8. Politin kultra ir demokratija. Politins kultros kaita: postmaterializmas. Politinio elgesio formos ir j kaitaPolitin kultra. Kiekviena visuomen perteikia savo norm ir vertybi sistem monms, o individai, suformuoja skirtingus idealus - kaip politikos sistema turt veikti, k vyriausyb turt daryti j labui, savo reikalavimus ir sipareigojimus jai. i ideal, vertybi ir poiri apie politin sistem visuma ir sudaro nacionalin politin kultr. Politin kultra yra takojama daugelio veiksni: religijos, tradicij, istorins praeities, valdymo tipo ir visuomens socialins struktros. Taip pat politin kultra, kaip nusistovj poiriai politin sistem sudaro individ, politini veiksm prielaidas. Politin kultra - nauja kategorija, kuri vartoti pradta tik XX a. 6 deimtmetyje, taiau suvokiama kaip etosas, dvasia ar vertybi sistema, slygojanias tautos ar grups politin elges. Politins kultros samprata formavosi, trij skirting intelektualini sveik takoje: 1. Socialins psichologijos ir antropologijos. S.Freudas, T.Adorno, H.Lasswellas ir kiti siek tirti veiksnius, kurie turi takos moni poiriui ir elgesiui. Jie analizavo socializacijos reikinius, grupines normas, alikum, paproius bei tradicijas ir j tak asmenybs formavimuisi. 1939-1945 metais antropologai sukr pagrindinius treiojo pasaulio ali taut kultr tyrimo metodus. Po karo, ypatingai JAV, isiplt rinkiminio elgesio tyrimai, kuriuose buvo nagrinjamos rinkj balsavimo motyvacijos. 2. Europos ir JAV sociologija. Europos sociologai - M.Weberis, V.Pareto, E.Durkheimas nagrinjo religijos, vertybi ir norm tak ekonominei veiklai ir politini struktr vystymuisi. M.Weberio darbai takojo T.Parsons, kuris sukr funkcionalistin socialins sistemos teorij. Ypating viet sistemos funkcionavime uima vertybs ir normos. 3. Sociologiniai tyrimai. Susidomjim politikos kultra kaip politikos aikinimo metodu, kuriuo tiriama politin sistema, sustiprino sociologini apklaus technikos, atrankos, interviu ir duomen analizs metod vystymasis. Vieosios nuomons tyrim metodologijos tobulinimas leido remtis ne tik spekuliacijomis bei impresionistinmis nuostatomis, bet ir kur kas patikimiau empirikai analizuoti grupi bei taut kultr. Politin kultra - visuma poiri, ideologij, tradicij, paproi, sitikinim ir mit, kurie turi takos politiniam gyvenimui. iuolaikin politins kultros samprata i dalies atitinka iki XX a. etojo deimtmeio vartot nacionalinio charakterio termin, bet nacionalinio charakterio kategorija formavo stereotipus - autoritarinis vokikasis, mesionistinis rusikasis, nenuspjamas rytietikasis charakteriai. Politin kultra yra socialinio gyvenimo dalis. Pasaulio suvokimas susideda i klasifikuot, suvokt, prasmint proto konstrukcij - mons apibdina situacijas, vykius, objektus, santykius proto reikmmis. Socialinis pasaulio suvokimas yra prasmi struktra. Politin kultra slygota patyrimo bei ini lygio ir individualiai reikiasi kaip prasmi apie politin gyvenim sistema.

Politin kultra - tai orientacijos politins sistemos ir jos vairi dali atvilgiu bei poiris savo viet toje sistemoje. Tai visuma vertybi, kuri kontekste vystosi politin sistema. Politin kultra yra tam tikru bdu sutvarkyta subjektyvi politikos sritis, kuri prasmina politinius vykius, susieja politinius institutus. Individuali politin kultra nurodo politinio elgesio kryptis visuomenje, formuoja vertybi ir norm struktr, utikrina institut ir organizacij veikl. Tai politins sistemos istorinio vystymosi ir atskir jos nari socializacijos proceso produktas. S.Verbos ir G.Almondo individualistin politins kultros samprata ir 1963 m. penkiose alyse atlikta politins kultros lyginamoji analiz, tapo vienu politini sistem tyrim instrument. Individual elges siedama su politins sistemos visuma, politins kultros koncepcija naudojama tirti, kaip ir kiek politins kultros atitikimas politinei sistemai takoja pastarosios stabilum ir kiek tas stabilumas gali bti numatomas. ia remiamasi gyventoj poiriais politin sistem, jos sudtines dalis ir savojo "a" vietos nustatymo toje sistemoje rodikliais. Politins kultros tyrimai leido nustatyti, kiek ir kodl gyventojai pasitiki politiniais institutais, ar link dalyvauti politikoje, j partines preferencijas, partij identifikavimo bkl, atskir gyventoj grupi simpatijas partijoms, taip pat param joms. Btent iais pagrindais galima analizuoti partins sistemos vystymsi. Pagal G.Almondo ir S.Verbos koncepcij politin kultra aikinama kaip vis bendruomens (visuomens) nari politini poiri visuma, kuri yra sudaryta i individuali politini orientacij. ie poiriai skirstomi tris grupes: a) kognityviniai/paintiniai, b) emociniai, c) vertybiniai. Paintins kognityvins orientacijos parodo individo informacijos kiek ir kokyb apie politin sistem kaip visum - ar mons ino pagrindinius politinius institutus, pareignus, partijas ir j lyderius, t.y. jos infrastruktr, vykdom politik, sprendimus. Emocins orientacijos susijusios su individ psichologiniu politinio reimo identifikavimu ir sipareigojimu jam - individai pasitiki veikianiomis politinmis institucijomis, ar reimo simboliai bei mitai priimami teigiamai ar neigiamai, ar individai apskritai yra neutrals j atvilgiu. Vertybines orientacijas slygoja individo vertybi sistema - kaip reimas vertinamas pagal individuali vertybi hierarchij: ar jis pasisako u demokratij, ar u diktatr, socializm ar laisvj rink, kaip jis supranta teisingum ir bendrj gr. Ketvirtj grup sudaro individo poiriai savo viet politikoje: ar jis domisi politika namuose, ar dalyvauja partij veikloje ar tiki gals takoti vyriausybs veiksmus. Tris orientacij grupes G. Almondas ir S.Verba taiko keturi politini gyvenimo aspekt analizei: 1) sistemai kaip visumai, t.y. politiniam reimui tirti, 2) politins sistemos infrastruktros tyrimui, 3) vyriausybs politikos ir sprendim bei j gyvendinimo analiz, 4) individo a, kaip politinio sistemos nario, vietai ir vaidmeniui nustatyti. G.Almondas ir S.Verba iskyr tris idealius politins kultros tipus:

1) parapijin, 2) pavaldinio, 3) dalyvio. Parapijins politins kultros tipas ymimas iomis savybmis: orientacijos politinius objektus labai silpnos, asmuo nesieja savs su n vienu i politini institut, negali pasisakyti ir nesidomi nei nacionalinmis problemomis, nei politika, apskritai, nei mano gals paveikti j asmenikai. Individas nesijauia pilieiu, maai tikisi i vyriausybs. Labiausiai ia domimasi eimos, banyios, darbo reikalais. Taiau pilieiai gali bti traukti vietin politik - genties, kaimo. is tipas bdingas treiojo pasaulio ali tradicinms visuomenms, kur silpnai ireikta institut ir politini roli diferenciacija. Toks individas retai aptaria politinius klausimus su pastamais, neturi supratimo apie dalyvavim joje. Jis jauiasi bejgis prie politinius institutus. Pavaldinio politins kultros tipas iskiriamas tuomet, kai individas nurodo savo teigiam arba neigiam nusistatym politins sistemos atvilgiu. Taiau jis neturi supratimo apie valdios institutus, dalyvavimo kanalus, kuriais galima pateikti savo reikalavimus vyriausybei. Jam bdingas silpnai ireiktas dalyvavimo politikoje galimybs jausmas. Vis tik tokie individai jauiasi pilieiais, domisi politika, nors ir pasyviai, dalyvauja joje, link remti ir paklusti autoritetui. is politins kultros tipas atitinka autoritarines politines sistemas. Dalyvavimo tipui bdingas aikus supratimas apie politinius institutus ir politinius lyderius, individai save suvokia kaip politikos dalyvius. Jie yra politikai kompetentingi ir aktyvs, link dalyvauti politinje veikloje, tiki, kad vyriausyb turi atsivelgti moni nuomon ir reikalavimus. Tai buvo analitins kategorijos, kuriomis bandoma atsakyti pagrindin tyrj keliam klausim: kiek politins kultros atitikimas politiniam reimui lemia pastarojo stabilum, arba - kiek visuomens politin kultra takoja politins sistemos atsparum aplinkos pokyiams. ie politins kultros tipai, kaip ir trys M.Weberio ideals legitimaus autoriteto tipai, nesutinkami grynja forma. Realiajame pasaulyje susiduriame su miria politine kultra. Gauti apklausos duomenys rod, kad tiriamose alyse sutinkami visi trys archetipai, bet j kombinacijos skirtingos. G.Almondas ir S.Verba ikl hipotez, kad demokratija yra stabiliausia tose alyse, kur dalyvavimo kultros tipas yra sumis su pavaldinio ir parapijins politins kultros elementais. Pagrindinis jos elementas yra dalyvavimo tipas. Tokioje kultroje pilieiai pakankamai aktyviai ireikia savo reikalavimus vyriausybei, preferencijas rinkimuose, bet nra tiek sitrauk specifines problemas, kad atsisakyt paklusti sprendimams, kuriuos priima j irinktas elitas. Pilieiai jauiasi gal takoti vyriausyb, bet danai link atsisakyti tiesioginio dalyvavimo politikoje, suteikdami vyriausybei galimyb laviruoti, priimant sprendimus. Toki trij politins kultros archetip kombinacij G.Almondas ir S.Verba pavadino pilietine politine kultra. Pilietin kultra jungia savyje vis trij tip bruous. Ji, autori teigimu, labiausiai atitinka demokratijos reikalavimus, nes jos nejai yra link pasitikti irinktais atstovais ir vyriausybe, yra kompetentingi ir link saikingai dalyvauti politikoje. Taip pat jie yra pasireng veikti, jei vyriausybs veikla neatitikt j lkesi,taiau veikti pagal statymu numatyt demokratin procedr. Pilietins kultros pavyzdiu G.Almondas ir S.Verba nurod D. Britanijos politin kultr. Jei alyje vyrauja dalyvavimo politins kultros tipas, tai gali sukelti politin-socialin tamp; jei dominuoja pavaldumo ir parapijikumo bruoai - reimas palankus nedidels elito grups diktatrai.

Pagrindins G.Almondo ir S.Verbos tyrimo ivados buvo, kad 1) politin kultra lemia politins sistemos stabilum; 2) politins kultros pobdis sudaro prielaidas politiniam reimui stiprti ar silpnti. Jie teig, kad politin kultra atitinka politin sistem, jei atitinka vertybs ir institutai. Tai vyksta tuomet, kai individai sisavina vertybes, palankias sistemos veikimui, j inios ir supratimas apie sistem tiksls, o emocins bei vertybins orientacijos yra pozityvios. Esmin kiekvienos politins kultros savyb yra individo savojo a vietos suvokimas politinje sistemoje kaip politinje praktinje veikloje. Tai idealus modelis. Tikrovje, kai pilieiai balsuoja rinkimuose jie yra dalyviai, bet kai jie moka mokesius jie yra pavaldiniai. Vlesni tyrimai, atlikti D. Britanijoje, parod, kad ia politin kultra nra homogenika, pastebimas politins apatijos ir nepasitikjimo politiniais institutais bei nepasitikjimo vieja politika didjimas. G.Almondas ir S.Verba buvo kritikuojami dl politins kultros reikms pervertinimo. Pagrindiniai teiginiai buvo ie: 1) politin kultra nelemia politins sistemos struktros; 2) pilietin kultra yra demokratijos stabilumo pasekm, o ne prieastis; 3) politin kultra yra istorins atminties, sitikinim ir einamosios politins situacijos kombinacija, todl moni politins orientacijos, nors ir ltai, bet nuolat kinta; 4) politin kultra konkreioje alyje nra vieninga, - ji yra subkultr visuma; egzistuoja tarpiniai politins kultros tipai, kuri neapima G.Almondo ir S.Verbos koncepcija. Politin kultra atskirose alyse, anot G.Almondo ir S.Verbos, palaipsniui keiiasi, nes yra veikiama daugelio veiksni, vieni jos elementai yra paslankesni, kiti - labiau atspars aplinkos poveikiui. Pvz., D. Britanijoje dl ekonomikos nuosmukio, socialins struktros pokyi sumajo pasitikjimas tradiciniais politiniais institutais. Vokietijos politins kultros tyrinjimai parod, kad ia politin kultra i pasyvios, pavaldinio politins kultros transformavosi pilietin. Greiiausiai besikeiiantys politins kultros elementai yra pasitikjimas politiniais lyderiais, socialiniais bei politiniais institutais. Individ politiniai sitikinimai ir politins vertybs yra santykinai stabils jos komponentai. Tai patvirtina tirt ali reim legitimumas. Tik katastrofos gali per trump laik pakeisti politinius sitikinimus. Ne maiau atsparios vairi veiksni poveikiui yra etnins ir tautins vertybs bei sitikinimai. Politins kultros klasifikacija. Remiantis tyrimo duomenimis, gautais JAV, D.Britanijoje, Vokietijoje, Italijoje ir Meksikoje buvo nustatyti t ali vyraujanios politins kultros tipai. Be to, politins kultros tyrimai padjo paaikinti t ali politini sistem ypatybes. Jeigu JAV politin kultra buvo artima D.Britanijos, tai Vokietijoje ir Italijoje vyravo pavaldinio, o pastarojoje - ir parapijin kultra. Meksika tyrimo metu igyveno porevoliucin pakilim. Todl buvo rykus dalyvavimo siekis, bet realiai mons nedalyvavo politikoje. Tai aspiracin politin kultra, kai psichologikai norima aplenkti realias slygas. G.Almondas ansiau buvo pateiks tok politins kultros skirstym: 1. Anglosaksikoji - homogenin politin kultra, bdinga JAV, D.Britanijai, kur pilieiai link sujungti vairias vertybes. ia gerai ivystytos ir skiriamos politini vaidmen struktros: partijos, spaudimo grups, visuomens informavimo priemons. Individai priklauso vairiausioms viena kit papildanioms grupms. Todl jie veikiami krymini tak (cross-pressures). Tai skatina piliei tolerancij, pakantum vairioms pairoms. Politika ia vykdoma pragmatine ir pasaulietine dvasia. 2. Fragmentuota politin kultra bdinga kontinentinei Europai (Pranczija, Italija). Ji sudaryta i

keleto subkultr, kurios knytos vairiuose institutuose. ia egzistuoja konfesinis, socialinis pasiskirstymas, kurio pamatu susidaro alikos grups, linkusios atsiriboti viena nuo kitos. Pvz., katalikai balsuoja u katalikiksias partijas, priklauso katalik profsjungoms, skaito katalikikus laikraius. Todl galimyb paversti toki udar darini reikalavimus derinamos politikos alternatyvas yra labai ribota. Toks grupinis atsiribojimas didina subkultr antagonizm, yra nepalankus kompromisu besiremianios politikos tvirtinimui. 3. Prieindustrinms visuomenms bdinga miri politin kultra. ia jauiama reim ir j norm pripainimo stoka. Ji bdinga treiojo pasaulio alims. 4. Sintetin homogenin politin kultra yra totalitarins politins sistemos bruoas. ia apatija derinasi su bendru reimo norm palaikymu. Tuo metu G.Almondas teig, kad homogenin anglosaksikoji politin kultra tiesiogiai yra susijusi su demokratijos stabilumu, o fragmentuota - su reimo nestabilumu. G.Almondo politins kultros tyrimus ts A.Lijphardas. Tirdamas heterogenines, arba fragmentuotas, politines kultras, pvz., Olandij, Belgij, jis nustat, kad ioms alims taip pat bdingas stabilumas, nors ia turi sugyventi keli segmentai - katalikai, kalvinistai, protestantai, flamandai ir valonai. Kaip parod duomenys, svarbiausia yra elit nesutarimai. Jie nepasiekia masi lygmens. Tokia elito padtis bdinga ir Italijai, ir Pranczijai,todl gyventoj lygmenyje galimas susitarimas ir nuosaikus politinis dalyvavimas, bet elito, ypa partinio, santykiai tempti. Kitaip politin kultra klasifikuojama pagal vadinamj radikalj, arba marksistin, poir. Teigiama, kad viepataujanios klass ideologija visada yra dominuojanti, t.y. visuomenje egzistuoja valdanij klass nustatytas vertybi tinklas. i klas valdo vietimo sistem, iniasklaid, todl ios vertybs yra lengviau diegiamos. Politin kultra nra neutralus istorins raidos rezultatas, bet viepatavimo priemon. Ji formuojama krypting pastang dka. Todl liberalioji demokratija ugdo ir pabria vertybes, skaldanias darbinink klas. Dominuojanti politin kultra priimama dvejopai: apskritai sutinkama su reimo vertybmis, bet ikilus ekonominms problemoms, einama streikuoti. Tai reikia, kad vyksta ne pasyvus politini norm savinimas, bet jis yra veikiamas ir klasinio solidarumo, ir atitinkam partij diegiamos kairiosios ideologijos. Toks vertybini tak konkuravimas vyksta ne grupiniu, bet individualiu lygmeniu. A.Brownas silo dar kelias galimas politins kultros konfigracijas: a) unifikuota politin kultra, b) demokratin politin kultra, kai koegzistuoja vairios subkultros, c) dichotomika arba susiskaldiusi (buvusi Soviet Sjunga - fasadin ir tikroji politin kultra); d) fragmentuota politin kultra, kur n viena subkultra dl gentini nesutarim netampa valstybine ( Afrikos alys). Egzistuoja ir kitas politins kultros klasifikavimas - elito ir masi politins kultros. Elito politins kultros turinys sutampa su masi politine kultra, taiau net demokratini ali elito ir eilini gyventoj poiriuose pastebimi svarbs skirtumai: 1. Elitas - liberalesnis socialini ir moralini problem atvilgiu. 2. Elitas labiau isilavins, todl aktyviau dalyvauja politikoje.

3. Elito pasaulira ir sitikinamai labiau susisteminti. 4. Politiniai lyderiai labiau link leisti reiktis kit grupi interesams ir vertybms. Mass, suprantama, yra sudarytos i vairi socialini grupi. Bendras j bruoas - maesnis politinis aktyvumas, emesnis isilavinimo lygis. Socializacija ir politin socializacija. Socializacija - procesas, kurio pagrindu vyksta socialinis individo mokymasis, sijungimas sociumo gyvenim, slygojamas bendras vertybi, norm, simboli supratimas ir prasminimas. Tai procesas, kurio eigoje individas gija ini, gdi ir nuostat, kurios galina lygiaveriai ir efektyviai dalyvauti vairi grupi ir visuomens veikloje. Individo integracijai socium yra svarbus vaikysts ir paauglysts amius, taip pat gyvenime gytas patyrimas. Socializacija yra mechanizmas, kuriuo tvirtinama atitinkama visuomens kultra, nepriklausomai nuo to, kuri grupi veikloje individas dalyvauja. Pagrindin vaidmen ia atlieka socialiniai agentai, kurie perduoda visuomens kultr. Socializacijos procesas apima kultrinio palikimo patyrimo perdavim i kartos kart, socialiai priimtin kontroliavimo priemoni diegim, roli mokymsi, socialinio dalyvavimo proces. mogus gimsta tam tikroje kultrinje aplinkoje, kur vyksta jo socializacija - kultrini vertybi susijungimas su atitinkamu socialinio elgesio modeliu. Elgesio modeliai yra labai vairs: hipi, moksleivi, religini bendrij, mokslinink, mafijos, politik ir kt. Kiekviena grup imoksta savo kalb, savitai rengiasi, laikosi skirting moralini kodeks. Tokios kalbos, stiliaus, simboli taikymo imokimas rodo individo socializacijos laipsn grups viduje. ios grups atstovauja skirtingoms subkultroms, o j visuma yra bendros kultros variantai. Galima skirti regionines, etnolingvistines, socioekonomines, religines ir amiaus subkultras. Subkultros svarbios politikai, nes jos daro tak politiniam stabilumui. Pvz., etnins ar religins subkultros padeda individams integruotis bendrj kultr, arba prieingai - skatina atsiribojim ir j atmeta. Politins socializacijos procese, savinant bendros kultros vertybes, mogaus elgesys gali bti daugiau ar maiau veikiamas krymini bendrosios ir subkultr tak, t.y. ir subkultros nustatyt elgesio modeli, ir bendrosios kultros keliam reikalavim. Politin socializacija - procesas, kuriuo gyja inias bei vertybi sistem apie politik ir politin sistem. Politin socializacija atlieka politins kultros tstinumo funkcij. Jos reikm ar laipsn padeda nustatyti atsakymai klausimus, kodl mons ar grups yra skirting politini pair, orientacij, kodl skirtingai iri tuos paius politinius objektus ar subjektus, vykius ir pan. Politins socializacijos svok pirmieji pradjo naudoti socialiniai psichologai ir antropologai, vliau - sociologai. Sociologus domino, kaip mons sveikauja tarpusavyje, su grupmis ir su visuomene. Socialinius psichologus - kaip mons gyja keliamus grupi ar visuomens reikalavimus, kaip juos derina ir pritaiko sau. Politikos moksle politine socializacija susidomta takojant bihevioristiniams tyrimams. Be to, politin socializacija susijusi ir su parama reimui, t.y. ji atlieka politins sistemos legitimacijos funkcij. Pagaliau, politins socializacijos tyrimai susij su praktiniais interesais. Aikinant politin socializacij kaip priemon, padedani gyvendinti politikos vyksm ir suprasti jgas, kurios gali lemti pokyius ateityje, ji danai suvokiama kaip konservuojantis procesas. Pvz., T.Parsonsui socializacija yra bdas integruoti visuomens vertybes ir utikrinti paklusnum autoritetui. Kartais politin socializacija aikinama siaurai, pirmiausia, kaip nepolitini veiksni slygojamas procesas. Dar Platonas, J.J.Rousseau politin socializacij siejo su pilieio formavimo procesu.

Politins socializacijos funkcijos ir institutai. Egzistuojanios skirtingos nuomons apie politins socializacijos funkcijas atskleidia io proceso daugiareikmikum: 1) politin socializacija - tai politinio vietimo procesas, apimantis informacijos apie politin sistem skleidim ir pilietikumo ugdym; 2) tai individo rengimas atitinkamoms rolms vykdyti, subkultros ar politins kultros pagrindini sistemini norm gijimas; 3) tai procesas, apimantis politini pair formavim, gyjam per patyrim ir vidinius igyvenimus; 4) tai netolygaus autoritetinio vertybi paskirstymo visuomenje legitimumo utikrinimo priemon. Galima skirti tris politins socializacijos funkcijas: 1) ini suteikimas ir suvokimas; 2) vidini vertybi ir norm, kurias palaiko egzistuojantis reimas internalizacija; 3) viepataujanio elito ir esamos visuomenins tvarkos legitimacija. Politins socializacijos poveikis juntamas dar vaikystje. Tyrim duomenys rodo, kad jau 10-11 met vaikai iek tiek orientuojasi politikoje. Pirmiausia, vaikas suino apie politines personalijas. Kitaip tariant, vyksta politikos suvokimo procesas, kai politikai sutapatinami su simboliais: B.Clintonas - JAV prezidentas. Deimties, vienuolikos met vaikai turi tam tikr nacionalinio identiteto jausm, supratim apie pagrindinius politinius institutus, parlament, vyriausyb, ir pozityvias nuostatas savo alies politini veikj atvilgiu. Paauglystje jau sugebama diferencijuoti savo poirius pagrindinius politinius veikjus. Vliau suvokiama, kad politika susijusi ne su atskirais asmenimis, o su vairiais politiniais institutais, politine sistema yra ne personalizuota, o sudaro skirting organizacij ir pareigybi tinkl. Vienok ar kitok politikos supratim formuoja eima, mokykla, draugai, gatv, darbin veikla ir kita aplinka. Politins socializacijos procesas tsiasi vis gyvenim. Taiau skirtingais amiaus tarpsniais aplinkos ir individo a poveikis individo politins kultros formavimuisi skiriasi. Du poiriai - liberalusis ir radikalusis, skirtingai aikina politin socializacij ir jos etapus. Liberaliuoju poiriu, politini vertybi sistema suformuojama jaunystje. Suaugus patyrimas nulemia tolesn poiri formavimsi. Radikaliuoju poiriu socializacija yra kryptingas procesas. Tai tikslingos vairi institut (agent) veiklos, kuria siekiama suformuoti nacionalin virpartin konsensus pastang rezultatas. Liberaliuoju poiriu skiriami trys politins socializacijos etapai: 1) ankstyvoji vaikyst, 2) vaikyst, 3) paauglyst. Pagrindinis vaidmuo skiriamas eimai. Antraeilis - i aplinkos gaunamai informacijai. Brandos amiuje sitraukiama politik, kur pritaikomos politins socializacijos procese gytos inios. iuo poiriu svarbiausias laikotarpis politins kultros formavimuisi yra ankstyvasis laikotarpis. ia laikomasi S. Freudo ir jo pasekj mokyklos pozicijos, kad pagrindinis socializacijos etapas yra vaikyst, o svarbiausia institucija - eima. Radikalusis poiris neatmeta vaikysts reikms, formuojant politines orientacijas. Taiau pagrindin vaidmen priskiria vietimo institucijoms, kurios veikia kaip reim legitimuojanios staigos. Vaikystje gytos inios tikrinamos kasdien gaunama informacija ir patyrimu. Todl svarbiausias tarpsnis politinms nuostatoms suformuoti yra brandos amius. Taip pat politikai

reikmingos vertybi perkainojimui yra ekonomins krizs, politiniai sukrtimai, kolektyvin veikla. Ypa svarbi visuomens informavimo priemoni taka. Liberalusis poiris pabria politins socializacijos spontanikum. Radikalusis poiris proces aikina kaip krypting, viepataujanios klass, organizuot proces. Sociologijoje paplits modelis, kai skiriama pirmin ir antrin socializacija. Jis svarbus ir politinei socializacijai, nes jis padeda paaikinti, kaip gyjamos tokios vertybs ir normos, kaip tolerancija, dalyvavimas ar udarumas. Pirmins socializacijos procesas vykdomas eimos ir mokyklos institut iki paauglysts. Pagrindiniai antrins socializacijos institutai yra mokyklos, kitos vietimo staigos (auktosios ir pan. mokyklos), profesin veikla, visuomens informavimo priemons bei vairios socialins grups, kurioms priklauso individas (draugai, kolegos, gatv). Politikai reikminga informacija ir patyrimas gyjami dalyvaujant rinkimuose, partij ar kit savaveiksmik organizacij veikloje. Septintajame deimtmetyje atlikti politins socializacijos tyrimai parod, kad auktj mokykl vyresnij kurs student politins orientacijos yra maiausiai takotos tv ir mokytoj. Didiausi vaidmen atliko saviaukla ir draugai. Atrod, kad visi teoriniai politins socializacijos modeliai pasmerkti. Taiau iuo atveju nebuvo atsivelgta tai, kad respondentai atstovavo po Antrojo pasaulinio karo uaugusi pirmj kart, kuriai svarbiausias veiksnys buvo saviaukla. ie ir paskesni tyrimai parod, kad politins socializacijos institut didesnis ar maesnis poveikis yra nepastovus kintamasis. Kai kurie institutai politins socializacijos procese gali tapti nereikmingais ar, prieingai, labai svarbiais, priklausomai nuo politins situacijos, vyki, demografins ir socialins struktros, technologijos pokyi. Tiriant visuomens institut bei vertybi evoliucionavim, nulemiant politin kultr ir politins socializacijos proces, kuriame formuojama individ politin kultra, akivaizdu, kad sryis tarp individualaus politins socializacijos proceso ir visuomens institut veikimo padeda paaikinti visuomens tstinumo ir kaitos procesus. Pastarj deimtmei politikos kultros tyrinjimai atskleid, kad vis didja iniasklaidos ir maja eimos vaidmuo politins socializacijos procese.