Praktinių užduočių rinkinys „Bankroto administravimas“

VIEŠOJI ĮSTAIGA SOCIALINIŲ MOKSLŲ KOLEGIJA

Vladislovas Vitkevičius

BANKROTO ADMINISTRAVIMAS

Mokomoji medžiaga su praktinėmis užduotimis

Vilnius

2011

1

Leidinio išleidimą rėmė:

Projektas „Socialinių mokslų kolegijos studijų programų atnaujinimas ateities specialistų

ugdymui“ (projekto Nr. VP1-2.2-ŠMM-07-K-01-077) finansuojamas pagal 2007-2013 m.

Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programos 2 prioritetą „Mokymasis visą gyvenimą“.

2


BANKROTO ADMINISTRAVIMAS

Mokomoji medžiaga su praktinėmis užduotimis

3

TURINYS

Turinys .......................................................................................................................................... 4

Įvadas ............................................................................................................................................ 7

1 Bankroto teisės samprata ir vieta Lietuvos teisinėje sistemoje ........................................... 11

1.1 Bankroto teisės reguliavimo dalykas ................................................................................... 14

1.2 Bankroto teisės reguliavimo metodas .................................................................................. 16

1.3 Bankroto teisės samprata ..................................................................................................... 17

1.3.1 Bankroto teisė, bankrotas ir bankroto procesas ............................................................ 20

1.3.2 Bankroto bylos nagrinėjimo stadijos ............................................................................ 21

1.4 Bankroto teisės ir bankroto proceso tikslai .......................................................................... 24

1.5 Bankroto teisės šaltiniai ....................................................................................................... 26

1.6 Bankroto teisės principai ..................................................................................................... 31

Užduotys savarankiškam darbui ir rekomenduojama literatūra ..................................................... 34

2 Bankroto teisės subjektai ..................................................................................................... 37

2.1 Subjektas, kurio atžvilgiu galimos bankroto procedūros. Skolininkas ................................ 39

2.2 Bankroto administratorius ................................................................................................... 41

2.2.1 Teisė teikti bankroto administravimo paslaugas .......................................................... 42

2.2.2 Bankroto administratoriaus paskyrimas bankrutuojančios įmonės administratoriumi 46

2.2.3 Bankroto administratoriaus funkcijos .......................................................................... 51

2.2.4 Bankroto administratorių veiklos kontrolė ................................................................... 58

2.2.5 Bankroto administratoriaus atstatydinimas .................................................................. 61

2.3 Bankroto bylą nagrinėjantis teismas .................................................................................... 63

2.4 Kreditoriai ............................................................................................................................ 64

2.5 Kiti bankroto proceso subjektai ........................................................................................... 70

2.6 Įmonių bankroto valdymo departamentas prie LR Ūkio ministerijos ................................. 71


3 Civilinės bylos dėl bankroto iškėlimas ................................................................................ 79

3.1 Pagrindai kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo ...................................................... 79

3.2 Subjektai, galintys kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo ....................................... 80

3.3 Pareiškimas (kreipimasis) į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo ......................................... 82

3.3.1 Kreditoriaus (kreditorių) pareiškimas teismui dėl bankroto bylos iškėlimo ................ 82

3.3.2 Įmonės likvidatoriaus pareiškimas teismui dėl bankroto bylos iškėlimo ..................... 83

3.3.3 Įmonės vadovo, savininko pareiškimas teismui dėl bankroto bylos iškėlimo ............. 84

3.3.4 Asmenų atsakomybė už laiku nepaduotą pareiškimą dėl įmonės bankroto ................. 85

4

3.4 Civilinės bylos iškėlimas ..................................................................................................... 86

3.4.1 Laikinosios apsaugos priemonės bankroto procese ..................................................... 87


4 Pasirengimas svarstyti bankroto bylos iškėlimo klausimą .................................................. 92

4.1 Asmenų, turinčių teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi, procesinė padėtis ..................... 93

4.2 Pasirengimo svarstyti bankroto bylos iškėlimo klausimą trukmė ....................................... 94


5 Bankroto bylos iškėlimas ..................................................................................................... 98

5.1 Atsisakymo iškelti bankroto bylą pagrindai ........................................................................ 99

5.2 Bankroto bylos iškėlimo pagrindai .................................................................................... 100

5.3 Civilinės bylos sustabdymas .............................................................................................. 102

5.4 Bankroto bylos iškėlimo pasekmės ................................................................................... 104

5.4.1 Nutarties iškelti bankroto bylą priėmimas ................................................................. 105

5.4.2 Nutarties, kuria nuspręsta iškelti bankroto bylą, įsiteisėjimas ................................... 106

5.4.3 Pasekmės, kurias sukelia įsiteisėjusi teismo nutartis iškelti įmonei bankroto bylą ..... 108

Užduotys savarankiškam darbui ir rekomenduojama literatūra ................................................... 114

6 Bankroto bylos nagrinėjimas ............................................................................................. 118

6.1 Kreditorių reikalavimų pareiškimas, tvirtinimas ir atsisakymas ....................................... 118

6.2 Kreditorių susirinkimas ..................................................................................................... 121

6.2.1 Pirmasis kreditorių susirinkimas ................................................................................ 121

6.2.2 Kiti kreditorių susirinkimai ........................................................................................ 123

6.2.3 Kreditorių susirinkimo teisės ..................................................................................... 123

6.2.4 Kreditorių susirinkimo nutarimų priėmimo tvarka .................................................... 124

6.2.5 Kreditorių komitetas ................................................................................................... 125

6.3 Administravimo išlaidos .................................................................................................... 126

6.4 Bankrutuojančios įmonės sandorių tikrinimas ir ginčijimas ............................................. 130

6.5 Taikos sutartis .................................................................................................................... 132

6.6 Taikos sutarties sudarymas ................................................................................................ 133

6.6.1 Taikos sutarties turinys ir jos tvirtinimo tvarka ......................................................... 134


7 Supaprastintas bankroto procesas: ..................................................................................... 141

7.1 Teismo nutarties taikyti supaprastintą bankroto procesą priėmimas ................................. 143


8 Bankrutavusios įmonės likvidavimas ................................................................................ 148

8.1 Teismo nutartis pripažinti įmonę bankrutavusia ir ją likviduoti, jos pasekmės ................ 150

5

8.2 Administratoriaus teisės ir pareigos likviduojant bankrutavusią įmonę ............................ 151

8.2.1 Įmonės turto pardavimas ............................................................................................ 152

8.2.2 Kreditorių reikalavimų tenkinimas ............................................................................. 154

8.3 Sprendimas dėl įmonės pabaigos ....................................................................................... 156


9 Bankroto procesas ne teismo tvarka .................................................................................. 161

9.1 Neteisminio bankroto proceso inicijavimas ...................................................................... 162

9.2 Neteisminio bankroto proceso taikymo sąlygos ................................................................ 163

9.3 Bankroto procedūrų vykdymas ne teismo tvarka .............................................................. 165


10 Tyčinis bankrotas ............................................................................................................... 168

10.1 Kreipimasis dėl tyčinio bankroto nustatymo ................................................................. 172

10.2 Tyčinio bankroto pripažinimo pasekmės ....................................................................... 174

10.3 Nusikalstamas bankrotas ................................................................................................ 177


Literatūros sąrašas ....................................................................... Error! Bookmark not defined.

6

Įvadas

Šis leidinys, t.y. metodinė mokymo priemonė „Bankroto administravimas1“ (toliau

Priemonė), yra skirtas aukštųjų mokyklų teisės studijų programos studentams, siekiantiems įgyti

bankroto teisės žinių, tačiau taip pat gali praversti ir kitų studijų programų, pavyzdžiui, vadybos,

finansų, bankininkystės studijų programų studentams. Atsižvelgiant į tai, jog bankroto teisė yra

kompleksiška ir sudėtinga teisės sritis, taip pat, jog Lietuvoje bankroto teisės mokslas dar tik žengia

pirmuosius žingsnius2, ši mokymo priemonė turėtų padėti siekiant įgyti bankroto teisės pagrindus

bei supaprastinti studijų procesą.

Skolininko nebesugebėjimas vykdyti savo įsipareigojimų kreditoriams - nuolat iškylanti ir

seniai egzistuojanti problema, su kuria susiduriama visuomenėje. Prieš 20 metų Lietuvai atkūrus

nepriklausomybę ir perėjus prie laisvosios rinkos, bankrotas vėl tapo svarbus tiek teisinės, tiek

ekonominės sistemos elementas. Bankroto teisė yra itin įdomi ir dinamiškai besivystanti, jos

aktualumas pasižymi dvilypumu, kadangi iš vienos pusės pats asmuo gali tapti nemokus, kita vertus

tas pats asmuo gali susidurti su nemokiu skolininku. Bankroto teisė daro įtaką ekonomikai, taip pat

gali būti stebimas ir atgalinis ryšys, o visa tai turi itin didelę reikšmę visuomenės vystymosi

procesams. Dar vienas bankroto teisės ypatumas yra tai, jog ji glaudžiai susijusi su daugeliu kitų

teisės šakų, tad galima teigti, kad skirtingų interesų sankirta lemia jos vietą kitų teisės šakų ir

institutų sandūroje. Tokios aplinkybės leidžia teigti, jog kiekvienam teisininkui, net ir

nesispecializuojančiam bankroto srityje, yra naudinga turėti bankroto teisės pagrindus, nes įprasti

teisiniai santykiai (civiliniai, darbo, mokesčių, socialinio draudimo ir kt.), iškilus mokumo

problemoms, gali pasikeisti į bankroto teisinius santykius.

Šios priemonės tikslas padėti studentams įgyti teorinius bankroto teisės pagrindus bei

formuoti praktinius įgūdžius sprendžiant konkrečias problemas, kai atitinkami teisinių santykių

dalyviai tampa nemokūs; analizuoti ir vertinti bankroto ir su bankrotu susijusius teisinius santykius.

Po kiekvienu skyriumi yra pateikiami kontroliniai klausimai, kurie turėtų savikontrolės būdu padėti

įtvirtinti įgytas žinias. Priklausomai nuo skyriaus turinio, jo pabaigoje gali būti pateikiamos

praktinės užduotys.

1 Atsižvelgiant į tai, jog pavadinimas „Bankroto administravimas“ apima ganėtinai siaurą sritį ,autorius sąmoningai

„neprisiriša“ prie pavadinimo ir pateikia platesnę sampratą bei analizuojamų klausimų apimtį. Taip pat atsižvelgtina į

tai, jog autoriui yra palikta galimybė savarankiškai numatyti metodinės priemonės turinį pagal esamos studijų

(Socialinių mokslų kolegijos Teisės studijų programos „Bankroto teisės“ studijų dalyko modulį) programos poreikį. 2 Pirmieji išsamūs vadovėliai išleisti tik 2009 m. ir 2011 m. (Kavalnė S., Mikuckienė V., Norkus R., Velička R. 2009.

Bankroto teisė: pirmoji knyga. Vilnius: Justitia; Kavalnė S., Norkus R. 2011. Bankroto teisė: antroji knyga. Vilnius:

Justitia)

7

Šios metodinės mokymo priemonės paskirtis yra supažindinti ir padėti geriau suvokti

bankroto teisės sampratą, vietą Lietuvos teisės sistemoje, konkrečias bankroto proceso stadijas,

bankroto bylos nagrinėjimo teisme ypatumus, bankroto administratoriaus skyrimą bei padėtį

bankroto procese ir kt.

Autorius atkreipia dėmesį, jog rašant bankroto priemonę (o kai kuruos skyrius jau parašius),

įstatymų leidėjas atliko Įmonių bankroto įstatymo, Civilinio proceso kodekso pakeitimus (taip pat

Vyriausybė atliko kai kurių poįstatyminių aktų, reguliuojančių bankroto teisinius santykius,

pakeitimus), kurių dalis jau įsigaliojo, o didžioji dalis dar tik įsigalios nuo 2011m. spalio 1d. Todėl,

kai kuriuose skyriuose rasite nuorodas į artėjančius pakeitimus.

Mokomosios priemonės struktūrą sudaro 10 skyrių, suskirstytų į poskyrius ir dalis. Visi jie

tarpusavyje susiję ir išdėstyti nuosekliai ir sistemingai. Pirmieji du skyriai yra skirti bendriesiems

bankroto teisės klausimams, o likę – bankroto procesui nuo jo pradžios iki pabaigos, aprašant

kiekvieną stadiją atskirai ir tarpusavyje jas susiejant. Greta į atskirus skyrius yra išskiriami

svarbesni klausimai (pvz., Tyčinio bankroto reguliavimas). Po kiekvieno skyriaus yra pateikiamos

užduotys tam, kad studentai galėtų įtvirtinti žinias, bei rekomenduojama literatūra tam, kad

atitinkamais klausimais jie galėtų pasidomėti plačiau.

Priemonėje yra pateikiama pagrindinė, koncentruota medžiaga - bankroto teisės teoriniai bei

bankroto proceso praktiniai aspektai.

8

Mieli kolegos,

Atsižvelgdamas į esamą Lietuvos ekonominę situaciją, kuri ypač lemia bankroto teisės

dinamiškumą pastaraisiais metais, pirmiausia norėčiau Jus įspėti apie tai, jog atitinkami dalykai

mokomojoje priemonėje gali būti pasikeitę tą dieną, kai Jūs pirmą kartą ją atversite. Taip nutiko dėl

kelių priežasčių: pirmiausia, leidybai parengtą mokomąją priemonę perdaviau 2011-09-10, o išleista

ji buvo tik 2012 metų pavasarį. Antra, per šį laiko tarpą spėjo įvykti nemažai pakitimų tiek paties

LR Įmonių bankroto įstatymo, LR Civilinio proceso kodekso, tiek ir teismų praktikos raidoje.

Apie man objektyviai žinomus LR Įmonių bankroto įstatymo pakeitimus, kurie įsigalios jau

po mokomosios priemonės perdavimo leidėjui, aš jus įspėjau dar pačioje mokomojoje priemonėje,

t.y. LR Įmonių bankroto įstatymo 10, 11, 14, 15 ir 20 straipsnių pakeitimo ĮSTATYMAS Valstybės

žinios, 2011-07-13, Nr. 85-4132 (pakeitimai įsigaliojo nuo 2011-10-01), taip pat Civilinio proceso

kodekso pakeitimo ir papildymo ĮSTATYMAS, Valstybės žinios, 2011-07-13, Nr. 85-4126

(Įsigaliojo 2011-10-01 1. Šio įstatymo 388 straipsnis įsigalioja 2011 m. liepos 13 d. 2. Šio įstatymo

115 straipsnis, 117 straipsnyje išdėstyti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso XII

skyriaus ketvirtojo skirsnio pavadinimas ir 175(1) straipsnis, 234, 237, 297 straipsniai, 331

straipsnio 2 dalis, 334, 336, 337, 338, 339, 340, 342, 343, 344, 352 ir 385 straipsniai įsigalioja 2013

m. sausio 1 d. 3. Šio įstatymo 117 straipsnyje išdėstytas Lietuvos Respublikos civilinio proceso

kodekso 175(2) straipsnis įsigalioja 2013 m. kovo 1 d. 4. Šio įstatymo 37, 39 straipsniai, 51

straipsnio 2 dalis, 125 straipsnio 3 dalis, 278, 279, 294 straipsniai, 303 straipsnio 1 dalis, 320, 324,

368, 369 ir 370 straipsniai įsigalioja 2011 m. lapkričio 1 d. 5. Šio įstatymo 330 straipsnis įsigalioja

2012 m. liepos 1 d.).

Tačiau ne dėl nuo manęs priklausančių priežasčių aš negalėjau Jūsų įspėti apie vėlesnius

pakeitimus, t.y., vėlesni pakeitimai buvo paskelbti ir įsigaliojo arba įsigalios jau po to momento, kai

aš baigiau rašyti ir perdaviau šią mokomąją priemonę leidėjui. Skaitydami atkreipkite dėmesį į

šiuos pakeitimus: Įmonių bankroto įstatymo 10, 11, 29 ir 32 straipsnių pakeitimo ĮSTATYMAS,

Valstybės žinios, 2011-12-01, Nr. 146-6841 (pakeitimai įsigaliojo nuo 2012-01-01), Įmonių

bankroto įstatymo 1, 4, 5, 6, 8, 9, 10, 11, 12, 18, 21, 23, 26, 33, 35, 36, 37 straipsnių pakeitimo ir

papildymo, Įstatymo papildymo 11(1) straipsniu ir trečiuoju(1) skirsniu ĮSTATYMAS, Valstybės

žinios, 2012-01-06, Nr. 4-112 (pakeitimai Įsigalioja 2012-03-01 20 straipsnio 3 dalis ir 21

straipsnis įsigalioja 2012-01-06), Įmonių bankroto įstatymo 2 ir 33 straipsnių pakeitimo

ĮSTATYMAS, Valstybės žinios, 2012-01-10, Nr. 6-186 (pakeitimai įsigalioja 2012-07-01).

9

Pagarbiai,


2012-01-15, Vilnius

10

1 BANKROTO TEISĖS SAMPRATA IR VIETA LIETUVOS

TEISINĖJE SISTEMOJE

Bankrotas bendrąja prasme – procedūra, kurios metu likviduojamas – parduodamas

skolininko turtas, iš gautų lėšų proporcingai patenkinami kreditorių reikalavimai. Taigi, pačia

bendriausia prasme bankroto teisė – normų visuma, reguliuojanti nemokaus skolininko ir jo

kreditorių santykius. Teisės doktrinoje manoma, jog bankroto teisė gali būti suprantam tiek siaurai

– kaip teisinių santykių, susiklostančių vykstant bankroto procesui, visuma (bankroto teisiniai

santykiai), tiek plačiai – be bankroto proceso (bankroto teisiniai santykiai), į bankroto teisės

reguliavimo sritį patenka ir priemonės, užkertančios kelią įmonių nemokumui (pvz., įmonių

restruktūrizavimas), priemonės, skirtos bankroto padariniams sušvelninti, darbuotojų teisių apsauga

bankroto procese, bankrutuojančios įmonės administratorių veiklos kontrolė, valstybės interesų

bankroto bylose gynimas ir kiti teisiniai santykiai, susiję su bankrotu (su bankrotu susiję teisiniai

santykiai)3. Šioje mokymo priemonėje bankroto teisė bus apžvelgiama tiek siauruoju, tiek plačiuoju

požiūriu, tačiau išskiriant ir nenagrinėjant įmonių restruktūrizavimo. Nors plačiuoju požiūriu ir

siūloma laikyti Įmonių restruktūrizavimą bankroto teisės dalimi, tačiau dėl to, jog Lietuvos teisės

sistemoje Bankrotą ir Restruktūrizavimą reguliuoja atskiri įstatymai, taip pat restruktūrizavimo ir

bankroto yra skirtingi pagrindai ir tikslai – tai lemia autoriaus sprendimą restruktūrizavimą atskirti

nuo bankroto teisės.

Pradžioje yra svarbu paminėti, jog Lietuvoje bankroto teisė galimybę bankrutuoti suteikia tik

juridiniam asmeniui, o pagrindas tam yra Lietuvos Respublikos Įmonių bankroto įstatymas (toliau

atitinkamais atvejais gali būti vartojamas trumpinys ĮBĮ). Įmonių bankroto įstatymas taikomas

visiems juridiniams asmenims, įregistruotiems Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka

(toliau – įmonėms), išskyrus biudžetines įstaigas, politines partijas, profesines sąjungas, religines

bendruomenes ir bendrijas. Juridinių asmenų veiklą reglamentuojančiuose specialiuose įstatymuose

gali būti nustatyti bankroto proceso ypatumai, taigi kiekvienu atveju, kai bankrutuoja juridinis

asmuo, bankroto procese reikia įvertinti juridinio asmens teisinę formą ( tam tikrais atvejais teisinės

formos ypatumas gali lemti ypatumus bankroto procese, pvz., Individualios įmonės bankrotas) bei

nustatyti, ar atitinkamo juridinio asmens veiklos nereguliuoja specialus įstatymas4.

3 Norkus R. 2007. Bankroto bylų nagrinėjimas: teorija ir praktika. Justitia. 2007/2, p.5; Kavalnė S., Mikuckienė V.,

Norkus R., Velička R. 2009. Bankroto teisė: pirmoji knyga. Vilnius: Justitia, p. 38; 4 1str. 2d., LR Įmonių bankroto įstatymas;

11

Būtina pabrėžti, jog bankroto teisė reguliuoja plataus spektro santykius ir daro įtaką ne tik

tiesiogiai juose dalyvaujantiems asmenims, bet ir kitiems visuomenės nariams, taip pat valstybės

ekonomikai. Todėl ši procedūra sudėtinga ir reikalaujanti ypatingo dėmesio.

Kalbant apie bankroto teisę, labai svarbu suprasti, kokią vietą ji užima Lietuvos teisės

sistemoje: ar tai yra savarankiška teisės šaka, atskiriama per specifinį reguliavimo dalyką ir metodą,

ar tai yra kitos teisės šakos pošakis. Pradedant aiškintis, kas yra bankroto teisė ir kokią vietą ji

užima Lietuvos teisinėje sistemoje, yra tikslinga pirmiausia apibrėžti pagrindines sąvokas,

apibūdinančias Lietuvos bankroto teisę.

Bankroto sąvoka yra įtvirtinta Įmonių bankroto įstatymo 2 str. 1d., tai nemokios įmonės

būsena, kai įmonei teisme yra iškelta bankroto byla arba kreditoriai įmonėje vykdo bankroto

procedūras ne teismo tvarka. Iš šios pateiktos sąvokos galima išskirti kelis bruožus, apibūdinančius

bankrotą:

1. nemokumas;

2. iškelta bankroto byla teisme arba kreditoriai vykdo bankroto procedūras ne teismo tvarka5.

Šie požymiai detaliau bus nagrinėjami vėliau. Taip pat vertėtų paminėti, kad teoriškai

įmanoma kalbėti apie įmonės bankrotą net ir tuo atveju, kai nėra tenkinamas vienas iš pagrindinių

reikalavimų ir požymių, numatytų bankroto sąvokoje – nemokumo. Pagal Įmonių bankroto įstatymo

9str. 5d., bankroto byla iškeliama, jeigu teismas nustatė, kad yra bent viena iš šių sąlygų:

1. įmonė yra nemoki arba įmonė vėluoja išmokėti darbuotojui (darbuotojams) atlyginimą;

2. įmonė viešai paskelbė arba kitaip pranešė kreditoriui (kreditoriams), kad negali atsiskaityti

su kreditoriumi (kreditoriais) ir (arba) neketina vykdyti savo įsipareigojimų.

Taigi atkreiptinas dėmesys į Įmonių bankroto įstatymo 9str. 5d. 1p., kuriame yra suformuota

alternatyvi sąlyga, kai yra nurodoma, jog sąlyga bankroto bylai iškelti yra darbo užmokesčio

neišmokėjimas darbuotojams, tačiau reikėtų sutikti, jog tokia situacija praktikoje yra sunkiai

įsivaizduojama, kai mokiai įmonei yra iškeliama bankroto byla, kadangi ji neatsiskaito su

darbuotojais.

Nagrinėjant minėtą bankroto sąvoką, reikėtų aptarti, kaip įstatymas įtvirtina nemokumo

sampratą, bankroto bylos bei bankroto proceso sampratas, kadangi iš vienos pusės tai yra

kategorijos, apibūdinančios bankrotą, jo požymiai, tačiau iš kitos pusės labai svarbu juos atskirti ir

nepainioti, toliau nagrinėjant bankroto teisę. ĮMONĖS NEMOKUMAS yra apibūdinamas kaip

įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų

darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos

5 Kitaip tariant vyksta bankroto procesas, kadangi bankroto procesas yra suprantamas kaip teismo arba ne teismo tvarka

vykdomų bankroto procedūrų visuma;

12

balansą įrašyto turto vertės. Plačiau apie šį bankroto požymį bus kalbama vėlesniuose skyriuose.

Tačiau šioje vietoje reikėtų pažymėti, jog įmonės bankrotas ir įmonės nemokumas nėra tapatūs

dalykai, kadangi nemokumas yra tam tikra skolininko finansinė būklė, kuri gali būti tiek laikina,

tiek ir nuolatinė. Tuo metu bankrotas – tai procedūrų, kurios taikomos įmonei skolininkei, kai dėl

susidariusių skolų nebėra prasmės ir galimybės vykdyti ūkinę komercinę veiklą, pasekmė, kai

įmonė pripažįstama bankrutavusia ir likviduojama6.

Atsižvelgiant į tai, kaip bankroto įstatyme yra reglamentuojamas BANKROTO

PROCESAS, paminėtina, jog ši sąvoka apima teismo arba ne teismo tvarka vykdomų įmonės

bankroto procedūrų visumą7. Tai reikėtų suprasti kaip visus veiksmus, susijusius su bankrotu, tiek

procesinius (atliekamų civilinio proceso tvarka) ir neprocesinius, tiek atliekamus teismo ir ne

teismo, taip pat ir tuos, kuriuos apima bankroto procesas, vykdomas ne teismo tvarka.

Kadangi bankroto bylos iškėlimas yra kaip vienas iš įmonės bankroto (alternatyva gali būti

bankroto procedūros vykdymas) požymių, kartu ir sudėtinė bankroto proceso dalis, BANKROTO

BYLĄ įstatymas apibrėžia kaip teismo nagrinėjamą civilinę bylą dėl ginčų, kylančių iš bankroto

teisinių santykių. Tai išimtinai tik teismo teisme iškelta ir nagrinėjama byla, kuri apima tik

procesinius veiksmų (pvz., kreditorių reikalavimų tvirtinimas bankroto byloje) ir palieka už ribų

veiksmus, kurie yra susiję su bankroto byla, tačiau atliekami be teismo proceso (pvz., eilinis

kreditorių susirinkimo sušaukimas).

Teisės šakų atribojimas, taip pat konkrečios teisės šakos vieta teisės sistemoje priklauso nuo

teisės reguliavimo dalyko ir metodo. Teisės reguliavimo dalykas laikomas tos atitinkamos teisės

šakos normomis reguliuojami visuomeniniai, teisiniai santykiai (trumpai tariant, visuomeniniai

santykiai), o teisinio reguliavimo metodas – valstybės naudojama tam tikrų santykių reguliavimo

forma, valstybės taikomų priemonių visuma, kuri užtikrina teisinių santykių dalyvių interesus ir

reikiamą elgesį.8

6 Paminėtina, jog bankrutuojanti įmonė, kol dar nėra pripažinta bankrutavusia, nors iškeliant bankroto bylą buvo

nustatytas įmonės nemokumas, gali išvengti likvidavimo, jei iki pripažinimo bankrutavusia kreditoriai atsisako savo

reikalavimų arba kreditoriai sudaro taikos sutartį, ir tokiu būdu teismas nutraukia bankroto bylą; 7 Bankroto procesas turėtų būti suprantamas kaip bankroto procedūrų visuma. Šiuo atveju galimos dvi bankroto

procedūrų rūšys: tai teisminis bankroto procesas, kai bankroto procedūros yra vykdomos teisme, ir neteisminis bankroto

procesas, kai bankroto procedūros yra vykdomos ne teismo tvarka. Atskirai šie procesas bus nagrinėjami vėlesniuose

skyriuose, tačiau reikėtų atkreipti dėmesį, jog teisminis bankroto procesas yra dažniau taikomas, todėl, kai yra kalbama

apie teisminį bankroto procesą, yra vartojama bankroto proceso sąvoka ir retai kada apibrėžiama, jog tai teisminis

bankroto procesas, tačiau, kai yra kalbama apie neteisminį, visuomet yra įvardijama, jog bankroto procesas yra

neteisminis; 8 Mizaras V. (moksl. red.), 2009. Civilinė teisė: bendroji dalis. Vilnius: Justitia, p. 23; Vansevičius S., 2000. Valstybės

ir teisės teorija. Vilnius: Justitia, p. 147

13

1.1 Bankroto teisės reguliavimo dalykas

Atsižvelgiant į anksčiau aptartą įmonės bankrotą, kaip būseną, bei bankroto procesą, taip pat į

doktrinoje teikiamus bankroto teisės dalyko apibrėžimus, siūlytina BANKROTO TEISĖS

DALYKU laikyti teisinius santykius, susiklostančius skolininkui nesugebant vykdyti savo

įsipareigojimų ir patenkinti kreditorių reikalavimų (bankroto teisinius santykius), bei su tuo

susijusius teisinius santykius (su bankrotu susijusius teisinius santykius)9.

Bendrai bankroto teisė reglamentuoja nemažai santykių, susiklostančių vykstant bankroto

procesui: teismo, kreditorių, bankroto administratorių ir kitų asmenų veiklą iškeliant ir nagrinėjant

bankroto bylas, kreditorių ir bankroto administratorių veiklą vykdant bankroto procedūras ne teismo

tvarka, taip pat valstybės institucijų veiklą reguliuojant ir prižiūrint bankroto administratorių veiklą

ir bankroto procesų eigą, o žiūrint plačiuoju požiūriu, būtų galima priskirti ir priemones,

padedančias išvengti nemokumo bei sušvelninti nemokumo padarinius.

Doktrinoje, kaip jau minėta, yra siūloma pagal reglamentuojamus santykius bankroto teisę

apibrėžti: Siaurai – kaip teisinių santykių, susiklostančių vykstant bankroto procesui, visumą

(bankroto teisiniai santykiai) ir Plačiai10 – kai be bankroto proceso į bankroto teisės reguliavimo

sritį patenka priemonės, užkertančios kelią įmonių nemokumui (pvz., įmonių restruktūrizavimas,

taip pat anksčiau egzistavęs įmonių sanavimas11), priemonės, skirtos bankroto padariniams

sušvelninti, darbuotojų teisių apsauga bankroto procese, bankrutuojančios įmonės administratorių

9 Norkus R. 2007. Bankroto bylų nagrinėjimas: teorija ir praktika. Justitia. 2007/2, p.6 10 Kaip jau anksčiau buvo minėta, mokomosios priemonės autorius nesiūlo Įmonių restruktūrizavimo priskirti prie

bankroto teisės reguliuojamų santykių, bent jau šioje mokomojoje priemonėje vėlesniuose skyriuose būtent dėl pačių

restruktūrizavimo teisinių santykių specifikos, restruktūrizavimo, kaip proceso, pagrindų bei tikslų; 11 LR Įmonių bankroto įstatymo pirmoji (1992 m. rugsėjo 15 d. redakcija) ir antroji (1997 m. birželio 17 d. redakcija)

redakcijos numatė ir reguliavo įmonės sanavimo procedūrą, kuri iš esmės buvo panaši į dabartinę restruktūrizavimo

procedūrą, tačiau buvo priskiriama bankroto procesui. Įmonės sanavimas buvo suprantamas kaip komplekso priemonių

(ūkinės veiklos rūšies pakeitimas, techninės ir ekonominės priemonės, turto pardavimas, gamybos ar darbo

organizavimo pakeitimai, kitos priemonės) įmonės mokumui atkurti įgyvendinimas. Įmonės sanavimas buvo teisminės

arba neteisminės įmonės bankroto procedūros dalis (Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymas // Valstybės

žinios, 1992, Nr. 29-843, (1992 m. rugsėjo 15 d. redakcija); Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymas //

Valstybės žinios, 1997, Nr. 64-1500, (1997 m. birželio 17 d. redakcija))

14

veiklos kontrolė, valstybės interesų gynimas bankroto bylose ir kiti teisiniai santykiai , susiję su

bankrotu (su bankrotu susiję teisiniai santykiai)12.

Bankroto teisė, kaip teisės normų visuma, reglamentuojanti minėtus santykius, funkcionuoja

dvejopai, vienu atveju - kaip materialinė teisė, kitu atveju - kaip procesinė. MATERIALINĖ

bankroto teisė reguliuoja šalių teisinius santykius, vienam iš teisinių santykių subjektų

nebesugebant vykdyti savo įsipareigojimų. Ji modifikuoja sutarties (tiek civiliniai sutartiniai –

iškėlus bankroto bylą administratorius turi teisę pasirinkti vykdyti ar nevykdyti iki bankroto bylos

iškėlimo sudarytas sutartis, tiek darbo teisiniai santykiai – nuo nutarties iškelti įmonei bankroto bylą

įsiteisėjimo, per tris darbo dienas įspėja darbuotojus apie darbo sutarčių nutraukimą ir po

penkiolikos dienų nuo įspėjimo nutraukia)13, įstatymo (pvz.:, mokestiniai santykiai – iškėlus

bankroto bylą draudžiama vykdyti visas finansines prievoles, neįvykdytas iki bankroto bylos

iškėlimo, įskaitant palūkanų, netesybų, mokesčių ir kitų privalomųjų įmokų mokėjimą)14 ar kitu

pagrindu susiklosčiusius šalių teisinius santykius, taip pat daiktinės teisės reguliuojamus (pvz.,

įkeitimo, hipotekos – nepardavus dvejose varžytynėse įkeisto turto ir šio turto neperėmus įkaito

turėtojui, hipotekos kreditoriui, jo vertinimo ir pardavimo tvarką nustato kreditorių susirinkimas 15)

teisinius santykius vienam iš teisinių santykių dalyvių tapus nemokiam. PROCESINĖ bankroto

teisė reguliuoja bankroto bylų nagrinėjimą teisme. Bankroto bylos iškeliamos ir nagrinėjamos

civilinio proceso nustatyta tvarka, ginčo teisena, išskyrus ĮBĮ numatytas išimtis, t.y., civilinio

proceso teisiniai santykiai modifikuojami ĮBĮ normomis.

Taip pat yra nuomonių bankroto teisę skirstyti į formaliąją (teisės normos, reglamentuojančios

procesinius bankroto bylų nagrinėjimo klausimus: bankroto proceso stadijas, bankroto byloje

dalyvaujančius asmenis, teismo vaidmenį bankroto procese ir t.t) ir materialiąją (teisės normos,

reglamentuojančios bankroto proceso įtaką skolininko turtui ir bankrutuojančios įmonės kreditorių

reikalavimams patenkinti).

Taigi reikėtų pastebėti, jog bankroto teisė pradeda veikti tuomet, kai iškyla asmens

nemokumo problema. Laikantis kreditorių lygiateisiškumo principo, kuris yra vienas pagrindinių

bankroto teisės principų, nematant kreditoriams realios galimybės individualiai patenkinti savo

kreditorinio reikalavimo, kreditoriai nusprendžia kreiptis dėl skolininko bankroto – pradeda veikti

procesinė bankroto teisė, ir iškėlus bankroto bylą, pradeda veikti materialinė bankroto teisė, kuri

12 Plačiąja prasme bankroto teisės sampratą būtų galima įvardyti, kaip nemokumo teisę, kadangi ji apima nemokumą

plačiąja prasme, ir iš jo kylančias pasekmes tiek įmonės gaivinimą (t.y., anksčiau buvusi sanavimo procedūra, tiek dabar

egzistuojanti restruktūrizavimo procedūra), tiek įmonės likvidavimą (t.y., bankroto procedūra); 13 17 str, 19 str., Lietuvos Respublikos Įmonių bankroto įstatymas // Valstybės žinios. 2001, Nr. 31-1010; 14 10str. 7 d. 3p., Lietuvos Respublikos Įmonių bankroto įstatymas // Valstybės žinios. 2001, Nr. 31-1010; 15 33 str. 5d., Lietuvos Respublikos Įmonių bankroto įstatymas // Valstybės žinios. 2001, Nr. 31-1010;

15

pradeda atitinkamai reguliuoti egzistuojančius teisinius santykius (tarp skolininko ir kreditorių), taip

pat santykius, susijusius su skolininko turtu, kreditorių reikalavimų nagrinėjimu ir tenkinimu ir juos

iš dalies modifikuoja.

1.2 Bankroto teisės reguliavimo metodas

Bankroto teisės reguliavimo metodas nėra išimtinai dispozityvus ar imperatyvus, tai būtent

lemia ir pats reguliavimo dalykas, t.y. reguliuojamų santykių prigimtis, taip pat viešasis interesas

bankroto procese, kuris itin būdingas bankroto teisiniuose santykiuose, kreditorių teisės laisvai

disponuoti savo kreditoriniais reikalavimais ir pan. Teisinio reguliavimo metodas yra teisės

poveikio visuomeniniams santykiams (šiuo atveju bankroto teisiniams santykiams) būdas, metodų ir

priemonių visuma.

Pripažįstama, jog bankroto teisės reguliavimo metodas yra mišrus, tai reiškia, jog bankroto

teisėje egzistuoja tiek dispozityvaus teisinio reguliavimo metodo, tiek imperatyvaus teisinio

reguliavimo metodo elementai, nors vyraujančiu pripažintinas imperatyvus teisinio reguliavimo

metodas.

Taip pat svarbu pažymėti, jog bankroto teisė, jos normos išsamiai nereguliuoja visų su

bankrotu susijusiu santykių. Tuomet ir kyla klausimas, kokiu būdu turi būti reguliuojami šie

santykiai. Mišraus reguliavimo metodo nustatymo atveju kyla klausimas, ar vadovautis

imperatyvaus reguliavimo metodu ir viešosios teisės principais, t.y., „draudžiama viskas, kas

aiškiai nėra leista“, ar vis dėl to kilus abejonėms dėl teisės suteikimo arba jos turinio, teises aiškinti

plečiamai. Kadangi bankroto teisės normos pripažįstamos varžančios privatinės teisės subjektų

elgesį (pvz., iškėlus bankroto bylą sustabdomas individualus išieškojimas ir kreditoriams yra

taikomas lygiateisiškumo principas), manytina, jog tuo atveju, jei bankroto teisės normos

nesureguliuoja atitinkamo elgesio, tai nėra nei elgesio draudimas, nei jo leidimas, tačiau kiekvienu

atveju turi būti sprendžiama ir leistino elgesio ribos nustatomos atsižvelgiant į konkrečias

aplinkybes, taip pat elgesio santykį su bankroto teisės principais bei tikslais. Kaip tinkamas

anksčiau aptartos situacijos pavyzdys galėtų būti bankroto administratoriaus teisė skųsti kreditorių

susirinkimo nutarimus, kuri įstatyme nėra aiškiai įtvirtinta, tačiau teismai ją pripažįsta16:

„ĮBĮ normos, reglamentuojančios administratoriaus funkcijas ir įgaliojimus, yra

imperatyviojo pobūdžio. Šių normų reikalavimai negali būti keičiami nei pavedimo sutartimi, nei

konkrečiais kreditorių susirinkimo ar kreditorių komiteto nutarimais. Dėl to ĮBĮ 11 straipsnio 3

dalies 20 punkto nuostata, kuria administratoriui pavedama vykdyti teismo ir (ar) kreditorių

16 Norkus R. 2007. Bankroto bylų nagrinėjimas: teorija ir praktika. Justitia. 2007/2, P.2-20

16

susirinkimo bei komiteto sprendimus, negali būti aiškinama taip, kad administratorius yra

besąlygiškai saistomas nutarimų net tada, kai jie pažeidžia teisės normas, kitų kreditorių (likusių

mažumoje) ar skolininko teises. Nors ĮBĮ 24 straipsnio 5 dalies nuostatoje nesuformuluota teisės

administratoriui skųsti teismui kreditorių susirinkimo (nutarimo) sprendimus, tačiau tai kyla iš

administratoriaus, kaip specialaus bankroto teisės subjekto, turinčio specialią įstatymo jam suteiktą

kompetenciją, teisinės padėties ir yra vienareikšmiškai pripažįstama teismų praktikoje (pvz.,

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2005 m. gruodžio 7 d. nutartis UAB „Baltic

retail“ bankroto byloje, bylos Nr. 3K-3-650/2005). Nei kreditorių susirinkimas, nei kreditorių

komitetas negali duoti administratoriui neteisėtų nurodymų ar pavedimų, o administratorius – tokių

pavedimų vykdyti. Be to, kreditorių susirinkimas (kreditorių komitetas) neturi teisės įsiterpti į

administratoriaus kompetenciją, kuri įstatymu yra priskirta jam, o ne kreditorių susirinkimui.

Atsižvelgdama į aptartą administratoriaus, kaip bankroto teisės subjekto, teisinės padėties

specifiką, teisėjų kolegija konstatuoja, kad bankroto administratorius, būdamas atsakingas už

bankroto procedūrų teisėtumą ir gindamas visų kreditorių ar jų dalies arba bankrutuojančios

(bankrutavusios) įmonės interesus, privalo kreditorių susirinkimo (komiteto) nutarimus vertinti

teisės normų aspektu ir kreiptis į bankrotą nagrinėjantį teismą dėl įstatymo reikalavimų

neatitinkančių nutarimų panaikinimo. Dėl to teisėjų kolegija nurodo, kad teismai, darydami išvadą,

jog administratorius besąlygiškai privalėjo vykdyti kreditorių komiteto nutarimus, netinkamai

aiškino įstatymo nuostatas. Kartu teisėjų kolegija atmeta atsakovų atsiliepimo į kasacinį skundą

argumentą, kad įstatyme nenustatyta teisės administratoriui ginčyti kreditorių komiteto priimtus

nutarimus.“17

1.3 Bankroto teisės samprata

Atsižvelgiant į bankroto teisės reguliavimo dalyką bei metodą, jų specifiką, taip pat į tai, jog

bankroto teisės reguliavimo sričiai priskirtinus teisinius santykius reglamentuoja ne išsamiai, o yra

remiamasi kitų teisės šakų principais ir šių teisės šakų kodeksų bendrųjų dalių normomis – matyti,

jog bankroto teisės reguliavimo dalykas patenka ir į kitų teisės šakų (civilinės teisės, darbo teisės,

civilinio proceso teisės administracinės teisės ir kt.) reguliavimo sritį, o būtent dėl to bankroto teisė

negali būti pripažinta savarankiška teisės šaka.

Teisės institutas yra objektyviai vienos teisės šakos viduje atsiskyrusių arba kelių šakų,

tarpusavyje susijusių teisės normų, reguliuojančių nedidelę grupę, rūšinių giminingų santykių,

17 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. gruodžio mėn. 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr.

3K-3-508/2010, kat. 126.3; 126.8;

17

visuma. Jis reguliuoja ne visą giminingų visuomeninių santykių visumą, o tik tam tikrus jų aspektus

ir ypatybes. Institutas yra sudedamoji teisės šakos grandis. Kaip žinia, teisės teorijoje yra išskiriami

šakiniai ir tarpšakiniai institutai, tačiau akivaizdu, jog šiuo atveju pagal reguliuojamus santykius

matyti, jog bankroto teisiniai santykiai patenka į kelių teisės šakų reguliavimo sritį, taigi tarpšakinis

teisės institutas susideda iš dviejų ar daugiau teisės šakų normų18.

Lietuvos teisės moksle yra siūlytina manyti, jog bankroto teisė tai:

„tarpšakinis teisės institutas, kurio normos vyraujančiu imperatyviu teisinio reguliavimo

metodu reglamentuoja teisinius santykius, susiklostančius skolininkui nesugebant vykdyti savo

įsipareigojimų ir patenkinti savo kreditorinių reikalavimų (bankroto teisinius santykius), bei su

bankrotu susijusius teisinius santykius“19.

Taip pat reikėtų pastebėti, jog bankroto teisės kaip teisės instituto, o ne savarankiškos teisės

šakos padėtį, greta nurodant ir jo tikslus bei paskirtį, pripažįsta ir Lietuvos Aukščiausias teismas,

tokia pozicija atsispindi tiek Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2001 m. gruodžio 21 d.

nutarime ,,Dėl įstatymų taikymo įmonių bankroto byloje“, tiek Lietuvos Aukščiausio Teismo

nutartyse, t.y. nurodoma, jog Bankroto institutas yra vienas iš rinkos ekonomikos įrankių, kuriais

siekiama užtikrinti ekonomikos gyvybingumą bei pašalinti iš apyvartos nemokius subjektus.

Įvertinus įmonių bankroto instituto esmę, tikslus bei paskirtį, galima spręsti, jog bankroto procese

siekiama apsaugoti ne tik finansinių įsipareigojimų nevykdančios įmonės kreditorių, bet ir pačios

bankrutuojančios įmonės interesus. Keliant bankroto bylą yra svarbu nuodugniai išsiaiškinti, ar

įmonė iš tiesų yra nemoki ir nebegalės vykdyti veiklos, ar ji turi tik tokių finansinių sunkumų, kurie

gali būti išspręsti išsaugant bendrovę, kaip veikiantį rinkos dalyvį20. Bankroto instituto paskirtis yra

apsaugoti pirmiausia nemokaus skolininko, nebegalinčio tinkamai įvykdyti savo įsipareigojimus,

interesus, taip pat kreditorių teises ir interesus. Bankroto procedūra paprastai siekiama patenkinti ne

pavienių kreditorių, žinančių apie sunkią skolininko finansinę padėtį, o visų kreditorių interesus, tuo

tikslu paviešinant nemokaus skolininko turimas skolas ir finansines galimybes joms padengti bei

kartu sudarant sąlygas visiems kreditoriams patenkinti savo reikalavimus iš bankrutuojančiai

įmonei priklausančio turto21.

18 Vansevičius S., 2000. Valstybės ir teisės teorija. Vilnius: Justitia, p. 146 -147; 19 Norkus R. 2007. Bankroto bylų nagrinėjimas: teorija ir praktika. Justitia. 2007/2, p. 7; Kavalnė S., Mikuckienė V.,

Norkus R., Velička R. 2009. Bankroto teisė: pirmoji knyga. Vilnius: Justitia, p. 42; 20 Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. balandžio mėn. 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-990/2011; Lietuvos

apeliacinio teismo 2011 m. gegužės mėn. 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1665/2011; 21 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2001 m. gruodžio 21 d. nutarimas ,,Dėl įstatymų taikymo įmonių bankroto

byloje“ Nr. 33 (Teismų praktika 2002 m. Nr. 16); Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2004 m.

rugsėjo mėn. 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3k-3-448, kat. 125.6.;

18

Iškėlus įmonės bankroto bylą (arba pradėjus vykdyti neteisminį bankroto procesą (aut.

pastaba), stabdoma jos ūkinė veikla, taip pat tam tikram laikui – atsiskaitymai su kreditoriais. Šios

padėties tęsimas paprastai nenaudingas nei kreditoriams, negaunantiems iš skolininko priklausančių

lėšų, nei bankrutuojančiai įmonei, jei yra galimybių atnaujinti jos veiklą, taip pat įmonės

savininkams ar dalyviams, turintiems teisę į turtą, liekantį atsiskaičius su kreditoriais22

Bankroto teisė yra kompleksinis teisės institutas, apimantis įvairiomis teisės šakomis

reguliuojamus santykius, o šios teisės šakos priskiriamos tiek prie privatinės, tiek prie viešosios. O

iš kitos pusės bankroto teisinius santykius atitinkamais atvejais reguliuoja kitų teisės šakų normos.

Tai pirmiausia pagrindžia argumentas, jeigu tarp kreditorių ir įmonės skolininkės, jau yra

susiklostę tam tikri teisiniai santykiai, tai bankroto bylos iškėlimas nepakeičia tų santykių teisinės

prigimties (pvz., jeigu susiklostę privatiniai sutartiniai teisiniai santykiai, juos ir toliau reguliuoja

privatinės teisės normos – sutarčių teisės normos, tačiau bankroto teisės normos juos gali

modifikuoti, kaip antai pavyzdys su bankroto administratoriaus teise pasirinkti ar vykdyti

bankrutuojančios įmonės ir kreditoriaus sutartį toliau, ar ją nutraukti iškėlus bankroto bylą – toliau

vykdant sutartis, tai reguliuoja sutarčių teisė). Šiuo atveju iškėlus bankroto bylą pradeda veikti ĮBĮ

normos, kurios teismų praktikoje įvardijamos kaip bankroto teisinių santykių subjektų teises

ribojančios normos – tiesiog bankroto teisė privatinei teisei būdingai subjektų autonomijai, nustato

ribas. Taigi tarp kreditorių ir skolininko susiklostę materialiniai teisiniai santykiai, tiek iki bankroto

bylos iškėlimo, tiek ir po jos atsiradę specifiniai materialiniai teisiniai santykiai turi privatinei teisei

būdingų požymių. Procesinė bankroto teisės pusė pasižymi tuo, jog atsiranda būtinas procesinių

teisinių santykių subjektas – bankroto bylą nagrinėjantis teismas23, kuriam yra subordinuoti kiti

bankroto proceso dalyviai. Pastebėtina, jog bankroto byla nagrinėjama CPK nustatyta ginčo teisena,

o ,kaip žinia ,civilinio proceso teisė yra laikoma mišria teisės šaka.

Bendrai yra laikomasi pozicijos, jog bankroto teisės paskirtis yra sustabdyti kreditorių

individualų išieškojimą ir sukurti tvarką, pagal kurią kreditoriai gali gauti proporcingą savo

reikalavimų patenkinimą iš bankrutuojančios įmonės turto, kartu apsaugoti ir nemokaus skolininko

interesus. Bankroto dalyvių elgesys turi nepažeisti bankroto teisės tikslo ir principų24.

Pažymėtina, jog bankroto teisiniai santykiai, nors ir sudaro specialiu metodu reguliuojamą,

santykinai izoliuotą, pasižyminčią tam tikrais kokybiniais ypatumais visuomeninių santykių sritį,

tačiau nesuformuoja savarankiškos teisės šakos, nes įstatymų leidėjo suformuluoti siekiai, kuriuos

22 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2009 m. liepos mėn. 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-

249/2009; 23 Jei bankroto procesas yra teisminis, nes Įmonių bankroto įstatymas numato, jog bankroto procedūros gali būti

vykdomos ir neteisminiu keliu; 24 Kavalnė S., Mikuckienė V., Norkus R., Velička R. 2009. Bankroto teisė: pirmoji knyga. Vilnius: Justitia, p. 34-35;

19

turi padėti įgyvendinti bankroto procesas, gali būti įgyvendinti remiantis kita teisės šaka, t. y.

civilinio proceso teise. Atitinkamai bankroto teisinių santykių materialiniai aspektai priskirtini

civilinės teisės poskyriui – komercinei teisei, o bankroto teisinius santykius reguliuojančios

procesinės teisės normos priskirtinos civiliniam procesui.25

Kaip žinia, pagal šiandieną Lietuvoje galiojančius teisės aktus bankrutuoti gali tik įmonės su

atitinkamomis išimtimis, numatytomis Įmonių bankroto įstatyme bei kituose specialiuosiuose

įstatymuose26, taip atimant galimybę Lietuvoje bankrutuoti fiziniams asmenims. Taigi galima daryti

išvadą, jog Lietuvos bankroto teisė šiandien gali būti suprantama kaip Lietuvos įmonių bankroto

teisė, tačiau tik iki to momento, kol bus priimtas Fizinių asmenų bankroto įstatymas, kurio projektas

šiuo metu yra svarstomas.

1.3.1 Bankroto teisė, bankrotas ir bankroto procesas

Kaip jau minėta ,bankrotas, bankroto teisė ir bankroto procesas nėra tapačios sąvokos, tačiau

jos visos yra tarpusavyje susijusios, todėl yra tikslingas jas atriboti.

Bankroto teisė ,kaip jau minėta, yra teisės normų visuma, laikoma tarpšakiniu teisės institutu,

derinant imperatyvų ir dispozityvų reguliavimo metodą, reguliuojanti bankroto teisinius santykius

tiek siaurąja, tiek plačiąja prasme.

Bankrotas, t.y., tam tikra asmens būsena, šiuo atveju nemokios įmonės būsena, kai įmonei

teisme yra iškelta bankroto byla arba kreditoriai įmonėje vykdo bankroto procedūras ne teismo

tvarka.

Bankroto procesas - tai yra teismo arba ne teismo tvarka vykdomų įmonės bankroto

procedūrų visuma. Šiuo atveju teisminį bankroto procesą reikėtų suprasti ne tik kaip bankroto bylą,

tačiau bendrai visas bankroto procedūras, kurios yra būtinos atlikti bankroto procese. Teisminio

bankroto proceso skirtumas nuo neteisminio bankroto proceso yra tas, jog teisminio bankroto

proceso atveju turi būti iškelta bankroto byla ir teismas yra būtinas bankroto teisinių santykių

dalyvis.

Bankroto byla - tai teismo nagrinėjama civilinė byla dėl ginčų, kylančių iš bankroto teisinių

santykių27.

25 Mikuckienė V. Bankroto proceso samprata. Jurisprudencija, Nr. 7 (109), p. 37-38; 26 Išimtis numato ĮBĮ, taip pat išimtis gali numatyti ir kiti įstatymai (pvz., Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos

įstatymo 15 str. 4d., numato, jog Lietuvos nacionaliniam radijui ir televizijai netaikomas bankrotas); 27 2 str. 1-3 d., Lietuvos Respublikos Įmonių bankroto įstatymas // Valstybės žinios. 2001, Nr. 31-1010;

20

1.3.2 Bankroto bylos nagrinėjimo stadijos

Kadangi bankroto byla yra pripažįstama civiline byla ir nagrinėjama pagal civilinio proceso

kodekso normas bei ĮBĮ nuostatas, taigi kaip ir kiekviena civilinė byla ji nagrinėjama sistemiškai.

Civilinių bylų nagrinėjimas paprastai skiriamas į proceso stadijas, suprantamas kaip procesinių

veiksmų ir kaip jų rezultatas susiklosčiusių procesinių teisinių santykių tam tikram proceso tikslui

pasiekti visuma28. Todėl būtų tikslinga išskirti atskirai ir bankroto bylos nagrinėjimo stadijas,

atsižvelgiant į anksčiau minėtą bankroto teisės specifiškumą procesine prasme. Taip pat remiantis

šia struktūra, vėliau bus lengviau nagrinėti bankroto procesą atskirai aptariant kiekvieną iš jų bei

išskiriant reikšmingiausias. Pažymėtina, jog ĮBĮ įtvirtintas toks teisinis reguliavimas, kuris leidžia

nuosekliai vykdyti įmonės bankroto procedūras tam tikromis stadijomis29. Atkreiptinas dėmesys,

jog šios stadijos išskiriamos tuo atveju, kai bankroto procesas vyksta teismo tvarka – tuo atveju, kai

bankroto procesas vyksta ne teismo tvarka arba yra taikytinas supaprastintas bankroto procesas,

šios stadijos gali būti modifikuojamos. Atsižvelgiant į CPK ir ĮBĮ reguliavimą, paprastai yra

skiriamos šios bankroto proceso stadijos30:

PAGRINDINĖS

- Civilinės bylos iškėlimas – šios stadijos paskirtis gavus pareiškimą teisme nustatyti, ar

tinkamai įgyvendinama asmens teisė kreiptis į teismą, ar tinkamas subjektas teikia pareiškimą dėl

bankroto bylos iškėlimo, ar yra prielaidos kreiptis į teismą (plačiau žr. 3 skyrių);

- Pasirengimas svarstyti bankroto bylos iškėlimo klausimą prasideda, kai teisme yra

priimamas pareiškimas iškelti bankroto bylą, ir tęsiasi iki teismo nutarties iškelti bankroto bylą. Tai

laikoma pasirengimu išspręsti klausimą ar nėra pagrindų atsisakyti iškelti įmonei bankroto bylą, o

jei jų nėra, nustatyti, ar yra pagrindai iškelti įmonei bankroto bylą. Tam teismas turi surinkti

įrodymus. ĮBĮ 9 str. reguliuoja pasirengimą nagrinėti bankroto bylos iškėlimo klausimą, tačiau

nenurodo būdo, kaip tai turėtų būti atliekama. Manytina, jog pagal CPK teismas gali nuspręsti tiek

skirti dokumentinį pasirengimą bylos nagrinėjimui, tiek skirti parengiamąjį teismo posėdį (plačiau

žr. 4 skyrių);

- Bankroto bylos iškėlimas – teismo nutarties iškelti bankroto bylą priėmimas, t.y., teismas

sprendžia, ar nėra pagrindų atsisakyti iškelti bankroto bylą, o jei jų nėra ,ar yra pagrindai iškelti

bankroto bylą. Pirmiausia teismas turi išsiaiškinti ,ar nėra pagrindų atsisakyti kelti bankroto bylą,

28 Laužikas E., Mikelėnas V., Nekrošius V. 2003. Civilinio proceso teisė. I Tomas. Vilnius: Justitia. P. 47-48; 29 Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. kovo mėn. 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-207/2008; 30 Kavalnė S., Mikuckienė V., Norkus R., Velička R. 2009. Bankroto teisė: pirmoji knyga. Vilnius: Justitia, p. 77-78;

21

nes jiems egzistuojant nebėra prasmės nustatinėti bankroto bylos iškėlimo pagrindus (plačiau žr. 5

skyrių).

- Bankroto bylos nagrinėjimas – stadija, kuri prasideda įsiteisėjus nutarčiai iškelti bankroto

bylą. Jos paskirtis - suformuoti bankrutuojančios įmonės turto masę, iš kurios bus tenkinami

kreditorių reikalavimai (ieškiniai bankrutuojančios įmonės debitoriams, bankrutuojančios įmonės

turto perėmimas iš kitų asmenų, ieškiniai dėl turto išieškojimo iš kitų asmenų bankrutuojančios

įmonės naudai, sandorių priešingų bankrutuojančios įmonės veiklos tikslams ir (arba) galėjusių

turėti įtakos tam, kad įmonė negali atsiskaityti su kreditoriais ginčijimas); sutelkti visus kreditorius

(t.y., kreditorių reikalavimų tvirtinimas bankroto byloje, jų reikalavimų tikslinimas arba nesant

reikalavimų pagrindimo, jų ginčijimas ir pan.) (plačiau žr. 5-6 skyrių);

- Bankrutavusios įmonės likvidavimas – jeigu per tris mėnesius nuo nutarties patvirtinti

kreditorių reikalavimus įsiteisėjimo dienos nesudaroma taikos sutartis ir teismas šio termino

nepratęsia, teismas priima nutartį pripažinti įmonę bankrutavusia, ir dėl to ji likviduojama.

Kreditoriai dėl šios nutarties į teismą gali kreiptis ir anksčiau, nei praeis trys mėnesiai. Stadija

baigiama teismui priėmus nutartį dėl įmonės pabaigos ir išregistravus įmonę iš Juridinių asmenų

registro (plačiau žr. 8 skyrių).

FAKULTATYVIOS31

- Bylos nagrinėjimas apeliacine tvarka – ši stadija gali įsiterpti tarp aukščiau išvardintų

proceso stadijų (pvz., apskundus nutartį iškelti bankroto bylą);

- Bylos nagrinėjimas kasacine tvarka - ši stadija gali įsiterpti tarp aukščiau išvardintų

proceso stadijų (pvz., nutartį pripažinti įmonę bankrutavusia ir dėl to likviduojama galima skųsti

Lietuvos Apeliaciniam teismui, o Lietuvos Apeliacinio Teismo nutartį - Lietuvos Aukščiausiajam

Teismui )

- Proceso atnaujinimas – ši stadija teoriškai buvo galima, nes nei LR Įmonių bankroto

įstatymas, nei Civilinio proceso kodeksas nedraudė, tačiau atkreiptinas dėmesys, jog nuo 2011 m.

spalio 1 d. įsigaliosiantys civilinio proceso kodekso pakeitimai numato, jog prašymas atnaujinti

procesą yra negalimas dėl įsiteisėjusių teismo sprendimų bankroto bylose32.

Šių stadijų išskyrimas, lyginant su įprastinėmis civilinio proceso stadijomis, papildo įprastines

civilinio proceso stadijas. Būtent bankroto teisė, jos režimo specifika, kaip jau ir anksčiau minėta,

31 Fakultatyviosiomis įvardijamos todėl, kad jų atsiradimas nėra būtinas, tačiau galimas; 32 216 str. (Civilinio proceso kodekso 366 straipsnio 1 dalies 7, 9 punktų ir 3 dalies pakeitimas), Lietuvos Respublikos

Civilinio proceso kodekso pakeitimo ir papildymo Įstatymas, Valstybės žinios, 2011-07-13, Nr. 85-4126;

22

modifikuoja bendrąsias taisykles, kuriomis yra reguliuojami teisiniai santykiai. Kiekviena iš

pagrindinių stadijų mokymo priemonėje bus nagrinėjame atskirai vėlesniuose skyriuose.

Kalbant apie civilinio proceso stadijų santykį su bankroto proceso stadijomis, matyti, jog tam

tikrais atvejais fakultatyviosios civilinio proceso stadijos, tokios kaip apeliacinė bei kasacinė, gali

įsiterpti į pagrindines bankroto stadijas. Kadangi bankroto bylos yra nagrinėjamos pagal civilinio

proceso taisykles, tai teisminiame bankroto procese taip pat egzistuoja Teismo sprendimų teisėtumo

ir pagrįstumo kontrolė33. Kaip pavyzdys galėtų būti apeliacine tvarka apskundžiama teismo nutartis

iškelti įmonei bankroto bylą (ĮBĮ 10 str. 8d. numato, jog teismo nutartis iškelti įmonei bankroto

bylą gali būti skundžiama Lietuvos Apeliaciniam teismui. Lietuvos apeliacinio teismo nutartis yra

galutinė ir kasacine tvarka neskundžiama) – taigi civilinio proceso apeliacinė stadija įsiterpia tarp

bankroto bylos iškėlimo ir bankroto bylos nagrinėjimo stadijų. Minėtas atvejis, taip pat ĮBĮ 13(1)str.

10d. numatyta galimybė dėl nutarties taikyti supaprastintą bankrotą, teikti atskirąjį skundą. Yra

pavienių atvejų , kai Įmonių bankroto įstatymas reguliuoja atitinkamos nutarties apskundimą - kitų

teismo nutarčių apskundimo tvarkos teisminiame bankroto procese Įmonių bankroto įstatymas

nereglamentuoja, todėl turi būti vadovaujamasi CPK normomis dėl pirmosios instancijos teismo

nutarčių apskundimo. Pagal CPK 334str. nuostatas pirmosios instancijos teismo nutartis

dalyvaujantys byloje asmenys gali apskųsti atskiruoju skundu apeliacinės instancijos teismui

atskirai nuo teismo sprendimo: šio kodekso nustatytais atvejais ir, kai teismo nutartis užkerta

galimybę tolesnei bylos eigai. Pagal Įmonių bankroto įstatymo bei civilinio proceso kodekso

nuostatas atskirasis skundas bankroto bylose gali būti duodamas:

- dėl nutarties atsisakyti priimti ieškininį pareiškimą iškelti bankroto bylą;

- dėl nutarties, kuria ieškininis pareiškimas laikomas nepaduotu ir grąžintas pareiškėjui;

- dėl nutarties atsisakyti iškelti bankroto bylą;

- dėl teismo nutarties taikyti supaprastintą bankroto procesą;

- dėl nutarties iškelti bankroto bylą;

- dėl nutarties paskirti, laikinai pavaduoti ar atstatydinti administratorių;

- dėl nutarties patvirtinti ar patikslinti kreditorių finansinius reikalavimus (įtraukti į

kreditorių sąrašą, atsisakyti įtraukti į šį sąrašą, išbraukti iš sąrašo, patikslinti reikalavimų dydį), nes

laikytina, kad tai užkerta galimybę tolesnei bylos eigai;

- dėl nutarties nutraukti bylą Įmonių bankroto įstatymo 27 straipsnyje numatytais pagrindais;

- dėl nutarties atsisakyti įmonės bankrotą pripažinti tyčiniu ar bankroto pripažinimo tyčiniu;

- dėl nutarčių ieškinio užtikrinimo klausimais ir dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo;

33 tai proceso dalyviams suteikta procesinė priemonė, skirta apskųsti teismo sprendimą ir pasiekti, kad teismo

sprendimas būtų peržiūrėtas aukštesnės instancijos teisme (Driukas A., Valančius V. 2009. Civilinis procesas: teorija ir

praktika. IV Tomas. Vilnius: Teisinės informacijos centras, p. 12);

23

- ir kt.

Teismo nutartys, išskyrus Įmonių bankroto įstatymo 10 straipsnio 8 dalyje numatytą išimtį

(t.y., nutartį, kuria įmonei iškeliama bankroto byla), kasacine tvarka gali būti skundžiamos bendrais

pagrindais. Kadangi Įmonių bankroto įstatymas nenustato bankroto byloje priimto sprendimo

apskundimo terminų ir tvarkos, todėl tai turi būti daroma pagal CPK normas, reglamentuojančias

apeliacinės instancijos teismo sprendimo apskundimą.

Atkreiptinas dėmesys, jog net ir bankroto įstatyme yra numatyta, jog skirtingame bankroto

proceso etape – stadijoje skiriasi ir įmonės, kurios atžvilgiu yra vykdoma bankroto procedūra

statusas ir su tuo susietos pasekmės: Bankrutuojanti įmonė – įmonė, kuriai iškelta bankroto byla

arba kurios bankroto procesas vyksta ne teismo tvarka, ir Bankrutavusi įmonė – teismo, o kai

bankroto procesas vyksta ne teismo tvarka, kreditorių susirinkimo pripažinta bankrutavusia ir dėl to

likviduojama įmonė.

1.4 Bankroto teisės ir bankroto proceso tikslai

Kaip jau minėta anksčiau, bankroto teisė ir bankroto procesas yra susiję , tačiau netapatūs

dalykai, taigi ir jų tikslai skiriasi. Pirmiausia, bankroto teisė yra tam tikra teisės normų visuma,

kurios paskirtis yra reguliuoti tam tikrus visuomeninius santykius. O bankroto proceso, kaip

procedūrų visumos, paskirtis yra užtikrinti tam tikro rezultato pasiekimą.

Bankroto proceso tikslų ĮBĮ tiesiogiai nepateikia, jie kyla iš ĮBĮ normų analizės. Šie tikslai

yra ne kartą įvardyti teismams nagrinėjant bankroto bylas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra

pabrėžęs, jog įmonių bankroto įstatymo normų analizė leidžia prieiti prie išvados, kad pagrindinis

bankroto proceso tikslas – patenkinti bankrutuojančios įmonės kreditorių reikalavimus. Šis tikslas

yra galutinis rezultatas, kurio siekiama bankroto procedūromis. Kartu pažymėtina, kad tam tikros

nurodyto Įstatymo nuostatos suponuoja ir tai, kad šalia kreditorių reikalavimų patenkinimo

bankroto proceso tikslas yra ir skolininko teisių bei teisėtų interesų apsauga. Teismų praktikoje

laikomasi nuostatos, kad nurodytus du tikslus, t. y. kreditorių ir skolininko interesų apsaugą, reikia

derinti. Nors pagal bankroto procedūrų teisinio reglamentavimo prasmę, iškėlus įmonės bankroto

bylą, prioritetas teikiamas kreditorių finansiniams reikalavimams patenkinti, tačiau ir tokiu atveju

turi būti racionaliai vadovaujamasi kreditoriaus ir skolininko interesų pusiausvyros principu34

Taigi yra išskirtini tokie bankroto proceso tikslai:

- patenkinti bankrutuojančios įmonės kreditorių reikalavimus;

34 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 26 d. nutartį civilinėje byloje VĮ Valstybės turto fondas v. BUAB

„Okseta“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-166/2008;

24

- skolininko teisių bei teisėtų interesų apsauga;

- šių tikslų tarpusavio suderinimas;

- kiek įmanoma operatyviau užbaigti bankroto procedūras35 (nutraukiant bylą Įmonių

bankroto įstatymo 27 straipsnio pagrindais arba kitais atvejais – likviduojant bankrutavusią įmonę ir

išregistruojant ją iš įmonių rejestro ĮBĮ 32 straipsnio nustatyta tvarka).

Bankroto proceso tikslų nustatymas turi atitinkamą reikšmę, aiškinant bankroto teisės normas

ir jų taikymą. Pavyzdžiui, atitinkamais atvejais teismas aiškindamas vienos ar kitos normos taikymą

konkrečiu atveju remiasi bankroto proceso tikslais: „Teisėjų kolegija sprendžia, kad ta aplinkybė,

jog, praėjus penkeriems metams po bankroto bylos iškėlimo, įmonės savininkai vis dar ginčija tam

tikrų kreditorių reikalavimų dydį, negali būti pakankamas, juolab besąlyginis pagrindas atsisakyti

pripažinti įmonę bankrutavusia ir priimti nutartį likviduoti ją dėl bankroto, nes tai neatitiktų

pagrindinio įmonių bankroto proceso tikslo – kiek įmanoma operatyviau patenkinti visų įmonės

kreditorių interesus ir teisėtus lūkesčius. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad skundžiamas nutartis

priėmę teismai vadovavosi kasacinio teismo nutartyje, priimtoje nagrinėjamoje bankroto byloje,

išdėstytais išaiškinimais (CPK 362 straipsnio 2 dalis), jog kreditorių reikalavimai gali būti

tikslinami ir po nutarties pripažinti įmonę bankrutavusia bei likviduoti ją dėl bankroto priėmimo.

Tai lemia kiekvienos konkrečios bylos aplinkybės, kurias kiekvienu atveju įvertina teismas,

atsižvelgdamas ir į įmonių bankroto proceso tikslus. Nagrinėjamu atveju teismai teisingai aiškino ir

taikė Įmonių bankroto įstatymo 30 straipsnio nuostatas, nutartis pripažinti įmonę bankrutavusia ir

likviduoti ją dėl bankroto priimta atsižvelgus į šios konkrečios bylos aplinkybes, bankroto proceso

tikslus, kreditorių teisėtų lūkesčių apsaugą. Būtent tokia pozicija atitinka teisingumo, protingumo

bei sąžiningumo bankroto procese principus (CK 1.5 straipsnis). Dėl nurodytų motyvų kasatorės

argumentai, kad teismai, spręsdami ginčo situaciją, nesivadovavo nurodytais principais, atmestini

kaip nepagrįsti“.36

Pagrindinis bankroto teisės tikslas yra reguliuoti bankroto teisinius santykius, sukuriant

mechanizmą, kad būtų galima skolininką (ūkio subjektą), nepajėgiantį vykdyti savo skolinių

įsipareigojimų kreditoriams, ilgainiui tapusį nemokiu ir dėl to ribotai dalyvaujančiu ekonominėje

apyvartoje, visiškai pašalinti iš ekonominės apyvartos arba atstačius jo mokumą grąžinti jį į

ekonominę apyvartą (pvz., kreditoriai atsisako savo reikalavimų ir LRĮBĮ 27 str. 1d. 1p. atveju

35 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2005 m. gruodžio mėn. 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr.

3K-3-653/2005, kat. 126.7; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2007 m. spalio mėn. 17 d. nutartis

civilinėje byloje Nr. 3K-7-326/2007, kat. 126.8,Teismų praktika 28; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų

skyriaus 2007 m. spalio mėn. 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-362/2007, kat. 124.2.7; 126.2; 36 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2009 m. liepos mėn. 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-

3-249/2009, kat. 126.1; 126.5; 126.7;

25

nutraukiama bankroto byla). Atkreiptinas dėmesys, jog bankroto teisė turi užtikrinti, kad būtų kuo

labiau apsaugoti kreditoriaus ir nepažeisti skolininko interesai. Bankroto teisės tikslas yra reguliuoti

ir reguliuoti tinkamai susiklostančius bankroto teisinius santykius.

1.5 Bankroto teisės šaltiniai

Teisės šaltinis bendrąja prasme yra teisės normų visuma, reguliuojanti atitinkamus teisinius

santykius. Bankroto teisės šaltinius kaip ir kitose teisės šakose yra priimta skirtyti į pirminius ir

antrinius. Tiesioginiai arba pirminiai teisės šaltiniai yra pozityviosios teisės aktai, kuriuose

suformuluotos konkrečios elgesio taisyklės, tai kompetentingų institucijų nustatyta tvarka priimti

teisės aktai, kurie įtvirtina teisės normas, reguliuojančias bankroto teisės reguliavimo dalyku

esančius teisinius santykius, t.y., visuomeninius santykius, susiklostančius tarp bankrutuojančios

įmonės, jos kreditorių, bankroto administratoriaus, teismo ir kitų subjektų, dalyvaujančių bankroto

teisiniuose santykiuose (pvz., bendrieji teisės principai, įstatymai, tarptautinės sutartys,

poįstatyminiai teisės aktai). Netiesioginiai arba antriniai teisės šaltiniai yra suprantami kaip teisės

normų aiškinimo ir taikymo rezultatas, šiuo atveju bankroto teisės normų taikymo ir aiškinimo

rezultatas37.

TIESIOGINIAI ARBA PIRMINIAI BANKROTO TEISĖS ŠALTINIAI (šiuo atveju yra

priskirtina ir tarptautinė teisė bei Europos sąjungos teisė, tačiau detaliau neišskiriama ir

nenagrinėjama):

- KONSTITUCIJA IR KONSTITUCINIO TEISMO NUTARIMAI

- ĮSTATYMAI IR JIEMS PRILYGINTI TEISĖS AKTAI:

o Specialieji įstatymai –skirti išimtinai reguliuoti bankroto teisinius santykius – Įmonių

bankroto įstatymas. Per atkurtos Lietuvos nepriklausomybės laikotarpį buvo priimtos trys

pagrindinės Lietuvos Respublikos Įmonių bankroto redakcijos, o paskutinė iš jų priimta 2001m.,

ir galioja iki dabar38.

o Bendrieji įstatymai – reguliuojantys įvairius teisinius santykius, taip pat ir bankroto

teisinius santykius:

Civilinio proceso kodeksas;

Civilinis kodeksas;

37 Mizaras V. (moksl. red.), 2009. Civilinė teisė: bendroji dalis. Vilnius: Justitia. P. 47; 38 Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymas // Valstybės žinios, 1997, Nr. 64-1500, (1997 m. birželio 17 d.

redakcija); Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymas // Valstybės žinios, 1992, Nr. 29-843, (1992 m. rugsėjo 15

d. redakcija);

26

Darbo kodeksas;

Įmonių restruktūrizavimo įstatymas;

Įstatymai skirti tam tikrų ūkio subjektų veiklai reguliuoti – paprastai tai yra teisės

aktai, skirti tam tikros formos juridinių asmenų veiklos reguliavimui, arba specifine veikla

užsiimančių juridinių asmenų veiklai reguliuoti, skirti įstatymai, tačiau juose yra nuostatų

taikytinų ir bankroto teisiniams santykiams reguliuoti (pvz.: Lietuvos nacionalinio radijo ir

televizijos įstatymas, Bankų įstatymas, Draudimo įstatymas, Garantinio fondo įstatymas ir

pan.);

Kiti įstatymai.

- POĮSTATYMINIAI TEISĖS AKTAI – teisės aktai, kuriais detalizuojamos ir

įgyvendinamos įstatymo normos. Pastebėtina, jog nemaža dalis bankroto teisinių santykių yra

sureguliuojama būtent poįstatyminiais teisės aktais:

o Lietuvos Respublikos ūkio ministro įsakymas Nr. 4-281 „Dėl restruktūrizavimo

administratoriaus pažymėjimo išdavimo, įmonių restruktūrizavimo administravimo paslaugas

teikiančių asmenų sąrašo sudarymo ir restruktūrizavimo administravimo paslaugų teikimo

laikinumo vertinimo taisyklių bei teisės teikti įmonių bankroto administravimo paslaugas

fiziniams ir juridiniams asmenims suteikimo taisyklių patvirtinimo“, 2011 m. balandžio 29 d.

(Žin., 2011, Nr.55-2661);

o Lietuvos Respublikos ūkio ministro įsakymas Nr. 4-887 „Dėl bankroto ir

restruktūrizavimo administratorių elgesio kodekso patvirtinimo“, 2010 m. gruodžio 2 d. (Žin., 2010,

Nr.143-7339);

o Lietuvos Respublikos ūkio ministro įsakymas Nr. 4-366 „Dėl teismo skiriamo bankroto

administratoriaus kandidatūros derinimo taisyklių patvirtinimo“, 2009 m. liepos 20 d. (Žin.,

2009, Nr. 89-3818);


restruktūrizavimo administratorių atestavimo komisijos sudėties patvirtinimo“, 2007 m. kovo 23 d.

(Žin., 2007, Nr. 40-1504) (su pakeitimais);

o Lietuvos Respublikos ūkio ministro įsakymas Nr. 4-269 „Dėl įmonių bankroto

administratorių veiklos tikrinimo komisijos nuostatų patvirtinimo“, 2008 m. birželio 26 d. (Žin.,

2008, Nr. 75-2974);

o Lietuvos Respublikos ūkio ministro įsakymas Nr. 4-377 „Dėl bankroto administratorių

veiklos kontrolės taisyklių patvirtinimo“, 2006 m. spalio 10 d. (Žin., 2006, Nr. 110-4181);


restruktūrizavimo administratorių atestavimo komisijos nuostatų patvirtinimo“, 2007 m. kovo 23

d. (Žin., 2007, Nr.37-1381; Nr.40) (su pakeitimais);

27

o Lietuvos Respublikos ūkio ministro įsakymas Nr. 4-637 „Dėl administratoriaus

profesinės civilinės atsakomybės privalomojo draudimo taisyklių patvirtinimo“, 2008 m.

gruodžio 9 d. (Žin., 2008, Nr. 145-5839);


restruktūrizavimo administratorių elgesio kodekso patvirtinimo“, 2010 m. gruodžio 2 d. (Žin.,

2010, Nr.143-7339);

o Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas 2001 m. liepos 3 d. Nr. 831 „Dėl

Valstybės institucijų įgaliotų asmenų atstovavimo įmonių bankroto ir restruktūrizavimo

procesuose tvarkos aprašo, bankrutuojančios ar bankrutavusios įmonės turto pardavimo iš

varžytynių tvarkos aprašo patvirtinimo“39;

o Lietuvos Respublikos Vyriausybes nutarimas Nr. 831 „Dėl Valstybės institucijų įgaliotų

asmenų atstovavimo įmonių bankroto ir restruktūrizavimo procesuose tvarkos aprašo,

Bankrutuojančios ir bankrutavusios įmonės turto pardavimo iš varžytynių tvarkos aprašo

patvirtinimo ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. gruodžio 15 d. nutarimo Nr. 1458

„Dėl valstybės rinkliavos objektų sąrašo, šios rinkliavos dydžių ir mokėjimo ir grąžinimo

taisyklių patvirtinimo“ papildymo“, 2001 m. liepos 3 d. (Žin., 2001, Nr. 58-2090) (su

pakeitimais)

o Kiti poįstatyminiai teisės aktai.

ANTRINIAI ARBA NETIESIOGINIAI BANKROTO TEISĖS ŠALTINIAI - teisės šaltiniai,

interpretuojantys pirminius teisės šaltinius, juos taikantys teisės šaltiniai:

- TEISMŲ PRAKTIKA

Teismų praktika plačiuoju požiūriu apima tiek teisės taikymo aktus, kuriais teismas vykdo

teisingumą, tiek teismų praktikos apžvalgas, teismų konsultacijas bei teismų praktikos

apibendrinimus. Teismų praktika siauruoju požiūriu paprastai yra suprantama, kaip teisės taikymo

aktai, kuriais teismas vykdo teisingumą. Šiuo atveju, kaip teisės šaltinis yra aktuali teismų praktika,

siauruoju požiūriu –tokie teismo teisės taikymo aktai yra sprendimai, nutartys ir nutarimai. Teisės

šaltiniu paprastai yra laikomi teismų pateikti teisės normų aiškinimo ir taikymo rezultatai, priimti

sprendžiant konkrečias bylas, t.y., vykdant teisingumą (teismų precedentai). Lietuvoje teismų

39 Atkreiptinas dėmesys, jog 2011m. spalio 1d., įsigalios šio Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo pakeitimai,

numatyti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. rugpjūčio 31 d. nutarime Nr. 1030 „Dėl Lietuvos Respublikos

Vyriausybės 2001 m. liepos 3 d. nutarimo Nr. 831 "Dėl Valstybės institucijų įgaliotų asmenų atstovavimo įmonių

bankroto ir restruktūrizavimo procesuose tvarkos aprašo, Bankrutuojančios ar bankrutavusios įmonės turto pardavimo iš

varžytynių tvarkos aprašo patvirtinimo" pakeitimo“ // Valstybės žinios, 2011-09-06, Nr. 110-5192

28

praktika yra pripažįstama kaip antrinis civilinio proceso teisės šaltinis40, precedento, kaip teisės

šaltinio, buvimą patvirtina LR Teismų įstatymo 23 str., 2d. 1p., kuris numato, jog Aukščiausiojo

Teismo biuletenyje paskelbtose nutartyse esančius įstatymų ir kitų teisės aktų taikymo išaiškinimus

atsižvelgia teismai, valstybės ir kitos institucijos, taip pat kiti asmenys, taikydami tuos pačius

įstatymus ir kitus teisės aktus. LR civilinio proceso kodekso 4str. numato, jog Teismai, taikydami

teisę, atsižvelgia į Teismų įstatymo nustatyta tvarka paskelbtose kasacine tvarka priimtose nutartyse

esančius teisės taikymo išaiškinimus.

Reikia pažymėti, jog teismo precedento taikymas nėra panacėja - tiek Lietuvos Respublikos

Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje41, tiek ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje42 ne

kartą nurodyta, jog teismų precedentų, kaip teisės šaltinių, reikšmės negalima pervertinti, juolab

suabsoliutinti - remtis teismų precedentais reikia itin apdairiai.

Precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose

bylose, t. y. precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės tapačios arba labai

panašios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kurioms turi būti

taikoma ta pati teisė kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas.

Būtina atsižvelgti ir į kitas reikšmingas aplinkybes:

- į precedento sukūrimo laiką;

- į tai, ar precedentas atspindi jau susiformavusią teismų praktiką, ar yra pavienis atvejis;

- į precedento argumentacijos įtikinamumą;

- į įvykusius priėmus atitinkamą precedento reikšmę turintį teismo sprendimą reikšmingus

socialinius, ekonominius ir kitus pokyčius;

- būtina vadovautis bendraisiais teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais (CK 1.5

straipsnis);

40 Šiuo atveju, tiesioginis ryšys su bankroto teise yra tai, jog bankroto bylos Bankroto bylos iškeliamos ir nagrinėjamos

Civilinio proceso kodekso nustatyta ginčo teisenos tvarka, išskyrus šio įstatymo nustatytas išimtis (ĮBĮ 10str. 1d.) 41 Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo mėn. 28 d. nutarimas "Dėl Konstitucinio Teismo

įgaliojimų peržiūrėti savo nutarimą ir nutraukti pradėtą teiseną, taip pat dėl teismų finansavimo peržiūrėjimo"; Lietuvos

Respublikos Konstitucinio Teismo 2007 m. liepos mėn. 5 d. sprendimas "Dėl atsisakymo nagrinėti prašymo dalį ir dėl

prašymo dalies grąžinimo pareiškėjui"; Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2007 m. spalio mėn. 24 d.

nutarimas "Dėl teismų precedentų ir teismo nutarties kreiptis į Konstitucinį Teismą ar administracinį teismą

apskundimo"; 42 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2003 m. sausio mėn. 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-

52, kat. 37.8; 40.10; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2009 m. liepos mėn. 28 d. nutartis

civilinėje byloje Nr. 3K-3-249/2009;

29

- ir kt.43

Taip pat labai svarbu atkreipti dėmesį į tai, jog, nagrinėdamas bylas, teismas teisės normas

aiškina ir taiko ne a priori, o konkrečioje byloje, atsižvelgdamas į konkrečios bylos faktines

aplinkybes ir šias siedamas su taikytina teisės norma. Taigi kiekvienas teismo pateiktas teisės

aiškinimas gali ir turi būti suprantamas bei aiškinamas tik konkrečios bylos kontekste. Bandymas

taikyti konkrečius teismo precedentus bylose, neturinčiose esminio panašumo su byla, kurią

nagrinėjant buvo suformuluotas atitinkamas teismo precedentas, reikštų tą patį, kaip taikyti teisės

normą teisiniam santykiui, kurio ši norma nereglamentuoja. Todėl Lietuvos Aukščiausiojo Teismo

išaiškinimai turi precedentinę reikšmę tik teismams nagrinėjant bylas savo faktinėmis aplinkybėmis

panašias į tą bylą, kurią nagrinėdamas kasacinis teismas išaiškino atitinkamą teisės normą44.

Lietuvos teisės moksle yra manoma, jog bankroto teisės šaltiniais laikomi tik galutiniai teismų

sprendimai, nutartys , nutarimai (Lietuvos Aukščiausio teismo galutiniai sprendimai bankroto

bylose ir Lietuvos Apeliacinio teismo nutartys, kurios negali būti skundžiamos Lietuvos

Aukščiausiajam Teismui)45.

Atkreiptinas dėmesys, jog bendrai teismų praktika turi gan didelę reikšmę bankroto teisės

vystymuisi ir jos aiškinimui, kadangi bankroto įstatymas kai kuriuos klausimus reglamentuoja labai

siaurai arba visai nereglamentuoja, tuo būdu palikdamas „vietos“ teisminiam normų aiškinimui bei

atsakymų pateikimui.

Nors teismų praktikos apžvalgos, teismų konsultacijos bei teismų praktikos apibendrinimai

atlieka tik rekomendacinę funkciją, tačiau gali būti gera pagalba ieškant atsakymo dėl vienos ar

kitos bankroto teisės normos taikymo. Kaip pavyzdį, galima pateikti Lietuvos Aukščiausio Teismo

senato 2001m. gruodžio 21d. nutarimą Nr. 33 „Dėl įstatymų taikymo įmonių bankroto bylose“,

43 Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo mėn. 28 d. nutarimas "Dėl Konstitucinio Teismo

įgaliojimų peržiūrėti savo nutarimą ir nutraukti pradėtą teiseną, taip pat dėl teismų finansavimo peržiūrėjimo"; Lietuvos

Respublikos Konstitucinio Teismo 2007 m. liepos mėn. 5 d. sprendimas "Dėl atsisakymo nagrinėti prašymo dalį ir dėl

prašymo dalies grąžinimo pareiškėjui"; Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2007 m. spalio mėn. 24 d.

nutarimas "Dėl teismų precedentų ir teismo nutarties kreiptis į Konstitucinį Teismą ar administracinį teismą

apskundimo"; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. sausio 8 d. nutartis civilinėje byloje V. J. v. VĮ Valstybės turto

fondas, bylos Nr. 3K-3-52/2003; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr.

3K-3-194/2008; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-120/2008;

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-560/2008; Lietuvos

Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-12/2009; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo

Civilinių bylų skyriaus 2009 m. liepos mėn. 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-249/2009; 44 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-525/2008; Lietuvos

Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-186/2009; Lietuvos Aukščiausiojo

Teismo 2009 m. gegužės 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-215/2009; 45 Kavalnė S., Mikuckienė V., Norkus R., Velička R. 2009. Bankroto teisė: pirmoji knyga. Vilnius: Justitia, p. 106-107;

30

šiuo nutarimu dažnai remiasi tiek pats Lietuvos Aukščiausias Teismas spręsdamas bankroto bylas,

tiek žemesnių instancijų teismai.

- TEISĖS DOKTRINA – teisės aktų, teismų praktikos analizė, aiškinimas vadovėliuose,

straipsniuose, mokslinio tyrimo studijose ir kituose mokslo darbuose.

- TRAVAUX PREPATOIRES – paprastai suprantama kaip teisės aktų projektų rengimo

medžiaga (įvairių įstatymų aiškinamieji raštai ir pan.). Šie šaltiniai dažnai atskleidžia įstatymo

leidėjo siekiamus tikslus priimant vieną ar kitą įstatymą46.

1.6 Bankroto teisės principai

Teisės principu paprastai laikoma pamatinė idėja, nuo kurios priklauso ir kuri lemia

visuomeninių santykių reglamentavimą. Konkrečios šakos teisės principai paprastai yra laikomi

specialiaisiais teisės principais, paprastai būdingi tai konkrečiai teisės šakai, o bendrieji teisės

principai yra taikomi kelioms teisės šakoms, nes išreiškia bendrai visos teisinės sistemos pamatines

idėjas. Teisės principais privalo vadovautis teisinių santykių dalyviai.

Kalbant apie principų reikšmę, yra išskiriamos keturios teisės principų funkcijos:

1. reglamentavimo;

2. interpretavimo;

3. teisės spragų šalinimo;

4. kolizijų šalinimo47.

Bankroto teisės principų įstatymų leidėjas tiesiogiai nepateikia, teisės principai šiuo atveju yra

išreiškiami per teisės normas bei teismų praktiką. Atsižvelgiant į bankroto teisės reguliavimo

dalyko ir metodo specifiką, apskritai teisės principų klasifikavimą, teisės principų taikymą bankroto

procese- bankroto teisės principai yra skirstomi į:

1. bendruosius teisės principus (pvz., proporcingumo, asmenų lygybės prieš įstatymą);

2. tarpšakinius teisės principus (pvz., teismo sprendimo privalomumo);

3. šakinius teisės principus (pvz., ekonomiškumo, operatyvumo, koncentracijos principai48);

4. specifinius bankroto teisės principus49:

46 Kavalnė S., Mikuckienė V., Norkus R., Velička R. 2009. Bankroto teisė: pirmoji knyga. Vilnius: Justitia, p. 113-116; 47 Mizaras V. (moksl. red.), 2009. Civilinė teisė: bendroji dalis. Vilnius: Justitia, p. 29; Mikelėnas V., Taminskas A.,

Vileita A. 2001. Civilinio kodekso komentaras. Pirmoji knyga. Bendrosios nuostatos. Vilnius: Justitia, p. 60-62; 48 Būtent šių principų taikymo bankroto procese svarbą pabrėžia ir Lietuvos Apeliacinis Teismas (Lietuvos apeliacinio

teismo 2011 m. vasario mėn. 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-840/2011); 49 Kavalnė S., Mikuckienė V., Norkus R., Velička R. 2009. Bankroto teisė: pirmoji knyga. Vilnius: Justitia, p. 125.

31

4.1. kreditorių lygiateisiškumo principas - LR Konstitucija įtvirtina fundamentalų

konstitucinį asmenų lygybės (bankroto proceso metu – kreditorių lygybės) principą – patenkinti

savo kreditorinius reikalavimus pagal atitinkamą kreditorinių reikalavimų eilę bei proporcingai

savo turimiems reikalavimams. Kreditorių lygybės (universalumo) principas, kaip bendrojo

lygybės principo išraiška bankroto bylose, yra fundamentalus tarptautinis principas, vienas iš

viešosios tvarkos elementų, kylantis iš Lietuvos Respublikos įmonių bankroto proceso teisinio

reglamentavimo ir įtvirtintas teismų praktikoje50. Kreditorių lygybės principas patenkinti savo

kreditorinius reikalavimus pagal atitinkamą kreditorinių reikalavimų eilę bei proporcingai savo

turimiems reikalavimams įtvirtintas ir Europos Sąjungos institucijų dokumentuose51;

4.2. kreditorių autonomijos principas – šis principas reiškia kreditorių, kaip visumos,

tiesioginę teisę spręsti bankrutuojančios įmonės reikalus, kuri įgyvendinama kreditorių balsų

dauguma. Įmonių bankroto įstatymas kreditorių susirinkimui suteikia plačias teises vykdant

bankroto procedūras (Įmonių bankroto įstatymo 22-24 str.). Pažymėtina, jog kreditorių

individualios teisės bankroto byloje ginamos netiesiogiai. Taip pat verta pastebėti, jog

supaprastintas bankroto procesas yra išimtis iš šio principo, kadangi, pradėjus šį procesą,

kreditorių susirinkimai nėra šaukiami, o jiems priskirtų klausimų sprendimą atlieka teismas

(Įmonių bankroto įstatymo 13(1) str.);

4.3. dispozityvumo ir imperatyvumo derinimo principas – kaip jau anksčiau minėta,

aiškinantis bankroto teisės reguliavimo metodą, matyti, jog bankroto teisėje yra priimta laikyti,

jog vyrauja imperatyvus reguliavimo metodas, tačiau atsižvelgiant į tai, jog bankroto teisė yra

tarpšakinis teisės institutas, matyti, jog dispozityvus reguliavimo metodas taip pat galimas.

Atkreiptinas dėmesys, jog kiekvienu atveju atsižvelgiant į esamas faktines aplinkybes reikėtų

imperatyvumą ir dispozityvumą derinti reguliuojant susiklostančius bankroto teisinius santykius

konkrečioje situacijoje;

4.4. rungimosi ir tyrimo derinimo principas – šis principas yra tiesiogiai susijęs su

teisminiu bankroto procesu. Pirmiausia pažymėtina bendra taisyklė (Civilinio proceso kodekso

1str. ir Įmonių bankroto įstatymo 10str. 1d.), jog bankroto bylos Bankroto bylos iškeliamos ir

nagrinėjamos Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka, nebent įstatymai numato išimčių. Kita

50 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. rugsėjo 15 d. nutartis civilinėje

byloje Nr. 3K-3-448/2004; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. rugsėjo 8

d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-403/2004; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos

2005 m. balandžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-277/2005; 51 Europos sąjungos ministrų tarybos reglamentas (EB) Nr. 1346/2000 dėl bankroto bylų,

http://www3.lrs.lt/pls/inter1/dokpaieska.showdoc_l?p_id=40536&p_query=reglamentas%20%28EB%29%20Nr.%2013

46%2F2000%20d%EBl%20bankroto%20byl%F8&p_tr2=2

32

bendra taisyklė – civilinės bylos visuose teismuose nagrinėjamos laikantis rungimosi principo.

Tačiau bankroto teisinių santykių ypatumai, o tiesiogiai viešojo intereso egzistavimas dažnai

lemia aktyvų teismo vaidmenį, be to, Įmonių bankroto įstatymas numato aktyvesnį teismo

vaidmenį nei civilinio proceso kodeksas (pvz., Įmonių bankroto įstatymo 10 str. 4d., ), į tai

atkreipiamas dėmesys ir teismų praktikoje (plačiau žr. 2 skyriaus 3 poskyryje);

4.5. ir kt.

Apibendrinant galima atkreipti dėmesį, jog konkrečiai bankroto teisės principais yra laikomos

pagrindinės nuostatos, pamatinės idėjos, išreiškiančios bankroto teisės esmę, ir jie atlieka bankroto

teisės instituto normų aiškinimą, spragų užpildymą, kolizijų šalinimą bei yra šio instituto vystymosi

pagrindas52.

52 Kavalnė S., Mikuckienė V., Norkus R., Velička R. 2009. Bankroto teisė: pirmoji knyga. Vilnius: Justitia. P. 117-119;

33

Užduotys savarankiškam darbui ir rekomenduojama literatūra

1. Apibūdinkite bankroto teisę? Kaip ji suprantama ir kokią vietą ji užima Lietuvos teisės

sistemoje?

2. Paaiškinkite, kaip yra suprantamas bankroto procesas.

3. Ką reguliuoja bankroto teisė? Apibūdinkite bankroto teisės reguliavimo dalyką.

4. Kaip suprantamas bankroto teisės reguliavimo metodas, kuo jis ypatingas?

5. Bankroto teisė - tai viešoji teisė ar privatinė?

6. Kuo skiriasi bankroto procesas ir bankroto byla?

7. Paaiškinkite, kaip suprantate bankroto proceso skirstymą į stadijas.

8. Trumpai apibūdinkite kiekvieną bankroto proceso stadiją.

9. Paaiškinkite, ką laikytumėte bankroto teisės šaltiniu.

10. Ar sutampa bankroto teisės ir bankroto proceso tikslai?

11. Nurodykite bankroto proceso tikslus.

12. Paaiškinkite, kaip suprantate kreditorių lygiateisiškumo principą bankroto procese.

13. Pabandykite schematiškai atvaizduoti teisminį bankroto procesą

Rekomenduojama literatūra:

1. Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymas // Valstybės žinios, 1992, Nr. 29-843, (1992

m. rugsėjo 15 d. redakcija)

2. Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymas // Valstybės žinios, 1997, Nr. 64-1500, (1997

m. birželio 17 d. redakcija);

3. Lietuvos Respublikos Įmonių bankroto įstatymas // Valstybės žinios. 2001, Nr. 31-1010;

4. Lietuvos Respublikos Įmonių bankroto įstatymo 10, 11, 14, 15 ir 20 straipsnių pakeitimo

Įstatymas // Valstybės žinios, 2011-07-13, Nr. 85-4132;

5. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksas // Valstybės Žinios, 2002, Nr. 36-1340;

Valstybės Žinios, 2002, Nr. 42;

6. Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso pakeitimo ir papildymo Įstatymas, Valstybės

žinios, 2011-07-13, Nr. 85-4126

7. Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas // Valstybės Žinios, 2000, Nr. 74-2262; Valstybės

Žinios, 2000, Nr. 77;

8. Driukas A., Valančius V. 2009. Civilinis procesas: teorija ir praktika. IV Tomas. Vilnius:

Teisinės informacijos centras;

9. Kavalnė S., Mikuckienė V., Norkus R., Velička R. 2009. Bankroto teisė: pirmoji knyga.

Vilnius: Justitia, p. 38;

34

10. Kavalnė S., Norkus R. 2011. Bankroto teisė: antroji knyga. Vilnius: Justitia

11. Laužikas E., Mikelėnas V., Nekrošius V. 2003. Civilinio proceso teisė. I Tomas. Vilnius:

Justitia;

12. Mikelėnas V., Taminskas A., Vileita A. 2001. Civilinio kodekso komentaras. Pirmoji knyga.

Bendrosios nuostatos. Vilnius: Justitia;

13. Mikuckienė V. Bankroto proceso samprata. Jurisprudencija, Nr. 7 (109), p. 37-38;

14. Mizaras V. (moksl. red.), 2009. Civilinė teisė: bendroji dalis. Vilnius: Justitia;

15. Norkus R. 2007. Bankroto bylų nagrinėjimas: teorija ir praktika. Justitia. 2007/2, p.6;

16. Vansevičius S., 2000. Valstybės ir teisės teorija. Vilnius: Justitia;

17. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo mėn. 28 d. nutarimas "Dėl

Konstitucinio Teismo įgaliojimų peržiūrėti savo nutarimą ir nutraukti pradėtą teiseną, taip pat dėl

teismų finansavimo peržiūrėjimo";

18. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2007 m. liepos mėn. 5 d. sprendimas "Dėl

atsisakymo nagrinėti prašymo dalį ir dėl prašymo dalies grąžinimo pareiškėjui";

19. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2007 m. spalio mėn. 24 d. nutarimas "Dėl teismų

precedentų ir teismo nutarties kreiptis į Konstitucinį Teismą ar administracinį teismą apskundimo";

20. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2001 m. gruodžio 21 d. nutarimas ,,Dėl įstatymų

taikymo įmonių bankroto byloje“ Nr. 33 (Teismų praktika 2002 m. Nr. 16);

21. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. sausio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-

52/2003;

22. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. rugsėjo mėn. 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3k-

3-448, kat. 125.6.

23. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. gruodžio mėn. 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr.

3K-3-653/2005, kat. 126.7;

24. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio mėn. 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-

326/2007, kat. 126.8;


362/2007, kat. 124.2.7; 126.2;

26. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-

166/2008;

27. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-

194/2008;

28. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-

120/2008;

35

29. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-

525/2008;

30. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-

560/2008;


12/2009;

32. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-

186/2009;


215/2009

34. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos mėn. 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-

249/2009;

35. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio mėn. 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr.

3K-3-508/2010, kat. 126.3; 126.8;

36. Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. kovo mėn. 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-

207/2008;

37. Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. vasario mėn. 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.

2-840/2011

38. Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. balandžio mėn. 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje

Nr. 2-990/2011;

39. Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. gegužės mėn. 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.

2-1665/2011;

40. Ir kt.

36

2 BANKROTO TEISĖS SUBJEKTAI

Kaip jau anksčiau minėta, yra siūloma bankroto teisės dalyku bendrąja prasme laikyti

teisinius santykius, susiklostančius skolininkui nesugebant vykdyti savo įsipareigojimų ir patenkinti

kreditorių reikalavimų (bankroto teisinius santykius), bei su tuo susijusius teisinius santykius (su

bankrotu susijusius teisinius santykius). Taigi bankroto teisė reglamentuoja nemaža santykių:

teismo, kreditorių, bankroto administratorių ir kitų asmenų veiklą iškeliant ir nagrinėjant bankroto

bylas, kreditorių ir bankroto administratorių veiklą vykdant bankroto procedūras ne teismo tvarka,

taip pat valstybės institucijų veiklą reguliuojant ir prižiūrint bankroto administratorių veiklą ir

bankroto procesų eigą. Tai yra eilė teisinių santykių, susiklostančių tarp atitinkamų subjektų.

Teisės teorijoje yra priimta laikyti, jog teisinių santykių subjektas — tai teisės subjektas,

besinaudojantis savo teisnumu ir veiksnumu. Teisės subjektas yra asmuo, pagal įstatymą esantis

veiksnus ir teisnus, tačiau greta to reikėtų atkreipti dėmesį į bankroto teisinių santykių specifiškumą

bei bankroto teisės reguliavimą. Bendriausia prasme BANKROTO TEISĖS SUBJEKTAI gali būti

apibūdinti kaip bankroto teisės normų reguliuojamų visuomeninių santykių dalyviai. Tai labai plati

samprata, kuri apima bendrai visus subjektus, kurie yra susiję su bankroto teisiniais santykiais.

Laikytina, jog bankroto teisės subjektų teisinio statuso sudedamosios dalys greta teisnumo ir

veiksnumo, yra subjektinės teisės ir pareigos, tų teisių įgyvendinimo garantijos ir atsakomybė už jų

pažeidimą53.

Bankroto teisės subjektai gali būti klasifikuojami pagal tai, kokių teisinių santykių dalyviai jie

yra:

1. Bankroto proceso subjektai – yra ties subjektai, kurie dalyvauja konkrečiame bankroto

procese, tiek teisminiame bankroto procese, tiek neteisminiam. Ši išvada darytina, atsižvelgiant į

ĮBĮ 2str. 2d., įtvirtintą bankroto proceso sąvoką, kuri apima tiek teismo tvarka vykdomų įmonės

bankroto procedūrų, tiek ne teismo tvarka vykdomų įmonės bankroto procedūrų visumą. Reikėtų

atkreipti dėmesį, jog priklausomai nuo to, koks bankroto procesas vyksta, gali priklausyti, ar

atitinkamas asmuo bus bankroto proceso subjektas ar ne (pvz., teisminio bankroto proceso metu

taikos sutartį, sudaromą bankroto bylos nagrinėjimo metu, tvirtina teismas, o neteisminio bankroto

proceso metu sudaromą taikos sutartį tvirtina notaras). Šiuo atveju bankroto proceso subjektai yra

suprantami kaip:

1.1. Subjektai, dalyvaujantys bankroto procese, vykdomame teismo tvarka;

1.2. Subjektai, dalyvaujantys bankroto procese, vykdomame ne teismo tvarka;

53 Vansevičius S. Valstybės ir teisės teorija. Vilnius: Justitia, 2000. p. 216;

37

2. Kiti bankroto teisės subjektai – su bankrotu susijusių teisinių santykių dalyviai (pvz.,

Įmonių bankroto valdymo departamentas prie Ūkio ministerijos, Nacionalinė bankroto

administratorių asociacija, Nacionalinė verslo administratorių asociacija ir kt.). Tačiau bet kokiu

atveju reikėtų pripažinti, jog jie yra susiję su bankroto procesu bei patenka į jį, nepaisant jų ribotų

teisių bei pareigų (pvz.: ĮBĮ 11 str. 2 bei 10 dalys, kai teismas skirdamas bankroto administratorių

turi suderinti jo kandidatūrą su Įmonių bankroto valdymo departamentu). Šiuo atveju reikėtų

pripažinti bankroto departamento ypatumą, jog vienu atveju jis dalyvauja konkretaus bankroto

proceso teisiniame santykyje, kitu atveju bendrai dalyvauja teisiniuose santykiuose, susijusiuose su

bankroto procesais.

Minėta klasifikacija yra paremta bankroto teisės subjektų dalyvavimu konkrečiame bankroto

procese ir jų teisių bei pareigų ribotumu. Atsižvelgiant į bankroto proceso subjektų reikšmę, jie kaip

bankroto teisės subjektai, bus nagrinėjami detaliau (kiti bankroto teisės subjektai, plačiau

aptarinėjami nebus).

Taigi BANKROTO PROCESO SUBJEKTAI, atsižvelgiant į formuojamą doktriną54, pagal

dalyvavimo bankroto procese reikšmę ir apimtį siūlomi skirstyti į pagrindinius, šalutinius ir

atsitiktinius.

PAGRINDINIAI BANKROTO PROCESO DALYVIAI – suprantami kaip asmenys, be kurių

procesas negalėtų vykti ir kurių dalyvavimas būtinas tam, kad galėtų vykti pats procesas:

1. skolininkas – asmuo, kuriam keliama bankroto byla ar kurio atžvilgiu yra vykdoma

bankroto procedūra (dažnai toks asmuo įvardijamas kaip „įmonė skolininkė“, kadangi šiuo metu

Lietuvos teisinė sistemoje galimas tik įmonių bankrotas);

2. teismas (tai pagrindinis proceso dalyvis, kada bankroto procedūros yra vykdomo teismo

tvarka) arba kreditorių susirinkimas (jei bankroto procesas vyksta ne teismo tvarka, teismo

funkcijas atlieka kreditorių susirinkimas – teismas nėra subjektas55);

3. kreditoriai – tai asmenys, tiek fiziniai, tiek juridiniai, turintys reikalavimo teisę į įmonę

skolininkę, įvykdyti prievoles ir įsipareigojimus;

4. bankroto administratorius – asmuo, kuris administruoja bankroto procesą.

ŠALUTINIAI BANKROTO PROCESO DALYVIAI – subjektai, kurie kiekviename bankroto

procese atlieka nepagrindinį vaidmenį, t.y., įgyja tam tikras ribotos apimties teises ir pareigas. Jie

paprastai dalyvauja kiekviename bankroto procese, tačiau jie, galima sakyti, nedalyvauja nuolatos,

t.y., jų dalyvavimas pasireiškia epizodiškai, skirtingai nei pagrindinių bankroto proceso dalyvių,

54 Kavalnė S., Mikuckienė V., Norkus R., Velička R. 2009. Bankroto teisė: pirmoji knyga. Vilnius: Justitia. P204-205; 55 Pažymėtina, jog ĮBĮ 4 skirsnis įtvirtina bankroto procesą ne teismo tvarka, taigi pati instituto paskirtis lemia teismo,

kaip subjekto ,bankroto procese ne teismo tvarka nebuvimą;

38

kurie yra nuolatos susieti su bankroto procesu. Kaip pavyzdys galėtų būti jau minėtas Įmonių

bankroto valdymo departamentas prie LR Ūkio ministerijos (pvz., bankroto administratoriaus

veiksmai bankroto proceso metu gali būti skundžiami Įmonių bankroto valdymo departamentui prie

LR Ūkio ministerijos, o esant pagrindams Departamento direktorius gali skirti nuobaudą

administratoriui)56.

ATSITIKTINIAI BANKROTO PROCESO DALYVIAI – asmenys, kurių dalyvavimas yra

sąlygojamas atitinkamų aplinkybių, tai yra jie dalyvauja ne kiekviename bankroto procese, o tik

tame, kuris vienu ar kitu būdu susiję su jų veiklos sritimi. Šiuo atveju taip pat galimas jų skirstymas,

pagal jų padėtį, t.y., vienu atveju jie įgyja kontroliuojančias funkcijas – tam tikrų įmonių ūkinę

komercinę veiklą kontroliuojančios institucijos, pvz., Lietuvos bankas bankų bankroto bylose57, kitu

atveju subjektai, kuriems tenka bendradarbiavimo pareiga, pvz., ĮBĮ 10str. 7d. 2p., vyriausiasis

buhalteris (buhalteris), įmonės apskaitos struktūrinio padalinio vadovas, įmonei iki bankroto bylos

iškėlimo apskaitos paslaugas teikusios įmonės vadovas privalo per visą bankroto procesą teismo

reikalavimu teikti visą bankroto procesui reikalingą informaciją 58.

Atsižvelgiant į bankroto teisės subjektų svarbą bei padėtį bankroto procese, detaliau bus

aptariami pagrindiniai bankroto proceso subjektai.

2.1 Subjektas, kurio atžvilgiu galimos bankroto procedūros. Skolininkas

Asmuo, kurio atžvilgiu gali būti pradėtas bankroto procesas, pirmiausia yra bankroto teisės

subjektas. Ypatumas, išskiriantis jį iš kitų bankroto teisės subjektų, - jis yra laikomas turinčiu

bankroto procesinį teisnumą, t.y., objektyviai įstatymo suteikiamą teisę asmeniui bankrutuoti, ši

pozicija pagrindžiama, aiškinant per teisnumo kriterijų, kuris suprantamas kaip asmens gebėjimas

turėti atitinkamas teises ir pareigas. Teisė (galimybė) bankrutuoti Lietuvoje anaiptol nėra suteikiama

visiems asmenims. Paprastai, teisnumą suteikia, apibrėžia konkretus įstatymas, šiuo atveju

Lietuvoje toks įstatymas yra vienas, tai Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymas, kurio

pirmas straipsnis nurodo, jog šis įstatymas reglamentuoja įmonių bankroto procesą, jis taikomas

visiems juridiniams asmenims, įregistruotiems Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka

(toliau – įmonės), išskyrus, biudžetines įstaigas, politines partijas, profesines sąjungas, religines

56 Lietuvos Respublikos ūkio ministro įsakymas Nr. 4-377 „Dėl bankroto administratorių veiklos kontrolės taisyklių

patvirtinimo“, 2006 m. spalio 10 d. (Žin., 2006, Nr. 110-4181); 57 11 str. 14d., 53 str. 2-3d., Lietuvos Respublikos Lietuvos Banko įstatymas // Valstybės žinios. 1994, Nr. 99-1957; 84

str. 2d., Lietuvos Respublikos Bankų įstatymas // Valstybės žinios. 2004, Nr. 54-1832 58 Specifinė sąvoka vartojama doktrinoje, Kavalnė S., Mikuckienė V., Norkus R., Velička R. 2009. Bankroto teisė:

pirmoji knyga. Vilnius: Justitia, p. 205-206;

39

http://www3.lrs.lt/pls/inter2/dokpaieska.showdoc_l?p_id=284431&p_query=&p_tr2=

http://www3.lrs.lt/cgi-bin/preps2?a=15110&b=

bendruomenes ir bendrijas, taip pat atskiri įstatymai gali numatyti, jog atitinkami juridiniai asmenys

negali bankrutuoti59.

Sprendžiant dėl asmens procesinio teisnumo reikėtų atkreiptinas dėmesį:

- kad juridinių asmenų veiklą reglamentuojančiuose specialiuose įstatymuose gali būti

nustatyti bankroto proceso ypatumai (pvz., Lietuvos Respublikos Bankų įstatymas; Lietuvos

Respublikos Draudimo įstatymas ir kt.);

- ar bankrutuojantis juridinis asmuo yra ribotos ar neribotos civilinės atsakomybės, kadangi

tai gali lemti bankroto proceso ypatumus (pvz., LR CK 2.50 str. 4 d., numato, kad jei neribotos

civilinės atsakomybės įmonės prievolėms vykdyti nepakanka jos pačios turto, savininkas atsako už

tokios įmonės prievoles savo turtu. Individuali įmonė yra laikoma neribotos civilinės atsakomybės

juridiniu asmeniu, taigi jos bankroto atveju bankroto procesas turi ypatumų: savininkas įtraukiamas

bendraatsakoviu bankroto byloje; savininko turtui gali būti taikomos laikinosios apsaugos

priemonės ir pan.)60;

- kokia juridinio asmens teisinė forma, kadangi įstatymai ,reguliuojantys atitinkamą juridinio

asmens teisinę formą, gali numatyti bankroto proceso ypatumus;

- bankroto procesinį teisnumą turi tik savarankiški juridiniai asmenys, taigi juridinio asmens

filialas ar atstovybė bankrutuoti negali61.

Iš pastarųjų nuostatų matyti, jog bankroto procesinis teisnumas yra būdingas visiems Lietuvos

Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka įregistruotiems juridiniams asmenims su tam tikrais

ribojimais. Įgyjamas šis teisnumas nuo Juridinio asmens pradžios, t.y., nuo įregistravimo viešame

registre, ir baigiasi nuo įmonės išregistravimo.

Fiziniai asmenys šiandien Lietuvoje bankrutuoti negali, t.y., įstatymai nesuteikia bankroto

procesinio subjektiškumo. Tačiau šiuo metu yra svarstomas Fizinių asmenų bankroto įstatymo

projektas62. Fizinių asmenų bankrotas šioje mokymo priemonėje detaliau aptarinėjamas nebus.

59 Pvz.: Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos įstatymo, 15 str. 4d., numato, jog Lietuvos nacionalinis radijas ir

televizija bankrutuoti negali; 60 Lietuvos Aukščiausio Teismo 2004m. birželio 22d. nutartis c.b. Nr. 3K-7-308/2004; Lietuvos Aukščiausio Teismo

2006m. spalio 30d. nutartis c.b. Nr. 3K-3-248/2006; 61 Bartkus G., Keserauskas Š., Mikelėnas V., Mizaras V. 2002. Civilinio kodekso komentaras. Antroji knyga. Asmenys.

Vilnius: Justitia, p. 133-136; 62 Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo projektas, Nr.: 10-2931-07,

http://www.lrs.lt/pls/proj/dokpaieska.showdoc_l?p_id=80730&p_org=205&p_fix=y&p_gov=n (prisijungta 2011m.

birželio 20d.);

40

http://www.lrs.lt/pls/proj/dokpaieska.showdoc_l?p_id=80730&p_org=205&p_fix=y&p_gov=n

2.2 Bankroto administratorius

Įmonės bankroto administratorius (toliau – administratorius) – tai teismo paskirtas fizinis ar

juridinis asmuo, turintis teisę teikti įmonių bankroto administravimo paslaugas ir šią teisę įgijęs

Įmonių bankroto įstatymo ir su jo įgyvendinimu susijusių teisės aktų nustatyta tvarka. Juridinio

asmens, turinčio teisę teikti įmonių bankroto administravimo paslaugas, vadovas privalo turėti teisę

teikti įmonių bankroto administravimo paslaugas. Administratorius, netekęs teisės teikti įmonių

bankroto administravimo paslaugas, negali atlikti įmonių bankroto procedūrų nuo nurodytos teisės

netekimo dienos63.

Priėmęs nutartį iškelti bankroto bylą, teismas privalo paskirti bankroto administratorių (jei

bankroto procedūros vykdomos ne teismine tvarka, bankroto administratorių paskiria kreditorių

susirinkimas64). Tokiu atveju viena iš pagrindinių“ figūrų“ įmonės bankroto procese tampa

bankroto administratorius. Pagal teisinį santykį, susiklostantį vykstant bankroto procesui, bankroto

administratorius priskiriamas prie bankroto proceso subjektų (žiūrint klasifikaciją, minėtą 2

skyriaus pradžioje), o pagal dalyvavimo bankroto procese reikšmę ir apimtį prie pagrindinių

bankroto proceso dalyvių, asmenų, be kurių bankroto procesas negali vykti ir kurie yra kiekviename

bankroto procese. Pastebėtina, jog nuo bankroto administratoriaus kompetencijos priklauso tinkama

visų kreditorių bei pačios įmonės teisėtų interesų apsauga, bankroto procedūrų vykdymo

skaidrumas bei sklandumas. Įmonės bankroto administratorius yra įmonės valdytojas, turintis

įstatymo, įmonės kreditorių susirinkimo suteiktus įgalinimus įmonės bankroto procese, nuo kurio

veiksmų didžiąja dalimi priklauso tinkama visų kreditorių bei pačios įmonės teisėtų interesų

apsauga, bankroto procedūrų vykdymo sklandumas bei skaidrumas65. Šiuo atveju įstatymų keliamų

reikalavimų neatitikimas ar nesilaikymas gali būti pagrindas neskirti arba pakeisti (atstatydinant ir

paskiriant naują) bankroto administratorių (ĮBĮ 11 str. 1-2d., 8d., ir pan.). Įmonių bankroto įstatyme

yra numatyta, jog Įmonių bankroto valdymo departamentas prie LR Ūkio ministerijos, teismas ir

kreditorių susirinkimas bei pavieniai kreditoriai turi teisę, o iš kitos pusės ir pareigą kontroliuoti,

kaip bankroto administratorius vykdo Įmonių bankroto įstatymo nuostatas, teismo įpareigojimus,

pavedimus ir kreditorių susirinkimo sprendimus (ĮBĮ 10str. 4d., 10 str. 7d., 11 str. 3d., 11 str. 10d.).

Įmonės administratoriumi gali būti skiriamas tik asmuo, atitinkantis ĮBĮ 11 straipsnio

reikalavimus, keliamus administratoriui, tai yra turintis teisę teikti bankroto administravimo

paslaugas pagal Lietuvos Respublikos ūkio ministro įsakymą Nr. 4-281 „Dėl Restruktūrizavimo

63 11 str. 1d., Lietuvos Respublikos Įmonių bankroto įstatymas // Valstybės žinios. 2001, Nr. 31-1010; 64 13 str. 2d., Lietuvos Respublikos Įmonių bankroto įstatymas // Valstybės žinios. 2001, Nr. 31-1010; 65 Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 24 d. nutartis c.b. UAB

,,Treigiai“. Nr. 2-313/2008 m., kat. 126.3 (S);

41

administratoriaus pažymėjimo išdavimo, įmonių restruktūrizavimo administravimo paslaugas

teikiančių asmenų sąrašo sudarymo ir restruktūrizavimo administravimo paslaugų teikimo

laikinumo vertinimo taisyklių bei Teisės teikti įmonių bankroto administravimo paslaugas fiziniams

ir juridiniams asmenims suteikimo taisyklių patvirtinimo“, 2011 m. balandžio 29 d. (Žin., 2011,

Nr.55-2661), kurio kandidatūrai pritarė ĮBĮ 11 straipsnio 10 dalyje nurodyta Vyriausybės įgaliota

institucija, t.y. Įmonių Bankroto valdymo departamentas prie LR Ūkio ministerijos.

Tam, kad asmuo įgytų bankroto administratoriaus statusą konkrečioje bankroto byloje (kartu

tapti ir bankroto proceso dalyviu), jis turi:

• pirmiausia - turėti teisę teikti bankroto administravimo paslaugas;

• antra - būti paskirtas teismo, konkrečioje bankroto byloje.

2.2.1 Teisė teikti bankroto administravimo paslaugas

Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2011 m. balandžio 29 d. Įsakymas Nr. 4-281 „Dėl

Restruktūrizavimo administratoriaus pažymėjimo išdavimo, įmonių restruktūrizavimo

administravimo paslaugas teikiančių asmenų sąrašo sudarymo ir restruktūrizavimo administravimo

paslaugų teikimo laikinumo vertinimo taisyklių bei Teisės teikti įmonių bankroto administravimo

paslaugas fiziniams ir juridiniams asmenims suteikimo taisyklių patvirtinimo“ nustato reikalavimus,

kuriais remiantis yra asmeniui suteikiama teisė teikti bankroto administravimo paslaugas.

Teisės teikti įmonių bankroto administravimo paslaugas fiziniams ir juridiniams asmenims

suteikimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2011 m. balandžio 29 d.

Įsakymu Nr. 4-281, (toliau Taisyklės) reglamentuoja teisės teikti įmonių bankroto administravimo

paslaugas suteikimą tiek fiziniams, tiek ir juridiniams asmenims. Savaime suprantama, jog tiek

reikalavimai, tiek procedūra priklausomai, ar tai juridinis, ar fizinis asmuo, skirsis.

2.2.1.1 Fizinio asmens teisė teikti bankroto administravimo paslaugas

Kadangi bankroto administratorius yra viena svarbiausių „figūrų“ bankroto procese, tam, kad

asmuo galėtų įgyti bankroto administratoriaus statusą, yra keliami atitinkami kvalifikaciniai

reikalavimai. Fizinis asmuo, siekiantis įgyti teisę teikti įmonių bankroto administravimo paslaugas,

privalo:

1. būti nepriekaištingos reputacijos – minėtų taisyklių pirmojo skyriaus antroje dalyje yra

pateikta nepriekaištingos reputacijos samprata, kur nurodyta, jog asmuo negali būti laikomas

nepriekaištingos reputacijos, jeigu jis buvo nuteistas už sunkų ar labai sunkų nusikaltimą, nepaisant

to, ar išnyko teistumas, arba buvo nuteistas už kitą nusikalstamą veiką ir nėra išnykęs teistumas, ar

42

piktnaudžiauja psichotropinėmis, narkotinėmis, toksinėmis medžiagomis ar alkoholiu, ar jam buvo

panaikintas Ūkio ministerijos išduoto bankroto administratoriaus ar restruktūrizavimo

administratoriaus pažymėjimo galiojimas ir nepraėjo Ūkio ministerijos nustatytas terminas, per kurį

asmuo negali pateikti prašymo laikyti kvalifikacijos egzaminą;

2. turėti:

2.1. aukštąjį universitetinį ar jam prilygintą socialinių mokslų studijų srities teisės,

ekonomikos krypties išsilavinimą (teisės ar ekonomikos bakalauro ir teisės ar ekonomikos

magistro kvalifikacinį laipsnį) arba;

2.2. teisininko profesinį kvalifikacinį laipsnį (vienpakopį teisinį universitetinį

išsilavinimą) arba;

2.3. teisės aktų nustatyta tvarka būti pripažintas advokatu;

3. per paskutinius 10 metų turėti 5 metų darbo patirtį ekonomikos arba teisės srityje, tačiau

šis reikalavimas netaikomas:

3.1. asmenims teisės aktų nustatyta tvarka pripažintiems advokatu;

3.2. asmenims, turintiems bankroto administratoriaus padėjėjo pažymėjimus ir ne vėliau

kaip trims mėnesiams nuo jų galiojimo pabaigos66 siekiantiems įgyti (pateikusiems prašymą

laikyti kvalifikacinį egzaminą) teisę teikti bankroto administravimo paslaugas;

4. išlaikyti kvalifikacijos egzaminą - kvalifikacijos egzaminas – fizinio asmens, siekiančio

įgyti teisę teikti įmonių bankroto administravimo paslaugas, žinių patikrinimas pagal Bankroto ir

restruktūrizavimo administratorių atestavimo komisijos67 (toliau – Komisija)–, patvirtintas

programas.

Kvalifikacijos egzaminas laikomas Komisijos nuostatų nustatyta tvarka, siekiant patikrinti ir

įvertinti pretendentų profesinį pasirengimą68. Surašytą ir pasirašytą Komisijos posėdžio protokolą

Komisijos sekretorius ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo protokolo pasirašymo dienos pateikia

Ūkio ministerijai. Vadovaudamasi šiuo protokolu Ūkio ministerija išlaikiusiam kvalifikacijos

egzaminą asmeniui išduoda bankroto administratoriaus pažymėjimą. Prašymą leisti laikyti

kvalifikacijos egzaminą (su reikalaujamais dokumentais: asmens tapatybę patvirtinančio dokumento

kopija, išsilavinimą patvirtinančio dokumento kopija, taisyklėse nurodytą darbo patirtį

patvirtinančių dokumentų kopijas arba advokato pažymėjimo kopija arba bankroto

administratoriaus pažymėjimo kopija) komisija turi išnagrinėti ne vėliau kaip per 30 darbo dienų

66 Galima daryti išvadą, jog teisės aktuose yra numatyta, kad siekiant tapti bankroto administratoriumi kaip vienas iš

alternatyvių reikalavimų yra numatyta bankroto administratoriaus padėjėjo praktika; 67 Lietuvos Respublikos ūkio ministro įsakymu tvirtinama komisija; 68 Lietuvos Respublikos ūkio ministro įsakymas Nr. 4-107 „Dėl bankroto ir restruktūrizavimo administratorių

atestavimo komisijos nuostatų patvirtinimo“, 2007 m. kovo 23 d. (Žin., 2007, Nr.37-1381; Nr.40);

43


nuo prašymo registravimo Įmonių bankroto valdymo departamente dienos. Sprendimą leisti ar

neleisti laikyti kvalifikacijos egzaminą priima Komisija. Sprendimas netenkinti prašymo turi būti

motyvuotas. Komisija apie priimtą sprendimą leisti ar neleisti laikyti kvalifikacijos egzaminą

pateikusiam prašymą asmeniui praneša raštu ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo šio sprendimo

priėmimo dienos. Kai Komisija nusprendžia leisti laikyti kvalifikacijos egzaminą, kartu pranešama

kvalifikacijos egzamino laikymo data, vieta ir laikas.

Tuo atveju, kai fizinis asmuo, kuriam buvo suteikta teisė teikti bankroto administravimo

paslaugas, nori tęsti savo veiklą pasibaigus bankroto administratoriaus pažymėjimo galiojimo

laikui, turi kreiptis į Įmonių bankroto valdymo departamentą prie Ūkio ministerijos su prašymu,

pridėdamas bankroto administratoriaus pažymėjimo kopiją, kvalifikacijos kėlimą patvirtinančių

dokumentų kopijas ir ataskaitą, kurioje trumpai aprašyta atliktų bankroto procedūrų eiga, jei šios

procedūros buvo atliekamos ilgiau nei dvejus metus. Tuo atveju, jeigu jis kėlė kvalifikaciją, taip pat

galima pateikti prašymą išduoti bankroto administratoriaus pažymėjimą nelaikius kvalifikacijos

egzamino. Atkreiptinas dėmesys, jog Fizinis asmuo, teikiantis įmonių bankroto administravimo

paslaugas, siekdamas įgyti šią teisę pakartotinai, likus ne mažiau kaip mėnesiui iki pažymėjime

nurodyto pažymėjimo galiojimo termino pabaigos, turi pateikti Departamentui prašymą ir

dokumentus. Išaiškėjus, kad minėtas asmuo teikė įmonių bankroto administravimo paslaugas

pasibaigus bankroto administratoriaus pažymėjimo galiojimo terminui, pateiktas prašymas laikyti

kvalifikacijos egzaminą yra netenkinamas, o kitą prašymą laikyti kvalifikacijos egzaminą fizinis

asmuo gali pateikti ne anksčiau kaip po trijų mėnesių nuo bankroto administratoriaus pažymėjimo

galiojimo pasibaigimo dienos.

Kaip jau minėta bankroto administratoriaus pažymėjimas yra terminuotas ir baigia galioti, kai

baigiasi terminas. Tačiau bankroto administratoriaus pažymėjimo galiojimas gali baigtis ir jo

panaikinimo atveju. Bankroto administratoriaus pažymėjimo galiojimas panaikinamas, kai:

1. pažymėjimo turėtojas raštu kreipiasi į Ūkio ministeriją dėl pažymėjimo galiojimo

panaikinimo;

2. paaiškėja, kad pažymėjimo turėtojas neatitinka nepriekaištingos reputacijos reikalavimų;

3. paaiškėja, kad pažymėjimo turėtojas, teikdamas privalomus dokumentus prie prašymo

Departamentui, pateikė neteisingus duomenis;

4. nustatomi padaryti reikšmingi teisės aktų pažeidimai;

5. nustatomi, dar galiojant Departamento paskirtai nuobaudai, pakartotinai padaryti teisės

aktų pažeidimai, išskyrus atvejus, kai Komisija nustato, kad pažymėjimo galiojimo panaikinimas

yra neproporcingas nustatytiems teisės pažeidimams, atsižvelgus į teisės pažeidimo pobūdį, jo

mastą, atsakomybę lengvinančias bei kitas reikšmingas aplinkybes ir, vadovaudamasi teisingumo,

protingumo kriterijais, nusprendžia, kad pažymėjimo galiojimas nenaikintinas.

44

2.2.1.2 Juridinio asmens teisė teikti bankroto administravimo paslaugas

Juridinis asmuo, siekiantis įgyti teisę teikti įmonių bankroto administravimo paslaugas,

privalo:

1. savo įstatuose būti nurodęs veiklos tikslą, susijusį su verslo ir valdymo konsultacijų veikla;

2. užtikrinti, kad ne mažiau kaip 1/3, bet ne mažiau kaip 2 juridinio asmens darbuotojai,

vykdantys įmonės įstatuose nurodytą veiklą, tarp jų juridinio asmens vadovas, turėtų teisę teikti

įmonių bankroto administravimo paslaugas69;

3. tinkamai vykdyti mokestines prievoles pagal mokesčių įstatymus ir mokestinės paskolos

sutartį (jeigu ji buvo sudaryta).

Juridinis asmuo, siekiantis įgyti teisę teikti įmonių bankroto administravimo paslaugas,

Departamentui pateikia prašymą išduoti leidimą teikti bankroto administravimo paslaugas, visų

įmonės darbuotojų, vykdančių įmonės įstatuose nustatytą veiklą, sąrašą, kuriame nurodyti

darbuotojai, turintys teisę teikti įmonių bankroto administravimo paslaugas (įrašyti darbuotojų

turimų bankroto administratorių pažymėjimų numerius, jų išdavimo ir galiojimo datas), įstatų

kopiją.

Prašymą išduoti leidimą teikti bankroto administravimo paslaugas Komisija turi išnagrinėti ne

vėliau kaip per 30 darbo dienų nuo šio prašymo registravimo Įmonių Bankroto Valdymo

Departamente dienos. Prašymas išduoti leidimą teikti bankroto administravimo paslaugas

netenkinamas, jeigu išaiškėja, kad juridinis asmuo neatitinka anksčiau minėtų reikalavimų arba

pateiktuose dokumentuose nurodyti ne visi būtini arba klaidingi duomenys. Sprendimas netenkinti

prašymo išduoti leidimą teikti bankroto administravimo paslaugas turi būti motyvuotas. Komisija

apie šį sprendimą pateikusiam prašymą išduoti leidimą teikti bankroto administravimo paslaugas

asmeniui praneša ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo šio sprendimo priėmimo dienos. Komisijos

nuostatų nustatyta tvarka surašytą ir pasirašytą Komisijos posėdžio protokolą Komisijos sekretorius

ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo protokolo pasirašymo dienos pateikia Ūkio ministerijai.

Vadovaudamasi šiuo protokolu Ūkio ministerija juridiniam asmeniui išduoda leidimą teikti

bankroto administravimo paslaugas (toliau – leidimas). Leidimas turi būti išduotas ne vėliau kaip

per 10 darbo dienų nuo Komisijos posėdžio protokolo surašymo dienos.

69 Kiekvienoje bankroto byloje paskirtam bankroto administratoriui, kuris yra juridinis asmuo, jo darbuotojai jį

atstovautų kaip juridinio asmens įgalioti asmenys;

45

Skirtingai nei Fizinio asmens bankroto administratoriaus pažymėjimas, juridinio asmens

leidimas teikti bankroto administravimo paslaugas galioja neterminuotai. Leidimo galiojimas gali

būti panaikinamas, kai:

1. leidimo turėtojas raštu kreipiasi į Ūkio ministeriją dėl leidimo galiojimo panaikinimo;

2. leidimo turėtojui iškeliama bankroto byla (atliekamos bankroto procedūros ne teismo

tvarka) ar restruktūrizavimo byla ar leidimo turėtojas yra likviduojamas;

3. paaiškėja, kad leidimo turėtojas, teikdamas privalomus dokumentus Departamentui kartu

su prašymu, pateikė neteisingus duomenis;

4. paaiškėja, kad leidimo turėtojas nebeatitinka taisyklėse juridiniam asmeniui keliamų

reikalavimų;

5. paaiškėja, kad leidimo turėtojas pažeidė pareigą per 30 darbo dienų nuo teisinės formos,

pavadinimo, buveinės pakeitimo juridinio asmens dokumentuose dienos pateikti Departamentui

prašymą, dokumentus, patvirtinančius pasikeitusius duomenis, taip pat leidimo originalą

(pateikiamas atsiimant patikslintą leidimą), tačiau praleido nustatytą terminą.

2.2.2 Bankroto administratoriaus paskyrimas bankrutuojančios įmonės administratoriumi

Bankroto administratorių bankroto procese, priklausomai nuo to, kaip vykdomas bankroto

procesas, skiria Teismas, jei procesas vyksta teismo tvarka, arba kreditorių susirinkimas, jei

bankroto procesas vykdomas ne teismo tvarka.

Asmuo, pateikdamas pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei, pasiūlo teismui

administratoriaus kandidatūrą. Tuo atveju, kai pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo

įmonei teikia įmonės darbuotojai ir jie nepasiūlo administratoriaus kandidatūros, administratoriaus

kandidatūrą Vyriausybės nustatyta tvarka turi pasiūlyti Įmonių bankroto valdymo departamentas.

Administratoriaus kandidatūrą gali pasiūlyti ir kiti asmenys: įmonės savininkas, administracijos

vadovas ar kiti kreditoriai.

- Teismas gali motyvuotai atmesti teikiamo administratoriaus (administratorių) kandidatūrą

(kandidatūras) ir pareikalauti pateikti kitą administratoriaus kandidatūrą, jei teismui pasiūlyta

administratoriaus kandidatūra neatitinka ĮBĮ keliamų reikalavimų.

- Skirdamas bankroto administratorių teismas privalo patikrinti:

o ar nėra įstatymo aptartų aplinkybių, dėl kurių asmuo negali būti paskirtas

bankrutuojančios įmonės administratoriumi;

o vadovaudamasis teisingumo, protingumo bei sąžiningumo kriterijais įvertinti kiekvieną

svarbią šiam klausimui aplinkybę (pvz., siūlomų bankroto administratorių darbo krūvį, patirtį

46

administruojant bankroto procesus, įvertinant, kiek įmonių bankroto procesas jau yra pabaigtas ir

pan.)70;

- Teismas, skirdamas bankroto administratorių, turi būti aktyvus bei gali laisvai jį pasirinkti

iš kelių kandidatų, kurie atitinka ĮBĮ 11 straipsnio reikalavimus, suderinęs skiriamo bankroto

administratoriaus kandidatūrą su Įmonių bankroto valdymo departamentu. Tokia teismui suteikta

teisė užtikrina galimybę parinkti nešališką ir pajėgų tinkamai administruoti įmonę bankroto

administratorių.

Praktikoje dažni atvejai, kada įmonę administruoti sutinka keli siūlomi kandidatai,

atitinkantys teisės aktų reikalavimus, kadangi dažnai pasitaiko, jog pareiškimą teismui dėl įmonės

bankroto paduoda keli pareiškėjai, siūlydami savo bankroto administratorių71. Teismas šiuo atveju

turi atsižvelgti į visus pasiūlymus dėl skiriamo administratoriaus.72

ĮBĮ numato, jog įmonės bankroto administratoriumi negali būti paskirtas:

1. įmonės, kuriai iškelta bankroto byla, kreditorius (su kreditoriumi darbo santykiais susijęs

asmuo ar, kai kreditorius – juridinis asmuo, jo organų narys), asmuo, kuris pagal įstatymus ar kitus

teisės aktus neturi teisės būti vadovu;

2. įmonės ar šios įmonės patronuojančios arba dukterinės įmonės savininkas73, jos valdymo

organų narys, vadovas, jo pavaduotojai (direktoriai), vyriausiasis buhalteris (buhalteris), įmonės

apskaitos struktūrinio padalinio vadovas, akcininkas, nuosavybės teisę turintis arba turėjęs per

paskutiniuosius 36 mėnesius iki bankroto bylos iškėlimo daugiau kaip 10 procentų

bankrutuojančios ir bankrutavusios įmonės arba šios įmonės patronuojančios ar dukterinės įmonės

akcijų. Šie apribojimai taikomi ir šioje dalyje nurodytiems asmenims, kurie dirbo bankrutuojančioje

ir bankrutavusioje įmonėje ir buvo atleisti iš pareigų per paskutinius 36 mėnesius iki bankroto bylos

iškėlimo. Administratorius negali turėti teisinio suinteresuotumo bylos baigtimi. Juridinio asmens,

turinčio teisę teikti bankroto administravimo paslaugas, vadovui, jo pavaduotojams (direktoriams),

70 Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje

Nr. 2-970/2008m., kat. 126.2.; Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gruodžio 4

d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1009/2008 m., kat. 126.2.; Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų

kolegijos 2008 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-869/2008 m., kat. 126.2 (S); 71 Pvz.: Kai yra iškelta civilinė byla, tačiau dar vis vyksta pasirengimas prieš bankroto bylos nagrinėjimą, kreditoriai,

sužinoję apie tokias aplinkybes, dažnai nusprendžia prisijungti prie bylos trečiaisiais asmenimis ir pasiūlo „savo“

administratoriaus kandidatūrą; 72 Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gruodžio 4 d. nutartis civilinėje byloje

Nr. 2-1009/2008 m., kat. 126.2.; 73 Pagal ĮBĮ 2str. 9d., įmonės dalyvis (dalyviai): akcininkas ar akcininkų grupė, kuriam (kuriems) priklausančios akcijos

suteikia ne mažiau kaip 1/10 visų balsų, individualios įmonės savininkas, dalininkas (dalininkai), narys (nariai) ir

valstybės, savivaldybės įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija;

47

vyriausiajam buhalteriui (buhalteriui), įmonės apskaitos struktūrinio padalinio vadovui, juridinio

asmens organo nariams, juridinio asmens dalyviams taikomi šioje dalyje administratoriui nustatyti

apribojimai;

3. Taip pat reikėtų atkreipti dėmesį į ĮBĮ 11 str. 12d. ir 18d., kurios numato privalomą

bankroto administratoriaus civilinės atsakomybės draudimą, taip pat administratorius, siekdamas

administruoti bankrutuojančią ar bankrutavusią įmonę, privalo teismui, kreditorių susirinkimui, kai

įmonės bankroto procedūros vykdomos ne teismo tvarka, ir šio įstatymo 11 straipsnio 10 dalyje

nurodytai Vyriausybės įgaliotai institucijai pateikti administratoriaus profesinės civilinės

atsakomybės privalomojo draudimo liudijimo kopiją. Administratoriaus profesinė civilinė

atsakomybė už žalą, padarytą fiziniams ir juridiniams asmenims, atliekant bankrutuojančių ir

bankrutavusių įmonių bankroto procedūras, draudžiama privalomuoju profesinės civilinės

atsakomybės draudimu. Administratoriaus profesinės civilinės atsakomybės privalomuoju draudimo

objektu tampa administratoriaus civilinė atsakomybė už draudimo sutarties galiojimo metu

administratoriaus ar jo darbuotojų neteisėtais veiksmais, atliekant bankrutuojančių ir bankrutavusių

įmonių bankroto procedūras, padarytą žalą. Taigi sistemiškai darytina išvada, jog neturėjimas

civilinės atsakomybės draudimo būtų pagrindas nepaskirti administratoriaus.

Kaip jau minėta, skiriamo administratoriaus kandidatūrą teismas Vyriausybės nustatyta tvarka

privalo suderinti su Įmonių bankroto valdymo departamentu. Atkreiptinas dėmesys, jog

administratoriaus – fizinio asmens mirties atveju kito skiriamo administratoriaus kandidatūrą ne

vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo sužinojimo apie administratoriaus mirtį dienos teismui pasiūlo

šio straipsnio 10 dalyje nurodyta Vyriausybės įgaliota institucija, kurios atstovai ir įmonės

kreditorių susirinkimo pirmininkas, jei jis išrinktas, dalyvauja naujam paskirtam administratoriui

perimant įmonės turtą ir dokumentus. Šiuo atveju teismas priima nutartį dėl administratoriaus

paskyrimo ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo Vyriausybės įgaliotos institucijos pasiūlymo

gavimo dienos ir ši teismo nutartis įsiteisėja jos priėmimo dieną.

Minėta tvarka yra taikoma tiek, kiek neprieštarauja normoms, reguliuojančioms bankroto

procesą ne teismo tvarka (plačiau apie bankroto procesą ne teismo tvarka žr. 9 skyrių)

Teismo skiriamo administratoriaus kandidatūrą teismas privalo Vyriausybės nustatyta tvarka

suderinti su Vyriausybės įgaliota institucija, t.y., bankroto departamentu. Teismo skiriamo bankroto

administratoriaus kandidatūros derinimo taisyklės yra patvirtintos Lietuvos Respublikos Ūkio

ministro įsakymu Nr. 4-366 „Dėl teismo skiriamo bankroto administratoriaus kandidatūros

derinimo taisyklių patvirtinimo“, 2009 m. liepos 20 d. (Žin., 2009, Nr. 89-3818). Jose yra numatyta

visa administratoriaus kandidatūros parinkimo ir derinimo procedūra:

Bankroto administratorius, sutinkantis administruoti įmonę, asmeniui, teikiančiam pareiškimą

teismui dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei ar siekiančiam kreditorių sutikimo, kad bankroto

48

procesas vyktų ne teismo tvarka (toliau – Bankroto proceso iniciatorius), pateikia Deklaraciją dėl

atitikimo teisės aktų reikalavimus (toliau – Deklaracija). Bankroto administratorius ne vėliau kaip

per 3 darbo dienas nuo Deklaracijos pateikimo Bankroto proceso iniciatoriui Deklaraciją pateikia ir

Įmonių bankroto valdymo departamentui prie Ūkio ministerijos (toliau – Departamentas).

- Atkreiptinas dėmesys, jei per laikotarpį nuo bankroto administratoriaus deklaracijos

pateikimo Departamentui dienos iki nutarties iškelti įmonės, kuriai bankroto administratorius sutiko

teikti bankroto administravimo paslaugas, bankroto bylą priėmimo dienos pasikeitė Deklaracijoje

nurodomi duomenys, bankroto administratorius privalo nedelsdamas pateikti Departamentui

patikslintą Deklaraciją.

Departamentas, gavęs teismo ar kreditorių susirinkimo paklausimą dėl bankroto

administratoriaus kandidatūros teikti bankroto administravimo paslaugas įmonei:

- ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo paklausimo gavimo dienos pateikia informaciją faksu

arba elektroniniu paštu apie teismo skiriamo bankroto administratoriaus kandidatūrą bankroto

administratorius vienijančioms asociacijoms, kurios pateikti pastabas ir pasiūlymus dėl šio bankroto

administratoriaus kandidatūros gali per vieną darbo dieną nuo Departamento paklausimo išsiuntimo

dienos. Jeigu per vieną darbo dieną nuo Departamento paklausimo išsiuntimo dienos iš bankroto

administratorius vienijančių asociacijų Departamentas negauna atsakymo, laikoma, kad dėl teismo

pateiktos kandidatūros teikti bankroto administravimo paslaugas jos pastabų ir pasiūlymų neturi;

- ne vėliau kaip per 3 darbo dienas pateikia teismui ar kreditorių susirinkimui atsakymą raštu

dėl pritarimo ar nepritarimo bankroto administratoriaus kandidatūrai.

Departamento nepritarimas teismo skiriamo bankroto administratoriaus kandidatūrai turi būti

motyvuotas. Departamentas nepritaria teismo skiriamai bankroto administratoriaus kandidatūrai,

jei:

1. bankroto administratorius Departamentui nepateikė Deklaracijos;

2. teismo skiriamo bankroto administratoriaus kandidatūra neatitinka Lietuvos Respublikos

įmonių bankroto įstatymo reikalavimų.

Kai bankroto administratorius turi galiojančią nuobaudą74, tai neturėtų būti pagrindas

nepritarti jo kandidatūrai. Departamentas, teikdamas teismui ar kreditorių susirinkimui atsakymus į

paklausimus, turi pranešti ir apie galiojančią bankroto administratoriaus nuobaudą.

74 Šiuo atveju Bankroto administratorių veiklos kontrolės taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2006

m. spalio 10 d. įsakymu Nr. 4-377 (Žin., 2006, Nr. 110-4181), 17 punkte, numatytą (Departamento direktorius už teisės

aktų pažeidimus ar kitus administratoriaus veiklos trūkumus, nustatytus atlikus administratoriaus veiklos tikrinimą,

atsižvelgęs į jų reikšmingumą, savo sprendimu gali skirti administratoriui (kai administratorius yra fizinis asmuo

nuobauda skiriama šiam administratoriui, kai administratorius yra juridinis asmuo, nuobauda skiriama jo įgaliotam

asmeniui, kuris vykdo(-ė) konkrečios įmonės bankroto procedūras, ir (ar) jo vadovui) vieną iš šių nuobaudų: įspėjimą

49

Kai teismo paklausime dėl bankroto administratoriaus kandidatūros nenurodoma konkreti

bankroto administratoriaus kandidatūra, o prašoma parinkti bankroto administratoriaus kandidatūrą,

Departamentas ne vėliau kaip kitą darbo dieną po paklausimo gavimo informaciją apie įmonę,

kuriai teismas numato kelti bankroto bylą, paskelbia savo interneto svetainėje www.bankrotodep.lt

ir nurodo terminą, per kurį bankroto administratorius turi teisę pateikti Deklaraciją. Deklaracija gali

būti pateikiama ir elektroniniu paštu. Pasibaigus pirmiau nurodytam Deklaracijų pateikimo

terminui, Departamentas ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo šio termino pabaigos pateikia teismui

atsakymą raštu dėl bankroto administratoriaus kandidatūros parinkimo. Tuo atveju, kai Deklaracijas

pateikia du ar daugiau bankroto administratorių, Departamentas pritaria to bankroto

administratoriaus kandidatūrai, kuris atitinka teisės aktų reikalavimus ir kurio Deklaraciją

Departamentas gavo pirmiausia.75

Gavus departamento suderinimą, apygardos teismas priimdamas nutartį iškelti bankroto bylą

įmonei nutartyje nurodo teismo skiriamą įmonės administratorių. Įsiteisėjus minėtai nutarčiai,

teismo paskirtas įmonės administratorius pradeda darbą įmonėje. Pagal ĮBĮ 10 str. 8d., dėl nutarties

iškelti bankroto bylą gali būti paduotas atskirasis skundas Lietuvos apeliaciniam teismui dėl

bankroto administratoriaus kandidatūros parinkimo.

Reikėtų atkreipti dėmesį, jog Teismo teisė parinkti administratoriaus kandidatūrą nėra

absoliuti, ypač kai yra siūlomos kelios administratorių kandidatūros, spręsdamas šį klausimą

teismas:

- visų pirma yra saistomas viešojo intereso ir turi siekti, kad bankroto procedūra vyktų

sklandžiai, o teismo paskirtas bankroto administratorius užtikrintų bankrutuojančios įmonės

kreditorių bei pačios įmonės teisėtų interesų apsaugą;

- teismas privalo įsitikinti, kad administratoriumi skiriamas asmuo pagal turimą patirtį

(baigtų bankroto bylų skaičius, terminai, administravimo išlaidos, skundai dėl administratoriaus

veiksmų, ir kt.) geriausiai iš visų pasiūlytų sugebės užtikrinti bendrovės turto apsaugą, kreditorių

bei skolininko interesų pusiausvyrą, sklandžią bankroto proceso eigą;

- skirdamas administratorių, teismas neturi sukelti priešpriešos tarp asmenų, siūliusių

administratoriaus kandidatūras ir ieškoti geriausio kompromiso76.

Taigi, skirdamas administratorių teismas privalo ne tik patikrinti, ar nėra įstatymo aptartų

aplinkybių, dėl kurių asmuo negali būti skiriamas bankrutuojančios įmonės administratoriumi (ĮBĮ

arba viešai paskelbiamą įspėjimą, kuris ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo Departamento direktoriaus sprendimo

skirti šiame punkte nurodytą nuobaudą priėmimo dienos turi būti paskelbtas Departamento interneto puslapyje.); 75 Lietuvos Respublikos ūkio ministro įsakymas Nr. 4-366 „Dėl teismo skiriamo bankroto administratoriaus

kandidatūros derinimo taisyklių patvirtinimo“, 2009 m. liepos 20 d. (Žin., 2009, Nr. 89-3818); 76 Lietuvos apeliacinio teismo 2006 m. sausio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-37/2006;

50

11 straipsnio 4 dalis), bet ir vadovaudamasis teisingumo, protingumo bei sąžiningumo kriterijais,

įvertinti kiekvieną svarbią šiam klausimui aplinkybę, tarp jų, ar nemokios įmonės valdymo organų

pasiūlytos kandidatūros paskyrimas tos įmonės bankroto administratoriumi nesukuria teisinių

prielaidų įtarti, jog tokio asmens paskyrimas gali sukliudyti išaiškinti bankroto priežastis ir tinkamai

atstovauti kreditorių interesus, kadangi įstatymas bankroto administratorių įpareigoja ginti visų

kreditorių bei pačios bankrutuojančios įmonės interesus ir tikrinti įmonės veiklą (per ne mažesnį

kaip 36 mėnesių laikotarpį iki bankroto bylos iškėlimo), aiškinti bankroto priežastis, išreikalauti

įmonės turtą iš skolininkų ir nuostolius iš kaltų asmenų (ĮBĮ 11 straipsnis)77 Pastebėtina, kad vien

tik administratoriaus darbo didelė patirtis ar pakankamas įvairių sričių darbuotojų skaičius bei

pakankamai didelis baigtų procedūrų kiekis savaime nelemia administratoriaus kandidatūros

prioritetiškumo78. Tik visuma aplinkybių konkrečiu atveju ir jų vertinimas gali užtikrinti tinkamos

bankroto administratoriaus kandidatūros parinkimą.

Bankroto administratoriaus išskirtinis vaidmuo bankroto procese lemia, kad net ir neprisidėjęs

prie ieškinio iškelti bankroto bylą asmuo, kuris įvardija save kreditoriumi, turi teisę siūlyti teismui

bankroto administratoriaus kandidatūrą teikdamas prašymą prisijungti trečiuoju asmeniu byloje79.

Ši teisė iki bankroto bylos iškėlimo įmonės tikėtinam kreditoriui suteikiama tam, kad būtų

užtikrintas bankroto administratoriaus parinkimo skaidrumas bei kreditorių lygiateisiškumas. Tokia

situacija nepažeidžia įmonės kreditorių teisėtų interesų, o atvirkščiai, suteikia jiems papildomų

teisių.

2.2.3 Bankroto administratoriaus funkcijos

Bankroto procese bankroto administratorius yra vienas svarbiausių dalyvių, tai tarytum

jungtis tarp įmonės skolininkės, kreditorių ir teismo, tokia išvada darytina atsižvelgiant į ĮBĮ

numatytas bankroto administratoriaus teises ir pareigas, jo atliekamas funkcijas. ĮBĮ 2str. 6d.,

numato, jog Bankrutuojančios ir bankrutavusios įmonės turto valdymas yra administratoriaus

veikla: bankrutuojančios ir bankrutavusios įmonės turto išsaugojimo, turto iš skolininkų

išieškojimo, turto pardavimo, kreditorių reikalavimų tenkinimo, likusio turto perdavimo

organizavimas. Be abejo, tai yra tik viena bankroto administratoriaus veiklos pusė, kadangi greta

minėtos veiklos bankroto administratoriui ĮBĮ priskiria nemažai funkcijų, kurios bus aptariamos

77 Lietuvos apeliacinio teismo 2006 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-310/2006; Lietuvos Apeliacinio

Teismo 2008 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-226/2008; 78 Lietuvos apeliacinio teismo 2006 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-117/2006; 79 Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. liepos mėn. 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-835/2009;

51

vėliau. Apskritai galima įvardyti, jog bankroto administratorius organizuoja visą įmonės bankroto

procesą, t.y., ne tik susijusį su turto valdymu.

Įmonių bankroto įstatymo 11 straipsnio 3 dalies 14 punkte nustatyta administratoriaus pareiga

ginti visų įmonės kreditorių interesus turi būti derinama su toje pačioje teisės normoje nustatyta

pareiga ginti bankrutuojančios įmonės teises ir interesus. Administratorius, vykdydamas Įmonių

bankroto įstatyme nustatytas funkcijas, privalo tinkamai organizuoti bankrutuojančios įmonės

veiklą, sukaupti kuo daugiau bankrutuojančios įmonės turto, iš kurio būtų tenkinami kreditorių

reikalavimai. Administratorius tai daro ginčydamas kreditorių interesus pažeidžiančius

bankrutuojančios įmonės sandorius, imdamasis priemonių skoloms iš įmonės skolininkų išieškoti,

organizuodamas bankrutuojančios įmonės ūkinę-komercinę veiklą ir pan. Taigi, bankrutuojančios

įmonės interesų gynimas kartu yra ir kreditorių visumos interesų gynimas, nes įstatymo nuostatas

atitinkantis bankroto administravimas sudaro sąlygas įmonei didesne apimtimi atsiskaityti su

kreditoriais. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra išaiškinta, kad „iš esmės visos bankroto

įstatymo nuostatos nukreiptos į tikslą, kaip galima operatyviau užbaigti bankroto procedūras,

patenkinti kreditorių reikalavimus ir kiek įmanoma išsaugoti skolininko turtą. Visi administratoriaus

veiksmai turi būti nukreipti šiems tikslams pasiekti ir tam trukdančioms kliūtims šalinti. Taigi,

administratorius yra ypatingą teisinę padėtį bankroto procese turintis šio proceso dalyvis, nuo kurio

veiksmų sąžiningumo ir aktyvumo priklauso kreditorių ir skolininko interesų apgynimas80.

Kaip jau anksčiau minėta, teismų praktikoje ne kartą yra pasisakyta, jog tiesiogiai nuo

bankroto administratoriaus veiksmų didžiąja dalimi priklauso tinkama visų kreditorių bei pačios

įmonės teisėtų interesų apsauga, bankroto procedūrų vykdymo efektyvumas. Bankroto teisinių

santykių specifika lemia, kad, iškėlus įmonei bankroto bylą, visą įmonės veiklos administravimą

perima bankroto administratorius, kuris, viena vertus, turi užtikrinti bankrutuojančios įmonės

interesus, kita vertus, savo veiklą orientuoti taip, kad būtų patenkinta kaip įmanoma didesnė įmonės

kreditorių reikalavimų dalis. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad bankrutuojančios įmonės ir

jos kreditorių interesai iš esmės sutampa ir neturėtų būti supriešinami81. Skiriant administratorių,

būtina siekti, kad jis, vykdydamas savo funkcijas, ne tik gebėtų maksimaliai užtikrinti kuo

sklandesnį ir operatyvesnį bankroto procedūrų atlikimą, bet ir išvengtų konfliktų su kreditoriais,

bankrutuojančios įmonės savininkais, kad administratoriaus darbas ir bankroto procese

atsirandantys teisiniai santykiai būtų grindžiami veiklos skaidrumu, sąžiningumu, objektyvumu ir

80 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2008 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje A. Č. v. A. M.,

bylos Nr. 3K-3-554/2008; 81 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gruodžio 13 d. nutartis, civilinėje

byloje Nr. 3K-3-508/2010; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 25 d.

nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-130/2011;

52

nešališkumu. Administratorius vykdydamas jam numatytas funkcijas negali siekti naudos sau arba

pasinaudoti susidariusia situacija, jis neturi imtis administruoti įmonės, kai jo darbas pažeidžia

teisės, etikos ar moralės normas, gali būti veikiamas kitų asmenų ar aplinkybių.82

Bankroto administratoriaus praktinėje veikloje vienos funkcijos yra labai svarbios, kitos

mažiau svarbios, visų funkcijų įstatymas nenumato iš karto, t.y., atitinkamoje bankroto proceso

dalyje numatytos atitinkamo funkcijos, taip pat pastebėtina, jog kai kurios tęsiasi viso bankroto

proceso metu. Taigi yra siūlytina83 reikšmingesnes bankroto administratoriaus funkcijas sąlyginai

skirstyti į:

- Funkcijas, atliekamas iki pirmojo kreditorių susirinkimo;

- Funkcijas, atliekamas po pirmojo kreditorių susirinkimo.

Administratoriaus funkcijos atliekamos iki pirmojo kreditorių susirinkimo, kadangi šis

skirstymas yra sąlyginis, tad reikėtų atkreipti dėmesį, jog administratorius kai kurias iš šių funkcijų

vykdo viso bankroto proceso metu. Taigi procedūros iki pirmojo kreditorių susirinkimo, kurias

apima ir funkcijos, kurias administratorius privalo įvykdyti po nutarties iškelti bankroto bylą

priėmimo ir jos įsiteisėjimo:

1. administratorius vykdo teismo įpareigojimą, numatytą teismo nutartyje iškelti įmonei

bankroto bylą, ir apie tai ĮBĮ nustatyta tvarka praneša atitinkamoms institucijoms, kurias nurodo

teismas pagal ĮBĮ 10 str. 4d. 3p. Taip pat pagal ĮBĮ nuolat teikia informaciją apie bankroto proceso

eigą ĮBĮ nurodytoms institucijoms (pvz., Įmonių bankroto valdymo departamentui, Statistikos

departamentui, Juridinių asmenų registrui apie Įmonės padėtį ir kt.);

2. administratorius, turėdamas teismo nutartį dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei, perima

įmonės valdymą ir pradeda vykdyti bankroto procedūras:

2.1. perima įmonės antspaudą;

2.2. supažindina įmonės darbuotojus su bankroto administratoriaus parengtu įsakymu

apie įmonės valdymo pasikeitimus;

2.3. atidaro atskirą sąskaitą banke lėšoms bankroto proceso metu kaupti ir atsiskaityti su

kreditoriais šio įstatymo nustatyta tvarka. Pagrindas nurodytai sąskaitai atidaryti yra teismo

nutartis iškelti bankroto bylą arba kreditorių susirinkimo sprendimas pradėti bankroto procesą ne

teismo tvarka;

82 Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 4 d. nutartis c.b. Nr. 2-

717/2009m.; Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. balandžio mėn. 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-

468/2009; Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. liepos 2d. nutartis c.b. Nr. 2-

795/2009m.; 83 Kavalnė S., Mikuckienė V., Norkus R., Velička R. 2009. Bankroto teisė: pirmoji knyga. Vilnius: Justitia, p. 273;

53

2.4. įpareigoja buvusį įmonės administracijos vadovą nustatyta tvarka84 paruošti perduoti

ir perduoti visus įmonės dokumentus ir visą turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti

bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis;

2.5. ĮBĮ nustatyta tvarka valdo, naudoja bankrutuojančios įmonės turtą ir juo, taip pat

bankuose esančiomis šios įmonės lėšomis disponuoja (pvz., sudaro terminuotas įmonės turto

nuomos sutartis, kuriose nuomos sutarties pabaigos diena turi būti šio turto pardavimo,

perdavimo ar grąžinimo diena ĮBĮ 11 str. 3d. 7p.);

2.6. užtikrina bankrutuojančios įmonės turto apsaugą;

2.7. organizuoja ir kontroliuoja pajamų, gautų valdant, naudojant ir disponuojant

bankrutuojančios įmonės turtą, ir sąnaudų apskaitą, taip pat įmonės bankroto proceso metu teisės

aktų nustatyta tvarka sudaro ir teikia metines finansines ataskaitas (balansą ir pelno (nuostolių)

ataskaitą). Tais atvejais, kai įmonė nėra pateikusi mokesčių deklaracijų ir kitų dokumentų,

administratorius privalo suteikti galimybę atitinkamoms institucijoms atlikti dokumentinius

patikrinimus ir revizijas duomenims, teiktiniems nepateiktose mokesčių deklaracijose ar kituose

dokumentuose, nustatyti;

3. atstovauja arba įgalioja kitą asmenį atstovauti bankrutuojančiai įmonei teisme, kreditorių

susirinkime ir sudarant sandorius, kai bankrutuojanti įmonė tęsia ūkinę komercinę veiklą:

3.1. bylose dėl turto išieškojimo iš kitų asmenų bankrutuojančios įmonės naudai,

iškeltose iki bankroto bylos iškėlimo, administratorius arba jo įgaliotas asmuo atstovauja nuo

nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos;

4. praneša kreditoriams apie įmonei iškeltą bankroto bylą ir paprašo per teismo nustatytą

laikotarpį raštu pateikti suderinti jų kreditorinius reikalavimus, atsiradusius iki bankroto bylos

iškėlimo dienos, su kreditorinį reikalavimą pagrindžiančiais dokumentais;

5. organizuoja ir vadovauja bankrutuojančios įmonės ūkinei komercinei veiklai atveju, jei tai

padeda mažinti kreditorių patiriamus nuostolius dėl įmonės bankroto;

6. priima ir atleidžia darbuotojus Darbo kodekso ir ĮBĮ įstatymo nustatyta tvarka. Per tris

darbo dienas nuo teismo nutarties iškelti įmonei bankroto bylą, įsiteisėjimo raštu įspėja įmonės

darbuotojus, tarp jų ir valdybos narius, vadovą apie būsimą darbo sutarties nutraukimą ir po

penkiolikos darbo dienų nuo tokio įspėjimo nutraukia su jais darbo sutartis. Apie būsimą atleidimą

bankroto administratorius per tris darbo dienas nuo teismo nutarties iškelti įmonei bankroto bylą,

įsiteisėjimo informuoja teritorinę darbo biržą, savivaldybės instituciją ir įmonės darbuotojų

atstovus;

84 Per teismo nustatytą terminą;

54

7. pateikia Garantiniam fondui dokumentus dėl lėšų skyrimo darbuotojų reikalavimams,

susijusiems su darbo santykiais, tenkinti;

8. per laikotarpį iki pirmojo kreditorių susirinkimo sprendžia klausimus dėl įmonės sudarytų

sandorių, kurių įvykdymo terminas dar nepasibaigė, tolesnio vykdymo ir naujų sandorių, reikalingų

įmonės ūkinei komercinei veiklai tęsti, sudarymo, jei įmonė tęsia ūkinę komercinę veiklą, ir ne

vėliau kaip per 30 dienų nuo teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos praneša

suinteresuotiems asmenims apie tai, kad vykdys įmonės sudarytas sutartis, kurių vykdymo terminas

dar nepasibaigė, arba jų nevykdys;

9. patikrina bankrutuojančios įmonės sandorius, sudarytus per ne mažesnį kaip 36 mėnesių

laikotarpį iki bankroto bylos iškėlimo, ir pareiškia ieškinius įmonės bankroto bylą nagrinėjančiame

teisme dėl sandorių, priešingų įmonės veiklos tikslams ir (arba) galėjusių turėti įtakos tam, kad

įmonė negali atsiskaityti su kreditoriais, pripažinimo negaliojančiais85. Šiuo atveju laikytina, kad

administratorius apie sandorius sužinojo nuo dokumentų apie šių sandorių sudarymą gavimo

dienos;

10. imasi priemonių išieškoti skolas iš įmonės skolininkų, atstovauja turto išieškojimo iš

kitų asmenų bankrutuojančios įmonės naudai bylose, iškeltose iki bankroto bylos iškėlimo;

11. pateikia teismui tvirtinti sąmatą - lėšų sumą, kurią administratorius turi teisę naudoti

bankrutuojančios įmonės administravimo išlaidoms apmokėti, kol kreditorių susirinkimas patvirtins

administravimo išlaidų sąmatą. Administratorius šiame punkte nurodytą sąmatą turi pateikti ne

vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos;

12. pateikia žalos atlyginimo prievolės mokėjimo dėl nelaimingų atsitikimų darbe ar

susirgimų profesine liga dokumentus ir žalos atlyginimo gavėjų duomenis jų gyvenamosios vietos

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniams skyriams, kai įstatymo numatytais

atvejais žalos atlyginimo mokėjimas pereina valstybei;

13. pateikia Žemės ūkio ministerijai dokumentus dėl lėšų skyrimo fizinių ir juridinių

asmenų reikalavimams apmokėti už perdirbti supirktą žemės ūkio produkciją;

14. pagal kreditorių pareikštus reikalavimus, patikslintus pagal įmonės apskaitos

dokumentus, sudaro šių įmonės kreditorių bei jų reikalavimų sąrašą ir ne vėliau kaip per mėnesį nuo

teismo nustatyto termino, iki kada kreditoriai turi teisę pareikšti savo reikalavimus, pabaigos

85 Nuo 2011m. spalio 1d. numatomas pakeitimas, jog administratorius, patikrinęs sandorius per ne mažesnį laikotarpį

nei 36 mėn, pareiškia ieškinius teisme pagal bankrutuojančios įmonės buveinės vietą dėl sandorių, priešingų įmonės

veiklos tikslams ir (arba) galėjusių turėti įtakos tam, kad įmonė negali atsiskaityti su kreditoriais, pripažinimo

negaliojančiais (Lietuvos Respublikos Įmonių bankroto įstatymo 10, 11, 14, 15 ir 20 straipsnių pakeitimo Įstatymas //

Valstybės žinios, 2011-07-13, Nr. 85-4132);

55

pateikia jį teismui tvirtinti, kreditorių susirinkime ir teisme ginčija nepagrįstus kreditorių

reikalavimus. Teismas administratoriaus prašymu gali pratęsti šiame punkte nurodytą terminą;

15. teismui nutartimi patvirtinus kreditorių reikalavimus, bankroto administratorius ne

vėliau kaip per 30 darbo dienų nuo teismo nutarties patvirtinti kreditorių reikalavimus įsiteisėjimo

dienos, sušaukia pirmąjį kreditorių susirinkimą. Prieš pirmąjį kreditorių susirinkimą parengia

dokumentus, reikalingus pirmajam susirinkimui organizuoti (kreditorių sąrašas su nurodytomis

kreditorių reikalavimų sumomis; susirinkimo darbotvarkę, balsavimo raštu biuletenis su nutarimų

projektais, administratoriaus ataskaitą). Pirmojo kreditorių susirinkimo metu į darbotvarkę turėtų

būti įtraukiami šie klausimai:

15.1. kreditorių susirinkimo pirmininko rinkimai, susirinkimo sekretoriaus rinkimai (balsų

skaičiavimo komisijos rinkimai, jeigu to reikia);

15.2. bankroto administratoriaus veiklos ataskaitos patvirtinimas;

15.3. administravimo išlaidų sąmatos ir administratoriaus atlyginimo dydžio nustatymas;

15.4. informacijos teikimo tvarkos nustatymas;

15.5. kreditorių susirinkimų sušaukimo tvarkos nustatymas;

15.6. kreditorių komiteto sudarymo klausimas, nusprendus sudaryti kreditorių komitetą,

numatomi:

15.7. kreditorių komiteto narių rinkimai;

15.8. įgaliojimų kreditorių komitetui suteikimas;

15.9. kreditorių komiteto darbo reglamento nustatymas;

15.10. įmonės „likimo“ – procedūros pasirinkimo klausimas (įvertinus taikos sutarties

sudarymo galimybes sprendžia, ar įpareigoti bankroto administratorių kreiptis į teismą dėl

nutarties pripažinti įmonę bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto);

15.11. darbuotojų, su kuriais sudaromos terminuotos darbo sutartys, skaičiaus tvirtinimas

(pvz., sargai, įmonės turto apsaugai ir pan.);

15.12. pavedimo sutarties, sudaromos su administratoriumi, svarstymas ir tvirtinimas;

15.13. įgaliojimų kreditorių susirinkimo pirmininkui suteikimas įmonės vardu su

bankroto administratoriumi pasirašyti patvirtintą pavedimo sutartį.

Kadangi, kaip jau minėta, šis siūlytinas bankroto administratoriaus veiklos skirstymas iki

pirmojo kreditorių susirinkimo ir po jo yra sąlyginis, reikia pastebėti, jog daugelis pradėtų vykdyti

funkcijų vykdomos ir po pirmojo kreditorių susirinkimo, pvz., įmonės turto valdymas, jo paslaugos

organizavimas, skolų išieškojimas iš įmonės skolininkų, įmonės sandorių, sudarytų iki bankroto

bylos iškėlimo, tikrinimas, sandorių, priešingų įmonės tikslams, ginčijimas, patikslintų kreditorių

reikalavimų tvirtinimas bei tikslinimas teisme, taip pat ir jų ginčijimas, apskaitos organizavimas,

56

finansinės atskaitomybės dokumentų rengimas, mokesčių mokėjimas, informacijos apie bankroto

procesą teikimas ir t.t.

Tačiau yra funkcijų, kurias bankroto administratorius paprastai pradeda vykdyti, tik po

pirmojo kreditorių susirinkimo:

1. parengia pasirašyti ir su kreditorių susirinkimo pirmininku per 10 darbo dienų nuo

kreditorių susirinkimo dienos sudaro pavedimo sutartį;

2. šaukia kitus kreditorių susirinkimus;

3. teismui nustačius įmonės tyčinį bankrotą, administratorius patikrina bankrutuojančios

įmonės sandorius, sudarytus per 5 metų laikotarpį iki bankroto bylos iškėlimo, ir pareiškia ieškinius

įmonės bankroto bylą nagrinėjančiame teisme86 dėl sandorių, priešingų įmonės veiklos tikslams ir

(arba) galėjusių turėti įtakos tam, kad įmonė negali atsiskaityti su kreditoriais, pripažinimo

negaliojančiais. Šiuo atveju laikytina, kad administratorius apie sandorius sužinojo nuo dokumentų

apie šių sandorių sudarymą gavimo dienos;

4. organizuoja taikos sutarties parengimo ir pasirašymo darbus: organizuoja kreditorių bei

įmonės savininkų susirinkimus (esant siūlymui (administratoriaus, kreditorių, įmonės savininko)

sudaryti taikos sutartį bankroto procese, ir jei ji galėtų būti sudaryta, atkreiptinas dėmesys, jog toks

siūlymas galimas pirmajame kreditorių susirinkime, taigi pasirengimo darbai vyksta jau po jo);

5. neesant galimybės sudaryti taikos sutartį (pvz., pirmajame kreditorių susirinkime taip buvo

nuspręsta arba vėliau), administratorius ar kreditoriai inicijuoja įmonės likvidavimo procedūrą dėl

bankroto (jau po pirmojo kreditorių susirinkimo). Šiuo atveju administratorius sušaukia kreditorių

susirinkimą, o turėdamas susirinkimo pritarimą kreipiasi į teismą dėl nutarties pripažinti įmonę

bankrutavusia ir dėl to likviduojama;

6. organizuoja įmonės turto realizavimą: pardavimą, o neparduoto perdavimą kreditoriams

arba tokio turto perdavimą savivaldybei, kruios teritorijoje yra turtas arba nurašymą;

7. tenkina ĮBĮ nustatyta tvarka patvirtintus kreditorių reikalavimus;

8. pateikia žalos atlyginimo prievolės dėl nelaimingų atsitikimų darbe ar susirgimų profesine

liga dokumentus ir žalos atlyginimo gavėjų duomenis jų gyvenamosios vietos Valstybinio socialinio

draudimo fondo valdybos teritoriniams skyriams, kai įstatymo numatytu atveju žalos atlyginimo

mokėjimas pereina valstybei;

9. įstatymų nustatyta tvarka sutvarko atliekas, užterštą dirvožemį ir gruntą;

10. grąžina bankrutavusios įmonės savininkui (savininkams) turtą, likusį atsiskaičius su

kreditoriais;

86 Nuo 2011m. spalio 1d. numatyta, jog bankroto administratorius tokiu ieškinius pareiškia teisme pagal

bankrutuojančios įmonės buveinės vietą (Lietuvos Respublikos Įmonių bankroto įstatymo 10, 11, 14, 15 ir 20 straipsnių

pakeitimo Įstatymas // Valstybės žinios, 2011-07-13, Nr. 85-4132)

57

11. įstatymų nustatyta tvarka saugotinus įmonės dokumentus perduoda archyvui;

12. pateikia teismui likusio turto grąžinimo, nurašymo arba perdavimo aktus;

13. kreipiasi į teismą nagrinėjantį bankroto bylą, pateikdamas likusio turto grąžinimo,

nurašymo arba perdavimo aktus ir Aplinkos ministerijos regiono aplinkos apsaugos departamento

pažymą teismui, inicijuodamas sprendimo dėl įmonės pabaigos priėmimą;

14. administratorius ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo teismo sprendimo dėl įmonės

pabaigos įsiteisėjimo dienos arba nuo kreditorių susirinkimo sprendimo dėl įmonės pabaigos

priėmimo dienos pateikia prašymą juridinių asmenų registrui išregistruoti likviduotą dėl bankroto

įmonę. Kartu su prašymu administratorius privalo pateikti teismo sprendimą dėl įmonės pabaigos

arba kreditorių susirinkimo sprendimą dėl įmonės pabaigos, įmonės įregistravimo pažymėjimo ir

steigimo dokumentų originalus, pažymą, kad dokumentai toliau saugoti perduoti archyvui, ir

nurodo įmonę aptarnaujančių bankų bei kitų kredito įstaigų adresus;

Pažymėtina, jog ĮBĮ normos, reglamentuojančios administratoriaus funkcijas ir įgaliojimus,

yra imperatyviojo pobūdžio. Teismų praktikoje yra laikomasi nuomonės, jog šių normų

reikalavimai negali būti keičiami nei pavedimo sutartimi, nei konkrečiais kreditorių susirinkimo ar

kreditorių komiteto nutarimais. Dėl to ĮBĮ 11 straipsnio 3 dalies 20 punkto nuostata, kuria

administratoriui pavedama vykdyti teismo ir (ar) kreditorių susirinkimo bei komiteto sprendimus,

negali būti aiškinama taip, kad administratorius yra besąlygiškai saistomas nutarimų net tada, kai jie

pažeidžia teisės normas, kitų kreditorių (likusių mažumoje) ar skolininko teises.87.

2.2.4 Bankroto administratorių veiklos kontrolė

ĮBĮ 11 str. 10 d., numato, jog bankroto administratorių veiklos kontrolę vykdo Įmonių

bankroto valdymo departamentas prie Ūkio ministerijos. Tačiau ĮBĮ nenumato, kokiomis

priemonėmis ir kokia tvarka Departamentas vykdo šią pareigą. Departamentas vykdydamas šią

pareigą vadovaujasi Lietuvos Respublikos ūkio ministro įsakymu Nr. 4-377 „Dėl bankroto

administratorių veiklos kontrolės taisyklių patvirtinimo“, 2006 m. spalio 10 d. (Žin., 2006, Nr. 110-

4181), patvirtintomis Bankroto administratorių veiklos kontrolės taisyklėmis (toliau – taisyklės).

Jos reglamentuoja asmenų, turinčių teisę teikti įmonių bankroto administravimo paslaugas (toliau –

administratoriai), veiklos kontrolę, kurią, vadovaudamasis šiomis taisyklėmis ir kitais teisės aktais,

atlieka Įmonių bankroto valdymo departamentas prie Ūkio ministerijos.

87 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. gruodžio mėn. 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-

3-508/2010, kat. 126.3; 126.8; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2005 m. gruodžio 7 d. nutartis

civilinėje byloje, bylos Nr. 3K-3-650/2005;

58

http://www.infolex.lt/ta/118980


http://www.infolex.lt/tp/183238



Administratorių veiklos kontrolės objektas yra bankrutuojančių ir bankrutavusių įmonių

(toliau – įmonės) bankroto procedūras vykdančio ir (ar) vykdžiusio administratoriaus veikla,

susijusi su įmonių bankrotą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, teismo priimtų procesinių

dokumentų (rezoliucijų, nutarčių, sprendimų ir t.t.), kreditorių susirinkimo ir kreditorių komiteto

nutarimų vykdymu, kai įmonės bankroto procesas vyksta ir (ar) vyko teismo ir ne teismo tvarka.

Administratorių veiklos kontrolė vykdoma nuolat. Administratorių veiklos kontrolės formos

yra Departamento vykdomas administratorių veiklos atitikties bankroto procedūras

reglamentuojančių teisės aktų reikalavimams:

- tikrinimas ;

- administratorių veiklos stebėsena88.

Administratoriaus veiklos tikrinimas – Departamento veikla siekiant nustatyti, ar

administratoriaus veikla atitinka bankroto procedūras reglamentuojančių teisės aktų

reikalavimus.

Administratorių veiklą Departamento direktoriaus pavedimu tikrina Departamento valstybės

tarnautojai (toliau – tarnautojai) arba Departamento direktoriaus įsakymu paskirta Administratorių

veiklos tikrinimo komisija (toliau – komisija). Pagrindas administratoriaus veiklos tikrinimui

pradėti yra Departamente gautas skundas, prašymas, pareiškimas ar kita informacija dėl netinkamos

administratoriaus veiklos (toliau – prašymas).

Administratoriaus veikla tikrinama taikant vieną ar kelis iš šių būdų: prašymų ir

administratoriaus pateiktos informacijos ir ją pagrindžiančių dokumentų nagrinėjimas ir vertinimas;

prašyme pateiktų duomenų tikrinimas administruojamoje įmonėje; prašyme pateiktų duomenų

tikrinimas administratoriaus buveinėje. Departamento direktorius už teisės aktų pažeidimus ar kitus

administratoriaus veiklos trūkumus, nustatytus atlikus administratoriaus veiklos tikrinimą,

atsižvelgęs į jų reikšmingumą, savo sprendimu gali skirti administratoriui (kai administratorius yra

fizinis asmuo, nuobauda skiriama šiam administratoriui, kai administratorius yra juridinis asmuo,

nuobauda skiriama jo įgaliotam asmeniui, kuris vykdo(-ė) konkrečios įmonės bankroto procedūras,

ir (ar) jo vadovui) vieną iš šių nuobaudų:

- įspėjimą;

- viešai paskelbiamą įspėjimą, kuris ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo Departamento

direktoriaus sprendimo skirti šiame punkte nurodytą nuobaudą priėmimo dienos turi būti paskelbtas

Departamento interneto puslapyje.

88 Lietuvos Respublikos ūkio ministro įsakymu Nr. 4-377 „Dėl bankroto administratorių veiklos kontrolės taisyklių

patvirtinimo“, 2006 m. spalio 10 d. (Žin., 2006, Nr. 110-4181);

59

Taip pat pažymėtina, jog Departamentas dėl teisės aktų pažeidimų, nustatytų atlikus

administratoriaus veiklos tikrinimą, gali kreiptis į teisėsaugos institucijas pagal jų kompetenciją.

Nuobaudų skyrimo tvarka:

- Už vieną pažeidimą gali būti taikoma tik viena nuobauda.

- Jeigu administratorius per metus nuo tos dienos, kai jam buvo paskirta nuobauda, nepadarė

naujo teisės akto pažeidimo, laikoma, kad nuobauda jam nebuvo paskirta.

- Departamentas, nustatęs reikšmingus ar galiojant nuobaudai pakartotinai padarytus teisės

aktų pažeidimus, turi kreiptis į Bankroto ir restruktūrizavimo administratorių atestavimo komisiją

dėl bankroto administratoriaus pažymėjimo ir (ar) leidimo teikti bankroto administravimo paslaugas

galiojimo panaikinimo. Šio kreipimosi kopija tą pačią dieną išsiunčiama administratoriui.

Administratorius, kurio atžvilgiu priimamas Departamento sprendimas, arba asmenys, kurie

teikė skundus, prašymus, pareiškimus ar kitą informaciją dėl netinkamos administratoriaus veiklos,

ir tuo pagrindu departamentas pradėjo bankroto administratoriaus veiklos patikrinimą, turi teisę

skųsti Departamento sprendimą teisės aktų nustatyta tvarka. Asmuo turi teisę apskųsti

Departamento (viešojo administravimo subjekto) priimtą administracinės procedūros sprendimą

savo pasirinkimu administracinių ginčų komisijai arba administraciniam teismui įstatymų nustatyta

tvarka89.

Administratorių veiklos stebėsena – nuolatinis administratorių veiklos stebėjimas.

Veiklos stebėseną atlieka Įmonių valdymo departamentas prie Ūkio ministerijos. Atlikdamas

administratorių veiklos stebėseną, Departamentas:

- nustato bankroto procedūras reglamentuojančių teisės aktų nuostatų pažeidimus, analizuoja

juos lemiančias aplinkybes ir Lietuvos Respublikos ūkio ministerijai siūlo priemones joms šalinti;

- analizuoja ir apibendrina prašymų turinį, sistemina bankroto procedūras reglamentuojančių

teisės aktų nuostatų pažeidimus;

- tikrina, ar administratorius atitinka teisės aktuose keliamus reikalavimus.

Departamentas, administratorių veiklos stebėsenos metu nustatęs teisės aktų pažeidimų ar kitų

administratoriaus veiklos trūkumų, gali:

- atlikti administratoriaus veiklos tikrinimą;

- nustatęs, kad administratorius neatitinka teisės aktuose keliamų reikalavimų, kreiptis į

Bankroto ir restruktūrizavimo administratorių atestavimo komisiją dėl bankroto administratoriaus

89 36 str., Lietuvos Respublikos Viešojo administravimo įstatymas // Valstybės žinios, 1999-07-09, Nr. 60-1945 (Nauja

įstatymo redakcija nuo 2007 m. sausio 1 d.: Nr. X-736, 2006-06-27, Žin., 2006, Nr. 77-2975 (2006-07-14));

60


pažymėjimo ir (ar) leidimo teikti bankroto administravimo paslaugas galiojimo panaikinimo. Šio

kreipimosi kopija tą pačią dieną išsiunčiama administratoriui.90

Nors ĮBĮ 11str. 10d. tiesiogiai numato, jog bankroto administratorių veiklos kontrolę vykdo

Įmonių bankroto valdymo departamentas prie Ūkio ministerijos, pastebėtina, jog iš ĮBĮ normų bei

bankroto teisės ir bankroto proceso tikslų galima daryti išvadą, jog netiesiogiai91 bankroto

administratorių veiklos kontrolę taip pat atlieka:

- tiek teismas (žr. 2 skyriaus 3 poskyrį) - teisminio bankroto proceso metu teismas turi

galimybę stebėti bankroto administratoriaus veiklą, bankroto administratoriui dalyvaujant procese.

Pavyzdžiui, teismas administratorių iš pareigų gali atstatydinti, kai sužino, kad administratorius

neteko teisės teikti įmonių bankroto administravimo paslaugas ir administratorius ir (arba)

kreditoriai nesikreipė į teismą dėl šio administratoriaus atstatydinimo. Šiuo atveju teismas ne vėliau

kaip per 15 dienų nuo sužinojimo dienos atstatydina šį administratorių iš visų jo administruojamų

įmonių ir šio įstatymo nustatyta tvarka paskiria kitą (kitus) administratorių (administratorius) pagal

ĮBĮ 11 str. 8d. 3p. ir pan.;

- tiek kreditoriai - kadangi bankroto administratorius yra visų pirma atskaitingas

kreditoriams. Pavyzdžiui, kreditorių susirinkimui yra suteikta teisė reikalauti, kad administratorius

pateiktų savo veiklos ataskaitas, ir jas tvirtinti (ĮBĮ 23 str. 4p.); teisė nagrinėti kreditorių skundus

dėl administratoriaus veiksmų (ĮBĮ 23 str. 3p.); taip pat kreditorių susirinkimas arba komitetas turi

teisę kreiptis į teismą dėl bankroto administratoriaus atstatydinimo iš pareigų (ĮBĮ 11 str. 8d. 2p.).

2.2.5 Bankroto administratoriaus atstatydinimas

ĮBĮ numato, jog Teismas bankroto administratorių iš pareigų gali atstatydinti šiais atvejais:

1. kai administratorius pateikia teismui prašymą dėl atsistatydinimo ar atstatydinimo – šiuo

atveju reikėtų atkreipti dėmesį ir skirti du momentus:

1.1. pirmu atveju, kai bankroto administratorius pateikia prašymą dėl atsistatydinimo iš

visų savo administruojamų įmonių;

1.2. antru atveju, kai bankroto administratorius pateikia prašymą dėl atsistatydinimo tik iš

vienos konkrečios administruojamos įmonės;

2. kai bankrutuojančios ar bankrutavusios įmonės kreditorių susirinkimas (komitetas)

kreipiasi dėl administratoriaus atstatydinimo. Šiuo atveju svarbu atkreipti dėmesį į tai, jog nuo

90 Lietuvos Respublikos ūkio ministro įsakymu Nr. 4-377 „Dėl bankroto administratorių veiklos kontrolės taisyklių

patvirtinimo“, 2006 m. spalio 10 d. (Žin., 2006, Nr. 110-4181); 91 Netiesiogiai šiuo atveju reiškia, jog ĮBĮ tiesiogiai nenumato šiems asmenims tokios funkcijos, skirtingai negu Įmonių

bankroto valdymo departamentui (ĮBĮ 11str. 10d.);

61

bankroto administratoriaus veiksmų didžiąja dalimi priklauso tinkama visų kreditorių bei pačios

įmonės teisėtų interesų apsauga, bankroto procedūrų vykdymo efektyvumas. Bankroto

administratorius turi stengtis maksimaliai užtikrinti kuo sklandesnį ir operatyvesnį bankroto

procedūrų atlikimą, vengti konfliktų su kreditoriais, bankrutuojančios įmonės savininkais. Taip pat

bankroto administratorius turi stengtis, kad jo darbas ir bankroto procese atsirandantys teisiniai

santykiai būtų grindžiami veiklos skaidrumu, sąžiningumu, objektyvumu ir nešališkumu. Viena iš

pagrindinių bankroto administratoriaus pareigų yra lygiai ginti visų kreditorių ir bankrutuojančios

įmonės teises ir teisėtus interesus, o tai reiškia, kad bet kurie bankroto administratoriaus veiksmai ir

sprendimai turi būti paremti visiško nešališkumo, teisinio nesuinteresuotumo, bet kokio interesų

konflikto vengimo principais92. Administratorius negali siekti naudos sau arba pasinaudoti

susidariusia situacija, jis neturi imtis administruoti įmonės, kai jo darbas pažeidžia teisės, etikos ar

moralės normas, gali būti veikiamas kitų asmenų ar aplinkybių. Administratoriui netinkamai

vykdant įstatymo priskirtas funkcijas, darant žalą bankrutuojančiai įmonei, nesilaikant bankroto

proceso tikslų (pvz., vilkinant bankroto procesą ar pan.), nesilaikant profesinės veiklos etikos

principų, kuriais jie turi vadovautis, atlikdami savo funkcijas, keliamų reikalavimų93 ir pan.,

kreditoriai gali kreiptis į teismą dėl bankroto administratoriaus atstatydinimo ir pakeitimo kitu

administratoriumi;

3. kai teismas sužino, kad administratorius neteko teisės teikti įmonių bankroto

administravimo paslaugas ir administratorius ir (arba) kreditoriai nesikreipė į teismą dėl šio

administratoriaus atstatydinimo. Šiuo atveju teismas ne vėliau kaip per 15 dienų nuo sužinojimo

dienos atstatydina šį administratorių iš visų jo administruojamų įmonių ir šio įstatymo nustatyta

tvarka paskiria kitą (kitus) administratorių (administratorius). Atkreiptinas dėmesys, jog ĮBĮ 11 str.

3d. 24p., yra įtvirtinta bankroto administratoriaus pareiga pateikti prašymą teismui (teismams) dėl

atsistatydinimo iš visų administruojamų įmonių administratoriaus pareigų ne vėliau kaip kitą darbo

dieną po tos dienos, kai sužinojo apie teisės teikti įmonių bankroto administravimo paslaugas

netekimą. Tą pačią dieną šio prašymo kopiją bankroto administratorius pateikia visiems jo

administruojamų įmonių kreditorių susirinkimo pirmininkams.

Teismas, atstatydinęs administratorių ir paskyręs kitą administratorių, nurodo terminą, per

kurį buvęs administratorius privalo perduoti naujai paskirtam administratoriui įmonės turtą pagal

balansą, sudarytą atstatydinimo iš pareigų dienos duomenimis, ir visus dokumentus. Jeigu

atstatydintas administratorius be pateisinamos priežasties per nustatytą laiką neperduoda įmonės

92 Lietuvos Respublikos ūkio ministro įsakymas Nr. 4-887 „Dėl bankroto ir restruktūrizavimo administratorių elgesio

kodekso patvirtinimo“, 2010 m. gruodžio 2 d. (Žin., 2010, Nr.143-7339); 93 Lietuvos Respublikos ūkio ministro įsakymas Nr. 4-887 „Dėl bankroto ir restruktūrizavimo administratorių elgesio

kodekso patvirtinimo“, 2010 m. gruodžio 2 d. (Žin., 2010, Nr.143-7339);

62



turto ir dokumentų ar perduoda ne visą turtą ir (ar) ne visus dokumentus, teismas arba teisėjas gali

skirti atstatydintam administratoriui (kai administratorius – juridinis asmuo, jo vadovui) iki 10

tūkstančių litų baudą.

2.3 Bankroto bylą nagrinėjantis teismas

Bankroto procesas, kaip jau buvo minėta, yra suprantamas kaip teismo arba ne teismo tvarka

vykdomų įmonės bankroto procedūrų visuma. Taigi kalbant apie bankroto bylą nagrinėjantį teismą,

aktualu kalbėti tik apie teisminį bankroto procesą, kadangi jo atveju teismas yra būtinas bankroto

proceso dalyvių. Tai specifinis bankroto proceso dalyvis, nessu kitais dalyviais jį sieja pavaldumo

santykiai, t.y., kiti bankroto proceso dalyviai yra jam pavaldūs. Atkreiptinas dėmesys, jog teismas

nėra bankroto byloje dalyvaujantis asmuo, nes jis neturi teisinio suinteresuotumo bylos baigtimi.

Bankroto bylas nagrinėja bendrosios kompetencijos teismai, nes bankroto bylos yra

priskiriamos prie civilinių bylų. Civilinių bylų nagrinėjimo tvarką numato civilinio proceso

kodeksas, kurio IV skyrius įtvirtina teismingumo taisykles, o bendra taisyklė numato, jog visas

civilines bylas pirmąja instancija nagrinėja apylinkės teismai, išskyrus išimtis, numatytas Civilinio

proceso kodekso 27-28 str. Bankroto bylos pirmąja instancija yra nagrinėjamos Apygardos

teismuose, nes Civilinio proceso 27 str. 4d., numato tokią išimtį. Greta civilinio proceso kodekso

teismingumo taisyklių ĮBĮ 5str. 3d. taip pat numato, jog pareiškimai pateikiami vietovės, kurioje

yra įmonės buveinė, Apygardos teismui raštu Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka.

Atkreiptinas dėmesys, jog pagal dabartinę galiojančią ĮBĮ redakciją, teisme, kuriame yra

iškelta bankroto byla, yra nagrinėjamos ir visos bylos, sprendžiami ginčai dėl bankrutuojančio

subjekto turtinių klausimų (ĮBĮ 10 str. 4d. 4p.14 str. 3d.; 15str. 2d.;)94:

1. visos civilinės bylos, kuriose įmonei pareikšti turtiniai reikalavimai, tarp jų ir su darbo

teisiniais santykiais susiję reikalavimai iki bankroto bylos iškėlimo, privalo būti perduoti bankroto

bylą nagrinėjančiam teismui;

94 Nuo 2011m. spalio 1d, įsigaliosiantys pakeitimai numato, jog bylose, kuriose įmonei skolininkei (įmonei, kuriai

keliamas bankrotas):

a) Visos civilinės bylos, kuriose įmonei pareikšti turtiniai reikalavimai, tarp jų ir su darbo santykiais susiję reikalavimai,

proceso įstatymo nustatytais atvejais perduodamos bankroto bylą iškėlusiam teismui. Kai proceso įstatymo nustatytais

atvejais byla nėra perduodama bankroto bylą nagrinėjančiam teismui, apie šioje byloje priimtą ir įsiteisėjusį sprendimą

teismas ne vėliau kaip per 3 darbo dienas informuoja bankroto bylą nagrinėjantį teismą;

b) pareiškia ieškinius teisme pagal bankrutuojančios įmonės buveinės vietą dėl sandorių, priešingų įmonės veiklos

tikslams ir (arba) galėjusių turėti įtakos tam, kad įmonė negali atsiskaityti su kreditoriais, pripažinimo negaliojančiais;

c) administratoriaus reikalavimai bankrutuojančios ir bankrutavusios įmonės skolininkams nagrinėjami teisme pagal

bankrutuojančios įmonės buveinės vietą;

63

2. ieškiniai dėl sandorių, priešingų įmonės veiklos tikslams ir (arba) galėjusių turėti įtakos

tam, kad įmonė negali atsiskaityti su kreditoriais, pripažinimo negaliojančiais pareiškiami ir

nagrinėjami bankroto bylą nagrinėjančiame teisme;

3. administratoriaus reikalavimai bankrutuojančios ar bankrutavusios įmonės skolininkams

nagrinėjami bankroto bylą nagrinėjančiame teisme.

Svarbu atkreipti dėmesį, jog bankroto bylą nagrinėjantis teismas bankroto procese greta savo

pagrindinės funkcijos vykdyti teisingumą, t.y., ginčų sprendimą dėl teisės (LR Konstitucijos 109

str.), vykdo kiek mažiau būdingą administracinę funkciją (pvz., bankroto administratoriaus

paskyrimas, bankroto administratoriaus administravimo išlaidų sąmatos tvirtinimas ir pan.).

Pagrindiniai teismo vaidmens bruožai bankroto procese, atsižvelgiant į ypatingą viešojo

intereso reikšmę bankroto procese, yra skiriami:

1. teismas kontroliuoja bankroto proceso eigą. Prižiūri, kad būtų laikomasi ĮBĮ nustatytų

procedūrų ir jų atlikimo terminų (pvz., gali atsisakyti pratęsti terminą kreditorių reikalavimams

tvirtinti, jei mano, jog priežastys, dėl kurių jis buvo praleistas nėra svarbios);

2. teismas atlieka bankroto proceso teisėtumo priežiūrą (pvz., Teismas administratorių iš

pareigų gali atstatydinti, kai teismas sužino, kad administratorius neteko teisės teikti įmonių

bankroto administravimo paslaugas ir administratorius ir (arba) kreditoriai nesikreipė į teismą dėl

šio administratoriaus atstatydinimo, ĮBĮ 11 str. 8d. 3p.).

Taip pat doktrinoje yra skiriami teismo vaidmens bankroto procese ypatumai:

1. Teismui yra priskirta daugiau “administracinių funkcijų“ taip sumažinant šalių

dispozityvumą bankroto procese, kuris nagrinėjant civilines bylas yra paprastai didesnis (pvz.,

bankroto administratoriaus kandidatūras siūlo asmenys, kurie pateikia pareiškimą iškelti bankroto

bylą arba prisideda prie jo, tačiau tik teismas jį paskiria);

2. Teismas privalo būti aktyvus bankroto procese – aktyviai rinkti įrodymus tiek bankroto

bylos iškėlimo stadijoje, tiek nagrinėjimo stadijoje.95

2.4 Kreditoriai

ĮBĮ 3 str. pateikia kreditoriaus apibrėžimą bankroto procese, t.y., turintys teisę reikalauti iš

įmonės įvykdyti prievoles ir įsipareigojimus fiziniai ir juridiniai asmenys, o vėliau, detalizuoja

kreditoriaus sampratą, pateikdamas pavyzdinį, tačiau nebaigtinį sąrašą:

1. mokesčių, valstybinio socialinio draudimo įmokų bei privalomojo sveikatos draudimo

įmokų nemokėjimo atveju – valstybės institucijos, įpareigotos juos surinkti;

95 Kavalnė S., Mikuckienė V., Norkus R., Velička R. 2009. Bankroto teisė: pirmoji knyga. Vilnius: Justitia, p. 208

64

2. darbo užmokesčio nemokėjimo ir dėl darbo santykių atsiradusios žalos neatlyginimo atveju

– įmonės darbuotojai (jų įpėdiniai);

3. žalos atlyginimo prievolės dėl nelaimingų atsitikimų darbe ar susirgimų profesine liga

perėjimo valstybei Žalos atlyginimo dėl nelaimingų atsitikimų darbe ar susirgimų profesine liga

laikinojo įstatymo nustatytais atvejais – Vyriausybės įgaliota institucija;

4. paskolų, suteiktų iš valstybės vardu pasiskolintų lėšų, ir paskolų, gautų su valstybės

garantija, negrąžinimo atveju – Finansų ministerija;

5. fiziniai ir juridiniai asmenys, pardavę žemės ūkio produkciją;

6. iš Europos Sąjungos lėšų suteiktos paramos negrąžinimo atveju – valstybės institucijos,

administruojančios Europos Sąjungos lėšas;

7. kiti kreditoriai.

Šioje vietoje reikėtų atkreipti dėmesį, jog 1, 3, 4 ir 6 punktuose nurodytoms institucijoms

bankroto bylose ir kreditorių susirinkimuose atstovauja jų įgalioti asmenys.96

Kaip jau anksčiau minėta, Lietuvos Aukščiausias Teismas yra pabrėžęs ypatingą kreditorių

padėtį bankroto procese, aiškindamas bankroto proceso tikslus ,t.y., pasak Lietuvos Aukščiausio

Teismo, įmonių bankroto įstatymo normų analizė suponuoja išvadą, kad pagrindinis bankroto

proceso tikslas – patenkinti bankrutuojančios įmonės kreditorių reikalavimus. Šis tikslas yra

galutinis rezultatas, kurio siekiama bankroto procedūromis. Kartu pažymėtina, kad tam tikros

Įmonių bankroto nuostatos suponuoja ir tai, kad šalia kreditorių reikalavimų patenkinimo bankroto

proceso tikslas yra ir skolininko teisių bei teisėtų interesų apsauga. Teismų praktikoje laikomasi

nuostatos, kad nurodytus du tikslus, t. y. kreditorių ir skolininko interesų apsaugą, reikia derinti.

Nors pagal bankroto procedūrų teisinio reglamentavimo prasmę, iškėlus įmonės bankroto bylą,

prioritetas teikiamas kreditorių finansiniams reikalavimams patenkinti, tačiau ir tokiu atveju turi

būti racionaliai vadovaujamasi kreditoriaus ir skolininko interesų pusiausvyros principu97. Iš to

galima spręsti, jog kreditoriai iš kitų bankroto proceso subjektų išsiskiria savo ypatingu

suinteresuotumu bankroto proceso eiga ir baigtimi.

Kalbant apie kreditorių procesinę padėtį bankroto byloje, reikėtų atkreipti dėmesį, jog ji

anaiptol nėra vienoda visų kreditorių. Pirmiausia, kreditorius, kuris kreipiasi į teismą dėl bankroto

bylos iškėlimo, yra laikomas ieškovu, todėl įgyja ir išlaiko visas procesines teises, kurios yra

96 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas Nr. 831 „Dėl Valstybės institucijų įgaliotų asmenų atstovavimo įmonių

bankroto ir restruktūrizavimo procesuose tvarkos aprašo, Bankrutuojančios ir bankrutavusios įmonės turto pardavimo iš

varžytynių tvarkos aprašo patvirtinimo ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. gruodžio 15 d. nutarimo Nr. 1458

„Dėl valstybės rinkliavos objektu sąrašo, šios rinkliavos dydžių ir mokėjimo ir grąžinimo taisyklių patvirtinimo“

papildymo“, 2001 m. liepos 3 d. (Žin., 2001, Nr. 58-2090). (su pakeitimais); 97 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-166/2008;

65

suteikiamos civilinėje byloje. Taip pat kreditoriai gali būti pripažįstami byloje trečiaisiais

asmenimis:

- vienu atveju, kai kreditorius kreipiasi su savarankišku reikalavimu iškelti bankroto bylą, jį

teismas pripažįsta byloje trečiuoju asmeniu su savarankiškais reikalavimais;

- kitu atveju kreditorius gali pateikti prašymą pripažinti jį byloje trečiuoju asmeniu,

nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų;

- taip pat gali susiklostyti situacija, kai kreditorius prieštarauja bankroto bylos iškėlimui

(pvz., kreditorius yra trečios eilės, mato iš esamų aplinkybių, jog iškėlus bankroto bylą, jo

reikalavimas nebus patenkintas ir tuo būdu siekia, jog įmonei nebūtų iškelta bankroto byla, ir jis

galėtų individualaus priverstinio vykdymo tvarka išsiieškoti iš įmonės lėšas ir taip patenkinti savo

reikalavimą) ir pateikia prašymą teismui dėl įstojimo į bylą trečiuoju asmeniu, jis turėtų būti

pripažįstamas kaip trečiasis asmuo atsakovo pusėje98.

Nors kreditorius šiuo atveju yra suprantamas taip pat kaip ir prievoliniuose teisiniuose

santykiuose, kai kreditoriumi yra laikomas asmuo, turintis subjektinę teisę reikalauti, kad

skolininkas jo naudai atliktų tam tikrus veiksmus arba susilaikytų nuo jų darymo, tačiau kreditorius,

siekiantis įgyvendinti savo teisę kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo skolininkui, turi turėti

jau vykdytiną reikalavimo teisę (t.y., yra suėjęs terminas įvykdyti skolinius įsipareigojimus) ir tai

nelaikoma kreditorių lygiateisiškumo principo pažeidimu. Be to, kreditorius turi būti pasinaudojęs

privaloma ikiteismine ginčo sprendimo tvarka99. Taigi kreditorius, kuris turi reikalavimo teisę,

tačiau reikalavimo terminas dar nėra suėjęs, pateikti pareiškimą į teismą dėl skolininko bankroto

neturi teisės.

Iškėlus bankroto bylą ĮBĮ 16 str. numato, jog nuo bankroto bylos iškėlimo dienos laikoma,

kad visi bankrutuojančios įmonės skolų mokėjimo terminai yra pasibaigę, ir tuomet visi kreditoriai,

kurių reikalavimo teisė dar nebuvo vykdytina, gali pareikšti kreditorinius reikalavimus bankroto

byloje per teismo nustatytą terminą. Atkreiptinas dėmesys, jog ši nuostata netenka galios, kai

įsiteisėja teismo nutartis nutraukti bankroto bylą (pvz., tuo atveju, jei kreditorius, kurio reikalavimo

teisė nebuvo vykdytina, prieš bankroto proceso pradžią, bankroto proceso metu nespėjo pateikti

98 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje

byloje Nr. 3K-3-228/2008; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 1

d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-21/2010; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. spalio

mėn. 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-405/2010, kat. 126.2; 126.5; 99 ĮBĮ 6 str. 2d. numato, jog prieš kreipdamasis kreditorius į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo privalo prieš tai raštu

informuoti skolininką ir suteikti jam ne trumpesnį nei 30d. terminą įsipareigojimams įvykdyti. Apie tai plačiau žr. 3.3.1

skyriuje;

66

savo kreditorinio reikalavimo, o bankroto byla buvo nutraukta, jo reikalavimo teisė taip ir lieka

nevykdytina).

Priklausomai nuo to, kada kreditorius įsitraukia į bankroto procesą, skiriasi kreditoriaus

pripažinimo bankroto byloje dalyvaujančiu asmeniu momentas:

- kreditorius, kuris kreipėsi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei, dalyvaujančiu

asmeniu byloje tampa nuo civilinės bylos iškėlimo, kurioje bus svarstomas klausimas dėl bankroto

bylos iškėlimo;

- kreditorius, kuris kreipiasi į teismą su prašymu jį pripažinti byloje trečiuoju asmeniu, kai

jau yra priimtas pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei, tačiau bankroto byla dar nėra

iškelta (pasirengimo nagrinėti klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo stadijoje);

- kreditorius, kuris nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, byloje dalyvaujančiu

asmeniu tampa tik teismui nutartimi patvirtinus kreditoriaus finansinį reikalavimą (apie tai plačiau

6.1 skyriuje). Pažymėtina, jog Patvirtinus kreditoriaus reikalavimą bankroto byloje, civilinio

proceso prasme jis laikomas trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, nes jis į

bylą įstojo turėdami tikslą ne siūlyti bankroto bylos iškėlimą atsakovui, o patenkinti savo

finansinius reikalavimus skolininkui jau iškeltoje bankroto byloje ir gali įgyvendinti visas teises,

kurias procesas nustato dalyvaujančiam byloje asmeniui.

Bankroto procesas yra itin sudėtingas. Pirmajame etape, sprendžiant klausimą dėl bankroto

bylos iškėlimo, paprastai dalyvauja tik asmuo, inicijavęs bankroto procedūras (ieškovas),

trečiaisiais asmenimis įtraukti kreditoriai bei įmonė, kuriai pareikštas reikalavimas dėl bankroto

bylos iškėlimo (atsakovas). Kiti įmonės kreditoriai iki teismo nutarties dėl bankroto bylos iškėlimo

įsiteisėjimo momento neturi teisės reikšti reikalavimų dėl jų kreditorinių reikalavimų patvirtinimo,

nes šis klausimas sprendžiamas tik įmonei iškėlus bankroto bylą ir jai įgijus bankrutuojančios

įmonės statusą. Teismų praktikoje pripažįstama, jog teismas iki bankroto bylos iškėlimo gavęs

kreditoriaus pareiškimą dėl įstojimo į bylą trečiuoju asmeniu su savarankiškais reikalavimais, turi

teisę leisti šiam asmeniui prisidėti prie ieškinio. Tokiu atveju šis kreditorius laikomas dalyvaujančiu

byloje asmeniu ir įgyja visas jo procesinę padėtį atitinkančias procesines teises ir pareigas100. Kiti

įmonės kreditoriai, t. y. neinicijavę bankroto proceso ir neprisidėję prie ieškovo (ieškovų)

reikalavimo iki teismo nutarties dėl bankroto bylos iškėlimo įsiteisėjimo momento, nelaikomi

dalyvaujančiais byloje asmenimis šiame bankroto proceso etape. Tokia išvada darytina todėl, kad

100 10 str. 1 d., Lietuvos Respublikos Įmonių bankroto įstatymas // Valstybės žinios. 2001, Nr. 31-1010; 2 str., 3 str. 1 d.,

5, 6, 17, 37, 42, 46, 334, 338, 305 str., Lietuvos Respublikos Įmonių bankroto įstatymas // Valstybės žinios. 2001, Nr.

31-1010; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2001 m. gruodžio 21 d. nutarimo Nr. 33 4 punkto 3 dalis; Lietuvos

apeliacinio teismo 2006 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-225/2006; Lietuvos apeliacinio teismo 2009

m. liepos mėn. 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-835/2009;

67

pirmajame bankroto proceso etape sprendžiamas klausimas dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei

(ieškinio dalykas), o ne dėl kreditorių finansinių reikalavimų tvirtinimo.101 Kreditoriai, iki bankroto

bylos iškėlimo klausimo išsprendimo neišreiškę savarankiško prašymo iškelti skolininkui bankroto

bylą, į bankroto bylą gali būti įtraukti jau iškėlus skolininkui, teismui nutartimi patvirtinus jų

finansinius reikalavimus bankrutuojančiai įmonei. Teismų praktikoje ne kartą pažymėta, kad po

bankroto bylos iškėlimo į bylą įstoję kreditoriai, teismui nutartimi patvirtinus jų finansinius

reikalavimus bankrutuojančiai įmonei, pripažintini trečiaisiais asmenimis, nepareiškiančiais

savarankiškų reikalavimų (CPK 47 str.), nes jie į bylą įstoja turėdami tikslą ne inicijuoti bankroto

bylos iškėlimą, o patenkinti savo finansinius reikalavimus skolininkui (atsakovui) iškeltoje bankroto

byloje. Trečiųjų asmenų teises pastarieji kreditoriai įgyja tik nuo teismo nutarties, kuria išspręstas jų

finansinių reikalavimų įtraukimo į kreditorių sąrašą klausimas, priėmimo dienos. Taigi, kreditoriaus

procesinių teisių apimtis priklauso nuo to, ar jis pareiškė ieškinį dėl bankroto bylos iškėlimo

atsakovui, ar į pradėtą pasirengimo iškelti bankroto bylą procesą savarankiškai įstojo turėdamas

bendrą su kitu ieškovu (pareiškėju) tikslą iškelti bankroto bylą atsakovui, ar tik siekia patenkinti

savo finansinius reikalavimus jau iškeltoje bankroto byloje102.

Atkreiptinas dėmesys, jog teisme iškėlus bankroto bylą, kreditoriai turi teisę per teismo

nustatytą laikotarpį perduoti administratoriui savo reikalavimus ir kartu pateikti juos

pagrindžiančius dokumentus, taip pat nurodyti, kaip įmonė yra užtikrinusi šių reikalavimų

įvykdymą.

Esminis momentas, nuo kurio laikoma, jog kreditorius įgyja kreditoriaus teises

bankroto procese, yra teismo nutartis patvirtinti kreditorių reikalavimus bankroto byloje.

Pažymėtina, kad nors kreditorius pateikęs teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo ar

vėliau pripažintas trečiuoju asmeniu byloje yra laikomas dalyvaujančiu byloje asmeniu ir įgyja

visas jo procesinę padėtį atitinkančias procesines teises ir pareigas, tačiau ĮBĮ numatytas

kreditoriaus teises jis įgyja tik patvirtinus jo kreditorinį reikalavimą.

ĮBĮ 21str. numato, jog kreditoriai, kurių reikalavimus patvirtino teismas, turi teisę:

1. dalyvauti kreditorių susirinkimuose ir ginti savo reikalavimus;

2. kreditorių susirinkimo nustatyta tvarka gauti iš administratoriaus informaciją apie įmonės

bankroto bylos eigą;

3. kreiptis į teismą dėl tyčinio bankroto nustatymo;

4. ginčyti kreditorių susirinkimo (komiteto) priimtus nutarimus ir kt.

101 Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. liepos mėn. 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-835/2009; 102 Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. gegužės 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-567/2009; Lietuvos Apeliacinio

teismo 2008 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-883/2008; Lietuvos Apeliacinio Teismo 2009 m.

rugpjūčio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-991/2009;

68


Pagal teises galinčių įgyvendinti subjektų statusą gali būti išskiriamos tokios kreditorių,

kurių reikalavimai patvirtinti teismo nutartimi, teisės103:

1. Individualios teisės – t.y. tokios teisės, kurias gali įgyvendinti kiekvienas kreditorius, pvz.,

1.1. teisė pareikšti savo reikalavimus tvirtinimui bankroto byloje; tikslinti savo

reikalavimus iki bankroto bylos nutraukimo arba sprendimo dėl įmonės pabaigos; atsisakyti

dalies ar visų patvirtintų kreditorinių reikalavimų bankroto byloje; perleisti savo reikalavimus

kitiems asmenims;

1.2. teisė gauti informaciją apie bankroto bylos eigą;

1.3. teisė siūlyti sudaryti taikos sutartį, iki bus priimta teismo nutartis pripažinti įmonę

bankrutavusia ir dėl to likviduojama;

1.4. teisė skųsti tam tikrus bankroto procese priimamus procesinius sprendimus;

1.5. teisė ginčyti bankrutuojančios įmonės sudarytus sandorius naudojantis actio pauliana

institutu;

1.6. teisė kreiptis į teismą dėl įmonės, kuriai iškelta bankroto byla, tyčinio bankroto

pripažinimo;

1.7. teisė ginčyti įmonės, kuriai iškelta bankroto byla, sudarytus sandorius;

1.8. ir pan.

2. Individualios kvalifikuotų (tam tikrus keliamus reikalavimus atitinkantys asmenys)

kreditorių teisės, pvz.:

2.1. teisę reikalauti sušaukti kreditorių susirinkimą turi kreditorius, kurio reikalavimų

suma vertine išraiška sudaro ne mažiau kaip 10% Įmonių bankroto įstatyme nustatyta tvarka

teismo patvirtintų visų kreditorių reikalavimų sumos (ĮBĮ 22 str. 3d.);

2.2. teisė gauti savo reikalavimo patenkinimą pirmiau kitų kreditorių tuo atveju, kai

įkeitimu ir (arba) hipoteka yra užtikrinti kreditoriaus reikalavimai, nes tokie reikalavimai yra

tenkinami pirmiausia iš lėšų, gautų pardavus įkeistą įmonės turtą, arba perduodant įkeistą turtą

(ĮBĮ 34 str.);

2.3. ir pan.

3. Kolektyvinės teisės – jos siejamos su kreditorių susirinkimui suteikiamomis teisėmis.

Kreditorių, kaip visumos, teisė spręsti bankrutuojančios įmonės reikalus įgyvendinama balsų

dauguma priimant nutarimus kreditorių susirinkime, pvz.:

3.1. priimti nutarimą dėl taikos sutarties sudarymo;

103 Kavalnė S., Mikuckienė V., Norkus R., Velička R. 2009. Bankroto teisė: pirmoji knyga. Vilnius: Justitia, p. 248-251;

69

3.2. tvirtinti administravimo išlaidų sąmatą, ją keisti, nustatyti administravimo išlaidų

mokėjimo eilę ir tvarką, taip pat tvirtinti įmonės turto pardavimo kainą ir įmonės bankroto

proceso metu sudarytas metines finansines ataskaitas (balansą ir pelno (nuostolių) ataskaitą);

3.3. spręsti klausimą dėl kreditorių komiteto sudarymo, šį komitetą rinkti, keisti jo sudėtį,

perduoti jam visas ar dalį kreditorių susirinkimo teisių;

3.4. siūlyti teismui taikyti įmonei likvidavimo procedūrą (kreditoriai gali priimti

sprendimą siūlyti taikyti šią procedūrą jau pirmame kreditorių susirinkime);

3.5. priimti nutarimus, kuriuos bankroto proceso nagrinėjimo teisme atveju priimtų

teismas, jeigu įmonėje bankroto procesas vyksta ne teismo tvarka;

3.6. ir pan.

Plačiau apie kreditorių reikalavimų tvirtinimą, tikslinimą, kreditorių susirinkimą žr. 6 skyrių,

o apie kreditorių reikalavimų tenkinimą plačiau žr. 8 skyrių.

2.5 Kiti bankroto proceso subjektai

Taip yra suprantami asmenys, kurie tam tikra forma ir apimtimi yra įtraukti į bankroto

procesą, tačiau teisiškai neturi suinteresuotumo bankroto bylos baigtimi, kurie gali turėti tam tikrų

paprastai nenuolatinių teisių ir pareigų bankroto procese. Atsižvelgiant į anksčiau minėtą bankroto

proceso dalyvių klasifikaciją, laikoma, jog tai asmenys, patenkantys į šalutinių arba atsitiktinių

bankroto proceso subjektų gretas. Paminėtini šie asmenys:

- Įmonių bankroto valdymo departamentas prie LR Ūkio ministerijos (dalyvauja derinant

bankroto administratoriaus kandidatūrą prieš paskyrimą; vykdo bankroto administratorių veiklos

kontrolę);

- Teismai (bankroto bylą nagrinėjantis teismas nėra apimamas; atkreiptinas dėmesys, jog

bankroto įstatymo pakeitimai nuo 2011 m. spalio 1 d., padidins kitų teismų, reikšmę, nes yra

numatyta, jog tiek ieškiniai dėl bankrutuojančios įmonės sandorių ginčijimo, tiek ieškiniai

bankrutuojančios įmonės debitoriams turės būti pareiškiami teisme pagal bankrutuojančios įmonės

buveinės vietą104);

- Antstoliai, turintys vykdomuosius raštus dėl bankrutuojančios įmonės turto (kai yra

pateiktas pareiškimas teismui dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei, antstoliai privalo sustabdyti

vykdymo procedūras, plačiau žr. 3-6 skyrius);

104 Lietuvos Respublikos Įmonių bankroto įstatymo 10, 11, 14, 15 ir 20 straipsnių pakeitimo Įstatymas // Valstybės

žinios, 2011-07-13, Nr. 85-4132;

70

- Bankrutuojančios įmonės skolininkas, kuris privalo vykdyti savo įsipareigojimus

bankrutuojančiai įmonei;

- Ir kt.

2.6 Įmonių bankroto valdymo departamentas prie LR Ūkio ministerijos

Įmonių bankroto valdymo departamentą prie LR Ūkio ministerijos galima laikyti bankroto

proceso subjektu, nes konkrečiu atveju Departamentas dalyvauja konkrečiame bankroto procese

(pvz., derinant bankroto administratoriaus kandidatūrą konkrečios įmonės bankroto byloje), tačiau

galima jį laikyti ir bendrai bankroto teisės subjektu, kada jis atlikdamas savo funkcijas nepatenka į

bankroto proceso teisinius santykius (pvz., nustatyta tvarka teikia pasiūlymus dėl įmonių

restruktūrizavimo ir bankroto procesų teisinio reglamentavimo tobulinimo105).

Įmonių bankroto valdymo departamentas prie Ūkio ministerijos – Lietuvos Respublikos

vykdomosios valdžios institucija, finansuojama iš valstybės biudžeto, kurios steigėjo funkcijas

atlieka ir veiklą koordinuoja Ūkio ministerija. Departamentas buvo įsteigtas 1999 m.106 Bendrąja

prasme Įmonių bankroto valdymo departamentas dalyvauja įgyvendinant politiką įmonių veiklos

restruktūrizavimo ir bankroto proceso klausimais pagal Įmonių bankroto (2001 m.) ir Įmonių

restruktūrizavimo (2001 m.) įstatymą bei išmokų iš Garantinio fondo skyrimo bankrutuojančių ir

bankrutavusių įmonių darbuotojams pagal Garantinio fondo įstatymą (2000 m.).

LR Ūkio ministerija Įmonių bankroto valdymo departamentui nustato šiuos veiklos tikslus:

1. įgyvendinti valstybės politiką įmonių veiklos restruktūrizavimo ir bankroto procesų srityse

ir aptarnauti šios politikos formavimą bei įgyvendinimą;

2. pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir (arba) Ūkio ministerijos suteiktus įgaliojimus

prižiūrėti ir kontroliuoti nuostolingai dirbančių, restruktūrizuojamų, bankrutuojančių ir

bankrutavusių įmonių veiklą, administruoti Garantinį fondą107.

Įmonių bankroto valdymo departamentas, siekdamas įgyvendinti veiklos tikslus, atlieka šias

funkcijas:

105 Lietuvos Respublikos Ūkio ministro 2010 m. rugpjūčio 26 d. įsakymas Nr. 4-646 ėl Lietuvos Respublikos ūkio

ministro 2007 m. gruodžio 20 d. įsakymo Nr. 4-535 "Dėl Įmonių bankroto valdymo departamento prie ūkio ministerijos

nuostatų patvirtinimo" pakeitimo // Valstybės žinios, 2010-08-28, Nr. 102-5314; 106 Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. rugsėjo 1 d. nutarimo Nr. 1060 „Dėl Įmonių bankroto valdymo

departamento prie Ūkio ministerijos įsteigimo“ (Žin., 1998, Nr. 79-2224); 107 6p., Lietuvos Respublikos Ūkio ministro 2010 m. rugpjūčio 26 d. įsakymas Nr. 4-646 ėl Lietuvos Respublikos ūkio

ministro 2007 m. gruodžio 20 d. įsakymo Nr. 4-535 "Dėl Įmonių bankroto valdymo departamento prie ūkio ministerijos

nuostatų patvirtinimo" pakeitimo // Valstybės žinios, 2010-08-28, Nr. 102-5314;

71

http://www.ukmin.lt/


http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=308974




1. teisės aktų nustatyta tvarka kontroliuoja bankroto administratorių veiklą;

2. pagal teismo paklausimus derina bankroto administratorių kandidatūras;

3. teisės aktų nustatyta tvarka teikia išvadas dėl įmonių restruktūrizavimo planų, taikos

sutarčių;

4. teisės aktų nustatyta tvarka registruoja, nagrinėja paraiškas dėl lėšų bankrutuojančių ir

bankrutavusių įmonių darbuotojų reikalavimams, susijusiems su darbo santykiais, tenkinti skyrimo

ir teikia jas svarstyti Garantinio fondo tarybos posėdyje, techniškai aptarnauja Garantinio fondo

tarybą;

5. atstovauja Garantinio fondo kreditoriniams reikalavimams įmonėse, teismuose ir kitose

įstaigose, išieškant lėšas, skirtas iš Garantinio fondo bankrutuojančių ir bankrutavusių įmonių

darbuotojų reikalavimams, susijusiems su darbo santykiais, tenkinti iš Garantinio fondo;

6. analizuoja restruktūrizuojamų, bankrutuojančių ir bankrutavusių įmonių veiklą,

restruktūrizavimo ir bankroto procesų teisinio reguliavimo taikymo efektyvumą, įmonių

nuostolingos veiklos, nemokumo priežastis;

7. valdo Įmonių restruktūrizavimo ir bankroto informacinę sistemą (ĮRBIS), formuoja ir

tvarko įmonių restruktūrizavimo, įmonių bankroto, bankroto administratorių ir restruktūrizavimo

administratorių bei bankrutuojančių ir bankrutavusių įmonių turto, parduodamo iš varžytynių,

duomenų bazes;

8. teisės aktų nustatyta tvarka leidinyje „Informaciniai pranešimai“ skelbia duomenis apie

įmonių restruktūrizavimo procesus, bankroto procesus, informaciją apie asmenis, turinčius teisę

teikti įmonių restruktūrizavimo administravimo paslaugas, įmonių bankroto administravimo

paslaugas bei bankrutuojančių ir bankrutavusių įmonių turto pardavimą iš varžytynių;

9. teisės aktų nustatyta tvarka organizuoja bankroto administratorių ir restruktūrizavimo

administratorių atestavimą ir techniškai aptarnauja Bankroto ir restruktūrizavimo administratorių

atestavimo komisiją;

10. teisės aktų nustatyta tvarka informuoja visuomenę apie įmonių restruktūrizavimo ir

bankroto procesus, restruktūrizavimo administratorius ir bankroto administratorius, bankrutuojančių

ir bankrutavusių įmonių turto pardavimą iš varžytynių, išmokas skiriamas iš Garantinio fondo,

teikia informaciją kitais jo kompetencijai priskirtais klausimais;

11. vykdo kitas įstatymais, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais ir ūkio ministro

įsakymais priskirtas funkcijas.

72


1. Paaiškinkite, kaip suprantate bankroto administratorių. Kokia jo reikšmė bankroto

procese?

2. Kokiais atvejais bankroto administratoriaus pažymėjimo galiojimas gali būti

panaikinamas?

3. Kuo skiriasi fiziniam asmeniui suteikiamas bankroto administratoriaus pažymėjimas ir

Juridiniam asmeniui suteikiamas leidimas teikti bankroto administravimo paslaugas?

4. Išvardinkite asmenis, kurie gali siūlyti bankroto administratoriaus kandidatūrą prieš

iškeliant bankroto bylą.

5. Išvardinkite ir paaiškinkite pagrindus, kuriais remiantis bankroto administratorius negali

būti paskirtas bankroto byloje?

6. Paaiškinkite, kaip vyksta bankroto administratoriaus paskyrimas konkrečioje bankroto

byloje,

7. Kokias galėtumėte išskirti pagrindines bankroto administratoriaus funkcijas?

8. Kam yra numatyta pareiga vykdyti bankroto administratorių veiklos kontrolę?

9. Koks santykis yra tarp bankroto administratorių veiklos kontrolės formų: veiklos tikrinimo

ir veiklos stebėsenos?

10. Kokias nuobaudas Įmonių valdymo bankroto departamento prie LR Ūkio ministerijos

direktorius už teisės aktų pažeidimus ar kitus administratoriaus veiklos trūkumus gali skirti

bankroto administratoriui?

11. Kokiais atvejais bankroto bylą nagrinėjantis teismas gali atstatydinti paskirtą bankroto

administratorių?

12. Paaiškinkite bankroto bylą nagrinėjančio teismo padėtį ir jos ypatumus bankroto

procese

13. Ar skiriasi kreditoriaus samprata prievolių teisės prasme ir kreditoriaus samprata

bankroto procese?

14. Kaip suprantamas kreditorius bankroto procese?

15. Kokie reikalavimai yra keliami kreditoriui, kad galėtų kreiptis į teismą dėl bankroto

bylos iškėlimo skolininkui?

16. Kokia gali būti kreditoriaus procesinė padėtis bankroto byloje?

17. Nuo kurio momento yra laikoma, jog kreditorius įgyja kreditorius įgyja kreditoriaus

statusą bankroto procese ir su tuo susietas visas kreditoriaus teises.

18. Kokias gali išskirti kreditoriaus teises bankroto procese?

73

19. Kokias galėtumėte išskirti kreditoriaus teises iki bankroto bylos iškėlimo, iškėlus

bankroto bylą ir patvirtinus kreditorių reikalavimus?

20. Kaip kreditorius gali įgyvendinti savo teises bankroto procese?

21. Palyginkite individualias kreditorių teises su kolektyvinėmis.

22. Įmonių bankroto valdymo departamentas kaip konkretaus bankroto proceso subjektas ir

kaip bankroto teisės subjektas. Kokie yra keliami tikslai departamentui ir kokias jis funkcijas

vykdo?

23. Kreditorius UAB „X“ kreipėsi su pareiškimu dėl bankroto bylos iškėlimo UAB

„Skolininkas“, nurodydamas, kad vien jau skolininko skola UAB „X“ viršija pusę į UAB

„X“ balansą įrašyto turto vertės. Teismas UAB „Skolininkas“ iškėlė bankroto bylą ir

įpareigojo bankroto administratorių per 30 dienų pateikti teismui tvirtinti kreditorių

reikalavimus. Ar UAB „X“ turi pateikti prašymą tvirtinti kreditorinį reikalavimą ar laikoma,

kad teismas šio kreditoriaus reikalavimą patvirtino iškeldamas UAB „Skolininkas“ bankroto

bylą? Ar toks kreditorius (UAB „X“) iki bus priimta nutartis dėl kreditorinių reikalavimų

tvirtinimo turi visas ĮBĮ numatytas kreditoriaus teises?

24. Bankroto administratorius pateikė teismui prašymą atstatydinti jį iš vienos jo

administruojamų įmonių (UAB „Skolininkas“) administratoriaus pareigų. Teikdamas

prašymą bankroto administratorius kitos administratoriaus kandidatūros nepasiūlė. UAB

„Skolininkas“ kreditorių susirinkimo nutarimas, kuriuo buvo išrinktas kreditorių susirinkimo

pirmininkas, teismo nutartimi buvo panaikintas, o naujas susirinkimo pirmininkas dar

neišrinktas. Kaip teismas spręsdamas administratoriaus atstatydinimo turėtų spręsti naujo

administratoriaus paskyrimo klausimą, kaip turėtų būti parinkta naujojo administratoriaus

kandidatūra?

25. Ar kreditorius, kuris inicijavo bankroto bylos iškėlimą, lyginant su kitais kreditoriais, turi

daugiau teisių bankroto procese ar visų kreditorių teisės yra lygios? Jei turi, tai kaip ir kiek

tos teisės skiriasi? Jei ne, tai kodėl?

26. Remdamiesi ĮBĮ ir teismų praktika, paaiškinkite sąvoką „administratoriaus nešališkumas“.

27. Bankroto administratorius, kuris buvo Apygardos teismo nutartimi paskirtas UAB „Verslo

nesėkmė“ bankroto byloje, pateikė prašymą dėl atsistatydinimo iš šios įmonės bankroto

administratoriaus pareigų (dėl kitų jo administruojamų įmonių tokio prašymo gauta nebuvo).

Prašyme siūlomos naujos administratoriaus kandidatūros nenurodė. Kaip šiuo atveju turėtų

būti sprendžiamas bankroto administratoriaus paskyrimo klausimas?

28. Bankroto administratoriui (Fiziniam asmeniui) Įmonių bankroto valdymo departamentas

nustatė administratoriaus veiklos trūkumus, konkrečiai, jog administratorius atlikdamas

savo funkcijas UAB „Švogerinė“ bankroto byloje nesilaikė nešališkumo principo (numatyto

74

Bankroto ir restruktūrizavimo administratorių elgesio kodekso 11 str. 5d.108) ir sprendimu

paskyrė raštišką įspėjimą, kurį išsiuntė administratoriui asmeniškai, taip pat viešai

paskelbiamą įspėjimą, kuris yra paskelbtas Departamento interneto puslapyje. Bankroto

administratorius nesutinka su tokiu sprendimu. Kokių priemonių galėtų imtis bankroto

administratorius nesutikdamas su tokiu Įmonių bankroto valdymo departamento sprendimu?

Ar galėtų būti skundžiamas toks sprendimas? Jei taip tai kam galėtų būti skundžiamas toks

sprendimas? Kokia apskundimo procedūra, terminai? Kokie galėtų būti nesutikimo

motyvai?

29. Prieš svarstant bankroto bylos iškėlimo klausimą teismui buvo pasiūlytos dar dvi bankroto

administratoriaus kandidatūros, t.y. fizinio asmens Q.Z., UAB „M“, UAB „X“. Teismas

iškeldamas nutartimi įmonei bankroto bylą administratoriumi paskyrė UAB X. Ar gali būti

skundžiama teismo nutartis dėl bankroto bylos iškėlimo dalyje dėl bankroto

administratoriaus paskyrimo? Jei galima, kas gali skųsti nutarties dalį dėl bankroto

administratoriaus paskyrimo?






Žinios, 2000, Nr. 77;




žinios, 2011-07-13, Nr. 85-4126

6. Lietuvos Respublikos Viešojo administravimo įstatymas // Valstybės žinios, 1999-07-09, Nr.

60-1945 (Nauja įstatymo redakcija nuo 2007 m. sausio 1 d.: Nr. X-736, 2006-06-27, Žin., 2006, Nr.

77-2975 (2006-07-14))

7. Lietuvos Respublikos garantinio fondo įstatymas (Valstybės Žinios, 2000, Nr. 82-2478)

8. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. rugsėjo 1 d. nutarimo Nr. 1060 „Dėl Įmonių

bankroto valdymo departamento prie Ūkio ministerijos įsteigimo“ (Žin., 1998, Nr. 79-2224);

108 Lietuvos Respublikos ūkio ministro įsakymas Nr. 4-887 „Dėl bankroto ir restruktūrizavimo administratorių elgesio

kodekso patvirtinimo“, 2010 m. gruodžio 2 d. (Žin., 2010, Nr.143-7339);

75



9. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas 2001 m. liepos 3 d. Nr. 831 „Dėl Valstybės

institucijų įgaliotų asmenų atstovavimo įmonių bankroto ir restruktūrizavimo procesuose tvarkos

aprašo, bankrutuojančios ar bankrutavusios įmonės turto pardavimo iš varžytynių tvarkos aprašo

patvirtinimo“

10. Lietuvos Respublikos Vyriausybes nutarimas Nr. 831 „Dėl Valstybės institucijų įgaliotų


Bankrutuojančios ir bankrutavusios įmonės turto pardavimo iš varžytynių tvarkos aprašo

patvirtinimo ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. gruodžio 15 d. nutarimo Nr. 1458 „Dėl

valstybės rinkliavos objektu sąrašo, šios rinkliavos dydžių ir mokėjimo ir grąžinimo taisyklių

patvirtinimo“ papildymo“, 2001 m. liepos 3 d. (Žin., 2001, Nr. 58-2090) (su pakeitimais);

11. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo pakeitimai, numatyti Lietuvos Respublikos

Vyriausybės 2011 m. rugpjūčio 31 d. nutarime Nr. 1030 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės

2001 m. liepos 3 d. nutarimo Nr. 831 "Dėl Valstybės institucijų įgaliotų asmenų atstovavimo

įmonių bankroto ir restruktūrizavimo procesuose tvarkos aprašo, Bankrutuojančios ar

bankrutavusios įmonės turto pardavimo iš varžytynių tvarkos aprašo patvirtinimo" pakeitimo“ //

Valstybės žinios, 2011-09-06, Nr. 110-5192

12. Lietuvos Respublikos Ūkio ministro 2010 m. rugpjūčio 26 d. įsakymas Nr. 4-646 Dėl

Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2007 m. gruodžio 20 d. įsakymo Nr. 4-535 "Dėl Įmonių

bankroto valdymo departamento prie ūkio ministerijos nuostatų patvirtinimo" pakeitimo //

Valstybės žinios, 2010-08-28, Nr. 102-5314;

13. Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2011 m. balandžio 29 d. įsakymas Nr. 4-281 „Dėl

Restruktūrizavimo administratoriaus pažymėjimo išdavimo, įmonių restruktūrizavimo

administravimo paslaugas teikiančių asmenų sąrašo sudarymo ir restruktūrizavimo administravimo

paslaugų teikimo laikinumo vertinimo taisyklių bei Teisės teikti įmonių bankroto administravimo

paslaugas fiziniams ir juridiniams asmenims suteikimo taisyklių patvirtinimo“, 2011 m. balandžio

29 d. (Valstybės žinios, 2011, Nr.55-2661);

14. Lietuvos Respublikos ūkio ministro įsakymas Nr. 4-887 „Dėl bankroto ir restruktūrizavimo

administratorių elgesio kodekso patvirtinimo“, 2010 m. gruodžio 2 d. (Žin., 2010, Nr.143-7339);

15. Lietuvos Respublikos ūkio ministro įsakymas Nr. 4-366 „Dėl teismo skiriamo bankroto

administratoriaus kandidatūros derinimo taisyklių patvirtinimo“, 2009 m. liepos 20 d. (Žin., 2009,

Nr. 89-3818);


administratorių atestavimo komisijos sudėties patvirtinimo“, 2007 m. kovo 23 d. (Žin., 2007, Nr.

40-1504) (su pakeitimais);

76

17. Lietuvos Respublikos ūkio ministro įsakymas Nr. 4-269 „Dėl įmonių bankroto

administratorių veiklos tikrinimo komisijos nuostatų patvirtinimo“, 2008 m. birželio 26 d. (Žin.,

2008, Nr. 75-2974);

18. Lietuvos Respublikos ūkio ministro įsakymas Nr. 4-377 „Dėl bankroto administratorių

veiklos kontrolės taisyklių patvirtinimo“, 2006 m. spalio 10 d. (Žin., 2006, Nr. 110-4181);


administratorių atestavimo komisijos nuostatų patvirtinimo“, 2007 m. kovo 23 d. (Žin., 2007,

Nr.37-1381; Nr.40) (su pakeitimais);

20. Lietuvos Respublikos ūkio ministro įsakymas Nr. 4-637 „Dėl administratoriaus profesinės

civilinės atsakomybės privalomojo draudimo taisyklių patvirtinimo“, 2008 m. gruodžio 9 d. (Žin.,

2008, Nr. 145-5839);


administratorių elgesio kodekso patvirtinimo“, 2010 m. gruodžio 2 d. (Žin., 2010, Nr.143-7339);

22. Bartkus G., Keserauskas Š., Mikelėnas V., Mizaras V. 2002. Civilinio kodekso komentaras.

Antroji knyga. Asmenys. Vilnius: Justitia

23. Bivainis J., Jovaišas K. Įmonių bankroto įstatymo komentaras // Verslo ir komercinė teisė.

2002. Nr. 2-3. P. 92-95;

24. Driukas A., Valančius V. 2005. Civilinis procesas: teorija ir praktika. I Tomas. Vilnius:

Teisinės informacijos centras

25. Kavalnė S., Norkus R. 2011. Bankroto teisė: antroji knyga. Vilnius: Justitia.

26. Laužikas E., Mikelėnas V., Nekrošius V. 2003. Civilinio proceso teisė. I Tomas. Vilnius:

Justitia

27. Mikuckienė V. Kreditorių teisių įgyvendinimas bankroto procese. Jurisprudencija, 2005, t.

77(69); 33–40

28. Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo projektas, Nr.: 10-2931-07,


(prisijungta 2011m. birželio 20d.)

29. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2001 m. gruodžio 21 d. nutarimo Nr. 33 4 punkto 3

dalis;

30. Lietuvos Aukščiausio Teismo 2004m. birželio 22d. nutartis c.b. Nr. 3K-7-308/2004;

31. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje, bylos Nr.

3K-3-650/2005;

32. Lietuvos Aukščiausio Teismo 2006m. spalio 30d. nutartis c.b. Nr. 3K-3-248/2006;


166/2008;

77





228/2008;

35. Lietuvos Aukščiausiojo Teismos 2008 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-

554/2008;

36. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-

21/2010;


405/2010, kat. 126.2; 126.5;

38. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-

508/2010;


130/2011

40. Lietuvos apeliacinio teismo 2006 m. sausio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-37/2006;

41. Lietuvos apeliacinio teismo 2006 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-117/2006

42. Lietuvos apeliacinio teismo 2006 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-225/2006;

43. Lietuvos apeliacinio teismo 2006 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-310/2006;

44. Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-226/2008;

45. Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-313/2008

m., kat. 126.3 (S);

46. Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-883/2008;

47. Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-869/2008

m., kat. 126.2 (S)

48. Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-

970/2008m., kat. 126.2.;

49. Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. gruodžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1009/2008

m., kat. 126.2.;

50. Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. balandžio mėn. 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje

Nr. 2-468/2009;

51. Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. gegužės 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-567/2009;

52. Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. birželio 4 d. nutartis c.b. Nr. 2-717/2009m;

53. Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. liepos 2d. nutartis c.b. Nr. 2-795/2009m.

54. Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. liepos mėn. 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-

835/2009;

55. Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. rugpjūčio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-991/2009;

78


3 CIVILINĖS BYLOS DĖL BANKROTO IŠKĖLIMAS

Bankroto bylos inicijavimas, t.y. civilinės bylos dėl bankroto iškėlimas, yra laikoma pirmąja,

savarankiška bankroto proceso stadija. Kaip jau minėta, bankroto bylos yra civilinės bylos, jos

iškeliamos ir nagrinėjamos Civilinio proceso kodekso nustatyta ginčo teisenos tvarka. Įmonių

bankroto įstatymo normos yra specialiosios bendrųjų civilinio proceso normų atžvilgiu ir turi

prioritetą jų konkurencijos atveju. Taigi šiai stadijai būdingi bendrieji principai, kuriais

vadovaujamasi iškeliant kiekvieną civilinę bylą, t.y., iškeldamas civilinę bylą teismas remiantis

CPK 135 str., 137 str. 2 d., patikrina ,ar asmuo apskritai turi teisę kreiptis į teismą ir ar tinkamai šią

teisę įgyvendina; iškeliant civilinę bylą, nėra svarstoma, ar ieškovo materialinis teisinis

reikalavimas yra pagrįstas; taip pat įgyvendinant teisę į teisminę gynybą į teismą dėl bankroto bylos

iškėlimo gali kreiptis kiekvienas suinteresuotas asmuo.

Atsižvelgiant į bankroto proceso specifiškumą ir siekiant identifikuoti civilinės bylos dėl

bankroto iškėlimo stadiją, reikėtų atsakyti į kelis klausimus:

- kokiu pagrindu galima kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo;

- kas gali kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo;

- kokios sąlygos yra keliamos kreipiantis į teismą dėl bankroto iškėlimo.

3.1 Pagrindai kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo

Bendrasis pagrindas kreiptis į teismą ginant savo pažeistas teises yra būtent turimos teisės

pažeidimas bei teisė pasinaudoti teismine gynyba ginant savo teises. Įmonių bankroto įstatyme yra

numatyti pagrindai, kada galima kreiptis į teismą dėl įmonės bankroto iškėlimo – bent vienas jų turi

egzistuoti kreipimosi metu. Pagrindai, kuriais remiantis galima pateikti pareiškimą teismui dėl

bankroto bylos iškėlimo (ĮBĮ 4 str.):

1. įmonė laiku nemoka darbo užmokesčio ir su darbo santykiais susijusių išmokų;

2. įmonė laiku nemoka už gautas prekes, atliktus darbus (paslaugas), negrąžina kreditų ir

nevykdo kitų sandoriais prisiimtų turtinių įsipareigojimų;

3. įmonė laiku nemoka įstatymų nustatytų mokesčių, kitų privalomųjų įmokų ir (arba)

priteistų sumų;

4. įmonė viešai paskelbė arba kitaip pranešė kreditoriui (kreditoriams), kad negali arba

neketina vykdyti įsipareigojimų;

5. įmonė neturi turto ar pajamų, iš kurių galėjo būti išieškomos skolos, ir dėl šios priežasties

antstolis grąžino kreditoriui vykdomuosius dokumentus.

79

Atkreiptinas dėmesys, jog šie pagrindai nėra pagrindai iškelti bankroto bylą, nes pagrindai

iškelti bankroto bylą yra tada, kai teismas nustato bent vieną iš sąlygų: įmonė yra nemoki arba

įmonė vėluoja išmokėti darbuotojui (darbuotojams) atlyginimą; arba įmonė viešai paskelbė arba

kitaip pranešė kreditoriui (kreditoriams), kad negali atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir

(arba) neketina vykdyti savo įsipareigojimų. Pagrindai kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo

įmonei paprastai yra laikomi požymiais, jog įmonė gali būti nemoki, tačiau tik bankroto bylos

iškėlimo stadijoje yra nustatinėjama, ar įmonė yra nemoki, taip pat ar yra kiti pagrindai iškelti

bankroto bylą arba atsisakyti kelti įmonei bankroto bylą. Kiekvienu atveju kreipiantis į teismą,

reikėtų nurodyti konkrečiai, kokiu pagrindu remiantis yra kreipiamasi dėl bankroto bylos iškėlimo

įmonei.

Taigi egzistuojant bent vienam iš pagrindų, numatytų ĮBĮ 4 str., suinteresuoti asmenys gali

kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei.

3.2 Subjekta, galintys kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo

Pagal bendrąją Konstitucinę teisę į teisminę gynybą, bet kuris asmuo gali kreiptis į teismą,

tačiau dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei gali kreiptis tik ĮBĮ apibrėžtas ratas asmenų. ĮBĮ

pateikia baigtinį sąrašą asmenų, t.y, įstatyme nenumatytas asmuo negali pateikti pareiškimo teismui

(objektyviai gali, tačiau teismas turėtų atsisakyti priimti kaip nenagrinėtiną teisme):

1. kreditorius (kreditoriai) - tai turintys teisę reikalauti iš įmonės įvykdyti prievoles ir

įsipareigojimus fiziniai ir juridiniai asmenys (tarp jų: mokesčių, valstybinio socialinio draudimo

įmokų bei privalomojo sveikatos draudimo įmokų nemokėjimo atveju – valstybės institucijos,

įpareigotos juos surinkti; darbo užmokesčio nemokėjimo ir dėl darbo santykių atsiradusios žalos

neatlyginimo atveju – įmonės darbuotojai (jų įpėdiniai); žalos atlyginimo prievolės dėl nelaimingų

atsitikimų darbe ar susirgimų profesine liga perėjimo valstybei Žalos atlyginimo dėl nelaimingų

atsitikimų darbe ar susirgimų profesine liga laikinojo įstatymo nustatytais atvejais – Vyriausybės

įgaliota institucija; paskolų, suteiktų iš valstybės vardu pasiskolintų lėšų, ir paskolų, gautų su

valstybės garantija, negrąžinimo atveju – Finansų ministerija; fiziniai ir juridiniai asmenys, pardavę

žemės ūkio produkciją; iš Europos Sąjungos lėšų suteiktos paramos negrąžinimo atveju – valstybės

institucijos, administruojančios Europos Sąjungos lėšas; kiti kreditoriai);

2. savininkas (savininkai);

3. įmonės administracijos vadovas;

4. įmonės likvidatorius (atvejais, kada atliekamas įmonės likvidavimas ir likvidatorius

nustato, jog likviduojamos įmonės skolos viršija jos turimą turtą).

80

Šie asmenys yra laikomi teisine prasme suinteresuotais asmenimis, turinčiais poreikį

pasinaudoti teismine gynyba. Taip pat reikėtų pastebėti, jog tokią netiesioginę teisę turi ir

prokuroras. Pagal CPK 5 straipsnio 3 dalį, 49 straipsnio 1 dalį įstatymų numatytais atvejais

prokuroras gali pareikšti ieškinį viešajam interesui ginti. Šios normos yra bendrosios, kartu ir

blanketinės, nukreipiančios į kitus įstatymus. Vienas iš jų yra Prokuratūros įstatymas, kurio 19

straipsnio 2 dalies 1 punktas numato prokuroro teisę ginant viešąjį interesą kreiptis į teismą su

ieškiniu, pareiškimu, prašymu, kai prokuroras turi pagrindą manyti, kad pažeisti teisės aktų

reikalavimai. Todėl kreiptis į teismą civilinio proceso tvarka, gindamas viešąjį interesą, prokuroras

gali visais atvejais, nustatęs tokį teisės aktų pažeidimą, kurio pobūdis, prokuroro nuomone, turi

esminės reikšmės asmenų, jų grupių, valstybės ir visuomenės teisėms bei teisėtiems interesams ir

sudaro pagrįstas prielaidas prokuroro reiškiamo materialinio teisinio reikalavimo patenkinimui.109

Taip pat kalbant apie subjektus, reikėtų pažymėti, jog tais atvejais, kai bankroto byla yra

keliama specialia ūkine komercine veikla užsiimantiems juridiniams asmenims, reikia atkreipti

dėmesį į juos reglamentuojančius teisės aktus, pvz., Draudimo įstatymą, kuris numato, jog kreiptis

dėl bankroto bylos iškėlimo draudimo bendrovei greta kitų subjektų, gali specialus subjektas –

draudimo priežiūros komisija.110

Kreipiantis į teismą, kiekvienas iš subjektų, kuris kreipiasi, turi pagrįsti savo statusą,

pateikiant tai patvirtinančius dokumentus (įmonės administracijos vadovas ir likvidatorius gali

pateikti paskyrimo dokumentus, savininkas – nuosavybės teises į įmonę patvirtinančius

dokumentus). Kiek sudėtingiau yra tuo atveju, kai dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei kreipiasi

kreditorius. Jis kaip ir kiti minėti subjektai turi pateikti savo statusą pagrindžiančius dokumentus,

tačiau čia ir kyla klausimas – kokie tai dokumentai? Kadangi nesąžiningas kreditorius gali kreiptis į

teismą, nors faktiškai reikalavimo į įmonę skolininkę nebeturi, arba nesąžininga įmonė skolininkė

gali ginčyti kreditoriaus reikalavimą – kylą klausimas, kokiais kriterijais teismas turėtų vadovauti

spręsdamas ,ar konkretus asmuo gali būti laikomas kreditoriumi. Teismų praktikoje yra laikomasi

pozicijos, jog įsiteisėjęs teismo sprendimas, patvirtinantis kreditoriaus reikalavimo teisę, nėra

būtinas, taip pat, jog dėl bankroto bylos iškėlimo gali kreiptis tikėtini įmonės kreditoriai, kurių

statusas galutinai bus nustatytas tik tada, kai teismas patvirtins jų kreditorinius reikalavimus

(kreditorinių reikalavimų dydžiui ir pagrįstumui nustatyti yra skirta kreditorinių reikalavimų

tvirtinimo procedūra, vykstanti bankroto bylos nagrinėjimo stadijoje).111

109 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. sausio mėn. 29 d. konsultacija Nr. A3-97, Publikuota: „Teismų praktika“

Nr. 20, 2004 m.; 110 129 str. 2d., Lietuvos Respublikos Draudimo įstatymas // Valstybės žinios, 2003, Nr. 94-4246 (aktuali redakcija); 111 Lietuvos apeliacinio teismo 2007 m. gruodžio mėn. 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-719/2007;

81

http://www.infolex.lt/praktika/demo/Default.aspx?Id=20&item=results&Teismas=1&TeismuPraktikosNr=20&order=1&desc=1&%23middle


Atsižvelgiant į ĮBĮ reguliavimą, bankroto bylą iniciuojančius subjektus galima skirstyti pagal

bankroto inicijavimo pobūdį į:

1. privalančius iškelti bankroto bylą: įmonės likvidatorius, vadovas ar akcininkas (ĮBĮ 7 - 8

str.);

2. turinčius teisę iškelti bankroto bylą – kreditoriai (ĮBĮ 6 str.).

3.3 Pareiškimas (kreipimasis) į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo

Pareiškimui dėl bankroto bylos iškėlimo yra taikomi bendrieji CPK numatyti reikalavimai ir

specialieji ĮBĮ numatyti reikalavimai, kurių atitinkama dalis kinta priklausomai nuo subjekto, kuris

kreipiasi į teismą.

Pirmiausia bendrieji reikalavimai pareiškimui dėl bankroto bylos iškėlimo yra numatyti CPK

111 str. t.y., bendrieji reikalavimai keliami procesinių dokumentų turiniui ir CPK 135 str. nustatyti

ieškiniui keliami bendrieji reikalavimai.

Svarbu atkreipti dėmesį, jog pareiškimai dėl bankroto bylos iškėlimo nėra apmokestinami

žyminiu mokesčiu, t.y., kreipiantis pareiškėjas pagal CPK 83 str., 1 d., 9 p. yra atleidžiami nuo

žyminio mokesčio.

Specialiuosius reikalavimus pareiškimui numato ĮBĮ 6 str., tuo atveju, kai kreipiasi

kreditorius, ĮBĮ 7 str., kai kreipiasi įmonės likvidatorius ir 8 str., kai kreipiasi įmonės vadovas ar

savininkas.

3.3.1 Kreditoriaus (kreditorių) pareiškimas teismui dėl bankroto bylos iškėlimo

Jeigu egzistuoja bent vienas iš ĮBĮ 4 str. 1-3 p. nurodytų pagrindų pareiškimo dėl bankroto

bylos iškėlimo pateikimui (t.y., įmonė laiku nemoka darbo užmokesčio ir su darbo santykiais

susijusių išmokų; įmonė laiku nemoka už gautas prekes, atliktus darbus (paslaugas), negrąžina

kreditų ir nevykdo kitų sandoriais prisiimtų turtinių įsipareigojimų; įmonė laiku nemoka įstatymų

nustatytų mokesčių, kitų privalomųjų įmokų ir (arba) priteistų sumų), kreditorius (kreditoriai) apie

savo ketinimą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo turi pranešti įmonei raštu (ĮBĮ 6 str.).

Pranešime:

- nurodomi įmonės neįvykdyti įsipareigojimai ir;

- įspėjama, kad jeigu jie nebus įvykdyti per šiame pranešime nurodytą laikotarpį, kreditorius

(kreditoriai) kreipsis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei.

82

Įsipareigojimams įvykdyti kreditorius (kreditoriai) nustato ne trumpesnį kaip 30 dienų

laikotarpį. Pasibaigus nustatytam terminui kreditorius (kreditoriai) gali pateikti pareiškimą teismui

dėl bankroto bylos iškėlimo. Prie pareiškimo turi būti pridėti įrodymai:

- kad Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka kreditorius įvykdė reikalavimus:

o apie savo ketinimą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo skolininkui pranešė

raštu ir nustatė terminą ne trumpesnį nei 30 dienų įsipareigojimams įvykdyti;

o pareiškimo teismui ir pateikiamų prie pareiškimo priedų nuorašus kreditorius

(kreditoriai) pateikė įmonei;

- pranešimo skolininkui apie ketinimą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo kopija.

Tuo atveju, jeigu egzistuoja ĮBĮ 4 str. 5 p. numatytas pagrindas pateikti pareiškimą dėl

bankroto bylos iškėlimo, t.y., susiklosto situacija, jog įmonė neturi turto ar pajamų, iš kurių galėjo

būti išieškomos skolos ir dėl šios priežasties antstolis grąžino kreditoriui vykdomuosius

dokumentus, ir kreditorius (kreditoriai) ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo vykdomųjų dokumentų

grąžinimo dienos kreipėsi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, pateikiant pareiškimą teismui, nėra

taikomas reikalavimas pranešti skolininkui apie kreipimąsi dėl bankroto bylos.

Įspėjimas apie ketinimą iškelti bankroto bylą skirtas tam, kad ginčas būtų išspręstas

nesikreipiant į teismą, todėl tokia informavimo procedūra pripažintina ginčo išankstinio sprendimo

ne teisme tvarka. Ji nustatyta siekiant išspręsti ginčą nekeliant bankroto bylos, todėl kreditoriaus

kreipimasis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo laikytinas ultima ratio gynybos priemone, kai

išnaudoti visi pažeistų teisių gynimo būdai ir jie nedavė jokio teigiamo efekto, nes bankroto bylos

iškėlimas susijęs su neigiamais teisiniais padariniais įmonei - skolininkei, t. y. apribojama jos veikla

(Įmonių bankroto įstatymo 10 straipsnio 7 dalis).112

Pareiškimo teismui dėl bankroto bylos iškėlimo galima atsisakyti, iki teismas priima nutartį

iškelti bankroto bylą.

3.3.2 Įmonės likvidatoriaus pareiškimas teismui dėl bankroto bylos iškėlimo

LR ĮBĮ 7 str. numato reikalavimus, kai dėl bankroto iškėlimo likviduojamai įmonei kreipiasi

likvidatorius. Jeigu tuo metu, kai įmonė likviduojama, įmonių veiklą reglamentuojančių kitų

įstatymų nustatyta tvarka, ir išaiškėja, kad ji negalės įvykdyti visų savo įsipareigojimų, įmonės

likvidatorius privalo nedelsdamas sustabdyti visus mokėjimus ir ne vėliau kaip per 15 dienų nuo

šios būklės nustatymo dienos pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei. Prie

112 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. gegužės mėn. 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-

3-249/2010, Publikuota: „Teismų praktika“ Nr. 34, 2011 m.;

83


pareiškimo teismui pridedami įmonės kreditorių ir skolininkų sąrašai, kuriuose nurodomi jų adresai,

įsipareigojimų ir skolų sumos, atsiskaitymo terminai bei finansinės ataskaitos (balansas ir pelno

(nuostolių) ataskaita) nuo sprendimo likviduoti įmonę priėmimo dienos iki pareiškimo padavimo

dienos, ir įrodymai, kad Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka pareiškimo teismui ir

pateikiamų prie pareiškimo priedų nuorašus likvidatorius pateikė įmonės savininkui (savininkams).

Įmonės bankroto administravimo išlaidos apmokamos ĮBĮ įstatymo nustatyta tvarka.

3.3.3 Įmonės vadovo, savininko pareiškimas teismui dėl bankroto bylos iškėlimo

Kaip žinia, dėl įmonės bankroto gali kreiptis tiek įmonės vadovas, tiek ir jos savininkas113

(ĮBĮ 8 str.). Šiuo atveju susiklosto situacija, kai galima kalbėti ne tik apie teisę kreiptis į teismą dėl

bankroto bylos iškėlimo, o apie pareigą tai padaryti, nes niekas kitas geriau negali žinoti įmonės

finansinės padėties negu jos vadovas ar savininkas. Į tai dėmesys yra atkreipiamas ir teismų

praktikoje, nurodant, jog įmonės turtinę ir finansinę padėtį geriausiai turi žinoti jos vadovas ir tuo

atveju, kai įmonė nebėra pajėgi arba gali būti nebepajėgi įvykdyti prievolių kitai šaliai, apie tai yra

ar turi būti žinoma jos vadovui114.

Taigi, jeigu įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir šis (šie)

nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo arba yra sąlyga, nurodyta ĮBĮ 4 str. 4 p., t.y., įmonė

viešai paskelbė arba kitaip pranešė kreditoriui (kreditoriams), kad negali arba neketina vykdyti

įsipareigojimų, įmonės vadovas, savininkas (savininkai) privalo pateikti pareiškimą teismui dėl

bankroto bylos iškėlimo.

Pareiškime teismui nurodomos priežastys, dėl kurių įmonės vadovas ar savininkas kreipiasi,

kad būtų iškelta bankroto byla. Prie pareiškimo pridedami įmonės kreditorių ir skolininkų sąrašai,

kuriuose nurodomi jų adresai, įsipareigojimų ir skolų sumos, atsiskaitymo terminai, praėjusių

finansinių metų ir ataskaitinių finansinių metų, laikotarpio iki pareiškimo pateikimo dienos,

finansinių ataskaitų rinkinys, informacija apie teismuose iškeltas bylas bei išieškojimus ne ginčo

tvarka, įkeistą turtą ir kitus įsipareigojimus bei įrodymai, kad Civilinio proceso kodekso nustatyta

tvarka įvykdyti šio straipsnio reikalavimai:

- Kai kreipiasi dėl įmonės bankroto įmonės vadovas, tai pareiškimo teismui ir pateikiamų

prie pareiškimo priedų nuorašus jis privalo pateikti savininkui;

113 Remiantis Įmonių bankroto įstatymo 2 straipsnio 9 dalimi akcininkas, kuriam priklausančios akcijos suteikia ne

mažiau kaip 1/10 visų balsų, laikomas įmonės savininku akcininkų susirinkime; 114 Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. spalio mėn. 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1443/2010;

84



- Kai pareiškimą teismui teikia savininkas (savininkai), teismui ir pateikiamų prie

pareiškimo priedų nuorašus jis (jie) privalo pateikti įmonei.115

3.3.4 Asmenų atsakomybė už laiku nepaduotą pareiškimą dėl įmonės bankroto

Įmonių bankroto įstatymo 8 str. 4 d. numato, jog įmonės vadovas ar kitas asmuo (asmenys),

įmonėje turintis teisę priimti atitinkamą sprendimą, privalo padengti žalą, kurią kreditoriai patyrė

dėl to, kad įmonė pavėlavo pateikti teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo.

Pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo nevykdymas yra neteisėtas

neveikimas, galintis sukelti žalos, už kurios padarymą įmonės administracijos vadovui ar kitam

asmeniui (asmenims), įmonėje turinčiam teisę priimti atitinkamą sprendimą kyla atsakomybė116.

Šiuo atveju Įmonių bankroto įstatymo 8 str. 4 d. numatyta nuostata dėl įmonės vadovo ar kito

asmens (asmenų), įmonėje turinčio teisę priimti atitinkamą sprendimą, atsakomybės prieš

kreditorius, lyginant su įmonės administracijos vadovo (CK 2.87 str.) ar savininko atsakomybe (CK

2.50 str. 3d.) yra specialioji norma civilinės atsakomybės prasme117. Taip pat atkreiptinas dėmesys,

jog įmonės administracijos vadovo ir įmonės savininko civilinės atsakomybės pagrindai yra susiję,

tačiau jie nėra tapatūs. Skirtingas juridinio asmens dalyvių ir valdymo organų narių statusas lemia ir

jų civilinę atsakomybę skirtingais pagrindais (atitinkamai pagal Civilinio Kodekso 2.50 straipsnio 3

dalį ir 2.87 straipsnio 7 dalį)118.

Kreiptis į teismą dėl žalos atlyginimo šiuo pagrindu gali bankroto administratorius gindamas

kreditorių interesus. Lietuvos Aukščiausio Teismo praktikoje yra išaiškinta, jog taip pat gali kreiptis

ir pavienis kreditorius, tačiau tai turėtų daryti netiesioginiu ieškiniu, jei bankrutuojanti įmonė tokios

savo teisės neįgyvendina.

Įmonės naudai priteisus žalos atlyginimą, gautos sumos panaudojamos proporcingai tenkinti

patvirtintus kreditorių reikalavimus, laikantis ĮBĮ 35 straipsnyje nustatytos kreditorių reikalavimų

tenkinimo eilės ir tvarkos.

115 Pažymėtina, jog teismui gali būti pateikiami ir kiti bankroto bylai svarbūs dokumentai; 116 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. kovo mėn. 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-

130/2011, kat. 27.7; 44.2.1; 44.5.2.17; 117 Tiek LR CK 2.87 str. numatyta juridinio asmens valdymo organo atsakomybė, tiek LR CK 2.50 str. 3d. juridinio

asmens dalyvio atsakomybė gali būti taikoma tuo atveju, jei atitinkamų subjektų veiksmais yra padaroma žala

tretiesiems asmenims, šiuo atveju kreditoriams; 118 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. gegužės mėn. 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-

3-228/2011, kat. 27.7; 44.2; 121.19.4; 126.8;

85

Taip pat atkreiptinas dėmesys, jog įmonės administracijos vadovui yra nustatyta ir

administracinė atsakomybė už pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo nevykdymą

(Lietuvos Respublikos Administracinių teisės pažeidimų kodekso 506 str.).

3.4 Civilinės bylos iškėlimas

Pirmiausia reikėtų dar kartą atkreipti dėmesį į tai, jog civilinės bylos iškėlimas ir bankroto

bylos iškėlimas įmonei skiriasi – tai dvi skirtingos bankroto proceso stadijos. Lietuvos Aukščiausias

Teismas tai yra pabrėžęs ir savo praktikoje - civilinei bylai iškelti pakanka atlikti vieną veiksmą -

priimti rezoliuciją. Bankroto bylai, priešingai negu civilinei, iškelti reikalingi du savarankiški

teismo procesiniai veiksmai: 1) priimti rezoliuciją dėl pareiškimo priėmimo; 2) priimti nutartį dėl

bankroto bylos iškėlimo (CPK 137 straipsnio 1 dalis; Įmonių bankroto įstatymo 9 straipsnio 4-5

dalys)119. Pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo priimamas teisėjo rezoliucija (CPK 137

straipsnio 1 dalis), todėl būtent rezoliucijos užrašymo data ir turi būti laikoma pareiškimo priėmimo

diena, kartu ir civilinės bylos iškėlimo diena120. Nuo 2011 m. spalio 1 d. įsigaliosiantis CPK

papildymas numato, jog teisėjas, priėmęs pareiškimą dėl bankroto ar restruktūrizavimo bylos

iškėlimo, ne vėliau kaip kitą darbo dieną apie tai praneša Vyriausybės įgaliotai institucijai121.

Kaip jau anksčiau minėta pareiškimas dėl bankroto bylos turi atitikti bendruosius CPK

reikalavimus (pareiškimo turinys turi atitikti bendruosius ieškinio turiniui keliamus reikalavimus

(CPK 135 str.), taip pat turi nebūti CPK 137 str. 2d. numatytų pagrindų atsisakyti priimti ieškinį,

pvz., nesilaikoma teismingumo taisyklių), nes tai civilinė byla dėl bankroto iškėlimo įmonei,

pareiškimas turi tenkinti ir ĮBĮ numatytus reikalavimus pareiškimui (pagal ĮBĮ 5 str. kreipiasi

tinkamas subjektas; tenkinami specialieji reikalavimai pareiškimui, priklausomai nuo

besikreipiančio subjekto (ĮBĮ 6-8 str.); jei kreipiasi kreditorius, turi būti laikomasi išankstinio

neteisminio ginčo sprendimo tvarkos, išskyrus atvejus, kai tai nėra būtina (ĮBĮ 6str. 2-3d.)).

Tenkindamas aukščiau išvardytus reikalavimus, teismas turėtų priimti pareiškimą dėl bankroto

bylos iškėlimo įmonei, priimdamas rezoliuciją –tai yra laikoma civilinės bylos iškėlimu122.


3-249/2010; 120 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje

byloje Nr. 3K-3-17/2009; 12183 str., Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso pakeitimo ir papildymo Įstatymas // Valstybės žinios, 2011-

07-13, Nr. 85-4126; 122 CPK 137 str. 1d.;

86

Teismas, konstatavęs, jog nėra patenkinti bendrieji turiniui keliami reikalavimai, gali nustatyti

terminą pareiškimo (ieškinio) trūkumams šalinti. Pašalinus trūkumus per nustatytą terminą,

pareiškimas laikomas paduotu nuo padavimo teismui dienos, trūkumų nepašalinus – pareiškimas

laikomas nepaduotu (CPK 115str. 3d.).

Teismas gali atsisakyti priimti pareiškimą, jeigu nustato egzistuojant bent vieną iš CPK 137

str. 2 d. numatytų pagrindų. Atkreiptinas dėmesys, jog CPK 137 str. 2 d. numatyti pagrindai, kuriais

remiantis teismas atsisako priimti pareiškimą, atsižvelgdamas į bankroto proceso specifiką, turėtų

būti vertinami atidžiau. CPK 137 str. 2 d. 4 p., numato, jog teismas atsisako priimti ieškinį, jeigu

yra įsiteisėjęs teismo arba arbitražo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties

dalyko ir tuo pačiu pagrindu, arba yra teismo nutartis priimti ieškovo ieškinio atsisakymą ar

patvirtinti šalių taikos sutartį. Taigi susiklosčius situacijai, jog priimta teismo nutartis atsisakyti

iškelti bankrotą, tai paraidžiui aiškinant šį atsisakymo pagrindą, tam pačiam kreditoriui būtų

nebegalima kreiptis pakarotinai dėl bankroto iškėlimo įmonei – tačiau anaiptol taip nėra, kadangi

skolininko mokumas nėra nuolatinė būsena ir ji kinta, taigi kreditorius turi teisę antrą kartą

inicijuoti bankroto procedūrą, jei įmonė yra nemoki ir neatsiskaitė su kreditoriumi123. CPK 137 str.

2 d. 6 p. numato pagrindą atsisakyti priimti ieškinį (pareiškimą), jeigu šalys yra sudariusios

susitarimą perduoti tą ginčą spręsti arbitražui ir atsakovas prieštarauja ginčo nagrinėjimui teisme bei

reikalauja laikytis arbitražinio susitarimo, tačiau Lietuvos Respublikos komercinio arbitražo

įstatymo 11 str. 1 d. draudžia arbitražui perduoti spręsti ginčus, susijusius su bankrotu124.

Kai teismas priima pareiškimą iškelti bankroto bylą skolininkui, iš karto prasideda

pasirengimo nagrinėti bankroto bylą teisme stadija (sprendžiamas bankroto bylos iškėlimo

klausimas).

Pastebėtina, jog iškėlus civilinę bylą bankroto procese, atsiranda tam tikros pasekmės, t.y.,

teismui priėmus pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, pagrindinė pasekmė yra ta, jog prasideda

pasirengimas svarstyti bankroto bylos iškėlimo klausimą (detaliau apie pasekmes žr. 4 skyriuje).

3.4.1 Laikinosios apsaugos priemonės bankroto procese

Kadangi nuo bankroto pareiškimo priėmimo teisme, t.y. civilinės bylos dėl bankroto iškėlimo,

iki bankroto bylos iškėlimo, gali praeiti mėnuo, o susiklosčius aplinkybėms šis terminas gali būti

123 Lietuvos apeliacinio teismo 2006 m. birželio mėn. 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-381/2006; 124 Lietuvos Respublikos Komercinio arbitražo įstatymas // Valstybės žinios, 1996, Nr. 39-961;

87

teismo pratęstas iki 2 mėnesių125, kyla rizika, jog skolininko turtinė padėtis gali pablogėti, vienu

atveju kreditoriai išsiieško skolas priverstinio vykdymo būdu iš skolininko turto, kitu atveju įmonės

skolininkės valdymo organai arba savininkai, siekdami išvengti atsiskaitymo su kreditoriais, gali

pasisavinti ar iššvaistyti turtą. Dėl šių priežasčių, siekiant užkirsti kelią galimam įmonės turtinės

padėties pablogėjimui, ĮBĮ 9 str. 2 d. 5 p. yra numatyta, jog teismas, gavęs pareiškimą iškelti

bankroto bylą, gali teismo arba suinteresuoto asmens iniciatyva taikyti laikinąsias apsaugos

priemones Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka (laikinųjų apsaugos priemonių institutas yra

įtvirtintas Civilinio proceso kodekso 144-152 str.), galiosiančias iki nutarties iškelti bankroto bylą

ar atsisakyti ją kelti įsiteisėjimo dienos.

- Asmenys, kurie turi teisę kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, gali pateikti teismui

motyvuotą prašymą taikyti skolininkui laikinąsias apsaugos priemones iki ieškinio teismui

padavimo dienos. Teismas, nutartimi pritaikęs laikinąsias apsaugos priemones, nustato terminą ne

ilgesnį nei 14 d. ieškiniui pareikšti. Šiuo atveju kreditoriams teismas gali nustatyti ne ilgesnį nei 30

d. terminą, nes kreditoriai privalo prieš kreipiantis laikytis privalomos ikiteisminės ginčo

nagrinėjimo tvarkos, pranešant skolininkui apie ketinimą kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo, šiam

neįvykdžius skolinių įsipareigojimų126;

- ĮBĮ 10 str. 4 d. 2 p., numato teismui pareigą, priėmus nutartį iškelti bankroto bylą, uždėti

areštą įmonės nekilnojamam ir kitam ilgalaikiam materialiam turtui;

- Visos laikinosios apsaugos priemonės, kurios buvo pritaikytos įmonės atžvilgiu, galioja iki

nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos. Šiuo atveju visos laikinosios apsaugos priemonės

apima tiek teismo nagrinėjančio bankroto bylą pritaikytas priemones, tiek priemones, kurios buvo

pritaikytos kitose civilinėse ar baudžiamosiose bylose, kuriose įmonei anksčiau buvo pareikšti

turtiniai reikalavimai. Įsigaliojus nutarčiai iškelti bankroto bylą, išnyksta turto areštas, kurį

siekdamos užtikrinti prievolių valstybei įvykdymą pritaikė mokesčius ar socialinio draudimo

įmokas administruojanti institucija.

125 ĮBĮ 9 str. 4d., numato, jog Teismas ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo pareiškimo gavimo dienos turi priimti

nutartį iškelti bankroto bylą ar atsisakyti ją iškelti, dėl svarbių priežasčių teismas gali pratęsti pasirengimo nagrinėti

bankroto bylą teisme terminą dar vienam mėnesiui; 126 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2001 m. gruodžio 21 d. nutarimas ,,Dėl įstatymų taikymo įmonių bankroto

byloje“ Nr. 33 (Teismų praktika 2002 m. Nr. 16);

88


1. Paaiškinkite, kaip suprantate civilinės bylos dėl bankroto iškėlimo stadiją. Ar skiriasi

civilinės bylos iškėlimas dėl bankroto ir bankroto bylos iškėlimas?

2. Kokia yra civilinės bylos dėl bankroto iškėlimo, kaip bankroto proceso stadijos, reikšmė?

3. Kaip suprantate pagrindą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo?

4. Išvardykite pagrindus, kuriais remiantis suinteresuoti asmenys gali kreiptis į teismą dėl

bankroto bylos iškėlimo įmonei.

5. Ar pagrindai kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo ir pagrindai iškelti įmonei

bankroto bylą sutampa? Paaiškinkite.

6. Nurodykite, kokie reikalavimai yra keliami kreditoriams, kreipiantis į teismą dėl bankroto

bylos iškėlimo skolininkui.

7. Kas gali kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei?

8. Kuriam teismui yra paduodamas pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei?

9. Ar teikiant pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo yra privaloma pasinaudoti ginčo

išankstinio sprendimo neteisme tvarka? Jei taip, kokia jį?

10. Ar yra numatytos poveikio priemonės už laiku nepaduotą pareiškimą dėl bankroto bylos

iškėlimo? Jei yra, tai kam jos gali būti taikomos?

11. Nuo kurio momento yra laikoma, jog yra iškelta civilinė byla dėl bankroto?

12. Kokios sąlygos yra keliamos kreipiantis į teismą dėl bankroto iškėlimo?

13. Nuo kurio momento bankroto procese gali būti taikomos laikinosios apsaugos

priemonės įmonei, kurios atžvilgiu yra inicijuojama bankroto byla?

14. Kieno iniciatyva gali būti taikomos laikinosios apsaugos priemonės, įmonei, kurios

atžvilgiu yra teikiamas pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo?

15. Kokia laikinųjų apsaugos priemonių, taikomų įmonei, kurios atžvilgiu yra inicijuojama

bankroto byla, reikšmė ?

16. Kreditorius UAB „R“ kreipėsi į teismą su pareiškimu iškelti bankroto bylą skolininkui

UAB „X“. Kaip pagrindą kreditorius nurodė, jog skolininkas jau metai su juo neatsiskaito už

pateiktas prekes. Tai patvirtina UAB „R“ išrašytos ir skolininko UAB „X“ neapmokėtos sąskaitos

faktūros, kurias UAB „R“ pakartotinai išsiuntė prieš 45d., ant sąskaitų nurodydamas, jog

apmokėjimo terminas yra 30d. Atskiro įspėjimo apie raginimą įvykdyti finansinius įsipareigojimus

kreditorius nesiuntė. Kaip teismas turėtų pasielgti gavęs tokį kreditoriaus pareiškimą?

17. UAB „Skolininkas“ jums (UAB „Y“) skolingas 10.000 Lt. Pateikiate teismui

pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo. Pareiškimas priimamas ir paskiriamas teismo posėdis,

kuriame jūsų pareiškimas bus nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka. UAB „Y“ (kuriam UAB

89

„Skolininkas“ skolinga 5000 Lt) iki paskirtos teismo posėdžio dienos pateikia prašymą įtraukti į

bylą trečiuoju asmeniu, teismas prašymą patenkina. Iki paskirtos teismo posėdžio datos UAB

„Skolininkas“ su jumis visiškai atsiskaito. Kokia bus tolimesnė pradėto bankroto proceso eiga?

18. UAB „Skolininkas“ yra pradėta likvidavimo procedūra. UAB „Skolininkas“ jums (UAB

„X“) yra skolinga 200 Lt. Pateikiate pretenziją su reikalavimu per 7 dienas nuo pretenzijos įteikimo

dienos padengti įsiskolinimą, tačiau UAB „Skolininkas“ skolos nepadengia. Ar galite reikalauti,

kad UAB „Skolininkas“ likvidatorius inicijuoto bankroto bylos iškėlimą UAB „Skolininkas“?

19. Tarp jūsų įmonės UAB „X“ ir UAB „Skolininkas“, kuriam ketinate inicijuoti bankroto

bylos iškėlimą, yra sudaryta patalpų nuomos sutartis. UAB „Skolininkas“ yra neapmokėjęs dviejų

PVM sąskaitų faktūrų (SAS 00256 ir SAS 00257),pagal kurias yra skolingas 10.000 Lt, taip pat

esate priskaičiavę delspinigių, kurie sudaro 200 Lt. Kokius dokumentus privalote pridėti prie

teismui teikiamo pareiškimo iškelti bankroto bylą UAB „Skolininkas“?

20. Kreditorius UAB „X“ kreipėsi į Apygardos Teismą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei

UAB „Skolininkas“. Teismas priėmė nutartį dėl pareiškimo trūkumų pašalinimo ir nustatė

trūkumams pašalinti 7d. terminą. UAB „X“ trūkumus pašalino paskutinę termino dieną. Suėjus

terminui Teismas priėmė nutartį, kuria procesinis dokumentas grąžintas dėl to, kad nepašalinti jo

trūkumai. UAB „X“ apskundė šia nutartį atskiruoju skundu Lietuvos Apeliaciniam Teismui ir

pridėjo rašytinius įrodymus, jog paskutinę termino dieną Pareiškimą dėl bankroto iškėlimo UAB

„Skolininkas“ su pašalintais trūkumais į teikė pašto kurjeriui. Lietuvos Apeliacinis Teismas skundo

netenkino, nutartyje nurodydamas, kad tai nėra tinkamas įrodymas, jog terminas trūkumams nebuvo

praleistas. Taip pat nutartyje buvo nurodyta, jog remiantis įmonių bankroto įstatymo 10 str. 8d., ši

nutartis yra galutinė ir Kasacine tvarka negali būti skundžiama, nes buvo svarstomas klausimas dėl

pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo. Įvertinkite situaciją? Kokį sprendimo būdą siūlytumėte

UAB „X“? (Pastebėtina, jog pagal Civilinio proceso kodekso 115 str. 3d., jeigu dalyvaujantis byloje

asmuo, pateikęs procesinį dokumentą, pagal teismo nurodymus ir nustatytu terminu pašalina

trūkumus, procesinis dokumentas laikomas paduotu pradinio jo pateikimo teismui dieną. Priešingu

atveju procesinis dokumentas laikomas nepaduotu ir teisėjo nutartimi grąžinamas jį padavusiam

asmeniui – o UAB „X“ turi suinteresuotumą, jog pareiškimas būtų paduotas nuo tos dienos,kada jis

pirmą kartą buvo pateiktas teismui)





3. Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas // Valstybės Žinios, 2000, Nr. 74-2262;

90




žinios, 2011-07-13, Nr. 85-4126

6. Lietuvos Respublikos Komercinio arbitražo įstatymas // Valstybės žinios, 1996, Nr. 39-961;

7. Driukas A., Valančius V. 2007. Civilinis procesas: teorija ir praktika. III Tomas. Vilnius:

Teisinės informacijos centras;


taikymo įmonių bankroto byloje“ Nr. 33 (Teismų praktika 2002 m. Nr. 16)

9. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. sausio mėn. 29 d. konsultacija Nr. A3-97,

Publikuota: „Teismų praktika“ Nr. 20, 2004 m.;

10. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. vasario 13

d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-17/2009;

11. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. gegužės mėn. 27 d. nutartis

civilinėje byloje Nr. 3K-3-249/2010;

12. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. kovo mėn. 25 d. nutartis

civilinėje byloje Nr. 3K-3-130/2011, kat. 27.7; 44.2.1; 44.5.2.17;


civilinėje byloje Nr. 3K-3-228/2011, kat. 27.7; 44.2; 121.19.4; 126.8;

14. Lietuvos apeliacinio teismo 2006 m. birželio mėn. 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.

2-381/2006;

15. Lietuvos apeliacinio teismo 2007 m. gruodžio mėn. 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-

719/2007;

16. Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. spalio mėn. 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-

1443/2010;

91


4 PASIRENGIMAS SVARSTYTI BANKROTO BYLOS

IŠKĖLIMO KLAUSIMĄ

Pasirengimo svarstyti bankroto bylos iškėlimo stadija prasideda iškart po civilinės bylos

iškėlimo stadijos. Pasirengimo svarstyti bankroto bylos iškėlimo klausimą stadijos paskirtis yra

užtikrinti, kad teismas tinkamai pasirengtų svarstymui, ar yra pagrindas iškelti bankroto bylą

atsakovui. Teismas turi išsiaiškinti įmonės finansinę padėtį, surinkti įrodymus, kurie patvirtintų

įmonės nemokumą arba mokumą. Šią stadiją įtvirtina ir reguliuoja ĮBĮ 9 str. 1-4 d., o taip pat CPK

225-233 str., kurie reguliuoja bendrai pasirengimo nagrinėti civilinę bylą stadiją.

Šios stadijos paskirtis yra tinkamai pasirengti spręsti klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo,

t.y., nustatyti, ar nėra pagrindų atsisakyti kelti įmonei bankroto bylą (ĮBĮ 10 str. 3d.), o jų

nenustačius, ar yra pagrindai iškelti bylą (ĮBĮ 9str. 5d.). Pasirengimo esmė yra ta, jog teismas turi

surinkti visus įrodymus, kurie būtini siekiant nustatyti, ar yra bylos iškėlimo pagrindai, taip pat turi

išspręsti teisiškai suinteresuotų asmenų, kaip dalyvaujančių byloje asmenų, įstojimo į bylą

klausimą.

Pirmiausia reikėtų atkreipti dėmesį į tai, jog ĮBĮ reguliuodamas pasirengimą nagrinėti bankroto bylą

įpareigoja atitinkamus asmenis be teismo įsikišimo padėti pasirengti bankroto bylos iškėlimo

svarstymui. ĮBĮ 9 str. yra numatyta, kad, kai įmonei yra įteiktas pareiškimas (kuris pateikiamas ir

teismui) iškelti bankroto bylą (kartu su CPK ir ĮBĮ reikalaujamais priedais), įmonės vadovas ne

vėliau kaip per 5 dienas nuo jų gavimo dienos privalo pateikti teismui:

1. įmonės kreditorių ir skolininkų sąrašus, kuriuose nurodyti jų adresai, įsipareigojimų ir

skolų sumos, atsiskaitymo terminai;

2. praėjusių finansinių metų ir ataskaitinių finansinių metų laikotarpio iki kreditorių

pareiškimo pateikimo teismui dienos finansinių ataskaitų rinkinį;

3. informaciją apie teismuose iškeltas bylas bei išieškojimus ne ginčo tvarka;

4. informaciją apie įkeistą turtą ir kitus įsipareigojimus.

Jeigu įmonės vadovas be pateisinamos priežasties per nurodytą terminą nepateikia teismui

nurodytų dokumentų, teismas arba teisėjas gali skirti įmonės vadovui iki 10 tūkstančių litų baudą.

Siekiant sukurti tinkamas sąlygas - pasiruošti bankroto bylos iškėlimo klausimui svartyti, ĮBĮ

numato, jog teismas, gavęs pareiškimą iškelti bankroto bylą, gali:

1. įpareigoti įmonės vardu turėjusius ir turinčius teisę veikti asmenis, savininką (savininkus),

vyriausiąjį buhalterį (buhalterį), įmonės apskaitos struktūrinio padalinio vadovą pateikti teismui

bankroto bylai nagrinėti reikalingus dokumentus ir teisės aktų nustatyta tvarka įvertinti įmonės

turtą;

92

2. kviesti į teismą įmonės vardu turėjusius ir turinčius teisę veikti asmenis, savininką

(savininkus), įmonei iki bankroto bylos iškėlimo apskaitos paslaugas teikusios įmonės vadovą,

įmonės apskaitos struktūrinio padalinio vadovą, vyriausiąjį buhalterį (buhalterį) ir kitus atsakingus

darbuotojus, neatsižvelgiant į tai, kokiu pagrindu buvo nutrauktos su jais darbo arba civilinės

sutartys, jeigu jie buvo atleisti iš darbo ar su jais nutrauktos civilinės sutartys per 12 mėnesių iki

pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo pateikimo teismui dienos ir reikalauti iš jų raštiškų

paaiškinimų, susijusių su bankroto bylos iškėlimu. Šiems asmenims atvykti į teismą būtina, jiems

taikomos Civilinio proceso kodekso liudytojams nustatytos garantijos;

3. kviesti į teismą įmonės kreditorius;

4. reikalauti iš įmonės vadovo arba savininko (savininkų) pateikti teismui įmonės ūkinės ir

finansinės būklės duomenis;

5. teismo arba suinteresuoto asmens iniciatyva taikyti laikinąsias apsaugos priemones,

Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka galiosiančias iki nutarties iškelti bankroto bylą ar

atsisakyti ją kelti įsiteisėjimo;

6. nustatyti kitas aplinkybes, kurios turi reikšmės bylos nagrinėjimui.

O taip pat Teismui priėmus pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, jeigu dėl įmonės buvo

priimti teismų ir kitų institucijų sprendimai ir pagal juos išduoti vykdomieji dokumentai, įmonės

turtas (lėšos) pagal šiuos vykdomuosius dokumentus gali būti areštuojamas, tačiau šio turto

realizavimas ir (ar) išieškojimas sustabdomas. Jeigu teismas atsisako iškelti įmonei bankroto bylą,

išieškojimas ir turto realizavimas atnaujinamas, taikytos laikinosios apsaugos priemonės

panaikinamos (ĮBĮ 9 str. 3 d.).

4.1 Asmenų, turinčių teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi, procesinė padėtis

Teismo nutartyje iškelti bankroto bylą turi būti nurodyta dalyvaujančių bankroto byloje

asmenų procesinė padėtis. Tam, kad teismas galėtų tai padaryti, pasirengimo stadijoje būtina

nustatyti šiuos asmenis, jų suinteresuotumą bylos baigtimi ir galimybes jiems įstoti ar būti

įtrauktiems į bylą127.

Šiuo atveju lengviausia nustatyti yra atsakovą, t.y., įmonę, kurios atžvilgiu siekiama iškelti

bankroto bylą. Tačiau reikėtų atkreipti dėmesį, jog tuo atveju, kai įmonė yra neribotos civilinės

127 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2001 m. gruodžio 21 d. nutarimas ,,Dėl įstatymų taikymo įmonių bankroto


93

atsakomybės (pvz., individuali įmonė), jos savininkas bankroto byloje turi dalyvauti kaip

bendraatsakovis128.

Ieškovu pripažįstamas asmuo, kuris kreipiasi į teismą su pareiškimu iškelti įmonei bankroto

bylą. Paprastai į teismą dėl bankroto iškėlimo įmonei kreipiasi kreditorius. Tokiu atveju, kai

kreipiasi įmonės administracijos vadovas ar įmonės savininkas, manoma, jog pareiškėjas ir

atsakovas bankroto byloje sutaps. Tokioje byloje nėra dviejų priešingus interesus turinčių šalių –

įmonės administracijos vadovas ar savininkas paprastai atstovauja įmonę, išreiškia jos valią.

Tretieji asmenys bankroto byloje nėra retas reiškinys, nes kreditoriai dažnai kreipiasi dar

neiškėlus bankroto bylos, t.y., pasirengimo nagrinėti bankroto bylą metu į teismą dėl jų pripažinimo

trečiaisiais asmenimis. Asmenys, kurie pripažįstami trečiaisiais asmenimis, įgyja civilinės bylos

dalyvių procesines teises. Atkreiptinas dėmesys, jog kreditoriaus procesinė padėtis iki iškeliant

bankroto bylą iš esmės turėtų atspindėti jo poziciją byloje:

- Kreditorius, pareiškiantis savarankišką reikalavimą dėl bankroto bylos iškėlimo, turėtų būti

pripažintas kaip trečiasis asmuo su savarankiškais reikalavimais,

- Kreditorius, palaikantis bankroto bylos iškėlimą ir nereiškiantis savarankiškų reikalavimų,

dalyvaujantis ieškovo pusėje, t.y., trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų

ieškovo pusėje;

- tuo atveju, kai kreditorius prieštarauja bankroto bylos iškėlimui ir pateikia prašymą teismui

dėl įstojimo į bylą trečiuoju asmeniu, jis turėtų būti pripažįstamas kaip trečiasis asmuo atsakovo

pusėje129.

Atitinkamais atvejais, nepaisant prieštaringos teismų praktikos, tam tikrais atvejais,

atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes, įmonės akcininkai gali būti įtraukti į bankroto bylą trečiaisiais

asmenimis, nepareiškiančiais savarankiškų reikalavimų, jeigu jie toje byloje nėra ieškovai130.

4.2 Pasirengimo svarstyti bankroto bylos iškėlimo klausimą trukmė

Teismas arba teisėjas ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo pareiškimo gavimo dienos priima

nutartį iškelti bankroto bylą ar atsisakyti ją iškelti. Teismas turi teisę dėl svarbių priežasčių pratęsti

128 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2004 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-

308/2004, kat. 21.2.2.6; 125.5; 125.6; 129 Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos2009m. liepos 9d., nutartis civilinėje byloje Nr.

2-835/2009, kat. 126.2.; Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos2006m. balandžio 27d.,

nutartis civilinėje byloje Nr. 2-225/2006, kat. 126.5.; 130 Lietuvos Aukščiausio Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008m. balandžio 8d. nutartis civilinėje

byloje 3K-3-228/2008, kat. 126.8;

94

pasirengimo nagrinėti bankroto bylą teisme terminą, bet ne ilgiau kaip vieną mėnesį. Jei teismas

nusprendžia rengdamasis bylos nagrinėjimui skirti parengiamąjį teismo posėdį, tai jis gali būti tik

vienas. Skirdamas parengiamąjį teismo posėdį teismas privalo laikytis šioje dalyje nurodytos

nutarties iškelti bankroto bylą ar atsisakyti ją iškelti priėmimo terminų. Jeigu pareiškimo iškelti

bankroto bylą nagrinėjimo metu yra gautas pareiškimas iškelti restruktūrizavimo bylą ir teismo

nutartis iškelti bankroto bylą dar nepriimta, pareiškimo iškelti bankroto bylą nagrinėjimas

atidedamas tol, kol bus priimta teismo nutartis iškelti ar atsisakyti iškelti restruktūrizavimo bylą.

95


1. Nuo kurio momento prasideda pasirengimo svarstyti bankroto bylos iškėlimo klausimą

stadija?

2. Kokia pasirengimo svarstyti bankroto bylos iškėlimo klausimą stadijos paskirtis ir

reikšmė?

3. Kokie teisės aktai reguliuoja pasirengimo svarstyti bankroto bylos iškėlimo klausimą

stadiją?

4. Kai įmonei yra įteiktas pareiškimas (kuris pateikiamas ir teismui) iškelti bankroto bylą,

kokia atsiranda pareiga, susijusi su pasirengimu svarstyti bankroto bylos iškėlimo klausimą, įmonės

vadovui?

5. Koks yra teismo vaidmuo šioje stadijoje?

6. Ar yra numatyta kiek laiko turi trukti pasirengimo svarstyti bankroto bylos iškėlimo

klausimą?

7. Kokia maksimali galėtų būti pasirengimo svarstyti bankroto bylos iškėlimo klausimą

trukmė?

8. Ar pasirengimo svarstyti bankroto bylos iškėlimo klausimą metu teismas gali šaukti

parengiamąjį posėdį?

9. Paaiškinkite, kaip šiuo atveju suprantate asmenų, turinčių teisinį suinteresuotumą bylos

baigtimi ,procesinę padėtį? Kokia jos nustatymo reikšmė?

10. 2011-09-10 UAB „X“ faksu nusiuntė rašytinį raginimą UAB "Skolininkas" sumokėti

įsiskolinimą pagal sąskaitą faktūrą, kurią 2011-07-10 UAB „Skolininkas“pasirašė priimdama

prekes iš Įmonės Skalikas. Sąskaitoje faktūroje buvo nurodyta, jog pinigus už prekes gavėjas

privalo apmokėti per 5darbo dienas. Raginime buvo nurodyta grąžinti įsiskolinimą per 30

kalendorinių dienų, priešingu atveju, per nurodytą terminą negrąžinus skolos bus kreipiamasi dėl

bankroto bylos iškėlimo. UAB „Skolininkas“ raginimą gavo ir tą pačią dieną sudarė susitarimą su

UAB „X“, jog skolą įsipareigoja grąžinti dalimis per 45 kalendorines dienas, pradedant terminą

skaičiuoti nuo 2011-09-11 d., susitarime įtraukė sąlygą, jog tuo atveju, jeigu UAB "Skolininkas",

terminą atsiskaityti praleis, ginčas dėl bankroto bylos bus perduodamas į Vilniaus komercinį

arbitražą. UAB „Skolininkas“ praėjus 45 d., skolos negrąžino ir pranešė, jog negrąžins, nes laikinai

susiduria su finansiniais sunkumais. Tuomet UAB „X“ kreipėsi į vietos apygardos teismą dėl

bankroto bylos iškėlimo. Teismas prašymą atmetė, priimdamas nutartį, nes nustatė, jog šalys yra

numačiusios ginčą perduoti spręsti arbitražui. Įvertinkite situaciją. Pateikite savo argumentuotą

situacijos vertinimą.

96

11. Kreditorius pateikė prašymą prijungti jį prie bankroto bylos trečiuoju asmeniu be

savarankiškų reikalavimų, teismas nutartimi išsprendė prijungimo klausimą. Ar galima skųsti tokią

teismo nutartį? Jei galima, kas gali paduoti skundą?

12. UAB „Skolininkas“ UAB „X“ skolingas 5.000 Lt. UAB “X” seniai reikalavo, kad UAB

“Skolininkas” grąžintų skolą, tačiau UAB „Skolininkas“ vis prašydavo palaukti, žadėdavo skolą

grąžinti jau greitai. 2011-09-05 UAB „X“ pareikalavus grąžinti skolą, UAB „Skolininkas“

direktorius informavo, kad kreipėsi į teismą dėl bankroto bylos UAB „Skolininkas“ iškėlimo. UAB

„X“ tą pačią dieną kreipėsi į teisininkus konsultacijos. Teisininkas paskambinęs į teismą sužinojo,

kad 2011-09-04 nutartimi UAB „Skolininkas“ iškelta bankroto byla. Ką būdamas teisininkas

galėtumėte patarti UAB „X“, kurio pagrindinis tikslas yra atgauti skolą ir kuris yra nusiteikęs

aktyviai dalyvauti bankroto procese?






Žinios, 2000, Nr. 77; Valstybės Žinios, 2000, Nr. 80; Valstybės Žinios, 2000, Nr. 82;




žinios, 2011-07-13, Nr. 85-4126;

6. Driukas A., Valančius V. 2007. Civilinis procesas: teorija ir praktika. III Tomas. Vilnius:

Teisinės informacijos centras


taikymo įmonių bankroto byloje“ Nr. 33;

8. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2004 m. birželio 22 d. nutartis

civilinėje byloje Nr. 3K-7-308/2004, kat. 21.2.2.6; 125.5; 125.6;

9. Lietuvos Aukščiausio Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008m. balandžio 8d.,

nutartis civilinėje byloje 3K-3-228/2008, kat. 126.8;

10. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006m. balandžio 27d.,

nutartis civilinėje byloje Nr. 2-225/2006, kat. 126.5.;

11. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009m. liepos 9d.,

nutartis civilinėje byloje Nr. 2-835/2009, kat. 126.2.;

97

5 BANKROTO BYLOS IŠKĖLIMAS

Pasirengus bylos nagrinėjimui, t.y. teismui išsprendus visus reikalingus klausimus bei

išreikalavus būtinus duomenis, atsiranda prielaidos kitai bankroto bylos stadijai – bankroto bylos

iškėlimui. Šioje stadijoje teisėjas nustato, ar egzistuoja sąlygos, leidžiančios spręsti dėl bankroto

bylos iškėlimo ar atsisakymo kelti bankroto bylą. Civilinio proceso kodekso 1 str. numato, jog

bankroto bylos yra nagrinėjamos pagal Civilinio proceso taisykles, išskyrus išimtis, kurias nustato

kiti Lietuvos Respublikos įstatymai. ĮBĮ 10 str. 1 d. numatyta, jog bankroto bylos iškeliamos ir

nagrinėjamos Civilinio proceso kodekso nustatyta ginčo teisenos tvarka, išskyrus šio įstatymo

nustatytas išimtis. Bankroto bylą iškelia ir nagrinėja vietovės, kurioje yra įmonės buveinė,

apygardos teismas. Pastebėtina, kad praktikoje ši stadija dažnai būna „susijungusi“ su pasiruošimu

nagrinėti bylą ir tam tikrais atvejais jas labai sunku atskirti. Pavyzdžiui, dokumentinio proceso

metu, kai bankroto bylos iniciatorius yra įmonės vadovas, kuris pateikdamas pareiškimą dėl

bankroto bylos iškėlimo, pateikia ir nemokumą pagrindžiančius dokumentus, pagrindžia sąlygų

bankroto bylai iškelti egzistavimą, realumą įrodymais, taip pat vadovaujantis ĮBĮ nuostatomis,

pareiškėjas turi pareigą pateikti ir visus dokumentus, suteikiančius informaciją apie įmonės

finansinę būklę, kreditorius, prievolių įvykdymo terminus, ir taip sutrumpina pasiruošimo stadijos

trukmę (ĮBĮ 7 str. 1 d., 8 str. 2 d.).

Bankroto iškėlimo stadija, yra labai svarbi bankroto proceso stadija ne tik kreditoriams, tačiau

ypač įmonei skolininkei. Būtent šios stadijos metu priklausomai, kaip ji vystysis ir koks teismo

sprendimas bus priimtas, priklauso įmonės veiklos ribojimas. Bankroto teisės vienas iš tikslų yra

skolininko nemokumo problemų sprendimas, skirtas apsaugoti kreditorių interesus, kartu ir paties

skolininko. Iškėlus bankroto bylą, kyla dvejopos pasekmės skolininkui: vienu atveju neigiamos

(pvz., stabdoma ūkinė - komercinė veikla), kitu atveju - teigiamos (pvz., įsiteisėjus teismo nutarčiai

iškelti bankroto bylą nutraukiamas netesybų ir palūkanų skaičiavimas). Tačiau bet kokiu atveju

pasekmės, kurios sukeliamos iškėlus įmonei bankroto bylą, vienaip ar kitaip paveikia tiek

kreditorius, tiek skolininką. Taigi, tam, kad minėti ribojimai ar privilegijos skolininkui būtų

suteikiami pagrįstai, teismas, vadovaudamasis pasirengimo svarstyti klausimą dėl bankroto

bylos iškėlimo stadijos surinkta informacija, turi nustatyti:

- AR EGZISTUOJA PAGRINDAI ATSISAKYTI IŠKELTI BANKROTO BYLĄ

SKOLININKUI;

- AR EGZISTUOJA PAGRINDAI IŠKELTI BANKROTO BYLĄ.

Įmonių bankroto įstatymas nereglamentuoja bankroto bylos iškėlimo procesinės tvarkos, todėl

turi būti taikomos atitinkamos Civilinio proceso kodekso taisyklės. Atsižvelgiant į tai, kad bankroto

bylos iškėlimas ar atsisakymas iškelti bankroto bylą yra procesinis teismo veiksmas, sukeliantis

98

svarbias teisines pasekmes ne tik bylos šalims, bet ir kitiems asmenims, teismas sudėtingas bylas

(pvz., didelė įmonė, daug darbuotojų, didelis įsiskolinimas kreditoriams, daug turto) turi nagrinėti

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka. Iškelti bankroto bylą ar atsisakyti ją iškelti teismas gali ir

rašytinio proceso tvarka.

5.1 Atsisakymo iškelti bankroto bylą pagrindai

Teismas, spręsdamas bankroto bylos iškėlimo klausimą, pirmiausia turėtų patikrinti, ar nėra

pagrindų atsisakyti įmonei iškelti bankroto bylą. Tokia išvada darytina, atsižvelgiant būtent į ĮBĮ

įtvirtintas nuostatas, kurias sistemiškai aiškinant, matyti, jog net ir nustačius pagrindus iškelti

bankroto bylą, tačiau egzistuojant pagrindams atsisakyti kelti bankroto bylą, teismas privalės

atsisakyti iškelti bankroto bylą. ĮBĮ 10 str. 3d. numato, jog teismas atsisako kelti bankroto bylą,

jeigu:

1. įmonė iki teismo nutarties iškelti bankroto bylą priėmimo patenkina kreditoriaus

(kreditorių), kuris (kurie) kreipėsi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, reikalavimus. Šiam

pagrindui pagrįsti yra keletas argumentų. Pirmiausia yra tai, jog kreditoriaus pagrindinis tikslas yra

ne skolininko bankrotas, o turimo reikalavimo patenkinimas, šiuo atveju, jeigu turtinį reikalavimą,

kuris buvo pagrindas kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo skolininkui, skolininkas padengia

iki bankroto bylos iškėlimo, kreditorius nebeturi vykdytino kreditorinio reikalavimo – jis savo tikslą

pasiekė. Bankroto bylos iškėlimas yra tik priemonė pasiekti tikslui, t.y., kreditoriaus reikalavimui

patenkinti tuo atveju, kai jokiu kitu būdu to padaryti negalima. Taip pat atkreiptinas dėmesys, jog

šis pagrindas būtent atspindi privatų bankroto teisės pobūdį, t.y., kreditorius ir skolininkas gali

susitarti ir išvengti bankroto proceso;

2. įmonei iškelta restruktūrizavimo byla. Šiuo atveju šis pagrindas turėtų būti suprantamas, jį

sistemiškai aiškinant su ĮBĮ 9str.4d., kuri įtvirtina, jog tuo atveju, jeigu pareiškimo iškelti bankroto

bylą nagrinėjimo metu yra gautas pareiškimas iškelti restruktūrizavimo bylą ir teismo nutartis

iškelti bankroto bylą dar nepriimta, pareiškimo iškelti bankroto bylą nagrinėjimas atidedamas tol,

kol bus priimta teismo nutartis iškelti restruktūrizavimo bylą ar atsisakyti ją iškelti, tuomet

atsižvelgiant į Įmonių restruktūrizavimo įstatymo 7str. 9d, kuri numato, jog tuo atveju, jeigu įmonės

restruktūrizavimo byla iškeliama tuo metu, kai teisme nagrinėjamas pareiškimas dėl įmonės

bankroto bylos iškėlimo, tačiau teismo nutartis iškelti bankroto bylą dar nepriimta, pareiškimas dėl

bankroto bylos iškėlimo paliekamas nenagrinėtas. Reikėtų atkreipti dėmesį, jog įstatymų leidėjas

suteikia pirmenybę restruktūrizavimo procedūrai, jeigu ji yra įmanoma, skolininkui, kuris turi

finansinių sunkumų. Tačiau tai jokiu būdų nepaneigia galimybės iškėlus restruktūrizavimo bylą,

pereiti prie bankroto proceso. Įsiteisėjus teismo nutarčiai nutraukti įmonės restruktūrizavimo bylą

99

šio Įmonių restruktūrizavimo įstatymo 28 straipsnio 1 dalies 1, 4 arba 5 punkte nurodytais

pagrindais ir jeigu yra kitų Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatyme nurodytų bankroto

bylos iškėlimo sąlygų, teismui turi būti pateiktas pareiškimas dėl įmonės bankroto bylos iškėlimo

Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo nustatyta tvarka;

3. pareiškimo iškelti bankroto bylą nagrinėjimo metu teismas daro pakankamai pagrįstą

prielaidą, kad įmonė neturi turto ar jo nepakanka teismo ir administravimo išlaidoms apmokėti,

išskyrus, esant pagrindams pradėti supaprastintą bankroto procesą (apie supaprastintą bankroto

procesą plačiau žr. 7 skyrių).

5.2 Bankroto bylos iškėlimo pagrindai

Teismas, spręsdamas bankroto bylos iškėlimo įmonei klausimą, turi patikrinti ieškinio

pagrįstumą, t. y., ne tik patikrinti byloje pateiktus įrodymus ir pasirengimo nagrinėti bankroto bylos

iškėlimo klausimą stadijoje įpareigoti šalis pateikti įmones finansinę padėtį patvirtinančius

įrodymus, bet ir pats aktyviai dalyvauti renkant įrodymus.

Būtent tik teismas privalo tinkamai teisiškai kvalifikuoti ieškovo nurodytas faktines

aplinkybes, kuriomis grindžiamas prašymas iškelti bankroto bylą, įvertinti tokias aplinkybes

pagrindžiančius ar paneigiančius įrodymus bei konstatuoti, ar yra kuri nors iš Įmonių bankroto

įstatymo 9 straipsnio 5 dalyje nustatytų sąlygų bankroto bylai iškelti. Bankroto bylose ,kaip ir

darbo, šeimos bei ypatingosios teisenos bylose, teismas turi būti daug aktyvesnis nei kitų kategorijų

bylose, nes jam suteiktos didesnės galimybės veikti bylos aplinkybių nustatymą131.

Bankroto byla iškeliama, jeigu teismas nustato, kad yra bent viena iš šių sąlygų (ĮBĮ 9

str. 5 d.):

- Įmonė yra nemoki:

Nemokumo sąvoka yra pateikta ĮBĮ 2 str. 8 d., t.y. įmonės būsena, kai įmonė nevykdo

įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės

įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės.

Nemokumo būsena, kaip matyti iš sąvokos, susideda iš dviejų aplinkybių:

1. įmonė nevykdo savo įsipareigojimų;

2. pradelsti įmonės įsipareigojimai viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės.

Tam, kad būtų galima kvalifikuoti nemokumą, reikia, jog šios abi aplinkybės egzistuotų vienu

metu. Pirmiausia, kad įmonė nevykdo savo įsipareigojimų, galima nustatyti iš to, jog suėjus

131 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2005 m. gegužės mėn. 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3k-

7-260, kat. 113.6.1.3; 126.2;

100

vykdymo terminui įmonė neatsiskaito su kreditoriumi, šios aplinkybės įrodymo palengvinimui yra

skirta privaloma ikiteisminė ginčo sprendimo tvarka, kai kreditoriui prieš kreipiantis į teismą dėl

bankroto bylos iškėlimo skolininkui privaloma skolininką įspėti, suteikiant jam ne trumpesnį kaip

30 dienų terminą atsiskaityti su kreditoriumi. Praėjus šiam terminui ir skolininkui neatsiskaičius su

kreditoriumi, formaliai galima konstatuoti, jog įmonė skolininkė nevykdo savo įsipareigojimų ĮBĮ

nustatyta prasme ir kreditorius gali kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei.

Kiek sudėtingiau yra įvertinti, ar pradelsti įmonės įsipareigojimai viršija pusę į jos balansą

įrašyto turto vertės. Teismui siekiant atsakyti į šį klausimą, reikia išsiaiškinti dvi aplinkybes:

1. Įmonės pradelstų įsipareigojimų vertę – tai yra tie skoliniai įsipareigojimai, kurių

mokėjimo terminas jau suėjęs. Vertinant įsipareigojimų vertę, tai, kiek laiko praėjo nuo termino,

kada įmonė turėjo įvykdyti savo įsipareigojimą, reikšmės neturi;

2. Į įmonės balansą įrašyto turto vertę – šiuo atveju reikėtų skirti du dalykus, t.y., tai, kokia

turto vertė yra įrašyta įmonės balanse ir kokia to turto reali rinkos vertė. Teismas nustatinėja įmonės

finansinę būklę, t.y., jos realiai turimo turto (o ne „balansinio“) vertę132.

- Įmonė vėluoja išmokėti darbuotojui (darbuotojams) atlyginimą:

Šis pagrindas yra įtvirtintas Įmonių bankroto įstatymo 9 str. 5 d. ir, atsižvelgiant į jos

gramatinę formuluotę, galima daryti išvadą, jog tai yra alternatyvus pagrindas įmonės nemokumo

atžvilgiu. Tai reiškia, jog įmonei galima iškelti bankroto bylą net ir esant mokiai133. Šis pagrindas

doktrinoje laikomas labiau atliekančiu prevencinę funkciją darbdaviams darbuotojų atžvilgiu, nei

realiu bankroto bylos iškėlimo pagrindu.

- Įmonė viešai paskelbė arba kitaip pranešė kreditoriui (kreditoriams), kad negali atsiskaityti

su kreditoriumi (kreditoriais) ir (arba) neketina vykdyti savo įsipareigojimų:

Šis pagrindas turėtų būti suprantamas, kaip įmonės viešas paskelbimas ar pranešimas

kreditoriams, kad įmonė objektyviai negali atsiskaityti su kreditoriais, t.y., yra nemoki ir dėl to

neketina vykdyti savo įsipareigojimų. Priešingu atveju aiškinant šį pagrindą, t.y., jog negalėjimas ir

neketinimas yra alternatyvios aplinkybės, būtų sukuriamas būdas skolininkui piktnaudžiauti, jei

bankroto bylos iškėlimo pagrindu laikytume įmonės viešą paskelbimą, jog ji neketina vykdyti savo

įsipareigojimų kreditoriams, tačiau ji vis dėlto tai gali padaryti. Tokiu būdu iškėlus bankroto bylą,

būtų sustabdomas visų palūkanų, netesybų skaičiavimas, įmonė, kuriai iškelta bankroto byla,

susikurtų situaciją, kai nereikia mokėti nei palūkanų, nei delspinigių, vėliau atsiskaitytų su

kreditoriais ir tokiu būdu nutrauktų bankroto bylą ir testų veiklą toliau134.

132 Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. vasario mėn. 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-89/2008; 133 Norkus R. 2007. Bankroto bylų nagrinėjimas: teorija ir praktika. Justitia. 2007/2, p.3; 134 Kavalnė S., Norkus R. 2011. Bankroto teisė: antroji knyga. Vilnius: Justitia, p. 86-87;

101

5.3 Civilinės bylos sustabdymas

Kadangi nagrinėjama byla yra civilinė, jai taikomos civilinį procesą reguliuojančios teisės

normos. Šiuo atveju praktikoje ir doktrinoje yra keliamas ir nagrinėjamas klausimas, ar gali būti

stabdoma civilinė byla, kurioje yra sprendžiamas klausimas dėl bankroto bylos iškėlimo, remiantis

Civilinio proceso kodekse numatytais pagrindais. LR Civilinio proceso kodekso 163 str. yra

numatyti privalomi bylos sustabdymo pagrindai, o 164 str. numato pagrindus, kai teismas turi teisę

sustabdyti bylą. LR Įmonių bankroto įstatymas nereguliuoja nei civilinės bylos dėl bankroto bylos

iškėlimo sustabdymo, nei jau iškeltos bankroto bylos sustabdymo. Atsižvelgiant į ĮBĮ 10 str. 1 d.

įtvirtintą taisyklę, jog bankroto bylos iškeliamos ir nagrinėjamos Civilinio proceso kodekso

nustatyta ginčo teisenos tvarka, išskyrus šio įstatymo nustatytas išimtis, kaip ir būtų galima prieiti

prie išvados, jog bylos sustabdymas galimas ir teisminiame bankroto procese (tiek pasirengimo

nagrinėti bankroto bylos iškėlimo klausimą stadijoje, tiek sprendžiant bankroto bylos iškėlimo

klausimą, tiek ir nagrinėjant pačia bankroto bylą).

Doktrinoje yra pateikiama nuomonė, jog civilinę bylą, kurioje svarstomas bankroto bylos

iškėlimo klausimas, sustabdyti galima, tačiau bylos sustabdymo pagrindus šioje stadijoje reikėtų

taikyti labai apdairiai bei pabrėžiama, jog tai daryti galima tik tada, kai tai yra neišvengiama. Greta

yra pateikiami pavyzdiniai pagrindai, kaip kreipimasis į LR Konstitucinį teismą (šiuo atveju bylą

sustabdyti įpareigoja ne tik Civilinio proceso kodekso 163 str. 7 p., tačiau ir pačios LR

Konstitucijos 110 str. 2 d.), taip pat kreipimasis į Europos Sąjungos Teisingumo teismą135.

Pažymėtina, jog galima situacija, kai skolininkui yra keliama bankroto byla, tačiau

skolininkas kitoje byloje užginčija kreditoriaus, kuris kreipėsi dėl bankroto bylos iškėlimo,

reikalavimo teisę (pavyzdžiui, ginčija sandorį, iš kurio kreditorius kildina savo piniginį reikalavimą,

bei šio reikalavimo pagrindu kreipiasi dėl bankroto bylos iškėlimo skolininkui). Tokiu atveju

atsiranda galimybė stabdyti civilinę bylą dėl bankroto bylos iškėlimo, remiantis LR CPK 163 str., 3

d.136 numatytu pagrindu, kai negalima nagrinėti tos bylos tol, kol bus išspręsta kita byla,

135 Kavalnė S., Norkus R. 2011. Bankroto teisė: antroji knyga. Vilnius: Justitia, p. 94-96; 136 CPK 163 straipsnio 3 punkto pagrindu byla sustabdoma, kai sprendimas kitoje byloje turės prejudicinę arba

įrodomąją reikšmę. Tokiu atveju civilinė, baudžiamoji ar administracinė byla gali būti nagrinėjama tiek tame pačiame

teisme, tiek ir kitame teisme. Negalimumas išnagrinėti civilinę bylą iki bus išnagrinėta kita byla paaiškinamas tuo, kad

teismas pats negali nustatyti faktų, kurie turi būti nustatyti kitoje byloje. Tačiau, jei teismas visus teisiškai reikšmingus

faktus gali nustatyti pats nagrinėjamoje byloje, kai tarp bylų nėra prejudicinio ar kito teisinio ryšio, teismas neturi teisės

sustabdyti bylos ir savo kompetenciją perkelti kitam teismui ar kitai institucijai. Tokie atvejai teismų praktikoje neturėtų

būti toleruojami. Tai, ar galima išnagrinėti civilinę bylą, kol neišspręsti su ja susiję klausimai kitoje byloje, kiekvienu

atveju nustato teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes.;

102



nagrinėjama civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka. Taip galėtų būti, nes skolininko

ieškinio, kuriuo jis ginčija kreditoriaus reikalavimo teisę, patenkinimo atveju būtų paneigta, asmens

(kuris kreipėsi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo skolininkui), kaip kreditoriaus, statusas, taigi

toks asmuo kaip ir nebeturėtų teisės pareikšti pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo; sumažintų

bendrą į skolininko balansą įrašytų skolinių įsipareigojimų dydį, o tai, kaip žinia, turi įtakos

nemokumo/mokumo nustatinėjimui. Šie argumentai akivaizdžiai patvirtina, jog skolininko pradėtos

civilinės bylos išsprendimas turi tiesioginės įtakos civilinės bylos dėl bankroto iškėlimo skolininkui

nagrinėjimui.

Tačiau Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, spręsdamas dėl galimybės sustabdyti bylą

pasirengimo nagrinėti bankroto bylą teisme stadijos metu, jei įmonė yra užginčijusi sandorius, iš

kurių kyla kreditorių reikalavimai, yra išaiškinęs, jog bankroto bylos iškėlimo klausimas pirmosios

instancijos teisme turi būti nagrinėjamas iš esmės ir, teismui įvertinus nustatytas aplinkybes,

priimtas atitinkamas procesinis sprendimas – arba iškelti bankroto bylą, arba atsisakyti ją kelti,

atsižvelgiant, ar teismas nustato tas faktines aplinkybes ir duomenis, kurie atitiktų ĮBĮ 9 straipsnio 5

dalyje nustatytus pagrindus, esančius pakankamais iškelti bankroto bylą tokiai įmonei, ir teismui

patikrinus, ar egzistuoja ĮBĮ 10 straipsnio 3 dalyje nurodyti besąlyginiai atsisakymo kelti bankroto

bylą pagrindai137.

Nors pripažįstama, kad ieškinių kitose bylose nagrinėjimas nėra kliūtis išspręsti bankroto

bylos iškėlimo klausimą (kitaip tariant nelaikoma pagrindu sustabdyti civilinę bylą dėl bankroto

bylos iškėlimo), jeigu tai neatima galimybės teismui patikrinti ĮBĮ nustatytus bankroto bylos

iškėlimo pagrindus, tačiau visais atvejais teismas, spręsdamas bankroto bylos iškėlimo klausimą ir

įvertindamas įmonės mokumą, turi atsižvelgti į tai, kokią įtaką įmonės nemokumo būsenai turi

tokios įmonės pareikšti ieškiniai. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje pripažįstama, jog tuo

atveju, kai atsakovas ginčija savo skolą kreditoriui, pareikšdamas teisme ieškinį, ši skola neturi būti

įskaičiuojama į bendrą pradelstų įsipareigojimų masę, o apie įmonės (ne)mokumą sprendžiama

pagal kitus byloje esančius duomenis138. Būtent bankroto proceso tikslai, kurie siejami su nemokios

ir negalinčios atsiskaityti su savo kreditoriais įmonės kreditorių, kurių reikalavimai nėra ginčijami ir

yra įtraukti į teismo patvirtintą kreditorių sąrašą, reikalavimų patenkinimu, ir paskirtis sąlygoja tai,

kad ginčijami kreditorių reikalavimai negali lemti įmonės pripažinimo nemokia ir bankroto bylos

jai iškėlimo. Pažymėtina, jog tokios nuomonės yra laikomasi ir Lietuvos teisės doktrinoje139.

137 Lietuvos Aukščiausio Teismo 2006 m. spalio 13 d. nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-7-564/2006; 138 Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-370/2010; Lietuvos Apeliacinio

Teismo 2010 m. sausio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-114/2010; Lietuvos Apeliacinio Teismo 2009 m. liepos 9 d.

nutartis civilinėje byloje Nr. 2-859/2009 ir kt.; 139 Kavalnė S., Norkus R. 2011. Bankroto teisė: antroji knyga. Vilnius: Justitia, p. 96;

103







Skirtinga situacija susiklosto iškėlus bankroto bylą, t.y., bankroto bylos nagrinėjimo stadijoje

teismas pripažįsta LR CPK 163 str., 3 d. numatyta bylos sustabdymo pagrindą140.

5.4 Bankroto bylos iškėlimo pasekmės

Bankroto bylos iškėlimas arba atsisakymas ją kelti teismo yra išsprendžiamas priimant nutartį.

Įmonių bankroto įstatymas nereglamentuoja bankroto bylos iškėlimo procesinės tvarkos, todėl turi

būti taikomos atitinkamos Civilinio proceso kodekso taisyklės. Bankroto bylos iškėlimas ar

atsisakymas iškelti bankroto bylą yra procesinis veiksmas, sukeliantis teisines pasekmes ne tik

bylos šalims, bet ir kitiems asmenims, todėl teismas sudėtingas bylas (pvz., didelė įmonė, kurioje

dirba daug darbuotojų, didelis įsiskolinimas ir pan.) turėtų nagrinėti teismo posėdyje žodinio

proceso tvarka, atsižvelgiant į viešąjį interesą. Tačiau dažniausiai bankroto bylos iškėlimo klausimą

teismas sprendžia rašytinio proceso tvarka, informuodamas šalis apie posėdžio vietą ir laiką, tačiau į

posėdį jų nekviesdamas.

Nutarties iškelti bankroto bylą rezoliucinėje dalyje teismas turi nurodyti:

- apie bankroto bylos iškėlimą;

- apie įmonės administratoriaus paskyrimą;

- apie įmonės nekilnojamojo turto ir kito ilgalaikio materialaus turto areštą, galiojantį iki

nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos;

- apie pranešimo Įmonių rejestro tvarkytojui, kad įmonei iškelta bankroto byla, išsiuntimą;

- apie nutarties iškelti bankroto bylą nuorašo išsiuntimą bankrutuojančiai įmonei, kai šios

įmonės atstovas nedalyvavo teismo posėdyje;

- nustatyti terminus kreditorių reikalavimams pareikšti bankroto byloje - nutartyje iškelti

bankroto bylą, teismas nustato laikotarpį, ne trumpesnį kaip 30 dienų ir ne ilgesnį kaip 45 dienos

nuo teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos, iki kada kreditoriai turi teisę pareikšti

savo reikalavimus, atsiradusius iki bankroto bylos iškėlimo dienos. Pažymėtina, jog Teismas turi

teisę priimti kreditorių reikalavimus, kurie buvo pateikti pažeidus šio straipsnio 4 dalies 5 punkte

nustatytus terminus, jeigu termino praleidimo priežastis pripažįsta svarbiomis. Kreditorių

pareiškimai dėl reikalavimų, susidariusių iki bankroto bylos iškėlimo, pripažinimo, paduoti po šio

straipsnio 4 dalies 5 punkte nustatyto termino, priimami tik iki teismo nutarties nutraukti bankroto

bylą arba įmonę likviduoti dėl bankroto priėmimo dienos, ĮBĮ 10str. 9d.;

140 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2005 m. gegužės mėn. 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3k-

7-260;

104

- terminą, per kurį įmonės valdymo organai privalo perduoti administratoriui įmonės turtą ir

dokumentus - nutartyje iškelti bankroto bylą teismas nustato laikotarpį, ne ilgesnį kaip 15 dienų nuo

teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos, per kurį įmonės valdymo organai privalo

perduoti administratoriui įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą

įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus.

Nutartis dėl bankroto bylos iškėlimo yra vykdytina skubiai (CPK 282 str. 2d. 4 p.).

5.4.1 Nutarties iškelti bankroto bylą priėmimas

Priėmęs nutartį iškelti bankroto bylą, tačiau nutarčiai dar neįsiteisėjus, teismas privalo atlikti

veiksmus, numatytus ĮBĮ 10 str. 4 d., kitaip tariant, šios nutarties priėmimas sukelia tokias

pasekmes:

1. nutartimi iškelti bankroto bylą teismas paskiria įmonės administratorių. (Bankroto

administratoriaus paskyrimo tvarka, procedūra parinkimo kriterijai yra aptarti 2 skyriaus 2

poskyryje);

2. nutartimi iškelti bankroto bylą teismas uždeda įmonės nekilnojamajam turtui ir kitam

ilgalaikiam materialiam turtui areštą, galiojantį iki nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo

dienos;

3. ne vėliau kaip kitą darbo dieną raštu praneša apie iškeltą bankroto bylą juridinių asmenų

registrui, Įmonių bankroto valdymo departamentui prie LR Ūkio ministerijos, įmonei (kai nutartis

priimta rašytinio proceso tvarka, – ir kreditoriams bei administratoriui), Lietuvos bankui, jei

bankroto byla iškelta įmonei, kuri yra Lietuvos banko pagal Atsiskaitymų baigtinumo mokėjimo ir

vertybinių popierių atsiskaitymo sistemose įstatymą skelbiamame sistemų dalyvių sąraše, Lietuvos

Respublikos draudimo priežiūros komisijai, jei bankroto byla iškelta draudimo įmonei ir

perdraudimo įmonei, Lietuvos Respublikos vertybinių popierių komisijai, jei bankroto byla iškelta

finansų maklerių įmonei, valdymo įmonei, investicinei bendrovei arba akcinei bendrovei, kuri

laikoma vertybinių popierių emitentu pagal Vertybinių popierių įstatymą. Atkreiptinas dėmesys, jog

pastaruosius veiksmus Teismas arba teisėjas nutartimi iškelti bankroto bylą gali pavesti atlikti

bankroto administratoriui;

4. pranešti kitiems teismams, nagrinėjantiems bylas, kuriose šiai įmonei pareikšti turtiniai

reikalavimai, tarp jų ir susiję su darbo santykiais, apie bankroto bylos iškėlimą. Pranešti

ikiteisminio tyrimo įstaigoms, prokuratūrai ar teismams, jeigu baudžiamosiose bylose pareikšti

bankrutuojančios įmonės kreditorių civiliniai ieškiniai. Pranešti ikiteisminio tyrimo įstaigoms,

prokuratūrai ar teismams, jeigu baudžiamosiose bylose areštuotas bankrutuojančios įmonės turtas.

105

Pranešti antstolių kontoroms, kurioms yra pateikti vykdomieji dokumentai dėl išieškojimo iš šios

įmonės ar dėl jos turto arešto141;

5. pagal administratoriaus pateiktą sąmatą patvirtinti lėšų sumą, kurią administratorius turi

teisę naudoti bankrutuojančios įmonės administravimo išlaidoms apmokėti, kol kreditorių

susirinkimas patvirtins administravimo išlaidų sąmatą. Administratorius šiame punkte nurodytą

sąmatą turi pateikti ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo

dienos. Tačiau atkreiptinas dėmesys, jog bankroto administratorius tokią sąmatą turėtų pateikti jau

įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti bankroto bylą.

5.4.2 Nutarties, kuria nuspręsta iškelti bankroto bylą įsiteisėjimas

Labai svarbus momentas bankroto bylos iškėlimo stadijoje yra nutarties, kuria nuspręsta

iškelti įmonei bankroto bylą įsiteisėjimas, nes pasekmės, numatytos ĮBĮ, atsiranda tik įsiteisėjus šiai

nutarčiai. Taigi labai svarbu tiksliai nustatyti nutarties įsiteisėjimo momentą, nes jis lemia ne tik

pasekmių atsiradimą, tačiau ir laiko tarpą, per kurį gali būti tokia nutartis apskųsta.

- Įmonių bankroto įstatymo 10 straipsnio 13 dalyje nustatyta, kad nutartis iškelti bankroto

bylą ar atsisakyti ją kelti, priimta rašytinio proceso tvarka, įsiteisėja per dešimt dienų nuo jos

priėmimo dienos, jeigu ji nebuvo apskųsta. Šioje normoje įtvirtinta bendroji procesinė rašytinio

proceso tvarka priimtos nutarties dėl bankroto bylos iškėlimo įsiteisėjimo taisyklė, taip pat

specialioji CPK 335 str. atžvilgiu;

- Įmonių bankroto įstatymas atskirai nenumato nutarties įsiteisėjimo ypatumų, kai ji buvo

priimta žodinio proceso tvarka. Taigi, jeigu nutartis yra priimta žodinio proceso tvarka, apie tai

informavus byloje dalyvaujančius asmenis, jos įsiteisėjimą reguliuoja LR CPK 335 str., kuris

numato, jog tokia nutartis gali būti apskųsta per septynias dienas nuo tokios nutarties priėmimo

dienos, nesiejant jos įsiteisėjimo momento su nutarties nuorašo įteikimu byloje dalyvaujantiems

asmenims.

141 Nuo 2011m. spalio 1d, įsigaliosianti nauja 10 straipsnio 4 dalies 4 punkto redakcija numato, jog Teismas privalo

pranešti kitiems teismams, nagrinėjantiems bylas, kuriose šiai įmonei pareikšti turtiniai reikalavimai, tarp jų ir susiję su

darbo santykiais, apie bankroto bylos iškėlimą ir proceso įstatymo nustatytais atvejais perimti šių bylų nagrinėjimą.

Pranešti ikiteisminio tyrimo įstaigoms, prokuratūrai ar teismams, jeigu baudžiamosiose bylose pareikšti

bankrutuojančios įmonės kreditorių civiliniai ieškiniai, ir proceso įstatymo nustatytais atvejais perimti nagrinėti visus

su šiais ieškiniais susijusius dokumentus. Pranešti ikiteisminio tyrimo įstaigoms, prokuratūrai ar teismams, jeigu

baudžiamosiose bylose areštuotas bankrutuojančios įmonės turtas, ir proceso įstatymo nustatytais atvejais perimti turto

arešto dokumentus. Pranešti antstolių kontoroms, kurioms yra pateikti vykdomieji dokumentai dėl išieškojimo iš šios

įmonės ar dėl jos turto arešto;

106

Kita bendroji tokios nutarties įsiteisėjimo taisyklė yra siejama su teisės į instancinę tokios

nutarties teisėtumo ir pagrįstumo kontrolę įgyvendinimu – apskundimu neįsiteisėjusios pirmosios

instancijos teismo nutarties apeliacine tvarka. Šiuo atveju nutartis iškelti bankroto bylą ar atsisakyti

ją kelti, priimta rašytinio proceso tvarka, įsiteisėja nuo tos dienos, kai priimama apeliacinės

instancijos teismo nutartis dėl atskirojo skundo (CPK 339 str.).

Atskirasis skundas yra paduodamas per teismą, kurio nutartis yra skundžiama, šiuo atveju

apygardos teismą, kuriame buvo priimta nutartis (LR CPK 335 str.). Padavus atskirąjį skundą dėl

tokios nutarties ir dar neišsprendus jo priėmimo klausimo, skundžiama nutartis taip pat yra

neįsiteisėjusi (CPK 334 straipsnis). Ji neįsiteisėja ir laikotarpiu, kai CPK nustatyta tvarka

sprendžiamas trūkumų šalinimo klausimas (CPK 316 straipsnis) dėl paduoto atskirojo skundo. Taigi

nusprendus grąžinti atskirąjį skundą CPK 316 straipsnio 2 dalyje nustatytu pagrindu (trūkumų

šalinimui), nėra teisės normomis pagrįstos argumentacijos, kuria remiantis būtų pagrindas teigti,

kad tuo paneigiamas atskiruoju skundu apskųstos nutarties neįsiteisėjimo faktas laikotarpiu, kai

skundas buvo paduotas, tačiau jo dar nepriėmus CPK nustatyta tvarka buvo sprendžiamas trūkumų

šalinimo klausimas, ir nutartis įsiteisėja retroaktyviai pagal bendrąją nutarties dėl bankroto bylos

iškėlimo, priimtos rašytinio proceso tvarka, įsiteisėjimo taisyklę - po dešimties dienų nuo jos

priėmimo dienos. Atskiruoju skundu apskųstos nutarties įsiteisėjimas sustabdomas tol, kol teismas

nepriima nutarties tokiu procesiniu teisiniu pagrindu, dėl kurio teisės į apeliaciją įgyvendinimas

nutraukiamas (pasibaigia).142

Atskirasis skundas dėl nutarties iškelti bankroto bylą, paskirti, laikinai pavaduoti arba

atstatydinti administratorių Lietuvos apeliaciniame teisme turi būti išnagrinėtas ne vėliau kaip per

dvi savaites nuo jo padavimo dienos. 143 Atsiliepimai į atskiruosius skundus gali būti paduoti per 7

darbo dienas nuo atskirojo skundo kopijos išsiuntimo dalyvaujantiems byloje asmenims dienos.

Lietuvos apeliacinis teismas, panaikinęs nutartį, kuria atsisakyta kelti bankroto bylą, negali priimti

nutarties iškelti bankroto bylą, o turi grąžinti bylą nagrinėti pirmos instancijos teismui. Lietuvos

apeliacinio teismo nutartis yra galutinė ir kasacine tvarka neskundžiama.

Teismas arba teisėjas ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo teismo nutarties iškelti bankroto

bylą įsiteisėjimo dienos privalo pranešti apie tai juridinių asmenų registrui ir per 10 dienų nuo

teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos: kreditoriams, visiems asmenims,

išsinuomojusiems, pasiskolinusiems, saugantiems arba kitais pagrindais naudojantiems ar

142 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2009 m. spalio mėn. 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-

417/2009, kat. 116.11; 126.5; 126.8; 143 Nuo 2011m. spalio 1d. įsigaliosiantis ĮBĮ 10 str. 8d. pakeitimas numato, jog atskirasis skundas Lietuvos

apeliaciniame teisme turi būti išnagrinėtas ne vėliau kaip per 14 dienų nuo bylos medžiagos gavimo Lietuvos

apeliaciniame teisme dienos.;

107

http://www.infolex.lt/scripts/sarasas2.dll?Tekstas=1&Id=46356&Zd=%C4%AEMONI%C5%B2+IR+BANKROTO%2392z%2392z


valdantiems įmonės turtą, Finansų ministerijai, jei įmonė yra paskolos iš valstybės vardu

pasiskolintų lėšų arba paskolos, kuriai suteikta valstybės garantija, gavėja, mokesčių, valstybinio

socialinio draudimo ir privalomojo sveikatos draudimo administratoriams, kredito įstaigoms,

finansų maklerio įmonėms ir draudimo įmonėms, aptarnaujančioms šią įmonę, valstybės,

savivaldybės bankrutuojančios įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendinančiai. Šią pareigą

Teismas arba teisėjas nutartimi iškelti bankroto bylą gali perduoti bankroto administratoriui (ĮBĮ 10

str. 6d.).

5.4.3 Įsiteisėjusi teismo nutartis iškelti įmonei bankroto bylą sukelia šias pasekmes:

1. Įmonės turto ir dokumentų perdavimas bankrutuojančios įmonės administratoriui.

1.1. Įmonės valdymo organams atsiranda pareiga perduoti įmonės turtą ir dokumentus

administratoriui, t.y., įmonės valdymo organai privalo perduoti administratoriui įmonės turtą

pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus

dokumentus per teismo nustatytus terminus. Terminą teismas nustato nutartyje iškelti bankroto

bylą įmonei, nurodydamas laikotarpį, ne ilgesnį kaip 15 dienų nuo teismo nutarties iškelti

bankroto bylą įsiteisėjimo dienos:

1.1.1. tais atvejais, kai įmonė yra neribotos civilinės atsakomybės, jos savininkas

(savininkai) per tuos pačius terminus privalo pateikti administratoriui viso jo (jų) turimo turto

sąrašą, įskaitant ir turtą, kuris yra bendroji jungtinė nuosavybė;

1.1.2. jeigu asmuo, kurį teismas įpareigojo per jo nustatytą terminą perduoti

administratoriui visus dokumentus, šių dokumentų neperduoda arba perduoda ne visus

dokumentus, teismas arba teisėjas gali skirti jam iki 10 tūkstančių litų baudą;

1.2. Įmonių bankroto įstatymas taip pat numato, jog bankroto administratoriui

atsiranda pareiga organizuoti įmonės turto bei jos dokumentų perėmimą ir apsaugą (ĮBĮ

10 str. 7d. 9p.,):

1.2.1. teismas arba teisėjas įsiteisėjusios nutarties iškelti įmonei bankroto bylą

nuorašą, jeigu yra galimybė, įteikia administratoriui šios nutarties įsiteisėjimo dieną kartu

su įmonės kreditorių ir skolininkų sąrašais, kuriuose nurodyti jų adresai, įsipareigojimų ir

skolų sumos, atsiskaitymo terminai, praėjusių finansinių metų ir ataskaitinių finansinių metų

laikotarpio iki pareiškimo pateikimo teismui dienos finansinių ataskaitų rinkinio, informacijos

apie įmonei teismuose iškeltas bylas ir išieškojimus ne ginčo tvarka, įkeistą turtą ir kitus

įsipareigojimus kopijomis arba tą pačią dieną išsiunčia administratoriui nurodytus

dokumentus registruotu laišku arba per kurjerius;

108

1.2.2. administratorius ne vėliau kaip kitą darbo dieną po aukščiau nurodytų

dokumentų gavimo dienos privalo atvykti į bankrutuojančios įmonės buveinę, nurodytą

teismo nutartyje iškelti įmonei bankroto bylą, ir organizuoti įmonės turto bei jos

dokumentų perėmimą ir apsaugą;

1.2.3. jeigu administratorių, pateikusį įsiteisėjusios nutarties iškelti įmonei bankroto

bylą nuorašą ir asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą, atsisakoma įleisti į įmonės buveinę

ir (ar) kitas įmonei nuosavybės teise ir (ar) kita teise priklausančias patalpas (teritorijas),

administratorius kviečia policijos pareigūną ir jo akivaizdoje atidaro nurodytas patalpas

(teritorijas). Administratoriaus pakviestas policijos pareigūnas privalo atvykti;

1.2.4. teismas arba teisėjas asmeniui, trukdžiusiam administratoriui atlikti nurodytus

veiksmus, gali skirti iki 10 tūkstančių litų baudą;

2. Įmonės valdymo organų įgaliojimų netekimas:

- įmonės valdymo organai netenka savo įgaliojimų teismo nutarties iškelti įmonei bankroto

bylą įsiteisėjimo dieną;

- įmonės administratorius, įspėjęs raštu prieš 15 dienų, nutraukia darbo arba civilines sutartis

su įmonės valdybos nariais ir vadovu;

- šiems asmenims nemokama išeitinė išmoka ir kompensacijos, išskyrus piniginę

kompensaciją už nepanaudotas atostogas. Tokiu atveju, jeigu įmonė jiems yra nesumokėjusi darbo

užmokesčio ar kitaip iki galo neatsiskaičiusi, jai, kaip kreditorei, gali pareikšti savo reikalavimus

tvirtinti bankroto byloje;

- šie asmenys ir vyriausiasis buhalteris (buhalteris), įmonės apskaitos struktūrinio padalinio

vadovas, įmonei iki bankroto bylos iškėlimo apskaitos paslaugas teikusios įmonės vadovas privalo

per visą bankroto procesą teismo reikalavimu teikti visą bankroto procesui reikalingą informaciją;

3. Draudimas vykdyti finansines prievoles ir išieškoti skolas iš įmonės. Draudžiama vykdyti

visas finansines prievoles, neįvykdytas iki bankroto bylos iškėlimo, įskaitant palūkanų, netesybų,

mokesčių ir kitų privalomųjų įmokų mokėjimą, išieškoti skolas iš šios įmonės teismo ar ne ginčo

tvarka.

3.1. šis draudimas apima ir draudimą įskaityti priešpriešinius vienarūšius

reikalavimus. Civilinio kodekso 6.140 str. reguliuoja įskaitymą skolininko nemokumo atveju,

kur yra numatyta, jog, kai skolininkas tampa nemokus, kreditoriai gali įskaityti savo

reikalavimus, nors jų terminas ir nesuėjęs, jeigu įstatymai nenustato ko kita. Nors ĮBĮ 10 str. 7d.

3p. apibrėždamas draudimą vykdyti finansines prievoles tiesiogiai nepateikia, jog draudžiama

taikyti įskaitymą, tačiau Lietuvos Aukščiausias teismas yra ne kartą pasisakęs ir suformavęs

taisyklę, jog draudimas vykdyti finansines prievoles apima ir draudimą taikyti įskaitymą

bankrutuojančios įmonės atžvilgiu, draudimas reiškia bankrutuojančios įmonės ir jos kreditorių

109

tarpusavio reikalavimų įskaitymo negalimumą, nes reikalavimų įskaitymas yra vienas iš

prievolių įvykdymo būdų144;

4. Nutraukiamas netesybų ir palūkanų už visas įmonės prievoles, tarp jų už išmokų, susijusių

su darbo santykiais, pavėluotą mokėjimą, skaičiavimas;

5. Negali būti nustatoma priverstinė hipoteka;

6. Įmonės kolektyvinės sutarties galiojimas ribojamas kreditorių susirinkimo nustatyta

tvarka145;

7. Įmonės sudarytų sutarčių vykdymo ypatumai. Jei per 30 dienų nuo teismo nutarties iškelti

bankroto bylą įsiteisėjimo dienos administratorius pranešė suinteresuotiems asmenims, kad įmonės

sudarytų sutarčių, kurių vykdymo terminas dar nepasibaigė, nevykdys, šios sutartys (tarp jų

nuomos, panaudos), išskyrus darbo sutartis ir sutartis, iš kurių kyla bankrutuojančios įmonės

reikalavimo teisės, laikomos pasibaigusiomis, o dėl šios priežasties atsiradę reikalavimai yra

tenkinami kreditorių reikalavimų tenkinimo tvarka (ĮBĮ 35 str..);

8. Įmonės teisė verstis ūkine komercine veikla ir jos ribojimas. Įmonė turi teisę verstis ūkine

komercine veikla, jeigu ji mažina dėl bankroto patiriamus kreditorių nuostolius, ir iš šios veiklos

gautas pajamas naudoti su šia veikla susijusioms išlaidoms. Jeigu dėl įmonės ūkinės komercinės

veiklos atsiranda mokesčių ir kitų privalomųjų įmokų įstatymuose numatytų apmokestinamų

objektų, įmonė mokesčius ir kitas privalomąsias įmokas moka vadovaudamasi įstatymais. Jeigu dėl

ūkinės komercinės veiklos atsiranda reikalavimai dėl neįvykdytų prievolių ir įsipareigojimų, jie yra

tenkinami šio įstatymo 35 straipsnyje nustatyta tvarka;

9. Teismas kreditorių prašymu gali nustatyti įmonės ūkinės komercinės veiklos ir

disponavimo įmonės turtu, kurį be teismo leidimo draudžiama parduoti, išnuomoti, įkeisti, juo

laiduoti, garantuoti kitų subjektų prievolių įvykdymą ar kitaip jį perleisti (perduoti), apribojimus;

10. Įmonė įgyja bankrutuojančios įmonės statusą. Šio statuso įgijimas, lemia:

10.1. Lietuvos Respublikos teisės aktuose numatytų teisės normų, skirtų

bankrutuojančioms įmonėms, taikymą;

10.2. Apie statuso įgijimą pažymima Juridinių asmenų registre146. Teismas arba teisėjas

turi raštu ne vėliau kaip kitą darbo dieną pranešti juridinių asmenų registrui apie įsiteisėjusią

nutartį iškelti bankroto bylą ir paskirto administratoriaus duomenis (vardą, pavardę

(pavadinimą), asmens kodą (juridinio asmens kodą), gyvenamąją vietą (buveinę). Teismas arba

teisėjas šiuos veiksmus gali pavesti atlikti administratoriui;

144 Lietuvos Aukščiausio Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2004; 145 Šią nuostatą įtvirtina ne tik Lietuvos Respublikos Įmonių bankroto įstatymas, tačiau tai yra numatyta ir Lietuvos

Respublikos Darbo kodekso 63 str. 4d. 146 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas Nr. 1407 dėl Juridinių asmenų registro nuostatų patvirtinimo

110

11. Įmonės darbuotojų atleidimas. Lietuvos Respublikos darbo kodekso 137 str. reguliuoja

darbo sutarties nutraukimą darbdavio bankroto atveju, kuris nurodo, jog pradėjus darbdavio

bankroto procedūrą, darbo sutartys gali būti nutraukiamos laikantis bankroto įstatymų nuostatų.

Darbo kodekso IV skirsnio normos, reguliuojančios darbo sutarties pasibaigimą tokiais atvejais,

taikomos tada, kai atitinkamų klausimų nereglamentuoja bankroto įstatymai. Įmonių bankroto

įstatymo 19 str. numato, jog administratorius per 3 darbo dienas nuo teismo nutarties iškelti įmonei

bankroto bylą įsiteisėjimo raštu įspėja įmonės darbuotojus apie būsimą darbo sutarties nutraukimą ir

po 15 darbo dienų nuo tokio įspėjimo nutraukia su jais darbo sutartis. Apie būsimą darbuotojų

atleidimą administratorius ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo teismo nutarties iškelti įmonei

bankroto bylą įsiteisėjimo dienos praneša teritorinei darbo biržai, savivaldybės institucijai ir įmonės

darbuotojų atstovams. Nutraukus darbo sutartį, atleistam darbuotojui išmokama jo dviejų mėnesių

vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka;

12. Antstolis ne vėliau kaip per 15 dienų nuo teismo nutarties iškelti bankroto bylą

įsiteisėjimo dienos perduoda bankroto bylą nagrinėjančiam teismui įmonės turto, kuris iki įmonės

bankroto bylos iškėlimo buvo areštuotas teismų ir kitų institucijų sprendimų vykdymui užtikrinti,

bet neparduotas, arešto bei vykdomuosius dokumentus dėl išieškojimo iš šios įmonės ir praneša

apie tai turto saugotojui bei ieškovui. Kreditoriaus reikalavimai įmonei, kurių nepatenkino antstolis,

yra tenkinami bendra ĮBĮ nustatyta tvarka. Klausimus, susijusius su nurodyto turto areštu, sprendžia

bankroto bylą nagrinėjantis teismas. Turto saugotojas iki turto arešto panaikinimo turi visas su šio

turto apsauga susijusias teises ir pareigas. Jeigu antstolis per nurodytą terminą nepateikia teismui

nurodytų dokumentų, teismas arba teisėjas gali paskirti antstoliui iki 10 tūkstančių litų baudą.

- Pripažįstama, jog jei skolininko turtas yra realizuotas iš varžytinių ir gautos lėšos pervestos

į antstolio depozitinę sąskaitą, šių lėšų paskirstymas išieškotojams negalimas ne tik nuo bankroto

bylos iškėlimo, bet remiantis ĮBĮ 9str. 3d., nuo pat pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo

priėmimo147;

- Jeigu bankroto byla iškeliama neribotos civilinės atsakomybės įmonei, vykdymo

sustabdymas ir vykdomųjų dokumentų perdavimas apima ir tuos atvejus, kai vykdomas

išieškojimas iš įmonės dalyvio, o ne iš pačios įmonės. Tai yra tiesiogiai susiję su įmonės teisinės

formos ypatumu, jog už įmonės neįvykdytus įsipareigojimus įmonės dalyvis atsako savo turtu CK

2.50 str.148

147 Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2009m. lapkričio 9d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2009, kat. 126.2;126.3;

Kavalnė S., Norkus R. 2011. Bankroto teisė: antroji knyga. Vilnius: Justitia., p. 144-145; 148 Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2009m. gegužės 25d., nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-162/2009, kat. 32.5.4;

40.1;126.1;126.8; 126.11;

111

13. Jeigu įmonės, kuriai iškelta bankroto byla, turtas buvo areštuotas baudžiamojoje byloje,

visi arešto dokumentai ne vėliau kaip per mėnesį nuo teismo nutarties iškelti bankroto bylą

įsiteisėjimo dienos perduodami bankroto bylą nagrinėjančiam teismui ir apie tai pranešama turto

saugotojui. Turto saugotojas iki turto arešto panaikinimo turi visas su šio turto apsauga susijusias

teises ir pareigas. Klausimus, susijusius su nurodyto turto areštu, sprendžia bankroto bylą

nagrinėjantis teismas.

14. Įsiteisėjus nutarčiai iškelti bankroto bylą įmonei visos civilinės bylos, kuriose jai

pareikšti turtiniai reikalavimai, tarp jų ir su darbo santykiais susiję reikalavimai, perduodamos

bankroto bylą iškėlusiam teismui. Nuo 2011m. spalio 1d. įsigaliosiantys ĮBĮ pakeitimai numato, jog

visos civilinės bylos, kuriose įmonei pareikšti turtiniai reikalavimai, tarp jų ir su darbo santykiais

susiję reikalavimai, proceso įstatymo nustatytais atvejais perduodamos bankroto bylą iškėlusiam

teismui. Kai proceso įstatymo nustatytais atvejais byla nėra perduodama bankroto bylą

nagrinėjančiam teismui, apie šioje byloje priimtą ir įsiteisėjusį sprendimą teismas ne vėliau kaip

per 3 darbo dienas informuoja bankroto bylą nagrinėjantį teismą149.

- LR ĮBĮ 10 str. 4d. 4p. numato, kad teismas, priėmęs nutartį iškelti bankroto bylą įmonei ,

privalo pranešti kietiems teismams, nagrinėjantiems bylas, kuriose šiai įmonei pareiškti turtiniai

reikalavimai apie bankroto bylos iškėlimą. LR CPK 163 str., kuris numato, jog Teismas,

nagrinėjantis bylą, privalo ją sustabdyti, kai iki nutarties skirti nagrinėti bylą, kurioje atsakovui

pareikšti turtiniai reikalavimai, teismo posėdyje priėmimo paaiškėja, kad jam iškelta bankroto byla.

Sustabdyta byla perduodama bankroto bylą iškėlusiam teismui, o šis ją atnaujina ir prideda prie

bankroto bylos (CPK 166 str. 2d.):

- Perduodamos bylos, kurios nagrinėjamos pirma instancija150;

- Turi būti perduodamos bylos, kurios nagrinėjamos ir arbitraže151

- Bylose dėl turto išieškojimo iš kitų asmenų bankrutuojančios įmonės naudai, iškeltose iki

bankroto bylos iškėlimo, administratorius arba jo įgaliotas asmuo atstovauja nuo nutarties iškelti

bankroto bylą įsiteisėjimo dienos

Atkreiptinas dėmesys, jog įsiteisėjusi nutartis iškelti bankroto bylą, įpareigoja kai kuriuos

asmenis vykdyti įstatyme numatytus reikalavimus. Greta yra numatytas galimybė daryti įtaką

asmenims, vengiantiems vykdyti įpareigojimus, tiek anksčiau minėta teismo teisė įmonės valdymo

organams skirti iki 10000 Lt baudą dėl pareigos perduoti įmonės dokumentus ir turtą nevykdymo,

tiek ir kitokios poveikio priemonės, pvz.:

149 Lietuvos Respublikos Įmonių bankroto įstatymo 10, 11, 14, 15 ir 20 straipsnių pakeitimo Įstatymas // Valstybės

žinios, 2011-07-13, Nr. 85-4132; 150 Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2006m. birželio 12d., nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-355/2006, kat. 113.6.1.5; 151 Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2005m. sausio 10d., nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-20/2005, kat. 126.8; 132;

112

- teismas gali apriboti asmens teisę nuo 3 iki 5 metų eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio

asmens vadovo pareigas, jei šis asmuo privalėdamas pagal įstatymą: nepateikė pareiškimo dėl

bankroto bylos iškėlimo, po nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo neperdavė turto ir (ar)

dokumentų, vengė pateikti bankroto procesui reikalingą informaciją ar kitaip trukdė procedūroms.

Kreiptis į teismą dėl tokių poveikio priemonių gali bankroto administratorius tuo atveju, jei yra

neperduodamas turtas, dokumentai, taip pat, kai asmuo, kuris privalėjo pateikti pareiškimą dėl

įmonės bankroto, to nepadarė.

- taip pat teismas arba teisėjas gali paskirti antstoliui iki 10 tūkstančių litų baudą, jeigu

antstolis per 15 dienų nuo teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos terminą

nepateikia teismui nurodytų dokumentų bankroto bylą nagrinėjančiam teismui įmonės turto, kuris

iki įmonės bankroto bylos iškėlimo buvo areštuotas teismų ir kitų institucijų sprendimų vykdymui

užtikrinti, bet neparduotas, arešto bei vykdomuosius dokumentus dėl išieškojimo iš šios įmonės.

Iškėlus bankroto bylą, t.y., įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti bankroto bylą, prasideda bankroto

bylos nagrinėjimas.

113


1. Paaiškinkite ,kuo skiriasi bankroto procese civilinės bylos iškėlimo dėl bankroto stadija ir

bankroto bylos iškėlimo įmonei stadija.

2. Kokie yra atsisakymo iškelti bankroto bylą pagrindai? Kokia jų reikšmė?

3. Koks yra santykis tarp atsisakymo iškelti bankroto bylą pagrindų ir pagrindų iškelti

bankroto bylą?

4. Išvardykite, kokie yra bankroto bylos iškėlimo įmonei pagrindai.

5. Paaiškinkite, kaip suprantate skolininko nemokumą. Kaip pagal Įmonių bankroto įstatymą

turėtų yra apibrėžiamas įmonės nemokumas?

6. Paaiškinkite, kaip teismas nustatinėja įmonės nemokumą. Kokius esminius požymius

išskirtumėte, kurie apibūdina įmonės nemokumą?

7. Paaiškinkite ,kaip turėtų būti suprantamas pagrindas iškelti išmonei bankroto bylą, kai

įmonė viešai paskelbė arba kitaip pranešė kreditoriui (kreditoriams), kad negali atsiskaityti su

kreditoriumi (kreditoriais) ir (arba) neketina vykdyti savo įsipareigojimų?

8. Ar gali būti sustabdyta civilinė byla, kurioje yra sprendžiamas klausimas dėl bankroto

bylos iškėlimo?

9. Ar gali būti sustabdyta jau iškelta bankroto byla, bankroto bylos nagrinėjimo stadijoje?

10. Kokius klausimus teismas priimdamas nutartį iškelti įmonei bankroto bylą turėtų

išspręsti?

11. Ar gali būti skundžiama nutartis iškelti įmonei bankroto bylą? Jei taip, kokia yra

apskundimo procedūra?

12. Per kiek laiko Lietuvos Apeliacinis teismas turi išnagrinėti atskirąjį skundą, kuriuo yra

skundžiama nutartis iškelti įmonei bankroto bylą?

13. Ar gali būti skundžiama Lietuvos Apeliacinio teismo nutartis, kuria buvo išnagrinėtas

atskirasis skundas dėl nutarties iškelti įmonei bankroto bylą?

14. Per kiek laiko įsiteisėja nutartis iškelti įmonei bankroto bylą? Ar įsiteisėjimo terminas

priklauso ,kaip buvo priimta nutartis (rašytinio ar žodinio proceso tvarka)?

15. Kuo ypatinga yra nutartis įmonei iškelti bankroto bylą vykdymo prasme?

16. Kokias pasekmes sukelia nutarties įmonei iškelti bankroto bylą priėmimas?

17. Nuo kurio momento bankroto proceso metu įmonės valdymo organai praranda savo

įgaliojimus?

18. Kokias pasekmes sukelia nutarties įmonei iškelti bankroto bylą įsiteisėjimas?

19. Paaiškinkite, ką reiškia draudimas vykdyti finansines prievoles ir išieškoti skolas iš

įmonės, kuris atsiranda po nutarties iškelti įmonei bankroto bylą įsiteisėjimo.

114

20. Ar gali bankrutuojanti įmonė verstis ūkine komercine veikla?

21. Įsiteisėjus nutarčiai iškelti bankroto bylą, kaip yra išsprendžiamas įmonėje dirbančių

darbuotojų klausimas?

22. Kas atsitinka su civilinėmis bylomis, kuriose įmonė, kuriai iškelta bankroto bylą, yra

ieškovas ar atsakovas?

23. Kas atsitinka su sutartimis, jei per 30 dienų nuo teismo nutarties iškelti bankroto bylą

įsiteisėjimo dienos administratorius pranešė suinteresuotiems asmenims, kad įmonės sudarytų

sutarčių, kurių vykdymo terminas dar nepasibaigė, nevykdys, šios sutartys (tarp jų nuomos,

panaudos), išskyrus darbo sutartis ir sutartis, iš kurių kyla bankrutuojančios įmonės reikalavimo

teisės, laikomos pasibaigusiomis, o dėl šios priežasties atsiradę reikalavimai yra tenkinami

kreditorių reikalavimų tenkinimo tvarka (ĮBĮ 35 str..);

24. Lietuvos Apeliacinis Teismas išnagrinėjęs atskirąjį skundą dėl pirmosios instancijos

teismo nutarties iškelti bankroto bylą pripažįsta, kad egzistuoja pagrindas iškelti įmonei bankroto

bylą, tačiau administratoriumi konkretus asmuo paskirtas nepagrįstai. Kokį procesinį sprendimą

turėtų priimti Teismas?

25. Kreditorius UAB „X“ kreipėsi į Apygardos teismą dėl bankroto bylos iškėlimo

skolininkui UAB „Skolininkas“. UAB „X“ turėjo vykdytiną kreditorinį reikalavimą į UAB

„Skolininkas“, taip pat buvo įvykdęs Įmonių bankroto įstatyme numatytą privalomą ikiteisminę

ginčo sprendimo procedūrą. Teismas įvertinęs turimą medžiagą, kurią pateikė UAB „X“, taip pat

UAB „Skolininkas“ direktorius (t.y., finansinės atskaitomybės dokumentus, kreditorių ir skolininkų

sąrašus ir pan.), nutartimi atsisakė iškelti bankroto bylą, nurodydamas, jog įmonė nėra nemoki.

Tokią išvadą teismas grindė argumentu, jog UAB „Skolininkas“ pradelsti įmonės įsipareigojimai

neviršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės, o vien tik faktas, jog įmonė nevykdo dalies savo

įsipareigojimų negali būti pagrindu iškelti bankroto bylą. UAB „X“ su tokia teismo pozicija

nesutinka. Paaiškinkite, kokia teismo nutarties apskundimo procedūra? Kokiais argumentais turėtų

remtis UAB „X“ gindamas savo teises ir tuo būdu siekdamas, jog Apeliacinės instancijos teismas

panaikintų pirmos instancijos teismo sprendimą, ir vėliau bylą grąžinus pirmosios instancijos

teismui UAB „Skolininkui“ būtų iškelta bankroto byla? (p.s. šiuo atveju argumentacijai padėtų

Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. vasario mėn. 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-

89/2008);

26. 2010 m. spalio 10 d., kreditorius UAB „X“ kreipėsi į Apygardos teismą dėl bankroto

bylos iškėlimo skolininkui UAB „Skolininkas“. UAB „X“ turėjo vykdytiną reikalavimą (UAB

„Skolininkas“ skolingas 30000 Lt pagal rangos sutartį, už pirmą darbų etapą, mokėjimo terminas

pagal sutartį suėjo 2010m. birželio 10d.) į UAB „Skolininkas“, taip pat buvo įvykdęs Įmonių

bankroto įstatyme numatytą privalomą ikiteisminę ginčo sprendimo procedūrą (įspėjimas apie

115

bankroto bylos iškėlimą, jei skolininkas nesumokės 30000 Lt skolos, skolininkui buvo įteiktas

pasirašytinai 2010m. rugsėjo 1d.). Būtent per 30 d. suteiktą terminą įmonei UAB „Skolininkas“

įvykdyti skolinį įsipareigojimą, kaip kad numatyta įmonių bankroto įstatyme, kuris reglamentuoja

privalomą ikiteisminę ginčo sprendimo procedūrą tarp kreditoriaus ir skolininko, UAB

„Skolininkas“ parengė ieškinį, dėl minėtos rangos sutarties vienašalio nutraukimo (ieškinyje

nurodė, jog jokie darbai pagal rangos sutartį nėra pradėti vykdyti, yra praleisti vykdymo terminai,

taigi UAB „Skolininkas“ reikalauja nutraukti rangos sutartį bei atlyginti patirtus nuostolius), ir

pateikė apylinkės teismui. Apygardos Teismas pradėjęs pasirengimą bankroto bylos iškėlimo

klausimo nagrinėjimui, iš UAB „Skolininkas“ atsiliepimo į pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo,

sužinojo, jog reikalavimas, kuriuo kreditorius grindžia pareiškimą iškelti UAB „Skolininkas“

bankroto bylą, yra ginčytinas, nes apylinkės teisme yra dėl to iškelta civilinė byla. UAB

„Skolininkas“ kartu su atsiliepimu pateikė prašymą dėl bankroto bylos sustabdymo, kol bus

išnagrinėta byla dėl rankos sutarties nutraukimo Apylinkės teisme. Apygardos teismas tenkino

UAB „Skolininkas“ prašymą, ir nutartimi sustabdė civilinės bylos nagrinėjimą dėl bankroto bylos

iškėlimo. Įvertinkite situaciją. Pateikite savo argumentuotą nuomonę, kaip šiuo atveju turėtų būti

sprendžiama ši situacija.

27. Pagal įmonės A ieškinį apylinkės teisme iškelta civilinė byla dėl įsiskolinimo priteisimo

iš įmonės B, vėliau tai įmonei A apygardos teisme yra iškeliama bankroto byla. Ar iki bankroto

bylos iškėlimo įmonės A iniciatyva iškelta civilinė byla turi būti perduodama bankroto bylą

iškėlusiam ir ją nagrinėjančiam teismui?










žinios, 2011-07-13, Nr. 85-4126

6. Lietuvos Respublikos darbo kodeksas // Valstybės Žinios, 2002, Nr. 64-2569; Valstybės

Žinios, 2002, Nr. 71

116

7. Kavalnė S., Norkus R. 2011. Bankroto teisė: antroji knyga. Vilnius: Justitia Norkus R. 2007.

Bankroto bylų nagrinėjimas: teorija ir praktika. Justitia. 2007/2

8. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005m. sausio 10d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-

20/2005, kat. 126.8; 132;

9. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. gegužės mėn. 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3k-

7-260, kat. 113.6.1.3; 126.2;

10. Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2006m. birželio 12d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-

355/2006, kat. 113.6.1.5;

11. Lietuvos Aukščiausio Teismo 2006 m. spalio 13 d. nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-7-

564/2006;

12. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009m. gegužės 25d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-

162/2009, kat. 32.5.4; 40.1;126.1;126.8; 126.11;


417/2009, kat. 116.11; 126.5; 126.8;

14. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009m. lapkričio 9d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-

485/2009, kat. 126.2;126.3;

15. Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. vasario mėn. 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-

89/2008;

16. Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. liepos 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-859/2009;

17. Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. sausio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-114/2010;

18. Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-370/2010;

117




6 BANKROTO BYLOS NAGRINĖJIMAS

Bankroto bylos nagrinėjimas yra esminė bankroto proceso stadija, kurioje yra sprendžiamas

įmonės likimas, t.y., paskutinė galimybės sudaryti taikos sutartį ir tęsti įmonei veiklą. Ši stadija

prasideda įsiteisėjus nutarčiai iškelti bankroto bylą(ĮBĮ 10 str. 7d.). Šios stadijos (kurią galėtume net

įvardyti pasirengimu likvidavimui) metu atliekamais procesiniais veiksmais siekiama dviejų

pagrindinių tikslų:

- sutelkti į vieną vietą visus bankrutuojančios įmonės kreditorius ir nustatyti, ar pagrįsti jų

reikalavimai, paneigti nepagrįstus reikalavimus ir patvirtinti pagrįstus reikalavimus;

- suformuoti bankrutuojančios įmonės turto masę, iš kurios vėliau bus tenkinami kreditorių

reikalavimai. Kadangi bankrutuojančios įmonės turtas panaudojamas kreditorių reikalavimams

tenkinti, todėl kuo daugiau tokio turto bus sukaupta, tuo didesne apimtimi bus patenkinti kreditorių

reikalavimai.152

Reikėtų atkreipti dėmesį, į tai, jog pasibaigus šiai stadijai, nebebus galima sudaryti taikos

sutarties ir tokiu būdu išvengti likvidavimo procedūros bei tęsti įmonės veiklą, taigi šiuo atveju būtų

galima daryti išvadą, jog papildomu tikslu galėtume laikyti ir galimybes sudaryti taikos sutartį

sudarymas.

Taip pat pažymėtina, jog ankstesniame skyriuje aptartos pasekmės, kurias sukelia nutarties

iškelti įmonei bankroto bylą įsiteisėjimas, patenka į bankroto bylos nagrinėjimo stadiją, nes jos

įvyksta jau įsiteisėjus nutarčiai, o, kaip žinia, bankroto bylos nagrinėjimo stadija prasideda būtent

nuo šios nutarties įsiteisėjimo. Tačiau siekiant atskleisti minėtos nutarties reikšmę, jos įsiteisėjimo

sukeliamos pasekmės yra nagrinėjamos minėtame skyriuje.

6.1 Kreditorių reikalavimų pareiškimas, tvirtinimas ir atsisakymas

Nutartyje iškelti bankroto bylą, paprastai nurodomas terminas, ne trumpesnis kaip 30 dienų ir

ne ilgesnis kaip 45 dienos nuo teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos, iki kada

kreditoriai turi teisę pareikšti savo reikalavimus, atsiradusius iki bankroto bylos iškėlimo dienos.

Kreditoriai turi teisę per teismo nustatytą laikotarpį perduoti administratoriui savo reikalavimus ir

kartu pateikti juos pagrindžiančius dokumentus, taip pat nurodyti, kaip įmonė yra užtikrinusi šių

reikalavimų įvykdymą. Atkreiptinas dėmesys, jog Teismas turi teisę priimti kreditorių reikalavimus,

kurie buvo pateikti pažeidus teismo nustatytą terminą, jeigu termino praleidimo priežastis pripažįsta

152 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje

Nr. 3K-3-130/2011;

118

svarbiomis. Atkreiptinas dėmesys, jog ĮBĮ numatytas momentas ,iki kurio kreditorių pareiškimai dėl

reikalavimų, susidariusių iki bankroto bylos iškėlimo, pripažinimo, paduoti, priimami tik iki teismo

nutarties nutraukti bankroto bylą arba nutarties įmonę likviduoti dėl bankroto priėmimo dienos (ĮBĮ

10 str. 9d.). Tačiau teismų praktikoje minėta nuostata yra aiškinama plečiamai, t.y., jog kreditorių

reikalavimai susidarę iki bankroto bylos iškėlimo, atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes, gali būti

priimami bei tikslinami ir po nutarties pripažinti įmonę likviduojama, priėmimo153. Toks aiškinimas

yra pagrįstas tuo, jog ĮBĮ 10 straipsnio 9 dalis nustato, kad teismas turi teisę priimti kreditorių

reikalavimus, susidariusius iki bankroto bylos iškėlimo, kurie pateikti pažeidus nustatytus terminus,

jeigu termino praleidimo priežastis pripažįsta svarbiomis. Ši norma aiškintina sistemiškai,

atsižvelgiant į ĮBĮ 26 straipsnio 1 dalies nuostatas bei teismų praktiką154. Pagal ĮBĮ 26 straipsnio 1

dalį kreditorių reikalavimus tvirtina teismas. Kreditorių sąrašo ir jų reikalavimų patikslinimai, susiję

su bankroto procesu, tvirtinami teismo nutartimi, iki teismas priima nutartį nutraukti bankroto bylą

arba sprendimą dėl įmonės pabaigos. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas ĮBĮ 10

straipsnio 9 dalies teisės normą, pažymėjo, kad terminas kreditorių reikalavimams pareikšti nėra

naikinamasis, teismas gali ir vėliau pateiktus ar patikslintus reikalavimus priimti iki nutarties

nutraukti bankroto bylą ar sprendimo dėl įmonės pabaigos priėmimo pagal ĮBĮ 26 straipsnio 1

dalį155

Tik kreditorius, kurio reikalavimas yra patvirtintas bankroto byloje įgyja kreditoriaus statusą

bankroto procese ir su tuo susietas procesines (teisė teikti skundus bei prašymus bankroto byloje,

dalyvauti kreditorių susirinkime) bei materialines teises (teisė gauti savo reikalavimo patenkinimą iš

bankrutuojančios įmonės turto) bankroto procese. Patvirtinus kreditoriaus reikalavimą bankroto

byloje, civilinio proceso prasme jis laikomas trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų

reikalavimų, nes jie į bylą įstojo turėdami tikslą ne siūlyti bankroto bylos iškėlimą atsakovui, o

patenkinti savo finansinius reikalavimus skolininkui jau iškeltoje bankroto byloje ir gali įgyvendinti

visas teises, kurias procesas nustato dalyvaujančiam byloje asmeniui156. Trečiųjų asmenų teises šie

kreditoriai įgyja tik nuo teismo nutarties, kuria išspręstas jų reikalavimų įtraukimo į kreditorių

153 Lietuvos apeliacinio teismo 2007m. sausio 4d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-44/2007; Lietuvos apeliacinio teismo

2007m. gegužės 3d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-265/2007; 154 Lietuvos apeliacinio teismo 2005 m. liepos 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-350/2005; Lietuvos apeliacinio

teismo 2006 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-655/2006 ir kt.; 155 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2001 m. gruodžio 21 d. nutarimas ,,Dėl įstatymų taikymo įmonių bankroto

byloje“ Nr. 33 (Teismų praktika 2002 m. Nr. 16); 156 Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. liepos mėn. 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1204-1/2010;

119

reikalavimų sąrašą klausimas, įsiteisėjimo dienos157. Paminėtina, jog ĮBĮ 21str. numato kreditorių

teises bankroto byloje, t.y., kreditoriai, kurių reikalavimus patvirtino teismas, turi teisę

(atkreiptinas dėmesys, jog tai nėra vienintelės įgyjamos teisės - kitos kreditorių teisės atsiranda iš

Įmonių bankroto įstatymo kitų nuostatų bei Civilinio proceso kodekso nuostatų, plačiau apie

kreditorių teises žr. 2skyriaus 4 poskyryje):

1. dalyvauti kreditorių susirinkimuose ir ginti savo reikalavimus;

2. kreditorių susirinkimo nustatyta tvarka gauti iš administratoriaus informaciją apie įmonės


3. kreiptis į teismą dėl tyčinio bankroto nustatymo ir kreditorių susirinkimo priimtų nutarimų.

Kaip jau minėta, kreditorių reikalavimus tvirtina teismas. Kreditorių sąrašo ir jų reikalavimų

patikslinimai, susiję su bankroto procesu (nesumokėti mokesčiai, kitos privalomosios įmokos,

įsiskolinimas atleistiems darbuotojams), tvirtinami teismo nutartimi, iki teismas priima nutartį

nutraukti bankroto bylą arba sprendimą dėl įmonės pabaigos.

Kreditoriai turi teisę atsisakyti visų ar dalies savo reikalavimų. Kreditorius reikalavimų

atsisakymą teismui pateikia raštu. Teismas reikalavimų atsisakymą priima nutartimi, atitinkamai

sumažina kreditorių reikalavimų sumą ir išbraukia reikalavimų atsisakiusį kreditorių iš kreditorių

sąrašo (jeigu jis atsisakė visų reikalavimų).

Pažymėtina, jog kreditorius turi teisę Įmonės bankroto proceso metu perleisti savo kreditorinį

reikalavimą kitam kreditoriui arba asmeniui. Po perleidimo, perleisto reikalavimo eilė, nustatyta

pagal ĮBĮ 35 str. nuostatas, nesikeičia, nepriklausomai nuo reikalavimą įgijusio kreditoriaus.

Perleidus reikalavimą, naujasis kreditorius, turi kreiptis į teismą dėl šalies (pradinio kreditoriaus)

pakeitimo jos teisių perėmėja (naujuoju kreditoriumi) (CPK 48 str.).

Nutartis dėl kreditorių reikalavimų tvirtinimo teismas priima rašytinio proceso tvarka.

Suinteresuotų asmenų prašymu gali būti skiriamas žodinis bylos nagrinėjimas.

Įmonės administratorius pagal kreditorių pareikštus reikalavimus, patikslintus pagal įmonės

finansinės apskaitos dokumentus, sudaro visų įmonės kreditorių bei jų reikalavimų sąrašą ir pateikia

jį teismui tvirtinti. Administratoriaus ginčijamų kreditorinių reikalavimų tvirtinimo klausimą

teismas sprendžia teismo posėdyje, pranešęs administratoriui ir asmenims, kurių reikalavimai yra

ginčijami. Atkreiptinas dėmesys, jog administratorius nesutikdamas tik su dalimi kreditorinio

reikalavimo dydžio (pvz., delspinigių dydžiu) gali ginčyti tik tą kreditorinio reikalavimo dalį, dėl

kurios nesutinka, o kreditorinio reikalavimo dalį, dėl kurios dydžio ir pagrįstumo sutinka, privalo

teikti tvirtinti. Priešingu atveju, atsižvelgiant į tai, kad kreditorinio reikalavimo tvirtinimas yra

157 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2001 m. gruodžio mėn. 21 d. nutarimas Nr. 33 „Dėl įstatymų taikymo įmonių

bankroto bylose“;

120

tiesiogiai susijęs su kreditoriaus teisų bankroto byloje apimtimi (teise dalyvauti ir balsuoti

kreditorių susirinkime bei pan.), galimas nepagrįstas kreditoriaus teisių ribojimas, sąlygojantis jų

pažeidimą.

Kol vyksta bankroto byla, turtinių reikalavimų, pareikštų bankrutuojančiai įmonei,

nagrinėjimas turi būti atliekamas bankroto byloje, nutartimi išsprendžiant dėl kreditoriaus finansinio

reikalavimo pagrįstumo ir jo dydžio, o vėliau, esant pagrindui jį tikslinti, - kol pagal įstatymą toks

tikslinimas galimas. Atskirų reikalavimų nagrinėjimas ne bankroto byloje, nors ir tame pačiame

teisme, reikštų neracionalų procesą ir būtų nesuderinamas su bankroto proceso operatyvumu ir

efektyvumu158.

Nutartis dėl kreditorių reikalavimų tvirtinimo ar atsisakymo juos tvirtinti atskiruoju skundu

gali skųsti tik administratorius ir kreditoriai, kuriems jos priimtos. Kiti kreditoriai šias nutartis gali

skųsti tik, jei jomis patvirtintų finansinių reikalavimų suma viršija du šimtus penkiasdešimt litų ir

skundą paduodančio kreditoriaus patvirtintų finansinių reikalavimų suma viršija du šimtus

penkiasdešimt litų (ĮBĮ 26str.).

6.2 Kreditorių susirinkimas

Laikomasi nuomonės, jog tik kreditorių visuma sprendžia esminius su įmonės veikla

susijusius klausimus: įmonė bus likviduojama ar bus sudaryta taikos sutartis ir pan. Kreditorių kaip

visumos teisė spręsti bankrutuojančios įmonės reikalus įgyvendinama balsų dauguma priimant

nutarimus kreditorių susirinkime. Teismų praktikoje dažnai nurodoma, jog kreditoriai savo teises ir

teisėtus interesus įgyvendina ne tiesiogiai, o per teismo paskirtą administratorių arba kreditorių

susirinkimą. Tačiau tai nepaneigia atskirų kreditorių individualių teisių (pvz., kreditoriaus teisė

apskųsti kreditorių susirinkimo nutarimą).

ĮBĮ 21 str. tarp numatytų kreditorių teisių bankroto byloje yra numatyta, jog kreditorius, kurio

reikalavimas bankroto byloje yra patvirtintas teismo, turi teisę dalyvauti kreditorių susirinkimuose

ir ginti savo reikalavimus. Tai viena svarbiausių ir pagrindinių kreditoriaus teisių. Kreditorius

balsuodamas kreditorių susirinkime turi tiek balsų, kokio dydžio yra jo patvirtintas kreditorinis

reikalavimas.

6.2.1 Pirmasis kreditorių susirinkimas

158 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje

byloje Nr. 3K-3-188/2011;

121

Pirmasis kreditorių susirinkimas turi įvykti ne vėliau kaip per 30 darbo dienų nuo teismo

nutarties patvirtinti kreditorių reikalavimus įsiteisėjimo dienos. Iškėlus bankroto bylą, pirmąjį

kreditorių susirinkimą sušaukia teismas ar jo pavedimu – administratorius. Kreditorių susirinkimui

administratorius pateikia teismo nutartį patvirtinti kiekvieno kreditoriaus reikalavimus. Kreditorių

susirinkimuose turi teisę dalyvauti bankrutuojančios ir bankrutavusios įmonės savininkas

(savininkai) arba jo (jų) įgaliotas atstovas, administratorius, savivaldybės, kurios teritorijoje yra

bankrutuojančios ir bankrutavusios įmonės nekilnojamasis turtas, įgaliotas atstovas ir kreditoriai,

kurių reikalavimai yra patvirtinti teismo. Teisę balsuoti turi tik kreditoriai. Pirmojo kreditorių

susirinkimo metu į darbotvarkę turėtų būti įtraukiami šie klausimai (ĮBĮ 22-23 str.):

1. Kreditorių susirinkimo pirmininko rinkimai, susirinkimo sekretoriaus rinkimai (balsų

skaičiavimo komisijos rinkimai, jeigu to reikia). Šiame susirinkime turi būti išrinktas kreditorių

susirinkimo pirmininkas. Kol jis išrenkamas, kreditorių susirinkimui pirmininkauja

administratorius. Kreditorių susirinkimo pirmininku laikomas išrinktas asmuo, už kurį balsavo

kreditoriai, kurių teismo (kai bankroto procesas vyksta ne teismo tvarka, – kreditorių susirinkimo)

patvirtintų reikalavimų suma vertine išraiška sudaro daugiau kaip pusę visų susirinkime

dalyvaujančių kreditorių teismo (kai bankroto procesas vyksta ne teismo tvarka, – kreditorių

susirinkimo) patvirtintų reikalavimų sumos. Kai kreditorių susirinkimo pirmininkas renkamas iš

kelių asmenų, kreditorių susirinkimo pirmininku laikomas išrinktas asmuo, už kurį balsavusių

kreditorių teismo (kai bankroto procesas vyksta ne teismo tvarka, – kreditorių susirinkimo)

patvirtintų reikalavimų suma yra didžiausia, palyginti su balsavusių už kitas kandidatūras kreditorių

teismo (kai bankroto procesas vyksta ne teismo tvarka, – kreditorių susirinkimo) patvirtintų

reikalavimų suma;

2. Bankroto administratoriaus veiklos ataskaitos patvirtinimas;

3. Administravimo išlaidų mokėjimo eilės ir tvarkos nustatymas.;

4. Informacijos teikimo tvarkos nustatymas;

5. Kreditorių susirinkimų sušaukimo tvarkos nustatymas;

6. Kreditorių komiteto sudarymo klausimas, nusprendus sudaryti kreditorių komitetą:

6.1. Kreditorių komiteto narių rinkimai;

6.2. Įgaliojimų kreditorių komitetui suteikimas;

6.3. Kreditorių komiteto darbo reglamento nustatymas;

7. Įmonės „likimo“ – procedūros pasirinkimo klausimas (įmonės veiklos tęsimas ar įmonės

likvidavimas);

8. Darbuotojų ,su kuriais sudaromos terminuotos darbo sutartys, skaičiaus tvirtinimas (pvz.,

sargai, įmonės turto apsaugai ir pan.);

122

9. Įgaliojimų kreditorių susirinkimo pirmininkui suteikimas įmonės vardu su bankroto

administratoriumi pasirašyti patvirtintą pavedimo sutartį;

10. Administravimo išlaidų sąmatos ir administratoriaus atlyginimo dydžio tvirtinimas.

11. Pavedimo sutarties, sudaromos su administratoriumi, svarstymas ir tvirtinimas;

6.2.2 Kiti kreditorių susirinkimai

Kitus kreditorių susirinkimus šaukia teismas, administratorius arba kreditorių susirinkimo

pirmininkas. Reikalauti sušaukti kreditorių susirinkimą turi teisę kreditorius (kreditoriai), kurio

(kurių) reikalavimų suma vertine išraiška sudaro ne mažiau kaip 10 procentų ĮBĮ nustatyta tvarka

teismo patvirtintų visų kreditorių reikalavimų sumos.

Kreditorių susirinkimo šaukimo tvarką nustato kreditorių susirinkimas.

6.2.3 Kreditorių susirinkimo teisės

Kaip jau buvo minėta pirmajame skyriuje, kalbant apie bankroto proceso principus, vienas iš

svarbiausių principų yra kreditorių autonomijos principas, o būtent jį ir detalizuoja kreditorių

susirinkimui suteikiamų teisių visuma. Įmonių bankroto įstatymo 23 str., numato, jog kreditorių

susirinkimas turi šias teises:

1. rinkti kreditorių susirinkimo pirmininką, kuris turi būti tik kreditorius (kai kreditorius –

juridinis asmuo, jo įgaliotas atstovas). Kreditorių susirinkimo (kreditorių komiteto) pirmininku

negali būti renkamas kreditorius – buvęs įmonės vadovas (neatsižvelgiant į tai, kokiu pagrindu ir

kada jis buvo atleistas), savininkas ir šiame punkte nurodytų asmenų artimieji giminaičiai,

sutuoktiniai ar asmenys, įregistravę savo partnerystę įstatymų nustatyta tvarka;

2. spręsti klausimą dėl kreditorių komiteto sudarymo, šį komitetą rinkti, keisti jo sudėtį,


3. nagrinėti kreditorių skundus dėl administratoriaus veiksmų;

4. reikalauti, kad administratorius pateiktų savo veiklos ataskaitas, ir jas tvirtinti. Jei

kreditorių susirinkimas administratoriaus ataskaitos nepatvirtina, ją gali tvirtinti teismas;

5. tvirtinti administravimo išlaidų sąmatą, ją keisti, nustatyti administravimo išlaidų

mokėjimo eilę ir tvarką, taip pat tvirtinti įmonės turto pardavimo kainą bei tvarką ir įmonės

bankroto proceso metu sudarytas metines finansines ataskaitas (balansą ir pelno (nuostolių)

ataskaitą);

123

6. spręsti klausimus dėl ūkinės komercinės veiklos (jos tęstinumo, atnaujinimo, apribojimo,

nutraukimo, sąmatos tvirtinimo ir pan.), teikti teismui pasiūlymus dėl įmonės ūkinės komercinės

veiklos apribojimų ar nutraukimo bei apribojimų disponuoti įmonės turtu nustatymo;

7. nustatyti pagal pareigybes darbuotojų, kurie dirbs įmonės bankroto proceso metu, skaičių;

8. spręsti klausimą dėl įmonės kolektyvinės sutarties ribojimo;

9. nustatyti administratoriui atlyginimą;

10. įgalioti kreditorių susirinkimo pirmininką įmonės vardu per 10 darbo dienų nuo

kreditorių susirinkimo dienos sudaryti su administratoriumi pavedimo sutartį bei kreiptis į teismą

dėl administratoriaus pavadavimo jo laikino nedarbingumo metu, jeigu administratorius dėl ligos to

negali padaryti pats;

11. nustatyti, kokia tvarka kreditoriai, įmonės savininkas (savininkai) gauna iš

administratoriaus informaciją apie įmonės bankroto bylos eigą;

12. priimti nutarimą dėl taikos sutarties sudarymo;

13. kreiptis į teismą dėl administratoriaus pakeitimo. Kreditorių susirinkimo pirmininkas,

gavęs ĮBĮ 11 str. 3 d. 24 p. nurodytą administratoriaus teismui pateikto prašymo dėl jo

atstatydinimo kopiją, ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo šios kopijos gavimo dienos teismui gali

pasiūlyti kito administratoriaus kandidatūrą. Teisės aktų nustatyta tvarka sužinojęs, kad

administratorius prarado teisę teikti įmonių bankroto administravimo paslaugas ir šis nesikreipė į

teismą dėl jo atstatydinimo, kreditorių susirinkimo pirmininkas per 5 darbo dienas nuo sužinojimo

momento turi kreiptis į teismą dėl šio administratoriaus atstatydinimo ir pasiūlyti kito

administratoriaus kandidatūrą. Siūlomai kito administratoriaus kandidatūrai turi pritarti kreditorių

susirinkimas;

14. išrinkti asmenį pirmininkauti kreditorių susirinkimui, jeigu susirinkime nedalyvauja

kreditorių susirinkimo pirmininkas;

15. siūlyti teismui taikyti įmonei likvidavimo procedūrą. Kreditoriai gali priimti sprendimą

siūlyti taikyti šią procedūrą jau pirmame kreditorių susirinkime;

16. priimti nutarimus, kuriuos bankroto proceso teisme nagrinėjimo atveju priimtų teismas,

jeigu įmonėje bankroto procesas vyksta ne teismo tvarka;

17. spręsti kitus kreditorių susirinkimo kompetencijai ĮBĮ priskirtus klausimus.

6.2.4 Kreditorių susirinkimo nutarimų priėmimo tvarka

Kreditorių susirinkimo nutarimas laikomas priimtu, kai už jį atvirai balsavo kreditoriai, kurių


reikalavimų suma vertine išraiška sudaro daugiau kaip pusę visų kreditorių patvirtintų reikalavimų

124

sumos, išskyrus šio įstatymo nustatytas išimtis. Teismo (kai bankroto procesas vyksta ne teismo

tvarka, – kreditorių susirinkimo) patvirtinti kreditorių reikalavimai bei jų suma turi būti sumažinami

iki susirinkimo jau išmokėtų sumų dydžiu. Kreditorius turi teisę raštu pareikšti kreditorių

susirinkimui savo nuomonę (už ar prieš) dėl kiekvieno nutarimo. Šios nuomonės įskaitomos į

kreditorių susirinkimo (taip pat ir pakartotinio susirinkimo) balsavimo rezultatus ir apie tai turi būti

paskelbta kreditorių susirinkimo metu.

Jeigu nutarimui priimti susirinkime balsų nepakako, administratorius per 15 dienų sušaukia

pakartotinį kreditorių susirinkimą. Jis turi teisę priimti nutarimus tik pagal ankstesniojo susirinkimo

darbotvarkę, išskyrus nutarimus dėl įmonės bankroto proceso ne teismo tvarka ir dėl taikos

sutarties. Pakartotiniame kreditorių susirinkime nutarimas laikomas priimtu, kai už jį atvirai balsavo

kreditoriai, kurių teismo patvirtintų reikalavimų suma vertine išraiška sudaro daugiau kaip pusę visų

susirinkime dalyvaujančių kreditorių patvirtintų reikalavimų sumos.

Kreditorių susirinkimo nutarimai privalomi visiems kreditoriams. Tuo atveju, kai bankroto

byla iškelta teisme, kreditorių susirinkimo pirmininkas privalo ne vėliau kaip per 5 darbo dienas

nuo nutarimo priėmimo dienos kreditorių susirinkimo protokolo kopiją pateikti bankroto bylą

nagrinėjančiam teismui.

Kreditorių susirinkimo nutarimas gali būti apskųstas teismui ne vėliau kaip per 14 dienų nuo

dienos, kurią kreditorius sužinojo arba turėjo sužinoti apie nutarimo priėmimą. Teismų praktikoje

yra laikomasi nuomonės, kad kreditorių susirinkimo nutarimą gali ginčyti ir bankroto

administratorius.159

6.2.5 Kreditorių komitetas

Kreditorių komiteto institutas yra skirtas siekiant palengvinti ir paspartinti kreditorių

susirinkimo kompetencijai priskirtų klausimų sprendimą. Kreditorių komitetas atstovauja kreditorių

interesams laikotarpiais tarp kreditorių susirinkimų. Sudaryti kreditorių komitetą paprastai tikslinga,

kai yra daug kreditorių, ir jų sukvietimas ir dalyvavimas kreditorių susirinkimuose dažnai būna

apsunkintas.

Kreditorių komitetą gali rinkti pirmasis arba kiti kreditorių susirinkimai. Kreditorių komiteto

sudėtis ir reikalavimai:

- pirmininkas yra ir kreditorių susirinkimo pirmininkas;

159 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2005 m. gruodžio mėn. 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-

3-650, kat. 126.5;

125

- kreditorių komiteto nariu turi būti išrinktas bent vienas asmuo, kuris yra įgaliotas ginti su

darbo santykiais susijusius reikalavimus, jeigu įmonė turi tenkinti darbuotojų reikalavimus,

susijusius su darbo santykiais, reikalavimus atlyginti žalą dėl suluošinimo ar kitokio kūno

sužalojimo, susirgimo profesine liga arba dėl mirties dėl nelaimingo atsitikimo darbe;

- kreditorių komitetą turi sudaryti ne mažiau kaip 5 nariai.

Kreditorių komitetas kontroliuoja, kaip vyksta bankroto procesas, administratoriaus veiklą,

gina kreditorių interesus laikotarpiais tarp kreditorių susirinkimų. Kreditorių komiteto teises nustato

kreditorių susirinkimas.

Kreditorių komiteto nutarimai yra teisėti, jeigu jo posėdžiuose dalyvauja daugiau kaip pusė

narių. Vienas kreditorių komiteto narys turi vieną balsą. Kreditorių komitetas priima nutarimus

paprasta balsų dauguma, o jeigu balsai pasiskirsto po lygiai, sprendžiamasis yra pirmininko balsas.

Apie priimtus nutarimus kreditorių komitetas privalo kreditorių susirinkimo nustatyta tvarka

informuoti visus kreditorius. Tuo atveju, kai bankroto byla iškelta teisme, kreditorių komiteto

pirmininkas ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo nutarimo priėmimo dienos privalo kreditorių

komiteto posėdžio protokolo kopiją pateikti teismui.

6.3 Administravimo išlaidos

Bankroto proceso administravimas reikalauja išlaidų, nes teismui priėmus nutartį iškelti

įmonei bankroto bylą ir jai įsiteisėjus, įmonės valdymo organai netenka savo įgaliojimų, ir įmonės

valdymą perima bankroto administratorius,kartu prisiimdamas kai kurias teises ir pareigas. Įmonės

valdymas iškėlus bankroto bylą sukuria išlaidų, nes faktiškai įmonės veikla paprastai yra stabdoma,

įmonė nebegeneruoja pajamų, turtą reikia saugoti ir prižiūrėti, nes darbuotojai paprastai yra, kaip

jau minėta, atleidžiami, o greta to įmonės administratoriui taip pat yra reikalingas atlygis už jo

darbą. Apibendrinant bei atsižvelgiant į teismų praktiką, laikoma, jog administravimo išlaidos -

bankroto procedūrų vykdymo metu atsirandančios išlaidos, t. y. išlaidos, be kurių negali būti

sėkmingai užbaigta bankroto procedūra, atliekamas administratoriaus darbas, funkcijos.

Administravimo išlaidos yra ĮBĮ 36 straipsnio trečiojoje dalyje išvardintos išlaidos: tai atlyginimas

administratoriui, įmonės darbuotojų, kuriems būtina dalyvauti bankroto procese, su darbo santykiais

susijusios išmokos, išlaidos įmonės auditui, turto įvertinimo, pardavimo bei kitos būtinos

bankrutuojančios įmonės administravimui išlaidos. 160 Atkreiptinas dėmesys, jog prie bankroto

administravimo išlaidų negali būti priskiriamos išlaidos, susijusios su ūkine komercine veikla.

160 Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. vasario mėn. 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-125/2008;

126

ĮBĮ numato, jog teismas priėmęs nutartį iškelti bankroto bylą, pagal administratoriaus pateiktą

sąmatą turi patvirtinti lėšų sumą, kurią administratorius turi teisę naudoti bankrutuojančios įmonės

administravimo išlaidoms apmokėti, kol kreditorių susirinkimas patvirtins administravimo išlaidų

sąmatą. Administratorius nurodytą sąmatą turi pateikti ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo

nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos. Šia sąmata bankroto administratorius vadovaujasi

iki pirmojo kreditorių susirinkimo. Svarbu atkreipti dėmesį, jog laikotarpiu nuo nutarties iškelti

bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki pirmojo kreditorių susirinkimo dienos teismas tvirtindamas

administratoriaus pateiktą administravimo išlaidų sąmatą atlyginimo bankroto administratoriui

nenumato, kadangi pirmasis kreditorių susirinkimas turi nustatyti sumą, kuri turi būti sumokėta

administratoriui už įmonės administravimą bankroto proceso metu, tarp jų ir už laikotarpį nuo

teismo nutarties iškelti įmonei bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki pavedimo sutarties su juo

sudarymo dienos arba iki pirmojo kreditorių susirinkimo dienos (ĮBĮ 36 straipsnio 4 dalis).

Atlyginimą administratoriui už minėtą laikotarpį nustato pirmasis kreditorių susirinkimas. Tokį

aiškinimą patvirtina ĮBĮ 36 straipsnio 5 dalies nuostata, kad administratoriaus atlyginimo suma gali

būti išmokama visa iš karto baigus procesą arba dalimis vykdant bankroto procesą. Taigi, įstatyme

nenustatyta, kad laikotarpiu, kol dar nesušauktas pirmasis kreditorių susirinkimas, bankroto

administratorius privalo gauti atlyginimą. Priešingai, iš įstatymo nuostatų aišku, kad tai priklauso

nuo kreditorių susirinkimo valios ir nuo pavedimo sutartyje su administratoriumi sutartų

apmokėjimo už įmonės administravimą sąlygų. Teisės normos aiškinimas, kad teismas nustato

administratoriaus atlyginimo dydį už laikotarpį nuo bankroto bylos iškėlimo iki pirmojo kreditorių

susirinkimo, sudarytų prielaidas neteisingai įvertinti administravimo veiksmų apimtį

(administruojamo turto kiekį, įmonei iškeltų bylų arba jos pareikštų civilinių ieškinių sudėtingumą

ir pan.), nes pirminiame bankroto bylos nagrinėjimo etape objektyvių duomenų apie šiuos teisiškai

reikšmingus kriterijus negali turėti nei teismas, nei administratorius. Dėl to objektyviais kriterijais

nepagrįsto atlyginimo administratoriui nustatymas pažeistų kreditorių teises, jei būtų nustatytas per

didelis atlyginimas, arba administratoriaus teises, jei būtų nustatytas per mažas161.

Pirmasis kreditorių susirinkimas privalo nustatyti sumą, kuri turi būti sumokėta

administratoriui už įmonės administravimą bankroto proceso metu, įskaitant laikotarpį nuo teismo

nutarties iškelti įmonei bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki pavedimo sutarties su juo sudarymo

dienos arba iki pirmojo kreditorių susirinkimo dienos. Administravimo išlaidų sąmatą tvirtina,

keičia ir disponavimo administravimo išlaidomis tvarką nustato kreditorių susirinkimas. Teisminėje

bankroto bylų nagrinėjimo praktikoje laikomasi nuostatos, kad administravimo išlaidų klausimų

161 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje

byloje Nr. 3K-3-486/2010;

127

sprendimas priklauso kreditorių susirinkimo, o ne teismo kompetencijai162. Kadangi nuo kreditorių

ir administratoriaus susitarimo priklauso administratoriaus atlyginimo dydis, tai jis turėtų būti

nustatomas toks, kad skatintų administratorių tinkamai atlikti bankroto procedūras, kartu nepažeistų

kreditorių interesų, skiriant įmonei administruoti per didelę sumą. Kreditorių susirinkimo nustatytas

atlyginimo administratoriui dydis turėtų atitikti protingumo, teisingumo, sąžiningumo kriterijus (CK

1.5 straipsnio 1 dalis) ir užtikrinti tiek administratoriaus, tiek bankrutuojančios įmonės kreditorių

interesų pusiausvyrą. Atitinkamai kreditorių susirinkimas, tvirtindamas administravimo išlaidų

sąmatą, turi nustatyti tokias administravimo išlaidų ribas, kurios leistų administratoriui sklandžiai

atlikti administravimo procedūras ir netrikdytų bankroto bylos nagrinėjimo eigos. Teismas, kaip

minėta, vykdo administravimo išlaidų pagrįstumo ir pakankamumo kontrolę, todėl pagal

administratoriaus pareiškimą turi teisę panaikinti kreditorių susirinkimo nutarimą ir perduoti

klausimą kreditorių susirinkimui svarstyti iš naujo163.

Pardavus įmonės turtą, prieš tenkinant kreditorių reikalavimus, pirmiausia yra apmokamos

įmonės bankroto administravimo išlaidos, kurios mokamos iš bankrutuojančios ir bankrutavusios

įmonės visų rūšių lėšų (gautų pardavus įmonės turtą, įskaitant ir įkeistą, įmonei grąžintų skolų,

ūkinės veiklos, turto nuomos ir kitų bankroto proceso metu gautų lėšų (ĮBĮ 36 str. 1d.). Tokiu būdu

įstatymas įtvirtina bankroto administratoriaus turėtų išlaidų atlyginimą prioritetine tvarka prieš

kreditorių reikalavimų tenkinimą tik tuo atveju, kai bus išmokėtos administratoriui kreditorių

patvirtintos administravimo išlaidos, kurios apima administratoriaus atlyginimą ir įmonės

darbuotojų, kuriems būtina dalyvauti bankroto procese, su darbo santykiais susijusios išmokos,

išlaidos įmonės auditui, turto įvertinimo, pardavimo bei kitos būtinos bankrutuojančios įmonės

administravimui išlaidos, tik tada galima pereiti prie kreditorių reikalavimų tenkinimo iš įmonės

sukaupto turto. Svarbu pastebėti, jog a dministratoriaus atlyginimo suma (atsižvelgiant į tai, ar

bankrutuojanti ir (arba) bankrutavusi įmonė tęsia (vykdo) veiklą, į parduodamo įmonės turto rūšį

bei jo kiekį, taip pat į įmonei iškeltų bylų bei pareikštų civilinių ieškinių sudėtingumą ir kiekį) ir jo

mokėjimo tvarka (atlyginimo suma gali būti išmokama visa iš karto baigus bankroto procesą arba

dalimis vykdant bankroto procesą) nustatoma pavedimo sutartyje.

Kai įmonės neturi lėšų arba jų nepakanka bankroto administravimo išlaidoms apmokėti, jos

apmokamos Vyriausybės nustatyta tvarka.

162 Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. vasario mėn. 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-125/2008; Lietuvos

Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-

3-486/2010; 163 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje

byloje Nr. 3K-3-486/2010;

128

Kalbant apie administravimo išlaidų atlyginimą, reikėtų atkreipti dėmesį į naujausią Lietuvos

Aukščiausiojo Teismo praktiką, susijusią su administravimo išlaidų atlyginimu. Nors bankroto

įstatymas tiesiogiai ir nenumato sąsajos tarp bankroto administratoriaus ataskaitos tvirtinimo ir

administravimo išlaidų atlyginimu, tačiau atsižvelgiant į tai, kad administratorius yra atskaitingas

kreditorių susirinkimui ir vykdo šio susirinkimo sprendimus (ĮBĮ 11 straipsnio 3 dalies 20 punktas),

kad administratoriaus ataskaitą pirmiausia yra kompetentingas tvirtinti kreditorių susirinkimas (ĮBĮ

23 straipsnio 4 punktas), kad kreditorių susirinkimo nutarimai yra priimami kreditorių balsų,

priklausančių nuo patvirtintų jų reikalavimų sumos, dauguma (ĮBĮ 24 straipsnio 1 dalis), darytina

išvada, kad administratoriaus ataskaitos patvirtinimas reiškia kreditorių pritarimą administratoriaus

veiklai ar jo veiklos daliai, už kurią tvirtinama ataskaita. Kadangi susiklosto administratoriaus ir

bankrutuojančios įmonės prievoliniai pavedimo teisiniai santykiai, tai ataskaitos patvirtinimas,

reiškia prievolės įvykdymo priėmimą civilinio kodekso 6.123 straipsnio prasme. Nei Įmonių

bankroto įstatyme, nei kituose teisės aktuose nenustatyta, kad administratorius gali gauti atlyginimą

tik tokiu atveju, jei kreditorių susirinkimas arba teismas patvirtina jo veiklos ataskaitą.

Administratoriaus ataskaitos nepatvirtinimas reiškia, kad kreditoriai nesutinka su administratoriaus

veikla vykdant pavedimo sutartį. <...> Įrodinėjimo našta visais su administravimo išlaidomis

susijusiais klausimais tenka administratoriui, siekiančiam tokių išlaidų atlyginimo. Administratorius

privalo įrodyti, kad tam tikros jo patirtos išlaidos atitinka tam tikras kreditorių susirinkimo ar teismo

patvirtintos administravimo išlaidų sąmatos eilutes, kad atitinkamos išlaidos iš tiesų yra patirtos ir

kad jos buvo būtinos tinkamam bankrutuojančios įmonės administravimui užtikrinti164. Pažymėtina,

jog administravimo išlaidų sąmata reiškia išlaidų ribas, kurios turės būti apmokamos iš

bankrutavusios įmonės turto vertės (parduoto arba perduoto kreditoriams). Administratorius negali

pagrįstai tikėtis gauti administravimo išlaidų padengimo didesne apimtimi nei kreditorių patvirtinta

sąmata. Administratorius, gindamas bankrutuojančios įmonės ir kreditorių interesus, turi efektyviai

naudoti išlaidas pagal jų paskirtį165. Taigi bankrutuojančios įmonės administratorius turi

bendradarbiauti su kreditorių susirinkimu. Kadangi administravimo išlaidos apmokamos iš tų pačių

bankrutuojančios (bankrutavusios) įmonės lėšų, iš kurių yra tenkinami ir kreditorių reikalavimai

(ĮBĮ 36 straipsnio 1 dalis), tai šias išlaidas administratorius turi naudoti atsakingai ir taupiai. Kilus

abejonių, ar tam tikros išlaidos galės būti dengiamos iš administravimo išlaidų sąmatos,

administratorius galėtų kreiptis į kreditorių susirinkimą, siekdamas gauti kreditorių pritarimą ir tik

164 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje

byloje Nr. 3K-3-234/2011; 165 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2009 m. rugsėjo mėn. 21 d. nutartis, nutartis civilinėje Nr.

3K-3-354/2009; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje Nr.

3K-3-486/2010 (S);

129



tada spręsti, ar prisiimti atitinkamas išlaidas, o prireikus prašyti patikslinti (papildyti)

administravimo išlaidų sąmatą166.

6.4 Bankrutuojančios įmonės sandorių tikrinimas ir ginčijimas

Kadangi bankroto bylos nagrinėjimo, kaip stadijos bankroto procese ,vienas iš tikslų yra

suformuoti bankrutuojančios įmonės turto masę, iš kurios vėliau bus tenkinami kreditorių

reikalavimai, bankrutuojančios įmonės sandorių tikrinimas ir ginčijimas yra viena iš priemonių tam

tikslui pasiekti. Žinia, kad bankroto priežastis paprastai galima skirti į verslo nesėkmę (kai dėl vienų

ar kitų priežasčių, sąmoningai nesiekiant įmonės bankroto, prieinama prie tokios padėties, pvz.,

susiklosčiusi nepalanki ekonominė situacija arba netinkamas vadovavimas įmonei) arba tyčia

planuotą bankrotą (apie tyčinį bankrotą žr. 10 skyrių). Dar prieš įmonei iškeliant bankroto bylą, jos

valdymo organai, dalyviai (savininkai), kreditoriai ar kiti susiję asmenys gali bandyti perimti

įmonės turtą arba jį išsidalinti, atitinkamai pažeidžiant pačios įmonės bei jos kreditorių ar savininkų

interesus. Tai gali vykti sudarant įmonei nenaudingus, nuostolingus sandorius (pvz., įsigyjamas

turtas už gerokai didesnę nei rinkos kainą, įmonės savininkui suteikiama beprocentė paskola,

perleidžiamas turtas už gerokai mažesnę nei rinkos kaina ir pan.). Taip pat atkreiptinas dėmesys, jog

atitinkamais atvejais, jau ir po bankroto bylos iškėlimo galimi atvejai, kai bankrutuojančios įmonės

turtas gali būti išsidalinamas sudarant atitinkamai sandorius, kuriuos draudžia įstatymas. Tam, kad

būtų galima kuo labiau užtikrinti kreditorių reikalavimų patenkinimo galimybę, taip pat ginant

bankrutuojančios įmonės interesus, ĮBĮ numato, jog:

1. Bankroto administratorius patikrina bankrutuojančios įmonės sandorius, sudarytus iki

bankroto bylos iškėlimo, ir tuo atveju, jeigu pasirodo, jog atitinkami sandoriai yra priešingi įmonės

veiklos tikslams ir (arba) galėję turėti įtakos tam, kad įmonė negali atsiskaityti su kreditoriais,

kreipiasi su ieškiniu į teismą dėl tokių sandorių pripažinimo negaliojančiais:

1.1. LR ĮBĮ nurodydamas bankroto administratoriaus funkcijas, numato, jog bankroto

administratorius, bankroto procese bendra tvarka patikrina bankrutuojančios įmonės sandorius,

sudarytus per ne mažesnį kaip 36 mėnesių laikotarpį iki bankroto bylos iškėlimo ir esant

ankščiau minėtoms aplinkybėms pareiškia ieškinius įmonės bankroto bylą nagrinėjančiame

teisme dėl sandorių ginčijimo (11. Str. 3d. 8p.);

1.2. Kai bankroto bylą nagrinėjantis teismas nustato, jog įmonės bankrotas yra tyčinis,

administratorius privalo patikrinti bankrutuojančios įmonės sandorius, sudarytus per 5 metų

166 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje

byloje Nr. 3K-3-234/2011;

130

laikotarpį iki bankroto bylos iškėlimo, ir pareikšti ieškinius teisme dėl sandorių, priešingų

įmonės veiklos tikslams ir (arba) galėjusių turėti įtakos tam, kad įmonė negali atsiskaityti su

kreditoriais, pripažinimo negaliojančiais;

2. Visi sandoriai sudaryti nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos yra

negaliojantys nuo jų sudarymo, jei juos, pažeidžiant įstatymu,s sudaro tam įgaliojimų neturintys

asmenys. Šiuo atveju ĮBĮ 14 str. reguliuoja disponavimą bankrutuojančios įmonės turt, bei nurodo,

jog nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos:

- teisė valdyti, naudoti bankrutuojančios įmonės turtą (lėšas) ir juo disponuoti suteikiama tik

administratoriui. Nė vienas įmonės kreditorius ar kitas asmuo neturi teisės perimti bankrutuojančiai

įmonei priklausančio turto ir lėšų kitaip, negu nustatyta Įmonių bankroto įstatyme;

- asmenims, išsinuomojusiems, pasiskolinusiems, saugantiems arba kitais pagrindais

naudojantiems ar valdantiems bankrutuojančios įmonės turtą, draudžiama dėl šio turto sudaryti

sandorius su trečiaisiais asmenimis;

- visi sandoriai, sudaryti pažeidžiant pirmus du minėtus punktus, yra negaliojantys nuo jų

sudarymo.

Bankrutuojančios įmonės sandorių ginčijimo institutas išskiria sandorių ,sudarytų iki bankroto

bylos iškėlimo, ginčijimą bei numato sandorių, sudarytų jau bankroto metu, ginčijimą. Tiek vienu,

tiek kitu atveju šio instituto paskirtis yra ginti kreditorių interesus nuo nesąžiningų skolininko

veiksmų, kuriais siekiama sumažinti jo mokumą, tuo pačiu ir galimybę patenkinti kreditorių

reikalavimus. Atkreiptinas dėmesys, jog šiuo atveju yra ginami ne tik kreditoriai, tačiau ir pats

skolininkas, kadangi jau minėtas ginčijamų sandorių bruožas yra jų priešingumas įmonės veiklos

tikslams, galėjimas turėti įtakos tam, kad įmonė negalėtų atsiskaityti su kreditoriais.

ĮBĮ nenustato sandorių ginčijimo pagrindų. Kaip jau minėta, pagrindas kreiptis į teismą pagal

ĮBĮ yra sandorio priešingumas įmonės veiklos tikslams ir galima įtaka įmonės mokumui. Tačiau

pagrindas kreiptis į teismą dėl sandorio nuginčijimo ir pagrindas sandorį nuginčyti yra du skirtingi

dalykai. Sandorių negaliojimo pagrindai yra numatyti CK, taigi bankroto administratorius

bankrutuojančios įmonės sandorius gali ginčyti visais CK nustatytais sandorių negaliojimo

pagrindais: tiek bendraisiais167 (pvz.: CK 1.82 str. sandorio negaliojimas dėl jo prieštaravimo

juridinio asmens teisnumui ir pan. ), tiek specialiaisiais (pvz. CK 6.66 str. Actio Pauliana)168.

Dėl sandorių nuginčijimo į teismą gali kreiptis:

167 Plačiau apie bendruosius sandorių negaliojimo pagrindus žiūrėti Mikelėnas V., Taminskas A., Vileita A. 2001.

Civilinio kodekso komentaras. Pirmoji knyga. Bendrosios nuostatos. Vilnius: Justitia, p. 177-211 168 Plačiau apie Actio Pauliana instituto taikymą bankroto procese žiūrėti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m.

rugsėjo mėn. 21 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos dėl actio Pauliana, netiesioginio ieškinio, sulaikymo teisės

ir prevencinio ieškinio institutų taikymo apžvalga Nr. 29, kat. 35.6.1; 35.6.2; 35.6.3; 44.4; Teismų praktika 29;

131

1. bankroto administratorius;

2. kreditoriai.

Nors ĮBĮ tiesiogiai ir nenurodo, tačiau tiek doktrinoje, tiek teismų praktikoje yra pripažįstama,

jog teisę ginčyti iki bankroto bylos iškėlimo sudarytus sandorius turi ir kreditoriai gindami savo

interesus. Tokia išvada darytina, vertinant aplinkybę, jog bankrutuojančios įmonės sandorių

teisėtumo klausimas tiesiogiai siejasi su kreditorių teise į nuosavybę, su jų galimybe patenkinti savo

reikalavimus169.

Dėl senaties termino skaičiavimo ĮBĮ numato, jog ieškinio senaties termino eiga skaičiuojama

nuo to momento, kai administratorius gauna dokumentus apie ginčytinų sandorių sudarymą.

Bankrutuojančios įmonės sandoriams nuginčyti yra taikomi visi bendrieji senaties terminai nustatyti

CK.

Ieškiniai dėl bankrutuojančios įmonės sandorių nuginčijimo turi būti pateikiami tam teismui,

kuriame yra nagrinėjama bankroto byla, t.y., apygardos teismui. Nuo 2011 m. spalio 1 d.

įsigaliosiantys ĮBĮ pakeitimai numato, jog tokie ieškiniai turės būti nagrinėjami teisme pagal

bankrutuojančios įmonės buveinės vietą, t.y., pagal bendras rūšinio teismingumo taisykles – teismui

(apylinkės ar apygardos) pagal bankrutuojančios įmonės buveinės vietą.

6.5 Taikos sutartis

Klausimas dėl taikos sutarties sudarymo gali būti sprendžiamas bankroto bylos nagrinėjimo

stadijoje, nes tai yra vienintelė stadija bankroto procese, kurioje galima sudaryti taikos sutartį ir

išvengti įmonės likvidavimo170.

Taikos sutartis – tai šalių tarpusavio ginčo sureguliavimas pačių šalių pastangomis ir

dalyvaujant teismui, kai abipusiu kompromisu, pakeičiant tarpusavio teises ir pareigas,

išsprendžiamas tarpusavio ginčas. Teismas turi imtis visų įmanomų priemonių, kad byloje būtų

sudaryta taikos sutartis171. Taikos sutarties sudarymo galimybę numato ir ĮBĮ. Šio įstatymo 2 str. 11

p. pateikia taikos sutarties sampratą, atitinkančią bankroto proceso specifiką, t.y.:

Taikos sutartis – kreditorių ir įmonės susitarimas tęsti įmonės veiklą, kai įmonė prisiima tam

tikrus įsipareigojimus, o kreditoriai sutinka savo reikalavimus atidėti, sumažinti ar jų atsisakyti.

169 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo mėn. 21 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos dėl actio

Pauliana, netiesioginio ieškinio, sulaikymo teisės ir prevencinio ieškinio institutų taikymo apžvalga Nr. 29, kat. 35.6.1;

35.6.2; 35.6.3; 44.4; Teismų praktika 29; 170 Mikuckienė V. Taikos sutarties sudarymo galimybės bankroto procese. Jurisprudencija, 2007 5(95), p.57–63; 171 Laužikas E., Mikelėnas V., Nekrošius V. Civilinio proceso teisė. II tomas. – Vilnius, 2005. P. 124;

132

Kalbant apie taikos sutarties reikšmę, reikėtų pažymėti, jog taikos sutarties sudarymas,

paprastai sukelia dvejopas pasekmes, vienu atveju nėra pralaimėjusio, t.y., tiek viena pusė, tiek kita

pusė nelieka nuskriausta, o kitu atveju pašalinamas ginčas iš civilinės apyvartos.

Taikos sutarties bankroto procese sudarymas, yra naudingas:

- pačiam bankrutuojančiam skolininkui, nes panaikinami visi iki tol buvę jo veiklos

ribojimai, atkuriamos visos jo teisės, taip pat įmonė lieka civilinės apyvartos subjektu, išsaugo

darbo vietas, pajamų šaltinį ir pan.;

- įmonės kreditoriams, nes atsiranda galimybė visa apimtimi patenkinti jų finansinius

reikalavimus, o ne tik dalį jų, kaip paprastai atsitinka, nes bankroto procesas iš esmės grindžiamas

per nemokumą – negalėjimą atsiskaityti su kreditoriais;

- valstybei bei valstybės mokesčius administruojančioms institucijoms (taip išsaugomas

potencialus mokesčių mokėtojas)172.

6.6 Taikos sutarties sudarymas

Pasiūlymą sudaryti taikos sutartį gali pateikti kreditoriai, administratorius, įmonės savininkas

(savininkai). Taikos sutartį pasirašo visi kreditoriai, kurių reikalavimai bankroto proceso metu iki

taikos sutarties pasirašymo dienos liko nepatenkinti, arba jų įgaliotas atstovas ir administratorius,

gavęs įmonės savininko (savininkų), valdymo organo, kuris turi teisę priimti nutarimą reorganizuoti

ar likviduoti įmonę, raštišką sutikimą. Taikos sutartis, numatyta Įmonių bankroto įstatymo

šeštajame skirsnyje, gali būti sudaroma nuo nutarties iškelti įmonei bankroto bylą iki nutarties

likviduoti įmonę dėl bankroto įsiteisėjimo dienos173.

Taip pat reikėtų atkreipti dėmesį, jog Lietuvos Aukščiausias Teismas yra išaiškinęs, jog taikos

sutarties patvirtinimas yra ne pagrindas atsisakyti iškelti bankroto bylą (Įmonių bankroto įstatymo

10 straipsnio 3 dalies 1-3 punktai), o pagrindas iškeltą bankroto bylą užbaigti ją nutraukiant.

Pastebėtina tai, kad iki nėra priimta teismo nutartis iškelti bankroto bylą pareiškimą dėl bankroto

bylos iškėlimo teismui pateikęs asmuo gali nuo šio pareiškimo atsisakyti (Įmonių bankroto įstatymo

6 straipsnio 5 dalis), nepriklausomai nuo tokio atsisakymo motyvų174.

172 Mikuckienė V. Taikos sutarties sudarymo galimybės bankroto procese. Jurisprudencija, 2007, Nr. 5 (95), P. 57-58; 173 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2001 m. gruodžio 21 d. nutarimas ,,Dėl įstatymų taikymo įmonių bankroto

byloje“ Nr. 33; 174 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. birželio mėn. 30 d. konsultacija Nr. A3-86, kat. 107; 114; 88;

133

6.6.1 Taikos sutarties turinys ir jos tvirtinimo tvarka

Taigi taikos sutartimi šalys nustato materialiąsias teises ir pareigas, todėl jai taikomos

sandorių galiojimą reglamentuojančios CK normos, t. y., teismas privalo įsitikinti, ar taikos sutarties

sąlygos neprieštarauja įstatymui, viešajai tvarkai, nepažeidžia šalių teisių ar įstatymo saugomų

interesų, ar taikos sutartis iš tiesų išreiškia šalių valią, ar sutarties šalis nesuklydo dėl taikos sutarties

sąlygų, ar ji nebuvo apgauta. Be abejo, teismas neturėtų tvirtinti taikos sutarties, kurios sąlygos

vienai iš jos šalių yra akivaizdžiai nepalankios ar ekonomiškai nenaudingos. Kiekvienu konkrečiu

atveju teismas turi atidžiai išanalizuoti šalių prašomą patvirtinti taikos sutartį ir tik įsitikinęs, kad ji

neprieštarauja įstatymams ir nepažeidžia šalių teisių ir teisėtų interesų, ją patvirtinti bei nutraukti

bankroto bylą175.

ĮBĮ reikalauja, jog taikos sutartyje turi būti nurodoma:

1. įmonei daromos nuolaidos ir kreditorių reikalavimai;

2. įmonės įsipareigojimai;

3. kreditorių reikalavimų patenkinimo būdai ir terminai;

4. įmonės atsakomybė už taikos sutarties nevykdymą.

Taikos sutartį tvirtina teismas (bankroto bylą nagrinėjant ne teismo tvarka, taikos sutartį

tvirtina notaras, ĮBĮ 29 str., 6 d.). Jeigu bankroto byla iškelta akcinei ar uždarajai akcinei bendrovei,

teismas nutartyje dėl taikos sutarties patvirtinimo nurodo asmenį, kuriam paveda sušaukti visuotinį

akcininkų susirinkimą. Kaip jau minėta, teismas netvirtina taikos sutarties, jeigu joje numatyti

veiksmai prieštarauja įstatymams arba pažeidžia kieno nors teises ir įstatymų saugomus interesus.

Įsiteisėjus teismo nutarčiai dėl taikos sutarties patvirtinimo:

1. įsigalioja taikos sutartis;

2. įmonės bankroto byla nutraukiama;

3. administratorius per 5 darbo dienas nuo nutarties įsiteisėjimo apie tai raštu praneša šiai

įmonei paslaugas teikiančioms kredito įstaigoms, mokesčių, valstybinio socialinio draudimo ir

privalomojo sveikatos draudimo administratoriams, valstybės, savivaldybės įmonės savininko teises

ir pareigas įgyvendinančiai institucijai, juridinių asmenų registrui, Finansų ministerijai, jeigu įmonė

yra gavusi paskolą iš valstybės vardu pasiskolintų lėšų arba gavusi paskolą, kuriai suteikta valstybės

garantija, taip pat Vertybinių popierių komisijai, jeigu taikos sutartis sudaroma su finansų maklerių

įmone arba akcine bendrove, kuri laikoma vertybinių popierių emitentu pagal Vertybinių popierių

įstatymą, ir Įmonių bankroto valdymo departamentui prie Ūkio ministerijos.

175 Mikuckienė V. Taikos sutarties sudarymo galimybės bankroto procese. Jurisprudencija, 2007, Nr. 5 (95), P. 57-58;

134


1. Kaip suprantate bankroto bylos nagrinėjimo stadiją bankroto procese? Kokia šios stadijos

paskirtis ir reikšmė?

2. Iki kurio momento bankroto procese galima sudaryti taikos sutartį?

3. Nuo kurio momento kreditoriai gali pateikti savo kreditorinius reikalavimus tvirtinti

bankroto byloje?

4. Iki kurio momento bankroto byloje gali būti tvirtinami bei tikslinami kreditorių

reikalavimai?

5. Kokias teises įgyja asmuo, kurio kreditorinis reikalavimas yra teismo nutartimi

patvirtinamas bankroto byloje? Kokia jo procesinė padėtis?

6. Kas gali skųsti teismo nutartį dėl kreditorinių reikalavimų tvirtinimo?

7. Kada turi būti sušaukiamas pirmasis kreditorių susirinkimas? Kokia jo reikšmė bankroto

procese?

8. Kokie klausimai turi būti išspręsti pirmajame kreditorių susirinkime?

9. Kaip yra išrenkamas kreditorių susirinkimo pirmininkas?

10. Kas turi teisę reikalauti sušaukti kreditorių susirinkimą?

11. Kokios teises įmonių bankroto įstatymas numato kreditorių susirinkimui?

12. Paaiškinkite, kokia tvarka yra priimami kreditorių susirinkimo nutarimai.

13. Kaip manote, ar kreditoriai turi teisę susipažinti su visais bankrutuojančios bendrovės

dokumentais, ar tik su dokumentais apie bankroto proceso eiga?

14. Kam gali būti skundžiamas kreditorių susirinkimo nutarimas? Kas gali jį skųsti? Kokia

apskundimo tvarka?

15. Kaip manote, kada yra tikslinga sudaryti kreditorių komitetą?

16. Kokia yra kreditorių komiteto sudarymo tvarka? Kokia jo sudarymo reikšmė?

17. Paaiškinkite, ką reiškia bankroto administravimo išlaidos?

18. Ar bankroto administravimo išlaidos yra tapatu bankroto administratoriaus atlyginimui?

19. Ar gali būti su administratoriumi pasirašyta pavedimo sutartis, jei kreditoriai nėra

patvirtinę administratoriaus atlyginimo?

20. Koks yra santykis tarp teismo patvirtintų bankroto administravimo išlaidų iki pirmojo

kreditorių susirinkimo ir pirmajame kreditorių susirinkime patvirtintų bankroto administravimo

išlaidų?

21. Kuo remiantis yra nustatinėjamas bankroto administravimo išlaidų dydis?

22. Kuo remiantis yra nustatinėjamas bankroto administratoriaus atlyginimo dydis?

135

23. Paaiškinkite , kaip suprantate bankrutuojančios įmonės sandorių tikrinimą ir ginčijimą.

Kokia šio instituto reikšmė?

24. Kokiais pagrindais gali būti ginčijami bankrutuojančios įmonės sandoriai, sudaryti iki

bankroto bylos iškėlimo?

25. Kas gali kreiptis dėl bankrutuojančios įmonės sandorių, sudarytų iki bankroto bylos

iškėlimo, kurie prieštarauja įmonės veiklos tikslams arba galėjusių turėti įtakos tam, kad įmonė

negali atsiskaityti su kreditoriais?

26. Kuriuo laikotarpiu yra galima taikos sutartis bankroto procese?

27. Kokia tvarka yra sudaroma taikos sutartis bankroto procese?

28. Kada baigiasi bankroto bylos nagrinėjimo stadija?

29. Kada gali būti priimta nutartis dėl bankrutuojančios įmonės pripažinimo bankrutavusia

ir likviduojama dėl bankroto?

30. UAB „Skolininkas“ pateikė tvirtinimui 100000 Lt kreditorinį reikalavimą su jį

pagrindžiančiais dokumentais. Bankroto administratorius įvertinęs jo pagrįstumą nesutinka jo

tvirtinti, nes dalį šio reikalavimo ginčija teisme (23000 Lt), ir prašo skirti žodinį bylos nagrinėjimą.

Teismas paskiria posėdį po mėnesio. Per tą laikotarpį turi įvykti kreditorių susirinkimas. Kaip turėtų

būti išspręstas klausimas dėl kreditorinio reikalavimo tvirtinimo?

31. UAB „Skolininkas“ iškelta bankroto byla. Administratorius sušaukė pirmąjį kreditorių

susirinkimą (susirinkimo dieną teismo patvirtintų kreditorinių reikalavimų suma sudaro 100.000 Lt,

dėl 50.000 Lt dydžio kreditorinio reikalavimo patvirtinimo vyksta ginčas apeliaciniame teisme

(pirmosios instancijos teismas kreditorinį reikalavimą patvirtino). Kreditorių susirinkime dalyvavo

kreditoriai, kurių patvirtintų kreditorinių reikalavimų suma sudaro 70.000 Lt. Dėl nutarimo

įpareigoti bankroto administratorių kreiptis į teismą pripažinti įmone bankrutuojančia ir likviduoti

dėl bankroto „už“ balsavo kreditoriai, kurių kreditorinių reikalavimų suma sudaro 45.000 Lt,

likusieji kreditoriai balsavo „prieš“. Ar galėjo vykti pirmasis kreditorių susirinkimas ir balsuoti

tokiu nutarimu, kodėl? Ar nutarimas priimtas, kodėl?

32. Vyksta bankrutuojančios UAB „Skolininkas“ kreditorių susirinkimas. Administratorius

informuoja, kad du kreditoriai, kurių patvirtintų kreditorinių reikalavimų suma sudaro 20% visų

patvirtintų kreditorinių reikalavimų sumos balsavo raštu. Jūsų kreditorinis reikalavimas sudaro 30%

visų patvirtintų kreditorinių reikalavimų sumos. Kitas kreditorius UAB “Y”, kuris taip pat

dalyvauja kreditorių susirinkime ir kurio kreditoriniai reikalavimai sudaro 30% visų patvirtintų

kreditorinių reikalavimų sumos, siūlo įtraukti į kreditorių susirinkimo darbotvarkę naują klausimą.

Jei atstovautumėte UAB „X“, kaip balsuotumėte dėl UAB „Y“ pasiūlymo ir kodėl?

33. Bankrutuojančio UAB „Skolininkas“ patvirtintų kreditorinių reikalavimų suma yra

100.000 Lt. Jūsų įmonės atstovaujamos UAB „X“ patvirtintas kreditorinis reikalavimas yra 70.000

136

Lt. Šaukiamas kreditorių susirinkimas, kurio vienas iš darbotvarkės klausimų yra kreditorių

komiteto rinkimai. UAB “X” dalyvauja kreditorių susirinkime. Kaip siūlysite UAB “X” balsuoti

šiuo klausimu: už ar prieš, kodėl?

34. Pateikite kelis nutarimų projektus, kokie galėtų būti patvirtinti kreditorių susirinkime

sprendžiant klausimą dėl administravimo išlaidų patvirtinimo.

35. Administratorius po nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo kreipėsi į teismą

patvirtinti administravimo išlaidų sąmatą. Teismas patvirtinto 10.000 Lt administravimo išlaidų

sąmatą nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki pirmojo kreditorių susirinkimo. Ar

pirmajame kreditorių susirinkime kreditoriai gali patvirtinti kitokią administravimo išlaidų sąmatą,

nei ją patvirtino teismas, kodėl?

36. Bankrutuojanti bendrovė iki bankroto bylos iškėlimo prekiavo drabužiais. Kreditorių

susirinkimas nusprendė, kad turi būti sudaryta patalpų nuomos sutartis tam, kad būtų išparduoti

bankroto administratoriui perduoti drabužiai (atsargos). Atsargos (drabužiai) buvo įkeisti bankui ir

bankas yra patvirtintas pirmos eilės kreditoriumi. Kokia tvarka, remiantis ĮBĮ, turėtų būti

atsiskaitoma už patalpų nuomą? Ar iš darbužių pardavimo gautos pajamos gali būti naudojamos

patalpose dirbančių pardavėjų atlyginimams, apmokėti už patalpų nuomą, komunalines paslaugas ir

pan., kodėl?

37. UAB „X“ raštu pateikė kreditorinį reikalavimą ir tai pagrindžiančius dokumentus

bankrutuojančios UAB „Skolininkas“ bankroto administratoriui. Bankroto administratorius gavęs

dokumentus raštu atsakė kreditoriui, jog yra pasibaigęs teismo nustatytas terminas (teismas

nutartyje iškelti bankroto bylą buvo nustatęs nustatyti 45 dienų laikotarpį nuo teismo nutarties

iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos, iki kada kreditoriai turi teisę pareikšti savo reikalavimus,

atsiradusius iki bankroto bylos iškėlimo dienos) kreditoriniams reikalavimams pareikšti, taigi UAB

„X“ gali kreiptis į teismą su prašymu patvirtinti kreditorinį reikalavimą bankroto byloje, nes pagal

Įmonių bankroto įstatymo 10 str. 9d. teismas turi teisę priimti kreditorių reikalavimus, kurie buvo

pateikti pažeidus teismo nustatytus terminus kreditoriniams reikalavimams pareikšti, jeigu termino

praleidimo priežastis pripažįsta svarbiomis. Per laiką kuomet UAB „X“ sulaukė atsakymo iš

bankroto administratoriaus ir pateikė prašymą teismui dėl kreditorinio reikalavimo patvirtinimo

UAB „Skolininkas“ bankroto byloje, teismas priėmė nutartį pripažinti UAB „Skolininkas“

bankrutavusia ir dėl to likviduojama. Atkreiptinas dėmesys, jog pagal jau minėtą Įmonių bankroto

įstatymo 10 str. 9d. kreditorių pareiškimai dėl reikalavimų, susidariusių iki bankroto bylos iškėlimo,

pripažinimo, paduoti praleidus teismo nustatytą terminą, priimami tik iki teismo nutarties nutraukti

bankroto bylą arba įmonę likviduoti dėl bankroto priėmimo dienos. Argumentuotai atsakykite, kaip,

Jūsų nuomone, šiuo atveju turėtų pasielgti teismas?

137

38. Bankroto administratorius patikrinęs įmonės finansinius dokumentus nesutiko su

kreditoriaus jam pateiktu reikalavimu ir jį ginčijo teisme, prašydamas teismo skirti žodinis bylos

nagrinėjimą. Teismas šį ginčą išskyrė į atskirą bylą. Įvertinkite situaciją.

39. Bankroto administratorius paskirtas UAB „Skolininkas“ bankroto byloje, 2010 m.

balandžio 5 d. pateikė prašymą Apygardos teismui tvirtinti dviejų kreditorių reikalavimus bei vieno

kreditoriaus (UAB „X“) nepagrįstą ir ginčytiną reikalavimą, prašydamas šio reikalavimo tvirtinimo

pagrįstumo ir tvirtinimo klausimą spręsti atskirame posėdyje, skiriant žodinį bylos nagrinėjimą (ĮBĮ

26str. 4d.). Apygardos teismas 2010 m. balandžio 9 d. nutartimi patvirtino bankrutuojančios UAB

„Skolininkas“ dviejų kreditorių finansinius reikalavimus, o UAB „X“ginčijamą 10000 Lt

reikalavimą nutarta svarstyti žodžiu, numatant posėdžio datą 2010 m. gegužės 17d. Taip pat

numatyta, jog kitas kreditorių susirinkimas bus sušauktas 2010m. balandžio 23d. Tai sužinojęs

kreditorius UAB „X“ kreipėsi atskiruoju skundu prašydamas apeliacinio teismo panaikinti

Apygardos teismo 2010 m. balandžio 9 d. nutartį. Skundą kreditorius grindžia šiais argumentais:

pirmiausia, tokia nutartimi yra pažeidžiamas kreditorių lygiateisiškumo principas; antra kreditorių

susirinkime, kuris įvyks 2010m. balandžio 23d, kreditoriaus žiniomis, bus svarstomi klausimai dėl

parduodamo turto kainos bei bus sudaromas kreditorių komitetas, į kurį jis neturės galimybės

patekti, o vėliau, esant sudarytam kreditorių komitetui, jo teisės gali būti suvaržytos; trečia, teismas

turi tvirtinti visus kreditorių reikalavimus, o tai reiškia, jog esant ginčytinų reikalavimų, klausimą

dėl jų patvirtinimo turi išspręsti ta pačia nutartimi, neatidedant jų svarstymo vėlesniems

posėdžiams. Atsiliepimu į atskirąjį skundą bankroto administratorius prašo palikti nepakeistą

ankstesnę apygardos teismo nutartį. Savo atsiliepimą ir jame išdėstytą prašymą grindžia vieninteliu

argumentu, t.y., jog UAB „X“ nėra byloje dalyvaujantis asmuo, todėl neturi teisės pateikti atskirojo

skundo. Įvertinkite situaciją. Kokį sprendimą turėtų priimti Lietuvos Apeliacinis Teismas? Savo

poziciją argumentuokite.

40. Kreditorius UAB „X“ pateikė pareiškimą dėl UAB „Skolininkas“ bankroto bylos

iškėlimo. Civilinėje byloje pasirengimo nagrinėti bankroto bylos iškėlimo klausimą šalys susitarė,

jog UAB „Skolininkas“ įkeis UAB „X“ naudai gamybines patalpas ir per 30d. sumokės skolą kas

mėnesį po 5000 Lt, o UAB „X“ tada atsisakys savo pareiškimo. Tokią taikos sutartį šalys pasirašė ir

remiantis Įmonių bankroto įstatymo 28-29 str. pateikė teismui, kuriame vyksta pasirengimas

nagrinėti bankroto bylą, tvirtinti. Kaip turėtų teismas pasielgti? Ar gali teismas patvirtinti tokią

sutartį? Jei taip, tai kokiais argumentais teismas turėtų vadovautis.



138








žinios, 2011-07-13, Nr. 85-4126;

6. Kavalnė S., Norkus R. 2011. Bankroto teisė: antroji knyga. Vilnius: Justitia

7. Laužikas E., Mikelėnas V., Nekrošius V. Civilinio proceso teisė. II tomas. – Vilnius, 2005. P.

124;

8. Mikelėnas V., Taminskas A., Vileita A. 2001. Civilinio kodekso komentaras. Pirmoji knyga.

Bendrosios nuostatos. Vilnius: Justitia;

9. Mikuckienė V. Taikos sutarties sudarymo galimybės bankroto procese. Jurisprudencija, 2007

5(95), p.57–63;

10. Norkus R. 2007. Bankroto bylų nagrinėjimas: teorija ir praktika. Justitia. 2007/2

11. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2001 m. gruodžio mėn. 21 d. nutarimas Nr. 33 „Dėl

įstatymų taikymo įmonių bankroto bylose“;

12. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2005 m. gruodžio mėn. 7 d. nutartis

civilinėje byloje Nr. 3K-3-650, kat. 126.5;

13. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 30


14. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 25 d.


15. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 5 d.


16. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2009 m. rugsėjo mėn. 21 d. nutartis,

nutartis civilinėje Nr. 3K-3-354/2009;

17. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo mėn. 21 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo

praktikos dėl actio Pauliana, netiesioginio ieškinio, sulaikymo teisės ir prevencinio ieškinio

institutų taikymo apžvalga Nr. 29, kat. 35.6.1; 35.6.2; 35.6.3; 44.4;

18. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 30



188/2011;

139


20. Lietuvos apeliacinio teismo 2005 m. liepos 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-350/2005;

21. Lietuvos apeliacinio teismo 2006 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-655/2006 ir

kt.;

22. Lietuvos apeliacinio teismo 2007m. sausio 4d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-44/2007;

23. Lietuvos apeliacinio teismo 2007m. gegužės 3d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-265/2007;

24. Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. vasario mėn. 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-

125/2008;

25. Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. liepos mėn. 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-

1204-1/2010;

26. Ir kt. ypač paskutiniųjų metų Lietuvos Aukščiausiojo ir Lietuvos apeliacinio teismų praktika

140

7 SUPAPRASTINTAS BANKROTO PROCESAS:

Supaprastintas bankroto procesas yra santykinai naujas institutas Lietuvos bankroto teisėje176,

jis buvo įtvirtintas tik nuo 2003 m. sausio 1 d., o, kaip žinia, atkūrus nepriklausomybę pirmasis

įmonių bankroto įstatymas priimtas 1992 m. rugsėjo 15 d.177

ĮBĮ 2 str. 13 d. numato, jog supaprastintas bankroto procesas - tai teismo tvarka vykdomos

įmonės bankroto procedūros, kai įmonė neturi turto ar jo nepakanka teismo ir administravimo

išlaidoms apmokėti.

Esminiai bruožai, kurie supaprastintą bankroto procedūrą skiria nuo bendros bankroto

procedūros yra –tai, kad:

- šis procesas negali trukti ilgiau kaip vienerius metus nuo nutarties taikyti supaprastintą

bankroto procesą įsiteisėjimo dienos,

- supaprastinto bankroto proceso tikslas – tiesioginis likvidavimo procedūra taikymas,

netaikant įprastinių bankroto procedūrų, taip siekiant sumažinti bet kokias galimas bankroto

proceso išlaidas;

- supaprastinto bankroto procese ĮBĮ kreditorių susirinkimo kompetencijai skirtus turto

pardavimo klausimus sprendžia teismas178.

Atsižvelgiant į ĮBĮ nuostatas supaprastinto proceso bankrotą galima taikyti:

1. Bankroto bylos iškėlimo stadijoje, t.y., kai nustatoma, jog įmonė neturi lėšų

administravimo ir teismo išlaidoms padengti, teismas paprastai pasiūlo nuo pat pradžių taikyti

supaprastinto bankroto procedūrą;

2. Įmonės bankroto bylos nagrinėjimo metu, t.y., kai bankroto bylos nagrinėjimo metu

išaiškėja, jog įmonė neturi turto, ar jo neturi pakankamai administravimo ir teismo išlaidoms

padengti.

Pirmiausia reikėtų aptarti sąlygas, kurioms esant būtų galima taikyti supaprastinto bankroto

procedūrą bankroto bylos iškėlimo stadijoje. Kai teismas gauna pareiškimą dėl bankroto bylos

iškėlimo įmonei, jis įvertina įmonės turtinę padėtį ir tuo atveju, jei teismas daro pakankamai

pagrįstą prielaidą, kad įmonė neturi turto ar jo nepakanka teismo ir administravimo išlaidoms

apmokėti, jis turi pasiūlyti asmeniui, pateikusiam pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo

įmonei, įmokėti ne vėliau kaip per penkias darbo dienas nuo nurodyto pasiūlymo dienos, į teismo

176 Įmonių bankroto įstatymo 2, 6, 7, 8, 9, 10, 11, 12, 15, 26, 29, 32, 35, 37 straipsnių pakeitimo ir papildymo bei

įstatymo papildymo ketvirtuoju(1) skirsniu ir 13(1) straipsniu įstatymas, Valstybės žinios, 2002-12-06, Nr. 116-5193; 177 Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymas // Valstybės žinios, 1992, Nr. 29-843, (1992 m. rugsėjo 15 d.

redakcija); 178 Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-684/2009;

141

depozitinę sąskaitą teismo nustatytą sumą. Ši suma negali būti didesnė kaip dešimt tūkstančių litų.

Jeigu nurodytas asmuo teismo nustatytu laiku įmoka teismo nustatytą sumą, bankroto byla gali būti

keliama ir nagrinėjama supaprastinto bankroto proceso tvarka. Įmokėta į teismo depozitinę sąskaitą

pinigų suma yra naudojama teisėjo, nagrinėjančio bankroto bylą, nurodymu teismo ir

administravimo išlaidoms apmokėti. Svarbu pastebėti, jog tuo atveju, kai kreditorius įmoka

anksčiau minėtą sumą, jis turi teisę kreiptis į teismą, prašydamas priteisti įmokėtą sumą iš įmonės

vadovo, savininko (savininkų) dėl to, kad šis (šie) įmonei tapus nemokia nepateikė pareiškimo

teismui dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei. Įmonės vadovas, savininkas (savininkai) kreditoriui

atsako solidariai. Dėl šios sumos išieškojimo iš įmonės vadovo, savininko (savininkų) į teismą

kreipiasi administratorius. Taip pat reikėtų atkreipti dėmesį, jog tam tikrais atvejais, kurie priklauso

nuo reikalavimo prigimties (kreditorius pareiškimą teikia dėl neįvykdytų reikalavimų, susijusių su

darbo santykiais, reikalavimų atlyginti žalą dėl suluošinimo ar kitokio kūno sužalojimo, susirgimo

profesine liga arba dėl mirties dėl nelaimingo atsitikimo darbe) ir teismas daro pakankamai pagrįstą


bankroto byla keliama ir nagrinėjama supaprastinto bankroto proceso tvarka, o iš kreditoriaus nėra

reikalaujama į teismo depozitinę sąskaitą įmokėti anksčiau minėtos 10000 Lt sumos. Teismas

nustato teismo ir administravimo išlaidų sumą, kuri negali būti didesnė negu 10000 Lt. Dėl šios

sumos išieškojimo iš įmonės vadovo, savininko (savininkų) į teismą kreipiasi administratorius179.

Antru atveju, t.y., bankroto bylos nagrinėjimo metu, administratoriui nustačius, kad įmonė

neturi turto ar jo nepakanka teismo ir administravimo išlaidoms padengti, teismas administratoriaus

prašymu gali priimti nutartį taikyti įmonei supaprastintą bankroto procesą.

Taigi galima daryti išvadą, jog pagrindinė supaprastinto bankroto procedūros sąlyga – lėšų

nebuvimas administravimo ir teismo išlaidoms padengti. Tokią išvadą turi prieiti teismas. Teismų

praktikoje yra numatyta, jog vadovaujantis ĮBĮ 131 straipsnio nuostatomis, supaprastintas bankroto

procesas gali būti taikomas tik tuo atveju, jeigu surinkti dokumentai patvirtina, kad bankrutuojanti

įmonė turto neturi ir jo nepakanka administravimo išlaidoms padengti180. Šiuo atveju manytina, jog

nepakanka vien tik finansinės atskaitomybės dokumentų, tačiau teismas turėtų vertinti realią turto

vertę.

Papildoma sąlyga – pareiga įmokėti 10000 Lt sumą į teismo depozitinę sąskaitą - yra taikoma

tik tuo atveju, jei supaprastinto bankroto būtinybė iškyla bankroto bylos iškėlimo stadijoje, ir

pareiškimą dėl bankroto yra pateikęs kreditorius, kurio reikalavimai nėra susiję su darbo santykiais,

reikalavimu atlyginti žalą dėl suluošinimo ar kitokio kūno sužalojimo, susirgimo profesine liga arba


364/2007, kat. 1.1.10.1; 180 Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus 2006 m. vasario 2 d. nutartis, civilinėje byloje Nr. 2-91/2006;

142

dėl mirties dėl nelaimingo atsitikimo darbe. Neįmokėjus minėtos sumos, teismas atsisako kelti

bankroto bylą.

7.1 Teismo nutarties taikyti supaprastintą bankroto procesą priėmimas

Supaprastinto bankroto procesą nustato teismas nutartimi. Dėl teismo nutarties taikyti

supaprastintą bankroto procesą gali būti duodamas atskirasis skundas.

Teismas, priėmęs nutartį taikyti įmonei supaprastintą bankroto procesą, privalo (ĮBĮ 13(1)str.):

- informaciją apie teismo nutartį taikyti įmonei supaprastintą bankroto procesą nedelsdamas

pateikti juridinių asmenų registrui, įmonei, kreditoriams ir Vyriausybės įgaliotai institucijai – šią

funkciją teismą gali pavesti atlikti bankroto administratoriui;

- paskirti administratorių, jei jis nepaskirtas;

- patvirtinti administravimo išlaidų sąmatą, kurią administratorius turi pateikti ne vėliau kaip

per 5 darbo dienas nuo nutarties taikyti įmonei supaprastintą bankroto procesą įsiteisėjimo dienos ir

kuri negali būti didesnė nei 10000Lt;

- patvirtinti (jei jie nepatvirtinti) kreditorių reikalavimus pagal administratoriaus pateiktą

sąrašą, sudarytą pagal įmonės buhalterinės apskaitos duomenis.

Ne vėliau kaip per 30 dienų nuo nutarties taikyti įmonei supaprastintą bankroto procesą

įsiteisėjimo dienos teismas administratoriaus prašymu pripažįsta įmonę bankrutavusia, priima

nutartį likviduoti įmonę dėl bankroto ir patvirtina supaprastinto bankroto proceso trukmę, kuri kaip

jau minėta negali būti ilgesnė kaip vieneri metai.

Labai svarbu atkreipti dėmesį į pagrindą, kuriuo bankroto administratorius atstovauja įmonę

bei atlieka bankroto procedūras – šiuo atveju pavedimo sutartis su administratoriumi nesudaroma

(kai supaprastinta bankroto procedūra pradedama bankroto iškėlimo stadijoje arba kai įmonės

bankroto bylos nagrinėjimo metu pavedimo sutartis dar nėra sudaryta). Įsiteisėjusi teismo nutartis

taikyti įmonei supaprastintą bankroto procesą yra pagrindas administratoriui atlikti įmonės bankroto

procedūras.

Pardavus turtą ir reikalavimų teises, gautos lėšos skiriamos teismo ir administravimo

išlaidoms. Jeigu pradėjus supaprastintą bankroto procesą nustatoma, kad pardavus įmonės turtą ir

reikalavimo teises bus gauta dvigubai daugiau lėšų, negu reikia teismo ir administravimo išlaidoms

padengti, teismas priima nutartį nutraukti supaprastinto bankroto proceso vykdymą ir priima nutartį

vykdyti įmonės bankroto procedūras bendra ĮBĮ nustatyta bankroto bylų nagrinėjimo teisme

tvarka181. Kai pardavus įmonės turtą ir reikalavimo teises buvo gauta lėšų daugiau, negu reikia

181 Lietuvos apeliacinio teismo nutartis 2006m. vasario 9d., c.b. Nr. 2-102/2006;

143

teismo ir administravimo išlaidoms apmokėti, tačiau gauta suma neviršija šios sumos dvigubai,

likusios lėšos skiriamos įmonės darbuotojų – kreditorių reikalavimams, susijusiems su darbo

santykiais, tenkinti. Patenkinus minėtus reikalavimus, iš likusios sumos gali būti atlyginama

kreditoriui, kuris pateikė prašymą iškelti bankroto bylą ir įmokėjo 10000 Lt depozitą, tačiau, jeigu

šiam kreditoriui būtų priteista iš įmonės vadovo, savininko (savininkų) remiantis ĮBĮ 10 str. 11 d.,

tam tikra suma, priteistos sumos dydžiu turėtų būti mažinama atlyginimo suma. Jeigu susiklostytų

tokia situacija, jog užtektų lėšų atlyginti ir pastarajam kreditoriui jo įmokėtą sumą, likusios lėšos

turi būti pervedamos į Garantinio fondo sąskaitą.

Atkreiptinas dėmesys, jog supaprastinto bankroto proceso metu kreditorių susirinkimai

nešaukiami. Ši procedūra, lyginant su bankroto procedūra ne teismo tvarka, yra visiška priešingybė,

nes paprastai kreditorių susirinkimo sprendžiamus klausimus sprendžia teismas:

- tvirtina ir keičia administravimo išlaidų sąmatą ir administravimo išlaidoms skirtų lėšų

naudojimo tvarką;

- tvirtina įmonės bankroto proceso metu sudarytas metines finansines ataskaitas (balansą ir

pelno (nuostolių) ataskaitą; pradeda likvidavimo procedūrą;

- sprendžia turto pardavimo klausimus.

Apibendrinant galima daryti išvadą, jog supaprastinto bankroto procedūros tikslas yra teisėtai

ir greitai likviduoti nemokų skolininką, kuris ne tik nėra pajėgus įvykdyti kreditorinių

įsipareigojimų skolininkams ar bent iš dalies juos padengti, tačiau neturi pakankamai lėšų ir

administravimo bei teismo išlaidoms (bankroto proceso išlaidoms) padengti. Supaprastintas

bankroto procesas, t.y. tiesioginis likvidavimo procedūros taikymas, netaikant įprastinių procedūrų,

siekiant sumažinti bet kokias galimas išlaidas. Reikšmė atsiskleidžia per bankroto proceso tikslą,

t.y., likviduoti nemokų skolininką iš rinkos dalyvių, nes priešingu atveju manytina, jog joks

administratorius taikant bendrą bankroto procedūrą nesiims administruoti įmonės, už kurios

bankroto procesą nebus mokamas atlyginimas182.

182 Lietuvos apeliacinio teismo nutartis 2009m. liepos 2d. nutartis civilinėje byloje, Nr. 2-684/2009

144


1. Paaiškinkite, kaip suprantate supaprastintą bankroto procesą. Koks jo santykis su bankroto

proceso stadijomis?

2. Nurodykite esminius skirtumus tarp supaprastinto bankroto proceso ir bankroto proceso

vykstančio bendra tvarka.

3. Kokioms sąlygoms egzistuojant yra galimas supaprastintas bankroto procesas?

4. Kokiame bankroto proceso etape yra galima pereiti prie supaprastinto bankroto proceso?

5. Ar galima pradėti supaprastintą bankroto procesą nuo bankroto bylos iškėlimo?

6. Ar galima apskųsti teismo nutartį, kuri nutaria pradėti įmonei supaprastintą bankroto

procesą? Jei taip, tai kokia tvarka?

7. Kiek laiko turėtų trukti supaprastinta įmonės bankroto procedūra?

8. Kas turi teisę apskųsti teismo nutartį, kuria yra nutarta įmonei pradėti supaprastintą

bankroto procesą?

9. Kokias pasekmes sukelia teismo nutartis pradėti supaprastintą bankroto procesą?

10. Ar galima iš supaprastinto bankroto proceso „sugrįžti“ į bendrąja tvarka vykdomą

bankroto procesą?

11. Kada teismas gali priimti nutartį nutraukti supaprastinto bankroto proceso vykdymą ir

nutartį vykdyti įmonės bankroto procedūras bendra ĮBĮ nustatyta bankroto bylų nagrinėjimo teisme

tvarka?

12. Koks yra supaprastinto bankroto procedūros tikslas?

13. Administratorius 2010 m. birželio 14 d. kreipėsi į teismą prašydamas taikyti

bankrutavusiai UAB „Skolininkas“ supaprastintą bankroto procesą. Nurodė, kad bankrutavusi

bendrovė nei nekilnojamojo turto, nei transporto priemonių neturi, o šiuo metu turimas likvidus

bendrovės turtas yra tik 5523 Lt. Tuo metu teismo patvirtintų kreditorių finansinių reikalavimų

suma 250000 Lt, administravimo išlaidos šiuo metu sudaro 125000 Lt. Atsižvelgdamas į šias

aplinkybes, administratorius teigė, jog bankroto administravimo išlaidų suma viršija įmonės turtą,

todėl yra tikslinga taikyti supaprastintą bankroto procedūrą. Apygardos Teismas 2010 m. birželio

21 d. nutartimi minėtą administratoriaus prašymą patenkino ir nutarė skelbti BUAB „Skolininkas“

supaprastintą bankroto procesą. Šį sprendimą teismas grindė nurodydamas, jog bankrutuojančios

įmonės turtas nepadengia administravimo išlaidų sumos (ĮBĮ 13(1) str.), o bendrovės likvidavimo

procesas jau tęsiasi 28 mėnesius. Atskiruoju skundu trečiasis asmuo kreditorius UAB „X“ prašo

minėtą teismo nutartį panaikinti, klausimą išspręsti iš esmės ir atmesti bankroto administratoriaus

prašymą dėl supaprastinto bankroto proceso taikymo. Skundą grindžia tuo, jog Teismas nepagrįstai

konstatavo, kad yra būtinosios sąlygos taikyti BUAB „Skolininkas“ supaprastintą bankroto procesą.

145

Administratoriaus iniciatyva buvo pradėtos ir šiuo metu tebevyksta net kelios civilinės bylos,

kuriose siekiama prisiteisti iš bendrovės skolininkų nemažas pinigines sumas. Dėl to negalima

konstatuoti, kad bendrovė neturi ir neturės lėšų, iš kurių galėtų dengti administravimo išlaidas.

BUAB „Skolininkas“ turi visas galimybes už atitinkamą atlygį tretiesiems asmenims perleisti

reikalavimo teises, kurių bendra suma viršija 900 000 Lt, į minėtų civilinių bylų atsakovus ir taip

atitinkamai gauti turto administravimo išlaidoms padengti.

14. Administratorius 2010 m. birželio 14 d. kreipėsi į teismą prašydamas taikyti

bankrutavusiai UAB „Skolininkas“ supaprastintą bankroto procesą. Nurodė, kad bankrutavusi

bendrovė turto neturi, išskyrus pramoninį šaldytuvą, kurio vertė 7500 Lt. Tuo metu teismo

patvirtintų kreditorių finansinių reikalavimų suma 150000 Lt, administravimo išlaidų suma buvo

patvirtinta visam bankroto procesui 65000 Lt. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, administratorius

teigė, jog bankroto administravimo išlaidų suma viršija įmonės turtą, todėl yra tikslinga taikyti

supaprastintą bankroto procedūrą. Apygardos Teismas 2010 m. birželio 21 d. nutartimi minėtą

administratoriaus prašymą patenkino ir nutarė skelbti BUAB „Skolininkas“ supaprastintą bankroto

procesą. Atskiruoju skundu trečiasis asmuo kreditorius UAB „X“ prašo minėtą teismo nutartį

panaikinti, klausimą išspręsti iš esmės ir atmesti bankroto administratoriaus prašymą dėl

supaprastinto bankroto proceso taikymo. Skundą grindžia tuo, jog supaprastinta bankroto procedūra

negali būti taikoma, nes tame pačiame teisme yra sprendžiamas klausimas dėl BUAB „Skolininkas“

bankroto pripažinimo tyčiniu.










žinios, 2011-07-13, Nr. 85-4126

6. Įmonių bankroto įstatymo 2, 6, 7, 8, 9, 10, 11, 12, 15, 26, 29, 32, 35, 37 straipsnių pakeitimo

ir papildymo bei įstatymo papildymo ketvirtuoju(1) skirsniu ir 13(1) straipsniu įstatymas //

Valstybės žinios, 2002-12-06, Nr. 116-5193;


civilinėje byloje Nr. 2K-364/2007, kat. 1.1.10.1;

146

8. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus 2006 m. vasario 2 d. nutartis, civilinėje

byloje Nr. 2-91/2006;

9. Lietuvos apeliacinio teismo nutartis 2006m. vasario 9d., c.b. Nr. 2-102/2006;

10. Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. rugpjūčio mėn. 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje

Nr. 2-600/2008

11. Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. rugsėjo mėn. 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.

2-670/2008;

12. Lietuvos apeliacinio teismo nutartis 2009m. liepos 2d. nutartis civilinėje byloje, Nr. 2-

684/2009

13. Ir kt.

147

8 BANKRUTAVUSIOS ĮMONĖS LIKVIDAVIMAS

Pereiti į šią stadiją bankroto procesas gali dviem atvejais: pirmiausia, jei per 3 mėnesius nuo

nutarties patvirtinti kreditorių reikalavimus įsiteisėjimo dienos nebuvo priimta nutartis dėl taikos

sutarties sudarymo ir jei teismas šio termino nepratęsė183 arba jei kreditorių susirinkimas priima

nutarimą siūlyti įmonei taikyti likvidavimo procedūrą anksčiau nei sueis minėtas terminas.

Sąlygos yra alternatyvios ir, jeigu dėl antrosios kaip ir viskas aišku, t.y., įmonė pripažįstama

bankrutavusia ir dėl to likviduojama gavus prašymą, kuriame atsispindi kreditorių valia, tai pirmoji

sąlyga nėra visiškai aiški. Neaiškumas atsiranda dėl termino pradžios momento, t.y., nuo kada

pradėti skaičiuoti minėtą trijų mėnesių terminą, nes įstatymo nustatytas momentas nėra iki galo

apibrėžtas – per tris mėnesius nuo nutarties patvirtinti kreditorių reikalavimus. Neretai pasitaiko

atvejų, kai kreditorių reikalavimai yra ginčijami ir dėl to nebūna patvirtinti bankroto byloje. Teismų

praktikoje paprastai yra sprendžiama, atsižvelgiant į ta,i kokia dalis kreditorių reikalavimų yra

patvirtinta, t.y., terminas skaičiuojamas nuo nutarties, kuria yra patvirtinta didžioji dalis kreditorių

reikalavimų, tuomet esant didžiajai daliai patvirtintų kreditorių reikalavimų bankroto byloje ir

suėjus terminui bei jo nepratęsus ir nesudarius taikos sutarties, teismas priima nutartį dėl įmonės

pripažinimo bankrutavusia ir dėl to likviduojama, nors dėl dalies kreditorių reikalavimų tvirtinimo

tebevyksta teisminis ginčas.

Lietuvos Aukščiausias Teismas yra išaiškinęs184, kad teismas priima nutartį įmonę

pripažinti bankrutavusia ir likviduotina, kai yra visos šios sąlygos:

1. įsiteisėjusi nutartis dėl kreditorių ar dalies kreditorių reikalavimo patvirtinimo;

2. nuo teismo nutarties, kuria patvirtinta dalis kreditorių reikalavimų, įsiteisėjimo dienos

praėjo trys mėnesiai;

3. nepriimta nutartis dėl taikos sutarties sudarymo;

4. nepratęstas trijų mėnesių terminas taikos sutarčiai sudaryti.

Pagal bendrąją taisyklę teismas nutartį likviduoti įmonę turėtų priimti tik tada, kai yra

galutinai patvirtinti visų kreditorių reikalavimai, tačiau kartu yra pripažįstama, kad kreditorių

reikalavimai gali būti tikslinami ir po nurodytos nutarties priėmimo, tai yra bendrosios taisyklės

išimtis. Prasidėję teisminiai ginčai dėl kai kurių kreditorių reikalavimų dydžio, negali būti

pakankamas pagrindas atsisakyti pripažinti įmonę bankrutavusia ir priimti nutartį likviduoti ją dėl

183 Kreditorių susirinkimas motyvuotu prašym, gali kreiptis į bankroto bylą nagrinėjantį teismą dėl likvidavimo

procedūros atidėjimo (ĮBĮ 30 str. 2 d.); 184 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2009 m. liepos mėn. 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-

249/2009

148

bankroto, nes tai neatitiktų pagrindinio įmonių bankroto proceso tikslo – kiek įmanoma operatyviau

patenkinti visų įmonės kreditorių interesus ir teisėtus lūkesčius.185 Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

yra taip pat išaiškinęs, jog kreditorių reikalavimai, atsiradę iki bankroto bylos iškėlimo dienos, gali

būti reiškiami iki teismo nutarties dėl bankroto bylos nutraukimo ar sprendimo dėl įmonės pabaigos

priėmimo, tai iki to laiko jie taip pat gali būti ir tikslinami. Iš to darytina išvada, kad kreditorių

reikalavimai, atsiradę iki bankroto bylos iškėlimo dienos pagal Įmonių bankroto įstatymo 26

straipsnio 1 dalį gali būti tvirtinami teismo nutartimi, kuria teismas pripažino įmonę bankrutavusia

ir nutarė ją likviduoti ar po to atskirai priimta nutartimi dėl kreditoriaus reikalavimo ar patikslinto

reikalavimo. Tokia nutartis gali būti priimama iki teismas priima nutartį nutraukti bankroto bylą

arba sprendimą dėl įmonės pabaigos (Įmonių bankroto įstatymo 26 straipsnio 1 dalis, 30 straipsnio

3 dalis). Kreditorių reikalavimai, susidarę iki bankroto bylos iškėlimo, gali būti priimami ir po

nutarties pripažinti įmonę likviduojama priėmimo186. Teisinis pagrindas priimti kreditorių

pareiškimus dėl reikalavimų, susidariusių iki bankroto bylos iškėlimo, yra tada, kai pripažįstama,

kad jie paduoti dėl svarbių priežasčių praleidus Įmonių bankroto įstatymo 10 straipsnio 4 dalies 5

punkte nustatytą terminą.187

Jeigu trijų mėnesių terminas praėjo ir jis nepratęsiamas kreditorių reikalavimams tvirtinti, tai

teismas vykdo Įmonių bankroto įstatymo nustatytą procedūrą ir savo iniciatyva sprendžia dėl

įmonės pripažinimo bankrutavusia ir jos likvidavimo dėl bankroto, nelaukdamas kreditorių ar

administratoriaus iniciatyvos. Esant ĮBĮ 30 straipsnio 2 dalies sąlygoms aišku, kad įmonės veikla

neatnaujinta ir kreditoriai nesiekia jos atnaujinti, todėl teismas turi veikti pagal įstatymo nurodymus

ex officio188. Pastebėtina, jog paprastai bankrutuojančios įmonės kreditorių susirinkimas įpareigoja

bankroto administratorių kreiptis į teismą su prašymu pripažinti įmonę bankrutavusia bei likviduoti

ją dėl bankroto, todėl procedūra, kai teismas sprendžia dėl įmonės pripažinimo bankrutavusia ir jos

likvidavimo savo iniciatyva, yra reta189.

Nors kreditoriniai reikalavimai gali būti patvirtinti ar tikslinami ir po nutarties likviduoti įmonę,

tačiau atkreiptinas dėmesys, jog visi kreditorių reikalavimai turėtų būti patvirtinti iki sprendimo dėl

įmonės pabaigos priėmimo, nes priešingu atveju kreditoriai realiai prarastų galimybę patenkinti

185 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos mėn. 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-249/2009; 186 Lietuvos apeliacinio teismo 2007m. sausio 4d. nutartis c.b. Nr. 2-44/2007; Lietuvos Apeliacinio Teismo 2007m.

gegužės 3d. nutartis c.b. Nr. 2-265/2007; 187 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-326/2007; Lietuvos

Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gruodžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-591/2008; 188 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gruodžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-591/2008; 189 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos mėn. 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-249/2009;

149

savo kreditorinį reikalavimą – tai yra paskutinis terminas, iki kurio galima tvirtinti ir tikslinti

kreditorių reikalavimus.

Šios stadijos metu vykdomas procedūras galima suskirstyti į dvi grupes:

1. Įmonės turto realizavimas ir kreditorių reikalavimų tenkinimas iš realizuoto turto;

2. Bankroto administratorius įvykdo visus įstatymo reikalavimus tam, kad būtų galima

pabaigti įmonės egzistavimą (kitaip tariant išregistruoti ją iš Juridinių asmenų registro190).

Šios pagrindinės veiklos kryptys (stadijos bruožai) puikiai apibūdina ir jos paskirtį, t.y.

įmonės turto realizavimas, atsiskaitymas su kreditoriais iš esamo turto, įmonės išregistravimas iš

Juridinių asmenų registro.

8.1 Teismo nutartis pripažinti įmonę bankrutavusia ir ją likviduoti, jos pasekmės

Likvidavimo stadija prasideda po bankroto bylos nagrinėjimo stadijos, kai teismas,

išnagrinėjęs bankroto bylą ir pripažinęs įmonę bankrutavusia, nustato anksčiau minėtas sąlygas:

praėjo 3 mėnesiai nuo nutarties patvirtinti kreditorių reikalavimus įsiteisėjimo dienos ir nebuvo

priimta nutartis dėl taikos sutarties sudarymo, o teismas šio termino nepratęsė191 arba jei kreditorių

susirinkimas priima nutarimą siūlyti įmonei taikyti likvidavimo procedūrą anksčiau nei sueis

minėtas terminas - priima nutartį likviduoti įmonę dėl bankroto (ĮBĮ 30 str. 1-2 d.). Teismas,

pripažinęs įmonę bankrutavusia ir priėmęs nutartį likviduoti ją dėl bankroto, patvirtina kiekvieno

kreditoriaus patikslintų reikalavimų sumą, likvidavimo tvarką, kitus likvidavimo procedūrai vykdyti

būtinus pavedimus ir nurodymus, su iš to kylančiom pasekmėm:

1. pasikeičia įmonės statusas iš bankrutuojančios į bankrutavusią, o tai reiškia, jog nebėra

galimybės sudaryti taikos sutarties ir taip nutraukti bankroto bylą, įmonės baigtis - likvidavimas;

2. įmonės administratoriaus įgaliojimai tampa įmonės likvidatoriaus įgaliojimais (ĮBĮ 30str.

4d.).

Tam, kad teismo nutartis pripažinti įmonę bankrutavusia ir dėl to likviduojama sukeltų

minėtas pasekmes, ji turi įsiteisėti. ĮBĮ nieko nesako apie nutarties teisėtumo patikrinimą instancine

tvarka, tačiau teismų praktikoje yra manoma, jog dėl šios nutarties gali būti paduodamas atskirasis

190 Juridinio asmens subjektiškumo įgijimas ir praradimas paprastai yra siejamas su jo Įregistravimu ir išregistravimu iš

Juridinių asmenų registro. (Mizaras V. (moksl. red.), 2009. Civilinė teisė: bendroji dalis. Vilnius: Justitia, p. 236;

Bartkus G., Keserauskas Š., Mikelėnas V., Mizaras V. 2002. Civilinio kodekso komentaras. Antroji knyga. Asmenys.

Vilnius: Justitia, p. 149-151); 191 Kreditorių susirinkimas motyvuotu prašymu gali kreiptis į bankroto bylą nagrinėjantį teismą dėl likvidavimo

procedūros atidėjimo (ĮBĮ 30 str. 2 d.);

150

skundas apeliacine tvarka192. Įsiteisėjus šiai nutarčiai įmonė pripažįstama bankrutavusia ir dėl to

likviduojama. Bankroto administratorius įgyja anksčiau minėtus likvidatoriaus įgaliojimus ir

pradeda likvidavimo procedūrą.

Administratorius ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo teismo nutarties likviduoti įmonę dėl

bankroto įsiteisėjimo dienos privalo pateikti ĮBĮ 11 straipsnio 10 dalyje nurodytai Vyriausybės

įgaliotai institucijai (Įmonių bankroto valdymo departamentui) duomenis apie bankrutavusią įmonę,

pateikti dokumentus juridinių asmenų registrui, pranešti apie priimtą nutartį bankrutavusios įmonės

savininkui (savininkams), įmonei paslaugas teikiančioms kredito įstaigoms, mokesčių, valstybinio

socialinio draudimo ir privalomojo sveikatos draudimo administratoriams, Finansų ministerijai,

jeigu įmonė yra paskolos iš valstybės vardu pasiskolintų lėšų arba paskolos, kuriai suteikta

valstybės garantija, gavėja, darbo biržai, taip pat Vertybinių popierių komisijai, jeigu likviduojama

finansų maklerių įmonė, valdymo įmonė, investicinė bendrovė arba akcinė bendrovė, kuri laikoma

vertybinių popierių emitentu pagal Vertybinių popierių įstatymą.

8.2 Administratoriaus teisės ir pareigos likviduojant bankrutavusią įmonę

Likvidavimo stadijoje bankroto administratorius siekdamas tinkamai užbaigti įmonės veiklą,

įgyja įmonės likvidatoriaus įgaliojimus. Likviduojant įmonę bankroto administratorius įgyja

nemaža teisių ir pareigų, kurias tinkamai įvykdžius, jis gali kreiptis į teismą prašydamas priimti

sprendimą dėl įmonės pabaigos.

Pagal ĮBĮ 31 str., likviduojant bankrutavusią įmonę, administratorius:

1. disponuoja įmonės turtu bei lėšomis ir užtikrina jų apsaugą;

2. ĮBĮ nustatyta tvarka organizuoja turto pardavimą ir jį parduoda ar perduoda

kreditoriams;

3. tenkina šio įstatymo nustatyta tvarka patvirtintus kreditorių reikalavimus;

4. pateikia žalos atlyginimo prievolės dėl nelaimingų atsitikimų darbe ar susirgimų

profesine liga dokumentus ir žalos atlyginimo gavėjų duomenis jų gyvenamosios vietos Valstybinio

socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniams skyriams, kai įstatymo numatytu atveju žalos

atlyginimo mokėjimas pereina valstybei;

5. įstatymų nustatyta tvarka sutvarko atliekas, užterštą dirvožemį ir gruntą;

6. grąžina bankrutavusios įmonės savininkui (savininkams) turtą, likusį atsiskaičius su

kreditoriais;

7. įstatymų nustatyta tvarka saugotinus įmonės dokumentus perduoda archyvui;

192 Lietuvos apeliacinio teismo 2005 m. lapkričio mėn. 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-600/2005;

151

8. pateikia teismui likusio turto grąžinimo, nurašymo arba perdavimo aktus.

Taip pat pažymėtina, jog bankroto administratorius privalo perduoti duomenis apie likviduotą

įmonę Vyriausybės įgaliotai institucijai.

8.2.1 Įmonės turto pardavimas

Įmonės turto pardavimas iki nutarties pripažinti įmonę bankrutavusia ir dėl to likviduojama

yra ribojamas, nes vis dar yra galimybė sudaryti taikos sutartį ir išvengti įmonės bankroto.

Paprastai įmonės turtas bankroto procese pradedamas pardavinėti po nutarties pripažinti

įmonę bankrutavusia ir dėl to likviduojama. Norint turtą parduot, kai įmonė dar nėra pripažinta

bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto, yra būtinas teismo leidimas.

Įmonės turto pardavimo tvarką nustato Įmonių bankroto įstatymo 33 str. Greta turto

pardavimo tvarkos yra numatytas ypatumas, kai yra parduodamas bankrutuojančios ir

bankrutavusios įmonės turtas, kai įmonė yra neribotos civilinės atsakomybės ir ši įmonė neturi

turto ar jo nepakanka teismo ir administravimo išlaidoms apmokėti, jos savininko (savininkų)

turimas turtas, į kurį teisės aktų nustatyta tvarka gali būti nukreiptas išieškojimas, įskaitant ir esantį

bendra jungtine nuosavybe.

Priklausomai nuo turto rūšies turtas parduodamas tokia tvarka:

1. gyvūnai, produktai, kitas greitai gendantis ar galintis greitai prarasti savo prekinę vertę

turtas parduodamas suderinus su teismu arba kreditorių susirinkimu (kai įmonė jau yra pripažinta

bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto) už kiek galima didesnę kainą;

2. nekilnojamasis ir įkeistas turtas, išskyrus anksčiau minėtus gyvūnus, produktus, kitą greitai

gendantį ar galintį greitai prarasti savo prekinę vertę turtą, taip pat vertybinius popierius,

parduodamas iš varžytynių Vyriausybės nustatyta tvarka (šią tvarką nustato Lietuvos Respublikos

Vyriausybės nutarimas 2001 m. liepos 3 d. Nr. 831193 „Dėl Valstybės institucijų įgaliotų asmenų

atstovavimo įmonių bankroto ir restruktūrizavimo procesuose tvarkos aprašo, bankrutuojančios ar

bankrutavusios įmonės turto pardavimo iš varžytynių tvarkos aprašo patvirtinimo“, aktuali redakcija

193 Atkreiptinas dėmesys, jog 2011m. spalio 1d. įsigalios šio Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo pakeitimai,

numatyti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. rugpjūčio 31 d. nutarime Nr. 1030 „Dėl Lietuvos Respublikos

Vyriausybės 2001 m. liepos 3 d. nutarimo Nr. 831 "Dėl Valstybės institucijų įgaliotų asmenų atstovavimo įmonių

bankroto ir restruktūrizavimo procesuose tvarkos aprašo, Bankrutuojančios ar bankrutavusios įmonės turto pardavimo iš

varžytynių tvarkos aprašo patvirtinimo" pakeitimo“ // Valstybės žinios, 2011-09-06, Nr. 110-5192. Šiame skyriuje buvo

remiamasi redakcija, galiojančia iki 2011m. spalio 1d.;

152

nuo 2010 m. gruodžio 19 d.)194. Įkeistas turtas parduodamas iš varžytynių Vyriausybės nustatyta

tvarka, pranešus apie tai įkaito turėtojui, hipotekos kreditoriui. Įkaito turėtojas, hipotekos

kreditorius ne vėliau kaip per 20 dienų nuo varžytynių dienos gali kreiptis į kreditorių susirinkimą

su pasiūlymu perimti šiose varžytynėse neparduotą įkeistą turtą už šiose varžytynėse nustatytą

pradinę pardavimo kainą, kai varžytynės neįvyko dėl to, kad pirkėjas per nustatytą terminą

nesumoka visos sumos, – už tą kainą, kuria jis buvo perkamas paskelbtose neįvykusiose

varžytynėse. Jei perimamo turto kaina yra didesnė nei įkaito turėtojo ir (ar) hipotekos kreditoriaus

teismo patvirtinti reikalavimai, susidaręs skirtumas turi būti įmokėtas į bankrutuojančios įmonės

sąskaitą ne vėliau kaip per 10 dienų nuo šio turto perdavimo dienos. Nepardavus dvejose

varžytynėse įkeisto turto ir šio turto neperėmus įkaito turėtojui, hipotekos kreditoriui, jo vertinimo ir

pardavimo tvarką nustato kreditorių susirinkimas. Kai pirkėjas sumoka visą kainą už nupirktą

įkeistą turtą, įkaito turėtojui, hipotekos kreditoriui priklausanti suma, atskaičius administravimo

išlaidoms apmokėti kreditorių susirinkimo patvirtintą sumą, ne vėliau kaip per 10 dienų nuo šios

kainos gavimo dienos turi būti pervesta į įkaito turėtojo, hipotekos kreditoriaus, nurodytą sąskaitą.

Visais atvejais, kai administratorius perduoda neparduotą įkeistą turtą įkaito turėtojui, hipotekos

kreditoriui, šie ne vėliau kaip per 10 dienų nuo turto perdavimo dienos sumoka administratoriui šio

turto administravimo išlaidas, nustatytas kreditorių susirinkimo patvirtintoje administravimo išlaidų

sąmatoje. Hipotekos teisėjas, gavęs įkeisto turto pirkimo–pardavimo sutartį arba jo perdavimo aktą,

per 3 darbo dienas nuo šių dokumentų gavimo priima nutartį baigti hipoteką ar įkeitimą.

3. kito ir neparduoto dvejose varžytynėse nekilnojamojo turto pardavimo tvarką nustato

kreditorių susirinkimas. Kreditorių susirinkimo sprendimu šis turtas gali būti parduodamas tokia

pačia tvarka kaip ir buvo pardavinėjamas, t.y., iš varžytynių Vyriausybės nustatyta tvarka;

4. Vertybiniai popieriai (akcijos, obligacijos ir kiti vertybiniai popieriai), kuriuos turi

bankrutuojanti ar bankrutavusi įmonė, turi būti parduodami vertybinių popierių prekybą

reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka. Uždarųjų akcinių bendrovių akcijos parduodamos

kreditorių susirinkimo nustatyta tvarka. Uždarosios akcinės bendrovės, kurios akcijos yra

parduodamos, akcininkai turi teisę akcijas įsigyti pirmumo tvarka. Akcijos parduodamos asmeniui,

pasiūliusiam didžiausią kainą;

5. Radioaktyviosios medžiagos, įrenginiai su radioaktyviosiomis medžiagomis ir

jonizuojančiosios spinduliuotės generatoriai gali būti parduoti ar perduoti tik Radiacinės saugos

įstatymo ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių gyventojų ir aplinkos radiacinę saugą, nustatyta

tvarka.

194 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas 2001 m. liepos 3 d. Nr. 831 „Dėl Valstybės institucijų įgaliotų asmenų

atstovavimo įmonių bankroto ir restruktūrizavimo procesuose tvarkos aprašo, bankrutuojančios ar bankrutavusios

įmonės turto pardavimo iš varžytynių tvarkos aprašo patvirtinimo“, aktuali redakcija nuo 2010m. gruodžio 19d.;

153

Neparduotas turtas gali būti perduodamas kreditoriams. Turto perdavimo aktą tvirtina

administratorius.

ĮBĮ numato bendrą taisyklę, jog turto pirkimo–pardavimo sutartis arba perdavimo aktas yra

prilyginami notaro patvirtintai sutarčiai ir yra nuosavybės teisę patvirtinantys dokumentai.

8.2.2 Kreditorių reikalavimų tenkinimas

Įmonių bankroto įstatymo 33-36195 straipsniuose reglamentuojama kreditorių reikalavimų

tenkinimo tvarka, kuri yra privaloma bankroto administratoriui. Kaip jau anksčiau buvo minėta, ĮBĮ

nustato kreditorių reikalavimų tenkinimo eilę priklausomai nuo kreditoriaus reikalavimo pobūdžio.

Svarbu atkreipti dėmesį, jog prieš tenkinant kreditorių reikalavimus, pirmiausia

apmokamos įmonės bankroto administravimo išlaidos, kurios mokamos iš bankrutuojančios ir

bankrutavusios įmonės visų rūšių lėšų (gautų pardavus įmonės turtą, įskaitant ir įkeistą, įmonei

grąžintų skolų, ūkinės veiklos, turto nuomos ir kitų bankroto proceso metu gautų lėšų).

Pirmiausia, arba kitaip sakant be eilės (tačiau tik apmokėjus administravimo išlaidas),

tenkinami Įkeitimu ir (arba) hipoteka užtikrinti kreditoriaus reikalavimai, kurie tenkinami iš lėšų

gautų pardavus įkeistą įmonės turtą arba perduodant įkeistą turtą. Jei įkeistas turtas parduodamas už

didesnę kainą negu įkeitimu ir (arba) hipoteka užtikrintų reikalavimų suma, šių lėšų likutis

skiriamas kitų kreditorių reikalavimams tenkinti pagal bendrą kreditorių eilę numatytą ĮBĮ 35 str.

Tačiau tuo atveju, jeigu nepakaktų lėšų patenkinti kreditoriaus reikalavimo užtikrinto įkeitimu ar

hipoteka iš lėšų, gautų pardavus įkeistą įmonės turtą arba perduodant įkeistą turtą, tokiu atveju

minėtas kreditorius stotų į bendrą kreditorių reikalavimų tenkinimo eilę. Kai pirkėjas sumoka visą

kainą už nupirktą įkeistą turtą įkaito turėtojui, hipotekos kreditoriui priklausanti suma, atskaičius

administravimo išlaidoms apmokėti kreditorių susirinkimo patvirtintą sumą, ne vėliau kaip per 10

dienų nuo šios kainos gavimo dienos turi būti pervesta į įkaito turėtojo, hipotekos kreditoriaus

nurodytą sąskaitą196. Taip pat reikėtų paminėti, jog privilegijuotas kreditoriaus statusas jo

neatleidžia nuo prisidėjimo prie administravimo išlaidų dengimo197.

ĮBĮ 35 str. numato bendrąją kreditorių reikalavimų tenkinimo eilę ir tvarką. Pirmiausia reikėtų

išskirti tai, jog kreditorių reikalavimai tenkinami dviem etapais:

1. Pirmajame etape pagal šio straipsnio nustatytą eiliškumą tenkinami kreditorių reikalavimai

be priskaičiuotų palūkanų ir netesybų,

195 ĮBĮ 33 str., reguliuoja įmonės turto pardavimo ir perdavimo tvarką, o 34-35 str., nustato kreditorių reikalavimų

tenkinimo eilę ir tvarką; 196 33 str. 5d., Lietuvos Respublikos Įmonių bankroto įstatymas // Valstybės žinios. 2001, Nr. 31-1010; 197 Lietuvos Aukščiausio Teismo 2009 m. rugsėjo 21d., nutartis c.b. Nr. 3K-3-354/2009, kat. 126.3, 126.8;

154

2. Antrajame etape ta pačia eile tenkinama likusi kreditorių reikalavimų dalis (palūkanos ir

netesybos).

ĮBĮ skiria tris kreditorių eiles (neįskaitant kreditorių, kurių reikalavimų patenkinimas yra

užtikrintas hipoteka ar įkeitimu ir kurie tenkinami iš įkeisto turto be eilės aukščiau nurodyta tvarka),

remiantis prioritetine reikalavimų tenkinimo tvarka bei reikalavimų prigimtimi, siejama su

kreditoriais:

1. Pirmąja eile yra tenkinami darbuotojų reikalavimai, susiję su darbo santykiais;

reikalavimai atlyginti žalą dėl suluošinimo ar kitokio kūno sužalojimo, susirgimo profesine liga

arba dėl mirties dėl nelaimingo atsitikimo darbe; fizinių ir juridinių asmenų reikalavimai apmokėti

už perdirbti supirktą žemės ūkio produkciją:

1.1. bankrutuojančios ar bankrutavusios įmonės darbuotojų reikalavimai, susiję su darbo

santykiais, gali būti tenkinami iš Garantinio fondo lėšų, o fizinių ir juridinių asmenų reikalavimai

apmokėti už perdirbti supirktą žemės ūkio produkciją gali būti tenkinami Vyriausybės nustatyta

tvarka. Darbuotojo ar fizinio ir juridinio asmens patvirtinti reikalavimai mažinami iš nurodytų

fondų sumokėtos sumos dydžiu;

2. Antrąja eile tenkinami reikalavimai dėl:

- mokesčių ir kitų įmokų į biudžetą ir dėl privalomojo valstybinio socialinio draudimo bei

privalomojo sveikatos draudimo įmokų; dėl paskolų, suteiktų iš valstybės vardu pasiskolintų lėšų, ir

paskolų, gautų su valstybės ar garantijų institucijos, už kurios įsipareigojimų vykdymą garantuoja

valstybė, garantija, dėl paramos, suteiktos iš Europos Sąjungos lėšų;

- Garantinio fondo, valstybei atstovaujančio Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos

teritorinio skyriaus ir Žemės ūkio ministerijos atgręžtiniai reikalavimai, kai darbuotojų

reikalavimai, susiję su darbo santykiais, reikalavimai atlyginti žalą dėl suluošinimo ar kitokio kūno

sužalojimo, susirgimo profesine liga arba dėl mirties dėl nelaimingo atsitikimo darbe kaip pirmos

eilės kreditorių reikalavimai buvo tenkinami iš Garantinio fondo lėšų ar kai priimamas sprendimas

mokėti žalos atlyginimą už įmonę iš valstybės biudžeto lėšų, o fizinių ir juridinių asmenų

reikalavimai sumokėti už perdirbti supirktą žemės ūkio produkciją buvo tenkinami iš Žemės ūkio

ministerijos skirtų lėšų;

- apskaičiuotas, su darbo užmokesčiu susijęs gyventojų pajamų mokestis;

3. Trečiąja eile tenkinami visi likusieji kreditorių reikalavimai, t.y., visa tai, kas nepatenka į

pirmos ir antros eilės kreditorių sąrašą, taip pat, jei reikalavimas nesusijęs su įkeistu turtu (pvz.,

įmonės akcininko paskola įmonei; įmonės skola kitai įmonei už įsigytas prekes ir pan.).

Labai svarbu atkreipti dėmesį į taisyklę, kuri praktiškai visą laiką suveikia atsižvelgiant į tai,

jog bankroto procesas užprogramuoja nevisišką atsiskaitymą su kreditoriais, nes grindžiamas

155

nemokumu - jeigu neužtenka lėšų visiems vienos eilės reikalavimams visiškai patenkinti, šie

reikalavimai tenkinami proporcingai pagal priklausančią kiekvienam kreditoriui sumą.

8.3 Sprendimas dėl įmonės pabaigos

Po to, kai administratorius pateikia teismui ĮBĮ 31 str. 8 p. nustatytus dokumentus, t.y. likusio

turto grąžinimo, nurašymo arba perdavimo aktus ir Aplinkos ministerijos regiono aplinkos

apsaugos departamento pažymą, teismas, nagrinėjantis įmonės bankroto bylą, priima sprendimą dėl

įmonės pabaigos.

Sprendimas dėl įmonės pabaigos, yra labai svarbus dokumentas bankroto procese, pirmiausia,

jis konstatuoja, jog visos įmonės bankroto procedūros yra užbaigtos, taip pat įsiteisėjus šiam

sprendimui įmonė per trumpą laiką yra išregistruojama iš Juridinių asmenų registro ir nustoja

egzistuoti kaip teisės subjektas.

Sprendimas dėl įmonės pabaigos turėtų būti priimamas per 24 mėnesius, nuo nutarties

pripažinti įmonę bankrutavusia ir dėl to likviduojama. Tokią išvadą leidžia daryti ĮBĮ 33 str. 6 d.,

kuri numato, kad jeigu per 24 mėnesius nuo teismo nutarties pripažinti įmonę bankrutavusia

įsiteisėjimo dienos lieka neparduoto ir kreditoriams neperduoto bankrutavusios įmonės turto ir

kreditorių nepatenkintų reikalavimų, šis turtas, kaip neturintis rinkos vertės, kreditorių, kurių

reikalavimams tenkinti neužteko lėšų, sprendimu turi būti nurašytas. Nurašytas bankrutavusios

įmonės turtas (išskyrus nekilnojamąjį turtą) ne vėliau kaip per 30 dienų nuo jo nurašymo dienos turi

būti panaudojamas arba sunaikinamas kreditorių nustatyta tvarka. Nurašytą nekilnojamąjį turtą

administratorius ne vėliau kaip per 30 dienų po jo nurašymo dienos pagal perdavimo aktą turi

neatlygintinai perduoti savivaldybei, kurios teritorijoje yra šis nekilnojamasis turtas. Per nurodytą

terminą savivaldybė privalo perimti šį turtą. Atkreiptinas dėmesys, jog kreditoriams yra suteikta

teisė, pratęsti šį terminą, t.y., kreditorių susirinkimo prašymu 24 mėnesių terminą teismas gali

pratęsti.

Priėmus sprendimą dėl įmonės pabaigos, administratorius yra įpareigotas ne vėliau kaip per 5

darbo dienas nuo teismo sprendimo dėl įmonės pabaigos įsiteisėjimo dienos arba nuo kreditorių

susirinkimo sprendimo dėl įmonės pabaigos priėmimo dienos (kai bankroto procesas vyksta ne

teismo tvarka) pateikia prašymą juridinių asmenų registrui išregistruoti likviduotą dėl bankroto

įmonę. Kartu su prašymu administratorius privalo pateikti teismo sprendimą dėl įmonės pabaigos

arba kreditorių susirinkimo sprendimą dėl įmonės pabaigos, įmonės įregistravimo pažymėjimo ir

steigimo dokumentų originalus, pažymą, kad dokumentai toliau saugoti perduoti archyvui, ir

nurodo įmonę aptarnaujančių bankų bei kitų kredito įstaigų adresus. Savo ruožtu Juridinių asmenų

registras ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo teismo sprendimo dėl įmonės pabaigos gavimo

156

dienos ją išregistruoja ir apie tai praneša mokesčių, valstybinio socialinio draudimo ir privalomojo

sveikatos draudimo administratoriams bei bankams ir kitoms kredito įstaigoms, aptarnavusioms

įmonę, ir ĮBĮ Įmonių bankroto departamentui.

157


1. Nuo kurio momento prasideda Įmonės likvidavimo stadija bankroto procese?

2. Paaiškinkite, ką apima įmonės likvidavimo stadija ir kokia jos reikšmė?

3. Remdamiesi įmonių bankroto įstatymu ir teismų praktika, nurodykite, kokioms sąlygoms

egzistuojant teismas priima nutartį įmonę pripažinti bankrutavusia ir likviduotina.

4. Kokias pasekmes sukelia teismo nutarties pripažinti įmonę bankrutavusia ir dėl to

likviduotina įsiteisėjimas?

5. Paaiškinkite, kokias teises ir pareigas įgyja bankroto administratorius Įmonės likvidavimo

stadijoje?

6. Bendrais bruožais paaiškinkite, kokia tvarka vyksta bankrutavusios ir dėl to likviduojamos

įmonės turto pardavimas.

7. Paaiškinkite, kokia tvarka yra parduodamas įmonės įkeistas turtas.

8. Paaiškinkite, kokia tvarka yra parduodamas įmonės nekilnojamas turtas.

9. Kuo yra ypatingas Įkeitimu ir(arba) hipoteka užtikrintų kreditoriaus reikalavimų

tenkinimas?

10. Kuo remiantis kreditoriai yra skirstomi į eiles?

11. Kokia tvarka yra tenkinami kreditorių reikalavimai?

12. Bendrais bruožais paaiškinkite kreditorių reikalavimų tenkinimo procedūrą.

13. Kokios sąlygos turi būti įvykdytos tam, kad būtų galima priimti sprendimą dėl įmonės

pabaigos?

14. Per kiek laiko nuo įmonės pripažinimo likviduojama dėl bankroto turėtų būti priimamas

sprendimas dėl įmonės pabaigos?

15. Ar gali būti priimtas nuarimas parduoti bankrutuojančios įmonės turtą ir šis turtas

nutarime nustatyta tvarka parduodamas, jei dar nebuvo priimta nutartis dėl bankrutuojančios

bendrovės pripažinimo bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto? Kodėl?

16. Kreditorių susirinkimas priėmė nutarimą bankui įkeistą nekilnojamąjį turtą pardavinėti

varžytinėse už 100.000 Lt kainą, o varžytinėms neįvykus turtą pardavinėti antrose varžytinėse,

kainą mažinant 20%. Pirmųjų varžytinių dieną varžytinėse dalyvavo du pirkėjai X ir Y. Pasiūlęs

didžiausią kainą (120.000 Lt) varžytines laimėjo pirkėjas Y. Pirkėjo X paskutinė siūlyta kaina buvo

115.000 Lt. Deja, pirkėjas Y nustatytu terminu turto pardavimo kainos nesumokėjo. Kokie turėtų

būti administratoriaus veiksmai sprendžiant klausimą dėl turto pardavimo?

17. Aprašykite bankrutavusios bendrovės nekilnojamojo turto, parduoto varžytinėse,

nuosavybės perėjimo pirkėjui procesą: kokie dokumentai sudaromi, kokiu pagrindu nuosavybė

registruojama naujojo savininko vardu.

158

18. Jūs atstovaujate kreditorių UAB „X“, kuriam yra įkeistas visas bankrutuojančios UAB

„Skolininkas“ turtas (negyvenamos patalpos -sandėlys) (daugiau turto UAB „Skolininkas“ neturi).

UAB „X“ kreditorinis reikalavimas yra 200.000 Lt ir sudaro 70% visų patvirtintų kreditorinių

reikalavimų sumos. Nekilnojamojo turto vertintojų pažymoje nustatyta jums įkeisto nekilnojamojo

turto vertė yra 220.000 Lt. Vienas iš kreditorių prieš susirinkimą pareiškė, kad jei bus patvirtinta

mažesnė nekilnojamojo turto pardavimo kaina, nei ji numatyta turto vertintojų pažymoje, jis tokį

kreditorių susirinkimo nutarimą tikrai skųs. UAB „X“ siekia arba atgauti visą įsiskolinimo sumą,

arba įkeistą turtą perimti savo nuosavybėn per kuo trumpesnį laiką ir be papildomų investicijų. Kaip

patartumėte UAB „X“ balsuoti kreditorių susirinkime, sprendžiant klausimą dėl įkeisto

nekilnojamojo turto pardavimo tvarkos ir kainos nustatymo? Kokią numatote tolimesnę turto

pardavimo proceso eigą, kreditorių susirinkime patvirtinus jūsų siūlomo nutarimo projektą, kiek šis

procesas gali trukti?

19. Bankrutavusi bendrovė turi dvi vilkikus su priekabomis. Ar kreditorių susirinkimas

spręsdamas klausimą dėl turto pardavimo tvarkos i rkainos nustatymo priimti nutarimą kuriame

numatytų jog turtas (vilkikai) iki jis bus parduotas gali būti išnuomotas. Jie ne tai kodėl, jei taip ar

reikėtų į nuomos sutartį įtraukti papildomų sąlygų ir kokios jos galėtų būti?

20. Bankrutavusi įmonė pardavė visą savo turimą turtą: už įkeistą nekilnojamąjį turtą gavo

200.000 Lt (nekilnojamojo turto administravimo išlaidų nebuvo); už neįkeistą kilnojąmąjį turtą

gavo 50.000 Lt, iš debitorių atgauta 40.000 Lt. Kreditorių patvirtinta administravimo išlaidų sąmata,

įskaitant administratoriaus atlyginimą, buvo 50.000 Lt nuo bankroto bylos iškėlimo teisme dienos

iki bankroto proceso pabaigos. Kreditoriaus UAB „X“, kurio reikalavimas buvo užtikrintas

nekilnojamojo turto įkeitimu, yra 180.000 Lt. Darbuotojų reikalvimai sudaro 20.000 Lt.

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau VSDFV) reikalavimas yra 30.000 Lt. UAB

“Y” kreditorinis reikalavimas yra 40.000 Lt. UAB “Z” kreditorinis reikalvimas 50.000 Lt. UAB „F“

kreditorinis reikalavimas yra 100.000 Lt. Kokia apimtimi bus patenkintas kiekvieno iš kreditorių

reikalavimas?









159


žinios, 2011-07-13, Nr. 85-4126

19. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimas Nr. 534 „Dėl Lietuvos

Respublikos Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų patvirtinimo“ // Valstybės žinios, 2002, Nr. 41-

1539.

20. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. lapkričio 12 d. nutarimas Nr. 1407 „Dėl Juridinių

asmenų registro įsteigimo ir Juridinių asmenų registro nuostatų patvirtinimo“ // Valstybės žinios,

2003, Nr. 107-4810;

21. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. rugpjūčio 31 d. nutarimas Nr. 1030 „Dėl Lietuvos

Respublikos Vyriausybės 2001 m. liepos 3 d. nutarimo Nr. 831 "Dėl Valstybės institucijų įgaliotų


Bankrutuojančios ar bankrutavusios įmonės turto pardavimo iš varžytynių tvarkos aprašo

patvirtinimo" pakeitimo“ // Valstybės žinios, 2011-09-06, Nr. 110-5192;

22. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas 2001 m. liepos 3 d. Nr. 831 „Dėl Valstybės

institucijų įgaliotų asmenų atstovavimo įmonių bankroto ir restruktūrizavimo procesuose tvarkos

aprašo, bankrutuojančios ar bankrutavusios įmonės turto pardavimo iš varžytynių tvarkos aprašo

patvirtinimo“, aktuali redakcija nuo 2010m. gruodžio 19d;

23. Mizaras V. (moksl. red.), 2009. Civilinė teisė: bendroji dalis. Vilnius: Justitia;

24. Bartkus G., Keserauskas Š., Mikelėnas V., Mizaras V. 2002. Civilinio kodekso komentaras.

Antroji knyga. Asmenys. Vilnius: Justitia;

25. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-

326/2007;


591/2008;

27. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos mėn. 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-

249/2009;

28. Lietuvos Aukščiausio Teismo 2009 m. rugsėjo 21d., nutartis c.b. Nr. 3K-3-354/2009, kat.

126.3, 126.8;

29. Lietuvos apeliacinio teismo 2005 m. lapkričio mėn. 24 d. nutartis, civilinėje byloje Nr. 2-

600/2005;

30. Lietuvos apeliacinio Teismo 2007m. sausio 4d. nutartis c.b. Nr. 2-44/2007;

31. Lietuvos apeliacinio Teismo 2007m. gegužės 3d. nutartis c.b. Nr. 2-265/2007;

32. Ir kt.;

160

9 BANKROTO PROCESAS NE TEISMO TVARKA

Lietuvoje bankroto teisė reguliuoja tiek teismines tiek neteismines bankroto procedūras.

Bankroto procedūrų, vykdomų ne teismo tvarka ,galimybė, kaip jau minėta ir anksčiau (plačiau žr.

1 skyrių) yra įtvirtinta ĮBĮ 2 str. 2d., kuri pateikia bankroto proceso sąvoką, tai yra, bankroto

procesas yra apibrėžiamas kaip teismo arba ne teismo tvarka vykdomų įmonės bankroto procedūrų

visuma. Detaliau bankroto procedūroms ne teismo tvarka reglamentuoti yra skirtas ĮBĮ ketvirtasis

skirsnis, kuris lakoniškai reglamentuoja šias procedūras, skiriant tam du straipsnius. ĮBĮ 12

straipsnyje yra numatytos sąlygos pradėti bankroto procedūroms ne teismo tvarka ir pasirengimas

bankroto procesui, kuris vyks ne teismo tvarka. Bankroto proceso ne teismo tvarka eigą ir ypatumus

numato ĮBĮ 13 str., būtent jame yra įtvirtintas pagrindinis bankroto procedūrų vykdomų ne teismo

tvarka ypatumas, jog teismo kompetencijai skirtus klausimus svarsto ir sprendžia kreditorių

susirinkimas. Tai reiškia, jog teismas nebėra bankroto procedūrų vykdomų ne teismo tvarka

subjektas, taip pat šios procedūros nebepatenka į civilinio proceso teisės reglamentuojamų teisinių

santykių ratą, kuriose teismas yra laikomas privalomu civilinių procesinių teisinių santykių subjektu

ir visų procesinių teisinių santykių subjektas.198

Santykį tarp bankroto proceso teismo tvarka ir ne teismo tvarka paprastai galime įvardyti kaip

vienpusį, prasidedantį nuo bankroto procedūrų ne teismo tvarka, t.y., pradėjus bankroto procedūras

ne teismo tvarka vėliau nėra draudimo, jog šios procedūros peraugtų į teisminį bankroto procesą,

tačiau pradėjus bankroto procedūra teismo tvarka, pereiti prie neteisminio proceso galimybės nėra.

Neteisminės bankroto procedūros nutraukimą (perėjimą prie teisminės procedūros) gali lemti ir

nesutarimas tarp kreditorių (pvz., ginčas dėl kreditorinių reikalavimo dydžio ar pan.), nes, kaip

žinia, neteisminių bankroto procedūrų esmė ir yra kreditorių sutarimas (sutariant vykdyti

procedūras ne teismo tvarka), tuomet kreditorių susirinkimas gali nuspręsti nutraukti bankroto

procedūrą, vykdomą ne teismo tvarka, ir kiekvienas iš kreditorių pasinaudodamas teise į teisminę

gynybą gali kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei teisme, t.y., dėl teisminės

procedūros pradėjimo. Tačiau, kaip jau minėta, pradėjus teisminį bankroto procesą grįžti atgal į

neteisminę bankroto procedūrą galimybės nėra numatyta, o pastaroji bankroto procedūra kreditorių

sutarimu gali būti nutraukiama taikos sutartimi ĮBĮ 27 str. 1d. 3p. arba kreditoriams atsisakant savo

reikalavimų ĮBĮ 27 str. 1d. 1p., arba bankrutuojančiai įmonei atsiskaičius su kreditoriais.

Atkreiptinas dėmesys, jog nereikėtų painioti situacijos, kai pagal ĮBĮ 27str. 1d. numatytus pagrindus

198 Driukas A., Valančius V. 2005. Civilinis procesas: teorija ir praktika. I Tomas. Vilnius: Teisinės informacijos

centras. P. 446; Laužikas E., Mikelėnas V., Nekrošius V. 2003. Civilinio proceso teisė. I Tomas. Vilnius: Justitia,

P.222-223.;

161

nutrūksta teisminė įmonės bankroto procedūra (pvz., visi kreditoriai atsisako savo reikalavimų ir

teismas priima nutartį priimti atsisakymus ĮBĮ 27str. 1d., 1p.), tuomet vėl atsiradus pagrindams

pradėti įmonės bankroto procesą, nėra jokio draudimo pradėti tiek neteisminį, tiek teisminį bankroto

procesą.

Prieš pasirenkant neteisminį bankroto procesą, labai svarbu yra suprasti neteisminio bankroto

proceso reikšmę, tikslus bei skirtumus nuo teisminės bankroto procedūros. Tai galima atskleisti

būtent per šių procesų prigimties skirtumus. Laikytina, jog pagrindinis kriterijus, skiriantis teisminę

bankroto procedūra nuo neteisminės, yra ginčo tarp įmonės skolininkės ir jos kreditorių buvimas ar

nebuvimas. Taigi bankroto proceso ne teisme įmanomumo viena iš prielaidų yra ginčų nebuvimas

bankroto bylos iškėlimo stadijoje (t.y., kai yra sprendžiamas klausimas apie bankroto proceso

pradėjimą), kai įmonės kreditoriai ir savininkai sutaria dėl galimybės pradėti bankroto procedūrą ir

tai atlikti ne teismo tvarka. Taip pat labai yra svarbus tarpusavio pasitikėjimas tarp kreditorių ir

įmonės savininkų, taip pat bendras supratimas, jog yra atsisakoma teismo atliekamų administracinių

procedūrų ir priežiūros. Šiuo atveju kreditoriai įgyvendina autonomijos principą ir perima iš teismo

administravimo procedūras (aut. past., kalbama ne apie bankroto administravimą, o ne apie teismo

sprendžiamų klausimų perdavimą kreditorių susirinkimui). Laikytina, jog ne teisminio bankroto

proceso tikslas bendru visų suinteresuotų asmenų sutarimu dėl nemokios įmonės finansinių

problemų sprendimo būdų ir terminų, išvengiant ginčo tarp įmonės skolininkės ir jos kreditorių,

neįtraukiant į šią procedūrą teismo, užbaigti įmonės veiklą ir patenkinti kreditorių reikalavimus199.

9.1 Neteisminio bankroto proceso inicijavimas

Bankroto proceso ne teismo tvarka esmė yra įmonės bankroto pozityvus, taikus vykdymas,

įmonės veiklos užbaigimas ir kreditorių reikalavimų patenkinimas, t.y., esant suinteresuotų asmenų

sutarimui dėl problemų, atsiradusių įmonei tapus nemokia, sprendimo būdų ir terminų. Nesant tarp

įmonės ir jos kreditorių ginčo (esant sutarimui tarp įmonės valdymo organų, savininkų ir įmonės

kreditorių), nėra poreikio bankroto procese dalyvauti teismui, kaip nešališkam arbitrui. Praktikoje,

esant galimybei, neteisminis bankroto proceso vykdymas yra pozityvus reiškinys, leidžiantis

operatyviai ir daugeliui suinteresuotų asmenų priimtiniausiu būdu išspręsti su įmonės skolomis

susijusias problemas, sutaupoma tiek finansinių, tiek darbo, tiek laiko sąnaudų.

Reglamentuojant neteisminį bankroto proceso vykdymą, laikomasi svarbiausio principo –

siekti maksimaliai suvienodinti neteisminio ir teisminio bankroto procedūras. Nagrinėjant įmonės

bankroto procesą ne teismo tvarka, išskirtini du esminiai klausimai:

199 Kavalnė S., Norkus R. 2011. Bankroto teisė: antroji knyga. Vilnius: Justitia. P. 284;

162

1. kokiomis sąlygomis galimas toks bankroto proceso vykdymas;

2. kas šiuo atveju turi vykdyti funkcijas ir įgalinimus priskirtus teismui.200

Pagal ĮBĮ 12 str. 2 d. įtvirtintas nuostatas, teisė inicijuoti įmonės bankroto procesą ne teismo

tvarka yra suteikta įmonės administracijos vadovui ir įmonės savininkui ar savininkams.

Atkreiptinas dėmesys, jog įstatyme nėra kalbama apie kreditorių teisę inicijuoti įmonės skolininkės

bankroto procesą ne teismo tvarka. ĮBĮ aiškiai numato, jog esant situacijai, kai įmonė negali ir

negalės atsiskaityti su kreditoriais (kreditoriumi), įmonės administracijos vadovas, savininkas

(savininkai), numatę siekti kreditorių sutikimo, kad bankroto procesas vyktų ne teismo tvarka,

siūlymą bankroto procedūras vykdyti ne teismo tvarka privalo raštu pranešti kiekvienam kreditoriui,

kartu nurodydami kreditorių susirinkimo datą ir vietą. Šis susirinkimas turi būti šaukiamas ne vėliau

kaip per 20 dienų nuo siūlymo bankroto procedūras vykdyti ne teismo tvarka išsiuntimo

kreditoriams dienos (ĮBĮ 12 str. 3 d.).

Įmonės kreditoriai, gavę tokį pranešimą, yra visiškai laisvi apsispręsti sutikti ar ne su tokiu

nemokios įmonės administracijos vadovo ar savininko siūlymu. Taigi nors iniciatyvos teisė kaip ir

priklauso įmonės administracijos vadovui ar savininkui ir kreditoriai tokios teisės neturi, tačiau

lemiamą sprendimą priima kreditoriai. Siekiant pradėti neteisminį bankroto procesą, kaip jau buvo

minėta anksčiau, kertinis pagrindas yra kreditorių ir įmonės skolininkės sutarimas. Sutarimas šiuo

atveju suprantamas taip, kaip apibrėžiamas ĮBĮ 12 str. 4d., kur numatyta, jog nutarimui bankroto

procedūras vykdyti ne teismo tvarka kreditorių susirinkime turi pritarti kreditoriai, kurių

reikalavimų suma vertine išraiška sudaro 4/5 visų įmonės turtinių įsipareigojimų, įskaitant ir tuos

mokėjimus, kurių terminai nepasibaigę, sumos, esančios nutarimo priėmimo dieną. Jei dėl vienų ar

kitų priežasčių kreditoriai nesutinka vykdyti bankroto procedūrų ne teismo tvarka, t.y, kreditorių

susirinkimas nepriima nutarimo bankroto procedūras vykdyti ne teismo tvarka, tokiu atveju

kreditorius (kreditoriai), savininkas (savininkai) ar įmonės administracijos vadovas gali pateikti

pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo. Šiuo atveju kreipimasis į teismą yra

supaprastinamas, nes kreditoriams netaikomi ĮBĮ 6 str. 1 d. nustatyti pareiškimo pateikimo terminai

(paprastai kreditorius prieš kreipdamasis su pareiškimu į teismą dėl įmonės bankroto iškėlimo

privalo įmonę įspėti raštu ir suteikti ne trumpesnį nei 30 d. terminą skoliniams įsipareigojimams

įvykdyti), jei pareiškimas teismui pateikiamas ne vėliau kaip per 30 dienų po kreditorių

susirinkimo.

9.2 Neteisminio bankroto proceso taikymo sąlygos

200 Bivainis J., Jovaišas K. Įmonių bankroto įstatymo komentaras // Verslo ir komercinė teisė. 2002. Nr. 2-3. P. 92;

163

Tam, jog būtų galima įmonei pradėti neteisminį bankroto procesą kreditorių sutikimas

anaiptol nėra vienintelė sąlyga. Sistemiškai aiškinant ĮBĮ galima išskirti keturias sąlygas, kai tik

esant jų visumai vienu metu galima pradėti įmonės bankroto procedūras ne teismo tvarka.

Pirmoji sąlyga yra įtvirtinta ĮBĮ 12 str. 2 d., t.y., įmonė negali ir negalės atsiskaityti su

kreditoriumi (kreditoriais). Šiuo atveju, akivaizdu, jog tai yra būtina sąlyga, nes tik nemokiai

įmonei galima pradėti bankroto procesą, tačiau šiuo atveju, kaip jau buvo klabėta anksčiau, tokią

situaciją konstatuoja įmonės administracijos vadovas arba savininkas (savininkai) ir turėdami

iniciatyvos teisę kreipiasi į kreditorius (skirtingai nei teisminio bankroto proceso atveju,

nemokumas nėra įrodinėjamas civilinėje byloje, tam, kad įmonei būtų iškeltas bankrotas).

Antroji sąlyga, numatyta ĮBĮ 12 str. 1 d., - teismuose nėra iškelta bylų, kuriose įmonei

pareikšti turtiniai reikalavimai, tarp jų reikalavimai, susiję su darbo santykiais. Šią sąlygą galima

vertinti kaip formalią kliūtį, nes net ir esant kreditorių sutikimui, įmonei iškelta byla dėl turtinio

reikalavimo gali sutrukdyti pradėti neteismines bankroto procedūras. Taigi tikslinga iš pradžių,

prieš nusprendžiant sukviesti kreditorių susirinkimą, siūlymu pradėti įmonės bankroto procedūras

ne teismo tvarka, įsitikinti, ar įmonei nėra iškelta bylų, kuriose pareikšti turtiniai reikalavimai.

Įstatymo reikalavimas, kad teismuose nebūtų iškelta bylų, kuriose įmonei būtų pareikšti turtiniai

reikalavimai, tarp jų ir reikalavimai, susiję su darbo santykiai, pagrįstas tuo, kad teismui išsprendus

bylą ir patenkinus ieškovo ieškinį, atskirų įmonės kreditorių reikalavimų tenkinimas būtų

nevienodas ir diskriminuojantis. Pavyzdžiui, teismui patenkinus trečios eilės kreditoriaus

reikalavimą dėl negrąžintos skolos šis teismo sprendimas turėtų būti vykdomas.201

Trečioji sąlyga, numato, jog iš įmonės esamu metu nėra išieškoma pagal teismo ar kitų

institucijų išduotus vykdomuosius dokumentus (ĮBĮ 12 str. 1 d.).

Ketvirtoji sąlyga, kuri jau anksčiau minėta, yra įtvirtinta ĮBĮ 12 str. 4 d., kuri numato, jog turi

būti kreditorių sutikimas vykdyti įmonei bankroto procedūrą ne teismo tvarka. Kreditorių

susirinkimo metu nutarimui vykdyti įmonės bankroto procedūras ne teismo tvarka turi pritarti

kreditoriai, kurių reikalavimų suma vertine išraiška sudaro 4/5 visų įmonės įsipareigojimų, įskaitant

ir tuos mokėjimus, kurių terminai dar yra nepasibaigę, sumos, esančios nutarimo priėmimo dieną.

Taigi tik esant visoms keturioms sąlygoms galima pradėti bankroto procedūras įmonei ne

teismo tvarka. Bankroto procedūrų ne teisme tvarką nustato ĮBĮ 13 str., kurios pirmoje dalyje

numatyta, jog ne teismo tvarka bankroto procedūros vykdomos vadovaujantis šiuo įstatymu, t.y.

ĮBĮ. Iš to galima daryti išvadą, jog ĮBĮ 13 str. įtvirtintos nuostatos yra specialiai skirtos, tačiau, jei

nėra specialiai nustatytos taisyklės (pvz., teismo kompetencijai skirtus klausimus svarsto ir

201 Bivainis J., Jovaišas K. Įmonių bankroto įstatymo komentaras // Verslo ir komercinė teisė. 2002. Nr. 2-3. P. 93

164

sprendžia kreditorių susirinkimas ir kt.) – klausimas turėtų būti sprendžiama pagal bendrąsias ĮBĮ

taisykles.

9.3 Bankroto procedūrų vykdymas ne teismo tvarka

Sistemiškai galima daryti išvadą ir apie kreditorių susirinkimo nutarimo vykdyti bankroto

procedūras ne teismo tvarka reikšmę, t.y., šis nutarimas sukelia tokias pačias teisines pasekmes,

kurias sukelia ir įsiteisėjusi teismo nutartis iškelti įmonei bankroto bylą, tokią išvadą leidžia daryti

ĮBĮ 13 str. 5d. - kai bankroto procesas vyksta ne teismo tvarka, atsiranda:

- ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalyje numatytos pasekmės (pvz., įmonės valdymo organai privalo

perduoti įmonės turtą ir dokumentus, taip pat netenka savo įgaliojimų; įmonei draudžiama vykdyti,

visas finansines prievoles, neįvykdytas iki bankroto bylos iškėlimo, įskaitant palūkanų, netesybų,

mokesčių ir kitų privalomųjų įmokų mokėjimą, išieškoti skolas iš šios įmonės teismo ar ne ginčo

tvarka, nutraukiamas netesybų ir palūkanų už visas įmonės prievoles, tarp jų už išmokų, susijusių su

darbo santykiais, pavėluotą mokėjimą, skaičiavimas, negali būti nustatoma priverstinė hipoteka,

įmonės kolektyvinės sutarties galiojimas ribojamas kreditorių susirinkimo nustatyta tvarka, jei per

30 dienų nuo teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos administratorius pranešė

suinteresuotiems asmenims, kad įmonės sudarytų sutarčių, kurių vykdymo terminas dar

nepasibaigė, nevykdys, šios sutartys (tarp jų nuomos, panaudos), išskyrus darbo sutartis ir sutartis,

iš kurių kyla bankrutuojančios įmonės reikalavimo teisės, laikomos pasibaigusiomis ir kt.);

- ĮBĮ 16 straipsnyje numatytos pasekmės (nuo bankroto bylos iškėlimo dienos, t.y., šiuo

atveju nuo kreditorių susirinkimo nutarimo priėmimo, laikoma, kad visi bankrutuojančios įmonės

skolų mokėjimo terminai yra pasibaigę);

ĮBĮ 27 straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatytos pasekmės. Šioje vietoje yra įstatymo

nesuderinamumas, nes atsiranda tik ĮBĮ 27 str. 3 d. pasekmės, o ĮBĮ 27 str. 2 d. numatytos pasekmės

negali atsirasti objektyviai, nes ši straipsnio dalis neteko galios dar 2004 m. lapkričio 17 d.202;

Atkreiptinas dėmesys, jog bankroto procedūros vykdomos ne teisme, jos eigos bei tvarkos

detaliau ĮBĮ nereglamentuoja, taip pat nenustato specialių taisyklių, tačiau verta būtų pastebėti, jog

ypatumai yra šie:

- Administratorių, vadovaudamasis ĮBĮ 11 straipsnio nuostatomis, skiria kreditorių

susirinkimas. Iškėlus bankroto bylą ar pradėjus bankroto procesą ne teismo tvarka, bankroto

administratorius atidaro atskirą sąskaitą banke lėšoms bankroto proceso metu kaupti ir atsiskaityti

202 Įmonių bankroto įstatymo 27 straipsnio 2 dalies pripažinimo netekusia galios įstatymas, Valstybės žinios, 2004, Nr.

167-6102;

165

su kreditoriais šio įstatymo nustatyta tvarka. Pagrindas nurodytai sąskaitai atidaryti yra kreditorių

susirinkimo sprendimas pradėti bankroto procesą ne teismo tvarka (ĮBĮ 11 str. 3 d. 5 p.);

- Kreditorių susirinkimo nutarimų vykdymo ir kreditorių reikalavimų patenkinimo tvarka

nustatoma laikantis ĮBĮ nustatytos bankroto bylų nagrinėjimo teisme tvarkos ir sąlygų (ĮBĮ 13 str. 3

d.).

- Taip pat detaliau ir šiek tiek kitaip nei teisminiame procese yra reglamentuojamas

darbuotojų atleidimas, t.y., administratorius per 3 darbo dienas nuo kreditorių susirinkimo, kuriame

kreditoriai nutarė įmonės bankroto procedūras vykdyti ne teismo tvarka,dienos raštu įspėja įmonės

darbuotojus apie būsimą darbo sutarties nutraukimą ir po 15 darbo dienų nuo tokio įspėjimo

nutraukia su jais darbo sutartis. Apie būsimą darbuotojų atleidimą administratorius ne vėliau kaip

per 3 darbo dienas nuo anksčiau minėto kreditorių susirinkimo dienos praneša teritorinei darbo

biržai, savivaldybės institucijai ir įmonės darbuotojų atstovams. Atleistam darbuotojui išmokama

ĮBĮ 19 straipsnio 2 dalyje nustatyto dydžio išeitinė išmoka, su juo atsiskaitoma ĮBĮ įstatymo 35

straipsnyje nustatyta tvarka (ĮBĮ 13 str. 3d.).

Akivaizdu, jog pagrindinis neteisminės bankroto procedūros skirtumas nuo teisminio

bankroto proceso yra tai, jog visus teismo kompetencijai priskirtus klausimus svarsto ir sprendžia

kreditorių susirinkimas – teismas nedalyvauja kaip subjektas. Tačiau svarbu atkreipti dėmesį, jog

kreditorių susirinkimas savo nuožiūra spręsdamas teismo kompetencijai skirtus klausimus yra

ribojamas ĮBĮ nuostatų, tai kyla iš ĮBĮ 13 str. 1 d., kuri numato, jog ne teismo tvarka bankroto

procedūros vykdomos vadovaujantis ĮBĮ.

Apibendrinant galima pastebėti, jog esant tokioms aplinkybėms, t.y., esant kreditorių ir

įmonės savininkų sutarimui, procesas turėtų būti koncentruotesnis, dėl to ekonomiškesnis ir

greitesnis, taip pat kreditoriams leidžiantis patiems labiau kontroliuoti visą procesą, vis dėlto

Lietuvoje jis nėra populiarus.

166


1. Paaiškinkite, kaip suprantate bankroto procedūras ne teismo tvarka, t.y., neteisminį

bankroto procesą.

2. Bankroto proceso ne teismo tvarka reikšmė.

3. Kuo skiriasi teisminis bankroto procesas nuo neteisminio?

4. Kas pagal Įmonių bankroto įstatymą gali inicijuoti bankroto procesą ne teismo tvarka?

5. Kaip yra suprantamas kreditorių sutikimas vykdyti bankroto procesą ne teismo tvarka?

6. Kokios sąlygos turi egzistuoti tam, kad būtų galima pradėti įmonės bankroto procesą ne

teismo tvarka? Ar visos jos privalo egzistuoti vienu metu?

7. Kas skiria bankroto administratorių neteisminio bankroto proceso atveju?

8. Kokia yra darbo sutarčių nutraukimo tvarka pradėjus neteisminį bankroto procesą įmonei?

9. Kokios pasekmės ištinka įmonę nutarus pradėti vykdyti bankroto procesą ne teismo

tvarka?

10. Ar galima pradėjus bankroto procesą ne teismo tvarka pereiti į bankroto procesą teismo

tvarka?

11. Ar pradėjus bankroto procesą teismo tvarka galima jį sustabdyti ir pradėti bankroto

procesą ne teismo tvarka?




žinios, 2011-07-13, Nr. 85-4126

3. Kavalnė S., Norkus R. 2011. Bankroto teisė: antroji knyga. Vilnius: Justitia;

4. Bivainis J., Jovaišas K. Įmonių bankroto įstatymo komentaras // Verslo ir komercinė teisė.

2002. Nr. 2-3.

5. Įmonių bankroto įstatymo 27 straipsnio 2 dalies pripažinimo netekusia galios įstatymas,

Valstybės žinios, 2004, Nr. 167-6102;

167

10 TYČINIS BANKROTAS

Paprastai bankrotas sukelia daug neigiamų pasekmių. Įmonės bankrotas būna neplanuotas

įvykis, tačiau ne visi bankrotai ir jų priežastys būna vienodos. Tam tikrais atvejais, suinteresuoti

asmenys – įmonės valdymo organai ar jos dalyviai - gali sąmoningai veikti priešingai įmonės

interesams ir tokiu būdu privesti įmonę prie bankroto. Tokiu atveju susiklosto situacija, kai įmonės

bankrotas tiesiogiai ar netiesiogiai įvyksta tyčia, o apie tai kreditoriai nė nenujaučia. Įrodyti, kad

bankrotas buvo tyčinis (ar nusikalstamas), o ne verslo nesėkmė, labai sudėtinga, nes visi atsakingi

asmenys teigia, kad jie veikė įmonės naudai, tačiau jiems nepasisekė dėl objektyvių priežasčių.

Nagrinėdami bankroto bylas teismai turėtų atkreipti daugiau dėmesio į tikrąsias bankroto priežastis

ir spręsti, ar konkrečioje byloje bankrotas nėra tyčinis, t.y. ar įmonės bankroto nenulėmė

sąmoningas blogas jos valdymas, kuris gali reikštis tiek aktyviais įmonės vadovų veiksmais, tiek ir

neveikimu203. Įmonių bankroto valdymo departamento prie Ūkio ministerijos, Ūkio ministerijos,

Vidaus reikalų ministerijos 2010 metais atliktoje Tyčinių bankrotų Lietuvoje apžvalgoje buvo

taikliai atspindėta tyčinių bankrotų reikšmė - tyčiniai bankrotai blogina sąžiningai dirbančių įmonių

(kreditorių) padėtį, mažina verslo partnerių tarpusavio pasitikėjimą, kai kuriais atvejais gali turėti

įtakos kitų įmonių (kreditorių) privedimui prie bankroto. Šio reiškinio plėtimasis ilgainiui gali turėti

įtakos visai Lietuvos ekonomikai, todėl būtina imtis prevencinių priemonių jam sustabdyti,

pasinaudojant pažangia užsienio valstybių patirtimi bei sutelkiant valstybės, ypač teisėsaugos

institucijų, ir visuomenės pastangas.204

Įmonės tyčinio bankroto sąvoka yra įtvirtinta Įmonių bankroto įstatyme, pagal šio įstatymo 2

straipsnio 12 dalyje pateiktą sąvokos apibrėžimą tyčiniu bankrotu laikomas įmonės privedimas prie

bankroto tyčia.

Ši sąvoka nuo nepriklausomybės atkūrimo ir pirmosios bankroto įstatymo redakcijos kito iki

minėtos, kuri buvo įtvirtinta 2001 metų bankroto įstatymo redakcijoje (dabartinė, galiojanti

redakcija). Pirmiausia Įmonių bankroto įstatymo (Žin., 1992, Nr. 29-843) 5 str. 1 d. tyčinis

bankrotas buvo apibrėžtas kaip teismo sprendimu nustatytą įmonės veika, kuria siekiama išvengti

visiško ar dalinio atsiskaitymo su kreditoriais. Vėliau įmonių bankroto įstatymo (Žin., 1997, Nr. 64-

1500) 2 str. 11 d. tyčinio bankroto sąvoka buvo pakoreguota kaip įmonės privedimas prie bankroto

tyčia, jei tuo padaroma turtinė žala kreditoriui, akcininkui ar kitam asmeniui. Palyginus šias sąvokas

203 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2001 m. gruodžio mėn. 21 d. nutarimas Nr. 33; „Dėl įstatymų taikymo

įmonių bankroto bylose“; 204 Įmonių bankroto valdymo departamentas prie Ūkio ministerijos, Ūkio ministerija, Vidaus reikalų ministerija. 2010.

Tyčinių bankrotų Lietuvoje apžvalga.Vilnius. www.bankrotodep.lt;

168

http://www.bankrotodep.lt/

tarpusavyje matyti, jog siekiant apibrėžti tyčinį bankrotą buvo visiškai atsisakyta sąvokoje pateikti

tyčinio bankroto kvalifikuojančius požymius ar kriterijus.

Iš esmės tyčinį bankrotą reglamentuoja ĮBĮ 20 str., pagal kurį bankrotą tyčiniu pripažįsta

bankroto bylą nagrinėjantis teismas205, nustačius įmonės tyčinį bankrotą, administratorius privalo

patikrinti bankrutuojančios įmonės sandorius, sudarytus per 5 metų laikotarpį iki bankroto bylos

iškėlimo ir pareikšti ieškinius įmonės bankroto bylą nagrinėjančiame teisme (nuo 2011m. spalio 1d.

numatomas pakeitimas) dėl sandorių, priešingų įmonės veiklos tikslams ir (arba) galėjusių turėti

įtakos tam, kad įmonė negali atsiskaityti su kreditoriais, pripažinimo negaliojančiais. Šiuo atveju

laikytina, kad administratorius apie sandorius sužinojo nuo dokumentų apie šių sandorių sudarymą

gavimo dienos. Atkreiptinas dėmesys, jog įstatymų leidėjas ir šiuo atveju nedetalizavo kriterijų,

kuriais remiantis galima būtų pripažinti bankrotą tyčiniu, taip palikdamas teismų prerogatyvai

kiekvienu konkrečiu atveju vertinti situaciją.

Lietuvos Respublikos Aukščiausiojo Teismo senatas, siekdamas suvienodinti Įmonių

bankroto įstatymo ir kitų teisės aktų taikymą teismuose nagrinėjant bylas, kylančias iš bankroto

teisinių santykių, dar 2001 m. gruodžio 21 d. savo nutarime ,,Dėl įstatymų taikymo įmonių bankroto

byloje“ Nr. 33 (Teismų praktika 2002 m. Nr. 16) išaiškino, jog nagrinėdami bankroto bylas teismai

turi atkreipti dėmesį į tikrąsias bankroto priežastis ir spręsti, ar konkrečioje byloje bankrotas nėra

tyčinis, tai yra ar įmonės bankroto nelėmė sąmoningas blogas jos valdymas, kuris gali reikštis tiek

aktyviais įmonės vadovų veiksmais, tiek neveikimu. Atkreiptinas dėmesys, jog teismas spręsdamas

dėl tyčinio bankroto pripažinimo, pabrėžia išimtinę teismo prerogatyvą spręsti tyčinio bankroto

klausimą, nurodydamas, jog kitų bankroto byloje dalyvaujančių asmenų nuomonė teismui nėra

privaloma.206

Taigi, bankroto bylą nagrinėjantis teismas gali pripažinti įmonės bankrotą tyčiniu, jeigu

nustato požymius, kurie rodo, jog įmonė prie bankroto buvo privesta tyčia. Būtent dar 2001

metais Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senatas pateikė atitinkamas aplinkybes, kurioms esant būtų

galima spręsti apie įmonės tyčinį bankrotą, pvz.:

205 Atkreiptinas dėmesys, jog rašant mokomąją priemonę galiojanti Įmonių bankroto įstatymo 20 str. redakcija (galioja

iki 2011m. rugsėjo 30d., imtinai) numatė, jog bankroto administratorius turi pareikšti ieškinius būtent įmonės bankroto

bylą nagrinėjančiame teisme dėl sandorių, priešingų įmonės veiklos tikslams ir (arba) galėjusių turėti įtakos tam, kad

įmonė negali atsiskaityti su kreditoriais, pripažinimo negaliojančiais, tačiau nuo 2011m. spalio 1d., įsigaliosianti nauja

straipsnio redakcija, numato, jog tokie ieškiniai turės būti pareiškiami pagal bankrutuojančios įmonės buveinės vietą.

Toks įstatymo pakeitimas numato, jog bankrutuojančios įmonės administratoriaus įmonės vardu reiškiami ieškiniai

pateikiami ne bankroto bylą nagrinėjančiam teismui, o pagal bendras rūšinio teismingumo taisykles – teismui (apylinkės

ar apygardos) pagal bankrutuojančios įmonės buveinės vietą; 206 Lietuvos apeliacinio teismo 2007 m. sausio mėn. 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-4/2007, kat. 99.9,

126.5 (S);

169

1. įmonės vadovai akivaizdžiai blogai organizavo įmonės darbą arba apskritai jo

neorganizavo (pvz., įmonė suteikė beprocentes paskolas savo akcininkams; nuostolingi sandoriai su

ofšorinėmis kompanijomis; laidavimo sutartis, kai prisiimtos kitos įmonės neįvykdytos prievolės;

sudaromas preliminarus susitarimas ir numatomos neprotingai didelės netesybos, tuomet įmonė

pagrindinės sutarties nesudaro ir privalo sumokėti netesybas; nesilaikoma kreditorių reikalavimų

tenkinimo eiliškumo pagal atsiradusių reikalavimų terminą);

2. buvo sudarinėjami nuostolingi įmonei sandoriai (pasirašinėjamos sutartys prekėms įgyti ar

paskoloms paimti, prievolių įvykdymas užtikrinamas laidavimu ar garantija, prisiimami kitokie

finansiniai įsipareigojimai), žinant, kad įmonė negalės tų sandorių įvykdyti (sumokėti už gautas

prekes ar grąžinti paimtų paskolų, atsakyti pagal laidavimo ar garantijos sutartis ir pan.);

3. akivaizdžiai gresiant bankrotui buvo paslėptas, iššvaistytas, perleistas kitiems asmenims

turtas, kuris galėjo būti pateiktas skoloms padengti.

Vystantis teismų praktikai, teismai ne kartą pasisakė dėl požymių, kuriais remiantis

konstatuotinas tyčinis bankrotas:

- Teismas, nagrinėjantis bankroto bylą, gali pripažinti bankrotą tyčiniu, jeigu nustato, jog

įmonė prie bankroto buvo privesta tyčia, t.y., kai bankrotą nulemia ne verslo nesėkmė (santykinai

objektyvus kriterijus), tačiau tyčiniai įmonės valdymo organų veiksmai, siekiant išvengti

įsipareigojimų kreditoriams vykdymo ir šiais veiksmais buvo nuosekliai ir kryptingai siekiama

įmonės nemokumo. Kiekvienu konkrečiu atveju sprendžiant dėl įmonės tyčinio bankroto, reikia

įvertinti faktines aplinkybes, susijusias su įmonės veikla, tokios įmonės valdymo organų

sprendimais, turinčiais tyčinio bankroto požymių.207.

- Sprendžiant įmonės tyčinio bankroto pripažinimą reikia nustatyti, ar įmonės sudarytais

sandoriais bei kitokia įmonės veikla buvo nuosekliai ir kryptingai siekiama įmonės nemokumo. Tais

atvejais, kai įmonė yra faktiškai nelikvidi arba nemoki, turi būti patikrinama, ar tolesnė tokios

įmonės veikla buvo nukreipta dar labiau pabloginti įmonės turtinę padėtį. Šie kriterijai bei

kreditorių galimybių nukreipti išieškojimą į skolininkės įmonės turtą suvaržymas arba sąlygų

išvengti išieškojimo sudarymas, taip pat sąmoningas išieškojimo pirmenybės atidavimas vėlesniems

kreditoriams, žinant, kad ankstesnieji kreditoriai faktiškai neturės į ką nukreipti savo reikalavimų

įmonei skolininkei neturint pakankamai turto, reiškia tyčinį bankrotą.208

- Reikėtų paminėti tai, jog teismų praktikoje yra nusistovėjusi bendra taisyklė, jog tyčinis

bankrotas gali būti nustatytas vien tik konstatavus, esant tam tikrus tyčinio bankroto požymius

207 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2004 m. rugsėjo mėn. 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3k-

3-448, kat. 125.6; 208 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2004 m. gruodžio mėn. 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr.

3k-3-680. Kat. 125.6;

170

ir nebūtina nustatyti konkrečius požymius kiekvienai situacijai. (Tyčinis bankrotas gali būti

nustatytas vien tik konstatavus, jog yra tam tikri tyčinio bankroto požymiai, turi būti

vertinama aplinkybių visuma, todėl nebūtina nustatyti konkretaus veiksmo, kuris sukėlė

įmonės bankrotą.209 Tik aplinkybių visumos, o ne tik konkretaus veiksmo, kuris sukėlė

įmonės bankrotą, analizė gali sudaryti sąlygas teisingai atsakyti į klausimą, ar bankrotas yra

tyčinis.210 Tai gali būti pastovus, nuolatinis ir kryptingas įmonės padėties bloginimas.211).

Svarbu atkreipti dėmesį, jog bankroto pripažinimo tyčiniu tikslas - visų pirma, yra ne kažką

nubausti, o išsiaiškinti tikrąsias bankroto priežastis, patikrinant bankrutuojančios įmonės sandorius

per 5 metų laikotarpį iki bankroto bylos iškėlimo212. Įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu

procedūra skirta tam, kad už didesnį laikotarpį būtų įvertinti įmonės sandoriai, sudaryti iki bankroto

bylos iškėlimo, išanalizuoti sandoriai, kurie įmonei nuostolingi, priešingi jos tikslams, tarp jų ir tie,

kuriuos teismas analizuoja tikrindamas tyčinio bankroto požymius, siekiant išsiaiškinti bankroto

kaltininkus, galimai sąmoningais veiksmais privedusius įmonę prie bankroto (ĮBĮ 2 str. 12 d., 20

str., 11 str. 3 d. 8 p.).

Teismas, siekdamas išsiaiškinti, ar įmonė tyčia buvo privesta prie bankroto, renka ir tiria

įrodymus, tad kreditoriai, kurių kreditoriniai reikalavimai yra patvirtinti teismo nutartimi, kaip

tretieji asmenys, nepareikšiantys savarankiškų reikalavimų, turi teisę teisme išsakyti savo nuomonę

ir argumentus šiuo klausimu, paaiškinti svarbias su bankrotu susijusias aplinkybes. Tokiu būdu, t.y.,

pripažinus bankrotą tyčiniu, vėliau gali būti sušvelnintos neigiamos pasekmės įmonės kreditoriams,

pačiai įmonei (pvz., administratoriui privalomai patikrinus sandorius už ilgesnį laikotarpį, gali

atsitikti taip, jog nenaudingi sandoriai, sakykim, tarp įmonės ir įmonės akcininko buvo sudaryti

prieš ketverius metus, o paprastai administratoriui įstatymas numato pareigą patikrinti sandorius

sudarytus per 36 mėn. iki bankroto iškėlimo, taigi tokiu atveju nuginčijus minėtus sandorius, galima

į bankrutuojančią įmonę sugrąžinti turto), tačiau iš kitos pusės tyčinio bankroto pripažinimas yra

209 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-1045/2003; Lietuvos

Aukščiausiojo Teismo 2002 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-564/2002; Lietuvos Aukščiausiojo

Teismo 2004 m. rugsėjo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-448/2004; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m.

gruodžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-680/2004; 210 Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. spalio mėn. 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1443/2010. Kat. 126.8; 211 Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. gegužės mėn. 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1580/2011, kat. 126.8;

Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. vasario mėn. 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-372/2010, kat. 126.8; Lietuvos

Aukščiausiojo Teismo 2003 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-1045/2003; Lietuvos Aukščiausiojo

Teismo 2002 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-564/2002; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m.

rugsėjo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-448/2004; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. gruodžio 13 d.

nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-680/2004; 212 Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. gegužės mėn. 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1580/2011;

171

žingsnis link neigiamų pasekmių buvusiam (buvusiems) įmonės valdymo organams ar dalyviams

(pripažinus įmonės bankrotą tyčiniu, teismas praneša prokuratūrai taip pat nutartį, pripažinti įmonės

bankrotą tyčiniu, bankroto administratorius privalo pateikti Įmonių bankroto departamentui213),

tačiau, kaip jau minėta, tai nėra pagrindinis tyčinio bankroto procedūros tikslas214.

10.1 Kreipimasis dėl tyčinio bankroto nustatymo

Pirmiausią teisę kreiptis dėl tyčinio bankroto Įmonių bankroto įstatymas tiesiogiai nustato

kreditoriams, kurių kreditoriniai reikalavimai patvirtinti teisme (ĮBĮ 21 str. 2 d. 3 p.). Suprantama,

tokią teisę turėtų turėti ir bankroto administratorius, nes bendrai yra nustatyta, jog būtent jis gina

visų kreditorių taip pat ir bankrutuojančios įmonės teises ir interesus, organizuoja ir atlieka būtinus

bankroto proceso darbus (ĮBĮ 11 str. 3d. 14p.), tačiau bankroto įstatyme tokia teisė tiesiogiai nėra

įtvirtinta. Atsižvelgiant į bankroto teisės reguliavimo metodą, dar labiau sumaišties įneša

prieštaringa teismų praktika, kai buvo pasisakyta, jog teisę kreiptis į teismą išimtinai turi tik

bankrutuojančios įmonės kreditoriai215. Iš kitos pusės atrodytų nelogiška pačiam bankroto

administratoriui kreiptis dėl tyčinio bankroto nustatymo tam, kad teismas nustatęs tyčinį bankrotą jį

įpareigotų patikrinti įmonės sandorius sudarytus per pastaruosius 5 metus iki bankroto bylos

iškėlimo, kai tai padaryti įstatymas jam nedraudžia ir be šios procedūros.

Tačiau, kaip jau anksčiau minėta, bankroto administratorius gina tiek kreditorių tiek pačios

įmonės teises ir interesus, taigi patikrinus sandorius per ilgesnį laikotarpį bei nuginčijus

nenaudingus sandorius yra didesnė tikimybė sumažinti neigiamas bankroto pasekmes. Remiantis

ĮBĮ 11 str. 3 d. 14 p. nuostata, yra pripažįstama tiek teismų praktikoje, tiek doktrinoje, jog vis dėlto

bankroto administratorius turi tokią, nors ir netiesiogiai įstatyme įtvirtintą, teisę, kuri kyla iš

bendros bankroto administratoriaus kompetencijos216.

213 LR CPK 300 str. 1d., numato, jeigu nagrinėjant civilinę bylą paaiškėja, kad dalyvaujančio byloje ar kito asmens

veiksmai turi nusikaltimo požymių, teismas apie tai praneša prokuratūrai, išsiunčiant nutarties pripažinti bankrotą

tyčiniu nuorašą. Bankroto administratoriai, vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2005 m. gegužės 10 d.

įsakymu Nr. 4-194 „Dėl Duomenų apie įmonės bankroto procesą pateikimo ir skelbimo taisyklių ir Duomenų apie

įmonės restruktūrizavimo procesą pateikimo ir skelbimo taisyklių patvirtinimo“ (Žin., 2005, Nr. 61-2168) patvirtintų

Duomenų apie įmonės bankroto procesą pateikimo ir skelbimo taisyklių 3.1.10 punktu, ne vėliau kaip per 5 darbo

dienas nuo teismo nutarties bankrotą pripažinus tyčiniu įsiteisėjimo teikia Departamentui teismo nutarties nuorašą. 214 Lietuvos apeliacinio teismo 2007 m. sausio mėn. 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-4/2007, kat. 99.9, 126.5 (S); 215 Lietuvos apeliacinio teismo 2007 m. vasario mėn. 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-74/2007, kat. 126.8; Lietuvos

apeliacinio teismo 2009 m. spalio mėn. 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-735/2009, kat. 126.8; 216 Kavalnė S., Norkus R. 2011. Bankroto teisė: antroji knyga. Vilnius: Justitia. P. 273-274;

172

Reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kad, nors kreditoriai ir bankroto administratorius turi teisę

kreiptis į teismą dėl bankroto pripažinimo tyčiniu, teismas pabrėžia išimtinę teismo prerogatyvą

spręsti tyčinio bankroto klausimą, nurodydamas, jog kitų bankroto byloje dalyvaujančių asmenų

nuomonė teismui nėra privaloma. Šioje vietoje reikėtų paminėti ir tai, jog teismas bankroto byloje

pats savarankiškai turi teisę kelti klausimą dėl tyčinio bankroto nustatymo, nors tokia teisė kaip ir

bankroto administratoriui nėra nustatyta Įmonių bankroto įstatyme, tačiau ji kyla iš bankroto

proceso specifikos, viešojo intereso ir to, jog bankroto bylose teismas privalo būti aktyvus ir

užtikrinti bankroto procedūrų tinkamumą (teismas turi ex officio teisę kelti klausimą dėl tyčinio

bankroto nustatymo,217).

Prašymus dėl tyčinio bankroto nustatymo nagrinėja bankroto bylą nagrinėjantis apygardos

teismas218. Šis klausimas paprastai sprendžiamas jau įsiteisėjus nutarčiai iškelti įmonei bankroto

bylą ir pradėjus bankroto procedūras, o ne sprendžiant klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo (t.y.,

pateikiant prašymą dėl bankroto bylos iškėlimo, klausimas dėl tyčinio bankroto pripažinimo

nesvarstomas)219. Ar tyčinio bankroto nustatymo klausimas turi būti sprendžiamas rašytinio ar

žodinio proceso tvarka, nei Įmonių bankroto įstatymas nei Civilinio proceso kodeksas nenustato,

tačiau atsižvelgiant į tyčinio bankroto nustatinėjimo specifiką, tikslinga būtų žodinio proceso metu

išsiaiškinti įmonės akcininkų, valdymo organų bei kreditorių pozicijas ir jų pateikiamas aplinkybes.

Svarbus klausimas yra nustatyti, iki kurio momento galima pateikti prašymą dėl tyčinio

bankroto nustatymo. Toks terminas nėra nustatytas Įmonių bankroto įstatyme, tačiau tai nereiškia,

jog ši teisė laiko atžvilgiu nėra ribojama. Kaip matyti, teismų praktika šiuo klausimu nėra vienoda.

Vienu atveju pasisakant, jog prašymas dėl tyčinio bankroto nustatymo galimas nagrinėti iki įmonės

pripažinimo bankrutavusia ir dėl to likviduotina (t.y., įmonės likvidavimo stadijos), o kitais atvejais

nurodo, jog tokia teisė negali būti ribojama ir bankroto įstatymas aiškiai nenumato ribojimo šį

klausimą nagrinėti įmonės likvidavimo stadijoje. Vis dėl to verta atsižvelgti į Lietuvos apeliacinio

teismo išsakytą nuomonę, kuri tam tikra prasme apibendrina ankstesnes pozicijas, t.y., jog prašymas

dėl tyčinio bankroto nustatymo gali būti pareiškiamas ir po nutarties pripažinti įmonę bankrutavusia

bei likviduojama dėl bankroto, tačiau ne vėliau kaip iki atsiskaitymo su kreditoriais iš parduodamo

turto220. Doktrinoje, taip pat manytina, jog prašymą pripažinti bankrotą tyčiniu galima pateikti viso

217 Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. gegužės mėn. 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-816/2010, kat. 126.8; 218 Pareiškimas dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu yra paduodamas tam apygardos teismui, kuris nagrinėja

bankroto bylą, o šis savo ruožtu rašytinio arba žodinio proceso tvarka išsprendžia klausimą nutartimi, bylos neišskiriant; 219 Lietuvos apeliacinio teismo 2005 m. lapkričio mėn. 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-556; 220 Lietuvos apeliacinio teismo 2007 m. vasario mėn. 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-74/2007, kat. 126.8; Lietuvos

apeliacinio teismo 2010 m. sausio mėn. 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-117/2010; Lietuvos apeliacinio teismo

2009 m. spalio mėn. 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-735/2009;

173

bankroto bylos nagrinėjimo metu, tačiau iki tol, kol dar būtų objektyviai įmanoma atlikti pareigas,

numatytas ĮBĮ 20 str., t.y., tyčinio bankroto pasekmės221.

Įmonės bankrotas tyčiniu pripažįstamas priimant nutartį. Tokia nutartis gali būti skundžiama

atskiruoju skundu Lietuvos Apeliaciniam teismui. Apeliacinio teismo nutartis nėra galutinė, ji gali

būti skundžiama Lietuvos Aukščiausiam Teismui.

10.2 Tyčinio bankroto pripažinimo pasekmės

Kalbant apie tyčinio bankroto tikslą, pasekmės gali būti dvejopos – vienu atveju bandant

sušvelninti neigiamas turtines pasekmes kreditoriams, kitu atveju galimai keliant asmenų, lėmusių

tyčinį bankrotą, teisinės atsakomybės klausimą, tačiau pažymėtina, jog pastaroji nėra savaiminė,

tiesioginė tyčinio bankroto pasekmė, o pagrindas jai atsirasti.

Sandorių patikrinimas už ilgesnį laikotarpį ir vėliau nenaudingų ir priešingų įmonės

interesams sandorių ginčijimas gali sušvelninti neigiamas pasekmes įmonės kreditoriams, pačiai

įmonei. Įmonių bankroto įstatymo 20 str. numatyta, jog nagrinėjant bankroto bylą, teismui nustačius

įmonės tyčinį bankrotą, administratorius privalo:

1. patikrinti bankrutuojančios įmonės sandorius, sudarytus per 5 metų laikotarpį iki bankroto

bylos iškėlimo, ir

2. pareikšti ieškinius įmonės bankroto bylą nagrinėjančiame teisme (nuo 2011m. spalio 1d.

numatomi pakeitimai) dėl sandorių, priešingų įmonės veiklos tikslams ir (arba) galėjusių turėti

įtakos tam, kad įmonė negali atsiskaityti su kreditoriais, pripažinimo negaliojančiais.

Šiuo atveju labai svarbu atkreipti dėmesį į ieškinio senaties terminų skaičiavimo taisykles.

Civilinio kodekso 1.127 str. numatytos ieškinio senaties termino pradžios taisyklės nustato, jog

ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o teisė į ieškinį atsiranda

nuo tos dienos, kai asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą, o šios taisyklės

išimtis gali nustatyti Civilinis kodeksas bei kiti įstatymai. Pagal Įmonių bankroto įstatymo 20 str.

laikoma, kad administratorius apie sandorius sužinojo nuo dokumentų apie šių sandorių sudarymą

gavimo dienos. Pažymėtina, jog šis teisinis reguliavimas yra išimtis iš ieškinio senaties termino

eigos pradžios skaičiavimo bendrųjų taisyklių įtvirtintų Civiliniame kodekse. Taip pat atkreiptinas

dėmesys, jog nustatytas Įmonių bankroto įstatymo 20 str. 5 metų patikrinimo laikotarpis, tai nėra

ieškinio senaties terminas, tai yra būtent laiko tarpas praeityje, per kurį sudaryti įmonės sandoriai

turi būti patikrinti, o ieškinio senaties terminų trukmę nustato bendrosios ieškinio senaties terminų

221 Kavalnė S., Norkus R. 2011. Bankroto teisė: antroji knyga. Vilnius: Justitia;

174

skaičiavimo taisyklės arba jų išimtys (pvz., Pauliano ieškiniui siekiant nuginčyti sandorį yra

numatytas vienų metų ieškinio senaties terminas222).

Kai įmonė pripažįstama bankrutuojančia ne dėl tyčinio bankroto, administratorius paprastai

turi patikrinti bankrutuojančios įmonės sandorius, sudarytus per ne mažesnį kaip 36 mėnesių

laikotarpį (manytina, jog gali patikrinti įmonės sandorius ir už ilgesnį laikotarpį, atsižvelgiant į

normos formuluotę) iki bankroto bylos iškėlimo ir pareiškia ieškinius teisme dėl sandorių, priešingų

įmonės veiklos tikslams ir (arba) galėjusių turėti įtakos tam, kad įmonė negali atsikaityti su

kreditoriais, pripažinimo negaliojančiais (ĮBĮ 11 straipsnio 3 dalies 8 punktas). Tai reiškia, kad bet

kokio, ne tik pripažinto tyčiniu, įmonės bankroto atveju administratorius turi patikrinti

bankrutuojančios įmonės sandorius, sudarytus iki bankroto bylos iškėlimo ir reikšti ieškinius teisme

dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais, jeigu jie yra priešingi įmonės veiklos tikslams arba galėjo

turėti įtakos tam, jog įmonė negalėjo atsiskaityti su kreditoriais.223 Taip pat pastebėtina, jog ieškinio

senaties termino taisyklės skaičiuojamos taip pat. Taip pat dar kartą atkreiptinas dėmesys, jog nuo

2011 m. spalio 1 d. įstatymo pakeitimas numato, jog bankrutuojančios įmonės administratoriaus

įmonės vardu reiškiami ieškiniai pateikiami ne bankroto bylą nagrinėjančiam teismui, o pagal

bendras rūšinio teismingumo taisykles – teismui (apylinkės ar apygardos) pagal bankrutuojančios

įmonės buveinės vietą.

Kalbant apie galimas neigiamas pasekmes ir asmenų, kurie gali būti atsakingi už tyčinį

bankrotą atsakomybę, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas aiškiai nurodė, jog apie bankroto

pripažinimą tyčiniu būtina informuoti prokurorą, pasiunčiant nutarties nuorašą, kad būtų išspręstas

kaltų asmenų patraukimo baudžiamojon atsakomybėn klausimas224. Reikėtų paminėti, jog pagal

CPK 300 str. 1 d., jeigu nagrinėjant civilinę bylą (šiuo atveju bankroto bylą) paaiškėja, jog yra

nusikaltimo požymių, teismas apie tai praneša prokuratūrai ir išsiunčia nutarties nuorašą tam, kad

būtų išspręstas atsakingų už padarytą nusikalstamą veiką klausimas. Tokiu atveju paprastai

pradedamas ikiteisminis tyrimas dėl nusikalstamo bankroto pagal Baudžiamojo kodekso 209 str.

(plačiau apie nusikalstamą bankrotą skyriaus pabaigoje). Atkreiptinas dėmesys, jog tokiu atveju

galimas ikiteisminis tyrimas ne tik dėl nusikalstamo bankroto, tačiau ir dėl kitų nusikalstamų veikų,

222 6.66 str. 3d., Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas // Valstybės Žinios, 2000, Nr. 74-2262; Lietuvos

Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo mėn. 21 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos dėl actio Pauliana,

netiesioginio ieškinio, sulaikymo teisės ir prevencinio ieškinio institutų taikymo apžvalga Nr. 29, kat. 35.6.1; 35.6.2;

35.6.3; 44.4; Teismų praktika 29; 223 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2004 m. rugsėjo mėn. 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3k-

3-448, kat. 125.6; 224 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2001 m. gruodžio 21 d. nutarimas ,,Dėl įstatymų taikymo įmonių bankroto


175

numatytų Baudžiamajame kodekse, kurios artimos nusikalstamiems bankrutuojančių įmonių

vadovų ar kitų atsakingų asmenų veiksmams – turto iššvaistymas (BK 183 str. - baudžiama

viešaisiais darbais arba bauda, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų arba dešimties metų); turto

pasisavinimas (BK 184 str. – baudžiama viešaisiais darbais arba bauda, arba areštu, arba laisvės

apribojimu, arba laisvės atėmimu iki dvejų arba septynerių metų); skolininko nesąžiningumas (BK

208 str. – baudžiama bauda arba laisvės atėmimu iki dvejų arba trejų metų); apgaulingas apskaitos

tvarkymas (222 str. – baudžiama bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki ketverių metų) ir kt.

Už išvardytas nusikalstamas veikas BK taip pat nustato teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti

tam tikra veikla atėmimą (LR BK 45 str.)225.

Tačiau bet kokiu atveju reikia atskirti, jog vis dėl to, sandorių patikrinimas per ilgesnį

laikotarpį (ir jų užginčijimas) yra vienintelė įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu pasekmė, taigi ir

vienintelis skirtumas nuo netyčinio bankroto. Įmonės bankroto pripažinimas ar nepripažinimas

tyčiniu civilinio proceso tvarka nelemia asmens baudžiamosios atsakomybės (BK 209 str.)226.

Atkreiptinas dėmesys, jog pripažinus bankrotą tyčiniu, bankroto administratoriai,

vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2005 m. gegužės 10 d. įsakymu Nr. 4-194

„Dėl Duomenų apie įmonės bankroto procesą pateikimo ir skelbimo taisyklių ir Duomenų apie

įmonės restruktūrizavimo procesą pateikimo ir skelbimo taisyklių patvirtinimo“ (Žin., 2005, Nr. 61-

2168) patvirtintų Duomenų apie įmonės bankroto procesą pateikimo ir skelbimo taisyklių 3.1.10

punktu, ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo teismo nutarties bankrotą pripažinus tyčiniu

įsiteisėjimo teikia Įmonių bankroto valdymo departamentui teismo nutarties nuorašą227.

Nustačius, jog įmonė prie bankroto buvo privesta tyčia, kreditoriai gali ar bankroto

administratorius bankrutuojančios įmonės vardu turi teisę pareikšti ieškinius dėl žalos, padarytos

kreditoriams ar bankrutuojančiai įmonei atlyginimo. Atsižvelgiant į tai, kad tyčinis bankrotas

paprastai yra susijęs ir įvyksta dėl įmonės valdymo organo ar savininko (savininkų) nesąžiningų

veiksmų, tai atsakomybė už padarytą žalą pagal CK 2.50 str. 3 d., kuri numato juridinio asmens

dalyvio subsidiarią atsakomybę už juridinio asmens prievoles kreditoriams, kurių jis negalėjo

įvykdyti dėl juridinio asmens dalyvio kaltės, taip pat pagal CK 2.87 str., kuri numato juridinio

asmens valdymo organo atsakomybę, už netinkamų pareigų vykdymu padarytą žalą, gali tekti

225 Įmonių bankroto valdymo departamentas prie Ūkio ministerijos, Ūkio ministerija, Vidaus reikalų ministerija. 2010.

Tyčinių bankrotų Lietuvoje apžvalga.Vilnius. www.bankrotodep.lt; 226 Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. spalio mėn. 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-735/2009, kat. 126.8; 227 Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2005 m. gegužės 10 d. įsakymu Nr. 4-194 „Dėl Duomenų apie įmonės bankroto

procesą pateikimo ir skelbimo taisyklių ir Duomenų apie įmonės restruktūrizavimo procesą pateikimo ir skelbimo

taisyklių patvirtinimo“ (Žin., 2005, Nr. 61-2168) patvirtintų Duomenų apie įmonės bankroto procesą pateikimo ir

skelbimo taisyklės;

176


įmonės dalyviui ar valdymo organui. Šiuo atveju jokiu būdu nepaneigiama tokia teisė ir nenustačius

tyčinio bankroto, o skirtumas galėtų būti įžvelgiamas kalbant apie įrodinėjimą. Vertėtų pastebėti,

jog ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas vienoje savo nutarčių yra pasisakęs šiuo klausimu, o būtent

pažymėjo, kad vertinant įmonės valdymo organų, kokie jie bebūtų - vienasmeniai ar kolegialūs, jų

dalyvių veiksmus tam tikrų teisės aktų pažiūriu, galima nustatyti, ar jų veiksmai atitinka Įmonių

įstatymo228, Akcinių bendrovių įstatymo, Civilinio kodekso ir kitų teisės šaltinių reikalavimus,

įmonės įstatus, verslo papročius, sąžiningos dalykinės praktikos reikalavimus. Tuo atveju, kai

juridinio asmens dalyvio valdymo organo (vienasmenio ar kolegialaus narių (nario) - veiksmai

nuosprendžiu pripažinti nusikalstamais ir lėmusiais įmonės negalėjimą įvykdyti prisiimtus

įsipareigojimus, tai šie juridinio asmens valdymo organo nariai atsako prieš trečiuosius asmenis

pagal juridinio asmens prievoles savo turtu solidariai.229.

10.3 Nusikalstamas bankrotas

Pripažinus bankrotą tyčiniu, teismas informuoja prokuratūrą išsiųsdamas nutartį pripažinti

bankrotą tyčiniu. Tačiau vertėtų pastebėti, jog tyčinis bankrotas nėra būtinas žingsnis, siekiant

inkriminuoti nusikalstamą bankrotą. Įmonių bankroto įstatymo sąvoka „tyčinis bankrotas – įmonės

privedimas prie bankroto tyčia“ gali būti suprantama kaip patikslinanti pagrindus, kuriais remiantis

galėtų būti nustatomi kalti asmenys (patraukiami baudžiamojon atsakomybėn), nes ši sąvoka nėra

tiesiogiai susieta su Baudžiamajame kodekse įtvirtinta nusikalstamų veikų (nusikalstamo bankroto)

sudėtimi230.

„Nusikalstamas bankrotas“ BK yra įtvirtintas XXXI skyriuje ir priskiriamas prie nusikaltimų

ir baudžiamųjų nusižengimų ekonomikai ir verslo tvarkai. Vertėtų pastebėti, jog ekonominiais ir

finansiniais nusikaltimais padaroma didelė žala valstybės ekonominei ir finansinei sistemai bei

atskiriems jos subjektams, o kartu ir socialinei bei politinei sistemoms. Nusikalstamas bankrotas yra

laikomas nesunkiu nusikaltimu, nes maksimali bausmė, kuri gali būti skirta, yra iki 3 metų

atėmimo. Baudžiamoji atsakomybė už nusikalstamą bankrotą yra įtvirtina BK 209 str., kuriame

numatyta, jog tas, kas sąmoningai blogai valdydamas įmonę nulėmė jos bankrotą ir dėl to padarė

didelės turtinės žalos kreditoriams, atsako pagal BK 209 str.

228 Atkreiptinas dėmesys, jog šis įstatymas nebegalioja nuo 2004m. sausio 1d.; 229 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2006 m. gegužės mėn. 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-

7-266/2006; 44.5.1; 44.5.2.1 (S); 230 Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. spalio 13 d. pasitarimo sprendimo (protokolo Nr. 66, 11 klausimas)

priedas (Priemonių, įgalinančių geriau nustatyti su įmonių bankrotu susijusias nusikalstamas veikas, planas), prieiga per

internetą (http://www.bankrotodep.lt/Doc/priemoniu_planas.doc), žiūrėta 2011-06-22;

177

http://www.bankrotodep.lt/Doc/priemoniu_planas.doc

Nusikaltimo sudėtis yra materialioji, kas lemia, jog norint nustatyti nusikalstamą bankrotą

reikalinga, jog egzistuotų padariniai, t.y., didelė turtinė žala kreditoriams, t.y., kai žala viršija 150

MGL. Žalos dydis nustatinėjamas atsižvelgiant į kiekvieno kreditoriaus piniginių reikalavimų

nominalią vertę ir įstatymines palūkanas (delspinigiai neskaičiuojami). Nusikalstama veika

padaroma blogu įmonės valdymu, kuris gali pasireikšti tiek veikimu, tiek neveikimu, tačiau

konkrečios sąvokos BK pateikiama nėra –todėl manytina, jog tai vertinamasis kriterijus. Taip pat

turi būti nustatyta, kad asmuo, turintis įgalinimų valdyti įmonę, veikė tyčia, t. y. suprato, kad blogai

valdo įmonę, numatė bankroto ir žalos kreditoriams atsiradimo galimybę ir šių padarinių norėjo

(tiesioginė tyčia) arba nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems kilti (netiesioginė tyčia). Šio

nusikaltimo subjektu gali būti tik pakaltinamas fizinis asmuo, sulaukęs 16 metų, kuris įstatymo,

sutarties ar administracinio akto pagrindu valdė įmonę. Tai gali būti individualios įmonės

savininkas, akcinės bendrovės ar uždarosios akcinės bendrovės administracijos vadovai ir pan.231

Taip pat reikėtų pastebėti, jog, pavyzdžiui, uždarosios akcinės bendrovės akcininkai taip pat priima

sprendimus ir valdo įmonę, taigi manytina, jog atsakomybė galėtų kilti ir įmonės akcininkams.

Kiekvienu atveju, kalbant apie nusikalstamą veiką labai svarbu, jog nebūtų suėjęs senaties

terminas. Atsižvelgiant į tai, kad nusikalstamo bankroto (BK 209 str.) normos dispozicijoje veika

aprašyta kaip sąmoningai blogas įmonės valdymas, taigi visada suponuoja tam tikrą trunkamumą.

Tokiais atvejais nusikaltimo padarymo laikas yra visas laikas, per kurį asmuo darė baudžiamajame

įstatyme numatytą veiką232, o apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminas

skaičiuojamas nuo veikos nutraukimo momento.

231 Abramavičius A. (red.), Bieliūnas E. (red.), Švedas G. (Vyr. red.), 2009. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso

komentaras. II tomas, I dalis. Specialioji dalis. Vilnius: VĮ Registrų centras. P. 502-504; 232 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2009 m. vasario mėn. 24 d. nutartis baudžiamojoje

byloje Nr. 2K-7-68/2009, kat. 1.1.1.5.3.; 1.2.9.9.; Teismų praktika 31;

178

Užduotys savarankiškam darbui ir rekomenduojama literatūra 1. Paaiškinkite ,kaip yra suprantamas tyčinis bankrotas.

2. Kokius galėtumėte išskirti tyčinio bankroto požymius?

3. Kas gali kreiptis į teismą dėl įmonės tyčinio bankroto nustatymo?

4. Į kurį teismą turi būti paduodamas pareiškimas dėl tyčinio bankroto nustatymo?

5. Ar laiko prasme yra ribojama galimybė kreiptis į teismą su pareiškimu dėl įmonės tyčinio

bankroto nustatymo? Jei ribojamas, tai kaip?

6. Kokias tiesiogines pasekmes sukelia nutartis pripažinti įmonės bankrotą tyčiniu?

7. Teikdami pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo, kokias šalis nurodysite

procesiniame dokumente?

8. Sugalvokite arba iš skaitytos teismų praktikos pateikite tyčinio bankroto modelį (veiksmų

visumą, kurį būtų pakankama teigti, jog bankrotas yra tyčinis). Pavaizduokite ją schematiškai.

9. Paaiškinkite ieškinio senaties termino skaičiavimo taisykles dėl sandorių, priešingų įmonės

veiklos tikslams ir (arba) galėjusių turėti įtakos tam, kad įmonė negali atsiskaityti su kreditoriais,

pripažinimo negaliojančiais?

Praktinės užduotys:

1. Įmonė A kreipėsi į teismą su ieškininiu pareiškimu dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei B.

Įmonė A, kuri yra įmonės B kreditorius, atitinka visus reikalavimus, keliamus asmenims,

besikreipiantiems į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Tokių priemonių Įmonė A buvo priversta

imtis po to, kai sužinojo, jog Įmonė B jau metus neatsiskaito su kitais savo kreditoriais, jos

vienintelė akcininkė Apgavikė Buržujauskaitė prieš pusę metų įsteigė naują įmonę C, kuri užsiima

identiška ūkine komercine veikla, taip pat teikia verslo konsultacijas; įmonei B taip pat buvo

suteikta verslo konsultacijų tam, kad ji galėtų optimizuoti gamybą, tačiau Įmonė B neturėjo lėšų

atsiskaityti už konsultavimo paslaugas, taigi dengdama įsiskolinimą perleido visą gamybinę įrangą

įmonei C, o vėliau ją išsinuomojo iš tos pačios įmonės C. Pareiškime Įmonė A suformulavo tokius

reikalavimus: iškelti įmonei bankroto bylą; paskirti bankroto administratoriumi įmonę X; pripažinti,

jog įmonės B bankrotas yra tyčinis; pavesti Įmonės B administratoriui patikrinti šios įmonės

sandorius, sudarytus nuo jos įsteigimo iki bankroto bylos iškėlimo, ir pareikšti ieškinius dėl

sandorių, priešingų UAB „B“ veiklos tikslams ir/arba galėjusių turėti įtakos tam, kad įmonės negali

atsiskaityti su kreditoriais, negaliojančiais; informuoti ikiteisminį tyrimą atliekančias institucijas

apie UAB „B“ vadovo Bėdžiaus Sukčiausko ir vienintelės akcininkės Apgavikės Buržujauskaitės

veiksmus, kuriuose yra nusikaltimo, numatyto BK 209 straipsnyje, požymių. Tokie reikalavimai

buvo grindžiamas anksčiau nurodytomis aplinkybėmis. Pirmos instancijos teismas priėmė nutartį,

kuria buvo iškelta bankroto byla įmonei A (nustatyti pagrindai iškelti bankroto bylą), bankroto

179

administratoriumi paskirta įmonė X, ir įmonės A bankrotas pripažintas tyčiniu, taip pat tenkinant su

tuo susijusius kitus Įmonės A reikalavimus.

2. Įmonė B nutartį apskundė apeliacine tvarka Teismui ta dalimi, jog įmonės bankrotas

pripažintas tyčiniu, argumentuojant, jog nėra požymių, jog įmonė B būtų privesta prie bankroto

tyčia, o tai, jog Įmonė B atsiskaitė už konsultavimo paslaugas, perleisdama gamybinę įrangą, yra

būdas atsiskaityti su kreditoriumi taip suteikiant galimybę įrenginius išsinuomoti ir tęsti veiklą.

Įvertinkite situaciją: nustatykite reikšmingas aplinkybes; paaiškinkite, kaip šį klausimą turėtų

išspręsti teismas.

3. Ieškovas įmonė H 2005 m. balandžio 26 d. Vilniaus apygardos teismui paduotu ieškiniu

prašė iškelti atsakovui įmonei „Sukčių slėnis“ bankroto bylą. Vilniaus apygardos teismas 2005 m.

gegužės 27 d. nutartimi iškėlė atsakovui įmonei „Sukčių slėnis“ bankroto bylą, 2005 m. gruodžio

21 d. nutartimi pripažino įmonę bankrutavusia ir nutarė likviduoti ją dėl bankroto. Kreditorius

įmonė R 2010 m. gegužės 26 d. prašymu prašė atsakovo bankrotą pripažinti tyčiniu. Vilniaus

apygardos teismas 2010 m. birželio 4 d. sprendimu kreditoriaus įmonė R prašymą dėl A. Z. įmonės

bankroto pripažinimo tyčiniu atmetė ir pripažino įmonę likviduota dėl bankroto. Teismas motyvavo,

jog kreditorius įmonė R neturi tokios teisės, nes jo reikalavimas yra iš dalies patenkintas. Įmonė R

apskundė teismo sprendimą dėl įmonės „Sukčių slėnis“ pripažinimo likviduota bei pareiškimo dėl

įmonės „Sukčių slėnis“ bankroto pripažinimo tyčiniu atmetimo. Įvertinkite situaciją ir paaiškinkite,

kaip, jūsų manymu, turėtų pasielgti apeliacinis teismas. Argumentuotai pagrįskite savo poziciją.










žinios, 2011-07-13, Nr. 85-4126

6. Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2005 m. gegužės 10 d. įsakymu Nr. 4-194 „Dėl Duomenų

apie įmonės bankroto procesą pateikimo ir skelbimo taisyklių ir Duomenų apie įmonės

restruktūrizavimo procesą pateikimo ir skelbimo taisyklių patvirtinimo“ (Žin., 2005, Nr. 61-2168)

7. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2001 m. gruodžio mėn. 21 d. nutarimas Nr. 33; „Dėl

įstatymų taikymo įmonių bankroto bylose“;

180

8. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-

564/2002;

9. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-

1045/2003;

10. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. rugsėjo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-

448/2004;


680/2004;

12. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės mėn. 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-

7-266/2006; 44.5.1; 44.5.2.1 (S);

13. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario mėn. 24 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr.

2K-7-68/2009, kat. 1.1.1.5.3.; 1.2.9.9.;


234/2011;

15. Lietuvos apeliacinio teismo 2005 m. lapkričio mėn. 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-

556/2005;

16. Lietuvos apeliacinio teismo 2007 m. sausio mėn. 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-4/2007,

kat. 99.9, 126.5 (S);

17. Lietuvos Apeliacinio teismo 2007 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-74/2007, kat.

126.8;

18. Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. spalio mėn. 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-

735/2009, kat. 126.8;

19. Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. vasario mėn. 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-

372/2010, kat. 126.8;

20. Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. spalio mėn. 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-

1443/2010. Kat. 126.8;

21. Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. gegužės mėn. 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-

816/2010, kat. 126.8;

22. Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. gegužės mėn. 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-

1580/2011, kat. 126.8;

23. Kavalnė S., Norkus R. 2011. Bankroto teisė: antroji knyga. Vilnius: Justitia;

24. Abramavičius A. (red.), Bieliūnas E. (red.), Švedas G. (Vyr. red.), 2009. Lietuvos

Respublikos baudžiamojo kodekso komentaras. II tomas, I dalis. Specialioji dalis. Vilnius: VĮ

Registrų centras.

181

25. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. spalio 13 d. pasitarimo sprendimo (protokolo Nr.

66, 11 klausimas) priedas (Priemonių, įgalinančių geriau nustatyti su įmonių bankrotu susijusias

nusikalstamas veikas, planas), prieiga per internetą

(http://www.bankrotodep.lt/Doc/priemoniu_planas.doc), žiūrėta 2011-06-22;

26. Įmonių bankroto valdymo departamentas prie Ūkio ministerijos, Ūkio ministerija, Vidaus

reikalų ministerija. 2010. Tyčinių bankrotų Lietuvoje apžvalga.Vilnius. www.bankrotodep.lt;

182

http://www.bankrotodep.lt/Doc/priemoniu_planas.doc


PRIEDAS NR. 1233 LIETUVOS RESPUBLIKOS

ĮMONIŲ BANKROTO ĮSTATYMO 10, 11, 14, 15 IR 20 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Neoficialus įstatymo tekstas 2011 m. birželio 21 d. Nr. XI-1486

Vilnius

(Žin., 2001, Nr. 31-1010, Nr. 110-3991; 2002, Nr. 116-5193, Nr. 124-5627;

2003, Nr. 17-708, Nr. 38-1708, Nr. 61-2757; 2004, Nr. 61-2185, Nr. 171-6298;

2006, Nr. 50-1799; 2008, Nr. 65-2456; 2010, Nr. 137-6988)

1 straipsnis. 10 straipsnio 4 dalies 4 punkto ir 8 dalies pakeitimas

1. Pakeisti 10 straipsnio 4 dalies 4 punktą ir jį išdėstyti taip:

„4) pranešti kitiems teismams, nagrinėjantiems bylas, kuriose šiai įmonei pareikšti turtiniai

reikalavimai, tarp jų ir susiję su darbo santykiais, apie bankroto bylos iškėlimą ir proceso įstatymo

nustatytais atvejais perimti šių bylų nagrinėjimą. Pranešti ikiteisminio tyrimo įstaigoms,

prokuratūrai ar teismams, jeigu baudžiamosiose bylose pareikšti bankrutuojančios įmonės

kreditorių civiliniai ieškiniai, ir proceso įstatymo nustatytais atvejais perimti nagrinėti visus su šiais

ieškiniais susijusius dokumentus. Pranešti ikiteisminio tyrimo įstaigoms, prokuratūrai ar teismams,

jeigu baudžiamosiose bylose areštuotas bankrutuojančios įmonės turtas, ir proceso įstatymo

nustatytais atvejais perimti turto arešto dokumentus. Pranešti antstolių kontoroms, kurioms yra

pateikti vykdomieji dokumentai dėl išieškojimo iš šios įmonės ar dėl jos turto arešto;“.

2. 10 straipsnio 8 dalyje vietoj žodžių „dvi savaites nuo jo padavimo dienos“ įrašyti skaičių

ir žodžius „14 dienų nuo bylos medžiagos gavimo Lietuvos apeliaciniame teisme dienos“ ir šią dalį

išdėstyti taip:

„8. Atskirasis skundas dėl nutarties iškelti bankroto bylą, paskirti, laikinai pavaduoti arba

atstatydinti administratorių Lietuvos apeliaciniame teisme turi būti išnagrinėtas ne vėliau kaip per

14 dienų nuo bylos medžiagos gavimo Lietuvos apeliaciniame teisme dienos. Atsiliepimai į

atskiruosius skundus gali būti paduoti per 7 darbo dienas nuo atskirojo skundo kopijos išsiuntimo

dalyvaujantiems byloje asmenims dienos. Lietuvos apeliacinis teismas, panaikinęs nutartį, kuria

atsisakyta kelti bankroto bylą, negali priimti nutarties ją iškelti. Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

yra galutinė ir kasacine tvarka neskundžiama.“

2 straipsnis. 11 straipsnio 3 dalies 8 punkto pakeitimas

Pakeisti 11 straipsnio 3 dalies 8 punktą ir jį išdėstyti taip:

233 Šaltinis www.lrs.lt , žiūrėta 2012 m. kovo 23 d.

183

http://www3.lrs.lt/pls/inter/dokpaieska.showdoc_l?p_id=129687














http://www.lrs.lt/

„8) patikrina bankrutuojančios įmonės sandorius, sudarytus per ne mažesnį kaip 36 mėnesių

laikotarpį iki bankroto bylos iškėlimo, ir pareiškia ieškinius teisme pagal bankrutuojančios įmonės

buveinės vietą dėl sandorių, priešingų įmonės veiklos tikslams ir (arba) galėjusių turėti įtakos tam,

kad įmonė negali atsiskaityti su kreditoriais, pripažinimo negaliojančiais. Šiuo atveju laikoma, kad

administratorius apie sandorius sužinojo nuo dokumentų apie šių sandorių sudarymą gavimo

dienos;“.

3 straipsnis. 14 straipsnio 3 dalies pakeitimas

Pakeisti 14 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:

„3. Ieškiniai dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir kiti administratoriaus reikalavimai

bankrutuojančios ir bankrutavusios įmonės skolininkams nagrinėjami teisme pagal

bankrutuojančios įmonės buveinės vietą.“



„2. Visos civilinės bylos, kuriose įmonei pareikšti turtiniai reikalavimai, tarp jų ir su darbo

santykiais susiję reikalavimai, proceso įstatymo nustatytais atvejais perduodamos bankroto bylą

iškėlusiam teismui. Kai proceso įstatymo nustatytais atvejais byla nėra perduodama bankroto bylą

nagrinėjančiam teismui, apie šioje byloje priimtą ir įsiteisėjusį sprendimą teismas ne vėliau kaip per

3 darbo dienas informuoja bankroto bylą nagrinėjantį teismą.“

5 straipsnis. 20 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 20 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„20 straipsnis. Tyčinis bankrotas

Jeigu įmonės bankroto bylą nagrinėjantis teismas nustato tyčinį bankrotą, administratorius

privalo patikrinti bankrutuojančios įmonės sandorius, sudarytus per 5 metų laikotarpį iki bankroto

bylos iškėlimo, ir pareikšti ieškinius teisme pagal bankrutuojančios įmonės buveinės vietą dėl

sandorių, priešingų įmonės veiklos tikslams ir (arba) galėjusių turėti įtakos tam, kad įmonė negali

atsiskaityti su kreditoriais, pripažinimo negaliojančiais. Šiuo atveju laikoma, kad administratorius

apie sandorius sužinojo nuo dokumentų apie šių sandorių sudarymą gavimo dienos.“

6 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir taikymas

1. Šis įstatymas įsigalioja 2011 m. spalio 1 d.

2. Įmonės bankroto procedūros, pradėtos iki šio įstatymo įsigaliojimo, baigiamos pagal iki

šio įstatymo įsigaliojimo galiojusias nuostatas.

184

PRIEDAS NR. 2234 LIETUVOS RESPUBLIKOS

ĮMONIŲ BANKROTO ĮSTATYMO 10, 11, 29 IR 32 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Neoficialus įstatymo tekstas

2011 m. lapkričio 17 d. Nr. XI-1695

Vilnius

(Žin., 2001, Nr. 31-1010, Nr. 110-3991; 2002, Nr. 116-5193, Nr. 124-5627;

2003, Nr. 17-708, Nr. 38-1708, Nr. 61-2757; 2004, Nr. 61-2185, Nr. 171-6298;

2006, Nr. 50-1799; 2008, Nr. 65-2456; 2010, Nr. 137-6988; 2011, Nr. 85-4132)



„3) ne vėliau kaip kitą darbo dieną raštu pranešti apie iškeltą bankroto bylą juridinių asmenų

registrui, šio įstatymo 11 straipsnio 10 dalyje nurodytai Vyriausybės įgaliotai institucijai, įmonei

(kai nutartis priimta rašytinio proceso tvarka, – ir kreditoriams bei administratoriui), Lietuvos

bankui, jei bankroto byla iškelta įmonei, kuri yra Lietuvos banko pagal Atsiskaitymų baigtinumo

mokėjimo ir vertybinių popierių atsiskaitymo sistemose įstatymą skelbiamame sistemų dalyvių

sąraše, taip pat jei bankroto byla iškelta draudimo įmonei, perdraudimo įmonei, finansų maklerio

įmonei, valdymo įmonei, investicinei bendrovei arba akcinei bendrovei, kuri laikoma vertybinių

popierių emitentu pagal Vertybinių popierių įstatymą, ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo teismo

nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos juridinių asmenų registrui ir per 10 dienų nuo





socialinio draudimo ir privalomojo sveikatos draudimo administratoriams, kredito įstaigoms, finansų

maklerio įmonėms ir draudimo įmonėms, aptarnaujančioms šią įmonę, valstybės, savivaldybės

bankrutuojančios įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendinančiai institucijai;“.



„17. Draudikas, kuris teisės aktų nustatyta tvarka turi teisę vykdyti administratorių

profesinės civilinės atsakomybės privalomąjį draudimą, privalo sudaryti administratoriaus

profesinės civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį su administratoriumi, pateikusiu


185














http://www.lrs.lt/

prašymą ir visus šiai sutarčiai sudaryti būtinus dokumentus. Administratorių profesinės civilinės

atsakomybės privalomojo draudimo taisykles tvirtina Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.“



„8. Įsiteisėjus teismo nutarčiai patvirtinti taikos sutartį, administratorius per 5 darbo dienas

apie tai raštu praneša šiai įmonei paslaugas teikiančioms kredito įstaigoms, mokesčių, valstybinio

socialinio draudimo ir privalomojo sveikatos draudimo administratoriams, valstybės, savivaldybės

įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendinančiai institucijai, juridinių asmenų registrui, Finansų

ministerijai, jeigu įmonė yra gavusi paskolą iš valstybės vardu pasiskolintų lėšų arba gavusi paskolą,

kuriai suteikta valstybės garantija, taip pat Lietuvos bankui, jeigu taikos sutartis sudaroma su finansų

maklerio įmone arba akcine bendrove, kuri laikoma vertybinių popierių emitentu pagal Vertybinių

popierių įstatymą, ir šio įstatymo 11 straipsnio 10 dalyje nurodytai Vyriausybės įgaliotai

institucijai.“



„2. Administratorius ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo teismo nutarties likviduoti įmonę

dėl bankroto įsiteisėjimo dienos privalo pateikti šio įstatymo 11 straipsnio 10 dalyje nurodytai

Vyriausybės įgaliotai institucijai duomenis apie bankrutavusią įmonę, pateikti dokumentus juridinių

asmenų registrui, pranešti apie priimtą nutartį bankrutavusios įmonės savininkui (savininkams),

įmonei paslaugas teikiančioms kredito įstaigoms, mokesčių, valstybinio socialinio draudimo ir

privalomojo sveikatos draudimo administratoriams, Finansų ministerijai, jeigu įmonė yra paskolos iš

valstybės vardu pasiskolintų lėšų arba paskolos, kuriai suteikta valstybės garantija, gavėja, darbo

biržai, taip pat Lietuvos bankui, jeigu likviduojama finansų maklerio įmonė, valdymo įmonė,

investicinė bendrovė arba akcinė bendrovė, kuri laikoma vertybinių popierių emitentu pagal

Vertybinių popierių įstatymą.“

5 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas

Šis įstatymas įsigalioja 2012 m. sausio 1 d.

186

PRIEDAS NR. 3235

LIETUVOS RESPUBLIKOS ĮMONIŲ BANKROTO ĮSTATYMO 1, 4, 5, 6, 8, 9, 10, 11, 12, 18, 21, 23, 26, 33, 35, 36, 37

STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO, ĮSTATYMO PAPILDYMO

111 STRAIPSNIU IR TREČIUOJU1 SKIRSNIU

ĮSTATYMAS Neoficialus įstatymo tekstas

2011 m. gruodžio 22 d. Nr. XI-1867

Vilnius(Žin., 2001, Nr. 31-1010, Nr. 110-3991; 2002, Nr. 116-5193, Nr. 124-5627;

2003, Nr. 17-708, Nr. 38-1708, Nr. 61-2757, Nr. 74-3426; 2004, Nr. 61-2185,

Nr. 171-6298; 2006, Nr. 50-1799; 2008, Nr. 65-2456; 2010, Nr. 137-6988;

2011, Nr. 85-4132)



„3. Kitų įstatymų nuostatos, reglamentuojančios įmonių veiklą, kreditoriaus teisę į

reikalavimų tenkinimą, kreditoriaus teisę imtis priemonių skoloms išieškoti, priešpriešinių

vienarūšių reikalavimų įskaitymą, išskyrus nustatytąjį Lietuvos Respublikos finansinio užtikrinimo

susitarimų įstatyme, mokesčius ir kitas privalomąsias įmokas ir jų administravimą bankroto

proceso metu, įmonėse taikomos tiek, kiek jos neprieštarauja šio įstatymo nuostatoms.“

2 straipsnis. 4 straipsnio 4 punkto pakeitimas

Pakeisti 4 straipsnio 4 punktą ir jį išdėstyti taip:

,,4) įmonė viešai paskelbė arba kitaip pranešė kreditoriui (kreditoriams), kad negali arba

neketina vykdyti įsipareigojimų. Viešu paskelbimu taip pat laikomas šios informacijos

paskelbimas šio įstatymo 11 straipsnio 10 dalyje nurodytos Vyriausybės įgaliotos institucijos

interneto svetainėje Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka;“.

3 straipsnis. 5 straipsnio papildymas ir pakeitimas

1. Papildyti 5 straipsnį nauja 4 dalimi:

„4. Jeigu teismas gauna kelis pareiškimus dėl bankroto bylos iškėlimo tai pačiai įmonei, jie

privalo būti nagrinėjami kartu. Jeigu pareiškimus dėl bankroto bylos iškėlimo paskyrus nagrinėti

konkrečiam teisėjui teismas gauna kitų asmenų pareiškimus dėl bankroto bylos iškėlimo tai pačiai

įmonei, visus šiuos pareiškimus nagrinėja teisėjas, kuriam yra paskirtas anksčiausiai teismo gautas

pareiškimas.“

2. Buvusią 5 straipsnio 4 dalį laikyti atitinkamai 5 dalimi.



187















http://www.lrs.lt/


,,2. Kreditorius (kreditoriai) apie savo ketinimą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo

turi pranešti įmonei raštu registruotu laišku arba per kurjerį ar antstolį. Tuo atveju, kai vienu iš

nurodytų būdų pranešimo įteikti nepavyksta, kreditorius (kreditoriai) turi išsiųsti pranešimą įmonės

buveinės adresu. Pranešimas laikomas įteiktu praėjus penkioms dienoms nuo jo išsiuntimo.

Pranešime nurodomi įmonės neįvykdyti įsipareigojimai ir įspėjama, kad jeigu jie nebus įvykdyti per

šiame pranešime nurodytą laikotarpį, kreditorius (kreditoriai) kreipsis į teismą dėl bankroto bylos

iškėlimo įmonei. Įsipareigojimams įvykdyti kreditorius (kreditoriai) nustato ne trumpesnį kaip 30

dienų laikotarpį nuo pranešimo įteikimo dienos.“



„2. Pareiškime teismui nurodomos priežastys, dėl kurių įmonė kreipiasi, kad būtų iškelta

bankroto byla. Prie pareiškimo pridedami įmonės kreditorių ir skolininkų sąrašai, kuriuose

nurodomi jų adresai, įsipareigojimų ir skolų sumos, atsiskaitymo terminai, praėjusių finansinių

metų ir ataskaitinių finansinių metų laikotarpio iki pareiškimo pateikimo dienos finansinių ataskaitų

rinkinys, informacija apie teismuose iškeltas bylas ir išieškojimus ne ginčo tvarka, įkeistą turtą ir

kitus įsipareigojimus ir įrodymai, kad Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka įvykdyti šio

straipsnio 3 dalyje nustatyti reikalavimai, jeigu pareiškimas pateiktas šio įstatymo 4 straipsnio 4

punkte nurodytu pagrindu – yra pateikti įrodymai, kad įvykdyta šiame punkte nurodyta sąlyga.

Teismui gali būti pateikiami ir kiti bankroto bylai svarbūs dokumentai.“



„9 straipsnis. Pasirengimas nagrinėti bankroto bylą teisme

1. Kai įmonei yra įteikti šio įstatymo 6 straipsnio 4 dalyje ir 8 straipsnio 3 dalyje nurodyti

dokumentai, įmonės vadovas ne vėliau kaip per 5 dienas nuo jų gavimo dienos pateikia teismui

įmonės kreditorių ir skolininkų sąrašus, kuriuose nurodyti jų adresai, įsipareigojimų ir skolų sumos,

atsiskaitymo terminai, praėjusių finansinių metų ir ataskaitinių finansinių metų laikotarpio iki

kreditorių pareiškimo pateikimo teismui dienos finansinių ataskaitų rinkinį, informaciją apie

teismuose iškeltas bylas ir išieškojimus ne ginčo tvarka, įkeistą turtą ir kitus įsipareigojimus. Jeigu

įmonės vadovas be pateisinamos priežasties per nurodytą terminą nepateikia teismui nurodytų

dokumentų, teismas arba teisėjas gali skirti įmonės vadovui iki 10 tūkstančių litų baudą.

2. Teismas, gavęs pareiškimą iškelti bankroto bylą, gali:

1) įpareigoti įmonės vardu turėjusius ir turinčius teisę veikti asmenis, savininką

(savininkus), vyriausiąjį buhalterį (buhalterį), įmonės apskaitos struktūrinio padalinio vadovą

188

pateikti teismui bankroto bylai nagrinėti reikalingus dokumentus ir teisės aktų nustatyta tvarka

įvertinti įmonės turtą;

2) kviesti į teismą įmonės vardu turėjusius ir turinčius teisę veikti asmenis, savininką





pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo pateikimo teismui dienos, ir reikalauti iš jų rašytinių



3) kviesti į teismą įmonės kreditorius;

4) reikalauti iš įmonės vadovo arba savininko (savininkų) pateikti teismui įmonės ūkinės ir


5) teismo arba suinteresuoto asmens iniciatyva taikyti laikinąsias apsaugos priemones

Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka, galiosiančias iki nutarties iškelti bankroto bylą ar


6) nustatyti kitas aplinkybes, kurios turi reikšmės bylos nagrinėjimui.

3. Teismui priėmus pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, jeigu dėl įmonės buvo priimti

teismų ir kitų institucijų sprendimai ir pagal juos išduoti vykdomieji dokumentai, įmonės turtas

(lėšos) pagal šiuos vykdomuosius dokumentus gali būti areštuojamas, tačiau šio turto realizavimas

ir (ar) išieškojimas sustabdomas, išskyrus šio įstatymo 33 straipsnio 4 dalyje nustatytus atvejus.

Jeigu teismas atsisako iškelti įmonei bankroto bylą, išieškojimas ir turto realizavimas atnaujinamas,

taikytos laikinosios apsaugos priemonės panaikinamos. Informaciją apie priimtą pareiškimą dėl

bankroto bylos iškėlimo, taip pat informaciją apie atsisakymą iškelti bankroto bylą teismas privalo

paskelbti ne vėliau kaip kitą darbo dieną po teisėjo rezoliucijos priimti pareiškimą dėl bankroto

bylos iškėlimo, taip pat po teismo nutarties dėl atsisakymo iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo. Ši

informacija skelbiama viešai specialiame interneto tinklalapyje.

4. Nuostoliai, atsiradę dėl nesąžiningai ir nepagrįstai pateikto pareiškimo dėl bankroto bylos

iškėlimo, atlyginami Civilinio kodekso nustatyta tvarka.

5. Nuo pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo priėmimo dienos įmonės kreditoriai laikomi

turinčiais teisinį suinteresuotumą ir turi teisę kreiptis į teismą su prašymu įtraukti juos į bylą trečiųjų

asmenų, nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų, teisėmis. Teismui kartu su prašymu turi būti

pateikiami kreditoriaus reikalavimo teisę įmonei patvirtinantys įrodymai.

6. Teismas arba teisėjas ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo pareiškimo gavimo dienos

priima nutartį iškelti bankroto bylą ar atsisakyti ją iškelti. Teismas turi teisę dėl svarbių priežasčių

189

pratęsti pasirengimo nagrinėti bankroto bylą teisme terminą, bet ne ilgiau kaip vieną mėnesį. Jeigu

teismas nusprendžia rengdamasis bylos nagrinėjimui skirti parengiamąjį teismo posėdį, tai šis

posėdis gali būti tik vienas. Skirdamas parengiamąjį teismo posėdį teismas privalo laikytis šioje

dalyje nurodytos nutarties iškelti bankroto bylą ar atsisakyti ją iškelti priėmimo terminų. Jeigu

pareiškimo iškelti bankroto bylą nagrinėjimo metu yra gautas pareiškimas iškelti restruktūrizavimo

bylą ir teismo nutartis iškelti bankroto bylą dar nepriimta, pareiškimo iškelti bankroto bylą

nagrinėjimas atidedamas tol, kol bus priimta teismo nutartis iškelti restruktūrizavimo bylą ar

atsisakyti ją iškelti.

7. Bankroto byla iškeliama, jeigu teismas nustatė, kad yra bent viena iš šių sąlygų:

1) įmonė yra nemoki arba įmonė vėluoja išmokėti darbuotojui (darbuotojams) darbo

užmokestį ir su darbo santykiais susijusias išmokas;

2) įmonė viešai paskelbė arba kitaip pranešė kreditoriui (kreditoriams), kad negali arba

neketina vykdyti įsipareigojimų.“

7 straipsnis. 10 straipsnio 4 dalies 5 punkto, 7 dalies 3, 4 punktų, 9 ir 14 dalių

pakeitimas


„5) nustatyti ne ilgesnį kaip 45 dienų laikotarpį nuo teismo nutarties iškelti bankroto bylą

įsiteisėjimo dienos, per kurį kreditoriai turi teisę pareikšti savo reikalavimus, atsiradusius iki

bankroto bylos iškėlimo dienos;“.


„3) draudžiama vykdyti visas finansines prievoles, neįvykdytas iki bankroto bylos iškėlimo,

įskaitant palūkanų, netesybų, mokesčių ir kitų privalomųjų įmokų mokėjimą, išieškoti skolas iš šios

įmonės teismo ar ne ginčo tvarka, išskyrus priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymą, kai toks

įskaitymas galimas pagal mokesčių įstatymuose nustatytas mokesčio permokos (skirtumo)

įskaitymo nuostatas. Nutraukiamas netesybų ir palūkanų už visas įmonės prievoles, tarp jų už

išmokų, susijusių su darbo santykiais, pavėluotą mokėjimą, skaičiavimas. Negali būti nustatoma

priverstinė hipoteka. Įmonės kolektyvinės sutarties galiojimas ribojamas kreditorių susirinkimo

nustatyta tvarka;“.


„4) jeigu per 30 dienų nuo teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos

administratorius pranešė suinteresuotiems asmenims, kad įmonės sudarytų sutarčių, kurių vykdymo

terminas dar nepasibaigė, nevykdys, šios sutartys (tarp jų nuomos, panaudos), išskyrus darbo

sutartis ir sutartis, iš kurių kyla bankrutuojančios įmonės reikalavimo teisės, laikomos

pasibaigusiomis, o dėl šios priežasties atsiradę reikalavimai yra tenkinami šio įstatymo 35

straipsnyje nustatyta tvarka. Jeigu įmonės valdymo organai administratoriui perdavė ne visus

190

duomenis apie įmonės sudarytas sutartis, prisiimtus įsipareigojimus ir su įmonės sudarytomis

sutartimis susijusius dokumentus, šiame punkte nustatytas pranešimo suinteresuotiems asmenims

apie tokių sutarčių nevykdymą terminas pradedamas skaičiuoti nuo duomenų apie šias sutartis ar

įsipareigojimus ir dokumentų gavimo dienos;“.

4. Pakeisti 10 straipsnio 9 dalį ir ją išdėstyti taip:

„9. Teismas turi teisę priimti tvirtinti kreditorių reikalavimus, kurie buvo pateikti pažeidus

šio straipsnio 4 dalies 5 punkte nustatytus terminus, jeigu termino praleidimo priežastis pripažįsta

svarbiomis. Kreditorių pareiškimai dėl reikalavimų, susidariusių iki bankroto bylos iškėlimo,

patvirtinimo, pateikti po šio straipsnio 4 dalies 5 punkte nustatyto termino, priimami iki teismo

nutarties nutraukti bankroto bylą arba sprendimo dėl įmonės pabaigos priėmimo dienos.“


„14. Teismas gali apriboti asmens teisę nuo 3 iki 5 metų eiti viešojo ir (ar) privataus

juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu, jeigu šis asmuo

privalėdamas pagal įstatymą: nepateikė pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo, po teismo nutarties

iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo neperdavė turto ir (ar) dokumentų, vengė pateikti bankroto

procesui reikalingą informaciją ar kitaip trukdė procedūroms. Teismas informaciją apie tai, kad

asmeniui apribota teisė eiti šioje dalyje nurodytas pareigas, ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo

sprendimo (nutarties) apriboti šią teisę įsiteisėjimo dienos turi pateikti šio įstatymo 11 straipsnio 10

dalyje nurodytai Vyriausybės įgaliotai institucijai. Ši institucija turi sudaryti fizinių asmenų,

kuriems draudžiama dėl šioje dalyje nurodytos priežasties eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio

asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu, sąrašą. Į šį sąrašą asmenys

įrašomi ne vėliau kaip per 2 darbo dienas nuo teismo informacijos gavimo dienos. Šiame sąraše turi

būti nurodyti tokie duomenys: fizinio asmens vardas, pavardė, teismo sprendimo (nutarties)

priėmimo data, terminas, per kurį šis asmuo neturi teisės eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio

asmens vadovo pareigų ar būti kolegialaus valdymo organo nariu. Šis sąrašas turi būti skelbiamas

viešai šio įstatymo 11 straipsnio 10 dalyje nurodytos Vyriausybės įgaliotos institucijos interneto

svetainėje.“



„11 straipsnis. Įmonės administratorius

1. Įmonės administratorius (toliau – administratorius) – tai teismo paskirtas Lietuvos

Respublikos ar kitos Europos Sąjungos valstybės narės arba Europos ekonominės erdvės valstybės

pilietis, kitas fizinis asmuo, kuris naudojasi Europos Sąjungos teisės aktuose jam suteiktomis

judėjimo Europos Sąjungos valstybėse narėse teisėmis, (toliau – fizinis asmuo) ar Lietuvos

Respublikoje įsteigtas juridinis asmuo, Lietuvos Respublikoje įregistruotas kitos valstybės narės

191

juridinio asmens padalinys (filialas) (toliau – juridinis asmuo), turintis teisę teikti bankroto

administravimo paslaugas ir šią teisę įgijęs šio įstatymo ir su jo įgyvendinimu susijusių teisės aktų

nustatyta tvarka. Administratorius, netekęs teisės teikti įmonių bankroto administravimo paslaugas,

negali atlikti įmonių bankroto procedūrų nuo nurodytos teisės netekimo dienos.

2. Asmuo, pateikdamas pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei, pasiūlo

teismui administratoriaus kandidatūrą. Tuo atveju, kai pareiškimą teismui dėl bankroto bylos

iškėlimo įmonei teikia įmonės darbuotojai ir jie nepasiūlo administratoriaus kandidatūros,

administratoriaus kandidatūrą Vyriausybės nustatyta tvarka turi pasiūlyti šio straipsnio 10 dalyje

nurodyta Vyriausybės įgaliota institucija. Administratoriaus kandidatūrą gali pasiūlyti ir kiti šio

įstatymo 5 straipsnyje išvardyti asmenys. Teismas gali motyvuotai atmesti teikiamo

administratoriaus (administratorių) kandidatūrą (kandidatūras) ir pareikalauti pateikti kitą

administratoriaus kandidatūrą, jeigu teismui pasiūlyta administratoriaus kandidatūra neatitinka šio

įstatymo reikalavimų. Skiriamo administratoriaus kandidatūrą teismas Vyriausybės nustatyta tvarka

privalo suderinti su šio straipsnio 10 dalyje nurodyta Vyriausybės įgaliota institucija.

Administratoriaus – fizinio asmens mirties atveju kito skiriamo administratoriaus kandidatūrą ne

vėliau kaip per

3 darbo dienas nuo sužinojimo apie administratoriaus mirtį dienos teismui pasiūlo šio straipsnio 10

dalyje nurodyta Vyriausybės įgaliota institucija, kurios atstovai ir įmonės kreditorių susirinkimo

pirmininkas, jeigu jis išrinktas, dalyvauja naujam paskirtam administratoriui perimant įmonės turtą

ir dokumentus. Šiuo atveju teismas priima nutartį dėl administratoriaus paskyrimo ne vėliau kaip per

3 darbo dienas nuo Vyriausybės įgaliotos institucijos pasiūlymo gavimo dienos ir ši teismo nutartis

įsiteisėja jos priėmimo dieną.

3. Administratorius:

1) teisės aktų nustatyta tvarka juridinių asmenų registrui pateikia duomenų ir dokumentų

pakeitimus apie bankrutuojančią įmonę;

2) perduoda šio straipsnio 10 dalyje nurodytai Vyriausybės įgaliotai institucijai duomenis

apie įmonės bankroto procesą;

3) šio įstatymo nustatyta tvarka valdo, naudoja bankrutuojančios įmonės turtą ir juo, taip pat

bankuose esančiomis šios įmonės lėšomis disponuoja;

4) užtikrina bankrutuojančios įmonės turto apsaugą;

5) atidaro atskirą sąskaitą banke lėšoms bankroto proceso metu kaupti ir atsiskaityti su

kreditoriais šio įstatymo nustatyta tvarka. Pagrindas nurodytai sąskaitai atidaryti yra teismo nutartis

iškelti bankroto bylą arba kreditorių susirinkimo sprendimas pradėti bankroto procesą ne teismo

tvarka;

6) vadovauja bankrutuojančios įmonės ūkinei komercinei veiklai;

192

7) sudaro terminuotas įmonės turto nuomos sutartis, kuriose nuomos sutarties pabaigos diena

turi būti šio turto pardavimo, perdavimo ar grąžinimo diena;

8) ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo dokumentų apie įmonės sandorių sudarymą gavimo

dienos patikrina bankrutuojančios įmonės sandorius, sudarytus per ne mažesnį kaip 36 mėnesių

laikotarpį iki bankroto bylos iškėlimo dienos, ir pareiškia ieškinius teisme pagal bankrutuojančios

įmonės buveinės vietą dėl sandorių, priešingų įmonės veiklos tikslams ir (arba) galėjusių turėti

įtakos tam, kad įmonė negali atsiskaityti su kreditoriais, pripažinimo negaliojančiais, taip pat dėl

tyčinio bankroto nustatymo. Šiuo atveju laikytina, kad administratorius apie sandorius sužinojo nuo

dokumentų apie šių sandorių sudarymą gavimo dienos. Šiame punkte nurodytą 6 mėnesių terminą

administratoriaus prašymu teismas gali pratęsti ne ilgesniam kaip 6 mėnesių laikotarpiui;

9) atstovauja arba įgalioja kitą asmenį atstovauti bankrutuojančiai įmonei teisme, kreditorių

susirinkime ir sudarant sandorius, kai bankrutuojanti įmonė tęsia ūkinę komercinę veiklą;

10) pagal kreditorių pareikštus reikalavimus, patikslintus pagal įmonės apskaitos





11) priima ir atleidžia darbuotojus Darbo kodekso ir šio įstatymo nustatyta tvarka;

12) teisės aktų nustatyta tvarka pateikia dokumentus Garantinio fondo administratoriui dėl

Garantinio fondo lėšų skyrimo darbuotojų reikalavimams, susijusiems su darbo santykiais, tenkinti;

13) per laikotarpį iki pirmojo kreditorių susirinkimo sprendžia klausimus dėl įmonės

sudarytų sandorių, kurių įvykdymo terminas dar nepasibaigė, tolesnio vykdymo ir naujų sandorių,

reikalingų įmonės ūkinei komercinei veiklai tęsti, sudarymo, jeigu įmonė tęsia ūkinę komercinę

veiklą, ir ne vėliau kaip per 30 dienų nuo teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos

praneša suinteresuotiems asmenims apie tai, kad vykdys įmonės sudarytas sutartis, kurių vykdymo

terminas dar nepasibaigė, arba jų nevykdys;

14) gina visų kreditorių, taip pat bankrutuojančios įmonės teises ir interesus, organizuoja ir

atlieka būtinus bankroto proceso darbus;

15) teikia informaciją šio straipsnio 10 dalyje nurodytai Vyriausybės įgaliotai institucijai,

Lietuvos statistikos departamentui (pagal šio departamento nustatytas ataskaitų formas), teismui,

taip pat kreditorių susirinkimo nustatyta tvarka kreditoriams, savininkui (savininkams);

16) organizuoja ir kontroliuoja pajamų, gautų valdant, naudojant ir disponuojant

bankrutuojančios įmonės turtu, ir sąnaudų apskaitą, taip pat įmonės bankroto proceso metu teisės



193

administratorius privalo suteikti galimybę atitinkamoms institucijoms atlikti dokumentų



17) šaukia kreditorių susirinkimus;

18) praneša įmonės savininkui (savininkams), kai dėl taikos sutarties sudarymo yra būtini jų

nutarimai;

19) turi teisę gauti iš Valstybinės mokesčių inspekcijos, Valstybinio socialinio draudimo

fondo administravimo įstaigų, Lietuvos statistikos departamento, valstybės įmonės Registrų centro

bei kitų fizinių ir juridinių asmenų, tarp jų iš bankų ir kitų kredito įstaigų, finansų ir draudimo

įmonių, teisės aktų nustatyta tvarka reikalingus duomenis apie jo administruojamos

bankrutuojančios ar bankrutavusios įmonės vykdytą ir vykdomą veiklą, buvusius ir esamus

darbuotojus, turėtą ir turimą turtą ir pan., taip pat iš šiame punkte nurodytų asmenų gauti šios

įmonės dokumentų, teiktų ataskaitų, informacijos, tikrinimo aktų ir pan. nuorašus. Tais atvejais, kai

įmonė yra neribotos civilinės atsakomybės, turi teisę neatlygintinai gauti duomenis iš institucijų,

kurios teisės aktų nustatyta tvarka registruoja turtą (vertybinius popierius), apie jos savininko

(savininkų) vardu registruotą turtą (vertybinius popierius), iš bankų, kitų kredito įstaigų ir draudimo

įmonių – apie jų turimas arba priklausančias gauti pinigų sumas;

20) vykdo kitus teismo ir (ar) kreditorių susirinkimo bei komiteto sprendimus;

21) pateikia žalos atlyginimo prievolės mokėjimo dėl nelaimingų atsitikimų darbe ar




22) pateikia Žemės ūkio ministerijai dokumentus dėl lėšų skyrimo fizinių ir juridinių


23) imasi priemonių skoloms išieškoti iš įmonės skolininkų, išskyrus tą skolos dalį, dėl

kurios pagal mokesčių įstatymuose nustatytas mokesčio permokos (skirtumo) įskaitymo nuostatas

pateiktas prašymas įskaityti priešpriešinius vienarūšius reikalavimus;

24) pateikia prašymą teismui (teismams) dėl jo atstatydinimo iš visų jo administruojamų

įmonių administratoriaus pareigų ne vėliau kaip kitą darbo dieną po tos dienos, kai sužinojo apie

teisės teikti įmonių bankroto administravimo paslaugas netekimą. Tą pačią dieną šio prašymo kopiją

pateikia visiems jo administruojamų įmonių kreditorių susirinkimo pirmininkams;

25) teikia tvirtinti savo veiklos ataskaitą pirmajam kreditorių susirinkimui ir kreditorių

susirinkimui pareikalavus – kitas savo veiklos ataskaitas. Pirmajam kreditorių susirinkimui

pateiktoje tvirtinti administratoriaus veiklos ataskaitoje turi būti pateikta informacija apie įmonės

dalyvius; įstatinį kapitalą (jeigu yra); turto areštus; buvusių darbuotojų skaičių, darbuotojų atleidimo

194

http://172.16.0.250/Litlex/LL.DLL?Tekstas=1?Id=46356&Zd=%C1moni%F8%2Bbankroto%2B%E1statymas&BF=4%23139z%23139z


aplinkybes; bankroto proceso metu priimtus darbuotojus; pareikštus, pateiktus teismui tvirtinti ir

ginčijamus kreditorių finansinius reikalavimus, nustatant jų tenkinimo eiliškumą ir etapus;

debetinius įsiskolinimus; ilgalaikio ir trumpalaikio turto sąrašus, nurodant turto balansines vertes su

žymomis apie jo įkeitimą; ilgalaikio turto pirkimus, pardavimus, nurašymus per paskutinių 36

mėnesių laikotarpį iki bankroto bylos iškėlimo dienos, nurodant turto pavadinimą, jo įsigijimo,

pardavimo ar nurašymo datą ir sumą; sandorius, sudarytus per paskutinių 36 mėnesių laikotarpį iki

bankroto bylos iškėlimo dienos, nurodant jų sudarymo datą, šalis, pobūdį; pajamas ir išlaidas po

teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos; teismo patvirtintų lėšų sumos, kurią leista

naudoti bankroto administravimo išlaidoms apmokėti iki bus patvirtinta bankroto administravimo

išlaidų sąmata, bankroto administravimui panaudojimą; ūkinės komercinės veiklos, jeigu tokia

veikla yra vykdoma, pajamas ir išlaidas; kita kreditoriams svarbi informacija.

4. Administratoriumi negali būti paskirtas įmonės, kuriai iškelta bankroto byla, kreditorius

(su kreditoriumi darbo santykiais susijęs asmuo ar, kai kreditorius – juridinis asmuo, jo organų

narys), asmuo, kuris pagal įstatymus ar kitus teisės aktus neturi teisės būti vadovu, įmonės ar šios

įmonės patronuojančios arba dukterinės įmonės savininkas, jos valdymo organų narys, vadovas, jo

pavaduotojai (direktoriai), vyriausiasis buhalteris (buhalteris), įmonės apskaitos struktūrinio

padalinio vadovas, akcininkas, nuosavybės teise turintis arba turėjęs per paskutiniuosius 36

mėnesius iki bankroto bylos iškėlimo daugiau kaip 10 procentų bankrutuojančios ir bankrutavusios

įmonės arba šios įmonės patronuojančios ar dukterinės įmonės akcijų. Šie apribojimai taikomi ir

šioje dalyje nurodytiems asmenims, kurie dirbo bankrutuojančioje ir bankrutavusioje įmonėje ir

buvo atleisti iš pareigų per paskutinius 36 mėnesius iki bankroto bylos iškėlimo. Administratorius

negali turėti teisinio suinteresuotumo bylos baigtimi. Juridinio asmens, turinčio teisę teikti bankroto

administravimo paslaugas, vadovui, jo pavaduotojams (direktoriams), vyriausiajam buhalteriui

(buhalteriui), įmonės apskaitos struktūrinio padalinio vadovui, juridinio asmens organo nariams,

juridinio asmens dalyviams taikomi šioje dalyje administratoriui nustatyti apribojimai.

5. Kreditorių susirinkimas įgalioja kreditorių susirinkimo pirmininką įmonės vardu sudaryti

su administratoriumi pavedimo sutartį.

6. Įstatymų nustatyta tvarka administratorius privalo atlyginti nuostolius, kurie atsirado dėl jo

ir (arba) jo padėjėjo (padėjėjų) pareigų nevykdymo ar netinkamo vykdymo.

7. Nutartį dėl administratoriaus laikino pavadavimo jo laikino nedarbingumo ar kitais

atvejais, kai jis laikinai negali eiti savo pareigų, priima teismas administratoriaus teikimu, kreditorių

susirinkimo pirmininko pritarimu. Jeigu administratorius dėl ligos negali kreiptis į teismą, nutartį dėl

jo laikino pavadavimo laikino nedarbingumo atveju priima teismas kreditorių susirinkimo

pirmininko teikimu.

8. Teismas administratorių iš pareigų gali atstatydinti šiais atvejais:

195

1) kai administratorius pateikia teismui prašymą dėl atsistatydinimo;

2) kai įmonės kreditorių susirinkimas (komitetas) ar šio įstatymo 21 straipsnio

2 dalies 4 punkte nurodytas kreditorius (kreditoriai) motyvuotu prašymu kreipiasi dėl

administratoriaus atstatydinimo. Šiuo atveju teismas ne vėliau kaip per 15 dienų nuo kreipimosi

dienos priima nutartimi sprendimą dėl administratoriaus atstatydinimo ir, jeigu administratorius

atstatydinamas, šio įstatymo nustatyta tvarka paskiria kitą administratorių. Teismas netenkina

prašymo dėl administratoriaus atstatydinimo, jeigu nustato, kad kreditorių susirinkimo (komiteto)

sprendimas atstatydinti administratorių buvo priimtas pažeidžiant įstatyme nustatytą kreditorių

susirinkimo (komiteto) sprendimų priėmimo tvarką, ar prašymą dėl administratoriaus pakeitimo

pateikęs kreditorius (kreditoriai) neatitinka šio įstatymo 21 straipsnio 2 dalies 4 punkte nustatytos

sąlygos arba jeigu patenkinus prašymą būtų pažeisti kreditorių susirinkimo (komiteto) sprendimui

nepritarusių, kreditorių susirinkime (komitete) nedalyvavusių ar prašymo neteikusių kreditorių

interesai ar viešasis interesas. Kreditoriaus prašymu teismas gali pripažinti nutartį dėl

administratoriaus atstatydinimo ir naujo administratoriaus paskyrimo skubiai vykdytina;

3) kai administratorius šio straipsnio 3 dalies 24 punkte nustatyta tvarka pateikia teismui

prašymą dėl jo atstatydinimo arba įmonės kreditorių susirinkimo pirmininkas šio įstatymo 23

straipsnio 13 punkte nustatyta tvarka kreipiasi dėl praradusio teisę teikti įmonių bankroto

administravimo paslaugas administratoriaus atstatydinimo ir kito administratoriaus paskyrimo arba

iš kitų šaltinių teismas gauna informaciją, kad administratorius neteko teisės teikti įmonių bankroto

administravimo paslaugas. Teismas ne vėliau kaip per 15 dienų nuo informacijos gavimo dienos

priima nutartį dėl administratoriaus atstatydinimo iš visų jo administruojamų įmonių, į kurias šis

teismas jį buvo paskyręs, ir šio įstatymo nustatyta tvarka paskiria kitą (kitus) administratorių

(administratorius).

9. Teismas, atstatydinęs administratorių ir paskyręs kitą administratorių, nurodo terminą, per







10. Administratoriaus veiklą prižiūri ir duomenis apie įmonės bankroto procesą skelbti

leidinio „Valstybės žinios“ priede „Informaciniai pranešimai“ teikia Vyriausybės įgaliota institucija.

11. Administratorius (fizinis asmuo) privalo:

1) laikytis teisės aktų ir Bankroto ir restruktūrizavimo administratorių elgesio kodekso

reikalavimų;

196

2) nuolat tobulinti kvalifikaciją.

12. Administratorius (juridinis asmuo) privalo užtikrinti jo darbuotojų ar savininko, kai

juridinis asmuo yra individuali įmonė, ar tikrųjų narių, kai juridinis asmuo yra ūkinė bendrija,

turinčių teisę teikti bankroto administravimo paslaugas, nuolatinį kvalifikacijos tobulinimą.

13. Administratoriaus profesinė civilinė atsakomybė už atliekant bankrutuojančių ir

bankrutavusių įmonių bankroto procedūras fiziniams ar juridiniams asmenims padarytą žalą

draudžiama privalomuoju draudimu.

14. Administratoriaus profesinės civilinės atsakomybės privalomojo draudimo objektas yra

administratoriaus civilinė atsakomybė už draudimo sutarties galiojimo metu administratoriaus ir

(ar) jo darbuotojų neteisėtais veiksmais, atliekant bankrutuojančių ir bankrutavusių įmonių bankroto

procedūras, padarytą žalą.

15. Draudžiamuoju įvykiu laikomi draudimo sutarties galiojimo metu administratoriaus ir

(ar) jo darbuotojų atlikti neteisėti veiksmai (veikimas, neveikimas), atliekant bankrutuojančių ir

bankrutavusių įmonių bankroto procedūras, kurie yra pagrindas atsirasti apdraustojo civilinei

atsakomybei, ir reikalavimo, kuris atitinka administratoriaus profesinės civilinės atsakomybės

privalomojo draudimo taisyklėse numatytas sąlygas, atlyginti žalą pateikimas.

16. Administratorius profesinės civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu draudžiamas

sudarant administratoriaus profesinės civilinės atsakomybės draudimo sutartį. Administratoriaus

profesinės civilinės atsakomybės privalomojo draudimo draudėjas yra administratorius.

Administratoriaus profesinės civilinės atsakomybės privalomojo draudimo minimali draudimo

suma yra 200 000 litų vienam draudžiamajam įvykiui ir 500 000 litų visiems draudžiamiesiems

įvykiams per metus. Dėl draudžiamojo įvykio išmokėjus draudimo išmoką ir sumažėjus šio

straipsnio nustatytai minimaliai draudimo sumai, administratorius privalo per vieną mėnesį

apsidrausti civilinę atsakomybę, kad būtų atkurta privalomoji minimali draudimo suma.

17. Administratorius gali pats papildomai draustis administratoriaus profesinės civilinės

atsakomybės draudimu už vykdant bankrutuojančių ir bankrutavusių įmonių bankroto procedūras

fiziniams ar juridiniams asmenims padarytą žalą.

18. Draudikas, turintis Lietuvos Respublikos draudimo priežiūros komisijos išduotą

draudimo veiklos licenciją, suteikiančią teisę vykdyti administratorių profesinės civilinės

atsakomybės privalomąjį draudimą, privalo sudaryti administratoriaus profesinės civilinės

atsakomybės privalomojo draudimo sutartį su administratoriumi, pateikusiu prašymą ir visus šiai

sutarčiai sudaryti būtinus dokumentus. Administratorių profesinės civilinės atsakomybės

privalomojo draudimo taisykles tvirtina Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.

19. Administratorius, siekdamas administruoti bankrutuojančią ar bankrutavusią įmonę,

privalo teismui, kreditorių susirinkimui, kai įmonės bankroto procedūros vykdomos ne teismo

197

tvarka, ir šio įstatymo 11 straipsnio 10 dalyje nurodytai Vyriausybės įgaliotai institucijai pateikti

Administratoriaus profesinės civilinės atsakomybės privalomojo draudimo liudijimo kopiją.

20. Draudimo sutarties galiojimo metu administratoriaus ir (arba) jo darbuotojų neteisėtais

veiksmais vykdant bankrutuojančių ir bankrutavusių įmonių bankroto procedūras padarytą žalą,

viršijančią tūkstantį litų, atlygina draudikas, išmokėdamas draudimo sumos neviršijančią draudimo

išmoką. Jeigu draudimo išmokos nepakanka visai žalai atlyginti, žalą padaręs administratorius

atlygina faktinės žalos dydžio ir draudimo išmokos skirtumą.“

9 straipsnis. Įstatymo papildymas 111 straipsniu

Papildyti Įstatymą 111 straipsniu:

„111 straipsnis. Administratoriaus padėjėjas

1. Administratoriaus padėjėjas – fizinis asmuo, šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta

tvarka įgijęs teisę dirbti administratoriaus padėjėju ir sudaręs darbo sutartį su administratoriumi dėl

darbo administratoriaus padėjėju.

2. Administratoriaus padėjėjas administratoriaus rašytiniu pavedimu ir ne anksčiau kaip po

vienų metų nuo šio straipsnio 1 dalyje nurodytos darbo sutarties sudarymo dienos turi teisę atlikti šio

įstatymo 11 straipsnio 3 dalies 1, 2, 15, 18 punktuose nurodytas administratoriaus funkcijas, taip pat

administratoriaus pavedimu organizuoti ir atlikti kitus būtinus bankroto proceso darbus.“

10 straipsnis. Įstatymo papildymas trečiuoju1 skirsniu

Papildyti Įstatymą trečiuoju1 skirsniu:

„TREČIASIS1 SKIRSNIS

TEISĖ TEIKTI ĮMONIŲ BANKROTO ADMINISTRAVIMO PASLAUGAS IR TEISĖ

DIRBTI ADMINISTRATORIAUS PADĖJĖJU

112 straipsnis. Reikalavimai asmenims, siekiantiems įgyti teisę teikti įmonių bankroto

administravimo paslaugas, ir asmenims, siekiantiems įgyti teisę dirbti

administratoriaus padėjėju

1. Fizinis asmuo, siekiantis įgyti teisę teikti įmonių bankroto administravimo paslaugas,

privalo:

1) būti nepriekaištingos reputacijos;

2) turėti aukštąjį universitetinį ar jam prilygintą socialinių mokslų studijų srities teisės ar

ekonomikos studijų krypties išsilavinimą (teisės ar ekonomikos bakalauro ir teisės ar ekonomikos

magistro kvalifikacinį laipsnį) ar teisininko profesinį kvalifikacinį laipsnį (vienpakopį teisinį

universitetinį išsilavinimą);

198

3) turėti ne trumpesnį kaip dvejų metų administratoriaus padėjėjo darbo stažą per

paskutinius trejus metus arba ne trumpesnį kaip penkerių metų įmonės vadovo darbo stažą per

paskutinius septynerius metus arba teisės aktų nustatyta tvarka būti pripažintas advokatu;

4) išlaikyti kvalifikacijos egzaminą;

5) mokėti lietuvių kalbą.

2. Fizinis asmuo, siekiantis įgyti teisę dirbti administratoriaus padėjėju, privalo atitikti šio

straipsnio 1 dalies 1, 2, 4 ir 5 punktuose nustatytus reikalavimus.

3. Fizinis asmuo negali būti laikomas nepriekaištingos reputacijos, jeigu jis:

1) buvo teistas už nusikaltimą ekonomikai ir verslo tvarkai, finansų sistemai arba valstybės

tarnybai ir viešiesiems interesams arba už kitą sunkų ar labai sunkų nusikaltimą ir teistumas dar

neišnykęs;

2) yra atleistas iš darbo, pareigų ar netekęs teisės verstis atitinkama veikla už įstatymuose

keliamo nepriekaištingos reputacijos reikalavimo neatitikimą ar etikos normų pažeidimą ir nuo

atleidimo iš darbo, pareigų ar teisės verstis atitinkama veikla arba teisės teikti bankroto

administravimo paslaugas netekimo nepraėjo treji metai;

3) piktnaudžiauja psichotropinėmis, narkotinėmis, toksinėmis medžiagomis ar alkoholiu.

4. Juridinio asmens, siekiančio teikti įmonių bankroto administravimo paslaugas, vadovas

privalo turėti teisę teikti įmonių bankroto administravimo paslaugas. Juridinis asmuo, siekdamas

įgyti teisę teikti bankroto administravimo paslaugas, privalo užtikrinti, kad bent du juridinio asmens

darbuotojai, iš jų – ir savininkas (kai juridinis asmuo yra individuali įmonė), ar tikrasis narys (kai

juridinis asmuo yra ūkinė bendrija), turėtų bankroto administratoriaus pažymėjimą.

113 straipsnis. Kvalifikacijos egzaminas

Kvalifikacijos egzaminą – fizinio asmens, siekiančio įgyti teisę teikti įmonių bankroto

administravimo paslaugas ar teisę dirbti administratoriaus padėjėju, žinių patikrinimą – rengia

Bankroto ir restruktūrizavimo administratorių atestavimo komisija (toliau – Komisija).

Kvalifikacijos egzaminas rengiamas pagal Komisijos patvirtintas administratorių ir administratorių

padėjėjų atestavimo programas. Fizinis asmuo, neišlaikęs kvalifikacijos egzamino arba neatvykęs jo

laikyti, gali jį dar kartą laikyti ne anksčiau kaip po 3 mėnesių. Fizinis asmuo, dėl pateisinamų

priežasčių (ligos ar kitų dokumentais įrodomų faktų ir aplinkybių, kurių fizinis asmuo negalėjo

numatyti) neatvykęs laikyti egzamino, pateikęs paaiškinimą apie nedalyvavimo egzamine priežastis

ir prašymą leisti laikyti egzaminą, gali laikyti egzaminą anksčiau negu nustatytas

3 mėnesių terminas. Kvalifikacijos egzamino perlaikymų skaičius neribojamas.

114 straipsnis. Komisija

199

http://www.litlex.lt/scripts/sarasas2.dll?Tekstas=1&Zd=U%DE+ir+NUSIKALTIMUS+ir+EKONOMIKAI&Vr=&Id=19603&Pr=&Mt=&Mn=&Dn=&Km=&Rs=%236z%236z

1. Komisija atlieka fizinių asmenų, siekiančių įgyti teisę teikti įmonių bankroto

administravimo paslaugas ar dirbti administratoriaus padėjėjais, atestavimą ir kitas šiame įstatyme

ir kituose teisės aktuose nustatytas funkcijas.

2. Komisija sudaroma iš 5 narių: Ūkio ministerijos, Finansų ministerijos ar jos įgaliotos

institucijos, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir dviejų šio įstatymo

11 straipsnio 10 dalyje nurodytos Vyriausybės įgaliotos institucijos atstovų. Visi Komisijos nariai

privalo turėti aukštąjį universitetinį arba jam prilygintą išsilavinimą ir ne mažiau kaip 3 Komisijos

nariai privalo turėti socialinių mokslų studijų srities teisės ar ekonomikos studijų krypties

išsilavinimą (teisės ar ekonomikos bakalauro ir teisės ar ekonomikos magistro kvalifikacinį laipsnį)

ar teisininko profesinį kvalifikacinį laipsnį (vienpakopį teisinį universitetinį išsilavinimą).

3. Komisijos personalinę sudėtį tvirtina ūkio ministras. Komisija sudaroma penkeriems

metams. Komisija sudaroma ir veikia Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka.

4. Komisija turi teisę gauti iš valstybės ir savivaldybių institucijų dokumentus ir kitą

informaciją, susijusią su savo funkcijų įgyvendinimu.

115 straipsnis. Bankroto administratoriaus pažymėjimo ir bankroto administratoriaus

padėjėjo pažymėjimo išdavimas ir jų galiojimo panaikinimas

1. Bankroto administratoriaus pažymėjimas ir bankroto administratoriaus padėjėjo

pažymėjimas išduodami Lietuvos Respublikos, kitos Europos Sąjungos valstybės narės ar Europos

ekonominės erdvės valstybės (toliau – valstybė narė) piliečiui, kitam fiziniam asmeniui, kuris

naudojasi Europos Sąjungos teisės aktuose jam suteiktomis judėjimo valstybėse narėse teisėmis,

atitinkančiam šio įstatymo 112 straipsnio 1 ar 2 dalies reikalavimus. Bankroto administratoriaus

pažymėjimu patvirtinama asmens, kaip bankroto administratoriaus, kvalifikacija. Bankroto

administratoriaus padėjėjo pažymėjimas suteikia teisę dirbti administratoriaus padėjėju.

2. Bankroto administratoriaus pažymėjimus ir bankroto administratoriaus padėjėjo

pažymėjimus Komisijos siūlymu Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka išduoda ir

jų galiojimą panaikina Ūkio ministerija.

3. Bankroto administratoriaus pažymėjimas neišduodamas asmeniui, neatitinkančiam šio

įstatymo 112 straipsnio 1 dalies 1, 2, 3, 5 punktuose nustatytų reikalavimų ir neišlaikiusiam

kvalifikacijos egzamino. Bankroto administratoriaus pažymėjimas išduodamas arba rašytinis

motyvuotas atsisakymas išduoti pažymėjimą turi būti pateiktas pareiškėjui ne vėliau kaip per 30

dienų nuo kvalifikacijos egzamino dienos.


pažymėjimas galioja neterminuotai.

5. Bankroto administratoriaus pažymėjimo galiojimas panaikinamas, kai:

1) to prašo pats administratorius;

200

2) paaiškėja, kad bankroto administratoriaus pažymėjimui gauti buvo pateikti neteisingi

duomenys;

3) administratorius nuobaudos už šio įstatymo 117 straipsnio 1 dalyje nurodytus pažeidimus

galiojimo laikotarpiu pakartotinai padaro šio įstatymo 117 straipsnio 1 dalyje nurodytų pažeidimų;

4) administratorius nebeatitinka šio įstatymo 112 straipsnio 3 dalyje nustatytų

nepriekaištingos reputacijos reikalavimų;

5) administratorius miršta.

6. Bankroto administratoriaus pažymėjimo galiojimas šio straipsnio 5 dalies 2 ir 3 punktuose

nustatytais pagrindais panaikinamas, jeigu šio įstatymo 11 straipsnio 10 dalyje nurodyta

Vyriausybės įgaliota institucija, raštu įspėjusi administratorių dėl galimo pažymėjimo galiojimo

panaikinimo, per 15 darbo dienų nuo šio įspėjimo išsiuntimo dienos negauna naujos informacijos ir

dokumentų, dėl kurių pažymėjimo galiojimo panaikinimo klausimas galėtų būti grąžinamas

Komisijai nagrinėti iš naujo.

7. Šio straipsnio 3, 5 ir 6 dalių nuostatos mutatis mutandis taikomos išduodant bankroto

administratoriaus padėjėjo pažymėjimą ir panaikinant jo galiojimą.

8. Už asmenų, siekiančių įgyti teisę teikti įmonių bankroto administravimo paslaugas ar

teisę dirbti administratoriaus padėjėju, egzamino laikymą, perlaikymą ir už bankroto

administratoriaus ir bankroto administratoriaus padėjėjo pažymėjimų ir jų dublikatų išdavimą

imama valstybės rinkliava.

116 straipsnis. Asmenų, teikiančių įmonių bankroto administravimo paslaugas, sąrašo

sudarymas

1. Šio įstatymo 11 straipsnio 10 dalyje nurodyta Vyriausybės įgaliota institucija Vyriausybės

ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka sudaro asmenų, teikiančių įmonių bankroto

administravimo paslaugas, sąrašą (toliau – Sąrašas). Į Sąrašą įrašyti fiziniai ir juridiniai asmenys

įgyja teisę teikti įmonių bankroto administravimo paslaugas nuo įrašymo į Sąrašą dienos.

2. Į Sąrašą įrašomi:

1) fiziniai asmenys, kuriems šio įstatymo 115 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka išduotas

bankroto administratoriaus pažymėjimas;

2) juridiniai asmenys, atitinkantys šio įstatymo 112 straipsnio 4 dalyje nustatytus

reikalavimus.

3. Sprendimą įrašyti į Sąrašą fizinį ir (ar) juridinį asmenį ne vėliau kaip per

10 darbo dienų nuo bankroto administratoriaus pažymėjimo išdavimo fiziniam asmeniui dienos ir

(ar) juridinio asmens dokumentų, patvirtinančių atitiktį 112 straipsnio 4 dalyje nustatytiems

reikalavimams, pateikimo dienos priima šio įstatymo 11 straipsnio 10 dalyje nurodyta Vyriausybės

įgaliota institucija ir apie tai paskelbia savo interneto svetainėje.

201

4. Šio įstatymo 11 straipsnio 10 dalyje nurodyta Vyriausybės įgaliota institucija turi

atsisakyti įrašyti juridinį asmenį į Sąrašą ir apie tai motyvuotu raštu ne vėliau kaip per 10 darbo

dienų nuo dokumentų pateikimo dienos pranešti registruotu laišku juridiniam asmeniui, jeigu

juridinis asmuo neatitinka šio įstatymo 112 straipsnio 4 dalyje nustatytų reikalavimų.

5. Šio įstatymo 11 straipsnio 10 dalyje nurodyta Vyriausybės įgaliota institucija šio

straipsnio 1 dalyje nurodytus asmenis išbraukia iš Sąrašo, kai:

1) to prašo pats juridinis ar fizinis asmuo;

2) panaikinamas fizinio asmens bankroto administratoriaus pažymėjimo galiojimas;

3) juridiniam asmeniui iškeliama bankroto byla ar bankroto procedūros vykdomos ne teismo

tvarka, iškeliama restruktūrizavimo byla ar jis yra likviduojamas;

4) paaiškėja, kad siekdamas būti įrašytas į Sąrašą juridinis asmuo pateikė neteisingus

duomenis;

5) juridinis asmuo neatitinka šio įstatymo 112 straipsnio 4 dalyje nustatytų reikalavimų.

6. Juridinis asmuo išbraukiamas iš Sąrašo šio straipsnio 5 dalies 4 ir 5 punktuose nurodytais

atvejais, jeigu šio įstatymo 11 straipsnio 10 dalyje nurodyta Vyriausybės įgaliota institucija, raštu

įspėjusi juridinį asmenį dėl galimo išbraukimo iš Sąrašo, per

15 darbo dienų nuo šio įspėjimo išsiuntimo dienos negauna naujos informacijos ir dokumentų, dėl

kurių juridinis asmuo neturėtų būti išbraukiamas iš Sąrašo.

117 straipsnis. Administratoriaus ir administratoriaus padėjėjo atsakomybė

1. Už įmonių bankrotą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, teismo procesinių

dokumentų (sprendimų, įsakymų, nutarčių ir nutarimų), kreditorių susirinkimo ir kreditorių

komiteto nutarimų nevykdymą ar netinkamą vykdymą arba kitus pažeidimus, nustatytus tikrinant

administratoriaus veiklą, Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka administratoriui

gali būti paskirta nuobauda. Šio įstatymo 11 straipsnio

10 dalyje nurodyta Vyriausybės įgaliota institucija skiria šias nuobaudas:

1) įspėjimą;

2) viešą įspėjimą, kuris ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo dienos

skelbiamas šio įstatymo 11 straipsnio 10 dalyje nurodytos Vyriausybės įgaliotos institucijos

interneto svetainėje.

2. Šio įstatymo 11 straipsnio 10 dalyje nurodyta Vyriausybės įgaliota institucija, nustačiusi,

kad asmuo galiojant nuobaudai pakartotinai padarė šio straipsnio 1 dalyje nurodytų pažeidimų,

neatitiko nepriekaištingos reputacijos reikalavimų, taip pat šio įstatymo 116 straipsnio 5 dalyje

nurodytais atvejais turi kreiptis į Komisiją dėl sprendimo siūlyti panaikinti bankroto

administratoriaus pažymėjimo galiojimą ir išbraukti asmenį iš Sąrašo.

3. Administratoriui paskirta nuobauda galioja vienus metus.

202

4. Šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalies nuostatos mutatis mutandis taikomos administratoriaus

padėjėjui.

5. Sprendimas skirti nuobaudą gali būti skundžiamas Administracinių bylų teisenos įstatymo

nustatyta tvarka.“


12 straipsnio 4 dalyje vietoj skaičiaus „4/5“ įrašyti skaičių „3/4“ ir šią dalį išdėstyti taip:

„4. Nutarimą bankroto procedūras vykdyti ne teismo tvarka gali priimti kreditorių

susirinkimas, jeigu šiam nutarimui atviru balsavimu pritarė kreditoriai, kurių reikalavimų suma

vertine išraiška sudaro ne mažiau kaip 3/4 visų įmonės turimų įsipareigojimų, įskaitant ir tuos, kurių

mokėjimo terminai nepasibaigę, sumos, esančios nutarimo priėmimo dieną.“



„1. Antstolis ne vėliau kaip per 15 dienų nuo teismo nutarties iškelti bankroto bylą



bet neparduotas, arešto ir vykdomuosius dokumentus dėl išieškojimo iš šios įmonės, išskyrus šio

įstatymo 33 straipsnio 4 dalyje nustatytus atvejus, ir praneša apie minėtų dokumentų perdavimą arba

apie turto pardavimą šio įstatymo 33 straipsnio

4 dalyje nustatytu atveju turto saugotojui ir ieškovui. Kreditoriaus reikalavimai įmonei, kurių

nepatenkino antstolis, yra tenkinami šio įstatymo nustatyta tvarka. Jeigu antstolis per nurodytą

terminą nepateikia teismui nurodytų dokumentų, teismas arba teisėjas gali paskirti antstoliui iki 10

tūkstančių litų baudą.“

13 straipsnis. 21 straipsnio 2 dalies papildymas 4 ir 5 punktais

1. Papildyti 21 straipsnio 2 dalį 4 punktu:

„4) kreiptis į teismą dėl administratoriaus pakeitimo, jeigu kreditoriaus (kreditorių) teismo

patvirtinti reikalavimai vertine išraiška sudaro daugiau kaip pusę visų kreditorių teismo patvirtintų

reikalavimų sumos;“.

2. Papildyti 21 straipsnio 2 dalį 5 punktu:

„5) bet kuriuo bankroto proceso metu atlikti priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymą

pagal mokesčių įstatymuose nustatytas mokesčio permokos (skirtumo) įskaitymo nuostatas.“

14 straipsnis. 23 straipsnio 13 punkto pakeitimas

Pakeisti 23 straipsnio 13 punktą ir jį išdėstyti taip:

„13) kreiptis į teismą dėl administratoriaus pakeitimo. Kai kreditorių susirinkimas priima

nutarimą dėl administratoriaus atstatydinimo ir naujo administratoriaus paskyrimo, kreditorių

susirinkimo pirmininkas ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo šio kreditorių susirinkimo nutarimo

203

priėmimo dienos turi kreiptis į teismą dėl šio administratoriaus atstatydinimo ir pasiūlyti kito

administratoriaus kandidatūrą. Kreditorių susirinkimo pirmininkas, gavęs šio įstatymo 11 straipsnio

3 dalies 24 punkte nurodyto prašymo dėl administratoriaus atstatydinimo kopiją, ne vėliau kaip per

5 darbo dienas nuo šios kopijos gavimo dienos gali pasiūlyti teismui kito administratoriaus

kandidatūrą. Teisės aktų nustatyta tvarka sužinojęs, kad administratorius prarado teisę teikti įmonių

bankroto administravimo paslaugas ir pagal šio įstatymo 11 straipsnio 3 dalies 24 punkto nuostatas

nesikreipė į teismą dėl jo atstatydinimo, kreditorių susirinkimo pirmininkas per šiame punkte

nurodytą terminą turi kreiptis į teismą dėl šio administratoriaus atstatydinimo ir pasiūlyti kito

administratoriaus kandidatūrą. Siūlomai kito administratoriaus kandidatūrai turi pritarti kreditorių

susirinkimas;“.

10.4 15 straipsnis. 26 straipsnio pakeitimas ir papildymas 1. Pakeisti 26 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:

„1. Kreditorių reikalavimus tvirtina teismas ne vėliau kaip per 45 dienas nuo kreditorių ir jų

reikalavimų sąrašo gavimo. Kreditorių sąrašo ir jų reikalavimų patikslinimai, susiję su bankroto

procesu, tvirtinami teismo nutartimi, iki teismas priima nutartį nutraukti bankroto bylą arba

sprendimą dėl įmonės pabaigos.“


„4. Kai iškėlus bankroto bylą mokesčių administratorius pagal mokesčių įstatymuose

nustatytas mokesčio permokos (skirtumo) įskaitymo nuostatas atlieka priešpriešinių vienarūšių

reikalavimų įskaitymą, teismui teikiami tvirtinti įskaityta suma sumažinti reikalavimai.“

3. Buvusią 26 straipsnio 4 dalį laikyti 5 dalimi.

4. Buvusią 26 straipsnio 5 dalį laikyti 6 dalimi, ją pakeisti ir išdėstyti taip:

,,6. Nutartis dėl kreditorių reikalavimų tvirtinimo ar atsisakymo juos tvirtinti atskiruoju

skundu gali skųsti tik administratorius ir kreditoriai, kuriems jos priimtos. Kiti kreditoriai šias

nutartis gali skųsti tik jeigu jomis patvirtintų finansinių reikalavimų suma viršija du šimtus

penkiasdešimt litų ir skundą paduodančio kreditoriaus patvirtintų finansinių reikalavimų suma

viršija du šimtus penkiasdešimt litų. Atskirasis skundas turi būti išnagrinėtas teisme per 30 dienų

nuo jo priėmimo apeliacinės instancijos teisme dienos.“

16 straipsnis. 33 straipsnio pakeitimas ir papildymas


„1. Bankrutuojančios ir bankrutavusios įmonės turtas, o kai įmonė yra neribotos civilinės

atsakomybės ir ši įmonė neturi turto ar jo nepakanka teismo ir administravimo išlaidoms apmokėti

ir kreditorių reikalavimams tenkinti, – jos savininko (savininkų) turimas turtas, į kurį teisės aktų

nustatyta tvarka gali būti nukreiptas išieškojimas, įskaitant ir turtą, kuris yra bendra jungtinė

nuosavybė, parduodamas:

204

1) gyvūnai, produktai, kitas greitai gendantis ar galintis greitai prarasti savo prekinę vertę

turtas parduodamas už administratoriaus, atsižvelgiant į analogiškų objektų (prekių) faktinių

sandorių rinkoje kainas, nustatytą (kai turtas įkeistas – suderinus su įkaito turėtoju) kainą;

2) nekilnojamasis ir įkeistas turtas, išskyrus šio straipsnio 1 dalies 1 punkte ir 4, 5 dalyse

nurodytus atvejus, parduodamas iš varžytynių Vyriausybės nustatyta tvarka;

3) kito ir neparduoto dvejose varžytynėse nekilnojamojo turto pardavimo tvarką nustato

kreditorių susirinkimas. Kreditorių susirinkimo sprendimu šis turtas gali būti parduodamas šios

dalies 2 punkte nurodyta tvarka.“


,,4. Jeigu apie įkeisto turto pardavimą paskelbta iki bankroto bylos iškėlimo dienos, antstolis

baigia vykdyti turto pardavimą Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka ir pardavus turtą iš

varžytynių gautą pinigų sumą perveda į bankrutuojančios įmonės sąskaitą.“

3. Buvusias 33 straipsnio 4, 5, 6, 7 dalis laikyti atitinkamai 5, 6, 7, 8 dalimis.

17 straipsnis. 35 straipsnio papildymas 8 dalimi

Papildyti 35 straipsnį 8 dalimi:

„8. Įmonės ir kreditoriaus priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymo atveju

kreditoriaus reikalavimai mažinami įskaitytos sumos dydžiu kartu su priskaičiuotomis palūkanomis

ir netesybomis. Jeigu įskaitomos sumos neužtenka visiems kreditoriaus reikalavimams tenkinti,

pirmiausia tenkinama reikalavimo dalis be palūkanų ir netesybų, likusi reikalavimų dalis tenkinama

šiame straipsnyje nustatyta tvarka, atsižvelgiant į šio straipsnio 1 dalyje nustatytą reikalavimų

tenkinimą dviem etapais.“



„3. Bankroto administravimo išlaidas sudaro atlyginimas administratoriui, atlyginimas

administratoriaus padėjėjui (padėjėjams), su darbo santykiais susijusios išmokos įmonės

darbuotojams, kuriems būtina dalyvauti bankroto procese, išskyrus dalyvaujančius ūkinėje

komercinėje veikloje, išlaidos įmonės auditui, turto įvertinimo, pardavimo, atliekų, užteršto

dirvožemio ir grunto sutvarkymo bei kitos kreditorių susirinkimo patvirtintos išlaidos. Prie bankroto

administravimo išlaidų negali būti priskiriamos išlaidos, susijusios su ūkine komercine veikla.“



„4) bankroto administratoriaus pažymėjimo ir bankroto administratoriaus padėjėjo

pažymėjimo išdavimo ir asmenų, teikiančių įmonių bankroto administravimo paslaugas, sąrašo

sudarymo tvarką, bankroto administratorių veiklos priežiūros tvarką.“

205


1. Bankroto administratoriaus pažymėjimai ir bankroto administratoriaus padėjėjo

pažymėjimai, išduoti terminuotam laikotarpiui ir galiojantys šio įstatymo įsigaliojimo dieną, galioja

neterminuotai ir yra keičiami Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka.

2. Asmenys, šio įstatymo įsigaliojimo dieną turėję teisę teikti bankroto administravimo

paslaugas, įrašomi į asmenų, teikiančių įmonių bankroto administravimo paslaugas, sąrašą,

neatsižvelgiant į šio įstatymo 10 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos įmonių bankroto

įstatymo 116 straipsnyje nustatytus reikalavimus.

3. Asmenys, siekiantys įgyti teisę teikti įmonių bankroto administravimo paslaugas ir

atitinkantys iki šio įstatymo įsigaliojimo teisės aktuose nustatytus reikalavimus, prašymą leisti

laikyti kvalifikacijos egzaminą gali pateikti iki 2012 m. vasario 1 d. Komisija šių asmenų

atestavimą baigia iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos.

4. Bankroto procesams, pradėtiems iki šio įstatymo įsigaliojimo, šio įstatymo nuostatos

taikomos toms teisėms ir pareigoms, kurios atsiranda jam įsigaliojus, taip pat toms teisėms ir

pareigoms, kurios, nors ir atsirado iki šio įstatymo įsigaliojimo, bet įgyvendinamos šiam įstatymui

įsigaliojus, ir bankroto procedūroms, kurios pradedamos šiam įstatymui įsigaliojus.

5. Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 3 dalį ir šio įstatymo 21 straipsnį, įsigalioja 2012 m.

kovo 1 d.

21 straipsnis. Pasiūlymas Lietuvos Respublikos Vyriausybei

Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija parengia ir patvirtina šiam

įstatymui įgyvendinti reikalingus teisės aktus.

206

http://www.litlex.lt/scripts/sarasas2.dll?Tekstas=1&Id=127581&Zd=%C4%AESTATYMUI+ir+%C4%AEGYVENDINTI+ir+REIKALINGUS+ir+TEIS%C4%96S+ir+AKTUS%238z%238z





PRIEDAS NR. 4 Įstatymas skelbtas: Žin., 2001, Nr. 31-1010 Neoficialus įstatymo tekstas Aktuali įstatymo redakcija nuo 2012-03-01236

LIETUVOS RESPUBLIKOS

ĮMONIŲ BANKROTO

ĮSTATYMAS

2001 m. kovo 20 d. Nr. IX-216

Vilnius

11 PIRMASIS SKIRSNIS 12 BENDROSIOS NUOSTATOS

12.1 1 straipsnis. Įstatymo paskirtis 1. Šis įstatymas reglamentuoja įmonių bankroto procesą.

2. Įstatymas taikomas visiems juridiniams asmenims, įregistruotiems Lietuvos Respublikos

teisės aktų nustatyta tvarka (toliau – įmonės), išskyrus biudžetines įstaigas, politines partijas,

profesines sąjungas, religines bendruomenes ir bendrijas. Juridinių asmenų veiklą

reglamentuojančiuose specialiuose įstatymuose gali būti nustatyti bankroto proceso ypatumai.

3. Kitų įstatymų nuostatos, reglamentuojančios įmonių veiklą, kreditoriaus teisę į

reikalavimų tenkinimą, kreditoriaus teisę imtis priemonių skoloms išieškoti, priešpriešinių

vienarūšių reikalavimų įskaitymą, išskyrus nustatytąjį Lietuvos Respublikos finansinio užtikrinimo

susitarimų įstatyme, mokesčius ir kitas privalomąsias įmokas ir jų administravimą bankroto proceso

metu, įmonėse taikomos tiek, kiek jos neprieštarauja šio įstatymo nuostatoms.

4. Šis įstatymas taikomas tiek, kiek jis neprieštarauja Finansinio užtikrinimo susitarimų įstatymui ir Atsiskaitymų baigtinumo mokėjimo ir vertybinių popierių atsiskaitymo sistemose įstatymui.

5. Šis įstatymas skirtas Europos Sąjungos teisės aktų, nurodytų šio įstatymo priede, taikymui

užtikrinti.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. IX-1711, 2003-07-04, Žin., 2003, Nr. 74-3426 (2003-07-25) Nr. X-564, 2006-04-20, Žin., 2006, Nr. 50-1799 (2006-05-06) Nr. X-1557, 2008-05-22, Žin., 2008, Nr. 65-2456 (2008-06-07) Nr. XI-1867, 2011-12-22, Žin., 2012, Nr. 4-112 (2012-01-06)


207






http://www.lrs.lt/

12.2 2 straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos 1. Bankrotas – nemokios įmonės būsena, kai įmonei teisme yra iškelta bankroto

byla arba kreditoriai įmonėje vykdo bankroto procedūras ne teismo tvarka. 2. Bankroto procesas – teismo arba ne teismo tvarka vykdomų įmonės bankroto procedūrų

visuma. 3. Bankroto byla – teismo nagrinėjama civilinė byla dėl ginčų, kylančių iš bankroto teisinių

santykių.

4. Bankrutuojanti įmonė – įmonė, kuriai iškelta bankroto byla arba kurios bankroto procesas vyksta ne teismo tvarka.

5. Bankrutavusi įmonė – teismo, o kai bankroto procesas vyksta ne teismo tvarka, – kreditorių susirinkimo pripažinta bankrutavusia ir dėl to likviduojama įmonė.

6. Bankrutuojančios ir bankrutavusios įmonės turto valdymas – administratoriaus

veikla: bankrutuojančios ir bankrutavusios įmonės turto išsaugojimo, turto iš skolininkų išieškojimo,

turto pardavimo, kreditorių reikalavimų tenkinimo, likusio turto perdavimo organizavimas.

7. Įkeitimu ir(arba) hipoteka užtikrinti kreditoriaus reikalavimai – pagal įkeitimo sutartį

arba įregistruotą hipotekos ar įkeitimo lakštą kreditoriaus (įkaito turėtojo, hipotekos

kreditoriaus) įgyta teisė, jeigu įmonė neįvykdė įkeitimu ir (arba) hipoteka užtikrintos prievolės, šio

įstatymo nustatyta tvarka reikalauti įkeistą turtą parduoti ir iš gautų lėšų pirmiausia tenkinti jo

reikalavimus, o jeigu įkeisto turto parduoti nepavyksta, perduoti šį turtą jo nuosavybėn.

7 dalies redakcija nuo 2012-07-01:

7. Įkeitimu ir (arba) hipoteka užtikrinti kreditoriaus reikalavimai – pagal hipotekos

(įkeitimo) sandorį ar priverstinės hipotekos (įkeitimo) pagrindu kreditoriaus (įkaito turėtojo,

hipotekos kreditoriaus) įgyta teisė, jeigu įmonė neįvykdė įkeitimu ir (arba) hipoteka užtikrintos

prievolės, šio įstatymo nustatyta tvarka reikalauti įkeistą turtą parduoti ir iš gautų lėšų pirmiausia

tenkinti jo reikalavimus, o jeigu įkeisto turto parduoti nepavyksta, perduoti šį turtą jo nuosavybėn.

8. Įmonės nemokumas – įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų,

neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai

ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės.

9. Savininkas (savininkai) – įmonės dalyvis (dalyviai): akcininkas ar akcininkų grupė, kuriam (kuriems) priklausančios akcijos suteikia ne mažiau kaip 1/10 visų balsų, individualios įmonės savininkas, dalininkas (dalininkai), narys (nariai) ir valstybės, savivaldybės įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija.

10. Neteko galios nuo 2008 m. liepos 1 d. 11. Taikos sutartis – kreditorių ir įmonės susitarimas tęsti įmonės veiklą, kai įmonė prisiima

tam tikrus įsipareigojimus, o kreditoriai sutinka savo reikalavimus atidėti, sumažinti ar jų atsisakyti. 12. Tyčinis bankrotas – įmonės privedimas prie bankroto tyčia. 13. Supaprastintas bankroto procesas – teismo tvarka vykdomos įmonės bankroto

procedūros, kai įmonė neturi turto ar jo nepakanka teismo ir administravimo išlaidoms apmokėti.

Straipsnio pakeitimai: Nr. IX-1200, 2002-11-19, Žin., 2002, Nr. 116-5193 (2002-12-06)

208


Nr. X-1557, 2008-05-22, Žin., 2008, Nr. 65-2456 (2008-06-07) Nr. XI-1850, 2011-12-22, Žin., 2012, Nr. 6-186 (2012-01-10)

12.3 3 straipsnis. Įmonės kreditoriai

Įmonės kreditoriai (toliau – kreditoriai) – tai turintys teisę reikalauti iš įmonės įvykdyti

prievoles ir įsipareigojimus fiziniai ir juridiniai asmenys, tarp jų:

1) mokesčių, valstybinio socialinio draudimo įmokų bei privalomojo sveikatos draudimo

įmokų nemokėjimo atveju – valstybės institucijos, įpareigotos juos surinkti;

2) darbo užmokesčio nemokėjimo ir dėl darbo santykių atsiradusios žalos neatlyginimo

atveju – įmonės darbuotojai (jų įpėdiniai);

3) žalos atlyginimo prievolės dėl nelaimingų atsitikimų darbe ar susirgimų profesine liga

perėjimo valstybei Žalos atlyginimo dėl nelaimingų atsitikimų darbe ar susirgimų profesine liga

laikinojo įstatymo nustatytais atvejais – Vyriausybės įgaliota institucija;

4) paskolų, suteiktų iš valstybės vardu pasiskolintų lėšų, ir paskolų, gautų su valstybės

garantija, negrąžinimo atveju – Finansų ministerija;

5) fiziniai ir juridiniai asmenys, pardavę žemės ūkio produkciją;

6) iš Europos Sąjungos lėšų suteiktos paramos negrąžinimo atveju – valstybės institucijos,

administruojančios Europos Sąjungos lėšas;

7) kiti kreditoriai.

Straipsnio pakeitimai: Nr. IX-2538, 2004-11-04, Žin., 2004, Nr. 171-6298 (2004-11-26) Nr. X-1557, 2008-05-22, Žin., 2008, Nr. 65-2456 (2008-06-07)

13 ANTRASIS SKIRSNIS 14 PAREIŠKIMAI DĖL BANKROTO BYLOS IŠKĖLIMO

14.1 4 straipsnis. Pareiškimo teismui dėl bankroto bylos iškėlimo pateikimo pagrindai

Šio įstatymo 5 straipsnyje išvardyti asmenys gali pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo, jeigu yra bent viena iš šių sąlygų:

1) įmonė laiku nemoka darbo užmokesčio ir su darbo santykiais susijusių išmokų;

2) įmonė laiku nemoka už gautas prekes, atliktus darbus (paslaugas), negrąžina kreditų ir

nevykdo kitų sandoriais prisiimtų turtinių įsipareigojimų;

3) įmonė laiku nemoka įstatymų nustatytų mokesčių, kitų privalomųjų įmokų ir (arba) priteistų sumų;

4) įmonė viešai paskelbė arba kitaip pranešė kreditoriui (kreditoriams), kad negali arba neketina vykdyti įsipareigojimų. Viešu paskelbimu taip pat laikomas šios informacijos paskelbimas šio įstatymo 11 straipsnio 10 dalyje nurodytos Vyriausybės įgaliotos institucijos interneto svetainėje Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka;

209





5) įmonė neturi turto ar pajamų, iš kurių galėjo būti išieškomos skolos, ir dėl šios priežasties antstolis grąžino kreditoriui vykdomuosius dokumentus.

14.2 Straipsnio pakeitimai: Nr. IX-1463, 2003-04-03, Žin., 2003, Nr. 38-1708 (2003-04-24) Nr. XI-1867, 2011-12-22, Žin., 2012, Nr. 4-112 (2012-01-06)

14.3 5 straipsnis. Pareiškimas teismui dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei

1. Pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei pateikti teismui turi teisę: 1) kreditorius (kreditoriai);

2) savininkas (savininkai);

3) įmonės administracijos vadovas.

2. Esant šio įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje nustatytai sąlygai, pareiškimą dėl bankroto bylos

iškėlimo privalo pateikti teismui likviduojamos įmonės likvidatorius.

3. Pareiškimai pateikiami vietovės, kurioje yra įmonės buveinė, apygardos teismui raštu

Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka.

4. Jeigu teismas gauna kelis pareiškimus dėl bankroto bylos iškėlimo tai pačiai įmonei, jie

privalo būti nagrinėjami kartu. Jeigu pareiškimus dėl bankroto bylos iškėlimo paskyrus nagrinėti

konkrečiam teisėjui teismas gauna kitų asmenų pareiškimus dėl bankroto bylos iškėlimo tai pačiai

įmonei, visus šiuos pareiškimus nagrinėja teisėjas, kuriam yra paskirtas anksčiausiai teismo gautas

pareiškimas.

5. Prie pareiškimo pridedami jo pagrįstumą įrodantys dokumentai.

14.4 Straipsnio pakeitimai: Nr. XI-1867, 2011-12-22, Žin., 2012, Nr. 4-112 (2012-01-06)

14.5 6 straipsnis. Kreditoriaus (kreditorių) pareiškimas teismui dėl bankroto bylos iškėlimo

1. Jeigu yra bent viena iš šio įstatymo 4 straipsnio 1, 2 ir 3 punktuose nurodytų sąlygų, pasibaigus šio straipsnio 2 dalyje nustatytam terminui kreditorius (kreditoriai) gali pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo. Prie pareiškimo turi būti pridėti įrodymai, kad Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka įvykdyti šio straipsnio 2 ir 4 dalyse nustatyti reikalavimai, ir šio straipsnio 2 dalyje nurodyto pranešimo kopija.

2. Kreditorius (kreditoriai) apie savo ketinimą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo turi pranešti įmonei raštu registruotu laišku arba per kurjerį ar antstolį. Tuo atveju, kai vienu iš nurodytų būdų pranešimo įteikti nepavyksta, kreditorius (kreditoriai) turi išsiųsti pranešimą įmonės buveinės adresu. Pranešimas laikomas įteiktu praėjus penkioms dienoms nuo jo išsiuntimo. Pranešime nurodomi įmonės neįvykdyti įsipareigojimai ir įspėjama, kad jeigu jie nebus įvykdyti per šiame pranešime nurodytą laikotarpį, kreditorius (kreditoriai) kreipsis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei. Įsipareigojimams įvykdyti kreditorius (kreditoriai) nustato ne trumpesnį kaip 30 dienų laikotarpį nuo pranešimo įteikimo dienos.

3. Jeigu yra sąlyga, nurodyta šio įstatymo 4 straipsnio 5 punkte, ir kreditorius (kreditoriai) ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo vykdomųjų dokumentų grąžinimo dienos kreipėsi į teismą dėl

210




bankroto bylos iškėlimo, pateikiant pareiškimą teismui šio straipsnio 2 dalyje nustatytos sąlygos netaikomos.

4. Pareiškimo teismui ir pateikiamų prie pareiškimo priedų nuorašus kreditorius (kreditoriai) privalo pateikti įmonei.

5. Pareiškimo teismui galima atsisakyti, iki teismas priima nutartį iškelti bankroto bylą. Straipsnio pakeitimai: Nr. IX-1200, 2002-11-19, Žin., 2002, Nr. 116-5193 (2002-12-06) Nr. X-1557, 2008-05-22, Žin., 2008, Nr. 65-2456 (2008-06-07) Nr. XI-1867, 2011-12-22, Žin., 2012, Nr. 4-112 (2012-01-06)

14.6 7 straipsnis. Įmonės likvidatoriaus pareiškimas teismui dėl bankroto bylos iškėlimo

1. Jeigu tuo metu, kai įmonė likviduojama įmonių veiklą reglamentuojančių kitų įstatymų

nustatyta tvarka, išaiškėja, kad ji negalės įvykdyti visų savo įsipareigojimų, įmonės likvidatorius

privalo nedelsdamas sustabdyti visus mokėjimus ir ne vėliau kaip per 15 dienų nuo šios būklės

nustatymo dienos pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei. Prie pareiškimo

teismui pridedami įmonės kreditorių ir skolininkų sąrašai, kuriuose nurodomi jų adresai,

įsipareigojimų ir skolų sumos, atsiskaitymo terminai bei finansinės ataskaitos (balansas ir pelno

(nuostolių) ataskaita) nuo sprendimo likviduoti įmonę priėmimo dienos iki pareiškimo padavimo

dienos, ir įrodymai, kad Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka įvykdyti šio straipsnio 3 dalyje

nustatyti reikalavimai.

2. Įmonės bankroto administravimo išlaidos apmokamos šio įstatymo nustatyta tvarka. 3. Pareiškimo teismui ir pateikiamų prie pareiškimo priedų nuorašus likvidatorius privalo

pateikti įmonės savininkui (savininkams). Straipsnio pakeitimai: Nr. IX-1200, 2002-11-19, Žin., 2002, Nr. 116-5193 (2002-12-06) Nr. X-1557, 2008-05-22, Žin., 2008, Nr. 65-2456 (2008-06-07)

8 straipsnis. Įmonės vadovo, savininko (savininkų) pareiškimas teismui dėl bankroto

bylos iškėlimo

1. Jeigu įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir šis (šie)

nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo arba yra sąlyga, nurodyta šio įstatymo 4 straipsnio 4

punkte, įmonės vadovas, savininkas (savininkai) privalo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto

bylos iškėlimo.

2. Pareiškime teismui nurodomos priežastys, dėl kurių įmonė kreipiasi, kad būtų iškelta bankroto byla. Prie pareiškimo pridedami įmonės kreditorių ir skolininkų sąrašai, kuriuose nurodomi jų adresai, įsipareigojimų ir skolų sumos, atsiskaitymo terminai, praėjusių finansinių metų ir ataskaitinių finansinių metų laikotarpio iki pareiškimo pateikimo dienos finansinių ataskaitų rinkinys, informacija apie teismuose iškeltas bylas ir išieškojimus ne ginčo tvarka, įkeistą turtą ir kitus įsipareigojimus ir įrodymai, kad Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka įvykdyti šio straipsnio 3 dalyje nustatyti reikalavimai, jeigu pareiškimas pateiktas šio įstatymo 4 straipsnio 4 punkte nurodytu pagrindu – yra pateikti įrodymai, kad įvykdyta šiame punkte nurodyta sąlyga. Teismui gali būti pateikiami ir kiti bankroto bylai svarbūs dokumentai.

211






3. Pareiškimo teismui ir pateikiamų prie pareiškimo priedų nuorašus įmonės vadovas privalo pateikti savininkui. Kai pareiškimą teismui teikia savininkas (savininkai), šioje dalyje nurodytus dokumentus jis (jie) privalo pateikti įmonei.

4. Įmonės vadovas ar kitas asmuo (asmenys), įmonėje turintis teisę priimti atitinkamą

sprendimą, privalo padengti žalą, kurią kreditoriai patyrė dėl to, kad įmonė pavėlavo pateikti teismui

pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo.

Straipsnio pakeitimai: Nr. IX-1200, 2002-11-19, Žin., 2002, Nr. 116-5193 (2002-12-06) Nr. X-1557, 2008-05-22, Žin., 2008, Nr. 65-2456 (2008-06-07) Nr. XI-1867, 2011-12-22, Žin., 2012, Nr. 4-112 (2012-01-06)

15 TREČIASIS SKIRSNIS 16 BANKROTO BYLŲ NAGRINĖJIMAS TEISME

9 straipsnis. Pasirengimas nagrinėti bankroto bylą teisme

1. Kai įmonei yra įteikti šio įstatymo 6 straipsnio 4 dalyje ir 8 straipsnio 3 dalyje nurodyti

dokumentai, įmonės vadovas ne vėliau kaip per 5 dienas nuo jų gavimo dienos pateikia teismui

įmonės kreditorių ir skolininkų sąrašus, kuriuose nurodyti jų adresai, įsipareigojimų ir skolų sumos,

atsiskaitymo terminai, praėjusių finansinių metų ir ataskaitinių finansinių metų laikotarpio iki

kreditorių pareiškimo pateikimo teismui dienos finansinių ataskaitų rinkinį, informaciją apie

teismuose iškeltas bylas ir išieškojimus ne ginčo tvarka, įkeistą turtą ir kitus įsipareigojimus. Jeigu

įmonės vadovas be pateisinamos priežasties per nurodytą terminą nepateikia teismui nurodytų

dokumentų, teismas arba teisėjas gali skirti įmonės vadovui iki 10 tūkstančių litų baudą.

2. Teismas, gavęs pareiškimą iškelti bankroto bylą, gali:

1) įpareigoti įmonės vardu turėjusius ir turinčius teisę veikti asmenis, savininką

(savininkus), vyriausiąjį buhalterį (buhalterį), įmonės apskaitos struktūrinio padalinio vadovą

pateikti teismui bankroto bylai nagrinėti reikalingus dokumentus ir teisės aktų nustatyta tvarka

įvertinti įmonės turtą;

2) kviesti į teismą įmonės vardu turėjusius ir turinčius teisę veikti asmenis, savininką





pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo pateikimo teismui dienos, ir reikalauti iš jų rašytinių



3) kviesti į teismą įmonės kreditorius;

212




4) reikalauti iš įmonės vadovo arba savininko (savininkų) pateikti teismui įmonės ūkinės ir


5) teismo arba suinteresuoto asmens iniciatyva taikyti laikinąsias apsaugos priemones

Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka, galiosiančias iki nutarties iškelti bankroto bylą ar


6) nustatyti kitas aplinkybes, kurios turi reikšmės bylos nagrinėjimui.

3. Teismui priėmus pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, jeigu dėl įmonės buvo priimti

teismų ir kitų institucijų sprendimai ir pagal juos išduoti vykdomieji dokumentai, įmonės turtas

(lėšos) pagal šiuos vykdomuosius dokumentus gali būti areštuojamas, tačiau šio turto realizavimas

ir (ar) išieškojimas sustabdomas, išskyrus šio įstatymo 33 straipsnio 4 dalyje nustatytus atvejus.

Jeigu teismas atsisako iškelti įmonei bankroto bylą, išieškojimas ir turto realizavimas atnaujinamas,

taikytos laikinosios apsaugos priemonės panaikinamos. Informaciją apie priimtą pareiškimą dėl

bankroto bylos iškėlimo, taip pat informaciją apie atsisakymą iškelti bankroto bylą teismas privalo

paskelbti ne vėliau kaip kitą darbo dieną po teisėjo rezoliucijos priimti pareiškimą dėl bankroto

bylos iškėlimo, taip pat po teismo nutarties dėl atsisakymo iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo. Ši

informacija skelbiama viešai specialiame interneto tinklalapyje.

4. Nuostoliai, atsiradę dėl nesąžiningai ir nepagrįstai pateikto pareiškimo dėl bankroto bylos

iškėlimo, atlyginami Civilinio kodekso nustatyta tvarka.

5. Nuo pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo priėmimo dienos įmonės kreditoriai laikomi

turinčiais teisinį suinteresuotumą ir turi teisę kreiptis į teismą su prašymu įtraukti juos į bylą trečiųjų

asmenų, nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų, teisėmis. Teismui kartu su prašymu turi būti

pateikiami kreditoriaus reikalavimo teisę įmonei patvirtinantys įrodymai.

6. Teismas arba teisėjas ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo pareiškimo gavimo dienos

priima nutartį iškelti bankroto bylą ar atsisakyti ją iškelti. Teismas turi teisę dėl svarbių priežasčių

pratęsti pasirengimo nagrinėti bankroto bylą teisme terminą, bet ne ilgiau kaip vieną mėnesį. Jeigu

teismas nusprendžia rengdamasis bylos nagrinėjimui skirti parengiamąjį teismo posėdį, tai šis

posėdis gali būti tik vienas. Skirdamas parengiamąjį teismo posėdį teismas privalo laikytis šioje

dalyje nurodytos nutarties iškelti bankroto bylą ar atsisakyti ją iškelti priėmimo terminų. Jeigu

pareiškimo iškelti bankroto bylą nagrinėjimo metu yra gautas pareiškimas iškelti restruktūrizavimo

bylą ir teismo nutartis iškelti bankroto bylą dar nepriimta, pareiškimo iškelti bankroto bylą

nagrinėjimas atidedamas tol, kol bus priimta teismo nutartis iškelti restruktūrizavimo bylą ar

atsisakyti ją iškelti.

7. Bankroto byla iškeliama, jeigu teismas nustatė, kad yra bent viena iš šių sąlygų:

1) įmonė yra nemoki arba įmonė vėluoja išmokėti darbuotojui (darbuotojams) darbo

užmokestį ir su darbo santykiais susijusias išmokas;

213

2) įmonė viešai paskelbė arba kitaip pranešė kreditoriui (kreditoriams), kad negali arba

neketina vykdyti įsipareigojimų.

Straipsnio pakeitimai: Nr. IX-1200, 2002-11-19, Žin., 2002, Nr. 116-5193 (2002-12-06) Nr. X-1557, 2008-05-22, Žin., 2008, Nr. 65-2456 (2008-06-07) Nr. XI-1867, 2011-12-22, Žin., 2012, Nr. 4-112 (2012-01-06)

10 straipsnis. Bankroto bylos iškėlimas teisme

1. Bankroto bylos iškeliamos ir nagrinėjamos Civilinio proceso kodekso nustatyta ginčo

teisenos tvarka, išskyrus šio įstatymo nustatytas išimtis.

2. Bankroto bylą iškelia ir nagrinėja vietovės, kurioje yra įmonės buveinė, apygardos

teismas.

3. Teismas atsisako kelti bankroto bylą, jeigu:

1) įmonė iki teismo nutarties iškelti bankroto bylą priėmimo patenkina kreditoriaus

(kreditorių), kuris (kurie) kreipėsi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, reikalavimus;

2) įmonei iškelta restruktūrizavimo byla.

3) pareiškimo iškelti bankroto bylą nagrinėjimo metu teismas daro pakankamai pagrįstą


išskyrus šio straipsnio 10 ir 12 dalyse numatytus atvejus.

4. Priėmęs nutartį iškelti bankroto bylą, teismas arba teisėjas privalo:

1) paskirti įmonės administratorių; 2) uždėti įmonės nekilnojamajam turtui ir kitam ilgalaikiam materialiam turtui areštą,

galiojantį iki nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos;

3) ne vėliau kaip kitą darbo dieną raštu pranešti apie iškeltą bankroto bylą juridinių asmenų

registrui, šio įstatymo 11 straipsnio 10 dalyje nurodytai Vyriausybės įgaliotai institucijai, įmonei

(kai nutartis priimta rašytinio proceso tvarka, – ir kreditoriams bei administratoriui), Lietuvos

bankui, jei bankroto byla iškelta įmonei, kuri yra Lietuvos banko pagal Atsiskaitymų baigtinumo

mokėjimo ir vertybinių popierių atsiskaitymo sistemose įstatymą skelbiamame sistemų dalyvių

sąraše, taip pat jei bankroto byla iškelta draudimo įmonei, perdraudimo įmonei, finansų maklerio

įmonei, valdymo įmonei, investicinei bendrovei arba akcinei bendrovei, kuri laikoma vertybinių

popierių emitentu pagal Vertybinių popierių įstatymą, ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo teismo

nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos juridinių asmenų registrui ir per 10 dienų nuo





socialinio draudimo ir privalomojo sveikatos draudimo administratoriams, kredito įstaigoms, finansų

214




maklerio įmonėms ir draudimo įmonėms, aptarnaujančioms šią įmonę, valstybės, savivaldybės

bankrutuojančios įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendinančiai institucijai;

4) pranešti kitiems teismams, nagrinėjantiems bylas, kuriose šiai įmonei pareikšti turtiniai

reikalavimai, tarp jų ir susiję su darbo santykiais, apie bankroto bylos iškėlimą ir proceso įstatymo

nustatytais atvejais perimti šių bylų nagrinėjimą. Pranešti ikiteisminio tyrimo įstaigoms,

prokuratūrai ar teismams, jeigu baudžiamosiose bylose pareikšti bankrutuojančios įmonės

kreditorių civiliniai ieškiniai, ir proceso įstatymo nustatytais atvejais perimti nagrinėti visus su šiais

ieškiniais susijusius dokumentus. Pranešti ikiteisminio tyrimo įstaigoms, prokuratūrai ar teismams,

jeigu baudžiamosiose bylose areštuotas bankrutuojančios įmonės turtas, ir proceso įstatymo

nustatytais atvejais perimti turto arešto dokumentus. Pranešti antstolių kontoroms, kurioms yra

pateikti vykdomieji dokumentai dėl išieškojimo iš šios įmonės ar dėl jos turto arešto;

5) nustatyti ne ilgesnį kaip 45 dienų laikotarpį nuo teismo nutarties iškelti bankroto bylą

įsiteisėjimo dienos, per kurį kreditoriai turi teisę pareikšti savo reikalavimus, atsiradusius iki

bankroto bylos iškėlimo dienos;

6) nustatyti laikotarpį, ne ilgesnį kaip 15 dienų nuo teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos, per kurį įmonės valdymo organai privalo perduoti administratoriui įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus;

7) pagal administratoriaus pateiktą sąmatą patvirtinti lėšų sumą, kurią administratorius turi teisę naudoti bankrutuojančios įmonės administravimo išlaidoms apmokėti, kol kreditorių susirinkimas patvirtins administravimo išlaidų sąmatą. Administratorius šiame punkte nurodytą sąmatą turi pateikti ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos.

5. Tais atvejais, kai bankroto bylą nagrinėjančiam teismui perduodami kreditoriaus civiliniai ieškiniai Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka, laikoma, kad šio straipsnio 4 dalies 5 punkte nustatyti terminai dėl perduotų ieškinių nepraleisti. Šie kreditorių ieškiniai bankroto bylą nagrinėjančiam teismui gali būti perduodami teismo nutartimi per visą bankroto proceso vykdymo laikotarpį, iki teismas priima nutartį nutraukti bankroto bylą arba sprendimą dėl įmonės pabaigos.

6. Teismas arba teisėjas šio straipsnio 4 dalies 3 punkte nustatytus veiksmus gali pavesti

atlikti įmonės administratoriui.

7. Įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti bankroto bylą: 1) įmonės valdymo organai privalo perduoti administratoriui įmonės turtą pagal balansą,

sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus per teismo nustatytus terminus. Tais atvejais, kai įmonė yra neribotos civilinės atsakomybės, jos savininkas (savininkai) per tuos pačius terminus privalo pateikti administratoriui viso jo (jų) turimo turto sąrašą, įskaitant ir turtą, kuris yra bendroji jungtinė nuosavybė. Jeigu asmuo, kurį teismas įpareigojo per jo nustatytą terminą perduoti administratoriui visus dokumentus, šių dokumentų neperduoda arba perduoda ne visus dokumentus, teismas arba teisėjas gali skirti jam iki 10 tūkstančių litų baudą;

2) įmonės valdymo organai netenka savo įgaliojimų, o įmonės administratorius, įspėjęs raštu

prieš 15 dienų, nutraukia darbo arba civilines sutartis su įmonės valdybos nariais ir vadovu. Šiems

asmenims nemokama išeitinė išmoka ir kompensacijos, išskyrus piniginę kompensaciją už

215

nepanaudotas atostogas. Šie asmenys ir vyriausiasis buhalteris (buhalteris), įmonės apskaitos

struktūrinio padalinio vadovas, įmonei iki bankroto bylos iškėlimo apskaitos paslaugas teikusios

įmonės vadovas privalo per visą bankroto procesą teismo reikalavimu teikti visą bankroto procesui

reikalingą informaciją;

3) draudžiama vykdyti visas finansines prievoles, neįvykdytas iki bankroto bylos iškėlimo,

įskaitant palūkanų, netesybų, mokesčių ir kitų privalomųjų įmokų mokėjimą, išieškoti skolas iš šios

įmonės teismo ar ne ginčo tvarka, išskyrus priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymą, kai toks

įskaitymas galimas pagal mokesčių įstatymuose nustatytas mokesčio permokos (skirtumo)

įskaitymo nuostatas. Nutraukiamas netesybų ir palūkanų už visas įmonės prievoles, tarp jų už

išmokų, susijusių su darbo santykiais, pavėluotą mokėjimą, skaičiavimas. Negali būti nustatoma

priverstinė hipoteka. Įmonės kolektyvinės sutarties galiojimas ribojamas kreditorių susirinkimo

nustatyta tvarka;

4) jeigu per 30 dienų nuo teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos

administratorius pranešė suinteresuotiems asmenims, kad įmonės sudarytų sutarčių, kurių vykdymo

terminas dar nepasibaigė, nevykdys, šios sutartys (tarp jų nuomos, panaudos), išskyrus darbo

sutartis ir sutartis, iš kurių kyla bankrutuojančios įmonės reikalavimo teisės, laikomos

pasibaigusiomis, o dėl šios priežasties atsiradę reikalavimai yra tenkinami šio įstatymo 35

straipsnyje nustatyta tvarka. Jeigu įmonės valdymo organai administratoriui perdavė ne visus

duomenis apie įmonės sudarytas sutartis, prisiimtus įsipareigojimus ir su įmonės sudarytomis

sutartimis susijusius dokumentus, šiame punkte nustatytas pranešimo suinteresuotiems asmenims

apie tokių sutarčių nevykdymą terminas pradedamas skaičiuoti nuo duomenų apie šias sutartis ar

įsipareigojimus ir dokumentų gavimo dienos;

5) įmonė turi teisę verstis ūkine komercine veikla, jeigu ji mažina dėl bankroto patiriamus

kreditorių nuostolius, ir iš šios veiklos gautas pajamas naudoti su šia veikla susijusioms išlaidoms.

Jeigu dėl įmonės ūkinės komercinės veiklos atsiranda mokesčių ir kitų privalomųjų įmokų

įstatymuose numatytų apmokestinamų objektų, įmonė mokesčius ir kitas privalomąsias įmokas

moka vadovaudamasi įstatymais. Jeigu dėl ūkinės komercinės veiklos atsiranda reikalavimai dėl

neįvykdytų prievolių ir įsipareigojimų, jie yra tenkinami šio įstatymo 35 straipsnyje nustatyta tvarka;

6) teismas kreditorių prašymu gali nustatyti įmonės ūkinės komercinės veiklos ir disponavimo įmonės turtu, kurį be teismo leidimo draudžiama parduoti, išnuomoti, įkeisti, juo laiduoti, garantuoti kitų subjektų prievolių įvykdymą ar kitaip jį perleisti (perduoti), apribojimus;

7) įmonė įgyja bankrutuojančios įmonės statusą.

8) teismas arba teisėjas turi raštu ne vėliau kaip kitą darbo dieną pranešti juridinių asmenų

registrui apie įsiteisėjusią nutartį iškelti bankroto bylą ir paskirto administratoriaus duomenis (vardą,

pavardę (pavadinimą), asmens kodą (juridinio asmens kodą), gyvenamąją vietą (buveinę). Teismas

arba teisėjas šiuos veiksmus gali pavesti atlikti administratoriui;

216

9) teismas arba teisėjas įsiteisėjusios nutarties iškelti įmonei bankroto bylą nuorašą, jeigu yra galimybė, įteikia administratoriui šios nutarties įsiteisėjimo dieną kartu su įmonės kreditorių ir skolininkų sąrašų, kuriuose nurodyti jų adresai, įsipareigojimų ir skolų sumos, atsiskaitymo terminai, praėjusių finansinių metų ir ataskaitinių finansinių metų laikotarpio iki pareiškimo pateikimo teismui dienos finansinių ataskaitų rinkinio, informacijos apie įmonei teismuose iškeltas bylas ir išieškojimus ne ginčo tvarka, įkeistą turtą ir kitus įsipareigojimus kopijomis arba tą pačią dieną išsiunčia administratoriui nurodytus dokumentus registruotu laišku arba per kurjerius. Administratorius ne vėliau kaip kitą darbo dieną po nurodytų dokumentų gavimo dienos privalo atvykti į bankrutuojančios įmonės buveinę, nurodytą teismo nutartyje iškelti įmonei bankroto bylą, ir organizuoti įmonės turto bei jos dokumentų perėmimą ir apsaugą. Jeigu administratorių, pateikusį įsiteisėjusios nutarties iškelti įmonei bankroto bylą nuorašą ir asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą, atsisakoma įleisti į įmonės buveinę ir (ar) kitas įmonei nuosavybės teise ir (ar) kita teise priklausančias patalpas (teritorijas), administratorius kviečia policijos pareigūną ir jo akivaizdoje atidaro nurodytas patalpas (teritorijas). Administratoriaus pakviestas policijos pareigūnas privalo atvykti. Teismas arba teisėjas asmeniui, trukdžiusiam administratoriui atlikti šiame punkte nurodytus veiksmus, gali skirti iki 10 tūkstančių litų baudą.

8. Atskirasis skundas dėl nutarties iškelti bankroto bylą, paskirti, laikinai pavaduoti arba atstatydinti administratorių Lietuvos apeliaciniame teisme turi būti išnagrinėtas ne vėliau kaip per 14 dienų nuo bylos medžiagos gavimo Lietuvos apeliaciniame teisme dienos. Atsiliepimai į atskiruosius skundus gali būti paduoti per 7 darbo dienas nuo atskirojo skundo kopijos išsiuntimo dalyvaujantiems byloje asmenims dienos. Lietuvos apeliacinis teismas, panaikinęs nutartį, kuria atsisakyta kelti bankroto bylą, negali priimti nutarties ją iškelti. Lietuvos apeliacinio teismo nutartis yra galutinė ir kasacine tvarka neskundžiama.

16.1 9. Teismas turi teisę priimti tvirtinti kreditorių reikalavimus, kurie buvo pateikti pažeidus šio straipsnio 4 dalies 5 punkte nustatytus terminus, jeigu termino praleidimo priežastis pripažįsta svarbiomis. Kreditorių pareiškimai dėl reikalavimų, susidariusių iki bankroto bylos iškėlimo, patvirtinimo, pateikti po šio straipsnio 4 dalies 5 punkte nustatyto termino, priimami iki teismo nutarties nutraukti bankroto bylą arba sprendimo dėl įmonės pabaigos priėmimo dienos.

10. Kai teismas daro pakankamai pagrįstą prielaidą, kad įmonė neturi turto ar jo nepakanka teismo ir administravimo išlaidoms apmokėti, jis turi pasiūlyti asmeniui, pateikusiam pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei, įmokėti ne vėliau kaip per penkias darbo dienas nuo nurodyto pasiūlymo dienos į teismo depozitinę sąskaitą teismo nustatytą sumą. Ši suma negali būti didesnė kaip dešimt tūkstančių litų. Jeigu nurodytas asmuo teismo nustatytu laiku įmoka teismo nustatytą sumą, bankroto byla gali būti keliama ir nagrinėjama supaprastinto bankroto proceso tvarka. Įmokėta į teismo depozitinę sąskaitą pinigų suma yra naudojama teisėjo, nagrinėjančio bankroto bylą, nurodymu teismo ir administravimo išlaidoms apmokėti.

11. Kreditorius, įmokėjęs pagal šio straipsnio 10 dalies nuostatas numatytą sumą, turi teisę

kreiptis į teismą, prašydamas priteisti įmokėtą sumą iš įmonės vadovo, savininko (savininkų) dėl to,

kad šis (šie) įmonei tapus nemokia nepateikė pareiškimo teismui dėl bankroto bylos iškėlimo

įmonei. Įmonės vadovas, savininkas (savininkai) kreditoriui atsako solidariai.

12. Kai kreditorius pareiškimą teikia dėl neįvykdytų reikalavimų, susijusių su darbo santykiais, reikalavimų atlyginti žalą dėl suluošinimo ar kitokio kūno sužalojimo, susirgimo profesine liga arba dėl mirties nuo nelaimingo atsitikimo darbe ir teismas daro pakankamai pagrįstą prielaidą, kad įmonė neturi turto ar jo nepakanka teismo ir administravimo išlaidoms apmokėti, bankroto byla keliama ir nagrinėjama supaprastinto bankroto proceso tvarka. Teismas nustato teismo ir administravimo išlaidų sumą, kuri negali būti didesnė negu šio straipsnio 10 dalyje

217



nustatyta suma. Dėl šios sumos išieškojimo iš šio straipsnio 11 dalyje nurodytų asmenų į teismą kreipiasi administratorius.

13. Nutartis iškelti bankroto bylą ar atsisakyti ją kelti, priimta rašytinio proceso tvarka, įsiteisėja per 10 dienų nuo jos priėmimo dienos, jeigu ji nebuvo apskųsta.

14. Teismas gali apriboti asmens teisę nuo 3 iki 5 metų eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu, jeigu šis asmuo privalėdamas pagal įstatymą: nepateikė pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo, po teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo neperdavė turto ir (ar) dokumentų, vengė pateikti bankroto procesui reikalingą informaciją ar kitaip trukdė procedūroms. Teismas informaciją apie tai, kad asmeniui apribota teisė eiti šioje dalyje nurodytas pareigas, ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo sprendimo (nutarties) apriboti šią teisę įsiteisėjimo dienos turi pateikti šio įstatymo 11 straipsnio 10 dalyje nurodytai Vyriausybės įgaliotai institucijai. Ši institucija turi sudaryti fizinių asmenų, kuriems draudžiama dėl šioje dalyje nurodytos priežasties eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu, sąrašą. Į šį sąrašą asmenys įrašomi ne vėliau kaip per 2 darbo dienas nuo teismo informacijos gavimo dienos. Šiame sąraše turi būti nurodyti tokie duomenys: fizinio asmens vardas, pavardė, teismo sprendimo (nutarties) priėmimo data, terminas, per kurį šis asmuo neturi teisės eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigų ar būti kolegialaus valdymo organo nariu. Šis sąrašas turi būti skelbiamas viešai šio įstatymo 11 straipsnio 10 dalyje nurodytos Vyriausybės įgaliotos institucijos interneto svetainėje. Straipsnio pakeitimai: Nr. IX-1200, 2002-11-19, Žin., 2002, Nr. 116-5193 (2002-12-06) Nr. IX-1332, 2003-01-28, Žin., 2003, Nr. 17-708 (2003-02-19) Nr. IX-1463, 2003-04-03, Žin., 2003, Nr. 38-1708 (2003-04-24) Nr. IX-1600, 2003-06-05, Žin., 2003, Nr. 61-2757 (2003-06-27) Nr. IX-2129, 2004-04-15, Žin., 2004, Nr. 61-2185 (2004-04-27) Nr. IX-2538, 2004-11-04, Žin., 2004, Nr. 171-6298 (2004-11-26) Nr. X-564, 2006-04-20, Žin., 2006, Nr. 50-1799 (2006-05-06) Nr. X-1557, 2008-05-22, Žin., 2008, Nr. 65-2456 (2008-06-07) Nr. XI-1486, 2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 85-4132 (2011-07-13)

Nr. XI-1695, 2011-11-17, Žin., 2011, Nr. 146-6841 (2011-12-01)

Nr. XI-1867, 2011-12-22, Žin., 2012, Nr. 4-112 (2012-01-06)

11 straipsnis. Įmonės administratorius

1. Įmonės administratorius (toliau – administratorius) – tai teismo paskirtas Lietuvos

Respublikos ar kitos Europos Sąjungos valstybės narės arba Europos ekonominės erdvės valstybės

pilietis, kitas fizinis asmuo, kuris naudojasi Europos Sąjungos teisės aktuose jam suteiktomis

judėjimo Europos Sąjungos valstybėse narėse teisėmis, (toliau – fizinis asmuo) ar Lietuvos

Respublikoje įsteigtas juridinis asmuo, Lietuvos Respublikoje įregistruotas kitos valstybės narės

juridinio asmens padalinys (filialas) (toliau – juridinis asmuo), turintis teisę teikti bankroto

administravimo paslaugas ir šią teisę įgijęs šio įstatymo ir su jo įgyvendinimu susijusių teisės aktų

nustatyta tvarka. Administratorius, netekęs teisės teikti įmonių bankroto administravimo paslaugas,

negali atlikti įmonių bankroto procedūrų nuo nurodytos teisės netekimo dienos.

2. Asmuo, pateikdamas pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei, pasiūlo

teismui administratoriaus kandidatūrą. Tuo atveju, kai pareiškimą teismui dėl bankroto bylos

iškėlimo įmonei teikia įmonės darbuotojai ir jie nepasiūlo administratoriaus kandidatūros,

218












administratoriaus kandidatūrą Vyriausybės nustatyta tvarka turi pasiūlyti šio straipsnio 10 dalyje

nurodyta Vyriausybės įgaliota institucija. Administratoriaus kandidatūrą gali pasiūlyti ir kiti šio

įstatymo 5 straipsnyje išvardyti asmenys. Teismas gali motyvuotai atmesti teikiamo

administratoriaus (administratorių) kandidatūrą (kandidatūras) ir pareikalauti pateikti kitą

administratoriaus kandidatūrą, jeigu teismui pasiūlyta administratoriaus kandidatūra neatitinka šio

įstatymo reikalavimų. Skiriamo administratoriaus kandidatūrą teismas Vyriausybės nustatyta tvarka

privalo suderinti su šio straipsnio 10 dalyje nurodyta Vyriausybės įgaliota institucija.

Administratoriaus – fizinio asmens mirties atveju kito skiriamo administratoriaus kandidatūrą ne

vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo sužinojimo apie administratoriaus mirtį dienos teismui pasiūlo

šio straipsnio 10 dalyje nurodyta Vyriausybės įgaliota institucija, kurios atstovai ir įmonės kreditorių

susirinkimo pirmininkas, jeigu jis išrinktas, dalyvauja naujam paskirtam administratoriui perimant

įmonės turtą ir dokumentus. Šiuo atveju teismas priima nutartį dėl administratoriaus paskyrimo ne

vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo Vyriausybės įgaliotos institucijos pasiūlymo gavimo dienos ir ši

teismo nutartis įsiteisėja jos priėmimo dieną.

3. Administratorius:

1) teisės aktų nustatyta tvarka juridinių asmenų registrui pateikia duomenų ir dokumentų

pakeitimus apie bankrutuojančią įmonę;

2) perduoda šio straipsnio 10 dalyje nurodytai Vyriausybės įgaliotai institucijai duomenis

apie įmonės bankroto procesą;

3) šio įstatymo nustatyta tvarka valdo, naudoja bankrutuojančios įmonės turtą ir juo, taip pat

bankuose esančiomis šios įmonės lėšomis disponuoja;

4) užtikrina bankrutuojančios įmonės turto apsaugą;

5) atidaro atskirą sąskaitą banke lėšoms bankroto proceso metu kaupti ir atsiskaityti su

kreditoriais šio įstatymo nustatyta tvarka. Pagrindas nurodytai sąskaitai atidaryti yra teismo nutartis

iškelti bankroto bylą arba kreditorių susirinkimo sprendimas pradėti bankroto procesą ne teismo

tvarka;

6) vadovauja bankrutuojančios įmonės ūkinei komercinei veiklai;

7) sudaro terminuotas įmonės turto nuomos sutartis, kuriose nuomos sutarties pabaigos diena

turi būti šio turto pardavimo, perdavimo ar grąžinimo diena;

8) ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo dokumentų apie įmonės sandorių sudarymą gavimo

dienos patikrina bankrutuojančios įmonės sandorius, sudarytus per ne mažesnį kaip 36 mėnesių

laikotarpį iki bankroto bylos iškėlimo dienos, ir pareiškia ieškinius teisme pagal bankrutuojančios

įmonės buveinės vietą dėl sandorių, priešingų įmonės veiklos tikslams ir (arba) galėjusių turėti

įtakos tam, kad įmonė negali atsiskaityti su kreditoriais, pripažinimo negaliojančiais, taip pat dėl

tyčinio bankroto nustatymo. Šiuo atveju laikytina, kad administratorius apie sandorius sužinojo nuo

219

dokumentų apie šių sandorių sudarymą gavimo dienos. Šiame punkte nurodytą 6 mėnesių terminą

administratoriaus prašymu teismas gali pratęsti ne ilgesniam kaip 6 mėnesių laikotarpiui;

9) atstovauja arba įgalioja kitą asmenį atstovauti bankrutuojančiai įmonei teisme, kreditorių

susirinkime ir sudarant sandorius, kai bankrutuojanti įmonė tęsia ūkinę komercinę veiklą;

10) pagal kreditorių pareikštus reikalavimus, patikslintus pagal įmonės apskaitos





11) priima ir atleidžia darbuotojus Darbo kodekso ir šio įstatymo nustatyta tvarka;

12) teisės aktų nustatyta tvarka pateikia dokumentus Garantinio fondo administratoriui dėl

Garantinio fondo lėšų skyrimo darbuotojų reikalavimams, susijusiems su darbo santykiais, tenkinti;

13) per laikotarpį iki pirmojo kreditorių susirinkimo sprendžia klausimus dėl įmonės

sudarytų sandorių, kurių įvykdymo terminas dar nepasibaigė, tolesnio vykdymo ir naujų sandorių,

reikalingų įmonės ūkinei komercinei veiklai tęsti, sudarymo, jeigu įmonė tęsia ūkinę komercinę

veiklą, ir ne vėliau kaip per 30 dienų nuo teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos

praneša suinteresuotiems asmenims apie tai, kad vykdys įmonės sudarytas sutartis, kurių vykdymo

terminas dar nepasibaigė, arba jų nevykdys;

14) gina visų kreditorių, taip pat bankrutuojančios įmonės teises ir interesus, organizuoja ir

atlieka būtinus bankroto proceso darbus;

15) teikia informaciją šio straipsnio 10 dalyje nurodytai Vyriausybės įgaliotai institucijai,

Lietuvos statistikos departamentui (pagal šio departamento nustatytas ataskaitų formas), teismui,

taip pat kreditorių susirinkimo nustatyta tvarka kreditoriams, savininkui (savininkams);

16) organizuoja ir kontroliuoja pajamų, gautų valdant, naudojant ir disponuojant

bankrutuojančios įmonės turtu, ir sąnaudų apskaitą, taip pat įmonės bankroto proceso metu teisės



administratorius privalo suteikti galimybę atitinkamoms institucijoms atlikti dokumentų



17) šaukia kreditorių susirinkimus;

18) praneša įmonės savininkui (savininkams), kai dėl taikos sutarties sudarymo yra būtini jų

nutarimai;

19) turi teisę gauti iš Valstybinės mokesčių inspekcijos, Valstybinio socialinio draudimo

fondo administravimo įstaigų, Lietuvos statistikos departamento, valstybės įmonės Registrų centro

220

bei kitų fizinių ir juridinių asmenų, tarp jų iš bankų ir kitų kredito įstaigų, finansų ir draudimo

įmonių, teisės aktų nustatyta tvarka reikalingus duomenis apie jo administruojamos

bankrutuojančios ar bankrutavusios įmonės vykdytą ir vykdomą veiklą, buvusius ir esamus

darbuotojus, turėtą ir turimą turtą ir pan., taip pat iš šiame punkte nurodytų asmenų gauti šios

įmonės dokumentų, teiktų ataskaitų, informacijos, tikrinimo aktų ir pan. nuorašus. Tais atvejais, kai

įmonė yra neribotos civilinės atsakomybės, turi teisę neatlygintinai gauti duomenis iš institucijų,

kurios teisės aktų nustatyta tvarka registruoja turtą (vertybinius popierius), apie jos savininko

(savininkų) vardu registruotą turtą (vertybinius popierius), iš bankų, kitų kredito įstaigų ir draudimo

įmonių – apie jų turimas arba priklausančias gauti pinigų sumas;

20) vykdo kitus teismo ir (ar) kreditorių susirinkimo bei komiteto sprendimus;

21) pateikia žalos atlyginimo prievolės mokėjimo dėl nelaimingų atsitikimų darbe ar




22) pateikia Žemės ūkio ministerijai dokumentus dėl lėšų skyrimo fizinių ir juridinių


23) imasi priemonių skoloms išieškoti iš įmonės skolininkų, išskyrus tą skolos dalį, dėl

kurios pagal mokesčių įstatymuose nustatytas mokesčio permokos (skirtumo) įskaitymo nuostatas

pateiktas prašymas įskaityti priešpriešinius vienarūšius reikalavimus;

24) pateikia prašymą teismui (teismams) dėl jo atstatydinimo iš visų jo administruojamų

įmonių administratoriaus pareigų ne vėliau kaip kitą darbo dieną po tos dienos, kai sužinojo apie

teisės teikti įmonių bankroto administravimo paslaugas netekimą. Tą pačią dieną šio prašymo kopiją

pateikia visiems jo administruojamų įmonių kreditorių susirinkimo pirmininkams;

25) teikia tvirtinti savo veiklos ataskaitą pirmajam kreditorių susirinkimui ir kreditorių

susirinkimui pareikalavus – kitas savo veiklos ataskaitas. Pirmajam kreditorių susirinkimui

pateiktoje tvirtinti administratoriaus veiklos ataskaitoje turi būti pateikta informacija apie įmonės

dalyvius; įstatinį kapitalą (jeigu yra); turto areštus; buvusių darbuotojų skaičių, darbuotojų atleidimo

aplinkybes; bankroto proceso metu priimtus darbuotojus; pareikštus, pateiktus teismui tvirtinti ir

ginčijamus kreditorių finansinius reikalavimus, nustatant jų tenkinimo eiliškumą ir etapus;

debetinius įsiskolinimus; ilgalaikio ir trumpalaikio turto sąrašus, nurodant turto balansines vertes su

žymomis apie jo įkeitimą; ilgalaikio turto pirkimus, pardavimus, nurašymus per paskutinių 36

mėnesių laikotarpį iki bankroto bylos iškėlimo dienos, nurodant turto pavadinimą, jo įsigijimo,

pardavimo ar nurašymo datą ir sumą; sandorius, sudarytus per paskutinių 36 mėnesių laikotarpį iki

bankroto bylos iškėlimo dienos, nurodant jų sudarymo datą, šalis, pobūdį; pajamas ir išlaidas po

teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos; teismo patvirtintų lėšų sumos, kurią leista

221



naudoti bankroto administravimo išlaidoms apmokėti iki bus patvirtinta bankroto administravimo

išlaidų sąmata, bankroto administravimui panaudojimą; ūkinės komercinės veiklos, jeigu tokia

veikla yra vykdoma, pajamas ir išlaidas; kita kreditoriams svarbi informacija.

4. Administratoriumi negali būti paskirtas įmonės, kuriai iškelta bankroto byla, kreditorius

(su kreditoriumi darbo santykiais susijęs asmuo ar, kai kreditorius – juridinis asmuo, jo organų

narys), asmuo, kuris pagal įstatymus ar kitus teisės aktus neturi teisės būti vadovu, įmonės ar šios

įmonės patronuojančios arba dukterinės įmonės savininkas, jos valdymo organų narys, vadovas, jo

pavaduotojai (direktoriai), vyriausiasis buhalteris (buhalteris), įmonės apskaitos struktūrinio

padalinio vadovas, akcininkas, nuosavybės teise turintis arba turėjęs per paskutiniuosius 36

mėnesius iki bankroto bylos iškėlimo daugiau kaip 10 procentų bankrutuojančios ir bankrutavusios

įmonės arba šios įmonės patronuojančios ar dukterinės įmonės akcijų. Šie apribojimai taikomi ir

šioje dalyje nurodytiems asmenims, kurie dirbo bankrutuojančioje ir bankrutavusioje įmonėje ir

buvo atleisti iš pareigų per paskutinius 36 mėnesius iki bankroto bylos iškėlimo. Administratorius

negali turėti teisinio suinteresuotumo bylos baigtimi. Juridinio asmens, turinčio teisę teikti bankroto

administravimo paslaugas, vadovui, jo pavaduotojams (direktoriams), vyriausiajam buhalteriui

(buhalteriui), įmonės apskaitos struktūrinio padalinio vadovui, juridinio asmens organo nariams,

juridinio asmens dalyviams taikomi šioje dalyje administratoriui nustatyti apribojimai.

5. Kreditorių susirinkimas įgalioja kreditorių susirinkimo pirmininką įmonės vardu sudaryti

su administratoriumi pavedimo sutartį.

6. Įstatymų nustatyta tvarka administratorius privalo atlyginti nuostolius, kurie atsirado dėl jo

ir (arba) jo padėjėjo (padėjėjų) pareigų nevykdymo ar netinkamo vykdymo.

7. Nutartį dėl administratoriaus laikino pavadavimo jo laikino nedarbingumo ar kitais

atvejais, kai jis laikinai negali eiti savo pareigų, priima teismas administratoriaus teikimu, kreditorių

susirinkimo pirmininko pritarimu. Jeigu administratorius dėl ligos negali kreiptis į teismą, nutartį dėl

jo laikino pavadavimo laikino nedarbingumo atveju priima teismas kreditorių susirinkimo

pirmininko teikimu.

8. Teismas administratorių iš pareigų gali atstatydinti šiais atvejais:

1) kai administratorius pateikia teismui prašymą dėl atsistatydinimo;

2) kai įmonės kreditorių susirinkimas (komitetas) ar šio įstatymo 21 straipsnio

2 dalies 4 punkte nurodytas kreditorius (kreditoriai) motyvuotu prašymu kreipiasi dėl

administratoriaus atstatydinimo. Šiuo atveju teismas ne vėliau kaip per 15 dienų nuo kreipimosi

dienos priima nutartimi sprendimą dėl administratoriaus atstatydinimo ir, jeigu administratorius

atstatydinamas, šio įstatymo nustatyta tvarka paskiria kitą administratorių. Teismas netenkina

prašymo dėl administratoriaus atstatydinimo, jeigu nustato, kad kreditorių susirinkimo (komiteto)

sprendimas atstatydinti administratorių buvo priimtas pažeidžiant įstatyme nustatytą kreditorių

222

susirinkimo (komiteto) sprendimų priėmimo tvarką, ar prašymą dėl administratoriaus pakeitimo

pateikęs kreditorius (kreditoriai) neatitinka šio įstatymo 21 straipsnio 2 dalies 4 punkte nustatytos

sąlygos arba jeigu patenkinus prašymą būtų pažeisti kreditorių susirinkimo (komiteto) sprendimui

nepritarusių, kreditorių susirinkime (komitete) nedalyvavusių ar prašymo neteikusių kreditorių

interesai ar viešasis interesas. Kreditoriaus prašymu teismas gali pripažinti nutartį dėl

administratoriaus atstatydinimo ir naujo administratoriaus paskyrimo skubiai vykdytina;

3) kai administratorius šio straipsnio 3 dalies 24 punkte nustatyta tvarka pateikia teismui

prašymą dėl jo atstatydinimo arba įmonės kreditorių susirinkimo pirmininkas šio įstatymo 23

straipsnio 13 punkte nustatyta tvarka kreipiasi dėl praradusio teisę teikti įmonių bankroto

administravimo paslaugas administratoriaus atstatydinimo ir kito administratoriaus paskyrimo arba

iš kitų šaltinių teismas gauna informaciją, kad administratorius neteko teisės teikti įmonių bankroto

administravimo paslaugas. Teismas ne vėliau kaip per 15 dienų nuo informacijos gavimo dienos

priima nutartį dėl administratoriaus atstatydinimo iš visų jo administruojamų įmonių, į kurias šis

teismas jį buvo paskyręs, ir šio įstatymo nustatyta tvarka paskiria kitą (kitus) administratorių

(administratorius).

9. Teismas, atstatydinęs administratorių ir paskyręs kitą administratorių, nurodo terminą, per







10. Administratoriaus veiklą prižiūri ir duomenis apie įmonės bankroto procesą skelbti

leidinio „Valstybės žinios“ priede „Informaciniai pranešimai“ teikia Vyriausybės įgaliota institucija.

11. Administratorius (fizinis asmuo) privalo:

1) laikytis teisės aktų ir Bankroto ir restruktūrizavimo administratorių elgesio kodekso

reikalavimų;

2) nuolat tobulinti kvalifikaciją.

12. Administratorius (juridinis asmuo) privalo užtikrinti jo darbuotojų ar savininko, kai

juridinis asmuo yra individuali įmonė, ar tikrųjų narių, kai juridinis asmuo yra ūkinė bendrija,

turinčių teisę teikti bankroto administravimo paslaugas, nuolatinį kvalifikacijos tobulinimą.

13. Administratoriaus profesinė civilinė atsakomybė už atliekant bankrutuojančių ir

bankrutavusių įmonių bankroto procedūras fiziniams ar juridiniams asmenims padarytą žalą

draudžiama privalomuoju draudimu.

223

14. Administratoriaus profesinės civilinės atsakomybės privalomojo draudimo objektas yra

administratoriaus civilinė atsakomybė už draudimo sutarties galiojimo metu administratoriaus ir

(ar) jo darbuotojų neteisėtais veiksmais, atliekant bankrutuojančių ir bankrutavusių įmonių bankroto

procedūras, padarytą žalą.

15. Draudžiamuoju įvykiu laikomi draudimo sutarties galiojimo metu administratoriaus ir

(ar) jo darbuotojų atlikti neteisėti veiksmai (veikimas, neveikimas), atliekant bankrutuojančių ir

bankrutavusių įmonių bankroto procedūras, kurie yra pagrindas atsirasti apdraustojo civilinei

atsakomybei, ir reikalavimo, kuris atitinka administratoriaus profesinės civilinės atsakomybės

privalomojo draudimo taisyklėse numatytas sąlygas, atlyginti žalą pateikimas.

16. Administratorius profesinės civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu draudžiamas

sudarant administratoriaus profesinės civilinės atsakomybės draudimo sutartį. Administratoriaus

profesinės civilinės atsakomybės privalomojo draudimo draudėjas yra administratorius.

Administratoriaus profesinės civilinės atsakomybės privalomojo draudimo minimali draudimo

suma yra 200 000 litų vienam draudžiamajam įvykiui ir 500 000 litų visiems draudžiamiesiems

įvykiams per metus. Dėl draudžiamojo įvykio išmokėjus draudimo išmoką ir sumažėjus šio

straipsnio nustatytai minimaliai draudimo sumai, administratorius privalo per vieną mėnesį

apsidrausti civilinę atsakomybę, kad būtų atkurta privalomoji minimali draudimo suma.

17. Administratorius gali pats papildomai draustis administratoriaus profesinės civilinės

atsakomybės draudimu už vykdant bankrutuojančių ir bankrutavusių įmonių bankroto procedūras

fiziniams ar juridiniams asmenims padarytą žalą.

18. Draudikas, turintis Lietuvos Respublikos draudimo priežiūros komisijos išduotą

draudimo veiklos licenciją, suteikiančią teisę vykdyti administratorių profesinės civilinės

atsakomybės privalomąjį draudimą, privalo sudaryti administratoriaus profesinės civilinės

atsakomybės privalomojo draudimo sutartį su administratoriumi, pateikusiu prašymą ir visus šiai

sutarčiai sudaryti būtinus dokumentus. Administratorių profesinės civilinės atsakomybės

privalomojo draudimo taisykles tvirtina Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.

19. Administratorius, siekdamas administruoti bankrutuojančią ar bankrutavusią įmonę,

privalo teismui, kreditorių susirinkimui, kai įmonės bankroto procedūros vykdomos ne teismo

tvarka, ir šio įstatymo 11 straipsnio 10 dalyje nurodytai Vyriausybės įgaliotai institucijai pateikti

Administratoriaus profesinės civilinės atsakomybės privalomojo draudimo liudijimo kopiją.

20. Draudimo sutarties galiojimo metu administratoriaus ir (arba) jo darbuotojų neteisėtais

veiksmais vykdant bankrutuojančių ir bankrutavusių įmonių bankroto procedūras padarytą žalą,

viršijančią tūkstantį litų, atlygina draudikas, išmokėdamas draudimo sumos neviršijančią draudimo

išmoką. Jeigu draudimo išmokos nepakanka visai žalai atlyginti, žalą padaręs administratorius

atlygina faktinės žalos dydžio ir draudimo išmokos skirtumą.

224

Straipsnio pakeitimai: Nr. IX-665, 2001-12-17, Žin., 2001, Nr. 110-3991 (2001-12-29) Nr. IX-1200, 2002-11-19, Žin., 2002, Nr. 116-5193 (2002-12-06) Nr. IX-1272, 2002-12-10, Žin., 2002, Nr. 124-5627 (2002-12-27) Nr. IX-1332, 2003-01-28, Žin., 2003, Nr. 17-708 (2003-02-19) Nr. X-1557, 2008-05-22, Žin., 2008, Nr. 65-2456 (2008-06-07) Nr. XI-1087, 2010-11-04, Žin., 2010, Nr. 137-6988 (2010-11-23)

Nr. XI-1486, 2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 85-4132 (2011-07-13)

Nr. XI-1695, 2011-11-17, Žin., 2011, Nr. 146-6841 (2011-12-01)

Nr. XI-1867, 2011-12-22, Žin., 2012, Nr. 4-112 (2012-01-06) 111 straipsnis. Administratoriaus padėjėjas 1. Administratoriaus padėjėjas – fizinis asmuo, šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta

tvarka įgijęs teisę dirbti administratoriaus padėjėju ir sudaręs darbo sutartį su administratoriumi dėl darbo administratoriaus padėjėju.

2. Administratoriaus padėjėjas administratoriaus rašytiniu pavedimu ir ne anksčiau kaip po

vienų metų nuo šio straipsnio 1 dalyje nurodytos darbo sutarties sudarymo dienos turi teisę atlikti šio

įstatymo 11 straipsnio 3 dalies 1, 2, 15, 18 punktuose nurodytas administratoriaus funkcijas, taip pat

administratoriaus pavedimu organizuoti ir atlikti kitus būtinus bankroto proceso darbus.

Įstatymas papildytas straipsniu: Nr. XI-1867, 2011-12-22, Žin., 2012, Nr. 4-112 (2012-01-06)

Įstatymas papildytas trečiuoju1 skirsniu: Nr. XI-1867, 2011-12-22, Žin., 2012, Nr. 4-112 (2012-01-06)

TREČIASIS1 SKIRSNIS TEISĖ TEIKTI ĮMONIŲ BANKROTO ADMINISTRAVIMO PASLAUGAS IR TEISĖ

DIRBTI ADMINISTRATORIAUS PADĖJĖJU

112 straipsnis. Reikalavimai asmenims, siekiantiems įgyti teisę teikti įmonių bankroto administravimo paslaugas, ir asmenims, siekiantiems įgyti teisę dirbti administratoriaus padėjėju

1. Fizinis asmuo, siekiantis įgyti teisę teikti įmonių bankroto administravimo paslaugas,

privalo:

1) būti nepriekaištingos reputacijos; 2) turėti aukštąjį universitetinį ar jam prilygintą socialinių mokslų studijų srities teisės ar

ekonomikos studijų krypties išsilavinimą (teisės ar ekonomikos bakalauro ir teisės ar ekonomikos magistro kvalifikacinį laipsnį) ar teisininko profesinį kvalifikacinį laipsnį (vienpakopį teisinį universitetinį išsilavinimą);

3) turėti ne trumpesnį kaip dvejų metų administratoriaus padėjėjo darbo stažą per paskutinius trejus metus arba ne trumpesnį kaip penkerių metų įmonės vadovo darbo stažą per paskutinius septynerius metus arba teisės aktų nustatyta tvarka būti pripažintas advokatu;

4) išlaikyti kvalifikacijos egzaminą; 5) mokėti lietuvių kalbą. 2. Fizinis asmuo, siekiantis įgyti teisę dirbti administratoriaus padėjėju, privalo atitikti šio

straipsnio 1 dalies 1, 2, 4 ir 5 punktuose nustatytus reikalavimus. 3. Fizinis asmuo negali būti laikomas nepriekaištingos reputacijos, jeigu jis:

225












1) buvo teistas už nusikaltimą ekonomikai ir verslo tvarkai, finansų sistemai arba valstybės

tarnybai ir viešiesiems interesams arba už kitą sunkų ar labai sunkų nusikaltimą ir teistumas dar

neišnykęs;

2) yra atleistas iš darbo, pareigų ar netekęs teisės verstis atitinkama veikla už įstatymuose keliamo nepriekaištingos reputacijos reikalavimo neatitikimą ar etikos normų pažeidimą ir nuo atleidimo iš darbo, pareigų ar teisės verstis atitinkama veikla arba teisės teikti bankroto administravimo paslaugas netekimo nepraėjo treji metai;

3) piktnaudžiauja psichotropinėmis, narkotinėmis, toksinėmis medžiagomis ar alkoholiu. 4. Juridinio asmens, siekiančio teikti įmonių bankroto administravimo paslaugas, vadovas

privalo turėti teisę teikti įmonių bankroto administravimo paslaugas. Juridinis asmuo, siekdamas

įgyti teisę teikti bankroto administravimo paslaugas, privalo užtikrinti, kad bent du juridinio asmens

darbuotojai, iš jų – ir savininkas (kai juridinis asmuo yra individuali įmonė), ar tikrasis narys (kai

juridinis asmuo yra ūkinė bendrija), turėtų bankroto administratoriaus pažymėjimą.

113 straipsnis. Kvalifikacijos egzaminas Kvalifikacijos egzaminą – fizinio asmens, siekiančio įgyti teisę teikti įmonių bankroto

administravimo paslaugas ar teisę dirbti administratoriaus padėjėju, žinių patikrinimą – rengia Bankroto ir restruktūrizavimo administratorių atestavimo komisija (toliau – Komisija). Kvalifikacijos egzaminas rengiamas pagal Komisijos patvirtintas administratorių ir administratorių padėjėjų atestavimo programas. Fizinis asmuo, neišlaikęs kvalifikacijos egzamino arba neatvykęs jo laikyti, gali jį dar kartą laikyti ne anksčiau kaip po 3 mėnesių. Fizinis asmuo, dėl pateisinamų priežasčių (ligos ar kitų dokumentais įrodomų faktų ir aplinkybių, kurių fizinis asmuo negalėjo numatyti) neatvykęs laikyti egzamino, pateikęs paaiškinimą apie nedalyvavimo egzamine priežastis ir prašymą leisti laikyti egzaminą, gali laikyti egzaminą anksčiau negu nustatytas 3 mėnesių terminas. Kvalifikacijos egzamino perlaikymų skaičius neribojamas.

114 straipsnis. Komisija 1. Komisija atlieka fizinių asmenų, siekiančių įgyti teisę teikti įmonių bankroto

administravimo paslaugas ar dirbti administratoriaus padėjėjais, atestavimą ir kitas šiame įstatyme ir kituose teisės aktuose nustatytas funkcijas.

2. Komisija sudaroma iš 5 narių: Ūkio ministerijos, Finansų ministerijos ar jos įgaliotos institucijos, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir dviejų šio įstatymo 11 straipsnio 10 dalyje nurodytos Vyriausybės įgaliotos institucijos atstovų. Visi Komisijos nariai privalo turėti aukštąjį universitetinį arba jam prilygintą išsilavinimą ir ne mažiau kaip 3 Komisijos nariai privalo turėti socialinių mokslų studijų srities teisės ar ekonomikos studijų krypties išsilavinimą (teisės ar ekonomikos bakalauro ir teisės ar ekonomikos magistro kvalifikacinį laipsnį) ar teisininko profesinį kvalifikacinį laipsnį (vienpakopį teisinį universitetinį išsilavinimą).

3. Komisijos personalinę sudėtį tvirtina ūkio ministras. Komisija sudaroma penkeriems metams. Komisija sudaroma ir veikia Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka.

4. Komisija turi teisę gauti iš valstybės ir savivaldybių institucijų dokumentus ir kitą informaciją, susijusią su savo funkcijų įgyvendinimu.

115 straipsnis. Bankroto administratoriaus pažymėjimo ir bankroto administratoriaus

padėjėjo pažymėjimo išdavimas ir jų galiojimo panaikinimas


pažymėjimas išduodami Lietuvos Respublikos, kitos Europos Sąjungos valstybės narės ar Europos

226

http://www.litlex.lt/scripts/sarasas2.dll?Tekstas=1&Zd=U%DE+ir+NUSIKALTIMUS+ir+EKONOMIKAI&Vr=&Id=19603&Pr=&Mt=&Mn=&Dn=&Km=&Rs=%236z%236z

ekonominės erdvės valstybės (toliau – valstybė narė) piliečiui, kitam fiziniam asmeniui, kuris

naudojasi Europos Sąjungos teisės aktuose jam suteiktomis judėjimo valstybėse narėse teisėmis,

atitinkančiam šio įstatymo 112 straipsnio 1 ar 2 dalies reikalavimus. Bankroto administratoriaus

pažymėjimu patvirtinama asmens, kaip bankroto administratoriaus, kvalifikacija. Bankroto

administratoriaus padėjėjo pažymėjimas suteikia teisę dirbti administratoriaus padėjėju.

2. Bankroto administratoriaus pažymėjimus ir bankroto administratoriaus padėjėjo

pažymėjimus Komisijos siūlymu Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka išduoda ir

jų galiojimą panaikina Ūkio ministerija.

3. Bankroto administratoriaus pažymėjimas neišduodamas asmeniui, neatitinkančiam šio

įstatymo 112 straipsnio 1 dalies 1, 2, 3, 5 punktuose nustatytų reikalavimų ir neišlaikiusiam

kvalifikacijos egzamino. Bankroto administratoriaus pažymėjimas išduodamas arba rašytinis

motyvuotas atsisakymas išduoti pažymėjimą turi būti pateiktas pareiškėjui ne vėliau kaip per 30

dienų nuo kvalifikacijos egzamino dienos.


pažymėjimas galioja neterminuotai.

5. Bankroto administratoriaus pažymėjimo galiojimas panaikinamas, kai:

1) to prašo pats administratorius;

2) paaiškėja, kad bankroto administratoriaus pažymėjimui gauti buvo pateikti neteisingi

duomenys;

3) administratorius nuobaudos už šio įstatymo 117 straipsnio 1 dalyje nurodytus pažeidimus

galiojimo laikotarpiu pakartotinai padaro šio įstatymo 117 straipsnio 1 dalyje nurodytų pažeidimų;

4) administratorius nebeatitinka šio įstatymo 112 straipsnio 3 dalyje nustatytų

nepriekaištingos reputacijos reikalavimų;

5) administratorius miršta.

6. Bankroto administratoriaus pažymėjimo galiojimas šio straipsnio 5 dalies 2 ir 3 punktuose

nustatytais pagrindais panaikinamas, jeigu šio įstatymo 11 straipsnio 10 dalyje nurodyta

Vyriausybės įgaliota institucija, raštu įspėjusi administratorių dėl galimo pažymėjimo galiojimo

panaikinimo, per 15 darbo dienų nuo šio įspėjimo išsiuntimo dienos negauna naujos informacijos ir

dokumentų, dėl kurių pažymėjimo galiojimo panaikinimo klausimas galėtų būti grąžinamas

Komisijai nagrinėti iš naujo.

7. Šio straipsnio 3, 5 ir 6 dalių nuostatos mutatis mutandis taikomos išduodant bankroto

administratoriaus padėjėjo pažymėjimą ir panaikinant jo galiojimą.

8. Už asmenų, siekiančių įgyti teisę teikti įmonių bankroto administravimo paslaugas ar teisę dirbti administratoriaus padėjėju, egzamino laikymą, perlaikymą ir už bankroto administratoriaus ir bankroto administratoriaus padėjėjo pažymėjimų ir jų dublikatų išdavimą imama valstybės rinkliava.

227

116 straipsnis. Asmenų, teikiančių įmonių bankroto administravimo paslaugas, sąrašo

sudarymas 1. Šio įstatymo 11 straipsnio 10 dalyje nurodyta Vyriausybės įgaliota institucija Vyriausybės

ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka sudaro asmenų, teikiančių įmonių bankroto administravimo paslaugas, sąrašą (toliau – Sąrašas). Į Sąrašą įrašyti fiziniai ir juridiniai asmenys įgyja teisę teikti įmonių bankroto administravimo paslaugas nuo įrašymo į Sąrašą dienos.

2. Į Sąrašą įrašomi: 1) fiziniai asmenys, kuriems šio įstatymo 115 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka išduotas

bankroto administratoriaus pažymėjimas; 2) juridiniai asmenys, atitinkantys šio įstatymo 112 straipsnio 4 dalyje nustatytus

reikalavimus. 3. Sprendimą įrašyti į Sąrašą fizinį ir (ar) juridinį asmenį ne vėliau kaip per 10 darbo dienų

nuo bankroto administratoriaus pažymėjimo išdavimo fiziniam asmeniui dienos ir (ar) juridinio asmens dokumentų, patvirtinančių atitiktį 112 straipsnio 4 dalyje nustatytiems reikalavimams, pateikimo dienos priima šio įstatymo 11 straipsnio 10 dalyje nurodyta Vyriausybės įgaliota institucija ir apie tai paskelbia savo interneto svetainėje.

4. Šio įstatymo 11 straipsnio 10 dalyje nurodyta Vyriausybės įgaliota institucija turi

atsisakyti įrašyti juridinį asmenį į Sąrašą ir apie tai motyvuotu raštu ne vėliau kaip per 10 darbo

dienų nuo dokumentų pateikimo dienos pranešti registruotu laišku juridiniam asmeniui, jeigu

juridinis asmuo neatitinka šio įstatymo 112 straipsnio 4 dalyje nustatytų reikalavimų.

5. Šio įstatymo 11 straipsnio 10 dalyje nurodyta Vyriausybės įgaliota institucija šio

straipsnio 1 dalyje nurodytus asmenis išbraukia iš Sąrašo, kai:

1) to prašo pats juridinis ar fizinis asmuo;

2) panaikinamas fizinio asmens bankroto administratoriaus pažymėjimo galiojimas;

3) juridiniam asmeniui iškeliama bankroto byla ar bankroto procedūros vykdomos ne teismo

tvarka, iškeliama restruktūrizavimo byla ar jis yra likviduojamas;

4) paaiškėja, kad siekdamas būti įrašytas į Sąrašą juridinis asmuo pateikė neteisingus

duomenis;

5) juridinis asmuo neatitinka šio įstatymo 112 straipsnio 4 dalyje nustatytų reikalavimų.

6. Juridinis asmuo išbraukiamas iš Sąrašo šio straipsnio 5 dalies 4 ir 5 punktuose nurodytais

atvejais, jeigu šio įstatymo 11 straipsnio 10 dalyje nurodyta Vyriausybės įgaliota institucija, raštu

įspėjusi juridinį asmenį dėl galimo išbraukimo iš Sąrašo, per 15 darbo dienų nuo šio įspėjimo

išsiuntimo dienos negauna naujos informacijos ir dokumentų, dėl kurių juridinis asmuo neturėtų

būti išbraukiamas iš Sąrašo.

Pastaba. Asmenys, šio įstatymo (Nr. XI-1867) įsigaliojimo dieną turėję teisę teikti bankroto

administravimo paslaugas, įrašomi į asmenų, teikiančių įmonių bankroto administravimo

paslaugas, sąrašą, neatsižvelgiant į 116 straipsnyje nustatytus reikalavimus.

117 straipsnis. Administratoriaus ir administratoriaus padėjėjo atsakomybė

228

1. Už įmonių bankrotą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, teismo procesinių

dokumentų (sprendimų, įsakymų, nutarčių ir nutarimų), kreditorių susirinkimo ir kreditorių

komiteto nutarimų nevykdymą ar netinkamą vykdymą arba kitus pažeidimus, nustatytus tikrinant

administratoriaus veiklą, Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka administratoriui

gali būti paskirta nuobauda. Šio įstatymo 11 straipsnio 10 dalyje nurodyta Vyriausybės įgaliota

institucija skiria šias nuobaudas:

1) įspėjimą;

2) viešą įspėjimą, kuris ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo dienos

skelbiamas šio įstatymo 11 straipsnio 10 dalyje nurodytos Vyriausybės įgaliotos institucijos

interneto svetainėje.

2. Šio įstatymo 11 straipsnio 10 dalyje nurodyta Vyriausybės įgaliota institucija, nustačiusi,

kad asmuo galiojant nuobaudai pakartotinai padarė šio straipsnio 1 dalyje nurodytų pažeidimų,

neatitiko nepriekaištingos reputacijos reikalavimų, taip pat šio įstatymo 116 straipsnio 5 dalyje

nurodytais atvejais turi kreiptis į Komisiją dėl sprendimo siūlyti panaikinti bankroto

administratoriaus pažymėjimo galiojimą ir išbraukti asmenį iš Sąrašo.

3. Administratoriui paskirta nuobauda galioja vienus metus. 4. Šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalies nuostatos mutatis mutandis taikomos administratoriaus

padėjėjui. 5. Sprendimas skirti nuobaudą gali būti skundžiamas Administracinių bylų teisenos įstatymo

nustatyta tvarka.

17 KETVIRTASIS SKIRSNIS 18 BANKROTO PROCESAS NE TEISMO TVARKA

18.1 12 straipsnis. Pasirengimas bankroto procesui, kuris vyks ne teismo tvarka

1. Bankroto procesas gali vykti ne teismo tvarka, jeigu teismuose nėra iškelta bylų, kuriose šiai įmonei pareikšti turtiniai reikalavimai, tarp jų reikalavimai, susiję su darbo santykiais, taip pat jei iš įmonės nėra išieškoma pagal teismų ar kitų institucijų išduotus vykdomuosius dokumentus.

2. Jei įmonė negali ir negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais), įmonės vadovas,

savininkas (savininkai), numatę siekti kreditorių sutikimo, kad bankroto procesas vyktų ne teismo

tvarka, siūlymą bankroto procedūras vykdyti ne teismo tvarka privalo pranešti raštu kiekvienam

kreditoriui, kartu nurodydami kreditorių susirinkimo datą ir vietą.

3. Kreditorių susirinkimas šaukiamas ne vėliau kaip per 20 dienų nuo šio straipsnio 2 dalyje nurodyto siūlymo išsiuntimo kreditoriams dienos.

4. Nutarimą bankroto procedūras vykdyti ne teismo tvarka gali priimti kreditorių

susirinkimas, jeigu šiam nutarimui atviru balsavimu pritarė kreditoriai, kurių reikalavimų suma

vertine išraiška sudaro ne mažiau kaip 3/4 visų įmonės turimų įsipareigojimų, įskaitant ir tuos, kurių

mokėjimo terminai nepasibaigę, sumos, esančios nutarimo priėmimo dieną.

229

5. Jei kreditorių susirinkimas nepriima nutarimo bankroto procedūras vykdyti ne teismo tvarka, šio įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje išvardyti asmenys gali pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo. Šiuo atveju netaikomi 6 straipsnio 1 dalyje nustatyti pareiškimo pateikimo terminai ir šio straipsnio 2 dalies nuostatos, jei pareiškimas teismui pateikiamas ne vėliau kaip per 30 dienų po kreditorių susirinkimo. Straipsnio pakeitimai: Nr. IX-1200, 2002-11-19, Žin., 2002, Nr. 116-5193 (2002-12-06) Nr. XI-1867, 2011-12-22, Žin., 2012, Nr. 4-112 (2012-01-06)

18.2 13 straipsnis. Bankroto procesas ne teismo tvarka

1. Ne teismo tvarka bankroto procedūros vykdomos vadovaujantis šiuo įstatymu. Teismo

kompetencijai skirtus klausimus svarsto ir sprendžia kreditorių susirinkimas.

2. Administratorių, vadovaudamasis šio įstatymo 11 straipsnio nuostatomis, skiria kreditorių

susirinkimas.

3. Kreditorių susirinkimo nutarimų vykdymo ir kreditorių reikalavimų patenkinimo tvarka

nustatoma laikantis šio įstatymo nustatytos bankroto bylų nagrinėjimo teisme tvarkos ir sąlygų.

4. Administratorius per 3 darbo dienas nuo kreditorių susirinkimo, kuriame kreditoriai nutarė

įmonės bankroto procedūras vykdyti ne teismo tvarka, dienos raštu įspėja įmonės darbuotojus apie

būsimą darbo sutarties nutraukimą ir po 15 darbo dienų nuo tokio įspėjimo nutraukia su jais darbo

sutartis. Apie būsimą darbuotojų atleidimą administratorius ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo

šioje dalyje nurodyto kreditorių susirinkimo dienos praneša teritorinei darbo biržai, savivaldybės

institucijai ir įmonės darbuotojų atstovams. Atleistam darbuotojui išmokama šio įstatymo 19

straipsnio 2 dalyje nustatyto dydžio išeitinė išmoka, su juo atsiskaitoma šio įstatymo 35 straipsnyje

nustatyta tvarka.

5. Kai bankroto procesas vyksta ne teismo tvarka, atsiranda šio įstatymo 10 straipsnio

7 dalyje, 16 straipsnyje ir 27 straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatytos pasekmės.


Įstatymas papildytas ketvirtuoju(1) skirsniu: Nr. IX-1200, 2002-11-19, Žin., 2002, Nr. 116-5193 (2002-12-06) 19 KETVIRTASIS(1) SKIRSNIS 20 SUPAPRASTINTAS BANKROTO PROCESAS

20.1 13(1) straipsnis. Supaprastintas bankroto procesas 1. Šio įstatymo 10 straipsnio 10 ir 12 dalyse numatytais atvejais ir (ar) kai įmonės bankroto

bylos nagrinėjimo metu administratorius nustato, kad įmonė neturi turto ar jo nepakanka teismo ir

administravimo išlaidoms, teismas gali priimti nutartį taikyti įmonei supaprastintą bankroto procesą.

Šis procesas negali trukti ilgiau kaip vienerius metus nuo nutarties taikyti supaprastintą bankroto

230





procesą įsiteisėjimo dienos. Supaprastinto bankroto proceso metu turi būti taikoma bankroto

procedūra – likvidavimas. Šiuo įstatymu kreditorių susirinkimo kompetencijai skirtus turto

pardavimo klausimus sprendžia teismas.

2. Teismas, priėmęs nutartį taikyti įmonei supaprastintą bankroto procesą, privalo:

1) informaciją apie teismo nutartį taikyti įmonei supaprastintą bankroto procesą nedelsdamas

pateikti juridinių asmenų registrui, įmonei, kreditoriams ir šio įstatymo 11 straipsnio 10 dalyje

nurodytai Vyriausybės įgaliotai institucijai;

2) paskirti administratorių, jei jis nepaskirtas;

3) patvirtinti administravimo išlaidų sąmatą, kurią administratorius turi pateikti ne vėliau

kaip per 5 darbo dienas nuo nutarties taikyti įmonei supaprastintą bankroto procesą įsiteisėjimo

dienos ir kuri negali būti didesnė nei šio įstatymo 10 straipsnio 10 dalyje nustatyta suma;

4) Neteko galios nuo 2008 m. liepos 1 d.;

5) patvirtinti (jei jie nepatvirtinti) kreditorių reikalavimus pagal administratoriaus pateiktą sąrašą, sudarytą pagal įmonės buhalterinės apskaitos duomenis.

3. Teismas arba teisėjas šio straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatytus veiksmus gali pavesti

atlikti įmonės administratoriui.

4. Pavedimo sutartis su administratoriumi nesudaroma. Įsiteisėjusi teismo nutartis taikyti

įmonei supaprastintą bankroto procesą yra pagrindas administratoriui atlikti įmonės bankroto

procedūras. Administravimo išlaidų sąmatą ir administravimo išlaidoms skirtų lėšų naudojimo

tvarką tvirtina ir keičia teismas. Teismas taip pat tvirtina įmonės bankroto proceso metu sudarytas

metines finansines ataskaitas (balansą ir pelno (nuostolių) ataskaitą).

5. Pardavus turtą ir reikalavimų teises gautos lėšos skiriamos teismo ir administravimo

išlaidoms. Jeigu pradėjus supaprastintą bankroto procesą nustatoma, kad pardavus įmonės turtą ir

reikalavimo teises bus gauta dvigubai daugiau lėšų, negu reikia teismo ir administravimo išlaidoms,

teismas priima nutartį nutraukti supaprastinto bankroto proceso vykdymą ir nutartį vykdyti įmonės

bankroto procedūras bendra šiame įstatyme nustatyta bankroto bylų nagrinėjimo teisme tvarka.

6. Ne vėliau kaip per 30 dienų nuo nutarties taikyti įmonei supaprastintą bankroto procesą

įsiteisėjimo dienos teismas administratoriaus prašymu pripažįsta įmonę bankrutavusia, priima nutartį

likviduoti įmonę dėl bankroto ir patvirtina supaprastinto bankroto proceso trukmę.

7. Kai pardavus neįkeistą įmonės turtą ir reikalavimo teises buvo gauta lėšų daugiau, negu

reikia teismo ir administravimo išlaidoms apmokėti, tačiau gauta suma neviršija šio straipsnio 5

dalyje nurodyto dydžio, likusios lėšos skiriamos įmonės darbuotojų – kreditorių reikalavimams,

susijusiems su darbo santykiais, tenkinti.

8. Patenkinus šio straipsnio 6 dalyje nurodytus reikalavimus, iš likusios sumos gali būti

atlyginama šio įstatymo 10 straipsnio 11 dalyje nurodytam kreditoriui. Jei nurodytam kreditoriui

231

būtų priteista iš šio įstatymo 10 straipsnio 11 dalyje nurodytų asmenų tam tikra suma, priteistos

sumos dydžiu turėtų būti mažinama atlyginimo suma.

9. Tuo atveju, jeigu, visiškai patenkinus darbuotojų – kreditorių reikalavimus ir atlyginus šio

straipsnio 7 dalyje nurodytam kreditoriui, dar liktų lėšų, šios lėšos turi būti pervedamos į Garantinio

fondo sąskaitą.

10. Dėl teismo nutarties taikyti supaprastintą bankroto procesą gali būti duodamas atskirasis

skundas.

11. Supaprastinto bankroto proceso metu kreditorių susirinkimai nešaukiami.

Įstatymas papildytas straipsniu: Nr. IX-1200, 2002-11-19, Žin., 2002, Nr. 116-5193 (2002-12-06) Straipsnio pakeitimai: Nr. X-1557, 2008-05-22, Žin., 2008, Nr. 65-2456 (2008-06-07)

21 PENKTASIS SKIRSNIS 22 SKOLININKO, KREDITORIŲ IR TREČIŲJŲ ASMENŲ INTERESŲ 23 GYNIMAS, KAI YRA IŠKELTA BANKROTO BYLA

23.1 14 straipsnis. Disponavimas bankrutuojančios įmonės turtu 1. Nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos:

1) teisė valdyti, naudoti bankrutuojančios įmonės turtą (lėšas) ir juo disponuoti suteikiama

tik administratoriui. Nė vienas įmonės kreditorius ar kitas asmuo neturi teisės perimti

bankrutuojančiai įmonei priklausančio turto ir lėšų kitaip, negu nustatyta šio įstatymo;

2) asmenims, išsinuomojusiems, pasiskolinusiems, saugantiems arba kitais pagrindais naudojantiems ar valdantiems bankrutuojančios įmonės turtą, draudžiama dėl šio turto sudaryti sandorius su trečiaisiais asmenimis.

2. Visi sandoriai, sudaryti pažeidžiant šio straipsnio 1 dalies nuostatas, yra negaliojantys nuo jų sudarymo.

3. Ieškiniai dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir kiti administratoriaus reikalavimai bankrutuojančios ir bankrutavusios įmonės skolininkams nagrinėjami teisme pagal bankrutuojančios įmonės buveinės vietą. Straipsnio pakeitimai: Nr. IX-2129, 2004-04-15, Žin., 2004, Nr. 61-2185 (2004-04-27) Nr. X-564, 2006-04-20, Žin., 2006, Nr. 50-1799 (2006-05-06) Nr. XI-1486, 2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 85-4132 (2011-07-13)

23.2 15 straipsnis. Ieškinių, pareikštų teismuose iki bankroto bylos iškėlimo, tenkinimas

1. Apie iškeltas bylas, kuriose įmonei pareikšti turtiniai reikalavimai, tarp jų ir su darbo

santykiais susiję reikalavimai, bei baudžiamąsias bylas, kuriose įmonei pareikšti turtiniai

reikalavimai ir (arba) areštuotas įmonės turtas, įmonės vadovas privalo per 5 dienas nuo dokumentų,

nurodytų 6 straipsnio 4 dalyje, gavimo dienos pranešti teismui.

232






2. Visos civilinės bylos, kuriose įmonei pareikšti turtiniai reikalavimai, tarp jų ir su darbo

santykiais susiję reikalavimai, proceso įstatymo nustatytais atvejais perduodamos bankroto bylą

iškėlusiam teismui. Kai proceso įstatymo nustatytais atvejais byla nėra perduodama bankroto bylą

nagrinėjančiam teismui, apie šioje byloje priimtą ir įsiteisėjusį sprendimą teismas ne vėliau kaip per

3 darbo dienas informuoja bankroto bylą nagrinėjantį teismą.

3. Bylose dėl turto išieškojimo iš kitų asmenų bankrutuojančios įmonės naudai, iškeltose iki

bankroto bylos iškėlimo, administratorius arba jo įgaliotas asmuo atstovauja nuo nutarties iškelti

bankroto bylą įsiteisėjimo dienos.

Straipsnio pakeitimai: Nr. IX-1200, 2002-11-19, Žin., 2002, Nr. 116-5193 (2002-12-06) Nr. XI-1486, 2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 85-4132 (2011-07-13)

16 straipsnis. Mokėjimo terminai

Nuo bankroto bylos iškėlimo dienos laikoma, kad visi bankrutuojančios įmonės skolų

mokėjimo terminai yra pasibaigę. Ši nuostata netenka galios, kai įsiteisėja teismo nutartis nutraukti

bankroto bylą.

23.3 17 straipsnis. Bankrutuojančios įmonės įsipareigojimų ir įsipareigojimų 23.4 bankrutuojančiai įmonei vykdymas

1. Administratorius šio įstatymo nustatyta tvarka ir atvejais gali vykdyti bankrutuojančios

įmonės sandorius, sudarytus iki bankroto bylos iškėlimo.

2. Administratorius per šio įstatymo 10 straipsnio 7 dalies 4 punkte nustatytą terminą turi

pranešti suinteresuotiems asmenims apie priimtą sprendimą toliau vykdyti įmonės sutartis, sudarytas

iki nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos.

23.5 18 straipsnis. Arešto ir vykdomųjų dokumentų perdavimas

1. Antstolis ne vėliau kaip per 15 dienų nuo teismo nutarties iškelti bankroto bylą



bet neparduotas, arešto ir vykdomuosius dokumentus dėl išieškojimo iš šios įmonės, išskyrus šio

įstatymo 33 straipsnio 4 dalyje nustatytus atvejus, ir praneša apie minėtų dokumentų perdavimą arba

apie turto pardavimą šio įstatymo 33 straipsnio 4 dalyje nustatytu atveju turto saugotojui ir ieškovui.

Kreditoriaus reikalavimai įmonei, kurių nepatenkino antstolis, yra tenkinami šio įstatymo nustatyta

tvarka. Jeigu antstolis per nurodytą terminą nepateikia teismui nurodytų dokumentų, teismas arba

teisėjas gali paskirti antstoliui iki 10 tūkstančių litų baudą.

2. Jeigu įmonės, kuriai iškelta bankroto byla, turtas buvo areštuotas baudžiamojoje byloje,

visi arešto dokumentai ne vėliau kaip per mėnesį nuo teismo nutarties iškelti bankroto bylą

233



įsiteisėjimo dienos perduodami bankroto bylą nagrinėjančiam teismui ir apie tai pranešama turto

saugotojui.

3. Klausimus, susijusius su šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodyto turto areštu, sprendžia

bankroto bylą nagrinėjantis teismas. Turto saugotojas iki turto arešto panaikinimo turi visas su šio

turto apsauga susijusias teises ir pareigas.


Nr. IX-1463, 2003-04-03, Žin., 2003, Nr. 38-1708 (2003-04-24) Nr. X-1557, 2008-05-22, Žin., 2008, Nr. 65-2456 (2008-06-07) Nr. XI-1867, 2011-12-22, Žin., 2012, Nr. 4-112 (2012-01-06)

19 straipsnis. Darbo santykių reguliavimas 1. Administratorius per 3 darbo dienas nuo teismo nutarties iškelti įmonei bankroto bylą

įsiteisėjimo raštu įspėja įmonės darbuotojus apie būsimą darbo sutarties nutraukimą ir po 15 darbo dienų nuo tokio įspėjimo nutraukia su jais darbo sutartis. Apie būsimą darbuotojų atleidimą administratorius ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo teismo nutarties iškelti įmonei bankroto bylą įsiteisėjimo dienos praneša teritorinei darbo biržai, savivaldybės institucijai ir įmonės darbuotojų atstovams.

2. Nutraukus darbo sutartį, atleistam darbuotojui išmokama jo dviejų mėnesių vidutinio

darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka.

3. Su atleidžiamu darbuotoju atsiskaitoma šio įstatymo 35 straipsnyje nustatyta tvarka.

4. Darbuotojų, su kuriais bus sudarytos terminuotos darbo sutartys dirbti įmonės bankroto

proceso metu, skaičių pagal pareigybes nustato kreditorių susirinkimas. Šių darbuotojų sąrašą sudaro

administratorius.


23.6 20 straipsnis. Tyčinis bankrotas

Jeigu įmonės bankroto bylą nagrinėjantis teismas nustato tyčinį bankrotą, administratorius privalo patikrinti bankrutuojančios įmonės sandorius, sudarytus per 5 metų laikotarpį iki bankroto bylos iškėlimo, ir pareikšti ieškinius teisme pagal bankrutuojančios įmonės buveinės vietą dėl sandorių, priešingų įmonės veiklos tikslams ir (arba) galėjusių turėti įtakos tam, kad įmonė negali atsiskaityti su kreditoriais, pripažinimo negaliojančiais. Šiuo atveju laikoma, kad administratorius apie sandorius sužinojo nuo dokumentų apie šių sandorių sudarymą gavimo dienos. Straipsnio pakeitimai: Nr. X-1557, 2008-05-22, Žin., 2008, Nr. 65-2456 (2008-06-07) Nr. XI-1486, 2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 85-4132 (2011-07-13)

21 straipsnis. Kreditorių teisės bankroto byloje

1. Teisme iškėlus bankroto bylą, kreditoriai turi teisę per teismo nustatytą laikotarpį perduoti

administratoriui savo reikalavimus ir kartu pateikti juos pagrindžiančius dokumentus, taip pat

nurodyti, kaip įmonė yra užtikrinusi šių reikalavimų įvykdymą.

2. Kreditoriai, kurių reikalavimus patvirtino teismas, turi teisę:

234







1) dalyvauti kreditorių susirinkimuose ir ginti savo reikalavimus;

2) kreditorių susirinkimo nustatyta tvarka gauti iš administratoriaus informaciją apie įmonės


3) kreiptis į teismą dėl tyčinio bankroto nustatymo ir kreditorių susirinkimo priimtų

nutarimų;

4) kreiptis į teismą dėl administratoriaus pakeitimo, jeigu kreditoriaus (kreditorių) teismo

patvirtinti reikalavimai vertine išraiška sudaro daugiau kaip pusę visų kreditorių teismo patvirtintų

reikalavimų sumos;

5) bet kuriuo bankroto proceso metu atlikti priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymą

pagal mokesčių įstatymuose nustatytas mokesčio permokos (skirtumo) įskaitymo nuostatas.

3. Šio įstatymo 3 straipsnio 1, 3, 4 ir 6 punktuose nurodytoms institucijoms bankroto bylose

ir kreditorių susirinkimuose atstovauja jų įgalioti asmenys.

Straipsnio pakeitimai: Nr. X-1557, 2008-05-22, Žin., 2008, Nr. 65-2456 (2008-06-07) Nr. XI-1867, 2011-12-22, Žin., 2012, Nr. 4-112 (2012-01-06)

23.7 22 straipsnis. Kreditorių susirinkimo sušaukimas 1. Pirmasis kreditorių susirinkimas turi įvykti ne vėliau kaip per 30 darbo dienų nuo teismo

nutarties patvirtinti kreditorių reikalavimus įsiteisėjimo dienos. Šiame susirinkime turi būti išrinktas

kreditorių susirinkimo pirmininkas. Kol jis išrenkamas, kreditorių susirinkimui pirmininkauja

administratorius. Kreditorių susirinkimo pirmininku laikomas išrinktas asmuo, už kurį balsavo

kreditoriai, kurių teismo (kai bankroto procesas vyksta ne teismo tvarka, – kreditorių susirinkimo)

patvirtintų reikalavimų suma vertine išraiška sudaro daugiau kaip pusę visų susirinkime

dalyvaujančių kreditorių teismo (kai bankroto procesas vyksta ne teismo tvarka, – kreditorių

susirinkimo) patvirtintų reikalavimų sumos. Kai kreditorių susirinkimo pirmininkas renkamas iš

kelių asmenų, kreditorių susirinkimo pirmininku laikomas išrinktas asmuo, už kurį balsavusių

kreditorių teismo (kai bankroto procesas vyksta ne teismo tvarka, – kreditorių susirinkimo)

patvirtintų reikalavimų suma yra didžiausia, palyginti su balsavusių už kitas kandidatūras kreditorių


reikalavimų suma.

2. Iškėlus bankroto bylą, pirmąjį kreditorių susirinkimą sušaukia teismas ar jo pavedimu –

administratorius.

3. Kitus kreditorių susirinkimus šaukia teismas, administratorius arba kreditorių susirinkimo

pirmininkas. Reikalauti sušaukti kreditorių susirinkimą turi teisę kreditorius (kreditoriai), kurio

(kurių) reikalavimų suma vertine išraiška sudaro ne mažiau kaip 10 procentų šio įstatymo nustatyta

tvarka teismo patvirtintų visų kreditorių reikalavimų sumos.

235



4. Kreditorių susirinkimo šaukimo tvarką nustato kreditorių susirinkimas.

5. Kreditorių susirinkimui administratorius pateikia teismo nutartį patvirtinti kiekvieno

kreditoriaus reikalavimus.

6. Kreditorių susirinkimuose turi teisę dalyvauti bankrutuojančios ir bankrutavusios įmonės

savininkas (savininkai) arba jo (jų) įgaliotas atstovas, administratorius, savivaldybės, kurios

teritorijoje yra bankrutuojančios ir bankrutavusios įmonės nekilnojamasis turtas, įgaliotas atstovas.

Teisę balsuoti turi tik kreditoriai.


Nr. IX-1272, 2002-12-10, Žin., 2002, Nr. 124-5627 (2002-12-27) Nr. X-1557, 2008-05-22, Žin., 2008, Nr. 65-2456 (2008-06-07)

23.8 23.9 23 straipsnis. Kreditorių susirinkimo teisės

Kreditorių susirinkimas turi šias teises: 1) rinkti kreditorių susirinkimo pirmininką, kuris turi būti tik kreditorius (kai kreditorius –

juridinis asmuo, jo įgaliotas atstovas). Kreditorių susirinkimo (kreditorių komiteto) pirmininku

negali būti renkamas kreditorius – buvęs įmonės vadovas (neatsižvelgiant į tai, kokiu pagrindu ir

kada jis buvo atleistas), savininkas ir šiame punkte nurodytų asmenų artimieji giminaičiai,

sutuoktiniai ar asmenys, įregistravę savo partnerystę įstatymų nustatyta tvarka;

2) spręsti klausimą dėl kreditorių komiteto sudarymo, šį komitetą rinkti, keisti jo sudėtį,


3) nagrinėti kreditorių skundus dėl administratoriaus veiksmų;

4) reikalauti, kad administratorius pateiktų savo veiklos ataskaitas, ir jas tvirtinti. Jei

kreditorių susirinkimas administratoriaus ataskaitos nepatvirtina, ją gali tvirtinti teismas;

5) tvirtinti administravimo išlaidų sąmatą, ją keisti, nustatyti administravimo išlaidų

mokėjimo eilę ir tvarką, taip pat tvirtinti įmonės turto pardavimo kainą ir įmonės bankroto proceso

metu sudarytas metines finansines ataskaitas (balansą ir pelno (nuostolių) ataskaitą);

6) spręsti klausimus dėl ūkinės komercinės veiklos (jos tęstinumo, atnaujinimo, apribojimo,

nutraukimo, sąmatos tvirtinimo ir pan.), teikti teismui pasiūlymus dėl įmonės ūkinės komercinės

veiklos apribojimų ar nutraukimo bei apribojimų disponuoti įmonės turtu nustatymo;

7) nustatyti pagal pareigybes darbuotojų, kurie dirbs įmonės bankroto proceso metu, skaičių;

8) spręsti klausimą dėl įmonės kolektyvinės sutarties ribojimo;

9) nustatyti administratoriui atlyginimą;

10) įgalioti kreditorių susirinkimo pirmininką įmonės vardu per 10 darbo dienų nuo kreditorių susirinkimo dienos sudaryti su administratoriumi pavedimo sutartį bei kreiptis į teismą dėl administratoriaus pavadavimo jo laikino nedarbingumo metu, jeigu administratorius dėl ligos to negali padaryti pats;

11) nustatyti, kokia tvarka kreditoriai, įmonės savininkas (savininkai) gauna iš administratoriaus informaciją apie įmonės bankroto bylos eigą;

12) priimti nutarimą dėl taikos sutarties sudarymo;

236



13) kreiptis į teismą dėl administratoriaus pakeitimo. Kai kreditorių susirinkimas priima nutarimą dėl administratoriaus atstatydinimo ir naujo administratoriaus paskyrimo, kreditorių susirinkimo pirmininkas ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo šio kreditorių susirinkimo nutarimo priėmimo dienos turi kreiptis į teismą dėl šio administratoriaus atstatydinimo ir pasiūlyti kito administratoriaus kandidatūrą. Kreditorių susirinkimo pirmininkas, gavęs šio įstatymo 11 straipsnio 3 dalies 24 punkte nurodyto prašymo dėl administratoriaus atstatydinimo kopiją, ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo šios kopijos gavimo dienos gali pasiūlyti teismui kito administratoriaus kandidatūrą. Teisės aktų nustatyta tvarka sužinojęs, kad administratorius prarado teisę teikti įmonių bankroto administravimo paslaugas ir pagal šio įstatymo 11 straipsnio 3 dalies 24 punkto nuostatas nesikreipė į teismą dėl jo atstatydinimo, kreditorių susirinkimo pirmininkas per šiame punkte nurodytą terminą turi kreiptis į teismą dėl šio administratoriaus atstatydinimo ir pasiūlyti kito administratoriaus kandidatūrą. Siūlomai kito administratoriaus kandidatūrai turi pritarti kreditorių susirinkimas;

14) išrinkti asmenį pirmininkauti kreditorių susirinkimui, jeigu susirinkime nedalyvauja kreditorių susirinkimo pirmininkas;

15) siūlyti teismui taikyti įmonei likvidavimo procedūrą. Kreditoriai gali priimti sprendimą

siūlyti taikyti šią procedūrą jau pirmame kreditorių susirinkime;

16) priimti nutarimus, kuriuos bankroto proceso teisme nagrinėjimo atveju priimtų teismas,

jeigu įmonėje bankroto procesas vyksta ne teismo tvarka;

17) spręsti kitus kreditorių susirinkimo kompetencijai šio įstatymo priskirtus klausimus. Straipsnio pakeitimai: Nr. IX-1332, 2003-01-28, Žin., 2003, Nr. 17-708 (2003-02-19) Nr. X-1557, 2008-05-22, Žin., 2008, Nr. 65-2456 (2008-06-07) Nr. XI-1867, 2011-12-22, Žin., 2012, Nr. 4-112 (2012-01-06)

23.10 24 straipsnis. Kreditorių susirinkimo nutarimų priėmimo

tvarka 1. Kreditorių susirinkimo nutarimas laikomas priimtu, kai už jį atvirai balsavo kreditoriai,

kurių teismo (kai bankroto procesas vyksta ne teismo tvarka, – kreditorių susirinkimo) patvirtintų

reikalavimų suma vertine išraiška sudaro daugiau kaip pusę visų kreditorių patvirtintų reikalavimų

sumos, išskyrus šio įstatymo nustatytas išimtis. Teismo (kai bankroto procesas vyksta ne teismo

tvarka, – kreditorių susirinkimo) patvirtinti kreditorių reikalavimai bei jų suma turi būti sumažinami

iki susirinkimo jau išmokėtų sumų dydžiu. Kreditorius turi teisę raštu pareikšti kreditorių

susirinkimui savo nuomonę (už ar prieš) dėl kiekvieno nutarimo. Šios nuomonės įskaitomos į

kreditorių susirinkimo (taip pat ir pakartotinio susirinkimo) balsavimo rezultatus ir apie tai turi būti

paskelbta kreditorių susirinkimo metu.

2. Jeigu nutarimui priimti susirinkime balsų nepakako, administratorius per 15 dienų

sušaukia pakartotinį kreditorių susirinkimą. Jis turi teisę priimti nutarimus tik pagal ankstesniojo

susirinkimo darbotvarkę, išskyrus nutarimus dėl įmonės bankroto proceso ne teismo tvarka ir dėl

taikos sutarties.

237




3. Pakartotiniame kreditorių susirinkime nutarimas laikomas priimtu, kai už jį atvirai balsavo

kreditoriai, kurių teismo patvirtintų reikalavimų suma vertine išraiška sudaro daugiau kaip pusę visų

susirinkime dalyvaujančių kreditorių patvirtintų reikalavimų sumos.

4. Kreditorių susirinkimo nutarimai privalomi visiems kreditoriams. Tuo atveju, kai bankroto

byla iškelta teisme, kreditorių susirinkimo pirmininkas privalo ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo

nutarimo priėmimo dienos kreditorių susirinkimo protokolo kopiją pateikti bankroto bylą

nagrinėjančiam teismui.

5. Kreditorių susirinkimo nutarimas gali būti apskųstas teismui ne vėliau kaip per 14 dienų

nuo dienos, kurią kreditorius sužinojo arba turėjo sužinoti apie nutarimo priėmimą.

23.11 23.12 25 straipsnis. Kreditorių komitetas

1. Kreditorių komitetą gali rinkti pirmasis arba kiti kreditorių susirinkimai. Kreditorių

susirinkimo pirmininkas yra ir kreditorių komiteto pirmininkas. Kreditorių komiteto nariu turi būti

išrinktas bent vienas asmuo, kuris yra įgaliotas ginti su darbo santykiais susijusius reikalavimus,

jeigu įmonė turi tenkinti darbuotojų reikalavimus, susijusius su darbo santykiais, reikalavimus

atlyginti žalą dėl suluošinimo ar kitokio kūno sužalojimo, susirgimo profesine liga arba dėl mirties

nuo nelaimingo atsitikimo darbe. Kreditorių komitetą turi sudaryti ne mažiau kaip 5 nariai.

2. Kreditorių komitetas kontroliuoja, kaip vyksta bankroto procesas, administratoriaus

veiklą, gina kreditorių interesus laikotarpiais tarp kreditorių susirinkimų.

3. Kreditorių komiteto teises nustato kreditorių susirinkimas.

4. Kreditorių komiteto nutarimai yra teisėti, jeigu jo posėdžiuose dalyvauja daugiau kaip

pusė narių. Vienas kreditorių komiteto narys turi vieną balsą. Kreditorių komitetas priima nutarimus

paprasta balsų dauguma, o jeigu balsai pasiskirsto po lygiai, sprendžiamasis yra pirmininko balsas.

Apie priimtus nutarimus kreditorių komitetas privalo kreditorių susirinkimo nustatyta tvarka

informuoti visus kreditorius. Tuo atveju, kai bankroto byla iškelta teisme, kreditorių komiteto

pirmininkas ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo nutarimo priėmimo dienos privalo kreditorių

komiteto posėdžio protokolo kopiją pateikti teismui.

23.13 23.14 26 straipsnis. Kreditorių reikalavimų tvirtinimas

1. Kreditorių reikalavimus tvirtina teismas ne vėliau kaip per 45 dienas nuo kreditorių ir jų

reikalavimų sąrašo gavimo. Kreditorių sąrašo ir jų reikalavimų patikslinimai, susiję su bankroto

procesu, tvirtinami teismo nutartimi, iki teismas priima nutartį nutraukti bankroto bylą arba

sprendimą dėl įmonės pabaigos.

2. Kreditoriai turi teisę atsisakyti visų ar dalies savo reikalavimų. Kreditorius reikalavimų

atsisakymą teismui pateikia raštu. Teismas reikalavimų atsisakymą priima nutartimi, atitinkamai

238

sumažina kreditorių reikalavimų sumą ir išbraukia reikalavimų atsisakiusį kreditorių iš kreditorių

sąrašo (jeigu jis atsisakė visų reikalavimų).

3. Įmonės bankroto proceso metu kreditoriaus reikalavimai gali būti perleisti kitam

kreditoriui arba asmeniui. Šių reikalavimų eilė, nustatyta pagal šio įstatymo 35 straipsnio nuostatas,

nesikeičia.

4. Kai iškėlus bankroto bylą mokesčių administratorius pagal mokesčių įstatymuose

nustatytas mokesčio permokos (skirtumo) įskaitymo nuostatas atlieka priešpriešinių vienarūšių

reikalavimų įskaitymą, teismui teikiami tvirtinti įskaityta suma sumažinti reikalavimai.

5. Nutartis dėl kreditorių reikalavimų tvirtinimo teismas priima rašytinio proceso tvarka.

Suinteresuotų asmenų prašymu gali būti skiriamas žodinis bylos nagrinėjimas. Administratoriaus

ginčijamų kreditorių reikalavimų tvirtinimo klausimą teismas sprendžia teismo posėdyje, pranešęs

administratoriui ir asmenims, kurių reikalavimai yra ginčijami.

6. Nutartis dėl kreditorių reikalavimų tvirtinimo ar atsisakymo juos tvirtinti atskiruoju

skundu gali skųsti tik administratorius ir kreditoriai, kuriems jos priimtos. Kiti kreditoriai šias

nutartis gali skųsti tik jeigu jomis patvirtintų finansinių reikalavimų suma viršija du šimtus

penkiasdešimt litų ir skundą paduodančio kreditoriaus patvirtintų finansinių reikalavimų suma

viršija du šimtus penkiasdešimt litų. Atskirasis skundas turi būti išnagrinėtas teisme per 30 dienų

nuo jo priėmimo apeliacinės instancijos teisme dienos.

Straipsnio pakeitimai: Nr. IX-1200, 2002-11-19, Žin., 2002, Nr. 116-5193 (2002-12-06) Nr. XI-1867, 2011-12-22, Žin., 2012, Nr. 4-112 (2012-01-06)

23.15 27 straipsnis. Bankroto bylos nutraukimas 1. Bankroto byla nutraukiama, kai:

1) visi kreditoriai atsisako savo reikalavimų ir teismas priima nutartį priimti atsisakymus;

2) bankrutuojanti įmonė atsiskaito su visais kreditoriais (kreditoriumi) ir administratorius

teismui pateikia tai įrodančius dokumentus;

3) pasirašoma taikos sutartis ir teismas ją patvirtina.

2. (Neteko galios nuo 2004 m. lapkričio 17 d.) 3. Nutraukus įmonės bankroto bylą, visi mokesčiai ir privalomosios įmokos, taip pat

palūkanos ir netesybos skaičiuojami nuo teismo nutarties nutraukti šią bylą įsiteisėjimo dienos ir atnaujinamas ribojamos kolektyvinės sutarties galiojimas. Straipsnio pakeitimai: Nr. IX-1332, 2003-01-28, Žin., 2003, Nr. 17-708 (2003-02-19) Nr. IX-2523, 2004-11-02, Žin., 2004, Nr. 167-6102 (2004-11-17)

239





24 25 ŠEŠTASIS SKIRSNIS 26 TAIKOS SUTARTIS

26.1 26.2 28 straipsnis. Taikos sutarties sudarymas

1. Pasiūlymą sudaryti taikos sutartį gali pateikti kreditoriai, administratorius, įmonės savininkas (savininkai).

2. Taikos sutartį pasirašo visi kreditoriai, kurių reikalavimai bankroto proceso metu iki taikos

sutarties pasirašymo dienos liko nepatenkinti, arba jų įgaliotas atstovas ir administratorius, gavęs

įmonės savininko (savininkų), valdymo organo, kuris turi teisę priimti nutarimą reorganizuoti ar

likviduoti įmonę, raštišką sutikimą.

3. Taikos sutartis gali būti sudaroma bet kuriuo bankroto proceso metu iki nutarties

likviduoti įmonę dėl bankroto įsiteisėjimo dienos.

26.3 26.4 29 straipsnis. Taikos sutarties turinys ir jos tvirtinimo tvarka

1. Taikos sutartyje turi būti nurodoma:

1) įmonei daromos nuolaidos ir kreditorių reikalavimai;

2) įmonės įsipareigojimai;

3) kreditorių reikalavimų patenkinimo būdai ir terminai;

4) įmonės atsakomybė už taikos sutarties nevykdymą.

2. Taikos sutartį tvirtina teismas. Jeigu bankroto byla iškelta akcinei ar uždarajai akcinei

bendrovei, teismas nutartyje dėl taikos sutarties patvirtinimo nurodo asmenį, kuriam paveda sušaukti

visuotinį akcininkų susirinkimą.

3. Teismas netvirtina taikos sutarties, jeigu joje numatyti veiksmai prieštarauja įstatymams

arba pažeidžia kieno nors teises ir įstatymų saugomus interesus.

4. Taikos sutartis įsigalioja įsiteisėjus teismo nutarčiai šią sutartį patvirtinti.

5. Įsiteisėjus teismo nutarčiai dėl taikos sutarties patvirtinimo, įmonės bankroto byla

nutraukiama.

6. Bankroto procesą nagrinėjant ne teismo tvarka, taikos sutartį tvirtina notaras.

7. (Neteko galios nuo 2003 m. sausio 1 d.)

8. Įsiteisėjus teismo nutarčiai patvirtinti taikos sutartį, administratorius per 5 darbo dienas

apie tai raštu praneša šiai įmonei paslaugas teikiančioms kredito įstaigoms, mokesčių, valstybinio

socialinio draudimo ir privalomojo sveikatos draudimo administratoriams, valstybės, savivaldybės

įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendinančiai institucijai, juridinių asmenų registrui, Finansų

ministerijai, jeigu įmonė yra gavusi paskolą iš valstybės vardu pasiskolintų lėšų arba gavusi paskolą,

kuriai suteikta valstybės garantija, taip pat Lietuvos bankui, jeigu taikos sutartis sudaroma su finansų

240

maklerio įmone arba akcine bendrove, kuri laikoma vertybinių popierių emitentu pagal Vertybinių

popierių įstatymą, ir šio įstatymo 11 straipsnio 10 dalyje nurodytai Vyriausybės įgaliotai institucijai.

Straipsnio pakeitimai: Nr. IX-1200, 2002-11-19, Žin., 2002, Nr. 116-5193 (2002-12-06) Nr. IX-2538, 2004-11-04, Žin., 2004, Nr. 171-6298 (2004-11-26) Nr. X-1557, 2008-05-22, Žin., 2008, Nr. 65-2456 (2008-06-07) Nr. XI-1695, 2011-11-17, Žin., 2011, Nr. 146-6841 (2011-12-01)

27 28 SEPTINTASIS SKIRSNIS 29 BANKRUTAVUSIOS ĮMONĖS LIKVIDAVIMAS

29.1 29.2 30 straipsnis. Įmonės pripažinimas bankrutavusia

1. Teismas, išnagrinėjęs bankroto bylą ir pripažinęs įmonę bankrutavusia, priima nutartį

likviduoti įmonę dėl bankroto.

2. Teismas pripažįsta įmonę bankrutavusia ir priima nutartį įmonę likviduoti, jei per 3

mėnesius nuo nutarties patvirtinti kreditorių reikalavimus įsiteisėjimo dienos nebuvo priimta nutartis

dėl taikos sutarties sudarymo ir jei teismas šio termino nepratęsė. Pratęsti šį terminą teismas gali tik

tuo atveju, kai to prašo kreditorių susirinkimas. Teismas, gavęs įmonės kreditorių susirinkimo

siūlymą taikyti įmonei likvidavimo procedūrą anksčiau nei per 3 mėnesius nuo nutarties patvirtinti

kreditorių reikalavimus įsiteisėjimo dienos, turi nedelsdamas spręsti klausimą dėl įmonės

pripažinimo bankrutavusia ir jos likvidavimo.

3. Teismas, pripažinęs įmonę bankrutavusia ir priėmęs nutartį likviduoti ją dėl bankroto,

patvirtina kiekvieno kreditoriaus patikslintų reikalavimų sumą, likvidavimo tvarką, kitus

likvidavimo procedūrai vykdyti būtinus pavedimus ir nurodymus.

29.3 4. Įmonės likvidatoriaus funkcijas atlieka administratorius šio įstatymo nustatyta tvarka.

Straipsnio pakeitimai: Nr. X-1557, 2008-05-22, Žin., 2008, Nr. 65-2456 (2008-06-07)

29.4 31 straipsnis. Administratoriaus teisės ir pareigos likviduojant bankrutavusią įmonę

Likviduojant bankrutavusią įmonę, administratorius:

1) disponuoja įmonės turtu bei lėšomis ir užtikrina jų apsaugą;

2) šio įstatymo nustatyta tvarka organizuoja turto pardavimą ir jį parduoda ar perduoda

kreditoriams;

3) tenkina šio įstatymo nustatyta tvarka patvirtintus kreditorių reikalavimus;

4) pateikia žalos atlyginimo prievolės dėl nelaimingų atsitikimų darbe ar susirgimų profesine

liga dokumentus ir žalos atlyginimo gavėjų duomenis jų gyvenamosios vietos Valstybinio socialinio

241






draudimo fondo valdybos teritoriniams skyriams, kai įstatymo numatytu atveju žalos atlyginimo

mokėjimas pereina valstybei;

5) įstatymų nustatyta tvarka sutvarko atliekas, užterštą dirvožemį ir gruntą;

6) grąžina bankrutavusios įmonės savininkui (savininkams) turtą, likusį atsiskaičius su

kreditoriais;

7) įstatymų nustatyta tvarka saugotinus įmonės dokumentus perduoda archyvui;

8) pateikia teismui likusio turto grąžinimo, nurašymo arba perdavimo aktus;

9) perduoda duomenis apie likviduotą įmonę šio įstatymo 11 straipsnio 10 dalyje nurodytai

Vyriausybės įgaliotai institucijai.

Straipsnio pakeitimai: Nr. IX-665, 2001-12-17, Žin., 2001, Nr. 110-3991 (2001-12-29) Nr. X-1557, 2008-05-22, Žin., 2008, Nr. 65-2456 (2008-06-07)

29.5 29.6 32 straipsnis. Bankrutavusios įmonės likvidavimas

1. Įmonė įgyja bankrutavusios įmonės statusą nuo teismo nutarties likviduoti įmonę dėl

bankroto įsiteisėjimo dienos.

2. Administratorius ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo teismo nutarties likviduoti įmonę dėl bankroto įsiteisėjimo dienos privalo pateikti šio įstatymo 11 straipsnio 10 dalyje nurodytai Vyriausybės įgaliotai institucijai duomenis apie bankrutavusią įmonę, pateikti dokumentus juridinių asmenų registrui, pranešti apie priimtą nutartį bankrutavusios įmonės savininkui (savininkams), įmonei paslaugas teikiančioms kredito įstaigoms, mokesčių, valstybinio socialinio draudimo ir privalomojo sveikatos draudimo administratoriams, Finansų ministerijai, jeigu įmonė yra paskolos iš valstybės vardu pasiskolintų lėšų arba paskolos, kuriai suteikta valstybės garantija, gavėja, darbo biržai, taip pat Lietuvos bankui, jeigu likviduojama finansų maklerio įmonė, valdymo įmonė, investicinė bendrovė arba akcinė bendrovė, kuri laikoma vertybinių popierių emitentu pagal Vertybinių popierių įstatymą.

3. (Neteko galios nuo 2003 m. sausio 1 d.) 4. Po to, kai administratorius pateikia šio įstatymo 31 straipsnio 8 punkte nustatytus

dokumentus ir Aplinkos ministerijos regiono aplinkos apsaugos departamento pažymą, teismas,

nagrinėjantis įmonės bankroto bylą, priima sprendimą dėl įmonės pabaigos.

5. Administratorius ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo teismo sprendimo dėl įmonės pabaigos įsiteisėjimo dienos arba nuo kreditorių susirinkimo sprendimo dėl įmonės pabaigos priėmimo dienos pateikia prašymą juridinių asmenų registrui išregistruoti likviduotą dėl bankroto įmonę. Kartu su prašymu administratorius privalo pateikti teismo sprendimą dėl įmonės pabaigos arba kreditorių susirinkimo sprendimą dėl įmonės pabaigos, įmonės įregistravimo pažymėjimo ir steigimo dokumentų originalus, pažymą, kad dokumentai toliau saugoti perduoti archyvui, ir nurodo įmonę aptarnaujančių bankų bei kitų kredito įstaigų adresus.

6. Juridinių asmenų registras ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo teismo sprendimo dėl įmonės pabaigos gavimo dienos ją išregistruoja ir apie tai praneša mokesčių, valstybinio socialinio draudimo ir privalomojo sveikatos draudimo administratoriams bei bankams ir kitoms kredito įstaigoms, aptarnavusioms įmonę, ir šio įstatymo 11 straipsnio 10 dalyje nurodytai Vyriausybės įgaliotai institucijai. Straipsnio pakeitimai: Nr. IX-1200, 2002-11-19, Žin., 2002, Nr. 116-5193 (2002-12-06) Nr. IX-1332, 2003-01-28, Žin., 2003, Nr. 17-708 (2003-02-19)

242





Nr. IX-1600, 2003-06-05, Žin., 2003, Nr. 61-2757 (2003-06-27) Nr. IX-2538, 2004-11-04, Žin., 2004, Nr. 171-6298 (2004-11-26) Nr. X-1557, 2008-05-22, Žin., 2008, Nr. 65-2456 (2008-06-07) Nr. XI-1695, 2011-11-17, Žin., 2011, Nr. 146-6841 (2011-12-01)

30 31 AŠTUNTASIS SKIRSNIS 32 ĮMONIŲ TURTO PARDAVIMO IR KREDITORIŲ 33 REIKALAVIMŲ TENKINIMO TVARKA BANKROTO 34 PROCESO METU

33 straipsnis. Turto pardavimo ir perdavimo tvarka

1. Bankrutuojančios ir bankrutavusios įmonės turtas, o kai įmonė yra neribotos civilinės

atsakomybės ir ši įmonė neturi turto ar jo nepakanka teismo ir administravimo išlaidoms apmokėti

ir kreditorių reikalavimams tenkinti, – jos savininko (savininkų) turimas turtas, į kurį teisės aktų

nustatyta tvarka gali būti nukreiptas išieškojimas, įskaitant ir turtą, kuris yra bendra jungtinė

nuosavybė, parduodamas:

1) gyvūnai, produktai, kitas greitai gendantis ar galintis greitai prarasti savo prekinę vertę

turtas parduodamas už administratoriaus, atsižvelgiant į analogiškų objektų (prekių) faktinių

sandorių rinkoje kainas, nustatytą (kai turtas įkeistas – suderinus su įkaito turėtoju) kainą;

2) nekilnojamasis ir įkeistas turtas, išskyrus šio straipsnio 1 dalies 1 punkte ir 4, 5 dalyse

nurodytus atvejus, parduodamas iš varžytynių Vyriausybės nustatyta tvarka;

3) kito ir neparduoto dvejose varžytynėse nekilnojamojo turto pardavimo tvarką nustato

kreditorių susirinkimas. Kreditorių susirinkimo sprendimu šis turtas gali būti parduodamas šios

dalies 2 punkte nurodyta tvarka.

2. Neparduotas turtas gali būti perduodamas kreditoriams. Turto perdavimo aktą tvirtina

administratorius.

3. Turto pirkimo–pardavimo sutartis arba perdavimo aktas yra prilyginami notaro patvirtintai sutarčiai ir yra nuosavybės teisę patvirtinantys dokumentai.

4. Jeigu apie įkeisto turto pardavimą paskelbta iki bankroto bylos iškėlimo dienos, antstolis

baigia vykdyti turto pardavimą Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka ir pardavus turtą iš

varžytynių gautą pinigų sumą perveda į bankrutuojančios įmonės sąskaitą.

5. Vertybiniai popieriai (akcijos, obligacijos ir kiti vertybiniai popieriai), kuriuos turi

bankrutuojanti ar bankrutavusi įmonė, turi būti parduodami vertybinių popierių prekybą

reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka. Uždarųjų akcinių bendrovių akcijos parduodamos

kreditorių susirinkimo nustatyta tvarka. Uždarosios akcinės bendrovės, kurios akcijos yra

parduodamos, akcininkai turi teisę akcijas įsigyti pirmumo tvarka. Akcijos parduodamos asmeniui,

pasiūliusiam didžiausią kainą.

243





5 dalies redakcija nuo 2012-07-01:

5. Įkeistas turtas parduodamas iš varžytynių Vyriausybės nustatyta tvarka, pranešus apie tai

įkaito turėtojui, hipotekos kreditoriui. Įkaito turėtojas, hipotekos kreditorius ne vėliau kaip per 20

dienų nuo varžytynių dienos gali kreiptis į kreditorių susirinkimą su pasiūlymu perimti šiose

varžytynėse neparduotą įkeistą turtą už šiose varžytynėse nustatytą pradinę pardavimo kainą, kai

varžytynės neįvyko dėl to, kad pirkėjas per nustatytą terminą nesumoka visos sumos, – už tą kainą,

kuria jis buvo perkamas paskelbtose neįvykusiose varžytynėse. Jei perimamo turto kaina yra

didesnė negu įkaito turėtojo ir (ar) hipotekos kreditoriaus teismo patvirtinti reikalavimai, susidaręs

skirtumas turi būti įmokėtas į bankrutuojančios įmonės sąskaitą ne vėliau kaip per 10 dienų nuo šio

turto perdavimo dienos. Nepardavus dvejose varžytynėse įkeisto turto ir šio turto neperėmus įkaito

turėtojui, hipotekos kreditoriui, jo vertinimo ir pardavimo tvarką nustato kreditorių susirinkimas.

Kai pirkėjas sumoka visą kainą už nupirktą įkeistą turtą, įkaito turėtojui, hipotekos kreditoriui

priklausanti suma, atskaičius administravimo išlaidoms apmokėti kreditorių susirinkimo patvirtintą

sumą, ne vėliau kaip per 10 dienų nuo šios kainos gavimo dienos turi būti pervesta į įkaito turėtojo,

hipotekos kreditoriaus nurodytą sąskaitą. Visais atvejais, kai administratorius perduoda neparduotą

įkeistą turtą įkaito turėtojui, hipotekos kreditoriui, šie ne vėliau kaip per 10 dienų nuo turto

perdavimo dienos sumoka administratoriui šio turto administravimo išlaidas, nustatytas kreditorių

susirinkimo patvirtintoje administravimo išlaidų sąmatoje. Pardavus įkeistą turtą, hipoteka

(įkeitimas) pasibaigia. Administratorius įstatymų nustatyta tvarka perduoda notarui ar teismui

(priverstinės hipotekos atveju) duomenis apie hipotekos (įkeitimo) pabaigą.

6. Įkeistas turtas parduodamas iš varžytynių Vyriausybės nustatyta tvarka, pranešus apie tai

įkaito turėtojui, hipotekos kreditoriui. Įkaito turėtojas, hipotekos kreditorius ne vėliau kaip per 20 dienų nuo varžytynių dienos gali kreiptis į kreditorių susirinkimą su pasiūlymu perimti šiose varžytynėse neparduotą įkeistą turtą už šiose varžytynėse nustatytą pradinę pardavimo kainą, kai varžytynės neįvyko dėl to, kad pirkėjas per nustatytą terminą nesumoka visos sumos, – už tą kainą, kuria jis buvo perkamas paskelbtose neįvykusiose varžytynėse. Jei perimamo turto kaina yra didesnė nei įkaito turėtojo ir (ar) hipotekos kreditoriaus teismo patvirtinti reikalavimai, susidaręs skirtumas turi būti įmokėtas į bankrutuojančios įmonės sąskaitą ne vėliau kaip per 10 dienų nuo šio turto perdavimo dienos. Nepardavus dvejose varžytynėse įkeisto turto ir šio turto neperėmus įkaito turėtojui, hipotekos kreditoriui, jo vertinimo ir pardavimo tvarką nustato kreditorių susirinkimas. Kai pirkėjas sumoka visą kainą už nupirktą įkeistą turtą, įkaito turėtojui, hipotekos kreditoriui priklausanti suma, atskaičius administravimo išlaidoms apmokėti kreditorių susirinkimo patvirtintą sumą, ne vėliau kaip per 10 dienų nuo šios kainos gavimo dienos turi būti pervesta į įkaito turėtojo, hipotekos kreditoriaus nurodytą sąskaitą. Visais atvejais, kai administratorius perduoda neparduotą įkeistą turtą įkaito turėtojui, hipotekos kreditoriui, šie ne vėliau kaip per 10 dienų nuo turto perdavimo dienos sumoka administratoriui šio turto administravimo išlaidas, nustatytas kreditorių susirinkimo patvirtintoje administravimo išlaidų sąmatoje. Hipotekos teisėjas, gavęs įkeisto turto pirkimo–pardavimo sutartį arba jo perdavimo aktą, per 3 darbo dienas nuo šių dokumentų gavimo priima nutartį baigti hipoteką ar įkeitimą.

7. Jeigu per 24 mėnesius nuo teismo nutarties pripažinti įmonę bankrutavusia įsiteisėjimo

dienos lieka neparduoto ir kreditoriams neperduoto bankrutavusios įmonės turto ir kreditorių

244

nepatenkintų reikalavimų, šis turtas, kaip neturintis rinkos vertės, kreditorių, kurių reikalavimams

tenkinti neužteko lėšų, sprendimu turi būti nurašytas. Nurašytas bankrutavusios įmonės turtas

(išskyrus nekilnojamąjį turtą) ne vėliau kaip per 30 dienų nuo jo nurašymo dienos turi būti

panaudojamas arba sunaikinamas kreditorių nustatyta tvarka. Nurašytą nekilnojamąjį turtą

administratorius ne vėliau kaip per 30 dienų po jo nurašymo dienos pagal perdavimo aktą turi

neatlygintinai perduoti savivaldybei, kurios teritorijoje yra šis nekilnojamasis turtas. Per nurodytą

terminą savivaldybė privalo perimti šį turtą. Kreditorių susirinkimo prašymu šioje dalyje nurodytą

24 mėnesių terminą teismas gali pratęsti.

8. Radioaktyviosios medžiagos, įrenginiai su radioaktyviosiomis medžiagomis ir

jonizuojančiosios spinduliuotės generatoriai gali būti parduoti ar perduoti tik Radiacinės saugos

įstatymo ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių gyventojų ir aplinkos radiacinę saugą, nustatyta

tvarka.

Straipsnio pakeitimai: Nr. X-1557, 2008-05-22, Žin., 2008, Nr. 65-2456 (2008-06-07) Nr. XI-1867, 2011-12-22, Žin., 2012, Nr. 4-112 (2012-01-06) Nr. XI-1850, 2011-12-22, Žin., 2012, Nr. 6-186 (2012-01-10)

34.1 34 straipsnis. Įkeitimu ir(arba) hipoteka užtikrintų kreditoriaus reikalavimų

34.2 tenkinimas Įkeitimu ir (arba) hipoteka užtikrinti kreditoriaus reikalavimai tenkinami pirmiausia iš lėšų,

gautų pardavus įkeistą įmonės turtą, arba perduodant įkeistą turtą. Jei įkeistas turtas parduodamas už didesnę kainą negu įkeitimu ir(arba) hipoteka užtikrintų reikalavimų suma, šių lėšų likutis skiriamas kitų kreditorių reikalavimams tenkinti šio įstatymo 35 straipsnyje nustatyta tvarka.

34.3 35 straipsnis. Kreditorių reikalavimų tenkinimo eilė ir tvarka

1. Kreditorių reikalavimai tenkinami dviem etapais. Pirmajame etape pagal šio straipsnio

nustatytą eiliškumą tenkinami kreditorių reikalavimai be priskaičiuotų palūkanų ir netesybų, o

antrajame etape ta pačia eile tenkinama likusi kreditorių reikalavimų dalis (palūkanos ir netesybos).

2. Pirmąja eile yra tenkinami darbuotojų reikalavimai, susiję su darbo santykiais; reikalavimai atlyginti žalą dėl suluošinimo ar kitokio kūno sužalojimo, susirgimo profesine liga arba dėl mirties nuo nelaimingo atsitikimo darbe; fizinių ir juridinių asmenų reikalavimai apmokėti už perdirbti supirktą žemės ūkio produkciją.

3. Antrąja eile tenkinami reikalavimai dėl mokesčių ir kitų įmokų į biudžetą ir dėl privalomojo valstybinio socialinio draudimo bei privalomojo sveikatos draudimo įmokų; dėl paskolų, suteiktų iš valstybės vardu pasiskolintų lėšų, ir paskolų, gautų su valstybės ar garantijų institucijos, už kurios įsipareigojimų vykdymą garantuoja valstybė, garantija, dėl paramos, suteiktos iš Europos Sąjungos lėšų.

4. Trečiąja eile tenkinami visi likusieji kreditorių reikalavimai. 5. Pirmąja eile tenkinamiems kreditorių reikalavimams neturi būti priskirtas apskaičiuotas,

su darbo užmokesčiu susijęs gyventojų pajamų mokestis. Šis reikalavimas turi būti tenkinamas antrąja eile. Kai šio straipsnio 2 dalyje nurodytų darbuotojų reikalavimai, susiję su darbo santykiais, reikalavimai atlyginti žalą dėl suluošinimo ar kitokio kūno sužalojimo, susirgimo profesine liga arba dėl mirties nuo nelaimingo atsitikimo darbe buvo tenkinami iš Garantinio fondo lėšų ar kai

245




priimamas sprendimas mokėti žalos atlyginimą už įmonę iš valstybės biudžeto lėšų, o fizinių ir juridinių asmenų reikalavimai sumokėti už perdirbti supirktą žemės ūkio produkciją buvo tenkinami iš Žemės ūkio ministerijos skirtų lėšų, tai dėl šios priežasties atsiradę Garantinio fondo, valstybei atstovaujančio Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinio skyriaus ir Žemės ūkio ministerijos atgręžtiniai reikalavimai turi būti tenkinami antrąja eile.

6. Kiekviename etape kiekvienos paskesnės eilės kreditorių reikalavimai tenkinami po to, kai

visiškai patenkinti atitinkamo etapo pirmesnės eilės kreditorių reikalavimai. Jeigu neužtenka lėšų

visiems vieno etapo vienos eilės reikalavimams visiškai patenkinti, šie reikalavimai tenkinami

proporcingai pagal priklausančią kiekvienam kreditoriui sumą. Jeigu tenkinant pirmąja eile

tenkinamus kreditorių reikalavimus teisės aktų nustatyta tvarka iš Garantinio fondo ar Žemės ūkio

ministerijos lėšų buvo neišlaikytas šioje dalyje nurodytas reikalavimų tenkinimo proporcingumo

principas, tai tenkinant iš įmonės lėšų likusius nepatenkintus šių kreditorių reikalavimus turi būti

išlyginami atsiradę proporcingumo neatitikimai.

7. Šio straipsnio 2 dalyje nurodytų bankrutuojančios ar bankrutavusios įmonės darbuotojų

reikalavimai, susiję su darbo santykiais, gali būti tenkinami iš Garantinio fondo lėšų, o fizinių ir

juridinių asmenų reikalavimai apmokėti už perdirbti supirktą žemės ūkio produkciją gali būti

tenkinami Vyriausybės nustatyta tvarka. Darbuotojo ar fizinio ir juridinio asmens patvirtinti

reikalavimai mažinami iš nurodytų fondų sumokėtos sumos dydžiu.

8. Įmonės ir kreditoriaus priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymo atveju kreditoriaus

reikalavimai mažinami įskaitytos sumos dydžiu kartu su priskaičiuotomis palūkanomis ir

netesybomis. Jeigu įskaitomos sumos neužtenka visiems kreditoriaus reikalavimams tenkinti,

pirmiausia tenkinama reikalavimo dalis be palūkanų ir netesybų, likusi reikalavimų dalis tenkinama

šiame straipsnyje nustatyta tvarka, atsižvelgiant į šio straipsnio 1 dalyje nustatytą reikalavimų

tenkinimą dviem etapais.

Straipsnio pakeitimai: Nr. IX-1200, 2002-11-19, Žin., 2002, Nr. 116-5193 (2002-12-06) Nr. IX-2538, 2004-11-04, Žin., 2004, Nr. 171-6298 (2004-11-26) Nr. X-1557, 2008-05-22, Žin., 2008, Nr. 65-2456 (2008-06-07) Nr. XI-1867, 2011-12-22, Žin., 2012, Nr. 4-112 (2012-01-06)

34.4 36 straipsnis. Administravimo išlaidos

1. Pirmiausia apmokamos įmonės bankroto administravimo išlaidos, kurios mokamos iš bankrutuojančios ir bankrutavusios įmonės visų rūšių lėšų (gautų pardavus įmonės turtą, įskaitant ir įkeistą, įmonei grąžintų skolų, ūkinės veiklos, turto nuomos ir kitų bankroto proceso metu gautų lėšų). Kai įmonės neturi lėšų arba jų nepakanka bankroto administravimo išlaidoms apmokėti, jos apmokamos Vyriausybės nustatyta tvarka.

2. Administravimo išlaidų sąmatą tvirtina, keičia ir disponavimo administravimo išlaidomis tvarką nustato kreditorių susirinkimas.

3. Bankroto administravimo išlaidas sudaro atlyginimas administratoriui, atlyginimas

administratoriaus padėjėjui (padėjėjams), su darbo santykiais susijusios išmokos įmonės

darbuotojams, kuriems būtina dalyvauti bankroto procese, išskyrus dalyvaujančius ūkinėje

246





komercinėje veikloje, išlaidos įmonės auditui, turto įvertinimo, pardavimo, atliekų, užteršto

dirvožemio ir grunto sutvarkymo bei kitos kreditorių susirinkimo patvirtintos išlaidos. Prie bankroto

administravimo išlaidų negali būti priskiriamos išlaidos, susijusios su ūkine komercine veikla.

4. Pirmasis kreditorių susirinkimas privalo nustatyti sumą, kuri turi būti sumokėta administratoriui už įmonės administravimą bankroto proceso metu, įskaitant laikotarpį nuo teismo nutarties iškelti įmonei bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki pavedimo sutarties su juo sudarymo dienos arba iki pirmojo kreditorių susirinkimo dienos.

5. Administratoriaus atlyginimo suma (atsižvelgiant į tai, ar bankrutuojanti ir (arba) bankrutavusi įmonė tęsia (vykdo) veiklą, į parduodamo įmonės turto rūšį bei jo kiekį, taip pat į įmonei iškeltų bylų bei pareikštų civilinių ieškinių sudėtingumą ir kiekį) ir jo mokėjimo tvarka (atlyginimo suma gali būti išmokama visa iš karto baigus bankroto procesą arba dalimis vykdant bankroto procesą) nustatoma pavedimo sutartyje. Straipsnio pakeitimai: Nr. X-1557, 2008-05-22, Žin., 2008, Nr. 65-2456 (2008-06-07) Nr. XI-1867, 2011-12-22, Žin., 2012, Nr. 4-112 (2012-01-06)

35 DEVINTASIS SKIRSNIS 36 BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS


1. Šis įstatymas įsigalioja nuo 2001 m. liepos 1 d. 2. Įmonių bankroto įstatymas (Žin., 1997, Nr. 64-1500; 1998, Nr. 109-2996, Nr. 114-3189;

2000, Nr. 32-889) galioja ir reglamentuoja bankroto procedūrų vykdymą tik toms įmonėms, kurių

bankroto bylos iškeltos arba bankroto procesas pradėtas ne teismo tvarka iki šio įstatymo

įsigaliojimo dienos.

3. Šio įstatymo nustatyta tvarka nagrinėjamos bankroto bylos ir tų įmonių, kuriose iki šio

įstatymo įsigaliojimo bankroto procesas vyko ne teismo tvarka, tačiau kurių bylos kreditorių

susirinkimo nutarimu nuo 2001 m. liepos 1 d. perduodamos nagrinėti teismui.

4. Įmonėms, kurioms bankroto bylos iškeltos iki 2001 m. liepos 1 d., administravimo išlaidos

gali būti patikslintos vadovaujantis šio įstatymo 36 straipsnio nuostatomis.

5. Įmonėms, įgijusioms likviduojamos dėl bankroto įmonės statusą iki 2001 m. liepos 1 d.,

yra taikomos šio įstatymo 33 straipsnio 4 dalies nuostatos. Toje dalyje likvidavimo procedūrai

nustatytas 24 mėnesių terminas pradedamas skaičiuoti nuo 2001 m. liepos 1 d. Šias įmones

išregistruojant, taikomos šio įstatymo 32 straipsnio 6 dalies nuostatos.

6. Vyriausybė arba jos įgaliota institucija nustato:

1) duomenų apie įmonės bankroto procedūras pateikimo ir skelbimo tvarką;

2) valstybės institucijų įgaliotų asmenų atstovavimo atliekant bankroto procedūras tvarką;

3) bankrutuojančios ar bankrutavusios įmonės turto pardavimo iš varžytynių tvarką;

4) bankroto administratoriaus pažymėjimo ir bankroto administratoriaus padėjėjo pažymėjimo išdavimo ir asmenų, teikiančių įmonių bankroto administravimo paslaugas, sąrašo sudarymo tvarką, bankroto administratorių veiklos priežiūros tvarką.

247







7. Šio įstatymo 10 straipsnio 4 ir 7 dalių, 13(1) straipsnio 2 dalies, 29 straipsnio 8 dalies, 32

straipsnio 2, 5, 6 dalių nuostatos, susijusios su juridinių asmenų registru, taikomos nuo juridinių

asmenų registro veiklos pradžios.

8. Iki juridinių asmenų registro veiklos pradžios:

1) teisės aktų nustatyti duomenų ir dokumentų pakeitimai pateikiami Įmonių rejestro

tvarkytojui;

2) 32 straipsnio 5 dalyje numatytą prašymą administratorius pateikia Įmonių rejestro

tvarkytojui;

3) 32 straipsnio 6 dalyje numatytus veiksmus atlieka Įmonių rejestro tvarkytojas. Straipsnio pakeitimai: Nr. IX-1200, 2002-11-19, Žin., 2002, Nr. 116-5193 (2002-12-06) Nr. X-1557, 2008-05-22, Žin., 2008, Nr. 65-2456 (2008-06-07) Nr. XI-1867, 2011-12-22, Žin., 2012, Nr. 4-112 (2012-01-06)

36.1.1.1.1 ĮGYVENDINAMI EUROPOS SĄJUNGOS TEISĖS AKTAI

1. 2000 m. gegužės 29 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1346/2000 dėl bankroto bylų (OL

2004 m. specialusis leidimas, 19 skyrius, 1 tomas, p. 191) su paskutiniais pakeitimais, padarytais

2006 m. balandžio 27 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 694/2006, iš dalies keičiančiu Reglamento

(EB) Nr. 1346/2000 dėl bankroto bylų A, B ir C prieduose nurodytų bankroto bylų, likvidavimo

bylų ir likvidatorių sąrašus (OL 2006 L 121, p. 1).

Įstatymas papildytas priedu:

Nr. X-1557, 2008-05-22, Žin., 2008, Nr. 65-2456 (2008-06-07)

_______________ Pakeitimai: 1. Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas Nr. IX-665, 2001-12-17, Žin., 2001, Nr. 110-3991 (2001-12-29) ĮMONIŲ BANKROTO ĮSTATYMO 11 IR 31 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS Šis Įstatymas įsigalioja 2002 m. sausio 1 d. 2. Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas Nr. IX-1200, 2002-11-19, Žin., 2002, Nr. 116-5193 (2002-12-06) ĮMONIŲ BANKROTO ĮSTATYMO 2, 6, 7, 8, 9, 10, 11, 12, 15, 26, 29, 32, 35, 37 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO BEI ĮSTATYMO PAPILDYMO KETVIRTUOJU(1) SKIRSNIU IR 13(1) STRAIPSNIU ĮSTATYMAS Šis Įstatymas įsigalioja nuo 2003 m. sausio 1 d.

248







3. Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas Nr. IX-1272, 2002-12-10, Žin., 2002, Nr. 124-5627 (2002-12-27) ĮMONIŲ BANKROTO ĮSTATYMO 11 IR 22 STRAIPSNIŲ PAPILDYMO ĮSTATYMAS 4. Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas Nr. IX-1332, 2003-01-28, Žin., 2003, Nr. 17-708 (2003-02-19) ĮMONIŲ BANKROTO ĮSTATYMO 10, 11, 13, 19, 23, 27, 32 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS 5. Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas Nr. IX-1463, 2003-04-03, Žin., 2003, Nr. 38-1708 (2003-04-24) ĮMONIŲ BANKROTO ĮSTATYMO 4, 10 IR 18 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS Šis Įstatymas įsigalioja kartu su Lietuvos Respublikos baudžiamuoju kodeksu (Žin., 2000, Nr. 89-2741) ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksu (Žin., 2002, Nr. 37-1341), t.y. nuo 2003 m. gegužės 1 d. 6. Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas Nr. IX-1600, 2003-06-05, Žin., 2003, Nr. 61-2757 (2003-06-27) ĮMONIŲ BANKROTO ĮSTATYMO 10 IR 14 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR 32 STRAIPSNIO PAPILDYMO ĮSTATYMAS Šis Įstatymas įsigalioja nuo 2003 m. liepos 1 d.

7. Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas Nr. IX-1711, 2003-07-04, Žin., 2003, Nr. 74-3426 (2003-07-25) ĮMONIŲ BANKROTO ĮSTATYMO 1 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS 8. Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas Nr. IX-2129, 2004-04-15, Žin., 2004, Nr. 61-2185 (2004-04-27) ĮMONIŲ BANKROTO ĮSTATYMO 10 IR 14 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS Šis Įstatymas įsigalioja nuo 2004 m. gegužės 1 d. 9. Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas Nr. IX-2523, 2004-11-02, Žin., 2004, Nr. 167-6102 (2004-11-17) ĮMONIŲ BANKROTO ĮSTATYMO 27 STRAIPSNIO 2 DALIES PRIPAŽINIMO NETEKUSIA GALIOS ĮSTATYMAS 10. Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas Nr. IX-2538, 2004-11-04, Žin., 2004, Nr. 171-6298 (2004-11-26) GARANTINIO FONDO ĮSTATYMO, ĮMONIŲ BANKROTO ĮSTATYMO, LAISVŲJŲ EKONOMINIŲ ZONŲ PAGRINDŲ ĮSTATYMO, ŽEMĖS ŪKIO BENDROVIŲ ĮSTATYMO, ŪKININKO ŪKIO ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMAS Šis įstatymas įsigalioja nuo 2005 m. sausio 1 d.

249












11. Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas Nr. X-564, 2006-04-20, Žin., 2006, Nr. 50-1799 (2006-05-06) ĮMONIŲ BANKROTO ĮSTATYMO 1, 10, 14 STRAIPSNIŲ PAPILDYMO IR PAKEITIMO ĮSTATYMAS 12. Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas Nr. X-1557, 2008-05-22, Žin., 2008, Nr. 65-2456 (2008-06-07) ĮMONIŲ BANKROTO ĮSTATYMO 1, 2, 3, 6, 7, 8, 9, 10, 11, 13(1), 18, 20, 21, 22, 23, 29, 30, 31, 32, 33, 35, 36, 37 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO BEI ĮSTATYMO PAPILDYMO PRIEDU ĮSTATYMAS Šis įstatymas, išskyrus 9 straipsnio 15 dalį, 16–23 dalis ir 22 straipsnio 1 dalį, įsigalioja 2008 m.

liepos 1 d.

Šio įstatymo 9 straipsnio 15 dalies nuostatos, kad administratorius privalo laikytis Bankroto

administratorių elgesio kodekso reikalavimų, įsigalioja 2009 m. kovo 1 d.

Šio įstatymo 9 straipsnio 16–23 dalys ir 22 straipsnio 1 dalis įsigalioja 2009 m. sausio 1 d. 13.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XI-1087, 2010-11-04, Žin., 2010, Nr. 137-6988 (2010-11-23)

ĮMONIŲ BANKROTO ĮSTATYMO 11 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

14.


Nr. XI-1486, 2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 85-4132 (2011-07-13)

ĮMONIŲ BANKROTO ĮSTATYMO 10, 11, 14, 15 IR 20 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO

ĮSTATYMAS

Šis įstatymas įsigalioja 2011 m. spalio 1 d.

15.


Nr. XI-1695, 2011-11-17, Žin., 2011, Nr. 146-6841 (2011-12-01)

ĮMONIŲ BANKROTO ĮSTATYMO 10, 11, 29 IR 32 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Šis įstatymas įsigalioja 2012 m. sausio 1 d.

16. Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas Nr. XI-1867, 2011-12-22, Žin., 2012, Nr. 4-112 (2012-01-06)

250







ĮMONIŲ BANKROTO ĮSTATYMO 1, 4, 5, 6, 8, 9, 10, 11, 12, 18, 21, 23, 26, 33, 35, 36, 37 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO, ĮSTATYMO PAPILDYMO 11(1) STRAIPSNIU IR TREČIUOJU(1) SKIRSNIU ĮSTATYMAS Bankroto administratoriaus pažymėjimai ir bankroto administratoriaus padėjėjo pažymėjimai,

išduoti terminuotam laikotarpiui ir galiojantys šio įstatymo įsigaliojimo dieną, galioja neterminuotai

ir yra keičiami Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka.

Asmenys, šio įstatymo įsigaliojimo dieną turėję teisę teikti bankroto administravimo paslaugas,

įrašomi į asmenų, teikiančių įmonių bankroto administravimo paslaugas, sąrašą, neatsižvelgiant į

šio įstatymo 10 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 116

straipsnyje nustatytus reikalavimus.

Asmenys, siekiantys įgyti teisę teikti įmonių bankroto administravimo paslaugas ir atitinkantys iki

šio įstatymo įsigaliojimo teisės aktuose nustatytus reikalavimus, prašymą leisti laikyti kvalifikacijos

egzaminą gali pateikti iki 2012 m. vasario 1 d. Komisija šių asmenų atestavimą baigia iki šio

įstatymo įsigaliojimo dienos.

Bankroto procesams, pradėtiems iki šio įstatymo įsigaliojimo, šio įstatymo nuostatos taikomos toms

teisėms ir pareigoms, kurios atsiranda jam įsigaliojus, taip pat toms teisėms ir pareigoms, kurios,

nors ir atsirado iki šio įstatymo įsigaliojimo, bet įgyvendinamos šiam įstatymui įsigaliojus, ir

bankroto procedūroms, kurios pradedamos šiam įstatymui įsigaliojus.

Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 3 dalį ir šio įstatymo 21 straipsnį, įsigalioja 2012 m. kovo 1 d. 17. Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas Nr. XI-1850, 2011-12-22, Žin., 2012, Nr. 6-186 (2012-01-10) ĮMONIŲ BANKROTO ĮSTATYMO 2 IR 33 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS Šis įstatymas įsigalioja 2012 m. liepos 1 d.

251


Documents

Praktinių užduočių rinkinys „Bankroto administravimas“