Pareng: Artras Driukas Lietuvos apeliacinis teismas

moni bankroto ir restruktrizavimo byl nagrinjimo ypatumai

Lietuvos Aukiausiojo Teismo Lietuvos apeliacinio Teismo P R A K T I K A1995-2010 metais

Vilnius, 2010 m. balandis

0

TURINYS1. moni bankroto byl nagrinjimo ypatumai 2 1.1. Lietuvos Aukiausiojo Teismo praktika bankroto bylose ....21.1.1. Procesiniai teisiniai aspektai 2 1.1.1.1. 1.1.1.2. 1.1.1.3. 1.1.1.4. 1.1.1.5. 1.1.1.6. 1.1.1.7. 1.1.1.8. 1.1.2. 1.1.2.1. 1.1.2.2. 1.1.2.3. 1.1.2.4. 1.1.2.5. 1.1.2.6. 1.1.2.7. 1.1.2.8. 1999-2003 metai2 2004 metai4 2005 metai9 2006 metai..12 2007 metai..15 2008 metai..17 2009 metai..22 2010 metai. 31 Materialieji teisiniai aspektai36 1999-2003 metai.36 2004 metai.. 37 2005 metai...39 2006 metai...39 2007 metai...44 2008 metai...48 2009 metai...56 2010 metai...65

1.2.1.2.1. 1.2.2. 1.2.3. 1.2.4. 1.2.5. 1.2.6.

Lietuvos apeliacinio Teismo praktika bankroto bylose.772003 metai. 77 2004 metai. 79 2005 metai. 82 2006 metai..83 2007-2008 metai102 2009 metai.123

2. moni restruktrizavimo byl nagrinjimo ypatumai1552.1. 2.2. Lietuvos Aukiausiojo Teismo praktika restruktrizavimo bylose..155 Lietuvos apeliacinio Teismo praktika restruktrizavimo bylose161

3. Priedas - Lietuvos Aukiausiojo Teismo konsultacijos bankroto bylnagrinjimo klausimais (1995-2006 metai)167

1

Bankroto byl nagrinjimo ypatumaiLIETUVOS AUKIAUSIOJO TEISMO PRAKTIKA BANKROTO BYLOSE

PROCESINIAI TEISINIAI ASPEKTAI

1999-2003 metaiCivilinje teisje galioja principas, jog leidiama viskas, kas nra tiesiogiai draudiama ir kas nepaeidia bendrj teiss princip bei kit asmen teisi ir teist interes. Vadinasi, ta aplinkyb, kad moni bankroto statymas tiesiogiai nenumato kreditoriaus teiss ginyti kreditori susirinkimo nutarimus teismine tvarka, jokiu bdu nra pakankamas argumentas daryti ivad, jog kreditorius tokios teiss neturi. Kreditori susirinkimo priimti nutarimai gali ne tik prietarauti statymui, bet ir paeisti kit kreditori teises ir teistus interesus (pvz., kreditori susirinkimo nutarimai gali bti priimti paeidiant kvorumo reikalavim, nepraneus apie susirinkim daugumai kreditori ir pan.). Tai, kad pagal 1992 m. rugsjo 15 d. moni bankroto statymo 11 straipsnio 3 dal kreditori susirinkimo nutarimai privalomi visiems kreditoriams, jokiu bdu nereikia, kad kreditorius, kurio teises toks nutarimas paeidia, negali jo ginyti. Kreditoriaus teiss teismine tvarka ginyti kreditori susirinkimo nutarimus, paeidianius jo teises, nepripainimas prietaraut ne tik moni bankroto statymo 10, 11 ir 12 straipsniams, bet ir paeist asmens konstitucin teis teismin gynyb (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalis). Be to, nepripainus kreditoriui teiss ginyti aikiai neteistus kreditori susirinkimo nutarimus, gali bti paeistas vieas interesas, nes nelikt asmens, galinio inicijuoti toki neteist nutarim panaikinim. Aplinkyb, jog skolininkui ikeliama bankroto byla, pati savaime nereikia, kad tokio skolininko kreditorius praranda teis teismin gynyb. Pagal 1992 m. rugsjo 15 d. moni bankroto statymo 10 straipsnio 2 dal vis kreditori teiss yra lygios. Lygus lygiam neturi galios. Todl kuriam nors kreditoriui manant, kad kit kreditori priimtas nutarimas paeidia jo teises, is savo teises gali ginti teismine tvarka. Tokiais atvejais pagal analogij gali bti taikomos Akcini bendrovi statymo normos, reglamentuojanios visuotinio akcinink susirinkimo nutarim ginijim (Lietuvos Aukiausiojo Teismo Civilini byl skyriaus teisj kolegijos 2001 m. vasario 21 d. nutartis, priimta AB Turto bankas v. bankrutuojanti AB Rimeda byloje; bylos Nr.3K-3-201/2001m., kategorija 15.2.1; 31.6.1; 125.6), (nutartis paskelbta Biuletenyje Nr. 17, psl. 94105). Nei Lietuvos Respublikos moni bankroto statymas, nei Draudimo statymas nenumato, kad bankrutuojanios mons akcininkai ios mons bankroto byloje bt proceso dalyviai. Bankru1 tuojanti mon tokioje byloje yra atsakovas, o ios mons akcininkai pagal Civilinio kodekso 117 straipsn yra tik akcij savininkai. Likvidavus akcin bendrov, jeigu ji yra atsiskaiiusi su kreditoriais, akcininkai turi teis gauti atitinkam likusio turto dal. Kadangi pagal moni bankroto statym administratoriaus paskyrimas yra teismo prerogatyva, administratorius yra bankrutuojanios mons valdytojas, kuriam statymas paveda vykdyti labai svarbias funkcijas (15 straipsnio 4 dalis), todl tais atvejais, kai teismas nustato, kad administratorius netinkamai atlieka jam pavestas funkcijas, teismas gali ir savo iniciatyva, o ne tik gavs kreditori susirinkimo (komiteto) pasilym, sprsti jo paskirto bankrutuojanios mons administratoriaus pakeitimo klausim (Lietuvos Aukiausiojo Teismo Civilini byl skyriaus teisj kolegijos 2000 m.

2

gruodio 20 d. nutartis, priimta UAB DK Vicura bankroto byloje; bylos Nr. 3K-3-1380/2000m., kategorija 30), (nutartis paskelbta Biuletenyje Nr. 15, psl. 95-101). Teismas gali ikelti bankroto byl, jei tam yra tam tikros teisins prielaidos, t.y. jei pagal iekovo (iekov) pateiktus ar teismo ireikalautus dokumentus preliminariai yra pakankamas pagrindas manyti, jog mons finansiniai sipareigojimai yra lygs turtui ar j virija. Lietuvos Respublikos moni bankroto statymo 2 straipsnio 8 dalyje minimi tiek finansiniai sipareigojimai, kuri vykdymo terminas jau pasibaigs, tiek ir tie, kuri vykdymo terminas dar nepasibaigs. Taiau iekin dl bankroto bylos iklimo teisme gali pareikti tik kreditorius, kuriam skolininko sipareigojimo vykdymo terminas yra pasibaigs ir nuo io termino pasibaigimo prajo ne maiau kaip vienas mnuo (statymo 6 straipsnio 1 dalis). Nutart dl bankroto bylos iklimo teisjas gali priimti vienasmenikai (CPK 166 straipsnis), nes nei civilinio proceso normos, nei Lietuvos Respublikos moni bankroto statymas imperatyvia forma nenumato, kad bankroto bylos iklimo klausimas bt svarstomas teismo posdyje, dalyvaujant alims ir kitiems dalyvaujantiems byloje asmenims (Lietuvos Aukiausiojo Teismo Civilini byl skyriaus teisj kolegijos 2000 m. rugsjo 27 d. nutartis, priimta SP AB Kauno energija v. UAB Kauno dinamo byloje; bylos Nr.3K-3-1002/2000m., kategorija 27), (nutartis paskelbta Biuletenyje Nr. 14, psl. 197-202). Lietuvos Respublikos moni bankroto statyme, atsivelgiant bankroto teisini santyki specifik ir paprastai daugelio asmen (kreditori) turtinius interesus, iekovo teis atsisakyti iekinio yra apribota. moni bankroto statymo 6 straipsnio 4 dalis numato, jog kreditorius pareikimo teismui dl bankroto bylos iklimo gali atsisakyti tik iki bylos iklimo teisme (Lietuvos Aukiausiojo Teismo Civilini byl skyriaus teisj kolegijos 2000 m. rugsjo 27 d. nutartis, priimta SP AB Kauno energija v. UAB Kauno dinamo byloje; bylos Nr.3K-3-1002/2000m., kategorija 27). Pagal Lietuvos Respublikos komercini bank statymo 53 straipsnio 4 dal banko likvidatoriumi teismas gali paskirti ir administratori. To paties statymo 53 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad ilaid, reikaling likvidatoriaus veiklai utikrinti, smat, taigi ir likvidatoriaus atlyginim, tvirtina bei keiia teismas likvidatoriaus teikimu. Kadangi atlyginim tiek administratoriui, tiek likvidatoriui komercini bank bankroto bylose nustato teismas, tai teismo kompetencijai turi priklausyti ir jo nustatyto atlyginimo dydio perirjimas (tiek padidinimo, tiek sumainimo prasme) (Lietuvos Aukiausiojo Teismo Civilini byl skyriaus teisj kolegijos 2000 m. gegus 1 d. nutartis, priimta Kooperacijos banko bankroto byloje; bylos Nr.3K-3-550/2000m., kategorija 30), (nutartis paskelbta Biuletenyje Nr. 14, psl. 115-117). Lietuvos Respublikos moni bankroto statymai (1992 m. rugsjo 15 d. Nr. I2880 ir 1997 m. birelio 17 d. Nr. VIII270) pagal savo esm yra materialinio teisinio pobdio statymai, kuriuose yra ir materialins teiss ir civilins procesins teiss norm, nes nustato teisini santyki subjekt galimo ir leistino elgesio ribas ir numato, kaip apginti paeist teis. moni bankroto statymo 19 straipsnio 1 dalis, nustatanti teismingum civilini byl, kai reikiami turtiniai bei i darbo santyki kylantys finansiniai reikalavimai monei, kuriai ikelta bankroto byla, yra procesin teiss norma, nes nusako, kaip apginti paeist ar ginijam materialin teis (Lietuvos Aukiausiojo Teismo Civilini byl skyriaus teisj kolegijos 2000 m. gegus 1 d. nutartis, priimta R. Kvedaraviius v. UAB Dega byloje; bylos Nr.3K-3-380/2000m., kategorija 2), (nutartis paskelbta Biuletenyje Nr. 14, psl. 109-115). Pagal Lietuvos Respublikos moni bankroto statymo 27 straipsnio 9 punkt teis silyti teismui tvirtinti mons sanavimo projekt ir io projekto pakeitimus priklauso ne bankrutuojanios mons visuotiniam akcinink susirinkimui, o bankrutuojanios mons kreditori susirinkimui (Lietuvos 3

Aukiausiojo Teismo Civilini byl skyriaus teisj kolegijos 2000 m. vasario 9 d. nutartis, priimta Danisco Seed A/S v. AB Marijampols cukrus byloje; bylos Nr.3K-3-226/2000m., kategorija 30), (nutartis paskelbta Biuletenyje Nr. 13, psl. 80-87). statymas nereikalauja, kad nuolaidas suteikt visi kreditoriai. Sanavimo projekte numatomos nuolaidos turi bti pakankamos, kad bt atstatytas mons mokumas. Nuolaidos gali bti ir nereikalingos, jeigu sanuotojas gali pats isprsti bankrutuojanios mons finansines problemas ir tai suderina su kreditoriais (Lietuvos Aukiausiojo Teismo Civilini byl skyriaus teisj kolegijos 2000 m. vasario 9 d. nutartis, priimta Danisco Seed A/S v. AB Marijampols cukrus byloje; bylos Nr.3K3-226/2000m., kategorija 30), (nutartis paskelbta Biuletenyje Nr. 13, psl. 80-87). Nuo bankroto bylos iklimo dienos laikoma, kad visi bankrutuojanios mons skol mokjimo terminai yra pasibaig. Todl darytina ivada, kad iki bankroto bylos iklimo finansiniai sipareigojimai, kuri vykdymo terminas jau pasibaigs ir kuri dar ne, - negali bti tapatinami. Lietuvos Respublikos moni bankroto statymo 6 straipsnis nustato, kad kreditorius pareikim teismui dl bankroto bylos iklimo gali pateikti ne anksiau, kaip prajus vienam mnesiui po termino, nustatyto statym, kit teiss akt, taip pat kreditori ir mons sutartyse, kada turjo bti vykdytas mons sipareigojimas. Taigi i norma tiesiogiai nustato, kad teis kreiptis teism dl bankroto bylos iklimo atsiranda tik dl sipareigojim, kuri vykdymo terminas jau pasibaigs (Lietuvos Aukiausiojo Teismo Civilini byl skyriaus teisj kolegijos 2000 m. sausio 5 d. nutartis, priimta AB Lietuvos ems kio bankas v. UAB Dama byloje; bylos Nr.3K-3-22/2000m., kategorija 27), (nutartis paskelbta Biuletenyje Nr. 13, psl. 47-50). Pagal 1997 m. birelio 17 d. Lietuvos Respublikos moni bankroto statymo (Nr. VIII-270) 15 straipsn pareiga sudaryti mons kreditori sra ir j pateikti teismui tvirtinti pavesta bankrutuojanios mons administratoriui, kuris pagal mons turimus dokumentus ir kreditori pareiktus reikalavimus sudaro vis inom mons kreditori sra. I io straipsnio 4 dalies 9 punkto turinio negalima daryti ivados, kad kreditori sra negali bti trauktas kreditorius, nepareiks reikalavimo, nes minta statymo norma numato, kad tai gali bti padaryta pagal bankrutuojanios mons turimus dokumentus (Lietuvos Aukiausiojo Teismo Civilini byl skyriaus teisj kolegijos 1999 m. spalio 25 d. nutartis, priimta UAB Kolibris v. AB Mastis byloje; bylos Nr.3K-3-673/99m., kategorija 28), (nutartis paskelbta Biuletenyje Nr. 12, psl. 149-151). Nepriklausomai nuo to, ar kreditorius finansinius reikalavimus pateik tiesiogiai mons administratoriui, ar kreditoriaus civilinis iekinys buvo perduotas bankroto byl nagrinjaniam teismui i baudiamosios bylos, klausim dl kreditorini reikalavim pagrstumo ir j dydio sprendia bankroto byl nagrinjantis teismas, tvirtindamas kreditori finansini reikalavim sra (Lietuvos Aukiausiojo Teismo Civilini byl skyriaus teisj kolegijos 1999 m. gegus 31 d. nutartis, priimta Investicins akcins bendrovs Investicin Kauno holdingo kompanija bankroto byloje; bylos Nr.3K3-219/99m., kategorija 28), (nutartis paskelbta Biuletenyje Nr. 12, psl. 34-38).

2004 metaiKadangi pagal moni bankroto statymo 10 straipsnio 7 dalies 3 punkt sakmiai draudiama, siteisjus teismo nutariai ikelti monei bankroto byl, vykdyti tas mons finansines prievoles, kurios nevykdytos iki bankroto bylos iklimo, skaitant ir palkan mokjim, tai, kasacinio teismo poiriu, neteisinga manyti, kad negali bti iiekomos mons palkanos, apskaiiuotos per tam tikr laikotarp iki bankroto bylos iklimo. Palkan, apskaiiuot per laikotarp iki bankroto bylos iklimo, priteisimas nereikia j mokjimo faktine prasme. Remiantis teismo sprendimu priteista 4

palkan suma gali bti traukta kreditoriaus finansini reikalavim bankrutuojaniai monei bendr mas, nepriklausomai nuo to, ar ios palkanos priteistos bankroto byloje ar kitoje byloje, nes pagal moni bankroto statymo 26 straipsnio 1 dal kreditori reikalavim patikslinimai gali bti daromi iki teismas priima nutart nutraukti bankroto byl arba sprendim dl mons pabaigos. Dl i motyv kasacinis teismas sutiko su apeliacins instancijos teismo argumentais (Aukiausiojo Teismo Civilini byl skyriaus teisj kolegijos 2004 m. balandio 5 d. nutartis, priimta civilinje byloje V Turto fondas v. bankrutuojanti UAB Saultekis; bylos Nr. 3K-3-244/2004). Pagal CPK 144 straipsnio prasm turto aretas, kaip ir bet kuri kita laikinoji apsaugos priemon, atlieka bsimo teismo sprendimo vykdymo utikrinimo funkcij. Tuo tarpu bankroto procese, kasacinio teismo poiriu, po bankroto bylos iklimo bankrutuojanios mons turtui taikomas turto aretas praranda utikrinani paskirt, dl to tokios priemons taikymas nra tikslingas. Kasacinis teismas paymjo, kad turto aretas, kaip laikinoji apsaugos priemon, savo paskirtimi bankrutuojanios mons atvilgiu gali bti taikoma tik iki bankroto bylos monei iklimo teisme. Tuo tarpu po bankroto bylos iklimo bankrutuojanti mon negali laisvai disponuoti turtu, nes bankroto administratoriaus teiss disponuoti bankrutuojanios mons turtu yra grietai suvarytos, turtas yra realizuojamas pagal moni bankroto statym ir gautos los panaudojamos kreditori reikalavimams tenkinti bendra tvarka. Tai reikia, kad monei iklus bankroto byl kreditoriaus reikalavimas negali bti papildomai utikrintas bankrutuojanios mons turto aretu. Atsivelgdamas tai, kasacinis teismas pripaino, kad teismas, nutartimi atsisakydamas bankrutuojaniai monei taikyti papildomas laikinsias apsaugos priemones atsakovo kilnojamojo ir nekilnojamojo turto bei pinigini l aret, tinkamai aikino ir taik atitinkamas statymo nuostatas (Aukiausiojo Teismo Civilini byl skyriaus teisj kolegijos 2004 m. gruodio 16 d. nutartis, priimta civilinje byloje AS Parekss banka v. UAB Parex lizingas; bylos Nr. 3K-7552/2004). Analizuodamas teismo paskirto bankrutuojanios mons administratoriaus status ir jo galinimus (moni bankroto statymo 11 straipsnis), kasacinis teismas yra pabrs, kad mons administratorius ne tik turi teis, bet ir privalo patikrinti bankrutuojanios mons sandorius. Nustats, kad sudaryti sandoriai nenaudingi monei, jos kreditoriams, taip pat jei sandoriai paeidia statym ir kit teiss akt imperatyvius reikalavimus, mons administratoriui tenka pareiga pareikti iekinius teisme dl toki sandori pripainimo negaliojaniais. Dl to kasacinis teismas nesutiko su apeliacins instancijos teismo ivada, kad bankrutuojanios mons administratorius, reikdamas iekin dl ios mons sudaryt sandori pripainimo negaliojaniais, piktnaudiauja savo teismis, nes reikti iekinius mons administratorius turi ne tik teis, bet tam tikrais atvejais tai yra jo pareiga (Aukiausiojo Teismo Civilini byl skyriaus teisj kolegijos 2004 m. spalio 18 d. nutartis, priimta civilinje byloje bankrutuojanti AB Lietuvos kuras v. UAB Gazolita; bylos Nr. 3K-3-452/2004). Kita bankrutuojanios mons administratoriaus funkcija utikrinti bankrutuojanios mons turto apsaug (moni bankroto statymo 11 straipsnio 3 dalies 4 punktas). Bankrutuojanios mons turto valdymas pagal moni bankroto statymo 2 straipsnio 6 dal tai mons turto isaugojimas, turto i skolinink iiekojimas, turto pardavimas, kreditori reikalavim tenkinimas, likusio turto pardavimo organizavimas. Kasacinis teismas nurod, kad negalima sutikti su teiginiu, kad administratoriaus veikla utikrinant turto apsaug moni bankroto statyme nra detalizuota, todl pagal analogij turt bti taikomos CK XIV skyriaus Kito asmens turto administravimas ir XXXVI skyriaus Pavedimas normos. Btent moni bankroto statymo 11 straipsnio 3 dalies 4 punktas, kasacinio teismo poiriu, aikintinas taip, kad administratorius, vykdydamas mons turto apsaugos funkcij, privalo imtis vis btin priemoni bankrutuojanios mons turtui isaugoti. Atsivelgdamas tai, kasacinis teismas konstatavo, kad pirmosios ir apeliacins instancijos teism ivada nurodytu klausimu yra pagrsta (Aukiausiojo Teismo Civilini byl skyriaus teisj kolegijos 2004 m. spalio 4 5

d. nutartis, priimta civilinje byloje UAB Sampo bankas v. UAB konsultacin mon Snoja; bylos Nr. 3K-3-486/2004). Analizuodamas mons tyinio bankroto institut (moni bankroto statymo 2 straipsnio 12 dalis, 20 straipsnis), kasacinis teismas atkreip dmes tai, kad sprendiant dl mons tyinio bankroto pripainimo bankroto byl iklusiam teismui btina nustatyti, ar bankrutuojanios mons sudarytais sandoriais bei kitokia ios mons veikla buvo nuosekliai ir kryptingai siekiama mons nemokumo. Tais atvejais, kai mon yra faktikai nelikvidi arba nemoki, turi bti patikrinama, ar tolesn tokios mons veikla buvo nukreipta dar labiau pabloginti mons turtin padt. ie kriterijai bei kreditori galimybi nukreipti iiekojim skolininks mons turt suvarymas arba slyg ivengti iiekojimo sudarymas, taip pat smoningas iiekojimo pirmenybs atidavimas vlesniems kreditoriams, inant, kad ankstesnieji kreditoriai faktikai neturs k nukreipti savo reikalavim monei skolininkei neturint pakankamai turto, reikia tyin bankrot. Bankroto byl nagrinjantis teismas gali pripainti mons bankrot tyiniu, jeigu nustato poymius, rodanius, jog mon prie bankroto buvo privesta tyia, t. y. kad bankrot nulm ne verslo neskm, o tyiniai mons valdymo organ veiksmai, siekiant ivengti sipareigojim kreditoriams vykdymo. Taigi kiekvienu konkreiu atveju sprendiant dl mons tyinio bankroto reikia vertinti faktines aplinkybes, susijusias su mons veikla, tokios mons valdymo organ sprendimais, turiniais tyinio bankroto poymi. Ta aplinkyb, kad mons pagrindinis akcininkas, inodamas apie tikrj mons sunki turtin bei finansin padt, u ymiai maesn kain, nei to turto monje gijimo kaina, perima faktikai nemokios mons likus turt, kasacinio teismo poiriu, vertintina kaip smoningas mons bei mons kreditori reikalavim patenkinimo sulugdymas, t. y. tyinis bankrotas. Be to, mons tyiniu bankrotu pripaintini visi atvejai, kai dl mons valdymo organ smoning sprendim mons turtas yra perleidiamas, ivaistomas, sunaikinamas ar sugadinamas, jei dl toki veiksm mon gauna ymiai maesn naud, nei yra to turto reali rinkos vert, ir toki veiksm padariniu tampa mons nemokumas. mons tyiniu bankrotu laikytini ir vardyti mons valdymo organ veiksmai monei esant faktikai nemokiai, dar labiau pabloginantys mons turtin padt, jei dl toki veiksm, t. y. finansikai nepagrst (nuostoling) sandori arba papildom sipareigojim prisimimo, siekiama ivengti atsiskaitymo su kreditoriais. moni bankroto statymo 20 straipsnis pareigoja bankrutuojanios mons administratori, mons bankroto byl nagrinjaniam teismui nustaius tyin bankrot, patikrinti bankrutuojanios mons sandorius, sudarytus per 5 met laikotarp iki bankroto bylos iklimo, ir pareikti iekinius mons bankroto byl nagrinjaniame teisme dl sandori, prieing mons veiklos tikslams ir (arba) galjusi turti takos tam, kad mon negali atsiskaityti su kreditoriais, pripainimo negaliojaniais. Dl i motyv kasacinis teismas sutiko su apeliacins instancijos teismo nutarties ivadomis ir j motyvais, dl kuri, panaikinus pirmosios instancijos teismo nutart, atsakovo bankrotas buvo pripaintas tyiniu (Aukiausiojo Teismo Civilini byl skyriaus teisj kolegijos 2004 m. gruodio 13 d. nutartis, priimta UAB Laivs kino teatro bankroto byloje; bylos Nr. 3K-3-680/2004). moni bankroto statymo 28 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad taikos sutartis gali bti sudaroma bet kuriuo bankroto proceso metu iki nutarties likviduoti mon dl bankroto siteisjimo dienos. Kasacinis teismas atkreip dmes tai, kad tuo atveju, kai pirmosios instancijos teismo nutartis dl mons pripainimo bankrutavusia ir jos likvidavimo dl bankroto buvo apsksta atskiruoju skundu, praleidus atskirj skund padavimo termin, taiau apeliacins instancijos teismas termin atnaujino, pirmosios instancijos teismo nutarties pripainti mone bankrutavusia ir likviduoti j dl bankroto negalima laikyti siteisjusia. Tokiu atveju galimyb pasirayti taikos sutart pagal moni bankroto statymo 28 straipsnio nuostatas ilieka, nes taikos sutartis gali bti sudaroma bet kuriuo bankroto proceso, kuris iuo atveju dar nra pasibaigs, metu. Dl i motyv kasacinis teismas sprend, kad apeliacins instancijos teismo ivada, kad tokiu atveju nra galimybs sudaryti taikos sutarties, neatitinka moni bankroto statymo 28 straipsnio 3 dalies nuostatos (Aukiausiojo Teismo 6

Civilini byl skyriaus teisj kolegijos 2004 m. balandio 19 d. nutartis, priimta AB Marijampols Daisotra bankroto byloje; bylos Nr. 3K-3-277/2004). Pagal moni bankroto statymo 36 straipsnio 1 dal bankrutavusios mons administravimo ilaidos apmokamos i ios mons vis ri l, gaut pardavus mons turt, skaitant ir keist, monei grint skol kins veiklos, turto nuomos ir kit bankroto proceso metu gaut l. Administravimo ilaid smatos tvirtinimas, keitimas, disponavimo administravimo ilaidomis tvarkos nustatymas iuo statymu yra priskirtas bankrutuojanios mons kreditori susirinkimo kompetencijai (moni bankroto statymo 36 straipsnio 2 dalis). Kreditori susirinkimo nutarim primimo tvarka reglamentuojama moni bankroto statymo 24 straipsnyje, kuriame inter alia nustatyta, kad kreditori susirinkimo nutarimai tampa privalomi tolesnse bankroto procedrose visiems kreditoriams. Tuo atveju, kai ankstesniais kreditori nutarimais, kurie yra nenuginyti, buvo patvirtinta likviduojamos dl bankroto mons administravimo ilaid smata ir mons administratoriaus ataskaita apie faktikai panaudotas administravimui skirtas ir nevirijant patvirtintos smatos ileistas las, tai vlesnis kreditori susirinkimo nutarimas dl toki ilaid sumainimo, kasacinio teismo nuomone, neatitinka moni bankroto statymo 36 straipsnio nuostat bei kreditori susirinkimo priimt ankstesni nutarim dl administravimo ilaid dydio nustatymo ir j panaudojimo ataskaitos patvirtinimo. Kasacinis teismas sprend, kad pirmosios ir apeliacins instancij teismai nurodytas nuostatas aikino ir taik teisingai (Aukiausiojo Teismo Civilini byl skyriaus teisj kolegijos 2004 m. rugsjo 29 d. nutartis, priimta J. Kazno gamybins komercins firmos Kajus bankroto byloje; bylos Nr. 3K-3-440/2004). Pagal CK 1.37 straipsnio 4 dal teismas taiko valstybs, su kuria sutartin prievol yra labiausiai susijusi, teis, atsivelgdamas prezumpcij, kad jeigu prievol yra labiau susijusi su prievols alies verslo vietos valstybs teise, tokiai prievolei taikoma verslo vietos valstybs teis. Nacionalinis teismingumas ilieka nepaisant to, kad usienio monei ikelta bankroto byla usienio valstybs teisme. Kai Lietuvos teisme nagrinjamos bylos dl civilins sutartins atsakomybs taikymo metu paaikja, kad atsakovui usienio valstybje yra ikelta bankroto byla, nacionalinis teismas ex officio turi patikrinti, ar nagrinjamo gino isprendimas priklauso Lietuvos teism jurisdikcijai (CPK 782 straipsnis). Kasacinis teismas paymjo, kad usienio valstybje pradt bankroto procedr taikymas monei pats savaime nenutraukia pradt nagrinti su bankrutuojania mone susijusi turtini gin civilinse bylose Lietuvoje, nebent usienio valstybi bankroto procedr eksteritorialumas ir su tuo susijusios teisins pasekms Lietuvos teritorijoje bt numatytos dvialiu ar daugiaaliu pagrindu sudarytuose tarptautins teiss aktuose, prie kuri bt prisijungusi Lietuva bankroto procedr pradjimo monei usienio valstybje momentu. Jei iekinio pareikimo metu gino nagrinjimas yra teismingas Lietuvos teismams, o ikeltoje civilinje byloje j nagrinjantis teismas pripaino taikom Lietuvos jurisdikcij ginui isprsti, tai nacionalinis teismingumas ilieka nepaisant to, jog usienio monei ikelta bankroto byla usienio valstybs teisme. Ta aplinkyb, kad skolininkui usienio juridiniam asmeniui usienio valstyb pradjo taikyti bankroto procedras, dar nereikia, kad iki bankroto procedr pradjimo kitos valstybs kreditorius negali pasinaudoti savo valstybs jurisdikcija inicijuodamas savo paeist subjektini teisi gynyb. Tokioje situacijoje kreditorius, turdamas alternatyvinio teismingumo galimybes kreiptis tiek savo buveins (nacionalins) valstybs teism, tiek atsakovo usienio juridinio asmens valstybs teism, gali laisvai pasirinkti, kurios valstybs teismais naudotis pareikiant iekin iki bankroto bylos iklimo skolininkui, arba po bankroto bylos iklimo pareikti kreditorin reikalavim usienio teismo nagrinjamoje bankroto byloje. Dl i motyv kasacinis teismas padar ivad, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo iekovui Lietuvos monei i atsakovo Vokietijos mons, kuriai Vokietijoje ikelta bankroto byla, priteistas siskolinimas pagal sutart, ir apeliacins instancijos teismo nutartis, kuria toks sprendimas paliktas galioti, yra teisti ir todl paliktini nepakeisti (Aukiausiojo 7

Teismo Civilini byl skyriaus teisj kolegijos 2004 m. gruodio 9 d. nutartis, priimta civilinje byloje AB ,,Dainava v. Vokietijos bankrutuojanti mon H. Hensel & Mortensen Mntel Kostme Kleider GmbH; bylos Nr. 3K-7-560/2004). Pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkt procesas gali bti atnaujinamas, jeigu naujai paaikja esmini bylos aplinkybi, kurios nebuvo ir negaljo bti inomos pareikjui bylos nagrinjimo metu. Kasacinis teismas paymjo, kad pagal statym vienas i kriterij, apibdinani naujai paaikjusi esmin bylos aplinkyb, yra reikalavimas, kad tokia aplinkyb bt egzistavusi bylos, kurios proces praoma atnaujinti, nagrinjimo metu. Vadinasi, naujai paaikjusios aplinkybs nra duomenys, atsirad jau po bylos inagrinjimo. Dl to, kasacinio teismo poiriu, negali bti pripainti naujai paaikjusia aplinkybe pareikjo teismui pateikti rodymai apie didesn turto vert, susidariusi dl ekonomini pokyi po bylos inagrinjimo. Teisine prasme i aplinkyb yra naujai atsiradusi, bet ne naujai paaikjusi. Tuo tarpu esminis naujos aplinkybs pobdis, t. y. kitas naujai paaikjusi aplinkyb apibdinantis kriterijus, turi bti suprantamas kaip ymus konkrei faktini duomen skirtumas nuo anksiau turtj (pvz., dideli skolos dydi ir turto veri skirtumai). Kasacinio teismo poiriu, tokia aplinkyb gali bti patikrinama CPK 370 straipsnio 3 dalyje nustatyta teismo posdio tvarka svarstant, ar teismo anksiau nustatyti duomenys labai skiriasi nuo naujai teikiam. Pavyzdiui, pareikjo nurodyta aplinkyb, kad teismams nustaius, jog mons, kuriai ikelta bankroto byla, skolos siek 11 mln. Lt, o pagal naujai su praymu dl proceso atnaujinimo teikiamus rodymus matyti, kad skol dydis yra sumajs 5573,80 Lt, neatitinka naujai paaikjusios aplinkybs poymio tokios aplinkybs esmingumo, nes skolos skirtumai iuo atveju yra neyms. Dl i motyv kasacinis teismas konstatavo, kad byl nagrinj pirmosios ir apeliacins instancij teismai tinkamai aikino ir taik nurodytas civilinio proceso teiss normas (Aukiausiojo Teismo Civilini byl skyriaus teisj kolegijos 2004 m. kovo 1 d. nutartis, priimta UAB Saultekis bankroto byloje; bylos Nr. 3K-3-46/2004). Analizuodamas CPK taisykli, reglamentuojani usienio arbitra sprendim pripainimo ir leidimo vykdyti Lietuvos Respublikos teritorijoje tvark, ir 1958 m. Niujorko konvencijos Dl usienio arbitra sprendim pripainimo ir vykdymo nuostat turin ir j tarpusavio sveik, kasacinis teismas atkreip dmes ios Konvencijos III straipsn, kuriame tvirtinta nuostata, kad prie Konvencijos prisijungusi valstyb pripasta usienio arbitra sprendimus ir juos vykdo pagal toje teritorijoje, kurioje praoma sprendim pripainti ir leisti vykdyti, galiojanias procesines normas. i taisykl atitinka tarptautinje praktikoje visuotinai pripaint princip, kad teismo procesas vyksta pagal valstybs vietos proceso teis (lex fori). Tuo atveju, kai bylos dl usienio arbitrao sprendimo pripainimo ir leidimo vykdyti Lietuvoje nagrinjimo metu paaikja, kad suinteresuotam asmeniui teismo nutartimi ikeliama bankroto byla, o teismo paskirtas bankrutuojanios mons administratorius pareikia teismuose iekin dl sutarties, prieingos mons veiklos tikslams ir (arba) galjusios turti takos tam, kad mon negali atsiskaityti su savo kreditoriumi, ir arbitrains ilygos pripainimo negaliojaniais, motyvuojant tai sutarties prietaravimu vieajai tvarkai, tai arbitrains ilygos nuginijimas tokiu pagrindu reikt remiantis tokia sutartimi priimto usienio arbitrao sprendimo prietaravim Lietuvos vieajai tvarkai. Tuo tarpu pagal Konvencijos V straipsnio 2 dalies b punkt usienio arbitrao sprendimo prietaravimas praomos pripainti valstybs vieajai tvarkai yra pagrindas usienio arbitrao sprendimui nepripainti. Dl to neinagrinjus bylos dl sutarties ir arbitrains ilygos nuginijimo, kasacinio teismo nuomone, negalima padaryti vienareikms ivados apie praomo pripainti arbitrao sprendimo neprietaravim Lietuvos vieajai tvarkai, taip pat apie usienio arbitraui priskirt kompetencij sprsti ikilus gin. Nustaius tiesiogin prejudicin ry tarp i dviej byl, byla dl usienio arbitrao sprendimo pripainimo ir leidimo vykdyti Lietuvoje sustabdytina, nes jos negalima nagrinti iki tol, kol bus isprsta kita civilin byla (CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Kasacinis teismas taip pat atkreip dmes tai, kad pagal CPK 812 straipsnio 4 dal byla dl usienio arbitrao sprendimo pripainimo ir vykdymo 8

sustabdoma dviem atvejais: a) kai arbitrao sprendimas nra siteisjs; b) kai nesuj arbitrao sprendimo apskundimo terminai. Taiau is specialij bylos sustabdymo atvej sraas nra baigtinis, nes mutatis mutandis kiekvienu konkreiu atveju gali bti taikomi CPK 163, 164 straipsniuose nurodyti bendrieji bylos sustabdymo pagrindai. Usienio arbitrao sprendimo pripainimo ir vykdymo byl nagrinjimo ypatumai negali eliminuoti CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punkto taikymo. Kadangi Konvencija irgi nedraudia bylos dl usienio arbitrao sprendimo pripainimo ir vykdymo sustabdymo ir nenumato kitoki taisykli, tai bylos sustabdymas CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu, kasacinio teismo poiriu, neprietarauja Konvencijoje numatytiems valstybs sipareigojimams. Dl i motyv kasacinis teismas konstatavo, kad apeliacins instancijos teismas, nutartimi CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu sustabdydamas nagrinjamos bylos dl usienio arbitrao sprendimo pripainimo ir leidimo vykdyti Lietuvoje nagrinjim, nurodytas nuostatas aikino ir taik tinkamai, todl tokia apeliacins instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (Aukiausiojo Teismo Civilini byl skyriaus iplstins teisj kolegijos 2004 m. gruodio 16 d. nutartis, priimta civilinje byloje AS Parekss banka v. UAB Parex lizingas; bylos Nr. 3K-7-552/2004). Aukiausiojo Teismo iplstin teisj kolegija, sistemikai iaikinusi CPK VI skyriaus ir Sprendim vykdymo instrukcijos normas, nurod, kad iiekoti vykdymo ilaidas i skolininko galima tik ubaigus vykdomj byl. Pagal CPK 632 straipsn vykdomoji byla laikoma baigta: 1) visikai vykdius vykdomj dokument; 2) CPK 631 straipsnio nustatyta tvarka grinus vykdomj dokument iiekotojui; 3) nutraukus vykdomj byl; 4) persiuntus vykdomj dokument vykdyti kitam antstoliui; 5) vykdomj dokument isiuntus iskaitoms padaryti skolininko darboviet, mokymo staig, socialinio draudimo staig ir kt.; 6) persiuntus vykdomj dokument bankroto byl nagrinjaniam teismui. Iplstin teisj kolegija konstatavo, kad, CPK 632 straipsnyje numatytais pagrindais neubaigus vykdomosios bylos, antstoli kontora negyja teiss Sprendim vykdymo instrukcijos 88 ir 89 punkt pagrindais reikalauti vykdymo ilaid atlyginimo. i teis antstoliams, vadovaujantis Instrukcijos VI skyriaus treiojoje dalyje numatytais atvejais, atsiranda tik ubaigus vykdomj byl (Aukiausiojo Teismo Civilini byl skyriaus teisj kolegijos 2004 m. kovo 16 d. nutartis, priimta civilinje byloje Antstoli V. Bespaloviens, A. Bespalovo, A. Balseviiaus kontora v. UAB Izabelita, bylos Nr. 3K-7-62/2004).

2005 metaiDl bankroto bylos sustabdymo CPK 163 straipsnio 3 punkto pagrindu CPK 163 straipsnio 3 punkto pagrindu byla sustabdoma, kai sprendimas kitoje byloje turs prejudicin arba rodomj reikm. Kasacinis teismas nurod, kad negalimumas inagrinti civilin byl iki bus inagrinta kita byla paaikinamas tuo, jog teismas pats negali nustatyti fakt, kurie turi bti nustatyti kitoje byloje. Kasacinis teismas paymjo, kad teismas, sprsdamas bankroto bylos sustabdymo klausim, turi ianalizuoti aplinkybes, turinias takos bylos sustabdymui, ir nustatyti, ar teismo priimtas sprendimas kitoje civilinje byloje turs prejudicin gali ar rodomj reikm nagrinjamoje bankroto byloje. Jeigu faktai, susij su mons nemokumu ir praneimu kreditoriui apie sipareigojim vykdymo negalimum, bus svarstomi kitoje civilinje byloje, tai reikia, kad i civilin byla turi ry su bankroto byla. Tai, kad kita civilin byla yra susijusi su bankroto byla, patvirtina moni bankroto statymo 9 straipsnio 5 dalies nuostata, jog teismas ikelia bankroto byl, kai yra nustatyta bent viena i i slyg: mon yra nemoki arba mon daugiau kaip tris mnesius vluoja imokti darbuotojams atlyginim ar mon vieai paskelbia arba kitaip pranea kreditoriui, kad negali su juo atsiskaityti ir (arba) neketina vykdyti savo sipareigojim. Taigi kasacinis teismas paymjo, kad statymo kategorikai nustatyta, kad bankroto byla gali bti ikeliama tik tada, kai teismas nustato bent 9

vien i nurodyt slyg. Lietuvos Aukiausiojo Teismo senato 2001 m. gruodio 21 d. nutarimo Nr. 33 Dl statym taikymo moni bankroto bylose 3, 6, 7, 8 punktuose yra iaikinta, kad teismas, sprsdamas bankroto bylos iklimo monei klausim, turi patikrinti iekinio pagrstum, t. y. ne tik patikrinti byloje pateiktus rodymus ir pareigoti alis pateikti mones finansin padt patvirtinanius rodymus, bet ir pats aktyviai dalyvauti renkant rodymus. Btent teismas privalo tinkamai teisikai kvalifikuoti iekovo nurodytas faktines aplinkybes, kuriomis grindiamas praymas ikelti bankroto byl, vertinti tokias aplinkybes pagrindianius ar paneigianius rodymus bei konstatuoti, ar yra kuri nors i moni bankroto statymo 9 straipsnio 5 dalyje nustatyt slyg bankroto bylai ikelti. Jei bankroto byloje egzistuoja privalomas bylos sustabdymo pagrindas, nustatytas CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punkte, teismas privalo taikyti bylos sustabdym. Kasacinis teismas nurod, kad aptariamojoje byloje apeliacins instancijos teismas buvo aktyvus rinkdamas rodymus, siek isiaikinti aplinkybes dl bankroto bylos iklimo slyg buvimo ar nebuvimo ir todl skyr byloje teismo finansin ekonomin ekspertiz bei sustabd bylos nagrinjim ekspertizs atlikimo laikui, o nustats fakt, kad bankroto bylos iklimas yra susijs su kit civilini byl nagrinjimu, teistai ir pagrstai bylos nagrinjim sustabd. Tokie apeliacins instancijos teismo veiksmai bankroto byloje, atlikti laikantis moni bankroto statymo ir CPK reikalavim, negali bti vertinami kaip bylos vilkinimas ir procesini termin paeidimas. Prieingai, teismas, atlikdamas eil procesini veiksm, siek nustatyti, ar yra pakankamai rodym dl slyg ikelti bankroto byl egzistavimo, t. y. aikinosi tikrsias mons nemokumo prieastis, atkreipdamas dmes aplinkybes dl kai kuri asmen veiksm, siekiant ikelti monei bankroto byl (Lietuvos Aukiausiojo Teismo Civilini byl skyriaus iplstins teisj kolegijos 2005 m. gegus 19 d. nutartis, priimta civilinje byloje SIA Pareks lizings v. UAB Parex lizingas; bylos Nr. 3K-7260/2005). Dl kreditorinio reikalavimo tenkinimo i bankrutuojanios mons turto tvarkos Kasacinis teismas iaikino, kad, teismine tvarka monei iklus bankroto byl ir teismui patvirtinus kreditoriaus kreditorin reikalavim bankrutuojani mon, tokio kreditorinio reikalavimo pagrindu esanios sutarties tolesnis vykdymas tampa negalimu, jei skolininkas yra bankrutuojanti mon. Pagal moni bankroto statymo 16 straipsn nuo bankroto bylos iklimo dienos laikoma, kad visi bankrutuojanios mons skol terminai yra pasibaig. Dl to nuo bankroto bylos iklimo momento kreditorius gali reikalauti tenkinti reikalavimus skolininkui bankrutuojaniai monei dl siskolinim apmokjimo ne sutarties, i kurios kyla siskolinimas, tvarka, o tik moni bankroto statyme nustatyt speciali bankroto procedr nustatyta priverstinio vykdymo tvarka. Kasacinis teismas paymjo, kad nurodyta statymin nuostata taip pat reikia tai, jog bankrutuojanios mons siskolinimai tampa neapmoktini, o kitoks materialusis turtas neperduotinas kreditoriams iki bankroto procedr taikymo pabaigos, taigi bankrutuojanios mons sipareigojim pagal sutartis vykdymas yra sustabdomas. Aptariamojoje byloje kreditorius, turdamas bankroto byl nagrinjanio teismo patvirtint galiojant kreditorin reikalavim bankrutuojani mon, nepagrstai pareik iekin dl sutarties, i kurios kyla kreditorinis reikalavimas, nutraukimo bei restitucijos taikymo, nes stodamas bankroto bylos proces, t. y. siraydamas bankrutuojanios mons kreditori sra su galiojaniu kreditoriniu reikalavimu kreditorius neturi teisinio pagrindo reikti t pat reikalavim bankrutuojaniai monei iekinio teisenos tvarka. Kasacinis teismas paymjo, kad n vienas bankrutuojanios mons kreditorius neturi teisini galimybi kitokia, ne bankroto procedrose nustatyta priverstinio vykdymo tvarka, isiiekoti las ar kitok turt i skolininks bankrutuojanios mons. Aptariamojoje byloje kreditorius neturi pirmumo teisi prie kitus kreditorius daugiau, nei toki teisi tvirtinta moni bankroto statymo normose, nustataniose kreditori eilikum. Tai reikia, kad iekovas, kaip bet kuris kitas kreditorius, negali 10

anksiau laiko, nepaisydamas kit kreditori interes, patenkinti savo reikalavim sum i bankrutuojanios mons kreditoriams dalytino turto. Tik laikantis nuoseklios bankrutuojanios mons bankroto procedr eigos ir stadij, ir tik tada, kai bus sukaupiama bankrutuojanios mons viso dalytino turto mas, kreditoriai, tarp j ir iekovas, turs galimyb tenkinti bankroto byl nagrinjanio teismo patvirtintus reikalavimus i viso bankrutuojanios mons dalytino kreditoriams turto. Kasacinis teismas paymjo, kad joks kreditorius kitais, ne bankroto procedr, pagrindais neturi privilegij ankstyvesn reikalavim patenkinim, kitaip bt paneigtas bankrutuojanios mons kreditori eilikumo principas bei paeistas kreditori reikalavim bankrutuojanios mons turt tenkinimo proporcingumas (Lietuvos Aukiausiojo Teismo Civilini byl skyriaus teisj kolegijos 2005 m. balandio 20 d. nutartis, priimta civilinje byloje UAB Fima v. bankrutuojanti AB Ekama; bylos Nr. 3K-3-277/2005). Dl bankrutuojanios mons kreditori dalyvavimo bankroto procese Kasacinis teismas paymjo, kad bankrutuojanios mons kreditori dalyvavimas bankroto procese yra vienas i vadinamojo universalumo principo gyvendinimo bd. Universalumo principo bankroto santykiuose paskirtis vienoda vis kreditori teisi ir teist interes apsauga. Taiau universalumo principas nra absoliutus; jo naudotojai tam tikra apimtimi ir gyvendintojai, yra patys kreditoriai; todl jeigu kreditoriai priima sprendim, ne visikai atitinkant universalumo princip, tai savaime nereikia jo paeidimo. Kasacinis teismas paymjo, kad priimant sprendimus dl bankrutuojanios mons turto mass nustatymo dalyvauja mons kreditoriai. Tokia situacija, kai vienas i kreditori atsisak savo kreditorini reikalavim bankroto procese ir pasitrauk i bankroto bylos, esant bankrutuojanios mons kreditori pritarimui, nereikia bankroto procedr paeidimo (Lietuvos Aukiausiojo Teismo Civilini byl skyriaus iplstins teisj kolegijos 2005 m. lapkriio 8 d. nutartis, priimta civilinje byloje H. Hensel C. Mortensen Mntel Kostme Kleider GmbH v. AB Dainava; bylos Nr. 3K-7-404/2005). Dl vykdomosios bylos sustabdymo, kai skolininkui ikelta bankroto byla (CPK 626 straipsnio 3 punktas) Pareikjas bankrutuojanti UAB PTI technologijos kreipsi teism su skundu dl antstolio veiksm pripainimo neteistais. Pareikjas nurod, kad antstolis, patvarkymu paskirstydamas UAB PTI technologijos darbuotojams mons skolininko antstolio depozitin sskait pervestus pinigus, paeid moni bankroto statymo 9 straipsnio 3 dal ir CPK nuostatas, reglamentuojanias turto realizavimo tvark. Pirmosios ir apeliacins instancijos teismai pareikim patenkino. Kasacinis teismas, nagrindamas byl pagal antstolio kasacin skund, nurod, kad Lietuvos Aukiausiojo Teismo 1998 m. gegus 28 d. konsultacijoje A3-29 nurodyta, jog antstolis pagal 1964 m. CPK 396 straipsnio 8 punkt privalo sustabdyti vykdomsias bylas, kuriose sprendimai nevykdyti dl priteistin sum iiekojimo i bankrutuojanios mons buvusiems darbuotojams ir perduoti vykdomj dokument teismui, kuris nagrinja bankroto byl. Tokia pat nuostata tvirtinta Lietuvos Aukiausiojo Teismo senato 2001 m. gruodio 21 d. nutarimo Nr. 33 Dl statym taikymo moni bankroto bylose 11 punkte. Toks teiss normos aikinimas grindiamas tuo, kad tiek 1997 m., tiek 2001 m. moni bankroto statymai darbuotojus pripaino mons kreditoriais (2001 m. moni bankroto statymo 3 straipsnio 2 punktas), todl, siekiant utikrinti vienod ios kategorijos asmen teisi apsaug, visi iiekojimai, susij su darbo santykiais, turi bti vykdomi kartu bankroto byloje. Atsivelgdamas nurodytus motyvus, kasacinis teismas konstatavo, kad antstolis privaljo pagal CPK 626 straipsnio 1 dalies 3 punkt sustabdyti vykdomj byl dl l paskirstymo iiekotoj (mons darbuotoj) . B., G. G., A. S. naudai ir perduoti vykdomuosius dokumentus bankroto byl iklusiam 11

teismui (Lietuvos Aukiausiojo Teismo Civilini byl skyriaus teisj kolegijos 2005 m. vasario 21 d. nutartis, priimta civilinje byloje BUAB PTI technologijos v. antstolis M. Lekeinskas; bylos Nr. 3K3-118/2005).

2006 metaiDl CPK 163 straipsnio 5 punkto aikinimo ir taikymo Byla gali bti sustabdyta dl statyme numatyt objektyvi aplinkybi, kliudani isprsti civilin byl ir nepriklausani nuo byloje dalyvaujani asmen ar teismo valios. CPK 163 straipsnyje nustatyti pagrindai, kai bylos sustabdymas yra privalomas. Vienas i j, reglamentuotas nurodyto straipsnio 5 punkte, - kai, nagrinjant byl, kurioje atsakovui pareikti turtiniai reikalavimai, paaikja, kad jam ikelta bankroto ar restruktrizavimo byla. Kasacinis teismas konstatavo, kad aikinant ios normos taikym nagrinjant civilines bylas nurodytu pagrindu negali bti sustabdyta ir perduota mons bankroto ar restruktrizavimo byl nagrinjaniam teismui ta civilin byla, kurioje yra priimtas, bet dar nesiteisjs teismo sprendimas, taip pat kuri nagrinjama apeliacine ar kasacine tvarka. Tokiu atveju byla bendra tvarka inagrinjama apeliacins instancijos ar kasaciniame teismuose ir bankroto ar restruktrizavimo byl nagrinjaniam teismui perduodamas statymo nustatyta tvarka iduotas vykdomasis dokumentas (CPK 626 straipsnio 3 punktas) (Lietuvos Aukiausiojo Teismo Civilini byl skyriaus teisj kolegijos 2006 m. birelio 12d. nutartis, priimta civilinje byloje A. K. v. UAB Baltic garant; bylos Nr.3K-3-355/2006). Dl negalimumo sksti kasacine tvarka apeliacins instancijos teismo nutart, kuria panaikintas bankroto bylos iklimo sustabdymas Iplstin teisj kolegija, vertinusi kasacinio teismo galiojimus kasacine tvarka perirti skundiam apeliacins instancijos teismo nutart, vertino, kad ia nutartimi yra panaikinta pirmosios instancijos teismo nutartis sustabdyti bankroto bylos iklimo klausimo nagrinjim. Dl tokios byloje priimtos apeliacins instancijos teismo nutarties kasacinio apskundimo galimyb nra numatyta nei galiojaniose moni bankroto statymo, nei CPK teiss normose. CPK 165 straipsnyje apeliacinio apskundimo dalyku, o inagrinjus apeliacine tvarka, ir kasacinio apskundimo dalyku gali bti tik tos nutartys, kuriomis yra sustabdytas ikeltos civilins bylos nagrinjimas. Taigi nagrinjamu atveju, procese dar neiklus bankroto bylos, apeliacins instancijos teismo nutartis, kuria buvo panaikintas bankroto bylos iklimo sustabdymas pirmosios instancijos teismo nutartimi, nra skundiama kasacine tvarka kasaciniam teismui. Dl ios prieasties kasacinis procesas byloje nutrauktas (Lietuvos Aukiausiojo Teismo Civilini byl skyriaus iplstins teisj kolegijos 2006 m. spalio 13 d. nutartis, priimta civilinje byloje UAB ,,Penki kontinentai, UAB ,,Penki kontinent bankins technologijos ir UAB ,,iauli titanas v. UAB ,,Kriptonika; bylos Nr. 3K-7-564/2006). Dl draudimo vykdyti finansines prievoles po bankroto bylos iklimo Kasacinis teismas paymjo, kad bankroto procedr paskirtis apsaugoti nemokaus skolininko, nebegalinio tinkamai vykdyti savo sipareigojim, kreditori teises ir teistus interesus. Primus nutart ikelti bankroto byl, teismas arba teisjas pranea ratu ne tik kreditoriams, bet ir teismui, nagrinjaniam kitas bylas, kuriose dalyvauja bankrutuojanti mon, antstoli kontoroms, kurioms yra 12

pateikti vykdomieji dokumentai dl iiekojimo i ios mons ar dl jos turto areto. Po to, kai siteisja nutartis dl bankroto bylos iklimo, taikomi B 10 straipsnio 7 dalyje nustatyti draudimai, tarp kuri draudimas vykdyti visas finansines prievoles, nevykdytas iki bankroto bylos iklimo. Toki draudim tikslas utikrinti, kad pagal statyme nustatyt eil ir tvark bt patenkinami vis, o ne pavieni kreditori, inani apie sunki skolininko finansin padt, reikalavimai. Imperatyviosios statymo normos dl finansini prievoli nevykdymo taikomos, jeigu atitinkamos finansins prievols nebuvo vykdytos iki siteisjo teismo nutartis ikelti bankroto byl. Tokiais atvejais reikmingas veiksm, vykdyt siekiant gauti patenkinim i skolinink turto, atlikimo momentas iki ar po nutarties ikelti bankroto byl siteisjimo (Lietuvos Aukiausiojo Teismo Civilini byl skyriaus teisj kolegijos 2006 m. vasario 6 d. nutartis, priimta civilinje byloje BUAB Hoja ekspedicija v. antstolis G. Jonauskas; bylos Nr. 3K-3-90/2006).

Dl varytynse neparduoto likviduojamo komercinio banko turto pardavimo tvarkos Neparduotas varytynse likviduojamos akcins bendrovs arba likviduojamo komercinio banko turtas parduodamas kreditori, kuri reikalavimams tenkinti neuteko l, susirinkimo nustatyta tvarka. Pagal byloje esani kreditori nustatyt tvark likviduojamo komercinio banko turtas parduodamas tiesioginiuose sandoriuose, sudarant turto pirkimo-pardavimo sutart, esant keliems turto pirkjams, pardavjo atstovas turt parduoda tam asmeniui, kuris pirko palankiausiomis bankui slygomis. Banko likvidatorius atstovavo kreditori interesams, bylos gino dalyku esant turt parduodamas patikimam ir mokiam pirkjui. Dl likvidatoriaus sudarytos nekilnojamojo turto pirkimopardavimo sutarties joki pretenzij kreditoriai nereik. Kasacinis teismas paymjo, kad argumentu, jog banko likvidatorius sutart sudar ne palankiausiomis kreditoriams slygomis, gali remtis tik patys banko kreditoriai. Kiti pralaimj derybas dl turto pirkimo-pardavimo potencials pirkjai nra objektyvs, naudodamiesi iuo argumentu. Kasacinis teismas atmet kasacinio skundo teigin, kad banko likvidatorius turjo suteikti galimyb pareikjui, esaniam vienam i potenciali turto pirkj, dar kart pateikti pagerint pasilym. Kasacinis teismas konstatavo, kad derybos dl turto pardavimo negali trukti neribot laik, be to, tai prietaraut kiek manoma operatyviam banko bankroto ir likvidavimo procedr ubaigimo principui. Be to, kasacinis teismas paymjo ir tai, kad, renkantis tinkamiausi likviduojamo banko turto pirkj, esant potenciali pirkj pasilymams i esms panaiems, svarbus kriterijus yra tai, kad bsimas pirkjas sandor pasirengs finansuoti savo disponuojamomis nuosavomis lomis, o ne skolintomis, nes tai turi takos sandorio greitesniam vykdymui, sandorio stabilumui (Lietuvos Aukiausiojo Teismo Civilini byl skyriaus teisj kolegijos 2006 m. balandio 3 d. nutartis, priimta civilinje byloje UAB ,,Sauglita v. likviduojamos AB ,,Litimpex bankas likvidatorius ir kt;, bylos Nr. 3K-3-197/2006). Dl kreditori komiteto pirmininko teiss atlikti procesinius veiksmus bankrutuojanios mons vardu Kasacinis teismas nurod, kad pagal moni bankroto statymo 11 straipsnio 3 dalies 9 punkt administratorius atstovauja arba galioja kit asmen atstovauti bankrutuojaniai monei teisme, kreditori susirinkime ir sudarant sandorius, kai bankrutuojanti mon tsia kin komercin veikl. Taigi, iklus bankroto byl, bankrutuojaniai monei, staigai teismuose atstovauja teismo paskirtas administratorius arba jo galiotas asmuo. Kasacin skund bankrutuojanios V ,,Alitos krepinio klubo vardu padav bankrutuojanios V ,,Alitos krepinio klubo kreditori komiteto pirmininkas. Byloje nra pateikta rodym, kad bankrutuojanios V ,,Alitos krepinio klubo kreditori komiteto pirmininkas yra galiotas atstovauti staigai teisme ir jos vardu pasirayti kasacin 13

skund. Kasacinis teismas konstatavo, kad kasacin skund pasira negaliotas asmuo, t. y. kreditori komiteto pirmininkas, neturintis teismo paskirto administratoriaus duot galiojim, todl, vadovaujantis CPK 340 straipsnio 5 dalimi, 296 straipsnio 1 dalies 3 punktu, paduotas kasacinis skundas paliktinas nenagrintas (Lietuvos Aukiausiojo Teismo Civilini byl skyriaus teisj kolegijos 2006 m. balandio 5 d. nutartis, priimta civilinje byloje D. L. v. V Alitos krepinio klubas; bylos Nr. 3K-3-214/2006).

Dl bankroto bylos iklimo klausimo sustabdymo Kasacinis teismas sprend teiss aikinimo ir taikymo klausim, ar tuo atveju, jeigu mon yra uginijusi sandorius, i kuri kyla kreditori reikalavimai, moni bankroto statymo nustatyta tvarka gali bti sprendiamas tokios mons nemokumo nustatymo ir bankroto bylos iklimo iai monei klausimas, ar io klausimo nagrinjimas turi bti sustabdomas iki bus patikrintas sandori teistumas kitose nagrinjamose bylose. Galiojanio CPK 1 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bankroto bylos nagrinjamos pagal io Kodekso taisykles, iskyrus iimtis, kurias nustato kiti Lietuvos Respublikos statymai. Taisykl, analogika idstytai CPK 1 straipsnio 1 dalyje, nustatyta ir moni bankroto statymo 10 straipsnio 1 dalyje: bankroto bylos ikeliamos ir nagrinjamos Civilinio proceso kodekso nustatyta gino teisenos tvarka, iskyrus io statymo nustatytas iimtis. Kasacinis teismas nurod, kad CPK normose yra nustatyti civilins bylos sustabdymo pagrindai, kurie taikomi tik esant ikeltai civilinei bylai, taip pat ir ikeltai bankroto bylai. moni bankroto procedras nustataniame moni bankroto statyme nra reglamentuojami atvejai, kada bankroto bylos iklimo klausimo nagrinjimas gali bti sustabdomas. Analogikai ir CPK nra nustatyta norm apie civilins bylos iklimo klausimo nagrinjimo sustabdym. Esant tam tikroms klitims, kurios paduodant iekin gali bti paalintos, CPK yra tvirtintas iekinio trkum alinimo institutas (CPK 115, 138 straipsniai), taiau civilins bylos iklimo klausimo sustabdymas nenustatytas nei CPK, nei moni bankroto statyme. Kasacinis teismas konstatavo, kad nagrinjamoje teisinje situacijoje, kai bankroto byla monei dar neikelta, bankroto bylos iklimo klausimas pirmosios instancijos teisme turi bti nagrinjamas i esms ir, teismui vertinus nustatytas aplinkybes, reikt priimti sprendim arba ikelti bankroto byl, arba atsisakyti j kelti, priklausomai nuo to, ar teismas nustato tas faktines aplinkybes ir duomenis, kurie atitikt moni bankroto statymo 9 straipsnio 5 dalyje nustatytus pagrindus, esanius pakankamais ikelti bankroto byl tokiai monei, ir teismui patikrinus, ar egzistuoja moni bankroto statymo 10 straipsnio 3 dalyje nurodyti beslyginiai atsisakymo kelti bankroto byl pagrindai. Iekini kitose bylose nagrinjimas nra klitis isprsti bankroto bylos iklimo klausim, jeigu tai neatima galimybs teismui patikrinti moni bankroto statyme nustatytus bankroto bylos iklimo pagrindus. Taiau visais atvejais teismas, sprsdamas bankroto bylos iklimo klausim ir vertindamas mons mokum, turi atsivelgti tai, koki tak mons nemokumo bsenai turi tokios mons pareikti iekiniai (Lietuvos Aukiausiojo Teismo Civilini byl skyriaus iplstins teisj kolegijos 2006 m. spalio 13 d. nutartis, priimta civilinje byloje UAB ,,Penki kontinentai, UAB ,,Penki kontinent bankins technologijos ir UAB ,,iauli titanas v. UAB ,,Kriptonika; bylos Nr. 3K-7-564/2006). Dl draudimo pakartotinai nukreipti iiekojim skolininko darbo umokest Kasacinis teismas sutiko su apeliacins instancijos teismo motyvais, kad tais atvejais, kai i administracins teiss paeidjo darbo umokesio darbdavys (iuo atveju bankrutuojanti bendrov) baud iskaiiavo, bet neperved VSDFV biudet, susidaro prievoliniai santykiai 14

tarp bankrutuojanios bendrovs ir VSDFV atitinkamo skyriaus. VSDFV skyrius turjo teis iskaiiuot baud sum reikalauti i bankrutuojanios mons, bet j neireikalavo dl to, kad mons turto neuteko net pirmos eils kreditori reikalavimams patenkinti. Tokiais atvejais, pasibaigus bankroto bylai, atnaujinti vykdymo proces ir i naujo pateikti vykdomuosius ratus dl baud iiekojimo i administracins teiss paeidjo nra teisinio pagrindo. Toks atnaujinimas yra baud pakartotinis iiekojimas. Pagal CPK 632 straipsnio 6 punkt vykdomoji byla laikoma baigta, kai vykdomasis dokumentas persiuniamas bankroto byl nagrinjaniam teismui. Antstolio patvarkymai pagrstai pripainti neteistais, nes baud du kartus iiekoti negalima (Lietuvos Aukiausiojo Teismo Civilini byl skyriaus teisj kolegijos 2006 m. kovo 6 d. nutartis, priimta civilinje byloje P. S. v. antstol R. Razminien; bylos Nr. 3K-3-174/2006).

2007 metaiDl kreditori susirinkimo suaukimo iniciatyvos teis turini subjekt moni bankroto statymo 21 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta kreditori teis dalyvauti bankrutuojanios mons kreditori susirinkimuose ir ginti savo reikalavimus reikia ne tik tai, kad i teis gyvendinama kiekvieno kreditoriaus nuoira, bet ir tai, jog turi bti laikomasi iame statyme nustatyt procedr, nepaeidiant bankrutuojanios mons ir jos kreditori teisi. moni bankroto statymo 22 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad po pirmojo kreditori susirinkimo kitus susirinkimus aukia teismas, administratorius arba kreditori susirinkimo pirmininkas. Reikalauti suaukti kreditori susirinkim turi teis kreditorius, kurio reikalavim suma vertine iraika sudaro ne maiau kaip 10 procent teismo patvirtint vis kreditori reikalavim sumos. statyme ivardydamas asmenis, turinius teis suaukti kreditori susirinkim, statym leidjas isamiai nustato iuos asmenis, nesuteikdamas kitiems asmenims tokios teiss. Kitose io statymo teiss normose iimi dl ios normos taikymo nenumatyta. Dl to aptariama teiss norma negali bti aikinama ipleiant sra asmen, kurie statyme nevardyti kaip turintys teis suaukti kreditori susirinkim. Pagal statym kreditorius, turintis ne maiau kreditorini reikalavim kaip 10 procent vis kreditori reikalavim suma, turi tik teis reikalauti suaukti kreditori susirinkim, t. y. iniciatyvos teis kreiptis asmenis, turinius teis savarankikai suaukti kreditori susirinkim. Dl to nagrinjamoje byloje vienas i bankrutuojanios UAB ,,Revi kreditori UAB ,,Vevira, turjs kreditori reikalavim 48,74 procent dal, savo iniciatyva negaljo suaukti kreditori susirinkimo. iam kreditoriui suaukus kreditori susirinkim, kuriame 2006 m. rugpjio 29 d. buvo priimti nutarimai, juos, kaip priimtus nesilaikius moni bankroto statymo 22 straipsnio 3 dalyje nustatytos kreditori susirinkim suaukim tvarkos, turi teis nuginyti suinteresuoti asmenys bankroto byloje. Negalioto pagal statym suaukti kreditori susirinkimo asmens tokio susirinkimo aukimas nesaisto kit kreditori atvykti susirinkim, jame dalyvauti, balsuoti, taip nra utikrinamas vis kreditori valios ireikimas iame susirinkime priimant nutarimus. (Lietuvos Aukiausiojo Teismo 2007 m. birelio 22d. nutartis, priimta civilinje byloje Nr. 3K-3-286/2007). Proceso dl bankroto bylos iklimo atnaujinimo galimyb Teismo nutartis ikelti bankroto byl nra teismo procesinis dokumentas, kuriuo ubaigiama byla, todl byla negali bti laikoma baigta CPK 365 straipsnio 1 dalies prasme. Specifiniai bankroto proceso tikslai apsaugoti mon skolinink ir jos kreditorius nuo didesni nuostoli pasiekiami tik nuosekliai ir operatyviai vykdant bankroto procedras, o atsiradus btinybei ginti bankrutuojanios mons savininko, dalyvio ar kito asmens teises, paeistas bankroto bylos iklimo stadijoje, jos turi bti 15

ginamos siekiant bankroto bylos nutraukimo moni bankroto statymo 27 straipsnio 1 dalyje nurodytais pagrindais. Teismas, gavs praym atnaujinti proces dl bankroto bylos iklimo, vadovaudamasis moni bankroto statymo 1 straipsnio 3 dalimi, CPK 137 straipsnio 2 dalies 5 punktu, 367 straipsniu ir 370 straipsnio 1 dalimi, atsisako j priimti kaip pateikt dl gino, jau nagrinjamo teisme. (Lietuvos Aukiausiojo Teismo 2007 m. spalio 24d. nutartis, priimta civilinje byloje Nr. 3K-7-362/2007). Dl akcininko, kuris ibrauktas i kreditori srao, procesins padties bankroto byloje Kauno apygardos teismas 2006 m. spalio 25 d. nutartimi ibrauk i kreditori srao asmenis, su kuriais administratorius visikai atsiskait, vien i j - A. B. . is 2006 m. gruodio 27 d. kreipsi teism praydamas j, 68,4 proc. bendrovs akcij savinink, suinteresuot bankroto bylos bei mons likvidavimo proceso teistumu, pripainti suinteresuotu asmeniu bankroto byloje. Byloje sprendiamas klausimas dl mons akcininko teiss dalyvauti bankroto byloje suinteresuotu asmeniu. LAT paymjo, kad atsivelgiant B ir CPK nuostatas, bankroto byloje dalyvaujantys asmenys yra iekovas, atsakovas ir tretieji asmenys, t. y. bankrutuojanios mons kreditoriai, kuri finansiniai reikalavimai yra patvirtinti statymo nustatyta tvarka. I bylos duomen matyti, jog pareikjas buvo trauktas kreditori sra, taiau su juo, kaip kreditoriumi, bankroto bylos proceso metu buvo visikai atsiskaityta ir jis buvo ibrauktas i bendrovs kreditori srao. Todl pareikjas, nebdamas kreditoriumi, negali bti ir treiasis asmuo bankroto byloje. Tai atitinka LAT formuojam teism praktik, jog bankrutuojanios mons akcininkai, iskyrus tuos, kuri pareikimu ikelta bankroto byla, negali bti dalyvaujantys asmenys bankroto byloje, nes tokia galimyb nra numatyta B. (Lietuvos Aukiausiojo Teismo 2007 m. gruodio 21d. nutartis, priimta civilinje byloje Nr. 3K-3-452/2007). Dl teismo aukimo teismo posd kreditoriui neteikimo padarini, kai pakako sisti teismo praneim LAT konstatavo, kad tais atvejais, kai teismas, pagal CPK nuostatas turdamas teis isisti byloje dalyvaujaniam asmeniui teismo praneim, isiunia teismo aukim ir gauna nustatytos formos paym su rau, kad dokumentas asmeniui neteiktas, negalima teigti, kad bylos dalyvis buvo tinkamai informuotas motyvuojant tik tuo, kad pagal statym bt pakak isisti jam teismo praneim. Byloje nenustatyta, kad suinteresuotas asmuo pats elgsi nerpestingai ar nevykd procesini pareig. Tokiomis aplinkybmis pirmosios instancijos teismas turjo atidti bylos nagrinjim, taiau to nepadar ir inagrinjo byl i esms teismo posdyje nedalyvaujant asmeniui, kuriam nebuvo tinkamai praneta. Kadangi nurodytas asmuo ia aplinkybe grind savo apeliacin skund, tai toks paeidimas yra absoliutus teismo nutarties negaliojimo pagrindas. Taigi apeliacins instancijos teismas pagrstai grino byl pirmosios instancijos teismui nagrinti i naujo. (Lietuvos Aukiausiojo Teismo 2007m. gruodio 21d. nutartis, priimta civilinje byloje Nr. 3K-3-604/2007).

16

2008 metaiDl mokestinio gino nagrinjimo procedros, iklus monei bankroto byl LAT paymjo, kad iekovui bankroto byla buvo ikelta 2003-11-26 nutartimi. Tuo tarpu apie tai, kad iekovui nebus grinta likusi 2004-03-01 nustatytos permokos suma, atsakovas prane tik po pakartotinio iekovo uklausimo 2005-10-24. ios aplinkybs patvirtina tai, kad ali mokestinis ginas kilo jau iklus bankroto byl ir atlikus bankrutuojanios mons patikrinim. Todl i byla, kaip ir visos civilins bylos, kuriose monei pareikti turtiniai, taip pat ir su darbo santykiais bei mokesiais susij reikalavimai, pagrstai buvo inagrinta bankroto byl iklusiame teisme. statymuose nenustatyta galimyb atskirai nuo nagrinjamos bankroto bylos inicijuoti mokestin gin, nagrintin ABT nustatyta tvarka. Tokio gino nagrinjimas iankstine ne teismo tvarka, esant ikeltai bankroto bylai, taip pat prietaraut proceso ekonomikumo ir koncentruotumo principams bei bankroto procedros prigimiai nustatyti bankrutavusios mons kreditori reikalavimus ir patenkinti juos i bendrovs turto visiems kreditoriams efektyviausiai ir operatyviausiai (CPK 7 str., B 30 str. 2 d.). Taiau atsakovas turi teis pateikti bankroto byl nagrinjaniam teismui mokestin reikalavim, patikslindamas iekovo kreditori sra ir j reikalavimus. (Lietuvos Aukiausiojo Teismo 2008 m. sausio 17d. nutartis, priimta civilinje byloje Nr. 3K-3-23/2008). Dl administratoriaus atlyginimo LAT paymjo, kad kreditori komitetas 2002-08-29 nutarimu nuo 2003-01-01 iki mons likvidavimo pabaigos nustat 20 000 Lt (skaitant PVM) administratoriaus atlyginim. Administratorius apie nutarim suinojo i karto j primus, todl, nesutikdamas su jame nustatytu atlyginimo u administravimo paslaugas dydiu, privaljo ikelti kreditori komitetui klausim dl atlyginimo dydio pakeitimo forminimo sutartimi, o nesutikdamas su nustatytu atlyginimu, turjo teis tartis dl jo koregavimo arba silyti nutraukti pavedimo sutart. Kitokie jo veiksmai neatitinka ne tik B nuostat dl administratoriaus teisinio statuso, bet ir CK 6.200 str. tvirtint bendrj sutarties vykdymo princip (ali pareiga bendradarbiauti, veikti siningai ir kuo ekonomikiau). Kadangi atsakovas klausim dl sutarties vykdymo ikl tik prajus keleriems metams, siekdamas pagrsti gino l pervedim savo sskait, yra pagrindas jo veiksmus laikyti nesiningais. I esms netinkam administratoriaus veikl konstatavo ir byl nagrinj pirmosios bei apeliacins instancijos teismai: kreditoriams pateikus sprsti klausim dl bankrutavusios mons turto likuio panaudojimo, jie nebuvo informuoti, kad monei priteista didel suma, virijanti 600 000 Lt. (Lietuvos Aukiausiojo Teismo 2008 m. vasario 8d. nutartis, priimta civilinje byloje Nr. 3K-3-101/2008). Dl mons akcininko procesinio teisinio statuso bankroto byloje ir proceso atnaujinimo LAT konstatavo, kad nors LAT formuoja praktik, kad pagal bendrj taisykl bankrutuojanios mons akcininkai nra traukiami treiaisiais asmenimis bankroto byl (2002 m. LAT byla Nr. 3K-3-282, 2003 m. LAT byla Nr. 3K-3-527 ir kt.), taiau atskirais atvejais bankrutuojanios mons akcininkai gali dalyvauti bankroto byloje treij asmen, nepareikiani savarankik reikalavim, statusu (2005 m. LAT byla Nr. 3K-7-260). Nagrinjamoje byloje teismai nurodytas statymo ir teism praktikos nuostatas taik vienpusikai ir nevertino pareikjos faktinio bei teisinio 17

suinteresuotumo dalyvauti bankroto procedroje. Tai reikia, kad teismai neatskleid nagrinto procesinio klausimo esms. Taiau pirmosios instancijos teismas patenkino pareikjos praym ir atnaujino proces civilinje byloje jau po kasacinio skundo pateikimo. Tai reikia, kad teismas pripaino pareikjos, kaip treiojo asmens, nepareikusio savarankik reikalavim, status bankroto byloje, ir klausimas dl jos teiss stoti byl i esms yra isprstas. Tokioje procesinje situacijoje paeidimai, kuriuos padar teismai nagrindami pareikjos traukimo bankroto byl klausim, nesudaro CPK 346 str. numatyt skundiam teism sprendim perirjimo pagrind, kadangi i paeidim itaisymas neturt takos teisingam bylos inagrinjimui. Vilniaus apygardos teismas 2008 m. vasario 11 d. nutartimi patenkino kasators praym ir atnaujino proces civilinje byloje dl UAB ,,aibo ratas bankroto. Procesas atnaujintas CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu - teismui konstatavus, kad priimant sprendim dl mons pabaigos teismas nusprend dl netrauktos bylos nagrinjim akcininks E. D. B. teisi ir pareig. Tai reikia, kad teismas pripaino kasators, kaip treiojo asmens, nepareikusio savarankik reikalavim, status bankroto byloje, ir klausimas dl jos teiss stoti byl i esms yra isprstas. (Lietuvos Aukiausiojo Teismo 2008 m. balandio 8d. nutartis, priimta civilinje byloje Nr. 3K-3-228/2008). Dl iekin ikelti bankroto byl pareikusio mons savininko procesinio statuso byloje LAT konstatavo, kad apeliacins instancijos teismas pagrstai atsisak nagrinti iekovo praym traukti j bendraatsakoviu bankroto byloje. Iekovas reikalavim traukti j bankroto byl bendraatsakoviu pareik apeliaciniame skunde dl teismo nutarties patvirtinti kreditoriaus finansin reikalavim, kurioje dl iekovo traukimo bendraatsakoviu apskritai nepasisakyta (is klausimas nebuvo svarstytas). Todl apeliacins instancijos teismas pagrstai nurod, kad pirmiausia is klausimas turi bti isprstas pirmosios instancijos teisme. Kadangi skundiamos apeliacins instancijos teismo nutarties primimo metu iekovo traukimo bendraatsakoviu klausimas statymo nustatyta tvarka buvo neisprstas, tai teismas pagrstai nenagrinjo jo skundo dl kreditoriaus finansinio reikalavimo patvirtinimo, o apeliacin proces nutrauk. Lietuvos apeliacinio teismo Civilini byl skyriaus teisj kolegija 2007 m. lapkriio 22 d. nutartimi apeliacin proces pagal Z. B. vardu paduot atskirj skund dl iauli apygardos teismo 2007 m. spalio 8 d. nutarties Z. B. mons (duomenys neskelbtini) bankroto byloje nutrauk, o praym dl Z. B. traukimo bendraatsakoviu Z. B. mons (duomenys neskelbtini) bankroto byloje atsisak nagrinti. Kolegija nurod, kad apeliacins instancijos teismui nra teisinio pagrindo nagrinti iekovo Z. B. praymo traukti j Z. B. mons (duomenys neskelbtini)" bankroto byl bendraatsakoviu, nes tokio pobdio praym gali ir turi sprsti i byl nagrinjantis pirmosios instancijos teismas. Z. B. praymas apeliacins instancijos teismui dl jo procesins padties bankroto byloje nustatymo (koregavimo) nra apeliacijos dalykas. Kolegija paymjo, kad bankroto byl Z. B. monei (duomenys neskelbtini) iekinio pareikimu pra ikelti jos savininkas Z. B.. Nors pagal savo procesin padt, pareikim dl bankroto bylos Z. B. monei (duomenys neskelbtini) iklimo pateiks ios mons savininkas prilygintinas CPK 49 straipsnio 1 dalyje ivardytiems asmenims, turintiems alies procesines teises ir pareigas, atsivelgiant moni bankroto statymo 26 straipsnio 5 dalies nuostatas, jis neturi teiss atskiruoju skundu apsksti pirmosios instancijos teismo 2007 m. spalio 8 d. nutarties dl kreditori reikalavim patvirtinimo. (Lietuvos Aukiausiojo Teismo 2008 m. balandio 21d. nutartis, priimta civilinje byloje Nr. 3K-3-223/2008).

18

Dl kreditori susirinkimo suaukimo tvarkos ir administratoriaus atlyginimo LAT paymjo, kad byloje nustatyta, jog kreditoriams praneimai apie aukiamus likviduojamos UAB kreditori susirinkimus buvo siuniami kartu su numatyta susirinkimo darbotvarke ir nutarim projektais. Tuo tarpu kreditoriams prie praneimo apie numatom likviduojamos UAB 2007-04-05 susirinkim nebuvo pridta nutarim projekt ir nepateikta isami darbotvarks pasilym, i kuri kreditoriai bt galj suinoti apie numatomus priimti susirinkimo nutarimus. Dl io kreditori susirinkimo suaukimo tvarkos paeidimo kreditorius (pareikjas) buvo netinkamai informuotas apie numatom susirinkim. Kadangi kreditori susirinkime priimant sprendimus ir juos forminant turi bti derinama kreditori valia ir negali bti inicijuojami tokie kitiems kreditoriams netikti sprendimai, su kuriais jie nra supaindinami, yra nepateisinama situacija, kai dalis kreditori neinformuojama apie nutarim projektus, siekiant nuslpti tokius projektus ir ivengti galimo nepritarimo. Todl pirmosios instancijos teismas pagrstai pripaino tokiame susirinkime priimt nutarim neteistu. Be to, kreditori susirinkimo nutarimu nustatytas papildomas administratoriaus atlyginimas 20 proc. nuo bankrutuojanios mons turim ir gautin kreditoriams dalytin l yra per didelis, j nustatant nebuvo atsivelgta veiklos snaudas, taip pat monei ikelt byl bei pareikt civilini iekini sudtingum ir kiek. (Lietuvos Aukiausiojo Teismo 2008 m. spalio 7d. nutartis, priimta civilinje byloje Nr. 3K-3-467/2008). Dl administravimo ilaid atlyginimo ir reikalavimo teiss perleidimo Remdamasis CK 4.239 straipsnio 2 dalimi, 4.243 straipsniu, B 2 straipsnio 6 dalimi, 11 straipsnio 4 dalimi, kasatorius teigia, kad statymai imperatyviai apriboja bankrutuojanios mons administratoriaus teises tiek udrausdami kreditoriui tapti administratoriumi, tiek administratoriui tapti bankrutuojanios mons kreditoriumi, nes administratorius negali turti teisinio suinteresuotumo bylos baigtimi. Reikalavimo perleidimo sutartis, kuria A. . gijo jo administruojamos bankrutavusios mons reikalavimo teis, kasatoriaus nuomone, prietarauja CK 4.243 straipsnio 4 dalies, B 11 straipsnio 4 dalies nuostatoms. Kasatoriaus manymu, atsiskaitymo su bankrutuojanios mons administratoriumi (santykiams) taikytinos ne CK 4.238 straipsnio, bet B 36 straipsnio 1 dalies nuostatos dl administravimo ilaid apmokjimo i mons l, kartu neleidiant atlikti kitoki atsiskaitymo su administratoriumi sandori. moni bankroto proces (bankroto bylos iklim, kreditori reikalavim pateikim ir tvirtinim, mons likvidavim dl bankroto, taip pat visas kitas su bankrotu susijusias procedras) reglamentuoja B. io statymo 1 straipsnio 3 dalyje tvirtintas jo norm prioritetas bankroto proceso metu prie kitus statymus, taip pat nurodyta, kad kit statym nuostatos bankroto proceso metu monse taikomos tiek, kiek jos neprietarauja B nuostatoms. Toks specifinis teisinis reguliavimas btinas dl to, kad bankroto teisiniai santykiai susiklosto ne tik dl kreditori finansini reikalavim tenkinimo, bet paprastai daro tak ir kit subjekt, kuriems mons bankroto procedros sukelia ar gali sukelti atitinkamas teises ar pareigas, teistiems interesams. Taigi mons bankroto proceso metu susiklostantiems teisiniams santykiams reguliuoti vis pirma taikomos B normos. B 36 straipsnio, reglamentuojanio administravimo ilaidas, 1 dalyje nustatyta, kad administravimo ilaidos apmokamos i bankrutuojanios ir bankrutavusios mons vis ri l (gaut pardavus mons turt, skaitant ir keist, monei grint skol, kins veiklos, turto nuomos ir kit bankroto proceso metu gaut l). To paties straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad pirmasis kreditori susirinkimas privalo nustatyti sum, kuri turi bti sumokta administratoriui u mons administravim bankroto proceso metu, skaitant laikotarp nuo teismo nutarties ikelti monei bankroto byl siteisjimo dienos iki pavedimo sutarties su juo sudarymo dienos arba iki pirmojo kreditori susirinkimo dienos. Pagal B 36 straipsnio 5 dal administratoriaus atlyginimo suma ir jo 19

mokjimo tvarka nustatoma pavedimo sutartyje.Be to, B 10 straipsnio10 dalyje yra nustatyta teismo teis pasilyti asmeniui, pateikusiam pareikim teismui dl bankroto bylos iklimo, mokti teismo depozitin sskait teismo nustatyt sum, ne didesn kaip deimt tkstani lit, teismo ir administravimo ilaidoms apmokti, o io straipsnio 11 dalyje nustatyta kreditoriaus, mokjusio teismo nustatyt sum, teis reikalauti j priteisti i mons vadovo, savininko (savinink). B normose tvirtintas administravimo ilaid teisinis reguliavimas lemia ivad, kad is statymas mons bankroto administravimo ilaid apmokjimo teisinius santykius reglamentuoja visa apimtimi, sakmiai vardydamas j apmokjimo altin, todl, kaip pagrstai nurodo kasatorius, iems santykiams reguliuoti netaikytina CK 4.243 straipsnio 4 dalies ilyga dl administratoriaus teiss sigyti nuosavybn administruojam turt, kai tai leidia naudos gavjas ar teismas, arba kai administruojam turt jis paveldi. Kita vertus, toks B normose tvirtintas teisinis reguliavimas reikia, kad pagal statym mons administratoriaus veikla administravimo ilaid apmokjimo aspektu yra susijusi su rizika, kad turtos administravimo ilaidos gali likti neapmoktos. Jau minta, kad pagal B 36 straipsnio 1 dal administravimo ilaidos turi bti apmokamos i paios bankrutuojanios ar bankrutavusios mons l. Tuo tarpu nagrinjamoje byloje nustatyta, kad bankrutavusios UAB Raimartas administravimo ilaidos buvo apmoktos administratoriui A. . u 30 000 Lt administravimo ilaid atlygintinai perleidiant dal mons reikalavimo teisi nagrinjamoje civilinje byloje, t. y. bankrutavusios mons turtine teise. Taigi nagrinjamoje byloje nustatyta, kad iuo atveju administravimo ilaidos buvo apmoktos ne i mons l. Be to, tokiu bdu mons administratorius A. . gijo btent jo administruojamos bankrutavusios mons turtin teis. i aplinkyb teikia pagrind svarstyti apie administratoriaus suinteresuotum bankroto byloje ir B 11 straipsnio 4 dalies taikym, nes pagal ios teiss normos imperatyvij nuostat administratorius negali turti teisinio suinteresuotumo bylos baigtimi. Teisj kolegijos vertinimu, esant tokioms faktinms bylos aplinkybms byl nagrinj teismai turjo svarstyti ir vertinti reikalavimo teisi perleidimo sandorius j buvimo (nebuvimo) niekiniais aspektu, taiau to nepadar. Pagal CK 1.78 straipsnio 5 dal niekinio sandorio teisines pasekmes ir niekinio sandorio fakt teismas konstatuoja ex officio (savo iniciatyva). Idstyti argumentai teikia pagrind pripainti, kad apeliacins instancijos teismas nagrinjamoje byloje paeid materialins teiss normas ir is paeidimas galjo turti takos neteisto sprendimo primimui. (Lietuvos Aukiausiojo Teismo 2008 m. lapkriio 4d. nutartis, priimta civilinje byloje Nr. 3K-3-554/2008). Dl kreditori reikalavim, atsiradusi iki bankroto bylos iklimo dienos, tvirtinimo ir tikslinimo B 26 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kreditori reikalavimus tvirtina teismas; kreditori srao ir j reikalavim patikslinimai, susij su bankroto procesu, tvirtinami teismo nutartimi iki teismas priima nutart nutraukti bankroto byl arba sprendim dl mons pabaigos. Lietuvos Aukiausiasis Teismas, aikindamas B 26 straipsnio norm, yra pasisaks, kad i norma taikytina ir kreditori reikalavimams, atsiradusiems iki bankroto bylos iklimo dienos. Kreditori reikalavimai, atsirad iki bankroto bylos iklimo dienos, gali bti reikiami iki teismas priima nutart nutraukti bankroto byl arba sprendim dl mons pabaigos. Teisinis pagrindas priimti kreditori pareikimus dl reikalavim, susidariusi iki bankroto bylos iklimo, pripainimo yra tada, kai pripastama, jog jie paduoti dl svarbi prieasi praleidus moni bankroto statymo 10 straipsnio 4 dalies 5 punkte nustatyt termin, ir teismas neprims nutarties nutraukti bankroto byl arba sprendimo dl mons pabaigos (Lietuvos Aukiausiojo Teismo 2007 m. spalio 17 d. nutartis, priimta civilinje byloje Lietuvos nacionalins vej automobiliais asociacijos Linava, UAB Linavos servisas, UAB Brai v. BUAB ,, Revi , bylos Nr. 3K-7-326/2007).

20

Kadangi kreditori reikalavimai, atsirad iki bankroto bylos iklimo dienos, gali bti reikiami iki teismo nutarties dl bankroto bylos nutraukimo ar sprendimo likviduoti mon primimo, tai iki to laiko jie taip pat gali bti ir tikslinami. I to darytina ivada, kad kreditori reikalavimai, atsirad iki bankroto bylos iklimo dienos, pagal B 26 straipsnio 1 dal gali bti tvirtinami teismo nutartimi, kuria teismas pripaino mon bankrutavusia ir nutar j likviduoti, ar po to atskirai priimta nutartimi dl kreditoriaus reikalavimo ar patikslinto reikalavimo. Tokia nutartis gali bti priimama iki teismas priima nutart nutraukti bankroto byl arba sprendim dl mons pabaigos ( B 26 straipsnio 1 dalis, 30 straipsnio 3 dalis). (Lietuvos Aukiausiojo Teismo 2008 m. gruodio 8 d. nutartis, priimta civilinje byloje Nr. 3K-3-591/2008). Dl taikos sutarties sudarymo bankroto byloje Taikos sutartis bankroto byloje yra vis kreditori, kuri reikalavimai bankroto proceso metu iki taikos sutarties pasiraymo dienos liko nepatenkinti, susitarimas su bankrutuojania mone, kuriai atstovauja administratorius, gavs mons savininko ar valdymo organo ratik sutikim, ir turintis teis priimti nutarim dl mons reorganizavimo ar likvidavimo ( B 28 straipsnio 2 dalis). Taikos sutartyje alys susitaria dl monei darom nuolaid ir kreditori reikalavim, mons sipareigojim, kreditori reikalavim patenkinimo bd ir termin, mons atsakomybs dl taikos sutarties nevykdymo ( B 29 straipsnio 1 dalis). Nutarim dl taikos sutarties sudarymo priima kreditori susirinkimas ( B 23 straipsnio 12 punktas). Pagal B 24 straipsnio 1 dal kreditori susirinkimas nutarimus priima bals dauguma, iskyrus iame statyme nustatytas iimtis. Viena i iimi kreditori susirinkimo nutarimas dl taikos sutarties sudarymo. Pagal B 28 straipsnio 2 dal taikos sutart turi pasirayti visi kreditoriai, todl kreditori susirinkimo nutarimas dl taikos sutarties sudarymo turi bti priimamas kreditori vienbalsiai, o ne bals dauguma. Teisj kolegija atmeta kaip teisikai nepagrstus atsakov atsiliepimo kasacin skund argumentus, kad negalima pripainti mon bankrutavusia dl to, jog dar nepatvirtinta 94 proc. kreditori reikalavim. Minta, kad kreditori susirinkimo nutarimas dl taikos sutarties sudarymo turi bti priimamas ne bals dauguma, o vienbalsiai. Jeigu dalis kreditori, kuri reikalavimai patvirtinti, kreditori susirinkime yra nutar nesudaryti taikos sutarties, tai rodo, kad taikos sutartis negali bti sudaroma. Kit kreditori atsiradimas ar j pozicija dl taikos sutarties sudarymo neturi reikms, nes negali sudaryti statymu reikalaujamo bals skaiiaus - vienbalsikumo - priimant kreditori susirinkimo nutarim dl taikos sutarties sudarymo. (Lietuvos Aukiausiojo Teismo 2008 m. gruodio 8 d. nutartis, priimta civilinje byloje Nr. 3K-3-591/2008). Dl mons pripainimo bankrutavusia slyg B 30 straipsnio 2 dalyje nustatytos mons pripainimo bankrutavusia slygos. Teismas pripasta mon bankrutavusia ir priima nutart j likviduoti, jeigu: 1) per tris mnesius nuo nutarties patvirtinti kreditori reikalavimus siteisjimo dienos nepriimta nutartis dl taikos sutarties sudarymo; 2) teismas netenkina kreditori susirinkimo praymo pratsti termin taikos sutariai sudaryti ir jo nepratsia. Tuo atveju, kai visi kreditori reikalavimai yra patvirtinami viena teismo nutartimi, tai B 30 straipsnio 2 dalyje nustatyto trij mnesi termino eiga prasideda nuo ios teismo nutarties siteisjimo dienos. Tuo atveju, kai kreditori reikalavimai tvirtinami atskiromis teismo nutartimis, tai io termino eiga prasideda nuo pirmosios teismo nutarties, kuria bankroto byloje patvirtinti kreditori reikalavimai, siteisjimo dienos. Kreditoriams, kuri finansiniai reikalavimai jau yra 21

teismo patvirtinti, atsiranda teis sprsti dl taikos sutarties sudarymo, bet dalis kreditori neturi teiss priimti sprendimo sudaryti taikos sutart ir jos sudaryti, nes ji turi bti sudaryta vis kreditori. Jeigu pirmieji kreditoriai nepareikia noro sudaryti taikos sutart, tai tok sprendim jie gali priimti bals dauguma arba jo i viso nepriimti. I to bt daroma ivada, kad taikos sutartis bankroto byloje negali bti sudaryta ir vliau, nes kreditori susirinkimo nutarimas dl taikos sutarties sudarymo turi bti priimamas vienbalsiai. Jeigu pirmieji kreditoriai laikosi nuostatos, kad gali bti sudaryta taikos sutartis, bet dar ne vis kreditori reikalavimai yra patvirtinti, tai per tris mnesius nuo teismo nutarties patvirtinti j reikalavimus siteisjimo dienos pirmieji kreditoriai turi vienbalsiai priimti kreditori susirinkimo sprendim silyti teismui statyme nustatyt trij mnesi termin pratsti. Jeigu po pirmosios teismo nutarties, kuria patvirtinta dalis kreditori reikalavim, siteisjimo dienos prajo trys mnesiai ir teismo nebuvo paoma ar teismas neprats termino taikos sutariai sudaryti, tai pagal B 30 straipsnio 2 dal teismas pripasta mon bankrutavusia ir priima nutart j likviduoti dl bankroto. Tokios teismo nutarties primimo slygos yra: 1) siteisjusi nutartis dl kreditori ar dalies kreditori reikalavimo patvirtinimo; 2) nuo teismo nutarties, kuria patvirtinta dalis kreditori reikalavim, siteisjimo dienos prajo trys mnesiai; 3) nepriimta nutartis dl taikos sutarties sudarymo; 4) trij mnesi terminas nepratstas. Taikos sutarties patvirtinimas sudaro pagrind nutraukti bankroto byl ( B 29 straipsnio 5 dalis). Nutraukus bankroto byl yra atnaujinama mons veikla ir inyksta kitos pasekms, kurios atsiranda kaip bankroto bylos iklimo padariniai ( B 10 straipsnio 7 dalis). Jeigu nepriimta nutartis dl taikos sutarties sudarymo, tai yra pagrindas sprsti dl mons pripainimo bankrutavusia ir jos likvidavimo tik tuo atveju, jei mons kreditoriai ketina atnaujinti mons veikl, t. y. ateityje siekia kartu su visais kitais kreditoriais sudaryti taikos sutart, bet nenori visikai atsisakyti reikalavim monei. Kreditori siekimas sudaryti taikos sutart forminamas kreditori susirinkimo nutarimu silyti teismui pratsti trij mnesi termin taikos sutariai bankroto byloje sudaryti. Dl tokio silymo turi bti sprendiama kreditori susirinkime. Jeigu trys mnesiai prajo ir terminas nepratstas, tai teismas vykdo B procedr ir savo iniciatyva sprendia dl pripainimo mons bankrutavusia ir jos likvidavimo dl bankroto, nelaukdamas kreditori ar administratoriaus iniciatyvos. Esant ioms B 30 straipsnio 2 dalies slygoms aiku, kad mons veikla neatnaujinta ir kreditoriai nesiekia jos atnaujinti, todl teismas turi veikti pagal statymo nurodymus ex officio. Nagrinjamoje byloje nustatyta, kad dalis mons kreditori per statyme nustatyt termin nepareik noro sudaryti taikos sutarties ir pareigojo bankroto administratori kreiptis teism su praymu pripainti mon bankrutavusia ir likviduotina dl bankroto. Teisj kolegija daro ivad, kad teismai pagal ias aplinkybes turjo taikyti B 30 straipsnio 2 dal. (Lietuvos Aukiausiojo Teismo 2008 m. gruodio 8 d. nutartis, priimta civilinje byloje Nr. 3K-3-591/2008).

2009 metaiPapildyta LAT praktika aikinant Bankroto statymo 9 straipsnio 3 dalies nuostat, kad, teismui primus pareikim dl bankroto bylos iklimo, mons turto (l) pagal iduotus vykdomuosius dokumentus realizavimas ir (ar) iiekojimas sustabdomas. Byloje buvo nustatytos aplinkybs, jog antstol prim ir isiunt patvarkym dl l, priklausani skolininkui, areto ir j pervedimo antstolio depozitin sskait t pai dien, kai teisme buvo gautas pareikimas dl bankroto bylos skolininkui iklimo, o iiekotos los vliau buvo pervestos iiekotojui. Lietuvos Aukiausiojo Teismo teisj kolegija iaikino, kad pagal B 9 straipsnio 3 dal informacij apie priimt pareikim dl bankroto bylos iklimo pateikia teismas nedelsdamas ir vieai. Informacija turi bti skelbiama nedelsiant po teisjo rezoliucijos (nutarties) priimti pareikim dl bankroto bylos iklimo. Ji skelbiama vieai apygardos teismo internetiniame puslapyje. Suinteresuotiems asmenims (pvz.,

22

skolininkui, iiekotojui, antstoliui, kreditoriui) gali bti iduodamas teismo atitinkamo procesinio dokumento nuoraas. Sprendiant dl l pervedimo iiekotojui po pareikimo dl bankroto bylos iklimo skolininkui gavimo teisme dienos teistumo, teisj kolegijos vertinimu, jeigu pagal CPK 632 straipsnyje nustatytus pagrindus nra ubaigta vykdomoji byla, tai l pervedimas iiekotojui pagal antstolio patvarkym, kai j priimant ar jau j primus prasidjo iiekojimo ir (ar) turto realizavimo sustabdymas pagal B 9 straipsnio 3 dal, yra negalimas, o j gavimas paeidiant B 9 straipsnio 3 dal traktuojamas kaip neteistas. Jeigu asmuo, kuriam pervestos los, inojo ar galjo inoti apie vykdymo sustabdym dl pareikimo padavimo ikelti bankroto byl, tai jis vertinamas kaip nesiningas l gijjas ir i jo gautos los gali bti iiekotos (Lietuvos Aukiausiojo Teismo Civilini byl skyriaus teisj kolegijos 2009 m. lapkriio 9 d. nutartis civilinje byloje pagal iekovo bankrutavusios Jonikio rajono Satkn ems kio bendrovs iekin atsakovei L. A., bylos Nr. 3K-3-485/2009).

Dl iekinio tapatumo ir mons savininko atsakomybs pagal asmenin prievol pabaigos Teisj kolegija paymi, kad teismo nutartis, kuria buvo patvirtintas kasatoriaus finansinis reikalavimas individualios mons bankroto byloje, yra procesinis teismo sprendimas, priimtas dl kreditoriaus (kasatoriaus) ir individualios atsakovo mons, kuri bankroto byloje yra atsakovas. Taigi, bankroto byloje priimta nutartis patvirtinti kasatoriaus finansin reikalavim yra priimta dl to paties dalyko ir tuo paiu pagrindu, kaip ir teismo sakymas, taiau ne tarp t pai ali, vertinant tai prievolini teisini santyki aspektu. Bankroto byloje teisminio nagrinjimo objektas buvo siteisjusio teismo sakymo pagrindu nustatytos fizinio asmens (mons savininko) skolos traukimas bankrutuojanios mons turto balans, t. y. materialinis teisinis santykis tarp kreditoriaus ir bankrutuojanios neribotos civilins atsakomybs mons. Nagrinjamoje byloje reikiamas iekinys atsakovui (skolininkui pagal kreditavimo sutart), kaip fiziniam asmeniui, kuris nra vykds sutartini sipareigojim; reikalavimas grindiamas nauja faktine aplinkybe, t. y. faktu, jog neribotos civilins atsakomybs mons bankroto procese, pardavus skolininko turt, kreditoriaus reikalavimas nebuvo patenkintas. ios bylos alys yra kreditorius ir skolininkas (fizinis asmuo), o bylos teisminio nagrinjimo objektas ali sudarytos kreditavimo sutarties pagrindu atsiradusi prievoli nevykdymo bankroto procese pagrindu atsirad materialiniai teisiniai santykiai. is gino materialinis teisinis santykis nebuvo nagrinjamas bankroto byloje, nes iki bankroto bylos inagrinjimo aplinkyb, susijusi su reikalavimo nepatenkinimu, ir esanti faktinio ioje byloje reikiamo reikalavimo pagrindo sudtine dalimi, neegzistavo. Teismui patvirtinus kreditoriaus reikalavim individualios mons bankroto byloje, kai reikalavimas yra kils i sandorio, sudaryto ne su mone, o su mons savininku, kaip fiziniu asmeniu, ir negavus io reikalavimo patenkinimo mons bankroto procese, mons savininko prievols kreditoriui savaime nesibaigia. Bendrieji prievoli pasibaigimo pagrindai yra reglamentuoti CK etosios knygos IX skyriaus pirmajame skirsnyje. Prievols pabaiga yra paskutin prievolinio teisinio santykio gyvavimo stadija, kai inyksta alis siejantis teisinis santykis, baigiasi skolininko pareiga ir kreditoriaus reikalavimo teis. Civilinio kodekso norm nenustatyta, kad fizinio asmens prievols baigiasi tokiu atveju, kai likviduojamas juridinis asmuo, kurio dalyvis jis yra. Teisj kolegija konstatuoja, kad nutrauktoje civilinje byloje, kurioje buvo priimtas teismo sakymas pagal kreditoriaus pareikim dl skolos iiekojimo i atsakovo M. P., ir nagrinjamoje byloje kasatoriaus pareikt reikalavim pagrindai nra tapats, todl apeliacins instancijos teismas skundiama nutartimi nesant tam teisinio pagrindo sprend apie procesini klii iekiniui dl skolos priteisimo pareikti egzistavim ir netinkamai taik CPK 293 straipsnio 1 dalies 3 punkt.(Lietuvos Aukiausiojo Teismo Civilini byl skyriaus teisj kolegijos 2009 m. rugsjo 29 d. nutartis civilinje byloje DnB NORD bankas v. M. P., bylos Nr. 3K-3-357/2009).

23

Dl vykdomojo rato dublikato idavimo Byl nagrinj teismai nustat, kad 1998 m. vasario 10 d. iduotas vykdomasis ratas byloje Nr. 227/1998 antstols 2005 m. vasario 4 d. patvarkymu buvo pridtas prie Klaipdos apygardos teismo bylos dl A. S. individualios mons Valburga bankroto. Klaipdos apygardos teismas 2008 m. balandio 9 d. sprendimu pripaino, kad A. S. I Valburga veikla pasibaig, todl esant tokioms aplinkybms byloje byl nagrinj teismai turjo pakankam pagrind ivadai, jog, vadovaujantis CPK 649 straipsnio 1 dalimi, vykdomojo rato dublikatas negaljo bti iduotas, nes vykdomasis ratas nebuvo prarastas, o buvo pridtas prie bankroto bylos. (Lietuvos Aukiausiojo Teismo Civilini byl skyriaus teisj kolegijos 2009 m. vasario 27 d. nutartis civilinje byloje pagal pareikjos Z. S. pareikim dl vykdomojo rato dublikato ataukimo, bylos Nr. 3K-3-75/2009). Dl moni bankroto statymo 9 straipsnio 3 dalies nuostat taikymo B 9 straipsnio 3 dalyje nustatyti apribojimai turi bti taikomi nuo pareikimo dl bankroto bylos iklimo primimo. Pareikimas dl bankroto bylos iklimo priimamas teisjo rezoliucija (CPK 137 straipsnio 1 dalis), todl btent rezoliucijos uraymo data ir turi bti laikoma pareikimo primimo diena. Turto realizavimas esant B 9 straipsnio 3 dalyje nustatytoms slygoms turi bti stabdomas bet kurioje io proceso stadijoje: tiek antstoliui atliekant realizavimo procedras, tiek ir po akto perdavimo tvirtinti teisjui. Dl to sprendiant, ar teisjas galjo tvirtinti antstolio pateikt turto pardavimo skolininko pasilytam pirkjui akt, esmin reikm turi ne tai, ar B 9 straipsnio 3 dalyje nustatyti draudimai galiojo antstoliui suraant akt, bet ar minti draudimai galiojo turto pardavimo skolininko pasilytam pirkjui akto tvirtinimo metu. Nagrinjamoje byloje teism nustatyta, kad teisjui nagrinjant praym patvirtinti turto pardavimo skolininko pasilytam pirkjui akt, buvo ne tik priimtas pareikimas ikelti bankroto byl, siteisjusi teismo nutartis aretuoti UAB Suvalkijos agrocentras turt, turto areto aktas registruotas vieame registre, bet ir siteisjusia teismo nutartimi UAB Suvalkijos agrocentras ikelta bankroto byla. Akto patvirtinimas, kai yra duomen apie pareikimo ikelti bankroto byl primim, teismo nutart dl laikinj apsaugos priemoni taikymo ir siteisjusi teismo nutart ikelti bankroto byl reikt neteistus, prietaraujanius B 9 straipsnio 2 dalies 5 punktui ir 3 daliai, veiksmus. (Lietuvos Aukiausiojo Teismo Civilini byl skyriaus teisj kolegijos 2009 m. vasario 13 d. nutartis civilinje byloje pagal suinteresuoto asmens UAB Jonikio agrochemija skund dl antstolio veiksm, bylos Nr. 3K-3-17/2009). Dl B 9 straipsnio 3 dalies ir CPK 626 straipsnio 1 dalies 3 punkto santykio Antstolis A. B. atsiliepime kasacin skund nurodo, kad B 9 straipsnio 3 dalis prietarauja CPK 626 straipsnio 1 dalies 3 punktui, kad pagrindas sustabdyti vykdomj byl yra bankroto bylos iklimas, o ne pareikimo ikelti bankroto byl primimas, kaip tai nustatyta B 9 straipsnio 3 dalyje. Kolegijos nuomone, prietaravimo tarp i teiss norm nra. B 9 straipsnio 3 dalyje nustatytas turto realizavimo ir (ar) iiekojimo pagal teism ir kit institucij sprendim pagrindu iduotus vykdomuosius dokumentus sustabdymas ir CPK 626 straipsnio 1 dalies 3 punkte tvirtintas vykdomosios bylos sustabdymas, vertinant juos bankroto procedr atvilgiu, yra nuosekliai vienas paskui kit einantys procesiniai veiksmai. Turto realizavimo ir (ar) iiekojimo sustabdymas taikomas pasirengimo bankroto bylos nagrinjimui stadijoje, teismui primus 24

pareikim dl bankroto bylos iklimo, ir tsiasi iki sprendimo dl bankroto bylos iklimo primimo. Atsisakius ikelti bankroto byl turto realizavimas ir (ar) iiekojimas atnaujinamas, taikytos laikinosios apsaugos priemons panaikinamos (B 9 straipsnio 3 dalis), o iklus bankroto byl turi bti taikomas CPK 626 straipsnio 1 dalies 3 punktas, vykdomoji byla sustabdoma ir vykdomasis dokumentas persiuniamas bankroto byl iklusiam teismui. (Lietuvos Aukiausiojo Teismo Civilini byl skyriaus teisj kolegijos 2009 m. vasario 13 d. nutartis civilinje byloje pagal suinteresuoto asmens UAB Jonikio agrochemija skund dl antstolio veiksm, bylos Nr. 3K-3-17/2009). Dl proceso teiss norm, nustatani kreditoriaus neatvykimo teismo posd bankroto byloje pasekmes Bankroto byloje iekovas y