________________________________________________________________________________

Praėjusiais metais vykęs Kalėdinis

karnavalas nukėlė į Holivudą

Gruodžio 20 dieną įvykęs Kalėdinis karnava-

las, kurio tema buvo „Hollywood“, sukėlė daug gerų

emocijų. Filmų „premjerai“ visos klasės ruošėsi labai

įnirtingai – norėjo parodyti savo geriausią pasirinkto

filmo interpretaciją. Klasių pasirodymus vertino gar-

binga komisija: gimnazijos direktoriaus pavaduotoja

Gitana Kruopienė, šokių mokytoja Rita Ebienė, a-

lumnė, buvusi mūsų gimnazijos mokinė Patricija Ma-

žeikaitė, dailininkas Arvydas Gudas ir tėvų komiteto

atstovė Ilona Balčiūnaitė. Komisija vertino pasirody-

mus atsižvelgdama į jų originalumą, temos pertei-

kimą, meistriškumą. Filmus galėjo stebėti bet kurio

kino žanro mėgėjai – ir tie, kurie mėgsta komedijas,

ir tie, kuriems patinka leistis fantastikos keliu...

Visą gruodžio mėnesį klasės turėjo sunkią už-

duotį – kuo originaliau ir įdomiau papuošti klasės ka-

bineto duris. Po klasių pasirodymų vedėjai Greta Be-

dalytė (3a) ir Karolis Karka (2c) paskelbė tas klases,

kurios šiais metais duris papuošė gražiausiai ir origi-

naliausiai.

Net dvi savaites gimnazistai rungtyniavo gim-

nazijos „Facebook“ puslapyje, stengdamiesi surinkti

kuo daugiau balsų (patiktukų). Po daug dalinimosi, e-

mocijų, užsiplieskusių dramų balsavimas buvo sus-

tabdytas. I ir II vietas pelnė 4a ir 3b klasės. Durų

papuošimo kūrybiškumą vertino komisija: gimnazi-

jos direktoriaus pavaduotoja Loreta Liukpetrienė,

dailės mokytoja Leonora Stravinskienė, 3d klasės

mokinys Lukas Simsonas bei tėvų klubas. Jie nusp-

rendė apdovanoti 3a klasės kabineto duris.

Renginį vedė gimnazistai

Greta Bedalytė ir Karolis Karka

Po gerai nuteikiančio apdovanojimo sulaukėme

karnavalo komisijos sugrįžimo. Išrinkti vieną geriau-

sią pasirodymą buvo išties sunku, todėl visos klasės

buvo padalintos į 1, 2, 3 ir 4 klasių kategorijas, o ge-

riausias pasirodymas kategorijoje buvo apdovanotas

„Oskaro“ statulėle. Aktoriai taip pat buvo neužmiršti

ir geriausi kategorijoje buvo apdovanoti. Paskelbus

nugalėtojus paaiškėjo, kad šiemet karnavale

„Hollywood“ nugalėjo 2c klasė su filmu „Pakali-

kai“. Ji laimėjo ne tik geriausio filmo 2-ų klasių ka-

tegorijoje prizą, bet ir tėvų įsteigtą specialųjį prizą,

kuris reiškė, kad pasirodymas jiems paliko didžiausią

įspūdį. Šio filmo aktoriai broliai Adomas ir Danielius

Bernotai (2c) taip pat pelnė geriausio aktoriaus apdo-

vanojimą. 1 klasių kategorijoje išskirtinė buvo 1c

klasė ir už sėkmingą filmo „Liūtas karalius“ parodiją

buvo apdovanota statulėle. Geriausios aktorės prizas

atiteko 1b klasės mokinei Vytautei Kuodytei už Ha-

nos Montanos vaidmenį. 3 klasių kategorijoje apdo-

vanota 3d klasė už filmą „Ponia Dautfajė“, o pagrin-

dinis šio filmo aktorius Dovydas Bajelis pelnė geriau-

sio aktoriaus apdovanojimą.

Nukelta į 2 p.

Gimnazijos moksleivių leidinys Leidžiamas nuo 1996 m. Nr. 5 (163). 2020 m. sausis

2

________________________________________________________________________________

4 klasių kategorijoje geriausiai pasirodė 4e

klasė su tradicija tapusiu filmu „Vienas namuose“, o

klasės auklėtoja mokytoja Virginija Tamulionienė už

policininkės vaidmenį buvo įvertinta kaip geriausia

aktorė.

Geriausiu aktoriumi 3 klasių kategorijoje pripažintas 3d

klasės mokinys Dovydas Bajelis (sėdi kairėje)

Karnavalas – puiki galimybė atsiskleisti, kvai-

lioti, daryti tai, kas patinka, parodyti savo kūrybiš-

kumą. Pasirodymas suteikia daug juoko ir laimės, o

iššūkiai repetuojant sustiprina klasę ir duoda patirties.

Šaunu matyti visus motyvuotus ir užsidegusius. Tiki-

mės, kad ši karnavalo tradicija tęsis dar ilgai. Koks

iššūkis klasių laukia kitais metais?

Kristupas Jakubonis

Paulinos Imbrasaitės nuotraukos

Meninio skaitymo konkursas

Sausio 23 d. gimnazijos aktų salėje skambėjo

meniškas žodis, kuris mus nuskraidino į kitą pasaulį. „Išlaisvink žmogų, ir jis pradės kurti. Jis norės pa-

bėgti nuo šio pasaulio tuštumos“, – sakė poetas Justi-

nas Marcinkevičius.

Geriausiai pasisekė gimnazistei Laurai Gaidžiūnaitei,

kuri pateko į regiono etapą, vyksiantį vasario 22 d.

Panevėžyje

Renginys prasidėjo poetine kompozicija „Mes

esame kalnai“ pagal partizano Liongino Baliukevi-

čiaus-Dzūko dienoraštį ir Broniaus Krivicko kūrybą.

Kompozicijos režisierė – teatro mokytoja Asta Simo-

naitė.

Kompozicijoje dalyvavo gimnazistai: Astijus Kurlinskas,

Lukas Simsonas, Kostas Kurliandskas ir Arminta Ast-

rauskaitė

Mokykliniame etape dalyvavo 11 mūsų skai-

tovų: Ieva Mitkutė (1b), Simas Varnauskas (1b), Ga-

bija Gritėnaitė (1b), Rokas Kaziliūnas (1c), Ugnė Če-

kanauskaitė (1d), Martynas Rasikevičius (3c), Ieva

Balčiūnaitė (4b), Martynas Daunys (4c), Laura Gai-

džiūnaitė (4e), Kostas Kurliandskas (4b), Viktorija

Rinkūnaitė (4b). 5 geriausi skaitovai gavo kelialapį į

rajoninį etapą, kuris vyko sausio 30 d. Į jį pateko Ieva

Mitkutė, Ugnė Čekanauskaitė, Laura Gaidžiū-

naitė, Kostas Kurliandskas, Viktorija Rinkūnaitė

ir 4 poetinės kompozicijos atlikėjai.

Rajoniniame etape skaitovams rungtis buvo iš-

ties sunku, nes į Pasvalio krašto muziejų buvo prigu-

žėję mokinių iš viso rajono gimnazijų ir mokyklų. 9–

12 klasių grupėje laimė nusišypsojo mūsų gimnazis-

tei Laurai Gaidžiūnaitei, kuri deklamavo Justino

Marcinkevičiaus eilėraštį „Šypsena gatvėje“. Ji vasa-

rio 22 d. dalyvaus regiono etape Panevėžyje kartu su

kitais gimnazistais – poetinės kompozicijos atlikėjais.

Sveikiname visus ir linkime sėkmės!

Giedrė Rapševičiūtė

Mokytojos Gražvilės Tabokienės nuotraukos

3

________________________________________________________________________________

Gimnazijos muziejus mena ne tik

praeitį, bet parodo ir dabartį...

Dažnai muziejus yra siejamas su įvairiais eks-

ponatais, ilgais jų aprašymais, prašymu laikytis tylos,

nieko neliesti, o nosį paliečia tvyrantis praeities kva-

pas. Tačiau ar iš tikrųjų taip ir yra? Nusprendėme ap-

silankyti atsinaujinusiame mūsų gimnazijos istorijos

muziejuje, kur susitikome su jo vadove, lietuvių kal-

bos ir literatūros mokytoja Regina Grubinskiene.

Visų pirma reikia paminėti, kad 1992 metais

lapkričio 7 d., minint gimnazijos įkūrimo 70-metį,

buvo atidaryta pirmoji muziejaus ekspozicija. Dabar,

atnaujinant muziejų, nebeliko kraštotyros eksponatų

(senų buities daiktų ir pan.), kurie yra perduoti Pas-

valio krašto muziejui arba perkelti į istorijos kabine-

tus. Tad muziejus yra išgrynintas kaip gimnazijos is-

torijos muziejus: čia liko tik tai, kas susiję su mūsų

mokyklos istorija. Taip pat pasikeitė ir muziejaus in-

terjeras. Į muziejų atkeliavo labai sena spinta, me-

nanti mokyklos gyvavimo pradžią. Muziejuje galima

rasti pirmojo direktoriaus kėdę, ant kurios pasėdėti

turi galimybę gimnazijoje viešintys svečiai.

Į muziejų atkeliavo gimnazijos praeitį menanti spinta

Muziejus be vadovo – ne muziejus: ilgiausiai,

net aštuoniolika metų, jį prižiūrėjo mokytoja Janina

Miežianskienė. Paskui muziejumi trumpą laiką rūpi-

nosi ir mokytojas Andrius Maračinskas, ir istorijos

mokytojas Marius Skardžius, ir prancūzų k. mokytoja

Aldona Matjošaitienė. Šiuo metu muziejui vadovauja

lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja Regina Gru-

binskienė, kuri šį darbą pasirinko dar 2018 metų rug-

sėjį.

„Šiuo metu muziejuje yra atnaujintos visų

stendų, vitrinų ekspozicijos. Dabar tvarkomi archy-

vai, kurių negalime matyti“, – sakė mokytoja. Dar

viena naujovė – muziejuje yra dalis Dailės galerijos

paveikslų, bet dabar čia yra eksponuojami tik buvusių

mokinių, tapusių dailininkais, arba dailės mokytojų

kūriniai“, – pasakoja muziejaus vadovė.

Šiandien muziejus atrodo visiškai kitaip –

jis tapo erdvesnis

Užėję į muziejų, visų pirma pamatysite su-

kauptą dokumentinę medžiaga apie žymųjį kraštietį,

inžinierių ir visuomenės veikėją Petrą Vileišį, kurio

vardu pavadinta mūsų gimnazija. Stende galima rasti

visą reikiamą informaciją: nuo Petro Vileišio biogra-

fijos iki išleistų knygelių.

Kitame skyriuje rasite gimnazijos istoriją. Ma-

tysite, kaip keitėsi gimnazijos statusas ir pavadinimai.

Rasite kitus svarbius faktus, susijusius su gimnazijos

gyvenimu, nuotraukose matysite, kaip atrodė mo-

kykla pradžioje ir kaip buvo statomi šie rūmai, ku-

riuose dabar mes „gyvename“. Susipažinsite su staty-

bos istorija, atidarymo iškilmėmis, pirmaisiais gyva-

vimo metais, mokiniais ir mokytojais. Vitrinose pa-

matysite pirmuosius mokyklos žingsnius: dokumen-

tus, mokytojų posėdžių protokolą, tvarkaraštį, moki-

nių sąsiuvinius, nuotraukas.

Kita muziejaus dalis yra skirta pedagogams.

Čia rasite „Mokytojų galeriją“, visų gimnazijoje dir-

busių mokytojų pavardes – skaičius siekia net 427!

Stendo ekspozicijoje galima išvysti visus mokyklos

direktorius.

Dar viena dalis ekspozicijų yra skirta žymiems

žmonėms, kurie mokėsi mūsų gimnazijoje ir kuriuos

dabar žinome kaip dailininkus, rašytojus, aktorius,

mokslininkus, dainininkus... Turime kuo džiaugtis!

Muziejuje galime išvysti ir senų vadovėlių, menančių

praėjusius laikus (pvz., sovietmetį), knygų su garsių

žmonių autografais.

Kita muziejaus pusė rodo dabartį. Stenduose –

naujausi sporto pasiekimai, tradiciniai gimnazijos

renginiai, mokinių pasiekimai – tarytum ,,garbės

lenta“, kurioje pagerbiami gabūs gimnazistai (nuo

2000 m., kai mokykla vėl tapo gimnazija), dalyvavę

ir laimėję daugelyje olimpiadų, konkursų, brandos

egzaminus išlaikę 100-ukais.

Nukelta į 4 p.

4

________________________________________________________________________________

Vitrinose galite pamatyti Vileišiečių organiza-

cijos istoriją, nuostatus, himną, o ekskursija po mu-

ziejų baigsis leidinių, kuriuos yra išleidusi gimnazija

ir patys gimnazistai, ekspozicija.

– Kokio didumo fondai sudaro muziejų?

– Pasakyti yra sunku, skaičius nėra tikslus, bet

katalogas fiksuoja 5555 eksponatų. Bet dabar reikėtų

tikrinti, žiūrėti, kiek atiduota, perkelta, bet galima sa-

kyti, kad yra apie 5000 eksponatų.

– Muziejus parengia proginių parodų. Kokios

buvo surengtos šiais mokslo metais ir yra planuoja-

mos ateityje?

– Paskutinė tokia paroda gimnazijos korido-

riuje buvo naujamečio karnavalo nuotraukos. Prieš

tai, mokslo metų pradžioje, buvau parengusi senų va-

dovėlių ir sąsiuvinių parodą. Pernai daug dėmesio su-

laukė kalėdinių atvirukų paroda. Dabar ketinu gimna-

zistų Šimtadieniui paruošti kalendorių ekspoziciją:

juk įdomu, kokius kalendorius anksčiau paruošdavo

abiturientams jaunesnieji jų bičiuliai.

– Kaip mūsų gimnazijos mokiniai gali prisi-

dėti prie muziejaus gražinimo?

– Iš tiesų, norėčiau pakviesti pirmokus ir antro-

kus, kuriems reikia susirinkti socialinės veiklos va-

landų, prisidėti prie muziejaus archyvų tvarkymo.

Taip pat muziejus – palanki vieta trečiokų kūrybi-

niams darbams, nes galima rasti daug įvairių temų.

Muziejus laukia ir gidų, kurie galėtų vesti ekskursijas

svečiams.

Taigi, pasikeitęs ir atsinaujinęs muziejus laukia

mūsų visų! Čia galima ateiti, praleisti laiką, prisidėti

tvarkant archyvinę medžiagą, pasidomėti, susirasti

reikiamos medžiagos. Pasinaudokime tokia gali-

mybe, užeikime, prisidėkime ir džiaukimės tuo, ką tu-

rime!

Už visą informaciją dėkojame lietuvių kalbos ir

literatūros mokytojai, muziejaus vadovei Reginai

Grubinskienei.

Lukas Simsonas

Rugilės Kiežaitės nuotraukos

Kraštiečio pramintais takais…

Sausio 24 dieną minėjome mūsų kraštiečio, vi-

suomenės žiburio Petro Vileišio 169-ąsias gimimo

metines. Renginio metu buvo pakrikštyti naujieji Vi-

leišiečių organizacijos nariai.

Reginį pradėjo mokytojos Dalios Baniulienės

vadovaujamas jaunimo choras su daina ,,Mano kraš-

tas”. Šventinį renginį vedė Giedrė Rapševičiūtė (3d)

ir Lukas Simsonas (3d). Į minėjimą buvo atvykę ir

garbūs svečiai: Vileišių giminės ainė gerb. Dalia

Klongevičiūtė-Strazdienė, verslininkas Rimas Žel-

vys, kurie sveikino naujuosius vileišiečius.

Vileišių giminės ainė Dalia Klongevičiūtė-Strazdienė

krikštija naujuosius vileišiečius

Kaip ir kasmet, buvo įteiktos Vileišio fondo

premijos. Laimėtojais tapo abiturientai Tadas Kiaunė

ir Dominykas Dulevičius už aukštus mokslo pasieki-

mus ir aktyvią visuomeninę veiklą. Taip pat buvo ap-

dovanota ir gimnazijos direktoriaus pavaduotoja ug-

dymui Loreta Liukpetrienė.

Mokytoją Loretą Liukpetrienę sveikina Petro Vileišio

fondo pirmininkė, mokytoja Birutė Palijanskienė

Už puikų minėjimą dėkojame mokytojai Daliai

Baniulienei, mokytojai, akompaniatorei Gintarei

Bagdonavičiūtei, renginio organizatorei mokytojai

Birutei Palijanskienei ir visiems prisidėjusiems.

Giedrė Rapševičiūtė

Paulinos Imbrasaitės nuotraukos

Puikūs olimpiadų ir konkursų

rezultatai!

Šių mokslo metų pirmąjį pusmetį mūsų gimna-

zijos mokiniai dalyvavo įvairiuose konkursuose, o-

limpiadose bei laimėjo prizines vietas.

Nukelta į 5 p.

5

________________________________________________________________________________

31-osios Lietuvos mokinių informatikos olim-

piados nugalėtojais tapo Kristupas Jakubonis (3d) –

I vieta, Faustas Linkevičius (4c) – I vieta, Martynas

Rasikevičius (3c) – II vieta, Povilas Ščepanovič (4e)

– II vieta, Martynas Mažuolis (3d) – III vieta, Dovy-

das Tribuišis (3a) – III vieta, Dominykas Dulevičius

(4e) – III vieta.

Chemijos olimpiados rajoniniame etape nuga-

lėtojais tapo Domantas Vareika (1a) – I vieta, Kor-

nelija Paškevičiūtė (2a) – I vieta, Matas Gudliaus-

kas (2b) – I vieta, Kristupas Jakubonis (3d) – I

vieta, Tadas Kiaunė (4e) – I vieta, Gintaras Ubavi-

čius (1b) – II vieta, Rugilė Mackevičiūtė (1d) – II

vieta, Guoda Ilekytė (2a) – II vieta, Gustas Filmana-

vičius (2b) – II vieta, Martynas Balčiūnas (3d) – II

vieta, Aistė Jarašūnaitė (4b) – II vieta, Agnė Maciu-

levičiūtė (1b) – III vieta, Nojus Jereminas (3a) – III

vieta, Ugnė Gabrytė (4b) – III vieta.

Rajoniniame matematikos olimpiados etape ge-

riausi buvo Vykintas Kaulinskas (1b) – I vieta, Ma-

tas Gudliauskas (2b) – I vieta, Dovydas Tribuišis

(3a) – I vieta, Povilas Ščepanovič (4e) – I vieta, Ru-

gilė Mackevičiūtė (1d) – II vieta, Tomas Lungis (2d)

– II vieta, Martynas Rasikevičius (3c) – II vieta, Faus-

tas Linkevičius (4c) – II vieta, Milena Didžiulytė (1b)

– III vieta, Kristupas Jakubonis (3d) – III vieta, Ka-

milė Miliškevičiūtė (3d) – III vieta.

Lietuvos mokinių anglų kalbos olimpiadoje 11

klasių mokiniams nugalėjo Ainis Grincevičius (3c)

– I vieta, Kristupas Jakubonis (3d) ir Simona Ka-

čerauskaitė (3d) – II vieta, Lukas Packevičius (3b) –

III vieta.

Lietuvių kalbos ir literatūros rajoninėje olim-

piadoje aukščiausias vietas iškovojo Rugilė Kataus-

kaitė (2b) – I vieta, Kostas Kurliandskas (4b) – I

vieta, Ugnė Čekanauskaitė (1d) – II vieta, Dovilė

Vaičekonytė (3c) – II vieta, Kornelija Paškevičiūtė

(2a) – III vieta, Fausta Langaitė (2d) – III vieta, Aistė

Židonytė (4a) – III vieta.

52-ajame Lietuvos mokinių jaunųjų filologų

konkurse prizininkais tapo Gerda Valukonytė (4a) –

dvi II vietos už eilėraščių rinkinį „Tu“ ir mažąsias no-

veles „Ištirpstanti akimirka“, Kristupas Čeponas

(4e) – II vieta už tautosakos darbą „Senelio užrašai“,

Tomas Dževečka (3d) – III vieta už noveles, Aurėja

Puodėnaitė (3a) – III vieta už eilėraščių rinkinį

„Smaragdas“.

Respublikiniame skaitmeniniame jaunimo

konkurse „Įjunk Kalėdas“ Fausta Langaitė (2d),

Matas Gudliauskas (2b), Kristupas Jakubonis (3d)

tapo etapo nugalėtojais.

Konkurse „Žiemos fantazija 2019“ diplomu ap-

dovanota Kristina Evita Orlaitė (4a). Informatikos

ir informacinio mąstymo konkurse „Bebras“ daly-

vavo 27 mūsų gimnazijos mokiniai. Trečiokai ir ket-

virtokai užėmė 1–3 vietas rajone, o Faustas Linkevi-

čius (4c) užėmė 5-ąją vietą visoje šalyje.

Mūsų gimnazijos mokinių komanda taip pat da-

lyvavo Lietuvos komandinėje matematikos olimpia-

doje profesoriaus Jono Kubiliaus taurei laimėti. Gim-

nazistai dalyvavo ir matematikos konkurse „Pangea“,

ir nacionaliniame geografijos konkurse „Adventur“.

Didžiuojamės mūsų gimnazistais ir linkime

jiems sėkmės ateityje!

Kornelija Paškevičiūtė

Kūryba ateina iš jausmo

Pasvalio Petro Vileišio gimnazija gali pasi-

džiaugti, kad joje yra mokinių, kuriančių poeziją, ra-

šančių įspūdingus prozos kūrinius. Šiais metais keli

iš tokių mokinių surinko savo kūrinius į vieną vietą ir

noriai sutiko dalyvauti kasmetiniame, jau 52-ąjį kartą

vykstančiame Lietuvos jaunųjų filologų konkurse.

Sausio 7 d. ketvirtokų laukė kiek kitokia lietu-

vių literatūros pamoka. Keturi jaunieji gimnazijos fi-

lologai prieš konkurso rajono etapą pristatė savo kū-

rinius saviškiams – gimnazistams, mokiniai bei mo-

kytojai galėjo užduoti klausimų apie jų kūrybą ir juos

pačius, kas juos įkvepia. Šio renginio metu taip pat

netrūko ir muzikos – nuostabias dainas dovanojo

Saulė Štuopinytė (4b) ir Viktorija Rinkūnaitė (4b).

Į konkurso rajono etapą savo kūrinius siuntė

penki gimnazistai: Aurėja Puodėnaitė (3a), Gerda Va-

lukonytė (4a), Kristupas Čeponas (4e), Greta Beda-

lytė (3a), Tomas Dževečka (3d).

Sausio 15 d. mokinių darbus aptarė kompeten-

tinga vertinimo komisija ir nusprendė, kurių darbai

yra verti varžytis su visos šalies mokinių darbais.

Geriausiai iš mūsų gimnazistų sekėsi Kristu-

pui Čeponui – jo darbas išsiųstas į respublikinį etapą.

Jis parengė tautosakos tiriamąjį darbą, kuris praeitais

mokslo metais buvo ir projektinis jo darbas. Kristu-

pas perrašinėjo ir analizavo savo prosenelio užrašus,

kurie apima laikotarpį nuo Pirmojo pasaulinio karo

iki sovietinės okupacijos, juose aprašytas ir Pasvalio

krašto vaizdas tuo metu.

Deja, kitų mokinių darbai nebuvo išsiųsti į ša-

lies etapą, bet galime pasidžiaugti, kad beveik visi u-

žėmė prizines (II–III) vietas!

Linkime kūrybinės sėkmės visiems, o ypač

Kristupui konkurso šalies etape!

Greta Bedalytė

6

________________________________________________________________________________

Interviu su jaunąja poete

Aurėja Puodėnaite

Aurėja Puodėnaitė – 3a klasės mokinė, neeilinė

asmenybė, kurią daugelis apibūdina kaip energingą,

draugišką ir drąsią. Taip pat mergina labai kūry-

binga ir puikiai keliauja poezijos taku.

Aurėja mielai sutiko pasidalinti mintimis apie

kūrybą.

– Kada prasidėjo Tavo draugystė su kū-

ryba? – Mano draugystė su kūryba prasidėjo visai

neplanuotai ir netikėtai. Antroje klasėje per lietuvių

literatūros pamoką mokytoja liepė sukurti sonetą ir tai

pasirodė gana didelis išbandymas, bet pabandžiusi

pajutau ryšį su poezija ir tai mane paskatino pradėti

kurti.

– Kaip į Tavo pirmąjį bandymą rašyti rea-

gavo tėvai / draugai? – Iš pradžių apie mano kūrybą daug kas neži-

nojo, bet po kurio laiko atskleidusi šią paslaptį sulau-

kiau draugų ir šeimos palaikymo. Jie skatino kurti to-

liau, nesustoti, visada judėti pirmyn.

– Kaip pati vertini savo kūrinius? Ar esi

sau griežta ar atlaidi? – Savo kūrinius vertinu be galo griežtai, nes esu

labai savikritiška, kiekviename kūrinyje randu mi-

nusų, stengiuosi tobulinti. Galbūt kai kuriuose iš jų

neatskleidžiu visko, ką noriu pasakyti, bet aš jaučiu,

kad ranka tobulėja, lavinasi, aišku, ne tik ranka, bet ir

mintys.

– Iš ko supranti, kad kūrinys – vykęs? – Kad kūrinys vykęs, manau, suprantu tada, kai

jis gimsta spontaniškai. Kuomet jausmai plūsta iš vi-

daus, kai pačiai norisi prisėsti ir išlieti savo mintis ant

popieriaus lapo, o ne tada, kai esu verčiama ar pra-

šoma ką nors sukurti.

– Kas yra Tavo įkvėpimo šaltinis? Ar Tave

įkvepia gyvenimo įvykiai, ar išgyvenimai? – Iš tiesų, manau, kad mano įkvėpimo šaltinis

yra išgyvenimai, nes laimės bei skausmo akimirkos

įkvepia. Visa tai sukasi galvoje, bręsta mintis, kurią

norisi užrašyti bei nepaleisti.

– Koks metas yra tinkamiausias rašymui? – Nėra tinkamiausio meto rašymui, bent jau

man. Noras rašyti kyla spontaniškai, visiškai nepla-

nuotai. Tai gali būti rytas, diena, naktis, šeštadienis ar

pirmadienis, bet tai neturi jokios reikšmės, nes jaus-

mai, kuriuos aprašau, kyla iš vidaus, jie nenuspėjami.

– Daug Tavo kūrinių turi sakralinės poezi-

jos prieskonį. Kaip tai atspindi Tave? – Pradžioje išties rašiau sakralinę poeziją, nes

tada pati užsiėmiau su bažnyčia susijusia veikla, bu-

vau įsitraukusi į jos bendruomenę, todėl tai, ką išgy-

venau ten, norėjau išsakyti, bet dabar mano poezija

yra visiškai kitokia, nes nutrūko mano bažnytinė

veikla.

– Tavo projektinis darbas taip pat yra susi-

jęs su kūryba. Papasakok plačiau. – Mano projektinis darbas – knyga, kurią su lie-

tuvių kalbos ir literatūros mokytojos Reginos Gru-

binskienės pagalba planuoju išleisti. Iš tiesų, dažnai

pagalvoju, kad dar nesu tam pasiruošusi, bet tai –

mano svajonė, kurią norėčiau išpildyti dabar, nes tu-

riu labai gerą progą ir stiprų palaikymą šalia.

– Ar nesustosi kurti? Kas labiausiai Tave

skatina? – Kurti nesustosiu, bet manau, kad tai nebus

toks intensyvus darbas, koks yra dabar, nes šiuo metu

rašau knygą, kuri reikalauja daug darbo bei pastangų,

bet labai tikiuosi, kad ryšys su poezija nenutrūks ir

tęsis dar ilgai, nors ateities nuspėti negaliu. Tikriau-

siai, aš pati labiausiai skatinu save rašyti, nes žinau,

kad taip keliauju savo svajonės link.

– Ko palinkėtum kitiems gimnazistams?

Kaip padrąsintum tuos, kurie nedrįsta parodyti

savo kūrinių ar dar tik bando juos kurti? – Iš tiesų, pati ilgai slėpiau savo kūrinius, net ir

dabar nemėgstu jų rodyti bei viešinti, bet kuriantiems

norėčiau palinkėti nusimesti visus kompleksus, visas

kaukes ir atskleisti tai, ką jūs turite, nes parodydami

savo kūrinius Jūs atskleidžiate dalelę savęs kitiems,

atsiveriate ir galbūt kažkas perskaitęs Jūsų kūrybą ras

atsakymus į rūpimus klausimus, pasijaus Jūsų „kai-

lyje“ ir išpildys seną svajonę kurti...

Dėkojame Aurėjai už nuoširdų interviu ir lin-

kime jai kūrybinės sėkmės!

Interviu parengė Rugilė Kiežaitė

7

________________________________________________________________________________

AURĖJA PUODĖNAITĖ

Vandenyno dugne Kažkur giliai vandenyno dugne

Nuskandinom savo svajones.

Palikom jas žuvims ir koralams,

Rykliams, vėžliams ir narams,

Kad rastų ir peržvelgtų jas.

Pamatytų, ką mes svajojom,

Kokius planus kartu sukūrėm

Ir beribius tikslus sau iškėlėm.

Aš labai noriu, kad tai įkvėptų

Mažą žuvies širdį greičiau plakti,

Aštriadantį ryklį būti mažiau piktą,

Koralą sukurti gražesnį spalvų miražą,

Narą kilti aukštyn į vandenyno paviršių,

Kad nuneštų mūsų svajones kitiems...

Nelemta

Einu per plyną lauką –

Jaučiu aš vėjo gūsius.

Jie blaško man mintis,

Neleidžia pasvajot.

Bandau įsivaizduot tave:

Eini tu pas mane.

Bet vėjas nubloškia tolyn –

Nėra šalia tavęs.

Renkuos mintis pavienes,

Išblukusius vaizdus

Ir kaip vaikystėje dėlionę

Bandau susidėliot tave.

Nepasiduoda vėjas,

Kovoja su manim –

Minčių apie tave

Neleidžia pasilikt.

Ir aš jau pavargau

Kovot su likimu:

Nelemta man tavęs

Matyt šalia savęs.

Žiemos rytas

Stingdantį žiemos rytą

Saulė kyla aukštyn į dangų.

Smelkiasi pro mano langą

Atšalę josios spinduliai, –

Lėtai pramerkiu aš akis,

Lipu iš savo šilto guolio,

Stumiu užuolaidas tolyn,

Stebiu sušalusį gamtos gyvenimą.

Matau, kaip dreba medžiai,

Kaip paukščiai stengias išgyvent.

Einu ir aš į lauką pasimokyt,

Kaip reikia šaltyje gyvent...

Juodoji naktis

Ateis diena, kai tave mylės visi.

Mylės tavo darbus, žodžius.

Prisimins geriausias akimirkas su tavimi

Ir aptars tavo padarytas klaidas.

Bet tai nebus tavo gimimo diena,

Tai bus... tavo mirties diena,

Kai tu išeisi iš čia.

Kai atiduosi savo dvasią.

Tada... tu tapsi herojumi.

Herojum savo šeimoje.

Herojum savo draugų gretose.

Herojum svetimų žmonių akyse.

Nieks tavęs gyvo nevertins

Ir nieks į tave nežiūrės,

Tu būsi tik dulkė visiems,

Kol juodoji naktis nusileis...

8

________________________________________________________________________________

Sausio 19-oji – Pasaulinė sniego diena.

Ar šventėte šią šventę? Žinoma, švęsti ne-

buvo kur, nebent baloje...

Pasvajokime apie sniegą...

Dauguma snaigių, bekrisdamos į žemę,

tiesiog sulimpa viena su kita, – štai kodėl žmonėms

gali pasirodyti, jog šios skirtingos. Jos pasirodys vie-

nodos, jei pasistengsite labai gerai įsižiūrėti į jas.

Snaigė yra sudaryta iš permatomų, susi-

jungusių tarpusavyje ledo kristalų. Ir tai, ką jūsų akys

mato, yra netiesa, snaigės nėra baltos, jos – skaidrios.

Kai saulės šviesa pasiekia sniegą, ledo

kristalai ją atspindi ir ji žaibiškai grįžta atgal, ir tai, ką

mes matome, yra saulės šviesos spalva – balta.

Didžiausias ledo gabalas, kada nors

nukritęs žemėn, buvo 6 metrų skersmens, tai įvyko

Škotijoje 1849-ųjų rugpjūčio 13-ą.

Didžiausias krušos gabalėlis, pasiekęs

žemę 1986-ųjų balandžio 14-ą Bangladeše, buvo 1 kg

svorio. Kalbama, jog ši kruša nusinešė 92 žmonių gy-

vybes.

Didžiausiomis snaigėmis pasaulyje

snigo Fort Keogh (Montanoje, JAV) 1887-ųjų sausio

28-ą.

12 proc. žemės paviršiaus būna nuolat

padengta sniegu arba ledu. 80 proc. pasaulio vandens

yra sukaupta ledynuose ir sniege.

Per pūgą gali prisnigti apie 40 mln. tonų

sniego. Pūgos smarkumas gali prilygti 120-čiai ato-

minių bombų.

Gausiausias sniego iškritimas užfiksuo-

tas 1965 metais Londone, kai snigo 5 savaites kiek-

vieną dieną, o sniego valymo darbai po to vyko iki

pat balandžio.

Chionofobija – tai sniego baimė, kuri kartais

pasireiškia net labai intensyviais simptomais. Kaip ir

kitos fobijos, chionofobija skiriasi priklausomai nuo

pacientų asmenybės. Pavyzdžiui, vieni sniego bijo,

nes mano, kad bus įkalinti namie ar darbe. Kiti bijo

vairuoti ir, vos pamatę sniegą, ima panikuoti. Treti

bijo traumų, kurios gali būti susijusios su sniegu.

Nors panikos priepuoliai dėl sniego mūsų kraštuose

reti, sniego baimė nėra labai retas reiškinys.

Galima užduoti ir tokį klausimą: kiek sniego

kristalų iškrenta JAV per vieną žiemą? Mokslininkai

apskaičiavo, kad 1 000 000 000 000 000 000 000 000

arba, kitaip tariant, visas septilijonas su 24 savo nu-

liais.

Laikraštį leidžia literatų būrelis

Redaktorė ir maketuotoja – Giedrė Rapševičiūtė Konsultuoja mokytoja Regina Grubinskienė

Redakcijos adresas – 106 kabinetas (muziejus)