Nezinau, kiek laiko sitaip guliu. Kambaryje nera langq. Dregna.

Tamsoje burzgia ventiliatorius. Uz durij tylu, tad speju, kad vis

dar naktis. Jjungiu svies^. Laikrodis rodo keturias. Ryto. Ant sie-

nos ropoja riebus tarakonas. Svarstau, ar jis ropsis j mano lov^, ar

ne? Turbut priklausys nuo to, ar tai jis, ar j i . Jei j i s . . . cha! Jsimyles

mane ir manoji indiska metamorfoze pasireiks kafkisko isgamos

pavidalu su melyna lyg Krisnos oda ir tarakono usais... O jei vis

delto ten j i - gali baigtis dar liudniau. Tarkim, sumanys j i , tara-

kone, padeti man j ausj kiausineliij. Gerai, kad pasiemiau ausij

Idstukus. I r akiij dangtj. Dar paracetamolio, smektos, nimezi-

lio, kiseninj peiliuk^, pinigin^-dirz^, fotoaparat^, vilnonj pled^,

sportbacius, maudymosi kostiumelj, dienorastj, banko kortel?,

ranksluostj ir vakarin^ suknelf;, „jeigu kas". Juk maza kas. Antra

diena Indijoje. Baisiai ilga. Prasidejo vakar, sest^ ryto Londono

laiku, jpusejo mikliai supesant dumq tarpineje stoteleje - Stam-

bulo oro uoste, ir dar kart^ prasvito pus^ penkiij Delyje. Uz durq

pasigirsta triuksmas - kazkas dainuodamas sluoja grindis.

As ne viena - kampe ant lubij tupi zalsvas driezas. O jei dar

priskaiciuosime tarakon^, tai musij jau visas biirys. „Nebeuzmig-

siu", - tariu sau ir einu j dus^. Is aprudijusio sienoje jmontuoto

ciaupo varva saltas rusvas vanduo - tiesiai j klozet^ be dangcio.

Tokia taupios keliones kaina. Dusineje ant zemes metosi nuo-

rukos, panaudotas tamponas, prie kriaukles padetas aptrupej^s

zalias muiliukas, o vietoje tualetinio popieriaus pastatytas plasti-

kinis puodelis - apsiplauti. Butinai kaire ranka, nes desine ima-

mas maistas.

Nusipraususi nepasijuntu svaresne. Penkta ryto. Registratii-

roje, nuo galvos iki koJ4 uzsikloj? murzinais pledais, ant zemes

miega trys viesbucio tarnautojai, lyg lavonai - visai kaip filmuo-

se, kai apziurej^s jvykio viet^ detektyvas saltakraujiskai uzden-

gia negyvelio kun^. Jvykio vieta - rytinis Delis. K4 tik prasvito.

Traukiu j lauk^, pries akis puse metij, o pilve muistosi nekan-

trumo kirminas, mat jau zinau, kad per t^ laik^ nepazjstamieji

taps draugais ir mylimaisiais, nuosalus zvyrkeliai virs pazjstamu

taku namo, o vietiniai padavejai ir neklaus^ zinos: man atnesti

„kaip visada". Siandien, rytoj, poryt... ak... Parduotuves uzdary-

tos, salikelese surikiuotos autoriksos geltonais stogais, pakam-

pese snuduriuoja elgetos. Vis tiek nepavyksta isvengti su baime

sumisusio nerimo. Kas dabar bus? Zingsniuoju be tikslo, man

nesvarbu - sukti j desin? ar j kair?. Pati nezinau, k^ cia veikiu.

Klaidzioju apsnudusiomis gatvemis, atsargiai apeinu ant saligat-

vii} miegancias karves, perzengiu siuksles ir srutq balas, spoksau

i apgriuvusius pastatus, spygteliu sykiu su nug^sdintu suneku -

netycia uzmyniau siam ant uodegos. „Reikejo pasiskiepyti nuo

pasiutliges", - tariu sau. Bet tada atrode per brangu. Dabar atro-

do kvaila taupyti. Zingsniuoju toliau. Kuprota sarin vilkinti mo-

teris sluoja dulket^ grindinj, pasveikina mane nebylia bedante

sypsena. Veidas! Isvagotas giliij smulkiij raukslii}, jremintas juo-

dq aliejumi zvilganciij plaukij, raudonas taskas ant kaktos. Tokie

veidai vaizduojami National Geographic zurnalij virseliuose, o

moterele sau sluoja gatves ne nenutuokdama, kokios egzotiskos

josios akys. Mandagiai linkteliu.

Netrukus mano zygis jgauna tiksl^ - man reikia vandens.

Skubiai. Tai suvokiu tarp koji} pirstij pajutusi s i l t | mas? - uz-

siziopsojusi jmyniau j karvasudj. Paspartinusi zingsnj bandau

prisiminti, ar ant pedos nera zaizdeliij, jdreskimij? Jeigu bus

uzkretimas, infekcija, cholera? Gatves gale ant mediniq deziq

stovi aliuminis katilas. Jame storas indas verda arbat^, aplink j j

susispiet^ keletas nejtiketinai liesij vyri j . E inu artyn ir mandagiai

sypsodamasi gestais bandau paprasyti vandens: ranka rodau j

meslin^ basut^, pirstu baksteliu j ant zemes stovintj kibir^. Sto-

rulis kvatojasi, mano zlibumas pakele jam nuotaik^. Nusispjov?s

pasemia is kibiro vandens ir sliiiksteli man ant kojos.

- Tyke?* - klausia.

- Tyke, tyke, - atsakau. Sumokejusi penkias rupijas nusiper-

ku chiai, ciajaus, - mazoje stiklinaiteje garuoja sviesiai rudas

geralas su pienu, cinamonu, cukrumi ir juodaisiais pipirais. Tar-

pusavyje pasitar^ vyrai pasiulo man plastikin^ kedut^. Prisedu.

Nuziurinejam vieni kitus tyledami. Nenulaikau arbatos stik-

liuko - per karstas. Vyrai juokiasi. Tarpusavyje persimet? pora

zodziij kumsciuoja vienas kit^ j sonus. Pagavfs mano zvilgsnj

virejas parodo, kaip laikyti puodelj - dviem pirstais, ties dugnu

ir briaunele. Arbata per saldi, bet zinau, kad jprasiu. Isalkau.

„Arbatineje" pasirodo du jauni vyrukai. Snektelej? su storuliu

pasiima kibir^ vandens ir cia pat gatveje nusiprausia: nusivilk^

marskinelius issimuiluoja pazastis, sprand^, ausis, issivalo dan-

tis, tada tame paciame kibire issiskalbia marskinius ir padziov^

* Gerai? (Hindi.)

ant riksos stogo papraso arbatos. J mane nebekreipia demesio.

Sociai atsispoksoj^ j mano nuogas blauzdas ir alkunes vyrukai

gyvai snekuciuojasi savo kalba. Pro salj pedina du didelemis

kuprinemis nesini vakarieciai, matyt, k^ tik islip^ is lektuvo,

nuzvelgia mane is nuostabos pakeltais antakiais. Man ir paciai

siek tiek keista, turbut per ilgai uzsisedejau, bet nezinau, kur

eiti. Gurgia pilvas. Sujungf s ant zemes pavojingai issidraikiusius

elektros laidus virejas paleidzia groti muzik^ ir ant elektrines

virykles vietoje katilo pasistato por^ keptuviq. Netrukus vienoje

sucirska raudonuose prieskoniuose apvoliotos bulves, kitoje r u -

pestingai vartomi rankomis kepa duonos paplociai - ciapaciai.

Papusryciav^ riksi j vairuotojai ima skirstytis. As tebesedziu ant

plastikines kedutes. Miestas pamazu bunda - daugeja automo-

bilii j , tingiai krapstydamiesi akis parduotuviij savininkai atidaro

langines, kilnoja iskabas, gatve praeina vis daugiau turistq. Vire­

jas dainuodamas istiesia man j duonos paplotj jvyniotas bulves.

Ant jo balti} marskiniij ties krutine ir pazastimis jau matyti tam-

sios prakaito demes, sauleje blizga glotni ruda oda. Nesvarios

vyro rankos. Pasiulau jam desimtin^, o jis tik juokingai j sonus

kraipo galv^. I r suprask tu man, juk sitas gestas gali reiksti „taip",

„ne" arba „galbut". Bijau pasirodyti nemandagi, kita vertus, vis

tiek zinau, kad susirgsiu ir bent kelias dienas teks praleisti indis-

kuose tualetuose - „Delhi Belly", „Bombay Bum", „Sutiko briedj

ir apsitriede" - giedok kaip nori, neisvengsi. Valgau bulviij ir

duonos suktinj, gardu, suru, astru, kad net tryksta asaros. Isge-

r iu dar vien^ puodelj arbatos ir sumokejusi pakylu eiti.

- Sugrjzkite rytoj, mem! - pavymui rikteli storulis.

Septynios trisdesimt. Pavalgiau, atsigeriau, pailsejau - kas da­

bar? Keli^ pastoja karve, bandydama apeiti gyvulj vos nejvirstu

1 0

j siuksliij kruv^. Pakyla pabaidytij musiij spiecius. Tarp karves

ir siukslyno isdygsta guvus berniukstis, isties^s rankel^ praso

ismaldos.

- E ik sau, - burbteliu lietuviskai. Nebezinau, k^ toliau veikti.

Dabar, siandien, rytoj. Pries akis - puse metij issvajotos laisves,

bet k^ man su ja daryti? Vaikstau gatvemis ir laukiu, kol kas nors

atsitiks. E inu nusipirkti vandens. Desimt minuciij . leskau tuale-

to. Dar dvidesimt minuci^, kol nieko nepesusi paklausiu moters

vienoje parduotuveje. Ji man sako, eik j bet kur j viesbutj. Jie bal-

tus zmones j tualetus jleidzia, tik mus^ - ne. Uzsiplepejusi su ta

moterimi nusiperku auskarus. Aukso spalvos, su zaliais akme-

nukais, plastikinius - jie, jau zinau, sulus po keliq dienij. Is tolo

grazu, is arti... bet kam gi ziureti is arti?

Man jzengus j gretimo viesbucio vestibiulj uzkalbina stambus

vyras baltu turbanu ir ilgais, zilais, raitytais usais. Jis sako:

- Tavo labai geros akys. T u buti labai sekminga moteris! - pa-

maloninta tokiij naujien^ suklustu. Jis t^sia: - Tavo gyvenimas

buti labai laimingas, tik pries tai turi isspr^sti tris klausimus. Ir

tavo ketvirta cakra uzblokuota.

Nepamenu, k^ dar jis paiste, kalbejo ezoteriniais terminals,

tada is kisenes issitrauke popieriuk^, kazk^ pakeverzojo, su-

lankste ir jbruko man delnan.

- Kokia tavo megstamiausia spalva? - klausia.

- Melyna, - atsakau. Usuotis ranka mosteli j mano deln^. Is-

vynioju popieriuk^, o ten parasyta „melyna". Senis kalba toliau,

vel kazk^ keverzoja, vel bruka man kit^ popieriuk^.

- Sakyk skaiciij! Kokj tik nori.

- Septyniasdesimt du, - saunu. Senis patenkintas raito us^.

Letai islankstau popieriuk^ ir jauciu, kaip ant sprando siausiasi