1

Norvegijos ir Lietuvos socialinių paslaugų teikimo savivaldybėse ypatumai

Audronė Vareikytė,

Lietuvos savivaldybių asociacijos patarėja

Radviliškis, 2010 09 09

STATISTIKA

Gyventojai:

Norvegija – 4.858 199 žm.

Lietuva – 3.281 000 žm.

Nedarbo lygis:

Norvegija- 3,6 proc.

Lietuva – 18,3 proc.

Metinis piniginės socialinės paramos dydis asmeniui:

Norvegija - 5103 Eur

Lietuva – 1119 Eur

2

Socialinės pašalpos išlaidų ir gavėjų skaičiaus dinamika

3

Lietuvos ir Norvegijos socialinių paslaugų modelių

skirtumai Lietuva ir Norvegija patyrė visiškai skirtingus

istorinius valstybių raidos etapus, šalys skiriasi savo ekonominiu lygiu ir gerovės valstybės tipu.

Universalumas – Norvegijos socialinės gerovės modelio vertybė.

Lietuvoje socialinių garantijų sistema yra santykinai žema ir minimali, socialinių paslaugų sistema kuriama ir plėtojama.

4

Socialinių poreikių tenkinimo modeliai

5

Atskirų šalių socialinių paslaugų sistemos skirtumai

1. Teikiamų socialinių paslaugų apimtimi bei vaidmeniu visuomenėje.

2. Socialinių paslaugų struktūra bei paslaugų kokybe (standartais).

3. Decentralizavimo lygiu ir socialinių paslaugų sistemos valdymu.

4. Socialinių paslaugų sistemos teisine baze ir socialine kontrole.

5. Mišrios ekonomikos išsivystymu.

6. Paslaugų gavėjo dalyvavimo paslaugų teikimo procese laipsniu.

6

Senų žmonių globa Didžioji senų žmonių dalis gyvena privačiuos namuose ir

butuose, kur jiems teikiama pagalba namuose. Trukmė - nuo kelių val. per mėn. iki keliolikos val. per parą.

Norvegijoje 2009 m. - 174.275 paslaugų namuose gavėjai.

Lietuvoje 2009 m. – 13 554 paslaugų namuose gavėjai.

Nedidelė senų žmonių dalis gyvena senų žmonių institucijose ( slaugos namuose ar paslaugų namuose ( old people’s homes, service housing, service flats).

2009 m. 41 052 vietos Norvegijoje ir 5.004 vietos Lietuvoje.

Norvegijos senų žmonių ir neįgaliųjų stacionarios globos įstaigos

Metai 2001 2007 2008 2009Įstaigų skaičius 1052 1006 997 998

Kambarių skaičius, iš jų vienviečių proc.

3814587,8

3963695,9

40 08296,7

39 86296,8

Lovų sk. viso: 42 741 41 217 41 334 41 052

Iš jų slaugos namuose

37 501 39 049 39325 39256

Iš jų: globos namuose

5240 2168 2009 1796

Iš jų: privačios lovos proc.

10,7 9,8 10,3 10,5

8

PAGALBOS NAMUOSE GAVĖJAI

9

Paslaugos rūšis 2007 2008 2009 Nedidelės pagalbos poreikis proc.

Vidutinės pagalbos poreikis proc.

Intensyvios pagalbos poreikis

Kitos pagalbos poreikis

Tik slaugos paslaugų namuose gavėjai

58 050 62 698 66898 46,9 30,9 6,8 15,3

Tik pagalbos namuose gavėjai

45504 45907 45091 64,6 17,4 8,5 9,5

Slaugos ir pagalbos namuose gavėjai

57005 58888 62286 30,2 46,3 20,0 3,5

Viso 160559 167493 174275

VAIKO GEROVĖS SRITIS Vaiko gerovės srityje kvalifikuotų darbuotojų

skaičius Norvegijoje per pastaruosius 10 metų išaugo 39 proc.

(nuo 2226 darbuotojų – 2000 m.

iki 3086darbuotojų – 2009 metais.

Socialinių paslaugų struktūra

Norvegijoje vaiko gerovės srityje socialinių bendroje socialinių paslaugų struktūroje, stacionarios paslaugos vaikams užima tik nedidelę socialinių paslaugų dalį, o didžiąją dalį paslaugų rizikos vaikams ir jų šeimoms sudaro nestacionarios socialinės paslaugos.

12

Stacionarių ir nestacionarių socialinių paslaugų rizikos šeimoms ir jų vaikams struktūra

COMMUNITY SERVICES

FOSTER CARE

RESIDENTIAL CARE

13

Valstybinių vaikų globos namų situacija Lietuvoje Skirtingas vaikų globos namų pavaldumas - skirtinga ir teikiamų

paslaugų kokybė, kaina ir pan. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos nuostatos (vaikas privalo

augti šeimoje, o jei atskiriamas nuo jos, tai turi būti daroma vadovaujantis vaiko interesais ir siekiant vaiką grąžinti į šeimą).

Vaiko globos (rūpybos) sistemos reorganizavimo strategija ir jos įgyvendinimo 2007-2012 m. planas. (Vaiko globos (rūpybos) sistemos reorganizavimo strateginis tikslas- atsižvelgiant į vaiko interesus ir poreikius, sudaryti sąlygas vaikui augti biologinėje šeimoje, kiti tikslai – pertvarkyti vaikų globos (rūpybos) sistemą, kad ji atitiktų vaiko geriausius interesus, mažinti globojamų vaikų skaičių vaikų globos namuose, optimizuoti vaikų globos namų įstaigų tinklą, gerinti vaikų, netekusių tėvų globos, integracijos į visuomenę sąlygas, užtikrinti kompleksinių paslaugų vaikui ir tėvams prieinamumą ir kt.).

14

DE-INSTITUCIONALIZACIJOS ŽINGSNIAI

4

5

6

7

8

9

10

3

2

1Įšaugęs pratimas ir siekis šio tikslo

Situacijos analize savivaldybių ir šalies lygmenyse

Bendruomenines paslaugos

Planavimas ir perskirstymas išteklių

Pasiruošimai ir vaikų judėjimas (perkėlimas)

Pasiruošimas ir personalo veiklos keitimas

Logistinė veikla

Stebėjimas ir proceso rezultatų vertinimas

Geras vadovavimas procesui

Vaikų globos situacijos analizė

15

Prevencinė veikla siekiant, kad vaikai nepatektų į globos namus (1)

Sukurtas bendruomeninių paslaugų tinklas: Kokios socialinės, ugdymo, sveikatos priežiūros paslaugos yra prieinamos vaikui jo poreikiams tenkinti, ar galima profesionalų pagalba šeimai namuose?

Vertinimas. Kiekvienos šeimos įvertinimas dėl tinkamumo tenkinti vaiko poreikius, tėvų gebėjimas, gyvenimo sąlygos auginti vaiką.

Socialinė pagalba šeimoms – finansinė, praktinė, emocinė.

16

Prevencinė veikla siekiant, kad vaikai nepatektų į globos namus (2)

Reabilitacinių paslaugų prieinamumas šeimoms su didele rizika (vaiko išnaudojimas, fizinis , emocinis, seksualinis smurtas)

Aukštos kokybės laikinos vaikų globos modelio parengimas ir jo taikymas – modelis turėtų veikti kaip pvz. šeimoms praėjusioms reabilitaciją.

Įvaikinimo paslaugos ( po reabilitacijos ir kitų intervencijų )

Nemokamas profesionalus atstovavimas šeimoms, kurioms tai reikia.

17

Kokiais būdais ir kaip pertvarkyti valstybinius globos namus Lietuvoje?

Išsiaiškinti, koks stacionarių (socialinių, ugdymo, reabilitacijos ir kt.) paslaugų vaikams poreikis šalyje, kiek tokių įstaigų turėtų likti, kokių specializacijų ar kitos paskirties šios turėtų būti.

Reglamentuoti valstybinių (perduotų savivaldybėms) vaikų globos namų tolesnės veiklos, reorganizavimo kryptis, numatyti etapus.

Keisti vaikų globos namų finansavimo tvarką įvedant būtinų paslaugų krepšelį ir suvienodinant vaikų globos finansavimą

skirtingo pavaldumo vaikų globos namuose.

Ar nuo 2015 m. sustabdymas siuntimų išdavimo į dideles globos įstaigas būtų teisingas kelias???( Neįgaliųjų reikalų Tarybos nutarimas).

Išvados (1)

Tarp Lietuvos ir Norvegijos šalių socialinių paslaugų sistemų yra ir panašumų, ir skirtumų.

Abiejose šalyse akcentuojama didelė socialinių paslaugų svarba.

Lietuvos ir Norvegijos socialinių paslaugų sistemai keliami tokie patys tikslai:

Socialinių paslaugų decentralizavimas; Principo „kuo ilgiau savo namuose“ įgyvendinimas; Socialinių paslaugų ir slaugos paslaugų integravimas; Didelis dėmesys paslaugų kokybei, paslaugų teikimo veiksmingumui,

darbuotojų profesionalumui. Savanoriškos pagalbos poreikis.

18

Išvados (2)

Norvegijos socialinių paslaugų sistema išsiskiria didesniu decentralizacijos lygmeniu, labiau išplėtotu socialinių paslaugų tinklu, po aukštesne socialinių paslaugų kokybe, socialinių paslaugų ir slaugos paslaugų integravimo laipsniu, ekonomikos išsivystymu ir kt.socialinės gerovės šaliai būdingais bruožais. .

19

Socialinių paslaugų plėtojimo kryptys Lietuvoje

Socialinių paslaugų sistemą plėtoti decentralizacijos kryptimi, atsakomybę už socialinių paslaugų organizavimą ir teikimą suteikiant savivaldybėms ir bendruomenėms;

Plėsti teikiamų nestacionarių socialinių paslaugų apimtis; Praktikoje diegti integruotų socialinių paslaugų ir sveikatos priežiūros

paslaugų teikimo modelį, kuris ypatingai svarbus teikiant pagalbą namuose seniems žmonėms ir neįgaliesiems;

Vertinti socialinių paslaugų veiksmingumą ir kokybę, taikant kokybės vertinimo normas bei kokybės standartus;

Griauti žinybinius barjerus ir asmenims bei šeimoms teikti integruotas kompleksines paslaugas;

Pertvarkant dideles stacionarias globos įstaigas, šį procesą vykdyti laipsniškai ir planingai, įvertinant Norvegijos patirtį.

20

21

Ačiū už dėmesį