AUDITO, APSKAITOS, TURTO VERTINIMO IR NEMOKUMO VALDYMO TARNYBA PRIE LIETUVOS RESPUBLIKOS FINANSŲ MINISTERIJOS

ĮMONIŲ BANKROTO IR RESTRUKTŪRIZAVIMO BEI FIZINIŲ ASMENŲ BANKROTO

PROCESŲ EIGOS 2015 M. SAUSIO–GRUODŽIO MĖN. APŽVALGA

2016-02-02 Nr. D4-116 Vilnius

ĮMONIŲ BANKROTAS

Laikotarpiu nuo 1993 m. iki 2015 m. gruodžio 31 d. bankrotas buvo paskelbtas 18184 įmonėms ir

16 bankų iš kurių 13946 įmonių (76,7 proc.) ir 14 bankų (87,5 proc.) bankroto procesas baigtas (13571 įmonės likviduotos, 183 bankroto bylos panaikintos, 183 įmonėms bankroto bylos nutrauktos arba nutraukti ne teismo tvarka vykdomi bankroto procesai, iš jų 3 įmonės reorganizuotos, 17 sanuotų, 82 sudarytos taikos sutartys, 60 įmonės atsiskaitė su kreditoriais, 21 įmonių kreditoriai atsisakė reikalavimų). 2015 m. pabaigoje bankroto procesas buvo vykdomas 4238 įmonėse, iš jų likvidavimo procedūra vykdoma 2946 įmonėse, 1292 bankrutuojančioms įmonėms sprendimas dėl tolesnės bankroto procedūros vykdymo dar nebuvo priimtas.

Per 2015 m. bankroto procesai buvo pradėti 1960 įmonėms, t. y. apie 1,98 proc. visų šalyje veikiančių ūkio subjektų*. Šis skaičius yra 274 įmonėmis arba 16,3 proc. didesnis nei 2014 m. (1686 įm.) (žr. 1 paveikslą).

1 paveikslas

2015 m. per ketvirtį vidutiniškai bankrotas buvo inicijuojamas 490 įm. (per mėnesį – 163 įm.), o per tą patį laikotarpį 2014 m. – 422 įm. (per mėnesį – 141 įm.).

Pastaraisiais metais nuo 2012 m. pastebima pastovi 9–11 proc. bankroto procesų augimo tendencija. Tačiau nuo 2015 m. sausio 1 d. vadovaujantis Bankroto administratorių atrankos taisyklėmis (toliau – Taisyklės), patvirtintomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. liepos 9 d. nutarimu Nr. 647, sukurta Bankroto administratorių atrankos kompiuterinė programa (toliau – Programa) paskatino dar didesnį bankrutuojančių įmonių skaičiaus augimą. Valstybinės institucijos (įmonių kreditorės) įgavo galimybę inicijuoti bankroto procesą per Programą automatiškai paskiriant administratorių senai neveikiančioms, prikaupusioms skolų ir neturinčioms turto įmonėms. ______________________ *Lietuvos statistikos departamento duomenimis 2016 m. sausio 1 d. Lietuvoje veiklą vykdė 99 200 Juridinių asmenų registre įregistruotų ūkio subjektų.

2

Bankroto proceso iniciatoriai Analizuojant bankroto procesus pagal iniciatorius 2015 m. aktyviausi inicijuojant įmonių

bankrotus buvo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba (toliau – VSDFV) (32,2 proc.) ir Valstybinė mokesčių inspekcija (toliau – VMI) ) (26,9 proc.), 19,1 proc. bankroto procesų inicijavo kiti įmonės kreditoriai, 10,6 proc. – įmonių vadovai, 7,2 proc. – savininkai ir 3 proc. – įmonės darbuotojai (žr. 2 paveikslą).

2 paveikslas

Lyginant bankroto procesų iniciatorių aktyvumą 2015 m. su 2014 m. matyti, kad 3,5 karto

(249 proc.) išaugo VMI inicijuojamų bankroto procesų skaičius, VSDFV – 48 proc., savininkų – 37,9 proc. Įmonės darbuotojų iniciatyva keliant bankroto procesus mažėjo -51,6 proc., kitų įmonės kreditorių – -38,3 proc., įmonės likvidatorių – -36,7 proc., įmonės vadovų – -16,2 proc.

VMI ir VSDFV aktyvumas inicijuojant bankroto procesus sąlygotas tuo, jog 2015-01-01 teikiant pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo nebereikia siūlyti bankroto administratoriaus kandidatūros – bankroto administratorius įmonėms atrenkamas naudojantis Programa. Supaprastinti bankroto procesai

Nuo 2003 m. sausio 1 d. iki 2015 m. gruodžio 31 d. supaprastintas bankroto procesas iš viso buvo pradėtas taikyti 3861 įm., iš kurių 118 įm. ši procedūra buvo nutraukta. Per 2015 m. supaprastinti bankroto procesai buvo pradėti 624 įm., t. y. šių procesų skaičius išaugo 45,1 proc. lyginant su 2014 m. (430 įm.) (žr. 3 paveikslą).

Lyginant supaprastintus bankroto procesus su tais metais pradėtais bankroto procesais pastebima, kad supaprastintų procesų dalis bendrame bankrutuojančių įmonių skaičiuje didėja (2014 m. – 25,5 proc.; 2015 m. – 31,8 proc.). Šio proceso skaičiaus augimas patvirtina faktą, kad daugiau bankroto procesų inicijuojama įmonėms neturinčioms turto.

3

3 paveikslas

Bankroto procesai teismo ir ne teismo tvarka

Per 2015 m. bankroto bylos teisme buvo iškeltos 1858 įmonėms (94,8 proc.), o 102 įmonių

(5,2 proc.) bankroto procesai pradėti ne teismo tvarka. 2015 m., palyginti su 2014 m., bankroto bylų teisme išaugo 13,4 proc., o ne teismo tvarka vykdomų procesų išaugo daugiau nei du kartus (112,5 proc.) (žr. 4 paveikslą).

Galima daryti prielaidą, kad ne teismo tvarka pradėtų procesų padaugėjo dėl to, kad inicijuojant neteisminį bankroto procesą administratorių paskiria kreditoriai ir jis išvengia per Programą automatiškai paskiriamo administratoriaus procedūrų.

4 paveikslas

4

Bankroto procesai pagal teisinę formą

Per 2015 m. dažniausiai bankroto procesas buvo inicijuojamas uždarosioms akcinėms bendrovėms (88,6 proc.) ir individualioms įmonėms (5,9 proc.).

2015 m., palyginti su 2014 m., uždarosioms akcinėms bendrovėms pradėtų bankroto procesų skaičius išaugo 16,4 proc., o individualioms įmonėms pradėtų bankroto procesų skaičius sumažėjo 12,8 proc. Mažų bendrijų bankroto procesų skaičius išaugo beveik trigubai (283,3 proc.) (žr. 1 lentelę).

1 lentelė

Pradėtų bankroto procesų pagal teisinę formą skaičiaus palyginimas

Teisinė forma 2014 m. 2015 m. 2015/ 2014 m.

pokytis %

1993–2015 m. gruodžio 31 d.

įm. sk. % įm. sk. % įm. sk. % Valstybės ir savivaldybių įmonės 0 0,0 2 0,1 - 60 0,3 Tikrosios ir komanditinės ūkinės bendrijos 2 0,1 3 0,2 50,0 19 0,1 Uždarosios akcinės bendrovės 1491 88,5 1736 88,6 16,4 14691 81,0 Akcinės bendrovės 8 0,5 7 0,4 -12,5 494 2,7 Žemės ūkio bendrovės 6 0,4 6 0,3 0,0 224 1,2 Viešosios įstaigos 21 1,2 38 1,9 81,0 187 1,0 Kooperatinės bendrovės ir jų sąjungos 9 0,5 8 0,4 -11,1 122 0,7 Individualios įmonės 133 7,9 116 5,9 -12,8 2219 12,2 Mažoji bendrija 6 0,4 23 1,2 283,3 29 0,2 Kitos 8 0,5 21 1,1 162,5 90 0,5

Iš viso: 1684 100,0 1960 100,0 16,4 18135 100,0 Bankroto procesai pagal apskritis

Per 2015 m. didžiausiu bankroto procesų skaičiumi pasižymi didžiųjų miestų apskritys: Vilniaus (51 proc.), Kauno (13,6 proc.) ir Klaipėdos (13,2 proc.). Mažiausia bankroto procesų pradėta Tauragės (1,2 proc.) ir Utenos (1,4 proc.) apskrityse (žr. 5 paveikslą).

5 paveikslas

5

2015 m., palyginti su 2014 m., bankrutuojančių įmonių skaičius išaugo Vilniaus (325 įm.; t.y. 48,2 proc.) apskrityje. Beveik tris kartus daugiau bankroto procesų pradėta Marijampolės (39 įm.; t.y. 195 proc.) apskrityje. Taip pat daugiau bankrutavo Panevėžio (23 įm., t.y. 31,5 proc.), Telšių (13 įm., t.y. 27,1 proc.), Tauragės (11 įm., t.y. 84,6 proc.) ir Alytaus (7 įm., t.y. 17,5 proc.) apskrityse. Daugiausia bankroto procesų sumažėjo Klaipėdos (-63 įm., t.y. -19,6 proc.) ir Kauno (-47 įm., t.y. -15 proc.) apskrityse. Taip pat mažiau bankroto procesų pradėta Šiaulių (-18 įm.; t.y. -12,9 proc.) ir Utenos (-16 įm.; t.y. -36,4 proc.) apskrityse. Bankroto procesai pagal ekonominės veiklos rūšis

Nagrinėjant 2015 m. pradėtus bankroto procesus pagal ekonominės veiklos rūšis matyti, kad

daugiausia bankroto procesų pradėta didmenine ir mažmenine prekyba (G) (28,9 proc.), statyba (F) (17,2 proc.), transportu ir saugojimu (H) (8,9 proc.), apdirbamąja gamyba (C) (8,7 proc.), administracine ir aptarnavimo veikla (N) (7,5 proc.), apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų veikla (I) (7,4 proc.) ir profesine, moksline ir technine veikla (M) (7,3 proc.) užsiimančioms įmonėms (žr. 6 paveikslą).

6 paveikslas

Lyginant 2015 m. duomenis su 2014 m. atitinkamu laikotarpiu pastebima, kad didžiausias

bankroto procesų skaičiaus augimas pastebimas didmenine ir mažmenine prekyba (G) (122 įm., t.y. 27,5 proc.), statyba (F) (43 įm., t.y. 14,6 proc.), profesine, moksline ir technine veikla (M) (43 įm., t.y. 43 proc.), administracine ir aptarnavimo veikla (N) (39 įm., t.y. 36,1 proc.), menine, pramogine ir poilsio organizavimo veikla (R) (19 įm., t.y. 79,2 proc.) bei apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų veikla (I) (17 įm., t.y. 13,3 proc.) užsiimančių įmonių tarpe. Nagrinėjant visas kitas ekonominės veiklos rūšis bankroto procesų skaičiaus augimas nežymus, o mažėjo bankroto procesų tik keliose veiklose: transporto ir saugojimo (H) (-37 įm., t.y. -17,5 proc.) bei finansinės ir draudimo veiklos (K) (-7 įm., t.y. -50 proc.) įmonėse. Bankrutuojančių įmonių gyvavimo ir baigtų bankroto procesų trukmė

Nagrinėjant 2015 m. bankrutuojančių įmonių gyvavimo trukmę (nuo įmonės įregistravimo dienos iki bankroto paskelbimo dienos) pastebima, kad viena įmonė iki bankroto gyvavo vidutiniškai 9,1 m., per 2014 m. – 9,7 m. Daugiausia 2015 m. bankrutuojančių įmonių gyvavo 10 ir daugiau metų (34 proc.) bei 5–10 metų (32 proc.) (žr. 7 paveikslą).

6

7 paveikslas

Per 2015 m. baigti 1849 bankroto procesai, iš jų 1814 įmonių išregistruotos dėl bankroto

(t.y. 98,1 proc.). Palyginus 2015 m. duomenis su 2014 m. pastebima, kad baigtų bankroto procesų skaičius išaugo 15,1 proc. (2014 m. – 1606 įm.). Pastaraisiais metais pastebima baigtų ir pradėtų bankroto procesų augimo tendencija (žr. 8 paveikslą).

8 paveikslas

Nagrinėjant bankroto proceso trukmę pastebima, kad per 2015 m. baigtų bankroto procesų

procedūros vidutiniškai truko 2,4 m., o per atitinkamą 2014 m. laikotarpį – 2,5 m. Baigtų bankroto procesų trukmės duomenys rodo, kad bankroto procesai teismo tvarka (25,2 mėn.)

truko 12,7 mėn. ilgiau nei bankroto procesai ne teismo tvarka (12,5 mėn.). Baigtų supaprastintų bankroto procesų vidutinė trukmė – 14,7 mėn. (žr. 2 lentelę).

7

2 lentelė Baigtų bankroto procesų trukmė (1993–2015-12-31)

Bankroto procedūra Vidutinė procesų trukmė, mėnesiais*

Supaprastinti bankroto procesai

Procesai teismo tvarka

Procesai ne teismo tvarka

BAIGTI BANKROTO PROCESAI 14,7 25,2 12,5 Išregistruota dėl įmonės pabaigos 14,7 25,7 12,6 Panaikintos nutartys iškelti bankroto bylą - 2,3 - Bankroto procesas nutrauktas, iš jų: kai visi kreditoriai atsisakė reikalavimų - 15,4 7 bankrutuojanti įmonė atsiskaitė su visais kreditoriais - 12,5 6 pasirašyta taikos sutartis - 15,3 19,8

*Nuo teismo nutarties iškelti bankroto bylą priėmimo ar kreditorių susirinkimo sprendimo taikyti įmonei bankroto procesą ne teismo tvarka

Dėl bankroto procesų teismo tvarka vidutinės trukmės (25,2 mėn.), paaiškinimą būtų galima

grįsti prielaida, kad įvairių bankroto procedūrų nagrinėjimas teisme užtrunka pakankamai ilgai, o taip pat, kad ĮBĮ 33 straipsnio 7 dalyje yra numatyta galimybė teismui kreditorių susirinkimo prašymu pratęsti ĮBĮ nustatytą 24 mėn. maksimalų terminą bankrutavusios įmonės turto pardavimui.

Ne teismo tvarka bankroto procesų pakankamai trumpą laiką (12,5 mėn.) gali sąlygoti ĮBĮ 13 straipsnio 1 dalies nuostata, jog teismo kompetencijai skirtus klausimus svarsto ir sprendžia kreditorių susirinkimas. Minėtas bankroto proceso ne teismo tvarka reglamentavimas sudaro sąlygas žymiai operatyviau priimti sprendimus vykdant bankroto procedūras.

Dėl supaprastintų bankroto procesų vidutinės trukmės (14,7 mėn.), galima būtų daryti prielaidą, kad ĮBĮ 131 straipsnyje yra nustatytas supaprastinto bankroto proceso terminas vieneri metai nuo nutarties taikyti supaprastintą bankroto procesą įsiteisėjimo dienos ir, kad nėra numatyta jokių galimybių pratęsti įstatyme nustatytą terminą.

GARANTINIO FONDO ADMINISTRAVIMAS

2015 m. Garantinio fondo administratorius gavo 907 bankrutuojančių ir bankrutavusių įmonių

paraiškas skirti lėšas iš Garantinio fondo, kuriose prašoma skirti išmokas 9142 bankrutuojančių ir bankrutavusių įmonių darbuotojams. Prašoma skirti išmokų suma darbuotojams sudaro 8159,0 tūkst. Eur, vienam darbuotojui vidutiniškai apie 0,9 tūkst. Eur (žr. 3 lentelę).

3 lentelė Garantinio fondo administratoriaus gautų paraiškų duomenų suvestinė

Laikotarpis

Gautų paraiškų duomenys Paraiškų skaičius

(vnt.) Darbuotojų skaičius

(žm.) Prašoma skirti darbuotojams

išmokų suma (tūkst. Eur) 2014 m. 2015 m. 2014 m. 2015 m. 2014 m. 2015 m.

Sausis 107 46 1241 357 1 197,5 275,4 Vasaris 86 102 713 1260 585,5 951,4 Kovas 100 85 1051 719 891,2 574,8

Balandis 81 106 662 965 502,5 867,6 Gegužė 68 74 416 979 307,5 885,0 Birželis 69 91 576 1102 486,9 1115,3 Liepa 91 71 957 931 899,3 1004,6

Rugpjūtis 62 47 794 487 716,9 377,8 Rugsėjis 86 74 787 693 557,6 598,3

Spalis 84 68 1189 536 959,3 449,6 Lapkritis 66 67 539 578 487,3 542,8 Gruodis 60 76 616 535 528,0 516,4 Iš viso: 960 907 9 541 9 142 8 119,5 8 159,0

8

Per 2015 m. prašoma skirti iš Garantinio fondo lėšų 5,1 tūkst. Eur sumą banko operacijoms apmokėti ir 45,6 tūkst. Eur sumą bankroto administratoriams už paraiškų parengimą.

Lyginant 2015 m. ir 2014 m., Garantinio fondo administratoriaus gautų paraiškų skaičius sumažėjo 5,5 proc. (2014 m. gauta 960 paraiškų, 2015 m. – 907 paraiškos). 2015 m. paraiškose nurodytų darbuotojų skaičius sumažėjo 4,2 proc. lyginant su 2014 m. (2014 m. – 9541 darbuotojai, 2015 m. – 9142 darbuotojai). Lyginant 2015 m. ir 2014 m. paraiškose prašomų skirti išmokų darbuotojams sumas, matyti, kad šis rodiklis neženkliai padidėjo 0,48 proc. (2014 m. prašomų išmokų darbuotojams suma sudarė 8119,5 tūkst. Eur, o 2015 m. – 8159,0 tūkst. Eur).

2015 m. buvo organizuojami ir įvyko 20 Garantinio fondo tarybos posėdžių. Per 2015 m. Garantinio fondo taryba priėmė sprendimus dėl išmokų iš Garantinio fondo lėšų skyrimo pagal 913 Garantinio fondo administratoriaus išnagrinėtų paraiškų. Iš viso per laikotarpį Garantinio fondo taryba skyrė 7998,8 tūkst. Eur su darbo santykiais susijusių išmokų iš Garantinio fondo lėšų 9048 darbuotojams (vidutiniškai 0,9 tūkst. Eur vienam darbuotojui) (žr. 4 lentelę).

4 lentelė 2015 m. Garantinio fondo tarybos posėdžių suvestinė

Eil.nr. Garantinio fondo tarybos posėdžio data

Paraiškų, dėl kurių priimtas sprendimas

posėdyje, skaičius (vnt.)

Darbuotojų, kuriems skirtos Garantinio fondo

lėšos, skaičius (žm.)

Skirta Garantinio fondo lėšų darbuotojams pagal

paraiškas (tūkst. Eur) 1. 2015-02-12 56 443 395,4 2. 2015-02-26 52 403 300,7 3. 2015-03-19 42 280 203,2 4. 2015-03-31 40 346 258,1 5. 2015-04-16 49 691 517,4 6. 2015-04-30 64 460 357,5 7. 2015-05-14 56 619 562,1 8. 2015-05-27 42 353 277,7 9. 2015-06-16 49 523 543,7

10. 2015-06-30 39 446 450,1 11. 2015-07-15 49 714 643,0 12. 2015-08-04 42 448 464,4 13. 2015-08-27 54 947 1031,7 14. 2015-09-17 39 277 202,2 15. 2015-10-01 29 270 243,4 16. 2015-10-29 73 695 569,7 17. 2015-11-19 51 428 349,6 18. 2015-11-30 31 292 317,9 19. 2015-12-11 27 257 173,8 20. 2015-12-22 29 156 137,2

Iš viso: 913 9048 7998,8

Garantinio fondo taryba taip pat per 2015 m. skyrė 47,4 tūkst. Eur išmokų bankroto administratoriams už paraiškų parengimą ir 3,7 tūkst. Eur išmokų banko operacijoms apmokėti.

2015 m. Departamentas Garantinio fondo tarybai svarstyti pateikė 4,1 proc. mažiau paraiškų, lyginant su 2014 m. (2014 m. – 952 paraiškos, o 2015 m. – 913 paraiškų). Darbuotojų, kuriems buvo skirtos išmokos iš Garantinio fondo lėšų, skaičius 2015 m. yra 0,8 proc. neženkliai mažesnis nei 2014 m. (2014 m. išmokos iš Garantinio fondo lėšų skirtos 9121 darbuotojui, o 2015 m. – 9048 darbuotojams). Vertinant 2015 m. ir 2014 m. Garantinio fondo tarybos posėdžiuose skirtų išmokų iš Garantinio fondo lėšų darbuotojams sumas, matyti, kad šis rodiklis didėjo 5,9 proc. (2014 m. skirtų išmokų darbuotojams suma sudarė 7556,7 tūkst. Eur, 2015 m. – 7998,8 tūkst. Eur).

ĮMONIŲ RESTRUKTŪRIZAVIMAS

Nuo Įmonių restruktūrizavimo įstatymo taikymo pradžios (2001-07-01) iki 2015-12-31 iš viso

restruktūrizavimo procesai pradėti 391 įmonių, iš kurių 20 įmonių sėkmingai baigtos restruktūrizuoti (tačiau dviem iš jų 2011 m. ir 2014 m. iškeltos bankroto bylos), 234 įmonių restruktūrizavimo procesai

9

buvo nutraukti (iš jų 193 įmonėms iškelta bankroto byla), o 128 įmonių restruktūrizavimo procesai tebevykdomi. Per 2015 m. pradėti 38 restruktūrizavimo procesai, t. y. 7 įmonėmis (22,6 proc.) daugiau nei atitinkamu 2014 m. laikotarpiu (31 įm.) (žr. 9 paveikslą).

9 paveikslas

Per 2015 m. restruktūrizavimo planai buvo patvirtinti 20 įmonių, t. y. 4 įm. (-16,7 proc.) mažiau nei

atitinkamu 2014 m. laikotarpiu (24 įm.). Restruktūrizavimo procesai pagal apskritis

Per 2015 m. 8 restruktūrizavimo procesai (29,6 proc.) pradėti įmonėms Kauno apskrityje, po 5

restruktūrizavimo procesus (18,5 proc.) – įmonėms Vilniaus ir Klaipėdos apskrityse, 3 restruktūrizavimo procesai (11,1 proc.) – įmonėms Panevėžio apskrityje, 2 restruktūrizavimo procesai (7,4 proc.) – įmonėms Utenos apskrityje, po 1 restruktūrizavimo procesą (3,7 proc.) – įmonėms Šiaulių, Telšių, Marijampolės ir Alytaus apskrityse (žr. 10 paveikslą).

10 paveikslas

10

Restruktūrizavimo procesai pagal ekonominės veiklos rūšis

Per 2015 m. 18 restruktūrizavimo procesų (47,4 proc.) pradėta įmonėms, užsiimančioms

statyba (F), po 5 restruktūrizavimo procesus (13,2 proc.) – įmonėms, užsiimančioms apdirbamąja gamyba (C) ir didmenine ir mažmenine prekyba (G), 4 (10,5 proc.) – nekilnojamojo turto operacijomis (L), 3 (7,9 proc.) – transportu ir saugojimu (H), po 1 restruktūrizavimo procesą (2,6 proc.) – įmonėms, užsiimančioms informacija ir ryšiais (J), administracine ir aptarnavimo (N) bei menine, pramogine ir poilsio organizavimo (R) veikla (žr. 11 paveikslą).

11 paveikslas

FIZINIŲ ASMENŲ BANKROTAS

Nuo Fizinių asmenų bankroto įstatymo įsigaliojimo (2013-03-01) iki 2015-12-31 bankroto bylos iškeltos 897 fiziniams asmenims, iš kurių 829 fiziniams asmenims procesas tebėra vykdomas, o 68 fizinių asmenų bankroto procesai (7,4 proc.) baigti: 21 fiziniam asmeniui bankroto bylos baigtos (17 fizinių asmenų įgyvendino planą, 1 fizinis asmuo patenkino visų teismo patvirtintų kreditorių reikalavimus anksčiau nei nustatyta plane, 1 fizinis asmuo gali ir galės ateityje įvykdyti skolinius įsipareigojimus, 2 fizinių asmenų visi kreditoriai atsisakė savo reikalavimų ir teismas priėmė nutartį priimti atsisakymus), 46 fizinių asmenų bankroto bylos buvo nutrauktos, vieno fizinio asmens bankroto byla panaikinta.

Nedidelį baigtų bankroto procesų skaičių (7,4 proc.) sąlygoja, tai kad vadovaujantis Fizinių asmenų bankroto įstatymo nuostatomis fizinio asmens bankroto bylos trukmė numatyta iki 5 metų, todėl nuo įstatymo įsigaliojimo pradžios (t. y. 2013-03-01) didesnis fizinių asmenų bankroto procesų baigimų srautas prognozuojamas nuo 2018 m.

Per 2015 m. bankroto bylos iškeltos 414 fizinių asmenų, t.y. 13,4 proc. daugiau nei atitinkamu 2014 m. laikotarpiu (365 asm.) (žr. 12 paveikslą).

11

12 paveikslas

Vadovaujantis Fizinių asmenų bankroto įstatymo 9 str. 1 d. fizinio asmens bankroto byla gali būti

iškeliama supaprastinta tvarka, kai fizinio asmens kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo plano projektas pagal šio įstatymo nuostatas parengiamas iki pareiškimo iškelti fizinio asmens bankroto bylą pateikimo teismui dienos. Nuo 2013-03-01 iki 2015-12-31 bankroto bylos supaprastinta tvarka iškeltos 6 fiziniams asmenims.

Per 2015 m. fizinio asmens kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo planai buvo patvirtinti 296 fiziniams asmenims, t. y. 40,3 proc. daugiau nei per 2014 m. (211 asm.).

Per 2015 m. daugiausia fizinių asmenų bankroto procesų pradėta Klaipėdos (138 asm. arba 33,3 proc.), Vilniaus (111 asm. arba 26,8 proc.) ir Kauno (63 asm. arba 15,2 proc.) apskrityse (žr. 13 paveikslą).

13 paveikslas

12

BANKROTO IR RESTRUKTŪRIZAVIMO ADMINISTRATORIAI

2015-12-31 teisę teikti įmonių bankroto administravimo paslaugas turėjo 516 fiziniai ir 330 juridinių asmenų, 48 asmenys turėjo teisę dirbti bankroto administratoriaus padėjėju. Teisę teikti įmonių restruktūrizavimo administravimo paslaugas turėjo 104 fiziniai ir 57 juridiniai asmenys. Per 2015 m. teisę teikti įmonių bankroto administravimo paslaugas įgijo 23 fizinių ir 132 juridinių asmenų, 21 asmenų suteikta teisė dirbti bankroto administratoriaus padėjėju. Teisę teikti įmonių restruktūrizavimo administravimo paslaugas įgijo 7 fiziniai ir 13 juridiniai asmenys (žr. 4 lentelę). Iš Asmenų, teikiančių įmonių bankroto administravimo paslaugas, sąrašo (toliau – Sąrašas) per 2015 m. buvo išbraukti 4 fiziniai ir 2 juridiniai asmenys, iš Įmonių restruktūrizavimo administravimo paslaugas teikiančių asmenų sąrašo išbrauktas 1 juridinis asmuo.

Bankroto ir restruktūrizavimo administratoriai

Įrašyta į Sąrašą: 2014 m. 2015 m. Bankroto administratoriai (fiziniams asmenims) 18 23 Bankroto administratoriai (juridiniams asmenims) 14 132 Bankroto administratoriaus padėjėjai 13 21 Restruktūrizavimo administratorių (fiziniams asmenims) 9 7 Restruktūrizavimo administratoriai (juridiniams asmenims) 6 13

Lyginant 2015 m. duomenis su 2014 m. atitinkamu laikotarpiu pastebima, kad teisę teikti įmonių

bankroto administravimo paslaugas fizinių asmenų įgijo 27,8 proc. daugiau ir beveik 9,5 karto (842,9 proc.) daugiau juridinių asmenų, bankroto administratoriaus padėjėjų – 61,5 proc. daugiau, o teisę teikti įmonių restruktūrizavimo administravimo paslaugas fizinių asmenų įgijo -22,2 proc. mažiau ir juridinių asmenų – 116,7 proc. daugiau.

Naujų juridinių asmenų steigimas bei jų siekimas būti įrašytiems į Sąrašą galimai buvo susijęs su nauja bankroto administratorių skyrimo teismuose tvarka. Nuo 2015 m. sausio 1 d. bankroto administratorius įmonėms atrenkamas naudojantis Programa. Programa siekiama užtikrinti skaidrų ir nešališką administratoriaus paskyrimą. Administratorius įmonei atrenkamas atsižvelgiant į įmonę ir administratorių apibūdinančius kriterijus: įmonės dydį, bankroto proceso ypatumus, administratoriaus darbo krūvį, patirtį. Tokiu būdu nei teismai, nei administratoriai negali iš anksto žinoti ar prognozuoti, kuris iš į Sąrašą įrašytų asmenų bus atrinktas. Pagal iki 2015-09-31 galiojusias Taisykles administratoriaus juridinio asmens darbo krūvis buvo nustatomas vertinant tik juridinio asmens administruojamų įmonių skaičių, tačiau nevertinant jo darbuotojų faktinio užimtumo (darbo kituose juridiniuose asmenyse, bei įmonių administravimo individualiai), todėl naujai įsteigtas administratorius juridinis asmuo, nepaisant jo darbuotojų užimtumo, buvo laikomas neturinčiu darbo krūvio ir jo tikimybė būti paskirtam įmonės administratoriumi padidėdavo. Šios priežastys įtakojo per 2015 m. juridinių asmenų įgyjusių teisę teikti įmonių bankroto administravimo paslaugas skaičiaus augimą (9,5 karto). Nuo 2015 m. spalio 1 d. įsigaliojo Taisyklių patobulinimas, kuris išspręs naujų įmonių steigimo ir jų įrašymo į Sąrašą pernelyg didelio skaičiaus augimą. Direktorius Audrius Linartas

Virginija Jūrienė, tel. (8 5) 2499 344, el. p. virginija.juriene@bankrotodep.lt