MOKSLEIVIŲ MOKYMOSI IR POILSIO LAIKO PLANAVIMO … · Gimnazistai nepakankamai laiko skiria sveikai gyvensenai. Praktinės rekomendacijos. Ugdymo proceso metu pedagogai turėtų

KAUNO MEDICINOS UNIVERSITETAS

VISUOMENĖS SVEIKATOS FAKULTETAS

Sveikatos vadybos katedra

Diana Dapkevičiūtė

MOKSLEIVIŲ MOKYMOSI IR POILSIO LAIKO

PLANAVIMO SĄSAJOS SU SVEIKA GYVENSENA

MAGISTRO DIPLOMINIS DARBAS

(Visuomenės sveikatos vadyba)

Mokslinis vadovas

doc. V. Šveikauskas

KAUNAS

2007

2

SANTRAUKA

Visuomenės sveikatos vadyba

MOKSLEIVIŲ MOKYMOSI IR POILSIO LAIKO PLANAVIMO SĄSAJOS SU SVEIKA

GYVENSENA


Mokslinis vadovas doc. Vaclovas Šveikauskas

Kauno medicinos universitetas, Visuomenės sveikatos fakultetas, sveikatos vadybos katedra. Kaunas;

2007. 77 p.

Darbo tikslas – įvertinti moksleivių mokymosi ir poilsio laiko planavimo sąsajas su sveika gyvensena.

Tyrimo metodika. Atlikta anoniminė anketinė apklausa. Apklausoje dalyvavo 9 Kauno gimnazijų I-IV

gimnazinių klasių moksleiviai. Iš viso buvo apklausta 392 moksleiviai. Statistinė duomenų analizė buvo

atlikta naudojant statistinį paketą “SPSS 12.0”. Hipotezės apie dviejų poţymių nepriklausomumą buvo

tikrinamos naudojant Chi kvadrato (χ2) kriterijų. Rodiklių skirtumai laikyti statistiškai reikšmingi, kai

p<0,05.

Rezultatai. 43,9 proc. gimnazistų teigė, kad mokymosi krūvis yra per didelis. Beveik pusė (45,9 proc.)

respondentų aktyviai dalyvavo popamokinėje veikloje. Papildomam mokymuisi, popamokinei veiklai

didţioji dalis gimnazistų skyrė iki 1 val. per savaitę. Trečdalis (36,2 proc.) moksleivių teigė nelankantys

jokio būrelio. Didţiausia dalis gimnazistų kėlėsi apie 7 val., o miegoti ėjo tarp 23-24 val. Poilsiui po

pamokų visiškai laiko neskyrė dešimtadalis moksleivių. Ketvirtadalis (28,3 proc.) sakė, kad ilsisi iki 2

valandų. Dauguma gimnazistų planavo savo laisvalaikį, tik 10 procentų teigė, kad nieko konkretaus

nedaro. Trečdalis (38,5 proc.) respondentų ilsėjosi aktyviai. Tačiau labai didelė dalis moksleivių ilsėjosi

pasyviai – prie kompiuterio (59,9 proc.) ir ţiūrėdami televizorių (49,2 proc.). Daugiau nei pusė (53,3

proc.) moksleivių sutiko, kad laiko planavimas padeda sveikai gyventi. Fiziniam aktyvumui moksleiviai

skyrė nepakankamai laiko, 35,5 proc. – iki 1 val. per savaitę. Gimnazistai ne visada laikėsi mitybos

reţimo, tik trečdalis apklaustųjų valgė 4-5 kartus per dieną. Rytais beveik penktadalis nespėjo

papusryčiauti. Didesnis uţimtumas sąlygojo maţesnį ţalingų įpročių paplitimą.

Išvados. Gimnazistai daugiausia laiko skiria mokymuisi ir papildomam ugdymui, tačiau neracionaliai

naudoja poilsiui skirtą laiką. Gimnazistai nepakankamai laiko skiria sveikai gyvensenai.

Praktinės rekomendacijos. Ugdymo proceso metu pedagogai turėtų akcentuoti darbo ir poilsio reţimo

svarbą bei 1-2 kartus per metus moksleiviams organizuoti integruotas pamokas apie laiko planavimą.

Raktiniai žodžiai. Laiko planavimas, sveika gyvensena, moksleiviai.

3

SUMMARY

Management of Public Health

ASSOCIATION OF HEALTHY LIFESTYLE OF SCHOOLCHILDREN WITH

LEARNING AND REPOSE TIME PLANNING


Supervisor Vaclovas Šveikauskas, Sc. Assoc. Prof.

Department of Health Management, Faculty of Public Health, Kaunas University of Medicine.

Kaunas; 2007. 77 p.

Aim of the study was to evaluate assotiation of healthy lifestyle of schoolchildren with learning

and repose time planning.

Methods. Anonymous questionnaire was used for the survey. Schoolchildren from I-IV

gymnasium classes from nine gymnasiums of Kaunas took part in the survey. 392 students were

questioned in total. The acquired inquiry results data were then processed and analyzed using

SPSS version 12.0 Statistical software package. Hypothesis about the absence of interdependence

between the two indicators were verified using the Chi-square (χ2) criterion. Results differences

at p < 0,05 level were considered as statistically significant.

Results. 43,9 per cent of schoolchildren indicated that educational load was too big. Almost half

(45,9 per cent) of respondents were attend out-of-school activity. Most of all pupils dedicated one

hour per week for out-of-school activity. One third (36,2 per cent) of schoolchildren said that

they not attending any coterie. Most of all pupils woke up at 7 a.m., and they went to sleep at 11-

12 p.m. Tenth of schoolchildren attended none time for rest after lesson at all. One quarter (28,3

per cent) said that they rested till two hours. Most of all pupils planned their leisure time, only 10

per cent said that they did nothing concrete. One third (38,5 per cent) of respondents rested

active. However many of schoolchildren rested passive – working or playing with computer (59,9

per cent) and watching television (49,2 per cent). More than half (53,3 per cent) of schoolchildren

agreed that time planning helps to live healthy. Pupils dedicated not enough time for physical

activity, 35,5 per cent - till one hour per week. Schoolchildren not always paid attention to

nutrition regime, only one third of respondents ate 4-5 times per day. Almost fifth of respondents

did not have breakfast in the morning. Major employments determined less spread of harmful

habits.

4

Conclusions. Schoolchildren dedicate most time for learning and supplementary education. They

spend repose time not rationally. Schoolchildren put not enough time for healthy lifestyle.

Practical recommendations. In the education process educators must emphasize the importance

of work and rest regime and 1-2 times per year organize for schoolchildren integrated lessons

about time planning.

Key words. Time planning, healthy lifestyle, schoolchildren.

5

SANTRUMPOS

lls – laisvės laipsnių skaičius

n – tiriamųjų skaičius

p – statistinis reikšmingumas

proc. – procentai

PSO – pasaulio sveikatos organizacija

χ² - Chi kvardato kriterijus

6

TURINYS

ĮVADAS ........................................................................................................................................... 7

DARBO TIKSLAS IR UŢDAVINIAI ............................................................................................. 9

1. LITERATŪROS APŢVALGA .......................................................................................... 10

1.1. Moksleivių gyvensenos ypatumai .............................................................................. 10

1.1.1. Fizinis aktyvumas ............................................................................................... 11

1.1.2. Sveika mityba ..................................................................................................... 12

1.1.3. Ţalingi įpročiai ................................................................................................... 14

1.2. Moksleivių laiko planavimas ..................................................................................... 17

1.2.1. Moksleivių mokymosi laiko planavimo problemos ........................................... 19

1.2.2. Gimnazistų poilsio planavimo problemos .......................................................... 25

1.3. Dienotvarkės ir sveikatos problemų sąsajos ............................................................... 29

1.3.1. Psichinės sveikatos problemos ........................................................................... 30

1.3.2. Fizinės sveikatos problemos............................................................................... 33

2. TYRIMO METODIKA IR KONTINGENTAS ................................................................. 34

2.1. Tiriamųjų kontingentas .............................................................................................. 34

2.2. Tyrimo metodika ........................................................................................................ 34

3. REZULTATAI IR JŲ APTARIMAS ................................................................................ 37

3.1. Socialinės-demografinės charakteristikos .................................................................. 37

3.2. Mokymosi ir papildomo ugdymo laiko planavimas ................................................... 39

3.2.1. Mokymosi proceso planavimas .......................................................................... 42

3.2.2. Poilsio laiko planavimas ..................................................................................... 50

3.3. Sveikos gyvensenos įgūdţiai ...................................................................................... 55

3.3.1. Moksleivių sveikata ............................................................................................ 56

3.3.2. Fizinis aktyvumas ............................................................................................... 58

3.3.3. Mityba ................................................................................................................ 61

3.3.4. Ţalingi įpročiai ................................................................................................... 64

IŠVADOS ....................................................................................................................................... 67

REKOMENDACIJOS .................................................................................................................... 68

LITERATŪRA ............................................................................................................................... 69

PRIEDAI ........................................................................................................................................ 75

7

ĮVADAS

Vaikai ir jaunimas, kuriems pagal Jungtinių Tautų klasifikaciją priskiriami iki 24 metų

amţiaus gyventojai, kiekvienoje šalyje sudaro didelę ir daugeliu poţiūrių ypatingą populiacijos

dalį. Nors tai sveikiausia gyventojų grupė, tačiau iš kitos pusės – labiausiai paţeidţiama

populiacijos dalis (1).

Pagrindinė augančio ir bręstančio vaiko veikla - mokymasis. Mokykloje praleistas

gyvenimo laikotarpis yra labai svarbus formuojantis gyvensenai, poţiūriui į gyvenimo vertybes,

sveikatą. Šie veiksniai lemia vaiko ateities gerovę ir gyvenimo kokybę (2, 3).

Gera vaiko sveikata ir savijauta - vienos svarbiausių jo normalios raidos bei mokymosi

prielaidų (2). Švietimo įstaigos yra vienos svarbiausių institucijų, kuriose galima sėkmingai

ugdyti ir stiprinti vaikų sveikatą (3).

Vaikas mokykloje praleidţia 7-8 val., todėl mokymosi sąlygos bei netinkamas dienos

reţimas neabejotinai veikia augantį organizmą. Higieninę darbo ir poilsio reţimo esmę sudaro tai,

jog tinkamai sutvarkytas darbo ir poilsio reţimas pagerina moksleivio darbingumą, nenuvargina

organizmo, saugo sveikatą. Norint kuo ilgiau išlaikyti didesnį mokinio darbingumą, būtina

tinkamai sutvarkyti mokinių darbo ir poilsio reţimą (4).

Pastaraisiais metais visuomenėje vis daţniau keliama per didelio mokymo krūvio bendrojo

lavinimo mokyklose problema ir ji siejama su moksleivių sveikatos blogėjimu. Intensyvus

protinis darbas nepalieka laiko aktyviam poilsiui ir miegui, skatina pervargimą (5). Apie tai kalba

moksleivių tėvai, patys moksleiviai ir pedagogai. Vykstant švietimo reformai, ieškoma būdų,

kaip gerinti situaciją, siekiama modernizuoti ugdymo procesą, įsteigtos gimnazijos (2, 6).

Tačiau nemaţa 14-18 metų moksleivių dalis skundţiasi, kad juos slegia mokyklos aplinka,

jie nuolat patiria stresą. Tarp svarbiausių šių dienų paauglių aktualijų – nemokėjimas atsispirti

ţalingiems įpročiams, bendravimo įgūdţių stoka (7, 8).

Pernelyg aukšti ugdytiniui keliami reikalavimai sukuria nepalankią sveikatai aplinką. Per

didelis spaudimas ir nerealūs tėvų bei mokytojų keliami uţdaviniai moksleiviams sukuria

nuolatinės įtampos atmosferą, kuri turi įtakos jų sveikatai (9, 10). Norint suspėti tinkamai

pasiruošti pamokoms ir sveikai gyventi, kiekvienas turi mokėti planuoti savo laiką.

8

Darbo aktualumas. Darbo ir poilsio reţimo svarba – labai didelė. Uţsienyje ir Lietuvoje

atlikta daug darbų, įrodančių jo įtaką sveikatai ir darbingumui. Gimnazija – tai atskiras bendrojo

lavinimo mokyklos tipas. Joje ugdymo krūvis didesnis negu bendrojo lavinimo mokykloje.

Galima daryti prielaidą, jog dėl to gimnazistai ilgiau ir daugiau mokosi ir paţeidţia darbo ir

poilsio reţimą. Tuo tarpu Lietuvoje vis daugėja gimnazijų arba gimnazijos klasių ir jose

besimokančių vaikų (5). Remiantis daugelio tyrimų rezultatais (6, 11, 12, 13), nėra abejonių, kad

moksleivių mokymosi ir poilsio reţimas neatitinka reglamentuojamų normų ir jų gyvenimo būdas

yra nesveikas.

Darbo naujumas. Tiek Lietuvoje, tiek kitose Europos šalyse atlikta nemaţai tyrimų (6, 13,

14, 15), kaip mokymosi krūvis įtakoja moksleivių sveikatą ir gyvensenos ypatumus. Tačiau apie

vyresniųjų klasių mokinių laiko planavimą nėra daug duomenų. Todėl mano darbo tikslas –

įvertinti moksleivių mokymosi ir poilsio laiko planavimo sąsajas su sveika gyvensena.

9

DARBO TIKSLAS IR UŢDAVINIAI

TIKSLAS

Įvertinti moksleivių mokymosi ir poilsio laiko planavimo sąsajas su sveika gyvensena.

UŢDAVINIAI

1. Nustatyti laiko, skiriamo mokymuisi ir poilsiui, reikšmę moksleivio dienotvarkėje.

2. Išsiaiškinti gimnazistų laiko planavimo įtaką sveikai gyvensenai.

3. Pasiūlyti rekomendacijas, kurios įgalintų moksleivius racionaliai planuoti mokymosi

ir poilsio laiką.

10

1. LITERATŪROS APŽVALGA

1.1. Moksleivių gyvensenos ypatumai

Gyvensena – tai įpročių ir papročių visuma, susidariusi, veikiama ir stiprinama

socializacijos proceso per visą ţmogaus gyvenimą (16).

Pradėjus lankyti mokyklą, pasikeičia daugelio vaikų kasdienybė. Vaikystėje ir paauglystėje

yra tam tikri periodai, kurių metu ypač pastebimas intelektinis ir psichinis vystymasis, įgyjami

ilgalaikiai socialiniai ir sveikatos prieţiūros įgūdţiai. Jauni ţmonės gali būti labai paţeidţiami,

lengvai pradeda vartoti narkotikus, alkoholį, rūkyti. Gali pasireikšti per daug greitas lytinis

brendimas. Sumaţėjęs fizinis aktyvumas ir netinkami mitybos įpročiai lemia daugelyje šalių

didėjantį nutukusių jaunų ţmonių skaičių (17). Pagrindiniai mokinių sveikatos rizikos veiksniai –

protinio darbo higienos reikalavimų nesilaikymas, sveikos gyvensenos įgūdţių nebuvimas.

11-12 klasėse besimokančių jaunuolių ir merginų gyvenimo būdui didţiulės reikšmės turi

tai, kad jie rengiasi abitūros egzaminams, papildomai mokosi fakultatyvuose, kursuose, su

repetitoriais, uţsiima kita uţklasine veikla, kai kurie pradeda dirbti (11).

Geriau paţinti moksleivių sveikatos problemas ir gyvenimo būdą padeda 1994-1998 m.

vykusio Lietuvos moksleivių sveikatos ir gyvensenos tyrimo rezultatai (18) bei 2001–2002 m.

atliktas tyrimas vykdant PSO koordinuojamą projektą „Mokinių gyvensenos ir sveikatos

tyrimas“. Atlikta analizė parodė, kad Lietuvoje gyvenantys berniukai itin anksti pradeda vartoti

alkoholinius gėrimus. Visų amţiaus grupių berniukai ir mergaitės daţniau nei jų bendraamţiai

kitose Europos sąjungos (ES) šalyse prisipaţino buvę apsvaigę nuo alkoholio du ir daugiau kartų.

Lietuvos penkiolikmečiai berniukai rūko daţniausiai iš visų ES šalių; mergaitės, palyginti su kitų

ES šalių bendraamţėmis, rūko rečiau. Lietuvos mokiniai rečiau valgo saldumynų, geria

kokakolos arba kitų saldintų putojančių gėrimų, valgo vaisių. Lietuvoje maţdaug tik kas trečias

berniukas ir kas antra mergaitė reguliariai valo dantis. Lietuvos mokinių fizinis aktyvumas,

palyginti su kitomis ES šalimis, yra gana aukštas, tačiau ypač daug mokinių ilgai ţiūri televizijos

laidas. Jaunų ţmonių gyvensenos, turinčios įtakos sveikatai, skirtumai tarp ES šalių ir regionų

rodo, jog būtina Lietuvos ir Europos sveikatos politikoje įgyvendinti šiuos skirtumus maţinančias

iniciatyvas (19).

11

2002 m. atliktas tyrimas, kurio tikslas - įvertinti ryšį tarp sveikatos stiprinimo veiklos,

vykdomos mokykloje, ir moksleivių gyvensenos. Mokyklose, kuriose vykdomos sveikatos

stiprinimo programos bei skiriamas didelis dėmesys sveikatos stiprinimo veiklai, palyginti su

kitomis mokyklomis, daugiau moksleivių sveikiau maitinasi, rečiau patiria kitų moksleivių

patyčias, rūko, vartoja alkoholinius gėrimus ir narkotikus. Gauti duomenys patvirtina išvadą, kad

sėkmingai organizavus sveikatos ugdymo veiklą mokyklose būtų galima ţenkliai sumaţinti

ţalingų įpročių paplitimą bei pagerinti moksleivių sveikatos būklę (20).

1.1.1. Fizinis aktyvumas

Fiziškai aktyvi gyvensena, sportavimas laisvalaikiu yra ţinomi ne tik kaip sveikatą

gerinantys, bet ir kaip sveikatą stiprinantys veiksniai. Maţas fizinis aktyvumas – vienas

būdingiausių šiuolaikinės visuomenės gyvensenos bruoţų (16).

Moksleivio savijauta per dieną labai priklauso nuo to, ar į jo dienotvarkę įtraukta mankšta ir

grūdinimosi procedūros. Šiems komponentams kiekvieną dieną reikia skirti 0,5-1 valandą.

Rytinei mankštai kasdien galima skirti 10-15 min. (21). Ypač šie komponentai yra svarbūs

nesportuojantiems, nejudriems ir pasyviems vaikams. Mankštintis galima ir kitu laiku, nebūtinai

ryte. Svarbu, kad ši veikla taptų stereotipinė (22).

Visų klasių mokiniams per savaitę privalomos ne maţiau kaip trys kūno kultūros pratybos

(23). Buvo atliktas Vilniaus pradinių mokyklų ketvirtų klasių moksleivių fizinio aktyvumo

įvertinimas. Nustatyta, kad pakankamai fiziškai aktyvių vaikų buvo 82 proc., berniukai

laisvalaikiu kasdien intensyviai mankštinosi 1,5 karto daţniau nei mergaitės (24). Pagal Kaune

atlikto vyresnių vaikų tyrimo duomenis (25), ne pamokų metu maţiau nei 0,5 val. per savaitę

sportuojančių buvo trečdalis apklaustųjų, o 4 val. ir daugiau – kas ketvirtas moksleivis. Pusė

moksleivių rytais nesimankštino, retkarčiais mankštinosi kas trečias, o kasdien – tik 14,1 proc.

Paauglystės laikotarpiu daugelis moksleivių savo veiklą po pamokų planuoja patys ir

savarankiškai gali rinktis fizinio aktyvumo rūšis: lankyti treniruotes, ţaisti kieme su draugais ar

mankštintis individualiai. Ištyrus septintų klasių moksleivius, nustatyta, kad 1 val. per savaitę ir

maţiau ne mokykloje sportavo pusė moksleivių. Per retai mankštinasi ir sportuoja ketvirtadalis

berniukų ir beveik pusė mergaičių (26).

12

Pagal 11-12 klasių moksleivių sveikatos tyrimo duomenis, 39,9 proc. mokinių mankštinasi

tik kartais, 19,8 proc. – beveik nesimankština. Tik 21,9 proc. apklaustųjų teigė lankantys kokį

nors sporto ar šokių būrelį. Beveik 60 proc. mokinių fizinio aktyvumo lygis neatitinka sveikatai ir

pagrindinėms gyvybinėms funkcijoms uţtikrinti rekomenduojamo lygio. Nuo 2000 m. 10 proc.

sumaţėjo sportuojančių vaikų. Nustatyta, kad nepakankamas paauglių fizinis aktyvumas turi

reikšmės jų daţnam sergamumui ūmiomis ligomis bei daţniems psichosomatiniams

negalavimams. Daţno ūmaus sergamumo ir daţnų psichosomatinių negalavimų rizika tiems,

kurie mankštinasi kartais arba visai nesimankština 1,7 karto didesnė palyginti su tais, kurie

mankštinasi kasdien arba 2-3 kartus per savaitę (11).

Maţai yra ţinoma, kaip fizinis aktyvumas susijęs su paauglių sveikata. Todėl 2006 m.

Minesotoje buvo atliktas tyrimas, kurio rezultatai parodė, kad mokinių sveikatai įtakos turi ilgas

sėdėjimas prie televizorių ekranų, kompiuterio (27). Amerikoje tirtas 8-16 metų paauglių fizinis

aktyvumas. Nustatyta, kad berniukai aktyvesni uţ mergaites. Turintys antsvorį jaunuoliai buvo

maţiau aktyvūs nei jo neturintys (28). Taigi, moksleivių fizinis aktyvumas yra per maţas.

1.1.2. Sveika mityba

Mityba – tai dar vienas veiksnys, turintis neabejotinos įtakos dienotvarkei ir savijautai.

Sparčiai kintanti maisto pramonė, gausėjanti maisto produktų pasiūla ir įtaigi reklama veikia

gyventojų mitybą. Vykstantiems pokyčiams ypač imlūs jauni ţmonės. Taupydami laiką ir

nesuvokdami nesveikos mitybos pasekmių sveikatai, jie vis daţniau renkasi greitai pagamintą

maistą, daug riebalų turinčius uţkandţius, geria dirbtiniais saldikliais saldintus gėrimus (29).

Planuojant mitybą reiktų nepamiršti pagrindinių maistingųjų medţiagų (baltymų, riebalų,

angliavandenių, vitaminų, mineralų) ir maisto kaloringumo fiziologinių normų. Mitybą reikia

subalansuoti atsiţvelgiant į amţių, lytį, sveikatos būklę, veiklos ir poilsio pobūdį (22, 25).

Mityba – tai svarbi mokinio dienos reţimo dalis. Mitybos reţimas – valgymų tuo pačiu

laiku skaičius per dieną. Labai svarbu tinkamai paskirstyti maisto racioną. Valgyti reikia 4-5

kartus per dieną. Energetinė paros maisto vertė turi būti subalansuota taip: pusryčiai – 20 proc.,

priešpiečiai – 10 proc., pietūs – 35 proc., pavakariai – 15 proc., vakarienė – 20 proc. Maitintis

derėtų ne didesniu kaip 4 valandų intervalu (22). Valgant kasdien skirtingu laiku gali sutrikti

13

virškinimo sistemos veikla. Tokie ţmonės daţniau serga įvairiomis ligomis. Taigi mitybos ritmas

yra būtina racionalios mitybos dalis (30).

Ištyrus Kauno miesto ir Lietuvos moksleivių maitinimosi ypatumus, nustatyta, kad dalis

moksleivių maitinosi nereguliariai, tik pusė jų kasdien valgydavo pusryčius, daugiau berniukų nei

mergaičių. Trečdalis kramsnojo bet kuriuo paros metu kasdien, daugelis mėgo stipriai saldinti

arbatą. Tik pusė moksleivių kasdien valgė vaisių (26). Ne tik Lietuvos, bet ir daugelyje Europos

šalių vyresnių klasių moksleiviai maţai valgo vaisių (31, 32, 33). Taigi, moksleivių mityba nėra

pakankamai sveika, daţnai nesubalansuota (25, 34).

Perry C. Minesotoje atliko tyrimą, kuriame buvo išsiaiškinta, kad daugelis moksleivių

nevalgo pusryčių, nes nori ilgiau pamiegoti. Vaikams anksti reikia keltis, todėl jie pusryčiams

skirtą laiką paaukoja miegui. Daugelio vaikų tėvai uţimti ţmonės, todėl vaikams tenka daţnai

valgyti greitai paruošiamą maistą (35). Haruki T. tyrimo rezultatai parodė, kad 78,3 proc.

berniukų ir 70,2 proc. mergaičių pusryčius valgo reguliariai kiekvieną dieną. Buvo įrodyta, kad

tie mokiniai, kurie valgo pusryčius turi geresnį apetitą ir eina anksčiau miegoti lyginant su tais,

kurie nevalgė (36). Moksleivių, kurie nepusryčiauja ar nevalgo priešpiečių mokykloje,

darbingumas būna maţesnis, jie greičiau pavargsta, sunkiau sukaupia dėmesį.

Mirinavičienė E. apklausė 5-12 klasių moksleivius. Anketų analizė parodė, kad tik 24,4

proc. moksleivių valgo visada tuo pačiu laiku. Tarp pagrindinių valgymų uţkandţiauja 86 proc.

moksleivių. 7,5 proc. moksleivių nevalgo pusryčių namuose. 11,4 proc. vyresniųjų klasių

moksleivių nevalgo pusryčių. Šie duomenys rodo, kad dalis moksleivių maitinasi nereguliariai, jų

maisto medţiagų pasisavinimą sunkina daţnas uţkandţiavimas, formuojasi netinkami

maitinimosi įgūdţiai (37).

Kasdien mokykloje valgo priešpiečius arba pietus apie trečdalis mokinių, niekada jų

nevalgo kas penktas mokinys (11). Priešpiečiams mokykloje 56,7 proc. renkasi bandelę ir arbatą,

tik 21 proc. moksleivių valgo karštus patiekalus (37). Pagal atliktų tyrimų rezultatus (10), kas

ketvirto moksleivio maitinimas mokykloje netenkina, todėl 28,7 proc. moksleivių mokykloje

nevalgo. Net 16,7 proc. moksleivių pietums namuose valgo šaltus uţkandţius, 71 proc. valgo

karštus patiekalus. Matome, kad ir šeimose nepakankamai rūpinamasi racionalia mityba.

Daugumos produktų vartojimo atţvilgiu mergaičių sveikesnė mityba nei berniukų. Tokius

mitybos skirtumus būtų galima sieti su brendimo periodo fiziologiniais pokyčiais, greitesne, ypač

berniukų, medţiagų apykaita, kuri sąlygoja didesnį energijos poreikį. Moksleivių mityba

14

priklauso nuo jų pačių sprendimų ir gebėjimų rinktis. Tikėtina, kad mergaitės labiau domisi

mityba, o motyvacija skatina jas pozityviai keisti mitybos įpročius (34).

Mitybos reţimo nesilaikymas gali būti sąlygotas ir didţiulio moksleivių uţimtumo. Pagal

11-12 klasių mokinių tyrimo rezultatus, 18,7 proc. mokinių teigė valgantys tik 1–2 kartus per

dieną. Į klausimą, ar visada turi laiko pavalgyti, teigiamai atsakė 30,5 proc. apklaustų mergaičių

ir 44,8 proc. berniukų. 5 ir daugiau kartų valgantys mokiniai taip pat daţnai paţeidţia mitybos

reţimą, nes visą dieną uţkandţiauja greito maisto produktais. Nustatyta, kad mokinių mitybos

reţimo paţeidimai turi reikšmės jų savijautai: daţnų psichosomatinių negalavimų rizika tiems,

kurie niekada neturi laiko pavalgyti yra 4,8 karto didesnė nei tiems, kurie visada pavalgo laiku

arba nespėja laiku pavalgyti tik kartais; ši rizika taip pat 1,5 karto didesnė tiems, kurie valgo

neoptimalų kartų skaičių palyginti su 3-4 kartus dienoje valgančiais (11, 38).

Daugelio šiuolaikinių ţmonių problema – nesaikingas maitinimasis. Antsvoris ir nutukimas

labiau paplitę turtingose, urbanizuotose šalyse. Tie, kas nesaikingai maitinasi, daţniausiai yra ir

nepakankamai fiziškai aktyvūs (39). Nutukimas kenkia sveikatai keleriopai: jis apsunkina

judėjimą, didėja ir aterosklerozės, išeminės širdies ligos, piktybinių navikų pavojus (16).

Nutukusiems moksleiviams skauda galvą, padidėja prakaitavimas, atsiranda greitas nuovargis.

Jiems sumaţėja raumenų tonusas, sumaţėja imunitetas. Dėl to moksleiviai daţniau serga (40).

Pastaruoju metu Lietuvoje ryškėja akivaizdūs prieštaravimai tarp radikalaus mokyklų

valgyklų restruktūrizacijos proceso ir moksleivių sveikos mitybos siekimo. Daugelyje šalies

mokyklų moksleivių maitinimo organizavimas perduodamas privačioms tarnyboms,

atsiţvelgiančioms tik į komercinius kriterijus. Lietuvos mokyklose vykdomos mitybos programos

daţnai tėra fragmentiškos, o jų įgyvendinimo rezultatai nėra aiškūs. Taigi vis aktualesnis tampa

poreikis gilintis į moksleivių mitybos problemas, ypač kai jos kyla socialinių ir ekonominių

permainų metu (34).

1.1.3. Žalingi įpročiai

Tabako vartojimas pasaulyje įgavo epideminį pobūdį ir yra viena rimčiausių visuomenės

sveikatos problemų. Pastebima, kad rūkyti pradeda vis jaunesni asmenys ir vis daugiau

mergaičių. Didţioji dauguma paauglių, eksperimentuojančių su tabaku, pradeda kasdien rūkyti ir

tampa priklausomi nuo nikotino dar paauglystės laikotarpiu.

15

2002 m. Kaune atlikto tyrimo tikslas buvo išanalizuoti paauglių priklausomybės nuo

nikotino ypatumus. Iš apklaustųjų tabaką vartojo 49 proc. mokinių. Didţioji dalis (56,8 proc.)

vartojančių tabaką rūkė kasdien. Analizuojant priklausomybės nuo nikotino ypatumus nustatyta,

kad berniukų priklausomybė nuo nikotino yra stipresnė nei mergaičių. Berniukų ir mergaičių

priklausomybės nuo nikotino stiprumas siejasi su tabako vartojimo daţnumu bei surūkomų

cigarečių skaičiumi. Paauglystėje beveik kas antras rūkantis berniukas ir dvi iš penkių rūkančių

mergaičių jau yra priklausomi nuo nikotino (41). Kartais arba nuolat rūko kas trečias 11–12

klasės mokinys, nerūko 43 proc. tirtųjų; bandė rūkyti, bet nerūko – beveik ketvirtadalis.

Statistiškai patikimai daţniau rūko berniukai palyginti su mergaitėmis, o taip pat miesto mokiniai

palyginti su kaimo bendraamţiais (11).

Nustatyta, kad trys daţniausios paauglių mirties prieţastys – nelaimingi atsitikimai,

ţmogţudystės ir saviţudybės yra susijusios su piktnaudţiavimu alkoholiniais gėrimais (42).

Jauniems ţmonėms alkoholis ir kitos psichoaktyvios medţiagos gali pasirodyti kaip panacėja,

padedanti įveikti bendravimo, psichologinio streso, savo identiteto paieškos, nerimo dėl ateities

problemas. Eksperimentavimas ir savo galimybių išbandymas bei socialinės aplinkos tyrinėjimas

ypač būdingi paauglių psichinio brendimo bruoţai (43).

Tyrėjų duomenimis, JAV bei Europos valstybėse alkoholinių gėrimų vartojimas tarp

moksleivių yra populiarus ir plačiai paplitęs. Per keletą paskutinių dešimtmečių jis maţai keitėsi

(44). Berniukų, kurie sakėsi buvę apsvaigę nuo alkoholio du ir daugiau kartų, procentas 1994 m.

tyrimo duomenimis, buvo didţiausias Danijoje, Velse, Škotijoje ir Suomijoje ir viršijo 50 proc.

tiek tarp mergaičių, tiek tarp berniukų. Lietuvos 15-mečių analogiški rodikliai buvo kelis kartus

maţesni, atitinkamai – 27 proc. berniukų ir 17 proc. mergaičių (45). Ankstesnių tyrimų

duomenimis (18, 46), 1994 ir 1998 m. reguliariai alkoholį vartojančių moksleivių procentas

keitėsi neţymiai. Vėlesni tyrimai parodė, kad alkoholį vartoja vis jaunesni, o jo vartojimo

pasekmės keturis kartus didesnės berniukams. Tik kas trečias moksleivis teigė niekada

nevartojantis alkoholinių gėrimų, deja, daugiau nei ketvirtadalis moksleivių prisipaţino jų

vartojantys nors kartą per savaitę. Alkoholinius gėrimus daţniau vartojo berniukai negu

mergaitės ir vyresni moksleiviai daţniau negu jaunesni. Populiariausias alkoholinis gėrimas buvo

alus (26, 34, 47).

2005 m. Kaune tirti 7, 9 ir 11 klasių moksleiviai, siekiant įvertinti alkoholinių gėrimų

vartojimo paplitimą tarp moksleivių bei nustatyti jo veiksnius. Dauguma (93,4 proc.) Kauno

16

miesto ir rajono moksleivių prisipaţino, jog yra vartoję kokių nors alkoholinių gėrimų. Kas antras

moksleivis, nepriklausomai nuo lyties, teigė, jog per pastarąjį mėnesį buvo nors kartą apsvaigęs

nuo alkoholio. Pagrindinės prieţastys, paskatinusiosios alkoholinių gėrimų vartojimą, noras

atsipalaiduoti, smalsumas, neturėjimas ką veikti. Kitos tiek pat daţnos prieţastys: siekimas

apsvaigti, nenorėjimas išsiskirti iš draugų. Alkoholinių gėrimų vartojimas statistiškai reikšmingai

siejosi su rūkymu ir teigiamu poţiūriu į narkotines medţiagas bei jas vartojančius asmenis.

Mokyklose būtina įgyvendinti efektyvesnes profilaktikos programas siekiant uţkirsti kelią

alkoholio ir kitų narkotinių medţiagų vartojimui (48).

19,3 proc. vienuoliktokų ir dvyliktokų maţiausiai kartą per savaitę vartoja alų, 6,8 proc. –

vyną, šampaną, 8,1 proc. – degtinę ir kitus stipriuosius gėrimus. Alų ir stipriuosius gėrimus

statistiškai patikimai daţniau vartoja berniukai, vyną, šampaną – mergaitės. Alaus, vyno ir

stipriųjų gėrimų vartojimas kartą per savaitę ir daţniau statistiškai patikimai daţniau paplitęs tarp

gimnazijų mokinių palyginti su bendrojo lavinimo mokyklomis. Vyną taip pat statistiškai

patikimai daţniau vartoja miesto mokiniai palyginti su bendraamţiais, gyvenančiais kaime (11).

Narkotines medţiagas bandė vartoti, bet nevartoja 8 proc. 11-12 klasių mokinių; jas vartoja

kartais, maţiausiai kartą per savaitę arba kasdien 9,7 proc. respondentų. Šis ţalingas įprotis labiau

būdingas berniukams palyginti su mergaitėmis (11).

Norint uţkirsti kelią ţalingiems įpročiams, labai svarbu ugdyti socialinius įgūdţius,

gebėjimą atsispirti bendraamţių spaudimui. Pagrindiniai uţdaviniai turėtų būti ugdyti sveiko

gyvenimo įgūdţius, gerinti moksleivių uţimtumą, racionaliai išnaudoti laisvalaikį. Kad šie

uţdaviniai būtų įgyvendinti, tikslinga kurti klubus, kur vaikai galėtų laisvai pabendrauti,

atsipalaiduoti, susirasti bendraamţių draugų, organizuoti diskusijas rūkymo, narkomanijos,

draugų tarpusavio santykių, tėvų ir vaikų, vaikų ir mokytojų santykių temomis. Vaikams trūksta

veiklos, ne visi gali dėl finansinių ar kitokių problemų lankyti mokyklose organizuojamus

būrelius, treniruotes (49).

Taigi tinkamas metas būtų mokyklose rengti pokalbius įvairiomis sveikatos temomis

pasikviečiant į jas medikų. Pokalbiuose galima aptarti ne tik sveikatos problemas, gyvenimo

sąlygas, bet ir populiarinti sveiką gyvenseną. Galima rengti šventines programas, viktorinas,

parodas, ekskursijas, lankyti kultūrinius renginius. Kad ateityje būtų uţkirstas kelias jaunų

ţmonių rizikingai elgsenai, tikslinga suvienyti bendruomeninių institucijų bendradarbiavimą (49).

17

1.2. Moksleivių laiko planavimas

Su planavimu nuolat susiduriama įprastinėje veikloje. Planavimas – ne vienkartinis

veiksmas, bet nenutrūkstamas procesas, kurio metu atsiţvelgiama į aplink vykstančius procesus

(50). Planavimas – tai tikslų nustatymas ir priemonių tiems tikslams pasiekti parinkimas (51, 52).

Nėra paprastų taisyklių, uţtikrinančių kiekvieno asmens laiko panaudojimo efektyvumą.

Daug kas dirba skirtingais būdais ir pasirenka savas sistemas. Galima rasti daugybę prieţasčių,

kodėl darbai neatliekami laiku. Bet visi turi tiek pat laiko, tik skirtingai jį tvarko. Laiko galima

rasti, atsisakant neprioritetinių darbų (53).

Planavimas nėra tuščias laiko gaišimas. Kuo daugiau laiko skirsime veiklos planavimui, tuo

maţiau laiko sugaišime pačiai veiklai (52). Literatūroje nurodoma, kad viena valanda darbo

planavimo sutaupo 10 valandų darbo įgyvendinimo (54).

Laiko planavimas suteikia galimybę: gerinti mokslo pasiekimus ir daugiau dėmesio skirti

akademinei veiklai; turėti daugiau laisvo laiko svarbiose veiklos srityse; gyventi subalansuotą

gyvenimą, mėgautis darbu ir laisvalaikiu; susidūrus su gyvenimo sunkumais, tvirtai kontroliuoti

savo psichiką, elgseną, emocijas ir darbą (22).

Norint planuoti laiką, pirmiausia reikia išsiaiškinti, kur jis dingsta. Tai padaryti galima

kelias dienas rašant, kada ir kas nuveikta. Planuojant laiką svarbu išsikelti tikslą, ką ir per kiek

laiko norima pasiekti. Tikslą patogu suskirstyti į smulkesnes uţduotis, kurios padėtų pasiekti

norimą rezultatą. Iškelti tikslai padeda išskirti prioritetines veiklas, o jos leidţia lengviau planuoti

laiką (55). A prioritetais galima vadinti darbus, kurie turi būti atliekami neatidėliotinai, B

prioritetais – darbus, kurie gali palaukti, kol bus atlikti A prioritetų įsipareigojimai, C prioritetais

– nelabai svarbius darbus, kurie gali lukterėti (22). Dienotvarkę patogiausia susiplanuoti turint

savaitės darbų planą, o šį – turint mėnesio planą. Mėnesio planas gali būti metinio plano dalis.

Suformuluotus tikslus ir uţduotis galima uţsirašyti. Tai padėtų sukurti planą bei sekti, kaip sekasi

siekti uţsibrėţtų tikslų, o prireikus juos koreguoti (55).

Būtina pasidaryti išsamų sąrašą, kuriame turi būti surašyti planuojama veikla. Šį sąrašą

galima padalinti į dvi dalis: tvirti įsipareigojimai – tai uţduotys, kurias reikia padaryti tiksliu

laiku (susitikimai, treniruotės, susirinkimai, pamokos, miegas, valgymas, darbas) ir kintantys

įsipareigojimai, kurių laikas gali kisti (darbas bibliotekoje, namų darbai, visuomeninė veikla,

laikas, skirtas draugams, aktyvus ir pasyvus poilsis) (22).

18

Siekiant optimaliai susiplanuoti darbus bei negaišti laiko nereikalingiems ar tiems patiems

darbams, reikia susitvarkyti savo darbo vietą. Kiekvienam darbui dienotvarkėje paskiriamas

laikas. Kiekvienam planuojamam darbui turi būti nurodytas pradţios ir pabaigos laikas ir data.

Darbus stengtis atlikti iki galo, nes atidėti darbai, vėliau gali pareikalauti kur kas daugiau laiko,

nei jo reikėtų atliekant darbą iš karto. Sudarius nebaigtų darbų ir darbų, kurie buvo atidėti

vėlesniam laikui, sąrašą, reikia pradėti juos vykdyti (55).

Atlikus paruošiamuosius darbus, galima pradėti planavimą – būsimos veiklos sumanymą,

kuris glaudţiai susijęs su informacijos kaupimu, prognozavimu ir sprendimų priėmimu.

Planavimo procese tenka priimti sprendimus, pvz., įtraukti vieną ar kitą priemonę į planą.

Planavimas pats savaime negarantuoja sėkmės, tačiau nukreipia į ją (53). Neplanuojant darbų

negalima įvertinti veiklos rezultatų (55).

Atlikus plano vykdymo kontrolę ir vertinimą, planas tikslinamas ir vėl grįţtama į proceso

pradţią, tik jau aukštesniu, patobulintu lygiu. Taigi planavimo procese vyksta nuolatinis proceso

vertinimas ir tobulinimas (55).

Veiklos ir poilsio planavimas – tai racionalus įvairių veiklos ir poilsio rūšių derinimas tam

tikru laikotarpiu. Ugdytinio veiklą ir poilsį sudaro ilgesnį laiką per parą trunkantys panašios

veiklos ir poilsio elementai. Svarbiausi jų yra šie:

Mokymas (-is) – apima ugdytinio ugdymo (-si) veiklą mokykloje, namuose ar kitur.

Papildomojo ugdymo ir visuomeninė veikla: dalyvavimas būrelių, sporto sekcijų

veikloje, jaunimo visuomeninė veikla ir kt.

Aktyvaus poilsio (laisvalaikio veikla – ţaidimai, pasivaikščiojimai gryname ore,

išvykos, ekskursijos, turizmas ir kt.) ir pasyvaus poilsio (dienos ir nakties miegas,

groţinės literatūros, laikraščių ir ţurnalų skaitymas, muzikos klausymas, TV laidos

ir kt.) formos.

Mityba: pusryčiai, priešpiečiai, pietūs, pavakariai ir vakarienė.

Namų ruoša, kūno, drabuţių ir avalynės prieţiūra.

Racionali veiklos ir poilsio kaita bei trukmė teigiamai veikia vaikų, paauglių, jaunimo ir

brandaus amţiaus ţmonių fizinį išsivystymą, sveikatą, protinį ir fizinį darbingumą,

psichoemocinę būseną (22).

19

1.2.1. Moksleivių mokymosi laiko planavimo problemos

Viena iš svarbiausių vaiko veiklos sričių – mokymasis. Čia jis susiduria su didţiausiais

sunkumais. Juos įveikti padeda tinkamas veiklos (mokymosi) stereotipas. Pagal trukmę

stereotipai yra skirstomi į mikro- ir makrostereotipus. Formuojant veiklos stereotipą, taikomi šie

principai: laipsniškumo veiklos pradţioje ir pabaigoje, tolygumo maksimalios veiklos periodu,

stereotipiškumo ir tęstinumo (22).

Ugdymo procese yra svarbesni šie mikrostereotipai: pertraukų, pamokų ir dienos.

Trumpesnės nei 10 minučių pertraukos yra neefektyvios ir jų nepakanka nuovargiui,

susikaupusiam per pamoką, likviduoti ir prarastam protinio ir fizinio darbingumo lygiui atstatyti.

Nerekomenduojamos tarp pamokų ilgesnės nei pusvalandţio pertraukos, nes tada išsiderina visos

dienos veiklos stereotipas. Pertraukų trukmė ir pobūdis turi atitikti veiklos trukmę ir pobūdį.

Svarbiausias ugdymo proceso veiklos elementas yra pamoka ir jos stereotipas. Suformavęs

veiklos stereotipą pamokoje, moksleivis geriau prisitaiko prie mokymo proceso, įsisavina jo

turinį, ne taip greit pavargsta, veikla tampa efektyvesnė, produktyvesnė (22).

Organizuojant mokinio dienos veiklą, patartina vadovautis jo biologiniais ritmais. Du

trečdaliai vaikų aukščiausią protinio ir fizinio darbingumo lygį pasiekia rytinėmis ir popietinėmis

valandomis. Rytinis darbingumo pakilimas nuo 8 iki 12 val., o popietinis – nuo 16 iki 18 val.

(53). Formuojant vaiko dienos veiklos ir poilsio stereotipą, reikia prisiminti, kad stereotipo

periodų trukmė priklauso nuo vaiko amţiaus. Kuo vyresnis vaikas, tuo ilgesnis maksimalaus

darbingumo periodas. Jo trukmė priklauso ir nuo šių veiksnių: lyties, nuovargio, pervargimo,

ligų. Mergaičių šis periodas ilgesnis nei berniukų, todėl būtina ugdymo diferenciacija lyties

aspektu. Nuovargis, pervargimas, liga sutrumpina maksimalaus darbingumo periodą (22).

Iš makrostereotipų, organizuojant moksleivių veiklą ir poilsį, svarbesnis yra savaitės

stereotipas. Nuo jo priklauso ne tik tai, kaip reikia paskirstyti mokymo krūvį per savaitę, bet ir

tai, kaip savaitės diena lemia dienos veiklos ir poilsio stereotipą. Paprastai pirmadienis susijęs su

įsidirbimo periodu. Antradienis ir trečiadienis yra darbingiausios savaitės dienos. Ketvirtadienį

darbingumas tampa nestabilus, maţėja, todėl moksleiviams šią savaitės dieną turi būti numatytas

relaksacinis, darbingumą stabilizuojantis veiklos ir poilsio reţimas. Tinkamai organizavus veiklą

ir poilsį šiomis savaitės dienomis galima išsaugoti vaikų darbingumą ne tik penktadienį, bet ir

savaitės pabaigoje, be to, taip sudaromos kitos savaitės veiklos ir poilsio prielaidos (22, 53).

20

Baigiantys mokyklą moksleiviai yra vyriausia vaikų populiacijos dalis, tam tikra specifinė

socialinė grupė, pagrindinį dėmesį skirianti mokymuisi, sprendimui dėl būsimos specialybės,

besirengianti egzaminams ir studijoms aukštosiose mokyklose. Vienu iš pagrindinių baigiamųjų

vidurinės mokyklos klasių moksleivių socialinės aplinkos veiksnių, turinčių įtakos vaiko

sveikatai, psichologiniam komfortui bei gyvenimo kokybei, galima laikyti ugdymo procesą (8).

1) Mokymosi krūvio problemos

Mokymosi aplinka mokykloje bei mokinių mokymosi krūvis turi atitikti higienos normas ir

teisės norminių aktų nustatytus mokinių saugos bei sveikatos reikalavimus. Pagrindiniai ugdymo

proceso principai: mokymasis turi nekenkti sveikatai bei visapusiškam moksleivio ugdymui ir

moksleivis per trumpą laiką turi įsisavinti kuo daugiau informacijos ir nepervargti.

Mokymosi krūvis suprantamas kaip moksleivio darbinės veiklos apimtis jo ugdymo

procese. Mokymosi krūvis apima privalomą pamokų skaičių, laiduojantį švietimo programų

vykdymą, papildomo ugdymo pamokas mokykloje ir uţ jos ribų, taip pat pamokų ruošą namuose

(3, 6). Visa tai reglamentuota Lietuvos higienos normoje HN 21:2005 „Bendrojo lavinimo

mokykla. Bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (23). Šiame dokumente reglamentuojamas 32

akademinių valandų per savaitę pamokų krūvis IX-XII klasėms, taip pat nurodoma, kad pamokų

ruošos krūvis neturi viršyti 13 valandų per savaitę, o papildomo ugdymo krūvis – 3-4 valandų per

savaitę. IX-X klasių moksleivių bendras ugdymo krūvis turi sudaryti 48 val. per savaitę, o XI-XII

klasių moksleivių – 49 val. per savaitę.

Mokyklos ugdymo turinį reglamentuoja bendrųjų programų ir išsilavinimo standartų

pagrindu parengti ir mokyklos direktoriaus patvirtinti dalykų ar ugdymo sričių teminiai planai ar

programos. Mokyklos ugdymo planą rengia direktoriaus įsakymu patvirtinta darbo grupė

(mokyklos vadovybė, mokytojai, mokiniai) (56).

Ištyrus vyresniųjų klasių moksleivius, nustatyta, kad mokymosi krūvį kaip maţą ar

optimalų įvardijo 33,4 proc. tirtųjų, net 66,6 proc. mokinių krūvį vertino kaip per didelį, o 20

proc. iš jų nurodė, kad nesusitvarko su jiems keliamais reikalavimais (2). Statistiškai patikimai

daţniau bendras krūvis per didelis yra mergaitėms nei berniukams, dvyliktokams palyginti su

vienuoliktokais, gimnazijų mokiniams palyginti su besimokančiais bendrojo lavinimo mokyklose

ir kaimo mokiniams palyginti su miesto bendraamţiais (11, 57).

21

Tyrimų rezultatai (3, 6, 11, 14) patvirtina, kad dabarties bendrojo lavinimo mokyklose per

didelis mokymosi krūvis yra aktuali problema, turinti negatyvių pasekmių: prastėja moksleivių

sveikata, komplikuoti santykiai su jų tėvais, vis sudėtingesnis pedagogų darbas, prastesni

mokymosi pasiekimai. Tai akcentuoja moksleivių tėvai, patys moksleiviai ir pedagogai.

Atkreipiant dėmesį į šią problemą, reikia siekti, kad mokykloje vyrautų tik sveikatą stiprinantys,

o ne ţalojantys veiksniai (2). Mokymosi krūvis turi būti adekvatus kiekvienam moksleiviui.

Per didelis mokymo krūvis turi neigiamos reikšmės moksleivių sveikatai: jų imuninis

reaktyvumas yra prastesnis, jie daţniau skundţiasi galvos skausmais, nervine įtampa, irzlumu,

nuovargiu iš ryto, prastu apetitu bei kitais psichosomatiniais negalavimais. Daţnų negalavimų

rizika didesnė ir tiems, kurie pamokas ruošia bei papildomai lanko fakultatyvus, kursus ir dirba

su repetitoriais ilgiau, nei numatyta higienos reikalavimuose (2).

Tai, kad mokymosi krūvis yra per didelis ir turi įtakos moksleivių sveikatai, rodo ir kitose

šalyse atlikti tyrimai (15). Remiantis tarptautinio tyrimo, vykdomo 35 šalyse, rezultatais,

pastebėta, kad per dideliu krūviu daugiausiai skundėsi Lietuvos ir Maltos moksleiviai, o

maţiausiai – Olandijos, Belgijos, Vokietijos ir Austrijos moksleiviai (29).

Pagal higienos normas, per dieną negali būti daugiau kaip septynios pamokos (23). Vilniuje

atlikto tyrimo duomenimis, gimnazistams daţniausiai buvo po 6-7 pamokas per dieną, tačiau

pasitaikė atvejų, kai buvo po 8 ar 9 (5).

Dienotvarkėje labai svarbu pasirinkti ne tik tinkamą laiką atlikti namų uţduotis, bet ir

suformuoti mokymosi namuose stereotipą (22). Tyrimo duomenimis, gimnazistai pradeda ruošti

pamokas po 2-2,5 val. grįţę po mokyklos (5). 9–12 klasių mokiniams skiriami namų darbai,

kuriems atlikti reikia ne daugiau kaip 2,5 valandos per dieną (56). Vertinant pagal higienos

normą, du trečdaliai abiturientų pamokas ruošė ilgiau, negu rekomenduojama (58). Šiaulių

apskrityje buvo atlikta 9-12 klasių moksleivių apklausa, kiek jiems kasdien prireikia laiko namų

darbams paruošti. Šiek tiek daugiau kaip pusė moksleivių „įsitenka“ rekomenduotame laike (12).

Paaiškėjo, kad tik 5,4 proc. moksleivių savarankiškam namų darbų atlikimui po pamokų visai

neskiria laiko.

11-12 klasių moksleivių tyrimo metu nustatyta, kad higienos normų rekomenduojamos

pamokų ruošos trukmės (iki 13 val. per savaitę) neviršijo 58,7 proc. mokinių, ilgiau nei

rekomenduojama namuose uţduotis rengė 41,3 proc. Statistiškai patikimai ilgiau nei

rekomenduoja higienos normos pamokas ruošė mergaitės nei berniukai, dvyliktokai palyginti su

22

vienuoliktokais, gimnazijų mokiniai palyginti su besimokančiais bendrojo lavinimo mokyklose ir

kaimo gyventojai palyginti su miesto vaikais (11). Galima manyti, kad ryškesnis mergaičių

kruopštumas sąlygoja ir jų didesnį mokymosi krūvį po pamokų.

Siekta išsiaiškinti, kiek laiko mokiniai skiria mokymuisi šeštadieniais, sekmadieniais ir

atostogų metu. Beveik pusė (46,1 proc.) apklaustųjų nurodė, kad jiems kartais tenka mokytis

šeštadieniais, sekmadieniais ir atostogų metu. 22,1 proc. respondentų paţymėjo, kad savaitgaliais

ir atostogų metu jie daţnai mokosi, o 31,8 proc. nurodė to nedarantys niekada. Nors pagal

higienos normas, per atostogas mokiniams neturi būti skiriami namų darbai (23, 56), apklausti

mokiniai ir tėvai teigia priešingai. Daţniausiai atostogoms skiriamos tos uţduotys, kurioms atlikti

reikia daug laiko (perskaityti knygų, išmokti atmintinai literatūros kūrinius) (59).

Dauguma mokyklų tyrinėja įvairius mokymosi krūvių maţinimo aspektus: dienos reţimo

įtaka mokinių mokymosi krūviams; tėvų ir mokytojų bendradarbiavimas siekiant maţinti vaikų

mokymosi krūvį; namų darbų skyrimas ir jų apimtys, mokymo metodai pamokose; kontrolinių

darbų laiko derinimas, tačiau mokiniams ir toliau skiriami maksimalūs savaitinių pamokų krūviai

(60). Vis daugiau laiko praleisti prie knygų ir klasėse mokinius verčia egzaminų baimė, kuri

persekioja ir mokytojus, ir tėvus. Pedagogai sako, kad maţinti mokymosi krūvius trukdo plačios

bendrosios programos, išsilavinimo standartai, aukšti brandos atestato egzaminų reikalavimai.

Mokyklų vadovai šią problemą vertina kaip labai rimtą ir apsunkinančią procesą (12).

Mokinių nuomone, norint sumaţinti mokymosi krūvį svarbu yra ne tik laikytis higienos

normų reikalavimų namų darbų trukmei, pamokų tvarkaraščiams, kontrolinių darbų rašymui, bet

ir mokytojams gebėti atrinkti, diferencijuoti ugdymo turinį, teikti mokiniams reikiamą pagalbą,

koreguoti mokymą, vertinti mokinių paţangą ir savo darbą bei kurti savitarpio pasitikėjimu ir

pagarba grįstus santykius su mokiniais. Mokinių teigimu, mokyklų vadovai, mokytojai turėtų

laikytis mokyklose priimtų bendrų susitarimų dėl mokymosi krūvių reguliavimo (60).

2) Moksleivių užimtumo planavimas su mokymusi susijusioje veikloje

Moksleivio darbo diena nesibaigia vien tik veikla mokykloje (22). Popamokinė veikla –

labai svarbi moksleivių uţimtumo sritis, suteikianti galimybes atsiskleisti jų gabumams, leidţianti

pagilinti ir praktiškai panaudoti ţinias, įgytas pamokų metu. Popamokinė veikla taip pat yra

neatsiejama moksleivio asmenybės ugdymo dalis, stiprinanti savarankiškumą, kūrybiškumą,

23

iniciatyvumą, pilietiškumą, lavinanti vaizduotę, komunikabilumą. Popamokinė veikla atlieka ir

prevencines funkcijas socialiai ţalingų įpročių atţvilgiu: nusikalstamos veiklos, priklausomybių

nuo narkotinių medţiagų ir kt. (61, 62).

Papildomas ugdymas – tai meninių, sportinių, mokslinių, techninių ir kitų polinkių bei

gebėjimų ugdymas. Papildomo ugdymo valandos neprivalomos, moksleivių laisvai

pasirenkamos, į pamokų tvarkaraštį neįtraukiamos (6, 56,). Papildomas ugdymas turi būti

organizuojamas padarius ne trumpesnę kaip 30 min. pertrauką po pamokų (23).

Sporto būreliai yra vieni iš populiariausių ir aktyviai lankomų mokykloje bei uţ mokyklos

ribų. Mielai moksleiviai lanko meninės pakraipos būrelius (62). Merginų ir vaikinų būrelių

pasirinkimas yra panašus. Skirtumai pastebimi renkantis keletą būrelių: pirmiausia, daugiau

merginų lanko dalykinius būrelius, bet maţiau jų lanko sporto būrelius negu vaikinai; antra,

daugiau merginų dalyvauja visuomeninių organizacijų veikloje negu vaikinai (61).

Vienas svarbiausių popamokinės veiklos prieinamumo faktorių yra kaina, t.y., ar

moksleiviams reikia mokėti uţ popamokinius uţsiėmimus, pirkti priemones reikalingas juose ir,

jeigu reikia, ar jie gali susimokėti. Tai veiksnys, turintis įtakos jų dalyvavimui šiuose

uţsiėmimuose bei lemiantis jo kokybę ir mokykloje, ir uţ jos ribų (61).

Dalyvavimo popamokiniuose renginiuose galimybės bei aktyvumas priklauso nuo

moksleivių dienotvarkės. Papildomo ugdymo uţsiėmimų patogiausias laikas, respondentų

nuomone yra 16 val. 30 min., taigi, galime sumodeliuoti tokį uţsiėmusio moksleivio dienotvarkės

scenarijų - po pamokų moksleiviai grįţta namo, po to keliauja į papildomo ugdymo renginius,

vėliau, truputį pailsėję imasi ruošti pamokų. Apie įtemptą moksleivių dienotvarkę, kuri apsunkina

dalyvavimo papildomame ugdyme galimybes, rodo ir respondentų mokymosi krūvio vertinimai.

Popamokinės veiklos motyvų hierarchijoje svarbiausi yra moksleivių interesai ir poreikiai,

nukreipti į konkrečios veiklos turinį: moksleiviai siekia realizuoti savo gabumus, interesus bei

tobulinti ţinias ir įgūdţius, o motyvai, susiję su komunikacinių poreikių realizavimu - laisvalaikio

praleidimas, socialiniai ryšiai šioje veikloje yra maţiau svarbūs. Maţdaug pusei moksleivių

svarbus ir kitas motyvų aspektas, susijęs su būsima profesija, sveikata, kūno kultūra (61).

Ištyrus pradinių klasių moksleivius (24), paaiškėjo, kad kas trečias mokinys nelankė jokių

būrelių (berniukai 1,3 karto daţniau nei mergaitės). Daugiau nei pusė moksleivių, lankiusių vieną

būrelių, nurodė, kad buvo uţimti aktyvia fizine veikla, kas ketvirtas nurodė, kad lankė vidutinio

fizinio aktyvumo, o kas penktas – maţo aktyvumo būrelius.

24

2004 m. atliktu tyrimu siekta suţinoti, kiek laiko po pamokų mokiniai skiria dalyvavimui

papildomo ugdymo uţsiėmimuose. Paaiškėjo, kad pusė respondentų iš bendro apklaustųjų

mokinių skaičiaus būrelių veikloje nedalyvauja. 20,5 proc. mokinių tam skiria iki 1 val., 16,4

proc. – iki 2 val. laiko po pamokų. 12,4 proc. apklaustųjų teigia, kad būreliuose praleidţia 3 ir

daugiau valandų. Taigi, galima teigti, kad popamokinei veiklai dauguma mokinių vidutiniškai

skiria iki vienos valandos per dieną. Nustatyta, kad treniruotes lanko 51,3 proc. apklaustųjų

mokinių. Iš jų 19,6 proc. mokinių tam vidutiniškai skiria iki 1 val. Analizuojant treniruočių

lankymą pagal lytį, nustatyta, kad berniukai daţniau nei mergaitės lanko treniruotes. Be to,

berniukai daţniau nei mergaitės tam skiria iki 3 val. laiko (13).

11-12 klasių moksleivių tyrimo duomenimis, įvairius būrelius lankė 41,5 proc. mokinių.

Tik 21,9 proc. lankė su fizine veikla susijusius būrelius, kiti mokiniai nurodė dailės, muzikos

papildomus uţsiėmimus. Jokios uţklasinės veiklos teigė neturintys 58,5 proc. vyresniųjų klasių

mokinių. Jokių būrelių statistiškai patikimai daţniau nelanko mergaitės nei berniukai, dvyliktokai

palyginti su vienuoliktokais ir kaimo vaikai palyginti su miesto bendraamţiais. 31 proc. mokinių

teigė, kad mokykloje papildomai mokosi kalbų, tiksliųjų mokslų, istorijos, gamtos, ekonomikos,

teisės, psichologijos, verslo pagrindų, programavimo. Ši veikla statistiškai patikimai labiau

būdinga mergaitėms, dvyliktokams, gimnazijų mokiniams (11).

Daugumai vaikų tėvai samdo repetitorius, nes mokykloje suteikiama informacija nėra

pakankamai aiškiai išdėstoma. 11-12 klasių mokinių apklausos duomenimis su repetitoriais

papildomai dirba 32,8 proc. tiriamojo kontingento. Su vieno dalyko repetitoriumi dirba 20,6 proc.

mokinių, su dviejų – 8,2 proc., su trijų-keturių – 0,7 proc. Daţniau repetitorius samdomas

mergaitėms nei berniukams, dvyliktokams palyginti su vienuoliktokais, gimnazijų mokiniams

palyginti su besimokančiais bendrojo lavinimo mokyklose ir miesto mokiniams palyginti su

kaimo bendraamţiais (2, 11). Tokios repetitorių pagalbos gimnazistai, lygiai taip pat, kaip ir

vidurinių mokyklų moksleiviai, nelaiko smerktinu dalyku (57).

Populiariausi papildomojo ugdymo uţsiėmimai vyresnėse klasėse yra kalbų, tiksliųjų

mokslų, ekonomikos, teisės, programavimo, verslo pagrindų, psichologijos, istorijos, gamtos,

menų ir kitų dalykų mokymasis. Su repetitoriais papildomai dirba net 40 proc. moksleivių. Tokiu

būdu moksleiviai gilina atskirų dalykų ţinias ne tik norėdami pasirengti būsimai specialybei ar

realizuodami savo polinkius, bet ir besistengdami įvykdyti tuos maksimalius reikalavimus, kurie

keliami ruošiantis egzaminams, arba norėdami likviduoti mokymosi spragas (6, 11).

25

Siekta suţinoti, kiek laiko mokiniai mokosi su korepetitorių pagalba. Didţioji dauguma

(72,4 proc.) apklaustųjų nurodė, kad jie nesinaudoja korepetitorių pagalba. 16 proc. respondentų

teigia, kad papildomam mokymuisi su korepetitoriaus pagalba jie skiria iki 1 val., o 9 proc. iki 2

val., 2 proc. – iki 3 val., 0,6 proc. – 4 ir daugiau laiko per dieną (13). Nustatyta, kad negalavimų

rizika daţnesnė tiems, kurie pamokas ruošia bei papildomai lanko fakultatyvus, kursus ir dirba su

repetitoriais ilgiau, nei numatyta higienos normose (2).

Mokytojai pastebi, jog papildomo ugdymo veiklos galimybės, nors ir neţymiai, bet

padidėjo ir yra pakankamos. Dauguma moksleivių tėvų taip pat teigiamai vertina mokyklos

popamokinę veiklą. Tuo tarpu pačių moksleivių vertinimai, kiek įdomus mokyklos popamokinis

gyvenimas yra santūresni. Akivaizdu, jog papildomo ugdymo kokybė ir uţimtumas jame

priklauso nuo finansinių išteklių. Čia svarbus valstybės ir šių paslaugų vartotojų indėlis (62).

1.2.2. Gimnazistų poilsio planavimo problemos

Norint tinkamai realizuoti ugdymo tikslus, būtinas poilsis. Poilsis – tai tokia veiklos, arba

relaksacijos, būklė, kurios metu atsistato darbingumas, nyksta nuovargis, pervargimo reiškiniai.

Poilsio yra dvi formos – aktyvus ir pasyvus. Dienotvarkėje jos abi yra labai svarbios. Ţaidimai

gryname ore, sportas, turizmas, iškylos gamtoje, kultūriniai renginiai, diskotekos ir t.t. – tai

aktyvaus poilsio pavyzdţiai. Kiek laiko skirti tokiam poilsiui priklauso nuo moksleivių pomėgių,

tačiau aktyvios veiklos per dieną aukštesnėse klasėse turi būti 3-4 val. Miegas, atsipalaidavimas

sėdint, gulint, klausymas ramios muzikos, groţinės literatūros skaitymas gali būti pasyvaus

poilsio pavyzdţiai. Dienotvarkėje poilsio komponentų trukmė, jų išdėstymas, derinimas yra labai

svarbūs darbingumo palaikymo, sveikatos stiprinimo ir pervargimo profilaktikos veiksniai (22).

Protinis ir fizinis darbas sukelia fiziologinį nuovargį, kuris praeina pailsėjus.

Nepakankamai ilsintis nuovargis kaupiasi ir pereina į pervargimą, kuris savo ruoţtu gali būti

sveikatos sutrikimų prieţastis. Higienos poţiūriu ugdymo procesas turėtų būti organizuojamas

taip, kad mokantis patiriamas protinio darbo krūvis, taip pat kaulų ir raumenų sistemos gaunamas

statinis krūvis, moksleiviui ilgą laiką sėdint suole, turėtų būti kompensuojamas fizine veikla,

pakankamai aktyviu ir pasyviu poilsiu (5).

Vaikų mokymosi metu poilsiui skiriamos įvairios pertraukos: pamokos metu, per darbo

dieną, per savaitę, per visus mokslo metus. Pertraukos tarp pamokų turi būti organizuojamos taip,

26

kad vaikai galėtų patenkinti fiziologinį poreikį judėti. Po pamokų būtina ilgesnė – 3 val.

pertrauka, skirta aktyviam ar pasyviam poilsiui (21).

Tyrimo duomenys rodo, kad dešimtadalis mokinių visai neskiria laiko poilsiui po pamokų.

Kitų laikas išsidėsto taip: 4 val. ir daugiau skiria 12 proc. mokinių; iki 4 val. – 10 proc. mokinių;

iki 3 val. – 17,7 proc. mokinių; iki 2 val. – 23 proc. mokinių; iki 1 val. – 27,6 proc. mokinių (13).

Net 50,8 proc. miesto gimnazijų moksleivių nurodo, kad laiko sau gali skirti tik savaitgaliais, o

8,6 proc. teigia laisvalaikio neturintys visai (2).

Mokinio laisvalaikį reikia vertinti prisimenant, kad mokinys pavargsta ir nusilpsta ne dėl to,

kad daug dirba, bet dėl to, jog nemoka planuoti savo laiko. Geriausias poilsis yra toks, kuris

taupo brangų laiką, kelia nuotaiką, sudaro sąlygas ir teikia galimybę geram poilsiui, greitai

protiniam darbingumui atstatyti (40).

1) Aktyvaus poilsio planavimas

Nustatyta, kad mokinių darbingumas ruošiant namų uţduotis būna daug didesnis, kai

mokymasis derinamas su aktyviu poilsiu gryname ore. Tai svarbus sveikatinamasis veiksnys,

kuris gerina kraujo oksidacinius procesus, didina plaučių gyvybinę talpą, normalizuoja smegenų

ţievės neurodinamiką. Vaiko fiziologines funkcijas stimuliuoja ir jo paties pasirinkta veikla

laisvalaikiu. Mokinio dienos reţimas turi būti organizuojamas taip, kad jo organizmas optimaliai

pailsėtų, išnyktų nuovargio poţymiai ir visai sugrįţtų protinis darbingumas (63).

Po įtempto darbo mokykloje moksleiviai turi pailsėti. Buvimas lauke kasdien yra būtinas,

nes tai gerai atstato organizmo jėgas ir pailsi nervų sistema (66). Pagal atliktų tyrimų duomenis

(10), tik kas trečias moksleivis pakankamai daţnai būna gryname ore, tačiau yra tokių, kurie iš

viso nebūna lauke. Kuo vyresni ugdytiniai, tuo maţiau dėmesio skiria poilsiui lauke. Berniukai

kasdien lauke būna daţniau nei mergaitės. Moksleiviai labiausiai mėgsta tokias veiklos formas,

kai gali bendrauti tarpusavyje. Tai ţaidimai, pokalbiai, sportas. Daţnas moksleivis išeina į lauką

tik tam, kad pasivaikščiotų. Kai kurie ugdytiniai laiką lauke leidţia pasyviai, t.y. nieko

neveikdami. Moksleivių fiziniam aktyvumui maţėti sąlygas sudarė didėjančios fiziškai

neaktyvaus laisvalaikio praleidimo galimybės, televizija, kompiuteriniai ţaidimai, didėjantis

pamokų ruošimo krūvis (46).

27

Didţiausią laiko dalį vaikai ir paaugliai turi skirti aktyviam poilsiui gryname ore. Tyrimo

metu 2002 m. G. Šurkienė nustatė, kad darbo dienomis pirmąjį pusmetį moksleiviai gryname ore

buvo apie 0,5 val., o poilsio – 1,7 val. Antrąjį pusmetį laikas, skirtas poilsiui, darbo dienomis

pailgėjo iki 1,7 val., o poilsio dienomis – iki 3,2 val. Ţemesniųjų klasių moksleiviai gryname ore

buvo ilgiau nei aukštesniųjų (5).

Mokinių uţklasinė veikla yra labai plati ir sudėtinga. Šiai veiklai priklauso uţsiėmimai

būreliuose, įvairios pramogos (kino, teatro, muziejų lankymas, sportas, iškylos, ekskursijos,

piešimas, muzika ir kt.). Ši mokinių veikla priskiriama aktyviam poilsiui ir turi būti planuojama

bei organizuojama. Nors daugelis vaikų skundţiasi, kad jie perkrauti pamokomis ir neturi

laisvalaikio, tačiau taip nėra. Mokiniai turi įsisąmoninti, kad ţymiai labiau pavargstama nieko

neveikiant – neturint jokių uţdavinių ir siekių. Tada organizmas silpnėja. Aktyvaus poilsio

reţimas turi atitikti higienos reikalavimus bei normas (40).

2) Pasyvaus poilsio planavimas

Miegas – geriausia pasyvaus poilsio forma, kai po kasdienio darbo pailsi galvos smegenų

ţievės ląstelės, atgaunamas jų funkcinis pajėgumas (63). Svarbi miego sąlyga – grynas oras,

tinkama temperatūra ir guolis. Miegoti reikia gerai išvėdintame kambaryje, kurio temperatūra –

16-18oC. Kad susidarytų miego stereotipas, reikėtų gultis ir keltis tuo pačiu metu (22).

Miego trukmę lemia daug veiksnių. Svarbesni yra šie: amţius, sveikata, nuovargis ir

pervargimas. Kuo jaunesnis vaikas, tuo ilgesnis miegas jam reikalingas, 15-18 metų

moksleiviams reikia miegoti 8,5-9 val. Pervargus ar susirgus, miegas tampa labai svarbus jėgų

atkūrimo ar pasveikimo veiksnys (22). Miego kokybė ir kiekis įtakoja atminties uţduočių

atlikimą mokyklinio amţiaus vaikams. Vaikams, kurie turi mokymosi sunkumų, reikėtų įvertinti

miego problemas (64). Mokiniams, grįţus iš mokyklos, naudinga 1-1,5 val. pamiegoti (65).

Svarbi ne tik miego trukmė, bet ir miego reţimas. Netinkamas miego reţimas įtakoja

moksleivių darbingumą, nuovargio atsiradimą, ţinių įsisavinimo kokybę. Miegas įtakoja ir vaiko

augimo procesą. Svarbiausias vaidmuo augimą reguliuojančioje sistemoje tenka augimo

hormonui, kurio daugiausia išsiskiria, pasiekus gilaus miego fazę būtent tarp 22-23 val. Kad būtų

pasiekta ši sąlyga, vaikai turėtų uţmigti ne vėliau kaip 21.30 (66).

28

Tyrimo duomenų analizė atskleidė, kad 8 val. miego trukmė darbo dienomis atitiko tik

daugiau negu trečdalio mokinių. Pakankamai vienuoliktokai ir dvyliktokai išsimiega tik poilsio

dienomis. Gimnazijų mokinių palyginti su bendrojo lavinimo mokyklomis ir mergaičių palyginti

su berniukais miego trukmė darbo dienomis statistiškai patikimai maţesnė (11).

Daug vaikų mėgsta ilsėtis ţiūrėdami televizijos laidas. Tam reikia labai sukaupti dėmesį,

padidėja krūvis centrinei nervų sistemai, regos ir klausos organams (67). Vyresniųjų klasių

mokiniams nerekomenduojama ţiūrėti televizijos laidų ilgiau kaip 2 val. per dieną (65).

2004 m. Vilniuje atlikto tyrimo rezultatai parodė, kad visi vaikai ţiūri televiziją kiekvieną

dieną. Didesnė dalis moksleivių paţymėjo, jog prie televizoriaus praleidţia maţiau nei 3 val. 40

proc. moksleivių manė, kad ţiūrėdami televiziją, jie įgyja daug ţinių ir naudingos informacijos,

31 proc. televiziją apibūdino kaip laisvalaikio praleidimo formą ir 13 proc. – kaip savo

mėgstamiausią uţsiėmimą (68).

11-12 klasių moksleivių tyrimo duomenimis, 2 val. per dieną ir ilgiau televizijos laidas

ţiūri 71,8 proc. tirtųjų, apie 4 proc. respondentų nurodė prie televizoriaus kasdien praleidţiantys

nuo 5 iki 12 val. Kompiuteriu ţaidţia arba dirba kasdien 2 val. ir ilgiau daugiau negu pusė

mokinių (10, 11). Kompiuteriu namuose neţaidţia ar nedirba dešimtadalis apklaustųjų. Berniukų

darbo/ţaidimo kompiuteriu trukmė statistiškai patikimai didesnė nei mergaičių. Darbo su

kompiuteriu laiko vidurkis taip pat didesnis tarp miesto mokinių palyginti su kaime gyvenančiais

bendraamţiais. Nustatyta, kad daţnai sirgo ūmiomis ligomis 34,8 proc. mokinių, kurie kasdien

prie kompiuterio praleidţia daugiau nei 2 val. ir 21,6 proc. tų, kurie kompiuteriu dirba/ţaidţia

maţiau. Daţnų ūmių susirgimų rizika 1,8 karto didesnė tiems, kurių darbo/ţaidimo kompiuteriu

trukmė kasdien didesnė nei 2 val. (11).

Šiais laikais ryškios ribos tarp moksleivių darbo, poilsio ir laisvalaikio nėra. Išmokyti

moksleivius protingai ir racionaliai išnaudoti laisvalaikį – labai svarbus uţdavinys. Tai priklauso

visų pirma nuo šeimos, iš dalies – ir nuo mokyklos. Išsprendus laisvalaikio organizavimo

problemą, pagerėja visas ugdymo procesas (67).

29

1.3. Dienotvarkės ir sveikatos problemų sąsajos

Sveikatai stiprinti, fizinėms galioms plėtoti didelę reikšmę turi dienotvarkė. Dienotvarkė -

tai teisingas paros laiko suskirstymas atsiţvelgiant į vaiko amţių, sveikatą, gyvenimo sąlygas ir

individualias ypatybes (4). Kiekvienas vaikas – individualybė, kiekvienam organizmui būdingas

savas gyvenimo ritmas, skirtingi poreikiai. Todėl racionalus vaiko dienos veiklos ritmas turi būti

stabilus ir dinamiškas. Pagrindinius dienos reţimo elementus vaikas turi atlikti tuo pačiu laiku, o

kita vaiko veikla turi būti individuali ir gali keistis priklausomai nuo aplinkos sąlygų (69).

Moksleivio dienos reţimas – tai toks įvairių veiklos rūšių poilsio ir laisvalaikio

kaitaliojimas, kuris geriausiai padeda atlikti mokyklos funkcijas – vaikų ir paauglių mokymą ir jų

sveikatos saugojimą. Pedagoginiais, fiziologiniais ir higieniniais principais pagrįstas reţimas

įgalina normuoti visą moksleivio veiklą paros, savaitės, atskirų sezonų, mokslo metų

laikotarpiais, racionaliai derinti protinį ir fizinį darbą, įvairias mokymosi, popamokinio darbo ir

poilsio formas. Jei dienos reţimas sudarytas tinkamai, moksleiviai ilgai išlieka darbingi, būna

geros nuotaikos, kūrybingi. Reţimas turi įtakos fizinei, psichinei bei intelektualinei brandai (4).

Racionalus moksleivio dienos reţimas ypač svarbus šiuo metu. Pagausėjo informacijos,

suintensyvėjo mokymo procesas. Visa tai padidino reikalavimus moksleivių organizmui, ypač

aukštajai nervinei veiklai. Atsirado naujos poilsio ir laisvalaikio praleidimo formos. Moksleiviai

maţiau būna gryname ore, maţai juda, daugiau laiko praleidţia uţdarose patalpose skaitydami,

ţiūrėdami televizijos laidas, prie kompiuterio (40).

Kad būtų racionaliai paskirstyta mokinio diena ir poilsis, siūloma vadovautis tokiomis

fiziologijos ir higienos rekomendacijomis:

1. Veikla ir poilsis per parą turi būti išdėstyti taip, kad derintųsi su mokinio organizmo

bioritmais, jo protinio ir fizinio darbingumo kaita.

2. Veiklos ir poilsio trukmė turi atitikti mokinio amţių, fizinį išsivystymą, sveikatą, protinį

ir fizinį darbingumą.

3. Būtina racionaliai derinti įvairias veiklos ir poilsio rūšis, jų elementus, pvz., protinį ir

fizinį darbą, darbą ir poilsį ar pan.

4. Laisvalaikio pobūdį reikia pasirinkti atsiţvelgiant į ugdytinio fizinį išsivystymą, jo

sveikatą, pomėgius, gebėjimus (3, 22).

30

Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) pateikiamas sveikatos apibrėţimas, teigiantis, jog

sveikata nėra vien ligos ar fizinės negalios nebuvimas, ypač tinka nagrinėjant vaikų ir jaunimo

sveikatos problemas. Kaip teigiama 2004 m. išleistoje Jungtinių Tautų ataskaitoje „Pasaulio

jaunimo raportas 2003: globali jaunų ţmonių situacija“, ši jauniausia pasaulio visuomenės dalis iš

tiesų yra sveikiausia. Tačiau susirūpinimą kelia sveikatą ţalojanti gyvensena ir socialinė aplinka,

kurioje jauni ţmonės auga, bręsta ir mokosi gyventi. Tai kelia tiesioginę grėsmę sveikatai tiek

vaikystėje, tiek jaunystėje (paauglių nėštumas, neteisinga mityba, fizinės veiklos stoka,

nutukimas, tabakas, alkoholis, narkotikai) (1). Šeima, švietimo sistema, bendruomenė atsako uţ

vaiko, paauglio, jaunuolio ir apskritai visos visuomenės sveikatos galių ir ugdymo plėtrą (10).

Vaikų sveikata aptariama svarbiausiame Europos sveikatos politikos dokumente –

„Sveikata visiems XXI amţiuje“. Keliami tikslai: sveika gyvenimo pradţia, jaunų ţmonių

sveikata, sveikesnė gyvensena, alkoholio, narkotikų ir tabako ţalos maţinimas. Siekiama, kad

vaikai ir paaugliai įgytų geresnius gyvenimo įgūdţius ir galimybę reguliuoti savo sveikatą; jaunų

ţmonių mirtingumas ir negalia, kurią lemia smurtas, nelaimingi atsitikimai, turi sumaţėti

maţiausiai 50 proc.; turi būti sumaţintas jaunų ţmonių, vartojančių narkotikus, tabaką, alkoholį,

skaičius; bent trečdaliu turi būti sumaţintas nepilnamečių nėštumų skaičius (17).

Paauglystės laikotarpiu susiformuoja poţiūris į sveikatą. Paauglio išgyvenimai ir kasdienių

problemų sprendimas vis labiau siejasi su sveikata, gyvenimo kokybe. Lietuvos moksleivius

daţnai vargina psichoemociniai sutrikimai: vienišumas, depresiškumas, stresas, mintys apie

saviţudybę. Vyresni moksleiviai daţniau jautėsi ne tokie laimingi kaip jaunesni. Sukaupta

pakankamai daug moksliniais tyrimais pagrįstų duomenų, rodančių, jog uţsitęsusios streso ir

nerimo būsenos sukelia sunkių psichologinių ir socialinių pasekmių bei lemia nemalonius

somatinius pojūčius, kaip pilvo, galvos, nugaros skausmai, nemiga, miego sutrikimai (70).

1.3.1. Psichinės sveikatos problemos

Tinkamai sudarytas veiklos ir poilsio reţimas padeda jaunuoliams įveikti ne tik fizinės, bet

ir psichinės raidos problemas. Daţniausiai atsiranda šios psichinės raidos problemos: savimonės

(savęs paţinimo, mokėjimo reikšti savo jausmus, bendrauti, įveikti pokyčius); priklausymo

grupei (bendraamţių grupės įtaka, buvimas grupės nariu, draugystė, atstūmimas ir praradimai);

poreikiai, teisės ir atsakomybė (elgesio pasekmės, poreikių išsiaiškinimas, gyvenimas šeimoje,

31

sveikatos ugdymas); kasdienės situacijos (rūkymas, alkoholis, pirmoji pagalba, konfliktų

sprendimas); rizikos situacijos (rizikos supratimas, išgyvenimas, narkotikai) (22).

Bloga moksleivio savijauta maţina intelektualinės veiklos galimybes, moksleivio

darbingumą, apsunkina bendravimą su kitais ţmonėmis. Nemaţa 14-18 metų moksleivių dalis

skundţiasi, kad juos slegia mokyklos aplinka, o 10 proc. nuolat patiria stresą. Agresija, elgesio

normų nesilaikymas, mokymosi motyvacijos stoka ir mokyklos vengimas, nerimastingumas,

emocinis nestabilumas, pykčio protrūkiai, depresija ir suicidinės tendencijos – šie bei kiti

paauglių emocijų ir elgesio sutrikimai sunkina mokytojų darbą ir moksleivių mokymosi procesą,

neigiamai veikia kitus moksleivius ir trukdo pačių paauglių paţangumui moksle, sklandţiam

brendimui ir pasirengimui tolesniam gyvenimo etapui (7, 8).

2002 m. buvo tirti Lenkijos moksleiviai, siekiant apibrėţti rizikingą elgseną, jos įtaką

sveikatai ir pasitenkinimui gyvenimu. Rizikinga elgsena daţniau buvo būdinga ţemesnės

socialinės klasės paaugliams ir mokiniams, kurie prastai mokėsi mokykloje. Vaikinai rečiau buvo

nepatenkinti gyvenimu ir rečiau skundėsi prasta sveikata (71).

Higienos instituto ir Klaipėdos universiteto bei Klaipėdos visuomenės sveikatos centro

atliktuose tyrimuose (7, 72) nustatyta, kad vyresniųjų klasių moksleivių psichologinė bei emocinė

savijauta problemiška. Vienas penktadalis vaikų mokykloje nesijaučia saugūs ir jiems nepatinka

mokykloje. Daugiau nei trečdalis vaikų nesijaučia laimingi, apie ketvirtadalis – daţnai jaučiasi

vieniši. Šiek tiek daugiau nei pusė respondentų santykius su pedagogais įvardijo kaip

patenkinamus arba blogus. 21,3 proc. moksleivių nurodė, kad rečiau ar daţniau iš jo yra

tyčiojamasi mokykloje. Pyktį ir agresiją daţnai patiria maţdaug 85 proc. vyresniųjų klasių

moksleivių, iš mokyklos ţvalūs grįţta tik maţdaug 12 proc. apklaustųjų moksleivių. Kas penktas

moksleivis mokykloje nuolat jaučia nerimą ir įtampą. Mergaitės patikimai daţniau jaučiasi

nelaimingos, vienišos, prasčiau vertina savo gyvenimo kokybę, joms labiau būdingas nerimas ir

įtampa mokykloje, tačiau berniukai daţniau pripaţino jaučiantys pyktį, agresiją, paţeidţiantys

moksleivio elgesio taisykles. Didėjant amţiui maţėja laimingų vaikų ir daugėja nelaimingų vaikų

(8, 72, 73).

Tarp daţniausiai aukštesniųjų klasių pačių moksleivių nurodomų nerimo prieţasčių

mokykloje – egzaminų ir mokytojų baimė, neaiški egzaminų tvarka, per daug informacijos, kurią

reikia įsisavinti, sudėtingas medţiagos pateikimas vadovėliuose, nesuprantamai išdėstoma

medţiaga per pamokas, per daug namų darbų (72). Prieš brandos egzaminus jaučiamo nerimo

32

prieţastys gali būti dėl nemokėjimo valdyti informacijos, planuoti savo laiko, nesugebėjimo

pasirinkti egzaminų ir neţinojimo, ką norėtų veikti baigę mokyklą (11).

Ypatingą nerimą kelia tai, kad kas dešimto vyresniųjų klasių moksleivio ryškūs suicidiniai

ketinimai, t.y. daţnai galvoja apie saviţudybę, yra rimtai kūręs planus kaip tai padaryti, arba

bandė ţudytis. Suicidiniai polinkiai būdingi maţdaug 7-10 proc. apklaustųjų paauglių (7). 1,8

proc. bandė ţudytis. Suicidiniai polinkiai labiau būdingi mergaitėms, tačiau bandţiusių ţudytis

berniukų/mergaičių dalis nesiskiria (11). Suicidiniai ketinimai būdingesni vienišiems ir maţiau

laimingiems, agresijos jausmus patiriantiems bei prasčiau gyvenimo kokybę vertinantiems

vaikams. Didelės suicidinės rizikos vaikų tarp vyresniųjų moksleivių taip pat daugiau (72).

Pernelyg aukšti ugdytiniui keliami reikalavimai sukuria nepalankią sveikatos aplinką. Per

didelis spaudimas ir nerealūs tėvų bei mokytojų keliami uţdaviniai moksleiviams sukuria

nuolatinės įtampos atmosferą, kuri turi įtakos netgi sveikatai. Tokie moksleiviai daţniau

skundţiasi galvos skausmais ir nemiga. Daţnesni neuroziniai nerimo simptomai būdingi

mergaitėms ir aukštesnių klasių moksleiviams (9, 10).

Manoma, kad įvairūs sveikatos nusiskundimai – tai atsakas į stresą. Pagrindiniai vaikų ir

paauglių stresoriai, susiję su mokyklos aplinka, yra nepakankama miego trukmė, nesutarimai su

šeima ir draugais, mokslo problemos mokykloje, alkoholio vartojimas (2, 3). Tyrimo rezultatai

parodė, kad miesto ir rajono moksleivio patiriamo streso daţnio ir intensyvumo lygiai yra

panašūs ir statistiškai reikšmingai nesiskiria. Pagal streso intensyvumą 29,9 proc. moksleivių

patiria neţymų, 46,3 proc. – stiprų, 23,8 proc. – labai stiprų stresą. Nustatytas statistiškai

reikšmingas ryšys tarp kai kurių nusiskundimų sveikata ir patirto streso lygio (74).

Laimingais nesijaučia daugiau negu ketvirtadalis 11-12 klasių mokinių, visiškai

nelaimingais jaučiasi 2,1 proc. Nerimo ir įtampos mokykloje jausmai būdingi vidutiniškai kas

dešimtam mokiniui, daţniau mergaitėms, nei berniukams. Miesto bei kaimo mokinių šis rodiklis

buvo panašus (11).

Apibendrinant, daugelis mokyklą baigiančių moksleivių patiria psichoemocinį diskomfortą,

ir tai gali jiems sutrukdyti siekiant norimo tikslo. Psichologinės problemos bei nepatenkinti

emociniai poreikiai susiję su fizine sveikata, gyvenimo kokybe. Daugelio nepalankių

psichoemocinės sveikatos rodiklių paplitimas tarp jaunų ţmonių gali būti vertinamas kaip prastos

jų socialinės integracijos rodiklis, nemokėjimas spręsti savo problemas, susidoroti su stresu (8).

33

1.3.2. Fizinės sveikatos problemos

2001 m. ištyrus vyresniųjų klasių moksleivių sveikatos būklę (38), nustatyta, kad nelabai

sveikais save laikė kas septintas moksleivis, 2 proc. buvo silpnos sveikatos, kas penktas pareiškė,

kad serga lėtinėmis ligomis. Trečdaliui nustatyta regos aštrumo sutrikimų, daţniausiai

trumparegystė. Ketvirtadalis tirtų moksleivių buvo netaisyklingos kūno laikysenos, 6,7 proc.

tirtųjų nustatyta skoliozė. Penktadalis respondentų pareiškė, kad serga lėtinėmis ligomis,

daţniausiai pasitaikė kvėpavimo organų, virškinimo sistemos ir širdies ligos. Pagal vaistų

vartojimą iš dalies galima spręsti apie moksleivių sveikatos būklę. Pagal tyrimo rezultatus

daţniausiai moksleiviai vartojo vaistus nuo galvos skausmo, nemaţai jų (18,3 proc.) buvo

vartojusių migdomuosius ir raminamuosius vaistus (38, 75).

2006 m. pateikto 11-12 klasių moksleivių tyrimo duomenimis, visiškai sveikais ar

pakankamai sveikais save laikė 74,7 proc. respondentų, nelabai sveikais – 23,3 proc., silpnos

sveikatos – 2 proc. mokinių. Mergaitės savo sveikatą vertino prasčiau nei berniukai, maţų

miestelių ir kaimo paaugliai lyginant su mieste gyvenančiais bendraamţiais (11).

Tyrimas atskleidė, jog nuo 2000 metų padaugėjo mokinių, kurie turi silpną imunitetą ir

linkę sirgti ūmiomis ligomis. Regos bei laikysenos sutrikimai būdingi kas ketvirtam mokiniui.

Per 5 metus sumaţėjo mokinių, kurie vartoja migdomuosius, nervus raminančius vaistus (11).

Tyrimų rezultatai rodo, kad mokyklose labai reikalingas sveikatos prieţiūros specialistas.

Šiuo metu toks specialistas dirba ne kiekvienoje mokykloje, bet teritoriniu principu aptarnauja

kelias mokyklas. Mokyklos sveikatos prieţiūros specialisto funkcijos plečiasi. Šiuo metu, be

pirmosios pagalbos ir higienos sąlygų prieţiūros, jo funkcijos apima mokinių sveikatos stiprinimą

ir ugdymą, sveikatos informacijos apskaitą. Nuo 2009 metų sveikatos prieţiūros specialistu

mokykloje galės dirbti tik aukštąjį išsilavinimą turintis asmuo, jis bus įvairių sveikatinimo

projektų, programų iniciatorius, mokyklos administracijos konsultantas (11).

Vyresniojo mokyklinio amţiaus moksleiviai (16-18 metų) pagal socialinę periodizaciją

skiriami paauglystės amţiui, pagal biologinę – brendimo baigmės laikotarpiu. Šiuo laikotarpiu

vyksta ne tik intensyvus fiziologinis vystymasis, bet ir daug socialinių, psichologinių pokyčių.

Paaugliui nebetinka tie socialinės adaptacijos būdai, kurie būdingi vaikui, jis turi atrasti savo

vietą greitai besikeičiančiame suaugusiųjų pasaulyje (8).

34

2. TYRIMO METODIKA IR KONTINGENTAS

2.1. Tiriamųjų kontingentas

Anketinė moksleivių apklausa buvo vykdoma devyniose Kauno savivaldybei

priklausančiose gimnazijose. Vykdant apklausą uţtikrinamas medicinos moksluose pakankamas

reprezentatyvumas, skaičiuojant imties dydį nuo generalinės visumos 95 proc. patikimumu.

Kauno gimnazijose 2006/2007 mokslo metais mokosi 5679 moksleiviai, tuomet imties dydis yra

374 respondentai.

N

n1

1

2

n - atrankos dydis, Δ – paklaidos dydis (0,05), N – generalinės visumos dydis.

Kadangi imties sudarymo būdas – grupinė sisteminė atranka (imties vienetas – klasė), buvo

apklausta daugiau moksleivių. Iš Kaune esančių 9 savivaldybei priklausančių gimnazijų buvo

atrinkta po dvi klases iš kiekvienos (po vieną pirmą gimnazinę klasę ir po vieną ketvirtą

gimnazinę klasę, iš viso 18 klasių). Kiekvienoje mokykloje buvo pasirinkta pirma gimnazinė

klasė, kuri yra sąraše pirma, pavyzdţiui, IA klasė, o ketvirta gimnazinė klasė buvo pasirinkta ta,

kuri yra sąraše paskutinė, pavyzdţiui, IVD arba IVE. Iš viso išdalintos 396 anketos (numatant

kad kiekvienoje klasėje vidutiniškai yra po 22 moksleivius), surinktos – 392 anketos. Atsako

daţnis – 98,99 proc.

2.2. Tyrimo metodika

Siekiant nustatyti ir įvertinti moksleivių mokymosi ir poilsio laiko planavimo sąsajas su

sveika gyvensena, buvo atliekamas vienmomentinis epidemiologinis tyrimas. Tyrimas buvo

vykdomas 2007 metų vasario-kovo mėnesiais. Apklausai naudota anoniminė anketa, pateikta

priede.

35

Anketinei apklausai atlikti buvo gautas Kauno medicinos universiteto Bioetikos centro

leidimas.

Dauguma anketos klausimų yra uţdari, tai yra suformuoti taip, kad moksleivis galėtų

pasirinkti vieną iš kelių galimų atsakymų. Rengiant galutinį klausimyno variantą, buvo atliktas

bandomasis tyrimas vienoje iš Kauno gimnazijų. Jo metu buvo apklausta 40 mokinių. Galutinį

anketos variantą sudaro 20 klausimų. Išskiriamos keturios klausimų grupės (1 lentelė).

1 lentelė. Klausimų grupės ir jų turinys

Eil.

Nr. Klausimų grupė Klausimų turinys

1. Bendrieji duomenys

1-4 klausimais siekiama suţinoti respondentų lytį, amţių,

klasę bei paţymių vidurkį, kad būtų galima lyginti pagal

šiuos rodiklius. Atsakymai į 5.1-5.8 teiginius padeda suţinoti

moksleivių nuomonę apie laiko planavimą ir jo reikšmę

sveikai gyvensenai.

2. Mokymosi procesas ir

papildomas ugdymas

Šioje grupėje yra 5 klausimai, kuriais galima nustatyti

gimnazistų mokymosi krūvį (pamokų skaičių, laiko,

skiriamo namų darbams bei papildomam mokymuisi,

trukmę) ir poţiūrį į mokymosi procesą. Išsiaiškinamos

popamokinės veiklos problemos.

3. Poilsis ir savijauta

11-13 klausimai padeda nustatyti, kada moksleiviai keliasi,

eina miegoti ir kiek laiko skiria poilsiui po pamokų. 14.1-

14.6 teiginiais galima įvertinti gimnazistų psichologinę

savijautą. 15-16 klausimais moksleivis įvardina savo

sveikatą ir esamus negalavimus.

4. Dienos reţimas ir

gyvenimo būdas

17-20 klausimai padeda nustatyti moksleivių mitybos, fizinio

aktyvumo, ţalingų įpročių paplitimą. Taip pat galima

išsiaiškinti, kiek laiko gimnazistai skiria aktyviai ir pasyviai

veiklai, ką veikia laisvalaikiu.

Gauti duomenys buvo apdoroti ir analizuojami naudojant statistinį duomenų analizės

paketą SPSS 12.0. Procentiniam poţymių pasiskirstymui tarp atskirų grupių paskaičiuoti buvo

taikoma aprašomoji statistika (daţnių lentelės).

Hipotezės apie dviejų poţymių nepriklausomumą (pvz., lytis ir paţymių vidurkis) buvo

tikrintos naudojant Chi kvadrato (χ2) kriterijų. χ

2 kriterijus (pasiūlytas anglų matematiko ir

statistiko K. Pearsono) – tai asimptotinis statistinis kriterijus. Jį galima taikyti, kai imčių tūriai

pakankamai dideli. Nagrinėjamos populiacijos gali būti bet kokios, nebūtinai tik normaliosios. Jis

36

vartojamas ir tada, kai nagrinėjami parametrai suskirstyti nebūtinai į dvi, o į k (k ≥ 2) grupių. χ²

kriterijus daţnai taikomas ir poţymių tarpusavio priklausomumui vertinti. Apskaičiuojant χ²

kriterijų, reikalaujama, kad kiekvienoje grupėje būtų ne maţiau kaip 5 tyrimo atvejai. Jei taip

nėra, patartina maţas grupes jungti į vieną (76).

Gauti rezultatai laikomi statistiškai reikšmingais:

1. Jei p < 0,05 - poţymių tarpusavio priklausomybė yra;

2. Jei p > 0,05 - poţymių tarpusavio priklausomybės nėra.

Tyrime naudoti metodai: mokslinės literatūros analizė, anketinė apklausa, statistinė

duomenų analizė.

Mokslinė literatūros analizė naudota atliekant literatūros apţvalgą, rengiant tyrimo

metodiką bei aptariant rezultatus.

Anketinė apklausa naudota tyrimui reikalingiems duomenims surinkti.

Statistinė duomenų analizė naudota surinktiems duomenims apdoroti ir įvertinti.

37

3. REZULTATAI IR JŲ APTARIMAS

3.1. Socialinės-demografinės charakteristikos

Atliktas Kauno gimnazistų mokymosi ir poilsio laiko planavimo sąsajų su sveika

gyvensena tyrimas.

Lyginant pagal klases, didesnę apklaustųjų dalį sudarė pirmosios gimnazijos klasės

moksleiviai (50,5 proc.). Tarp respondentų 44,9 proc. buvo vaikinai ir 55,1 proc. – merginos.

Didesnė dalis merginų apklausta tiek pirmoje, tiek ketvirtoje gimnazinėje klasėje (atitinkamai 53

proc. ir 57,2 proc.).

Kadangi pasirinktos pirmos ir ketvirtos gimnazinės klasės, todėl natūralu, kad daugiausia

yra 15 ir 18 metų moksleivių bendroje imtyje, tiek analizuojant tarp vaikinų, tiek tarp merginų (2

lentelė).

2 lentelė. Respondentų pasiskirstymas pagal amžiaus grupes ir lytį

Amţius

Lytis

Vaikinai Merginos Bendrai

n % n % n %

15 m. 66 37,5 89 41,2 155 39,5

16 m. 27 15,3 16 7,4 43 11

17 m. 1 0,6 3 1,4 4 1

18 m. 57 32,4 94 43,5 151 38,5

19 m. 25 14,2 14 6,5 39 10

Iš viso 176 100 216 100 392 100

Skirstant apklaustuosius pagal paţymių vidurkį nustatyta, kad po beveik trečdalį gimnazistų

turi 7-7,9 vidurkį ir 8-8,9 vidurkį. Maţiausia dalis mokinių yra su 5-5,9 ir ţemesniu nei 5

vidurkiu (1 pav.).

38

18,6%

27,9%

30,1%

14,5%

6,9% 2,0%

9,0-10

8-8,9

7-7,9

6-6,9

5-5,9

<5

1 pav. Respondentų pasiskirstymas pagal pažymių vidurkį

Sugrupavus respondentus pagal paţymių vidurkį į tris grupes: nuo 8 iki 10 – mokosi gerai,

nuo 6 iki 7 – mokosi vidutiniškai, maţiau nei 5,9 – mokosi patenkinamai, matyti, kad beveik pusė

(46,5 proc.) yra gerai besimokantys, 44,6 proc. mokosi vidutiniškai ir tik 8,9 proc. –

patenkinamai.

Nustatytas statistiškai reikšmingas skirtumas tarp mokymosi lygio ir lyties. Didesnė dalis

(61,1 proc.) merginų mokėsi gerai, o vaikinų daugiau nei pusė (56,3 proc.) mokėsi vidutiniškai (2

pav.).

28,4

56,3

15,3

61,1

3,7

35,2

0

20

40

60

80

gerai vidutiniškai patenkinamai

%

vaikinai

merginos

χ²=46,687; lls=2; p=0,000

2 pav. Respondentų mokymosi lygio įvertinimas pagal lytį

Tiek pirmoje, tiek ketvirtoje gimnazinėje klasėje moksleiviai mokėsi panašiai, statistiškai

reikšmingo skirtumo nenustatyta (χ²=0,061; lls=2; p=0,970).

39

Apibendrinant galima teigti, kad daugiau apklausta merginų nei vaikinų, daugiau pirmos

gimnazinės klasės moksleivių nei ketvirtos. Galima teigti, kad merginos mokosi geriau nei

vaikinai.

3.2. Mokymosi ir papildomo ugdymo laiko planavimas

Labai svarbi grupė klausimų, kuriais siekiama atskleisti gimnazistų poţiūrį į laiko

planavimą. Moksleiviams reikėjo pasirinkti vieną iš penkių atsakymų variantų: visiškai sutinku,

sutinku, neţinau, negaliu apsispręsti, nesutinku ir visiškai nesutinku. Sugrupavus atsakymai

skirstomi tik į sutinku, nesutinku ir neţinau.

Daugiausia respondentų sutiko su teiginiais, kad laiko planavimas yra svarbus ir kad laiko

planavimą lemia mokymosi krūvis. Anketoje klausta, ar gimnazistai planuoja savo laiką. Daugiau

nei pusė (61,5 proc.) respondentų atsakė, kad suplanuoja kitos dienos darbus, ką veiks kitą

savaitę, ţinojo penktadalis apklaustųjų, o apie kitų metų planus – tik kas dešimtas gimnazistas.

Tyrimu taip pat buvo siekiama išsiaiškinti, kas, moksleivių poţiūriu, lemia laiko planavimą.

Daugiausia respondentų sutiko, kad laiko planavimą lemia mokymosi krūvis bei draugai. Su tėvų

įtaka laiko planavimui nesutiko daugiau nei pusė (51,8 proc.) apklaustųjų. Su teiginiu, kad

„tinkamai suplanuotas laikas padeda sveikai gyventi“ sutiko daugiau nei pusė (53,3 proc.)

apklaustųjų (3 pav.).

40

61,5

24,7

11,7

75

64,5

30,9

53,3

9,9

19,6

48 74

15,3

19,9

51,8

19,9

12,518,9

27,3

14,39,7

15,6 17,326,8

77,6

0

20

40

60

80

100

laiko

planavimas

man yra labai

svarbus

aš suplanuoju

kitos dienos

darbus

aš suplanuoju,

ką veiksiu visą

savaitę

aš jau ţinau,

ką veiksiu

kitais metais

laiko

planavimą

lemia

mokymosi

krūvis

laiko

planavimui turi

įtakos draugai

laiko

planavimą

lemia tėvai

tinkamai

suplanuotas

laikas padeda

sveikai gyventi

%

neţinau

nesutinku

sutinku

3 pav. Respondentų atsakymų apie laiko planavimą pasiskirstymas

Laiko planavimą svarbiu laiko daugiau merginų nei vaikinų ir daugiau ketvirtosios

gimnazinės klasės moksleivių nei pirmos, tačiau statistiškai reikšmingo skirtumo nenustatyta.

Nustatytas statistiškai reikšmingas skirtumas tarp lyties ir teiginio „laiko planavimą lemia

mokymosi krūvis“ (χ²=15,378; lls=2; p=0,000). Didesnė merginų dalis (82,4 proc.) sutiko su šiuo

teiginiu nei vaikinų (65,9 proc.). Taip pat nustatytas statistiškai reikšmingas skirtumas tarp

teiginio apie laiko planavimą ir mokymosi krūvį bei mokymosi lygio. Daugiausia sutiko tie, kurie

mokėsi gerai ir vidutiniškai, o nesutiko – kurie mokėsi patenkinamai (4 pav.).

41

84,6

4,910,5

18,313,1

68,6

25,7

17,2

57,1

0

20

40

60

80

100

sutinku nesutinku nežinau

%

gerai

vidutiniškai

patenkinamai

χ²=19,389; lls=4; p=0,001

4 pav. Respondentų atsakymų į teiginį „laiko planavimą lemia mokymosi krūvis“

pasiskirstymas pagal mokymosi lygį

Galima manyti, kad gerai besimokantys mokiniai daugiau laiko praleidţia ruošdamiesi

pamokoms, todėl jie planuoja laiką, atsiţvelgdami į mokymosi krūvį.

Nustatytas statistiškai patikimas ryšys tarp klasės ir teiginio, kad tėvai lemia laiko

planavimą (χ²=12,104; lls=2; p=0,002). Su šiuo teiginiu nesutiko daugiau ketvirtosios (59,8

proc.) nei pirmosios gimnazinės klasės moksleivių (43,9 proc.). Taigi matyti, kad vyresniems

moksleiviams tėvai daro maţesnę įtaką.

Taip pat nustatyta statistiškai reikšminga priklausomybė tarp teiginio „laiko planavimui turi

įtakos draugai“ bei lyties (χ²=10,561; lls=2; p=0,005). Tai, kad draugai turi įtakos planuojant

laiką sutiko daugiau merginų (70,8 proc.) nei vaikinų (56,8 proc.). Galima teigti, kad draugų įtaka

svarbesnė merginoms.

Su teiginiu, kad „tinkamai suplanuotas laikas padeda sveikai gyventi“ sutiko daugiau

merginų (56,5 proc.) ir daugiau ketvirtos gimnazinės klasės (58,8 proc.) moksleivių, tačiau

statistiškai reikšmingo skirtumo nenustatyta.

Apibendrinant, dauguma (77,6 proc.) respondentų laiko planavimą laiko svarbiu ir mano,

kad jo planavimui įtakos turi mokymosi krūvis bei draugai. Didţiausia moksleivių dalis nesutiko

su teiginiu, kad ţino, ką veiks kitais metais. Galima teigti, kad dauguma gimnazistų planuoja

savo laiką, tačiau tik kitos dienos ar savaitės veiklas, o ilgalaikių planų neturi. Daugiau nei pusė

moksleivių sutinka, kad laiko planavimas padeda sveikai gyventi.

42

3.2.1. Mokymosi proceso planavimas

Labai svarbus mokymosi proceso aspektas yra mokymosi krūvis. Viena iš sudedamųjų

dalių yra pamokų skaičius, todėl gimnazistų teirautasi, kiek daugiausia pamokų jie turi per dieną.

Tačiau uţ pamokų skaičiaus planavimą yra atsakinga mokykla, to moksleiviai planuoti negali.

Daugiau nei pusė (58,7 proc.) tyrime dalyvaujančių moksleivių teigė, kad per dieną jie

daugiausia turi 7 pamokas, trečdalis – 8 pamokas (5 pav.).

33,9%

58,7%

3,8%3,6%

6 pamokos

7 pamokos

8 pamokos

> 8 pamokos

5 pav. Respondentų skirstinys pagal daugiausia turimų pamokų per dieną

Nustatytas statistiškai reikšmingas skirtumas tarp didţiausio pamokų skaičiaus per dieną ir

klasės. Didesnė dalis (85,4 proc.) pirmosios gimnazinės klasės moksleivių teigė turintys

daugiausia septynias pamokas per dieną. Tuo tarpu didţiausia baigiamosios klasės moksleivių

dalis (64,5 proc.) teigė turintys aštuonias ir daugiau pamokų per dieną. Tik labai maţa dalis

moksleivių sakė turintys daugiausia šešias pamokas per dieną (6 pav.).

43

3,5

85,4

11,1

64,5

31,4

4,1

0

20

40

60

80

100

6 7 8 ir >

%

I klasė

IV klasė

χ²=122,922; lls=2; p=0,000

6 pav. Pirmos ir ketvirtos gimnazinės klasės mokinių atsakymų pasiskirstymas pagal

daugiausia turimų pamokų per dieną

Pagal higienos normas, per dieną negali būti daugiau kaip septynios pamokos (23). Vilniuje

atlikto tyrimo duomenimis, gimnazistams daţniausiai buvo po 6-7 pamokas per dieną, tačiau

pasitaikė atvejų, kai buvo po 8 ar 9 (5).

Mokymosi krūvis apima taip pat pamokų ruošą namuose. Pagal 2005–2007 metų

bendruosius ugdymo planus (56), 9-12 klasių moksleiviams skiriami namų darbai, kuriems atlikti

reikia ne daugiau kaip 2,5 valandų per dieną.

Pagal tyrimo duomenis, dauguma respondentų teigė, kad namų darbus ruošia iki 1 val. per

dieną tiek darbo dienomis, tiek savaitgaliais. Tačiau net penktadalis apklaustųjų savaitgaliais

pamokas ruošia keturias ir daugiau valandų per dieną. Galima manyti, kad dalis moksleivių

pasilieka uţduotis savaitgaliui. Nors pagal higienos normas, per atostogas mokiniams neturi būti

skiriami namų darbai (23), vis dėlto beveik penktadalis apklaustųjų teigė ruošiantys 2-3 val., o

dešimtadalis – keturias ir daugiau valandų (7 pav.).

44

43,9 44,4

71,7

41,8 35,7

18,1

14,3 19,910,2

0

20

40

60

80

100

darbo dienomis savaitgaliais per atostogas

%

4 ir >

2-3 val.

iki 1 val.

7 pav. Respondentų atsakymų pasiskirstymas pagal namų darbų ruošimo trukmę

Barkauskaitės ir kt. 2004 m. atlikto tyrimo duomenimis, taip pat didţioji dalis - 40,2 proc.

skiria iki 1 val. laiko. 31,9 proc. mokinių, - nuo 1 iki 2 val. 13,7 proc. nurodė, kad savarankiškam

namų darbų atlikimui skiria 2-3 valandas. O iki keturių valandų laiko kasdien namų darbų

rengimui skiria tik 5,9 proc. mokinių (13).

Siekta palyginti, kaip namų darbų ruošimas darbo dienomis skiriasi pagal lytį ir pagal klasę

(3 lentelė). Nustatytas statistiškai reikšmingas skirtumas tarp pamokų ruošimo darbo dienomis

trukmės ir lyties. Namų darbus darbo dienomis iki 1 val. daugiau ruošė vaikinai (62,5 proc.) nei

merginos (28,7 proc.). Tačiau pamokų ruošimui 2-3 val. ir keturias bei daugiau valandų skyrė

didesnė dalis merginų. Didesnė dalis pirmosios gimnazinės klasės mokinių ruošė namų darbus iki

1 val.

3 lentelė. Respondentų atsakymų apie namų darbų ruošimo darbo dienomis trukmę

pasiskirstymas pagal lytį ir klasę (n (%))

Namų darbų

ruošimo trukmė

Lytis p

Klasė p

Vaikinai Merginos Pirma Ketvirta

Iki 1 val. 110 (62,5) 62 (28,7) χ²=46,380;

lls=2;

p=0,000

96 (48,5) 76 (39,2) χ²=5,810;

lls=2;

p=0,055

2-3 val. 53 (30,1) 111 (51,4) 81 (40,9) 83 (42,8)

4 ir daugiau val. 13 (7,4) 43 (19,9) 21 (10,6) 35 (18)

Iš viso 176 (100) 216 (100) 198 (100) 194 (100)

45

Taigi, merginos statistiškai patikimai ilgiau ruošė namų darbus darbo dienomis nei vaikinai.

Tokia išvada pateikta ir 2006 m. 11-12 klasės mokinių sveikatos tyrime (11).

Įvertinus namų darbų ruošimo trukmę savaitgaliais pagal lytį, iki 1 val. pamokas ruošė

didesnė dalis vaikinų (58 proc.) nei merginų (33,3 proc.), keturias ir daugiau valandų per dieną

skyrė daugiau merginų (29,6 proc.) nei vaikinų (8 proc.), skirtumas statistiškai patikimas

(χ²=36,378; lls=2; p=0,000). Pagal tyrimo duomenis, yra nustatyta statistiškai reikšminga

priklausomybė tarp namų darbų ruošimo trukmės savaitgaliais ir klasės (χ²=18,537; lls=2;

p=0,000). Daugiau pirmos gimnazinės klasės mokinių (54 proc.) savaitgaliais pamokų ruošai

skyrė iki 1 val. nei baigiamosios klasės mokinių (34,5 proc.), o keturias ir daugiau valandų per

dieną pamokas ruošė daugiau ketvirtosios gimnazinės klasės mokinių (26,8 proc.) nei pirmosios

(13,1 proc.).

Nors pagal higienos normas (23) per atostogas mokiniams neturi būti skiriami namų darbai,

tačiau tyrimo duomenys parodė, kad minėtų reikalavimų nesilaikoma. Buvo įdomu išsiaiškinti,

kaip namų darbų ruošimo trukmė per atostogas pasiskirstė tarp vyrų ir moterų, bei pirmos ir

ketvirtos gimnazinių klasių. Iki 1 val. pamokas ruošė didesnė dalis vaikinų ir pirmosios

gimnazinės klasės mokinių. Tačiau keturias ir daugiau valandų per dieną atostogų metu skyrė

didesnė dalis merginų ir ketvirtosios gimnazinės klasės mokinių (4 lentelė).

4 lentelė. Respondentų atsakymų apie namų darbų ruošimo per atostogas trukmę

pasiskirstymas pagal lytį ir klasę (n (%))

Namų darbų

ruošimo trukmė

Lytis p

Klasė p

Vaikinai Merginos Pirma Ketvirta

Iki 1 val. 140 (79,5) 141 (65,3) χ²=9,893;

lls=2;

p=0,007

163 (82,3) 118 (60,8) χ²=24,353

; lls=2;

p=0,000

2-3 val. 22 (12,5) 49 (22,7) 26 (13,1) 45 (23,2)

4 ir daugiau val. 14 (8) 26 (12) 9 (4,6) 31 (16)

Iš viso 176 (100) 216 (100) 198 (100) 194 (100)

Nustatyti statistiškai reikšmingi skirtumai tarp paţymių vidurkio ir namų darbų ruošimo

trukmės tiek darbo dienomis, tiek savaitgaliais, tiek per atostogas. Tie, kas namų darbų ruošimui

skiria iki 1 val., visomis dienomis apie pusė apklaustųjų mokosi vidutiniškai, apie trečdalis –

gerai, o patenkinamai besimokinančių – nuo 11,4 proc. iki 16,9 proc. Tie, kas skiria 2-3 val.

darbo dienomis ir savaitgaliais – apylygiai pasiskirstę tarp tų, kurie mokosi gerai ir vidutiniškai

46

(darbo dienomis atitinkamai 50,6 proc. ir 46,3 proc., savaitgaliais atitinkamai 45,7 proc. ir 49,3

proc.), o patenkinamai mokinosi tik apie 5 proc. Tie, kas darbo dienomis, savaitgaliais, per

atostogas namų darbų ruošimui skyrė 4 ir daugiau valandų visose grupėse daugiausia mokėsi tik

gerai (5 lentelė).

5 lentelė. Respondentų pasiskirstymas pagal mokymosi lygį ir pamokų ruošimo trukmę

(n (%))

Mokymosi

lygis

Namų darbų ruošimo trukmė

Darbo dienomis* Savaitgaliais** Per atostogas***

Iki 1 val. 2-3 val. 4 ir > val. Iki 1 val. 2-3 val. 4 ir > val. Iki 1 val. 2-3 val. 4 ir > val.

Gerai 58 (33,7) 83 (50,6) 41 (73,2) 62 (35,6) 64 (45,7) 56 (71,8) 119 (42,3) 41 (57,7) 22 (55)

Vidutiniškai 85 (49,4) 76 (46,4) 14 (25) 85 (48,9) 69 (49,3) 21 (26,9) 130 (46,3) 29 (40,8) 16 (40)

Patenkinama 29 (16,9) 5 (3) 1 (1,8) 27 (15,5) 7 (5) 1 (1,3) 32 (11,4) 1 (1,5) 2 (5)

Iš viso 172 (100) 164 (100) 56 (100) 174 (100) 140 (100) 78 (100) 281 (100) 71 (100) 40 (100)

p* - χ²=42,749; lls=4; p=0,000

p** - χ²=38,034; lls=4; p=0,000

p*** - χ²=11,279; lls=4; p=0,024

Apibendrinant galima teigti, kad namų darbų ruošimui didţioji dalis apklaustų gimnazistų

tiek darbo dienomis, tiek savaitgaliais, tiek per atostogas skiria iki 1 val. laiko, maţiausia dalis –

keturias ir daugiau valandų.

Anketoje klausta moksleivių nuomonės apie mokymosi krūvį ir mokymosi procesą. Beveik

pusė apklaustųjų sutiko, kad programos, pagal kurią mokosi, krūvis yra per didelis. Du trečdaliai

teigė, kad jiems reikia papildomai mokytis su korepetitoriais, tėvais ar kitais asmenimis. Beveik

pusė respondentų (45,9 proc.) teigė, kad aktyviai dalyvauja popamokinėje veikloje (sporto, meno,

darbų būreliuose) (8 pav.).

47

44,7

64,3

45,9

27,3 28,8

23,2

39

28,8 26,5

12,5 15,1

43,9

0

20

40

60

80

100

mokymosi krūvis

man per didelis

mokytojai

išaiškina dėstomą

dalyką

man reikia

mokytis

papildomai

aš aktyviai

dalyvauju

popamokinėje

veikloje

%

nežinau

nesutinku

sutinku

8 pav. Atsakymų į teiginius apie mokymąsi struktūra

2006 m. dvyliktokų tyrimo duomenimis, 61,4 proc. moksleivių, merginų dvigubai daugiau

negu vaikinų, mokymosi krūvis buvo per didelis (58).

Tyrimo duomenimis, mokymosi krūvį kaip per didelį įvardino didesnė dalis merginų (47,7

proc.) nei vaikinų (39,2 proc.) ir daugiau ketvirtosios gimnazinės klasės mokinių (48,5 proc.) nei

pirmosios (39,4 proc.). Tačiau nėra statistiškai reikšmingo skirtumo. Tik nustatytas statistiškai

reikšmingas ryšys tarp teiginio „mokytojai pakankamai išaiškina dėstomą dalyką“ ir mokymosi

lygio. Su teiginiu sutiko didesnė dalis (50,5 proc.) tų, kurie gerai mokosi, nesutiko – kurie mokėsi

patenkinamai. Galima daryti prielaidą, kad tie, kurie labiau supranta mokytojo dėstomą dalyką,

geriau mokosi (9 pav.).

48

50,5

26,428,6 27,4

23,1

44

40

17,1

42,9

0

20

40

60

sutinku nesutinku neţinau

%

gerai

vidutiniškai

patenkinamai

9 pav. Atsakymų į teiginį „mokytojai pakankamai išaiškina dėstomą dalyką“

pasiskirstymas pagal mokymosi lygį

Kalbant apie papildomą mokymąsi, nustatytas statistiškai reikšmingas skirtumas tarp

teiginio „man reikia mokytis papildomai su korepetitoriais, tėvais ar kitais asmenimis“ ir lyties

(χ²=6,630; lls=2; p=0,036), bei tarp šio teiginio ir klasės (χ²=13,688; lls=2; p=0,001). Kad reikia

papildomai mokytis, daugiau sutiko merginų (69,9 proc.) nei vaikinų (57,4 proc.) ir daugiau

ketvirtos gimnazinės klasės (73,2 proc.) moksleivių nei pirmos (55,6 proc.). Juškelienės V. ir kt.

atliktame tyrime, su repetitoriais papildomai dirba 32,8 proc. tiriamojo kontingento. Daţniau

repetitorius buvo samdomas mergaitėms nei berniukams (11).

Nustatyta statistiškai reikšminga priklausomybė tarp dalyvavimo popamokinėje veikloje

bei klasės (χ²=8,150; lls=2; p=0,017). Kad aktyviai dalyvauja popamokinėje veikloje, daugiau

sutiko pirmos gimnazinės klasės (53 proc.) moksleivių nei ketvirtos (38,7 proc.). Galima daryti

prielaidą, kad baigiamosios klasės mokiniai daugiau laiko skiria egzaminų ruošimuisi, todėl jiems

nebelieka laiko popamokinei veiklai.

Svarbu išsiaiškinti, kaip moksleiviai planuoja su mokymusi susijusias veiklas ir kiek laiko

skiria papildomam mokymuisi, popamokinei veiklai (būreliams, treniruotėms) ir fiziškai aktyviai

veiklai per savaitę. Visoms veikloms dauguma gimnazistų skiria iki 1 val. per savaitę (10 pav.).

49

41,1 42,935,5

22,4 17,122,4

15,814,8 15,1

8,77,1 8,9

1218,1 18,2

0

20

40

60

80

100

papildomam

mokymuisi

popamokinei

veiklai

fiziškai aktyviai

veiklai

%

> nei 4 val.

iki 4 val.

iki 3 val.

iki 2 val.

iki 1 val.

10 pav. Respondentų atsakymų pasiskirstymas pagal laiką, skiriamą tam tikros

veikloms per savaitę

Pagal 2004 m. tyrimą, pusė respondentų iš bendro apklaustųjų mokinių skaičiaus būrelių

veikloje nedalyvauja. 20,5 proc. mokinių tam skiria iki 1 val., 16,4 proc. – iki 2 val. laiko po

pamokų. 12,4 proc. apklaustųjų teigia, kad būreliuose praleidţia 3 ir daugiau valandų. Taigi,

popamokinei veiklai didţioji dauguma mokinių vidutiniškai skiria iki vienos valandos per dieną.

Nustatyta, kad treniruotes lanko 51,3 proc. apklaustųjų mokinių. Iš jų 19,6 proc. mokinių tam

vidutiniškai skiria iki 1 val., 16,9 proc. – iki 2 val., 9,5 proc. – iki 3 val., o 5,4 proc. – 4 ir daugiau

val. per dieną (13).

Sudarant uţmokyklinio ugdymo planą, visiems mokiniams rekomenduojama lankyti bent

vieną būrelį, susijusį su fizine veikla. Paaiškėjo, kad trečdalis gimnazistų nelanko jokio būrelio.

Anketoje moksleiviai galėjo pasirinkti kelis variantus. Didţiausia dalis (42,9 proc.) respondentų

teigė, kad būrelį lanko, nes patinka ir jie nori tuo uţsiimti, ketvirtadaliui moksleivių – tai gera

laisvalaikio praleidimo forma, kas penktam – padeda pailsėti nuo mokslų. Tarp įrašytų

daţniausiai pasitaikė tokie variantai: „nes jie lavina mano gebėjimus“, „noriu tobulėti“, „tai mano

pragyvenimo šaltinis“, „reikalinga stojant“, „palaikau formą“, „suteikia fizinės jėgos“, „pagerina

sveikatą“ (11 pav.).

50

36,2

42,9

25,324

3,31

9,9

0

5

10

15

20

25

30

35

40

45% nelankau

man tai patinka

gera laisvalaikio

praleidimo forma

padeda pailsėti

nuo mokslų

to nori mano

tėvai

padidina

mokymosi krūvį

kita

11 pav. Respondentų atsakymų apie būrelio lankymą struktūra

Tarp tų, kurie nelanko būrelio ir klasės nustatytas statistiškai reikšmingas skirtumas

(χ²=10,992; lls=1; p=0,001). Jokio būrelio nelankė didesnė dalis (44,3 proc.) baigiamosios klasės

moksleivių nei pirmosios (28,3 proc.). Galbūt todėl, kad jaunesni moksleiviai turi daugiau laiko

uţsiimti papildoma veikla arba geriau planuoja savo laiką.

Apibendrinant galima teigti, kad didelei daliai gimnazistų (43,9 proc.) mokymosi krūvis yra

per didelis. Du trečdaliai respondentų pripaţįsta, kad jiems reikia papildomai mokytis su

korepetitoriais, beveik pusė respondentų aktyviai dalyvauja popamokinėje veikloje. Papildomam

mokymuisi, popamokinei ir fiziškai aktyviai veiklai didţioji dalis gimnazistų skiria iki 1 val. per

savaitę. Trečdalis moksleivių sakė nelankantys jokio būrelio. Dauguma apklaustųjų būrelį lanko,

nes tai jiems patinka.

3.2.2. Poilsio laiko planavimas

Poilsis gali būti pasyvus ir aktyvus. Tyrimo rezultatų analizė atskleidė, kiek laiko

moksleiviai skiria pasyviam poilsiui.

Miegas – geriausia pasyvaus poilsio forma, kai po kasdienio darbo pailsi galvos smegenų

ţievės ląstelės, atgaunamas jų funkcinis pajėgumas (63). 15-18 metų moksleiviams reikia miegoti

8,5-9 val. (22).

51

Į klausimą „kada įprastai darbo dienomis keliesi?“ daugiau nei pusė respondentų atsakė,

kad apie 7 val., o ketvirtadalis moksleivių – apie 6 valandą (12 pav.).

24,2%

60,7%

15,1%

apie 6 val.

apie 7 val.

įvairiai

12 pav. Respondentų atsakymų skirstinys pagal kėlimosi laiką

Nustatytas statistiškai reikšmingas skirtumas tarp kėlimosi laiko ir lyties (χ²=9,017; lls=2;

p=0,011). Apie 6 val. ir apie 7 val. daţniau kėlėsi merginos (atitinkamai 25 proc. ir 64,8 proc.)

nei vaikinai (atitinkamai 23,3 proc. ir 55,7 proc.).

Svarbiausias vaidmuo augimą reguliuojančioje sistemoje tenka augimo hormonui, kurio

daugiausia išsiskiria, pasiekus gilaus miego fazę būtent tarp 22-23 val. Kad būtų pasiekta ši

sąlyga, vaikai turėtų uţmigti ne vėliau kaip 21.30 (66). Tačiau iki 22 val. eina miegoti tik 6,1

proc. apklaustųjų. Daugiausia respondentų eina miegoti tarp 23-24 val. (13 pav.).

6,1%

29,6%

43,1%

21,2%

iki 22 val.

tarp 22-23 val.

tarp 23-24 val.

po 24 val.

13 pav. Respondentų atsakymų skirstinys pagal laiką, kada eina miegoti

52

Nustatytas statistiškai reikšmingas skirtumas tarp laiko, kai eina miegoti ir lyties

(χ²=14,647; lls=3; p=0,002). Iki 22 val. miegoti eina didesnė dalis merginų (8,8 proc.) nei vaikinų

(2,8 proc.), tačiau po 24 val. miegoti eina daţniau vaikinai (28,4 proc.) nei merginos (15,3 proc.).

Taip pat yra nustatyta statistiškai reikšminga priklausomybė tarp laiko, kada eina miegoti ir

klasės (χ²=23,622; lls=3; p=0,000). Iki 22 val. eina miegoti didesnė dalis pirmosios klasės

moksleivių (10,6 proc.) nei ketvirtosios (1,5 proc.), po 24 val. daugiau baigiamosios klasės

moksleivių (22,7 proc.) nei pirmosios (19,7 proc.). Taigi, didesnė dalis merginų ir pirmosios

gimnazinės klasės moksleivių eina miegoti pagal rekomenduojamą laiką.

Kitas svarbus poilsio aspektas – poilsis po pamokų. Jam visiškai laiko neskiria dešimtadalis

moksleivių. Ketvirtadalis sako, kad ilsisi iki 2 val., penktadalis – iki 3 val. (14 pav.).

11,0%

14,8%

28,3%19,6%

9,7%

16,6%

neskiriu laiko

iki 1 val.

iki 2 val.

iki 3 val.

iki 4 val.

> 4 val.

14 pav. Respondentų atsakymų skirstinys pagal poilsio laiką po pamokų

Nustatytas statistiškai patikimas ryšys tarp laiko, skiriamo poilsiui po pamokų ir lyties

(χ²=12,026; lls=5; p=0,034). Visiškai laiko neskiria didesnė dalis (14,8 proc.) vaikinų nei

merginų (7,9 proc.). Taip pat nustatyta statistiškai patikima priklausomybė tarp poilsio po

pamokų laiko ir klasės (χ²=15,685; lls=5; p=0,008). Ketvirtos gimnazinės klasės moksleiviai

daţniau po pamokų nesiilsėjo (12,9 proc.) nei pirmosios (9,1 proc.). Tuo tarpu didesnė dalis

pirmosios gimnazinės klasės moksleivių (21,2 proc.) nei ketvirtosios (11,9 proc.) ilsėjosi daugiau

nei 4 val.

Moksleivių buvo klausiama, ką daţniausiai veikia laisvalaikiu. Jie galėjo rinktis kelis

atsakymo variantus ir netgi įrašyti savo variantą. Daţniausiai (77,9 proc.) respondentai laisvalaikį

53

leidţia su draugais. Būdami su draugais, jie gali uţsiimti tiek aktyvia, tiek pasyvia veikla. Tačiau

labai didelė dalis moksleivių ilsisi pasyviai – laiką leidţia prie kompiuterio, televizorių ekranų.

38,5 proc. gimnazistų atsakė, kad laisvalaikiu sportuoja. Taigi, daugiau nei trečdalis ilsisi

aktyviai. Galima teigti, kad apie dešimt procentų mokinių neplanuoja savo laiko, nes atsakė, kad

laisvalaikiu nieko konkretaus nedaro. Kiti daţniausiai pasitaikę atsakymai: „būnu gamtoje“,

„miegu“, „dirbu ką nors“, „klausau muzikos“, „vaikštau po parduotuves“, „ilsiuosi“,

„meškerioju“, „būnu su šeima“ (15 pav.).

77,8

59,9

38,5

31,9

26,3

10,2

15,1

49,2

0

10

20

30

40

50

60

70

80%būnu su draugais

ţaidţiu/dirbu

kompiuteriu

ţiūriu televizorių

sportuoju

skaitau knygą ar

ţurnalą

ţaidţiu mobiliuoju

telefonu, siuntinėju

smsnieko konkretaus

nedarau

kita

15 pav. Respondentų atsakymų pasiskirstymas pagal tai, ką dažniausiai veikia

laisvalaikiu

Nustatytas statistiškai reikšmingas skirtumas tarp ţaidimo/darbo su kompiuteriu laisvu

laiku ir lyties (χ²=13,137; lls=1; p=0,000). Tarp tų, kurie laisvalaikį leidţia prie kompiuterio,

didesnė dalis yra vaikinų (69,9 proc.) nei merginų (51,9 proc.). Taip pat statistiškai patikima

priklausomybė yra tarp spaudos skaitymo ir lyties (χ²=8,175; lls=1; p=0,004). Daţniau

laisvalaikiu knygą ar ţurnalą skaito merginos (38 proc.) nei vaikinai (24,4 proc.). Pastebėtas

statistiškai patikimas ryšys tarp sportavimo ir lyties (χ²=19,577; lls=1; p=0,000). Laisvalaikiu

sportuoja daugiau vaikinų (50,6 proc.) nei merginų (28,7 proc.).

54

Daug vaikų mėgsta ilsėtis ţiūrėdami televizijos laidas. Tam reikia labai sukaupti dėmesį,

padidėja krūvis centrinei nervų sistemai, regos ir klausos organams (67). Vyresniųjų klasių

mokiniams nerekomenduojama ţiūrėti televizijos laidų ilgiau kaip 2 val. per dieną (65).

Nustatytas statistiškai patikimas skirtumas tarp televizoriaus ţiūrėjimo ir klasės (χ²=7,458;

lls=1; p=0,006). Laisvalaikį prie televizorių ekranų praleidţia didesnė dalis pirmosios (56,1

proc.) nei ketvirtosios (42,3 proc.) gimnazinės klasės moksleivių. Taip pat pastebėtas statistiškai

reikšmingas skirtumas tarp trumpųjų ţinučių siuntinėjimo telefonu ir klasės (χ²=7,554; lls=1;

p=0,006). Didesnė dalis pirmos (32,3 proc.) nei ketvirtos (20,1 proc.) gimnazinės klasės

moksleivių laisvalaikį leidţia ţaisdami su telefonu.

Tyrimo duomenų analizė parodė, kiek laiko per darbo dieną gimnazistai skiria televizoriaus

ţiūrėjimui, ţaidimui ar darbui su kompiuteriu, sportui bei namų ruošai. Iki 1 val. pasyviai – prie

televizorių ekranų – laiką leidţia daugiau nei pusė gimnazistų, trečdalis būna 2-3 val. per dieną.

Prie kompiuterių iki 1 val. būna trečdalis, 2-3 val. – beveik pusė apklaustųjų. Du trečdaliai

respondentų fiziškai aktyviai sportavo iki 1 val., 2-3 val. – penktadalis mokinių. Labai didelė

dalis respondentų (76,8 proc.) namų ruošoje tėvams padėjo iki 1 val., 18,6 proc. – 2-3 val. (16

pav.).

51,8

38

67,976,8

37,5

43,9

24,218,6

10,718,1

7,9 4,6

0

20

40

60

80

100

žiūri televizorių žaidi ar dirbi

kompiuteriu

sportuoji padedi tėvams

namų ruošoje

%

>3 val.

2-3 val.

iki 1 val.

16 pav. Respondentų atsakymų pasiskirstymas pagal laiką, skiriamą kasdienėms

veikloms

55

Pastebėtas statistiškai reikšmingas skirtumas tarp televizoriaus ţiūrėjimo laiko ir klasės

(χ²=26,420; lls=2; p=0,000). Iki 1 val. prie televizorių ekrano praleido daugiau baigiamosios

(63,9 proc.) nei pirmos (39,9 proc.) gimnazinės klasės mokinių, daugiau nei 3 val. televizorių

ţiūrėjo daugiau pirmosios (16,2 proc.) nei ketvirtosios (5,2 proc.) gimnazinės klasės mokinių.

Nustatytas statistiškai patikimas ryšys tarp laiko, praleisto prie kompiuterio ir lyties (χ²=33,457;

lls=2; p=0,000). Iki 1 val. kompiuteriu dirba ar ţaidţia didesnė dalis merginų (48,6 proc.) nei

vaikinų (25 proc.), tačiau daugiau nei 3 val. skiria daugiau vaikinų (28,4 proc.) nei merginų (9,7

proc.).

Nustatytas statistiškai patikimas skirtumas tarp sportui skirto laiko ir lyties (χ²=9,072; lls=2;

p=0,011). Iki 1 val. buvo daugiau sportuojančių merginų (74,1 proc.) nei vaikinų (60,2 proc.),

tačiau daugiau nei 3 val. per darbo dieną skyrė didesnė dalis vaikinų (10,8 proc.) nei merginų (5,6

proc.). Taip pat pastebėtas statistiškai reikšmingas skirtumas tarp sporto laiko ir klasės

(χ²=11,089; lls=2; p=0,004). Iki 1 val. daugiau sportavo ketvirtosios (74,8 proc.) nei pirmosios

(60,1 proc.) gimnazinės klasės moksleivių, tris ir daugiau valandų per darbo dieną skyrė sportui

didesnė dalis pirmos (10,1 proc.) nei ketvirtos (5,7 proc.) gimnazinės klasės moksleiviai.

Apibendrinant galima teigti, kad daţniausiai gimnazistai keliasi apie 7 val., o miegoti eina

tarp 23-24 val. Poilsiui po pamokų visiškai laiko neskiria dešimtadalis moksleivių. Ketvirtadalis

sakė, kad ilsisi iki 2 valandų. Galima daryti prielaidą, kad dauguma gimnazistų planuoja savo

laisvalaikį, nes tik 10 procentų teigė, kad nieko konkretaus nedaro. Net 77,9 proc. respondentų

daţniausiai laisvalaikį leidţia su draugais. Trečdalis ilsisi aktyviai. Tačiau labai didelė dalis

moksleivių ilsisi pasyviai – prie kompiuterio ir ţiūrėdami televizorių.

3.3. Sveikos gyvensenos įgūdţiai

Vertinant moksleivių dienos reţimą ir gyvenimo būdą, galima išskirti tokias sritis: fizinis

aktyvumas, mityba, ţalingi įpročiai. Daugiau nei pusė gimnazistų sutiko, kad tinkamai

suplanuotas laikas padeda sveikai gyventi. Taip pat daugiau nei pusė moksleivių sakė, kad

mokymosi krūvis turi įtakos sveikatai.

56

3.3.1. Moksleivių sveikata

Paauglystės laikotarpiu susiformuoja poţiūris į sveikatą. Paauglio išgyvenimai ir kasdienių

problemų sprendimas vis labiau siejasi su sveikata, gyvenimo kokybe (70). Moksleivių buvo

teirautasi apie sveikatos būklę. Jie galėjo rinktis vieną iš penkių variantų: labai gera, gera, nei

gerai, nei bloga, bloga ir labai bloga. Sugrupavus, 62,5 proc. sako, kad jų sveikata yra gera,

trečdalis (30,4 proc.) – nei gera, nei bloga ir tik 7,1 proc. – bloga.

Lietuvos moksleivius daţnai vargina psichoemociniai sutrikimai: vienišumas,

depresiškumas, stresas, mintys apie saviţudybę. Vyresni moksleiviai daţniau jautėsi ne tokie

laimingi kaip jaunesni (70). Anketoje klausta gimnazistų nuomonės apie psichinę sveikatą.

Didţiausia dalis gimnazistų teigė, kad daţnai iš mokyklos grįţta pavargę. Tik penktadalis jaučiasi

ryte pailsėję. Tai, kad mokykloje nuolat jaučia įtampą, teigė trečdalis respondentų. Beveik

ketvirtadaliui apklaustųjų vakare sunku uţmigti. Daugiau nei pusė respondentų sutiko, kad

mokymosi krūvis turi įtakos sveikatai, nesutiko – kas ketvirtas moksleivis. Beveik trečdalis

apklaustų gimnazistų teigė, kad turi nusiskundimų dėl sveikatos (17 pav.).

32,4

71,1

23,7

53,8

32,1

65,8 41,6

15,1

63

25,5

47,2

15,3

26

13,8 13,320,7 20,7

18,9

0

20

40

60

80

100

aš v

isad

a r

yte

jau

čiu

os

i

pa

ilsėję

s (

-us

i)

aš n

uo

lat

mo

kyklo

je

jau

čiu

įta

mp

ą

aš d

aţn

ai

iš

mo

kyklo

s

grį

ţtu

pa

varg

ęs

(-u

si)

man

bū

na

su

nk

u v

akare

uţm

igti

mo

kym

os

i

krū

vis

tu

ri

įtako

s m

an

o

sveik

ata

i

aš t

uri

u

nu

sis

ku

nd

imų

dė

l sveik

ato

s

%

nežinau

nesutinku

sutinku

17 pav. Respondentų atsakymų apie sveikatą pasiskirstymas

57

Nustatyta statistiškai reikšminga priklausomybė tarp tų, kurie teigė ryte esą pailsėję ir lyties

(χ²=13,025; lls=2; p=0,001). Didesnė dalis (73,6 proc.) merginų nei vaikinų (56,3 proc.) teigė,

kad ryte jos nebūna pailsėję. Tai, kad mokykloje nuolat jaučia įtampą sutiko didesnė dalis

pirmosios (38,4 proc.) nei ketvirtosios (26,3 proc.) gimnazinės klasės moksleivių (χ²=8,809;

lls=2; p=0,012). Merginos daţniau (76,4 proc.) nei vaikinai (64,8 proc.) sutiko, kad iš mokyklos

grįţta pavargę (χ²=9,118; lls=2; p=0,010). Taip pat jos daţniau (27,3 proc.) nei vaikinai (19,3

proc.) teigė, kad vakarais joms sunku uţmigti (χ²=7,646; lls=2; p=0,022). Ir didesnė merginų

dalis (39,8 proc.) nei vaikinų (22,7 proc.) turi nusiskundimų dėl sveikatos (χ²=15,934; lls=2;

p=0,000). Taigi, galima teigti, kad merginos yra jautresnės ir turi daugiau psichinės sveikatos

nusiskundimų.

Gimnazistų teirautasi, kokius negalavimus jie jaučia daţniausiai. Galėjo ţymėti kelis

variantus. Net 40,3 proc. teigė nejaučiantys jokių negalavimų. Beveik pusė gimnazistų skundėsi

galvos skausmu. Kiti daţniausiai išvardinti negalavimai: „skauda nugarą“, „pavargusios ir

skaudančios akys“, „nuovargis, silpnumas“, „širdies skausmai“, „skauda koją, trauma“,

„mieguistumas, pastovus neišsimiegojimas“, „šienligė“, „dusimas, kosėjimas“, „psichologinis

išsekimas“ (18 pav.).

40,342,9

13,8

6,4

18,6

0

10

20

30

40

50%

jokių negalavimų

skauda galvą

skauda pilvą

pykina

kita

18 pav. Respondentų atsakymų pasiskirstymas pagal negalavimus

58

Nustatytas statistiškai reikšmingas skirtumas tarp negalavimų ir lyties (p<0,05). Tarp tų,

kurie nejautė jokių negalavimų, didesnė dalis buvo vaikinų (54 proc.) nei merginų (29,2 proc.).

Merginos daţniau skundėsi galvos (54,2 proc.) ir pilvo (14,8 proc.) skausmais nei vaikinai, taip

pat ir pykinimu (8,3 proc.).

Du trečdaliai moksleivių savo sveikatą laiko gera. Du trečdaliai rytais nesijaučia pailsėję,

trečdalis apklaustųjų mokykloje jaučia įtampą. Daugiau nei pusė respondentų sutiko, kad

mokymosi krūvis turi įtakos sveikatai. Trečdalis apklaustų moksleivių teigė, kad turi

nusiskundimų dėl sveikatos. Daţniausiai pasitaikantis negalavimas – galvos skausmas.

3.3.2. Fizinis aktyvumas

Labai svarbi sveiko gyvenimo būdo dalis – fizinis aktyvumas. Tai ir privaloma veikla

pamokų metu (kūno kultūros pamokos), rytinė mankšta, aktyvus poilsis, popamokinė veikla –

treniruotės ir kiti būreliai, susiję su judėjimu.

Nustatyta, kad mokinių darbingumas ruošiant namų uţduotis būna daug didesnis, kai

mokymasis derinamas su aktyviu poilsiu gryname ore. Tai svarbus sveikatinamasis veiksnys,

kuris gerina kraujo oksidacinius procesus, didina plaučių gyvybinę talpą, normalizuoja smegenų

ţievės neurodinamiką (63). Po įtempto darbo mokykloje moksleiviai turi pailsėti. Buvimas lauke

kasdien yra būtinas, nes tai gerai atstato organizmo jėgas ir pailsi nervų sistema (66).

Gimnazistų klausta, kaip daţnai jie sportuoja. Kad kasdien rytais daro mankštą, teigė

dešimtadalis respondentų. Per kūno kultūros pamokas sportuoja 59,4 proc. apklaustųjų,

nesportuoja – 16,1 proc. moksleivių. Kiekvienas moksleivis kasdien bent pusvalandį turėtų

praleisti gryname ore. Šios rekomendacijos nesilaikė tik 6,1 proc. apklaustųjų (19 pav.).

59

77,8

12,8

59,4

16,1

26,2

24,5

6,1

61

16,1

0

20

40

60

80

100

aš kasdien bent

pusvalandį būnu

gryname ore

aš kasdien ryte darau

mankštą

aš sportuoju per kūno

kultūros pamokas

%

ne

kartais

taip

19 pav. Respondentų atsakymų pasiskirstymas, atsakant į klausimus apie fizinį

aktyvumą

Nustatytas statistiškai reikšmingas skirtumas tarp buvimo gryname ore ir lyties (χ²=8,129;

lls=2; p=0,017). Bent pusvalandį kasdien gryname ore praleido daugiau vaikinų (83 proc.) nei

merginų (73,6 proc.).

Tyrimo rezultatai rodo, kad iš viso rytais nesimankština beveik du trečdaliai moksleivių.

Tai labai didelė moksleivių dalis. Galbūt jie rytais nesportuoja dėl laiko trūkumo. Nustatytas

statistiškai patikimas skirtumas tarp rytinės mankštos ir kėlimosi laiko (χ²=15,694; lls=4;

p=0,003). Kasryt mankštą darė didesnė dalis tų moksleivių, kurie kėlėsi 6 val. ir atvirkščiai, rytais

nesportavo didesnė dalis tų gimnazistų, kurie kėlėsi vėliau, 7 val. (20 pav.).

22,1

8,5

61

46,3

31,6

4,1

23,1

66,8

30,5

0

20

40

60

80

taip kartais ne

%

apie 6 val.

apie 7 val.

įvairiai

χ²=15,694; lls=4; p=0,003

20 pav. Respondentų atsakymų pasiskirstymas pagal kėlimosi laiką, atsakant į

klausimą apie rytinę mankštą

60

Nustatyta statistiškai reikšminga priklausomybė tarp rytinės mankštos ir lyties (χ²=12,114;

lls=2; p=0,002). Kasdien rytais sportuoja didesnė dalis vaikinų (17 proc.) nei merginų (9,3 proc.).

Rytais mankštos nedarė didesnė dalis merginų (68,5 proc.) nei vaikinų (51,7 proc.).

Nustatyta statistiškai reikšminga priklausomybė tarp sportavimo per kūno kultūros

pamokas ir lyties (χ²=16,687; lls=2; p=0,000). Didesnė dalis vaikinų (70,5 proc.) nei merginų

(50,5 proc.) sportavo mokykloje visada, o kartais ir niekada didesnė dalis merginų (atitinkamai

31 proc. ir 18,5 proc.) nei vaikinų (atitinkamai 16,5 proc. ir 13,1 proc.). Taigi, vaikinai daţniau

dalyvavo kūno kultūros pamokose.

Tyrime buvo klausiama, kiek laiko moksleiviai skiria fiziškai aktyviai veiklai per savaitę.

Paaiškėjo, kad trečdalis (35,5 proc.) gimnazistų skiria iki 1 val., 22,4 proc. skiria iki 2 val., 15,1

proc. – iki 3 val., 8,9 proc. – iki 4 val. Daugiau nei 4 val. skiria 18,1 proc. apklaustųjų. Nustatytas

statistiškai reikšmingas skirtumas tarp laiko, skiriamo fiziškai aktyviai veiklai per savaitę ir

lyties. Iki 1 val., iki 2 val. ir iki 3 val. fiziškai aktyviai veiklai skiria didesnė dalis merginų, tačiau

iki 4 val. ir daugiau nei keturias valandas per savaitę didesnė dalis vaikinų yra fiziškai aktyvūs

(21 pav.).

42,436,4 32,2

60 63,4

57,6 63,6 67,8

40 36,6

0

20

40

60

80

100

iki 1 val. iki 2 val. iki 3 val. iki 4 val. daugiau

nei 4 val.

%

merginos

vaikinai

χ²=19,802; lls=4; p=0,001

21 pav. Respondentų atsakymų pasiskirstymas pagal laiką, skiriamą fiziškai aktyviai

veiklai per savaitę ir lyties

61

Taip pat domėtasi, kiek laiko moksleiviai sportuoja darbo dienomis. Iki 1 val. laiko skyrė

du trečdaliai (67,9 proc.) respondentų, penktadalis (24,2 proc.) – 2-3 val. ir 7,9 proc. moksleivių

– daugiau nei 3 val. per dieną. Taigi, didelė dalis gimnazistų neskiria pakankamai laiko sportui.

Nustatyta statistiškai reikšminga priklausomybė tarp sportui skiriamo laiko darbo dienomis

ir lyties (χ²=9,072; lls=2; p=0,011). Iki 1 val. sportuoja daugiau merginų (74,1 proc.) nei vaikinų

(60,2 proc.), 2-3 val. ir daugiau nei 3 val. sportui skiria didesnė dalis vaikinų – 29 proc. ir 20,4

proc. nei merginų (atitinkamai 20,4 proc. ir 5,6 proc.). Taip pat nustatytas statistiškai patikimas

skirtumas tarp sportavimo ir klasės (χ²=11,089; lls=2; p=0,004). Iki 1 val. darbo dienomis

sportavo didesnė dalis baigiamosios (75,8 proc.) nei pirmosios (60,1 proc.) gimnazinės klasės

moksleivių, o pirmosios gimnazinės klasės mokinių didesnė dalis sportavo 2-3 val. (29,8 proc.) ir

daugiau nei 3 val. (10,1 proc.), lyginant su ketvirtosios (atitinkamai 18,6 proc. ir 5,7 proc.).

Apibendrinant galima teigti, kad gimnazistai nepakankamai laiko skiria fiziniam

aktyvumui. Ttik dešimtadalis respondentų rytais daro mankštą. Per kūno kultūros pamokas

sportuoja daugiau nei pusė apklaustųjų. Per savaitę fiziškai aktyviai veiklai trečdalis gimnazistų

skiria iki 1 val., daugiau laiko sportui skiria didesnė dalis vaikinų nei merginų ir pirmosios

gimnazinės klasės moksleivių nei baigiamosios.

3.3.3. Mityba

Vienas iš svarbiausių sveikos gyvensenos aspektų – mityba. Labai svarbu mitybos reţimas,

ne tik kada valgė, bet ir kiek kartų per dieną. Beveik pusė (47,7 proc.) gimnazistų atsakė, kad

valgė 3 kartus per dieną, trečdalio (29,3 proc.) moksleivių mitybos reţimas atitiko

rekomendacijas, jie valgė 4-5 kartus per dieną, 1-2 kartus valgė 15,8 proc., o daugiau nei 5 kartus

per dieną valgė 7,1 proc. respondentų. Mitybos reţimo nesilaikymas gali būti sąlygotas didţiulio

moksleivių uţimtumo. 5 ir daugiau kartų valgantys mokiniai taip pat daţnai paţeidţia mitybos

reţimą, nes visą dieną uţkandţiauja greito maisto produktais (11).

Nustatytas statistiškai reikšmingas skirtumas tarp valgymo ir lyties (χ²=15,932; lls=3;

p=0,001). 1-2 kartus ir 3 kartus per dieną valgė didesnė dalis merginų (atitinkamai 21,3 proc. ir

48,6 proc.) nei vaikinų (atitinkamai 9,1 proc. ir 46,6 proc.). Tačiau 4-5 ir daugiau nei 5 kartus per

dieną valgė didesnė dalis vaikinų (atitinkamai 34,1 proc. ir 10,2 proc.) nei merginų – atitinkamai

62

25,5 proc. ir 4,6 proc. Taigi, didesnės dalies vaikinų mitybos reţimas atitiko rekomendacijas.

Galima daryti išvadą, kad merginos valgė maţiau kartų per dieną.

Tyrimo duomenų analizė parodė, kaip daţnai moksleiviai valgė pusryčius, pietus

mokykloje ir vakarienę. Taip pat, ar laikėsi dietos ir kokiais tikslais – dėl sveikatos ar svorio.

Nepusryčiavo beveik penktadalis apklaustųjų, mokykloje nevalgė trečdalis, vakarienės nevalgė

7,1 proc. respondentų. Dietos dėl svorio laikėsi didesnė dalis gimnazistų nei dėl sveikatos (22

pav.).

64,8

38,5

76,5

5,1 3,8

17,9

27,3

16,3

15,16,4

17,3

34,2

7,2

79,889,8

0

20

40

60

80

100

aš kasdien

valgau

pusryčius

aš kasdien

valgau

mokykloje

aš kasdien

valgau

vakarienę

aš laikausi

dietos dėl

svorio

aš laikausi

dietos dėl

sveikatos

%

ne

kartais

taip

22 pav. Respondentų atsakymų skirstinys pagal mitybą

Nustatytas statistiškai patikimas skirtumas tarp pusryčiavimo ir lyties (χ²=11,609; lls=2;

p=0,003). Pusryčius valgė didesnė dalis vaikinų (72,2 proc.) nei merginų (58,8 proc.). Kartais

pusryčius valgė didesnė dalis merginų (23,6 proc.) nei vaikinų (10,8 proc.). Lygiai tokia pati

situacija su vakariene, rasta statistiškai reikšminga priklausomybė tarp vakarieniavimo ir lyties

(χ²=21,770; lls=2; p=0,000). Vakarienę kasdien valgė didesnė dalis vaikinų (86,4 proc.) nei

merginų (68,5 proc.). Tačiau kartais vakarienę valgė daţniau merginos (24,1 proc.) nei vaikinai

(6,8 proc.). Taigi, didesnė dalis merginų nevalgė pusryčių ir vakarienės. Galima daryti prielaidą,

kad jos daţniau paţeidė mitybos reţimą.

Nustatytas statistiškai patikimas skirtumas tarp pusryčių valgymo ir kėlimosi laiko.

Kiekvieną rytą pusryčius valgė didesnė dalis tų moksleivių, kurie kėlėsi 6 val. nei tiek, kurie

kėlėsi vėliau, ir atvirkščiai, nepusryčiavo didesnė dalis tų gimnazistų, kurie kėlėsi 7 val. (23

pav.). Taigi, galima daryti prielaidą, kad rytais moksleiviai nevalgo dėl laiko trūkumo.

63

72,6

10,6

62,2

20,217,6

10,2

27,1

16,8

62,7

0

20

40

60

80

taip kartais ne

%

apie 6 val.

apie 7 val.

įvairiai

χ²=9,717; lls=4; p=0,045

23 pav. Respondentų atsakymų pasiskirstymas pagal kėlimosi laiką ir pusryčių valgymą

Kalbant apie mitybos reţimą, svarbu išsiaiškinti, ar moksleiviai nevalgo dėl laiko trūkumo,

ar dėl to, kad laikosi dietos. Merginos daţniau paţeidė mitybos reţimą, todėl galima manyti, kad

jos daţniau laikėsi dietos. Nustatytas statistiškai patikimas ryšys tarp dietos laikymosi dėl svorio

ir lyties (χ²=30,110; lls=2; p=0,000). Didesnė merginų dalis (6,9 proc.) laikėsi dietos dėl svorio

nei vaikinai (2,8 proc.). Taip pat nustatytas statistiškai patikimas ryšys tarp sveikatos vertinimo ir

dietos dėl svorio laikymosi (χ²=23,471; lls=4; p=0,000). Didesnė dalis moksleivių, kurie savo

sveikatą įvardino kaip blogą (21,4 proc.), laikėsi dietos dėl svorio nei tie, kurie savo sveikatą

laikė gera (4,9 proc.). Tokia pati tendencija matoma, kalbant apie sveikatos vertinimą ir dietos dėl

sveikatos laikymąsi. Didesnė dalis moksleivių, kurie savo sveikatą įvardino kaip blogą (14,3

proc.), laikėsi dietos dėl sveikatos nei tie, kurie savo sveikatą laikė gera (4,1 proc.). Skirtumas

statistiškai patikimas (χ²=16,679; lls=4; p=0,002).

Apibendrinant galima teigti, kad tik trečdalis gimnazistų laikėsi mitybos reţimo

rekomendacijų ir valgė 4-5 kartus per dieną. Merginos daţniau paţeidė mitybos reţimą.

Nustatytas statistiškai patikimas skirtumas tarp pusryčių valgymo ir kėlimosi laiko. Kiekvieną

rytą pusryčius valgė didesnė dalis tų moksleivių, kurie kėlėsi 6 val. nei tiek, kurie kėlėsi vėliau.

Taigi, galima daryti prielaidą, kad rytais moksleiviai nevalgo dėl laiko trūkumo.

64

3.3.4. Žalingi įpročiai

Tyrimo duomenys atskleidė ir moksleivių sveikatai ţalingų medţiagų vartojimo

tendencijas. Didţiausias pavojus pradėti vartoti narkotines medţiagas yra paauglystės amţiuje,

kai norima pamėgdţioti draugus, suaugusiuosius, įrodyti savo savarankiškumą.

Anketoje buvo klausiama, kaip daţnai gimnazistai rūkė, vartojo alkoholinius gėrimus ar

kitas narkotines medţiagas. Kad rūko daţnai pripaţino beveik penktadalis, panaši dalis

apklaustųjų teigė, kad vartoja alkoholinius gėrimus. 3,1 proc. (12 gimnazistų iš 392 apklaustųjų)

sakė, kad vartoja narkotikus (24 pav.).

18,6 19,6

17,1

44,4

64,3

36

93,6

3,13,3

0

20

40

60

80

100

aš rūkau aš vartoju

alkoholinius

gėrimus

aš vartoju

narkotikus

%

ne

kartais

daţnai

24 pav. Respondentų skirstinys pagal žalingus įpročius

Nustatytas statistiškai patikimas skirtumas tarp alkoholio vartojimo ir lyties. Daţnai

alkoholinius gėrimus vartoja didesnė dalis vaikinų, tačiau tarp vartojančių kartais arba

negeriančių didesnė dalis buvo merginų (25 pav.).

65

27,8

39,2

33

13

48,6

38,4

0

20

40

60

dažnai kartais ne

%

vaikinai

merginos

χ²=13,669; lls=2; p=0,001

25 pav. Respondentų skirstinys pagal alkoholio vartojimą ir lytį

Nustatytas statistiškas patikimas ryšys tarp alkoholio vartojimo ir klasės (χ²=15,769; lls=2;

p=0,000). Kartais alkoholinius gėrimus vartojo didesnė dalis ketvirtosios (54,1 proc.) nei

pirmosios gimnazinės klasės moksleivių (34,8 proc.), nevartojo – daugiau pirmosios (43,9 proc.)

nei baigiamosios (27,8 proc.) gimnazinės klasės moksleivių.

Buvo įdomu išsiaiškinti, ar ţalingi įpročiai susiję su mokinių uţimtumu – pamokų ruošimo

trukme. Nustatytas statistiškai patikimas skirtumas tarp rūkymo ir namų darbų ruošimo trukmės

darbo dienomis (χ²=14,987; lls=4; p=0,005). Didesnė dalis rūkė tų moksleivių, kurie namų darbus

ruošė iki 1 val. (26,7 proc.) nei tie, kurie ruošė keturias ir daugiau valandų (16,1 proc.). Taip pat

nustatytas statistiškai reikšmingas ryšys tarp alkoholio vartojimo ir namų darbų ruošimo darbo

dienomis (χ²=19,209; lls=4; p=0,001). Šiuo atveju taip pat didesnė dalis alkoholį vartojusių

moksleivių, kurie namų darbus ruošė iki 1 val. (28,5 proc.) nei tų, kurie ruošė keturias ir daugiau

valandų (16,1 proc.). Galima daryti prielaidą, kad didesnis uţimtumas sąlygoja maţesnį ţalingų

medţiagų vartojimą.

Taigi, rūko beveik penktadalis moksleivių, panaši dalis apklaustųjų teigė, kad vartoja

alkoholinius gėrimus. 3,1 proc. sakė, kad vartoja narkotikus. Alkoholinius gėrimus vartoja

didesnė dalis vaikinų. Labiau uţimti moksleiviai maţiau vartojo priklausomybę sukeliančių

medţiagų.

66

Apibendrinant galima teigti, kad moksleiviai nepakankamai laiko skyrė sveikai gyvensenai.

Fiziniam aktyvumui moksleiviai skiria nepakankamai laiko, trečdalis tik iki vienos valandos per

savaitę. Gimnazistai ne visada laikėsi mitybos reţimo, tik trečdalis apklaustųjų valgė 4-5 kartus

per dieną. Rytais beveik penktadalis nespėjo papusryčiauti. Didesnis uţimtumas sąlygojo

maţesnį ţalingų įpročių paplitimą.

Gimnazistai sutinka, kad laiką planuoti reikia ir kad jo planavimas padeda sveikai gyventi,

tačiau tyrimo duomenys parodė, kad didelė dalis moksleivių nesilaiko sveikos gyvensenos

reikalavimų. Pagrindinės prieţastys – didelis mokymosi krūvis, netinkamai suplanuotas poilsis,

todėl būtina gerinti moksleivių laiko planavimo įgūdţius.

67

IŠVADOS

1. Dauguma (77,6 proc.) gimnazistų laiko planavimą laiko svarbiu ir mano, kad jo

planavimui įtakos turi mokymosi krūvis bei draugai. Gimnazistai planuoja tik kitos

dienos ar savaitės veiklas, tačiau ilgalaikių planų neturi.

Gimnazistai daugiausia laiko skiria mokymuisi ir papildomam ugdymui. Beveik

pusei (43,9 proc.) apklaustųjų mokymosi krūvis yra per didelis. Du trečdaliai (64,3

proc.) respondentų pripaţįsta, kad jiems reikia papildomai mokytis su

korepetitoriais, beveik pusė (45,9 proc.) respondentų aktyviai dalyvauja

popamokinėje veikloje. Papildomam mokymuisi, popamokinei veiklai didţioji dalis

gimnazistų skiria iki 1 val. per savaitę. Trečdalis (36,2 proc.) moksleivių teigė

nelankantys jokio būrelio.

Moksleiviai neracionaliai naudoja poilsiui skirtą laiką. Didţiausia dalis gimnazistų

keliasi apie 7 val., o miegoti eina tarp 23-24 val. Poilsiui po pamokų visiškai laiko

neskiria dešimtadalis moksleivių. Ketvirtadalis (28,3 proc.) sako, kad ilsisi iki 2

valandų. Dauguma gimnazistų planuoja savo laisvalaikį, tik 10 procentų teigė, kad

nieko konkretaus nedaro. Trečdalis (38,5 proc.) ilsisi aktyviai. Tačiau labai didelė

dalis moksleivių ilsisi pasyviai – prie kompiuterio (59,9 proc.) ir ţiūrėdami

televizorių (49,2 proc.).

2. Daugiau nei pusė (53,3 proc.) moksleivių sutinka, kad laiko planavimas padeda

sveikai gyventi. Tačiau gimnazistai nepakankamai laiko skiria sveikai gyvensenai.

Fiziniam aktyvumui 35,5 proc. moksleivių skiria iki vienos valandos per savaitę.

Gimnazistai ne visada laikosi mitybos reţimo, tik trečdalis apklaustųjų valgo 4-5

kartus per dieną. Rytais beveik penktadalis nespėja papusryčiauti. Didesnis

uţimtumas sąlygoja maţesnį ţalingų įpročių paplitimą.

68

REKOMENDACIJOS

1) Mokyklų vadovams būtina kartu su mokyklos bendruomene surasti geriausius būdus, kaip

racionaliai ir veiksmingai naudoti mokinių ugdymo laiką, gerinti mokinių konsultavimą,

bei nustatyti mokiniams optimalų mokymosi krūvį.

2) Norint sumaţinti mokymosi krūvį, mokytojams svarbu atrinkti, diferencijuoti ugdymo

turinį, teikti mokiniams reikiamą pagalbą, koreguoti mokymą.

3) Ugdymo proceso metu pedagogai turėtų akcentuoti darbo ir poilsio reţimo svarbą bei 1-2

kartus per metus (pradţioje mokslo metų ir prieš prasidedant antram semestrui)

moksleiviams organizuoti integruotas pamokas apie laiko planavimą.

4) Kiekvienas moksleivis turėtų susidaryti darbų sąrašą ir juos nuosekliai vykdyti.

Kiekvienai planuojamai veiklai turi būti nurodytas pradţios ir pabaigos laikas.

Dienotvarkę patogiausia susiplanuoti turint savaitės darbų planą, o šį – turint mėnesio

planą. Mėnesio veiklų sąrašas gali būti metinio plano dalis.

5) Moksleiviams svarbu planuoti ne tik privalomą veiklą – pamokas, namų darbų ruošą ir

kitus kasdien reikalingus atlikti darbus, bet ir poilsį bei laisvalaikį.

69

LITERATŪRA

1. Grabauskas V. Sveiko vaiko problemos Lietuvoje. Lietuvos sveikatos programos

įgyvendinimas pusiaukelėje: vaikų ir jaunimo sveikata. Konferencijos medţiaga.

Vilnius, 2004: 36-49.

2. Grigaliūnienė V, Laukienė I. Gyvenimo laikotarpis mokykloje gali lemti sveikatą.

Gydymo menas, 2006; 4.

3. Lenčiauskienė I, Zaborskis A. Per didelio mokymosi krūvio įtaka moksleivių

sveikatai. Visuomenės sveikata, 2005; 3 (30): 33-39.

4. Šurkienė G. Vaikų darbo ir poilsio reţimas. Vilnius, 1998.

5. Šurkienė G, Vainauskas S, Ringevičiūtė R. Gimnazistų darbo ir poilsio reţimo

ypatumai. Sveikatos mokslai. – 2002; 3:59-61.

6. Juškelienė V, Kalibatas J. Vyresniųjų klasių moksleivių ugdymo krūvis ir jo reikšmė

sveikatai. Visuomenės sveikata, 2002; 3 (18): 8-12.

7. Brazdeikienė L, Pilipavičius RJ, Stasiuvienė D. Vyresniųjų klasių moksleivių elgesio

bei psichologinės savijautos ypatumai. Visuomenės sveikata, 2004; 4 (27): 57-60.

8. Juškelienė V, Proškuvienė R, Černiauskienė M, Zlatkuvienė V. Mokyklą baigiančių

moksleivių psichologinė bei emocinė savijauta, jos ryšys su ugdymo proceso

veiksniais. Sveikatos mokslai, 2003; 4: 83-89.

9. Pileckaitė-Markovienė M. Jaunesniojo mokyklinio amţiaus moksleivių mokyklinio

nerimastingumo ir vidinės darnos sąsajos. Sveikatos mokslai, 2003; 4: 15-21.

10. Vaitkevičius JV, Bakanovienė T, Miliūnienė L. Šiaulių miesto bendrojo lavinimo

mokyklų ugdytinių popamokinės veiklos, laisvalaikio ir savijautos tyrimas.

Visuomenės sveikata, 2005; 4 (31): 44-47.

11. Juškelienė V, Ustilaitė S, Poškuvienė R, Kalibatas J, Naudţiūtė S. 11-12 klasių

mokinių sveikata ir jos pokyčiai per 5 metus. Vilnius, 2006.

12. Balčiūnas P. Mokyklose krūviai virsta perkrovomis. Šiaulių kraštas, 2004.

13. Barkauskaitė M, Martišauskienė E. ir kt. Tiriamojo darbo „Mokymosi krūviai

bendrojo lavinimo mokykloje“ ataskaita. Vilnius, 2004 m.

70

14. Per didelio mokymo krūvio prieţastys ir problemų sprendimo galimybės. Vilnius,

2002. Prieiga internete:

www.smm.lt/svietimo_bukle/docs/mokymo_kruvis_ataskaita.pdf

15. Avetisian LR, Kocharova SG. Study of higher schooling load effect on the health

status of schoolchildren. Gig Sanit. 2001; (6): 48-9.

16. Kalėdienė R, Petrauskienė J, Rimpela A. Šiuolaikinio visuomenės sveikatos mokslo

teorija ir praktika. Vilnius, 1999.

17. Sveikata 21: Sveikata visiems XXI amţiuje. Pagrindiniai PSO visuomenės sveikatos

prieţiūros principai Europos regione. Pasaulio sveikatos organizacija. Vilnius, 2000.

19-21, 26-28 p.

18. Stankevičienė L, Zaborskis A. Lietuvos ir kitų šalių moksleivių gyvensenos ir

sveikatos palyginimas. Visuomenės sveikata, 2000; 1 (11): 3-11.

19. Zaborskis A, Lenčiauskienė I. Lietuvos mokinių sveikatą veikiančių gyvensenos

veiksnių paplitimas integruojantis į Europos Sąjungą. Visuomenės sveikata, 2006,

3(34): 26-32.

20. Zaborskis A, Lenčiauskienė I, Klibavičius A. Sveikatos stiprinimas mokykloje ir

moksleivių gyvensena. Visuomenės sveikata, 2005; 2(29): 34-40.

21. Šumskas L. ir kt. Aštuoni sveikatos laipteliai: kaip stiprinti savo sveikatą ir įkopti į

sveikatos piramidę. Moksleivio sveikatos dienoraštis. Vilnius, 2001.

22. Vaitkevičius JV. Laiko vadyba. Šiauliai, 2003.

23. Lietuvos higienos norma HN 21:2005. Bendrojo lavinimo mokykla. Bendrieji

sveikatos saugos reikalavimai. Patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos

ministro 2005 m. birţelio 9 d. įsakymu Nr. V-476 „Dėl Lietuvos higienos normos HN

21:2005 „Bendrojo lavinimo mokykla. Bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“

patvirtinimo“ (Ţin., 2005, Nr. 76-2770).

24. Dailidienė N, Paukštytė I. Vilniaus pradinių mokyklų ketvirtų klasių moksleivių

fizinio aktyvumo įvertinimas. Visuomenės sveikata, 2002; 1 (16): 9-13.

25. Grinienė E. Kauno miesto moksleivių maitinimosi ypatumai. Visuomenės sveikata,

2005; 2 (29): 29-33.

26. Garmienė A, Ţemaitienė N, Zaborskis A. Moksleivių gyvensenos ir socialinės

integracijos bendraamţių grupėje ryšys. Visuomenės sveikata, 2003; 4 (23): 39-44.

http://www.smm.lt/svietimo_bukle/docs/mokymo_kruvis_ataskaita.pdf

http://www.ncbi.nlm.nih.gov/entrez/query.fcgi?db=pubmed&cmd=Search&itool=pubmed_Abstract&term=%22Avetisian+LR%22%5BAuthor%5D

http://www.ncbi.nlm.nih.gov/entrez/query.fcgi?db=pubmed&cmd=Search&itool=pubmed_Abstract&term=%22Kocharova+SG%22%5BAuthor%5D

71

27. Nelson MC, Gordon-Larsen P. Physical activity and sedentary behavior patterns are

associated with selected adolescent health risk behaviors. Pediatrics. 2006; 117(4):

1281-90.

28. Epstein LH, Roemmich JN, Paluch RA, Raynor HA. Physical activity as a substitute

for sedentary behavior in youth. Ann Behav Med. 2005; 29(3): 200-9.

29. Currie C. et al. (Eds.). Young People„s health in context. Health Behaviour in School

– aged Children (HBSC) study: international report from the 2001/2002 survey. No. 4.

WHO, 2004.

30. Šurkienė G, Stukas R. Įvairaus amţiaus vaikų mityba ir jos vertinimas. Vilnius, 2003.

31. Eriksen K, Haraldsdottir J, Pederson R, Flyger HV. Effect of a fruit and vegetable

subscription in Danish schools. Public Health Nutr. 2003; 6(1): 57-63.

32. Sandvik C, De Bourdeaudhuij I, Due P. et al. Personal, social and environmental

factors regarding fruit and vegetable intake among schoolchildren in nine European

countries. Ann Nutr Metab. 2005; 49(4): 255-66.

33. Aranceta J, Perez-Rodrigo C, Ribas L, Serra-Majem L. Sociodemographic and

lifestyle determinants of food patterns in Spanish children and adolescents: the enKid

study. Eur J Clin Nutr. 2003; 57 Suppl 1: S40-4.

34. Zaborskis A, Petronytė G, Buitvydaitė R. ir kt. Lietuvos vyresniųjų klasių moksleivių

mitybos įpročių netolygumai. Visuomenės sveikata, 2006; 1 (32): 40-45.

35. Vilčinskienė E. Vaikų ir paauglių mityba. Metodinės rekomendacijos. 2002.

36. Haruki T, Kawabata T. Factors related to breakfast eating behavior among elementary

school children. Nutrition Journal, 2005.

37. Mirinavičienė E, Lunienė V. Ukmergės miesto bendrojo lavinimo moksleivių mityba

ir sergamumas virškinimo sistemos ligomis. Higiena ir epidemiologija. 1997; 11:26–

29.

38. Dailidienė N, Juškelienė V. Lietuvos XI-XII klasių moksleivių sveikatos būklė.

Visuomenės sveikata, 2001; 1-2 (14-15): 16-19.

39. Petronytė G, Vizbaraitė D. 14-18 metų mokinių mitybos ir fizinio aktyvumo sąsaja.

Visuomenės sveikata, 2005, 3(30): 41-45.

40. Andriulis E, Grinienė E, Černiauskienė M. Moksleivio fiziologija ir higiena. - Vilnius,

1994.

http://www.ncbi.nlm.nih.gov/entrez/query.fcgi?db=pubmed&cmd=Search&itool=pubmed_Abstract&term=%22Nelson+MC%22%5BAuthor%5D

http://www.ncbi.nlm.nih.gov/entrez/query.fcgi?db=pubmed&cmd=Search&itool=pubmed_Abstract&term=%22Gordon%2DLarsen+P%22%5BAuthor%5D

http://www.ncbi.nlm.nih.gov/entrez/query.fcgi?db=pubmed&cmd=Search&itool=pubmed_Abstract&term=%22Epstein+LH%22%5BAuthor%5D

http://www.ncbi.nlm.nih.gov/entrez/query.fcgi?db=pubmed&cmd=Search&itool=pubmed_Abstract&term=%22Roemmich+JN%22%5BAuthor%5D

http://www.ncbi.nlm.nih.gov/entrez/query.fcgi?db=pubmed&cmd=Search&itool=pubmed_Abstract&term=%22Paluch+RA%22%5BAuthor%5D

http://www.ncbi.nlm.nih.gov/entrez/query.fcgi?db=pubmed&cmd=Search&itool=pubmed_Abstract&term=%22Raynor+HA%22%5BAuthor%5D

http://www.ncbi.nlm.nih.gov/entrez/query.fcgi?db=pubmed&cmd=Search&itool=pubmed_Abstract&term=%22Eriksen+K%22%5BAuthor%5D

http://www.ncbi.nlm.nih.gov/entrez/query.fcgi?db=pubmed&cmd=Search&itool=pubmed_Abstract&term=%22Haraldsdottir+J%22%5BAuthor%5D

http://www.ncbi.nlm.nih.gov/entrez/query.fcgi?db=pubmed&cmd=Search&itool=pubmed_Abstract&term=%22Pederson+R%22%5BAuthor%5D

http://www.ncbi.nlm.nih.gov/entrez/query.fcgi?db=pubmed&cmd=Search&itool=pubmed_Abstract&term=%22Flyger+HV%22%5BAuthor%5D

http://www.ncbi.nlm.nih.gov/entrez/query.fcgi?db=pubmed&cmd=Search&itool=pubmed_Abstract&term=%22Sandvik+C%22%5BAuthor%5D

http://www.ncbi.nlm.nih.gov/entrez/query.fcgi?db=pubmed&cmd=Search&itool=pubmed_Abstract&term=%22De+Bourdeaudhuij+I%22%5BAuthor%5D

http://www.ncbi.nlm.nih.gov/entrez/query.fcgi?db=pubmed&cmd=Search&itool=pubmed_Abstract&term=%22Due+P%22%5BAuthor%5D

http://www.ncbi.nlm.nih.gov/entrez/query.fcgi?db=pubmed&cmd=Search&itool=pubmed_Abstract&term=%22Aranceta+J%22%5BAuthor%5D

http://www.ncbi.nlm.nih.gov/entrez/query.fcgi?db=pubmed&cmd=Search&itool=pubmed_Abstract&term=%22Perez%2DRodrigo+C%22%5BAuthor%5D

http://www.ncbi.nlm.nih.gov/entrez/query.fcgi?db=pubmed&cmd=Search&itool=pubmed_Abstract&term=%22Ribas+L%22%5BAuthor%5D

http://www.ncbi.nlm.nih.gov/entrez/query.fcgi?db=pubmed&cmd=Search&itool=pubmed_Abstract&term=%22Serra%2DMajem+L%22%5BAuthor%5D

72

41. Goštautas A, Pilkauskienė I, Staniukynaitė V. Berniukų ir mergaičių priklausomybės

nuo tabako kitimo ypatumai. Visuomenės sveikata, 2006, 1(32): 34-39.

42. Zador PL, Krawchuk SA, Voors RB. Alcohol-related relative risk of driver fatalities

and driver improvement in fatal crashes in relation to driver age and gender: An

update using 1996 data. J Stud Alcohol 2000; 61:387-95.

43. Schulenberg JE, Mags JL. A developmental perspective on alcohol use and heavy

drinking during adolescence and the transition to young adulthood. J Stud Alcohol

2002; 14S:54-70.

44. Settertobulte W, Jensen BB, Hurrelmann K. Drinking among young Europeans. WHO

Regional Office for Europe; Copenhagen; 2001.

45. Currie C, Hurrelman K, Settertobulte W, Smith R, Todd J. Health and health

behaviour among young people. World Health Organization Regional Office for

Europe, Copenhagen; 2000.

46. Šumskas L, Zaborskis A. Lietuvos moksleivių gyvensena ir jų šeimų socialinė bei

ekonominė padėtis. Visuomenės sveikata, 2000; 2 (12): 36-43.

47. Šumskas L, Zaborskis A. Lietuvos moksleivių alkoholinių gėrimų vartojimas (1994–

2002). Medicina, 2004, 40(11): 1117-1123.

48. Bielskutė J, Zaborskis A. Paauglių polinkis vartoti alkoholinius gėrimus ir šį poelgį

skatinantys veiksniai. Medicina, 2005; 41 (5): 409-417.

49. Stankevičienė L. Jaunų ţmonių sveikatos ugdymas - visų rūpestis. Lietuvos

bendrosios praktikos gydytojas, 2002.

50. Keenan K. Kaip taupyti laiką. Kaunas, 1997. – 64 p.

51. Schermerhorn JR. Core concepts of management. USA, 2004.

52. Ţelvys R. Švietimo organizacijų vadyba. Vilnius, 2003.

53. Stoškus S, Berţinskienė D. Vadyba. Kaunas, 2005.

54. Baranauskienė I, Petkevičiūtė N. Vadovo darbas. Metodinė priemonė. Kaunas, 2003.

55. Mačiūnas E, Mikulskienė R, Mačiūnienė R. Sveikatos prieţiūros specialisto,

dirbančio mokykloje, darbo planavimas. Metodinės rekomendacijos. Vilnius, 2006.

56. 2005–2007 metų bendrieji ugdymo planai. Patvirtinta Lietuvos Respublikos švietimo

ir mokslo ministro 2005 m. balandţio 20 d. įsakymu Nr. ISAK-663.

73

57. Kalvaitis A. Gimnazijų vieta šiuolaikinėje Lietuvos švietimo sistemoje. Tyrimo

ataskaita. Vilnius, 2002.

58. Petrauskienė A, Matulevičiūtė D. Dvyliktų klasių moksleivių mokymosi krūvio ir

dienotvarkės įvertinimas. Lietuvos bendrosios praktikos gydytojas, 2006; 10: 626-9.

59. Lietuvos Respublikos Švietimo ir mokslo ministerija. Paţyma dėl mokymosi krūvių

maţinimo bendrojo lavinimo mokyklose. Vilnius, 2004-06-10 Nr. 24-01-03-46.

60. Lietuvos Respublikos Švietimo ir mokslo ministerija. Paţyma dėl mokinių krūvių

maţinimo (grįţtamojo patikrinimo). Vilnius, 2005-06-17 Nr. PR1-10(5.1-24).

61. Ignatavičius S, Matakaitė S, Šutinienė I, Tamošiūnas T. Popamokinės veiklos

veiksmingumas. Tyrimo ataskaita. Vilniaus pedagoginis universitetas, Sociologinių

švietimo tyrimų laboratorija. Vilnius, 2003.

62. Papildomas ugdymas moksleivių socializacijos kontekste. Sociologinio tyrimo

ataskaita. VPU sociologinių švietimo tyrimų laboratorija. Vilnius, 2001.

63. Mačiūnas E, Burbienė R, Gorobecienė D. Mokinių asmens higiena ir kosmetika.

Metodinės rekomendacijos. Vilnius, 2006.

64. Steenari, Maija-Riikka BM, Vuontela et al. Working Memory and Sleep in 6- to 13-

Year-Old Schoolchildren. Journal of the American Academy of Child & Adolescent

Psychiatry. 2003; 42(1): 85-92.

65. Pečkienė V. Ko reikia, kad vaikui sektųsi mokykloje? Sveikas ţmogus, 2004; 9.

66. Sketerskienė R, Šurkienė G, Karalevičienė J. Šiaulių apskrities aštuntų klasių

moksleivių faktiškas mokymosi krūvis. Sveikatos mokslai, 2005; 3: 111-113.

67. Šurkienė G. Vaikų vasaros poilsio higiena. Vilnius, 1999.

68. Lesinskienė S, Jegorova N. Moksleivių poţiūrio į televizijos laidas tyrimas.

Visuomenės sveikata, 2004, 2(25): 31-34.

69. Barkauskienė R. Moksleivių sveikata ir mokyklos aplinka. Prieiga internete:

http://www.is.lt/vilniaus_vsc/r_moksleiviu_sveikata_ir_mokyklos.htm Ţiūrėta

2007.04.06.

70. Zaborskis A, Makari J, Ţemaitienė N. Lietuvos moksleivių psichologinė būsena.

Biomedicina, 2002; 2: 107-112.

71. Mazur J, Woynarowska B. Risk behaviors syndrome and subjective health and life

satisfaction in youth aged 15 years. Med Wieku Rozwoj. 2004; 8(3 Pt 1): 567-83.

http://www.is.lt/vilniaus_vsc/r_moksleiviu_sveikata_ir_mokyklos.htm%20�i�r�ta%202007.04.06

http://www.is.lt/vilniaus_vsc/r_moksleiviu_sveikata_ir_mokyklos.htm%20�i�r�ta%202007.04.06

http://www.ncbi.nlm.nih.gov/entrez/query.fcgi?db=pubmed&cmd=Search&itool=pubmed_Abstract&term=%22Mazur+J%22%5BAuthor%5D

http://www.ncbi.nlm.nih.gov/entrez/query.fcgi?db=pubmed&cmd=Search&itool=pubmed_Abstract&term=%22Woynarowska+B%22%5BAuthor%5D

74

72. Juškelienė V, Kalibatas J. Vėlyvojo paauglystės amţiaus moksleivių psichoemocinės

savijautos rodikliai, psichologinės pagalbos realija. Visuomenės sveikata, 2003; 1

(20): 59-66.

73. Grinienė E. Vaikų ir paauglių psichosomatinės būsenos 1994 ir 2000 m. palyginamoji

analizė. Visuomenės sveikata, 2002; 4 (19): 30-34.

74. Obelenis V, Bujevičiūtė R, Kalinauskienė V. Miesto ir rajono vidurinių mokyklų XI-

XII klasių moksleivių psichoemocinis stresas, jo ryšys su gyvensena ir sveikata.

Sveikatos mokslai, 2006, 4: 354-358.

75. Dumčienė A, Ivaškienė V. Lietuvos abiturientų fizinės ir psichoemocinės savijautos

aspektai. Sveikatos mokslai, 2006; 4: 361-366.

76. Sapagovas J, Vilkauskas L, Rašymas A, Šaferis V. Informatikos ir matematinės

statistikos pradmenys. Mokomoji knyga. Kaunas, 2000.

75

PRIEDAI

Anketa

Gerbiamas (-a) moksleivi (-e), Šioje anketoje klausiama nuomonė apie Tavo sveikatą, dienos reţimą, mokymosi procesą bei sveiką gyvenseną.

Anketa yra ANONIMINĖ. Vardo ir pavardės rašyti nereikia. Jeigu neprieštarauji, kad ši anketa būtų naudojama mokslo tikslams,

tinkamą atsakymo variantą pažymėk arba įrašyk reikiamą skaičių. Labai prašome atsakyti į VISUS klausimus.

Tyrimą vykdo Kauno Medicinos Universiteto Visuomenės sveikatos fakulteto Sveikatos vadybos katedros magistrantė Diana

Dapkevičiūtė.

I. BENDRI DUOMENYS

1. Lytis 2. Amţius (metais) ________

vyras

moteris 3. Kelintoje klasėje mokaisi? _________________

4. Koks tavo paţymių vidurkis praėjusiais mokslo metais?

9-10

8-8,9

7-7,9

6-6,9

5-5,9

maţesnis nei 5

5. Nurodyk, ar sutinki su šiais teiginiais:

visiškai

sutinku sutinku

neţinau, negaliu

apsispręsti nesutinku

visiškai

nesutinku

5.1. Laiko planavimas man yra labai

svarbus

5.2. Aš suplanuoju kitos dienos darbus

5.3. Aš suplanuoju, ką veiksiu visą

savaitę

5.4. Aš jau ţinau, ką veiksiu kitais metais

5.5. Laiko planavimą lemia mokymosi

krūvis

5.6. Laiko planavimą lemia tėvai

5.7. Laiko planavimui turi įtakos draugai

5.8. Tinkamai suplanuotas laikas padeda

sveikai gyventi

II. MOKYMOSI PROCESAS IR PAPILDOMAS UGDYMAS

6. Kiek daugiausia pamokų būna per dieną?

šešios

septynios

aštuonios

daugiau nei aštuonios

7. Paţymėk tinkamą atsakymą:

iki 1 val. 2-3 val. 4-5 val. daugiau nei 5 val.

7.1. Aš ruošiu namų darbus darbo dienomis

7.2. Aš ruošiu namų darbus savaitgaliais

7.3. Aš ruošiu namų darbus per atostogas

76


visiškai

sutinku sutinku

neţinau, negaliu


visiškai

nesutinku

8.1. Programos, pagal kurią mokausi, krūvis

yra man per didelis

8.2. Mokytojai pakankamai išaiškina dėstomą

dalyką

8.3. Man reikia mokytis papildomai su

korepetitoriais, tėvais ar kitais asmenimis

8.4. Aš aktyviai dalyvauju popamokinėje

veikloje (sporto, meno, darbų būreliuose)

9. Kiek laiko per savaitę skiri šioms veikloms?

iki 1 val. iki 2 val. iki 3 val. iki 4 val. daugiau nei 4 val.

9.1. Papildomam mokymuisi

9.2. Popamokinei veiklai (būreliams, treniruotėms)

9.3. Fiziškai aktyviai veiklai

10. Kodėl lankai būrelį (-ius)?

nelankau

man tai patinka ir aš noriu tuo uţsiimti

padeda pailsėti nuo mokslų

padidina mokymosi krūvį

gera laisvalaikio praleidimo forma

to nori mano tėvai

kita (įrašyk) _____________________________________________

III. POILSIS IR SAVIJAUTA

11. Kada įprastai darbo dienomis keliesi?

anksčiau kaip 6 val.

apie 6 val.

apie 7 val.

įvairiai

miegu, kol pats (-i) neprabundu

12. Kiek laiko skiri poilsiui po pamokų kasdien?

neskiriu laiko

iki 1 val.

iki 2 val.

iki 3 val.

iki 4 val.

daugiau nei 4 val.

13. Kuriuo metu įprastai darbo dienomis eini miegoti?

iki 22 val.

tarp 22-23 val.

tarp 23-24 val.

po 24 val.


visiškai

sutinku sutinku

neţinau, negaliu


visiškai

nesutinku

14.1. Aš visada ryte jaučiuosi pailsėjęs (-usi)

14.2. Aš nuolat mokykloje jaučiu įtampą

14.3. Aš daţnai iš mokyklos grįţtu pavargęs (-usi)

14.4. Man būna sunku vakare uţmigti

14.5. Mokymosi krūvis turi įtakos mano sveikatai

14.6. Aš turiu nusiskundimų dėl sveikatos

77

15. Kaip vertini savo sveikatą?

labai gera

gera

nei gera, nei bloga

bloga

labai bloga

16. Kokius negalavimus šiuo metu jauti daţniausiai?

jokių

skauda galvą

skauda pilvą

pykina

skauda nugarą

kita (įrašyk) ______________________________________

IV. DIENOS REŽIMAS IR GYVENIMO BŪDAS

17. Paţymėk tinkamą atsakymą:

taip daţniausiai taip kartais ne

17.1. Aš kasdien bent pusvalandį būnu gryname

ore

17.2. Aš kasdien ryte darau mankštą

17.3. Aš sportuoju per kūno kultūros pamokas

17.4. Aš kasdien valgau pusryčius

17.5. Aš kasdien valgau mokykloje

17.6. Aš kasdien valgau vakarienę

17.7. Aš laikausi dietos dėl svorio

17.8. Aš laikausi dietos dėl sveikatos

17.9. Aš rūkau

17.10. Aš vartoju alkoholinius gėrimus

17.11. Aš vartoju narkotikus

18. Kiek kartų per dieną valgai?

1-2 kartus

3 kartus

4-5 kartus

daugiau nei 5 kartus

19. Kiek laiko per darbo dieną skiri šioms veikloms?

iki 1 val. 2-3 val. 3-4 val. daugiau nei 4 val.

19.1. ţiūri televizorių

19.2. ţaidi ar dirbi kompiuteriu

19.3. sportuoji

19.4. padedi tėvams namų ruošoje

20. Ką daţniausiai veiki laisvalaikiu?

ţiūriu televizorių

ţaidţiu/dirbu kompiuteriu

skaitau knygą ar ţurnalą

sportuoju

būnu su draugais

ţaidţiu mobiliuoju telefonu ir siuntinėju sms

nieko konkretaus nedarau

kita (įrašyk) ____________________________________________

Dėkojame, kad sutikai dalyvauti apklausoje!

Documents

MOKSLEIVIŲ MOKYMOSI IR POILSIO LAIKO PLANAVIMO … · Gimnazistai nepakankamai laiko skiria sveikai gyvensenai. Praktinės rekomendacijos. Ugdymo proceso metu pedagogai turėtų