Alytus, tel. +370 698 13 264,

www.leliuteatrasaitvaras.lt

RajoneAlovės visuomeninė bendruomenė „Susiedai“

Mokyklos g. 5, Alovės k., Alovės sen., Alytaus r., tel. +370 678 34 109

Amatų kiemelis „Daugų kraštas“ Vlado Mirono g. 2, Daugai, Alytaus r.,

tel. +370 682 51 780

Bitininkystės edukaciniai užsiėmimaiKaimo turizmo sodyba „Avilys“, Naujakurių g. 4, Ra-

džiūnų k., Alytaus sen., Alytaus r., tel.: +370 611 24 692, +370 611 24 693

Ekologiškas šaltalankių ūkis „Gintarinė uoga“Domantonių g. 17, Venciūnų k., Alovės sen., Alytaus r.,

tel. +370 626 44 522, http://gintarineuoga.lt

Kančėnų bendruomenėMokyklos g. 6, Kančėnų k., Daugų sen., Alytaus r.,

tel. +370 698 40 768

Pivašiūnų amatų centrasTrakų g. 33, Pivašiūnai, Alytaus r.,

tel. +370 699 94 982

Punios Panemunės dzūko pirkiaKauno g. 3, Punia, Alytaus r., tel. +370 611 45 791

28 29

Indėniška edukacinė programa. Programa akty-viems ir žingeidiems, apie abiejų Amerikos konti-nentų indėnų kultūrą, regionus, buitį, tradicijas. Sparnuotų husarų karinio klubo ekspozicija.

Gardino g.11, Meškasalio k., Raitininkų sen., Alytaus r., tel. +370 616 14 142

AKTYVUS POILSIS IR PRAMOGOS

Alytaus sporto ir rekreacijos centras – sporto salių kompleksas, 50 m ilgio aštuonių takelių ba-seinas, 5 tūkst. vietų sporto arena.

Naujoji g. 52, Alytus, tel. +370 315 37 622, www.asrc.lt

Miesto stadionas, sporto salė, teniso kortaiBirutės g. 5, Alytus, tel.: +370 672 29 373,

+370 672 29 479, www.asrc.lt

Uždari teniso kortaiPramonės g. 6, Alytus, tel. +370 698 24 705

Alytaus medicininės reabilitacijos ir sporto centre yra 25 m baseinas, povandeninės srovės, sauna, sporto bei treniruoklių salės. Čia galima gauti profesionalių medikų konsultacijas ir visas sveikatinimo procedūras.

Pramonės g. 9, Alytus, tel. +370 315 77 440, www.amrc.lt

Nuotykių parke „Tarzanija“ yra skirtingo su-dėtingumo trasos suaugusiems ir vaikams, pašėlę kalneliai, skrydis per Nemuną ir kitos pramogos.

Radžiūnų g. 33, Radžiūnų k., Alytaus sen., Alytaus r., tel. +370 671 80 500, www.tarzanija.lt

DVIRAČIŲ NUOMA IR REMONTAS

MiesteDviračių remontas

Sudvajų g. 37, Alytus, tel. +370 686 53 490www.dviraciuremontas.lt

Dviračių nuoma „Dropbyke“ (mobili programa)http://dropbyke.com

Rajone Asociacija „Panemunės dzūkai“ siūlo pramo-ginius pasivažinėjimus paprastais ir elektriniais dviračiais numatytu maršrutu.

Kauno g. 3, Punia, Alytaus r., tel. +370 687 99 294

Greitojo dviračių nusileidimo nuo kalno (downhill) trasa „Bunda kalvos“. Ši trasa vienintelė Pietų Lietuvoje, skirta treniruotis profesionaliems greitojo dviračių nusileidimo nuo kalno sportininkams ir mėgėjams.

Punios šilas, Bundorių k., Alytaus sen., Alytaus r., tel. +370 662 00 192

ŠAUDYMAS IŠ LANKOLankininkų klubas „Žaliasis lankas“

Tel. +370 620 54 145, www.zaliasislankas.lt

DAŽASVYDIS, ŠAUDYMAS, ŠRATASVYDIS

„LT Imperator“Tel. +370 687 30 307, http://imperator.lt

Dažasvydis, šratasvydis, zorbingas, zorbolasRytmečio g. 4, Butkūnų k., Alytaus sen., Alytaus r.,

tel. +370 629 10 146, http://exzone.mozello.lt

Šratasvydis. Žaidimas, kurio metu imituojami kariniai veiksmai.

Tolkūnų k., Miroslavo sen., Alytaus r., tel. +370 622 84 238, https://ffairsoft.weebly.com

VIRTUALIOS REALYBĖS KAMBARYS

VRroomUgniagesių g. 1, Alytus, tel. +370 683 22 292,

www.vrroom.lt

PRAMOGOS SU ŽIRGAIS

Revų žirgynasRevų g. 1, Revų k., Alytaus sen., Alytaus r.,

tel. +370 688 86 260, www.zirgupramogos.irmas.lt

Jodinėjimas žirgais ir poniaisNuotykių parkas „Tarzanija“, Radžiūnų g. 33,

Radžiūnų k., Alytaus sen., Alytaus r., tel. +370 671 80 500, www.tarzanija.lt

Ruminos žirgai Juočiškių k., Pivašiūnų sen., Alytaus r.,

tel. +370 684 41 512

Asociacija „Panemunės dzūkai“ siūlo pasivaži-nėjimus karieta ir vežimu.

Kauno g. 3, Punia, Alytaus r., tel. +370 687 99 294

KARTINGAIUždaras kartodromas

Pramonės g. 21, Alytus, tel. +370 687 11751

Drift kartai. Vieninteliai Rytų Europoje šoninio slydimo Go kartingai.

Nuotykių parkas „Tarzanija“, Radžiūnų g. 33, Radžiūnų k., Alytaus sen., Alytaus r., tel. +370 671 80 500, www.tarzanija.lt

PRAMOGINĖ ŽVEJYBA

DidelėsŽuvys.ltMargirio g. 12, Punios k., Punios sen., Alytaus r.,

tel. +370 685 75 778, www.dideleszuvys.lt

UAB „Daugų žuvis“Dusmenų g. 59, Skabeikių k., Daugų sen. Alytaus r., tel. +370 671 53 633, www.dauguzuvis.lt

MEDŽIOKLĖS ORGANIZAVIMAS

VšĮ „Alytaus miškų urėdija“Medelyno g. 33, Alytus, tel. +370 315 52 902

ŠUOLIAI SU VIRVE Tel. +370 670 15 913, http://ropejumping.eu

VALČIŲ, PLAUSTŲ IR BAIDARIŲ NUOMA

Aleksas ir Liudmila BagdanavičiaiTel. +370 698 80 611

„Dzūkijos vandenis“Tel. +370 686 02 052

G. TacionisTel. +370 687 58 089

Irklavimo klubas „Srautas“Tel. +370 616 46 618

S. GuzevičiusTel. +370 611 30 305

30 31

Plaukimas ežeriniu luotu Daugų ežereTel. +370 610 12 990

Pramoginis plaukimas plaustu Daugų ežere Tel. +370 612 74 072, http://plaustas.webs.com

Plaukimas pramoginiu laivu Daugų ežereTel. +370 685 55 925

Plaukiojimai pontoniniu pramoginiu plaustu Nemune

Nuotykių parkas „Tarzanija“, Radžiūnų g. 33, Radžiūnų k., Alytaus sen., Alytaus r., tel. +370 671 80 500, www.tarzanija.lt

Turizmo klubas „Dzūkijos vingis“Tel. +370 650 26 788, www.dzukijosvingis.lt

Vikingų laivo nuomaDaugų irklavimo bazė, Kalvų g. 15, Salos k., Daugų

sen., Alytaus r., tel. +370 670 63 878

NAKTINIAI KLUBAI „Bari“

Naujoji g. 50, Alytus, tel. +370 670 70 064

„Domino“Pramonės g. 1B, Alytus, tel. +370 652 41 444

„Vino Tappo Lounge“Ugniagesių g. 8, Alytus, tel. +370 699 99 959

APGYVENDINIMASVIEŠBUČIAI

„Senas namas“***Užuolankos g. 24, Alytus, tel. +370 315 53 489,

www.senasnamas.lt

„Vaidila“***Rotušės a. 12, Alytus, tel. +370 315 56 188, www.vaidila.lt

„Dzūkija“**Pulko g. 14, Alytus, tel. +370 315 52 002,

www.hoteldzukija.lt

„Odė“**Naujoji g. 8C, Alytus, tel. +370 315 32 929, www.ode.lt

„Šolena“**Rato g. 7A, Alytus, tel.: +370 315 21 044,

+370 682 49 202, www.solena.lt

Svečių namai „Linas“***Senoji g. 2, Alytus, tel. +370 682 65 950,

www.motelislinas.lt

Svečių namai „Gilės“**Gilių g. 9, Alytus, tel.: +370 698 76 294, +370 686 21 279

NAKVYNĖS PASLAUGOSNakvynė ir pusryčiai

Suvalkų g. 53, Alytus, tel. +370 601 05 393

Alytaus sporto ir rekreacijos centrasBirutės g. 5, Alytus +370 672 29 373, www.asrc.lt

Apartamentų nuoma „Alytus Guesthouse“Vilniaus g. 18, Alytus, tel. +370 686 56 947,

https://sites.google.com/site/alytusguesthouse

KAMBARIŲ NUOMAMieste

Alytaus kolegijos bendrabutisStudentų g. 14, Alytus, tel. +370 676 41 033

Alytaus profesinio rengimo centro bendrabutisA. Jonyno g. 12, Alytus, tel. +370 616 34 953

RajoneNakvynė ir pusryčiai „Moteliukas“

Domantonių g. 17, Venciūnų k., Alovės sen., Alytaus r., tel. +370 626 44 522, http://gintarineuoga.lt

Daugų irklavimo bazėKalvų g. 15, Salos k., Daugų sen., Alytaus r.,

tel.: +370 614 53 715, +370 670 63 878

Daugų technologijos ir verslo mokyklos bendrabutisJaunystės g. 2, Daugai, Alytaus r.,

tel.: +370 315 72 790, +370 655 14 523Daugų Vlado Mirono gimnazijos bendrabutis (priimamos tik grupės)

Vlado Mirono g. 6, Daugai, Alytaus r., tel.: +370 686 90 732, +370 659 54 502

Miroslavo Švč. Trejybės parapijos nakvynės namaiVienuolyno g. 2A, Miroslavas, Alytaus r.,

tel.: +370 315 66 399, +370 687 56 093, www.miroslavoparapija.ltNakvynė Miroslave

Dainavos g. 7, Miroslavas, Alytaus r., tel. +370 600 28 262, http://nakvyne.ddns.netVO „Punios ainiai“ nakvynės paslaugos

Kauno g. 3, Punia, Alytaus r., tel. +370 683 68 872Kambarių nuoma „Vigiris“

Turgaus a. 3, Daugai, Alytaus r., tel. +370 650 54 210

Poilsio bazė „Giluitis“ Giluičio g. 13, Giluičio k., Simno sen., Alytaus r.,

tel.: +370 315 60 232, +370 687 90 413Poilsio namai „Daugų sala“

Maironio g. 85, Salos k., Daugų sen., Alytaus r., tel. +370 687 39 416, www.daugusala.lt

KAIMO TURIZMO SODYBOSAlytaus seniūnija

Sodyba „Avilys“• Prie Nemuno ir nuotykių parko „Tarzanija“• Bendras vietų skaičius – 10• Pobūvių salė – 25 vietų• Kambarių skaičius – 4 • Pastatų skaičius – 1Naujakurių g. 6, Radžiūnų k., Alytaus sen., Alytaus r.,

tel.: +370 611 24 692, +370 611 24 693

Sodyba „Butrimiškių ranča“• Netoli Kavalio ežero• Bendras vietų skaičius – 30 • Pobūvių salė – 40 vietų• Kambarių skaičius – 2 • Pastatų skaičius – 1Ūdrijos kelias 27, Butrimiškių k., Alytaus sen., Alytaus r.,

tel. +370 699 42 929, www.butrimiskiuranca.lt

Sodyba „Dzūkijos dvaras“• Prie Nemuno, šalia nuotykių parko „Tarzanija“• Bendras vietų skaičius – 48• Pobūvių salė – 32, 50 ir 100 vietų• Kambarių skaičius – 12 • Pastatų skaičius – 2Tarzanijos g. 1, Radžiūnų k., Alytaus sen., Alytaus r.,

tel. +370 647 77 506, www.dzukijosdvaras.lt

Sodyba “Saulakalnis”• Prie Nemuno• Bendras vietų skaičius – 15• Pobūvių salė – 50 vietų• Kambarių skaičius – 5 • Pastatų skaičius – 1Praniūnų g. 5, Praniūnų k., Alytaus sen., Alytaus r.,

tel. +370 672 29 982, www.saulakalnis.lt

Sodyba „Sauliaus vila“• Prie tvenkinio• Bendras vietų skaičius – 50• Pobūvių salė – 50 vietų• Kambarių skaičius – 8 • Pastatų skaičius – 3Nemuno g. 2, Kriaunių k., Alytaus sen., Alytaus r.,

tel. +370 699 09 963 , www.facebook.com/SAULIAUSVILA

Alovės seniūnijaGenutės sodyba

• Prie Alovės ežero• Bendras vietų skaičius – 80• Pobūvių salė – 100 vietų• Kambarių skaičius – 8 • Pastatų skaičius – 1Ežero g. 3, Alovės k., Alovės sen., Alytaus r.,

tel. +370 610 44 650, www.genutes-sodyba.lt

Sodyba „Žygutis“• Netoli Ilgio ežero• Bendras vietų skaičius – 54 • Pobūvių salė – 80 vietų, pirties namelyje 20 vietų• Kambarių skaičius – 6• Pastatų skaičius – 2 Daugų g. 2, Davainiškių k., Alovės sen., Alytaus r.,

tel. +370 693 12 345, www.zygutis.lt

Daugų seniūnijaSodyba „Daug gėlių“

• Prie Daugų ežero• Bendras vietų skaičius – 34. Kambarių skaičius – 18• Pastatų skaičius – 4Ežero g. 11, Dvarčėnų k., Daugų sen., Alytaus r.,

tel.: +370 687 98 797, +370 626 44 848, https://www.facebook.com/dauggeliu/

Doškonių sodyba• Prie Daugų ežero• Bendras vietų skaičius – 30• Pobūvių salė – 30• Kambarių skaičius – 12• Pastatų skaičius – 3Alkakalnio g. 9, Doškonių k., Daugų sen., Alytaus r.,

tel. +370 616 04 152, www.doskoniusodyba.lt

Sodyba „Dvarčėnų dvaras“• Prie Suvingio ir Daugų ežerų• Bendras vietų skaičius – 78 • Pobūvių salė – 3 salės iki 500 vietų• Kambarių skaičius – 24 • Pastatų skaičius – 1Suvingio g. 5, Dvarčėnų k., Daugų sen., Alytaus r.,

tel. +370 698 36 777, www.dvarcenudvaras.lt

32 33

Sodyba „Dvarčėnų ežero krantas“• Prie Daugų ežero• Bendras vietų skaičius – 14 • Kambarių skaičius – 3 • Pastatų skaičius – 3Ežero g. 26A, Dvarčėnų k., Daugų sen., Alytaus r.,

tel. +370 611 15 309

Sodyba „Pas gandrus“• Prie Daugų ežero• Bendras vietų skaičius – 24 • Pobūvių salė: 2 salės 15 ir 40 vietų• Kambarių skaičius – 11 • Pastatų skaičius – 3 Gandrų g. 7, Salos k., Daugų sen., Alytaus r.,

tel. +370 611 79 938, www.pasgandrus.lt

„Šiaudinė sodyba“• Prie Svetaus ežero• Bendras vietų skaičius – 22• Pobūvių salė – 60 vietų• Kambarių skaičius – 3• Pastatų skaičius – 1Dusmenų g. 27A, Kančėnų k., Daugų sen., Alytaus r.,

tel.: +370 657 68 007, +370 614 41 247, www.siaudinesodyba.lt

Vaidos sodyba• Prie Suvingio ežero• Bendras vietų skaičius – 18 • Kambarių skaičius – 4• Pastatų skaičius – 4 nameliaiSuvingio g. 9A, Dvarčėnų k., Daugų sen., Alytaus r.,

tel. +370 615 14 994, www.vaidossodyba.lt

Miroslavo seniūnijaSodyba „Atesys“

• Prie Atesio ežero • Bendras vietų skaičius – 70 • Pobūvių salė – 100 vietų• Kambarių skaičius – 19• Pastatų skaičius – 1Ežero g. 15, Atesninkų k., Miroslavo sen., Alytaus r.,

tel.: +370 616 46 956, +370 611 54 200, www.atesys.lt

Sodyba „Vila Adrija“• Prie tvenkinio• Bendras vietų skaičius – 100 • Pobūvių salė – 120 vietų• Kambarių skaičius – 15• Pastatų skaičius – 4Nemuno g. 12, Tolkūnų k., Miroslovo sen., Alytaus

r., tel. +370 608 60 770, https://www.facebook.com/Vila-Adrija-448540208502640/

Nemunaičio seniūnija„Girinio sodyba“

• Prie tvenkinio, šalia Nemuno• Bendras vietų skaičius – 21• Pobūvių salė – 40• Kambarių skaičius – 4• Pastatų skaičius – 1Sudvajų g. 1, Sudvajų k., Nemunaičio sen., Alytaus r.,

tel. +370 614 79 002, www.facebook.com/Giriniosodyba

Sodyba „Po Uosiu“• Prie tvenkinio, šalia Nemuno• Bendras vietų skaičius – 30 • Pobūvių salė – 30 vietų• Kambarių skaičius – 8 • Pastatų skaičius – 1Kalnėnų g. 28, Kalnėnų k., Nemunaičio sen.,

Alytaus r., tel. +370 614 21 035, www.facebook.com/sodyba.pouosiu

Ramunės sodyba• Prie tvekninio• Bendras vietų skaičius – 70• Pobūvių salė – 25 ir 40 vietų• Kambarių skaičius – 6• Pastatų skaičius – 3Žalioji g. 7, Einorų k., Nemunaičio sen., Alytaus r.,

tel. +370 671 76 024, https://www.facebook.com/Ramu-nes-sodyba-dideliems-ir-maziems-1796793783929696/

Pivašiūnų seniūnjaKupinų sodyba

• Prie tvenkinio• Bendras vietų skaičius – 70 • Pobūvių salė – 2 salės 50 ir 80 vietų• Kambarių skaičius – 30 • Pastatų skaičius – 4Mikalavo g. 13, Mikalavo k., Pivašiūnų sen.,

Alytaus r., tel. +370 699 28 907, www.kupinusodyba.lt

Sodyba „Meilės laiptai“• Bendras vietų skaičius – 50• Pobūvių salė – 80 vietų• Kambarių skaičius – 9 • Pastatų skaičius – 1Draugystės kelias 26, Tabalenkos, k., Pivašiūnų sen., Aly-

taus r., tel. +370 687 72 630, www.meileslaiptai.ucoz.com

Viktorijos sodyba• Prie tvenkinio• Bendras vietų skaičius – 80 • Pobūvių salė – 100 vietų• Kambarių skaičius –13 • Pastatų skaičius – 3Trakų kelias 35, Skraičionių k., Pivašiūnų sen.,

Alytaus r., tel.: +370 618 54 228, +370 698 34 659, www.viktorijossodyba.lt

Punios seniūnijaSodyba „Ymilsa“

• Prie tvenkinio• Bendras vietų skaičius – 36 • Pobūvių salė – 50 vietų• Kambarių skaičius – 9 • Pastatų skaičius – 3Vytauto g. 5, Raižių k., Punios sen., Alytaus r.,

tel. +370 615 83 167, www.ymilsa.lt

Raitininkų seniūnijaSodyba „Genutės ranča“

• Prie Ilgio ežero• Bendras vietų skaičius – 60 • Pobūvių salė – 70 vietų• Kambarių skaičius – 15 • Pastatų skaičius – 3Gardino g. 22, Meškasalio k., Raitininkų sen.,

Alytaus r., tel. +370 686 87 259, www.genute.lt

Sodyba „Pas Algirdą“• Prie Gailinto ežero• Bendras vietų skaičius – 84 • Pobūvių salė – 90 vietų• Kambarių skaičius – 14 • Pastatų skaičius – 5Piliakalnio g. 18, Piliakalnio k., Raitininkų sen.,

Alytaus r., tel. +370 686 87 259, www.genute.lt

Sodyba „Pas Robertą“• Prie Gailinto ežero• Bendras vietų skaičius – 60 • Pobūvių salė – 60 vietų• Kambarių skaičius – 7 • Pastatų skaičius – 2Piliakalnio g. 4, Piliakalnio k., Raitininkų sen.,

Alytaus r., tel. +370 614 28 857

Radzevičių sodyba• Tarp Gailinto ir Galintėnų ežerų• Bendras vietų skaičius – 11 • Pobūvių salė – 25 vietų• Kambarių skaičius – 4 • Pastatų skaičius – 1Ežerų g. 1, Galintėnų k., Raitininkų sen., Alytaus r.,

tel. +370 612 95 687

Remeikių sodyba• Prie Gailinto ežero• Bendras vietų skaičius – 26 • Pobūvių salės: name – 20, pavėsinėje 50 vietų• Kambarių skaičius – 3 • Pastatų skaičius – 2Gailinto g. 6, Galintėnų k., Raitininkų sen.,

Alytaus r., tel. +370 650 26 788, www.dzukijosvingis.lt/lt/kaimo-turizmas

Stasio Slavinsko sodyba• Prie Gailinto ežero • Bendras vietų skaičius – 100 • Pobūvių salė – 100 vietų• Kambarių skaičius – 17 • Pastatų skaičius – 3Piliakalnio g. 12, Piliakalnio k., Raitininkų sen.,

Alytaus r., tel. +370 685 12 255

Viliaus Vaicekausko sodyba• Prie Gailinto ežero• Bendras vietų skaičius – 36 • Pobūvių salė – 70 vietų• Kambarių skaičius – 10 • Pastatų skaičius – 2Gailinto g. 10, Galintėnų k., Raitininkų sen.,

Alytaus r., tel. +370 685 56 650

Simno seniūnijaSodyba „Burlingė“

• Prie Dusios ežero • Bendras vietų skaičius – 20 • Pobūvių salė – 20 vietų • Kambarių skaičius – 6 • Pastatų skaičius – 2Kaštonų g. 115, Metelytės k., Simno sen., Alytaus r.,

tel. +370 672 92 667, www.burlinge.lt

Sodyba „Giluitis“• Prie Giluičio ežero• Bendras vietų skaičius – 13 • Pobūvių salė – 15 vietų• Kambarių skaičius – 6 • Pastatų skaičius – 1Giluičio g. 13A, Giluičių k., Simno sen., Alytaus r.,

tel.: +370 616 46 956, +370 611 54 200, www.giluitis.lt

Metelytės sodyba• Prie Dusios ežero • Bendras vietų skaičius – 8 • Pobūvių salė – 24 vietų• Kambarių skaičius – 2 • Pastatų skaičius – 1Kaštonų g. 115, Metelytės k., Simno sen., Alytaus r.,

tel. +370 610 33 445

„Simno sodyba“• Prie tvenkinio, netoli Giluičio ežero• Bendras vietų skaičius – 40 • Pobūvių salė – 70 vietų• Kambarių skaičius – 2 • Pastatų skaičius – 1K. Vanagėlio g. 52, Simnas, Alytaus r.,

tel. +370 676 58 758, http://simnosodyba.lt

34 35

Turizmo informacijos centras

Piliakalniai:1. Bambininkų2. Kaukų3. Papėčių4. Žilvios5. Radžiūnų6. Alytaus7. Rumbonių8. Punios9. Gerulių10. Pivašiūnų11. Poteronių12. Dirmiškių13. Piliakalnio14. Aniškio

15. Atesninkų 16. Bazorų 17. Daugų18. Einoronių19. Giluičių20. Krištapiškių21. Kružiūnų22. Laukininkų 23. Margaravos 24. Nemunaičio 25. Obelijos 26. Obelytės 27. Pociūniškių 28. Zaramciškių 

Apgyvendinimas:1. „Senas namas“***2. „Vaidila“***3. „Dzūkija“**4. „Odė“**5. „Šolena“**6. Svečių namai „Linas“***7. Svečių namai „Gilės“**8. Aprtamenų nuoma „Alytus Guesthouse“9. Nakvynė ir pusryčiai Suvalkų g.10. Nakvynė Sporto ir rekreacijos centre

Kaimo turizmo sodybos:

Muziejai, ekspozicijos, galerijos1. Alytaus kraštotyros muziejus2. Anzelmo Matučio memorialinis muziejus3. Antano Jonyno memorialinis muziejus4. Alytaus kraštotyros muziejaus archeologinė ekspozicija 5. Kraštotyrinė etnogra�nė ekspozicija „Punia amžių bėgyje“ 6. Dailininko Antano Žmuidzinavičiaus tėviškė 7. Žuvinto biosferos rezervato lankytojų centras8. Dailės galerija „Dainos galerija“9. Butrimonių gimnazijos etnogra�nis muziejus

Geruliai

RaižiaiGeniai

Ūdrija

Papėčiai Obelija

Seirijai

Krosna

Ąžuoliniai

Talokiai

Pupasodis

Noragėliai

Ryliškiai

Makniūnai

Nemunaitis

Alovė

Kriokialaukis

Simnas

Miroslavas

Pivašiūnai

Punia Butrimonys

Luksnėnai

Santaika

Peršėkininkai

Venciūnai

Rumbonys

Nuotykių parkasTARZANIJA

ež. Dusia

ajile

bO .

že

ež. Žuvinta

s

ež. Giluitis

ež. Simno

ež. Daugų

Nemunas

Nem

unas

ež. Metelys

Žuvintobiosferosrezervatas

Nemuno kilpųregioninis parkas

Dzūkijos nacionalinis parkas

Meteliųregioninisparkas

į Vinių,Kauną,

Birštoną

į Vilnių

į Varėną,Vilnių

į Merkinę,Druskininkus

į Leipalingį,Druskininkus

į Lazdijus

Puniosšilas

į Kalvariją

į Marijampolę

į Kauną

8

9

10

11

7

6

2, 26

4

5

3

1

1, 2, 36

7

21

6

8, 9

10

11

1819

2022

24

2627

28

23, 29 25

12, 13, 14 15, 16, 17

4, 5

1-10

19

15

14

23

21

16

2528

12

20

13 22

27

17

18

2444

34

5

4

8, 9

33

7 31

30

21

1. „Atesys“2. „Giluitis“3. „Simno sodyba“4. „Burlingė“5. „Metelytė“6. „Vila Adrija“7. „Sauliaus vila“8. „Avilys“9. „Dzūkijos dvaras“10. Butrimiškių ranča11. „Po uosiu“12. Remeikių sodyba13. V. Vaicekausko sodyba14. Radzevičių sodyba15. „Pas Algirdą“16. „Pas Robertą“17. S. Slavinsko sodyba18. „Žygutis“19. Genutės ranča20. Genutės sodyba21. Vaidos sodyba22. Dvarčėnų dvaras23. „Pas gandrus“24. „Vigiris“

25. Daugų irklavimo bazė26. Kupinų sodyba27. Viktorijos sodyba28. „Meilės laiptai“29. „Dvarčėnų ežero krantas“30. „Šiaudinė sodyba“31. „Saulakalnis“32. „Ymilsa“33. Nakvynė ir pusryčiai „Moteliukas“34. Ramunės sodyba35. „Daug gėlių“36. Doškonių sodyba37. Poilsio bazė „Giluitis“38. Poilsio namai „Daugų sala“39. Daugų technologijos ir verslo mokyklos bendrabutis40. Daugų Vlado Mirono gimnazijos bendrabutis41. Miroslavo Švč. Trejybės parapijos nakvynės namai42. Nakvynė Miroslave43. VO „Punios ainiai“ nakvynės paslaugos44. „Girinio sodyba“

3

32

Daugai

Kančėnai

37

41,42

43

39, 40 36

38

35

Bažnyčios

Maitinimo įstaigos

Paplūdimiai

Amatų centrai ir kiemeliai

Alytaus turizmo informacijos centrasS. Dariaus ir S. Girėno g. 1, LT-62137, Alytus

Tel.: +370 315 52 010, +370 687 07 703info@alytus-tourism.ltwww.alytus-tourism.lt

Nuotraukų autoriai: R. Avižienis, J. Baranowski, Z. Baubonis, D. Belenihin, G. Bernatavičius, Z. Bulgakovas, E. Dovydėnas, E. I. Fedaravičiūtė, V. Kuchalskis, A. Lisinas, B. Malaškevičiūtė, T. Parcej, A. Pranaitis, A. Purvinytė,

Ž. Sinkevičius, V. Skendelis, Z. Stankevičienė, J. Struckienė, K. Sūnaitienė, M. Šematulskis, Z. Šilinskas, G. Tamošiūnienė, L. Valentaitė-Gudzinevičienė, Alytaus m. sav. administracijos, Alytaus r. sav. administracijos, Alytaus TIC,

Daugų, Kančėnų, Pivašiūnų amatų kiemelių archyvų nuotraukos.

Alytus

Kaunas

Vilnius

Lenkija

RusijaBaltarusija

Latvija

Naudinga informacijaAlytaus miesto ir rajono kodas – (8 315)

Tarptautinis kodas – +370 315Informacija telefonu – 118, 1588

Pagalbos telefonas – 112Techninė pagalba kelyje – 1888

PolicijaJotvingių g. 8, AlytusTel.: 112, +370 315 55 600

LigoninėLigoninės g. 12, AlytusTel. +370 315 56 380

Autobusų stotisNaujoji g. 17L, AlytusTel. +370 315 52 333

Centrinis paštasPulko g. 12, AlytusTel. +370 700 55 400