Pilietinės visuomenės situacija Lietuvoje

Dr. Rūta ŽiliukaitėFilosofijos fakultetas,Vilniaus universitetas

Pilietinės visuomenės institutas

Duomenų apie pilietinę visuomenę šaltiniai Tarptautiniai lyginamieji tyrimai: Europos vertybių

tyrimas 1990, 1999, 2008 2005 m. Pilietinės visuomenės instituto iniciatyva

atliktas tyrimas “Lietuvos pilietinės visuomenės žemėlapis”

Pilietinės galios indekso tyrimas: Nuo 2007 – Lietuvos visuomenės pilietinės galios

tyrimas. 2008 ir 2009 metais - mokytojų pilietinės galios tyrimas. 2010 metai: padidinta jaunų žmonių (15-29 metų) imtis.

Bejėgiškumo sindromas “Didžiausia pilietinė negalia, kliudanti plėtoti

pilietines iniciatyvas Lietuvoje, yra visuomenėje vyraujantis netikėjimas, kad kolektyviniai piliečių veiksmai gali ką nors pakeisti ar pasiekti kokių nors reikšmingų rezultatų.” (Neatrasta galia, 2006)

KOKIOS YRA GYVENTOJŲ PILIETINIO AKTYVUMO PRIELAIDOS?1) atviri ir platūs socialiniai tinklai2) bendruomeninio solidarumo nuostatos ir pilietinio dalyvavimo normos3) funkcionuojanti viešoji erdvė

NVO skaičiaus dinamika 1990-2005

0

2000

4000

6000

8000

10000

12000

14000

16000

18000

1990-1994

1995 1996 1997 1998 1999 2000 2001 2002 2003 2004 2005

Visuomeninės organizacijos ir asociacijos Labdaros ir paramos fondai

Profesinės sąjungos Viešosios įstaigos

NVO skaičius RVE (2008 NGO sustainability index/USAID)

NVO skaičius tenkantis 1000 gyventojų

Gyventojų dalyvavimas NVO (Europos vertybių tyrimas, 1990, 1999, 2008) Klausimų formuluotės:“Please look carefully at the following list of voluntary organizations and

activities and say...a) which, if any, do you belong to?b) which, if any, are you currently doing unpaid voluntary work for?”

1990 metais: Įdėmiai perskaitykite sąrašą įvairių visuomeninių organizacijų bei judėjimų

ir pasakykite, ar priklausote kuriai nors iš jų? Kurių visuomeninių organizacijų bei judėjimų veikloje aktyviai

dalyvaujate? 1999 metais:

Įdėmiai perskaitykite sąrašą įvairių visuomeninių organizacijų bei judėjimų ir pasakykite, ar esate kurios nors organizacijos ar judėjimo narys?

Ar dalyvaujate kurios nors visuomeninės organizacijos ar judėjimo veikloje be atlyginimo?

2008 metais: Įdėmiai perskaitykite sąrašą įvairių visuomeninių organizacijų bei veiklų ir

pasakykite... a) Ar Jūs priklausote kuriai nors iš jų? b) ar Jūs dirbate nemokamą savanorišką darbą kurioje nors iš jų?

Organizacijų sąrašas:

A Socialinės pagalbos seniems ir neįgaliems arba skurstantiems žmonėms tarnybos v10

B Religinės ar bažnytinės organizacijos v11

C Švietimo, dailės, muzikos ar kultūrinės veiklos v12

D Profsąjungos v13

E Politinės partijos ir grupės v14

F Vietinės bendruomenės veikla, sprendžiant skurdo, nedarbo, gyvenamojo ploto ar nacionalinių santykių problemas

v15

G Pagalba besivystančioms šalims ar žmogaus teisių apsauga v16

H Aplinkos išsaugojimo, ekologijos, gyvūnų teisių apsaugos v17

I Profesinės asociacijos v18

J Jaunimo užimtumo veikla (pvz.: skautai, vadovai, jaunimo klubai ir pan.) v19

K Sporto ar aktyvaus poilsio v20

L Moterų grupės v21

M Judėjimai už taiką v22

N Savanoriškos sveikatos organizacijos v23

O Kitos grupės v24

Nė vienoje (neskaityti)v25

EVT duomenys 1990 metai:

Priklauso: 60 proc. Aktyviai dalyvauja: 32 proc.

1999 metai: Nariai: 19 proc. Dalyvauja veikloje be atlyginimo: 16 proc.

2008 metai: Priklauso: 24 proc. Dirba nemokamą savanorišką darbą: 15 proc.

0,00% 10,00%

20,00%

30,00%

40,00%

50,00%

60,00%

70,00%

80,00%

90,00%

Rusija

Lenkija

Ukraina

Rumunija

Moldova

Ispanija

Portugalija

Vengrija

Bulgarija

Slovakija

Baltarusija

Graikija

Lietuva

Rytų Vokietijas

Didžioji Britanija

Latvija

Estija

Austrija

Prancūzija

Čekija

Rytų Vokietija

Airija

Islandija

Švedija

Slovėnija

Belgija

Šveicarija

Norvegija

Suomija

Olandija

Dirba nemokamąsavanorišką darbą

Priklauso

Kodėl žmonės nedalyvauja savanoriškoje veikloje? (Brady ir kt., 1995)

Negali Nenori Niekas nepasiūlė

12

15

18

19

25

26

45

0 10 20 30 40 50

Man nekelia pasitikėjimo Lietuvojeveikiančios visuomeninės organizacijos

Nežinau tokių organizacijų

Nemanau, kad turiu pakankamaisugebėjimų tokiai veiklai

Nenoriu dalyvauti, nes netikiu tokiųorganizacijų veiklos prasmingumu

Manęs niekas nekvietė ar neprašėkurioje nors jų dalyvauti

Šiuo metu neturiu galimybės dalyvauti

Nenoriu dalyvauti, nes manęs tainedomina

Nedalyvavimo priežastys, (VT/PVI 2005)

NIPC/VILMORUS, 2011. http://ec.europa.eu/lietuva/documents/power_pointai/savanorystes_tyrimas_2011.pdf

Kas dalyvauja NVO veikloje? Išsimokslinimas? Lytis? Amžius? Užimtumo statusas?

Narystė NVO pagal amžių (EVT, 2008)

Narystė NVO pagal užimtumo statusą

Jaunimo dalyvavimas pilietinėse veiklose (PGI 2010)

Dviejų jaunimo amžiaus grupių palyginimas pagal pilietinį dalyvavimą: mokyklinis aktyvumas? (PGI/2010)

40,4

65,9

41,2

36,9

47,1

37,1

0,0 20,0 40,0 60,0 80,0

Subjektyvauspolitinio

veiksmingumovertinimoindeksas

Politinioišprusimoindeksas

Domėjimosiviešaisiaisreikalaisindeksas

15-29 metų

30 metų ir vyresni

Jaunimo pilietinio aktyvumo tęstinumas ir domėjimasis viešaisiais reikalais?

Jaunimo domėjimasis viešaisiais reikalais

Politinis išprusimas

Nesidominčių politika skirtumas (18-29 metų amžiaus ir 30 ir vyresnių)

0 5 10 15 20 25

Lietuva

Ukraina

Estija

Lenkija

Čekija

Didžioji Britanija

Latvia

Graikija

Islandija

Vengrija

Airija

Slovėnija

Slovakija

Rusija

Rumunija

Švedija

Vokietija

Danija

Suomija

Ispanija

Prancūzija

Belgija

Olandija

Austrija

Italija

Mokytojų pilietinis aktyvumas (PGI 2009)

32

85

79

23 23

0

10

20

30

40

50

60

70

80

90

bendruomeninė veikla Konvencinis politinisdalyvavimas

Nekonvencinės/naujosiospolitinio dalyvavimo

formos

visi

mokytojai

Bendruomeninė veikla (proc.)

18

28,7

50

74,6

78

84,9

0 20 40 60 80 100

Dalyvavo vietosbendruomenės

veikloje

Dalyvavo aplinkostvarkymo talkoje

Aukojo pinigųlabdarai

mokytojai

visi

Konvencinė politinė veikla

4,2

4,3

6,1

7,5

7,8

7,9

16

13,4

13,4

7,4

29,4

28,7

37,8

31,1

0 20 40 60 80 100

Dalyvavo partijos veikloje

Kreipėsi į politiką

Kreipėsi į advokatą, teismą arprokuratūrą viešo intereso gynimo

klausimu

Susitiko su žurnalistais ar pats rašė,kalbėjo visuomenės informavimo

priemonėse

Neatlygintinai dalyvavo visuomeninėjear pilietinėje kampanijoje

Dalyvavo visuomeninių organizacijų,judėjimų veikloje

Kreipėsi į valstybės institucijas praneštiapie įstatymų pažeidimus

mokytojai

visi

Rizikų, susijusių su pilietine veikla, vertinimas (labai tikėtina arba tikėtina, proc.)

6759

67 6864

7369

7581

69

0

10

20

30

40

50

60

70

80

90

Prarastų darbą Būtų laikomikeistuoliais

Galėtų būtiviešai

užsipuolami,šmeižiami

Būtųįtarinėjmai, jad

veikai išsavanaudiškų

paskatų

Galėtų sulauktigrasinimųsusidoroti

visi

mokytojai

Rizikų patirtis ir pilietinis aktyvumas (PGI, 2009)

2,9%4,9%

14,7%

8,6%

13,7%

26,1%26,5%24,0%

36,4%

15,9%

10,2%5,5%

0,0%

5,0%

10,0%

15,0%

20,0%

25,0%

30,0%

35,0%

40,0%

Nedalyvavonei vienoje

veikloje

Dalyvavo 1veikloje

Dalyvavo 2veiklose

Dalyvavo 3veiklose

Dalyvavo 4veiklose

Dalyvavo 5 irdaugiauveiklų

Visos pilietinės veiklos Tik konvencinė ir nekonvencinė politinė veikla

Jon Elster (1992) “Kasdieniai kantininkai”*:

Kasdieniai kantininkai kolektyvinėje veikloje atlieka „nepastūmėtų išjudintojų“ funkciją, t.y. jie duoda impulsą kolektyvinei veiklai.

Kasdieniai kantininkai bendradarbiauja, jeigu, jų manymu, būtų geriau, jeigu visi bendradarbiautų, nei kad visi nebendradarbiautų.

Be klausimo „kas būtų, jeigu visi tai darytų?“, kasdienių kantininkų motyvaciją apibrėžia ir antras klausimas – „kas, jei ne aš?“.

* Pagal Imanuelį Kantą