Leidinys parengtas, siekiant gyvendinti vienod mokesi statym nuostat taikymo praktik, apmokestinant individualias mones, bei suteikti metodin pagalb apskrii valstybinms mokesi inspekcijoms, konsultuojant individualias mones mokesi klausimais. I. INDIVIDUALIOS MONS STATUSAS IR VALDYMAS. 1.1. Koks individualios mons statusas? Pagal Individuali moni statymo 2 straipsn (in., 2003, Nr. 112-4991, toliau I statymas) individuali mon (toliau I) yra neribotos civilins atsakomybs privatusis juridinis asmuo, kurio buvein turi bti Lietuvos Respublikoje. I laikoma steigta nuo jos registravimo Juridini asmen registre. 1.2. Kas gali bti I savininku? I steigju gali bti tik fizinis asmuo, t. y. steigju negali bti juridinis asmuo. Vienas fizinis asmuo gali turti tik vien I. 1.3. Ar I savininkas yra ir I darbuotojas? Vadovaujantis Darbo kodekso 13 straipsnio (in., 2002, Nr. 64-2569) nuostatomis, darbuotojas yra fizinis asmuo, turintis darbin teisnum ir veiksnum, dirbantis pagal darbo sutart u atlyginim. Darbo sutartis yra darbuotojo ir darbdavio susitarimas, kuriame apibriamas to susitarimo dalyvi (darbuotojo ir darbdavio) teiss ir pareigos, t. y. darbo sutartis gali bti sudaroma tarp dviej asmen, todl negali bti sudaroma tarp I ir jos savininko, nes I atstovauja tas pats asmuo. Remiantis iomis nuostatomis, I savininkas nepriskiriamas darbuotoj kategorijai. 1.4. Kas gali bti I vadovu? Jeigu I statuose nra numatyta kitaip, savininkas yra ir mons vadovas. Kai I savininkas vadovu paskiria kit asmen, su I vadovu sudaroma darbo sutartis. Darbo sutartis nesudaroma, kai I vadovu yra jos savininkas. II. PAJAM IR SNAUD PRIPAINIMO PRINCIPAI. 2.1. Kokie pajam ir snaud pripainimo principai gali bti taikomi I? Pagal Pelno mokesio statymo (in., 2001, Nr. 110-3992, toliau PM) 7 str. 1 dal vienet pajamos ir snaudos pripastamos pagal pajam ir snaud kaupimo bei kitus buhalterin apskait reglamentuojaniuose teiss aktuose nustatytus apskaitos principus, iskyrus atvejus, kai pagal io statymo nuostatas jos gali bti pripastamos taikant pinig apskaitos princip. I, atitinkanti PM 9 str. 1 dalyje nustatytus kriterijus, gali taikyti ne tik pajam ir snaud kaupimo, bet ir pinig apskaitos pajam pripainimo princip. 2.2. Kokiu atveju I privalo taikyti pajam ir snaud kaupimo princip? 2.2.1. Pagal PM 9 str. 1 dal pinig apskaitos princip gali taikyti I, kurios mokestinio laikotarpio pajamos nevirija 100 000 lit. Skaiiuojant 100 tkst. lit pajam sum atsivelgiama visas pajamas, skaitant ir tas, kurios pagal PM 12 straipsn priskiriamos prie neapmokestinamj pajam. Jeigu mokestinio laikotarpio pajamos tampa didesns kaip 100 tkst. lit, I privalo pereiti prie pajam pripainimo pagal kaupimo apskaitos princip. Tokiu atveju prie pajam pripainimo pagal kaupimo apskaitos princip pereinama nuo kito mokestinio laikotarpio pradios. 2.2.2. Jeigu I nuo steigimo pradios taik kaupimo apskaitos princip arba prie io principo perjo pagal PM nuostatas, tai ji negali kaupimo principo keisti pinig apskaitos

2

princip iki I likvidavimo arba pabaigos, neatsivelgiant tai, kad mokestini laikotarpi pajamos nevirija 100 tkst. lit. 2.2.3. I, kuri pagal PM 9 str. 2 dalies nuostatas privalt pereiti prie pajam pripainimo pagal kaupimo apskaitos princip, gali ir toliau taikyti pinig apskaitos princip, jeigu ji turi (gijo) bankrutuojanios mons status. 2.2.4. I, kuri pagal PM 9 straipsnio nuostatas turi teis pajamas pripainti pinig gavimo momentu, gali pati nusprsti pereiti prie pajam pripainimo pagal kaupimo apskaitos princip. Vietos mokesi administratoriui apie tok sprendim praneama paymint atitinkam laukel metinje pelno mokesio deklaracijoje to mokestinio laikotarpio, nuo kurio pradios I perjo prie pajam pripainimo taikant kaupimo apskaitos princip. 2.3. Kokia tvarka pajamomis pripastamos nesumoktos pirkj skolos, pereinant prie pajam ir snaud kaupimo principo? Kai I nuo pajam pripainimo pagal pinig apskaitos princip pereina prie pajam pripainimo pagal kaupimo apskaitos princip, tai nesumoktos pirkj skolos (nesumokta skolos dalis) pajamas traukiamos tuo metu, kai jos sumokamos. Jei pirkjai per 3 metus nuo to mokestinio laikotarpio, kur I perjo prie kaupimo apskaitos principo, pradios neatsiskaito, tai ios nesumoktos skolos (nesumoktos skolos dalis) pajamas traukiamos tais treiaisiais metais. Pavyzdys J.Jonaiio I pajamas pripaindavo pagal pinig apskaitos princip, taiau 2011 mokestini met pajamos pasiek 140 tkst. lit, t.y. mon nebeatitiko pinig apskaitos principui taikyti nustatyto 100 tkst. lit pajam kriterijaus. Vadinasi, nuo 2012-01-01, vadovaudamasi PM 9 str. 2 dalimi, i mon turi pereiti prie pajam pripainimo pagal kaupimo apskaitos princip. J. Jonaiio I apskaitoje 2012-01-01 yra tokios pirkj skolos: 1) mon A skolinga 10 tkst. lit, 2) mon B skolinga 14 tkst. lit. mon A atsiskait 2012-05-12, todl 10 tkst. lit pajam J.Jonaiio I apskait pagal i atsiskaitymo dat. mon B 2012-12-08 sumokjo dal skolos - 6 tkst. lit. Vadinasi, apskaiiuodama 2012 mokestini met apmokestinamj peln, J. Jonaiio I pajamas trauk 16 tkst. lit pajam. J.Jonaiio I 2014-12-31 dar nebuvo gavusi i mons B likusios skolos dalies 8 tkst. lit. Neatsivelgiant tai, kad mon B dar nesumokjo skolos, J. Jonaiio I, apskaiiuodama 2014 mokestini met apmokestinamj peln, i likusi skolos dal (8 tkst. lit) turi traukti pajamas. III. PELNO MOKESIO TARIFAI. 3.1. Kokie pelno mokesio tarifai taikomi I, apskaiiuojant pelno mokest? Pagal PM 5 straipsnio nuostatas I apskaiiuotas apmokestinamasis pelnas, atsivelgiant veiklos pobd, vidutin srauose esani darbuotoj skaii bei udirbt pajam dyd, apmokestinamas taikant tokius pelno mokesio tarifus: - 15 proc. pelno mokesio tarif, jeigu PM numatytais atvejais I neturi teiss taikyti kit (lengvatini) pelno mokesio tarif, iskyrus PM 5 str. 3 dalyje nustatytus atvejus (pagal PM 5 str. 1 dalies nuostatas); - 5 proc. pelno mokesio tarif, jeigu vidutinis srauose esani darbuotoj skaiius nevirija 10 moni ir mokestinio laikotarpio pajamos nevirija 1 mln. lit, tai apmokestinamasis pelnas apmokestinamas taikant 5 proc. pelno mokesio tarif (pagal PM 5 str. 2 dalies nuostatas);

3

- 0 proc. (nulinis) pelno mokesio tarifas socialinms monms (pagal PM 5 str. 5 dalies nuostatas). 3.2. Kokios I gali taikyti PM 5 str. 2 dalyje nustatyt 5 proc. pelno mokesio tarif? 3.2.1. Jeigu vidutinis srauose esani darbuotoj skaiius nevirija 10 moni ir mokestinio laikotarpio pajamos nevirija 1 mln. lit, tai apmokestinamasis pelnas apmokestinamas taikant 5 proc. pelno mokesio tarif, iskyrus atvejus, nustatytus PM 5 str. 3 dalyje. 3.2.2. Pagal PM 5 str. 3 dal 5 proc. pelno tarifas netaikomas I, kurios atitinka bent vien i i slyg: - I, kuri savininkas ar jo eimos nariai yra ir kit individuali moni savininkai; - I, kuri savininkas ir (arba) jo eimos nariai paskutin mokestinio laikotarpio dien valdo daugiau kaip 50 (50,01) procent akcij (dali, paj) kituose vienetuose, - 5 proc. pelno mokesio tarifo negali taikyti ir tie vienetai, pvz., UAB, kuriose I savininkas ir (arba) jo eimos nariai paskutin mokestinio laikotarpio dien valdo daugiau kaip 50 proc. (50,01) akcij (dali, paj). PM nenustatyta eimos nari svoka, todl iuo atveju pagal PM 2 str. 41 dal reikia vadovautis Civiliniu kodeksu. Civilinio kodekso treiojoje knygoje ,,eimos teis nra bendro eimos nari svokos apibrimo, todl iuo atveju btina atsivelgti teisinio reguliavimo tiksl ir reguliuojam santyki ypatumus, nustatanius nario ry su eima. Apibriant dalyvio eimos narius yra privalomos tokios slygos: giminysts ryys, gyvenimas kartu su dalyviu ir bendro kio tvarkymas. Atsivelgiant tai, dalyvio eimos narys yra kartu gyvenantis sutuoktinis (sugyventinis), j vaikai, pilnamei vaik sutuoktiniai (sugyventiniai), tvai, vaikaiiai, jei jie kartu gyvena ir turi bendr k.

1 pavyzdys J. Jonaiio I mokestini met rodikliai atitiko PM 5 str. 2 d. 2 dalyje nustatytus kriterijus, t.y. ios mons mokestinio laikotarpio pajamos sudar 320 tkst. lit (nebuvo didesns u 1 mln. lit), mons vidutinis srainis darbuotoj skaiius buvo 5 darbuotojai. Taiau J. Jonaiio mona A. Jonaitien turi I ir yra tos mons savinink. Atsivelgiant tai, J. Jonaiio I ir A. Jonaitiens I, apmokestindamos mokestini met apmokestinamj peln, negali taikyti 5 proc. pelno mokesio tarifo, nes jos atitinka PM 5 str. 3 d. 1 punkto nuostatas. 2 pavyzdys J. Petraiio I mokestini met pajamos 250 tkst. lit; samdom darbuotoj mon neturi. mons savininko eimos nariai nra kit I savininkai, taiau pats mons savininkas paskutin mokestini met dien vald UAB X 55 proc. akcij. Atsivelgiant tai, kad J. Petraiio, I savininko, kitame vienete turimos akcijos virijo 50 proc., todl I ir UAB X negali apmokestinamj peln apmokestinti, taikant 5 proc. pelno mokesio tarif. 3 pavyzdys A. Jonaitien yra I savinink. I mokestini met pajamos sudar 300 tkst. lit (nebuvo didesns u 1 mln. lit); vidutinis srainis darbuotoj skaiius buvo 8 darbuotojai. A. Jonaitiens vyras J. Jonaitis paskutin mokestini met dien vald UAB X 70 proc. akcij, t.y. daugiau kaip 50 proc. Kadangi I savininks A. Jonaitiens eimos

4

nario turimos akcijos UAB X virijo 50 proc., tai A. Jonaitiens I ir UAB X negali apmokestinamj peln apmokestinti, taikant 5 proc. pelno mokesio tarif. 3.3. kokias pajamas atsivelgiama, taikant PM 5 str. 2 dalyje nustatyt 5 proc. pelno mokesio tarif? Nustatant, ar pajamos nevirija PM 5 str. 2 dalyje nustatyt dydi, atsivelgiama visas pajamas, skaitant ir tas, kurios, vadovaujantis PM 12 straipsniu, priskiriamos neapmokestinamosioms pajamoms. 3.4. Kaip apskaiiuojamas vidutinis srauose esani darbuotoj skaiius, taikant PM 5 str. 2 dalyje nustatyt 5 procent pelno mokesio tarif? 3.4.1. Vidutinis srauose esani darbuotoj skaiius nustatomas vadovaujantis finans ministro 2002 m. gegus 15 d. sakymu Nr. 134 patvirtintomis Vidutinio met srainio darbuotoj skaiiaus apskaiiavimo taisyklmis (in., 2002, Nr. 51-1955). 3.4.2. Apskaiiuojant vidutin srauose esani darbuotoj skaii neskaitomi: moterys, kurioms suteiktos ntumo ir gimdymo atostogos, atostogos vaikui priirti iki jam sueis treji metai; asmenys, atliekantys karin ar alternatyvij tarnyb; darbuotojai, dirbantys pagal autorines sutartis; asmenys, sigij verslo liudijim; mokiniai, su kuriais nesudaryta darbo sutartis. Nustatant I vidutin srain darbuotoj skaii, j neskaitomas I savininkas, nes jis nra priskiriamas pagal darbo sutart dirbaniam asmeniui.

3.5. Kokios I gali taikyti PM 5 str. 5 dalyje nustatyt 0 proc. pelno mokesio tarif?Apskaiiuojant mokestinio laikotarpio pelno mokest, I apmokestinamasis pelnas gali bti apmokestinamas taikant 0 proc. (nulin) pelno mokesio tarif, jei ji atitinka visas 3 slygas: 1) per mokestin laikotarp mons darbuotoj, priklausani Socialini moni statymo (in., 2004, Nr. 96-3519; 2011, Nr. 155-7352, toliau S statymas) 4 straipsnyje nurodytoms tikslinms asmen grupms, skaiius sudaro ne maiau kaip 40 procent metinio vidutinio srauose esani darbuotoj skaiiaus, ir tikslinms asmen grupms priklausani darbuotoj skaiius yra ne maesnis kaip keturi ir 2) per mokestin laikotarp mon nevykdo veiklos, trauktos socialini moni neremtin veiklos ri sra, tvirtinam Lietuvos Respublikos Vyriausybs, arba per mokestin laikotarp i tokios veiklos gautos pajamos sudaro ne daugiau kaip 20 procent vis vieneto pajam, ir 3) mokestinio laikotarpio paskutin dien vienetai turi socialins mons status. 3.6. Kokiems kriterijams privalo atitikti socialins mons? 3.6.1. Socialini moni veikl reglamentuoja S statymas. 3.6.2. S statymo 4 str. 1 dalyje yra nustatytos ios 5 tikslins asmen grups: 1) negalieji, turintys sunk, vidutin ar lengv negalumo lyg, ar negalieji, kuriems nustatytas nevirijantis 55 procent darbingumo lygis arba dideli, vidutini ar nedideli specialij poreiki lygis (nesvarbu, ar yra usiregistrav teritorinje darbo biroje, ar ne); 2) ilgalaikiai bedarbiai, kuri nedarbo trukm nuo usiregistravimo teritorinje darbo biroje dienos yra ilgesn kaip dveji metai; 3) asmenys, kuriems iki senatvs pensijos amiaus lik ne daugiau kaip penkeri metai, jei nedarbo trukm nuo usiregistravimo teritorinje darbo biroje dienos yra ilgesn kaip vieni metai; 4) vaiko motina (mot) arba tvas (tvis), vaiko globjas arba rpintojas, vieni auginantys vaik (vaik) iki atuoneri met arba negal vaik (vaik) iki 18 met (iki 2005 m. liepos 1 d. pripaint vaiku invalidu), ar kitas asmuo, priirintis sergant ar

5

negalj eimos nar, kuriam Negalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialins apsaugos ir darbo ministerijos sprendimu nustatytas specialusis nuolatins slaugos ar nuolatins prieiros (pagalbos) poreikis, jeigu nedarbo trukm nuo siregistravimo teritorinje darbo biroje dienos yra ilgesn kaip ei mnesiai; 5) asmenys, gr i laisvs atmimo viet, kai laisvs atmimo laikotarpis buvo ilgesnis kaip ei mnesiai, ne vliau kaip per eis mnesius nuo j paleidimo i pataisos staig dienos yra siregistrav teritorinje darbo biroje, ir jei ios registracijos trukm yra ne trumpesn kaip ei mnesiai. 6) asmenys, priklausomi nuo narkotini, psichotropini ir kit psichik veikiani mediag, baig psichologins socialins ir (ar) profesins reabilitacijos programas, jeigu nedarbo trukm nuo siregistravimo teritorinje darbo biroje dienos yra ilgesn kaip ei mnesiai. 3.6.3. mons darbuotoj pagal S statymo 4 straipsn priklausani tikslins asmen grupms dalis nuo vidutinio srauose esani darbuotoj skaiiaus apskaiiuojama vadovaujantis Socialins apsaugos ir darbo ministro 2004 m. rugsjo 29 d. sakymu Nr. A1-225 patvirtintu Tikslinms grupms priklausani darbuotoj dalies nuo vidutinio srauose esani darbuotoj skaiiaus apskaiiavimo tvarkos aprau (in., 2004 Nr. 149 5434). 3.6.4. Nustatant, kokios veiklos yra priskirtinos socialini moni neremtinoms veikloms, vadovaujamasi Lietuvos Respublikos Vyriausybs 2004 m. lapkriio 29 d. nutarimu Nr. 1501 patvirtintu Socialini moni neremtinos veiklos ri srau (in., 2004, Nr. 173 - 6399). IV. PELNO MOKESIO LENGVATOS. 4.1. Kokios pelno mokesio lengvatos taikomos I? 4.1.1. Apskaiiuojant 2010 met ir vlesni met mokestini laikotarpi individuali moni, kuri per mokestin laikotarp daugiau kaip 50 procent pajam sudaro i ems kio veiklos, apmokestinamasis pelnas apmokestinamas taikant 5 procent mokesio tarif.

4.2. I, kuri pajamos u pai pagamint produkcij sudaro daugiau kaip 50 proc. vis gaut pajam ir kuriose dirba riboto darbingumo asmenys, maina apskaiiuot pelno mokest, atsivelgdama riboto darbingumo asmen dal tarp vis dirbanij, (PM 58 str. 16 d. 3 punktas (I, kuriose dirba riboto darbingumo asmenys).Riboto darbingumo asmen dalis tarp vis Apskaiiuoto pelno mokesio mainimas dirbanij asmen Daugiau kaip 50 proc. 100 proc. 40 50 proc. 75 proc. 30 40 proc. 50 proc. 20 30 proc. 25 proc.

4.2.1. iame punkte nustatyta pelno mokesio lengvata netaikoma socialins mons status turintiems Lietuvos vienetams, turintiems teis apmokestinamajam pelnui taikyti 0 proc. pelno mokesio tarif pagal PM 5 str. 5 dalies nuostatas.4.2.2. Nuo 2005 metais prasidjusio mokestinio laikotarpio, nustatant asmen, kuriems taikomas riboto darbingumo asmen statusas, kategorijas, i asmen dal tarp vis dirbani asmen turi bti vadovaujamasi Lietuvos Respublikos Vyriausybs 2004 m. lapkriio 11 d. nutarimu Nr. 1436 patvirtintu Asmen, kuriems taikomas riboto darbingumo asmen statusas, kategorij, i asmen dalies nustatymo tarp vis dirbani asmen apskaiiavimo ir pelno mokesio lengvatos taikymo tvarkos aprau (in., 2004, Nr. 1666065; toliau - Apraas). 4.2.3. Vadovaujantis Aprau, riboto darbingumo asmenimis laikomi:

6

- Invalidai ir (arba) asmenys, kuriems Lietuvos Respublikos neigalij socialins integracijos statymo (2004, Nr. 83-2983) nustatyta tvarka nustatytas maesnis kaip 55 procent darbingumo lygis; - Senatvs pensijos ami, nustatyt Lietuvos Respublikos valstybini socialinio draudimo pensij statyme (in., 1994, Nr. 59-1153; 2005, Nr. 71-2555), sukak asmenys; - Namudininkai: vienas i tv, tvi ar globj, auginantys vien ar daugiau vaik iki 8 met amiaus, vaikus (invalidus) ir (arba) asmenis iki 18 met, kuriems Lietuvos Respublikos invalid socialins integracijos statymo nustatyta tvarka nustatytas negalumo lygis, taip pat daugiavaiks motinos, turinios 4 ir daugiau nepilnamei vaik; - Valstybs monse prie pataisos nam dirbantys nuteistieji; - Mokiniai, atliekantys gamybin praktik; - Psichiatrijos sveikatos prieiros staigose gydomi ir gamybins reabilitacijos staigose ar monse terapinio ir reabilitacinio pobdio veikla usiimantys ligoniai. 4.2.4. Asmen, kuriems taikomas riboto darbingumo asmen statusas, dalis tarp vis dirbani asmen nustatoma dalijant mokestinio laikotarpio vidutin srauose esani asmen, kuriems taikomas riboto darbingumo asmen statusas, skaii i vidutinio srauose esani vis darbuotoj skaiiaus. 4.2.5. Aprae nurodyta, kad vidutinis srauose esani darbuotoj skaiius nustatomas vadovaujantis finans ministro 2002 m. gegus 15 d. sakymu Nr. 134 patvirtintomis Vidutinio met srainio darbuotoj skaiiaus apskaiiavimo taisyklmis (in., 2002, Nr. 51-1955). Valstybs monse prie pataisos nam dirbantys nuteistieji ir psichiatrijos sveikatos prieiros staigose gydomi ir gamybins reabilitacijos staigose ar monse terapinio ir reabilitacinio pobdio veikla usiimantys ligoniai prie darbuotoj priskiriami neatsivelgiant tai, ar jie yra sudar darbo sutartis. Apskaiiuojant vidutin srauose esani asmen, kuriems taikomas riboto darbingumo asmen statusas, skaii ir vidutin srauose esani vis darbuotoj skaii, ataskaitiniais metais laikomas mokestinis laikotarpis. 4.2.6. mons pajam u pai pagamint produkcij dalis apskaiiuojama nuo vis mons Lietuvoje ir ne Lietuvoje udirbt ir (arba) gaut pajam (skaitant ir neapmokestinamsias pajamas, nurodytas PM 12 straipsnyje), taiau neatsivelgiama pajamas, gautas realizavus ne maiau kaip vienerius metus eksploatuotas pagrindines priemones, gamybos atliekas, dl gamybos apimties sumajimo ir gamybos profilio pasikeitimo tapusias nebereikalingas mediagas, aliavas, atsargines dalis bei inventori. Nustatant I vidutin srain darbuotoj skaii, j neskaitomas I savininkas, nes jis nra priskiriamas pagal darbo sutart dirbaniam asmeniui. 4.2.7. Pelno mokesio lengvata taikoma produkcij gaminantiems vienetams (gamybinms monms), t. y. vienetams, kurie gamina pardavimui skirtus produktus, ir netaikoma darbus atliekantiems ir paslaugas teikiantiems vienetams, taiau pajamoms u produkcijos pagaminim gali bti priskirtos su ios produkcijos pardavimu susijusi paslaug (transportavimo, montavimo ir pan.) pajamos. 1 pavyzdys J. Montvydo I gamina ir parduoda baldus. Be to, I, pirkjo pageidavimu, u atskir atlyginim baldus nuvea ir sumontuoja. I dirba 8 darbuotojai, tarp j 6 pensininkai. Vadovaujantis PM 58 str. 16 dalies 3 punktu I gali 100 proc. mainti apmokestinamj peln, nes visos pajamos priskiriamos savos gamybos produkcijos pardavimo pajamoms, o riboto darbingumo darbuotojai sudaro daugiau kaip 50 proc. viso darbuotoj skaiiaus. 2 pavyzdys A. Tautvydo I atlieka usakov stakli modernizavim, prijungdama ir suderindama usakovo pagamintus programinio valdymo renginius. Daugiau kaip 20 proc. vis I

7

dirbanij yra riboto darbingumo (III grups invalidai) asmenys. I negali taikyti PM 58 str. 16 dalies 3 punkte nustatytos pelno mokesio lengvatos, nes mon nevykdo gamybins veiklos, o teikia usakovo pagamint rengini montavimo ir derinimo paslaugas. V. INDIVIDUALI MONI PAJAM IR SNAUD PRIPAINIMO YPATUMAI 5.1. Kokie pajam pripainimo ypatumai? 5.1.1. I pajamos yra visos i Lietuvos ir ne Lietuvos altini udirbtos ir (arba) gautos vis ri pajamos pinigais ir (arba) ne pinigais. I pajamos pripastamos atsivelgiant taikom pajam ir snaud pripainimo princip. 5.1.2. Jeigu I taiko pajam ir snaud kaupimo apskaitos princip, pajamos laikomos udirbtomis, kai turtas (preks) isistos ar perduotos pirkjo nuosavybn ir perduota su tuo turtu (prekmis) susijusi nauda bei rizika, o paslaugos (paslaug dalis) ar darbai yra atlikti, neatsivelgiant pinig sumokjimo ar kitokio atsiskaitymo u tai moment. 5.1.3. Jeigu I taiko pinig apskaitos princip, pajamos pripastamos, kai sumokama u parduotas prekes (paslaugas) ar atliktus darbus. 5.1.4. Vadovaujantis PM 40 straipsniu, I pajamomis i bet kokio sandorio arba bet kokios kins operacijos turi pripainti sum, atitinkani tokio sandorio arba tokios kins operacijos tikrj rinkos kain. Tikroji rinkos kaina suma, u kuri gali bti apsikeista turtu arba kuria, sudarius tiesiogin sandor, gali bti skaitytas nepriklausom ir ketinani pirkti arba parduoti asmen tarpusavio sipareigojimus. 5.2. Kas yra I leidiami atskaitymai? Pagal PM 17 straipsn leidiami atskaitymai yra visos faktikai patirtos prastins tokiai veiklai vieneto snaudos, btinos I pajamoms udirbti ar ekonominei naudai gauti. Nuo 2010 m. prasidjusio mokestinio laikotarpio leidiamiems atskaitymams taip pat priskiriamos visos imokos darbuotoj naudai, jeigu i darbuotoj gauta nauda pagal Lietuvos Respublikos gyventoj pajam mokesio statymo nuostatas yra gyventoj pajam mokesio objektas. Individualios mons leidiamiems atskaitymams taip pat priskiriama suma, nuo kurios pagal Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo statymo nuostatas skaiiuojamos ir mokamos individualios mons savininko valstybinio socialinio draudimo mokos (taikoma nuo 2010 met). 5.3. Kokios snaudos priskiriamos leidiamiems atskaitymams? 5.3.1. I, pajamas pripastanios tiek pagal pinig apskaitos tiek ir pagal pajam kaupimo princip, snaudas pripasta tik pagal kaupimo apskaitos princip, todl, apskaiiuojant apmokestinamj peln, pripastamos tik tos snaudos, kurios susijusios su faktikai per mokestin laikotarp gautomis plaukomis arba udirbtomis pajamomis. I patirtos snaudos yra laikomos prastinmis, jeigu jos atitinka vykdomos veiklos pobd ir jeigu jos yra prastos, vykdant atitinkam veikl. 5.3.2. Savininko ilaidos, susijusios su veiklos organizavimu ir tiesioginiu dalyvavimu ioje veikloje. Pagal PM 17 straipsn leidiami atskaitymai yra visos faktikai patirtos prastins tokiai veiklai vieneto snaudos, btinos pajamoms udirbti ar ekonominei naudai gauti. Vadovaujantis ia nuostata, tais atvejais, kai PM nra nustatyta, kad veiklos snaudoms priskiriamos tik pagal darbo sutart dirbanio darbuotojo ilaidos, individualios mons savininko tos mons veikloje patirtos ilaidos gali bti priskiriamos mons snaudoms. Tokio pobdio snaudos gali bti patiriamos monse, kuriose savininkas ne tik organizuoja mons veikl, bet ir pats tiesiogiai joje dalyvauja, arba teiss aktai nustato specifinius reikalavimus mons veiklos atvilgiu (sveikatos apsaugos, kvalifikacijos ir pan.). Jeigu savininkas pats tiesiogiai dalyvauja gamybiniame procese arba vadovavimas reikalauja specifini ini ir jas btina pastoviai atnaujinti, leidiamiems atskaitymams

8

gali bti priskiriamos savininko kvalifikacijos klimo, apmokymo dirbti rengimais ir panaios ilaidos. Jeigu mon keiia veiklos profil, snaudoms gali bti priskiriamos perkvalifikavimo ilaidos. Snaudoms taip pat gali bti priskirtos su trumpalaiki kurs (pvz., usienio kalb, buhalterins apskaitos) lankymu susijusios ilaidos, kai tai susij su j mons veikla. Kvalifikacijos klimas suprantamas kaip apmokymas trumpalaikiuose kursuose, kuriuose darbuotojai tik tobulina savo kvalifikacij, gyt anksiau. Kvalifikacijos klimo snaudoms nepriskiriamos savininko mokymosi auktosiose, auktesniosiose mokyklose, koleduose ir kitose mokyklose, suteikianiose tam tikr isimokslinimo lyg, ilaidos. Vadovaujantis PM 17 straipsnio nuostatomis, leidiamiems atskaitymams galt bti priskirtos ir su savininku susijusios darbo apsaugos (speciali rb ir kit privalom apsaugos priemoni), sveikatos prieiros (medicinins kontrols, skiepijimo) ilaidos, jeigu teiss aktuose tokios priemons numatytos, vykdant mons veikl. 5.3.3. Pagal PM 14 str. 6 dal, kai gyventojas baigia vykdyti individuali veikl ir nerealizuotas prekes perduoda savo ar sutuoktinio steigtai naujai individualiai monei, i preki sigijimo kaina individualiai monei yra i preki sigijimo kaina, nurodyta gyventojo, vykdiusio individuali veikl, preki sigijimo dokumentuose. 5.3.4. I patirtos ilaidos, teikiant savininkui naud, leidiamiems atskaitymams priskiriamos tuo atveju, jeigu savininkas gautas pajamas natra metinje pajam deklaracijoje GPM308 formoje deklaruoja kaip su darbo santykiais susijusias pajamas (02 pajam ries kodas). 1 pavyzdys I veikloje naudojamas I savininkui priklausantis pastatas ir u po juo esani em sumokamas ems mokestis. I I l u jos savinink biudet sumoktas ems mokestis yra pripastamas individualios mons savininko pajamomis, gautomis natra, kurios yra apmokestinimo gyventoj pajam mokesiu objektas. U savinink sumoktas ems mokestis I snaudoms priskiriamas tuo atveju, jeigu savininkas gautas pajamas deklaruos kaip su darbo santykiais susijusias pajamas (02 pajam ries kodas). 2 pavyzdys I u savinink moka gyvybs draudimo mokas pagal gyvybs draudimo sutart. I sumoktas gyvybs draudimo mokas savininkas deklaruoja kaip su darbo santykiais susijusias pajamas (02 pajam ries kodas), todl ios mokos priskiriamos leidiamiems atskaitymams. 5.3.5. Jeigu I savininkas I priklausaniu automobiliu naudojasi ne tik darbo tikslais ir toks automobilio naudojimas pripastamas savininko pajamomis natra, kurios apmokestinamos kaip su darbo santykiais susijusios pajamos, leidiamiems atskaitymams priskiriamos visos to automobilio nusidvjimo, draudimo, eksploatavimo ir remonto ilaidos. Leidiamiems atskaitymams taip pat gali bti priskirtos kuro sigijimo ilaidos, iskyrus atvej, kai savininko gauta nauda vertinama 0,70 proc. to automobilio tikrosios rinkos kainos. 5.3.6. Pagal PM 17 str. 1 dalies nuostatas leidiamiems atskaitymams priskiriamos visos ilaidos darbuotoj naudai, jeigu i darbuotoj gauta nauda pagal GPM nuostatas yra gyventoj pajam mokesio objektas. Pagal ias nuostatas ilaid darbuotoj naudai priskyrimas leidiamiems atskaitymams siejamas ne tiek su individualios mons pajam udirbimu ar ekonomins naudos gavimu, kiek su darbuotoj gautos naudos priskyrimu gyventoj pajam mokesio objektui. Pavyzdiai

9

1. I v. Kald ir Naujj met proga savo darbuotojams ir j eimos nariams teikia dovanas. Darbuotojams teikt dovan vert pagal GPM nuostatas yra apmokestinimo pajam mokesiu objektas, todl priskiriama I leidiamiems atskaitymams. 2. I savo darbuotojui ir jo 2 eimos nariams apmoka kelion usien. Vieno kelialapio kaina 1 500 Lt. Kadangi visa kelialapi kaina 4500 Lt priskiriama darbuotojo gautoms pajamoms natra ir yra apmokestinimo gyventoj pajam mokesiu objektas, kelialapi kaina priskiriama I leidiamiems atskaitymams. 3. I savo darbuotojui imokjo 2000 Lt vienkartin paalp, mirus jos sutuoktinei. Gauta paalpa yra apmokestinimo pajam mokesiu objektas, todl priskiriama I leidiamiems atskaitymams. 5.4. Kokios snaudos priskiriamos ribojam dydi leidiamiems atskaitymams? PM 17 straipsnyje taip pat nustatyta, kad dalis snaud priskiriamos ribojam dydi leidiamiems atskaitymams: 1) ilgalaikio turto nusidvjimo arba amortizacijos snaudos (PM 18 ir 19 straipsniai); 2) ilgalaikio materialiojo turto eksploatavimo, remonto ir rekonstravimo snaudos (PM 20 straipsnis); 3) komandiruoi snaudos (PM 21 straipsnis); 4) reklamos ir reprezentacijos snaudos (PM 22 straipsnis); 5) natraliosios netekties nuostoliai (PM 23 straipsnis); 6) mokesiai (PM 24 straipsnis); 7) beviltikos skolos (PM 25 straipsnis); 8) ilaidos darbuotoj ir (arba) j eimos nari naudai, kuri nra gyventoj pajam mokesio objektas (PM 26 straipsnis); 9) parama (PM 28 straipsnis); 10) nari mokesiai, naai ir mokos (PM 29 straipsnis); 11) mokestinio laikotarpio nuostoliai (PM 30 straipsnis). 5.5. Kokia tvarka ribojam dydi leidiamiems atskaitymams priskiriamas ilgalaikio turto nusidvjimas (amortizacija)? 5.5.1. I ilgalaikio turto sigijimo kaina snaudas skaitoma dalimis per turto nusidvjimo arba amortizacijos laikotarp PM 18 straipsnyje nustatyta tvarka, nevirydama maksimali nusidvjimo arba amortizacijos normatyv. Ilgalaikio turto grups bei jo nusidvjimo arba amortizacijos maksimals normatyvai (metais) nustatyti PM 1 priedlyje. I pati nusistato (pasirenka) ilgalaikio turto nusidvjimo arba amortizacijos laikotarp, ne trumpesn, negu nustatyti PM 1 priedlyje ilgalaikio turto nusidvjimo arba amortizacijos normatyvai (metais), ir likvidacin vert, ne didesn kaip 10 procent sigijimo kainos. 5.5.2. Pagal PM 18 str. 3 dal I, kuriose vidutinis srauose esani darbuotoj skaiius nevirija 10 moni ir mokestinio laikotarpio pajamos nevirija 500 tkstani lit bei kurios neatitinka PM 5 straipsnio 3 dalyje nustatyt kriterij, ilgalaikio turto grupms (iskyrus naujus pastatus, naudojamus veiklai, ir pastat, traukt Lietuvos Respublikos nekilnojamj kultros vertybi registr, rekonstravim), jei pastatai pastatyti arba rekonstravimas atliktas nuo 2002 m. sausio 1 d., taip pat gyvenamuosius namus ir kitus pastatus, gali paios nusistatyti maksimalius nusidvjimo arba amortizacijos normatyvus, neatsivelgdami normatyvus, nustatytus PM 1 priedlyje, t.y. gali bti ir trumpesni normatyvai, bet ne visa kaina sigijimo kaina i karto. 5.5.3. Ribojam dydi atskaitymams nepriskiriamas pagal nuomos, panaudos sutartis arba I savininkui (jo eimos nariams) nuosavybs teise priklausanio, I veikloje naudojamo ilgalaikio turto nusidvjimas (amortizacija), nes I nepatiria io turto sigijimo ilaid.

10

5.6. k atsivelgiama ribojam dydi leidiamiems atskaitymams priskiriant materialiojo ilgalaikio turto eksploatavimo ir remonto snaudas?

I veikloje naudojamo materialiojo ilgalaikio turto eksploatavimo, remonto arba rekonstravimo snaudos ribojam dydi leidiamiems atskaitymams pripastamos atsivelgiant tai, ar veikloje naudojamas paios mons sigytas, nuomojamas ar individualios mons savininkui priklausantis turtas.5.6.1. Kokia tvarka ribojam dydi leidiamiems atskaitymams priskiriamos I paios sigyto materialiojo ilgalaikio turto eksploatavimo ir remonto snaudos? Jei I naudojamo paios mons sigyto arba pagal lizingo (finansins nuomos), pirkimo pardavimo ar nuomos sutart, kurioje numatytas nuosavybs teiss perjimas I, sigyto materialiojo ilgalaikio turto remontas pailgina turto naudingo tarnavimo laik arba pagerina jo naudingsias savybes arba turtas rekonstruojamas, tai io remonto arba rekonstravimo verte didinama remontuoto arba rekonstruoto ilgalaikio materialiojo turto sigijimo kaina. Jei ilgalaikio materialaus turto remontas io turto naudingo tarnavimo laikotarpio nepailgina arba nepagerina jo naudingj savybi, tai remonto ilaidos atskaitomos i pajam t mokestin laikotarp, kur jos faktikai patiriamos. 5.6.2. Kokia tvarka ribojam dydi leidiamiems atskaitymams priskiriamos I nuomojamo ar panaudos bdu naudojamo materialiojo turto eksploatavimo ir remonto snaudos? 5.6.2.1. Pagal nuomos sutart, kurioje nenumatytas nuosavybs teiss perjimas pirkjui visikai apmokjus turto vert, arba pagal panaudos sutart turimo ilgalaikio materialiojo turto rekonstravimo arba remonto, kuris pailgina turto naudingo tarnavimo laik arba pagerina jo naudingsias savybes, snaudos atskaitomos i nuomininko ar panaudos gavjo pajam lygiomis dalimis per nuomos arba panaudos laikotarp pradedant nuo kito mnesio, po darb ubaigimo, o tais atvejais, kai sudaryta neterminuota sutartis, - per statymo 1 priedlyje atitinkamoms turto grupms nustatyt laikotarp, bet ne trumpesn kaip 3 metai. Pavyzdys A. Gervs I 2006 m. sausio mnes i UAB 5 metams isinuomojo pastat, kurio sigijimo kaina 1 010 000 Lt, ir pradjo j naudoti mons veikloje. Nuo 2006 m. gruodio 15 d. iki 2007 m. kovo 5 d. A. Gervs I vykd pastato remont, ir j pabaigus buvo nustatyta, kad remonto darbai pagerino pastato naudingsias savybes. Remonto kaina 90 000 Lt. i suma paskirstoma likusiam nuomos laikotarpiui: 2007 met 9 mnesiams ir likusi 3 met 36 mnesiams, i viso 45 mnesiams. Vadinasi, 2007 m. prie ribojam dydi leidiam atskaitym priskiriama 18 000 Lt (90 000 : 45 x 9 = 18 000), o 2008, 2009 ir 2010 metais prie ribojam dydi leidiam atskaitym galima priskirti po 24 000 Lt (90 000 : 45 x 12 = 24000). 5.6.2.2. Tuo atveju, kai atlikus remonto, kuris pailgina turto naudingo tarnavimo laik arba pagerina jo naudingsias savybes, arba rekonstravimo darbus nuomos arba panaudos sutartis nutraukiama, tai ribojam dydi leidiamiems atskaitymams galima priskirti tik to remonto arba rekonstravimo darb verts dal, proporcingai tenkani laikotarpiui, kur po atlikto remonto arba rekonstravimo tas turtas buvo naudojamas pajamoms I udirbti. Pavyzdys

11

A. Mataiio I 2008 m. sausio 1 d. savo veiklai vykdyti 4 metams isinuomojo patalpas. 2010 m. sausio mnes minta mon tas patalpas suremontavo. Atlikus remont buvo nustatyta, kad remonto darbai pagerino pastato naudingsias savybes. Remonto kaina 30 000 Lt. Pagal nuomos sutart po remonto is turtas mons veikloje turjo bti naudojamas iki 2011 m. gruodio 31 d. Vadinasi, ios remonto snaudos ribojam dydi leidiamiems atskaitymams turi bti priskirtos lygiomis dalimis per likus nuomos laikotarp, pradedant 2010 m. vasario mnesiu, t. y. per 35 mnesius. Taiau nuo 2011 m. sausio 1 d. nuomos sutartis nutraukiama. Todl, apskaiiuojant apmokestinamj peln, ribojam dydi leidiamiems atskaitymams mon gals priskirti tik 9 428,58 Lt (30 000 : 35 x 11) sum, nes po remonto pajamoms udirbti tas turtas buvo naudojamas tik 11 mnesi (t. y. nuo 2010 m. vasario 1 d. iki 2010 m. gruodio 31 d.). Kita remonto snaud dalis, t. y. 20 571,42 Lt (30 000 9 428,58), ribojam dydi leidiamiems atskaitymams nepriskiriama. 5.6.2.3. Jei nuomos ar panaudos sutartyje nra nustatytas nuomos terminas, tai remonto, kuris pailgina tarnavimo laik arba pagerina jo naudingsias savybes, arba rekonstravimo snaudas prie leidiam atskaitym priskiriamos per PM 1 priedlyje atitinkamoms turto grupms nustatyt laikotarp, bet ne trumpesn kaip 3 metai, jei remonto snaudos yra patirtos siekiant ilaikyti to turto ekonomin naudingum. 5.6.2.4. Tuo atveju, kai atlikus remonto arba rekonstravimo darbus, neterminuota nuomos arba panaudos sutartis nutraukiama, tai ribojam dydi leidiamiems atskaitymams galima priskirti tik to remonto arba rekonstravimo darb verts dal, tenkani laikotarpiui, kur po atlikto rekonstravimo arba remonto tas turtas buvo naudojamas pajamoms udirbti. Pavyzdys J. Gerulaiio I savo veiklai vykdyti pagal neterminuot nuomos sutart isinuomojo nauj krovinin automobil. Tarkim, kad 2009 met liepos mnes i mon mint automobil remontavo. Atlikus remont buvo nustatyta, kad remonto darbai pagerino automobilio naudingsias savybes. Remonto kaina 10 000 Lt. Pagal PM 1 priedl krovinini automobili (ne senesni kaip 5 met) nusidvjimo normatyvas 4 metai. Vadinasi, ios remonto snaudos ribojam dydi leidiamiems atskaitymams turi bti priskirtos per 4 metus (48 mnesius), pradedant 2009 m. rugpjio mnesiu. Taiau nuo 2011 m. sausio 1 d. nuomos sutartis nutraukiama. Todl, apskaiiuojant apmokestinamj peln, ribojam dydi leidiamiems atskaitymams J. Gerulaiio I gals priskirti tik 3 541,66 Lt (10 000 : 48 x 17) sum (t. y. 2009 m. 1 041,66 Lt (10 000 : 48 x 5), o 2010 m. - 2 499,99 Lt (10 000 : 48 x 12)), nes po remonto pajamoms udirbti tas turtas buvo naudojamas tik 17 mnesi. Kita remonto snaud dalis, t. y. 6 458,34 Lt (10 000 3 541,66), ribojam dydi leidiamiems atskaitymams nepriskiriama. 5.6.2.5. Tais atvejais, kai nuomininko arba panaudos gavjo atliktas turto remontas bus akivaizdiai nesietinas su turto teikiama nauda nuomininkui arba panaudos gavjui, tokios remonto ilaidos bus laikomos neleidiamais atskaitymais. 5.6.2.6. Jei remontas prailgina to turto naudingo tarnavimo laik arba pagerina jo naudingsias savybes, arba jei turtas rekonstruojamas, tai nuomotojas ar panaudos davjas didina io remonto arba rekonstravimo darb verte ilgalaikio materialiojo turto sigijimo kain tuo mokestiniu laikotarpiu, kuriuo remontas arba rekonstravimas buvo iki galo atliktas, ir apmokestina PM nustatyta tvarka. Pavyzdys K. Andrijausko I 2010 m. sausio mnes i D. Kazlausko I 11 met isinuomojo pastat, kurio sigijimo kaina 1 010 000 Lt, ir pradjo j naudoti mons veikloje.

12

Nuo 2010 m. gruodio mnesio iki 2011 m. liepos mnesio K. Andrijausko I vykd pastato rekonstravimo darbus, kuri kaina 600 000 Lt. i sum K. Andrijausko I PM per nuomos laikotarp (2011 - 2021 metais) gals priskirti prie ribojam dydi leidiam atskaitym. Kadangi buvo atlikti rekonstravimo darbai, K. Andrijausko I turi surayti D. Kazlausko I dokument - praneim, kuriame turi bti nurodyta mint darb kaina. Prie io dokumento - praneimo turi bti pridtos ir juridin gali turini dokument, pagrindiani isinuomoto pastato rekonstravimo darb atlikimo fakt bei t darb vert, kopijos. D. Kazlausko I pastato rekonstravimo darb kaina (600 000 Lt) turi padidinti pastato sigijimo kain bei i sum priskirti 2011 met pajamoms. D. Kazlausko I io pastato nusidvjim gali skaiiuoti nuo rekonstravimo darb kaina padidintos pastato sigijimo kainos. Jeigu K. Andrijausko I atlikti pastato rekonstravimo darbai pailgina io pastato naudingo eksploatavimo laikotarp, D. Kazlausko I gali patikslinti turto nusidvjimo normatyv taip, kad jo sigijimo kainos nenudvta dalis bt nudvta per mons i naujo vertint naudingo eksploatavimo laikotarp. 5.6.2.7. Atsivelgiant tai, kad nuomininkui ar panaudos gavjui atlikus isinuomoto arba panaudos bdu naudojamo ilgalaikio materialiojo turto remont, kuris pailgina turto naudingo tarnavimo laik ar pagerina jo naudingsias savybes, arba t turt rekonstravus, nuomotojas turi padidinti inuomoto turto sigijimo kain, tai nuomininkas ar panaudos gavjas, atliks minto turto remonto arba rekonstravimo darbus, nuomotojui arba panaudos davjui privalo pateikti: - surayt dokument - praneim, kuriame bt nurodyta mint darb kaina; - juridin gali turini dokument, pagrindiani ilgalaikio materialiojo turto remonto arba rekonstravimo darb atlikimo fakt bei t darb vert, kopijos; - statinio techninio projekto kopij, jeigu buvo atliktas statinio rekonstravimas arba kapitalinis remontas (statinio rekonstravimo ir kapitalinio remonto svokos apibrtos Lietuvos Respublikos statybos statymo (in., 2001, Nr. 101 3597; toliau Statybos statymas) 2 str. 18 ir 20 dalyse); - nuomininko ar panaudos gavjo suraytas dokumentas, kuriame pateiktas atlikt darb apraymas, jeigu buvo atliktas statinio paprastasis remontas (statinio paprastojo remonto svoka apibrta Statybos statymo 2 str. 21 dalyje) arba buvo atliktas kito turto (ne statinio) remontas. iame nuomininko suraytame dokumente turt bti pateikti duomenys, pagal kuriuos galima bt nustatyti, ar remonto darbai pailgino turto naudingo tarnavimo laik arba pagerina jo naudingsias savybes, ar ne. 5.6.3. Kokia tvarka ribojam dydi leidiamiems atskaitymams priskiriamos I naudojamo mons savininkui ar jo eimos nariui nuosavybs teise priklausanio materialiojo ilgalaikio turto eksploatavimo, remonto snaudos? I veiklos snaudoms gali priskirti veikloje naudojamo mons savininko ar jo eimos nariams (sutuoktiniams, tvams, tviams, vaikams ir vaikiams) nuosavybs teise priklausanio materialiojo ilgalaikio turto eksploatavimo ir remonto snaudas. kini bendrij nariams, I savininkams ir j eim nariams nuosavybs teise priklausanio materialiojo ilgalaikio turto naudojimo kini bendrij ir I veikloje forminimo ir su mons veikloje naudojamu turtu susijusi snaud, kurios gali bti atskaitomos i mons pajam, nustatymo tvarka patvirtinta Finans ministro 2002 m. vasario 11 d. sakymu Nr. 39 ,,Dl Materialiojo ilgalaikio turto, kuris nuosavybs teise priklauso kini bendrij nariams, individuali (personalini) moni savininkams ir j eimos nariams ir yra naudojamas i vienet veikloje, eksploatavimo ir remonto snaud atskaitymo i vienet pajam tvarkos patvirtinimo (in., 2002, Nr. 16-643 toliau Tvarka).

13

turtas?

5.6.3.1. Kaip forminamas I veikloje naudojamas savininko ir jo eimos nari

I savininko ir jo eimos nari turto naudojimas vieneto veikloje yra forminamas I savininko arba vadovo (toliau - vadovas) sakymu, kuriame nurodoma:- turto pavadinimas; - turto apibdinimas, techniniai-ekonominiai parametrai (plotas, tris, pajgumas ir pan.); - turto savininkas (jei turto savininkas nra I savininkas, nurodoma, koks jo, kaip eimos nario, ryys su I savininku); - turto kaina, kuri apskaiiuojama i juridin gali turiniuose turto pirkimo (sigijimo) dokumentuose nurodytos kainos atmus laikotarpio iki turto perdavimo naudoti mons veikloje turto nusidvjimo sum. Turto nusidvjimo suma apskaiiuojama taikant tiesin metod ir kito mnesio bd. Jei turto savininkas neturi turto pirkimo (sigijimo) kain patvirtinani juridin gali turini dokument, tai turto kaina gali bti nustatyta nepriklausom turto vertintoj, turini teis verstis tokia veikla, arba vadovaujantis Komisijos privalomam registruoti turtui vertinti nutarim nuostatomis. Jei turtas buvo sigytas, bet nenaudojamas, tai mons veikloje naudojamo turto kaina gali bti nustatyta ir pagal to turto sigijim patvirtinaniuose ir juridin gali turiniuose dokumentuose nurodyt pirkimo kain. - I veiklos, kurioje turtas bus naudojamas, pavadinimas; - turto dalis, naudojama mons veikloje (procentais), kuri nustatoma atsivelgiant turto r ir ekonomin naud: naudojant transporto priemones - mons reikalais nuvaiuojam kilometr skaii, naudojant patalpas - patalp plot (tr), naudojam mons veiklai, naudojant renginius - rengini darbo laik ir pan. Jei pasikeiia mons veikloje naudojamo turto dalis, mons vadovas privalo ileisti nauj sakym ir juo patikslinti mons veikloje naudojam turto dal. 5.6.3.2. Kokios transporto priemoni eksploatavimo snaudos gali bti atskaitomos i mons pajam? 5.6.3.2.a. Transporto priemoni, nuosavybs teise priklausani I savininkui ir jo eimos nariams, eksploatavimo (iskyrus remont) snaudoms, atskaitomoms i mons pajam, yra priskiriamos per mokestin laikotarp sunaudot degal, tepal ir kit su transporto priemoni eksploatacija susijusios snaudos, proporcingai tenkanios transporto priemons panaudojimo mons veikloje daliai, nurodytai mons vadovo sakyme. 5.6.3.2.b. Sunaudot degal ir tepal kiekis nustatomas atsivelgiant per mokestin laikotarp mons reikmms nuvaiuot kilometr skaii (kilometr skaiius proporcingas transporto priemons naudojimo mons veikloje daliai, nurodytai mons vadovo sakyme) ir atitinkamos transporto priemons gamintojo nurodytus transporto priemons techninius duomenis (btin tepal keitimo danum beidegal sunaudojimo normas 100 kilometr, patvirtintas savininko sakyme). Pavyzdys I vadovo sakymu nustatyta, kad I savininko lengvasis automobilis mons veikloje naudojamas 50 procent. iame sakyme taip pat nurodyta, kad pagal gamintojo duomenis ios transporto priemons benzino sunaudojimo norma yra 10 litr imtui kilometr. Mintas lengvasis automobilis i viso per mokestin laikotarp nuvaiavo 25 000 kilometr. Vadinasi, mons snaudoms gali bti priskirtos tik 12 500 kilometr (25 000 x 50 proc.), tenkanios benzino sunaudojimo snaudos. io automobilio benzino sunaudojimo norma 12 500 kilometrams yra 1 250 (12 500 :100 x 10) litr. Todl I prie leidiam atskaitym gali priskirti sum, kuri mon faktikai sumokjo u 1 250 litr benzino sigijim.

14

5.6.3.2.c. Per mokestin laikotarp su transporto priemoni eksploatacija susijusi kit snaud (filtr, padang, plovimo priemoni, smulki detali sigijimo kaina, draudimo mokos pagal Lietuvos Respublikos transporto priemoni savinink ir valdytoj civilins atsakomybs privalomojo draudimo statymo nuostatas, technines apiras bei kitokias (iskyrus remont) paslaugas atliekani organizacij patarnavim kaina), kurios gali bti priskirtos prie leidiam atskaitym, suma apskaiiuojama proporcingai transporto priemons panaudojimo mons veikloje daliai, nurodytai mons vadovo sakyme. Pavyzdys I vadovo sakyme nustatyta, kad I savininko eimos nario krovininis automobilis mons veikloje panaudojamas 90 procent. Per mokestin laikotarp I patyr 3000 Lt ios transporto priemons eksploatavimo ilaid, kurios patvirtintos juridin gali turiniais dokumentais. Prie leidiam atskaitym gali bti priskirta tik 2700 (3000 x 90 : 100) Lt eksploatavimo snaud. 5.6.3.3. Kokia tvarka i mons pajam atskaitomos transporto priemoni remonto snaudos? 5.6.3.3.a. Transporto priemoni, nuosavybs teise priklausani moni dalyviams ir j eim nariams, remonto snaudoms, atskaitomoms i mons pajam, yra priskiriama per mokestin laikotarp atlikt transporto priemoni remonto darb kaina, skaitant remontui sunaudotas mediagas (toliau - remonto darb kaina), proporcingai tenkanti transporto priemons panaudojimo mons veikloje daliai, nurodytai mons vadovo sakyme. 5.6.3.3.b. Jei visa remonto darb kaina per mokestin laikotarp nevirija 50 procent transporto priemons sigijimo kainos, nurodytos mons vadovo sakyme, tai remonto darb kaina, proporcingai tenkanti transporto priemons panaudojimo mons veikloje daliai, atskaitoma i mons pajam tuo paiu mokestiniu laikotarpiu, kuriuo buvo atliktas remontas. Pavyzdys I vadovo sakyme nustatyta, kad I savininko eimos nario krovininis automobilis mons veikloje naudojamas 90 procent. ios transporto priemons kaina, nurodyta mons vadovo sakyme, yra 150 000 Lt. Ataskaitin laikotarp I krovinin automobil remontavo 2 kartus: kovo mnes u remonto darbus buvo sumokta 15 000 Lt, o rugpjio 20 000 Lt. Vadinasi, per mokestin laikotarp remonto snaudos sudar 35 000 Lt. Kadangi i suma nra didesn kaip 50 proc. transporto priemons kainos, nurodytos mons vadovo sakyme (sudaro tik 23,33 proc. (35 000 : 150 000 x 100), tai remonto darb kainos dalis, proporcingai tenkanti transporto priemons panaudojimo mons veikloje daliai, gali bti priskirta mokestinio laikotarpio leidiamiems atskaitymams. Vadinasi, apskaiiuojant ataskaitinio laikotarpio apmokestinamj peln, gali bti atskaitoma 31 500 Lt (35 000 x 90 : 100) krovininio automobilio remonto snaud suma. 5.6.3.3.c. Jei visa remonto darb kaina per mokestin laikotarp didesn kaip 50 proc. transporto priemons kainos, nurodytos mons vadovo sakyme, tai remonto darb kaina, proporcingai tenkanti transporto priemons panaudojimo mons veikloje daliai, atskaitoma i mons pajam dalimis per trejus metus (36 mnesius) pradedant nuo kito mnesio po transporto priemons remonto atlikimo. Jei transporto priemon po remonto atlikimo mons veikloje naudojama maiau kaip trejus metus (36 mnesius), remonto darb kaina, proporcingai tenkanti laikotarpiui, kur transporto priemon mons veikloje nebenaudojama, i mons pajam nebeatskaitoma.

15

Pavyzdys I vadovo sakymu nustatyta, kad I savininko eimos nario lengvasis automobilis I veikloje panaudojamas 50 procent. ios transporto priemons kaina, nurodyta I vadovo sakyme, yra 10000 Lt. 2010 metais mon automobil remontavo 2 kartus: kovo mnes u remonto darbus buvo sumokta 3000 Lt, o lapkriio mnes 2760 Lt. Vadinasi, per mokestin laikotarp remonto snaudos sudar 5760 Lt. Kadangi i suma virijo 50 procent transporto priemons kainos, nurodytos I vadovo sakyme (sudaro 57,6 (5760 : 10000 x 100) proc.), todl remonto darb kainos dalis, proporcingai tenkanti transporto priemons panaudojimo mons veikloje daliai, i pajam gali bti atskaityta dalimis per 36 mnesius. Remonto darb kaina, proporcingai tenkanti transporto priemons panaudojimo mons veikloje daliai, yra 2880 Lt (5760 x 50 : 100). Vadinasi, per mnes I prie leidiam atskaitym gali priskirti po 80 Lt (2880 : 36). Todl 2010 metais prie leidiam atskaitym priskiriama 80 Lt (80 x 1) lengvojo automobilio remonto snaud, nes iuo atveju remonto snaudos i pajam pradedamos atskaityti nuo kito mnesio po transporto priemons remonto atlikimo (t.y. nuo 2010 met gruodio mnesio), 2011 ir 2012 metais po 960 Lt (80 x 12), 2013 metais 880 Lt (80 x 11). Tarkime, kad 2012 met spalio mnes mintas lengvasis automobilis sugedo ir I savininkas nusprend io automobilio neberemontuoti, o sigyti nauj arba I veikloje naudoti kit automobil. Vadinasi, nuo 2012 met lapkriio mnesio automobilio remonto ilaidos i pajam nebeatskaitomos. Todl 2012 metais prie leidiam atskaitym bus priskirta tik 800 Lt (80 x 10), o likusi remonto ilaid dalis, t.y. 1040 Lt (2880 - 80 - 960 800), prie leidiam atskaitym nepriskiriama. 5.6.3.4. Kokios kito turto (patalp, statini, rengini, ryi priemoni ir pan.) eksploatavimo (iskyrus remont) snaudos gali bti atimamos i I pajam? Kito turto, nuosavybs teise priklausanio I savininkui ir jo eimos nariams, eksploatavimo snaudoms, atskaitomoms i mons pajam, yra priskiriamos su io turto naudojimu susijusios ildymo, apvietimo, vandens, kit mediag suvartojimo, abonentinio mokesio bei kitoki per mokestin laikotarp patirt snaud dalis, proporcingai tenkanti mons veikloje naudojamai patalp arba kito turto daliai, nurodytai mons vadovo sakyme. Pavyzdys I savininkas savo 150 m name yra sirengs mons biur ir parduotuv. mons vadovo sakymu nustatyta, kad parduotuvs ir biuro plotas yra 90 m, t.y. mons veikloje naudojama I savininko namo dalis, - 60 proc. (90 : 150 x 100). Per mokestin laikotarp mon patyr 9000 Lt pastato eksploatavimo ilaid. Prie leidiam atskaitym gali bti priskirta tik 60 proc., t.y. 5400 Lt (9000 x 60 : 100) eksploatavimo snaud. 5.6.3.5. Kokia tvarka i I pajam atimamos kito turto (patalp, rengini, ryi priemoni ir pan.) remonto snaudos? 5.6.3.5.a. Jei remonto darb kaina per mokestin laikotarp nra didesn kaip 50 proc. mons veikloje naudojam patalp dalies kainos, tai visa remonto darb kaina i mons pajam atskaitoma t pat mokestin laikotarp, kur buvo atliktas remontas. 5.6.3.5.b. Jei remonto darb kaina per mokestin laikotarp yra didesn kaip 50 proc. mons veikloje naudojam patalp dalies kainos, tai visa remonto darb kaina i mons pajam atskaitoma dalimis per penkerius metus (60 mnesi) pradedant nuo kito mnesio po to turto remonto atlikimo 5.6.3.5.c. I mons pajam atskaitomos per mokestin laikotarp patirtos kito turto, nuosavybs teise priklausanio I savininkui ir jo eimos nariams, remonto snaudos nustatomos tokiais bdais:

16

a) tiesioginiu snaud priskyrimo bdu - kai remontuojama tik mons veikloje naudojamo turto dalis arba kai galima apskaiiuoti, kiek ir koki mediag sunaudota remontuojant io turto dal. Jei remonto darb kaina per mokestin laikotarp nra didesn kaip 50 proc. mons veikloje naudojam patalp dalies kainos, tai visa remonto darb kaina i mons pajam atskaitoma t pat mokestin laikotarp, kur buvo atliktas remontas. Pavyzdys I savininkas savo 150 m name yra sirengs mons biur ir parduotuv. mons vadovo sakymu nustatyta, kad parduotuvs ir biuro plotas yra 90 m, t.y. mons veikloje naudojamo mons savininko namo dalis - 60 proc. (90 : 150 x 100). Viso io pastato kaina, nurodyta mons vadovo sakyme, yra 150000 Lt, vadinasi, parduotuvs ir biuro kaina 90000 Lt. 2010 metais mon remontavo tik parduotuvs ir biuro patalpas ir patyr 36000 Lt pastato remonto ilaid. Kadangi i suma nra didesn kaip 50 proc. mons veikloje naudojam patalp dalies kainos (sudaro tik 40 proc.), tai 2010 metais prie leidiam atskaitym gali bti priskirtos visos remonto snaudos, t.y. 36000 Lt. 5.6.3.5.d. Jei remonto darb kaina per mokestin laikotarp yra didesn kaip 50 proc. mons veikloje naudojam patalp dalies kainos, tai visa remonto darb kaina i mons pajam atskaitoma dalimis per penkerius metus (60 mnesi) pradedant nuo kito mnesio po to turto remonto atlikimo. Jei turtas po remonto atlikimo mons veikloje naudojamos maiau kaip penkerius metus (60 mnesi), remonto darb kaina, proporcingai tenkanti laikotarpiui, kur turtas mons veikloje nebenaudojamas, i mons pajam nebeatskaitoma.

Pavyzdys I savininkas savo 150 m name yra sirengs mons biur ir parduotuv. mons vadovo sakyme nustatyta, kad parduotuvs ir biuro plotas yra 90 m, t.y. mons savininko namo, naudojamo mons veikloje, dalis - 60 proc. (90 : 150 x 100). Viso io pastato kaina, nurodyta mons vadovo sakyme, yra 150000 Lt, vadinasi, parduotuvs ir biuro kaina 90000 Lt. 2010 met kovo ir balandio mnesiais mon remontavo tik parduotuvs ir biuro patalpas ir patyr 60000 Lt pastato remonto ilaid. Kadangi i suma didesn kaip 50 proc. mons veikloje naudojam patalp dalies kainos (sudaro 66,7 proc.), tai io remonto vert snaudoms, atskaitomoms i pajam, mon gali priskirti dalimis per 60 mnesi. Vadinasi, per mnes mon prie leidiam atskaitym gali priskirti po 1000 Lt (60000 : 60). Todl 2010 metais prie leidiam atskaitym gali bti priskirta 8000 Lt (60000 : 60 x 8) parduotuvs ir biuro remonto snaud, nes iuo atveju remonto snaudos i pajam pradedamos atskaityti nuo kito mnesio po pastato remonto atlikimo (t.y. nuo 2010 met gegus mnesio), 2011 - 2014 metais po 12000 Lt (1000 x 12), 2015 metais 4000 Lt (1000 x 4). Tarkime, kad 2012 met spalio mnes minta mon nusipirko kitas parduotuvs ir biuro patalpas, todl senosios patalpos nebenaudojamos. Vadinasi, nuo 2012 met lapkriio mnesio mons savininko name atlikto parduotuvs ir biuro remonto ilaidos prie leidiam atskaitym nepriskiriamos. Todl 2012 metais snaudoms, atskaitomoms i pajam, bus priskirta tik 10000 Lt (1000 x 10), o likusi dalis remonto ilaid dalis, t.y. 30000 Lt (60000 - 8000 - 12000 10000), i pajam bus nebeatskaitoma, nes turtas I veikloje nebenaudojamas.

17

b) proporciniu snaud priskyrimo bdu - kai remontuojama turto dalis, didesn negu naudojama mons veikloje. Tokiu atveju i mons pajam atskaitoma tik remonto darb kaina, proporcingai tenkanti mons veikloje naudojamai turto daliai (procentais), nurodytai mons vadovo sakyme. 5.6.3.5.e. Jei remonto darb kaina per mokestin laikotarp nra didesn kaip 50 proc. turto kainos, nurodytos mons vadovo sakyme, tai remonto darb kaina, proporcingai tenkanti mons veikloje naudojamo turto daliai, i mons pajam atskaitoma t pat mokestin laikotarp, kur buvo atliktas remontas. Pavyzdys I savininkas savo 150 m name yra sirengs mons biur ir parduotuv. mons vadovo sakymu nustatyta, kad parduotuvs ir biuro plotas yra 90 m, t.y. mons savininko namo, naudojamo mons veikloje, dalis - 60 proc. (90 : 150 x 100 proc.). Viso io pastato kaina, nurodyta mons vadovo sakyme, yra 150000 Lt, vadinasi, parduotuvs ir biuro kaina 90000 Lt. 2010 metais mon atliko viso namo remont ir patyr 36000 Lt pastato remonto ilaid. Kadangi i suma nra didesn kaip 50 proc. mons veikloje naudojam patalp dalies kainos (sudaro 40 proc.), tai 2010 metais remonto darb kainos dalis, proporcingai tenkanti mons veikloje naudojamai patalp daliai, t.y. 21600 Lt (36000 x 60 : 100) gali bti priskirta prie leidiam atskaitym. 5.6.3.5.f. Jei remonto darb kaina per mokestin laikotarp didesn kaip 50 proc. turto kainos, nurodytos mons vadovo sakyme, tai remonto darb kaina, proporcingai tenkanti mons veikloje naudojamo turto daliai, i mons pajam atskaitoma dalimis per penkerius metus (60 mnesi) pradedant nuo kito mnesio po remonto atlikimo. Jei patalpos po remonto atlikimo mons veikloje naudojamos maiau kaip penkerius metus (60 mnesi), tai remonto darb kaina, tenkanti laikotarpiui, kur turtas mons veikloje nebenaudojamas, prie leidiam atskaitym nepriskiriama. Pavyzdys I savininkas savo 150 m name yra sirengs mons biur ir parduotuv. mons vadovo sakymu nustatyta, kad parduotuvs ir biuro plotas yra 90 m, t.y. mons savininko namo, naudojama mons veikloje, dalis - 60 proc. (90 : 150 x 100). Viso io pastato kaina, nurodyta mons vadovo sakyme, yra 150000 Lt, vadinasi, parduotuvs ir biuro kaina 90000 Lt. 2010 met kovo ir balandio mnesiais mons savininkas remontavo vis nam ir patyr 90000 Lt pastato remonto ilaid. Kadangi i suma yra didesn kaip 50 proc. mons veikloje naudojam patalp dalies kainos (sudaro 100 proc.), tai io remonto kainos dal, proporcingai tenkani mons veikloje naudojam patalp daliai, prie leidiam atskaitym mon gali priskirti dalimis per 60 mnesi. Remonto darb kainos dalis, proporcingai tenkanti namo panaudojimo mons veikloje daliai, yra 54000 Lt (90000 x 60 : 100). Vadinasi, per mnes mon prie leidiam atskaitym gali priskirti po 900 Lt (54000 : 60). Todl 2010 metais parduotuvs ir biuro remonto snaudoms, atskaitomoms i pajam, gali bti priskirta 7200 Lt (900 x 8), nes iuo atveju remonto snaudos i pajam pradedamos atskaityti nuo kito mnesio po pastato remonto atlikimo (t.y. nuo 2010 met gegus mnesio), 2011 - 2014 metais po 10800 Lt (900 x 12), 2015 metais 3600 Lt (900 x 4). Tarkime, kad 2012 met spalio mnes minta mon nusipirko kitas parduotuvs ir biuro patalpas, todl senosios patalpos nebenaudojamos. Vadinasi, nuo 2012 met lapkriio mnesio mons savininko name atlikto parduotuvs ir biuro remonto ilaidos prie leidiam atskaitym nepriskiriamos. Todl 2012 metais prie leidiam atskaitym bus priskirta tik 9000 Lt (900 x 10), o likusi remonto ilaid dalis, t.y. 27000 Lt (54000 7200 10800 9000), nebus priskirta prie leidiam atskaitym.

18

5.6.3.6. Kokiais dokumentais remiantis pripastamos ilgalaikio materialiojo turto, kuris nuosavybs teise priklauso I savininkui ar jo eimos nariams, snaudos? 5.6.3.7.a. I veiklos snaudos pripastamos pagal mons vardu iraytus dokumentus, taiau ilgalaikio materialiojo turto, kuris nuosavybs teise priklauso I savininkui ar jo eimos nariams ir naudojamas I veikloje, eksploatavimo ir remonto ilaidos gali bti pripastamos ir pagal I savininko ar jo eimos nario vardu iraytus dokumentus. 5.6.3.7.b. Ilgalaikio materialiojo turto, kuris nuosavybs teise priklauso I savininkui ir jo eimos nariams ir naudojamas I veikloje, eksploatavimo ir remonto ilaidos finans ministro nustatyta tvarka (2002 m. vasario 11 d. finans ministro sakymas Nr. 39 (in., 2002, Nr. 16-643)) gali bti pripastamos I, PVM moktoj ir ne PVM moktoj, snaudomis pagal sskaitas faktras (PVM sskaitas faktras), iraytas I savininko ar jo eimos nario vardu, kuriose be privalom rekvizit nurodomas fizinio asmens vardas, pavard. 5.6.3.7.c. I savininkui ir jo eimos nariams priklausanio ilgalaikio materialiojo turto, naudojamo i vienet veikloje eksploatacins ilaidos, t.y. nuolatins ir ilgalaiks paslaugos, teikiamos pagal gyvenamj patalp nuomos, energijos (alto ir karto vandens, elektros ir ilumos energijos, duj) pirkimo pardavimo sutartis, taip pat u telekomunikacij ir komunalini paslaug suteikim, I snaudomis gali bti pripastamos pagal ias paslaugas teikiani vienet iraomus fiziniam asmeniui (I savininkui arba jo eimos nariams) apskaitos dokumentus, kuriuose turi bti nurodyti ie rekvizitai: 1) apskaitos dokumento pavadinimas; 2) kio subjekto, suteikusio paslaugas, pavadinimas, kodas; 3) apskaitos dokumento data; 4) paslaug gavjo pavadinimas (nurodomas paslaug gavj identifikuojantis rekvizitas, pvz., tai gali bti arba paslaug gavjo vardas ir pavard, arba atsiskaitymo knygels numeris, arba kt.). iuo atveju paslaug gavjo asmens kodo nurodyti neprivaloma; 5) paslaug pavadinimai; 6) suteikt paslaug vert pinigais ir (arba) j kiekis atitinkamais matavimo vienetais. 5.6.4. Kokios privalomos mokos gali bti priskiriamos ribojam dydi leidiamiems atskaitymams? Pagal PM 24 straipsn i pajam atskaitomi Lietuvos Respublikos mokesi administravimo statymo (in., 2004, Nr. 63-2243) nustatyti mokesiai (iskyrus pelno mokest ir pridtins verts mokest, mokam biudet) bei kituose statymuose ir Lietuvos Respublikos Vyriausybs nutarimuose nustatytos vis ri rinkliavos ir privalomos mokos. Valstybs rinkliav objekt sraas ir i rinkliav dydiai patvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybs 2000 m. gruodio 15 d. nutarimu Nr. 1458 (in., 2000, Nr. 1083463). Privalomomis mokomis laikomi statymuose ir Lietuvos Respublikos Vyriausybs nutarimuose nustatyti konkrei dydi mokjimai, nuo kuri vienetai neturi teiss atsisakyti. 5.6.5. Kada sumoktas pridtins verts mokestis gali bti priskirtas snaudoms? 5.6.5.1. Pridtins verts mokesio (toliau PVM) priskyrimo ir nepriskyrimo ribojam dydi leidiamiems atskaitymams klausimai sprendiami tokia paia tvarka kaip ir kit kio subjekt. 5.6.5.2. Pagal PM 24 str. 2 dal i pajam atskaitomos tik tos pirkimo ir sumokto importo PVM sumos, kurios neatskaitomos pagal Pridtins verts mokesio statymo

19

nuostatas, ir tik tais atvejais, kai ios sumos apskaiiuotos nuo PM nustatyt leidiam atskaitym. 5.6.5.3. Pirkimo ir sumoktos importo PVM sumos, kurios apskaiiuotos nuo PM 31 straipsnyje nustatyt neleidiam atskaitym, apskaiiuojant apmokestinamj peln, i pajam neatskaitomos. 5.6.5.4. Pagal Lietuvos Respublikos pridtins verts mokesio statymo (in., 2002, Nr. 35-1271) nuostatas neatskaitomos pirkimo ir sumoktos importo PVM sumos, i pajam atskaitomos t pat mokestin laikotarp, kur is pirkimo PVM apskaiiuotas arba importo PVM sumoktas, neatsivelgiant tai, kad sumos nuo kuri is mokestis apskaiiuotas, ribojam dydi leidiamiems atskaitymams bus priskirtos vlesn (-iais) mokestin(-iais) laikotarp(-iais). 5.6.5.5. sigijus ilgalaik turt, kurio pirkimo PVM neatskaitomas pagal PVM statymo nuostatas, neatskaitytas PVM leidiamiems atskaitymams priskiriamas t laikotarp, kur tas turtas sigyjamas. Taiau, jeigu dl koki nors prieasi suma (arba jos dalis), nuo kurios apskaiiuotas ir i pajam atskaitytas pirkimo ar sumoktas importo PVM, nebus priskirta ribojam dydi leidiamiems atskaitymams, tai t mokestin laikotarp, kur is faktas bus nustatytas, ribojam dydi leidiam atskaitym suma turs bti mainama leidiamiems atskaitymams nepriskirtai sumai tenkania pirkimo ar sumokta importo PVM suma. 1 pavyzdys A. Antanaiio I, usiimanti gamybine veikla, 2011 m. rugpjio 20 d. u 121 000 Lt sigijo nauj lengvj automobil ir t pat mnes pradjo j naudoti. Automobilio kaina be PVM yra 100 000 Lt, o pirkimo PVM suma 21 000 Lt. Remiantis Lietuvos Respublikos pridtins verts mokesio statymo 62 straipsniu, io automobilio pirkimo PVM I atskaityti negali. I i automobilio pirkimo PVM sum ribojam dydi leidiamiems atskaitymams gali priskirti tuomet, kai ios snaudos faktikai patiriamos (t.y. 2011 m. rugpjio mnes). Vadovaujantis PM 1 priedliu, io lengvojo automobilio nusidvjimas bus skaiiuojamas taikant 6 met (72 mn.) nusidvjimo normatyv. I pasirinko tiesin nusidvjimo skaiiavimo metod, PM 18 str. 10 dalyje nustatyt nusidvjimo skaiiavimo pradios bd ir nustat 1 000 Lt likvidacin vert. Kadangi automobilis sigytas ir pradtas naudoti rugpjio mnes, jo nusidvjimas pradedamas skaiiuoti nuo rugsjo 1 dienos. Vadinasi, 2011 m. automobilis bus naudojamas 4 mnesius. Apskaiiuojant 2010 m. apmokestinamj peln, prie ribojam dydi leidiam atskaitym bus priskirta 5 500 Lt [(100 000 Lt 1000 Lt) : 72 mn. x 4 mn.] io turto nusidvjimo suma, ir visa io automobilio pirkimo PVM suma, t.y. 21 000 Lt. 2012 met lapkriio mnes, vykus avarijai, automobilis nuraomas. Apskaiiuojant 2012 m. apmokestinamj peln, prie ribojam dydi leidiam atskaitym bus priskirta 15 125 Lt [(100 000 Lt 1000 Lt) : 72 mn. x 11 mn.] io automobilio nusidvjimo suma. Vadinasi, vienetas 2010 ir 2011 metais ribojam dydi leidiamiems atskaitymams priskirs 20 625 Lt (5 500 Lt + 15 125 Lt) io automobilio nusidvjimo sum. iai sumai proporcingai tenka 4 331 Lt (20 625 Lt x 21 000 Lt : 100 000 Lt) dydio nuo automobilio kainos apskaiiuotos PVM sumos dalis. Todl kita nuo automobilio kainos apskaiiuotos pirkimo PVM sumos dalimi, t.y. 16 669 Lt (21 000 Lt 4 331 Lt) suma, turi bti mainama 2012 met ribojam dydi leidiam atskaitym suma. 2 pavyzdys J. Vaitiekaus I, kuri nra PVM moktoja, 2011 met gruodio mnes i UAB Y, kuri yra PVM moktoja, sigijo aldyt uvies produkt, u kuriuos sumokjo 60 500 Lt. I ios sumos 50 000 Lt yra preki sigijimo kaina, o 10 500 Lt yra PVM. J. Vaitiekaus I t pat

20

(t.y. gruodio) mnes pardav dal i preki. Parduot preki sigijimo kaina 5 000 Lt. J. Vaitiekaus I, apskaiiuodama 2011 met apmokestinamj peln, i pajam gali atskaityti parduot preki sigijimo kain (5 000 Lt) ir vis nuo vis preki sigijimo kainos apskaiiuot pirkimo PVM sum (10 500 Lt). Likusi dal preki J. Vaitiekaus I planavo parduoti 2012 metais, taiau, 2012 m. kovo mnes sugedus aldytuvams, dalis likusi uvies produkt sugedo. Sugedusi preki sigijimo kaina - 10 000 Lt. Vadinasi, i suma (sugedusi preki sigijimo kaina) nebus priskirta leidiamiems atskaitymams, todl vienetas, iai sumai tenkania pirkimo PVM suma, t.y. 2 100 (10 000 Lt x 21 proc.), turi sumainti 2012 met ribojam dydi leidiam atskaitym sum. 5.6.6. Kokia tvarka snaudoms priskiriamos komandiruoi ilaidos? 5.6.6.1. Pagal PM 21 straipsn komandiruote laikomas teiss akt nustatyta tvarka formintas darbuotojo ivykimas i nuolatins darbo vietos I savininko (vadovo) siuntimu atlikti darbo funkcijas, tarnybin pavedim ar kelti kvalifikacij. 5.6.6.2. Komandiruote taip pat laikomas individualios mons savininko ivykimas i nuolatins darbo vietos darbo funkcijoms atlikti. 5.6.6.3. Komandiruots snaudos ribojam dydi leidiamiems atskaitymams priskiriamos vadovaujantis Komandiruoi snaud atskaitym i pajam tvarkos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybs 2003 m. sausio 28 d. nutarimu Nr. 99 ,,Dl Komandiruoi snaud atskaitymo i pajam tvarkos patvirtinimo (in., 2003, Nr. 11-396; 2006, Nr. 72-2716), nuostatomis. 5.6.6.4. Komandiruoi ilaidas patvirtinantys dokumentai gali bti irayti tiek mons, tiek komandiruojamo asmens vardu. 5.6.6.5. Komandiruots usien atveju i pajam gali bti atskaitomos dienpinigi ilaidos, apskaiiuotos u faktikai ibt usienyje laik (skaitant ivykimo i Lietuvos Respublikos ir parvykimo j dienas), nevirijanios Lietuvos Respublikos finans ministro 1996 m. lapkriio 21 d. sakymo Nr. 116 ,,Dl dienpinigi ir gyvenamojo ploto nuomos norm vykstantiems usienio komandiruotes (in., 1996, Nr. 114-2660) nustatyt dienpinigi norm. 5.6.6.6. Individualios mons vadovo dienpinigi norma gali bti didinama 100 procent, jeigu savininkas yra ir mons vadovas. 5.6.6.7. Komandiruots Lietuvos Respublikoje atveju i pajam gali bti atskaitomos dienpinigi ilaidos, apskaiiuotos u faktikai ibt komandiruotje laik, nevirijanios sumos, kuri bt apskaiiuota kiekvienai dienai taikant 15 proc. nustatyto minimalaus pragyvenimo lygio (toliau MGL) , galiojanios mokestinio laikotarpio, kur prasidjo komandiruot, pirmj dien. Nuo 2007 m. sausio 1 dienos gyventojo nustatytas MGL yra 130 Lt, vadinasi, vienos komandiruots dienpinigi norma yra 19,50 Lt (130 x 15 %). Jei komandiruot trunka vien dien, delspinigi norma yra 50 proc. ios sumos, t.y. 9, 75 lt (19,50 x 50 proc.). 5.6.6.8. Komandiruoi dienpinigi apribojimai. Lietuvos Respublikos Vyriausybs 2003 m. sausio 31 d. nutarime Nr. 99 nustatyti dienpinigi priskiriam gyventoj pajam mokesiu neapmokestinamoms komandiruoi kompensacijoms apribojimai. Jeigu komandiruots metu I savininkui imokta suma virija iame nutarime nustatytus dydius, tai mintus dydius virijanti suma gali bti atimama i pajam tuo atveju, jeigu virijanti suma priskiriama I savininko pajamoms, nuo kuri pagal Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo nuostatas skaiiuojamos ir mokamos valstybinio socialinio draudimo mokos. 5.6.7. Kada snaudoms gali bti priskirtos beviltikos skolos? 5.6.7.1. Pagal PM 25 straipsn i pajam gali bti atskaitoma ataskaitiniu laikotarpiu atsiradusi beviltik skol suma. 5.6.7.2. I, pripastanios pajamas pagal kaupimo apskaitos princip, gali atskaityti ataskaitiniu laikotarpiu atsiradusi beviltik skol sum, taiau tokios sumos

21

gali bti atskaitomos tik tokiu atveju, jei iki ataskaitinio laikotarpio tos sumos buvo trauktos I pajamas ir I balans (jeigu I privalo j sudaryti teiss akt nustatyta tvarka). Beviltikos skolos sum sudaro pajam suma ir iai sumai tenkanti pardavimo PVM suma. 5.6.7.3. I, pripastanios pajamas pagal pinig apskaitos princip, gali atskaityti ataskaitiniu laikotarpiu atsiradusioms beviltikoms skoloms tenkani snaud dal, jei iki ataskaitinio laikotarpio i skol atsiradimas buvo ufiksuotas mokesio moktojo apskaitos dokumentuose. iuo atveju leidiamus atskaitymus traukiama snaud dalis ir beviltikoms skoloms tenkanti pardavimo PVM suma. 5.6.7.4. Tais atvejais, kai beviltikomis laikom skol atsiradimo momentu mokesio moktojas pajamas pripaino pagal pinig apskaitos princip, o pagal io PM nuostatas perjo prie pajam pripainimo pagal kaupimo apskaitos princip, i pajam, pripastam pagal kaupimo apskaitos princip, atskaitoma snaud dalis, tenkanti mokestiniu laikotarpiu atsiradusioms beviltikoms skoloms, jeigu iki mokestinio laikotarpio i skol atsiradimas buvo ufiksuotas mokesio moktojo apskaitos dokumentuose ir snaud dalis, tenkanti beviltikoms skoloms nebuvo traukta vieneto snaudas iki i nuostat sigaliojimo. Skolos yra laikomos beviltikomis, jeigu mokesio moktojas negali j susigrinti prajus ne maiau kaip vieneriems metams nuo skolos sumos traukimo mokesio moktojo pajamas arba nuo skol atsiradimo ufiksavimo mokesio moktojo apskaitos dokumentuose, arba jei skolininkas yra mirs ar paskelbtas mirusiu, arba likviduotas, arba bankrutavs. Visais iais atvejais mokesio moktojas turi rodyti skolos beviltikum ir pastangas ioms skoloms susigrinti. 5.6.7.5. Skolos gali bti laikomos beviltikomis iais atvejais, kai: - I negali j susigrinti prajus ne maiau kaip vieneriems metams nuo skol sumos traukimo I pajamas, o jeigu I pajamas pripasta pagal pinig apskaitos princip nuo skol atsiradimo momento (kai kin operacija ufiksuojama apskaitos dokumentuose ir apskaitos registruose); - skolininkas yra mirs arba paskelbtas mirusiu; - skolininkas yra likviduotas. Jeigu skolininkas yra likviduotas, taiau egzistuoja jo skol (teisi ir pareig) permjas, tai tokiais atvejais skolos negali bti laikomos beviltikomis remiantis tik tuo faktu, kad skolininkas buvo likviduotas. Tokiu atveju ir skolininko teisi permjas turi neturti pakankamai turto skoloms sugrinti; - skolininkas yra bankrutavs. Taiau skolas pripainti beviltikomis nepakanka vien tik i fakt. I, nordama skolas pripainti beviltikomis, turi rodyti skolos beviltikum ir pastangas ioms skoloms susigrinti. Lietuvos Respublikos finans ministro 2002 m. vasario 11 d. sakymu Nr. 40 patvirtintos Skol beviltikumo ir pastang ioms skoloms susigrinti rodymo bei beviltik skol sum apskaiiavimo taisykls (in., 2002, Nr. 16-644; 2006, Nr. 30 1071; 2010, Nr. 70-3480; toliau Taisykls). iose taisyklse nustatyta, kokiais dokumentais ar kitais rodymais I rodo skol beviltikum ir pastangas susigrinti tas skolas. 5.6.7.6. Atkreiptinas dmesys tai, kad apskaiiuojant 2010 metais prasidjusio mokestinio laikotarpio ir vlesni mokestini laikotarpi apmokestinamj peln gali bti taikoma labiau supaprastinta beviltik skol pripainimo leidiamiems atskaitymams tvarka, kuri numatyta naujoje Taisykli redakcijoje. 5.6.8. Kokios I mokos darbuotojo naudai priskiriamos ribojam dydi leidiamiems atskaitymams? 5.6.8.1. Pagal PM 26 str. 1 dal nuo 2008 metais prasidjusio mokestinio laikotarpio pradios (t mokestin laikotarp ilaidos patiriamos) i pajam gali bti atskaitomos I u su ja darbo santykiais susijusius asmenis apmoktos t asmen mokymo ilaidos, jeigu vykdomos visos nurodytos slygos: - asmenys, u kuri mokym I moka, yra susij su ia I darbo santykiais, ir - sumos u asmen mokym mokamos tiesiogiai Europos ekonomins erdvs valstybi ir usienio valstybi, kurios nepriklauso Europos ekonominei erdvei, taiau su

22

kuriomis Lietuvos Respublika yra sudariusi dvigubo apmokestinimo ivengimo sutartis, mokymo staigoms, ir - asmenys, pabaig mokymo programas, gyja auktj isilavinim ir (arba) kvalifikacij, ir - jeigu is isilavinimas i (arba) kvalifikacija yra btini I pajamoms udirbti. U darbuotoj mokym sumoktos sumos gali bti priskiriamos I ribojam dydi leidiamiems atskaitymams neatsivelgiant darbuotojo darbo umokesio dyd, sumoktos sumos dyd ir tai, ar apmokama u vis mokymosi laikotarp, ar tik u jo dal. 5.6.8.2. Pagal PM 26 str. 2 dalies nuostatas ribojam dydi leidiamais atskaitymais laikomos I ilaidos, faktikai patirtos teikiant naud I darbuotojams ir (arba) j eimos nariams, kurios pagal kitas PM nuostatas nra priskiriamos leidiamiems atskaitymams arba ribojam dydi leidiamiems atskaitymams, jeigu vykdomos visos nurodytos slygos: - nauda teikiama I darbuotojams ir (arba) j eimos nariams (sutuoktiniams, vaikams (vaikiams)), ir - teikiant naud nemanoma nustatyti konkretaus darbuotojo ir (arba) jo eimos nario (sutuoktinio, vaiko (vaikio)) gautos individualios naudos, ir - tokios naudos teikimas numatytas kolektyvinje sutartyje, ir - ia nauda be diskriminacijos ir apribojim turi teis naudotis visi tos I darbuotojai. I mokestinio laikotarpio ribojam dydi leidiamiems atskaitymams gali priskirti tik ivardintas slygas atitinkanias faktikai patirtas ilaidas darbuotoj ir j eimos nari naudai, kuri bendra suma nevirija 5 proc. per t mokestin laikotarp darbuotojams apskaiiuoto darbo umokesio (nuo kurio skaiiuojamos valstybinio socialinio draudimo mokos) sumos. dyd virijanti suma priskiriama neleidiamiems atskaitymams. Isami informacija dl PM 26 str. nuostat taikymo pateikta io straipsnio komentare. VI. INDIVIDUALIOS MONS PERTVARKYMAS I statymas numato, kad I gali bti pertvarkoma akcin bendrov, udarj akcin bendrov, taip pat viej staig. 6.1. Kokia tvarka I pertvarkomos ribotos civilins atsakomybs juridin asmen udarj akcin bendrov? 6.1.1. Pertvarkytos mons (UAB) pradiniame balanse pertvarkomos I turtas ir sipareigojimai pripastami UAB turtu ir sipareigojimais, o turto ir sipareigojim skirtumas apskaitomas kaip nuosavas kapitalas. Atliekant inventorizacij, btina atkreipti dmes tai, kad bt ufiksuoti visi sipareigojimai, tam, kad ateityje nekilt problemos dl mokjim pagal tokius sipareigojimus pripainimo UAB leidiamiems atskaitymams (pvz., neufiksavus individualios mons prievols sumokti valstybinio socialinio draudimo ar privalomo sveikatos draudimo mok u individualios mons savinink, tokios mokos po pertvarkymo bt nepripastamos UAB snaudoms). UAB statinis kapitalas formuojamas perduoto turto sskaita. Tuo atveju, kai pertvarkomos mons turto neutenka teiss aktuose nustatyto dydio statiniam kapitalui suformuoti, pertvarkomo (pertvarkyto) juridinio asmens dalyvis gali papildomai neti statiniam kapitalui suformuoti trkstamo turto (l) dal. Papildomo nao vert nepriskiriama pertvarkyto asmens pajamoms. 6.1.2. Pertvarkytas vienetas (UAB) privalo tsti sipareigojim biudetui vykdym (tuo paiu ir avansinio pelno mokesio mokjim). PM II skyrius, kuriame nustatytos pajam ir snaud pripainimo taisykls, pasirinkto apskaitos principo keitimo nesieja su vieneto pertvarkymu. Todl naujas pertvarkomo vieneto pajam ir snaud pripainimo principas gali bti pradtas taikyti nuo kito mokestinio laikotarpio pradios. Vadovaudamasis tokia nuostata, pertvarkomas vienetas pertvarkymo datos pelno mokesio

23

deklaracijos gali neteikti. Tokiu atveju metin pelno mokesio deklaracij (vien u vis mokestin laikotarp iki pertvarkymo ir po pertvarkymo) Pelno mokesio statymo nustatyta tvarka pateikia pertvarkytas vienetas (UAB) pasibaigus mokestiniam laikotarpiui. I iki pertvarkymo galjo turti ir kit prievoli, pvz., vykd privalomus Valstybinio socialinio draudimo atskaitymus, todl pertvarkytas vienetas (UAB) apie tokius atskaitymus turi nurodyti turto ir sipareigojim perdavim patvirtinaniame dokumente (akte), kuris suraomas pertvarkymo metu. 6.1.3. Kai I pertvarkoma ribotos civilins atsakomybs juridin asmen - udarj akcin bendrov, pelno mokesio poiriu joki papildom prievoli neatsiranda, nes vis I turt ir sipareigojimus perima pertvarkytas juridinis asmuo. Toks turto permimas, kai turtas perduodamas pertvarkytai monei, kuri tsia t pai veikl ir savininkas yra tas pats asmuo, nra laikomas pardavimo ar kitu sandoriu, dl kurio atsirast mokestini pasekmi. Iki pertvarkymo patirti mokestiniai nuostoliai perkeliami tik tais atvejais, jei dl pertvarkymo nepasikeiia savininkai ir pertvarkytas vienetas 3 metus tsia t pai veikl kaip ir iki pertvarkymo. Jeigu pertvarkymo metu pasikeiia vieneto savininkai, iki pertvarkymo metu patirti mokestiniai nuostoliai negali bti perkeliami kitus mokestinius laikotarpius. Pavyzdys I, vykdanti krovini perveimo veikl, u 2008 ir u 2009 metus deklaravo mokestinius nuostolius. 2010 metais I pertvarkyta UAB. Pertvarkymo metu akcijos buvo perduotos kitiems asmenims. UAB vykdo t pai krovini perveimo veikl, taiau UAB negali perkelti I 2008 ir 2009 mokestini nuostoli 2010 ir vlesnius mokestinius metus, nes pertvarkymo metu pasikeit savininkai. 6.1.4. Kai I pertvarkoma pelno nesiekiani organizacij, pvz., viej staig, PM nuostat poiriu laikoma, kad I, kaip pelno siekiantis juridinis asmuo baig veikl, todl taikomos tokios pat pelno mokesio apskaiiavimo ir deklaravimo nuostatos, kaip ir I likvidavimo atveju, t.y. per 30 dien nuo naujos teisins formos juridinio asmens steigimo dokument registravimo Juridini asmen registre datos turi bti pateikta I pelno mokesio deklaracija. 6.1.5. Kai neribotos civilins atsakomybs juridinis asmuo, siregistravs pridtins verts mokesio moktoju, pertvarkomas ribotos civilins atsakomybs juridin asmen, tai jis turi kreiptis apskrities valstybins mokesi inspekcijos skyri ir patikslinti savo Juridinio asmens praymo registruoti PVM moktoj registr iregistruoti i PVM moktoj registro FR0388 form (toliau Praymas). iame Prayme pertvarkomas juridinis asmuo turt nurodyti pasikeitusius duomenis (mons r, pavadinim ir panaiai). Tokiam PVM moktojui yra iduodamas naujas PVM moktojo registracijos paymjimas ir suteikiamas registravimo galiojimo tstinumas, t.y. naujame PVM moktojo registravimo paymjime ilieka neribotos civilins atsakomybs juridinio asmens registravimo PVM moktoju data (metai, mnuo, diena). i PVM moktoj perregistravimo tvarka yra paaikinta Valstybins mokesi inspekcijos prie Finans ministerijos virininko 2002 m. birelio 26 d. sakymu Nr. 178 patvirtintose Pridtins verts mokesio moktoj registravimo Pridtins verts mokesio moktoj registr /iregistravimo i Pridtins verts mokesio moktoj registro taisyklse (in., 2002, Nr. 66-2744, 2008, Nr. 89-3594). 6.1.6. Atkreipiamas dmesys, kad privalomai ar savanorikai pridtins verts mokesio moktoju registruojamas pertvarkytas juridinis asmuo per 12 paskutinij mnesi bendr atlygio u vykdant ekonomin veikl patiektas prekes ir/ar suteiktas paslaugas sum turi traukti ir atlyg, kuris buvo gautas iki jo pertvarkymo ribotos civilins atsakomybs juridin asmen.

24

6.1.7. Pertvarkymas laikomas baigtu nuo naujos teisins formos juridinio asmens steigimo dokument registravimo Juridini asmen registre. 6.2. Kaip pripastamos likviduojamos I pajamos, perduodant turt jos savininkui? 6.2.1. Pagal PM 45 straipsnio 1 dalies nuostatas, likviduojamos mons turto perdavimas savininkui yra laikomas to turto pardavimu u tikrj rinkos kain, nustatyt nuosavybs teiss turt perleidimo dien. Kai mon turt perleidia kit asmen nuosavybn nemokamai arba u kain, kuri yra maesn u to turto tikrj rinkos kain, tai io turto pardavimo kaina vienetui yra tikroji rinkos kaina, nustatyta nuosavybs teiss turt perleidimo dien. Vadinasi, perduodant savininkui likviduojamos mons turt, mons pelno mokesiu apmokestinamoms pajamoms bt priskiriamos turto verts padidjimo pajamos, kurios apskaiiuojamos kaip turto perdavimo rinkos kainos ir sigijimo kainos skirtumas. 1 pavyzdys Tarkim, mon i bankrutuojanios mons u skolas perm ems sklyp su pamatais namo statybai. Permimas buvo formintas kaip pirkimas, iraant PVM sskait faktr. ems sklypas buvo sigytas u 10 000 Lt. ems sklypas su pamatais monje buvo registruotas kaip nebaigta statyba. Po 2 met mons savininkas nusprend mon likviduoti ir ems sklyp perimti savo nuosavybn. I bankrutuojanios mons perimtas turtas mons veikloje nebuvo naudojamas. Perdavimo dien turto rinkos kaina 20 000 Lt. Tokiu atveju, mons turto verts padidjimo pajamas sudaro 10 000 Lt (20 000 Lt 10 000 Lt). 6.2.2. Jei likviduojamos mons savininkui perduodamo turto rinkos kaina yra didesn u jo sigijimo kain, tai vienetas turi apmokestinti turto verts padidjimo pajamas. Jeigu likviduojama mon perleidia turt, kuriam buvo skaiiuojamas nusidvjimas arba amortizacija, tai, apskaiiuojant turto verts padidjimo pajamas, to turto sigijimo kaina sumainama nusidvjimo ar amortizacijos suma, traukta ribojam dydi leidiamus atskaitymus. 2 pavyzdys mon likviduojama. mons turim dviej automobili sigijimo vert yra 35000 Lt (vieno 15000 Lt, o kito 20000 Lt). Iki mons likvidavimo buvo priskaiiuota 25000 Lt nusidvjimo suma (vienam 10000 Lt, o kitam 15000 Lt), kuri buvo traukta ribojam dydi leidiamus atskaitymus. Automobili perleidimo savininkui dien io turto tikroji rinkos vert sudar 15000 Lt (vieno 6000 Lt, o kito 9000 Lt). Vadinasi, likviduojamos mons turto verts padidjimo pajamos yra 5000 Lt (15000 Lt (35000 Lt - 25000 Lt )). 6.2.3. Kai likviduojamos mons savininkui perduodamo turto rinkos kaina yra maesn u jo sigijimo kain, tai neigiamas turto rinkos kainos ir sigijimo kainos skirtumas priskiriamas mons nuostoliams ir i pajam neatskaitomas. Tarkime, kad likviduojama mon savininkui perduoda turt, kurio rinkos kaina 5 000 Lt, o sigijimo kaina 7 000 Lt. Tokiu atveju, mons pajamoms ir snaudoms bus priskiriami 5 000 lit. Neigiamas skirtumas tarp rinkos kainos ir sigijimo kainos - 2 000 Lt (5 000 Lt 7 000 Lt) priskiriamas mons nuostoliams (neleidiamiems atskaitymams). VII. INDIVIDUALIOS MONS SAVININKO PAJAM APMOKESTINIMO YPATUMAI

25

7.1. Kokia tvarka privalo bti deklaruojamos I savininko i savo mons gautos pajamos? I savininkas, gavs pajam i I, iki kit met gegus 1 d. privalo pateikti mokesio administratoriui metin pajam mokesio deklaracij pagal GPM308 form. Metins pajam mokesio deklaracijos forma patvirtinta VMI prie FM virininko 2009 m. gruodio 15 d. sakymu Nr. VA-96 (in., 2009, Nr. 152-6865; 2010, Nr. 158-8086). 7.2. Kokie individualios mons savininko apmokestinimo ypatumai individualios mons pertvarkymo udarj akcin bendrov atveju? 7.2.1. Jeigu individuali mon pertvarkoma kitos teisins formos juridin asmen, pvz., udarj akcin bendrov (toliau bendrov), pertvarkymo metu mokestini prievoli mons ir jos savininko atvilgiu neatsiranda, jeigu bendrovs akcinis kapitalas formuojamas mons turtu, kurio vert pertvarkymo metu nepakinta. Taiau, jeigu bendrovs statinis kapitalas formuojamas mons savininko turtiniu nau, gali atsirasti papildomos mokestins prievols pertvarkymo moment arba susidaro prielaidos tokioms prievolms atsirasti ateityje. 1 pavyzdys mon 2010 metais u 40 000 Lt sigijo automobil, kur naudojo savo veikloje ir apskaiiuotas nusidvjimo sumas priskyr ribojam dydi leidiamiems atskaitymams. mons savininkas 2012 met gegus mnes mon pertvark bendrov, jos 25 000 Lt statin kapital formuojant automobilio likutine verte, kuri lygi tikrajai rinko kainai, todl savininkui atiteko 25 000 Lt nominalios verts akcijos. Tokioje situacijoje pertvarkymo momentu mokestini prievoli neatsiranda nei PM, nei GPM poiriu. Pertvarkius ir pakeitus mons status, mons savininkas tampa bendrovs akcininku, t.y. vienas ir tas pats asmuo ilieka mons savininku, o pelno pasiskirstymas nevyksta, nes visas turtas pereina bendrovei. Taiau reikia atkreipti dmes tai, kad akcijos buvo apmoktos mons turtu, todl konstatuojama, kad savininkas akcijas gavo veltui (sigijimo kaina yra nulin). Vadinasi, i akcij perleidimo atveju, apmokestinamosioms pajamoms bt priskirta visa akcij perleidimo kaina ir apmokestintos GPM nustatyta tvarka. Sakykime, kad savininkas dal akcij 2013 met gruodio mnes u 15 000 Lt akcijas perleido kitam asmeniui. Visa perleist akcij vert priskiriama apmokestinamosioms pajamoms. 2 pavyzdys mon 2010 m. liepos mnes pertvarkoma bendrov. Pertvarkymo datai ilgalaikio materialaus turto likutin vert 65 000 Lt. Prie pertvarkym buvo atliktas turto perkainojimas, kurio metu nustatyta, kad tikroji turto vert 100 000 Lt Kadangi pertvarkymas yra tik teisins formos pakeitimas, o vienetas lieka tas pats, tai pertvarkomam vienetui joki mokestini pasekmi neturt atsirasti. Atsivelgiant PM 14 straipsnio nuostatas, jeigu pertvarkyto vieneto (UAB) statinis kapitalas formuojamas I turtu, tai to turto sigijimo kaina UAB yra ta pati, u kuri turt gijo I, atmus to turto I apskaiiuot nusidvjim. Vadinasi, pavyzdyje nurodytu atveju UAB turt gyja u 65 000 Lt, ir nuo ios sigijimo kainos apskaiiuotas nusidvjimas gali bti priskirtas UAB ribojam dydi leidiamiems atskaitymams. GPM nuostatos taikomos tokia paia tvarka, kaip ir ankstesniame pavyzdyje, t.y. akcij sigijimo kaina yra nulin, nes jos apmoktos mons turtu. Pardavus ar kitaip perleidus akcijas pajam mokesio objektas bt visa parduot (perleist) akcij tikroji rinkos kaina. 3 pavyzdys

26

I savininkas 1997 metais i fizinio asmens u 85 tkst. Lt sigijo patalpas, kurias 2004 metais perregistravo savo monje ir naudojo mons ekonominje veikloje. 2012 metais mon buvo pertvarkyta bendrov, jos statin kapital formuojant patalp sigijimo kaina, kuri sutampa su tikrja rinkos kaina. Taikant mokesi statym nuostatas, turt bti vadovaujamasi nuostata, kad turt gijo ne mon, bet jos savininkas, todl, mon pertvarkant bendrov, bendrovs akcijos apmokamos savininko turtu (gyventojui, pertvarkytos mons savininkui) akcij sigijimo kaina yra to turto sigijimo kaina. Vadinasi, pavyzdyje pateiktu atveju laikoma, kad gyventojas bendrovs akcijas gijo u 85 000 Lt (turto sigijimo kain), todl parduodant akcijas, bt apmokestinamos tik turto padidjimo pajamos (skirtumas tarp akcij pardavimo ir sigijimo kain). Bendrovje nuo akcijomis apmoktos turto verts apskaiiuotas nusidvjimas, nustatant apmokestinamj peln, bt priskiriamas leidiamiems atskaitymams. Kadangi turtas buvo sigytas 1997 metais, todl, jeigu pertvarkymo metu gaut akcij vert bt didesn u perduoto turto vert, toks turto verts padidjimas pagal GPM 17 str. 1 d. 28 punkt pajam mokesiu bt neapmokestinamas, nes turtas buvo sigytas anksiau kaip prie tris metus. 4 pavyzdys 2012 metais I pertvarkant bendrov statinis kapitalas formuojamas savininko turtiniu nau (pastatu). Pastat I savininkas sigijo 2000 metais u 80 000 Lt. Pertvarkymo metu pastatas buvo perduotas tikrja rinkos kaina u 120 000 Lt ir ia kaina suformuotas statinis kapitalas, todl savininkas gavo 120 000 Lt verts akcij. 40 000 Lt skirtumas tarp gaut akcij nominalios verts (120 000 Lt) ir turto sigijimo kainos (80 000 Lt) buvo priskirtos savininko pajamoms, kurios pagal GPM 17 str. 1 d. 28 punkt pajam mokesiu neapmokestinamos, nes turtas buvo sigytas anksiau kaip prie trejus metus. Taikant PM 14 str. 4 dalies nuostatas, bendrovs turto sigijimo kaina, nuo kurios apskaiiuotas nusidvjimas priskiriamas leidiamiems atskaitymams, yra 80 000 Lt, nes savininko turto perleidimo pajamos nebuvo apmokestintos. Gyventojui akcij sigijimo kaina yra 120 000 Lt. 5 pavyzdys 2012 metais I pertvarkant UAB, UAB statinis kapitalas formuojamas I savininko turtiniu nau (patalpomis). Patalpas I savininkas gijo 2009 metais u 200 000 Lt. Patalpos buvo perduotos tikrja rinkos kaina 250 000 Lt ir ia kaina suformuotas UAB statinis kapitalas, todl I savininkas gavo 250 000 Lt nominalios verts akcij. Kadangi nuo turto sigijimo datos neprajo 3 metai, 50 000 Lt skirtumas tarp gaut akcij nominalios verts (250 000 Lt) ir patalp sigijimo kainos (200 000 Lt) buvo priskirtas I savininko pajamoms ir apmokestintas pajam mokesiu. UAB turto sigijimo kaina, nuo kurios apskaiiuotas nusidvjimas priskiriamas ribojam dydi leidiamiems atskaitymams, yra 250 000 Lt. Gyventojui akcij sigijimo kaina yra 250 000 Lt. 7.3. Kaip apmokestinamos savininko i I gautos pajamos? Savininko i I gautos pajamos apmokestinamos, atsivelgiant tai, ar i mons atsiimamas naas, paskirstytojo pelno dalis ar mons turto dalis (los, preks) savo asmeniniams poreikiams tenkinti.

27

7.3.1. Kaip apmokestinamos savininko i I paskirstytojo pelno gautos pajamos? Pajamoms i paskirstytojo pelno priskiriamos I savininko pajamos i io vieneto: 1) PM nustatyta tvarka apmokestinto pelno; Pavyzdys I 2012 metais udirbo 50 000 Lt apmokestinamojo pelno ir apskaiiavo 7 500 Lt pelno mokest. I savininko pajamoms i paskirstytojo pelno gali bti priskiriami 42 500 Lt (50 000 Lt - 7 500 Lt) imoka. 2) apmokestinamojo pelno, kai I pelno mokesio nemoka taikant PM nustatyt pelno mokesio lengvat (apmokestinamasis pelnas apmokestinamas taikant 0 proc. (nulin) pelno mokesio tarif); Pavyzdys Socialins mons status turinti I, 2012 metais udirbo 40 000 Lt apmokestinamojo pelno. Vadovaujantis PM 5 str. 5 dalies nuostatomis, tokios I apmokestinamasis pelnas apmokestinamas taikant 0 procent pelno mokesio tarif. I savininkas savo reikmms pasim 30 000 Lt. I savininko pajamoms i paskirstytojo pelno gali bti priskiriami 30 000 Lt, nors I apmokestinamasis pelnas (40 000 Lt) buvo apmokestintas taikant 0 proc. pelno mokesio tarif. 3) pelno iki apmokestinimo, kai I visos pajamos pagal PM 12 straipsn priskiriamos neapmokestinamoms pajamoms; Pavyzdys I udirbo 100 000 Lt pajam, teikdama paslaugas, kurios finansuojamos i Privalomojo sveikatos draudimo fondo l, ir patyr 40 000 Lt snaud. Tokiu atveju I savininko pajamoms i paskirstytojo pelno gali bti priskiriama I pelnui iki apmokestinimo lygi 60 000 Lt imoka (100 000 Lt 40 000 Lt). 7.3.2. Kaip apmokestinamos I savininko savo poreikiams i mons pasiimtos los ar turtas? I savininko ne paskirstytojo pelno sskaita visos pasiimtos los ar pasiimto turto vert (tikrosios rinkos kaina) apmokestinami taikant 15 proc. pajam mokesio tarif, taiau tokiu atveju gali bti atimami neatsiimti savininko naai mint mon, jeigu ie naai (ar j dalis) nebus grinami I savininkui pinigais. 7.3.3. Kaip apmokestinamos I savininko pajamos, gautos mons likvidavimo atveju? Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybs 2003 m. gruodio 9 d. nutarimu Nr. 1575 ,,Dl pajam arba imok apibdinimo i naujo taisykli patvirtinimo (in., 2003, Nr. 116-5289) patvirtint Pajam arba imok apibdinimo i naujo taisykli nuostatomis, pajamos, gautos I likvidavimo atveju, laikomos I savininko ne individualios veiklos turto ar kitokio perleidimo nuosavybn pajamomis. Pagal GPM 15 straipsnio nuostatas I savininko i likviduojamos I gautomis pajamomis laikoma gauto turto tikroji rinkos kaina. Turtas pagal GPM nuostatas tai kilnojamieji ir nekilnojamieji daiktai, vertybiniai popieriai ir ivestins finansins priemons (bsimas sandoris, iankstinis sandoris ar pan.), kitas nematerialus turtas. Tikroji rinkos kaina suma, u kuri gali bti apsikeista turtu arba kuria, sudarius

28

tiesiogin sandor, gali bti skaitytas nepriklausom ir ketinani pirkti arba parduoti asmen tarpusavio sipareigojimas. Pagal GPM 6 str. 2 d. 9 punkto nuostatas ne individualios veiklos turto pardavimo arba kitokio perleidimo nuosavybn pajamos apmokestinamos taikant 15 proc. pajam mokesio tarif. Turtas, kur I savininkas gavo I likvidavimo atveju, buvo sigytas ne savininko, o I, todl apskaiiuojant tokias apibdintas minto savininko ne individualios veiklos turto pardavimo pajamas, i gauto turto tikrosios rinkos kainos negali bti atimama turto sigijimo kaina, taiau tokiu atveju gali bti atimami neatsiimti savininko naai mint mon, jeigu ie naai (ar j dalis) nebus grinami I savininkui pinigais. 1 pavyzdys Likviduojant I, I savininkui perduodamas liks mons turtas automobilis, kurio tikroji rinkos kaina perdavimo metu 30 000 Lt. Kito