Integruota Imoniu Bankroto Prognozavimo Metodika_mackevicius

123Current Issues of Business and Law, 2010, Vol. 5ISSN 1822-9530

Integruota įmonių bankrotų prognozavimo metodika

Jonas MackevičiusProfesorius, habilituotas daktaras Vilniaus universiteto Tarptautinio verslo mokykla Saulėtekio pr. 22, LT-10222 Vilnius, Lietuva El. p. [email protected]; tel. + 370 67 30 3351

Įteikta 2010-01-21; priimta 2010-03-16

doi:10.5200/1822-9530.2010.05

AnotacijaStraipsnyje įrodyta, kad įmonių bankrotai tampa nuolatiniu konkurencingos rinkos ekono-mikos reiškiniu. Dabartinėmis sunkmečio sąlygomis nemokių įmonių skaičius nuolat didė-ja, todėl labai svarbu kuo tiksliau ir anksčiau įvertinti jų finansinę būklę ir veiklos tęstinumo tikimybę. Rekomenduojama integruota įmonių bankroto prognozavimo metodika, kurią sudaro šie elementai: 1) įmonės išorės ir vidaus aplinkos tyrimas, 2) absoliutinių finansinių rodiklių pokyčių vertinimas, 3) santykinių finansinių rodiklių skaičiavimas ir vertinimas, 4) bankroto prognozavimo modelių taikymas.

Reikšminiai žodžiai: bankrotas, absoliutiniai ir santykiniai finansiniai rodikliai, bank-roto prognozavimo modeliai.

AbstractThe present article proves that business bankruptcies are becoming a constant phenomenon of competitive market economics. Under the current conditions of difficult economic clima-te, the number of insolvent companies is increasing, and that is why it is of vital importance to evaluate their financial state as well as the likelihood of the continuance of their activities as soon as possible and as accurately as possible. An integrated methodology of business bankruptcy forecasting is recommended, which consists of the following elements: 1) the analysis of external and internal business environment, 2) the evaluation of changes in ab-solute financial indicators, 3) calculation and evaluation of relative financial ratio, 4) appli-cation of bankruptcy forecasting models.

Keywords: bankruptcy, absolute and relative financial indicators, bankruptcy forecast-ing models.

mailto:[email protected]

124 Verslo ir teisės aktualijos, 2010, t. 5

Jonas Mackevičius

Įvadas

Viena svarbiausių sąlygų, lemiančių sėkmingą įmonių veiklą, yra mokumas, t. y. sugebėjimas savo turimomis mokėjimo priemonėmis (grynaisiais pinigais, vertybiniais popieriais, gautinomis sumomis, atsargomis) padengti trumpalai-kius ir ilgalaikius įsipareigojimus. Visi su įmone susiję subjektai (investuotojai, pirkėjai, tiekėjai, bankai, finansinės institucijos, akcininkai) suinteresuoti pa-laikyti verslo ryšius tik su sėkmingai dirbančia, finansiškai stabilia, t. y. mokia įmone. Tačiau šiuolaikinėmis dinamiško ir konkurencingo verslo sąlygomis vis daugiau įmonių susiduria su nemokumo problemomis. Įmonių bankro-tai tampa nuolatiniu pasaulinės finansinės krizės reiškiniu, sukeliančiu daug neigiamų pasekmių ne tik pačiai įmonei, bet ir valstybei, dideliam skaičiui vi-suomenės narių: bankrutuojanti įmonė paprastai neatsiskaito su kreditoriais, įmonės darbuotojai lieka be darbo, šiam procesui dažnai reikia ir mokesčių mokėtojų lėšų.

Siekiant išvengti įmonių bankrotų ir jų sukeliamų pasekmių, reikia nusta-tyti, įvertinti ir spręsti įmonėse iškilusias finansines problemas gerokai anks-čiau, nei paaiškėja, kad įmonės yra nemokios ir joms reikia kelti bankroto bylą. Todėl svarbu, kad kiekviena įmonė turėtų savo veiklos stabilumo ir tęstinumo vertinimo metodiką, kuri padėtų ne tik iš anksto nustatyti bankroto tikimybę, kitus įmonei gresiančius pavojus ir įvairių rūšių riziką, bet ir imtis strateginių veiksmų įmonės veiklai gerinti.

Daugelis mokslininkų nagrinėjo įmonių bankrotų problemas, tačiau daž-niausiai tik vienu ar kitu aspektu: tyrė bankroto požymius, veiksnius, prie-žastis, sukūrė tam tikrus bankroto prognozavimo modelius. Šio straipsnio tikslas – parengti integruotą įmonių bankroto prognozavimo metodiką, kurią taikant būtų galima tiksliau įvertinti įmonės bankroto tikimybę ir tolesnį vei-klos tęstinumą.

Tyrimo metodai – užsienio ir lietuvių autorių mokslinės literatūros analizė, informacijos lyginimo, sisteminimo, detalizavimo ir apibendrinimo metodai.

1. Įmonių bankrotas kaip konkurencingas rinkos ekonomikos reiškinys

Įmonių bankrotas – tai nemokios įmonės būsena, kai įmonei teisme yra iškelta bankroto byla arba kreditoriai įmonėje vykdo bankroto procedūras ne teis-mo tvarka (Lietuvos Respublikos..., 2008). Nemokios įmonės būsena yra tokia, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka darbų, už kuriuos

125Current Issues of Business and Law, 2010, Vol. 5


iš anksto sumokėta ir kt.) ir kai uždelsti įsipareigojimai viršija pusę jos turto vertės. Dabartinėmis sunkmečio sąlygomis nemokių įmonių skaičius nuolat didėja. Lietuvos Respublikos statistikos departamento duomenimis, bankro-to procedūros buvo pradėtos 1995 metais 37 įmonėms, o jau 2000 m. – 415, 2005 m. – 772, 2007 m. – 781 įmonėms (Įmonių bankrotas, 2008). Daugiausia bankrutuoja didmeninės ir mažmeninės prekybos, apdirbamosios gamybos ir statybos įmonės. Ypač daug bankrutuoja įmonių Kauno ir Vilniaus apskrityse. Pagal teisinę formą daugiausia bankrutuoja uždarosios akcinės bendrovės ir individualios įmonės, o įmonių vadovai vis dažniau tampa bankroto iniciato-riais.

Įmonių bankrotai sukelia daug ekonominių ir socialinių problemų ne tik konkrečios įmonės, bet ir valstybės mastu. Prie ekonominių problemų gali-ma priskirti gamybinių pajėgumų praradimą, susilpnėjusį bendrą šalies ūkio konkurencingumą, nesumokėtus mokesčius į valstybės biudžetą, nepatenkin-tus kreditorių reikalavimus ir kt. Prie socialinių problemų priskirtina: tai yra didėjantis nedarbas, kintantis bendras šalies gyventojų gyvenimo lygis, gyven-tojų nepasitenkinimas esama silpna šalies ūkio būkle, netikrumo dėl ateities jausmas ir kt. (Bivainis, Garškaitė, 2000, p. 17; Valackienė, 2005, p. 164). Šios problemos dar labiau paaštrėja, kai bankroto procedūros užsitęsia pernelyg il-gai. Neretai bankroto procedūros baigiamos tik po 3–4 metų (LR statistikos departamento duomenimis tokių atvejų būna daugiau nei 40 %). Pagrindinės bankroto procedūrų užsitęsimo priežastys yra įmonių vadovams ar kitiems asmenims iškeltos baudžiamosios bylos, maža bankrutuojančių įmonių turto paklausa bei visiškas turto nebuvimas įmonės administravimo išlaidoms pa-dengti (Sakalas, Savanevičienė, 2003, p. 134).

Įmonių bankrotai tampa svarbia makroekonomine problema (Purlys, 2001, p. 80), neišvengiamu rinkos ekonomikos reiškiniu (Tvaronavičienė, 2001, p. 135), finansinės krizės pasekme (Dyczkowska, 2009, p. 11). Bankrutuoja ne tik mažos, bet ir didelės, seniai susikūrusios įmonės, turinčios puikias verslo tradicijas ir tarptautinį pripažinimą. 2008–2009 m. įvykę didžiausi bankrotai JAV istorijoje tokių įmonių, kaip Lehman Brothers (bankas), Washington Mu-tual (bankas), General Motors (automobilių gamyba), Chrysler (automobilių gamyba), Thornburg Mortgage (bankas) ir kitos, kurių turtas vertinamas šim-tais milijardų dolerių, sustiprino finansinę krizę ne tik JAV, bet ir daugelyje pasaulio šalių.

Todėl įmonių vadovams iškyla labai opi problema – kaip pasaulinės finan-sinės krizės akivaizdoje išvengti bankroto ir garantuoti įmonės veiklos tęstinu-mą. Vienas iš veiksmingiausių būdų įmonių veiklai objektyviai įvertinti ir nu-


Jonas Mackevičius

matyti prevencines priemones bankrotui išvengti yra įmonių veiklos analizė. Be laiku atliktos ir nuodugnios analizės neįmanoma tinkamai valdyti įmonės išteklių, nustatyti teisingų jų naudojimo būdų, priimti optimalių investicinių ir finansinių sprendimų bei parengti tolesnės įmonės raidos prognozių. Tik įmonės, kuriose gerai organizuota analitinė veikla ir kurių vadovai atsakingai bei atidžiai stengiasi kuo efektyviau valdyti su verslo rizika susijusius procesus, gali anksčiau nustatyti artėjančią veiklos krizę, operatyviai į ją reaguoti ir su-mažinti bankroto tikimybę.

Įmonių bankroto prognozavimo problemą nagrinėja daugelis autorių. Vie-ni autoriai pirmenybę teikia požymių, rodančių bankroto tikimybę, tyrimui, kiti sąlygoms ir įvykiams, didinantiems verslo riziką, treti daugiausiai dėme-sio siūlo skirti įmonės vadovybės doros, kompetencijos, personalo politikos analizei, dar kiti pirmenybę teikia buhalterinės apskaitos ir vidaus kontrolės sistemos tyrimams. Vis daugėja mokslinių tyrimų, vertinančių įvairių autorių bankroto prognozavimo modelių efektyvumą konkrečiose šalyse ir ūkio šako-se. Siūlomi nauji bankroto prognozavimo modeliai.

2. Rekomenduojama integruota įmonių bankroto prognozavimo metodika

Įvairūs autoriai bankrotams prognozuoti siūlė skaičiuoti įvairius rodiklius ir pagal jų reikšmes nustatyti įmonės veiklos stabilumą ir tęstinumą. Vieni auto-riai pirmenybę teikė mokumo rodikliams, kiti pardavimo pelningumo, dar kiti apyvartinio kapitalo ir kapitalo struktūros rodikliams. Tačiau atlikti tyrimai parodė, kad spręsti iš vieno ar dviejų rodiklių apie įmonės bankroto tikimy-bę yra neteisinga (Mackevičius, Poškaitė, 1999, p. 55–56). Įmonių bankroto prognozavimas yra labai sudėtingas dalykas, nes reikia kuo objektyviau įver-tinti įvairias įmonės veiklos operacijas ir ūkinius įvykius, atskleisti veiksnius, darančius didžiausią įtaką įmonės finansinei būklei ir veiklos rezultatams. Tai galima pasiekti tik naudojant integruotą bankroto prognozavimo metodiką. Šią metodiką sudaro 4 pagrindiniai elementai:

1) įmonės išorės ir vidaus aplinkos tyrimas, 2) absoliutinių finansinių rodiklių pokyčių vertinimas, 3) santykinių finansinių rodiklių skaičiavimas ir vertinimas, 4) bankroto prognozavimo modelių taikymas (žr. 1 pav.).

Atliekant šių elementų analizę labai svarbu parinkti tinkamus informacijos šal-tinius ir analizės techninius būdus.



Integruota bankrotoprognozavimo metodika

Įmonės išorės ir vidaus aplinkos

tyrimas

Absoliutinių�nansinių rodikliųpokyčių vertinimas

Santykinių�nansinių rodiklių

skaičiavimas ir vertinimas

Bankrotoprognozavimo

modelių taikymas

Informacinių šaltiniųparinkimas ir jų

patikimumo patikrinimas

Analizės techninių būdųparinkimas ir jų taikymas

Analizės rezultatųapibendrinimas

Išvada dėl bankrototikimybės

1 pav. Rekomenduojama integruota įmonių bankroto prognozavimo sistema (šaltinis: sukurta autoriaus)

3. Išorės ir vidaus aplinkos veiksnių tyrimas

Įmonės bankroto prognozavimą tikslinga pradėti nuo išorės ir vidaus aplinkos veiksnių analizės. Kaip matyti 2 paveiksle, įmonių veiklai įtaką daro labai daug išorės veiksnių. Jie gali skatinti arba sunkinti naujų verslų kūrimąsi, sudaryti palankias sąlygas jau įkurtam verslui plėstis ne tik šalyje, bet ir užsienyje, ir priešingai, trukdyti jo plėtrą arba net sunaikinti. Ypač didelę įtaką konkrečios įmonės veiklai gali turėti ekonominiai (valstybės monetarinė, fiskalinė mokes-


Jonas Mackevičius

čių sistemos; investicinė, užsienio prekybos politikos, kainodaros sistema, inf-liacija, paskolų teikimo ir palūkanų normos politika, konkurencija, eksporto ir importo pokyčiai, bankų ir kapitalo rizikos išvystymas, ūkio infrastruktūra ir kt.) ir politiniai teisiniai (teisės aktų kokybė, valstybinio reguliavimo politika, pagalba smulkiam ir vidutiniam verslui, ūkio politinės sistemos stabilumas ir kt.) veiksniai. Nemažą įtaką gali turėti socialiniai ir kultūriniai veiksniai (vals-tybės socialinė politika, nedarbo lygis, socialinio apsirūpinimo sistema, emi-gracija ir imigracija ir kt.) ir technologiniai (pažangių technologijų ir inovacijų naudojimo valstybinis skatinimas ir rėmimas, darbų sauga, sąlygų sudarymas naujiems produktams ir paslaugoms kurti ir kt.).

2 pav. Įmonės išorės ir vidaus aplinkos tyrimas prognozuojant bankroto tikimybę(šaltinis: sukurta autoriaus)



Pabrėžtina, kad dar daugiau yra vidaus veiksnių, lemiančių įmonės bankro-to tikimybę: jie skirtingi įvairiose įmonėse ir labiausiai priklauso nuo įmonės dydžio, gaminamos produkcijos ir teikiamų paslaugų sudėtingumo, atliekamų ūkinių operacijų masto ir kitų veiklos ypatybių. Tačiau prognozuojant ban-kroto tikimybę daugiausia dėmesio reikia atkreipti į įmonės organizacinę val-dymo struktūrą, vadovų verslo filosofiją ir veiklos stilių, personalo valdymo politiką, buhalterinės apskaitos ir vidaus kontrolės sistemos būklę.

Gerai atlikta išorės ir vidaus veiksnių analizė gali padėti įmonių vadovams tiksliau įvertinti galimą riziką ir veiklos galimybes, nustatyti, kokios yra esamo ar būsimo verslo ekonominės, techninės ir kitos sąlygos, kokio dydžio, pobū-džio ir intensyvumo konkurencija, kokios konkurentų galimybės bei strategija ir kt. Be išorės ir vidaus veiksnių vertinimo neįmanoma veiksmingai valdyti savo įmonės išteklių, priimti teisingų investicinių ir finansinių sprendimų, pa-rengti įmonės tolesnės raidos prognozių.

4. Absoliutinių finansinių rodiklių pokyčių vertinimas

Įmonės finansinėse ataskaitose yra pateikiama per 100 absoliutinių finansinių rodiklių. Prognozuojant įmonės bankroto tikimybę turi būti peržiūrimi visi balanso, pelno (nuostolių), pinigų srautų, nuosavo kapitalo pokyčių ir aiškina-mojo rašto absoliutiniai rodikliai. Ypač būtina atkreipti dėmesį į tokius balan-so straipsnius kaip ilgalaikis materialusis turtas, nematerialusis turtas, finansi-nis turtas, trumpalaikis turtas, nuosavas kapitalas, ilgalaikiai ir trumpalaikiai įsipareigojimai. Beveik visi apskaitos ir audito specialistai neigiamai vertina ilgalaikio turto sumažėjimą, ypač jei jis parduodamas siekiant mažinti finan-sinių išteklių stygių. Įmonės veiklos stabilumu galima abejoti, jei ataskaitiniais metais sumažėjo aktyviojo (įrenginių, mašinų, transporto priemonių) ilgalai-kio materialiojo turto dalis.

Jeigu ištyrus trumpalaikio turto sudėtį randamos didelės atsargų sumos, turinčios tendenciją didėti, tai gali reikšti, jog jos yra nemobilios, praradusios savo kokybines savybes. Jeigu išauga pagamintos produkcijos apimtis, tai galė-tų reikšti, jog sulėtėja pardavimo procesas, o jeigu padidėja nebaigtos gamybos sumos – tai gali rodyti gamybos proceso nesklandumus.

Ypač būtina atkreipti dėmesį į per vienerius metus gautinų sumų straipsnį. Jo didėjimas gali reikšti įmonės produkcijos pirkėjų nemokumą, blogų atsis-kaitymų politiką ir daugelį kitų dalykų. Nereikėtų vienareikšmiškai teigiamai vertinti ir per vienerius metus gautinų sumų sumažėjimo. Būna atvejų, kai


Jonas Mackevičius

pirkėjai greičiau sumoka paskutines skolas, kad paskui su šia įmone neturėtų reikalų.

Labai atidžiai reikia panagrinėti trumpalaikių ir ilgalaikių įsipareigojimų straipsnius. Jeigu šių straipsnių sumos ataskaitiniais metais žymiai padidėjo, tai reiškia, kad įmonė turi rimtų finansinių problemų, rodančių, kad ji nesuge-ba savo turimomis mokėjimo priemonėmis laiku atlikti įsipareigojimų.

Nagrinėjant pelno (nuostolių) ataskaitos absoliutinius rodiklius pirmiausia reikia atkreipti dėmesį į pardavimo pajamų ir pardavimo savikainos rodiklių dydžius. Jeigu pardavimo pajamos sumažėjo, tai pirmiausia galima įtarti, kad sumažėjo įmonės produkcijos paklausa arba buvo blogai organizuotas parda-vimo procesas, nebuvo tinkamos reklamos. Jeigu padidėjo pardavimo savikai-na ar kiti pelno (nuostolių) ataskaitoje parodyti sąnaudų straipsniai, tai galima teigti, kad įmonėje netaupiai naudojami ištekliai, blogai organizuojamas dar-bas, didelės valdymo išlaidos ir kt.

Apie įmonės bankroto tikimybę taip pat galima spręsti panagrinėjus pinigų srautų ataskaitos absoliutinius rodiklius. Ypač atkreipiamas dėmesys į pagrin-dinės veiklos pinigų srautus. Šios veiklos pinigų srautų sumažėjimas rodo pi-nigų trūkumą pagrindinei (gamybinės, komercinės, paslaugų teikimo) veiklai vykdyti ir plėtoti. Sumažėję pinigų srautai iš finansinės veiklos rodo įmonės nesugebėjimą pasinaudoti išorės finansavimo šaltiniais, o gal net ir pablogėju-sius santykius su trečiosiomis šalimis.

Nagrinėjant finansinių ataskaitų absoliutinius rodiklius nepakanka konsta-tuoti jų dydį ir pokyčius, bet reikia ieškoti priežasčių, kodėl šis ar kitas rodiklis žymiai padidėjo ar sumažėjo (Mackevičius, 2009, p. 359).

5. Finansinių santykinių rodiklių skaičiavimas ir vertinimas

Finansinių santykinių rodiklių taikymas yra vienas iš paprasčiausių ir galbūt tiksliausių būdų įmonių bankroto tikimybei apskaičiuoti. Tačiau taikant šį būdą, iškyla klausimų: kokius finansinius santykinius rodiklius taikyti, kurie rodikliai yra svarbiausi, kaip juos vertinti ir kt. Šiuo klausimu įvairių autorių nuomonės skiriasi: tiek Lietuvos, tiek užsienio autoriai pateikia skirtingas san-tykinių rodiklių grupes ir į jas įeinančių rodiklių skaičių. Išskirtinos šios finan-sinių santykinių rodiklių grupės (skliausteliuose nurodomas į grupę įeinančių rodiklių skaičius), kurias pateikia užsienio autoriai: 1) pelningumo (4), 2) efek-tyvumo (4), 3) likvidumo (2), 4) ilgalaikių skolų (2), 5) investicijų (4) (Black, 2004, p. 285–293); 1) mokumo (2), 2) turto valdymo (4), skolų valdymo (3),



4) pelningumo (4), 5) rinkos vertės (3) (Brigham, Daves, 2004, p. 229–243); 1) pelningumo (5), 2) investicijų valdymo (11), 3) finansų valdymo (11) (Palepu et al., 2004, p. 521); 1) bendrieji (3), 2) mokumo ir finansinio stabilumo (10), 3) veiklos aktyvumo (3), 4) pelningumo (2), 5) gamybos intensyvumo (2), 6) investicinės veiklos (1), 7) įsipareigojimų ir biudžeto vykdymo (1) (Savickaja, 2005, p. 301–303) ir kt.

Lietuvių autoriai pateikia nemažesnį finansinių santykinių rodiklių grupių ir į jas įeinančių rodiklių skaičiaus (taip pat ir jų pavadinimų) įvairovę, būtent: 1) apyvartumo (7), 2) mokumo ir stabilumo (5), 3) pelningumo (6) (Bagdžiū-nienė, 2005, p. 139–163); 1) pelningumo ir sąnaudų lygio (14), 2) trumpalaikio mokumo (3), 3) bendrojo mokumo (3) (Juozaitienė, 2000, p. 44–96); 1) pel-ningumo (6), 2) finansinio statuso (2), 3) finansų valdymo (6), 4) išteklių val-dymo (5) (Lazauskas, 2005, p. 117–127); 1) likvidumo (2), 2) aktyvumo (5), 3) pelningumo (6), 4) įsiskolinimo (3) (Rutkauskas, Damašienė, 2002, p. 40–41) ir kt.

Išvardytos santykinių finansinių rodiklių grupės ir į jas įeinantys rodikliai rekomenduojami vertinant įmonės finansinę būklę, veiklos rezultatus, pinigų srautus ir kitas veiklos sritis neakcentuojant įmonės bankroto prognozavimo tikimybės. Naudojant integruotą bankroto prognozavimo metodiką pakanka apskaičiuoti ne daugiau kaip 10 rodiklių (žr. 1 lentelę).

1 lentelė. Svarbiausi finansiniai santykiniai rodikliai, rodantys įmonės bankroto tikimybę

Rodikliai Rodiklio apskaičiavimo formulė Bloga rodiklio reikšmė

1. Bendrasis trumpalaikio mokumo koeficientas

Trumpalaikis turtasTrumpalaikiai įsipareigojimai

Mažesnis negu 1,0

2. Greitojo trumpalaikio mokumo koeficientas

Trumpalaikis turtas – Atsargos Mažesnis negu 0,5

3. Bendrasis skolos koeficientas

Trumpalaikiai ir ilgalaikiai įsipareigojimai

Turtas

Didesnis negu 1,0

4. Apyvartinio kapitalo manevringumo koeficientas

AtsargosApyvartinis kapitalas

Kuo didesnis, tuo blogiau

5. Grynasis pardavimo pelningumas

Grynasis pelnasPardavimo pajamos

Neigiamas


Jonas Mackevičius

Rodikliai Rodiklio apskaičiavimo formulė Bloga rodiklio reikšmė

6. Grynasis nuosavo kapitalo apyvartumas

Grynasis pelnasNuosavas kapitalas

Neigiamas

7. Pardavimo savikainos lygis

Pardavimo savikainaPardavimas Didesnis negu 1,0

8. Administracinių išlaidų koeficientas

Administracinės išlaidosPardavimo pajamos

Kuo mažesnis, tuo geriau

9. Atsargų apyvartumas Pardavimo savikainaAtsargos

Kuo mažesnis, tuo blogiau

10. Finansinis svertas Skolintas kapitalasNuosavas kapitalas

Kuo didesnis nukrypimas nuo kapitalo struktūros pusiausvyros

Iš 1 lentelėje pateiktų rodiklių ypač kruopščiai reikia skaičiuoti mokumo (bendrojo trumpalaikio mokumo, greitojo trumpalaikio mokumo, bendrojo skolos) ir pelningumo (grynojo pardavimo pelningumo ir grynojo nuosavo kapitalo pelningumo) rodiklius, sekti ir vertinti jų reikšmes, kad jos nepasiek-tų blogo įvertinimo lygio.

6. Bankroto prognozavimo modelių taikymas

Įmonių bankrotui prognozuoti įvairūs autoriai pasiūlė skirtingus modelius. 2 lentelėje pateikiami dažniausiai praktikoje išbandomi ir įvairių mokslininkų nagrinėjami bei vertinami bankroto prognozavimo modeliai. Lietuvių auto-riai daugiausia dėmesio skyrė Altmano modeliui, skirtam vertybinių popierių biržose registruotų įmonių bankrotui prognozuoti (Altmanas yra pasiūlęs dar du modelius – neregistruotoms vertybinių popierių biržose įmonėms ir indivi-dualioms bei negamybinėms įmonėms). Vieni autoriai (Tvaronavičienė, 2001; Stundžienė, Boguslauskas, 2006) nustatė, kad Altmano modelis netinka Lietu-vos įmonių bankrotui prognozuoti, kiti (Buškevičiūtė, Mačerinskienė, 1998; Garškaitė, 2008) įrodė, kad šis modelis leidžia apytiksliai prognozuoti Lietuvos įmonių bankrotą ir beveik parodo realią įmonių padėtį.

1 lentelės pabaiga



2 lentelė. Bankroto prognozavimo modeliai (šaltinis: parengta autoriaus, remiantis Mackevičius, 2007)

Autorius Modelis Modelio elementai

Altman (1968)

Z = 1,2 X1 + 1,4X2 + 3,3X3 + 0,6X4 + 0,99X5Jei Z mažesnis negu 1,80, bankroto tikimybė labai didelė

X1 = apyvartinis kapitalas / turtasX2 = nepaskirstytas pelnas / turtasX3 = pelnas neatskaičius palūkanų ir mokesčių / turtasX4 = kapitalo rinkos vertė / įsiparei-gojimaiX5 = pardavimo pajamos / turtas

Taffler ir Tisshaw (1977)

Z = 0,53K1 + 0,13K2 + 0,18K3 + 0,16K4Jei Z mažesnis negu 0,2, bankroto tikimybė didelė

K1 = pelnas neatskaičius mokesčių / trumpalaikiai įsipareigojimaiK2 = trumpalaikis turtas / įsiparei- gojimaiK3 = trumpalaikiai įsipareigojimai / turtasK4 = (greitai realizuojamas turtas – trumpalaikiai įsipareigojimai) / veiklos sąnaudos

Springate (1978)

Z = 1,03A + 3,07B + 0,66C + 0,4DJei Z mažesnė negu 0,862, bankroto tikimybė tikėtina

A = apyvartinis kapitalas / turtasB = pelnas neatskaičius palūkanų ir mokesčių / turtasC = pelnas neatskaičius mokesčių / trumpalaikiai įsipareigojimaiD = pardavimo pajamas / turtas

Zavgren (1985)

Z1 = 0,11A + 1,58B + 10,78C + 3,07D – 0,49E + 4,35F – 0,11G – 0,24Z2 = 4,19A + 2,22B + 11,23C – 2,69D – 1,44E + 4,46F + 0,06G – 2,61Z3 = 6,257A + 0,829B + 42,48C – 1,549D + 0,519E + 1,822F + 0,002G – 1,5115Z4 = 9,157A + 1,667B + 5,917C – 0,41D + 1,95E + 4,1F + 0,363G – 5,9457Z5 = 8,84A + 0,69B + 15,79C + 0,02D – 2,3E + 4,37F + 0,798G – 6,88

A = atsargos / pardavimo pajamosB = gautinos sumos / atsargosC = pinigai / turtasD = pinigai / trumpalaikiai įsipareigojimaiE = įprastinės veiklos pelnas / (kapitalas – trumpalaikiai įsipareigojimai)F = ilgalaikiai įsipareigojimai /(kapitalas – trumpalaikiai įsipareigojimai)G = pardavimo apimtys / turtas


Jonas Mackevičius

Autorius Modelis Modelio elementai

Chesser (1974)

Z = –2,0434 – 5,42X1 + 0,0053X2 – 6,6507X3 + 4,4009X4 – 0,0791X5 – 0,1021X6

X1 = pinigai / turtasX2 = pardavimo pajamos / pinigaiX3 = pelnas neatskaičius palūkanų ir mokesčių / turtasX4 = įsipareigojimai / turtasX5 = ilgalaikis materialusis turtas / nuosavas kapitalasX6 = apyvartinis kapitalas / pardavimo pajamos

Lis (1982) Z = 0,063K1 + 0,092K2 + 0,057K3 + 0,001K4Jei Z mažesnis negu 0, 037 bankroto tikimybė didelė

K1 = apyvartinis kapitalas / turtasK2 = pelnas iš pardavimų / turtasK3 = nepaskirstytas pelnas / turtasK4 = nuosavas kapitalas / skolintas kapitalas

Šio straipsnio autoriaus kartu su bendraautoriais (Mackevičius, Poškaitė, 1999; Mackevičius, Rakštelienė, 2005; Mackevičius, Silvanavičiūtė, 2006) at-likti tyrimai parodė, kad Altmano modelį Lietuvos įmonių bankrotui progno-zuoti taikyti yra tikslinga. Lietuvių autorių nuomonės dėl Altmano modelio taikymo išsiskyrė todėl, kad buvo testuojamos skirtingų šakų įmonės bei jų skaičius. Todėl darytina išvada, kad Altmano ir kitų bankroto prognozavimo modelių tinkamumo Lietuvos įmonėms mokslinius tyrimus tęsti yra tikslinga, o kartu ir kurti naujus modelius, atitinkančius Lietuvos įmonių veiklos sąly-gas ir vertybes. Pirmasis lietuviškąjį bankroto prognozavimo modelį sukūrė S. Grigaravičius (2003): Z = – 0,762 + 0,003 x (trumpalaikis turtas / trum-palaikiai įsipareigojimai) – 0, 424 x (apyvartinis kapitalas / turtas) – 0, 06 x (turtas / nuosavas kapitalas) + 0, 22 x (nuosavas kapitalas / mokėtinos sumos ir įsipareigojimai) – 0, 774 x (pelnas prieš palūkanų ir mokesčių atskaitymą (tur-tas) + 6, 842 x (turto grąža) – 12, 262 (apyvartinio kapitalo apyvartumas) – 5, 257 x (turto apyvartumas). 2007 m. S. Stoškus, D. Beržinskienė ir R. Virbickai-tė (Stoškus et al., 2007) sukūrė modelį, kurį sudaro dvi lygtys, t. y. nebankru-tuojančių įmonių (Z0) ir bankrutuojančių įmonių (Z1): Z0 = 4, 77 x grynasis pelningumas + 5, 88 x trumpalaikio mokumo santykis + 9, 57 x įsiskolinimo santykis – 5, 80 x greitojo likvidumo koeficientas – 6, 42. Z1 = 2, 28 x grynasis pelningumas + 2, 90 x trumpalaikio mokumo santykis + 6, 43 x įsiskolinimo santykis – 2, 92 x greitojo likvidumo koeficientas – 2, 94.

1 lentelės pabaiga



Įmonė priskiriama atitinkamai nebankrutuojančių arba bankrutuojančių įmonių grupei atsižvelgiant į tai, kurios lygties tai pačiai įmonei reikšmė yra didesnė. Jei didesnė Z0 lygties reikšmė, tai įmonė priskiriama nebankrutuo-jančių įmonių grupei, o jei didesnė yra Z1 reikšmė – tai bankrutuojančių įmonių grupei.

Lietuvių autorių sukurtus modelius reikėtų patikrinti didesniam įmonių skaičiui (ypač jau bankrutavusioms ar pradėjusioms bankroto procedūras įmonėms).

Tačiau visiškai pasitikėti bet kuriuo bankroto prognozavimo modeliu ne-reikėtų, nes jie sujungia tik kelis finansinius santykinius rodiklius.

Norint kuo objektyviau įvertinti įmonės finansinę būklę, veiklos rezulta-tus ir prognozuoti jos veiklos tęstinumo tikimybę reikalinga taikyti integruotą bankroto prognozavimo metodiką.

Išvados

Šiuolaikinėmis dinamiškos ir konkurencingos rinkos ekonomikos sąlygomis įmonių bankrotai tampa neišvengiamu reiškiniu, pasaulinės finansinės krizės pasekme. Bankrutuoja ne tik mažos, bet ir didelės, seniai susikūrusios įmonės, turinčios puikias veiklos tradicijas ir tarptautinį pripažinimą. Mažai tikėtina, kad ateityje įmonių bankrotų skaičius mažės.

Įmonių bankrotai sukelia daug ekonominių ir socialinių problemų ne tik konkrečios įmonės, bet ir valstybės bei visos visuomenės mastu. Šios proble-mos dar labiau paaštrėja, kai bankroto procedūros užsitęsia pernelyg ilgai – 3–4 metus.

Siekiant išvengti įmonių bankrotų ir jų sukeliančių pasekmių, reikia nu-statyti, įvertinti ir spręsti įmonėse iškilusias problemas gerokai anksčiau nei paaiškėja, kad įmonės yra nemokios ir joms reikia kelti bankroto bylą. Todėl svarbu, kad kiekviena įmonė turėtų savo veiklos stabilumo ir tęstinumo verti-nimo metodiką, kuri padėtų iš anksto nustatyti gresiančią bankroto tikimybę ir imtis strateginių veiksmų įmonės veiklai gerinti.

Išankstinei bankroto tikimybei nustatyti rekomenduojama integruota įmo-nių bankroto prognozavimo metodika. Ją sudaro 4 pagrindiniai elementai:

1) įmonės išorės ir vidaus aplinkos tyrimas, 2) absoliutinių finansinių rodiklių pokyčių vertinimas, 3) santykinių finansinių rodiklių skaičiavimas ir vertinimas, 4) bankroto prognozavimo modelių taikymas.


Jonas Mackevičius

Kruopščiai atliekant kiekvieno šio elemento analizę galima kuo anksčiau gauti išsamią ir objektyvią informaciją apie įmonės finansinę būklę, veiklos rezultatus, pinigų srautus ir numatyti įmonės veiklos tęstinumo galimybes.

LITERATŪRA Bagdžiūnienė, V. (2005). Įmonių veiklos planavimas ir analizė. Esmė ir verslo situacijos. Vilnius:

Conto litera.

Bivainis, J.; Garškaitė, K. (2000). Įmonių bankroto grėsmės įvertinimas. Ekonomika, 51, 7–19.

Black, G. (2004). Applied Financial Accounting and Reporting. Oxford: Oxford University Press.

Brigham, E. F.; Daves, P. R. (2004). Intermediate Financial Management. London: Thomson, South – Western.

Buškevičiūtė, E.; Mačerinskienė, I. (1998). Finansų analizė. Kaunas: Technologija.

Dyczkowska, J. (2009). Sprawozdawczo�� fi nansowa jako �r�d�o informacji wspomagającej wy-Sprawozdawczo�� finansowa jako �r�d�o informacji wspomagającej wy-krywanie kryzysu w przedsiębiorstwie [Financial Accountability as a Source of Information Facilitating Exposure of a Company Crisis]. Zeszyty teoretyczne rachunkowośći, 51(107), 5–14. (In Polish)

Garškaitė, K. (2008). Įmonių bankroto prognozavimo modelių taikymas. Verslas: teorija ir prak-tika, 9(4), 281–294. doi:10.3846/1648-0627.2008.9.281-294

Grigaravičius, S. (2003). Corporate Failure Diagnosis. Organizacijų vadyba: sisteminiai tyrimai, 28 priedas, 89–96.

Įmonių bankrotas. (2003). Vilnius: Statistikos departamentas prie Lietuvos Respublikos Vy-riausybės.

Įmonių bankrotas. (2008). Vilnius: Statistikos departamentas prie Lietuvos Respublikos Vy-riausybės.

Juozaitienė, L. (2000). Įmonės finansai. Analizė ir valdymas. Šauliai: Šiaulių universitetas.

Lazauskas, J. (2005). Įmonių ūkinės ir komercinės veiklos ekonominė analizė. Vilnius: Technika.

Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymas. (2008). Valstybės žinios, Nr. 65–2456.

Mackevičius, J. (2007). Įmonių veiklos analizė: informacijos rinkimas, sisteminimas ir vertinimas. Vilnius: TEV.

Mackevičius, J. (2009). Finansinių ataskaitų auditas ir analizė. Procedūros, metodikos ir vertini-mas. Vilnius: TEV.

Mackevičius, J.; Poškaitė, D. (1999). Įmonių bankroto prognozavimo analizės metodikų tyrimas remiantis finansinių ataskaitų duomenis. Ekonomika, 49, 51–63.

Mackevičius, J.; Rakštelienė, A. (2005). Altman modelių taikymas Lietuvos įmonių bankrotui prognozuoti. Pinigų studijos, 1, 24–36.

Mackevičius, J.; Silvanavičiūtė, S. (2006). Įmonių bankroto prognozavimo modelių tinkamumo nustatymas. Verslas: teorija ir praktika, 7(4), 193–202.

http://dx.doi.org/10.3846/1648-0627.2008.9.281-294



Palepu, K. G.; Healy, P. M.; Bernard, V. L. (2004). Business Analysis and Valuation of Using Finan-cial Statements. London: Thomson, South – Western.

Purlys, Č. (2001). Įmonių bankroto prevencijos sistemos kūrimas Lietuvoje. Ekonomika, 53, 75–92.

Rutkauskas, A. V.; Damašienė, V. (2002). Finansų valdymas. Šiauliai: Šiaulių universiteto leidykla.

Sakalas, A.; Savanevičienė, A. (2003). Įmonės krizių vadyba. Kaunas: Technologija.

Stoškus, S.; Beržinskienė, D.; Virbickaitė, R. (2007). Th eoretical and practical decisions of ban-(2007). Th eoretical and practical decisions of ban-Theoretical and practical decisions of ban-kruptcy as one of dinamic alternatives in companies performance. Engineering Economics, 2(52), 26–33.

Савицкая, Г. (2005). Методика комплексного анализа хозяйственной деятельности [A Me-thodology of a Complex Analysis of an Economic Activity]. Москва: ИНТРА – М. (In Rus-sian)

Stundžienė, A.; Boguslauskas, V. (2006). Valuation of bankruptcy risk for Lithuanian compa-Valuation of bankruptcy risk for Lithuanian compa-nies. Engineering Economics, 4(49), 29–36.

Tvaronavičienė, M. (2001). Įmonių bankroto proceso ekonominio efektyvumo didinimo kryp-tys. Ekonomika, 54, 135-144.

Valackienė, A. (2005). Krizių valdymas ir sprendimų priėmimas. Kaunas: Technologija.

Integrated business bankruptcy forecasting methodology

Jonas Mackevičius

SummaryBusiness bankruptcy is the company’s insolvent situation when a company cannot pay its debts and cannot continue conducting its business further. In the current difficult economic climate the number of insolvent companies is constantly growing. For example, in 1995 there were 37 Lithuanian companies declaring bankruptcy, in 2000 their number reached 415, in 2005 – 772 and in 2007 – 781.

The majority of companies declaring bankruptcy include wholesale and retail business, buil-ding organizations and semi-manufacturing organizations. According to the legal formation, most of the companies declaring bankruptcy are shareholding companies and privately owned businesses.

The areas of Vilnius and Kaunas are the most affected by bankruptcies and many business managers and owners are becoming the first initiators of bankruptcy declaration. Due to the in-creasing levels of business bankruptcy, there are growing economic and social problems within Lithuania.


Jonas Mackevičius

One of the most effective ways to evaluate the firm’s financial situation and also to prevent bankruptcy is the financial analysis. Many Lithuanian and foreign authors suggest various met-hods on how to determine bankruptcy features within the business and how to predict them in order to prevent the bankruptcy.

In order to predict upcoming bankruptcy, it is recommended to follow the integrated bu-siness bankruptcy forecasting methodology: 1. analysis of internal and external business envi-ronment; 2. examination of absolute financial indicators; 3. analysis of relative financial ratio; 4. application of bankruptcy forecasting models.

This article examines all of the above-mentioned methods and explains in detail how to follow them successfully.

Informacija apie autorių Jonas Mackevičiusyra socialinių mokslų habilituotas daktaras, Vilniaus universiteto Tarptautinio verslo mokyklos profesorius. Paskelbė 18 monografijų ir per 500 mokslo ir mokslo populiarinimo straipsnių, yra 4 vadovėlių buhalterinės apskaitos, finansinės analizės ir audito bendraautoris. Tyrimų sritys: audi-tas, finansinė analizė, tarptautinė apskaita.

Documents

Integruota Imoniu Bankroto Prognozavimo Metodika_mackevicius