patvirtinta RADIOLOGIJOS PASLAUGy TEIKIMO OPTIMIZAVIMO ... · 1 patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. d. jsakymu Nr. V-RADIOLOGIJOS PASLAUGy TEIKIMO

1

patvirtintaLietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro2015 m.d.jsakymu Nr. V-

RADIOLOGIJOS PASLAUGy TEIKIMO OPTIMIZAVIMO 2016-2020 METIJPROGRAMA

I SKYRIUSBENDROSIOS NUOSTATOS

1.Siuolaikine ankstyva ir tiksli ligij diagnostika neisivaizduojama be radiologinii} tyrimn.Kokybiskos ir laiku suteiktos asmens sveikatos prieziuros paslaugos yra greitesnio ligomopasveikimo, efektyvesnio gydymo garantas. Siuolaikines radiologines diagnostikos pagrindas —pradine tiksli ir kokybiska rentgenologine diagnostika. Optimizuojant asmens sveikatos piieziurosjstaigi4 (toliau - ASP}) veiklq, keiciasi pacienti} srautai ir pobudis, taSiau be tikslios rentgenodiagnostikos nejsivaizduojamos jokios, net ir pacios maziausios ASP{ darbas.

2.Optimizuojant radiologiniij paslaugij teikimq, planuojant ji} pletrq, butina jvertinti ne tikpirmiyi^ sveikatos prieziuros paslaugij teikimo grandzi^ - pirminio lygio ambulatorines asmenssveikatos prieziuros paslaugas teikianch} ASP} darbo apimtj ir pobudj, bet ir didesniij miestq,regioninii} bei universitetq ASP} faktiskas ir planuojamas diagnostinio darbo apimtis. Mazesnese iratokesnese Lietuvos ASP} instaliavus skaitmeninius rentgeno aparatus ^ ar _ atnaujinus(skaitmenizavus) turimus aparatus, butij isspr^sta nuolat aktuali tikslios diagnostikos ir gydytojijradiologi} trOkumo problema. Didesnii} miesti}, regioninese ASP} dirbantys gydytojai radiologaikonsultuoti], vertinti^ radiologinius vaizdus ir teiktij isvadas pacientus siuntusiems gydytojams irkartu teiktij sudetingesn^ radiologic diagnostin^ bei konsultacin^ pagalb^. Didziuosiuose Lietuvosmiestuose esancios respublikines ASP}, universitet^ Hgonines turetij teikti jvairesnes radiologinespaslaugas ir atlikti sudetingus rentgenologinius, kompiuterines tomografljos, magnetinio rezonansotomografijos, ultragarsinius, intervencinius (angiografinius) bei branduolines medicinos ir kitusdiagnostinhis tyrimus. Universitetij ligoninems tenka ir pati svarbiausia - sudetingiausiij^ ligijdiagnostikos - funkcija. Sios sistemos funkcionavimas sudaryti} prielaidas diferencijuotiradiologiniij paslaugij teikim^ pagal paslaugi} teikimo lygius, atitinkamai koreguojant ir atskirijprocedun} jkainius, priklausomai nuo to, kaip ir kur atitinkamas radiologinis tyrimas atliekamas.Visa tai s^lygoti; kokybin? radiologij darbo reorganizacij^, leistij taupyti valstybes lesas, optimahaipaskirstyti darbo ir zmogiskuosius isteklius; formuoti nuosekliq sveikatos prieziuros paslaugijteikimo politik^ ir strategy^.t.

3.Siekiant optimizuoti radiologijos paslaugij teikimo butina planuoti brangnj medicinosprietaisij isdestym^ Lietuvoje, valdyti jij jsigijimo ir atnaujinimo procesus.^ Informacij^ apiesveikatos prieziuros jstaigij turimus medicinos prietaisus, kuriij jsigijimo kaina virsija 28 962 eurus(toliau - brangus medicinos prietaisai), renka Valstybine akreditavimo sveikatos prieziuros veiklaitamyba prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau - VASPVT prie SAM), vadovaudamasiMedicinos prietaisij instaliavimo, naudojimo ir prieziuros tvarka, patvirtinta Lietuvos Respublikossveikatos apsaugos ministro 2010 m. geguzes 3 d. jsakymu Nr. V-383 „Del Medicinos prietaisijinstaliavimo, naudojimo ir prieziuros tvarkos apraso patvirtinimo". Isanalizavus medicinos prietaisijnaudojiniEj 2013 m. atspindincius duomenis, parengta Radiologijos paslaugij teikimo optimizayimo2016-2020 metij programa. Naujausia informacija apie brangius medicinos prietaisus skelbiamaVASPVT prie SAM interneto tinklalapyje http://www.vaspvt.gov.lt/node/360.

2

II SKYRIUSBRANGtfS MEDICINOS PRIETAISAI

PIRMASIS SKIRSNISRENTGENODIAGNOSTIKOS PRIETAISAI

4. Rentgenodiagnostinis tyrimas yra vienas is seniaushj, bet iki ski dienij naudojamasuniversalus radiologinis vaizduojamasis metodas. Pasaulio sveikatos organizacija (toliau -rentgenodiagnostikos prietaisus laiko viena is pagrindini^ diagnostinio vaizdinimo technologyij,naudojam\| ligoms diagnozuoti..

VASPVT prie SAM duomenimis, 2013 m. 85 viesosiose ASP{ buvo naudojami 396 brangusrentgenodiagnostikos prietaisai (toliau - RDP), i§ m 233 (58,8 proc.) universalus, 78 (19,7 proc.) -C-lanko, 85 (21,5 proc.) - kito (arba nenurodyto) tipo. Dauguma (87,9 proc.) giij prietaisij instaliuotiir eksploatuojami viesosiose stacionarines asmens sveikatos prieziuros paslaugas teikianciose ASPJ,maza dalis (12,1 proc.) - ambulatorinese ASPJ. RDP buvo instaliuoti ir naudojami visose Lietuvosapskrityse esanciose viesosiose ASP| (1 pav.).

1 pav. Branghj RDP pasiskirstymas 2013 m. viesosiose ASPJ pagal apskiitis (VASPVT prie SAM).

Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 2013 m. 100 000 salies gyventoj^ tekovidutiniskai 13,4 brangin RDP, is ji} 7,9 proc. - universalis 2,6 proc. - C lanko, 2,9 proc. - kito(arba nenurodyto) tipo. 100 000 gyv. tenkantis brangii} RDP skaicius skirtingose Lietuvosapskrityse pateikiamas 2 pav.

3

2 pav. Brangiij RDP skaicius 100 000 gyv. 2013 m. (VASPVT prie SAM).

__L Viiniaus; 17

ii TaurageBrangiij DRP s

a Kauno

Utenos; ]

¦ Pa levezio; 1

TelShj

b Mairijampolei

; 7.4{aicius 1D0 000 gyv.

Klaiped

auliij; 14,

13,4

11,6

1,2

p.5

os; 15,5

,4

VASPVT prie SAM 2013 m. duomenimis, is viesosiose ASPJ naudojaimj 388* brangiijRDP, 5,2 proc. yra pagaminti 2012-2013 metais (3 pav.). Daugiau nei puse (66,5 proc.)eksploatuojami} siij diagnostikos technologiji} pagamintos 2002-2006 m. ir 2007-2011 m.laikotaipiais. Beveik trecdalis (28,4 proc.) brangiij RDP pagaminti anksciau kaip pneS 12 metij, t.y., nuo 1978 m. iki 2001 m. (Pastaba: * - 2013 m. viesosiose ASP} buvo 396 brangus RDP, taciaunera zinoma 8-ii} pagaminimo data, todel sioje dalyje analizuojami tik 388 brangus RDP).

3 pav. Brangiij RDP pasiskirstymas pagal pagaminimo metus viesosiose ASP] 2013 m. (VASPVT

prie SAM).

VASPVT prie SAM duomenimis, pagal funkcinj tipij didziausiej brangiij RDP grup?viesosiose ASPJ sudaro universalus prietaisai (58,8 proc.) ir C lanko sistemos (19,7 proc.). Kitij(16,9 proc.) prietaisij funkcinis tipas nenurodytas (4 pav.).

4

4 pav. Brangiij RDP pasiskirstymas viesosiose AS?] pagal funkcinj tip^ 2013 m. (VASPVT pneSAM).

ti Nenurodytastipas; 16,90%

m Kita;3,30%;-^J 17o/03%

H Danti}panoraminialu

1,30%; 1%

a C laiiko sistema;19,70%; 20%

b Universalus

a C laiiko sistema

u Danti} panoraminiaiUniversalus;58,8#or®%

y Nenurodytas tipas

ASP| duomenys apie 2014 m. jstaigose turimus brangius RDP pateikti sios programos 1pried®.

5. Pagal ASPJ pateiktus duomenis apie su 333 brangiais RDP atliktij tyrimij skaiciij 2013 m.buvo atlikti 2 493 738 tyrimai, t. y. 100 000 gyv. vidutiniskai teko 84 720 tyrimij (5 pav.).Daugiausia tyrimij su brangiais RDP 2013 m. buvo atlikta Vilniaus (767 445) ir Kauno (600 587)apskrityse, o maîausiai tyriimj per metus atlikta Taurages (57 180) apskrityje.

5 pav. Brangiais RDP atliktij tyrimij pasiskirstymas pagal apskritis 2013 m. (VASPVT prie SAM).

-U

a 272 592

223 820

D tyrimi| skaici

767 445

600 587

us

6. Valstybines ligoniij kasos prie sveikatos apsaugos ministerijos (toliau - VLK prie SAM)duomenimis, 2014 m. Privalomojo sveikatos draudimo fondo (toliau - PSDF) bludzeto lesomisbuvo apmoketa 1 319,1 tflkst. gydytojo radiologo konsultacijii* (*gydytoji} radiology konsultacijoszymimos kodais: radiologo konsultacija, II lygis - 1609, radiologo konsultacija (kai atliekamasrentgenologinis tyrimas), II lygis — 1610, radiologo konsultacija (profilaktinis sveikatos tikiinimas)- 1667, rentgenodiagnostikos gydytojo konsultacija (profilaktinis sveikatos tikiinimas) - 1668,

1 Tyrimai skaieiuojami pagal VASPVT prie SAM direktoriaus 2014 m. liepos 14 d. jsakym^Nr. Tl-954 ,,061 Duomenuapie naudojamus medicinos prietaisus registravimo ir pateikimo tvarkos apraSo patvirtinimo".

5

radiologo konsultacija, III lygis - 1734, radiologo konsultacija (kai atliekamas rentgenologinistyrimas), HI lygis - 1735, radiologo konsultacija (kai teikiama teleradiologijos paslaugasuaugusiesiems) - 3223).

Informacija apie PSDF biudzeto lesomis 2014 m. apmoketit gydytojo radiologokonsultacija* skaicii} ir skirtas lesas pateikta 1 lenteleje.

1 lentele. PSDF biudzeto lesomis 2014 m. apmoketi} gydytojo radiologo konsultacijij* skaicius irskirtos lesos (VLK prie SAM).

Teritorines Ugonii| kasos (toliau- TLK) pavadinimas

Gydytojo radiologo konsultacijos*

Paslaugijskaicius (tukst.)

Skirta lesij(tukst. litij)

Vilniaus 443,6 22,9

Kauno 347,4 19,1

Klaipedos 178,8 9,2

Siauliij 181,8 9,4

Panevezio 177,5 9,2

Is viso Lietuvoje 1 319,1 69,8

VLK prie SAM duomenys apie 2011-2014 m. PSDF biudzeto lesomis apmoketn gydytojoradiologo konsultacijn* skaiciij ir skirtas le§as pateikti sios programos 2 priede.

ANTRASIS SKIRSNISMAMOGRAFIJOS PRIETAISAI

7. Mamografijos prietaisas (toliau - MMG) - specialus rentgenodiagnostikos prietaisas,

skirtas krutims tirti.. . . v. .MMG veikia rentgeno spindulh} principu ir sukurtas taip, kad jonizuojanciosios

spinduliuotes pluostas butq nukreiptas tik j krutj. Siai technologijai (prietaisui ir tyrimoproceduroms) keliami griezti radiacines saugos reikalavimai ir kokybes standartai, uztikrinantminimali^ apsvitos dozq ir mamografmio vaizdo kokyb?. MMG gali buti naudojami kruties veziodiagnostikos ir profilaktinio sveikatos tikrinimo tikslais.

Tarptautines ekonominio bendradarbiavimo ir pletros organizacijos (angl. Organization forEconomic Co-Operation and Development, toliau - EBPO) 2012—2013 m. duomenimis, Europojepagal 100 000 gyv. tenkanciij MMG skaiciij dominuoja Graikija (5,8), Sveicarija (3,3) ir Italija

(3,3).VASPVT prie SAM duomenimis, 2013 m. Lietuvoje 100 000 gyv. vidutiniskai teko 1,3

MMG. Panasus rodiklis 2013 m. buvo Cekijos Respublikoje (1,2) ir Lenkijoje (1,2).VASPVT prie SAM duomenimis, 2013 m. is viso salies ASPJ buvo 37 MMG, is jij 30 -

viesosiose ir 7 privaciose ASPJ. 2013 m. viesiyij AS?] turim4 MMG buvo kiekvienoje Lietuvos

apskrityje (6 pav.).

6

6 pav. MMG pasiskirstymas pagal apskritis 2013 m, (VASPVT prie SAM).

Apskaieiuotas 100 000 gyv. tenkantis MMG skaicius skirtingose Lietuvos apskrityse (7

pav.).

7 pav. MMG skaidhis 100 000 gyv. apskrityse 2013 m. (VASPVT prie SAM).a

Vilniaus; l5p^ Kauno; 1,5

Telsiij; 1,44nevezio; 1,3

ius/ 100 000 gyv.

& Alytaus; 2

Taurages; 1,9

VASPVT prie SAM 2013 m. duomenimis, maziau nei puse (14 MMG, 46,7 proc.)viesosiose ASPJ esanciii MMG yra pagaminti ne seniau kaip pries 5 metus (t. y. 2009-2013 m.),pana§us skaicius prietaisij (12 MMG, 40 proc.) — pries 6-10 metij (2004—2008 m.) ir maziausiadalis (4 MMG, 13,3 proc.) - daugiau nei pries 10 mety (8 pav.).

Seniausios gamybos (1998 m.) MMG instaliuoti (naudojami) VsJ Utenos hgonmeje, Vs]Respublikineje Panevezio ligonineje, Lietuvos sveikatos moksli} universiteto Hgonineje (toliau —LSMUL) Vs] Kauno klinikij filiale Onkologijos ligonineje ir Nacionaliniame vezio institute.Naujausios gamybos (2012 m.) MMG buvo instaliuoti Nacionaliniame vezio institute, Vs} Centropoliklinikoje ir Vs| Kedainiij ligonineje. 2013 m. 1 MMG buvo instaliuotas Vs{ Alytaus apskritiesS. Kudirkos ligonineje.

7

8 pav. MMG pasiskirstymas viesosiose ASPJ pagal pagaminimo metus 2013 m. (VASPVT prie

SAM).

Pagal veikimo tip^ viesosiose ASP| 2013 m. dauguma (71,4 proc.) MMG buvo analoginiai,trecdalis - skaitmeniniai (28,6 proc.) (9 pav.).

9 pav. MMG pasiskirstymas viesosiose ASP| pagal veikimo tip^ 2013 m. (VASPVT prie SAM).

2013 m.;Analoginiai;

V

ASPJ duomenys apie 2014 m. jstaigose turimus MMG pateikti 3 priede.

8. VASPVT prie SAM duomenimis, 2013 m. su viesosiose ASPJ esanciais 30 MMG buvoatlikti 241 662 tyrimai2, dauguma atlikta stacionarines asmens sveikatos prieziuros paslaugasteikianciose ASPJ (172 232, 71,3 proc.), kiti (69 430, 28,7 proc.) - ambulatorines asmens sveikatosprieziuros paslaugas teikianciose ASPJ (2 lentele).

Analizuojant duomenis, buvo jvertintas bendro atliktij tyrimij skaiciaus pasiskirstymasskirtingose Lietuvos apskrityse 2013 m. Daugiausiai tyrimij buvo atlikta Vilniaus apskrityje (78683), maziausiai - Taurages (1 012).

2 lentele. Mamografmk} tyrim^ skaicius viesosiose ASP] apskrityse 2013 m. (VASPVT prie SAM).

Apskritis Atliktu tvrimii skaiciusskaicius proc.

Vilniaus 78 683 32,6

Kauno 58 291 24,1

2 Tyrimai skaiCiuojami pagal VASPVT prie SAM direktoriaus 2014 m. liepos 14 d. isakym^Nr. Tl-954 „Del Duomenqapie naudojamus medicinos prietaisus registravimo ir pateikimo tvarkos apra§o patvirtinimo .

8

Klaipedos 11 703 4,8

Siaulh} 31 814 13,2

Panevezio 26 506 11,0

Alvtaus 12 493 5,2

Taurages 1 012 0,4

Mariiamnoles 13 595 5,6

Telsiu 5 196 2,2

Utenos 2 369 1,0

Is viso 241 662 100

Viesosiose ASPT 2013 m. vidutiniskai su 1 MMG buvo atlikti 818,9 tyrimo per menesj, t. y.39 3 tyrimo per 1 darbo dienf}. Viesosiose ASPJ 2013 m. vidutiniskai 1 MMG buvoeksploatuojamas 1 651,2 val. per metus (137,6 val. per menesj, 6,6 val. per 1 darbo dienq). Perdarbo valand^ viesosiose ASPJ su 1 MMG buvo atliekami vidutiniskai 6 tynmai, o vidutme 1

MMG tyrimo trukme yra 0,3 val._9. VLK prie SAM duomenimis, pagal Atrankines mamografines patikros del kruties vezio

fmansavimo program^ 2014 m. atlikta 93,1 tukst. mamogrami} (3 lent.)

3 lentele. Duomenys apie mamograimi, 2014 m. atliktq pagal Atrankines mamografines patikros delkruties vezio fmansavimo program^, skaiSius ir panaudotos lesos (VLK prie SAM).

TLKpavadinimas

Mamogramos(Atrankines mamografines patikros del kruties

vezio fmansavimo programa)


Skirta lesi}(tukst. litij)

Vilniaus 31,7 899,3

Kauno 22,7 642,8

Klaipedos 13,2 373,1—£

Siauhi} 13,8 390,5

Panevezio 11,8 335,3

Is viso Lietuvoje 93,1 2 641,0

VLK prie SAM duomenys apie 2011-2014 m. PSDF biudzeto legomis apmoketi} pagalAtrankines mamografines patikros del kruties vezio fmansavimo program^ atliktq mamogramx}

skaiciij ir skirtas lesas pateikti sios programos 4 priede.

TRECIASIS SKIRSNISANGIOGRAFIJOS PR1ETAISAI

10. Angiografija - tai kraujagysliii rentgenodiagnostinis tyrimas, suleidus \ jas

rentgenokontrastines medziagos.,VASPVT prie SAM duomenimis, Lietuvoje 2013 m. buvo 26 angiografijos pnetaisai

- ANG), is jij 25 (96,2 proc.) viesosiose ASP{, 1 (3,8 proc.) privaaioje AS?]. Lietuvoje 100' 0oyv teko 0 88 ANG (skaiciuojant esancius ir viesosiose, ir priva£iose ASPf) arba 0,85 ANU(skaieiuojant esancius tik viesosiose). 2013 m. Lietuvos rodiklis yra panasus i SlovakijosRespublikos (0,89) ir Slovenijos (0,82) rodiklius. Lietuvos rodiklis yra didesms uz Estijos (0,76),mazesnis uzLenkijos (1,1) rodiklj._ _. .

VASPVT prie SAM duomenimis, 2013 m. Lietuvos ASPJ tunmi ANG pnetaisai buvo 5-iose didziausiose Lietuvos apskrityse. Dauguma ANG instaliuoti Vilniaus (13 is 26, 50 proc.) irKauno (5 is 26, 19,2 proc.) apskrityse.

9

10 pav. ANG pasiskirstymas Lietuvos apskrityse 2013 m. (VASPVT prie SAM).

Remiantis Lietuvos statistikos departamento duomenimis apie Lietuvos gyventoji* skaicnj,apskaidiuota, kiek ANG vidutiniskai tenka 100 000 gyv^ Daugiausiai ANG 100 000 gyv. tekoVilniaus (1,6) ir Klaipedos (1,2) apskrityse, o maziausiai - Siauliij apskrityje (0,7). ^ ^ ^

Vidutine ANG eksploatavimo trukme viesosiose ASPJ 2013 m. buvo 8,5 metai. Semausias(1967 m.) ANG naudojamas VS{ Vilniaus miesto klinikineje ligonineje.

Pagal teehnines charakteristikas viesosiose ASP} 95,7 proc. ANG buvo stacionarus, suautomatiniu injektoriumi, dauguma (52,2 proc.) skirti ir diagnostikai, ir gydymui.

Duomenys apie 2014 m. jstaigose turimus ANG pateikti 5 priede.^11. Viesosiose ASP} 2013 m. atlikti 37 453 ANG tyrimai (proceduros) , t. y. vidutiniskai 1

270 tyrimij (procedunj) 100 000 gyv. per metus (4 lent.). I§ viso per 1 men. Lietuvoje 2013 m.vidutiniskai buvo atlikta 3 262 tyrimai (proceduros). Per metus daugiausiai tyrimi} (procedunp suvienu ANG atlikta LSMUL Vs| Kauno klinikose (5 144, 13,7 proc.) ir Vs{ Vilniaus universitetoligonines (toliau - VUL) Santaiiskiij klinikose (3 750, 10 proc.).^

Analizuojant duomenis, buvo jvertintas bendro atliktii tyrim^ (procedure) skaiciauspasiskirstymas skirtingose Lietuvos apskritysev2013 m. Daugiausia tyrimij (procedun}) buvo atliktaVilniaus (15 745) apskrityje, maziausia - Siauliij (1 421). Taip pat buvo apskaiciuota, kiekvidutiniskai tyrimn (procedun]) 2013 m. buvo atlikta skirtingose Lietuvos apskrityse per 1 menes*.

4 lentele. ANG tyrimij (procedun}) skaicius viesosiose ASP} per metus ir vidutiniskai per menesj2013 m. Lietuvos apskrityse 2013 m. (VASPVT prie SAM)

ApskritisBendras atli(proceduru

ktij tyrimii) skaicius

Vidutiniskai tyrimij (procedun^per menesj

skaicius proc. skaicius proc.

Vilniaus 15 745 42,0 1 328,4 40,7

Kauno 11 148 29,8 929,1 28,6

Klaipedos 6 942 18,5 578,5 17,7

Panevezio 2 197 5,9 307,6 9,4

Siaulii} 1 421 3,8 118,4 3,6

Is viso 37 453 100 3 262 100

3 Tyrimai skaiciuojami pagal VASPVT prie SAM direktoriaus 2014 m. liepos 14 d. jsakym^Nr. Tl-954 „Del Duomenqapie naudojamus medicinos prietaisus registravimo ir pateikimo tvarkos apraso patvirtinimo".

10

Per 1 darbo dien^ 2013 m. viesosios ASPI su ANG dirbo vidutiniskai 9,6 val. iratlikdavovidutiniskai 7,1 tyrimo (proceduros). Viesosiose ASP? 2013 m. vidutiniskai su 1 ANG buvoatliekami 1 779,6 tyrimo (proceduros) per metus (148,3 tyrimo (proceduros) per menesj).Viesosiose ASP{ 2013 m. vidutiniskai 1 ANG buvo eksploatuojamas 2 406 val. per metus (200,5Val. per menesj). 2013 m. per 1 darbo valand^ viesosiose ASPJ su 1 ANG buvo athekamavidutiniskai 0,7 tyrimo (proceduros), o vidutine 1 ANG tyrimo trukme buvo 1,4 val. (84 min.).

KETVIRTASIS SKIRSNISKOMPIUTERINES TOMOGRAFIJOS PRIETAISAI

12. Kompiuterine tomografya - rentgenodiagnostiniai zmogaus organii tyrimai, atliekamipjuviais, kuriif metu diagnostikos tikslu atliekamas zmogaus kuno anatomines srities skenavimas ir,naudojant specializuotq skaitmenin? jrangEf, gaunami pasluoksniniai ar trimaciai vidaus organij

vaizdai.....r--VASPVT prie SAM duomenimis, Lietuvoje 2013 m. buvo 68 kompiutermes tomogralijos

prietaisai (toliau - KT), 100 000 gyv. teko 2,3 KT. Lietuvos rodiklis artimas Suomijos (2,2) irLiuksemburgo (2,5) rodikliams. Estijos ir Lenkijos rodikliai mazesni.^-v «

VASPVT prie SAM duomenimis, 2013 m. daugiausia KT buvo Vilniaus (24 is 68, 35,Jproc.), Kauno (13 i§ 68, 19,1 proc.) ir Klaipedos (9 is 68, 13,2 proc.) apskrityse, o Tauragesapskrityje buvo 1 KT, Marijampoles ir Alytaus apskrityse - po 2 KT (11 pav.).

11 pav. KT pasiskirstymas apskrityse 2013 m. (VASPVT prie SAM).

Buvo apskaiciuota, kiek KT vidutiniskai tenka 100 000 gyv. jvairiose apskritysedidziausias rodiklis yra Vilniaus apskrityje (3 KT/100 000 gyv.) (12 pav.).

12 pav. KT pasiskirstymas pagal apskritis 100 000 gyv. 2013 m. (VASPVT prie SAM).

11

Vidutine 2013 m. naudojamij KT eksploatavimo trukme - 5,94 metij. VASPVT prie SAMduomenimis, beveik visi (97 proc.) Lietuvos ASPJ turimi KT yra stacionarus. Dauguma KT (41proc.) turi 16 sluoksniij (5 lent.).

5 lentele. KT pasiskirstymas pagal sluoksniu skaiciu apskrityse 2013 m. (VASPVT prie SAM).Apskritis KT sluoksniu skaicius

1 2 4 6 8 16 32 40 64 128 640 VisoKT

Vilniaus 2 2 1 11 1 3 3 23

Kauno 1 3 5 2 1 1 13

Klaipedos 1 1 2 2 2 8Siauliu 1 2 2 1 6Panevezio 2 1 1 4

Alytaus 1 1

Marijampoles 1 1 2Telsiij 1 1 1 3Taurages 1 1

Utenos 1 1 1 3Is viso KTpagalsluoksnh}skaiciu

6 4 5 4 1 26 2 2 9 4 1 64

13. Is viso 2013 m. Lietuvos ASP} su 57 KT buvo atlikta 243 500 tyrimij , t. y. vidutiniskai8 270 KT tyrimij 100 000 gyv. Lietuvos ASPJ su 1 KT atliktq tyrimij skaicius per metus - nuo 44iki 12 644. Didziausias KT tyrimij, atlikti} su 1 KT per metus, skaiCius LSMUL VSJ Kaunoklinikose - 12 644, maziausias - VsJ Klaipedos jurininlai ligonineje - 44. Lietuvos ASPJ 2013 m.su 1 KT buvo atlikta vidutiniskai 356 tyrimai per menesj.

4 Tyrimai skaiCiuojami pagal VASPVT prie SAM direktoriaus 2014 m. liepos 14 d. (sakym^Nr. Tl-954 „Del Duomeniiapie naudojamus medicinos prietaisus registravimo ir pateikimo tvarkos apraSo patvirtinimo".

12

6 lentele. KT tyrimi} pasiskirstymas pagal apskritis viesosiose ASPJ 2013 m. (VASPVT prie SAMduomenys).Apskritis KT

skaiciusBendras tyriimjsk. per metus*

Tyrimij sk.,100 000 gyv.

Tyrimxj sk. vidurkisper 1 men./1 KT

Vilniaus 16 78 505 9 740 410Kauno 13 ' 63 420 10 800 407Klaipedos 8 32 850 9 980 343Siauliu 6 20 331 7 110 293Panevezio 4 16 150 6 760 336

Alytaus 1 7 652 5 110 638Marijampoles 2 5 928 3 850 247Taurages 1 4 204 4 020 350TelSii* 3 6 257 4 300 248Utenos 3 8 203 5 750 228

Is viso 57 243 500 - -

Lietuvos ASPJ per 1 darbo dien^ 2013 m. su KT dirbo vidutiniskai 10,3 val. ir atlikdavovidutiniskai 17,1 tyrimij. Lietuvos ASPJ 2013 m. su 1 KT vidutiniskai buvo atliekarai 4 272 tyrimaiper metus (356 tyrimai per menesj).

Lietuvos ASPJ 2013 m. vidutiniskai 1 KT buvo eksploatuojamas 2 575,2 val. per^metus, t.y., 214,6 val. per menesj. 2013 m. per 1 darbo valand^ vie§osiose ASPJ su 1 KT vidutiniskai buvoatliekama 1,7 tyrimo, o vidutine 1 KT tyrimo trukme buvo 36 min.

Duomenys apie 2014 m. ASPJ turimus KT pateikti sios programos 6 priede.14. VLK prie SAM duomenimis, 2014 m. PSDF biudzeto lesomis buvo apmoketa 152,7

tukst. ambulatorinivj KT tyrimi} ir 0,4 tukst. ambulatorinhj KT tyriniq (kai teikiama teleradiologijospaslauga) (7 lentele).

7 lentele. 2014 m. PSDF biudzeto lesomis apmoketi} ambulatoriniii KT tyrimi} skaicius ir skirtoslesos (VLK prie SAM). i—-

TLKpavadinimas

Ambulatoriniai KT tyrimaiAmbulatoriniai KT tyrimai(kai teikiama teleradiologijos

paslauga)

Paslaugi}skaicius (tukst.)

Skirta lesij(tiikst. litij)

Paslaugijskaicius (tiikst.)


Vilniaus 53,2 10 883,6 0,1 19,2

Kauno 40,9 8 357,3 0,002 0,4

Klaipedos 22,9 4 437,6 0,001 0,2

Siaulh} 18,8 3 617,0 0,002 0,4

Panevezio 16,8 3 453,4 0,3 60,1

Is viso Lietuvoje 152,7 30 749,0 0,4 80,2

VLK prie SAM duomenimis, 2014 m. PSDF biudzeto lesomis buvo apmoketa 4,7 tukst.ambulatorinii^ KT angiografijos paslaugij (8 lentele).

13

8 lentele. 2014 m. PSDF biudzeto lesomis apmoketH ambulatorinii} KT angiografijos paslaugij

TLK pavadinimas

Ambulatorine KT angiografija

Paslaugij skaicius (tukst.) Skirta lesij (tukst. litij)

Vilniaus 1,4 776,2

Kauno 1,2 669,3

Klaipedos 0,5 340,5

Siaulii) 1,2 719,2

Panevezio 0,3 158,7

Is viso Lietuvoie 4,7 2 663,9

VLK prie SAM duomenys apie 2011-2014 m. PSDF biudzeto lesomis apmoketij KT tyrinn}skaiciij ir skirtas lesas pateikti sios programos 7 priede.

PENKTASIS SKIRSNISMAGNETINIO REZONANSO TOMOGRAFUOS PRIETAISAI

15. Magnetinio rezonanso tomografija — tai neinvazinis tyrimo metodas, kurio metunenaudojama jonizuojancioji spinduliuote. Magnetinio rezonanso tomografijos technologijanaudojama jvairioms ligoms visose kuno organij sistemose diagnozuoti.

EBPO 2012-2013 m. duomenimis, Europoje pagal 100 000 gyv. tenkancii^ magnetiniorezonanso tomografijos prietaisij (toliau — MRT) skaiciij dominuoja Italija (2,5), Islandija (2,2) irSuomija (2,2). VASPVT prie SAM duomenimis, 2013 m. Lietuvoje 100 000 gyv. teko 1,1 MRT(viesosiose ir privaciose ASPI), arba 0,7 MRT (viesosiose ASPJ). Lietuvos bendrasis rodiklis yrazemesnis nei Europos saliij vidurkis (1,2). Panasus rodiklis 2012-2013 m. buvo Cekijoje (0,7),Jungtineje Karalysteje (0,7) ir Slovakijoje (0,6). Lietuvos rodiklis, palyginti su kaimyninemissalimis, tokiomis kaip Lenkija (0,5) ir Estija (0,9), yra aukstesnis.

VASPVT prie SAM duomenimis, 2013 m. is viso buvo instaliuoti ir naudojami 33 MRT: 16(48,5 proc.) — stacionarines asmens sveikatos prieziuros paslaugas teikianciose ASPJ, 3 (9 pioc.) —ambulatorines asmens sveikatos prieziuros paslaugas teikianciose viesosiose ASPJ ir 14 (42,4 proc.)- privaciose ASPJ. Dauguma MRT instaliuoti ir naudojami didziausiose Lietuvos apskrityse:Vilniaus (10) ir Kauno (10) (13 pav.).

13 pav. MRT pasiskirstymas Lietuvos apskrityse 2013 m. (VASPVT prie SAM duomenys).

14

Lietuvos apskrityse 2013 m. 100 000 gyv. tenkantis MRT skaicius buvo skirtingas: Vilniaus- 1,2, Kauno - 1,7, Klaipedos - 1,5, Telsh} - 1,4, Alytaus - 1,3, Panevezio - 0,8, Siaulii( - 0,7.

VASPVT prie SAM duomenimis, 2013 m. maziau nei puse (8; 42,1 proc.) viesosiose ASP{instaliuoft} MRT yra pagaminti ne seniau kaip pries 5 metus (t. y. 2009-2013 m.) (14 pav.).Seniausi pagal pagaminimo metus MRT yra eksploatuojami Vs{ VUL Santariskiij klinikose (2000m.) ir Vs} Klaipedos universitetineje ligonineje (2000 m.). Naujausi MRT naudojami Vs{ Kaunogilamiij poliklinikoje (2012 m.) ir Vs{ Respublikineje Klaipedos ligonineje (2012 m.).

14 pav. MRT pasiskirstymas viesosiose ASPJ pagal pagaminimo metus 2013 m. (VASPVT prieSAM).

H 2008;4m 2011;4

Viesosiose ASP| pagal magnetinio lauko stiprumq maziau nei puse (8, 42,1 proc.)eksploatuojami^ MRT 2013 m. buvo silpno magnetinio lauko sistemos (0,1 - 0,5 T), daugiau neipuse (9, 47,4 proc.) - stipraus magnetinio lauko sistemos (1-2 T), taip pat 1 MRT (5,3 proc.) labaistipraus (2 T ir daugiau) magnetinio lauko sistema ir 1 MRT (5,3 proc.) - vidutinio (0,5 - 1 T)magnetinio lauko sistema (15 pav.).

15 pav. MRT pasiskirstymas pagal magnetinio lauko stiprumq viesosiose ASP| 2013 m. (VASPVTprie SAM).

VASPVT prie SAM duomenimis, per 2013 m. viesosiose ASPJ su MRT is viso buvo atlikta37 110 tyrimi}5. 2013 m. daugiausia tyrimi} atlikta su MRT, esanciais Vs{ Alytaus apskrities S.Kudirkos ligonineje (4 241,11,4 proc.), ir V§{ VUL Santariskh} klinikose (3 567, 9,6 proc.).

5 Tyrimai skaiciuojami pagal VASPVT prie SAM direktoriaus 2014 m. liepos 14 d. jsakymE} Nr. Tl-954 êl Duomeni}apie naudojamus medicinos prietaisus registravimo ir pateikimo tvarkos apraSo patvirtinimo".

15

16. Analizuojant duomenis, buvo jvertintas bendro atlikU} tyrimi^ skaiciaus pasiskirstymasskirtingose Lietuvos apskrityse (9 lentele). 2013 m. daugiausiai tyrimij buvo atlikta Vilniaus (12429) irKauno (10 152) apskrityse, maziausiai-Telsh} (317).

9 lentele. MRT tyrimi} skaicius viesosiose ASP{ per metus apskrityse 2013 m. (VASPVT pne

Apskritis Atliktu tyrimu skaicius per metusskaicius proc.

Vilniaus 12 429 33,5

Kauno 10 152 27,4

Klaipedos 9 971 26,9

Alytaus 4 241 11,4

Telsiij 317 0,8

Is viso 37 110 100,0

Vie§osiose ASPJ 2013 m. vidutiniskai su 1 MRT buvo atlikta 2 131,2 tyrimo per metus, arba177,6 tyrimo per menesj. Viesosiose ASPJ 2013 m. vidutiniskai 1 MRT buvo eksploatuojamas 1930,8 val. per metus, arba 160,9 val. per menesj.

Viegosiose ASPJ per 1 darbo dien^ 2013 m. su MRT dirbta vidutiniskai 7,7 val. ir atliktavidutiniskai 8,5 tyrimo. Viesosiose ASPJ 2013 m. per 1 darbo valand^ su 1 MRT buvo atliktavidutiniskai 1,1 tyrimo, o vidutine tyrimo trukme su vienu MRT 2013 m. buvo 54 min.

Duomenys apie 2014 m. jstaigose turimus MRT pateikti sios programos 8 priede.17. VLK prie SAM duomenimis, 2014 m. PSDF biudzeto lesomis buvo apmoketa 19,9

tukst. ambulatorinhi MRT tyrimn (iki 1 T) ir 2,5 tukst. ambulatoriniij MRT tyrimi} (iki 1 T) (kaiteikiama teleradiologijos paslauga) (10 lentele).

VLK prie SAM duomenimis, 2014 m. PSDF biudzeto lesomis buvo apmoketa 61,6 tukst.ambulatorinh} MRT tyrimij (1 ar daugiau T) ir 4,7 tukst. ambulatoriniij MRT tyrimi] (1 ar daugiauT) (kai teikiama teleradiologijos paslauga) (11 lentele).

10 lentele. 2014 m. PSDF biudzeto lesomis apmoketij ambulatoriniij MRT (iki 1 T magnetinio

TLKpavadinimas

Ambulatoriniai MRT tyrimai(iki 1 T magnetinio lauko

stiprumo)

Ambulatoriniai MRT tyrimai(iki 1 T magnetinio laukostiprumo) (kai teikiama

teleradiologijos paslauga)



Paslaugi}skaicius (tukst.)


Vilniaus 6,2 1629,5 0,031 8,1

Kauno 6,4 1689,5 0,3 89,7

Klaipedos 1,4 372,0 0,1 24,3

Siauliij 3,1 813,9 1,7 453,2

Panevezio 2,8 730,8 0,3 81,9

Is viso Lietuvoje 19,9 5235,5 2,5 657,2

11 lentele. 2014 m. PSDF biudzeto lesomis apmoketij ambulatorinh} MRT (1 ir daugiau Tmagnetinio lauko stiprumo) tyrimij skaicius ir skirtos lesos (VLK prie SAM).

16

TLKpavadinimas

Ambulatoriniai MRT tyrimai(>1 T magnetinio lauko

stiprumo)

Ambulatoriniai MRT tyrimai(>1 T magnetinio laukostiprumo) (kai teikiama

teleradiologijos paslauga)

Paslaugijskaicius (tiikst.)

Skirta l£si{(tukst. litij)


Skirta le§ij(tukst. litq)

Vilniaus 30,5 10 756,3 0,1 24,1

Kauno 9,3 3 329,4 0,5 156,3

Klaipedos 7,0 2 481,3 0,2 60,1

Siaulii} 6,0 2 083,7 3,0 1 015,5

Panevezio 8,7 3 049,8 0,9 323,7Is viso Lietuvoje 61,6 21 700,4 4,7 1 579,7

VLK prie SAM duomenimis, 2014 m. PSDF biudzeto lesomis buvo apmoketa 1,3 tukst.ambulatorinii} MRT angiografijos paslaugi} (12 lentele).

12 lentele. 2014 m. PSDF biudzeto lesomis apmoketij ambulatorinhi MRT angiografijos paslaugijskaicius ir skirtos lesos (VLK prie SAM).

TLK pavadinimas

Ambulatorine MRT angiografija



Vilniaus 0,4 204,1

Kauno 0,6 315,5

Klaipedos 0,2 109,2

Siaulii* 0,1 59,9

Panevezio 0,1 58,2

Is viso Lietuvoje 1,3 746,8

VLK prie SAM duomenys apie 2011-2014 m. PSDF biudzeto leSomis apmoketii MRTtyrimi^ skaiehj ir skirtas lesas pateikti sios programos 7 priede.

seStasis skirsnisgama kamerv prietaisai

18. Gama kamera (toliau - GK) - vienas is pagrindiniij ir dazniausiai klinikineje praktikojetaikomi} branduolines medieinos diagnostiniij vaizdinimo technologijij. Su GK atliekami tyrimaipadeda diagnozuoti pirminius jvairios lokalizacijos navikus, ji} metastazes, kraujotakos, vidausorgamj funkciji}, neurologinius sutrikimus, infekcijas.

Viena is pagrindinii} GK galimybes nusakanciij charakteristikij yra detektori^ skaidius. GKdetektorius (angl. head) - tai strukturine dalis, kuri aptinka gama spindulius, sklindaneius is tiriamoorgano, audinio ar kuno dalies. Siuolaikines GK gali tureti 1—3 ar 4 detektoiius. Dauguma GKsistenuj turi 2-3 detektorius. Didesnis detektorhj skaicius siejamas su didesniu^ diagnostiniujautrumu, tyrimo efektyvumu, spartesniu vaizdinimu (skenavimu) ir galimybemis istirti didesnjpacientij skaiciij.

17

EBPO duomenimis, Europoje pagal 100 000 gyv. tenkanciij GK skaichj dominuoja Danija(1,7), Liuksemburgas (1,5) ir Graikija (1,4). VASPVT prie SAM duomenimis, 2013 m. Lietuvoje100 000 gyv. teko vidutiniskai 0,3 GK. Panasus rodikliai yra Lenkijoje (0,3) ir Estijoje (0,23).

PSO 2013 m. atlikto tyrimo „Baselme Country Survey on Medical Devices" duomenimis,Lietuvoje 100 000 gyv. teko 0,29 GK. Panasus, bet §iek tiek zemesnis rodiklis buvo kaimyninesesalyse: Lenkijoje - 0,28, Estijoje - 0,23.

VASPVT prie SAM duomenimis, 2013 m. 5 ASP{ turejo 9 GK, visos instaliuotos irnaudojamos viesosiose stacionarines asmens sveikatos prieziuros paslaugas teikianeiose ASP| 3

didziausiose apskrityse (16 pav.).16 pav. GK pasiskirstymas apskrityse 2013 m. (VASPVT prie SAM).

VASPVT prie SAM duomenimis, 2013 m. daugiau nei puse (5, 55,6 proe.) salies ASPJinstaliuotij GK yra pagamintos ne seniau kaip pries 5 metus (2013-2009 m.), kitos (4, 44,4 proc.) -1983-2007 m. (17 pav.).

17 pav. GK pasiskirstymas ASPJ pagal pagaminimo metus 2013 m. (VASPVT prie SAM).

s 2009; 3

VASPVT prie SAM duomenimis, 2013 m. Lietuvos ASPJ daugiausia (5, 55,6 proc.) buvoSPECT tipo GK, trecdalis (33,3 proc.) - SPECT/CT ir 1 (11,1 proc.) - ne SPECT tipo (18 pav.).

18

18 pav. GK pasiskirstymas pagal tipq ASPJ 2013 m. (VASPVT prie SAM).

19.VASPVT prie SAM duomenimis, 2013 m. su 9 GK buvo atlikta 17 340 tyriimf. Permetus daugiausiai tyrimij atlikta su GK, esanciomis Nacionaliniame vezio institute (4 101, 23,7proc.), ir LSMUL VsJ Kauno klinikose (3647, 21 proc.).

ASPJ 2013 m. vidutiniskai su 1 GK buvo atlikta 2 262 tyrimai per metus (188,5 tyrimai permenesj). 2013 m. vidutiniskai 1 GK buvo eksploatuojama 2 106 val. per metus (175,5 val. permenesj).

Per 1 darbo dien^ 2013 m. 1 GK buvo naudojama vidutiniskai 8,4 val. ir su ja atliekamavidutiniskai 9 tyrimai. Per 1 darbo valand^ Lietuvos ASPJ su 1 GK buvo atliekamas vidutiniskai1,1 tyrimas, o vidutine 1 GK tyrimo trukme buvo 54 min.

Duomenys apie 2014 m. jstaigose turimas GK pateikti §ios programos 9 priede.

SEPTINTASIS SKIRSNISPOZITRONtJ EMISIJOS TOMOGRAFIJOS PRIETAISAI

20.Pozitromj emisijos tomografija (toliau - PET) - vienas is modemiausiij diagnostikosmetodij, kai fiksuojant radioaktyviiyi} medziagi} susikaupimq paciento organizme galima jvertintifunkcinius vidaus organs pakitimus. PET yra neinvazinis metodas, kuris suteikia galimyb^ matuoti,vaizduoti ir palyginti biologinuj metabolinh} proeesij intensyvum^ bei kraujotak^ jvairioseorganizmo ir organi} vietose, stebeti kitimus.

Tarptautines Ekonominio bendradarbiavimo irpletros organizacijos (angl. Organization forEconomic Co-Operation and Development, toliau - EBPO) duomenimis, Europoje pagal 1 mln.gyventojij tenkaneii} PET skaieii} dominuoja Danija (6,09 PET /I mln. gyv.) ir Olandija (4,89 PET/1 mln. gyv.). Maziausias rodiklis yra Lenkijoje (0,44 PET/ 1 mln. gyv.), Graikijoje (0,44 PET/ 1mln. gyv.), Vengrijoje (0,4 PET/ 1 mln. gyv.).

VASPVT prie SAM duomenimis, Lietuvoje 2014 m. veike 2 PET prietaisai: 1 LSMUL V§JKauno klinikose ir 1 Vs{ VUL Santariskiij klinikose. Lietuvoje 1 milijonui gyventojij 2014 m. tekovidutiniskai 0,68 PET.

6 Tyrimai skaiCiuojami pagal VASPVT prie SAM direktoriaus 2014 m. liepos 14 d. jsakymfj Nr. Tl-954 „Del Duomenijapie naudojamus medicinos prietaisus registravimo ir pateikimo tvarkos apraSo patvirtinimo".

19

19 pav. PET pasiskirstymas apskrityse (VASPVT prie SAM)

Duomenys apie 2014 m. jstaigose turimus PET pateikti sios programos 10 priede.

Ill SKYRIUSMEDICINOS PRIETAISy NAUDOJIMO RADIACINES SAUGOS REIKALAVIMAI

21. RDP, KTS ANG ir MMG, kuriuos naudojant pacientas gauna medicinin? apsvi% tuributi naudojami' taip, kad butij uztikiinta tinkama diagnostinio vaizdo kokybe, o pacienti}diagnostikos procedurij metu gauta apsvita kuo mazesne. Siekiant uztikrinti tinkamq tokii^ prietaisijtechnin? bukl?, ASPJ periodiskai atlieka kokybes kontroles bandymus ir vertina, ar RDP, KT, ANGir MMG atitinka Lietuvos higienos normoje HN 78:2009 „Kokybes kontroles reikalavimai irvertinimo kriterijai medicinineje rentgenodiagnostikoje", patvirtintoje Lietuvos Respublikossveikatos apsaugos ministro 2009 m. lapkricio 12 d. jsakymu Nr. V-922 „Del Lietuvos higienosnormos HN 78:2009 „Kokybes kontroles reikalavimai ir vertinimo kriterijai medicininejerentgenodiagnostikoje" patvirtinimo", nustatytus minimalius kokybes kontroles reikalavimus ir

vertinimo kriterijus.Kiekvienais metais, atlikus RDP, KT, ANG ir MMG kokybes kontroles bandymus,

nustatoma, kad apie 6-7 proc. prietaisij neatitinka nustatytij vertinimo kriteriji}. 20 pav. pateikiamaRadiacines saugos centra atliktij kokybes kontroles bandying rezultatij dinamika 2004-2014 metais.

20

20 pav. Radiacines saugos centra atliktq kokybes kontroles bandymii rezultaUj dinamika 2004-2014 metais (Radiacines saugos centras).

q Bandyrrq skalcius El Neatitiko reikalavimq

300

250

200

150

100 - ^

50

Is visu RDP, KT, ANG ir MMG, neatitikusiij nustatytq vertinimo kriteriji}, apie 80 proc.sudaro senesni nei 12 metij prietaisai. 2014 m. ASPJ buvo naudojami 232 medicinos pnetaisai,senesni nei 12 meti}, 65 prietaisai nenaudojami (saugomi). Nauji RDP, KT, ANG ir MMGpagaminti atsizvelgiant j Europos Komisijos Medicinos prietaisi} direktyv^ ir naujausius standaitus.Jie dazniausiai atitinka Lietuvos higienos normoje HN 78:2009 „Kokybes kontroles reikalavimai irvertinimo kriterijai medicinineje rentgenodiagnostikoje" nustatytus kriterijus.v .

22. Siekdamos uztikrinti kuo mazesn? pacientx^ gaunam^ apsvit^, ASPJ privalo uztimnti,kad standartinio svorio paciento (paciento, kurio svoris 70 kg±10^ kg) dozes nevirSyti}rekomenduojamij medicinines apsvitos lygiii, taikomtj medieininiij diagnostiniij ir gydymoproceduru. kurioms naudojama jonizuojaneioji spinduliuote, metu, patvirtintq Lietuvos Respublikossveikatos apsaugos ministro 2011 m. rugsejo 22 d. jsakymu Nn V-865 „Del Rekomenduojami}medicinines apsvitos lygixj, taikomi} medicininn| diagnostiniij ir gydymo procedun|, kuriomsnaudojama jonizuojaneioji spinduliuote, metu patvirtinimo". Todel kiekviename naujaiisigyiamame RDP, KT, ANG ir MMG turi buti sumontuotas, jei jmanoma, jtaisas, registruojantisgaut^ paciento doz?. Jeigu toks jtaisas nesumontuotas, ASPJ turi uztikrinti, kad butq registruojamivisi rentgenodiagnostikos tyrimo techniniai parametral, kuriais remiantis butij galimaretrospektyviai jvertinti kiekvieno paciento gaut^ apsvit^. Kadangi Sveikatos apsaugos mimstenjoskuriamoje e. sveikatos sistemoje diagnostinio tyrimo aprasyme bus privaloma nurodyti pacientogaut^ doz?, AS?], perkaneios naujus RDP, KT, ANG ir MMG, turi numatyti galimyb? perkeltipaciento gautos dozes vert$ j e. sveikatos sistemos duomeni} baz^. ^...

23. RDP, KT, ANG ir MMG gamintojai yra sukur? specialiij programines jrangos paketi],skirtu pacienti} gaunamai apgvitai mazinti nepabloginant diagnostinio vaizdo kokybes. Dalis ASPJsu naujais skaitmeniniais RDP, KT, ANG ir MMG kartu jsigijo ir §i^ programing jrangq, todel,siekiant optimizuoti pacienti} gaunam^ apsvitq, ypae vaikq, butina numatyti, kad visos AS J,isigydamos RDP, KT, ANG ir MMG kartu jsigyti} ir gamintojo numatytas pacienti} apsvitosmazinimo priemones. Taip pat atkreiptinas demesys ir j gamintoji} siulomas, atsizvelgiant I tynmijpobudj (pvz., angiografai, skirti sirdies proceduroms, ar pacienti} mobilizacijos priemones, atliekant

tyrimus vaikams), specifines saugos priemones.

21

Vadovaujantis Lietuvos higienos normos HN 73:2001 „Pagrindines radiacines saugosnormos" nuostatomis, gydytojas radiologas yra atsakingas uz medicininivj proceduni pagrjstum^ irpacientii gaut^ medicinin? apsvitq. Nors ASPJ naudojasi telemedicinos teikiamomis galimybemis, jiprivalo jvykdyti visus reikalavimus ir [gyvendinti visas priemones, skirtas pacientm teikiamnasmens sveikatos prieziuros paslaugij kokybei ir saugumui uztikrinti.

IV SKYRIUSRADIOLOGIJOS SRITIES ZMOGISKIEJIISTEKLIAI

PIRMASIS SKIRSNISGYDYTOJAIRADIOLOGAI

24. §iuo metu Lietuvoje radiologinius tyrimus gali atlikti gydytojai radiologai, radiologijostechnologai, veitinti radiologinius vaizdus - gydytojai radiologai. Ultragarsinius tyrimus gali atliktiir kitn profesinii} kvalifikacijii gydytojai pagal kompetencij^ nustatytq jq medicinos normoje.

METAS 2014 m. balandzio 30 d. duomenimis, 52 savivaldybese esanciose 143 AbiJ\,sudariusiose sutartis su TLK, dirbo 373 gydytojai radiologai. Gydytojai radiologai uzeme 656 darbovietas 31 darbo vietoje nebuvo nurodytas uzimamo etato dydis ir darbo valandi} skaicius, todeltoliau nagrinejamos tik 625 darbo vietos (pareigybes). Vienai pareigybei skinama nuo 0 01-0,1etato iki 1,75 etato, dirba 361 gydytojas radiologas. Gydytojij radiologic pasiskirstymas pagal amznjpateikiamas 13 lenteleje.

13 lentele. Gydytoji} radiologu pasiskirstymas pagal amzii} (METAS. duomenys).1CI11C1C. vjûyiw|4

Gydyeniii raHioIopii amziaus grupfcs ir darbo vietij skaicius

iki 54 metij 55-65 metij vyresni kaip 66 metij Is viso

451 126 79 625

Issamiau nagrinejant 361 gydytojo radiologo uzimamq etatq ir darbo valandas, pastebeta,kad gydytojai radiologai dirba 133,9 val. iki 2-7,6 val. per savait?. 57 gydytojai radiologai dirbadaugiau nei 1,5 etato (is viso uzimta 104,78 etatq ir dirbama 4043,43 valandn per savait?), t. y.vidutiniskai jie uzima 1,83 etato ir dirba po 70,93 val. per savait$.^_

1,5 etato dirba 43 gydytojai. 0,5 etato ir maziau dirba 42 gydytojai (uzima 16,71 etato irdirba 626,4 val. per savait$), t. y. vidutiniSkai uzima 0,39 etato ir dirba vidutiniskai 14,9 val. per

METAS 2014 m. balandzio 30 d. duomenimis, Lietuvoje yra 373 gydytojai, turintysgydytojo radiologo licencij^ (is ji} - 132 vyrai, 241 moteris). Daugiausiai gydytojo radiologi} yradidziuosiuose salies miestuose: Vilniuje - 200, Kaune - 180, Klaipedoje - 57, Siauliuose^ ^ ,Panevezyje - 33, Alytuje - 14. Manytina, kad gana didelis gydytojij radiology skaicius Viimuje irKaune, palyginti su kitais miestais, gali buti del to, kad j siuos skaicius Jtraukti gydytojai rezidentai,dirbantys Ys] VUL Santariskiij klinikose ir LSMUL Kauno klinikose.

Gydytojo radiologic pasiskirstymas pagal pareigybiij skaiciij ir gydytojij, kune yra¦ vyresmnei 66 metij amziaus, proporcine struktura pateikta 20 ir 21 pav. par>1ina isvada, kad didziojojedalyje rajonij ASPJ garbaus amziaus gydytojai uzima ne maziau kaip pus? visij gydytojij radiologyetatij, o kai kuriose - ir visus etatus. Dauguma jaunesnio amziaus gydytojij radiologic dirbadidziuosiuose salies miestuose, ir si tendencija nesikeicia jau keletq. metij.

22

21 pav. Gydytoji} radiologic pareigybes didziuosiuose miestuose, isskiriant vyresnii} nei 66 metijgydytoji} radiology amziaus grup? (METAS duomenys).

vir§ 66m.

22 pav. Gydytoji} radiology pareigybes kai kuriuose mazesniuose miestuose ir rajonuose, isskiriantvyresniii kaip 66 m. gydytojij radiology amziaus grup? (METAS duomenys).

—\/

Rajonij savivaldybes ir mazieji miestai

Atkreiptinas demesys, kad Druskininkii mieste dominuoja jaunesnio ir vidutinio amziausgydytojai radiologai. Darytina isvada, kad to priezastis - sudarytos geros darbo SEjlygos gydytojams.

Pazymetina, kad pletojantis teleradiologijos paslaugoms, dalis rajomj ASPJ yra sudariusiossutartis su didzhyi} miesti^ ASP| ir isnaudoja telemedicinos teikiamas galimybes.

25. Vertinant gydytojij radiologij poreikj, apibendrinus METAS ir ASP| duomenis, pateiktussio piano 10 priede, atkreiptinas demesys, kad gydytoji} radiology ir radiologijos technologytrukumas jaueiamas ne maziau kaip puseje ASPJ tick didziuosiuose, tiek mazuose miestuose.

Tobulinant gydytojo radiologo darbo process butina nustatyti ir apibrezti gydytojoradiologo darbo kruvj, atliekamo darbo (radiologinio tyrimo, radiologines procedures ii kt.)

23

sEjvokas, ji} turinj, jvertinti jij reiksm? gydytojo radiologo darbo procese, jvertinti, apskaiciuotigydytojo radiologo darbo sqnaudas. Radiologijos paslaugij jkainiai turetij buti apskaiciuojamiatsizvelgiant j darbo sudetingum% naudojamej medicinos prietaisq, darbuotoji^ kvalifikacijq ir kt.Tikslinga svarstyti del tikslingumo tretinio lygio asmens sveikatos priezmros paslaugas teikiancioseAS?] taikyti gydytojij radiologi} subspecializacij^ (pagal tos jstaigos veiklos sritis ir poreikius),siulyti atitinkamai aukstesnj darbo apmokejimo koeficient^ pagal darbo intensyvum^ sudetingumîr atliekamas siuolaikines sudetingas diagnostines ar gydomqsias radiologines proceduras. Svarbubendradarbiauti su savivaldybemis, rekomenduoti sudaryti geras darbo sqlygas gydytojamsradiologams, motyvuoti atvykti dirbti jaunus specialistus.

ANTRASIS SKIRSNISRADIOLOGIJOS TECHNOLOGAI

26. Vilniaus ir Kauno kolegijose nuo 2003 m. buvo pradeti rengti radiologijos technologaipagal radiologijos studiji} program^, tadiau gi programa tarptautiniij ekspertij siulymu buvonutraukta. Parengta tik po vien^ absolventij laidq. Nuo 2003 m. radiologijos technologai pradetirengti Kiaipedos universitete bei Kauno kolegijoje pagal atnaujintj} ir su Sveikatos apsaugosministerija suderint^ Radiologijos studiji} program^. ] Kiaipedos umversitetE* 2013 m. pnimta16, 2014 m. - 29, 2015 m. jstojo 30 asmeni}, o i Kauno kolegij^ 2013 m. priimta 31, 2014 m. - 28,

2015 m. - 30 asmenij._ _..Higienos institute Sveikatos informacijos centro duomemmis, radiologijos technology

skaicius Lietuvoje 2000-2011 m. laikotarpiu sumazejo nuo 964 iki 869 (10 proc.) Bendrasradiologijos tecbnologij uzimamij etatij skaicius, kitaip nei fiziniij asmenij skaicius, nurodytuojulaikotarpiu padidejo 2,7 proc. - nuo 969 iki 995,36 etatij. Manytina, kad tai susij? su diagnostinesjrangos pletra Lietuvoje. Radiacines saugos centro darbuotojij apsvitos registro 2012 m. balandziomen. duomenimis, salies ASV] dirbo 869 radiologijos technologai, is jij 2,8 proc. sudare vyrai. ^

Vidutinis radiologijos technologij amzius buvo 54,5 m. Vertinant specialistus pagal amziausgrupes, amziaus grup? iki 30 m. sudare tik 6 proc. (n= 53), 31-40 m. amziaus grup? - 13 proc. (n-111)^ 41—50 m. amziaus grup? - 27 proc. (n= 232) radiologijos technologq. Didziausia dalis (40proc. (n= 348) radiologijos tecbnologij buvo 51-60 m. amziaus ir 14 proc. (n= 123) vyresni kaip 61m. Taigi daugiau nei puse radiologijos technology yra vyresni kaip 51m. amziaus.

2009-2011 m. daugelis specialist!} dirbo didesniu kaip 1,0 etato darbo kruviu arba daugiau

kaip 38 val. per savait?.^Paskutiniy meti} duomenys rodo, kad 2012 m. radiologijos technology buvo 857 (iiz. asm.),

2013 m.-885 (fiz. asm.), 2014 m. -865 (fiz. asm.).t .....27.Radiologijos technology galyje yra nepakankamai. Nemaza dalis speciahsty isyyksta

dirbti j uzsienj, kur siulomos geresnes darbo s^lygos, didesnis darbo uzmokestis, geresnes socialinesgarantijos. Norint §iuos specialistus issaugoti Lietuvoje, butina koreguoti jy mokymo program^,kvalifikacijos tobulinimo sistem% prognozuoti jy poreikj ir pagal poreikj rengti specialistus,tinkamai reglamentuoti radiologijos technology specialyb? - jvesti radiologijos technologo, kaipspecialisto, teikiancio asmens sveikatos prieziuros paslaugas, licencijq.

TRECIASIS SKIRSNISMEDICINOS FIZIKAI

28.Atliekant su jonizuojanciqja spinduliuote ir radioaktyviosiomis ^ medziagomis,magnetiniu lauku, ultragarso bangomis susijusius radiologinius tyrimus bei radiologinesgydom^sias proceduras, be gydytojo radiologo, radiologijos technologo, viduriniojo medicinospersonalo, medicinos technikos inzinieriaus, darbo procese privalo dalyvauti ir medicinos fizikas.Medicinos fizikas jvertina paciento gaunam^ apsvitq, kontroliuoja apsvitos doz?, medicinosprietaiso darbo rezim% vykdo kokybes kontrol? ir kt. Be to, atsirandant naujoms diagnostinemsproceduroms, tokioms kaip magnetinio rezonanso spektroskopija, taip pat butinas atitinkamos

24

kvalifikacijos medicinos fiziko dalyvavimas interpretuojant tyrimo rezultatus. Dainai medicinosfiziko darbas pavedamas sveikatos pricziuros specialistui, kuris neturi reikalingij ziniij.

Siuo metu Lietuvoje medicinos fizikij paruogiama nepakankamai, todel butina spr?stiklausim^ del medicinos fiziko specialybes, kaip sveikatos prieziuros paslaug^ teikiancio specialisto,jteisinimo, jvesti medicinos fiziko pareigyb? sveikatos prieziuros jstaigose. Radiologines paslaugosteikimo procese nedalyvaujant medicinos fizikui, paslauga nevisaverte.

Igyvendindama Europos Sqjungos direktyv^ Euratom 97/43, Europos Komisija parengerekomendacijas „¦Guidelines on Medical Physics Expert. Vadovaudamasis _ minetomisrekomendacijomis, Radiacines saugos centras jvertino medicinos fiziki} ekspertij ir medicinos fizikijporeikj Lietuvoje ir didziausiose salies ASPJ. Buvo nustatyta, kad Lietuvai reikia 34 medicinosfizikij ekspertij ir 85 medicinos fizikij (14 ir 15 lenteles).

J.'t 1CIHC1C. IVlVUiVlllÔ Wivojy

Radiologijos sritis Medicinos fizikij ekspertijskaicius

Medicinos fizikij skaicius

Spinduline terapija 14 27Branduoline medicina 8 20

Diagnostine radiologija 12 38

Is viso 34 85

LJ ICiUCAC. IVlVUiVlilVO xx

ASP! Medicinos fizikijekspertu skaicius

Medicinos fizikijskaicius

VsJ VUL Santariskiu klinikos 1 4Nacionalinis vezio institutas 11 22

LSMUL VsJ Kauno klinikos 15 32V§| Respublikine Vilniaus universitetine ligonine 0,3 1Vsl Klaioedos universitetine ligonine 6 12

Vsl Klaipedos iurininku ligonine 0,4 1

VSJ Respublikine Siaulii} ligonine 3 7VsJ Vilniaus miesto klinikine ligonine 0,4 1VSJ Respublikine Panevezio ligonine 0,4 1

VsJ Mariiampoles ligonine 0,2 0,5

VsJ Ukmerges ligonine 0,1 0,3

Magistranturos studijij programa ,JMedicinos fizika" yra vykdoma Kauno^ technologijosuniversitete. Vilniuje analogiska programa buvo pradeta 2010 m., parengta 12 specialistij. Nuo 2012m. programa Vilniuje nebevykdoma. Higienos institute Sveikatos informacijos centra duomemmis,

2014 m. salyje buvo 36 dirbantys medicinos fizikai.^• j v .Del nepakankamo medicinos fiziki} darbo reglamentavimo, ASP J sie specialistai daznai

dirba ne pagal savo specialyb?. Kauno technologijos universiteto prof, pianos Adlienesduomenimis, 2008-2010 m. laikotarpiu pastebima laipsniska sios srities specialistii jdarbmimopagal specialyb? mazejimo tendency a._

29. Butina tobulinti medicinos fizikij mokymo program^, kvalifikacijos tobuhmmo sistem^,prognozuoti jij poreikj ir pagal poreikj rengti specialistus, tinkamai reglamentuoti medicinos fizikospecialybt?. Tarptautine darbo organizacija yra patvirtinusi profesijij s^ras^, kur medicinos fizikai yraklasifikuojami kaip fizikai, taciau su prierasu, kad sie fizikai dirba sveikatos prieziuros institucijose irpagal atliekamus darbus yra prilyginami sveikatos prieziuros specialistams.^ Jungtinh} TautijTarptautine atomines energijos agentura taip pat nurodo medicinos fizikus kaip sveikatos specialistus,todel tikslinga jvesti medicinos fiziko, kaip specialisto, teikiancio asmens sveikatos prieziuros

paslaugas, pareigyb?.

25

30.Siekiant optimizuoti radiologijos srities zmogiskuosius isteklius, butina nuolat stebetidarbuotoji}, medicinos prietaisij, sveikatos teclinologijij kaitos tendencijas Lietuvoje, sukurtistebesenos sistemq (kasmetines zmogiskiyij istekliii ir medicinos prietaisi} darbo ataskaitos formos),kuri atitiktij siuolaikinius reikalavimus, derety si; TLK apmokejimo uz atliktus tyrimus ir suteiktaspaslaugas faktiniais vienetais. Svarbu bendradarbiauti su savivaldybemis, atkreipti demesj {gydytojij radiologij amziij jij pavaldumo ASPJ, rekomenduoti sudaryti geras darbo sqlygas,motyvuoti atvykti \ rajonus dirbti jaunus specialistus.__

ASP! duomenys apie 2014 m. jstaigose turetus radiologijos srities zmogiskuosius isteklius irjij poreikj pateikti sios programos 11 priede.

V SKYRIUSRADIOLOGIJOS PASLAUGA, BRANGIEJI TYRIMAI.

REIKALAVIMAI IR FINANSAVIMAS. PASLAUGV PRIEINAMUMAS

31.Radiologijos paslauga - asmens sveikatos prieziuros paslauga, kai suteikiama gydytojoradiologo konsultaeija (paciento apsilankymas pas jj turint siuntimq del konkrecios priezasties, sioapsilankymo metu atliekami pagal gydytojo radiologo kompetencijq visi pacientui butini tiiiamiejibei gydomieji veiksmai ir ra§tu teikiamas atsakymas pacientq atsiuntusiam gydytojui). Gydytojoradiologo kompetencija apibrezta Lietuvos medicinos normoje MN 84:2014 „Gydytojas radiologas.Teises, pareigos, kompetencija ir atsakomybe", patvirtintoje Lietuvos Respublikos sveikatosapsaugos ministro 2014 m. rugpjucio 6 d. jsakymu Nr. V-854 „Del Lietuvos medicinos normos MN84:2014 „Gydytojas radiologas. Teises, pareigos, kompetencija ir atsakomybe" patvirtinimo".

32.Siuntimo ambulatorinems radiologijos paslaugoms gauti ir brangiesiems tyrimams atliktijforminimo, isdavimo reikalavimai ir gydytojo radiologo atsakymo pacient^ siuntusiam gydytojuipateikimo tvarka nustatyta Siuntimxj ambulatorinems specializuotoms asmens sveikatos^ prieziurospaslaugoms gauti ir brangiesiems tyrimams bei proceduroms atlikti jforminimo, isdavimo iratsakymij pateikimo tvarkos aprase, patvirtintame Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugosministro 2008 m. birzelio 28 d. jsakymu Nr. V-636 „Dei Siuntimi^ ambulatorinems specializuotomsasmens sveikatos prieziuros paslaugoms gauti ir brangiesiems tyrimams bei proceduroms atliktijforminimo, isdavimo ir atsakymij pateikimo tvarkos apraso patvirtinimo".^ ^_

33.Radiologijos ambulatoriniij asmens sveikatos prieziuros paslaugij teikimo reikalavimainustatyti Radiologijos ambulatoriniij asmens sveikatos prieziuros paslaugij teikimo reikalavimijaprase, patvirtintame Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro ^2015 m. liepos 24 d.jsakymu Nr. V-881 „Del Radiologijos ambulatorinhj asmens sveikatos prieziuros paslaugij teikimoreikalavimij apraso patvirtinimo".

34.Uz gydytojo radiologo paslaugas is PSDF biudzeto lesij yra apmokama kamomis,nustatytomis Specializuotij ambulatoriniij asmens sveikatos prieziuros paslaugij, kuriij islaidosapmokamos PSDF biudzeto lesomis, ir ji} baziniij kaimj s^rase, patvirtintame Lietuvos Respublikossveikatos apsaugos ministro 2008 m. geguzes 9 d. jsakymu Nr. V-436 „Del Specializuotiâmbulatorinii} asmens sveikatos prieziuros paslaugij, kurhj islaidos apmokamos Privalomojosveikatos draudimo fondo biudzeto lesomis, ir j\\ baziniij kaini} sqraso patvirtinimo".

Atskirai nustatytomis kainomis yra apmokami brangieji tyrimai — kompiuterinestomografyos, magnetinio rezonanso tomografijos, kompiuterines tomografijos angiografijos,magnetinio rezonanso angiografijos ir pozitromj emisijos tomografijos tyrimai. Brangiiyij tyrimijsqrasas, bazines kainos ir jij apmokejimo is PSDF biudzeto tvarka patvirtinti Lietuvos Respublikossveikatos apsaugos ministro 2005 m. balandzio 27 d. jsakymu Nr. V-304 „Del Brangiiytj tyiimi| irprocedurq, kuriij islaidos apmokomos Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudzeto lesomis, ir jijbaziniij kaimj s^raso bei Brangi^jij tyrimij ir procedunj islaidij apmokejimo tvarkos apraso

patvirtinimo".....v dct^t:35.Sveikatos apsaugos ministro jsakymais patvirtinti ligij ir bukliij, kunoms esant is PSD1,

biudzeto apmokami brangieji tyrimai, sqrasai ir paslaugij teikimo reikalavimai:

26

35.1.Kompiuterines tomografijos ir magnetinio rezonanso tomografijos tyriimj beidaugiafazaj kontrastinii} kompiuterines tomografijos ir magnetinio rezonanso tomografijos tyrimijatlikimo tvarka, Ligij ir buklixi, kurioms esant is PSDF biudzeto apmokami kompiuterinestomografijos ir magnetinio rezonanso tomografijos tyrimai, scjrasas ir Ligif ir bukliij, kuiioms esantis PSDF biudzeto apmokami daugiafaziai kontrastiniai kompiuterines tomografijos ir magnetiniorezonanso tomografijos tyrimai, sqrasas patvirtinti Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugosministro 1999 m. geguzes 10 d. jsakymu Nr. 229 „Del Kompiuterines tomografijos ir magnetiniorezonanso tomografijos tyrimij bei daugiafaziij kontrastiniij kompiuterines tomografijos irmagnetinio rezonanso tomografijos tyrimij atlikimo tvarkos apraso, Ligq ir buklh}, kurioms esant isPrivalomojo sveikatos draudimo fondo biudzeto apmokami kompiuterines tomografijos irmagnetinio rezonanso tomografijos tyrimai, sjjraso bei Ligij ir buklii}, kurioms esant is Privalomojosveikatos draudimo fondo biudzeto apmokami daugiafaziai kontrastiniai kompiuteiinestomografijos ir magnetinio rezonanso tomografijos tyrimai, sqraso patvirtinimo ;

35.2.Kompiuterines tomografijos angiografijos ir magnetinio rezonanso angiografijospaslaugij teikimo ASP{ reikalavimij tvarkos aprasas ir Ligij ir bukliij, del kuriij atliekami PSDFbiudzeto lesomis apmokami kompiuterines tomografijos angiografijos ir magnetinio rezonansotomografijos angiografijos tyrimai, sfjrasas patvirtinti Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugosministro 2006 m. vasario 27 d jsakymu Nr. V-131 „Del Kompiuterines tomografijos angiografijos irmagnetinio rezonanso angiografijos paslaugij teikimo asmens sveikatos prieziuros jstaigosereikalavirmj tvarkos apraso ir Ligij ir bukliij, del kuriij atliekami Privalomojo sveikatos diaudimofondo biudzeto lesomis apmokami kompiuterines tomografijos angiografijos ir magnetiniorezonanso tomografijos angiografijos tyrimai, SEjraso patvirtinimo".

35.3.Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudzeto leSomis finansuojamo pozitromjemisijos tomografijos tyrimo reikalavimij aprasas, patvirtintas Lietuvos Respublikos sveikatosapsaugos ministro 2012 m. vasario 27 d. jsakymu Nr. V-158 „Del Privalomojo sveikatos draudimofondo biudzeto lesomis finansuojamo pozitromj emisijos tomografijos tyrimo reikalavimij aprasopatvirtinimo" ir Ligij ir bukliij, kurioms esant atliekami Privalomojo sveikatos draudimo fondobiudzeto Ie§omis finansuojami pozitromj emisijos tomografijos tyrimai su fluorodeoksigliukoze, irshj tyrimij atlikimo indikacijij s^rasas, patvirtintas Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugosministro 2011 m. geguzes 9 d. jsakymu Nr. V-449 „Del Ligij ir bukliij, kurioms esant atliekamiPrivalomojo sveikatos draudimo fondo biudzeto lesomis finansuojami pozitromj emisijostomografijos tyrimai su fluorodeoksigliukoze, ir siij tyrimij atlikimo indikacijij s^raso patvirtinimo

Atliekant tyrimus, kai naudojamasi telemedicinos teikiamomis galimybemis, vadovaujamasiTeleradiologijos paslaugij teikimo ir jij islaidij apmokejimo Privalomojo sveikatos draudimo fondobiudzeto lesomis tvarkos aprasu, patvirtintu Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2012m. spalio 19 d. jsakymu Nr. V-944 „Del Teleradiologijos paslaugij teikimo ir jij islaidij apmokejimoPrivalomojo sveikatos draudimo fondo biudzeto lesomis tvarkos apraso patvirtinimo^ .

36. Pagal ASP{ duomenis, pateiktus Sveikatos apsaugos ministerijos Sveikatos paslaugijprieinamumo ir priimtinumo stebesenos skyriui, 2015 m. sausio-kovo men. ilgiausia eile atliktikompiuterines tomografijos tyrimo buvo VsJ VUL Santariskiij klinikose — vidutiniskai 90 dienij,Vsl Respublikineje Panevezio ligonineje, VsJ Klaipedos universitetineje ligonineje - 35 dienos,eiles nebuvo Vs{ Taurages apskrities ligonineje, UAB „Kardiolita", UAB „SK Impeks Medicinosdiagnostikos centre", VsJ Vilkaviskio ligonineje, Vs| Alytaus apskrities S. Kudirkos ligonineje,Vs] Respublikineje Vilniaus universitetineje ligonineje. Ilgiausia eile atlikti magnetinio rezonansotomografijos tyrimfj buvo VUL Santariskiij klinikose, LSMUL Vs| Kauno klinikose, UAB„Siaulii} BMR diagnostika", VsJ Klaipedos universitetineje ligonine - vidutiniskai 60 dienij,trumpiausia - UAB „Bendrosios medicinos praktika" - 1 diena.

ASP! duomenis apie 2015 m. sausio-kovo men. buvusias eiles atlikti kompiuterinestomografijos, kompiuterines tomografijos angiografijos, magnetinio rezonanso tomogiafljos irmagnetinio rezonanso angiografijos tyrimus pateikta sio piano 12 priede.

27

VISKYRIUSMEDICINOS PRIETAISy JSIGIJIMAS IR FIN ANSA VIMAS

37.KT, MRT, MMG, ultragarso prietaisui, ANG, GK, linijiniam elektromj / fotonijgreitintuvui, RDP, pozitromj emisijos tomografui ir kiti} prietaisij, kuriij numatoma jsigijimo kainasu pridetines vertes mokesciu (jskaitant ir jij priedus) virsija 145 000 eurus (toliau — BMP),jsigijimo procesui yra taikomi Brangh} medicinos prietaisij jsigijimo is jvainj finansavimo saltiniijkoordinavimo salies mastu tvarkos aprase, patvirtintame Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugosministro 2012 m. spalio 22 d. jsakymu Nr. V-947 „Del Brangaj medicinos prietais^ jsigijimo isjvairq finansavimo saltiniif koordinavimo salies mastu tvarkos apraso ir Prasymo del pritarimojsigyti brangij medicinos prietais^ formos patvirtinimo", nustatyti reikalavimai.

Nustatytos tvarkos privalo laikytis valstybes sveikatos prieziUros viesosios ir biudzetinesjstaigos, kaip jos apibreztos Lietuvos Respublikos sveikatos prieziuros jstaigq jstatyme (toliau -Jstaiga). BMP jsigijim^ is jvairiii finansavimo saltini^ salies mastu koordinuoja LietuvosRespublikos sveikatos apsaugos ministerija.

38.Jstaiga, ketindama jsigyti BMP, privalo gauti Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugosministerijos pritarimq. Jstaigos prasym^ svarsto sveikatos apsaugos ministro jsakymu sudarytaBrangiij medicinos prietaisij jsigijimo is jvairiij finansavimo saltiniij koordinavimo salies mastukomisija (toliau - Komisija). Komisija, vadovaudamasi sio piano 13 priede nurodytais Brangiijmedicinos prietaisij jsigijimo tikslingumo vertinimo kriterijais, jvertina jstaigos prasymq, parengiamotyvuot^ isvad^ del pritarimo ar nepritarimo ketinimui jsigyti brangij medicinos prietaisq ir j^pateikia sveikatos apsaugos ministrui. Sprendim^ priima ministras. Ministro sprendimas yra

privalomas.39.Sios programos 13 priede nurodytais Brangnj medicinos prietaisij jsigijimo tikslingumo

vertinimo kriterijais, be Komisijos, vadovaujasi Radiologines pagalbos optimizavimo koordinavimotaryba, ASPJ ir kitos jstaigos ir institucijos, planuodamos BMP jsigijim^, vertindamos jo naudojimoefektyvum^, atnaujinimo poreikj ir kt.

40.BMP jsigijimo finansavimo §altiniai gali buti valstybes biudzeto, savivaldybhj biudzetijlesos, Europos S^jungos ir kitos tarptautines paramos lesos, Jstaigos lesos, taip pat gali butifinansuojama ir is kitq jstatymuose ir kituose teises aktuose numatyti} finansavimo saltiniij.

VIISKYRIUSBMP ISDESTYMO LIETUVOJE jPRINCIPAI

41.BMP isdestymo Lietuvoje principai parengti siekiant uztikrinti optimally ji} isdestym^Salies teritorijoje, kiekviename is penkiij Lietuvos krastij (Vilniaus, Kauno, Klaipedos, Siauluj irPanevezio), tolygij jais atliekamij tyrimij prieinamum^ salies gyventojams. BMP isdestymoLietuvoje principai (toliau - isdestymo principai):

41.1. teritorinis - BMP skaicius, tenkantis 100 000 gyv. (apskaiciuotas pagal 2013 m.VASPVT duomenis apie BMP skaieiij, tenkantj 100 000 gyv. (gyventojij skaicius 2013 m. - 2 943472):

41.1.1.stacionari rentgenodiagnostine (rentgenografine, rentgenoskopine) jranga - 7,9/100

000 gyv. (233±20);41.1.2.C lanko rentgeno prietaisas- 2,6/100 000 gyv. (78±10);41.1.3.angiografai- 0,88/100 000 gyv. (26±5);41.1.4.mamografai - 1,3/100 000 gyv. (37±3);41.1.5.kompiuteriniai tomografai -2,3/100 000 gyv. (68±5);41.1.6.magnetinio rezonanso tomografai — 1,1 /100 000 gyv. (33±5 ne maziau kaip 1 teslos

magnetinio lauko stiprumo);41.1.7.gama kameros - 0,29/100 000 gyv. (9±3);41.1.8.pozitronij emisijos tomografai - 0,07/100 000 gyv. (2).

28

41.2.ASP J - antrinio ir (ar) tretinio lygio ambulatorines asmens sveikatos prieziurospaslaugas teikianti jstaiga, rajono, regiono, respublikos, universiteto ligonine (valstybinis mokslinhjtyrimi} institutas) (BMP, kurie gali buti tam tikras paslaugas teikiancioje ar tam tikro lygio ASP{):

41.2.1.tik antrinio ir (ar) tretinio lygio ambulatorines asmens sveikatos prieziuros paslaugasteikianti jstatga - stacionari rentgenodiagnostine jranga, mamografas, kompiuterinis tomografas,magnetinio rezonanso tomografas;

41.2.2.rajono ligonine - stacionari rentgenodiagnostine jranga, C lanko rentgeno prietaisas;41.2.3.regiono ligonine - stacionari rentgenodiagnostine jranga, C lanko rentgeno

prietaisas, mamografas, angiografas, kompiuterinis tomografas, magnetinio rezonanso tomografas;41.2.4.respublikos ligonine - stacionari rentgenodiagnostine jranga, C lanko rentgeno

prietaisas, mamografas, angiografas, kompiuterinis tomografas, magnetinio rezonanso tomografas,

gama kamera;41.2.5.universiteto ligonine, valstybinis moksliniij tyrimii institutas - stacionari

rentgenodiagnostine jranga, C lanko rentgeno prietaisas, mamografas, angiografas, kompiuteiinistomografas, magnetinio rezonanso tomografas, gama kamera, pozitrom} emisijos tomografas.

41.3.Suteikiantys prioritetq kriterijai, kuriuos atitinkanciose ASPJ BMP isdestomi prioritetotvarka:

41.3.1.universiteto ligonine, valstybinis moksliniii tyriimj institutas;41.3.2.ambulatorines ir III lygio stacionarines asmens sveikatos prieziuros paslaugas

teikianti ASPJ;41.3.3.ASPJ, teikianti III lygio stacionarines asmens sveikatos prieziuros paslaugas

vaikams;41.3.4.medicinos prietaisas reikalingas prevencinni programij paslaugoms teikti (pvz.,

mamografas), jei ASPJ pagal t^ prevencin? program^ per metus suteikia paslaugij ne maziau kaipvisi} ASPJ pagal tq program^ teikiamij paslaugi4 skaiciaus vidurkis.

Isdestymo principal tikslinami atsizvelgiant j tarptautines tendencijas, Europos Sjyungosstatistikos biuro Eurostat, EBPO, PSO duomenis ir rekomendacijas.

42.Jstaigos prasymas jsigyti nauj^ BMP (kurio Jstaiga neturi) vertinamas atskirai pagalkiekvienq sios programos 13 priede nurodyt^ veitinimo kriterijij, apibraukiant jj atitinkantj rodiklj irbahi skaidii}. Vertinimas vyksta dviem etapais:

42.1.vertinama atitiktis isdestymo principams;42.2.vertinama informacija apie planuojamo jsigyti BMP finansavimo saltinj.43.Pagal surinktq ball} skaicii| pasirenkama viena is BMP jsigijimo tikslingumo strategijij:43.1.pritarti Jstaigos prasymui jsigyti nauj^ BMP;43.2.nepritarti Jstaigos prasymui jsigyti nauj^ (neturetq) BMP.

vm SKYRIUSBMP ATNAUJINIMO PRINCIPAI, KRITERIJAI IR RODIKLIAI

44.BMP atnaujinimo principal, kriterijai ir rodikliai (toliau - atnaujinimo principai)parengti, siekiant uztikrinti objektyvij sprendimi} priemimq del ASPJ turimij BMP atnaujinimoporeikio.

Jstaigos prasymas jsigyti nauj^ BMP (kuriuo butij pakeistas turimas BMP) vertinamasatskirai pagal kiekvienq sios programos 13 priede nurodytq vertinimo kriterijij, apibraukiant jjatitinkantj rodiklj ir ball} skai£ii}. Vertinimas vyksta keturiais etapais:

44.1.vertinama atitiktis isdestymo principams;44.2.vertinama atitiktis atnaujinimo principams;44.3.vertinama informacija apie planuojamo jsigyti BMP finansavimo saltinj;44.4.vertinama informacija apie kitus tos padios rusies ASP] turimus BMP (jeigu tori).45.Pagal surinktf} ball} skaiciij pasirenkama viena is BMP jsigijimo tikslingumo strategijij:45.1.pritarti Jstaigos prasymui jsigyti nauj^ BMP, kad pakeisti} turimq;45.2.nepritarti Jstaigos prasymui jsigyti naujEj BMP, kad pakeisti} turimq.

29

46.Komisija, svarstydama Jstaigos prasymq, gali rekomenduoti {staigai technologi§kaiatnaujinti (atlikti esminius pagerinimus, skaitmenizuoti ir pan.) naudojam^ BMP, rekomenduotit^sti esamo (konkretaus) BMP eksploatavim^ (naudojim^) didinant jo naudojimo efektyvumq,rekomenduoti t^sti esamo (konkretaus) BMP eksploatavim^ (naudojim^) didinant kito (kiti|) ASP{esancio (esancixj) tos pacios rusies BMP naudojimo efektyvumj} ir kt.

47.Radiologines pagalbos optimizavimo koordinavimo taryba kasmet atlieka siosprogramos 1, 3, 5, 6, 8 ir 9 prieduose nurodyti} BMP jsigijimo tikslingumo vertinim^ ir sudarorekomenduojamq prioritetin? BMP atnaujinimo ateinanciais metais eil?.

IX SKYRIUSRADIOLOGIJOS PASLAUG\r TEIKIMO OPTIMIZAVIMAS

48.Naudojant giuolaikin? radiologines diagnostikos aparatur^ uztikrinama geresne irtikslesne ankstyva ligq diagnostika, kvalifikuota' patologiniij procesi} isplitimo analize, efektyvigydymo rezultatij kontrole.

49.Lietuvos Respublikos valstybes kontroles atlikto valstybinio audito „Kaip organizuojamibrangiais medicinos prietaisais atliekami tyrimai?" 2013 m. lapkriSio 29 d. ataskaitoje Nr. VA-P-10-1-19 pateikta isvada, kad „BMP skaicius Lietuvoje atitinka kaimyniniii Europos Sqjungos saliijrodiklius ir prietaisai tolygiai pasiskirst? pagal apskritis, skubus tyrimai BMP atliekami nedelsiant,bet atliekam^ planiniij tyrimi^ prieinamumas vie§osiose gydymo jstaigose nepakankamas". TaigiBMP skaicius Lietuvoje neturetij sparciai dideti, o tik sveikatos prieziuros jstaigose esantys seniBMP tureti} buti keiciami naujais. Racionalus esamos ir busimos radiologines diagnostinesaparaturos isdestymas, optimalus panaudojimas ir kvalifikuota eksploatacija, palaipsniui keiciant aratnaujinant esamq diagnostin^ jrang^, sudarys s^lygas optimizuoti radiologijos paslaugij teikim^Lietuvoje. Siuolaikiniij elektronines radiologijos sistemi} jdiegimas, skaitmeninii} technology^naudojimas zymiai pagerintij darbo kokyb?.

50.Labai svarbi BMP eksploatavimo trukme. Anot Kanados radiologi} asociacijos, pasenusijranga padidina avarijij ir gedimij tikimyb? procedures metu. Asociacija teigia, kad taip pat sunkiaugauti senesnes jrangos daliij ir jos islaikymas kainuoja daugiau. Asociacija rekomenduoja 8 metijKT tarnavimo trukm?, Europos radiologijos, elektromedicinos ir sveikatos prieziuros IT industrijoskoordinavimo komitetas (angl. European Coordination Commitee of the Radiological,Electromedical and Healthcare IT industry - COCIR) rekomenduoja, kad 60 proc. visij naudojarmjmedicinos prietaisif turetij buti 5 meti} senumo ir naujesni, nuo 6 iki 10 metij senumo prietaisaitureti} sudaryti ne daugiau kaip 30 proc., senesni nei 10 — ne daugiau kaip 10 proc., taip pat pazymi,kad pastaruosius butina pakeisti naujais.

51.Daznai prieinama prie isvados, kad norint padidinti KT, MRT tyrimij prieinamum^ irmedicinos prietaisij eksploatavimo produktyvumq reikia [sigyti naujij aparatij. Kartais taineisvengiama butinybe, taciau daznai medicinos prietaisai nedirba visu pajegumu. Tai leidzia darytiisvads}, kad daznai sprendimai jsigyti nauj^ jrang^ priimami anksCiau nei isnaudojamos visosesamos jrangos galimybes. Sie reiskiniai nulemia nereikalingas finansines islaidas. Racionalesnis,tiek finansiskai, tiek logistiskai, poziuris buti} kiekvienoje jstaigoje is naujo kritiskai jvertinti esami}KT ir MRT tyrimi} atlikimo protokolus, organizavimo tvarkq ir pacienti4 administravimq.

Siekiant isvengti eilii} atlikti paskirtus tyrimus, reikia uztikrinti, kad pacientai atvykti} laiku,bati} tiriami laiku, ir isvykti} laiku. Tai gali buti sudetinga jgyvendinti jstaigoje, kur KT, MRTaparatai naudojami bendrai tiek stacionare, tiek atvykstantiems (ambulatoriskai) besigydantiemspacientams. Skubus ir neatideliotini brangieji tyrimai atliekami prioritetine tvarka, taciau tokiu budupriverciami laukti bendra tvarka atvyk? pacientai.

52.Butina nuolat stebeti darbuotoji}, medicinos prietaisi}, sveikatos technologiji} kaitostendencijas Lietuvoje. Sukurta stebesenos sistema (kasmetines zmogigkiyi} isteklii} ir medicinosprietaisi} darbo ataskaitos formos), detali esamos radiologines aparaturos apskaita ir analize turidereti su TLK apmokejimo uz atliktus tyrimus ir suteiktas paslaugas faktiniais vienetais.

30

Turi buti nustatytos ir apibreztos radiologinio tyrimo ir radiologines proceduros s^vokos, )i\turinys, atliktas turinio jvertinimas ir nustatyta reiksme darbo procese, apskaiciuotos darbosqnaudos. Neatlikus siij veiksmi} galimi netikslumai lyginant skirtingij ASPJ turimij medicinosprietaisij naudojimo efektyvum^, taip pat Lietuvos ir uzsienio rodiklius.

53.Lietuvos gyventojij medicinines apsvitos vertinimas, analize, tendencijxj nagrinejimas,kontrole^ apsvitos mazinimas yra vienas prioritetinhj aspektij teikiant radiologijos pasiaugas. Butinaapskaityti radiologinio tyrimij metu pacienti} patiriamj} apsvitq ir vertinti jq, ypatingq demesjatkreipiant j kompiuterines tomografijos ir intervencines radiologijos proceduras, vadovaujantisEuropos Komisijos reikalavimais ir rekomendacijomis.

54.Nemaziau svarbus ir esarmj radiologijos paslaugij, brangiiuo tyrimi} kvotij ASP{klausimas. Svarbu nustatyti realms, dinamiskai kintancius procedunj ir tyrimij jkainius,atsizvelgiant j procedure sudetingumq, naudojamq medicinos prietaisq, darbuotojo kvalifikacijq irkt. Jkainiai tureti| buti diferencijuojami priklausomai nuo tyrimij atlikimo lygio ~ didziausiasapmokejimas - uz radiologinius tyrimus, atliktus universiteto ligonineje, atitinkamai mazesniskitose ligoninese, ambulatorines asmens sveikatos prieziuros pasiaugas teikianciose ASP| arprivaciuose diagnostikos centruose.

55.Svarstytina del tikslingumo tretinio lygio asmens sveikatos prieziuros pasiaugasteikianciose ASPJ taikyti gydytojo radiologic subspecializacijq (pagal ASPJ veiklos sritis irporeikius) bei siulyti atitinkamai aukstesnj darbo apmokejimo koeficientq pagal darbo intensyvum%sudetingumq ir atliekamas siuolaikines sudetingas diagnostines ar gydomqsias radiologinesproceduras.

56.Siekiant mazinti radiologijos paslaugij teikimo netolygumus, butina bendradarbiauti susavivaldybemis, rekomenduoti sudaryti geras darbo sqlygas, motyvuoti atvykti dirbti jaunusspecialistus.

57.Siems ir kitiems radiologijos paslaugij teikimo optimizavimo klausimams nagrineti irargumentuotiems siulymams teikti salyje veikia sveikatos apsaugos ministro jsakymu sudarytaRadiologines pagalbos optimizavimo koordinavimo taiyba.

X SKYRIUSRADIOLOGIJOS PASLAUGy TEIKIMO OPTIMIZAVIMO PROGRAMOS TIKSLAI IR

UZDAVINIAI

58.Radiologijos paslaugq teikimo optimizavimo 2016-2020 meti} programos (toliau -Programa) tikslas - optimizuoti radiologijos paslaugij teikim^ Lietuvoje, siekti BMP naudojimo,saugos, radiologijos srities specialisU} kompetencijos atitikties Europos Sqjungoje keliamiemsreikalavimams. Programos tikslui jgyvendinti iskelti §ie uzdaviniai:

58.1.tobulinti radiologines pagalbos koordinavim^;58.2.optimizuoti BMP isdestymq Lietuvoje, laiku atnaujinti turimus BMP, naujij BMP pletrq

planuoti atsizvelgiant j ekonomines salies galimybes ir tarptautines rekomendacijas;58.3.gerinti radiologijos asmens sveikatos prieziuros paslaugij kokyb? optimizuojant

radiologijos srities specialistij (gydytojij radiology, radiologijos technology, medicinos fizikij) darbokruvj, tobulinant paslaugq apmokejimo sistemq;

58.4.didinti radiologijos asmens sveikatos prieziuros paslaugij prieinamumq tobulinant jijteikimo sveikatos prieziuros jstaigoje organizavimq, vystyti jstaigij bendradarbiavim^;

58.5.gerinti radiologijos srities specialist^ (gydytojy radiologij, radiologijos technologij,medicinos fiziki}) mokymo ir kvalifikacijos tobulinimo kokyb?, tobulinti radiologijos sritiesspecialist^ (gydytojij radiology, radiologijos technologi}, medicinos fiziki|) kvalifikacij^,prognozuoti jij poreikj;

58.6.tobulinti radiologijos technologij, medicinos fizikij veiklos teisinj reglamentavimq;58.7.savivaldybems sudaryti geras darbo s^lygas radiologijos srities specialistams ir

palankias sqlygas jauniems specialistams pritraukti.

31

XI SKYRIUSPROGRAMOS JGYVENDINIMAS

59.Programa jgyvendinama vykdant teises akti}, susijusii} su Programoje isdestyti} yeikh}(BMP jsigijimo, atnaujinimo, radiacines saugos uztikrinimo, radiologijos srities specialistijrengimo, tobulinimo ir kt.) reglamentavimu, reikalavimus.

60.Jgyvendinant Program^ dalyvauja:60.1.Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija;60.2.VASPVT prie SAM;60.3.Radiacines saugos centras;60.4.VLK prie SAM;60.5.kitos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijai pavaldzios institucijos pagal

kompetencij^;60.6.ASPJ;60.7.universitetai;60.8.kolegijos;60.9.savivaldybes;60.10.Komisija;60.11.Radiologines pagalbos optimizavimo koordinavimo taryba;60.12.Sveikatos apsaugos ministerijos radiologijos srities vyriausieji respublikos ir kra§ti}

specialistai;60.13.Lietuvos radiologic asociacija, Lietuvos radiologijos technologq asociacija, Lietuvos

branduolines medicinos draugija, Lietuvos ultragarso asociacija.61.Programoje isdestytos veiklos gali buti finansuojamos is valstybes biudzeto lesij,

savivaldybiij biudzetij lesij, ES strukturines paramos ir kitos tarptautines paramos lesij, ASPJ lesi},taip pat gali buti fmansuojama ir is kitij jstatymuose ir kituose teises aktuose numatyti^ finansavimosaltiniij.

62.Programos jgyvendinimas bus vertinamas atsizvelgiant j BMP jsigijim^ ir radiologijospaslaugij teikimo organizavim^ 2015—2020 meti} laikotarpiu atspindincius rodiklius. Programos

7 jgyvendinimo priemones, vertinimo kriterijai ir 314 laukiami rezultatai pateikti 13 lenteleje.

13 lentele. Programos jgyvendinimo priemones, vertinimo kriterijai ir ji] laukiami rezultatai.

Priemones Vertinimo kriterijai ir ji4laukiami rezultatai

{gyvendinimoterminas

Vykdytojas (duomenijapie priemones

vykdymg teikejas)1 uzdavinys. Tobulinti radiolosines oaealbos koordinavim^.

1.1. Atlikti Programos 1, 3, 56, 8 ir 9 prieduose nurodytijBMP jsigijimo tikslingumovertinim^, siekiant sudarytiateinanciij metij BMPatnaujinimo prioriteto eil?

1.1.1. Sudaryta irpateikta Komisijaiateinanciij meti}kiekvienos rusies BMPatnaujinimo prioritetoeile

Kasmet,I pusm.

Radiologines pagalbosoptimizavimokoordinavimo taryba

1.2. Teikti nuomon^Komisijai del JstaigH prasymijjsigyti naujq BMP

1.2.1. Teikta nuomone

Komisijai del Jstaigijprasymq jsigyti naufoBMP

Nuolat, pagalporeikj

Radiologines pagalbosoptimizavimokoordinavimo taryba

1.3. Atlikti Lietuvosgyventojij gaunamosmedicinines apsvitos analiz^

1.3.1. Atlikta 1 Lietuvosgyventoji| gaunamosmedicinines apsvitosanalize, isnagrinetostendencijos, pateiktos

2020 m. Radiacines saugoscentras

32

isvados ir siulymai1.4. Atlikti kiekvienos rusies

BMP naudojimo efektyvumoASP{ analiz^

1.4.1. Atlikta 1kiekvienos rusies BMPnaudojimo efektyvumoASPI analize

Kasmet Valstybineakreditavimo sveikatosprieziuros veiklaitamyba prie SAM

1.5. Teikti siiilymus LietuvosRespublikos sveikatosapsaugos ministerijai (toliau -SAM) del teises akti} rengimoir tobulinimo

1.5.1. Pateikti 5siulymai del teises akti}rengimo ir tobulinimo

2020 m. Radiologines pagalbosoptimizavimokoordinavimo taryba

2 uzdavinys. Optimizuoti BMpletr^ planuoti atsizvelgiant j e

D isdestymq Lietuvoje, laiku atnaujinti turimus BMP, naujij BMPconomines salies galimybes ir tarptautines rekomendacijas.

2.1. Sprendimus del BMPjsigijimo (senij BMP keitimonaujais, nenaujij BMPatnaujinimo) tikslingumopriimti vadovaujantis Brangiijmedicinos prietaisij jsigijimotikslingumo vertinimokriterijais

2.1.1. Patvirtinti naujinaujn BMP jsigijimovertinimo kriterijai

Kartu suPrograma

SAM (Asmenssveikatos prieziurosdepartamentas)

2.1.2. Patvirtinta naujaPrasymo del pritarimojsigyti brangij medicinosprietais^ forma

Patvirtinusnaujus nauji4BMP jsigijimovertinimokriterijus

SAM (Asmenssveikatos prieziurosdepartamentas)

2.1.3. Komisijojenagrineti} Jstaigijprasymi| leisti jsigytiBMP , skaicius / jstaigvj,teikusiij prasymus,skaicius / sprendimijpritarti prasymamsskaicius

Kasmet Komisija (SAMSveikatos ekonomikosdepartamentas)

2.1.4. Is jvairhjfmansavimo saltiniijskirtij lesq jsigyti aratnaujinti BMP suma(atskirai kiekvienosBMP rusieskiekviename kraste)

Kasmet SAM SveikatosekonomikosdepartamentasSAM ES paramosskyriusSavivaldybesASPI

2.1.5. fvertinta ASP{einamaisiais metaiseksploatuojamij 12 metijir senesnix| BMP(atskirai kiekvienosBMP rusieskiekviename kraste)dalis, laukiamassumazejimas 5 proc.,palyginti su dalimi,buvusia pries 2 metus

Kas 2 metus Radiacines saugoscentras

Valstybineakreditavimo sveikatosprieziuros veiklaitamyba prie SAM(magnetinio rezonansotomografai)

2.1.6. Jvertinta ASP] Kas 2 metus Radiacines saugos

33

turimi}rentgenodiagnostikosaparatq, neatitinkanch}nustatytij minimaliijkokybes reikalavimq irvertinimo kriterijij,dalis, laukiamassumazejimas 5 proc.,palyginti su dalimi,buvusia pries 2 metus

centras

3 uzdavinys. Gerinti radiologijos asmens sveikatos prieziuros paslaugi} kokyb^ optimizuojantradiologijos srities specialistij (gydytojij radiologic radiologijos technologij, medicinos fizikq)darbo kruvj, tobulinant paslaugu apmokejimo sistem^.3.1. Parengti radiologijospaslaugij apskaitos rodikliijstatistines formos, apibreziantrodikliij sqvokas, projekt^

3.1.1. Parengtas

statistines formosprojektas

2017 m. Radiologines pagalbosoptimizavimokoordinavimo tarybaSAM radiologijossrities vyriausiejikraStij specialistai

3.2. Atlikti radiologijospaslaugij apskaitos rodikliijstatistineje formoje pateiktijASPJ duomenij analiz?

3.2.1. Atlikta 1 analize 2020 m. Radiologines pagalbosoptimizavimokoordinavimo tarybaSAM radiologijossrities vyriausiejikrastij specialistai

3.3. Atlikti gydytojoradiologo darbo kruvio,atliekamo darbo turinio irdarbo s^naudij analiz^

3.3.1. Parengti gydytojoradiologo darbo kruvio,atliekamo darbo turinioir darbo sqnaudij (pagaltyrimij (paslaugij) rusis)protokolai

2020 m. SAMRadiologines pagalbosoptimizavimokoordinavimo taryba

3.4. Persvarstyti brangiiyijtyrimij apmokejimo PSDFbiudzeto lesomis modelj

3.4.1. Persvarstytas

finansavimo modelis,pateikti siulymai

2020 m. Valstybine ligoninhjkasa prie SAM

4 uzdavinys. Didinti radiologijos asmens sveikatos prieziuros paslaugi} pri<teikimo sveikatos prieziuros jstaigose organizavim^, vystyti jstaigvj bendrac

sinamumq tobulinant ji}arbiavimq.

4.1. Gerinti pacientij srautijASPJ valdymq, vystytibendradarbiavimq su kitomisASPJ

4.1.1. Parengtas irpatvirtintas (atnaujintas)bendradarbiavimo sukitomis asmens sveikatosprieziuros jstaigomispacientij srautij valdymotvarkos aprasas

Kas 2 metus SAM pavaldziosasmens sveikatosprieziuros jstaigos

4.1.2. Parengtas ir

patvirtintas (atnaujintas)pacienti} srautij valdymoasmens sveikatosprieziuros jstaigojetvarkos aprasas

Kas 2 metus SAM pavaldziosasmens sveikatosprieziuros jstaigos

4.1.3. {vertinta planinhjambulatorinii) branghyij

Kasmet Radiologines pagalbosoptimizavimo

34

tyrimi} laukimo laikodinamika, laukiamaslaukimo laikosutrumpejimas 5 proc.,palyginti su laukimolaiku, buvusiu tuo padiumet^ laikotarpiu priesmetus (vertinamaskiekviemj metij I ketv.)

koordinavimo taryba(Valstybine ligonii}kasa prie SAM)

5 uzdavinys. Gerinti radiologijos srities specialisti} (gydytojij radiologic, radiologijos technologij,medicinos fizikij) mokymo ir kvalifikacijos tobulinimo kokyb?, tobulinti radiologijos sritiesspecialisti) (gydytojij radiologij, radiologijos technologic medicinos fizikij) kvalifikacij^,prognozuoti jij poreik;.5.1. Atnaujinti radiologijossrities studijij programas

5.1.1. Kiekvienojemokslo jstaigoje, kuriojerengiami radiologijossrities specialistai,atnaujintos studijijprogramos

2020 m. Mokslo jstaigos,kuriose rengiamiradiologijos sritiesspecialistai

5.2. Kelti radiologijos sritiesspecialist^ kvalifikacij^

5.2.1. 100 radiologijossrities specialistij kelesavo kvalifikacij^

Kasmet Lietuvos radiologyasociacija, Lietuvosradiologijostechnology asociacija,Lietuvos branduolinesmedicinos draugija,Lietuvos ultragarsoasociacija

5.3. Prognozuoti radiologijossrities specialisti} poreikj,teikti siulymus LietuvosRespublikos svietimo irmokslo ministerijai

5.3.1. Surinktainformacija is ASPJ apieradiologijos sritiesspecialist^ poreikj

Kas 2 metus Radiologines pagalbosoptimizavimokoordinavimo tarybaSAM (SveikatosiStekliy ir prieziuros irinovacijy valdymodepartamentas)

5.3.2. Gydytojijradiologi] pasiskirstymopagal amziaus grupes(iki 54 m., 55-66 m.,vyresniij kaip 66 m.)dalh} santykio pokytis,laukiamas rezultatas -gydytojij radiology iki54 m. amziaus daliespadidejimas 10 proc.,palyginti su dalimi,buvusia 2014 m.

2020 m. SAM (Sveikatosistekliy ir prieziuros irinovacijy valdymodepartamentas)

6 uzdavinys. Tobulinti radioloîjos technology, medicinos fizikij veiklos teisini reglamentavim^.6.1. Patobulinti radiologijostechnologo veiklosreglamentavim^

6.1.1. Parengtas 1 teisesaktas

2020 m. SAM (SveikatosiStekliy ir prieziuros irinovacijy valdymodepartamentas)

6.2. Patobulinti medicinos 6.2.1. Parengtas 1 teises 2020 m. SAM (Sveikatos

35

fiziko veiklosreglamentavim^

aktas isteklii} ir prieziuros irinovacijij valdymodepartamentas)

7 uzdavinys. Savivaldybii} ASpalankias s^lygas jauniems spe

5I sudaryti geras darbo sqlygas radiologijos srities specialistams ircialistams pritraukti.

7.1. Rajon^ (t. y. ne Vilniaus,Kauno, Klaipedos, Panevezioir Siauliii) ASPJ jdarbintistudijas baigusius radiologijossrities specialistus (gydytojusradiologus ir (ar) radiologijostechnologus

7.1.1. Kiekvieno krastorajoni} ASPJ jdarbintapo 1 studijas baigusjradiologijos sritiesspecialist^ (gydytoj^radiology ir (ar)radiologijos technology)

Kasmet Savivaldybes (rajonijASPD

63.Programos jgyvendinimo kontrol^ vykdo Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugosministerija, stebesen^ - Radiologines pagalbos optimizavimo koordinavimo taryba.

64.Programos jgyvendinimo vertinimas pagal Programos 13 lenteleje nurodytus vertinimokriterijus atliekamas kasmet. Kasmetinj vertinimq atlieka Radiologines pagalbos optimizavimokoordinavimo taryba. Iki einamiyi} meti} kovo 1 d. Programos 13 lenteleje nurodyti priemonii}vykdytojai (duomemj apie priemones vykdym^ teikejai) Radiologines pagalbos optimizavimokoordinavimo tarybai pateikia su Programos priemonii} gyvendinimu susijusios veiklos rezultatus.

65.Programos jgyvendinimo galutinis vertinimas atliekamas 2021 m. Galutinj vertinimâtlieka Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija arba Radiologines pagalbosoptimizavimo koordinavimo taryba.

66.Uz Programoje nurodytoms veikloms finansuoti skirtij lesij panaudojim^ atsiskaitoma jijpanaudojim^ reglamentuojancii| teises aktij ir kitij dokumentij (pvz., sutar5i\}) nustatyta tvarka.

Documents

patvirtinta RADIOLOGIJOS PASLAUGy TEIKIMO OPTIMIZAVIMO ... · 1 patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. d. jsakymu Nr. V-RADIOLOGIJOS PASLAUGy TEIKIMO