Nemunas – ilgiausia ir svarbiausia Lietuvos upė. Jis – Lietuvos upių ir upelių tėvas, brangus gamtos turtas, upė, lėmusi mūsų valstybės istorijos ir kultūros raidą. Prie jos kūrėsi pilys, greičiau negu kitur augo miestai ir miesteliai.

Nemuno ilgis: 937 kmNemuno ilgis Lietuvoje: 475 kmSvarbiausi intakai: Neris, Šešupė, Nevėžis, Merkys, Minija, Jūra, DubysaNemuno baseino plotas: 98 200 km²Nemuno baseino plotas Lietuvoje: 46 600 km²

Nemuno deltaNemuno delta – pamario žemumos dalis, susidariusi iš upės suneštų ir suklostytų sąnašų. Tai žema, trikampė lyguma, virš jūros lygio pakilusi tik 0,5-1,5m.Nemuno šakų apjuosta Rusnės sala – didžiausia sąnašinė sala Lietuvoje.

Svarbiausios deltos šakos:

• Rusnė• Gilija• Atmata• Skirvydė

Nemuno delta – išskirtinė migruojančių paukščių poilsio ir maitinimosi vieta. Šalia esančiame Ventės Rage paukščiai žieduojami. Nuo 1993m. Nemuno delta saugoma tarptautiniu mastu dėl jos svarbos perintiems ir migruojantiems paukščiams.

Nemuno pakrantės gyvenamos nuo pat to laiko, kai atsitraukė ledynai.

Formuojantis Lietuvos valstybei Nemunas atliko labai svarbią gynybinę funkciją. XIII-XIV a. prasidėjus kovoms su kryžiuočiais paupio piliakalniuose pastatyta daug pilių.

Senovėje Nemuno žemupys skyrė lietuvių ir prūsų gentis. Nuo 1919 m. upe ėjo Klaipėdos krašto ir Rytų Prūsijos siena, kuri vėliau tapo Rusijos ir Lietuvos siena.

Apie laivybą Nemunu minima jau XIII a. popiežiaus Inocento IV bulėje. Upe plukdyti sieliai, vytinėmis gabenti grūdai ir kiti žemės ūkio produktai.

Nemuno kilpos ant 500 litų banknoto

“Kur bėga Šešupė, kur Nemunas teka...”

Nemunas nuo seno turi svarbią kultūrinę reikšmę lietuvių tarpe.

Jis įvardinamas kaip „upių tėvas“. Senosios lietuvių religijos laikais prie Nemuno veikė nemažai alkviečių, kur vyko aukojimai ir ruseno šventoji ugnis, dunksojo šventosios giraitės. Istoriniuose šaltiniuose tokios šventvietės minimos Rambyne, Romainiuose, Kaune.

Nemunas gausiai minimas poetų kūryboje, liaudies ir populiariosios kultūros dainose.

Nemuno vardu pavadintas šokių kolektyvas, sporto draugija, sanatorija, žurnalas, įvairios bendrovės, organizacijos.

Ties Kaunu Nemunas yra užtvenktas Kauno hidroelektrine (pradėjo veikti pilnu pajėgumu 1960 m.).

Aukščiau jos susidaręs tvenkinys yra didžiausias Lietuvoje dirbtinis vandens telkinys, vadinamas Kauno mariomis.

Kauno marių pakrantėje ties Kruoniu įrengta Kruonio hidroakumuliacinė elektrinė.

Nemunas naudojamas elektros energijos gavybai, žvejybai, laivybai, vandens tiekimui, drėkinimui, turizmui.

Nemuno vanduo naudojamas metalo apdirbimo, chemijos, popieriaus, maisto pramonės gamykloms Baltarusijoje, Rusijoje, Lietuvoje.

Upė laivuojama aukštupyje (320 km ruožas tarp Kupisko Naugarduko rajone ir Šandubros Gardino rajone) bei žemupyje (tarp Kauno ir žiočių).

Lietuvoje dėl ekonominių priežasčių atsisakyta krovininės ir keleivinės laivybos, dabar palaipsniui vystoma tik turistinė laivyba jachtomis, kateriais.

• Nemuno delta labai svarbi Lietuvos gamtai ir gyvūnijai

• Nemunas stipriai įtakojo Lietuvos istoriją bei kultūrą

• Nemunas – svarbus elektros energijos šaltinis

• Nemunas itin svarbus Lietuvos turizmui bei ekonomikai

Taigi: