www.nemunas.net . 2013m. vasario 2127 d., Nr. 7 (856)

2013 m.vasario 2127 d.

Nr. 7(856)

4 p.Geriausiais metø kûrinys Ona STASKEVIÈIENË Bûna dienø...

Geriausio 2012-øjø metøkûrinio apdovanojimai

www.nemunas.net . 2013m. vasario 2127 d., Nr. 7 (856)

2

Vilmos SEBEIKAITËS iliustracija

niekoir þinai kas man matos? Antysir þinai kà jos veikia? Kyla

èia jau viskà esu iðbandæsèia daiktai vis daþniau nutyla

mano þingsná iðmoko takasmano knygos nuo þvilgsnio blësta

orà blaðko lietaus atakosnegyvai uþkapojæ miestà

bet visi nukirsti dar einajø drabuþiais vanduo kaip kraujas

ir vardai jø tvirti kaip kainair jø pavardës kokios? kraupios

að visus rodos èia patyriausuguldþiau juos galvom á stotá

nes artëja kalnais bei giriomtraukinys kuriuo reiks vaþiuoti

ko tie medþiai lauke uþ langoðitaip greit pro mane prabëgo

ar þinai kas man girdis? Tangoar þinai kà tai reiðkia? nieko

Kæstutis NAVAKAS

www.nemunas.net . 2013m. vasario 2127 d., Nr. 7 (856)

3Nemuno svetainë

Vasario 22 d. jûsø rankos mostui paklus dudideli Kauno miesto muzikiniai kolektyvai. Atlik-site Ludwigo van Beethoveno VII simfonijà ir Ca-milleo Saint-Saenso oratorijà Tvanas. Kodëljubiliejiniam koncertui pasirinkote bûtent toká re-pertuarà? Kauno filharmonijoje gyvuoja du puikûs ko-

lektyvai, pajëgûs atlikti ávairiø þanrø repertuarà.Ypaè norëjau scenoje pabendrauti su Kauno mies-to simfoniniu orkestru, su kuriuo ðiandien galiuatlikti L. van Beethoveno simfonijà. Man teko sta-þuotis Leipcigo aukðtojoje muzikos mokykloje pasgarsius dirigentus ir gilintis á ðio kompozitoriauskûrybà, kuri Vokietijoje ypaè vertinama. Manau,ir Lietuvos klausytojams L. van Beethoveno mu-zika geriau paþástama nei prancûzø kompozitoriausC. Saint-Saenso. Todël norëjosi publikà sudomin-ti ne tik þinomu kompozitoriumi, bet ir retai skam-banèiu kûriniu, kurá Kauno valstybinis choras jaubuvo parengæs Paþaislio muzikos festivaliui, o da-bar atliksime mûsø filharmonijos salëje. Jûs diriguojate chorui, orkestrui, jûsø kûry-

binëje biografijoje minimos ir operos, kurias diri-gavote Kauno muzikiniame teatre. Turite didelæ irávairiapusæ patirtá. Kokiomis savybëmis, jûsø ma-nymu, turi pasiþymëti geras dirigentas? Ar jos ið-ugdomos, ar tai Dievo dovana? Yra populiarus posakis, kad dirigentu gimsta-

ma, o ne tampama. Dirigentui bûtina turëti labaigerà muzikiná pasirengimà. Prieð juo tampant, ver-tëtø ágyti atlikëjo profesijà, kuri padëtø geriau ið-manyti instrumentø ar balso specifikà. Taèiau, beágytø þiniø ir ágûdþiø, kuriuos galima iðlavinti, darlabai svarbu ágimtas gebëjimas girdëti, ypaè þmo-gaus balsà, o tai jau gaunama su motinos pienu. Kauno valstybinio choro repertuare per dau-

gelá metø susikaupë paèiø ávairiausiø kûriniø irþanrø nuo dainos a cappella iki operos. Ar dar likomuzikos, kurià norëtumëte atlikti? Nors choras yra dainavæs daug ávairiø kûri-

niø, dar daugiau yra neatliktø. Su metais ágyta pa-

tirtis leidþia kitaip vertinti ir atsirinkti kûrinius,tad ateityje laukia nemaþai puikios muzikos, kuriLietuvoje neskambëjo. Mes daþnai kuklinamës taipaminëti, bijodami pasirodyti muzikinës kultûrosprovincija, todël ir nesireklamuojame, kad vykstapremjeriniai koncertai, o tokiø jau daug buvo irnetrukus bus tai Igorio Stravinskio Kantata mo-terø chorui ir solistams, Lietuvoje dar neskambë-jusios Josepho Haydno Karo miðios, KrzysztofoPendereckio Lenkiðkas requiem. Be to, chorasruoðiasi paminëti dviejø didþiø kompozitoriø Giu-seppes Verdi ir Richardo Wagnerio jubiliejiniusmetus, kovo mënesá vykstame á Danijà, kur atliksi-me G. Verdi Requiem, Paþaislio muzikos festi-valiui rengiame R. Wagnerio operø iðtraukas. Po metø ðvæsite Kauno valstybino choro 45 me-

tø jubiliejø. Kokius kûrybinius sumanymus reali-zuosite su ðiuo kolektyvu? Su kokiomis mintimislaukiate ateinanèiø metø? Ant mano darbo stalo guli þymaus japonø

kompozitoriaus Atsuhiko Gondai partitûra, kuriàturëtume parengti kitø metø pradþioje. Kaunà suJaponija sieja Ch. Sugiharos vardas, todël ðis kûri-nys tarsi jungia dvi tolimas kultûras, kurias suarti-na ne tik Sugihara, bet ir M. K. Èiurlionis. Á koncer-tà þada atvykti pats autorius, tai turëtø bûti vienaið ryðkiausiø kitø metø premjerø.Laukdamas artëjanèio choro jubiliejaus, màs-

tau apie vienà esminiø dalykø meninio kolektyvogyvenime kokybæ. Tai bene sudëtingiausias uþ-davinys ir iððûkis vadovui, kuris turi pasiðvæsti ðiamdarbui, net ne darbui, bet paðaukimui. Choro skam-bëjimo kokybei svarbu ne tik dirigento talentas,bet ir medþiaga, su kuria jis dirba, ðiuo atveju choristø balsai. Lietuvoje iki ðiol niekas neruoðiachoro artisto, todël net ir gerà vokaliná pasirengi-mà turintys dainininkai susiduria su naujais iððû-kiais ansambliniu dainavimu, intonavimo speci-fika. Taigi nuo choro vadovo priklauso bendraschoro skambesys, spalva, intonacinë ðvara.

Turite didelæ pedagoginio darbo patirtá. Dau-giau kaip 20 metø dirbate 1989 m. ákurtame LMTAKauno fakultete, kuris nuo 2011 m. tapo VDU Mu-zikos akademija. Ðá pavasará jau minime Lietuvosaukðtosios muzikos mokyklos 80-ies metø jubilie-jø. Jûs buvote vienas ið iniciatoriø, kad Kaunas,kuriame radosi muzikinio ðvietimo iðtakos, turëtøaukðtàjà muzikos mokyklà. Ar pasiteisino jos veik-la Kaune? Dar 1987 m. kartu su kompozitoriumi Algi-

mantu Kubiliûnu, Kauno filharmonijos vadovuJustinu Krëpðta ir kitais Kauno menininkais beiiniciatyviais þmonëmis svarstëme apie bûtinybæKaune turëti aukðtàjà muzikos mokyklà, kurirengtø reikalingus muzikus mieste veikiantiemskolektyvams. Ðiandien, þvelgdamas á Kauno aukð-tosios muzikos mokyklos istorijà, galiu sakyti,kad mûsø viltys sustiprinti Kauno muzikinæ kul-tûrà pasiteisino atsinaujino Muzikinio teatro,valstybinio choro kolektyvai, Kaunas pagaliauturi ir savo simfoniná orkestrà. Atsirado galimy-bës formuoti ir plësti muzikinio gyvenimo tradi-cijas. Tai ypaè svarbu miesto ir valstybës ateièiai,nes be kultûros tauta jos neturi. Kuo daugiau ge-ros muzikos skambës ávairiuose Lietuvos mies-tuose, tuo ir visa ðalis bus stipresnë. Sakoma, tvir-ta ta valstybë, kuri vienodà reikðmæ teikia raidei,skaièiui ir natai. Tai trys vertybës, kurias reikiabranginti ir puoselëti. Deja, Lietuvoje dëmesionatai, t. y. kultûrai, labai trûksta. Galime tik pa-vydëti savo kaimynams latviams ir estams, kuriesugebëjo mokymo programose muzikos dalykàprilyginti matematikai ir turëti net dvi savaitinesmuzikos pamokas bendro lavinimo mokyklose.Todël ten klesti muzikos kolektyvai, rengiamosáspûdingos muzikos ðventës valstybë sudaro tamsàlygas. Lietuvoje jau jauèiame suardytos nuo-seklios muzikinio ugdymo sistemos pasekmes, áaukðtàjà muzikos mokyklà ateina gerokai silpniaupasirengæ studentai. Ko palinkëtumëte sau ir Lietuvos kultûrai? Noriu tikëti, kad ateityje valstybës ir iðrinktø

politikø poþiûris á kultûrà keisis, kad atsiras pagar-ba natai muzikai, literatûrai, dailei ir kuriantiemsmenininkams. Dëkoju uþ pokalbá.

Petras Bingelis:svajoju, kad kultûramûsø valstybëjenebûtø podukra...

Dainora MERÈAITYTË

Edmundo KATINO nuotrauka

Su Kauno valstybinio choro meno vadovu, profesoriumi Petru Bingeliu susitikomejubiliejinio koncerto Kauno filharmonijoje iðvakarëse. Ant jo darbo stalo pluoðtasnaujø partitûrø, kalendorius, uþpildytas koncertø ir gastroliø planais. Graþi sukak-tis praëjo be didelio ðurmulio, nes, pasak profesoriaus, ne kiekybë, o kokybë turëtøbûti vertinama, kalbant apie nugyventus þmogaus metus. Todël ir jubiliejiná koncer-tà Kauno filharmonijoje P. Bingelis linkæs paversti tikra muzikos ðvente joje daly-vaus jo iðaugintas Kauno valstybinis choras ir miesto simfoninis orkestras, prie kurioatsiradimo profesorius taip pat daug prisidëjo.

www.nemunas.net . 2013m. vasario 2127 d., Nr. 7 (856)

4 Vyksmas

Geriausio 2012-øjømetø kûrinioapdovanojimai

Ðiø metø vasario 16 d. Kauno paveikslø galeri-joje vyko dviguba ðventë: paminëta ne tik Lietu-vos Nepriklausomybës diena, bet ir tradiciðkai jauketurioliktà kartà paskelbtas geriausias praëjusiømetø kûrinys. Visà mënesá parodos lankytojai ga-lëjo atiduoti savo balsus uþ labiausiai patikusá me-nininko darbà. Pasirinkimas buvo gana ávairus: at-vykusieji iðvysdavo tapybos, skulptûros, tekstilësir kitokio pobûdþio kûriniø.2012 m. geriausiojo rinkimai iðsiskyrë lankyto-

jø gausa. Savo nuomonæ pareiðkë 1463 þiûrovai.Tai antras pagal aktyvumà balsavimas per visà ren-ginio gyvavimo laikotarpá. Daugiausia þiûrovø sim-patijø pelnë tekstilininkës Onos Staskevièienës kû-rinys Bûna dienø..., uþ kurá balsavo 107 menogerbëjai. Autorei áteikta tûkstanèio litø premija.Tekstilininkës darbe kontrastà kuria juoda ir baltaspalvos. Kûrinys primena paslaptingà gamtos pei-zaþà, áprasminantá gërio ir blogio skirtá.Meno þinovai ir kritikai savo simpatijas skyrë

dviejø autoriø darbams: Elenos Balsiukaitës-Braz-dþiûnienës Tik niekam nesakyk ir skulptoriausMarijaus Petrausko Pradþiai. Lietuvos dailininkøsàjunga balsus taip pat atidavë dviem autoriams. Uþprofesionaliai gvildenamà istorinæ problematikà ap-

dovanojimà gavo Pranas Griuðys, jaunojo meninin-ko kategorijoje pagerbtas Rolandas Stankûnas.Nacionalinis Kauno dramos teatras apdovano-

jo skulptoriø Sigità Straigá uþ kûriná Protestas.Dramos teatro atstovas, ákvëptas minëto darbo,akompanuojant Kauno bigbendui, atliko nuotai-kingà dainà Iðjunk televizoriø.Savo balsus atidavë ir ðalia paveikslø galerijos

ásikûrusi kavinë Kultûra bei senamiestyje esan-tis Skliautas. Pastarasis ávertino jau prieð tai ap-dovanotà kûriná Tik niekam nesakyk, o kavinëKultûra kaip geriausià iðskyrë Alono Ðtelmanotriptikà Ruduo parke. Menininkas nudþiuginopaþadëjæs savo kûriná padovanoti NacionaliniamM. K. Èiurlionio dailës muziejui.Nors vakaro dalyviai nestokojo geros nuotai-

kos, nominacijos iðdalytos itin greitai. Norëjosi ið-girsti apdovanotøjø pasisakymus apie þiûrovus su-þavëjusius kûrinius, bet renginys, rodos, buvo per-nelyg spontaniðkas. Pasibaigus vakarui susirinku-sieji galëjo pabendrauti su menininkais ir dar kartàapsiþvalgyti parodoje.

Raimonda ANDRIULIONYTË,Gabija BLOCHINA,Aistë JUDICKYTË

Kelmë, nuo 2002 m. pagerbdama savo kraðto aruþsienio pilieèius uþ iðskirtiná indëlá á rajono ma-terialiná ar visuomeniná dvasiná gyvenimà, vienuo-liktuoju Kelmës rajono garbës pilieèiu nominavotytuvëniðká raðytojà Vladà Kalvaitá.V. Kalvaitis Lietuvos raðytojø sàjungos na-

rys, Reginos Birþinytës, Petro Cvirkos, Vieno li-

to, Þemaitës, Liudo Dovydëno literatûriniø pre-mijø laureatas, iðleidæs satyriniø miniatiûrø, epig-ramø, eilëraðèiø rinkinius Ne (nusipelnæs), Sku-duriniai þmogeliukai, Prieblandos varnas, ap-sakymø knygà Volungë, noveliø romanus Sve-èias ið Magadano ir Sustiprinto reþimo barakas.Pastarasis, ávertintas Geriausio metø romano no-minacija ir apdovanotas Liudo Dovydëno premi-ja, yra viena ið ðeðiø Metø knygos rinkimuose no-minuotø knygø.V. Kalvaitis perëjo sovietinius lagerius, patyrë

Vladui Kalvaièiui Kelmës Garbëspilieèio regalijos

ne tik nepakeliamø iðbandymø, bet ir ið tremties su-gráþusiojo moralinæ atskirtá. Vis dëlto raðytojas ið-saugojo þmogiðkàjá orumà ir vertæ, liko iðtikimastëvynës laisvës siekiams. Ðie idealai ryðkûs ir huma-nistinëje jo kûryboje, tapusioje ne tik Kelmës krað-to, bet ir visos Lietuvos vertybe, bylojanèia apieneeilinæ kûrëjo asmenybæ. GarbëKelmës kraðtui, ku-riame V. Kalvaitis gyvena ir kuria. Linkime raðyto-jui sveikatos ir kûrybingø, ilgø gyvenimo metø.

Janina SKEBERDIENËAutorës nuotrauka

Elena BALSIUKAITË-BRAZDÞIÛNIENË. Tik niekam nesakyk.

Sigitas STRAIGIS. Protestas.

www.nemunas.net . 2013m. vasario 2127 d., Nr. 7 (856)

5Vyksmas

Audronë MEÐKAUSKAITË

Kaunas didþiausiasmuziejauseksponatas2008 m. vasario 15 d. Kauno miesto muziejus

atvërë duris lankytojams. Vadinasi, jau penkeriusmetus jis kaupia eksponatus ir patirtá, tyrinëja ðiuo-laikinës muziejininkystës erdves ir þvelgia á ateitásu nauja viltimi plëstis.Sprendimas ásteigti muziejø buvo priimtas ge-

rokai anksèiau, taèiau prireikë laiko, kol muziejinin-kai surinko tai, kà galëtø parodyti lankytojams. Iðpradþiø nebuvo absoliuèiai nieko. Pagaliau 2008 m.muziejus savo veiklà pradëjo ekspozicija Kaunaslaiko þenkluose. Nedidelë muziejaus darbuotojø

komanda prisimena, kad pradëjo visiðkai nuo nu-lio. M. K. Èiurlionio, Maironio lietuviø literatûrosmuziejai, Kauno archyvas bei privaèios kolekci-jos tapo savotiðkais átëviais. Bendromis visø pajë-gomis surinkta maþa, bet ádomi ekspozicija. Dau-giausia joje senojo Kauno vaizdø. Todël ateiti ámuziejø ir ieðkoti nuotraukose savo giminës gyve-nimo nuotrupø, savø gatviø ir vaikystës namø vienas mëgstamiausiø kaunieèiø uþsiëmimø.Muziejininkai pasakoja, jog fondus pradëta kaupti

taip pat 2008 m., kai ið bendrovës Kausta buvo

perimtas didþiulis penkiolikos tûkstanèiø fotografi-jø bei negatyvø archyvas, kurá surinko fotografas Sta-sys Lukoðius. Ðis didþiausias muziejaus turtas taisovietinio Kauno vaizdai nuo 1950 m. iki 1983 m.Muziejininkai labai dëkingi ir dailininkei Mildai Mil-daþytei-Kulikauskienei, kuri padovanojo visà savotëvo inþinieriaus Antano Mildaþio archyvà. Niekokeisto, nes ji ne tik dailininkë, bet ir muziejininkë,suprantanti tokio poelgio prasmæ.

Nukelta á 18 p.

Kasmet prieð valstybës ðventes Vasario 16-àjà,Kovo 11-àjà ir Liepos 6-àjà miesto meras An-drius Kupèinskas Kaunui nusipelniusiems ir savodarbais pasiþymëjusiems kaunieèiams, Lietuvos,o kartais ir uþsienio ðaliø pilieèiams áteikia Santa-kos garbës þenklus.Penktadiená á miesto rotuðæ susirinko apdova-

nojimø nusipelnæ kaunieèiai ir jø artimieji. Pagerbtijuos atvyko miesto tarybos nariai ir administraci-jos atstovai.Dþiaugiuosi, kad Kaune netrûksta þmoniø, ku-

rie verti garbingo apdovanojimo Santakos gar-bës þenklo. Dëkoju uþ jûsø graþius darbus, uþ Kau-no, ásikûrusio dviejø didþiausiø upiø santakoje,vardo garsinimà, sakë meras A. Kupèinskas.Kaunieèius, apdovanotus Santakos garbës þen-

klais, sveikino prelatas Vytautas Steponas Vaièiûnas.Jis paþymëjo, kad kiekvieno þmogaus sàmonëje tu-rëtø glûdëti rûpestis dël tautos iðlikimo ir ateities.Prelatas perskaitë meditacijà kreipimàsi á Lietuvà.Esame tautos dvasingo ávykio dalyviai. Gy-

Santakosgarbësþenklai

venkime taip, kad mumis didþiuotøsi ateities kar-tos, sakë prelatas V. S. Vaièiûnas.Þalvariniai burmistro Jono Vileiðio medaliai bu-

vo áteikti menininkui Vladimirui Beresniovui irspaustuvës Morkûnas ir ko direktoriui Tautvy-dui Majauskui.Apdovanotøjø vardu kalbëjo Jolanta Ðmidtie-

në. Ji padëkojo miesto vadovams uþ darbø áverti-nimà. Santakos garbës þenklø áteikimo ceremoni-joje koncertavo Bass Arco styginiø instrumentøkvartetas (vadovas Giedrius Daunoravièius).

Santakos garbës þenklais apdovanoti:Dominikas Petras Akstinas, kultûrologas, leidë-

jas, aktyvus visuomenininkas (2-ojo laipsnio San-takos garbës þenklu).Jurgis Julius Gimberis, satyrikas, prozininkas,

vertëjas (2-ojo laipsnio).Donaldas Kajokas, raðytojas, poetas, vertëjas (2-

ojo laipsnio).Birutë Kumpikienë, Kauno apskrities Juozo

Naujalio muzikos gimnazijos mokytoja ekspertë,fortepijono mokytoja (3-iojo laipsnio).Algimantas Aleksandras Mikuta, poetas, prozi-

ninkas, vertëjas (2-ojo laipsnio).Marija Inesa Poniðkaitienë, Kauno slaugos li-

goninës gydytoja, Lietuvos paliatyviosios medi-cinos draugijos narë (2-ojo laipsnio).Jolanta Ðmidtienë, dailininkë tekstilininkë, me-

no ir visuomeniniø projektø organizatorë (3-iojolaipsnio).Evaldas Vitulskis, Kauno arkikatedros bazili-

kos administratorius (2-ojo laipsnio).Birutë Sarapienë, dailininkë, Kauno kolegijos

Justino Vienoþinskio menø fakulteto docentë (3-iojo laipsnio).Jonas Poderis, Lietuvos kûno kultûros akade-

mijos profesorius, habilituotas daktaras (2-ojolaipsnio).

Nemuno informacijaZenono BALTRUÐIO

nuotrauka

Algimantas Mikuta, Donaldas Kajokas, JurgisGimberis ir Vladimiras Beresniovas.

www.nemunas.net . 2013m. vasario 2127 d., Nr. 7 (856)

6 Kûryba

III ROJUS

Lietuvos peizaþas

Greièiau nei karðta vasaros skivytaijau plaikstos ant vëjarodþiø rudens pasi-lypëjus ir maskva matyti laikykis vyti kursoðio sudegs maskva visa liepsnoj napoleonoant kalno pavadinto jo vardu að gyvenu galteisingiau gyvuoju kamputyje gudruolio sme-genø pro ðalá gelþkelio vagonui varo bûdelëieðmininko netoli ir kvai upe tartum jiesiapo karo turistø plaustai plaukiadideli krûmokðniais saulë ritasipakalnën niagaros oðia devyniais kriokliaismorenø klodai guli kaip ant delnobeþdþionës tiltu liuoksi vakarais pamë-lynavæ ðanèiai panemunës saulëtipliaþai nuausti minties taip skaisèiaikad nereik ðviesos mënulio regëjimuosper þingsná nuo mirties

Apymaldë

Daugëja apsukø apsisukimødreifuoja kelias o tu vël kelies girdëdamaskaip þvyrduobës rakina paskutiniusatodûsius ðalies arba antrosios pusës kaippaþvelgus pritinka jai melsvoki marðkiniainailoniniai naktiniai kaip uþvaldþiusuþvertus juos ar niekad nemanei krû-mokðniai ten gauruoti apkarpyti ir iðtarpeklio maloni drëgmë buvau tengyvenau praðau nepykti ðviesaus pasauliodrignës ir drevë o malonus mënuli savoveidà parodyk ir maldavimus priimktik tu matai gyvenimà palaidà visimeluoju netikëk manim

Alyvos

Að gëriau dangiðkà aperityvà ir solfedþia-vo solidi dama kad rytà mûsø kolûkio anks-tyvà operatyvininkë ji viena maèiauiðleistà triuðá nebegyvà policijoj apgrauþ-tus bananus ir dovanojau savo meilæ tyràkaip investicijà á tris draugus net ne drau-gus praeivá praðalaitá praðytojàpraeinantá proðal pro krûmus pilnus èiauð-kanèiø mergaièiø lakðtingalom pavirstnorëjo gal balotiruotis gal aperityvo kilno-ti stikliukus sijonukus o ko gi laukt ið þy-dinèios alyvos vis vien þydës ir jau kitaipnebus

Gintaras PATACKAS

Kaþkada

O gurkðni dieviðkas saldaus agdamojaunystës nuodas geras tu buvai virðbutelio ðeði drugiai gyveno ir þëlëneapsakomai klevai o raðale su promi-lëm parklupdæs ne vienà lyderá anølaikø prisimenu kaip geltonavo plukësir pionieriai gráþo ið miðkø maþi su-plukæ strazdo ábauginti fizruko irmuzruko o þiema þadëjo priesakusiljièiaus ginti balkonai blakës plovasbasturma kvepëjo knygos saldþios kaipðeðëliai anksti tu këleis ir vëlai guleismainridu sielà nemirtingà ðërei ðau-kei kad komunistai nepraeis

Stotelë

Maèiau nebraskoj vëjo snuká aðtrøkaip griovë ir kapojo ðvilpikus nuoðekeliø priëjome prie piastrø tiesnuovada kur pildëme bakus dykynë-je prie apleistos bakûþës parapijosilgëdamies gimtos bet liepërinkt grybus toliau drauguþës sliekønekasti ir ieðkot brastos ir kerðijomjoms tuo kad nepakilo mënulis irranka á snuká voþt nes dar turë-jom butelá tekilos etikete gamybalietuvos

Vieðpaties ausy

Tupëjau vieðpaties ausy ir gëriau darniekad netupëjau taip skaniai ir taip au-kðtai kad vaizdas atsivërë ne tik staèiaibet dar ir ástriþai ir televizorius dangausnuðvito þvëriø dievø ir pusdieviøveidais visi seniai nematæ vienas kitokalbëjo kad bus sielø atlaidai o sielosbrido këlës ið purvyno didþiulis þirnismilþinë pupa patapo kopëèiom antlauko gryno o vienas medis buvoeuropa kur azijatai azijieèiaisvirto zimbabvë senegalas made ingermania ar italy pamirðokad jø nëra ir nuzvimbë aukðtyn tikvieðpaties ausy nieks nepakito kaiuþsivërë ði panorama ir ðimtàmetø nematys viens kito dievaines baigës ákaitø drama ir skystisbutely ir moters graþios palikouoðvëm skraidë kaip drugiaivirð pieniø jûros sklaidësi miraþaskai ðitoks maþas tu ausy buvai

Prietaisas

Mikroskopinës rodyklës devintoji padala padary-kimepo stiklà jeigu stiklo dar yra stiklà þemës stiklàjûros stiklà vëjo ir dangaus jeigu meilë þemaþiûrëstiklas niekad neapgaus tol kol akys ne stiklinëslikodar bent padala neiðeisim ið alinës su alum be ava-lynës mikroskopo stetoskopo echoskopo jovaly-nës nes gera tai pagava

Minesota

Metrinës pakopos á virðø skrenda tiespirmu minesotos laipteliu negaiðkit vai-kai gaudykit balandæ þiûrëkite kaipnarsiai að lipu ties devintu nedorëlissuklupo ties tryliktu naðlaujanti damaiðgerto skausmo liejas tyros upëso neiðgerto upë netikra ir alkoholikasjoje neskæsta net jei ðios upës þiotysbe krantø atradæs brastà neiðvengsispàstø nes að blaivus o prasigëræs tu

(Nuo)sprendimas

Mane prispaudë dangiðkos bûtybësmane iðdûrë broliðkas mesjë ðaukiuosgangrenos ið taurës kartybës kariati-dës karo korbiuzjë tik vienas ljëo jau tie kilometrai në colio nëper juodymà atgal vëliau èiasusirinks tikri ekspertai lakðtingalanebedainuot negal senyvas kosulyskrenkðtimas girdis ið plauèiø prarûkytødegtuku iðdegintos ant stalo mirgaðirdys ir kaukolës iðrëþtos ne laiku

Venancijus

Venancijus ant morø jau nubudoir visas lazaretas ëmë kaukt tyliauvienuoli nepaþadink judo gali nema-lonumø susilaukt venancijus prisiekiakad omletas su ðonine kepta yraskanus virëjai morgo dovanoja þiedào sugulovei auskarus senus sapnøkoðmarai dingo daros ankðta ir þemuogiøpievelëje antai su bergmanu jau-nuolis daro mankðtà nes noksta anta-niniai obuoliai iðrauti sakurà nukirs-ti slyvà iðplëðti katei ðirdá uþduotisir jei matai venancijø negyvà manykkad ir tave iðtiks mirtis

Fragmentai ið poemos ,,Maþoji Dieviðkoji Co

www.nemunas.net . 2013m. vasario 2127 d., Nr. 7 (856)

7Kûryba

Skaitytojas

Radau tarp krûmø tekerëjø lietuvið-kai be nugaros be nugarëlës o norëjauskaityti pusantros paros deja ið to kas likoteko praleisti porà valandø gera knygakaip daug kas sako tiktai pradþiosjos nerandu todël dar tampa laisvo laikoir keièias vieðpaties planai kuris kalbëjolûpom vaiko ne viskas vyksta kaip manailig bibliotekos metras kelio viena galstadija ar dvi tikrai að negeidþiau moralokur tekerëjø surandi norëjau zomðiniobrokato ant barakudos be ausø o vis-kas gavos patys matot be dostojevskiogyvenu sudie margieji þolynëliaisudie rausvieji pazarai atminkittà kuri stenëjo bet iðtekëjo per vëlai

Lopðinë

Va taip pasakë Jonas ir uþmovë ant kuolovarlæ geras buvo jis ir jaunas kad paðliju-si dorovë nebadë niekam be ylos akis ûlatekëjo kaip tekëjus pirtá dzûkelis kûrëðlaistësi stribai dainavo niekas nenorëjomirti o gavosi kaþkaip tai atbulai nevyká medá dievo Jonas sakë ir naujà triuðáuþdobë ðake o uoðvë nuplasnojo kaipplaðtakë su nepradëto butelio keke

Faktûros

Turiu faktûrø pilnà pluoðtà plaustàir taip jau neða palanki srovë jeitarsite kad ðirdá ir suskaustaþiûrëkit ten apuokas ten drevë drevi-nis tupi kerpasi eilinis plikai statu-tas liepia pareiga o prie faktûrørenkasi elitas paèiupinët iðgert yrauþ kà mergaitës kelnes maunasiper galvà per jaunos kad galëtumeivartot ir vietoj sekso tenka rinktischalvà su sàlyga dar kartà pakartotneduosiu ot drevëj drevinis klykia purvepurvinis purvina batus sakykit jei su-tiksite jauniká kad dulkinot jo draugætris kartus

Piligrimystë

Mokëjau mekon nukeliauti mokëjau mo-kesèius keliø pagalvës mokestápapjauti mokëjau jautá arbadu ir mokiau mokiniø netekæs aðanûkus jø subtiliai kaip retkarèiais aplen-kus mekà á romà nuveda keliai

Recidyvas

Labiausiai áþvelgiamas paukðtis musëlabiausiai geidþiamas objektas tu tieknusilabinæs kad nepraþûsi todël siun-èiu að tau labø dienø telegrafu kurisjau nebeveikia iðdûræs brailio raðtoskylutes ant lakðto asbesto ir pirmàsnaigæ ið mûs pirmos nevykusios nakties nelauktaspasimatymas nevyksta o musë rëþiasismagiai stiklan ir smegenis atmuðusisupyksta kad skausmas jai o visas kaifasman

Ið laikraðèiø

Gagarinas ðaunus vyrukas buvopradûrë skylæ iðlëkë bemat erdvë-laiviu kitu o sako þuvo ir nusikeikiariebiai jo....mat matronos taipaukðtai nebepastojo pastoliai griuvokosmosui baba nenoriu bûti gangste-riu brangioji vadybininkas tai kita kal-ba kiti laikai ir nieks sakyt nedrástakad blogesni kol doleris þaliuos antmedþio pinigø ir ðaunûs driskiai bëgspaskui laimës gurkðná ið paskos

Þalmargës pievoje

Lietus ákalino mane uþ borto laiva-virvën ákibæs að plaukiau su kreise-riu á kreicerio sonatà apasionatosplaukë atokiau ledinëm ledjûrëm pasbaltà meðkà neðaltas buvo vien tiktaivanduo kurá pajunta atidaræs fliaþkàsenasis alkoholikas ruduo bet ðiaipjau marios buvo lig pakauðio o ligikeliø rûtos þëlë tik kalbëk kalbëko jas tikrai paðiauðiu sventickai stra-divarijaus klausyk jis gieda kad netðniaukðdamas tabokà tu mokai ketvir-tokus ðeðtokø kad taip toliau gyvent neap-simoka o ypaèiai netekusiems ðaknø

Ðankinimas

Giedrëja rytuose tamsu majamyðerifas ir ðamanas þvakutes degiot vosspëja prisiminæs mamà að neþadu ðiopobûvio pratæst mama visur kur vedamano kojos ir prieky ir ðalia ir vidujeþvaigþdutës neuþgesdamos liepsnojadar vieno seno tipo ðirdyje tipaþas áprastasvaidint vaikinà prisipaþinti esant brutaliune brunetu o ðatenu ðankinant ðanchajausbutelá iðbût kvailiu vël dovanojant da-mai serenadà aplenkiant ir greitosiossirenas pratæsus áprastinæ promenadàplytelëmis betono á þvaigþdes.

Pastebëjimai

að atsekiau spalvotà ir slaptingàfotonø marðà voveriø miðke irgrybø karà toká nedëkingà kad niau-jas katës perkamos maiðe stebëjau maiðàsu ðunim ir kiðkiais kuklus dvasiðkisbuvo viename ir laukiau kol jø nuotrau-kas iðryðkins bei priraðys verdikto re-ziumë nevertas pastebëjimas nereikiaþiûrëti pro pirðtus jei jø nëra iðmokisklandþiai elgtis mielas vaike gyvenimastai kumpis su deðra nevalgæs në sekundësnepabûsi todël atneðk dar butelius kelissriubos ir paskutiná vëjo gûsá kiek beste-bëtum o vis viena lis

Laukimas

Þiniø að laukiu ið èiukotkos lapiø kalbosiðmokæs su þmogaus draugu haskiuku lokiuvertime kacapø rûkau lyg ðamanaudamasburiu kas speigratyje vyksta atðilimas paðvaistësar subtropinë audra neverk sûneli guodþiakaraimas gerai tenai kur nebloga deðrair plaukia tyliai ðirvinta nurimus jaipritaria taipogi apaðèia uþkyla ðlapimebilirubinas o ið èiukotkos vis þiniø nëranes okupavo jà dabar eskimas tad èiukèiaèia ir ðoka èia èia èia

Prie eþero

Èiupau bambukà siesartá stebëjau kaip ritasipavirðiumi banga èiuptuvai gaðlûs mirkoir sûrëjo nuo prakaito lyg moteris nuoga iðeþero iðkilo eþerinis ir ëmë siausti lynai eðeriailynojo ir dundëjo ir baugino nuo veido nusiplovëskaistalai að dovanojau jam sidabro roþæ ugniniobutelá ir tris litus regëjau kaip gigantas apsivoþiagal netrukdys gyventi bent metus ir tuo paèiu buvauþmogus orkestras vargonininkas kranto siesartiesir lekcijas þuvim rëþiau jos keistos kerðtingai laukiakablio ir nakties

Paslydimai

Kuo skirias melomanas nuo melionoko skirias poros tvoros þino tik matytsulaukë meilës citramono citrono o melo-dijos klausyk ji ðnara kaip banknotaibankomato neuþderëjæs derlius aviþøir skirtumo èia jokio nesimato nesskyriuje policijos graþu postan ateina skyri-ninkas kvieèia patrulá pasiaiðkintiraðtu kodël nuvykæs troboje kai-mieèio nerado jo o iðsiuntë paðtu

www.nemunas.net . 2013m. vasario 2127 d., Nr. 7 (856)

8 Kûryba

Dienraðtis EL PAIS, literatûros priedasBABELIA, lapkrièio 22 diena, 2008 m.

Naujai perskaitæs prieðpaskutiná Roberto Wal-sero Jakob von Gunten fragmentà, tà, kuriameHerr Benjamenta ir pasakotojas visiðkos laisvës sap-ne joja per pasaulá, imu nujausti ðeimyninæ atmosfe-rà Kafkos kûrinëlyje Troðkimas tapti indënu. Taivienas ið dviejø trumposios prozos kûriniø Kon-templiacijoje, pirmojoje Kafkos publikuotojeknygoje. Toje jaunatviðkoje ir neapsisprendimoþenklu paþymëtoje trumpojoje prozoje Kafka at-skleidþia savo troðkimà bûti budriu indënu, risno-janèiu ant arklio po platøjá pasaulá. Nors èia ir ryð-kus neapsisprendimas, nors tai ir pirmojo kûrybi-nio etapo tekstas, jame visa pilnatve atsiskleidþiaKafkos, neseniai baigusio R. Walserio skaitymus,dvasia.Naujas susitikimas su ðia trumpàja pradedan-

èiojo Kafkos proza, kurioje jau ryðkëjo nesupras-tas ir tuo paèiu metu stebëtinai ðviesus raðytojas mane skatina suvokti, kad Kafka ne visada buvoKafka. Ðiandien esame ápratæ já skaityti bûtent to-ká, bet buvo kitoks laikotarpis, neapsisprendimo irabejoniø dienos. Tada Kafka, kaip ir visi, kurietrokðta kaip kokie svetimðaliai nevarþomi joti sa-vo namø ir silpnadvasës epochos literatûros kon-tekste, privalëjo iðgyventi klasikiná lûþá. Kitaip ta-riant, net ir Kafka turëjo susikurti stiliø. Jis savàjásusikûrë Walserio, Kleisto, Èechovo, Dickenso irservantiðkojo Flauberto ðeðëlyje.Tikriausiai niekas nëra geriau iðstudijavæs Kaf-

kos stiliaus formavimosi metø negu Reineris Sta-chas knygoje Kafka, apsisprendimø metai. Ðiàknygà kà tik baigiau skaityti ir, manau, ji veikiakaip puikus prieðnuodis destruktyviam ir grotes-kiðkam Kafkos nuodijimui. Tas nuodijimas sklin-da ið tø, kurie vis dar mano, kad raðytojo kûrybið-kumas buvo paþymëtas vieniðumo ir genialumoþenklu. Be jokios abejonës, Kafka buvo genijus.Bet jis nebuvo toks trumparegis, kad savo tekstuskurtø ið vidujybës, stokojanèios patirties. Prieðin-gai, bûtent jo grieþtai kontroliuojamas apsiëjimassu tekstais, amatininkiðkas iðdailinimas su aiðkiaipastebimomis átakomis ir faktais áraðo já á moder-nybës autoriø gretas: jis stovi vienoje eilëje su Mu-siliu, Joyceu, Brochu ir Arno Schmidtu, sako

mums R. Stachas. Jis yra specialistas laikotarpio,kai Prahos raðytojas siekë tapti Kafka ir turëjo iðsi-laisvinti ið savo draugo Brodo, siûliusio jam raðytiprozà dviese, átakos. Vëliau, atmetæs panaðius pa-siûlymus, Kafka daug ir nuodugniai skaitë. Pavyz-dþiui, Dickensà, kurio tekstuose itin daug humoro.Ilgai uþtruko, kol jis já perprato. Kafka paraðë Ame-rikà (originalas Amerika A. Ð.) ir planavo su-kurti komiðkà dikensiðkàjá romanà. Pasak Walte-rio Benjamino, tai knyga, kurioje galima juoktiskiekviename puslapyje, tikra klounada.Bet netgi Pilyje ir Procese, romanuose, ku-

rie sukëlë tiek sloguèio ir nerimo, yra daug situaci-jø, galinèiø pralinksminti. Tai linksmumas, kurisskaitytojà retkarèiais slegia, nes yra ávilktas á ab-surdo skraistæ, á pribloðkiamà problematikà. Taèiauðie humoristiniai elementai yra paties Kafkos su-manyti kontrapunktai, jais siekiama suteikti dau-giau átampos dramai. Linksmumas, iðmoktas dartomis dienomis, kai raðytojas garsiai skaitë Rober-tà Walserá ir tiesiogine to þodþio prasme plyðo iðjuoko, ypaè ið Jacob von Gunten: Èia iðmoks-tama labai maþai, trûksta pedagoginio personalo irmes, Benjamenta gimnazijos moksleiviai, niekasnieko nepasieksime.Pedagoginá personalà Kafka rado savo mëgstamø

autoriø knygose. Studijø dienomis, apie 1910 m., jisëmësi darbuotis ádomioje sàveikø laboratorijoje,turbût paèioje iðskirtiniausioje praëjusiame am-þiuje. Ið vienos pusës Dienoraðèiai. Ið kitos neapsisprendimo þenklu paþymëta proza, kurisudarë jo pirmàjà knygà Kontempliacija, ið-leistà 1912 m. Knyga, kuriai trûksta ketveriø me-tø, kad apvaliø datø mëgëjai ðvæstø jos ðimtme-tá (tekstas paraðytas 2008 m. A. Ð.). Sakoma, kadpraëjo daug laiko, kol Kafka tapo Kafka ir pali-ko uþnugaryje neapsisprendimus. Esu tramva-jaus perone ir jauèiuosi visiðkai nesaugus dëlpozicijos, kurià uþimu ðiame pasaulyje, ðiamemieste, savo ðeimoje, raðë Kafka Keleivyje,trumposios prozos kûrinyje ið Kontempliacijos.Tomis dienomis Kafka leidosi veþamas tramva-jaus ir jautësi nepajëgus pasiteisinti, kà veikë pe-rone. Bet jau tuo metu jis buvo negailestingas.Pavyzdþiui, su viena mergina, kuri ásikuria ðaliatramvajaus laiptukø, pasiruoðusi iðlipti. Man jirodosi tokia tyra, tarsi jà bûèiau apèiuopæs (...)Jos ausytë labai prisiplojusi prie galvos, bet, ka-

dangi esu arti, matau visà apatinæ deðinës ausiesdalá ir ðeðëlá ant nosies, raðo Kafka. Ir galiau-siai baigia klausdamas, kaip èia yra, kad merginanemeta ðeðëlio ant savæs ir visà kelià neiðtaria nëþodþio.Visa tai ávyko apsisprendimus lëmusiø skaity-

mø metais; metais, kai abejonës buvo iðsimëèiu-sios visø tramvajø peronuose. Kurá laikà sutuokti-niai Nabokovai 1922 m. Berlyne álipdavo á tà patátramvajø, kuriuo vaþiuodavo Kafka, Berlin-Lit-chterfelde. Niekad nesikalbëdavo su juo, nes neþi-nojo, kad tai jis, bet Vera Nabokova visada teigëprisimenanti tà veidà, jo baltumà, odos tampru-mà, tas iðskirtines akis, hipnotizuojanèias akis,spindinèias kaip ið kokio urvo.Niekas niekada negalëjo iðsivaduoti ið augimo

tamsiame urve metø. Net ir Kafka. Tomis dienomisniekas ið jo nereikalavo nei skaitiniø, nei buvimokeistame gyvenimo perone pateisinimo. Bet didin-gasis tramvajus, atitolæs nuo pradiniø sàveikø la-boratorijos, jau buvo besiruoðiàs iðvykti. Ið tiesøniekas ið manæs to nereikalauja, bet tai nesvarbu.

Apie meilæ

Dienraðtis EL PAIS, literatûros priedasBABELIA, rugsëjo 24 diena, 2012 metai,19:11 val.

Kà galima pasakyti apie meilæ uþsienio krað-tui? Ji kaip kaþkokio iðvirkðèio nacionalizmorûðis: tai, kas neáprasta, labai patinka, tai, kas iden-tiðka, kelia nuobodulá. Kitoniðkumas kelia egzal-tacijà... Metø metais ásimyliu kà nors keisto, ir ðisrugsëjis nebuvo jokia iðimtis. Kelioniø kupinas rug-sëjis, per kurá regëjau keisèiausiø vietø ið naujoskaitydamas Didyjá Getsbá didþiàjà meilës is-torijà.Mane ið tiesø pakvietë, sako romane Nickas

Carrawejus pasakotojas. Ir dabar pat prisiekèiau,kad Scotto Fitzgeraldo romanas kvieèia ir maneèia ir dabar kalbëti apie meilæ. Romane tikrai yrakeistoka frazë, kurià neseniai aðtriai komentavo SiriHudvest romane Maldavimas Erosui (Una supli-ca para Eros (leidykla Circe) A. Ð.): ta frazëatsiranda scenoje, kai Carrawejus, papraðytas Gat-sbio, pakvietë Daisá á savo namus, kad seni myli-

Enrique VILA-MATAS

Kafka tramvajuje

www.nemunas.net . 2013m. vasario 2127 d., Nr. 7 (856)

9Kûryba

mieji galëtø susitikti ið naujo. Kai jie pagaliau su-sitinka ir Nickas jau ruoðiasi palikti juos vienudu,ðiedu pasiprieðina. Galbût mano buvimas vertëjuos jaustis labiau patenkinamai vienais, raðoNickas.Kà gali reikðti ðitas patenkinamai? Hudvest

mano, kad tai idëja, jog meilë, kad galëtø egzis-tuoti, turi bûti matoma. Gali bûti, kad kokià norsporà sudaro trys asmenys. Ir tikriausiai bûti ásimy-lëjusiam yra tokia nenupasakojama bûsena, jog tikliudininkas gali paversti jà átikima ir tikra.Meilë yra liepsnos ir rusiðkos nakties sinoni-

mas, bet taip pat absurdo ir, þinoma, humoro sino-nimas.Aiðku, kad meilë yra vienintelis jausmas, áves-

dinantis kito sampratà; vienintelis, leidþiantis ið-silaisvinti ið asmeninës tapatybës spàstø, ið neuro-tiðko susikoncentravimo á save. Ar tiesa, kad kasnors yra ásimylëjæs tuomet, kai suvokia kito þmo-gaus unikalumà? Èia neþinoèiau, kà pasakyti. Artikrai mus traukia tik nelaimingos meilës istori-jos? Á tai galëèiau atsakyti, kad èia kalbama apietoposà, aptinkamà tokiuose romanuose kaip Na-bokovo Ada arba degimas (angliðkas originalas Ada or Ardor: a Family Chronicle A. Ð.). Tameromane ásimylëjëliai yra nenusakomai protingi, beto, nesustabdomai laimingi, o mes skaitome ðià is-torijà su dideliu entuziazmu. Ar ne?Meilë ir groþis yra identiðkos sàvokos? Galbût

taip, bet tai irgi nëra visai aiðku. Pavyzdþiui, Stend-halis keliauja po Italijà ir ásimyli ðià ðalá taip stip-riai, kad jo coup de foudre ágauna vienos aktorës,dainuojanèios Ivrea partijà Slaptose Cimarososvestuvëse, veidà. Vienas priekinis ðios aktorësdantis iðmuðtas, bet tai neturi jokios reikðmës coupde foudre. Ar mes jau uþmirðome, kad Wertherisásimyli Carlotà, iðvydæs jà tarpduryje raikanèià duo-nà broliukams, ir kad ði pirmoji vizija nuveda jáprie paèios stipriausios aistros ir saviþudybës?Meilë yra didelë kliûtis, sakë Chestertonas.

Gráþtu prie Daisës ir Gatsbio, kuriuos pamenu be-sëdinèius ant draugo Carrawejaus namø laiptukø.Atidþiai ir patenkinamai saugomus Carrawejaus,kuris laikosi Daisës, dël viso pikto, jei kiltø gais-ras ar potvynis, praðiusios bûti atidþiam, duotøinstrukcijø.Romanas, kurá neseniai perskaièiau ir kuris ma-

ne sujaudino? Be abejonës, Maria Van Rysselberg-

he Prieð keturiasdeðimt metø. Koká fikciná perso-naþà buvau ásimylëjæs? Aidà (akt. Claudia Cardina-le), besileidþianèià laiptais Valerio Zurlini filmeMergina su lagaminu. Ir, þinoma, Anà Kareninà.Neuþmirðtamoji Ana trûkèiojanèiame traukinyje,skaitanti angliðkà romanà prie ranka prilaikomosmaþos þibalinës lempelës. Gretimame vagone ke-liauja Vronskis, bet ji to dar neþino. Tai iðskirtinëdidþiosios literatûros scena: Ana, romanas ir lempa,apðviestas traukinys, skrodþiantis rusiðkà naktá, su-kreèiantis, nenustygstantis gyvenimas.Meilë yra liepsnos ir rusiðkos nakties sinoni-

mas, bet taip pat absurdo ir, þinoma, humoro. Jua-nas Marsé praëjusià dienà prisiminë replikà ið Joh-no Fordo filmo Brangioji Klementina (My Dar-ling Clementine A. Ð.), iðtariamà Henryo Fondaðiame dialoge: O tu, Macai, niekada nebuvai ásimylëjæs? Ne, að visà savo gyvenimà buvau padavëju.

Emocionalusis Beckettas

Dienraðtis EL PAIS, literatûros priedasBABELIA, sausio 3 d., 2009 m.

Kaip ir Molojø, Beckettà visada regime atitolu-sá, apimtà nerimo, nebûtinai jo paties, taèiau pri-verèiantá já elgtis kitaip. Bet kas þino, gal tai jopaties neramumas, ásiverþiantis á já? Taèiau kokiatikroji Becketto tapatybë? Ir ið kur jis raðo? Jampatikdavo tokio tipo tyrinëjimai. Beckettas ið es-mës yra detektyviðkas. Ir vis dëlto kà að ten veik-davau? Na, bûtent tai ir bandysime iðsiaiðkinti(Molojus). Jam patikdavo þodþiai. Dar daugiau,jie jam keldavo dþiaugsmà, o ypaè tai, kas pasaky-ta gerai. Niûriajam Beckettui patikdavo þodþiai!Cioranas pasakoja, kad vienà dienà sutiko já gat-vëje ir, iðvydæs tylø, nekalbø bièiulá, puolë pasa-koti visokius asmeninius dalykus: kad prarado no-rà dirbti ir kad raðymas tapo tikra kanèia. Becket-tas paþvelgë á já didþiai sujaudintas. Ir atsakë jam,tiksliau, iðkoðë pro sukàstus dantis kaþkà apie þo-dþius ir dþiaugsmà. Po daugelio metø Cioranas taivis dar puikiai prisiminë: Beckettas jam kalbëjoapie dþiaugsmà.Ið tiesø nieko keista, nes þodþiai buvo vieninte-

lë jo draugija ir atrama. Kas já truputëlá paþinojo,tvirtina, kad Beckettas labiausiai jautësi áþeistasþodþiais. Kartais já apimantys nusivylimai sutap-davo su momentais, kai nustodavo tikëti þodþiais,kai ásivaizduodavo, kad þodþiai já iðdavë, pabëgo.Gerai já paþinojusieji pasakoja, kad, atsiradus þo-dþiø stygiui, Beckettas jausdavosi tiesiogine þo-dþio prasme apiplëðtas ir beveik iðnykdavo. Jo kû-riniuose gausu momentø, kuriuose jis kalba apieþodþius ir juos tyrinëja. Pavyzdþiui, romane Ne-ávardijamasis Beckettas þodþius vadina tylos la-ðais per tylà. Tokiu bûdu pasakoma, kad þodþiaijam yra viskas.Silpnumas ir tuðtuma. Taip pat iðeina?

skaitome knygoje Kryptis blogyn (WorstwardHo A. Ð.). Baimë, kad þodþiai ið tiesø pranyks,buvo uþvaldþiusi ir mane, kai 1971 m. pirmà kartànusipirkau Becketto knygø: Neávardijamàjá, Teks-tai niekam (Stories and Texts for Nothing A. Ð. ),Likuèiai (From an Abandoned Work A. Ð. ).Tai knygos, kurias iki ðiandienos iðdidþiai saugausavo bibliotekoje. Vakar gráþau prie Tekstø nie-kam ir ið naujo skaièiau fragmentus, anuomet at-likusius tikrà iniciacijà, su visai kitokiu nei anks-èiau uþsidegimu. Prisiminiau tà senø laikø nuðvi-timà, kai beketiðkieji þodþiai kalbëjo man su ne-ávardijama dþiaugsmingo liûdesio dvasia: Sëk-më, patyrusi nesëkmæ, kad niekas neprasidëjo, nie-kad nebuvo daugiau kaip niekas ir niekada, yratikra sëkmë, niekas niekada tik miræ þodþiai. Pas-kutiniuose Tekstø niekam þodþiuose atradau uþ-tikrintumà, kad ir kaip paradoksaliai tai atrodytø.Ið neávardijamumo patirties iðeiname sustiprëjæ

ir pavertæ þodþius, mûsø paèiø trapumo simbolius,nesunaikinamomis ðaknimis. Esame paèiame vi-sos kûrybos centre: patirdami pralaimëjimà, kuráneða pati kalba. Ir patirdami neiðvengiamà poreikátoliau kà nors sakyti, apskritai kalbëti, nepaisantnieko. Labai garsiame jau vëlyvo Becketto kûri-nio Kryptis blogyn paragrafe kyla savotiðkasklausimas: Viskas ið anksèiau. Niekas niekada dau-giau. Niekada daugiau nebandyti. Niekada dau-giau nesusimauti. Vienodai. Bandyk dar kartà. Su-simauk dar kartà. Susimauk geriau.Ið kur kyla ðitas atkaklus siekis kovoti? Nega-

liu daugiau tæsti, tæsiu (Neávardijamasis).Kaip raðë Marcelo Cohen, Becketto kûriniø vei-

këjai nori veikti, kol egzaltuoja sàstingá. Kas nors,regëdamas jø kanèià dël pralaimëjimø, negali ne-sijuokti ið þodþiø, kurie kovoja vieni su kitais. Þo-dþiai triuðkina, anuliuoja vieni kitus ir tuðèiai ko-voja dël savo nuostabaus muzikalumo menkini-mo. Prieðtaravimuose, kurie slypi Becketto þo-dþiuose, persiðvieèia laiko tiesa. Tas pats humoris-tinis ir paradoksalus judëjimas, paaiðkinantisBecketto biografijà: asocialusis Beckettas turëjodeðimtis já adoravusiø draugø. Martinas Amis suhumoru pasakë, kad jei kas nors norëtø paraðytikoká puslapá Becketto stiliumi, jam pakaktø pasa-kyti: Niekada daugiau niekada. Ne, daugiau nie-kada, niekad.Beckettas kalbëjo apie atsisakymà tæsti ir, be

jokios abejonës, tæsë. Kalbëjo, kaip nustos raðyti,ir toliau raðë, priblokðtas paprasèiausiø þodþiø ne-naudingumo. Buvo sakoma, nors man tai atrodopernelyg paprasta, kad visa jo kûryba kildintina iðpaskutiniø Becketto iðgirstø tëvo þodþiø: Kovok,kovok, kovok! Neabejotinai kaþkas ið ðio prie-sako paveldëta Molojuje. Man tai geriausiaBecketto knyga. Jà perskaièius aplankë tikras nu-ðvitimas. Ir dabar, kai vël gráþau prie ðios knygos,likau suþavëtas ir sujaudintas Becketto meno ðvie-sos. Vël ëmiau galvoti apie fikcijos vergystæ ir apienuobodø romanø poreiká bûtinai pasakoti kà nors,kai ið tiesø autentiðkas menas nëra tai, kas kalbaapie kaþkà, esantá jame, apie kokià nors patirtá, pa-vyzdþiui, mûsø kaimynø gyvenimà.Tikras menas labiau yra tas kaþkas, o ne kaþkas

apie kaþkà. Kaip tik tai galiausiai pasakë pats Bec-kettas, kai kalbëjo apie Finegano budynæ (Fin-negans Wake A. Ð.): Ði knyga nëra menas apiekaþkà, ji pati yra menas. Naujai skaitydamas Mo-lojø, geriau supratau, kuo uþsiëmë Beckettas savoNe ir Niekada Niekas Daugiau Niekada pasaulyje.Aptikau privatø detektyvà, gyvenantá jame, veislinádetektyvà. Reikia pagaliau palikti avangardines Bec-ketto kûrybos interpretacijas ir suprasti, kad, anotBanvilleo, jo knygos yra labai sukreèianèios, viso-se jose sëkmingas siuþeto posûkis ávyksta kulmina-cijoje. Ir nëra kvaila manyti, kad èia labai daug sko-liniø ið detektyvo þanro. Beckettas atsipalaiduoda-vo skaitydamas juodosios serijos prancûzø detek-tyvus. Tad, jeigu jo kûrinius skaitysime kaip detek-tyvus, paðalinsim nepatogiausià dalá: idëjà, kad vis-kas eina blogyn, krypsta á bloga. Nes ne visada taipyra.Kartais entuziazmas ðmëkðtelimûsøgyvenimuo-se. Paklausykime seno Becketto tyrinëtojo. TaigiGaberis iðëjo neiðgëræs alaus. O kaip jam to alausnorëjosi. Likau laukti Jacqueso atvykimo. Jei gráþ-tø ið baþnyèios, eitø po deðinei, jei gráþtø ið sker-dyklos po kairei (Molojus). Ir kaip dabar ne-prisiminsi ðito romano pabaigos? Tuomet áþengiauá namus ir paraðiau: Vidurnaktis. Lietus plauna lan-gø stiklus. Nebuvo vidurnaktis. Nelijo. Tai nuosta-bu. Pasakojimas baigiasi, ir visa knygos konstrukci-ja sugriûva kaip kortø namelis. Staiga þodþiai, atro-do, ima ðokti ið dþiaugsmo, apðviesti liûdnos ðvinoðviesos. Áþengëme paslapties sferon, ir detektyvasBeckettas juda á prieká. Bet visai neáþengëme. Ir ne-iðëjome. Ið kur niekada vos tik patekus vidun (is-paniðkai skamba lygiai taip pat beketiðkai absurdið-kai A. Ð.). Ir visai netiesa, kad nelyja.

Nukelta á 14 p.

Vilmos SEBEIKAITËS iliustracija

www.nemunas.net . 2013m. vasario 2127 d., Nr. 7 (856)

10 Kûryba

Tai kà, pone Bruþai, laikykitës gydytojø nuro-dymø ir nepersitempkite. Iki pasimatymo, sakoligoninës administratorë, ant kurios pirðto stambusþiedas su roþine akute.Eiti netoli iki lifto, tada spausti 0, iðlipti, o deði-

nëje bus rûbinë. Sûnus liepia tëvui palaukti, o patspradeda èiupinëtis dþinsø kiðenëse. Tada mësinëjasavo putlø odiná krepðá: iðtraukia tris knygas, raktøryðulëlá, telefonà, raðiklius. Kuièiasi, kol apskrità pa-kabos þenklelá suranda piniginëje. Jiedu apsirengiair pagaliau iðsikrapðto á laukà.Lauke ponui Bruþui ima gniauþti kvapà nuo þvar-

baus oro. Kai atsigulë á ligoninæ, buvo lapkrièio vi-durys, o dabar jau, þiûrëk, þiema. Sniegas primenavandeniu apipurkðtus miltus, paðëlusiai girgþda pokojomis. Medþiuose tupi pulkas pilkø paukðèiø. Jei-gu pilki su trupuèiu juodo tai varnënai. Sûnus ne-prieðtarauja tëvui. Varnënai tai varnënai, jokio skir-tumo.Jie pasuka á maðinø stovëjimo aikðtelæ. Treèioje

eilëje stovi jo sidabrinës spalvos audi. Pirmà syká sa-vo maðinoje atsisëda ne á vairuotojo vietà. Sûnus áki-ða raktelá, variklis ið pirmo karto nepasileidþia. Jispamëgina dar kartà ir dar tuðèias reikalas. Ai, duokman geriau, nes nemoki, susierzina ponas Bruþasir jie apsikeièia vietomis. Maðina kaip protinga ku-melë atpaþásta ðeimininkà ir nesispyriodama uþsive-da. Ponas Bruþas paspaudþia koja pedalà ir sukandæsdantis iðvaþiuoja á pagrindiná kelià. Maðinø ne tiek irdaug asfaltas pabarstytas druska, tad vaþiuoti vie-nas malonumas. Ðiek tiek maudþia krûtinæ, bet tik-riausiai tai normalu. Tëti, ar tau tikrai viskas ge-rai? nepatikliai klausia sûnus.Kai atvaþiuoja iki savo namo, perleidþia sûnui vai-

rà tegu pastato maðinà á garaþà. Pats stovi lauke,ásikirtæs á ðonus rankomis ir giliai kvëpuoja. Truputámaudþia krûtinæ, svaigsta galva. Bet kur tau nesvaigspo ðitokios operacijos ir po tiek dienø, praleistø rea-nimacijoje, o paskui palatose? Viskas normalu.Visa laimë, kad gyvena pirmame aukðte, tad ne-

reikia kaip kokiam senam vorui ropðtis virðun. Áëjæs ánamus iðkart uþuodþia kitoniðkà kvapà. Kaþko èiaprikvepinai? klausia sûnø. Jis papurto galvà ir ið-kart eina á virtuvæ. Ponas Bruþas lëtai nusisagsto pal-tà, apþiûri save veidrodyje per tà laikà neteko daugsvorio, skruostai ádubo, gali matyti, kaip atrodo kau-kolë. Ogi visai nebloga.Sûnus ðildo buljonà, atidaræs parodo tëvui ðaldy-

tuvà, kurio lentynëlëse padëta maisto. Èia tau tetaviskà suruoðë, paaiðkina. Pono Bruþo sesuo gyve-na netoli deðimt minuèiø kelio pësèiomis identið-kos statybos devynaukðtyje. Tik jos butas vieno kam-bario, o pono Bruþo trijø, dargi su dviem balkonais.Buljone plaukioja daug gelsvø rutuliukø: tie rie-

balai nuo storø kalakutø kaklø. Labai puikus daly-kas ir pigu, ir maistinga, o kaulai bus sesers Brisiui.Sûnus buljono nevalgo, sau iðsiverda kavos. Jiedusëdi prie stalo, jis klauso, kaip tëvas pasièepsëdamasvalgo sesers iðvirtà srëbalà. Tai kaip tau tame teatresekasi? nutraukia tylà ponas Bruþas. Vyriðkis þi-

no, kad sûnus jau kurá laikà dirba teatre. Na, raðo kaþ-kokius straipsnius apie artistus, kartais vaþinëja á uþ-siená. Pats teatre lankësi maþiausiai prieð penkiolikametø. Tada ëjo kartu su þmonele á Velnio nuotakà,o gal Baltaragio malûnà kas tà pavadinimà beat-simins. Sëdëjo bene pirmoje eilëje, vaidino geri akto-riai. O dabar teatrai iðsigimë, nieko ádomaus nerodo,tik visokias vulgarybes ir ðlykðtynes, kelia skanda-lus. Gaila, kad sûnus neuþsiima vyriðkesniu darbu.Negi visà gyvenimà nuomosis butà ir maðinos nenu-sipirks? O ir marèios vis neparveda. Trisdeðimt viene-ri. Pavasará jam bus jau trisdeðimt vieneri kaip grei-tai bëga laikas...Ðá mënesá nusimato dvi premjeros, tai darbo tu-

rim iki kaklo, sako sûnus. O gal tu norëtum gruo-dþio dvideðimt antràjà ateit? Tas spektaklis tau turë-tø visai patikt toks klasikinis, pagal Èechovo pjesæpastatytas. Graþios dekoracijos, rimtas kompozitorius.Kà? Ponas Bruþas numoja ranka ne spektakliaidabar galvoje, sveikt reikia. Tai negi tu visà laikà irsëdësi namie uþsidaræs? Sûnus ið lëto suka kavospuodelá aplink savo aðá. Kaip namie? Ne namie.Reikës ir iki poliklinikos nueit, ir maisto nusipirkt.Dar visokiø reikalø... O ir ðventëms reikës ruoðtis. Kû-èias valgysim pas tetà ðiais metais, gerai?Kai sûnus iðeina, ponas Bruþas taip pat nusilei-

dþia á laiptinæ ir smulkiu rakteliu atrakina paðto dë-þutæ kaip ir tikëjosi, niekas per tà laikà, kol jo nebu-vo, paðto netikrino. Jis iðsitraukia storà pluoðtà siun-tos ir gráþta á virtuvæ. Prieð jà tikrindamas, uþsikaièiagudobeliø arbatos galës lëtai gurkðnodamas viskàapþiûrëti. Kai virdulys sucypia ir vanduo nupliko ar-batþoles, pasideda puodelá ðalia ir patogiai uþkëlæsoperuotà kojà ant këdës pradeda þiûrinëti laiðkus.Vienslidus ir spalvotas popierius: Kalëdø nuolaidos,Geros ðventinës nuotaikos, Geriausi ðventiniai pa-siûlymai, Atsidarë nauja vegetarinë svetainë, Dë-kojame, kad naudojatës Omnitel, Pigûs skrydþiai,Kalëdiniai siurprizai jûsø ðeimai, sàskaitos uþ du-jas, elektrà bei vandená. Jis vël gurkðteli arbatos ir,tvarkingai sulankstæs spalvotus bukletëlius, padedaant palangës gal pravers, gal dar nereikia iðmesti.Iðgëræs arbatà, apeina valdas tris savo kamba-

rius. Miegamajame tvarkingai paklota lova, o ant at-kaltës sulankstytos apatinës kelnës. Tikriausiai taivël apie viskà pagalvojanèios sesers darbas. Juk kaiiðvaþiavo su greitosios pagalbos furgonu, paliko su-jauktà migá. Svetainëje riogso kiek dulkëtas, jau se-nas, bet puikiai veikiantis televizorius. Ant komo-dos nuotraukos, dar þmonos sudëliotos. Vienoje jø vestuvës: 1980 m. þiemà Vilniaus santuokø rû-muose. Kitoje dar nëmetø neturëjæs sûnus per krikð-tynas. Treèioje portretinis spuoguoto sûnaus atvaiz-das ið gimnazijos. Ketvirtoje jie su þmona balkone.Nuotrauka su juodu kaspinu vël þmonos. Tiek ir togyvenimo kelios fotografijos ir smëlio kauburëlis,kurio ateinanèios giminiø kartos nebelankys, nes ne-atsimins.Jis ájungia televizoriø ir prigula svetainëje. Karto-

ja laidà, kurioje visi ðoka, pradedant politikais, bai-

giant nekaltomis mergelëmis, iðtrauktomis ið mokyk-los suolo. Nepatinka, bet kà daryt daugiau niekopadoraus ðiuo metu nerodo.Sesuo atsibeldþia tik vakarop, kai jau visai su-

temsta. Ko tu vaikðtai naktim, dar kas iðgvoltys, nepiktai suniurgzlena savo vyresniajai seseriai. Jiatneða apdauþytø lietuviðkø obuoliø ir susirenka ap-grauþtus kalakutø kaulelius. Pasirodo, lovos neklo-jo èia sûnaus darbas.Kartu prisimena baisiàjà operacijà, po kurios po-

nas Bruþas buvo dar du kartus operuojamas, nes pergydytojø aplaidumà neapsieita be komplikacijø. Oman kas uþmigdë ir uþmigau. Bûèiau neprabudæs,tai net nesuprasèiau, kad numiriau, sako jis. Irsesuo trumpam uþverèia akis á lubas: negalima taipkalbëti.Jie pasëdi kartu virtuvëje, iðklauso per radijà

transliuojamas vakaro þinias. Sesuo paaiðkina, kàjis turëtø pasigaminti ið maisto, palikto ðaldytuve.Padejuoja dël danties, kurá ðiandien dvi valandastaisë, kol ponas Bruþas vyko ið ligoninës. Nuplëðëdidþiulius pinigus ir dar kartà reikës ateit, nes ne-pabaigë: Jëzus Marija, kokie svolaèiai tie dakta-rai ne tas þodis.Su seserimi susitaria susitikti rytoj didþiojoje

Maximoje prie patalynës skyriaus. Reikës nusipirktiapatinius baltinius, nes ðie jau visai susidëvëjo, ki-logramà bananø, kuriuose daug kalcio, ir dar ðio to.Jis iðlydi seserá pro duris, uþrakina abi spynas. Prieðeidamas miegoti nusprendþia palásti po duðu. Basipadai ðlepsi per ðaltas vonios plyteles. Ðilta vandenssrovë teka per jo randuotà krûtinæ, kurioje spurda ðir-dies raumuo. Ðiek tiek maudþia ir silpna bet taip jukir turëtø bûti. Ponui Bruþui jo kûnas dabar toks nepa-þástamas pilkas, kaulëtas ir beveik beplaukis, lyg

Jurga TUMASONYTË

Geometrinë lygtis

Miglës GOLUBICKAITËS nuotrauka

www.nemunas.net . 2013m. vasario 2127 d., Nr. 7 (856)

11Kûrybabalzganas muilo gabalas. Bet yra laiko, atsipenës, vëlatvirs á brandaus vyro kûnà, sugebantá patenkinti betkurios smagesnës moteriðkës ágeidþius.Ðluostydamasis rankðluosèiu jis nusprendþia, kad,

kai tik pasveiks, bûtinai paskambins tais numeriais,kuriuos buvo uþsiraðæs ant popierëlio prieð susirgda-mas. Susipazinciau su vidutinio amziaus metu kul-turingu, tvarkingu, dirbanciu vyriskiu. Man 39. Esujaunatviska, siuolaikiska, linksma. Jaunimelis prasomnesivarginti. Ir: Tvarkinga 50-metë moteris ieðkotvarkingo, sàþiningo, vairuojanèio, romantiðko, su hu-moro gyslele vyriðkio. Konkretu ir aiðku tik skam-binti toms damoms reikëtø, kai sutvirtës.Pirmoji naktis sugráþus namo tokia keista jis at-

sigula, uþsimerkia, o po akimirkos kaþkas palieèiapetá. Tëti, kelkis. Ponas Bruþas pramerkia akis irmato prieðais stovintá sûnø. Iðviriau tau aviþinës ko-ðës, uþplikiau arbatos. Ateik. Jis klusniai atsikelia,susisiauèia á apsipûkavusá chalatà ir nuðlepsi á virtu-væ. Lauke vis dar tamsu keista, kad sûnus toks anks-tyvas, paprastai parpia iki vidurdienio. Jie sëdi priestalo, vienas valgo koðæ, kitas geria kavà. Plyðaujaradijas, kurá ligonis ájungë prieð atsisësdamas prie sta-lo. Tëti, norëjau pasakyti, kad per Kûèias nebûsiu sutavim ir teta. Vaþiuosiu pas draugà á Suomijà, jauturiu bilietà. Ponas Bruþas nieko neatsako, kramtokoðæ. Jeigu tau ko nors reikës per ðias dienas, tu manskambink atveðiu, padësiu. Ða, ar negirdi orussako? pertraukia tëvas. Tikrai praneðëjas vardijatemperatûrà Lietuvos miestuose, bet ponas Bruþas jonegirdi, galvoja apie sûnø. O kaip tavo darbas? TeatrasperKûèias irKalëdasnedirba,atsako. Ko-dël tokiu laiku susigalvojai pas draugus vaþiuot? Kû-èios yra ðeimos ðventë. Taip jau iðëjo, tëti. Atðvæ-siu Kûèias Skandinavijoje. Jie kurá laikà sëdi tylë-dami. Einu apsirengti, burbteli ponas Bruþas irpalieka nebaigtà koðæ.Maxima pasipuoðusi ðventiniais blizguèiais

kaip Senio Ðalèio þmona, daug þmoniø, kurie stum-dosi vienas per kità ir tempia sunkius pirkiniø maiðusnamo. Ot svolaèiai, o dar sako, kad Lietuvoje pragy-venimo lygis þemas, keikiasi sesuo, tempdamabroláuþ parankës per pirkëjø minià link nukainotø bananøkrûvos.Nusipirkæs baltinius ir vaisiø, ponas Bruþas sëdi

svetainëje, fone murma televizorius, ant keliø ðiosdienos laikraðtis su pasaulio aktualijomis. Maudþiakrûtinæ tikriausiai persitempë vaikðèiodamas mies-te. Vakarop ði veikla pradeda atsibosti. Jis vaikðtinë-ja po kambarius ir neranda sau vietos. Kà reikës veik-ti visus tuos tris nedarbingumo mënesius? Per televi-zoriø rodo diskusijø laidà apie skrandþio sumaþini-mà þiedu. Per kità kanalà iðpurtusio veido girtuoklisáteikia roþiø puokðtæ moteriai su violetine mëlyne poakimi uþ kaþkà atsipraðo.Kai jis apsitaiso piþamà ir atsigula, atrodo, kad

lova kaip didþiulis lopðys kybo nesiekdama þemës.Vos uþsimerki ir vël nauja, dar nepraðvitusi diena.Sûnus jau atëjæs, kaþkà taiso virtuvëje. Ponas Bru-þas apsivelka chalatà ir, nusiðlapinæs tualete, þings-niuoja á virtuvæ. Jiedu sëdi prie stalo, tëvas valgoomletà su alyvuogëmis, prieð tai pyktelëjæs, kad sû-nus pirko toká nenaudingà produktà. Bûtø uþtekæsvogûno galvutës. Valgo abu, radijas transliuoja dai-nà apie baltas Kalëdas. Ponas Bruþas meta þvilgsnáá sûnaus veidà dar jaunas, raukðliø nematyti. Betkas jo antakiams? Kas tavo antakiams?, klausia.Nieko, atsako sûnus. Antakius jis paveldëjo iðtëvo jie ilgi, susiðiauðæ ir veðlûs. O dabar ant sû-naus kaktos tokie plonyèiai, lenkti. Na, visai tokie,kaip bobos iðsipeðioja. Argi èia vyro antakiai? Ne-suprasi ðiø laikø madø.Dienà jis eina á poliklinikà, kurioje, koks stebuk-

las, beveik nëra eilës. Gydytoja iðraðo biuletená ikibalandþio treèios. Taigi turës ilgas atostogas. Gráþda-mas namo, ið kiosko, ant kurio uþraðyta Karðtos ban-delës ir gërimai, nusiperka butelaitá tamsaus alaus.Atsikemða virtuvëje ir maþais gurkðneliais geria, ta-èiau skonis nemalonus labai kartu, sprangiai slystagerkle. Neuþbaigia ir padeda á ðaldytuvà atiduosseseriai, kai ateis. Galës plaukams kaukæ pasidaryti.Ásijungia televizoriø: daug chosë ir marijanø, plau-

nanèiø smegenis moteriðkëms, kurios paskui prisi-galvoja, kaip turëtø atrodyti romantika. Nesàmonë.Ponas Bruþas paspaudþia smiliumi distancinio pultomygtukà ir gráþta á virtuvæ. Dar kartà perþiûri rekla-minius bukletëlius, kuriuos anàdien iðsiëmë ið paðtodëþutës.Kad kaþi kas ne taip, jis pastebi vakare, kai atsigu-

la á lovà, uþgesina stalinæ lempà ir uþsimerkia. Kaþ-kas atsisëda ant lovos kraðto aiðkiai pajunta kûnosvorá. Atsimerkia nieko nëra. Laikrodis rodo beveikseptynias. Kaip galëjo taip greitai praeiti naktis, jei-gu jis net nebuvo uþmigæs? Tikriausiai vaistø povei-kis juos vis dar geria triskart per parà.Visos dienos iki dvideðimt ketvirtosios praeina

panaðiai kaip ir ankstesnës bimbinëjant namie,retsykiais iðeinant iki parduotuvës. Naktys labaikeistos vos uþsimerkti, ir jau rytas.Kûèias jis ðvæs pas seserá, bus tik dviese. Sesers

vaikai, Andriukas ir Audriukas, gyvena Amerikoje irðiais metais negráð. Susitaria penktai. Ponas Bruþasapsirengia ðventiná megztiná ir kostiumines kelnes.Lauke pusto vëjas saujomis mëto sniegà á veidà. Jisiriasi per tuðèius daugiabuèiø namø kiemus, praeinapro vieniðas vaikø þaidimø aikðteles, nuogus gyva-tvoriø krûmus ir apsnigtas þmoniø maðinas.Po penkiolikos minuèiø supranta, kad pasikly-

do þinoma, tai praktiðkai neámanoma, nes paþástatuos kiemus kaip penkis savo pirðtus. Taèiau ðtaidar vienas svetimø þmoniø kiemas su tuðèiomis sû-pynëmis. Sesers namas turëjo bûti èia, deðinëje. Betne tas numeris. Kaip tyèia, pamirðo ásidëti mobiløjá paskambintø ir pameluotø, kad ðiek tiek vëluos, nesnori prieð ðeðias iðgerti vaistus ir iðklausyti orø prog-nozæ.Maþiausiai dar po dvideðimties minuèiø jis pra-

randa kantrybæ pikta ant savæs ir ant sniego, blað-kanèio dëmesá, ir ant tø vienodø namø su vienodaiskiemais. Bûtø bent koks þmogus, pasiklaustø kelio kur liaudis pradingo? Punta visi prie stalo. Lyg prieðtai bûtø dorai pasninkavæ.Kai ásuka á dar vienà svetimà kiemà, nutaria trum-

pam atsipûsti prisëda vaikiðkoje pavësinëje antminiatiûrinio suolelio. Ðiek tiek maudþia krûtinæ.Mato, kaip þmogaus figûrëlë pro sniego pûgà artëjajo pusën kaip gerai, kad kaþkas ðiuo metu laukedar gyvas. Figûra iðnyra á ðviesà ir atsisëda prie po-no Bruþo. Tai sëdi? paklausia. Atrodo lygiaitaip pat kaip jo þmona vienas prie vieno. Tiktrumpam prisëdau. Tuoj eisiu Kûèiø ðvæst. O ko patine prie stalo? O ar kvietei? Ar galvojai apiemane? Ne, jau senokai nebegalvoju apie tai.Taigi pavasará bus ðeðti metai, kaip tavæs nebër.Moteris nieko neatsako, tik garsiai suðniurkðèiojanosimi. Kaþko krûtinæmaudþia, sako ponas Bru-þas. Tai tegul ir maudþia, atsiliepia ji ir pakyla

nuo suolelio. Jis taip pat norëtø pakilti ir jà apka-binti, bet nesikelia. Lieka vienas snaigës storainuklojo jo virðugalvá þilstelëjusiais plaukais. Pra-keikimas.Gal reikëtø uþsimerkti, o kai vël atsimerks jau bus

rytas? Bet gaila Kûèiø sesuo tikriausiai visà dienàprastovëjo prie puodø: viena tiek maisto vis tiek ne-suvalgys. Ponas Bruþas atsistoja ir purtosi sniegà lygBrisius. Reikia tik susikaupti, ir iðeis ið ðito daugia-buèiø labirinto.Kai kur sniegas jau siekia kulkðnis kiemsargiai

taip pat ðvenèia Kûèias. Kaip liûdna, kad sûnus ðiaismetais nesëdës prie stalo kartu su juo. Jø santykiainiekada nebuvo ypaè ðilti. Èia motina kalta, kadsûnø nuo maþumës kaip lepûnëlá augino. O ji ginorëjomergaitës, bûtø pavadinusi Sonata.Kaþin kaipèia bûtø, jeigu vietoje sûnaus dabar toji Sonata gy-ventø? Gal turëtø graþià ðeimà, ðaunuolá vyrà, sukuriuo ponas Bruþas kartu þiûrëtø krepðiná, o vasa-romis þuvautø jø kaimo sodyboje? Jeigu þmona vistiek bûtø mirusi, ðiuo metu jis turëtø draugæ raudo-nais kaip ugnis plaukais, odiniu sijonu. Ji keptø or-kaitëje kiaulienos kulðá ir niekada neprieðgyniautøpono Bruþo sumanymams. Jie ðvæstø Kûèias su So-natos ðeima, vëliau þentas visus nuveþtø á Piemenë-liø miðias. Ot, diedas nesàmones paisto! Pakaks. Jispagreitina þingsná.Per tà pûgà kai kurie þmonës ir numirðta. Ðtai va-

kar per radijà sakë, kad tik Maskvoje per naktá suðalotrisdeðimt septyni ar aðtuoni þmonës. Jis sustoja prievieno daugiabuèio. Gal geriau traukti namo? Atsi-guls ðiltai á lovà ir praeis tos Kûèios be jo. Taigi apsi-suka ir eina prieðinga kryptimi.Oras tiesiog tragiðkas. Ir vis dar në vieno þmogaus.

Tiesa, pëdinant pro vienà apsnigtà mazdà, ásijungiasignalizacija, kiaukteli kelias sekundes ir vël nutyla.Tyku èia, kiemuose, ðitose drûtø betoniniø medþiøsu langeliais vietoje akiø giraitëse.Kai pagalvoji, tai visas Pono Bruþo gyvenimas

buvo kaþko geresnio laukimas. Pavyzdþiui, nuo vai-kystës norëjo bûti gerbiamas gydytojas, bet taip juoir netapo ástojo á maisto pramonës technikumà, nesten patekti buvo lengviau. Visada svajojo apie aukð-tà lieknà þmonà kaðtoniniais plaukais, o pradëjo drau-gauti su þema ir storoka blondine. Draugavo, kol ap-siþenijo. Svajojo apie nuostabius vaikus, o gimë tikvienas sûnelis, kuris dabar niekais uþsiima ir antakiusskutinëjasi. Svajojo turëti namà, o jau trisdeðimt me-tø gyvena bute, ðitame prakeiktame vienodø namøknibþdëlyne. Kas, kad svajojo, vis tiek svajonësniekada neiðsipildydavo, o jis dël to per daug ir nesi-grauþë.Ðtai tà lapkrièio pirmadiená bûtø ëmæs ir numiræs,

jeigu ne gydytojai. Dabar galës ðvæsti antràjá gimta-diená. Gal Dievas pagaliau ir jam ðá tà atseikëjo? Jukniekada nebuvo blogas þmogus. Tiesiog vidutinið-kas, niekur per daug neiðsiðokantis, niekam blogødarbø nedarantis. Mandagus, su humoro jausmu, in-teligentiðkas.Gráþti namo taip pat sudëtinga, kaip ir ateiti iki

sesers. Vis tie patys kiemai. O ir jo paliktø pëdø nebe-matyti vëjas uþpustë. Ðtai tau boba ir devintinës. Kàdaryti? Ið pradþiø nedràsu, tad, dar kurá laikà pastovë-jæs, jis pagaliau ryþtasi pasibelsti á vieno ið daugiabu-èiø duris pasiklaus kelio. Kai paskambina á pirmà-sias, niekas neatidaro. Antrøjø taip pat. Ðeðtojo butoduris praveria senyva kaip susiraukðlëjusi razina mo-terytë. Mirksi þlibomis akutëmis lyg apkvaiðusi. Ne-verta tokios ko nors ir klausti. Septintojo buto durøtaip pat neatidaro. Ponas Bruþas gráþta á laukà audrakaip reikiant ásismarkavo.Kodël nusprendþia atsigulti á purø sniegelá, në ne-

prisimena. Gal prieð tai paslysta? Guli ant nugaros,visai neðalta. Aplink balta ðvari spalva. Kai uþsimer-ki irgi. Tiek ðvarios baltos spalvos kaip gyvas nëramatæs.Ai, jau jokio skirtumo, po kurio laiko iðgirsta

nepaþástamà balsà. Norëtø klausti, kam èia taip atro-do, bet balta spalva lyg statybø glaistas sulaiko. Nu-tásta ilga skaitmeninë linija, þyminti ðirdies raumensdarbà. Ponas Bruþas visada mëgo tiesias linijas.Vilmos SEBEIKAITËS iliustracija

www.nemunas.net . 2013m. vasario 2127 d., Nr. 7 (856)

12 Kûryba

Raibuliai ðeðëliø... Ið to ir lengva atpaþintiðio romano autoriø, net jei nebûtø ant knygosvirðelio Liudo Gustainio pavardës. Mat jam, pa-raðiusiam romanus Kaip ir anuomet (2006) irPerþengti prarajà (2002), vis knieti ieðkoti bû-dø, kaip ásiterpti tarp bûties ir buities, bendrumoir atskirties, esamybës ir virðlaikiðkumo. Ar, lei-dþiantis tarsi batiskafu á pasàmonës gelmes, më-ginti áþvelgti magiðkus ðiomis sàvokomis ávar-dijamø dalykø atspindþius (ðeðëlius) visuose gy-venimo reiðkiniuose.Tad romane nuolat kontempliuojama ðia te-

ma ávairiausiais ámanomais rakursais. Ið èia tur-bût ir nuolatinë (visuose minëtuose romanuose)personaþø gausa, ir visø jø mintijimas ið esmësvien apie tai. Kadangi autoriaus valia kûrinysDagilio, ðuns ir kiti ðeðëliai* yra nûdieniðkai

aktualizuotas (susvetimëjimas, emigracija,girtavimas etc. kaip teigiama anotacijoje),egzistencijos prasmës paieðkos vyksta net ir tuo-met, kai ðlemðèiamos salotos, fotkinamasiar panyrama á kitokià rutininæ buitá. Pavyzdþiui,mëginama grumtis su vëþiuku makrobiotinë-mis dietomis ar vaikðtinëjama po Akropolá.Dagilis... nesibaigianèio ðnekëjimo apie

þmogaus bûsenas laike romanas. Turbût mes ið-ties nuolatos gyvename bûtent bûsenomis, ku-riø kiekvienoje galybë niuansø. Autorius tyri-nëja jas tarsi per mikroskopà. Nors gali bûti, kadlaiko, kaip lengvindami sau gyvenimà mecha-niðkai já suprantame, ið tikro nëra. Tik bûsenøkaita. Arba bûsenø kaita ir yra laikas. Bëda tikta, kad tie, kuriems rûpi atsakymai á egzistenci-nes problemas, paprastai sprendimø ieðko misti-

kø raðtuose, transcendentinëje meditacijoje, ezo-terikø sektose, o ne romanuose. Nes romanui, kaippasakojimui, regis, svarbiau kitkas gal tai bû-tø galima pavadinti pagavumu. Ir kai, skaity-tojo poþiûriu, jo trûksta, toks primygtinis subti-liausiø savivokos krustelëjimø kedenimas kar-tais gali pasirodyti psichologiniu vampyrizmu.Nors... dël skonio ir polinkiø nesiginèijama juk egzistuoja ir sado..., ir mazo..., ir sado-mazo...Tikriausiai autorius to pagavumo siekë da-

barties realijomis, kurios, kad ir kokios menkosatrodytø ið mëginamos uþkabinti metafizikosperspektyvos, perteikiamos raiðkiai, vaizdingaiir netgi, ko gero, realistiðkai. Kiekvienas skai-tytojas, bent kiek iðmanantis Kauno rajonø ge-ografijà ir dar pernelyg nesuglobalëjæs, ne-

Eugenijus STRIAUKAS

Raibuliai

Þaliagirio istorija? Ar tai kità savaitæá Kirtimus atveþamas neþinomo dailininko paveikslas? Tai istorija, pradëjo pilvakojis. Istorija apiesudarkytà girios gyvasties ciklà.

Aistës Vilimës knygoje vaikams Pieðtukinësraigë. Þaliagirio istorija* pasakojama apie ka-dais neaprëpiamais miðkais stebinusià girià, kuriosprieðu tapo þmogus, intensyviai þalojantis medþius,jaukiantis gamtos atsinaujinimo ritmà. Taip ðali-mais esantis Þaliagiris tapo Kirtimø miesteliu, juo-siamu nuogais kelmais nusëto peizaþo. Á kovà sugamtos naikintojais stoja paslaptingi personaþai:Pieðtukinë sraigë, Morkus ir jo arogantiðkasis þàsi-

nas Grigalius, Miðko Dvasiø taryba, Raganø raga-na, Kerpyèius. Skaitant juntama, kad autorës ak-tualizuojamos problemos svarbios ne tik maþie-siems pasakojimas apie Þaliagirá perauga á isto-rijà apie þmoniðkumo, prigimties klodus, apie tik-rumo paieðkas nûdienos pasaulyje.Pagrindinë kûrinyje plëtojama problema be-

saikis miðkø kirtimas siekiant pasipelnyti: Taipdiena ið dienos Vinfridui lobstant giria nyko(p. 20). Akcentuojamas ásigalëjæs materializmas,uþgoþiantis pamatines vertybes. Niûrios perspek-tyvos maþuosius ragina màstyti apie gamtai da-romà þalà: Dël medienos namams, popieriauslaiðkams þmonës ir toliau mosuoja kirviais, pjau-

na pjûklais. Kol vienà dienà neliks në vieno me-dþio! (p. 24). Kaip kontrastà dabartinei situaci-jai autorë pateikia ankstesniø laikø vizijà: Ka-daise mûsø apylinkes supo nuostabûs miðkai namai tiek þvëreliui, tiek augalëliui. Kiekvie-nam uþteko vietos ir saulës. (...) Taèiau vienàdienà á ðá rojø atkeliavo þmogus (p. 16). Supo-nuojama mintis, kad miðkas pilnas gyvybës,atviras visiems, taip pat ir þmogui. Visgi bûtentþmogus, ásitraukæs á besaiká vartojimà, pamirðtasavo etniðkumo svarbà, nusigræþia nuo gamtos,kaip pirmapradþio bûvio, centro.Siekdama átaigumo, autorë gamtos gyvastá grin-

dþia personifikuotø miðko motyvø skaida: Gels-

Raimonda ANDRIULIONYTË

Pieðtukinë sraigë. Þaliagirio istorija,arba sraigë pasakoja ne tik vaikams

www.nemunas.net . 2013m. vasario 2127 d., Nr. 7 (856)

13Kûrybasunkiai atpaþins romano veiksmo vietà ar situ-acijà uþ giminës pobûvio stalo, bermudiðkuo-se alaus trikampiuose gatvëje, ieðkant ir nesu-randant kaþkokio ûmai reikalingu tapusio meist-ro (kaip romane þydelio, árankiø galandyto-jo) bei kt.Naujausioje L. Gustainio knygoje gausu to-

kiø gyvenimiðkai atpaþástamø kasdienybësdetaliø. Ið jø galiausiai ir susideda þmogaus gy-venimas. Kartais jos gali bûti neordinarios, þen-klinanèios likimo posûká ir galinèios peraugti áatskirà temà. Kad ir, pavyzdþiui, vieno ið ðei-myninio portreto interjere personaþø benecentrinës pasakojimo (pasakojanèios) figûros,senolio Palemono, dukraitës Darijos akibrokð-tas: ûmus iðnykimas su pro ðalá vaþiuojanèiolenko vairuojamu vilkiku. Þinoma, á Vakarus.O po pusvalandþio á tà paèià pusæ pajuda ir Da-rijos paliktas suþadëtinis. Tik su kitu vilkiku irvedamas kitos pagavos. Idant kada nors vël vie-nas kità susiþvejotø Europos platybëse. Taèiauautorius ðiø temø neplëtoja, o juo labiau neat-skleidþia jø prieðistorës. Tiesiog pateikia kaipsavo ðeðëliø gyvenimo faktà, ir tiek. Apskri-tai visas romanas prismaigstytas tokiø siuþeti-niø daigø, þiburiuoja sàmojingais realybës ab-surdo pastebëjimais, taikliais psichologiniaisapibûdinimais. Bet tai tik atskiri potëpiai,abstrakti mozaika, neágyjanti (o gal autorius toir nesiekë) bendresnio siuþetinio vientisumo:kai skaitant knygos puslapiuose iðnyra koks pa-vidalas, pernelyg nenustembi, o kai jis pranyks-ta nepasigendi.Todël L. Gustainis, nors jam paèiam tai gal

maþai ir terûpi, bent ðiame romane vargu ar yrauþburiantis pasakotojas. Jo pasakojimo gijanuolat dryska ir kliûva uþ nesibaigianèiø sam-protavimø, fantasmagoriniø vizijø ar nelabaireikðmingø trivialiø buities smulkmenø. Bergþ-dþias dalykas tokioje margoje gausybëje mëginti

iðskaityti vientisà raðtà. Visko labai daug, per-nelyg gausu ðeðëliø, per kuriø raibuliavimà leng-va prarasti nuovokà, kuria kryptimi esi vedamas.Be abejo, taip galima teigti vidinio vyksmo,

ne formalios kompozicijos atþvilgiu. Ðiuo po-þiûriu romane viskà tvirtai sieja jubiliejinis gi-minës simpoziumas su tarsi ðimtakojo èiup-tuvais á praeitá, ateitá ar apskritai á nenusako-mas transcendencijos tolumas nusitiesianèio-mis veikëjø savityros linijomis. Jungia romanoðventoji trejybë Monas-Palemonas su savoamþiaus, ligos ir kitokiø gyvenimiðkø kvara-bø paskatintais svarstymais, Jotvingis su savoklejonëmis-klajonëmis, degantis ir nesudegan-tis feniksas Dûdaryksas, kaip sàþinës priekaið-tas, nuolatinis savigrauþos pretekstas ar neiðsi-pildþiusiø lûkesèiø simbolis. Kaip ir dera trejy-bei, jie visi trys ið esmës suvokiami lyg vienasasmuo. Gal tai ir pats autorius, o gal ir bet kurioið mûsø alter ego jei dar ne dabar, tai kadanors ateityje. Atrodo, visa tai tik autoriausinstrumentai savirefleksijai kurti.Tokiu atveju gal raðytojui ðitai ir yra svar-

biausia, gal jis ir nori parodyti, kà netikëto savi-voka gali atskleisti, kuo nustebinti? Taèiau ne-sumojus, kà galiausiai iðvydom, lieka vien jude-sys be siekio, gylio neiðduodantys raibuliai van-dens pavirðiuje. Ne visada tai, kas gali patrauktitrijø eiluèiø poezijos strofoje, kurias taip pat ra-ðo L. Gustainis (Tavyje, eilëraðèiai, 2001), pa-jëgia iðsaugoti savo þavesá per kelis ðimtus pro-zos puslapiø. Ið tiesø kaip ilgai ðiais, vis trum-piau iðlikti susitelkus beleidþianèiais laikais, ga-lima tikëtis þiûrovo dëmesio tokiame para-psi-chologinës anatomijos teatre?Nebent pasitaiko, kad ir jo (t. y. to þiûrovo-

skaitytojo) fluidø virpesiai kuo nors panaðûs áautoriaus, ir jam kaþkas tarsi kirba... Tada per-skaitæs knygà sëdi jis nelyg Jotvingas ið Dagi-lio... giminës baliuje ir tikriausiai suglumæs

tvarkingai, kultûringai tyli, kaip odinis fotelis,kurio odos kaþkada ðokinëjo ir laigë pievose(p. 130). nes kas ir dël ko kaþin ar tapo aiðkiau.Visos mano iðvardytos mintys teisingos, bû-

èiau galëjæs galvà guldyti, tik ðtai koks daly-kas paraðæs paskutinæ pastraipà, netikëtai su-pratau, kad á ðità romanà reikëtø þvelgti kitaip,negu yra ápratæs mûsø racionalusis protas. Joperskaitymo kodas uþðifruotas pavadinime në-ra jokios prasmës bandyti romano medþiagà su-traukti á vienà taðkà, tokiam áprastiniam min-ties veiksmui apraðinëjami gyvenimo klodai ne-pasiduoda, taèiau bendras paveikslas pasikei-èia, jeigu trumpus skyrelius skaitysime lyg at-skiras miniatiûras, kurios pagimdo vos uþèiuo-piamø nuojautø neþinia apie kà. Jos lyg dagi-liai ar jø ðeðëliai ðmëkðteli ties akies kampuèiuir dingsta, palikdami vos pastebimus poezijospëdsakus. Daugiau nieko ir nëra, tik dagiliai, ardilgtelëjimas, o paskutinëje novelytëje, atvirkð-èiai, pasirodo seniai þuvusio vilkðunio ðmëkla sakytum, lyg ir nereali grësmës nuojauta.Bendras romano áspûdis tik dagilio ðmëkð-

telëjimas, kaip paprastai þmogus ir pagalvoja bai-giantis gyvenimui dingojasi, kad jo ir nebuvo.Kokia prasmë kalbëti apie siuþetus ir isto-

rijas?Dabar lieka iðsiaiðkinti, kà simbolizuoja nuo-

lat atgimstantis Dûdaryksas.Panaðu, kad tai gali bûti angelo arba kokios

nors kitos aukðtesnës bûtybës dangaus hierar-chijoje ásikûnijimas.Tokia, mano galva, ir bûtø romano misija

pagauti uþ uodegos pro ðalá ðmëkðtelëjusá gyve-nimà ir þvilgtelëti á truputá juokingà, gal kiek irgraudø Dûdaryksà.

* Liudas Gustainis, Dagilio, ðuns ir kiti ðeðë-liai. Vilnius, Lietuvos raðytojø sàjungos lei-dykla, 2012.

vosios miðko akelës turi augti ne tarp kelmø, betoðianèiame miðke! (p. 29). Kaip leitmotyvas kar-tojamas þaizdø ávaizdis, árodantis, jog miðkuitaip pat skauda: Neþinia, kiek girios þaizdø, betø, kurios atsivërë per trumpà skrydá, dar bûtø pa-maèiusi Pieðtukinë sraigë (p. 14); Girioje lygþaizdos didþiuliais plotais viena po kitos vërësikirtavietës (p. 20).A. Vilimë miðkui gyvybës ákvepia ir pasitelk-

dama mitologinius ávaizdþius. Skaitytojas supa-þindinamas su miðko dvasiomis, deivëmis: Ið tuð-èiavidurio Miðko Dvasiø kelmo iðlindo deivë Me-deina, o kartu su ja Dievas Kerpyèius ir Raganøragana (p. 38). Tiesa, èia pat paþymima, kad ðiuo-

laikiniai þmonës ne tik netiki panaðiais dalykais,bet ir nebijo gamtos stichijø: O tokiø niekø kaipvëjas þmonës nebebijo. Jie átikëjo esantys pasau-lio galingieji (p. 27). Nyksta pagarba ilgaamþiamsmiðkams, gaivaliðkai gamtos galybei.Ðalies gamtos ástabumas iðreiðkiamas ne tik jo-

je glûdinèiø paslaptingø dievybiø ir deiviø egzis-tavimu. Autorë pateikia nemaþai idiliðkø, Lietu-vos peizaþo unikalumà atspindinèiø vaizdø: Armatote, kaip suþvilga plukiø þiedai, nuðviesti pa-dangiø blyksniø? Ar girdite, kaip skamba laðai, pri-silietæ prie eþero pavirðiaus? Ar jauèiate gaivø mið-ko kvapà? (p. 14). Primenama, kad þmogus daþ-nai net nesistengia iðvysti já supanèios aplinkosiðskirtinumo, jam kur kas mielesni tampa svetimosðalies vaizdai. Kritikuojamas asmens verþimasissvetur, nepaþinus savo kraðto: Tëtis Henrikas nuo-lat pieðia Afrikos laukinæ gamtà, o mama Otilija pasteliniø spalvø natiurmortus su vaisiais, kurie jøkraðte neauga (p. 4).Nuogàstaudama dël Þaliagirá iðtikusios nelai-

mës, A. Vilimë kartu su atgimusia ið droþliø Pieð-tukine sraige ir mergaite Elze ieðko, kas galëtøprikelti kertamà miðkà. Ðios istorijos pabaiga ga-li bûti tiek laiminga, tiek liûdna. Kokia ji bus priklauso nuo þmogaus vidinio pasaulio permai-nø, nuo oðianèios miðko melodijos, iðgirstos to-limoje ðirdies kertëje: Mes galime viskà pakeisti(...) Að pilvakojis droþliø moliuskas ir jûs þmonës, kuriø vidiniai balsai gali iðgirsti giriosaimanà (p. 26). Minimas uþkimusiø, prislopin-tø balsø motyvas metaforiðkai áprasmina þmo-gaus bûtá, paþenklintà abejingumo gamtai, ási-liejimà á modernëjantá, bet natûralumà naikinan-tá pasaulá.Kaip ir áprasta vaikiðkoms knygoms, Pieðtu-

kinë sraigë. Þaliagirio istorija baigiasi laimin-

gai. A. Vilimë atskleidþia, kaip svarbu tikëti irnorëti, susitelkti visiems dël bendro tikslo, kadistorijos pabaiga bûtø sëkminga: Bet kà bûtø ga-lëjusi viena maþa mergaitë, jei Otilija ir Henrikasnebûtø radæ laiko iðklausyti savo maþosios duk-relës? Kà ji bûtø galëjusi be Pieðtukinës sraigës?Patikëkite, vieni be kitø jie nieko nebûtø pasie-kæ (p. 50). Kartø bendravimas kuria stebuklus,kuriais maþieji vis dar tiki, o ðtai suaugusieji lai-ko pramanais. Knygoje stebuklø netrûksta. Vai-kiðka iniciatyva pabudina ið sàstingio vyresniuo-sius, gràþina atgal nutolusius nuo savo ðaknø:(...) Metas gráþti prie savasties. Ir tà minutæ ávy-ko STEBUKLØ STEBUKLAS. Þmoniø vidiniaibalsai ëmë busti, ðnabþdëtis, karðèiu pulsuojantiAfrika tolti (p. 49).Perskaièius knygà aiðku, jog Pieðtukinë sraigë

pasakoja ne tik vaikams. Nejuèia suvoki, kad ke-liamas visiems bendras klausimas: Taip jûs gyve-nate?! Niokodami savo kraðtà, uþmarðtin nustûmædievybes prigimtá, kurios nevalia pamirðti? Ke-liaudami ratuotomis dëþutëmis, þavitës tolimomisðalimis, o savojo groþio nepastebite. Glaudþiateprie savæs pliuðinius ir plastmasinius þaisliukus visus menkaverèius negyvëlius, pamirðdami pasi-rûpinti tais, kas auga, skleidþiasi ir daro pasaulágraþesná... (p. 28). Atsakymø gali bûti daug ir ávai-riø, juoba kad ir autorës minëtieji vidiniai balsaikiekvienam ðnabþda skirtingai. A. Vilimës knyge-lë gana vykæs bandymas auganèiai kartai akcen-tuoti gamtos saugojimo svarbà. Kûrinys palieèia irsuaugusiøjø savimonæ: ragina kurti kitokià et-niðkumà menanèià ir natûralumà puoselëjanèià istorijos pabaigà.

*Aistë Vilimë, Pieðtukinë sraigë. Þaliagirio is-torija. Kaunas, ,,Kauko laiptai, 2012.

www.nemunas.net . 2013m. vasario 2127 d., Nr. 7 (856)

14 Kûryba

Atkelta ið 9 p.

Barthesas prieð Nabokovà

Dienraðtis EL PAIS, literatûros priedasBABELIA, lapkrièio 1 d., 2011 m.

Skaitytojo gimimo kaina autoriaus mirtis iðtarë Rolandas Barthesas 1967 m. Ðis sakinyssulaukë ðlovës. Paskui didþiulë paslaptis nie-kas uþ tai niekada nëra atsipraðæs. Atmintyje ið-kyla bent jau disidentai. Pavyzdþiui, VladimirasNabokovas, kuris sakësi tikás galinga autoriausfigûra. Tuo milþiniðku ir paslaptingu mirties irgyvenimo susidûrimo ðeðëliu. Susidûrimu su au-toriaus þvilgsniu domisi Zadie Smith vienoje iðsavo esë Pakeisti idëjà (Salamandra). Per-skaitæs jà prisiminiau, kad Barthesui bet kokstekstas neturëjo vientisos prasmës. Tekstas jambuvo labiau daugialypiø dimensijø erdvë, cita-tø, kylanèiø ið tûkstanèiø kultûros rakursø, au-dinys. Idëja, kad modernus autorius tikrovëjebûtø ávairiø ir senø raðtø sàjunga, aktyviamskaitytojui atvërë naujas ir kûrybingas pasaulioskaitymo galimybes.Atrodo, Nabokovas á savo knygas nepriimdavo

jokio kito skaitytojo, iðskyrus save patá arba kà nors,kas gerai iðmanytø skaitymo vis ið naujo menà. Bart-hesui, susijusiam su postmarksistine kritika, blogasskaitytojas buvo vartotojas, o idealus skaitytojas gamintojas... Ten, kur Nabokovas kûrëjo figûrojematë paèià vakarietiðkosios individualizuotos lais-vës pradþià, Barthesas áþvelgë tà patá, bet jam tainepatiko, nes visus autorius laikë amþinais kopi-juotojais (a la Bouvard ir Pecuchet). Barthesas vi-sus autorius laikë tauriais ir sykiu komiðkais þmo-nëmis, kuriø giluminis juokingumas jam tiksliai nu-rodë ðiuolaikinio raðymo tiesà. Tiesà, tokià paprastàkaip ðis teiginys: ðiuolaikiniai autoriai apsiribojaimitavimu, visada ankstesnio gesto ir niekada ori-ginalaus kopijavimu.Z. Smith pasakoja, kad ið naujo skaitydama Na-

bokovo Pninà jauèia, jog autorius kontroliuojajos, kaip skaitytojos, reakcijas. Ðis valdingas ra-ðytojas to pasiekia apsëdimà primenanèiu detaliøsureikðminimu, jomis ámanoma gërëtis tik ið nau-jo skaitant kûriná. Tarsi autorius jai sakytø: gy-vensi mano namuose mano nurodytu bûdu, kaipað tau pasakysiu. Uþuot maloniai pasivaikðèiojæspo tuos namus, susidursi su tarpusavy besisiejan-èiø uþuominø ir paslapèiø raizgalyne. Tai labiauprimena ne skaitymà, o per-skaitymà, skaitymàvis ið naujo, jei ið viso nori pasiekti siûlomus da-lykus: rimtà pasitenkinimà artimai dalyvaujantkûrimo emocijoje.Kaip tik apie tai kalbama su Nabokovu apie

dalyvavimà toje emocijoje. Ir todël kaip raðytojasjis toks neaprëpiamas. Rinktis Barthesà ar aklaiskverbtis á Nabokovo namus? Jei tai pasyvus skai-tytojas, nereikia, kad iðvis ko nors klaustø, tegutoliau skaito savo laiko kvailius. Bet, jei nori bûtiaktyvus, tuomet jis jausis labai laisvas su Barthe-su. Skaitydamas Nabokovà aktyvus skaitytojas su-sidurs su didþiausiu iððûkiu. Ypaè jei seks raðytojosiûlomu keliu, turës susikoncentruoti á skaitymovis ið naujo menà: Geras skaitytojas, didis skaity-tojas, aktyvus ir kûrybingas skaitytojas yra vis iðnaujo skaitantis skaitytojas.Turint visa tai omeny, kokios pozicijos privalo

laikytis autorius? Galbût autoriai turi iðlaikyti ti-këjimà Nabokovu, o visi skaitytojai Barthesu.Nes kaip kas nors gali raðyti, jei tiki Barthesu?

Gerai pagalvojus, taip, tai ámanoma. Paþástune vienà (esu atidus skaitytojas ið naujo) ið pra-dþiø tikëjusá autoriaus mirtimi ir buvusá floberið-kuoju kopijuotoju. Su laiku jie ëmë kurti visiðkairadikalø pasaulá, grindþiamà paradoksaliai vai-singø savo apgailëtino imituotojo gyvenimo die-nø ðaknimis.

Apie autoriø

Enrique Vila-Matas (1948, Barselona) ið Ka-talonijos kilæs, ispaniðkai (castellano) raðantisðiuolaikinis prozininkas, eseistas, kritikas. Laiko-mas vienu originaliausiø ir átakingiausiø ðiuolai-kinës ispanø literatûros kûrëjø, sulaukë daugiaukaip dvideðimties literatûriniø apdovanojimø: tarpsvarbiausiøjø minëtina Nacionalinë kritikos pre-mija (Premio Nacional de la Critica) 2002 m., Me-dièi uþsienio literatûros premija 2003 m. (PremioMedicis-Etranger) bei prestiþinë Karaliðkosios Is-panijos akademijos premija 2006 m. (Premio de laReal Academia Espanola).Jo romanai sulaukia didþiulio skaitytojø dëme-

sio ne tik Ispanijoje, bet ir Pietø Amerikoje, JAV.E. Vila-Mataso tekstai iðversti á daugiau kaip tris-deðimt kalbø. Autorius publikavo 25 romanus ir 9esë knygas, turi asmeninæ skiltá didþiausiame Ispa-nijos dienraðtyje El Pais (Ðalis): kiekvienà sa-vaitæ literatûros priede Babelia spausdinamas visnaujas jo tekstas. Kûrëjas bendradarbiauja ir suPrancûzijos bei Pietø Amerikos kultûrine spauda.Viena svarbiausiø raðytojo kûrybos ypatybiø:

eseistinës refleksijos, kritinio straipsnio, metakriti-nës pozicijos ir prozinës fikcijos difuzija tekstuose.Neretai E. Vila-Mataso tekstai sunkiai pasiduodaþanrinei klasifikacijai. Raðytojas ne tik tampa savoasmeninio literatûrinës identifikacijos proceso sub-jektu, bet ir aktyviai ieðko postmodernaus santykiosu laike ir erdvëje nutolusiais kûrëjais. Jo kuriamidialogai su praeities raðytojais ir jø tekstais daþnaidël paprastumo juokingi, bet taiklûs pastebëjimaikuria lengvai skaitomo teksto áspûdá.Anot J. Ernesto Ayala-Dip, E. Vila-Matas yra

svarbiausias pastarøjø trijø deðimtmeèiø ispanøprozininkas, kurio kûryba funkcionuoja kaip au-tentiðkas palimpsestas: autoriø ir naratyviniø mo-kyklø sluoksnis slepia seniai pamirðtø tradicijø irpoetikø sluoksná. Prancûzijos dienraðèio Le Mon-de priedas Des Livres ðiam autoriui skyrë mo-nografiná numerá (2011-11-18). Jame Fabienne Du-montet apie ispanø autoriø raðo: Enrique Vila-Matas ispanas? Be jokios abejonës, bet tikriausiailabiau europietis dël Pereco, Joyceo, Pessoa, Zwei-go adoracijos.Autorius turi asmeniná tinklalapá ir tinklaraðtá,

kuriuose perpublikuojami beveik visi esë tekstai,gausu nuotraukø, atspindinèiø tiek autoriná, tiekasmeniná gyvenimà (jie, kaip ir kûriniuose,painûs, neatskiriami). Taip pat prieinamos iðtrau-kos ið visø iki ðiol publikuotø raðytojo romanø:http://www.enriquevilamatas.com/Lietuviø skaitytojams E. Vila-Matas paþástamas

ið dviejø romanø vertimø, pasirodþiusiø pastarai-siais metais: Bartlebis ir kompanija (ið ispanøkalbos vertë Pranas Bieliauskas, Vilnius: Almalitera, 2008) ir Paryþius niekada nesibaigia (iðispanø kalbos vertë P. Bieliauskas, Vilnius: Almalitera, 2007). Pastarasis laikomas vienu sëkmin-giausiø kûriniø.

Ið ispanø kalbos vertë ir autoriaus pristatymàparengë Akvilë ÐIMËNIENË

Kafka tramvajujeJ. Miðiugino gamtos stebëjimøfakultetas...seniai sakiau, ale niekas neklauso; ðokëjas sau

pasiðoka, dainininkas pasidainuoja, muzikantas pa-sigroja, net dailininkas sau nusitapo ir skulptoriusnusilipdo, tik raðytojas raðo ir raðo visas susiraukæs nei paèiam pasidþiaugt, nei þmogui parodyt...

...ot, nemëgstu þodþiø kaþkas, kaþkaip,kaþkodël ir panaðiai; nemëgstu; þodþiu, kaþko-dël man pokðtas daugiau fizinis veiksmas, norsgali bûti ir psichinis, ar ne? pavyzdþiui að visaineturiu pinigø, tik vienà pená* pokðtas...

...vis grieþèiau ásitikinu, kad neðvanku arbapornografija nebûtinai susijæ su kopuliacija; ga-li bûti ir su politika arba kûryba...

...èia að ne apie save, bet patogumo dëlei pavar-tokim ávardá að; dievaþi, bet kokioj draugijoj jau-èiuosi apsimetëlis; bet kokioj intelektualø, val-katø, menininkø, politikø, technokratø bet ko-kioj; taèiau, kaip jau pats esu sakæs, jei esi ken-tauras, tai ir bûk, ir nër ko skøstis kentëk...

...þmonës, vienaip ar kitaip pakeitæ istorijà,yra gamtos klaida; atvirai ðnekant, dar kinai yrapasakæ didis þmogus tai socialinë nelaimë...

...rodos, ið Amerikos afrikieèiø spirièiuelo: Èiaað, Vieðpatie, stoviu prieð Tave ir trokðtu melstis...menas tai ir yra...

...kokia nors istorija tik pretekstas literatûrai;gali bûti, kad tà genialià mintá jau seniai kaþkaspakartojo, o gal net iðkalë granite, bet vis dëlto...beje, seniai pakartojo tai citata ið Marko Ro-zovskio parodijos Mokyklinis raðinys; nër kasveikia kai aptinki kokià genialià mintá, jautiesi,nelyg pats tai sugalvojæs...

...ðtai kodël nesveika per daug þiûrëti televizoriøar permier skaityti ir taip toliau, ir panaðiai; vienàkartà, kaþkà tokio darydamas (þiûrëdamas, klausy-damas ar skaitydamas), staiga suþinojau kitojelango pusëje nieko nebuvo að taip iðsigandau!..

...norëjau sakyti kità kartà, taèiau supratau,kad ne kità kartà, bet ið esmës visà g