2013–2022 2030 · 2018. 12. 18. · 2013 2014 2015 Siekinys 2017 m. Siekinys 2022 m. Šaltinis: Pilietinės visuomenės institutas. Valstybins vietimo 20132022 met strategijos gyvendinimo

ŠV

IET

IMO

P R O B L E M O S A N A L I Z Ė

2013–2022

Pagrindinis tikslas – paversti Lietuvos švietimą tvariu pagrindu valstybės gerovės kėlimui, ugdyti veržliam ir savarankiškam žmogui, atsakingai ir solidariai kuriančiam savo, Lietuvos ir pasaulio ateitį.

ISSN 1822-4156

Valstybinės švietimo 2013–2022 metų strategijos įgyvendinimo pusiaukelė (2013–2017 metai)

2017 gruodis,Nr. 10 (166)

2030LIETUVAAtjauta

Sutarimas

Partnerystė

Lyderystė

Pilietiškumas

Kūrybingumas

Mokytojo asmenybė

Mokyklų kokybės kultūra

Bendra posistemių veikla dėl įtraukties

Mokymasis ir įgalinimas veiklai visą gyvenimą

Veik

lum

as

Solid

arum

as

Mok

ymas

is

VALSTYBINĖ ŠVIETIMO2013–2022 METŲ

STRATEGIJA

2017 gruodis2

Mokinių, pasiekiančių bent 3-ąjį (iš 6) PISA lygmenį ir nepasiekiančių 2-ojo lygmens, dalis (proc.)

Skaitymo gebėjimai

Vertinimo rodiklis, matavimo vienetas Strategijoje užfiksuota

būklė (metai)

Naujausia būklė (metai)

Siekinys 2017 m.

Siekinys 2022 m.

Mokinių, atitinkančių bent 3 (iš 6) tarptautinio penkiolikmečių mokymosi pasiekimų tyrimo PISA lygmens, dalis proc.

Skaitymo gebėjimai Matematikos raštingumas

Gamtamokslinis raštingumas

49,1 45,6 47,754,1 (2009)

47,2 48,247,945,6 (2015)

Vidutiniškai ne mažiau kaip 5047 4955

Vidutiniškai ne mažiau kaip 5449 5156

Mokinių, nepasiekiančių 2 (iš 6) tarptautinio penkiolikmečių mokymosi pasiekimų tyrimo PISA lygio, dalis proc.

Skaitymo gebėjimai Matematikos raštingumas


22,524,3 26,317,0 (2009)

25,1 25,125,424,7 (2015)

Vidutiniškai ne daugiau kaip 20222415

Vidutiniškai ne daugiau kaip 15192014

Pilietinės galios indeksas 35,0 (2012) 33,4 (2015) 40,0 45 Lietuvos aukštųjų mokyklų, patenkančių į akademinio pasaulio universitetų reitingo (ARWU) 500-ą, skaičius

0 (2013) 0 (2016) 1 1

Iš Bolonijos proceso regiono atvykstančių ir į ten išvykstančių laikinai studijuoti studentų skaičiaus santykis Lietuvoje

0,09 (2009) 0,81 (2016) 0,3 0,6

20–24 metų asmenų, turinčių bent vidurinį išsilavinimą, dalis proc.

89,3 (2012) 91,3 (2016) 90 90

30–34 metų asmenų, turinčių aukštąjį ar jam prilygintą išsilavinimą, dalis proc.

48,6 (2012) 58,3 (2016) ne mažiau kaip 48,7

ne mažiau kaip 48,7

Įsidarbinančių* 25–64 metų asmenų dalis proc. 11,1 (2012) 12,1 (2014) 13 16 Nacionalinės išlaidos švietimui kaip bendrojo vidaus produkto (BVP) dalis proc.

5,36 (2010) 5,4 (2015) 5,8 6

* VŠS siekiniai. Duomenų šaltinis: PISA 2015 metų ataskaita

45,650,7 48,2 47* 49*

24,321,2

25,122*

19*

0

10

20

30

40

50

60

2009 2012 2015 2017 2022

Pasiekia bent 3 lygmenį Nepasiekia 2 lygmens

Valstybinės švietimo 2013–2022 metų strategijos įgyvendinimo pusiaukelė (2013–2017 metai) 3

54,156,3

45,6

55* 56*

17 17,0

24,7

15* 14*

0

10

20

30

40

50

60

2009 2012 2015 2017 2022


Mokinių, pasiekiančių bent 3-iąjį (iš 6) PISA lygmenį ir nepasiekiančių 2-ojo lygmens, dalis (proc.)

Matematinis raštingumas

52,0 48,0 48,0 49*51*

23,0 26,0 26,0 24*20*

0

10

20

30

40

50

60

2009 2012 2015 2017 2022



Mokinių, pasiekiančių bent 3-iąjį (iš 6) PISA lygmenį ir nepasiekiančių 2-ojo lygmens, dalis (proc.)



2017 gruodis4

49,1 51,747,2

≥50*≥54*

22,5 21,125,1

≤20*≤15*

0

10

20

30

40

50

60

2009 2012 2015 2017 2022

Pasiekia 3 ar aukštesnį lygmenį Nepasiekia 2 lygmens

Mokinių, pasiekiančių bent 3-iąjį (iš 6) PISA lygmenį ir nepa-siekiančių 2-ojo lygmens, dalis (proc.) visų raštingumų srityse

Didžiausia Lietuvos švietimo bėda yra prasta jo kokybė. Lietuvos penkiolikmečių PISA rezultatai smuko visose tirtose srityse, ypač smarkiai gamtamokslinio raštingumo srityje, todėl dar labiau atsiliekama nuo VŠS siekinių (išskyrus skaitymo gebėjimų srityje bent 3-iąjį PISA lygmenį pasiekiančių mokinių dalį).


Pilietinės galios indeksas (PGI)

Pilietinės galios indekso tyrimai atskleidė Lietuvos visuomenės pilietinės galios sąstingį. Lietuvos visuomenė mažiau domisi politika, o dalyvavimas pilietinėse veiklose ir organiza-cijose itin silpnas. Uždavinys išlieka aktualus, todėl svarbu stiprinti ir plėtoti pilietines iniciatyvas, užtikrinti jų tęstinumą, ugdymo proceso nuoseklumą ir tvarumą, skatinti vaikus ir jaunuolius įsitraukti į prasmingas veiklas.

36 34 33,4

4045

0

5

10

15

20

25

30

35

40

45

50

2013 2014 2015

Siekinys 2017 m. Siekinys 2022 m.

Šaltinis: Pilietinės visuomenės institutas


Lietuvos aukštųjų mokyklų, patenkančių į akademinio pasaulio universitetų reitingo (ARWU) 500-ą, skaičius

Iki 2016 m. nė vienas šalies universitetas nepateko į akademinio pasaulio universitetų reitingo (ARWU) 500-ą.Nuo 2013 m. į tarptautinį universitetų reitingą „QS World University Rankings“ patenka keturi šalies universitetai:

Vilniaus universitetas Kauno technologijų universitetas

Vilniaus Gedimino technikos universitetas

Vytauto Didžiojo universitetas

Metai 2013 2014 2015 2016 2017 2014–2016

2017 2014–2016

2017 2014–2016

2017

Vietų grupė

601–650

551–600

501–550

481–490

401–410

701+ 701–750

701+ 551–600

701+ 801–1000

Duomenų šaltinis: QS World University Rankings

Iš Bolonijos proceso regiono atvykstančių ir į ten išvykstan-čių laikinai studijuoti* studentų skaičiaus santykis Lietuvoje

0,08

0,32 0,31 0,33

0,81

0,3

0,6

0

0,1

0,2

0,3

0,4

0,5

0,6

0,7

0,8

0,9

2012 2013 2014 2015 2016


* Pastaba. Išvykusių ir atvykusių studijuoti visą studijų programą studentų skaičius.Duomenų šaltinis: Eurostatas

Nuosekliai didėja atvykstančių į Lietuvą studijuoti užsienio studentų skaičius, tačiau iš-vykstančiųjų skaičius smarkiai mažėja. Todėl atvykstančiųjų ir išvykstančiųjų skaičiaus santykis yra išaugęs ir viršija Strategijos siekinius.Uždavinys ir toliau išlieka aktualus, todėl reiktų gerinti studijų kokybę ir Lietuvos, kaip patrauklaus studijų centro, įvaizdį. Užtikrinti informacijos apie studijas Lietuvoje pasiekia-mumą ir sklaidą.

2017 gruodis6

20–24 metų asmenų, įgijusių bent vidurinį išsilavinimą, dalis (proc.)

Duomenų šaltinis: Eurostatas

20–24 metų asmenų, įgijusių bent vidurinį išsilavinimą, dalis auga ir jau viršijo numatytus VŠS 2017 ir 2022 m. siekinius.Metas sutelkti daugiau dėmesio ne į išsilavinimo kiekybę, bet ir kokybę, kad turintys že-mesnį išsilavinimą siektų aukštesnio ir pajėgtų visavertiškai įsilieti į darbo rinką.

90 91,4 90,9 91,3

90

50

60

70

80

90

100

2013 2014 2015 2016

Siekiniai 2017 m. ir 2022 m.

30–34 metų asmenų, įgijusių aukštąjį ar jam prilygintą išsila-vinimą, dalis (proc.)

30–34 metų asmenų, įgijusių bent vidurinį išsilavinimą, dalis auga ir jau viršijo numatytus VŠS 2017 ir 2022 m. siekinius.Itin daug dėmesio turėtų būti sutelkta į aukštojo mokslo kokybę ir programų tikslingumą, nes kol kas nemaža dalis aukštųjų mokyklų absolventų neįsidarbina pagal įgytą specialybę.

51,3 53,3 57,6 58,3

48,7

0

10

20

30

40

50

60

70

2013 2014 2015 2016

Siekinys 2017 m. ir 2022 m.*

* Ne mažiau kaip 48,7 proc.Duomenų šaltinis: Eurostatas


Įsidarbinančių* 25–64 metų asmenų dalis (proc.)

Lietuvoje sukuriančių sau darbo vietą 25–64 metų asmenų dalis pirmaisiais Strategijos įgy-vendinimo metais augo, tačiau dar gerokai atsiliko nuo 2017 ir 2022 m. siekinių. Kadangi vėluojama surinkti ir pateikti duomenis apie minėtą rodiklį, todėl šiuo metu sunku progno-zuoti, kaip pavyks pasiekti 2017 ir 2022 m. siekinius.

* Sukuriančių sau darbo vietą.Duomenų šaltinis: Eurostatas

Nacionalinės išlaidos švietimui kaip BVP dalis (proc.)

Nuo Strategijos įgyvendinimo pradžios Lietuvos BVP dalis švietimui sumažėjo. Būtina ieškoti galimybių didinti švietimo finansavimą. Viena jų – privačių lėšų pritraukimas į švietimą. Taip pat racionalesnis, efektyvesnis lėšų, materialinių išteklių naudojimas kituose šalies ūkio sektoriuose.


11,8 12,1

13

16

0

2

4

6

8

10

12

14

16

18

2013 2014


5,6

5,45,4

5,8

6,0

2013 2014 2015


2017 gruodis8

Gerinti mokinių mokymosi pasiekimus

PAGRINDINIO TIKSLO UŽDAVINIAI

Skatinti visuomenės pilietiškumą

Skatinti aukštojo mokslo tarptautiškumą

Didinti išsilavinusių žmonių dalį

Didinti sau darbo vietą sukuriančių asmenų dalį

Didinti švietimo finansavimą


470468

477

472

486

477479 478

488491

496

475

450

455

460

465

470

475

480

485

490

495

500

2006 2009 2012 2015

Tašk

ai

Skaitymo gebėjimai



Lietuvos mokinių PISA tyrimo rezultatų kaita

Duomenų šaltinis: EBPO 2015 metų rezultatų pristatymas (dr. R. Dukynaitė, M. Stundža) 2016 12 06

Skaitymo gebėjimai

ES šalių 2015 m. PISA tyrimo rezultatai

MOKINIŲ PASIEKIMAI

526 519 506 493 488 472

0

100

200

300

400

500

600

Suo

mija

Airi

ja

Est

ija

Voki

etija

Lenk

ija

Slo

vėni

ja

Nyd

erla

ndai

Šve

dija

Dan

ija

Pra

ncūz

ija

Bel

gija

Por

tuga

lija

Jung

tinė

Kar

alys

tė

Ispa

nija

EB

PO

šal

ių v

idur

kis

Latv

ija

Kro

atija

Ček

ijos

Res

publ

ika

Italij

a

Aus

trija

LIE

TUVA

Veng

rija

Gra

ikija

Slo

vaki

ja

Mal

ta

Kip

ras

Rum

unija

Bul

garij

a

Tašk

ai

Duomenų šaltinis: PISA 2015 metų ataskaita

2017 gruodis10




520

504490

482 478

380

400

420

440

460

480

500

520

540

Est

ija

Nyd

erla

ndai

Suo

mija

Dan

ija

Slo

vėni

ja

Bel

gija

Voki

etija

Airi

ja

Lenk

ija

Aus

trija

Šve

dija

Pra

ncūz

ija

Por

tuga

lija

Jung

tinė

Kar

alys

tė

Ček

ijos

Res

publ

ika

EB

PO

šal

ių v

idur

kis

Italij

a

Ispa

nija

Latv

ija

Mal

ta

LIE

TUVA

Veng

rija

Slo

vaki

ja

Kro

atija

Gra

ikija

Rum

unija

Bul

garij

a

Kip

ras

Tašk

ai




534501 493 490 475

0

100

200

300

400

500

600

Est

ija

Suo

mija

Slo

vėni

ja

Voki

etija

Nyd

erla

ndai

Airi

ja

Dan

ija

Bel

gija

Lenk

ija

Por

tuga

lija

Jung

tinė

Kar

alys

tė

Pra

ncūz

ija

Aus

trija

Šve

dija

Ispa

nija

EB

PO

šal

ių v

idur

kis

Ček

ijos

Res

publ

ika

Latv

ija

Italij

a

Veng

rija

Kro

atija

LIE

TUVA

Mal

ta

Slo

vaki

ja

Gra

ikija

Bul

garij

a

Rum

unija

Kip

ras

Tašk

ai


Lietuvos mokinių, pasiekiančių aukščiausius (5–6) PISA ly-gmenis ir nepasiekiančių 2-ojo lygmens, dalis (proc.) 2015 m


Lietuvos merginų ir vaikinų dalis (proc.) pagal PISA tyrimo pasiekimų lygmenis 2015 m.



5,9

17,9

2,9

32,2

4,5

25,1

8,3

20,1

Aukščiausius (5-6) lygmenis pasiekiantys

Nepasiekiantys 2-ojo lygmens

LT: MerginosLT: VaikinaiLT: VisiOECD šalių vidurkis

6,3

24,1

7,6

26,6

6,9

25,4

10,7

23,4



3,9

22,6

4,4

26,9

4,2

24,8

7,8

21,2



4,5

25,1

6,9

25,4

4,2

24,8

8,3

20,1

10,7

23,4

7,8

21,2

0

5

10

15

20

25

30







Skaitymo gebėjimai Matematinis raštingumas Gamtamokslinis raštingumas

Lietuva OECD šalių vidurkisEBPO

EBPO

Skaitymo gebėjimai


2017 gruodis12

25,1 17,9 32,2

22

19

Visi Merginos Vaikinai


Nepasiekiančių 2-ojo PISA lygmens Lietuvos mokinių dalis (proc.) pagal lytį 2015 m.

Skaitymo gebėjimai Matematinis raštingumas

24,8 22,626,9

15

14




25,4 24,1 26,6

24

20


9,9 11,39,1 10,6

22,3 21,2

17,0

17,9

11,1 11,1 10,614,4

16,2

25,1

17,7 20,0

12,5

8,1

13,315,0

27,424,4

17,6 18,5

30

25

20

15

10

5

0

Žemiau 2 lygmens

15,7 14,5

6,1 7,2

3,2 2,9 2,9

7,5

21,2

13,5

8,310,0

4,6 3,3 4,2

8,4

18,4

13,711,0

8,26,6

4,4 4,3

8,4

0

5

10

15

20

25

Singapūras Suomija Estija Lenkija Rusija LIETUVA Latvija OECD šalių vidurkis

2009 m.

2012 m.

2015 m.

5 ir 6 lygmuo

Geriausius ir prasčiausius skaitymo gebėjimus pademonstravusių mokinių dalies kaita


EBPO


Geriausius ir prasčiausius matematinio raštingumo rezultatus pademonstravusių mokinių dalies kaita

12,1

19,8

6,0

26,623,0

20,722,5

9,812,6

20,5

7,8

28,626,3

22,6

22,0

8,310,5

14,412,3

24,026,0

19,923,0

7,611,2

17,213,6

18,9

25,421,4

23,4

30

25

20

15

10

5

0

Žemiau 2 lygmens

12,5 10,6

24,4

7,4 9,1 6,6

12,5

35,6

12,1 10,4

21,7

5,2 7,0 5,7

12,5

40,0

14,6 16,7 15,3

7,8 8,1 8,012,5

34,8

14,2 12,2 11,78,8 6,9 5,2

10,6

0

5

10

15

20

25

30

35

40

Singapūras Estija Lenkija Suomija Rusija LIETUVA Latvija OECD šalių vidurkis

2006 m.2009 m.2012 m.2015 m.

5 ir 6 lygmuo


Geriausius ir prasčiausius gamtamokslinio raštingumo rezultatus pasiekusių mokinių dalies kaita

11,5

6,08,3

13,1

17,014,7

22,017,8

9,67,7

5,0

9,0

16,112,4

18,817,7

9,611,5

8,8

16,3

24,7

17,2 18,2

21,3

4,1

7,7

17,0

20,317,4

22,219,9

25

20

15

10

5

0

Žemiau 2 lygmens

20,9

11,5

6,85,0 4,1 4,2

8,7

19,9 18,7

10,47,5

4,63,1 4,4

8,4

22,7

17,1

12,810,8

5,1 4,4 4,3

8,3

24,2

14,3 13,5

7,34,2 3,8 3,7

7,7

0

5

10

15

20

25

Singapūras Suomija Estija Lenkija LIETUVA Latvija Rusija OECD šalių vidurkis

2006 m.2009 m.2012 m.2015 m.

5 ir 6 lygmuo


EBPO

EBPO

2017 gruodis14

Lietuvos mokinių rezultatai (PISA skalės taškais) pagal vietovę 2015 m.


Skaitymo gebėjimai



EBPO

EBPO

EBPO


Nepasiekiančių 2-ojo PISA lygmens Lietuvos mokinių dalis (proc.) pagal vietovę 2015 m.

15,2 17,1 17,117,2 18,2 17,6

23,9 24,0 24,026,1 26,6 25,5

40,1 38,6 37,1

0,0

5,0

10,0

15,0

20,0

25,0

30,0

35,0

40,0

45,0


Vilnius Kiti didieji miestai Miestai Miesteliai Kaimo vietovė

Duomenų šaltinis: NEC

2017 gruodis16

Nepasiekiančių 2-ojo PISA lygmens Lietuvos mokinių dalis (proc.) pagal vietovę 2015 m.

15,2 17,2 23,9 26,1 40,1

22

19

Vilnius Kiti didieji miestai

Miestai Miesteliai Kaimo vietovė


17,1 18,2 24,0 26,6 38,6

24

20



17,1 17,6 24,0 25,5 37,1

15

14




Skaitymo gebėjimai




Bent 3-iąjį (iš 6) PISA lygmenį pasiekiančių Lietuvos mokinių dalis (proc.) pagal vietovę 2015 m.

30,333,2

29,7

45,0 44,5 42,647,2 47,9 44,9

58,7 57,0 54,8

61,5 61,9 59,8

0

10

20

30

40

50

60

70


Kaimo vietovė Miesteliai Miestai Kiti didieji miestai Vilnius


2017 gruodis18

Bent 3-iąjį (iš 6) PISA lygmenį pasiekiančių Lietuvos mokinių dalis (proc.) pagal vietovę 2015 m.


Skaitymo gebėjimai


61,5 58,747,2 45,0

30,3

47

49




59,8 54,844,9 42,6

29,7

55

56




61,9 57,047,9 44,5

33,2

49

51




Lietuvos mokinių 2015 m. PISA tyrimo rezultatai pagal socialinę, ekonominę ir kultūrinę (SEK) padėtį

433 443 438455463 458

487 489 488517

570520

0

100

200

300

400

500

600


Tašk

ai

0-25 proc. 25-50 proc. 50-75 proc. 75 proc. - 100 proc.


Pastaba: 0–25 proc. – vaikų dalis iš žemiausios SEK padėties; 75–100 proc. – vaikų dalis iš aukščiausios SEK padėties.

Nepasiekiančių 2-ojo PISA lygmens mokinių dalis (proc.) pagal socialinę, ekonominę ir kultūrinę (SEK) padėtį 2015 m.

38,45 39,61 38,6

30,42 29,6129,09

19,35 20,53 19,43

11,84 11,76 11,54

0

5

10

15

20

25

30

35

40

45

Skaitymo raštingumas Matematinis raštingumas Gamtamokslinis raštingumas

0-25 proc.

25-50 proc.

50-75 proc.

75-100 proc.



75-100 proc.

2017 gruodis20

Nepasiekiančių 2-ojo PISA lygmens Lietuvos mokinių dalis (proc.) pagal socialinę, ekonominę ir kultūrinę (SEK) padėtį 2015 m.

38,5 30,419,4

11,8

22

19

0-25 proc. 25-50 proc. 50-75 proc. 75-100 proc.


39,629,6

20,511,8

24

20


38,6 29,1 19,4 11,5

1514


Skaitymo gebėjimai






Bent 3-iąjį (iš 6) PISA lygmenį pasiekiančių mokinių dalis (proc.) pagal socialinę, ekonominę ir kultūrinę (SEK) padėtį 2015 m.

30,1 31,8 28,9

39,7 40,336,8

53,9 52,6 50,9

68,4 68,9 66,4

0

10

20

30

40

50

60

70

80


0-25 proc.

25-50 proc.

50-75 proc.

75-100 proc.



2017 gruodis22

Bent 3-iąjį (iš 6) PISA lygmenį pasiekiančių Lietuvos mokinių dalis (proc.) pagal socialinę, ekonominę ir kultūrinę (SEK) padėtį 2015 m.

30,139,7

53,968,4

47

49


38,5 30,419,4

11,8

22

19



Skaitymo gebėjimai

31,840,3

52,668,9

49

51


28,9 36,850,9

66,4

55

56







Lietuvos mokinių 2015 m. PISA tyrimo rezultatai (PISA skalės taškais) pagal mokomąją kalbą

Skaitymo gebėjimai

469

477




EBPO

EBPO

EBPO

2017 gruodis24

2017–2018 mokslo metais mokslo dienų skaičius didinamas 10 dienų:Pradinukams mokslo metai neilgės, tik bus atsisakyta papildomų 10 dienų tru-kmės atostogų, kurios trikdė mokymosi ir poilsio darną, rekomenduojamą psicho-logų.Kaip dirbti 10 papildomų dienų 5–11 klasėse, nusprendžia pačios mokyklos, jų steigėjos savivaldybės ir mokyklų savininkai. Dėl 5 papildomų ugdymo proceso dienų sprendimą priims savivaldybės, dėl kitų 5 – spręs pačios mokyklos.

Mokymosi pasiekimams gerinti – ilgesnė mokslo metų trukmė


Lietuvos gyventojų pilietinės galios indekso (PGI) kaita ir VŠS siekiniai*

VISUOMENĖS PILIETIŠKUMAS

2012 2013 2014* 2015

39,4 41,9 40,4 38,3

36 34

33,4

40* 45*

0

10

20

30

40

50

2013 2014 2015 2017 2022

20–29 metų jaunimo pilietinės galios indeksas


* 15–29 metų amžiaus grupė.

Pilietinės galios indeksas pagal jo sudedamąsias dalis (balais iš 100 galimų)

41

36,8

34,7

45,3

18,9

38,7

32

32,6

44,7

24,3

0 10 20 30 40 50

Domėjimasis viešaisiais reikalais

Pilietinis aktyvumas

Dalyvavimo pilietinėse veiklose potencialas

Pilietinės įtakos suvokimas

Pilietinės veiklos rizikų vertinimo indeksas

2015 2014


2017 gruodis26

Lietuvos gyventojų dalyvavimas organizacijose ir sambūriuose proc. (2015 m. PGI tyrimas)


68

22

73

Nedalyvauja nė vienoje

Dalyvauja vienoje

Dalyvauja dviejose

Dalyvauja trijose ir daugiau


Studentų užsieniečių, studijuojančių Lietuvoje, dalis (proc.) lyginant su bendru šalies studentų skaičiumi

STUDIJŲ TARPTAUTIŠKUMAS

2,22,5

3,1

3,7

4,3

0

1

2

3

4

5

2010 2011 2012 2013 2014

Duomenų šaltinis: LSD

Atvykusių ir išvykusių studijuoti ar atlikti praktiką pagal „Erasmus“ programą studentų skaičius

3420

4341

4289

2467

2548

2551

0 1000 2000 3000 4000 5000

2013-2014

2014-2015

2015-2016

Studentai atvykę studijuoti pagal ERASMUS programą

Studentai išvykę studijuoti pagal ERASMUS programą

Duomenų šaltinis: ŠMPF

2017 gruodis28

Iš Bolonijos proceso regiono atvykstančių ir į ten išvykstan-čių laikinai studijuoti* studentų skaičiaus santykis Lietuvoje

2012 2013 2014 2015 2016 2017 2022

Atvykstantys 791 1082 1267 1436 2502

Išvykstantys 10038 3368 4109 4319 3079

Santykis 0,08 0,32 0,31 0,33 0,81 0,3 0,6


* Pastaba. Išvykusių ir atvykusių studijuoti visą studijų programą studentų skaičius.** VŠS siekiniai.


20–24 metų asmenų, įgijusių bent vidurinį išsilavinimą, dalis (proc.) pagal vietovę

IŠSILAVINIMO MASTAI

9091,4

90,9

91,392,8 92,5

93,793,3

84,5

89,2

85,8

89,1

70

75

80

85

90

95

100

2013 2014 2015 2016

Miestas ir kaimas Miestas Kaimas


87

87,789,3 90

91,489,891,5 91,9 91,7

92,8

84,3 83,9

86,8

88,3

9090* 90*

78

80

82

84

86

88

90

92

94

2010 2011 2012 2013 2014 2017 2022

Iš viso Moterys Vyrai

20–24 metų asmenų, įgijusių bent vidurinį išsilavinimą, dalis (proc.)

Duomenų šaltinis: Eurostatas* VŠS siekiniai.

2017 gruodis30

20–24 metų asmenų, įgijusių bent vidurinį išsilavinimą, dalis (proc.) lyginant su ES 28 šalių vidurkiu

9091,4 90,9 91,3

81,182,2 82,7 83,1

74

76

78

80

82

84

86

88

90

92

94

2013 2014 2015 2016

Lietuva ES 28


20–24 metų asmenų, įgijusių bent vidurinį išsilavinimą, dalis (proc.) ES šalyse 2016 m.

91,383,1

0

20

40

60

80

100

Kro

atija

Airi

ja

Kip

ras

Slo

vėni

ja

LIE

TUVA

Slo

vaki

ja

Lenk

ija

Gra

ikija

Ček

ija

Aus

trija

Pra

ncūz

ija

Suo

mija

Šve

dija

Est

ija

Bul

garij

a

Jung

tinė

Kar

alys

tė

Bel

gija

Latv

ija

Veng

rija

ES

vid

urki

s

Italij

a

Nyd

erla

ndai

Rum

unija

Por

tuga

lija

Voki

etija

Mal

ta

Liuk

sem

burg

as

Dan

ija

Ispa

nija



51,3

53,357,6 58,3

60,862,7

68,4 68,2

41,9 44,047,2 47,9

>48,7* >48,7*

0

10

20

30

40

50

60

70

80

2013 2014 2015 2016 2017 2022


30–34 metų asmenų, įgijusių aukštąjį ar jam prilygintą išsilavinimą, dalis (proc.)


30–34 metų asmenų, įgijusių aukštąjį ar jam prilygintą išsilavinimą, dalis (proc.) lyginant su ES 28 šalių vidurkiu

51,3 53,357,6 58,3

37,1 37,9 38,7 39

0

10

20

30

40

50

60

70

2013 2014 2015 2016

Lietuva ES 28


2017 gruodis32

30–34 metų asmenų, įgijusių aukštąjį ar jam prilygintą išsilavinimą, dalis (proc.) ES šalyse 2016 m.

58,3

39

0

10

20

30

40

50

60

70

LIE

TUVA

Liuk

sem

burg

as

Kip

ras

Airi

ja

Šve

dija

Jung

tinė

Kar

alys

tė

Dan

ija

Est

ija

Nyd

erla

ndai

Suo

mija

Bel

gija

Lenk

ija

Pra

ncūz

ija

Slo

vėni

ja

Gra

ikija

Latv

ija

Ispa

nija

Aus

trija

ES

vid

urki

s

Por

tuga

lija

Bul

garij

a

Voki

etija

Veng

rija

Ček

ija

Kro

atija

Slo

vaki

ja

Mal

ta

Italij

a

Rum

unija



Įsidarbinančių 25–64 metų asmenų dalis (proc.) lyginant su ES 28 šalių vidurkiu

ĮSIDARBINANTYS ASMENYS

11,8 12,1

15,7 15,6

0,0

5,0

10,0

15,0

20,0

2013 2014

Lietuva ES 28


Įsidarbinančių 25–64 metų asmenų dalis (proc.)

11,8 12,1

9,7 10,3

13,9 14,013*

16*

0

5

10

15

20

2013 2014 2017 2022



2017 gruodis34

Įsidarbinančių 25–64 metų asmenų dalis (proc.) ES šalyse 2014 m.


15,612,1

0,0

5,0

10,0

15,0

20,0

25,0

30,0

35,0

Gra

ikija

Rum

unija

Bul

garij

a

Italij

a

Lenk

ija

Slo

vėni

ja

Airi

ja

Nyd

erla

ndai

Kip

ras

Por

tuga

lija

Bel

gija

Kro

atija

Ček

ija

ES

28

Slo

vaki

ja

Jung

tinė

Kar

alys

tė

Ispa

nija

Aus

trija

Suo

mija

LIE

TUVA

Latv

ija

Mal

ta

Voki

etija

Pra

ncūz

ija

Veng

rija

Est

ija

Dan

ija

Liuk

sem

burg

as

Šve

dija


Nacionalinės išlaidos švietimui kaip BVP dalis (proc.) ES šalyse 2015 m.

ŠVIETIMO FINANSAVIMAS

5,44,9

0,0

2,0

4,0

6,0

8,0

Dan

ija

Šve

dija

Bel

gija

Suo

mija

Est

ija

Latv

ija

Por

tuga

lija

Kip

ras

Slo

vėni

ja

Mal

ta

Pra

ncūz

ija

LIE

TUVA

Nyd

erla

ndai

Lenk

ija

Liuk

sem

burg

as

Veng

rija

Jung

tinė

Kar

alys

tė

Aus

trija

Ček

ija

ES

28

Kro

atija

Gra

ikija

Slo

vaki

ja

Voki

etija

Ispa

nija

Bul

garij

a

Italij

a

Airi

ja

Rum

unija


Nacionalinės išlaidos švietimui (mln. eurų)

2318,1 2346,6 2357,0

0

1000

2000

3000

2013 2014 2015

Duomenų šaltinis: LSD

2017 gruodis36

Valstybės ir savivaldybių biudžetų išlaidos palyginti su BVP (proc.)

Metai 2010 2013 2014 2015

Ikimokyklinis ugdymas 0,7 0,6 0,6 0,7

Priešmokyklinis, pradinis, pagrindinis ir vidurinis ugdymas 2,8 2,1 2,0 2,0

Profesinis mokymas 0,3 0,3 0,2 0,3

Aukštojo mokslo studijos 1,2 0,6 0,6 0,6

Neformalusis vaikų ir suaugusiųjų švietimas 1,2 0,6 0,6 0,6

Moksliniai tyrimai ir plėtra 0,1 0,2 0,2 0,1

Duomenų šaltinis: STD

Švietimo išlaidos vienam mokiniui (JAV doleriais) Europos šalyse 2013 m.

17959

84777138 6919

5079

0

5000

10000

15000

20000

Liuk

sem

burg

as

Šve

icar

ija

Nor

vegi

ja

Dan

ija

Aus

trija

Jung

tinė

Kar

alys

tė

Šve

dija

Isla

ndija

Bel

gija

Slo

vėni

ja

Suo

mija

OE

CD

vid

urki

s

Italij

a

Nyd

erla

ndai

Voki

etija

Airi

ja

Por

tuga

lija

Pra

ncūz

ija

Est

ija

Ispa

nija

Lenk

ija

Slo

vaki

ja

Veng

rija

LIE

TUVA

Ček

ija

Turk

ija

Pradinis ugdymas

Duomenų šaltinis: EBPO

EB

PO


19762

98126417

6010 4826

0

5000

10000

15000

20000

25000

Liuk

sem

burg

as

Šve

icar

ija

Nor

vegi

ja

Aus

trija

Bel

gija

Nyd

erla

ndai

Jung

tinė

Kar

alys

tė

Pra

ncūz

ija

Dan

ija

Šve

dija

Voki

etija

Airi

ja

Suo

mija

Por

tuga

lija

OE

CD

vid

urki

s

Isla

ndija

Italij

a

Slo

vėni

ja

Ispa

nija

Ček

ija

Lenk

ija

Est

ija

Latv

ija

Slo

vaki

ja

Rus

ija

LIE

TUVA

Veng

rija

Turk

ija



Vidurinis ugdymas

Aukštasis mokslas


40933

116078697 8193

0

10000

20000

30000

40000

50000

Liuk

sem

burg

as

Jung

tinė

Kar

alys

tė

Šve

icar

ija

Šve

dija

Nor

vegi

ja

Nyd

erla

ndai

Suo

mija

Voki

etija

Aus

trija

Dan

ija

Pra

ncūz

ija

Bel

gija

Airi

ja

Ispa

nija

Slo

vaki

ja

Est

ija

Isla

ndija

Italij

a

Por

tuga

lija

Turk

ija

Ček

ija

Slo

vaki

ja

Veng

rija

Lenk

ija

LIE

TUVA

Rus

ija

Latv

ija


EB

PO

2017 gruodis38

IŠVADOS

Didžiausia Lietuvos švietimo problema yra jo kokybė. Paskutinio ciklo (2015 m.) PISA mokinių pasiekimų tyrimo rezultatai parodė, kad mokinių pasiekimai nege-rėja, todėl atsiliekame nuo VŠS 2017 ir 2022 m. siekinių (išskyrus skaitymo gebė-jimų srityje bent 3-iąjį PISA lygmenį pasiekiančių mokinių dalį).Minėto tyrimo rezultatai taip pat atskleidė, kad spręstini šie uždaviniai:

sumažinti minimalių gebėjimų neįgyjančių mokinių dalį ir padidinti gerus mokymosi pasiekimus demonstruojančių mokinių dalį; sumažinti atotrūkį tarp berniukų ir mergaičių pasiekimų gamtamokslinio raš-tingumo ir ypač skaitymo gebėjimų srityse; sumažinti socialinę atskirtį ir mokymosi pasiekimų netolygumus miesto ir kaimo mokyklose.

Pilietinės galios indekso tyrimai atskleidė Lietuvos visuomenės pilietinės galios sąstingį. Lietuvos visuomenė mažiau domisi politika, o dalyvavimas pilietinėse veiklose ir organizacijose itin silpnas. Nors 20–29 metų jaunimo pilietinės galios indeksas (38,3) aukštesnis nei visos visuomenės (33,4) (2015 m.), jaunų žmonių aktyvumas politikoje ir visuomeniniame gyvenime yra menkas.Nuo pirmųjų Strategijos įgyvendinimo metų nė vienas šalies universitetas nepa-tenka į akademinio pasaulio universitetų reitingo (ARWU) 500-ą. Vilties pasiekti šį tikslą teikia Vilniaus universitetas, kurio vieta pasauliniame universitetų reitinge „QS World University Rankings“ kasmet kyla.Nuosekliai didėja atvykstančių į Lietuvą studijuoti užsienio studentų skaičius, tačiau mažėja išvykstančiųjų skaičius, nors vis dar tebėra didesnis nei atvyks-tančiųjų. Atvykstančiųjų ir išvykstančiųjų skaičiaus santykis yra išaugęs ir viršija Strategijos siekinius.Lietuvoje sau darbo vietą sukuriančių (25–64 metų) asmenų dalis pirmaisiais Strategijos įgyvendinimo metais augo nuo 11,8 proc. 2013 m. iki 12,1 proc. 2014 m., tačiau dar gerokai atsiliko nuo 2017 ir 2022 m. siekinių (atitinkamai 13 ir 16 proc.). Kadangi vėluojama surinkti ir pateikti duomenis apie minėtą rodiklį, to-dėl šiuo metu sunku prognozuoti, kaip pavyks pasiekti 2017 ir 2022 m. siekinius.Nuo Strategijos įgyvendinimo pradžios Lietuvos BVP dalis švietimui mažėjo nuo 5,6 iki 5,4 proc. punkto ir dar labiau nutolo nuo 2017 m. (5,8 proc.) ir 2022 m. (6 proc.) siekinių. 2013 m. Lietuvoje švietimo išlaidos vienam mokiniui pradiniame ugdyme buvo 1,7 karto, o vidurinio ugdymo programos mokiniui – 2 kartus mažesnės nei EBPO ša-lių vidurkis. Švietimo išlaidos vienam studentui Lietuvoje yra labai mažos lyginant su kitomis Europos šalimis.


SIŪLYMAI MOKINIŲ MOKYMOSI PASIEKIMAMS GERINTI

Mokymosi kokybė ir pasiekimai priklauso nuo daugelio veiksnių, todėl juos geri-nant reikalingos kompleksinės priemonės:

● ankstinti privalomojo mokymosi mokykloje amžių, užtikrinant gerą ug-dymo kokybę;

● atnaujinti ugdymo programas, jas labiau orientuojant į bendrųjų kompe-tencijų, aukštesniųjų mąstymo gebėjimų ugdymą(si);

● pagal atnaujintas ugdymo programas parengti mokymo ir mokymosi medžiagą, parengti mokytojus ja dirbti;

● mokytojų ir mokyklų vadovų atlyginimus susieti su jų veiklos rezultatais; ● griežtinti būsimų pedagoginės srities studijų dėstytojų atranką organi-

zuojant tarptautinius konkursus dėstytojo pareigoms užimti ir motyvuo-jant juos siekti puikios dėstymo kokybės. Siekiant į dėstytojų pareigas pritraukti dirbti jaunus, talentingus ir motyvaciją dirbti turinčius asmenis, svarstytinas dėstytojų amžiaus cenzo įvedimas;

● griežtinti būsimų mokytojų atranką keliant reikalavimus pretendentams į pedagogines studijas (pavyzdžiui, keliant minimalų konkursinį balą, rei-kalaujant mokyklos vadovo rekomendacijos ar pan.);

● didinti mokytojo profesijos ir pedagoginių studijų prestižą: išlaikyti san-tykinai didelius ir teisingai skirstomus atlyginimus, gerinti darbo sąlygas, teikti įvairią pagalbą mokytojams;

● gerinti mokytojų rengimą ir kvalifikacijos tobulinimą, kad mokytojai gebė-tų įgyvendinti atnaujinamą ugdymo turinį: diferencijuoti ir individualizuoti ugdymą, tikslingai naudoti aktyviojo mokymo(si) metodus ir mokytis pa-dedančius vertinimo būdus, taikyti informacines ir komunikacines tech-nologijas ugdymo procese, sistemingai teikti kokybišką pagalbą specia-liųjų ugdymosi poreikių ir mokymosi sunkumų patiriantiems mokiniams;

● sukurti mokyklos vadovų rengimo sistemą; ● sukurti gabių vaikų papildomojo ugdymo sistemą ir individualizuoti jų

ugdymą mokykloje; ● gerinti teikiamos švietimo pagalbos kokybę (nuosekli ir laiku teikiama

pagalba, reikiamas specialistų skaičius mokykloje) turintiems specialių-jų ugdymosi poreikių ir mokymosi sunkumų patiriantiems mokiniams;

● išgyvendinti mokinių pamokų praleidinėjimą be pateisinamos priežas-ties ir vėlavimą į pamokas;

● gerinti mokyklų aprūpinimą šiuolaikinėmis ugdymo priemonėmis, užti-krinti mokyklų aprūpinimą programine ir kita mokymo įranga, kompiute-rinėmis mokymosi priemonėmis, prieiga prie interneto ir pan.;

● nustatyti šalies mokyklų gerąsias ugdymo proceso praktikas ir jas skleis-ti.

2017 gruodis40

Atnaujinti ir aktualinti pilietinio ir patriotinio ugdymo turinį bendrojo ugdymo mo-kykloje.Formalųjį ugdymą labiau susieti su neformaliuoju, skatinti mokinių dalyvavimą pilietinėse veiklose ir organizacijose.Parengti daugiau ir įvairesnių jaunimo užimtumo programų, skatinti jų tęstinumą, užtikrinti ugdymo proceso nuoseklumą ir tvarumą.

SIŪLYMAI MOKINIŲ PILIETIŠKUMUI SKATINTI

Užtikrinti informacijos apie studijas Lietuvoje prieinamumą ir sklaidą. Gerinti Lietuvos, kaip patrauklaus studijų centro, įvaizdį, atsižvelgiant į EBPO ir UNESCO rekomendacijas bei kitų šalių gerąją patirtį.

SIŪLYMAI AUKŠTOJO MOKSLO TARPTAUTIŠKUMUI SKATINTI

Racionaliau naudoti finansinius išteklius švietimo sistemos viduje.Susitarti dėl švietimo efektyvumo sąvokos.Vykdyti efektyvumo ir veiksmingumo stebėseną.Nemažinti BVP dalies švietimui, o esant galimybei ją didinti. Tai sudarytų palan-kesnes sąlygas toliau įgyvendinti Strategiją.

SIŪLYMAI DĖL ŠVIETIMO FINANSAVIMO

Valstybinės švietimo 2013–2022 metų strategijos įgyvendinimo pusiaukelė (2013–2017 metai)

Parengė Nacionalinės mokyklų vertinimo agentūros Švietimo politikos analizės skyriusRedaktorė Nijolė ŠorienėMaketavo Valdas Daraškevičius2017-12-11. Išleido Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos Švietimo aprūpinimo centras, Geležinio Vilko g. 12, 03163 Vilnius

Documents

2013–2022 2030 · 2018. 12. 18. · 2013 2014 2015 Siekinys 2017 m. Siekinys 2022 m. Šaltinis: Pilietinės visuomenės institutas. Valstybins vietimo 20132022 met strategijos gyvendinimo