Ivestins daiktins teiss1. Ivestini daiktini teisi samprata ir rys2. Ivestins daiktins teiss kaip nuosavybs teiss gyvendinimo priemon:patikjimo teissvetimo turto administravimas3. Ivestins daiktins teiss, suvaranios teises daiktus (turt):servitutasuzufruktassuperficiesemphyteusis4. vestins daiktins teiss, utikrinanios prievoli vykdym:keitimas ir hipotekasulaikymas

IVESTINI DAIKTINI SAMPRATA IR RYS

Ivestini daiktini teisi ryys su nuosavybs teise

Ivestini daiktini teisi turinys

Ivestini daiktini teisi rys:Patikjimo teis ir svetimo turto administravimas yra nuosavybs teiss gyvendinimo bdas suteikiant daiktin teis paskirtam daikto (turto) valdytojui.

Servitutas, superficies, uzufruktas ir emphyteusis suteikia teis naudotis svetimu nekilnojamuoju daiktu, gauti i to naud.

Hipoteka, keitimas ir daikto sulaikymas tarnauja prievoli vykdymo utikrinimu.

Nuosavybs teiss apribojimai ir suvarymai

4.39 straipsnis. Nuosavybs teiss apribojimas1. Nuosavybs teis gali bti apribota paties savininko valia, statym arba teismo sprendimo.

2. Kilus abejoni dl nuosavybs teiss apribojimo, visais atvejais laikoma, kad nuosavybs teis neapribota. (prezumpcija)

Patikjimo teisTurto patikjimo teis tai patiktinio teis patiktojo nustatyta tvarka ir slygomis valdyti, naudoti perduot turt bei juo disponuoti.Patikjimo teis nustatoma asmeniniais tikslais, privaiai ar visuomeninei naudai.(4.106 str. )Patikjimo teise tvarkom turt galima dovanoti tik turto savininko raytiniu sutikimu, jeigu statymai ar sutartis nenustato ko kita (6.471 str.)

Ekonominis turto atidalijimas ilaikant nuosavybs teis leidia SAVININKUI gyvendinti savo funkcijas tuo turtu paiam nedisponuojant. Toks pats efektas pasiekiamas kai patikjimo teise yra perduodamas ir privatus turtas.Patikjimo teise perduotas turtas atskiriamas nuo patiktojo ir patiktinio turto patiktiniui sudarant ir tvarkant atskir jam perduoto turto apskait (balans), o atsiskaitymams atlikti atidarant atskir banko sskait (CK 6.961 str. 1 d.).

1. Patikjimo teiss objektais gali bti nekilnojamieji ir kilnojamieji daiktai, vertybiniai popieriai ar kitoks turtas.

2. Valstybs ar savivaldybs turtas, kur patikjimo teise valdo, naudoja ar juo disponuoja valstybs ar savivaldybs mon, staiga ar organizacija, negali bti perduotas kitam asmeniui patikjimo teise, iskyrus atvejus, kai ta mon, staiga ar organizacija likviduojama ar reorganizuojama, taip pat kitus statymo nustatytus atvejus.

6.956 straipsnis.Patikjimo teiss objektai

Asmuo, kuris perduoda turt patikjimo teise kitam asmeniui,yra vadinamas patiktoju,

o patikjimo teiss turtojas patiktiniu.

Turto patikjimo teise perduotas turtas patiktojo nurodymugali bti valdomas, naudojamas ir disponuojama juo irtreiojo asmens naudos gavjo interesais.

Patiktoju gali bti turto savininkas arba kitas statymo nustatytas toki teis turintis asmuo.,

PATIKJIMO TEISS SUBJEKTAI

Iki 2000 met CK sigaliojimo patikjimo teise galjo bti valdomas tik valstybs ir savivaldybi turtas.

Pagal nauj CK turto patikjimo teis gali bti nustatoma asmeniniais tikslais, privaiai ar visuomeninei naudai (CK 4.106 str. 2 d.).

Pagal Lietuvos Respublikos valstybs ir savivaldybi turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo statymo 9 straipsn valstybs turt patikjimo teise valdo, naudoja ir juo disponuoja valstybs mon VALSTYBS TURTO FONDAS.Turt, kuris nra perduotas iam fondui, patikjimo teise valdo, naudoja ir juo disponuoja valstybs institucijos, Lietuvos bankas, valstybs mons, staigos ir organizacijos.statymo numatytais atvejais valstybs turto patiktiniais gali bti savivaldybs ir akcin bendrov Turto bankas.Kitiems juridiniams asmenims valstybs turtas patikjimo teise gali bti perduotas tik tais atvejais, kai statymai jiems priskiria valstybines funkcijas.

Valstybs turto patiktiniai gali vardyti ir specialiuose statymuose. Pavyzdiui, pagal Lietuvos Respublikos keli statymo 4 straipsn valstybins reikms kelius patikjimo teise valdo, naudoja ir jais disponuoja Susisiekimo ministerijos steigtos valstybs mons ar jos galiota Lietuvos automobili keli direkcija prie Susisiekimo ministerijos.

Turto perdavimas kitam asmeniui patikjimo teise nepakeiia turto nuosavybs teiss. Perduoto turto savininku ir toliau lieka patiktojas.6.953 straipsnis.

PATIKJIMO TEISS TURINYS

Turto patikjimo teiss turin, kaip ir nuosavybs teiss turin, sudaro naudojimo, valdymo ir disponavimo teiss.Turto patikjimo teiss turinio (patiktinio turimos teiss) nustatymas priklauso nuo perduodamo turto priklausomybs.Kai patikjimo teise perduodamas valstybs ir savivaldybi turtas, patiktinis (valstybs ar savivaldybs mons, staigos, organizacijos) valdo, naudoja joms perduot turt, disponuoja juo savo statuose (nuostatuose), taip pat patiktinio veikl reglamentuojaniuose norminiuose aktuose nustatyta tvarka bei slygomis, nepaeisdamos statym ir kit asmen teisi bei interes. Taigi valstybs ir savivaldybi perduodamo turto patikjimo teiss tyrinys i esms nustatomas teiss normomis.

Kiek kitaip yra, kai turto patikjimo teis yra nustatyta kitiems juridiniams ir fiziniams asmenims. ie asmenys valdo, naudoja patiktojo jiems perduot turt bei disponuoja juo tiek, tokia tvarka bei slygomis, kaip nustatyta turto perdavimo patikjimo teise sutartyje, testamente, teismo sprendime ar statyme.

statyme ar sutartyje gali bti nustatyti patiktinio teisi turt valdyti, naudoti ar juo disponuoti apribojimai.

Patiktinis sandorius, susijusius su jam perduotu patikjimo teise turtu, sudaro savo vardu, taiau jis privalo nurodyti, kad veikia turto patikjimo teise.

Patikjimo teiss faktas turi bti atskleistas tokia forma, kokia yra nustatyta sudaromam sandoriui.

Jeigu patiktinis nevykdo io straipsnio 1 dalyje nurodytos pareigos, tretiesiems asmenims jis atsako savo turtu.6.955 straipsnis.

Kuo skiriasi patikjimo santykiai nuo atstovavimo?Patiktinio teisinis statusas

Patiktinio atsakomyb

1. Patiktinis, kuris tinkamai nesirpino jam perduotu turtu ir patiktojo bei naudos gavjo interesais, turi atlyginti naudos gavjui arba patiktojui nuostolius, padarytus dl turto praradimo ar sugedimo, ir negautas pajamas.

2. Patiktinis atleidiamas nuo nuostoli atlyginimo, jeigu rodo, kad jie atsirado dl nenugalimos jgos arba patiktojo ar naudos gavjo veiksm.

3. Jeigu patiktinis sudaro sandor virydamas jam suteiktus galiojimus arba paeisdamas sutartyje nustatytus apribojimus, tai pagal tok sandor jis atsako pats. Jeigu tretieji asmenys neinojo ir negaljo inoti apie galiojim virijim ar apribojim paeidim, atsiranda io straipsnio 4 dalyje nustatytos teisins pasekms. Patiktojas tokiu atveju turi teis reikalauti i patiktinio atlyginti nuostolius.

4. Skolos pagal prievoles, atsiradusios turt patikjimo teise valdant, naudojant ar juo disponuojant, apmokamos i patikto turto. Jeigu io turto nepakanka, tai iiekoma i patiktinio turto, o kai neutenka ir io turto, i patiktojo kito turto.

(6.965 str.)

Patikjimo teiss atsiradimo pagrindai:

statymas,administracinis aktas,sutartis,testamentas,teismo sprendimas.

Rpintojas gali bti paskirtas tik tuo atveju, kai yra raytinis jo sutikimas. Veiksnus asmuo ir rpintojas sudaro pavedimo arba turto perdavimo valdyti patikjimo teise sutart, kurioje nustatomos rpintojo teiss ir pareigos, susijusios su veiksnaus asmens turto valdymu, naudojimu ir disponavimu juo.(3.279 str.)

Pavyzdiui, Lietuvos Respublikos individuali moni statymo 8 str. 4 d. nustatyta, kad:4. Individualios mons savininkui ir jo sutuoktiniui bendrosios jungtins nuosavybs teise priklausantis turtas perduodamas individualiai monei patikjimo teise, jeigu sutuoktiniai nesusitaria kitaip.Minta statymo norma reikia, kad tuo atveju, jeigu sutuoktiniai neaptar turto perdavimo individualiai monei teisi, turtas bus laikomas perduotu patikjimo teise.

Administraciniu aktu patikjimo teise perduodamas valstybs ir savivaldybi turtas.

Turto patikjimo sutarties samprata1. Turto patikjimo sutartimi viena alis (patiktojas) perduoda kitai aliai (patiktiniui) savo turt patikjimo teise tam tikram laikui, o kita alis sipareigoja t turt valdyti, naudoti ir juo disponuoti patiktojo ar jo nurodyto asmens (naudos gavjo) interesais.

2. Turto perdavimas kitam asmeniui patikjimo teise nepakeiia turto nuosavybs teiss. Perduoto turto savininku ir toliau lieka patiktojas.6.953 straipsnis.

6.959 straipsnis. Esmins turto patikjimo sutarties slygos

1. Turto patikjimo sutartyje privalo bti nurodyta:1) turtas, perduodamas patikjimo teise;2) patiktojas, patiktinis, o jeigu sutartis sudaryta treiojo asmens (naudos gavjo) naudai, naudos gavjas;3) patiktinio atlyginimas ir jo mokjimo tvarka, jeigu atlyginim nustato sutartis;4) sutarties galiojimo terminas.2. Turto patikjimo sutartis negali bti sudaroma ilgesniam kaip dvideimties met terminui. statymas gali nustatyti ir ilgesnius maksimalius sutarties galiojimo terminus.3. Jeigu, pasibaigus sutarties galiojimo terminui, n viena alis nepareikia apie jos nutraukim, sutartis pripastama pratsta tomis pat slygomis naujam tokiam pat terminui.

6.968 straipsnis. Turto patikjimo teiss ypatumaistatymai gali nustatyti turto patikjimo teiss ypatumus, kai patiktinis yra valstybs arba savivaldybs mons, staigos ar organizacijos, taip pat kai turto patikjimo teis atsiranda ne sutarties, o kitais pagrindais.

Turto patikjimo sutarties forma

1. Turto patikjimo sutartis turi bti raytin.2. Nekilnojamojo daikto patikjimo sutartis turi bti notarins formos. Prie treiuosius asmenis ji gali bti panaudota tik registravus j vieame registre statym nustatyta tvarka.3. Sutarties formos reikalavim nesilaikymas turto patikjimo sutart daro negaliojani.

6.960 straipsnis.

Turto atskyrimas

1. Turtas, perduotas patiktiniui patikjimo teise, turi bti atskirtas nuo patiktojo ir patiktinio turto. Patiktinis privalo sudaryti ir tvarkyti jam perduoto turto apskait (balans), o atsiskaitymams atlikti turi atidaryti atskir banko sskait.

2. Iiekoti pagal patiktojo kreditori iekinius i turto, perduoto patikjimo teise, draudiama, iskyrus atvejus, kai patiktojui ikeliama bankroto byla ar jis tampa nemokus. Iklus patiktojui bankroto byl ar jam tapus nemokiam, turto patikjimo teis baigiasi, o turtas turi bti grintas patiktojui.6.961 straipsnis.

Turto patikjimo sutarties pabaiga

1. Turto patikjimo sutartis baigiasi iais atvejais:1) kai mirta ar likviduojamas naudos gavjas, jeigu sutartis nenustato ko kita;2) kai naudos gavjas atsisako pagal sutart gaunamos naudos, jeigu sutartis nenustato ko kita;3) kai patiktinis mirta, pripastamas neveiksniu, ribotai veiksniu ar neinia kur esaniu ar jis likviduojamas;4) kai patiktojui ikeliama bankroto byla;5) kai patiktojas ar patiktinis atsisako sutarties dl to, kad patiktinis nebegali pats vykdyti sutarties;6) kai patiktojas atsisako sutarties kitais pagrindais ir imoka patiktiniui sutartyje nustatyt atlyginim bei atlygina btinas ilaidas, padarytas dl sutarties nutraukimo.2. alis, norinti atsisakyti sutarties, privalo apie tai ratu praneti kitai aliai prie eis mnesius, jeigu sutartis nenustato kitokio termino.3. Pasibaigus turto patikjimo sutariai, patiktinis privalo grinti turt patiktojui, jeigu sutartis nenustato ko kita.6.967 straipsnis.

KITO ASMENS TURTO ADMINISTRAVIMAS

Administravimo ir patikjimo teiss atribojimas

Turto atskyrimasAdministratoriaus teis atlyginim

Turto administravimo norm taikymo sritis1. io skyriaus normos reglamentuoja kiekvieno asmens, kuris administruoja kitam asmeniui nuosavybs teise priklausant turt, veikl, iskyrus atvejus, kai is kodeksas arba kiti statymai nustato kitok turto administravimo bd.2. Administravimas nustatomas teismo nutartimi, statymu arba sandoriu. io kodekso numatytais atvejais administravimas gali bti nustatomas administraciniu aktu.3. Nekilnojamojo daikto administravimo faktas registruojamas vieame registre ir nurodomas jo administratorius. (4.236 str.)

ADMINISTRATORIUS

Turto administratoriumi gali bti fizinis ar juridinis asmuo, kuriam teiss aktai leidia teikti turto administravimo paslaugas.

2. Administratorius, sudarydamas sandorius, privalo nurodyti, kad jis veikia kaip administratorius. (4.237 str.)Turto administratorius turi teis atlyginim, nustatyt administravim nustataniame akte, iskyrus atvejus, kai pagal statym administravimas yra nemokamas.

Skiriami turto paprastasis administravimas, kai administratorius atlieka visus veiksmus, btinus turtui isaugoti arba jo naudojimui pagal tikslin paskirt utikrinti,

ir turto visikas administravimas, kai administratorius ne tik turi isaugoti turt, bet taip pat privalo j gausinti, tvarkyti taip, kad jis duot pajam, bei naudoti tokiam tikslui, kuris yra palankiausias naudos gavjui.

Administravimo rysPreziumuojamas paprastasis administravimas

1. Administratoriui draudiama panaudoti savo funkcijas asmeniniams interesams. Apie kiekvien interes konflikt administratorius privalo nedelsdamas praneti naudos gavjui.2. Administratorius neturi teiss sujungti ar sumaiyti administruojamo turto su savo turtu, naudoti administruojamo turto ar informacijos, susijusios su turto administravimu, savo interesams, iskyrus atvejus, kai tai leidia daryti naudos gavjas ar administravim nustats aktas.3. Administratorius neturi teiss perleisti administruojamo turto neatlygintinai kitiems asmenims, taip pat negali atsisakyti teisi, kurias naudos gavjas turi administruojam turt. 4. Administratorius neturi teiss administruojamo turto sigyti nuosavybn, iskyrus atvejus, kai tai leidia naudos gavjas ar teismas arba kai administruojam turt jis paveldi.Interes konflikto prevencijaDraudimai turto administratoriui

Ivestins daiktins teiss, suvaranios teises daiktus (turt)servitutasuzufruktassuperficiesemphyteusiskeitimas ir hipotekasulaikymas

Civilinio kodekso ketvirtosios knygos normos, susijusios su valdymo teise, kaip savarankika daiktine teise, servitutu, uzufruktu, ustatymo teise (superficies), ilgalaike nuoma, kaip savarankika daiktine teise (emphyteusis),

sigalioja nuo 2003 m. liepos 1 d., iskyrus tuos atvejus, kai i teisi nustatymo pagrindas yra statymas. Teisi daiktus suvarymai, nustatyti iki Civilinio kodekso sigaliojimo, galioja ir sigaliojus iam kodeksui.30 straipsnis.K reikia terminas teisi daiktus suvarymai?

1. Servitutas tai teis svetim nekilnojamj daikt, suteikiama naudotis tuo svetimu daiktu (tarnaujaniuoju daiktu), arba to daikto savininko teiss naudotis daiktu apribojimas, siekiant utikrinti daikto, dl kurio nustatomas servitutas (viepataujaniojo daikto), tinkam naudojim.4.111 straipsnis.Servitutas

Kelio servitutasKelio servitutu gali bti nustatoma teis naudotis psij taku, anteminms transporto priemonms skirtu keliu ir taku galvijams varyti.4.117 straipsnis.

Statini servitutasGali bti nustatomas statini servitutas, suteikiantis teis atremti viepataujantj statin tarnaujantj daikt arba pritvirtinti prie jo, tvirtinti tarnaujaniojo statinio sien (konstrukcij) kablius ir kitokius pritvirtinimo dalykus bei naudotis jais, statyti ar montuoti statini dalis, pakibusias vir tarnaujaniojo sklypo ar statinio, udrausti tarnaujaniojo sklypo savininkui statyti statinius, kurie ustot vies ar esam vietovaizd, taip pat atlikti kitus statym neudraustus veiksmus ar reikalauti i tarnaujaniojo daikto savininko, kad jis susilaikyt nuo konkrei veiksm atlikimo. 4.122 straipsnis. Kiti servitutaiGali bti nustatomi servitutai, suteikiantys teis tiesti poemines ir antemines komunikacijas, aptarnauti jas bei jomis naudotis, taip pat kiti servitutai. 4.123 straipsnis. Servitut rys

Romos teisje servitutu buvo vadinama teis naudotis svetimu ems sklypu, kai daikto savininkas negaldavo savo ems sklypo naudoti pagal paskirt nepasinaudojs kitu ems sklypu. I esms tokia servituto samprata iliko ir iki ms laik, tik iuo metu servituto objektu gali bti ne tik ems sklypas, bet ir statiniai.

Servitutas skiriasi nuo panai teisi - nuomos ar panaudos. Perdavs naudojimosi teises nuomos ar panaudos pagrindu savininkas toki teisi netenka. Tuo tarpu servitutas leidia naudotis nekilnojamuoju daiktu tiek servituto turtojui, tiek ir daikto savininkui. Ir tik iimtiniais atvejais, kai naudojimosi teisi palikimas tarnaujanio daikto savininkui trukdyt servitutui, tokios naudojimosi teiss gali bti atimtos.Servitutui, kaip daiktinei teisei, yra bdinga tai, kad servituto turtojas negali reikalauti i tarnaujanio daikto savininko atlikti aktyvius veiksmus k nors padaryti.

Daiktins teiss pobdis servituto turtojui suteikia tik teis reikalauti, kad tarnaujanio daikto savininkas ar kiti asmenys ko nors nedaryt, pvz. neutvert kelio servitutu apsunkinto ems sklypo dalies ar pan.

Servitutai gali bti vairs. Labiausiai paplit yra kelio servitutai, taiau servitutas gali bti nustatytas ir statiniams.

CK 4.118-4.120 str. nustatyti ie kelio servitutai:kelio servitutas, suteikiantis teis naudotis psij taku,kelio servitutas, suteikiantis teis vaiuoti transporto priemonmis,kelio servitutas, suteikiantis teis varyti gyvulius.Servitutas taip pat gali bti nustatomas suteikiant teis tiesti poemines ir antemines komunikacijas, aptarnauti jas bei jomis naudotis.Statini servitutas nustatomas suteikiant teis atremti viepataujantj statin tarnaujantj daikt arba pritvirtinti prie jo, tvirtinti tarnaujaniojo statinio sien (konstrukcij) kablius ir kitokius pritvirtinimo dalykus bei naudotis jais, statyti ar montuoti statini dalis, pakibusias vir tarnaujaniojo sklypo ar statinio, udrausti tarnaujaniojo sklypo savininkui statyti statinius, kurie ustot vies ar esam vietovaizd, taip pat atlikti kitus statym neudraustus veiksmus ar reikalauti i tarnaujaniojo daikto savininko, kad jis susilaikyt nuo konkrei veiksm atlikimo. Servitutai gali bti vairs. Labiausiai paplit yra kelio servitutai, taiau servitutas gali bti nustatytas ir statiniams.

Labiausiai paplit yra kelio servitutai, taiau servitutas gali bti nustatytas ir statiniams. Kelio servitutai gali bti vairs. CK 4.118-4.120 str. nustatyti ie kelio servitutai:kelio servitutas, suteikiantis teis naudotis psij taku,kelio servitutas, suteikiantis teis vaiuoti transporto priemonmis,kelio servitutas, suteikiantis teis varyti gyvulius.Servitutas taip pat gali bti nustatomas suteikiant teis tiesti poemines ir antemines komunikacijas, aptarnauti jas bei jomis naudotis.

Statini servitutas nustatomas suteikiant teis atremti viepataujantj statin tarnaujantj daikt arba pritvirtinti prie jo, tvirtinti tarnaujaniojo statinio sien (konstrukcij) kablius ir kitokius pritvirtinimo dalykus bei naudotis jais, statyti ar montuoti statini dalis, pakibusias vir tarnaujaniojo sklypo ar statinio, udrausti tarnaujaniojo sklypo savininkui statyti statinius, kurie ustot vies ar esam vietovaizd, taip pat atlikti kitus statym neudraustus veiksmus ar reikalauti i tarnaujaniojo daikto savininko, kad jis susilaikyt nuo konkrei veiksm atlikimo.

Servituto teiss objektas - tarnaujanio daikto objektas sveikoje su viepataujaniu daiktu

Servitutas baigiasi:1)...2) tam paiam asmeniui tapus ir viepataujaniojo, ir tarnaujaniojo daikto savininku;3) uvus viepataujaniajam ar tarnaujaniajam daiktui;4).

4.130 straipsnis. Servituto teiss objektas

Pasikeitus tarnaujaniojo ar viepataujaniojo daikto nuosavybs teiss subjektui, nustatytas servitutas ilieka.4.111 straipsnis.Servituto teiss subjektai

1. Servitutu suteikiamos servituto turtojui konkreios naudojimosi konkreiu svetimu daiktu teiss arba atimamos i tarnaujaniojo daikto savininko konkreios naudojimosi daiktu teiss. 2. Kilus abejoni dl servituto turinio ir nesant galimybi tiksliai j nustatyti, laikoma, kad servitutas yra maiausias.3. Jeigu nustatant servitut ar vliau nebuvo konkreiai nustatytas servituto turinys, j slygoja viepataujaniojo daikto naudojimo pagal paskirt poreikiai.4. Servituto nustatymas neatima i tarnaujaniojo daikto savininko daikto naudojimo teisi, sudarani servituto turin, jeigu i teisi gyvendinimas netrukdo nustatytam servitutui.5. Viepataujaniojo ar tarnaujaniojo daikto savininkas turi teis kreiptis teism ir prayti pakeisti servituto turin ar panaikinti servitut, jeigu i esms pasikeiia aplinkybs ar atsiranda nenumatyt aplinkybi, dl kuri servituto suteikiam teisi gyvendinti tampa nemanoma ar labai sudtinga.4.112 straipsnis.Servituto turinys

Dl servituto nustatymo atsirad nuostoliai atlyginami statym nustatyta tvarka. statymais, sutartimis, teismo sprendimu ar administraciniu aktu gali bti nustatyta viepataujaniojo daikto savininko prievol mokti vienkartin ar periodin kompensacij tarnaujaniojo daikto savininkui.

4.129 straipsnis. Dl servituto nustatymo atsiradusi nuostoli atlyginimas

Servitut gali nustatyti:

statymai, sandoriai,teismo sprendimas,administracinis aktas (tik statymo numatytais atvejais)

I servituto kylanios teiss ir pareigos subjektams atsiranda tik registravus servitut, iskyrus atvejus, kai servitut nustato statymai.

4.124 straipsnis. Servituto nustatymas

statymu nustatomo servituto pavyzdiai

...Jeigu keiiant em statiniai nekeiiami, pardavus keist em varytynse, statini savininkas gyja teis ems servitut. 4.171 str.

Kai parduodamas ems sklypas neparduodant jame esani pastat ...Jeigu pirkimopardavimo sutartyje pardavjo teis naudotis ems sklypo dalimi ir jos slygos neaptartos, tai pardavjui nustatomas servitutas t ems sklypo dal, kuri uima nekilnojamasis daiktas ir kuri btina jo naudojimui pagal jo paskirt. 6.395 str

Nustatant servitutus, visais atvejais turi bti ir dl servitut nustatymo viepataujaniuoju tampanio daikto savininko valia, iskyrus atvejus, kai servitut nustato statymai ar teismo sprendimas.

Sandoriais nustatyti servitutus turi teis tik pats tarnaujaniuoju tampanio daikto savininkas.

4.125 straipsnis. Servituto nustatymas sandoriais

Servituto nustatymas

1. Teismo sprendimu servitutas nustatomas, jeigu savininkai nesusitaria, o nenustaius servituto nebt manoma normaliomis snaudomis daikto naudoti pagal paskirt.2. Daikto savininkas ar valdytojas gali kreiptis teism dl servituto nustatymo teismo sprendimu.

4.126 straipsnis. Servituto nustatymas teismo sprendimu

Servituto nustatymas

Teismo sprendimu servitutas nustatomas tais atvejais, kai dl jo nustatymo tarp ali yra kils ginas, o nenustaius servituto nebt manoma normaliomis snaudomis daikto naudoti pagal paskirt. Teis kreiptis teism dl servituto nustatymo turi daikto savininkas ar valdytojas (CK 4.126 str.). Lietuvos Aukiausiasis Teismas yra pasisaks, kad CK 4.126 straipsnyje tvirtintas servituto nustatymas statymo siejamas ne su absoliuiu negaljimu be servituto savininkui naudotis jam priklausaniu daiktu, o su slyga, kad nenustaius servituto nebt manoma normaliomis snaudomis daikto naudoti pagal paskirt. Kiekvienu konkreiu atveju teismas privalo, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir siningumo principais (CK 1.5 straipsnis), svarstyti ir konstatuoti, ar nenustaius servituto manoma savininkui normaliomis snaudomis naudotis jam priklausaniu daiktu pagal paskirt (Civilin byla Nr. 3K-3-246/2005, Biuletenis Teism praktika Nr.24).

Servitutas gali bti nustatytas administraciniu aktu tik statymo numatytais atvejais.

ems servitut nustatymo administraciniu aktu atvejai ir tvarka yra idstyta Lietuvos Respublikos ems statymo 23 straipsnyje. Jame numatyta, kad apskrities virininkas savo sprendimu - administraciniu aktu Vyriausybs nustatyta tvarka pagal patvirtint teritorij planavimo dokument sprendinius nustato servitutus:1) valstybins ems sklypams, kurie pagal teritorij planavimo dokumentus numatomi grinti, perduoti ar suteikti nuosavybn neatlygintinai, parduoti ar kitaip perleisti;SERVITUTO NUSTATYMASADMINISTRACINIU AKTU

3) inuomotiems ar perduotiems neatlygintinai naudotis valstybins ems sklypams, taip pat savivaldybi ir privaios ems sklypams, kai pagal teritorij planavimo dokumentus numatomas kelio servitutas, suteikiantis teis vairiomis transporto priemonmis privaiuoti ar naudojantis juo kaip psij taku prieiti prie kapini, rekreacini ir kit gyventoj bendram naudojimui skirt teritorij bei gamtos ir kultros paveldo teritorini kompleks ir objekt;

4) inuomotiems ar perduotiems neatlygintinai naudotis valstybins ems sklypams, taip pat savivaldybi ir privaios ems sklypams, kai pagal teritorij planavimo dokumentus numatomas servitutas, suteikiantis teis tiesti centralizuotus (bendrojo naudojimo) ininerins infrastruktros tinklus (poemines ir antemines komunikacijas), kelius bei takus, jais naudotis ir juos aptarnauti.

ems servitut nustatymo administraciniu aktu valstybins ems sklypams tvark reglamentuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybs 2004 m. spalio 14 d. nutarimu Nr.1289 Dl ems servitut nustatymo administraciniu aktu taisykli patvirtinimo patvirtintos ems servitut nustatymo administraciniu aktu taisykls.

Servitutas baigiasi tik iais pagrindais:

1) jo atsisakius;2) tam paiam asmeniui tapus ir viepataujaniojo, ir tarnaujaniojo daikto savininku;3) uvus viepataujaniajam ar tarnaujaniajam daiktui;4) pablogjus tarnaujaniojo daikto bklei;5) inykus servituto btinumui; 6) sujus senaties terminui (10 m.).

Servituto pasibaigimo momentu laikomas jo iregistravimo momentas, iskyrus io straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose numatytus atvejus.

4.130 straipsnis. Servituto pasibaigimo pagrindai ir momentas

Viepataujaniojo ar tarnaujaniojo daikto savininkas turi teis kreiptis teism ir prayti pakeisti servituto turin ar panaikinti servitut, jeigu i esms pasikeiia aplinkybs ar atsiranda nenumatyt aplinkybi, dl kuri servituto suteikiam teisi gyvendinti tampa nemanoma ar labai sudtinga.4.112 str.

Viepataujaniojo daikto savininkas gali atsisakyti turimo servituto tik tarnaujaniojo daikto savininko naudai.Kai servitutas suteikia kelet to paties daikto naudojimo teisi, galima atsisakyti ir tik kai kuri i j.

4.131 straipsnis. Servituto atsisakymas

1. Uzufruktas asmens gyvenimo trukmei ar apibrtam terminui, kuris negali bti ilgesnis u asmens gyvenimo trukm, nustatyta teis (uzufruktoriaus teis) naudoti svetim daikt ir gauti i jo vaisius, produkcij ir pajamas.2. Uzufruktas gali bti nustatytas vieno ar keli asmen (bendrai ar nustatant kiekvieno dal) naudai.4.141 straipsnis.Uzufruktas asmenin teisUzufrukto objektas1. Uzufrukto objektu gali bti kiekvienas nesunaudojamas ir kilnojamasis, ir nekilnojamasis daiktas, kuris yra nuosavybs teiss objektas.4.142 straipsnis.Uzufruktas

Istorikai uzufruktas atsirado Senovs Romoje vlesniuoju respublikos laikotarpiu ir buvo skirtas patenkinti testatoriaus vali.

Uzufruktas turi panaum servitut. Senovs Romoje jis net buvo laikomas asmenini servitut rimi. Taiau nuo servituto uzufrukt skiria tai, kad jis nustatomas konkreiam asmeniui. Uzufruktas gali bti nustatytas tiek vieno, tiek ir keli asmen (bendrai ar nustatant kiekvieno dal) naudai.

Antra, asmeninis uzufrukto pobdis lemia ir kit jo skirtum nuo servituto uzufrukto terminas ribojamas asmens gyvenimo trukme. Tuo tarpu servituto terminas nra ribojamas.

Trei uzufrukt nuo servituto skiriant poym lemia jo nustatymo tikslai paprastai uzufruktas nustatomas siekiant uzufruktoriui naudos. Tuo tikslu perduodamos tokiai naudai gauti naudojimosi teiss, kurias gyvendindamas uzufruktorius i svetimo daikto gauna vaisius, produkcij ir pajamas. Ketvirta, skirtingai nuo servituto, kurio turinys apibriamas reikaling servituto gyvendinimui teisi minimumu, uzufruktu, jeigu nra nustatyta kitaip, suteikiama tiek teisi, kiek j turt rpestingas daikt pagal paskirt naudojantis savininkas.

UZUFRUKTO NUSTATYMAS

STATYMUTEISMO SPRENDIMUSANDORIU

statymu nustatytas uzufruktas, pavyzdiui, CK:3.185 straipsnis. Nepilnamei vaik turto tvarkymas 1. Turt, kuris yra nepilnamei vaik nuosavyb, tvarko j tvai uzufrukto teismis.

Teismo sprendimu uzufruktas gali bti nustatomas statyme numatytais atvejais. Pavyzdiui, CK 3.71 str. 1 d. numato tokias santuokos nutraukimo pasekmes, kai gyvenamoji patalpa yra asmenin vieno sutuoktinio nuosavyb:1. Jeigu gyvenamoji patalpa yra vieno sutuoktinio nuosavyb, teismas savo sprendimu gali nustatyti uzufrukt ir palikti joje gyventi kit sutuoktin, jeigu su juo po santuokos nutraukimo lieka gyventi nepilnameiai vaikai.

Kaip ir kitos daiktins teiss, uzufruktas gali bti nustatomas sandoriu. Nustatyti sandoriu uzufrukt gali tik pats daikto savininkas.

Nustatant uzufrukt turi bti uzufruktoriumi tampanio asmens valia, iskyrus atvejus, kai uzufrukt nustato statymas.

Uzufruktorius turi teis naudoti daikt taip, kaip nustatyta, o jeigu nenustatyta, kaip tai daryt pagal daikto paskirt rpestingas savininkas.

Naudojant uzufrukto objekt gaunami vaisiai, produkcija ir pajamos priklauso uzufruktoriui, jeigu sutartis ar statymai nenustato kitaip.

Uzufrukto turinys nustatomas kiekvienu konkreiu atveju nustatant uzufrukt. Nustatantis uzufrukt subjektas gali nustatyti tik tokias uzufrukto suteikiamas teises, kurios neprietarauja daikto naudojimui pagal paskirt. 4.143 straipsnis.

Uzufrukto objektas perduodamas uzufruktoriui pagal apra.Uzufrukto teiss turinys

Uzufrukto teiss turinysUzufrukto turinys nustatomas kiekvienu konkreiu atveju nustatant uzufrukt. Nustatantis uzufrukt subjektas gali nustatyti tik tokias uzufrukto suteikiamas teises, kurios neprietarauja daikto naudojimui pagal paskirt.Uzufruktorius turi teis naudoti daikt taip, kaip nustatyta, o jeigu nenustatyta, kaip tai daryt pagal daikto paskirt rpestingas savininkas.Kadangi uzufruktas yra asmenin teis, uzufruktorius neturi teiss perduoti uzufrukto kitam asmeniui. Taiau jis gali perduoti kitam asmeniui teis gyvendinti uzufrukt. Laikas, kuriam perduodama kitam asmeniui teis gyvendinti uzufrukt, negali bti ilgesnis u laik, kuriam nustatytas uzufruktas

UZUFRUKTO PASIBAIGIMASUzufrukto pabaigos pagrindai nustatyti CK 4.150 str.Uzufruktas baigiasi:1) jo atsisakius;2) mirus uzufruktoriui, likvidavus uzufruktori juridin asmen ar prajus trisdeimiai met nuo uzufrukto nustatymo juridiniam asmeniui;3) pasibaigus terminui ar vykus naikinaniojoje slygoje numatytam juridiniam faktui;4) uzufruktoriui tapus uzufrukto objekto savininku; 5) uvus uzufrukto objektui;6) pablogjus uzufrukto objekto bklei;7) sujus senaties terminui;8) panaikinus uzufrukt teismo sprendimu.

Nurodytas uzufrukto pasibaigimo pagrind sraas yra baigtinis ir negali bti aikinamas pleiamai.

Kai uzufrukto terminas susiejamas ne su uzufruktoriaus, o su tam tikru treiojo asmens amiumi, taiau jis nesukaks nustatyto amiaus mirta, tai uzufruktas ilieka iki to laiko, kada is asmuo bt sukaks nustatyt ami.

Jeigu uzufruktas buvo nustatytas laikotarpiui, kol atsiras su treiuoju asmeniu susij slygos, o treiasis asmuo iki t slyg atsiradimo mirta ir todl numatytos slygos atsirasti negali, tai uzufruktorius isaugo savo teises iki savo gyvenimo pabaigos.

Kaip ir servitutas, uzufruktas pasibaigia, jeigu uzufruktorius tampa viso uzufrukto objekto savininku. Kai uzufruktorius tampa dalies daikto savininku, uzufruktas ilieka likusi daikto dal.

Ustatymo teis (superficies)Ustatymo teis (superficies) teis naudotis kitam asmeniui priklausania eme statiniams statyti ar sigyti bei valdyti nuosavybs teise ar ems gelmms naudoti.

Pasikeitus ems, statini ar sodini savininkui, ustatymo teis ilieka.

Ustatymo teis nustataniame akte gali bti numatyta, kad ios teiss turtojas turi sumokti ems savininkui vienkartin sum arba u j mokti periodikai. 4.160 straipsnis. Ustatymo teis gali bti terminuota ar neterminuota.

Superficies kaip daiktin teis atsirado Senovs Romoje. Respublikos laikotarpiu valstyb ir miest bendruomens perduodavo laisvus ems sklypus gyvenamiesiems namams statyti. Taip bdavo aprpinami asmenys, kurie neturdavo l nusipirkti ems sklypus.Teis naudotis em sklypu buvo amina arba ilgam terminui. U naudojimsi ems sklypu naudotojas mokdavo valstybs ar miesto kas nustatyt mokest (solarium).Vliau superficies galjo bti nustatytas ir privaiai emei. Sutartis dl ems sklypo naudojimo statiniams statyti i pradi buvo vertinama kaip paprasta nuomos sutartis ir tik vliau naudotojui buvo suteiktos daiktins teiss gynybos priemons. Jis galjo ginti savo teis naudoti em nuo bet kurio asmens, skaitant ir ems sklypo savininko

Superficies paskirtis statiniams ems sklype statyti ar juos sigyti bei valdyti nuosavybs teise ar ems gelmms naudoti.

Superficies kaip daiktinei teisei bdingas sekimo poymis. Pasikeitus ems, statini ar sodini savininkui, ustatymo teis ilieka.

Preziumuojama, kad superficies yra neatlygintin teis. Taiau ustatymo teis nustataniame akte (sutartyje ar testamente) gali bti numatyta, kad ios teiss turtojas turi sumokti ems savininkui vienkartin sum ar mokti j mokti periodikai.

Superficies teis negali bti nustatyta vieajai nuosavybei, nes tokia galimyb nra numatyta disponavim valstybs ir savivaldybi turtu reglamentuojaniuose teiss aktuose.

Ustatymo teis nustatoma ems savininko ir ustatymo teiss turtoju tampanio asmens susitarimu arba ems savininko testamentu.

Superficies gali bti terminuota ir neterminuota.

Superficies nuo prievolins nuomos teiss skiriasi tuo, kad jos turtojui suteikiamos absoliuios teiss gynimo priemons.

Superficies pabaigai netaikomi prievols pabaigos pagrindai. Ji gali baigtis tik CK 4.164 straipsnyje nustatytais pagrindais.

Ustatymo teis baigiasi:kai ustatymo teiss turtojas tampa ir ems savininku,pasibaigus terminui,dl senaties, jeigu ustatymo teiss turtojas deimt met nesinaudoja ustatymo teiss objektu,ustatymo teiss turtojui daugiau kaip u dvejus metus nesumokjus ustatymo teis nustataniame akte nustatyto mokesio.Statini ar sodini uvimas nra pagrindas ustatymo teisei baigtis, jeigu daikto savininkas ir naudotojas nesusitar kitaip.Nurodytas ustatymo teiss pabaigos pagrind sraas yra baigtinis ir negali bti aikinamas pleiamai.Neterminuota ustatymo teis gali baigtis tik CK 4.164 straipsnyje numatytais pagrindais.

Ilgalaik nuoma (emphyteusis), kaip daiktin teis, teis naudotis kitam asmeniui priklausaniu ems sklypu ar kitu nekilnojamuoju daiktu nebloginant jo kokybs, nestatant statini, nesodinant daugiamei sodini ir neatliekant kit darb, kurie i esms padidint naudojamos ems ar kito nekilnojamojo daikto vert, iskyrus atvejus, kai yra nuomotojo sutikimas.

Ilgalaik nuoma gali bti terminuota ar neterminuota. Ilgalaiks nuomos terminas negali bti trumpesnis kaip deimt met.

Ilgalaik nuoma nustatoma inuomojamo nekilnojamojo daikto savininko ir nuomininko susitarimu arba testamentu.ILGALAIK NUOMA (EMPHYTEUSIS)

Preziumuojama, kad ilgalaik nuoma yra neatlygintin, taiau j nustataniame akte gali bti numatyta, kad nuomininkas turi sumokti nuomotojui vienkartin sum ar j mokti periodikai.

Ilgalaik nuoma (emphyteusis) teis negali bti nustatyta vieajai nuosavybei, nes tokia galimyb nra numatyta disponavim valstybs ir savivaldybi turtu reglamentuojaniuose teiss aktuose.

Ilgalaiks nuomos pabaigaIlgalaik nuoma (emphyteusis) gali pasibaigti tik CK 4.169 straipsnyje ir ilgalaik nuom nustataniame akte numatytais pagrindais. Kaip ir kitoms daiktinms teisms, jai netaikomi bendrieji prievoli teiss pagrindai, numatyti CK 6.123-6.144 straipsniuose.Ilgalaik nuoma pasibaigia:1) pasibaigus terminui;2) uvus nuomos objektui;3) nuom panaikinus teismo sprendimu;4) nuomotojui tapus ir nuomininku;5) nenaudojus nuomos objekto deimt met;6) ali susitarimu.Prajus dvideimt penkeriems metams po nuomos nustatymo, nuomininko ar nuomotojo praymu ilgalaik nuoma gali bti teismo sprendimu pakeista ar panaikinta, jeigu atsiranda nenumatyt aplinkybi, dl kuri nebegalima naudotis daiktu ankstesnmis slygomis.

Jeigu ilgalaik nuom nustatantis aktas nenustato kitaip, tai nuomininkas naudojasi inuomotu nekilnojamuoju daiktu kaip savininkas, tik i esms nedidina jo verts, taip pat neturi teiss keisti jo tikslins paskirties be savininko sutikimo. Jeigu nuomos objektas yra ems sklypas, ilgalaik nuom nustataniame akte gali bti numatyta nuomininko teis statyti statinius ar sodinti sodinius, reikalingus emei naudoti pagal paskirt.2. Nuomininkas savo lomis privalo ilaikyti inuomot nekilnojamj daikt ir j remontuoti.3. Jeigu nenustatyta kitaip, nuomininkui priklauso inuomoto nekilnojamojo daikto duodami vaisiai.4. Ilgalaik nuom nustataniame akte gali bti nurodyta, kad nuomininkas be nuomotojo sutikimo savo teisi negali perleisti kitam asmeniui arba padalyti ilgalaiks nuomos teiss. 5. Jeigu ilgalaik nuom nustataniame akte nenumatyta kitaip, nuomininkas turi teis subnuomoti. Subnuomininkas neturi daugiau teisi u nuominink. Ilgalaikei nuomai pasibaigus, baigiasi ir subnuoma.Ilgalaiks nuomos turinys

DAIKTO SULAIKYMAS

4.229 straipsnis. Daikto sulaikymo teiss turinys

1. Kitam asmeniui priklausanio daikto teistas valdytojas, turintis reikalavimo teis daikto savinink, gali sulaikyti jo daikt tol, kol bus patenkintas reikalavimas.2. .........3. Kiti statymai gali nustatyti kitokias daikto sulaikymo taisykles.SubjektasObjektasTeiss atsiradimo pagrindai ir gyvendinimo slygos

Daikto sulaikymas turi atitikti ias slygas:

sulaikantis daikt asmuo turi bti teistas jo valdytojas,sulaikantis daikt asmuo turi turti reikalavimo teis daikto savinink,turi bti sujs reikalavimo vykdymo terminas.statymai gali nustatyti ir kitokias daikto sulaikymo taisykles arba numatyti draudimus, kada negalima pasinaudoti daikto sulaikymo teise. Pavyzdiui, pagal CK 6.640 str. panaudos gavjas neturi jam perduoto daikto sulaikymo teiss, iskyrus atvejus, kai panaudos davjo prievol pasireikia dl daikto isaugojimo btin ir neatidliotin ilaid kompensavimo.

Daikto sulaikymo teiss turinys

Daikto sulaikymo teis pasireikia faktiniu daikto sulaikymu, kol daikto savininkas vykdys savo prievol daikt sulaikiusiam asmeniui arba pateiks adekvat prievols vykdymo utikrinim.Sulaikyto daikto duodamus vaisius sulaikymo teis turintis asmuo gali pasilikti sau ir tuo patenkinti reikalavim. ia teise daikto sulaikymo teis turintis asmuo gali pasinaudoti pirmiau u kitus kreditorius.Daikto sulaikymas nesuteikia kreditoriui teiss reikalauti patenkinti savo reikalavim i sulaikyto daikto verts.

statyme nustatytais atvejais daikto sulaikymas transformuojasi priverstin keitim, kuris suteikia kreditoriui teis patenkinti savo reikalavim i keisto daikto verts pirmiau u kitus kreditorius.

Pavyzdiui, CK 6.786 str. numato, kad komisionierius turi teis sulaikyti turimus daiktus, kuriuos jis privalo perduoti komitentui ar jo nurodytam asmeniui, jeigu komitentas nevykdo savo prievoli komisionieriui. Jeigu komitentas tampa nemokus (jam ikeliama bankroto byla), komisionierius netenka sulaikymo teiss ir gyja keitimo teis t daikt (priverstinis keitimas), o jo reikalavimai dl daikto, kur komisionierius buvo sulaiks, verts dydio tenkinami kartu su keitimu utikrintais reikalavimais.

Daikto sulaikymo teiss pabaiga

Daikto sulaikymo teis baigiasi, kai:skolininkas pateikia adekvat prievols vykdymo utikrinim, arbavaldytojas praranda valdymo teis, iskyrus atvejus, kai daikto savininkui (skolininkui) sutikus daiktas inuomojamas arba keiiamas kitiems asmenims.

6.865 straipsnis. Daikt saugojimas viebuiuose

Viebutis be specialaus susitarimo su viebutyje apsigyvenusiu asmeniu atsako kaip saugotojas u io asmens daikt praradim, trkum ar sugadinim. Viebutis turi teis sulaikyti apsigyvenusio jame asmens daiktus tol, kol is asmuo vykdys savo prievoles viebuiui, susijusias su atlyginimu u viebuio suteiktas paslaugas.

Ar viebutis yra viebutyje apsigyvenusio asmens daikt teistas valdytojas?

HIPOTEKA

HIPOTEKOS ESMHipoteka yra viena i keitimo plaija prasme form. Pastaba: keitimas plaija prasme suprantamas kaip daiktinis prievoli vykdymo utikrinimas, kai kaito turtojui (kreditoriui) suteikiama teis skolininkui nevykdius keitimu utikrinto reikalavimo patenkinti j i keisto turto. Lietuvos teisje pripastamos dvi keitimo formos: Hipoteka (CK 4.170-4.197 str.) ir keitimas (CK 4.198-4.228 str.).Hipotek nuo keitimo skiria du pagrindiniai poymiai:hipotekos objektas yra tik nekilnojamasis daiktas,keiiamas hipoteka daiktas visuomet lieka kaito davjo valdyme

Hipotekos samprata pateikiama CK 4.170 str.:Hipoteka esamo ar bsimo skolinio sipareigojimo vykdym utikrinantis nekilnojamojo daikto keitimas, kai keistas daiktas neperduodamas kreditoriui. Hipoteka neapriboja kaito davjo teisi keist daikt naudoti, j valdyti ar disponuoti, kaitant ir daikto perdavim kito asmens nuosavybn bei paskesnius keitimus. ios teiss gali bti apribotos paymint apie tai hipotekos sutartyje (lakte).Hipotekai kaip daiktinei teisei bdingas sekimo poymis, t.y. hipoteka ilieka ir pasikeitus keisto daikto savininkui. Hipoteka taip pat ilieka, jeigu keistas daiktas padalijamas arba keli keisti daiktai yra sujungiami.

Hipoteka gali bti utikrinami tik piniginiai reikalavimai. Tokia ivada seka i paios hipotekos prigimties, nes kreditoriui realizuojant savo teises reikalavimas yra tenkinamas i keisto daikto verts pardavus daikt i varytyni arba i pajam, kurias kreditorius gauna administruodamas daikt.

Hipoteka sigalioja nuo jos registravimo hipotekos registre momento, kai vieame registre raomi atitinkami raai.

Hipoteka vienas i labiausiai paplitusi utikrinim bankinio kreditavimo rinkoje. Toki situacij didele dalimi lm supaprastinta hipotekos kreditoriaus teisi realizavimo tvarka ir hipotekos sistemos patikimumas, kur utikrina hipotekos procese dalyvaujantys pareignai bei naudojamos priemons.

Supaprastinta hipotekos kreditori teisi realizavimo procedra reikia, kad hipotekos kreditorius, skolininkui nevykdius prievols, turi teis, nesikreipdamas teism iekinio teisenos tvarka, kreiptis hipotekos teisj, kuris, laikydamas speciali iiekojim i keisto daikto reglamentuojani procesini norm, aretuoja keist turt ir spja skolinink apie priverstin iiekojimo nukreipim keist turt. Skolininkui nevykdius per vien mnes prievols, iiekojimas nukreipiamas keist turt.

Lietuvos Respublikos Vyriausyb 2007 m. vasario 27 d. nutarimu Nr.232 Dl hipotekos registro vystymo koncepcijos patvirtinimo[1] patvirtino hipotekos registro vystymo koncepcij, kurios pagrindinis tikslas per 2007-2008 metus apibrti nuostatas, galiojani teiss akt pakeitimus, kuriuos primus bt sukurtas naujas hipotekos ir keitimo bei turto areto akt registravimo modelis - atsisakyta hipotekos teisjo funkcij registruojant hipotek (keitim) ir hipotekos skyri prie apylinks teism. Vyriausybs nuomone tokie pakeitimai leist utikrinti adekvai galiojaniuose teiss aktuose tvirtint kreditori teisi apsaugos sistem, gyvendinti "vieno langelio" princip, o duomenys Hipotekos registrui ir Turto areto akt registrui bt teikiami elektroniniu bdu.

HIPOTEKOS SUBJEKTAI

Hipoteka sukuria papildom prievolin santyk tarp kaito davjo ir kreditoriaus (kaito turtojo). Paprastai ie asmenys yra ir pagrindins prievols alys. kaito davju gali bti ir tretysis asmuo, savo daiktu utikrinantis kito asmens prievols vykdym kreditoriui.

Hipotekos subjektais gali bti fiziniai ir juridiniai asmenys. Valstybei ir savivaldybms priklausantys nekilnojamieji daiktai gali bti keisti hipoteka tik Lietuvos Respublikos valstybs ir savivaldybi turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo statyme[1] numatytais atvejais. [1] Valstybs inios, 1998.06.12, Nr.: 54, Publ. Nr.: 1492; Valstybs inios, 2002.06.19, Nr.: 60, Publ. Nr.: 2412.

HIPOTEKOS OBJEKTAICK 4.171 str. 1 d. nurodo, kad hipotekos objektu gali bti vieame registre registruojami, i civilins apyvartos neiimti nekilnojamieji daiktai, kurie gali bti pateikti parduoti vieose varytynse.

Galime iskirti tris hipotekos objektui keliamus bendruosius reikalavimus:

turi bti registruotas vieame registre,turi bti civilinje apyvartoje,gali bti parduotas i viej varytyni.

Hipoteka gali bti keista ir dalis daikto, taiau jos keitimui keliami ie reikalavimai:- ji turi bti tiksliai apibrta ir registruota vieame registre kaip atskiras objektas, jeigu daiktas priklauso vienam savininkui,ji turi bti tiksliai nustatyta bendraturi sudaryta ir notaro patvirtinta naudojimosi daiktu tvarkos nustatymo sutartimi, jeigu daiktas priklauso keliems savininkams (bendroji nuosavyb).

keiiamas hipoteka daiktas, iskyrus em, turi bti apdraustas. Jeigu daiktas va ar yra sugadinamas, hipoteka apima ir draudimo atlyginim.

Hipotekos rys

Hipoteka gali bti sutartin ir priverstin.

Hipoteka taip pat gali bti nustatyta vienaaliu daikto savininko pareikimu (savininko hipoteka).

Sutartin hipoteka gali bti paprastoji, jungtin, svetimo turto, maksimalioji, bendroji ir slygin.

Paprastoji hipoteka vieno konkretaus nuosavybs teise priklausanio nekilnojamojo daikto keitimas, norint apsaugoti vieno konkretaus sipareigojimo vykdym (CK 4.179 str.)

Jungtin hipoteka keli nuosavybs teise priklausani nekilnojamj daikt keitimas vienu metu, norint apsaugoti vieno konkretaus sipareigojimo vykdym (CK 4.180 str.)

Svetimo daikto hipoteka nuosavybs teise priklausanio nekilnojamojo daikto keitimas, norint apsaugoti kito asmens skolinio sipareigojimo vykdym (CK 4.181 str.)

Maksimalioji hipoteka nekilnojamojo daikto keitimas, kai susitariama tik dl maksimalios sipareigojim apsaugojimo keiiamu daiktu sumos ir dl paskolos naudojimo srities. Maksimalioji hipoteka registruojama ne ilgesniam kaip penkeri met laikotarpiui (CK 4.182 str.)

Bendroji hipoteka keleto atskiriems savininkams priklausani nekilnojamj daikt keitimas, norint apsaugoti vien skolin sipareigojim (CK 4.183 str.)

Slygin hipoteka daikto keitimas, norint apsaugoti skolinio sipareigojimo vykdym, jeigu susitariama, kad hipoteka sigalios nuo sutartyje numatytos slygos vykdymo momento arba kad hipoteka galios tik iki to momento, kol bus vykdoma sutartyje numatyta slyga. Slyga gali bti nustatoma tiek kreditoriui, tiek skolininkui (CK 4.184 str.)

CK 4.175 str. 2 d. nustato, kad priverstin hipoteka atsiranda statymo ar teismo sprendimo pagrindu iais atvejais:

valstybs reikalavimams, kylantiems i mokestini bei valstybinio socialinio draudimo teisini santyki, utikrinti,reikalavimams, susijusiems su statini statybomis ar rekonstrukcija, utikrinti,

pagal teismo sprendim patenkintiems turtiniams reikalavimams utikrinti,

Pagal teismo sprendim patenkintiems turiniams reikalavimams utikrinti hipoteka gali bti nustatyta tik statymo numatytais atvejais.

Civilinis kodeksas numato eil atvej kada priverstin hipoteka (keitimas) gali bti steigta:teismui primus sprendim nutraukti santuok - atsakovo, i kurio priteistas ilaikymas to reikalingam sutuoktiniui, turtui (3.72 str. 10 d.);teismui primus sprendim dl sutuoktini gyvenimo skyrium - atsakovo, i kurio priteistas ilaikymas to reikalingam sutuoktiniui, turtui (3.78 str. 5 d.);teismui primus sprendim dl ilaikymo nepilnameiams vaikams priteisimo tv (ar vieno i j) turtui (3.197 str.);pdinio, kuris paveldjo kininko k, nekilnojamiesiems daiktams kitiems pdiniams priklausani kompensacij mokjimo utikrinimui (5.71 str.);daiktams, kuri nuosavybs teis pereina pirkjui nuo daikto pardavimo, nuo to momento, kai daiktai perduodami pirkjui, iki visiko sumokjimo, jeigu sutartis nenumato ko kita (6.414 str. 2 d.);

Jeigu pirkimo-pardavimo su atpirkimo teise sutartyje nustatyta, kad atpirkimo teis yra paskolos utikrinimas, pardavjas laikomas skolininku (paskolos gavju), o pirkjas kreditoriumi, turiniu keitimo teis (6.418 str. 5 d.);kai nekilnojamasis daiktas perduodamas su slyga mokti rent, rentos gavjui keitimo teis t nekilnojamj daikt atsiranda kaip rentos moktojo prievols vykdymo utikrinimas (priverstin hipoteka)(6.445 str. 1 d.);jeigu komitentas tampa nemokus (jam ikeliama bankroto byla), komisionierius netenka sulaikymo teiss ir gyja keitimo teis t daikt (priverstin hipoteka), o jo reikalavimai dl daikto, kur komisionierius buvo sulaiks, verts dydio tenkinami kartu su keitimu utikrintais reikalavimais (6.786 str. 3 d.);

4.185 straipsnis. Hipotekos forminimas ir registravimas1. Hipotekos sutartis, keiiamo daikto savininko vienaalis pareikimas keisti daikt, taip pat praymas registruoti priverstin hipotek forminami suraant hipotekos lakt. Jeigu hipoteka sutartin, hipotekos lakt tvirtina notaras.

Kai hipoteka registruojama vienaaliu keiiamo daikto savininko pareikimu, hipotekos lakt pasirao tik daikto savininkas, o kreditorius nenurodomas (CK 4.185 ir 4.186 str.). Nuo registravimo hipotekos registre momento, kai vieame registre raomi atitinkami raai, hipoteka sigalioja.

HIPOTEKOS FORMAHipotekos sutartis, keiiamo daikto savininko vienaalis pareikimas keisti daikt, taip pat praymas registruoti priverstin hipotek forminami suraant hipotekos lakt. Jeigu hipoteka sutartin, hipotekos lakt tvirtina notaras.Skirtingai nuo kai kuri teisini sistem (pvz. veicarijos, Rusijos), kuriose hipotekos laktas yra pripastamas vertybiniu popieriumi, Lietuvoje laktas tra tik standartizuota sutarties (pareikimo) forma. Tokios standartizuotos formos naudojimas sumaina hipotekos registro darbuotoj klaidos tikimyb. Hipotekos registro duomenys yra viei ir laikomi teisingais bei isamiais, kol jie nenuginyti statym nustatyta tvarka. Jeigu hipotekos lakto tekstas nesutampa su hipotekos registro rau, sprendiamj gali turi hipotekos registro raas. iuo atveju dl hipotekos registro tvarkymo staigos kalts patirt al siningam lakto turtojui atlygina valstyb statym nustatyta tvarka.

Hipotekos lakte turi bti nurodoma: sudarymo vieta ir data, skolininkas, kreditorius ir keiiamo daikto savininkas (kai skolininkas ir daikto savininkas ne tas pats asmuo),j gyvenamoji vieta (buvein), keiiamas daiktas, jo kainojimas ir buvimo vieta,keitimu utikrinta prievol, jos konkretus arba maksimalus dydis (kai hipoteka sutartin)vykdymo terminas.

Prievols dydis hipotekos lakte nurodomas skaitant palkanas.

Jeigu hipoteka priverstin, hipotekos lakte nurodomas jos nustatymo pagrindas.

HIPOTEKOS PASIBAIGIMASHipoteka pasibaigia j iregistravus i hipotekos registro. Jos pasibaigimo momentas yra iregistravimo i hipotekos registro momentas.Priverstinis keisto daikto realizavimas hipotekos kreditoriaus praymu ilaisvina j nuo vis hipotek.keisto daikto savininkas ar skolininkas gali reikalauti, kad hipoteka bt baigta, jeigu:1) yra vykdytas skolinis sipareigojimas;2) daiktui panaikinama hipoteka;3) hipotekos kreditorius arba hipotekos kreditoriaus buvimo vieta neinoma deimt met nuo skolos mokjimo termino pabaigos.Hipoteka gali baigtis hipotekos kreditoriaus ir skolininko susitarimu ar kai hipotekos kreditorius hipotekos atsisako.

keitimo siaurja jo reikme (kaip savarankikos daiktins teiss), samprata pateikiama CK 4.198 straipsnyje:keitimas tai esamo ar bsimo skolinio sipareigojimo vykdym utikrinantis kilnojamojo daikto ar turtini teisi keitimas, kai keitimo objektas perduodamas kreditoriui, treiajam asmeniui ar paliekamas kaito davjuiSkirtingai nuo hipotekos, keitimas neriboja ali galimybi perduodant keiiam turt. Priklausomai nuo aplinkybi ir kreditoriaus ir kaito davjo interes, jis gali bti perduotas kreditoriui, paliekamas kaito davjui ar perduodamas treiajam asmeniui saugoti. kaito davjui paliekamas turtas gali bti urakinamas, uantspauduojamas ar paymimas enklais, rodaniais jo keitim.KEITIMAS

KEITIMO SUBJEKTAIKaip ir hipotekoje keitimo teisiniuose santykiuose dalyvauja kaito davjas (skolininkas) ir kaito turtojas (kreditorius). kaito davju gali bti ir tretysis asmuo (pagrindins prievols atvilgiu).kaito davju ir kaito turtoju gali bti fizinis ir juridinis asmuo. Valstybs ir savivaldybi turtas keiiamas pagal Lietuvos Respublikos valstybs ir savivaldybi turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo statym.

Valstybs mons ilgalaik turt turi teis keisti tik steigjo leidimu; trumpalaik turt valstybs mons keisti turi teis, jei to nedraudia mons statai ir tik statuose nustatyta tvarka ir slygomis (Lietuvos Aukiausiojo Teismo 1999 m. birelio 10 d. nutartis civilinje byloje Litimpeks bankas v. Valstybin mon Pagiri iltnamiai, Nr.3K-3-178/99m., kategorija 14).

KEITIMO OBJEKTAICK 4.201 straipsnyje nurodoma, kad keitimo objektu gali bti kilnojamieji daiktai ir turtins teiss. Tai matyti ir i CK 4.198 straipsnyje pateiktos keitimo sampratos. Taiau i nuostata neturi bti aikinama siaurinamai, laikantis CK 1.97 straipsnyje pateikiamos civilini objekt klasifikacijos. I esms keitimo objektu gali bti visas, nuo kaito davjo asmens atskiriamas turtas, kur galima nukreipti iiekojim.Pavyzdiui, keitimo objektu gali bti teis preks enkl, nors tokia teis priskiriama prie asmenini neturtini teisi ir vertybi.statymo numatytais atvejais keitimo objektu taip pat gali bti daiktai, kurie taps kaito davjo nuosavybe ateityje. Iiekojimas tokius daiktus gali bti nukreiptas tik kaito davjui gijus iuos daiktus nuosavybs teise.

keitimo teiss pabaigaSkirtingai nuo hipotekos, kurios pabaiga siejama su iregistravimu i hipotekos registro, keitimas baigiasi:1) pasibaigus keitimu utikrintai prievolei;2) uvus keistam daiktui;3) kaito turtojui gijus nuosavybs teis keist daikt arba keistoms teisms perjus kaito turtojui;4) pasibaigus teiss, esanios keitimo dalyku, galiojimo terminui;5) kai kreditorius negali patenkinti savo reikalavimo i keitimo dalyko dl iekinio senaties termino praleidimo;6) ali susitarimu ar kreditoriui atsisakius keitimo.Kai keistas turtas priverstinai parduodamas kreditoriaus, kuriam turtas keistas, reikalavimu, visi turto keitimai panaikinami.