PASITENKINIMAS DEMOKRATIJA, GEROVË IR VIEÐOJI POLITIKA ...6173697/6173697.pdf · Pasitenkinimas demokratija ir vieðoji politika Pasitenkinimo demokratija ir vieðosios politikos

POLITOLOGIJA, 2005/2 (38)46

ISSN 1392–1681

PASITENKINIMAS DEMOKRATIJA,GEROVË IR VIEÐOJI POLITIKA:GEROVËS VALSTYBËS KÛRIMO

PERSPEKTYVOS LIETUVOJE

KLAUDIJUS MANIOKAS

Nors ryðys tarp gerovës ir demokratijos nëra tiesioginis, jis leidþiapakankamai tvirtai teigti, kad pasitenkinimo demokratija problemas gali-ma spræsti vieðosios politikos priemonëmis. Lietuvos gyventojai, laikantyssave pralaimëjusiais po visø perëjimo reformø, yra nepatenkinti savo so-cialiniu-ekonominiu statusu ir nebenori laukti. Artimiausiu metu Lietu-voje neiðvengiamos atrodo reformos, susijusios su socialinio saugumo irgerovës tinklo bei infrastruktûros plëtra ir perskirstymo apimèiø didini-mu. Visas atitinkamas kompensacines priemones galima sieti su gerovësvalstybës kûrimu Lietuvoje. Ypatingas dëmesys perþiûrint vieðàjà politikàLietuvoje turëtø bûti skiriamas regioniniø skirtumø maþinimui, darbovietø ir socialinës apsaugos infrastruktûros kûrimui. Atsiþvelgiant á Lietu-vos biudþeto apribojimus, bûtina imtis mokestinës bazës plëtimo ir mo-kesèiø administravimo gerinimo veiksmø. Antra svarbi sritis yra dalinisES paramos programavimo ir ágyvendinimo decentralizavimas naudojan-tis galimybëmis, kurias suteikia ES sanglaudos politikos reforma. Treèiasritis yra horizontalios regioninës politikos ágyvendinimas Lietuvoje. Tei-sinës ir organizacinës prielaidos tam yra sukurtos.

Klaudijus Maniokas – Vilniaus universiteto Tarptautiniø santykiø ir politikosmokslø instituto docentas (el. paðtas: [email protected]).

© Klaudijus Maniokas, 2005Straipsnis áteiktas redakcijai 2005 m. balandþio 29 d.Straipsnis pasiraðytas spaudai 2005 m. geguþës 24 d.

Mindaugas Degutis. SEIMO RINKIMAI 2000: NAUJI LIETUVOS... 47Leonidas Donskis. IMAGOLOGIJA, MANIPULIACIJOS IR VIEÐOJI...Klaudijus Maniokas. PASITENKINIMAS DEMOKRATIJA, GEROVË...

Ávadas: narystë ES ir NATObei nauji iððûkiai

Lietuva 2004 metais tapo ES ir NATO nare. 2003 metø EuroposKomisijos praneðime dël narystës ES ásipareigojimø vykdymo Lietu-va buvo ávertinta kaip vykdanti narystës ásipareigojimus ir kaip vienaið dviejø geriausiai narystei ES pasirengusiø ðaliø. Pastaraisiais metaisLietuva taip pat yra viena dinamiðkiausiai besivystanèiø valstybiø Eu-ropoje ir pasaulyje. Lietuvos ekonomikos augimas 2003 metais buvosparèiausias ið Europos valstybiø. Taèiau tuo pat metu Lietuvoje ne-maþëja visuomenës nepasitenkinimas esama padëtimi. Tai rodo tieknepasitenkinimas politika, rinkëjø pareiðkiamas per kiekvienus rin-kimus1, tiek menkas pasitikëjimas pagrindinëmis valstybës institu-cijomis, ypaè Seimu ir politinëmis partijomis. Já galima paaiðkintikonkreèiomis ekonominëmis ir socialinëmis prieþastimis, á kurias2003 metø vasarà atkreipë dëmesá Tarptautinis valiutos fondas (to-liau – TVF). Pirmiausia iðryðkëjo atotrûkis tarp Vilniaus ir kitøðalies miestø bei regionø. Antra, lieka didþiuliai skirtumai tarp di-dþiausias ir maþiausias pajamas gaunanèiø gyventojø. Nedarbo lygistaip pat yra aukðtas, ypaè kai kuriuose regionuose. Bedarbio paðal-pos sudaro vos 0,4 procento bendrojo vidaus produkto (toliau –BVP), o socialinës paramos sistema neefektyvi. TVF taip pat kon-statavo, kad Lietuvoje vis nepradedama reali sveikatos apsaugos re-forma ir – nepaisant ðiai institucijai tradiciðkai bûdingo rûpesèiomakroekonominiu stabilumu bei valstybës dalies ekonomikoje pro-blema – atkreipë dëmesá ir á tai, kad didelë problema yra biudþetopajamø surinkimas ir jø paskirstymo efektyvumas, ypaè socialinëjebei sveikatos apsaugos srityse2.

Lietuvos socialinë-politinë raida kaimyniø kontekste:ekonominës ir politinës transformacijos sëkmës ir nesëkmës

Palyginti su kitomis pokomunistinëmis Vidurio ir Rytø Europos ðali-mis, nepaisant gana ryðkaus pasitenkinimo augimo paskutiniais me-


tais, Lietuvos gyventojai yra tarp tø, kurie labiausiai nepatenkinti savopadëtimi (kartu su Slovakija, Bulgarija, Rumunija ir Lenkija)3. Ir norspaskutiniais metais daugiau nei pusë Lietuvos gyventojø manë, kadreikalai pas mus ið esmës krypsta á geràjà pusæ, daugiau kaip pusëgyventojø teigë esà nepatenkinti tuo, kaip ðalyje veikia demokratija4.

Nepasitenkinimà esama padëtimi, nepasitikëjimà politinëmis ins-titucijomis Lietuvoje ypaè aiðkiai rodo rinkiminis elgesys. Parlamen-to institucionalizacijos lygis, kurá lemia ir parlamentarø perrenkamu-mas, yra þemas5. Tà paèià tendencijà rodo 2004 metais Lietuvoje vykærinkimai á Europos Parlamentà bei rinkimai á Seimà. 2004 metø liepàatliktas visuomenës nuomonës tyrimas parodë, kad Seimo rinkimuo-se net 41,5 procentø rinkëjø (respondentø) turëtø balsuoti uþ politi-kus, ketinanèius radikaliai keisti dabartinæ politikà6. Taip rinkëjai irpadarë – perrinko daugiau kaip pusæ parlamento nariø. Nors per pas-taruosius rinkimus valdanèioji koalicija triuðkinamo pralaimëjimonepatyrë, tesurinko vos ketvirtá balsø.

Tokià padëtá galima laikyti didëjanèiø regioniniø ir socialiniø skir-tumø padariniu ir aiðkinti teritoriniø problemø koncentracija bei nepa-kankama socialine infrastruktûra Lietuvoje. Pas mus ði tema nërarimtai nagrinëta, taèiau neliko visai be dëmesio. Kalbant apie neto-lygaus gerovës pasiskirstymo visuomenëje ir ypaè skurdo tyrimø ini-ciatyvas Lietuvoje dera paþymëti, kad pagrindiniai ir vieninteliai to-kiø tyrimø uþsakovai yra Socialinës apsaugos ir darbo ministerija(toliau – SADM) ir tarptautiniø organizacijø atstovybës (JungtiniøTautø Vystymo programa, Pasaulio bankas). Tyrëjai varijuoja tarp aka-deminiø institutø ir nepriklausomø ekspertø grupiø. Statistikos de-partamentas taip pat renka ir kasmet sistemina tam tikrus duomenis,kurie leidþia spræsti apie bendras ðio reiðkinio tendencijas pagal skur-do ir socialinës atskirties rodiklius7.

Iðsakomi vertinimai daþnai gerokai skiriasi, ypaè rekomendacijødël vieðosios skurdo maþinimo politikos priemoniø lygiu. Vieni re-komenduoja etatistines priemones skurdo padariniams maþinti, arti-mas socialdemokratiniam gerovës modeliui: siûlomi ávairûs progre-syvinio apmokestinimo, paðalpø skirstymo sprendimai, kompleksiðkai


derinami su galinèiø, bet nenorinèiø dirbti skatinimu ágyti tinkamàkvalifikacijà ir susirasti darbà8. O kiti, pasitelkæ gausià progresyvinioapmokestinimo ir paðalpø skirstymo priemoniø kritikà, pabrëþtinaisiûlo prevencines strategijas, leidþianèias gyventojams patiems áveiktipatiriamà skurdà9.

Socialiniai-ekonominiai skirtumaiir demokratija

Demokratijos stabilumo sàlygos nagrinëjamos jau seniai ir plaèiai.Atitinkamus tyrinëjimus ypaè paskatino demokratizacijos banga visa-me pasaulyje po Antrojo pasaulinio karo, ypaè Lotynø Amerikoje,Rytø Azijoje bei Pietø Europoje. Komunizmo þlugimas ir demokra-tizacija Vidurio ir Rytø Europoje vël atnaujino teorines ir praktinesdiskusijas apie tai, kokios yra bûtinos ir pakankamos demokratijosiðlikimo sàlygos. Nors iðskiriamos ávairios sàlygos ir nevienodai ver-tinamos, linkstama pripaþinti, kad demokratijos stabilumui turireikðmës organizacinës, socialinës, kultûrinës ir ekonominës sàly-gos. Konkreèiai daþnai iðskiriama: 1) ávairiø interesø agregavimo iratstovavimo jiems organizacijø stiprumas; 2) pilietinës visuomenës bran-dumo lygis – pozityviai arba fragmentacijos laipsnis – negatyviai;3) antidemokratiniø ideologijø ir atminties apie autoritariná valdy-mà stiprumas10. Ðiame tyrime mus domina ekonominiø veiksniøátaka demokratijos raidai. Akademinëje literatûroje ðio ryðio svarbàpirmasis nedviprasmiðkai iðryðkino Lipset. Nuo to laiko ekonominisiðsivystymas taip pat laikomas svarbia demokratijos stabilumo sàlyga.Nepaneigiamas faktas, kad demokratija ir labiau paplitusi, ir stabiles-në labiau iðsivysèiusiose, turtingesnëse ðalyse. Yra nemaþai iðimèiø,tokiø kaip pokario Japonija, Pietø Korëja, Indija, kai kurios LotynøAmerikos ðalys, taèiau ðias iðimtis galima paaiðkinti.

Demokratijos tyrimai indikuoja, kad demokratijos stabilumui di-delæ átakà daro jo palaikymas, daugiausia iðreiðkiamas pasitenkinimodemokratija lygiu. Já lemia ne tik agreguotas visos valstybës turtas, betir atskirø individø socialinis ir ekonominis statusas. Pokomunistinë-


se ðalyse poþiûris á demokratijà koreliuoja su atskirø individø poþiû-riu á savo padëtá vykdytø socialiniø ir ekonominiø reformø atþvilgiu,t. y. su vadinamøjø laimëtojø ir pralaimëtojø statusu (ðis aiðkinimasremiasi savanaudiðkø individø interesø paradigma). Nuo pajamø iriðsilavinimo ypaè priklauso poþiûris á rinkos ekonomikà11. Ðie indi-katoriai aiðkiai koreliuoja ir su poþiûriu á demokratijà: jei tie vadina-mieji laimëtojai ir pralaimëtojai nevienodai pasiskirstæ geografiðkai,galima kelti hipotezæ, kad gyvenamoji vieta gali bent ið dalies sàlygotiir poþiûrá á demokratijà. Kita vertus, jei vadinamøjø pralaimëtojø skai-èius didesnis nei laimëtojø, kyla politinio stabilumo pavojus. Atitin-kamai reformø proceso sëkmë ir politinis palaikymas priklauso nuovisuomenës palaikymo, kuris savo ruoþtu priklauso nuo to, ar refor-mø procesas gali suteikti apèiuopiamà naudà daugumai individø vi-suomenëje.

Regioniniai skirtumai, susidaræ dël perëjimo reformø, didëjo vi-sose pokomunistinëse ðalyse12. Centralizuotas struktûriniø fondønaudojimas Vidurio ir Rytø Europoje apskritai ir Lietuvoje konkre-èiai ðiuos skirtumus gali ne sumaþinti, bet dar labiau padidinti13.Lietuva ðiuo atþvilgiu yra ypaè geras pavyzdys. Pastebima ir kitaádomi koreliacija tarp poþiûrio á demokratijà ir gyvenamosios vie-tos. Maþø vietoviø gyventojai demokratijà linkæ vertinti pozityviaunei dideliø14.

Ðio tyrimo tikslas yra socialiniø ir ekonominiø skirtumø bei pasi-tenkinimo demokratija ryðio kontekste pateikti galimà vieðøjø politi-kos priemoniø ðiai problemai spræsti Lietuvoje apþvalgà. Visuomenësnuomonës tyrimai, socialiniø regioniniø skirtumø Lietuvoje didëji-mo mastai, rinkiminis elgesys ir integracijos á ES poveikio vertinimaisugestijuoja tam tikrø kompensacinio pobûdþio priemoniø bûtinumàvieðojoje Lietuvos politikoje15. Þmonës, laikantys save pralaimëju-siais po visø perëjimo reformø, nepatenkinti savo socialiniu-ekono-miniu statusu ir nebenori laukti. Narystë ES ir NATO taip pat þymitam tikrà vilèiø ribà. Gyvenimo gerëjimo viltys nebëra atidedamostolimai ateièiai. Be to, atrodo, kad atitinkamoms kompensacinëmspriemonëms atsiranda ir tam tikras ekonominis pagrindas, susijæs su


dël ekonomikos augimo akumuliuojama gerove. Kartu artimiausiumetu neiðvengiamos atrodo priemonës, susijusios su socialinio saugu-mo ir gerovës tinklo bei infrastruktûros plëtra ir perskirstymo apim-èiø didinimu. Visas atitinkamas kompensacines priemones galimasieti su gerovës valstybës politika.

Pasitenkinimas demokratijair vieðoji politika

Pasitenkinimo demokratija ir vieðosios politikos ryðys nevienareikð-mis. Taèiau pasitenkinimas demokratija koreliuoja su valstybës ir at-skirø individø gerovës lygiu. Atitinkamai vieðoji politika, nukreipta ágerovës didinimà, turëtø ilgainiui paskatinti ir didesná pasitikëjimàdemokratija. Taigi kaip galima sukurti ekonominá ar gerovës demo-kratijos pagrindà?

Ðiame straipsnyje nesiekiama apþvelgti gausybæ literatûros apie eko-nomikos augimo veiksnius. Tikslas gerokai kuklesnis – pateikti vieðosiospolitikos priemoniø sàvadà, kuris susijæs su gerovës ir regionine politika.

Gerovë ir perskirstymas Lietuvoje Vidurioir Rytø Europos kontekste

Bendrai lyginant Lietuvos ekonominæ ir vieðàjà politikà, ypaè krinta áakis Lietuvos bei kitø Baltijos valstybiø skirtumas nuo Vidurio Euro-pos valstybiø perskirstymo ir atitinkamai gerovës politikos16.

Nors visos Vidurio ir Rytø Europos (toliau – VRE ) valstybëspagal vieðàsias iðlaidas nedaug atsilieka nuo vadinamøjø ES sanglau-dos ðaliø, tokiø kaip Ispanija, Portugalija ir Graikija, jos gerokai atsi-lieka nuo ES-15 vidurkio ir, kas svarbiausia, pastebimi skirtumai tarppaèiø VRE valstybiø. Lietuva kartu su Rumunija maþiausiai perskirs-to lëðø per biudþetà. Tai galima aiðkinti maþomis pajamomis, taèiaupaþymëtina, kad egzistuoja gana nemaþi skirtumai ir tarp ðaliø, kuriøpajamos panaðios18. Lietuva taip pat pasiþymi (ir vël kartu su Rumu-


Konsoliduotos bendros pirminës vyriausybës iðlaidos 1995–200017

1995 1996 1997 1998 1999 2000

Lietuva 31,2 29,9 30,8 34,5 36,0 31,2

Latvija 37,8 38,5 37,3 41,6 42,0 37,7

Estija 41,4 40,1 37,5 38,3 41,4 37,7

ekija 41,8 41,1 40,5 39,8 41,2 43,2

Lenkija 40,4 40,9 41,3 39,5 40,5 40,3

Rumunija 32,8 31,8 29,4 30,0 29,6 30,2

Vengrija 43,1 40,2 39,2 39,8 39,8 40,1

Bulgarija 29,4 31,0 27,9 31,6 35,2 37,7

Slov nija 42,0 41,2 42,1 42,5 42,9 42,7

Slovakija – 43,4 41,9 39,1 37,1 39,9

VRE valstybividurkis

37,7 37,8 36,8 37,7 38,6 38,1

Sanglaudos šalividurkis

38,0 37,3 36,9 36,8 37,6 36,7

ES-15 vidurkis 46,0 45,6 44,4 43,8 43,8 42,0

OECD* vidurkis 39,0 38,6 37,8 37,6 37,6 36,6

OECD vidurkis be žemynin s

Europos 31,7 31,3 30,6 30,8 31,0 30,6

nija) kaip ðalis, skirianti maþiausiai lëðø socialinei apsaugai bei ki-toms gerovës politikos sritims.

O dauguma VRE valstybiø iðlaikë gana gerà socialiniø paslaugøfinansavimà. Lenkija per 1995–2000 metus atitinkamai gerovei skyrëdvigubai daugiau biudþeto lëðø nei Lietuva. Be to, ðios valstybës gero-kai anksèiau reformavo ir konsolidavo gerovës politikà reformuoda-mos sveikatos apsaugà ir socialinæ paramà. Vengrijoje ir Èekijoje buvoásteigti nepriklausomi sveikatos fondai, finansuojami ið atskirø mokes-èiø19, daug anksèiau nei Lietuvoje buvo reformuota pensijø sistema,maþesnis ir ðvietimo bei sveikatos apsaugos darbuotojø skaièius.

VRE valstybiø vieðasis sektorius yra maþesnio nei dabartiniø ESvalstybiø nariø dydþio, taèiau panaðaus á ES sanglaudos ðaliø vieðojo

* Ekonominio bendradarbiavimo ir plëtros organizacija.


sektoriaus dydá. Atitinkamai kai kurie analitikai, kartu ir tarptautinësfinansinës institucijos, tokios kaip TVF ir Pasaulio bankas, mano, kadbendras vieðøjø iðlaidø dydis VRE valstybëse yra per didelis. TaèiauLietuva iðsiskiria ið VRE valstybiø tiek maþu perskirstymu, tiek ma-þomis iðlaidomis gerovës paslaugoms ir gerovës sektoriaus reformoms.

Narystë ES turëtø paskatinti Lietuvos ir kitø VRE valstybiø dëme-sá tradicinës gerovës politikos sritimis. Tai ypaè aktualu Lietuvai, nesèia, viena vertus, didëja nepasitenkinimas vieðàja politika ir instituci-jomis, o kita vertus – suponuojant ryðá tarp ðio nepasitenkinimo irmenko valstybës gerovës funkcijø iðplëtojimo – gerovës sfera tiek ap-imtimi, tiek kokybe atsilieka net nuo daugumos naujøjø ES nariø iðVidurio ir Rytø Europos. Be to, narystë ES ir NATO paskatins Lietu-vos vyriausybæ pagrindiná dëmesá skirti vidaus problemoms, tarp ku-riø aiðkiai vyrauja regioniniai ir socialiniai skirtumai. Taèiau dëmesysðiai problemai ir galimi rezultatai priklauso nuo keliø veiksniø, vertøiðsamiau panagrinëti. Pirmiausia prireiks laiko problemai suvokti20.Taèiau net jà suvokus, reikës nemaþai laiko ir pastangø tinkamai su-formuluoti, átraukti á politinæ vieðosios politikos darbotvarkæ ir pa-rengti jai spræsti reikalingas priemones21. Jø naudojimà – ir tai yraantrasis veiksnys, nuo kurio priklausys problemos sprendimo efekty-vumas – pirmaisiais metais sunkins ir toliau riboti iðtekliai. Nors Lie-tuvos ekonomika auga, iþdas pildosi lëèiau. O lëðø prireiks finansi-niams srautams subalansuoti pirmaisiais narystës metais irsusikaupusiems finansiniams valstybës ásipareigojimams, susijusiemssu kompensacijomis uþ þemæ, nekilnojamàjá turtà bei indëliø gràþini-mu, realizuoti.

Atitinkamai ekonominiø prielaidø demokratijai kûrimas Lietu-voje daugiausia priklausys nuo ekonominiø ir politiniø veiksniø, ku-riuos ir reikia identifikuoti. Atsiþvelgiant á stabilià Lietuvos makroe-konominæ aplinkà, dël narystës ES padidësianèias Lietuvos eksportogalimybes bei vieðàsias ir privaèias investicijas bent vidutiniu laiko-tarpiu galima tikëtis stabilaus ir greito Lietuvos ekonomikos augimo.Já turëtø skatinti ir didþiulës vidaus paklausos augimo galimybës, pa-remtos kreditø augimu. Optimistines ekonomikos augimo prognozes


palaiko ir tarptautinës finansinës institucijos, tokios kaip TVF ir Pa-saulio bankas29. Taèiau svarbiausias klausimas yra ar ekonomikos au-gimas proporcingai didins ir vieðàsias iðlaidas. Lietuvos vieðosios ið-laidos 5–7 procentiniais punktais maþesnës uþ VRE ir ES sanglaudosvalstybiø vidurká. Tikëtina, kad tiek padidinus vieðàsias iðlaidas Lie-tuvoje bûtø galima efektyviai spræsti gerovës – ypaè sveikatos ir socia-linës apsaugos – problemas.

Lietuvos vieðosios iðlaidos, atsiþvelgiant á mokesèiø lygá, yra ne-proporcingai maþos. Tai reiðkia, kad mokesèiø Lietuvoje didinti ne-reikia. Vieðøjø iðlaidø padidinimas pirmiausia sietinas su apmokesti-nimo politika ir mokesèiø administravimo efektyvumu. Iðspræsti bazináadekvaèiø vieðøjø iðlaidø dydþio klausimà reikës rimtos politinës va-lios ar net tam tikro politinio sutarimo dël mokesèiø sistemos iðkrai-pymø, tokiø kaip individualios veiklos patento institutas ir þemës ûkiodarbuotojø apmokestinimas. Savo ruoþtu tokie veiksniai bus galimilygia greta numatant adekvaèius socialinës apsaugos tinklus þemësûkio darbuotojams ir smulkiesiems prekeiviams. Palankesnes sàlygastam turëtø sudaryti bendrosios ES þemës ûkio politikos taikymas Lie-tuvoje, kuris sukurs kvazisocialiná apsaugos reþimà smulkiesiems Lie-tuvos ûkininkams, dirbantiems pusiau natûriniuose ûkiuose, ir ben-droji ES muitø bei jø administravimo politika, kuri sumaþins stambioskontrabandos mastus ir taip ið dalies paðalins paskatas iðlaikyti indivi-dualios veiklos patento institutà23.

Gerovës valstybë ir ES

Ar Lietuva toliau judës Vakarø Europos valstybiø gerovës politikoskeliu? Vakarø Europos valstybëse gerovës valstybës tipas nebuvo pa-remtas aiðkiu valstybës valdþios pasirinkimu. Jis buvo ilgos ir permai-ningos istorinës raidos rezultatas. Iðskiriama kairiosios pakraipos par-tijø svarba, kuri savo ruoþtu priklausë nuo samdomø darbuotojøorganizuotumo laipsnio, biurokratijos ekspansijos ir socialinës-eko-nominës raidos. Dabartinëmis sàlygomis ðiø veiksniø reikðmë galibûti ribota, ir svarbesni gali bûti kiti veiksniai, susijæ tiek su Lietuvos


vieðosios politikos plëtotës specifika, tiek su ðiuolaikinëmis globali-zacijos ir europeizacijos tendencijomis.

Vakarø Europos valstybëse gerovës valstybës raidà daugiausia lë-mæ darbininkø, susijungusiø á profsàjungas, judëjimai bei jomis besi-remianèios socialdemokratinës partijos Lietuvoje gali bûti gana silpniveiksniai dël dviejø ið esmës globaliø tendencijø. Viena vertus, ir Va-karø Europoje, ir visame pasaulyje, ir Lietuvoje dël vertikalaus ir ho-rizontalaus darbo jëgos mobilumo pasikeitusioje ekonomikos struk-tûroje organizuotø samdomø darbuotojø bei jiems atstovaujanèiøprofsàjungø reikðmë labai sumaþëjo. Be to, Lietuvoje profsàjungosbuvo diskredituotos dël savo tiesioginio ryðio su valdþia sovietmeèiu.Jos iki ðiol yra fragmentiðkos ir didesnës átakos ðalies politiniam gyve-nimui nedaro ir, matyt, nedarys. Antra, ryðys tarp profsàjungø bei kai-riøjø politiniø judëjimø daugelyje ðaliø taip pat yra nutrûkæs. NorsLietuvoje kairiosios partijos ir bandë remtis profsàjungomis24, dël pas-tarøjø silpnumo tokia taktika nepasiteisino ir vargu ar bus reanimuo-ta. Dël paèiø kairiøjø partijø vaidmens Lietuvoje kuriant gerovës vals-tybæ lieka daug neaiðkumø. Jos nesuformulavo eksplicitiðkos socialinësekonomiðkai pagrástos darbotvarkës ir neaiðku, ar kitos politinës jë-gos nepadarys to anksèiau.

Vieðoji politika Lietuvoje plëtojosi ne veikiama priklausomybësnuo tam tikro istoriðkai nulemto bûdo, bet buvo ið esmës perkurtaveikiant iðoriniams veiksniams, ypaè Europos Sàjungos. Kaip tik tai,kad ES neprojektavo Lietuvoje gerovës politikos, ið dalies ir lëmë ðiosvieðosios politikos srities silpnumà mûsø ðalyje. Taèiau ES dar galisuvaidinti savo vaidmená plëtojant gerovës funkcijas. Kadangi Lietu-vos valdþia per ilgà prisitaikymo prie ES reikalavimø laikotarpá ápra-to inspiracijos ieðkoti Europos Sàjungoje ir kopijavo acquis tiesiogiaiar netiesiogiai implikuojamà vieðàjà politikà, galima tikëtis, kad ESiniciatyvos, susijusios su ðia sritimi, padarys lemiamà átakà.

ES, matyt, niekada netaps Europos gerovës valstybe. Greièiau prie-ðingai – ekonominës problemos daugelyje ES valstybiø nariø bei nau-jøjø nariø sukurtas spaudimas ES biudþetui skatins renacionalizuotinet tas rudimentines perskirstomàsias politikas, kurios ðiuo metu eg-


zistuoja ES – þemës ûkio ir regioninæ politikà. Taèiau ðias renaciona-lizavimo tendencijas ES lydi kitais reguliavimo metodais paremta in-tegracija. Ryðkiausias jos pavyzdys yra Lisabonos strategija, kuri yratarsi „treèiojo“ Vakarø Europos kelio manifestas. Dël to ji verta deta-lesnio aptarimo gerovës valstybës kûrimo Lietuvoje kontekste.

Gerovë ir Lisabonos strategija

Lisabonos strategija, kaip sako jos pavadinimas, buvo priimta 2000-ai-siais metais Lisabonos ES Vadovø tarybos susitikime. Jos tikslas – perdeðimtmetá ES sukurti konkurencingiausià pasaulyje þinojimu besi-remianèià ekonomikà, kurioje ekonomikos augimas bûtø tvarus irsusijæs su tvirtesne socialine sanglauda25. Ávairiuose strategijos ko-mentaruose bei analizëje, ypaè Lietuvoje26, akcentuojama ekonomi-në, o ne socialinë strategijos dalis. Nagrinëjamame gerovës valstybëskontekste verta paþvelgti bûtent á jà.

Lisabonos strategija, kaip visa ES teisë, buvo kurta ne naujosiomsES narëms. Joje pateikiama ES valstybiø nariø konkurencingumo di-dinimo strategija, kurios esminis elementas yra gerovës valstybës re-forma bei investicijos á ðvietimà ir tyrimus. Nepaisant to, didelë dalisLisabonos strategijos pasiûlymø, susijusiø su socialine politika pla-èiàja prasme, Lietuvos gerovës valstybës kûrimui gali suteikti reika-lingas gaires.

Lisabonos strategija ir vykstanti Vakarø Europos valstybës refor-ma aiðkiai rodo, kad Lietuvoje orientuotis á plaèios apimties, nelanks-èià gerovës valstybæ neámanoma. Viena vertus, tokia gerovës valstybëlabai brangi ir sunkiai realizuojama dabartinëmis globalizacijos ireuropeizacijos sàlygomis. Kita vertus, dabartiniø Vakarø Europos vals-tybiø vargai rodo, kaip sunku tokià valstybæ reformuoti. Kalbant apiegerovës valstybës tipus reikia pasakyti ir tai, kad ðiuo metu didþiausiøsunkumø patiria konservatyvaus tipo gerovës valstybës tokiose ðalysekaip Vokietija ar Prancûzija. Tiek liberalios gerovës valstybës, tiek,paradoksalu, plaèiausios apimties socialdemokratinës gerovës valsty-bës patiria gerokai maþiau problemø. Ypaè patraukliai gali atrodyti


skandinaviðkojo tipo gerovës valstybiø sëkmë: nepaisant globalizaci-jos ir europeizacijos spaudimo, jos lieka vienos konkurencingiausiøpasaulio ekonomikø. Taèiau abejotina, ar jos gali bûti geras pavyzdysLietuvai – socialdemokratinio tipo gerovës valstybës pernelyg remia-si savita istorine raida, kurià pakartoti ðiuolaikinëmis sàlygomis be-veik neámanoma. Bent ið pirmo þingsnio artimiausias Lietuvai turëtøbûti liberalusis gerovës valstybës modelis.

Liberaliuoju gerovës valstybës modeliu implicitiðkai remiasi irLisabonos strategija. Nors joje daug dëmesio skiriama visuotiniamuþimtumui, vis dëlto skatinama selektyvi, á poreikius orientuota so-cialinë bei sveikatos apsaugos politika, aktyvi darbo rinkos politika,susieta su ðvietimo iniciatyvomis – visa tai bûdinga bûtent liberaliamgerovës valstybës modeliui.

Nors galima abejoti Lisabonos strategijos nuoseklumu ir visø jossiekiamø tikslø suderinamumu, gerovës valstybë remiasi idëja, kadegzistuoja ryðys tarp ekonominio efektyvumo ir socialinës sanglaudosbei gerovës. Juo rëmësi Vakarø Europos gerovës valstybiø raida. Ðáryðá Lisabonos strategija bando iðlaikyti. Atitinkamai Lisabonos stra-tegijoje liberalios ekonominës politikos priemonës, tokios kaip ver-slumo skatinimas, áëjimo á rinkà barjerø bei kitø kliûèiø verslui maþi-nimas derinamos su visiðko uþimtumo politika, tvaria plëtra ir politika,besiremianèia socialine sanglauda bei socialinës atskirties maþinimu.

Lisabonos strategijos uþimtumo politikos srityje formuluojamosrekomendacijos ið esmës atitinka ðiuo metu Lietuvoje vykdomà akty-vià darbo rinkos politikà, tad ðioje srityje reikia tik geresnës ir aiðkes-nës atitinkamø priemoniø tarpusavio koordinacijos bei derinimo sukitomis Lisabonos strategijos priemonëmis. Pagrindinë ligðioliniø Lie-tuvos bandymø taikyti aktyvià darbo rinkos politikà problema buvoribota jos apimtis – pirmiausia nedideli iðtekliai. ES struktûrinë poli-tika, ypaè ið Europos socialinio fondo finansuojamos priemonës, tu-rëtø gerokai padidinti aktyviai darbo rinkos politikai skiriamø lëðøkieká.

Reikia atkreipti dëmesá á tai, kad ðios srities Lisabonos rekomen-dacijos siûlo individualizuoti darbo rinkos politikà tiems þmonëms,


kuriems sunkiausia rasti darbà. Nors politikos individualizavimas su-sijæs su didesniais jos kaðtais27, Lietuvoje yra gana aiðkiai identifikuo-jamø labiausiai struktûrinio ilgalaikio nedarbo problemos paþeidþia-mø socialiniø ir profesiniø grupiø. Pirmiausia tai pasakytina apie þemësûkio darbuotojus, prieðpensinio amþiaus þmones ir jaunimà. Þemësûkyje ðià problemà ið dalies padës spræsti ásitraukimas á bendrà ESþemës ûkio politikà, kaimo plëtros priemonës ir speciali pieno gamy-bos nutraukimo schema, dël kurios buvo susitarta Lietuvos derybosedël narystës ES. Nors ðiø priemoniø, ypaè paskutinës, efektyvumà darreikës patikrinti, verta apsvarstyti galimybæ parengti panaðias indivi-dualizuotas darbo rinkos programas ir kitoms labiausiai paþeidþia-moms socialinëms grupëms28.

Socialinës apsaugos politika Lisabonos strategijoje apima ne tiksocialinës apsaugos sistemas ir socialinæ sanglaudà, bet ir ðvietimà,mokslà bei tvarios (angl. sustainable) plëtros politikà. Ðvietimo irmokslo politika ið tiesø tiesiogiai susijusi ir su ekonomikos konku-rencingumu, ir su socialine apsauga. Taèiau ðvietimo srityje Lietuvojevyko nemaþai reformø, kurias daþnai tereikia tæsti. Dël to ðioje srityjeLisabonos rekomendacijos gali ir turi tik patikslinti, o ne ið esmëskeisti esamà politikà. Iðimtis yra mokslo ir technologijø politika, kuriLietuvoje kol kas rudimentinës stadijos. Á tvarios plëtros rekomenda-cijas nereikëtø atsiþvelgti. Nors kai kurios jø ið tiesø aktualios Lietu-vai, jø ágyvendinimo kaðtai tokie dideli, kad artimiausiu metu Lietu-vos interesas bus riboti jø transformacijà á privalomuosius reikalavimus.Daugiausia dëmesio reikëtø skirti sveikatos apsaugai, socialinei san-glaudai ir socialinëms apsaugos sistemoms. Prie jø reikëtø skirti irregioninæ politikà, kuri Lietuvoje dël didëjanèiø regioniniø skirtumøtampa vis aktualesnë.

Sveikatos apsaugos politika Lietuvoje nusipelno ypatingo dëme-sio dël keliø prieþasèiø. Ði sritis ilgà laikà buvo palikta be vyriausybësdëmesio: reformos buvo dalinës, iki galo nebaigtos, o bendras sekto-riaus finansavimas vis maþëjo. Artimiausiu metu reikalinga aiðki veiks-mø programa, paremta iðtekliais, kuri leistø koreguoti padëtá. Lisabo-nos strategija ðioje srityje, detaliai iðanalizavus sveikatos apsaugos


sistemas ES valstybëse , gali bûti naudinga persvarstant sveikatos apsau-gos sistemos kryptis. Taèiau ðiuo atveju inspiracijos reikëtø ieðkoti netik ir ne tiek ES ðalyse, kiek Vidurio ir Rytø Europoje bei uþ ES ribø.

Socialinës sanglaudos politika taip pat labai aktuali, taèiau paþan-ga ðioje srityje priklauso nuo daugelio veiksniø, ir reikalinga integruo-ta politika, apimanti ir mokesèiø politikos, ir darbo rinkos, ir sociali-nës politikos siauràja prasme priemones. Socialinës atskirtiesprevencija ir maþinimas reikalauja ypatingos sprendimø priëmimokultûros, kuri leistø kiekvienà vieðosios politikos priemonæ vertintiatsiþvelgiant á jos poveiká socialinës atskirties maþinimui. Tokios po-litikos sukûrimas gali ir turi tapti artimiausio laikotarpio vyriausybësprioritetu.

Gerovë ir regioninë politika

Regioninë politika nepatenka á Lisabonos strategijos akiratá, tad ins-piracijø reikia ieðkoti kitur. Regioninë politika kaip atskira svarbivieðosios politikos sritis egzistuoja daugelyje valstybiø, taèiau pirmiau-sia kyla klausimas, ar ES sanglaudos politika gali iðspræsti Lietuvosregioninës plëtros problemas? Norint atsakyti á ðá klausimà bûtinaprisiminti, kaip formavosi vadinamoji Lietuvos regioninë politika.

Regioninës politikos formavimui Lietuvoje skirtas ne vienas dar-bas29, tad detaliai aptarti ðià problemà nëra reikalo. Galima konsta-tuoti, kad ji susidarë dël tiesioginio ES poveikio kaip pasirengimonarystei ES ir konkreèiai struktûrinës pagalbos panaudojimui dalis.Realios nacionalinës regioninës politikos poreikis nebuvo nei jauèia-mas, nei kiek nors ryðkiau artikuliuojamas. Per paskutinius metus iðau-gæs tokios regioninës politikos poreikis buvo tenkinamas viltimis apieES paramà, kuri pirmiausia bus skiriama regionams. Taèiau sprendþiantpasirengimo struktûriniø fondø panaudojimui efektyvumo problemàLietuvoje buvo pasirinktas centralizuotas struktûrinës pagalbos naudo-jimo modelis, paremtas vieningu programavimo dokumentu bei esmi-niu vyriausybës vaidmeniu administruojant pagalbà. Vienintelë realipriemonë, ávesta kiek koreguojant galimà paramos poveiká, buvo pa-


ramos projektø vertinimo sistema, numaèiusi papildomø balø projek-tams, kurie bus vykdomi atsilikusiuose Lietuvos regionuose.

Nors pastaraisiais metais regioniniø skirtumø problema gerokaiaktualinta, iki ðiol regioninë politika konceptualizuojama ir projek-tuojama iðimtinai ES struktûrinës paramos kontekste. Nors Lietuvojepo ilgø diskusijø su Europos Komisija buvo priimtas specialus regio-ninës plëtros ástatymas, numatantis ávairiø ES paramos atþvilgiu auto-nomiðkø priemoniø galimybæ, áskaitant visø vieðosios politikos prie-moniø vertinimà regioniniø skirtumø maþinimo poþiûriu, pastarojometo dokumentai liudija, kad màstymas, besiremiantis ES struktûri-nës politikos primatu, nesikeièia. Neseniai pateiktame nacionalinia-me regioniniø skirtumø maþinimo plane regioniniø skirtumø pro-blema suvokiama ir projektuojama per ES struktûrinës paramospriemones30.

Toks poþiûris realistiðkas ir pateisinamas, ypaè þvelgiant á naujàjàfinansinæ perspektyvà, taèiau nepakankamas. ES struktûrinës paramosremiamos sritys bus visø vieðøjø Lietuvos investicijø koncentracijos tað-kai, ir kokie nors atskiri didelës apimties finansiniai iðtekliai papras-èiausiai neegzistuoja. ES struktûrinë ir Sanglaudos fondo parama neap-ima daugelio svarbiø srièiø, susijusiø su socialine infrastruktûra. Galimatikëtis, kad daugiau lëðø á ðià sritá bus ádëta tolimesnëje finansinëje per-spektyvoje, ypaè atsiþvelgiant á didesnes galimybes nustatyti investicijøprioritetus ir tinkamas iðlaidas. 2005 metais turës bûti priimtas spren-dimas dël 2007–2013 metø finansinës perspektyvos. Tuomet EuroposParlamentas ir Taryba galës priimti sprendimà dël naujø sanglaudos poli-tikos reglamentø. Remdamasi bendrojo reglamento nuostatomis, Mi-nistrø Taryba per tris mënesius turës patvirtinti Bendrijos sanglaudosstrategines gaires, kuriø pagrindu valstybës narës ir regionai parengs na-cionalinius strateginius gairiø dokumentus ir veiksmø programas. Euro-pos Komisija savo pasiûlymuose dël tolesnës sanglaudos politikos regla-mentavimo iðkëlë vienà esminá principà, kuris gali padëti spræsti investicijøprioritetø ir atitinkamai biudþetiniø átampø problemà.

Ðis principas yra tinkamø iðlaidø nustatymo perdavimas nacio-nalinëms vyriausybëms. Pagrindinës netinkamos iðlaidos ir toliau


bûtø nustatomos ES lygmeniu, taèiau tolesni (ne)ribojimai bûtø na-cionalinës vyriausybës apsisprendimo reikalas. Svarbus pakeitimassusijæs su Europos socialinio fondo (toliau – ESF) intervencijos sri-ties iðplëtimu kovos su skurdu bei socialinës integracijos srityse. Ðispakeitimas gali bûti svarbus naudojant struktûrinæ paramà Lietuvossocialinei infrastruktûrai finansuoti. Ðiame kontekste taip pat svar-bus ESF numatomas ðvietimo ir mokymo sistemø reformø finansa-vimas. Ðioje srityje Lietuvos poreikiai labai dideli, o ES tam skirtasfinansavimas buvo gana menkas. Palankiai vertinti reikëtø ir numa-tomà galimybæ projektams bendrai naudoti Europos regioninës plët-ros fondo ir ESF lëðas 5 procentø ribose, o socialinës atskirties srity-je – iki 10 procentø.

Atsiþvelgiant á naujuosius Europos Komisijos pasiûlymus dël fi-nansavimo prioritetø, programavimo dokumentø rengimo, vertinimoir derybø metu pirmenybë bus teikiama sutikimui su Lisabonos irkitomis ES strategijomis, o ne probleminiø regionø poreikiui. Kaipminëta, Lisabona gali pateisinti investicijas á gerovës infrastruktûrà,taèiau neskatins tiesiogiai spræsti regioniniø skirtumø problemos.

Taigi ES paramos naudojimas yra labai svarbi, ypaè naujojoje fi-nansinëje perspektyvoje priemonë regioniniams skirtumams Lietuvo-je maþinti. Taèiau tikëtina, kad Lietuvos regioniniø skirtumø naudo-jant vien ES struktûrinæ paramà sumaþinti nepavyks.

Galima iðskirti kelias tokio nepakankamumo prieþastis. Pirmiau-sia regionø skirtumai neatsiranda vien dël vieðøjø investicijø regio-nuose trûkumo. Bent ið dalies jas gali pakeisti privaèios investicijos,kurioms pritraukti reikia atitinkamos reguliacinës aplinkos, reikia-mos kvalifikacijos darbo jëgos, pakankamai kompetentingos vietinësadministracijos ir – ne paskutinëje vietoje – tam tikrø mokestiniølengvatø. Daugelis ðiø veiksniø nepriklauso nuo ES struktûrinës pa-galbos ir turi bûti ágyvendinti nacionalinëmis reguliavimo priemonë-mis. Ypaè efektyvus galëtø bûti Lietuvos regioninës plëtros ástatyme31

numatytas vieðosios politikos priemoniø perþiûros regioniniu aspek-tu procesas. Taèiau jis nevyksta arba vyksta tik formaliai. Antra, regio-nø plëtra daþnai nëra pats efektyviausias investicijø paskirstymo kri-


terijus. Treèia, jau minëta prieþastis yra ribotos su ES susijusiø vieðøjøinvesticijø sritys. Nors jomis galima spræsti daugelá fizinës infrastruk-tûros problemø, pavyzdþiui, keliø, struktûrinë pagalba neprieinamatokioms svarbioms sritims kaip vieðosios tvarkos palaikymas ir socia-linë apsauga. Ðvietimui ir sveikatos apsaugai ji prieinama tik labainedideliu mastu.

Taigi abejotina, ar ið ES struktûrinës pagalbos pavyks finansuotididesnæ dalá socialinës infrastruktûros kûrimo poreikiø regionuose, norstokios galimybës bus didesnës. Nuo kitos finansinës perspektyvos busgalima keisti ES struktûrinës pagalbos teikimo modelá – já decentralizuo-ti. Nuo kitos finansinës perspektyvos taip pat bus ámanoma parengti at-skirà veiksmø programà regionø skirtumams maþinti. Tokios programospavyzdþiu ir prototipu gali tapti Vidaus reikalø ministerijos 2004 metaisparengtas, taèiau nepatvirtintas Regionø socialiniø-ekonominiø skirtu-mø maþinimo iniciatyvø 2004–2006 metø plano projektas.

Norint decentralizuoti regioninës pagalbos teikimà, reikia sukurtiadekvaèius administracinius gebëjimus regionuose. Taèiau iki ðiol ne-aiðku, kas tie regionai galëtø bûti. Tam tikros patirties turi kai kuriosapskritys, taèiau jos pernelyg maþos, kad paèios rengtø ES struktûri-nës pagalbos naudojimo programas, planuotø ir paskirstytø iðtekliusbei priþiûrëtø jø naudojimà. Tam reikëtø sukurti specialius regionusið atskirø apskrièiø. Tai nëra neámanoma – panaðiai elgësi Graikija irkai kurios naujosios ES valstybës narës. Taèiau tam gali prireikti lai-ko, kurio truks. Kita vertus, tokiai decentralizacijai prieðinsis dauge-lis ministerijø, kurios dabar tiesiogiai arba per joms pavaldþias agen-tûras kontroliuoja ES struktûriniø lëðø naudojimà. ES paramosvaldymo decentralizavimas gali á paramos panaudojimo planavimàgeriau integruoti atskirø regionø poreikius. Taèiau visø problemø taineiðspræstø dël pirmiau minëtø prieþasèiø. Taigi vienaip ar kitaip vistiek reikalingos ir tam tikros nacionalinës priemonës. Moderni regio-ninë politika yra horizontali integruota politika32. Tai reiðkia, kad jirealizuojama ávairiomis vieðosios politikos priemonëmis ávairiose vie-ðosios politikos srityse. Ið jø galima paminëti socialinæ, mokesèiø,investicijø skatinimo ir kitas sritis.


Iðvados

Gerovës ir demokratijos ryðys akademinëje literatûroje apibrëþiamasnevienareikðmiðkai. Viena vertus, ryðys tarp valstybiø ekonominioiðsivystymo ir demokratijos reþimo stabilumo akivaizdus. Kita ver-tus, egzistuoja nemaþai iðimèiø, kurias sunku paaiðkinti.

Lietuvoje gerovës ir demokratijos ryðys buvo tapæs ne tik akademi-niø, bet ir politiniø diskusijø problema, ypaè 2003 ir 2004 metaisprezidento ir Seimo rinkimø kontekste ir ágavo „dviejø Lietuvø“ pro-blemos pavidalà. Ðià problemà paaðtrino ir vertybinis vakuumas, li-kæs po to, kai buvo pasiekti esminiai ðio deðimtmeèio Lietuvos tikslai– narystë ES ir NATO. Taèiau Lietuvoje ðis klausimas buvo sulaukæsmaþai sistemingo tyrëjø dëmesio.

Atlikti kiekybiniai ir kokybiniai tyrimai Lietuvoje rodo ryðá tarppasitenkinimo demokratija ir ekonominæ-socialinæ gerovæ indikuo-janèiais parametrais, ypaè pajamomis ir iðsilavinimu. Taèiau kaip irkitose ðalyse, ryðys nëra tiesioginis ir priklauso nuo subjektyviø verti-nimø, ypaè nuo to, kaip gyventojai vertina savo padëties kitimà nepri-klausomos Lietuvos laikotarpiu vykusiø socialiniø ir ekonominiø re-formø kontekste.

Nors gerovës ir demokratijos ryðys nëra tiesioginis, jis leidþia pa-kankamai tvirtai teigti, kad pasitenkinimo demokratija problemas ga-lima spræsti vieðosios politikos priemonëmis. Ðiame straipsnyje pa-teikti duomenys indikuoja bûtinybæ Lietuvoje imtis tam tikros vieðosiospolitikos perþiûros. Þmonës, laikantys save pralaimëjusiais po visøperëjimo reformø, nepatenkinti savo socialiniu-ekonominiu statusuir nebenori laukti. Daliai Lietuvos gyventojø narystë ES ir NATO taippat þymi tam tikrà vilèiø ribà. Gyvenimo gerëjimo viltys nebëra atide-damos tolimai ateièiai. Be to, atrodo, kad atitinkamoms kompensaci-nëms priemonëms atsiranda ir tam tikras ekonominis pagrindas, susi-jæs su dël ekonomikos augimo akumuliuojama gerove. Artimiausiumetu neiðvengiamos atrodo priemonës, susijusios su socialinio saugu-mo ir gerovës tinklo bei infrastruktûros plëtra ir perskirstymo apim-èiø didinimu. Visas atitinkamas kompensacines priemones galimasieti su gerovës valstybës politika.


Ypatingas dëmesys vieðosios politikos perþiûroje turëtø bûti ski-riamas regioniniø skirtumø maþinimui, darbo vietø ir socialinës ap-saugos infrastruktûros kûrimui. Nors pastarieji rinkimai demonst-ruoja politiniø partijø dëmesá ðioms problemoms ir atitinkamosvieðosios politikos sritims, aiðkiai trûksta supratimo apie visas gali-mas tokios politikos priemones ir jø taikymo padarinius. Atsiþvel-giant á Lietuvos biudþeto apribojimus, bûtina imtis mokestinës ba-zës plëtimo ir mokesèiø administravimo gerinimo veiksmø. Antrasvarbi sritis yra dalinis ES paramos programavimo ir ágyvendinimodecentralizavimas pasinaudojant galimybëmis, kurias suteikia ESsanglaudos politikos reforma. Treèia sritis yra horizontalios regio-ninës politikos ágyvendinimas Lietuvoje. Teisinës ir organizacinësprielaidos tam yra sukurtos.

PASTABOS IR NUORODOS

1 Dar në viena partija ar partijø koalicija Lietuvoje nuo nepriklausomybësatkûrimo neiðbuvo valdþioje dviejø kadencijø paeiliui. Naujai po praëjusiø metøsuformuota vyriausybë gali bûti vadinama iðimtimi, taèiau buvusi valdanèioji ko-alicija gavo tik apie ketvirtadalá rinkëjø balsø. Galimybæ valdyti toliau jai suteikëá koalicijà átraukta 2004 metais sukurta populistinë Darbo partija.

² TVF giria Lietuvos ekonomikos plëtrà, taèiau negaili kritikos Vyriausybei.BNS, 2003 m. birþelio 13 d.

3 Marta Orwiska, Anetta Caplanova, Jozef Medve, John Hudsen. Attitudes toChange in Central and Eastern Europe // NISPAcee Occasional Papers. Vol. V(3), Summer 2004, p. 18–31.

4 Tyrimas: reikalai Lietuvoje ið esmës krypsta á geràjà pusæ. ELTA, 2004 m.rugsëjo 3 d.

5 Alvidas Lukoðaitis. Parlamento institucionalizacija ir teisëkûros procesas:Lietuvos atvejis. Daktaro disertacija. VU TSPMI, 2004.

6 Rinkimø scenarijaus be Darbo partijos pergalës nëra // Verslo þinios, 2004,rugsëjo 16.

7 Naujausias tokiø leidiniø pavyzdys yra „Gyvenimo lygis ir skurdas 2003“.Vilnius: Statistikos departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybës, 2004.

8 LR SADM. Skurdo maþinimo Lietuvoje strategija. Vilnius: LR SADM, 2000.9 Guoda Steponavièienë. Kai tampi turtingesnis kaimyno karvei nugaiðus //

Naujasis þidinys-Aidai. 2002, Nr. 7–8.10 A. Przevorski. Sustainable Democracy. Cambridge: Cambridge University

Press, 1991.


11 Marta Orwiska, Anetta Caplanova, Jozef Medve, John Hudsen. Ibid.12 Bernard Funck and Lodovico Pizzati (eds.). European Integration, Regio-

nal Policy, and Growth. Washington: World Bank, 2003.13 Martin Bruncko. Real Convergence in the Slovak Republic and European

Union Regional Funds // B. Funck and L. Pizzati (eds.). European Integration,Regional Policy, and Growth. Washington: World Bank, 2003. P. 183–195; Klau-dijus Maniokas. Europos Sàjungos plëtra ir europeizacija: Vidurio ir Rytø Euro-pos valstybiø ásijungimas á Europos Sàjungà. Vilnius: Eugrimas, 2003.

14 Marta Orwiska, Anetta Caplanova, Jozef Medve, John Hudsen. Ibid.15 Klaudijus Maniokas. Ten pat.16 World Bank. Expenditure Policies Toward EU Accession. 2002.17 Ðaltinis: Europos Komisijos bendrosios vyriausybës duomenys (ESA95),

OECD vyriausybës finansø statistika.18 World Bank. Expenditure Policies Toward EU Accession. 2002. P. 6.19 M. A. Orienstein and M. R. Haas. Globalization and the Development of

Welfare States in Postcommunist Europe // M. Glatzer and D. Rueschemeyer(eds.). Politics Matters: Globalization and the Future of Welfare States, 2002.

20 Atrodo, kad skandalas, susijæs su prezidento institucija, kilæs Lietuvoje2003 metø pabaigoje, prisidëjo prie problemos suvokimo ir net jos sprendimobûdø identifikavimo. Net deðiniosios partijos pradëjo kritikuoti Lietuvos vyriau-sybæ dël nepakankamo dëmesio tokioms vieðosios politikos sritimis kaip regioninëpolitika. Þr. A. Kubiliaus komentarà þurnale „Veidas“, 2003 m. gruodþio 18 d.Gerovës ir socialiniø-ekonominiø skirtumø problema ëmë ryðkiai vyrauti paskuti-nëse prezidento ir parlamento rinkimø kampanijose.

21 Ðioje srityje irgi matoma tam tikrø poslinkiø. Lietuvos Vyriausybë 2004 metøsausá paskelbë, kad rengs naujà regioninës politikos strategijà. Þr.: Vyriausybësiûlys riboti sostinëje gamybos plëtrà. ELTA, 2004 m. sausio 8 d. Ðá klausimà daranksèiau bandë monopolizuoti prezidentas R. Paksas, 2003 metø viduryje pasiû-læs parengti socialiniø skirtumø tarp regionø maþinimo programà (Ieðkoma bûdø,kaip áveikti kai kuriø regionø atsilikimà. ELTA, 2003 m. rugpjûèio 29 d.). Ði temabuvo labai ryðki 2004 metø prezidento ir Seimo rinkimuose.

22 World Bank. Expenditure Policies Toward EU Accession. 2002.23 Apie jo panaikinimà diskutuojama vis intensyviau, tad èia ið karto po Seimo

rinkimø 2004 metais buvo galima tikëtis tam tikrø þingsniø.24 Tai buvo ypaè bûdinga Lietuvos socialdemokratø partijai, kuri vëliau susi-

jungë su LDDP.25 Presidency Conclusions, 2000.26 Ramûnas Vilpiðauskas ir Guoda Steponavièienë. Europos Sàjungos Lisabo-

nos darbotvarkës ir jos poveikio Lietuvai ávertinimas. Vilnius: Lietuvos laisvosiosrinkos institutas, 2003.

27 Ten pat.28 Bûtent ðioje srityje Lisabonos strategija buvo naudojama prieðingais tiks-

lais. Seimui priëmus senatvës pensijø iðankstinio mokëjimo ástatymà, kuris ir turipadëti spræsti prieðpensinio amþiaus grupës problemas, buvo argumentuojama,kad jis prieðtarauja Lisabonos strategijai. Þr.: Lietuva bus priversta didinti pensináamþiø iki 65 m. ELTA, 2003 m. spalio 20 d.


29 Klaudijus Maniokas. Ten pat; Vitalis Nakroðis. Lietuvos prisitaikymas prieEuropos Sàjungos sanglaudos politikos: institucinë vieðosios politikos kaita. Dak-taro disertacija. Vilnius: VU TSPMI, 2004.

30 VRM. Regionø socialiniø ir ekonominiø skirtumø maþinimo iniciatyvos(planas) 2004–2006. Vilnius: Lietuvos Respublikos Vidaus reikalø ministerija,2004.

31 Nauja Regioninës plëtros ástatymo redakcija priimta 2002 m. gruodþio 10 d.32 P. Keating and J. Loughlin (eds.) The Political Economy of Regionalism.

London: Frank Cass, 1997.

LITERATÛRA

Agh, Attila. Emerging Democracies in East Central Europe and the Balkans.London: Edward Elgar, 1998.

Balcerowitcz, Leszek. Socialism, capitalism, transformation. Budapest: CEUPress, 1995.

Bruszt, L. and Stark, D. Potsocialist Pathways: Transforming Politics andProperty in East Central Europe. Cambridge: Cambridge University Press, 1998.

Dimitrova, Antoaneta. East of Copenhagen: Enlargement and InstitutionalChange in Central and Eastern Europe // Paper presented for the conferenceEnlargement and Institutional Change in Central and Eastern Europe, Bratislava,September 19–22, 2000.

Elster, J., Offe, C., and Preuss, U.K. Institutional Design in Post-communistSocieties. Cambridge: Cambridge University Press, 1998.

Esping-Andersen, G. Power and Distributional Regimes// Politics and Socie-ty.1985, vol. 14, issue 2.

Hughes, J., Sasse, G., and Gordon, C. Enlargement and regionalization: theEuropeanization of local and regional governance in CEE states // Wallace, H.ed., Interlocking Dimentions of European Integration. Palgrave, 2001.

Inotai, Andras. Winners and Losers in EU Integration in Central and EasternEurope. Summary Report, Bertelsmann Foundation, 1999.

Lane, Jan Erik.. Vieðasis sektorius: sàvokos, modeliai ir poþiûriai. Vilnius:Margi raðtai, 2001.

Lijphart, A. and Waisman, C.H. (eds.). Institutional Design in New Democra-cies: Eastern Europe and Latin America. Oxford: WetviewPress, 1996.

LR SADM. Lietuvos Respublikos skurdo maþinimo strategijos ágyvendinimo2002–2004 metais programa. Vilnius: LR SADM, 2002.

LR SADM. Lietuvos Respublikos skurdo maþinimo strategijos ágyvendinimo2002–2004 metais programa. Vilnius: LR SADM, 2004.

Nakroðis, Vitalis ir Vilpiðauskas, Ramûnas. Vieðosios politikos ágyvendinimasLietuvoje: „trûkstamos grandies“ analizë. Vilnius: Eugrimas, 2002.

Offe, Claus. Capitalism by Democratic Design? Democratic Theory Facingthe Triple Transition in East Central Europe // Social Research, vol. 58, p. 865–892, 1991.


Offe, Claus. Varieties of Transition: The East European and East GermanExperience. Cambridge(Mass.): MIT Press, 1997.

Pridham, G. EU Accession and Domestic politics: Policy Consensus andInteractive Dynamics in Central and Eastern Europe // Paper presented in theconference EU Enlargement and Institutional Change. Bratislava, September19–22, 2000.

Pridham, G. and Agh, A. (eds.). Prospects for democratic consolidation inEast-Central Europe. Manchster: Manchester University Press, 2001.

Pridham, G., Herring, E., and Sanford, G. (eds.). Building democracy? TheInternational Dimension of Democratization in Eastern Europe. London: Cassel,1997.

Rhodes, M and Ferrera, M. (eds.). Recasting European Welfare States. Lon-don: Frank Cass,2000.

Rhodes, M. The Welfare State: Internal Challenges, External Constraints //Rhodes, M. and all (eds.). Developments in West European Politics. London:Macmillan Press, 1997.

Rudra, N. Globalization and the Decline of the Welfare State in Less-Deve-loped countries.// International Organization, vol 56 (2), 2000.

Rutkowski, J. Rapid Labor Reallocation with a Stagnant UnemploymentPool: The Puzzle of the Labor Market in Lithuania. // World bank working paper,2003.

SPG. Eurointegracijos poveikis þmogaus socialinei raidai: socialinio sekto-riaus vystymo perspektyvos ir mokesèiø politika. Vilnius: Socialinës politikosgrupë, 2004.

Threlfall, M. Social Integration in the European Union: Towards a SingleSocial Area? // Farrell, M. and all (eds.). European Union in the 21st century:Unity in Diversity?. London: Sage Publications, 2003.

Vandenbroucke, F. The EU and social protection: what should the EuropeanConvention propose? // Paper presented at the Max Planck Institute for the Studyof Societies, Koln, 17 June 2002.

Vilpiðauskas, Ramûnas. The Regulatory alignment in the context of EU Ac-cession and its impact on the functioning of the Lithuanian economy, technicalbackground paper prapared for the World Bank report Lithuania: Readiness forEU Accession Study, Spring 2003.

World Bank. Lithuania: An Opportunity for Economic Success. A WorldBank Country Study.1998.

SUMMARY

Although the correlation of welfare and democracy is not direct, it is possible tosustain that the problems related with democracy satisfaction could be solved bypublic policy measures. Lithuanian’s who reflect themselves as the losers of thetransition reforms are unsatisfied with their socio-economic status and their an-


ticipation of the prompt life improvement is rather high. If such tendencies startto dominate in the society of Lithuania, the question of political stability arises.Therefore social security, welfare network and infrastructure development as wellas the increase of the redistribution amounts look like inevitable reforms innowadays Lithuania.

All appropriate compensatory measures could be related to the developmentof the welfare state in Lithuania. The liberal model of the welfare state should bethe most suitable option for Lithuania at first sight. The Lisbon Strategy is implic-itly based on this kind of welfare state model. Lithuania was trying to apply activelabour market policy nevertheless the efforts were restrained by the small resourc-es. The structural policy of the EU, mainly the measures financed by the Europe-an Social Fund, should increase the amount of funds allocated to the active labourmarket policy.

Considering public policy in Lithuania an exclusive attention should be paidto the reduction of regional inequalities, establishment of the workplaces andsocial security infrastructure. Due to the Lithuanian budget restrictions it’s nec-essary to develop a tax base and to improve tax administration. The second impor-tant component is partial decentralisation of programming and implementationof the EU funds by means of the EU Cohesion policy reform. The third compo-nent is the implementation of horizontal regional policy in Lithuania. Legal andorganisational premises for the aforementioned steps are already established.

Documents

PASITENKINIMAS DEMOKRATIJA, GEROVË IR VIEÐOJI POLITIKA ...6173697/6173697.pdf · Pasitenkinimas demokratija ir vieðoji politika Pasitenkinimo demokratija ir vieðosios politikos