Gripo epidemiologiniai ypatumai. Rizikos grupių

skiepijimas

Nerija KuprevičienėUžkrečiamųjų

ligų

profilaktikos ir

kontrolės centras2008

Gripo problema aktuali, nes:

Sukelia sunkias ligos komplikacijas ir mirtis

Turi įtakos ekonomikai, kadangi didelis skaičius tiek lengvų, tiek vidutinio sunkumo gripo atvejų, baigiasi nedarbingumu ir ekonominės veiklos nuostoliais.

•Tyrimų

metu nustatyta (vertinant papildomas mirtis nuo gripo), kad

lengvesniais gripo sezonais:

~

8 mirtys/ 100 000 gyv., tuo tarpu sunkesniu, bet ne

pandeminiu

gripo sezono metu, gali siekti iki 44/100 000 gyv.

*

Kitas tyrimas parodė, jog 1989-1998 m.

laikotarpyje, papildomos mirtys nuo gripo siekė

vidutiniškai 25/100 000 gyv.

•

Pritaikant šį

apskaičiavimą

visiems Europos Sąjungos gyventojams-

nuo 40 000 (vidutinio

sunkumo gripo sezonu) iki 220 000 (sunkiu gripo sezonu) mirčių.

•

Didėja asmenų

didelės rizikos grupėse - pagyvenusių

žmonių

proporciją

Europos šalyse.

•

Nors daug dėmesio skiriama pandemijų įtakai, tačiau daugiau žmonių

miršta kasmet dėl

sezoninių

gripo epidemijų, nei per pandemijas. •

Pritaikant vidutinį

apytikslį

paskaičiavimą

(25/100

000) reiškia, kad teoriškai per šimtą

metų

bus 12.5 milijonų

papildomų

mirčių

nuo sezoninio

gripo.

Vakcinacijos nuo gripo tikslai

•

Eradikuoti

ligą

– ne•

Išvengti mirčių

–

taip

•

Išvengti hospitalizacijos

–taip•

Išvengti susirgimų

–

taip

•

Taupyti lėšas -

taip

Strategija dėl gripo rizikos grupių

skiepijimo apimčių

didinimo žmonių

•

Europos Komisija rengia dokumentą

dėl gripo skiepijimo apimčių

didinimo

•

tikslas

-

iki 2010/2011 m. žiemos, pasiekti 75 % rizikos grupių

skiepijimo apimtis,

kurias pasiūlė

Pasaulio sveikatos asamblėja ir Europos parlamentas.

Rizikos grupės, kurioms reikalinga rutininė metinė

imunizacija su einamąja sezonine

gripo vakcina:

1. Vyresnio amžiaus grupės –

nuo 65 m. ir vyresni asmenys;

2. Žmonės su lėtinėmis ligomis: •

Lėtinės kvėpavimo sistemos ligos

•

Lėtinės širdies ir kraujagyslių

ligos •

Lėtiniai metaboliniai

sutrikimai

•

Lėtinės inkstų

ir kepenų

ligos•

Asmenys su imunodeficitu –

(įgimtas ar įgytas)

•

Asmenys su būkle, kuri neigiamai veikia respiracinę

funkciją

•

Dvi rizikos grupės, dėl kurių

sutaria visos Europos Sąjungos šalys. Apibrėžta pagyvenusių

žmonių

amžiaus grupė

yra

sutartinė, ir kiekviena šalis šią

grupę

apibrėš pagal savo nacionalinius ypatumus.

•

Tai nereiškia, kad kitų

nepaminėtų

rizikos grupių

skiepijimas negali būti svarstomas ar

priimtas. Šioms dviems grupėms išsiskiriamas prioritetas.

Kitos rizikos grupės

•

Visi sveikatos priežiūros darbuotojai, kurie turi sąlytį

su pacientais ir dėl profesinės

rizikos•

Asmenys, gyvenantiems kartu su dviem pagrindinėmis rizikos grupėmis

Rizikos grupės, dėl kurių

dar svarstoma ar skiepyti:

•

Vaikai (apibrėžiami įvairiai -

iki dviejų

metų amžiaus ar iki

penkių

metų

amžiaus)

Dėl šių

grupių

skiepijimo iki šiol nėrasutarimo tarp Europos šalių. Tačiau visdaugiau šalių

pradeda skiepyti šias grupes,

tad sprendimas ir sutarimas turėtų

būtipasiektas.

Veiksmai didinant skiepijimo apimtis:

1. Bendrijos lygmenyje

ECDC 2008 teiks :•

Rekomendacijas dėl skiepijimo apimčių

monitoringo;•

metodologija gripo programų

monitoringui;

•

įrodymais pagrįstus skaičiavimus tikėtinai naudai sveikatai ir ekonomikai ES dėl padidėjusių

skiepijimo apimčių;

2. Valstybių

narių

lygmenyje

•

Kiekviena Valstybė

narė

turėtų

planuoti, kaip padidinti skiepijimo apimtis rizikos grupėse;

•

Komunikacija su sveikatos priežiūros darbuotojais, rizikos grupėmis -

sergančiais

lėtinėmis ligomis, vyresnio amžiaus; •

nemokamas rizikos grupių

skiepijimas;

•

skiepijimo kampanijos

Teisės aktai, reglamentuojantys rizikos grupių

skiepijimą

Lietuvoje

•

Valstybinė

pasirengimo gripo pandemijai programa

•

Nacionalinė

imunoprofilaktikos programa

2007-2008 metų

sezono rizikos grupių

skiepijimas valstybės lėšomis

•

Viso –

82 tūkst. dozių•

Įskiepyta (69 tūkst.) -

85,4 proc.

Iš

jų:–

Vyresnių

nei 65 metų

amžiaus asmenų

paskiepyta

34 tūkst. –

49 proc. įskiepytų

dozių–

Asmenų

iki 65 metų

amžiaus, sergančių

lėtinėmis

ligomis paskiepyta 19 tūkst. –

28 proc. įskiepytų

dozių–

Asmenų

gyvenančių

socialinės globos ir slaugos

įstaigose paskiepyta-

7,5 tūkst. –

11 proc. įskiepytų dozių

–

Sveikatos priežiūros įstaigų

darbuotojų

paskiepyta- 7,7 tūkst. -

11 proc. įskiepytų

dozių

Gripo vakcinos poreikis rizikos grupių

skiepijimui 2008-2009 metų

skiepijimo sezono metu

•

VISO:

158 tūkst. vakcinos dozių

•

Iš

jų:

•

Vyresni nei 65 metų

amžiaus asmenys-

86 tūkst.

•

Asmenys iki 65 metų

amžiaus, sergantys lėtinėmis ligomis-58 tūkst.

•

Asmenys, gyvenantys socialinės globos ir slaugos įstaigose-

14 tūkst.

•

2008-2009 metų

skiepijimo sezonui nupirkta

110 000

vakcinos dozių

•

~75 proc. poreikio

kiekvienai

įstaigai•

434

įstaigos

Gripo vakcinos

–

Skaldyto viruso•

Fluarix

(GlaxoSmithKline)

•

Vaxigrip

(Sanofi

Pasteur)–

Subvienetinės

•

Influvac

(Solvay)

PSO rekomenduojama PSO rekomenduojama antigeninantigeninėė

vakcinos nuo gripo sudvakcinos nuo gripo sudėėtis tis

2000-2001 m. A/Moscow

/10 /99(H3N2)/ A /New

Caledonia

/20 /99(H1N1)B /Beijing

/184 /932001-2002 m. A/Moscow

/10 /99(H3N2)/ A /New

Caledonia

/20 /99(H1N1)B /Sichuan

/379 /992002-2003 m. A/Moscow

/10 /99(H3N2)/ A /New

Caledonia

/20 /99(H1N1)B /Hong

Kong

/330 /20012003-2004 m. A/Moscow

/10 /99(H3N2)/ A /New

Caledonia

/20 /99(H1N1)B /Hong

Kong

/330 /20012004-2005 m. A/Fujian

/411 /2002(H3N2)/

A /New

Caledonia

/20 /99(H1N1)B /Shanghai

/361 /20022005-2006 m. A/Fujian

/411 /2002(H3N2)/ A /New

Caledonia

/20 /99(H1N1)B /Shanghai

/361 /20022006-2007m A/Wisconsin/67/2005 (H3N2)/

A/New Caledonia/20/99(H1N1)

B/Malaysia/2506/2004

2007-2008m A/Wisconsin/67/2005 (H3N2)/ A/Solomon Islands/3/2006 (H1N1)

B/Malaysia/2506/2004

2008 -

2009m A/Brisbane/10/2007 (H3N2)/ A/Brisbane/59/2007 (H1N1)B/Florida/4/2006

Skiepijimo nuo gripo apimtys Lietuvoje(Užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės centras)

5,93

4,67

7,12

1,59

8,10

1,83

0

1

2

3

4

5

6

7

8

9

2005/2006 m. 2006/2007 m. 2007/2008 m.

proc

.

Procentas paskiepytųgyventojų65 metai ir vyresnių asmenųskiepijimo nuo gripo apimtys

Išplatintų gripo vakcinos dozių skaičius 100 tūkst. gyventojų (Nacionalinis sezoninės gripo vakcinacijos tyrimas Europoje, 2007, Venice ir

ECDC)

0 5000 10000 15000 20000 25000 30000 35000 40000

VokietijaMalta

BelgijaLiuksemb

ItalijaNyderland

IslandijaRumunija

AirijaSuomija

PortugalijaAustrija

NorvegijaKiprasDanija

SlovakijaVengrijaSlovėnija

ČekijaLietuvaLatvijaLenkija

Estija

dozių skaičius/ 100 tūkst. gyventojų

Skiepijimo apimčių monitoringas

•

Profilaktinių

skiepijimų

ataskaita statistinė ataskaitos forma Nr. 8;

•

Ataskaita apie gripo vakcinos, įsigytos už valstybės lėšas, sunaudojimą.

•

vakcinų

gamintojų

atstovų

informacija apie šalyje išplatintą

gripo vakcinos dozių

skaičių.

Gripo epidemiologinė priežiūra

•

Sustiprinta įprastinė

epidemiologinės priežiūra

vykdoma gripo sezono metu nuo

40 iki 20 metų

savaitės. •

Gripo ir ŪVKTI epidemiologinė

priežiūra,

paremta pasirinktine klinikine virusologine diagnostika

Sergamumas gripu ir ŪVKTI (sustiprinta priežiūra)

0,0

50,0

100,0

150,0

200,0

40s 44s 48s 52s 4s 8s 12s 16s 20s

Savaitės

Rod

iklis

atv

./10

000

gyv.

2004-2005 m. sezonas2005-2006 m. sezonas2006-2007 m. sezonas2007-2008 m. sezonas

Pasirinktinė

klinikinė

virusologinė diagnostika.

•

Tikslas –

susieti epidemiologinius ir virusologinius gripo duomenis šalyje

•

Dalyvauja 1-5% visų

šeimos, vaikų

ligų

ir vidaus ligų gydytojų

•

Vykdoma nuo 2004-2005 m. sezono:2004-2005 m. –

4 gydytojai

2005-2006 m. –

46 gydytojai2006-2007 m. –

64 gydytojai

2007-2008 m. –

57

gydytojai•

Gydytojai ima bandinius gripo virusui nustatyti visus metus, siunčia į

LAC laboratoriją

•

LAC laboratorija duomenis apie nustatytą

gripo virusą teikia bandinį

siuntusiam gydytojui ir ULPKC

GRIPO EPIDEMIJOS LIETUVOJESEZONAS laikotarpis TRUKMĖ

(SAV.)RODIKLIS TERITOR.

SKAIČIUSVIRUSAI

1996-1997 XII-I 6 265,7 32 A(H3N2),B

1997-1998 I-III 5 259,1 32 A, B

1998-1999 III-IV 5 300,0 15 A, B

1999-2000 II-IV 8 207,3 29 A(H3N2)B

2000-2001 II-III 7 293,5 28 A, B

2001-2002 I-III 9 175,2 18 A, B

2002-2003 II-IV 8 216,8 25 A

2003-2004 XII-II 11 331,9 26 A

2004-2005 II-III 7 244,1 8 A(H3N2)

2005-2006 II-III 7 580,0 42 A, B

2006-2007 II-III 8 630,6 27 A

2007-2008 I-II 3 184,8 9 A

Europos gripo priežiūros tinklas (European Influenza

Surveillance

Scheme

–

EISS)

•

Tikslas –

prisidėti mažinant gripo sukeliamą

sergamumą

ir mirtingumą

Europoje

•

Uždaviniai:–

Rinkti ir keistis informacija apie gripo aktyvumą

Europoje

–

Siekiant įvertinti gripo aktyvumą

Europoje, kiek įmanoma sustiprinti ir harmonizuoti epidemiologinius ir virusologinius metodus, pritaikant pasirinktinės klinikinės virusologinės diagnostikos priežiūros modelį

–

Prisidėti prie kasmetinės vakcinos nuo gripo sudėties sudarymo–

Stebėti gripo prevencijos ir kontrolės politiką

ir vakcinacijos apimtis

Europoje –

Prisidėti prie Europos pasirengimo ir atsako gripo pandemijai, vykdant gripo priežiūrą, tyrimus ir informacijos teikimą

–

Skatinti mokslinius tyrimus–

Įkurti ir valdyti Bendrijos Nacionalinių

gripo referens

laboratorijų

tinklą

Europoje•

Nuo 2008 m. EISS priklausys Europos ligų

prevencijos ir

kontrolės centrui

Europos gripo priežiūros tinklas (European

Influenza

Surveillance

Scheme

–

EISS)•

Dalyvauja ES šalys Norvegija, Serbija, Šveicarija ir Ukraina

•

Lietuvos gripo epidemiologiniai ir virusologiniai duomenys už

savaitę, gripo

sezono metu, teikiami nuo 2001 m.

•

EISS savaitinis aplinkraštis www.eiss.org

http://www.eiss.org/

Gripo sezonai Europoje

Gripas ir RSV

Laboratoriškai patvirtinti gripo susirgimai

Gripas ir ŪVKTI. Lietuva

REKOMENDUOJAMOS NEMEDICININĖS PRIEMONĖS

• reguliariai plautis rankas;

• laikytis kvėpavimo/kosėjimo higienos;

• vengti lankytis žmonių

susibūrimo vietose;

• dėvėti medicinines kaukes lankant ligonius asmens sveikatos priežiūros įstaigoje, lankantis viešose vietose, ypač

žmonių

susibūrimuose, kolektyvuose, siekiant apsisaugoti nuo ūminių

viršutinių

kvėpavimo

takų

infekcijų.

•

Ačiū

už

dėmesį

Gripo epidemiologiniai ypatumai. Rizikos grupių skiepijimasGripo problema aktuali, nes:Tyrimų metu nustatyta (vertinant papildomas mirtis nuo gripo), kad lengvesniais gripo sezonais: ~ 8 mirtys/�100 000 gyv., tuo tarpu sunkesniu, bet ne pandeminiu gripo sezono metu, gali siekti iki 44/100 000 gyv.�� * Kitas tyrimas parodė, jog 1989-1998 m. laikotarpyje, papildomos mirtys nuo gripo siekė vidutiniškai 25/100 000 gyv. �Slide Number 4Vakcinacijos nuo gripo tikslaiStrategija dėl gripo rizikos grupių skiepijimo apimčių didinimo žmonių Rizikos grupės, kurioms reikalinga rutininė metinė imunizacija su einamąja sezonine gripo vakcina: Slide Number 8Kitos rizikos grupėsRizikos grupės, dėl kurių dar svarstoma ar skiepyti: Veiksmai didinant skiepijimo apimtis:2. Valstybių narių lygmenyje Teisės aktai, reglamentuojantys rizikos grupių skiepijimą Lietuvoje2007-2008 metų sezono rizikos grupių skiepijimas valstybės lėšomisGripo vakcinos poreikis rizikos grupių skiepijimui 2008-2009 metų skiepijimo sezono metuGripo vakcinosPSO rekomenduojama antigeninė vakcinos nuo gripo sudėtis �Slide Number 18Slide Number 19Skiepijimo apimčių monitoringasGripo epidemiologinė priežiūraSlide Number 22Pasirinktinė klinikinė virusologinė diagnostika. GRIPO EPIDEMIJOS LIETUVOJE�Europos gripo priežiūros tinklas (European Influenza Surveillance Scheme – EISS)Europos gripo priežiūros tinklas (European Influenza Surveillance Scheme – EISS)Slide Number 27Slide Number 28Gripo sezonai EuropojeGripas ir RSVLaboratoriškai patvirtinti gripo susirgimaiGripas ir ŪVKTI. LietuvaREKOMENDUOJAMOS NEMEDICININĖS PRIEMONĖSSlide Number 34