NELAIMINGŲ ATSITIKIMŲ DARBE 2015 M. ANALIZĖ (2008–2015 ... · Mirtinų NA darbe dažnumo dinamika 2008-2015 m. Šaltinis: Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos

NELAIMINGŲ ATSITIKIMŲ DARBE 2015 M. ANALIZĖ

(2008–2015 metų periodo kontekste)

2015 metais užregistruoti 3 504 pranešimai apie nelaimingus atsitikimus darbe (toliau –

NA darbe), įvykusius šalies ūkio subjektuose (toliau – įmonės). Įmonėse įvyko 3 317 – lengvų, 145

sunkių ir 42 mirtinų NA darbe.

2008 – 2015 metų mirtinų NA darbe dinamikoje (1 grafikas) stebima kryptingo rodiklių

mažėjimo tendencija. Mirtinų NA darbe skaičius absoliutine reikšme sumažėjo nuo 82 iki 42 atvejų,

o dažnumo rodiklis – nuo 6,3 iki 3,5. 2015 metais įvykusių mirtinų NA darbe tiek absoliutinis

skaičius (42), tiek ir dažnumo rodiklis (3,5) buvo 27% mažesni nei 2008 – 2015 metais įvykusių

mirtinų NA darbe absoliutinių reikšmių ir dažnumo rodiklių (2 grafikas) įverčių vidurkiai

(atitinkamai - 57,1 ir 4,8) bei 29% mažesni nei 2014 metų duomenys (atitinkamai 59 ir 4,9).

1 grafikas

Mirtinų NA darbe dinamika 2008-2015 m.

Šaltinis: Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos duomenys.

2 grafikas

Mirtinų NA darbe dažnumo dinamika 2008-2015 m.


2009 metais prasidėjus ekonomikos nuosmukio periodui tiek mirtinų, tiek ir nemirtinų

NA darbe (3 grafikas) skaičius sumažėjo apie 40%, lyginant su 2008 metais. Staigų NA darbe krytį

2009 metais sąlygojo ne institucijų, įgyvendinančių valstybės politiką darbuotojų saugos ir sveikatos

srityje veikla, o ekonominio (sumažėjęs darbuotojų skaičius, darbo našumas, santykinai išaugusi

darbuotojų veiksmų kontrolė) bei psichologinio (sumažėjęs darbo krūvis, sulėtėjęs darbo tempas,

atsiradusi baimė netekti darbo) pobūdžio veiksniai.

Laikotarpį nuo 2009 iki 2012 metų santykinai galima įvardinti išsilyginamuoju rodiklių

periodu, kurio metu, nykstant minėtiems ekonominio ir psichologinio pobūdžio veiksniams bei

sąlygoti tam tikrą laikotarpį nedirbusių, bedarbių, praradusių profesinius ir/ar saugos darbe įgūdžius –

2

tai yra padidintos rizikos NA darbe įvykti subjektų - grįžimo į darbo rinką, mirtinų NA darbe skaičius

bei dažnumo rodiklis nuosekliai didėjo.

2013 – 2014 metų laikotarpis įvardintinas kaip stabilizacijos laikotarpis, kai mirtinų NA

darbe skaičius ir dažnumo rodikliai stabilizavosi (mirtinų NA darbe rodiklis netgi šiek tiek sumažėjo

nuo 5,1 2012 metais iki 4,9 2014 metais).

2015 metais institucijų, įgyvendinančių valstybės politiką darbuotojų saugos ir sveikatos

srityje, kontroliuojančių darbuotojų saugą ir sveikatą reglamentuojančių teisės aktų įgyvendinimą

šalies įmonėse vykdomos nuoseklios švietėjiškos, konsultacinės, pavojingiausių NA darbe įvykti

įmonių stebėsenos, socialinės partnerystės politikos, vykdytos minėtu periodu, pasėkoje mirtinų NA

darbe skaičius ir dažnumo rodiklis vėl įgavo mažėjimo tendencijas.

Tačiau, reikia pastebėti, kad toks staigus mirtinų NA darbe rodiklių krytis (palyginus su

2014 metais) gali sąlygoti naują išlyginamąjį periodą – tai yra neatmestina tikimybė, kad ateinančiais

metais mirtinų NA darbe rodikliai augs.

3 grafikas

Nemirtinų NA darbe dinamika 2008-2015 m.


Nemirtinų NA darbe skaičius ir dažnumo rodikliai (3 ir 4 grafikai) nuo 2009 metų

nuosekliai didėja. 2015 metais nemirtinų NA darbe dažnumo rodiklis (293,2) lyginant su 2008

(255,8) bei 2014 (272,2) išaugo atitinkamai 15% ir 8%. Įvertinant, kad Europos Sąjungos šalių narių

nemirtinų NA darbe dažnumo rodiklio vidurkis 2013 metais buvo 1488,29, Jungtinės Karalystės -

831,68, Danijos Karalystės – 2081,07, Suomijos – 3041,67, reikia pastebėti, jog šio rodiklio reikšmės

Lietuvos Respublikoje santykinai išlieka labai nedidelės, o tai suponuoja nuomonę apie galimai

neapskaitomą (dėl tam tikrų priežasčių slepiamą) ženklų NA darbe skaičių

4 grafikas

NA darbe dažnumo dinamika 2008-2015 m.


3

Tačiau toks NA darbe dažnumo rodiklio didėjimas (tuo labiau fiksuojamas vadinamasis

“žirklių“ efektas – mirtinų NA darbe mažėjimo ir nemirtinų NA darbe didėjimo tendencija)

vertintinas teigiamai – stebime pastovią nemirtinų NA darbe latentiškumo mažėjimo tendenciją.

2015 metais pagal įmonių dydį daugiausiai mirtinų (15 atvejų arba 36% nuo mirtinų NA

darbe skaičiaus) NA darbe (5 grafikas) įvyko įmonėse, kuriose dirba nuo 50 iki 249 darbuotojų, ir

įmonėse (12 atvejų arba 28%), kuriose dirba nuo 10 iki 49 darbuotojų. Nemirtinų NA darbe (6

grafikas) daugiausiai (1216 atvejų arba 35% visų nemirtinų NA darbe skaičiaus) įvyko įmonėse,

kuriose dirba nuo 50 iki 249 darbuotojų, ir įmonėse (1038 atvejai arba 30%), kuriose dirba 500 ir

daugiau darbuotojų.

5 grafikas

Mirtinų NA darbe dinamika pagal ūkio subjektų dydį 2008 – 2015 metais


Nemirtinų ir mirtinų NA darbe dinamika pagal ūkio subjektų dydį 2008 – 2015 metais

atspindi bendrąsias NA darbe tendencijas (6 grafikas).

Įmonių grupėse, kuriose dirba nuo 50 iki 249, nuo 250-499 bei virš 500 darbuotojų

nemirtinų NA darbe skaičius nuosekliai augo, o jų pasiskirstymas buvo beveik proporcingas

darbuotojų skaičiui šiose grupėse: pvz. 2016 metais įmonėse, kurių dydis nuo 50 iki 249 darbuotojų,

dirbo 25% visų dirbančiųjų skaičiaus, nuo 250 iki 499 darbuotojų dydžio grupėje – 8%, bei grupėje

virš 500 darbuotojų – 18% visų darbuotojų skaičiaus (santykis: 3:1:2,2); nemirtinų NA darbe šiose

grupėse fiksuota atitinkamai: 35%, 14% ir 30% (santykis: 2,5:1:2,1).

6 grafikas

Nemirtinų NA darbe dinamika pagal ūkio subjektų dydį 2008 – 2015 metais


4

Įmonių grupėse, kuriose dirba nuo 1 iki 9 darbuotojų bei nuo 10 iki 49 darbuotojų

nemirtinų NA darbe skaičius išliko stabilus, tačiau darbuotojų, dirbančių šiose grupėse skaičiaus

(atitinkamai 21% ir 27%) ir nemirtinų NA darbe skaičiaus (atitinkamai 3,5% ir 17%) procentine

išraiška proporcijos ženkliai skiriasi nuo kitų grupių. Tokį proporcijų netolygų galimai sąlygoja

ženklus nemirtinų NA darbe latentiškumas minėtose grupėse. Tokią nuomonę patvirtina ir fiksuojami

santykinai aukšti mirtinų NA darbe absoliutinių reikšmių įverčiai (5 grafikas) bei darbuotojų,

dirbančių šiose grupėse skaičiaus ir mirtinų NA darbe skaičiaus procentine išraiška (atitinkamai 21%

ir 28%) santykis.

7 grafikas

Mirtinų NA darbe dinamika pagal EVR įmonių grupėse, kuriose dirba 0 - 9 ir 10 – 49

darbuotojai, 2009 – 2015 metais

Šaltinis: Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos duomenys

Mirtinų NA darbe skaičius grupėse (išskyrus įmones, kuriose dirba nuo 1 iki 9

darbuotojų) kryptingai mažėjo, tačiau ypač aukšti mirtinų ir nemirtinų NA darbe santykio (šis

santykis parodo kiek mirtinų NA darbe tenka vienam nemirtinam NA darbe) įverčiai išlieka įmonėse,

kuriose dirba nuo 1 iki 9 darbuotojų. 2016 metais šis rodiklis įmonių dydžio nuo 1 iki 9 darbuotojų

grupėje buvo 0,07, nuo 10 iki 49 darbuotojų – 0,02, tuo tarpu kai grupėje nuo 50 iki 249 darbuotojų -

0,012, nuo 250 iki 499 – 0,008, o grupėje virš 500 darbuotojų tik 0,002.

Darytina išvada, kad mirtinų NA darbe dinamikos stabilumą įmonių, kuriose dirba nuo 1

iki 9 darbuotojų, grupėje sąlygojo aukštas nemirtinų NA darbe latentiškumo lygis - netiriant įvykių

darbe, dėl kurių nėra sunkiai pakenkta darbuotojo sveikata, neidentifikuojamos ir nešalinamos NA

darbe priežastys, neeliminuojama tikimybė kitiems, panašiems, tačiau jau su fatališkomis

pasekmėmis, įvykiams darbe įvykti.

Kita vertus mirtinų NA darbe įmonių grupėse, kuriose dirba nuo 1 iki 9 rodiklius

apsprendžia įvykių darbe skaičius 4 pavojingiausiose NA darbe įvykti ekonominės veiklos rūšių

(statybos, transporto ir saugojimo, žemės ūkio bei miškininkystės) įmonėse (7 grafikas): pvz. 2015

metais statybos, transporto ir saugojimo, žemės ūkio bei miškininkystės EVR įmonėse, kuriose dirba

nuo 1 iki 9 darbuotojų įvyko 67% visų mirtinų NA darbe – tai yra siekiant mažinti nemirtinų NA

darbe latentiškumą, išskirtinis dėmesys turėtų būti skiriamas minėtų EVR įmonių grupėms.

2015 metais pavojingiausios mirtiniems ir sunkiems NA darbe įvykti išliko šių

ekonominių veiklos rūšių (toliau - EVR) įmonės (8 grafikas):

- statybos - 14 mirtinų ir 47 sunkūs;

- transporto ir saugojimo - 12 mirtinų ir 16 sunkių;

- apdirbamosios gamybos - 6 mirtini ir 26 sunkūs (9 grafikas) – kaip rodo 2008 -2015

metų duomenys pavojingiausiomis mirtiniems ir sunkiems NA darbe įvykti išlieka medienos gaminių

ir baldų gamybos ekonominių veiklų porūšiai, kuriuose 2008 – 2015 metais įvyko atitinkamai 24% ir

12% skaičiuojant nuo visų mirtinų ir sunkių NA darbe įvykusių apdirbamosios gamybos EVR.

- žemės ūkio - 2 mirtini ir 6 sunkūs;

Minėtose įmonėse įvyko 81% mirtinų ir 66% sunkių NA darbe.

5

8 grafikas

Mirtinų ir sunkių NA darbe pasiskirstymas pagal ekonominės veiklos rūšis 2015 metais


9 grafikas

Mirtinų bei sunkių NA darbe pasiskirstymas apdirbamosios gamybos EVR 2015 metais


Mirtinų NA darbe bei bendro mirtinų ir sunkių NA darbe dažnumo rodiklio (10 grafikas)

analizė rodo, kad pavojingiausiomis 2015 metais buvo statybos (16,1), transporto ir saugojimo (12,1),

miškininkystės (11,9), elektros, dujų, garo tiekimo ir oro kondicionavimo (7,7), žemės ūkio (7,1)

įmonės.

10 grafikas

Mirtinų bei sunkių NA darbe dažnumas 100000 darbuotojų pagal EVR 2015 metais


6

Nors didžiausias mirtinų NA darbe dažnumo rodiklis fiksuotas žuvininkystės įmonėse

(89,3), tačiau pastebėtina, kad šią įverčio reikšmę apsprendžia ne absoliutus NA skaičius (įmonėse

įvyko 1 mirtinas NA darbe), o nedidelis šios EVR įmonėse dirbančiųjų skaičius.

Mirtinų NA darbe dinamikos (11 grafikas) pagal ūkio subjektų EVR 2008 – 2015 metais

analizė rodo, kad transporto ir saugojimo, apdirbamosios gamybos, žemės ūkio bei miškininkystės

EVR mirtinų NA darbe skaičius santykinai mažėjo. 2015 metais transporto ir saugojimo EVR mirtinų

NA darbe skaičius buvo 14%, apdirbamosios gamybos EVR – 22%, žemės ūkio EVR – 54%,

miškininkystės EVR – 69% mažesni nei 2008 - 2015 metų mirtinų NA darbe, įvykusių minėtose

EVR per šį laikotarpį, vidutinių reikšmių įverčiai (atitinkamai – 14,1; 7,75; 4,38; 3,25).

11 grafikas

Mirtinų NA darbe dinamika pagal įmonių EVR 2008-2015 metais

Šaltinis: Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos duomenys.\

12 grafikas

Sunkių NA darbe dinamika pagal įmonių EVR 2008-2015 metais


Analogiškas tendencijas patvirtina ir 2008 – 2015 metų mirtinų NA darbe dažnumo

dinamika (13 grafikas) – dažnumo rodiklių kreivės minėtose EVR nuo drastiškų šuolių ir perkryčių

pereina į santykinę sanglaudą, dažnumo rodiklių įverčiai pavojingiausiose NA darbe įvykti EVR

2015 metais santykinai susilygina.

Galima teigti, kad toks mirtinų NA darbe mažėjimas transporto ir saugojimo,

apdirbamosios gamybos, žemės ūkio bei miškininkystės EVR 2008- 2015 buvo sąlygotas

įgyvendinant socialinės partnerystės viziją kartu su švietėjiškos – konsultacinės bei optimalios ir

efektyvios ūkio subjektų priežiūros šiose EVR veiklos prioritetais.

Statybos EVR 2015 metais įvykusių mirtinų NA darbe skaičius, lyginant su 2008 - 2015

metų vidutiniu reikšmių įverčiu (13,75) padidėjo 1%. Šį padidėjimą sąlygojo išskirtinė vykdomų

statybos darbų specifika (mobiliose darbo vietose itin greit besikeičiantys rizikos veiksniai, jų

7

suvokimo bei įvertinimo (ypač organizuojant darbus aukštyje) problemiškumas, apspręstas tiek

darbuotojų tiek ir vadovaujančio personalo profesinės ir darbinės patirties trūkumo), nuoseklios

statybos sektoriuje saugos ir sveikatos politikos bei darbuotojų saugą ir sveikatą reglamentuojančių

teises aktų ribotumai.

13 grafikas

Mirtinų NA darbe dažnumo dinamika pagal įmonių EVR 2008-2015 metais


2015 metų NA darbe pasiskirstymo pagal darbuotojų stažą analizė (14 grafikas)

rodo, kad didžiausios rizikos NA darbe įvykti grupei priskirtini darbuotojai, kurių darbo stažas

įmonėje iki 1 metų – NA darbe, įvykę šiems darbuotojams, sudarė (skaičiuojant atitinkamai nuo

mirtinų ir sunkių NA darbe skaičiaus) 41% mirtinų ir 37% sunkių NA darbe. Darbuotojams, kurių

stažas įmonėje nuo 1 iki 2 metų, įvyko 19% mirtinų ir 13% visų NA darbe, kurių stažas – virš 2 iki 3

metų atitinkamai 5% ir 8%.

14 grafikas

Mirtinų ir visų NA darbe pasiskirstymas pagal darbuotojų stažą 2015 metais


Mirtinų NA darbe dinamika (15 grafikas) pagal darbuotojų stažą 2008 – 2015 metais

patvirtina 2015 metų pasiskirstymo proporcingumą. Mirtini NA darbe, įvykusių darbuotojams, kurių

darbo stažas įmonėje yra iki 1 metų, vidutinė procentinio įverčio reikšmė buvo 40%. Šiame periode

procentiniais įverčiais išsiskyrė tik 2009 (įverčio reikšmė buvo sumažėjusi iki 27%) ir 2011 (įverčio

reikšmė buvo padidėjusi iki 56%) metai. Tokius minėtų metų procentinius įverčius sąlygojo 2009

metais ekonomikos traukimosi pasėkoje ženkliai sumažėjusi darbuotojų kaita įmonėse, o 2011 metais

– jau atvirkštinis bedarbių grįžimo darbo rinką efektas.

Likusių mirtinų NA darbe pasiskirstymo pagal stažą grupių (kai darbuotojų stažas

įmonėje nuo 1 iki 2 metų, nuo 2 iki 3 metų, nuo 3 iki 5 metų) rodiklių procentiniai įverčiai išliko,

8

įvertinant galimus nuokrypius, stabilūs – jų vidutinės reikšmės per 2008 – 2015 metų periodą

atitinkamai sudarė: 14,1%; 10,2%; 5,4%.

15 grafikas

Mirtinų darbe dinamika (%) pagal darbuotojų stažą 2008-2015 metais


Darbuotojai, kurių darbo stažas įmonėje iki 1 metų, sunkiai ir mirtinai darbe dažniausiai

buvo sužalojami statybos (įvyko 6 arba 19% mirtinų ir 22 arba 42% sunkių NA darbe),

apdirbamosios gamybos (3 arba 20% mirtinų bei 6 arba 12% sunkių NA darbe), transporto ir

saugojimo įmonėse (2 arba 13% mirtinų ir 5 arba 20% sunkių NA darbe), miškininkystės (1 arba 7%

mirtinų ir 2 arba 4% sunkių) didmeninės ir mažmeninės prekybos (6 arba 12% sunkių NA darbe) (16

grafikas).

16 grafikas

Mirtinų ir sunkių NA darbe, įvykusių darbuotojams, kurių darbo stažas įmonėje iki 1

metų, pasiskirstymas pagal EVR 2015 metais


2015 metais dirbant pavojingus darbus įvyko 18 mirtini (43% nuo visų mirtinų) ir 43

sunkūs (30% nuo visų sunkių) NA darbe. Mirtinų NA darbe, įvykusių atliekant pavojingus darbus,

daugiausia įvyko dirbant statybvietėse (9 arba 50%, skaičiuojant nuo visų mirtinų NA darbe, įvykusių

dirbant pavojingus darbus) bei keliant krovinius mechaniniais, tarp jų ir savaeigiais, krautuvais (2

arba 11%).

Sunkių NA daugiausiai įvyko, įvyko dirbant statybvietėse (20 arba 46%, skaičiuojant nuo

visų sunkių NA darbe, įvykusių dirbant pavojingus darbus), keliant krovinius mechaniniais, tarp jų ir

savaeigiais, krautuvais (4 arba 9%). Po 3 (7%) sunkius NA darbe įvyko keliant krovinius rankomis ir

montuojant/išmontuojant elektros, ryšių, dujotiekio įrenginius ar dirbant elektros srovės pavojingumo

atžvilgiu pavojingose ir labai pavojingose patalpose; 2 (5%) atliekant inkasatorių, apsaugos

darbuotojų ar budėtojų, saugančių pastatus, patalpas darbus.

9

17 grafikas

Mirtinų NA darbe dinamika pagal atliekamus pavojingus darbus 2008 – 2015 metais


Mirtinų NA darbe, dirbant pavojingus darbus, dinamika 2008-2015 metais (17 grafikas)

atspindi bendrąsias mirtinų NA darbe tendencijas: mirtinų NA darbe skaičius tiek absoliutinėmis

reikšmėmis, tiek ir procentine išraiška, išskyrus darbus statybvietėse, mažėja arba išlieka stabilus.

Mirtinų NA darbe, atliekant darbus statybvietėse, skaičius per pastaruosius 3 metus lyginant su 2008

- 2012 metų periodu tiek absoliutinėmis reikšmėmis, tiek ir procentine išraiška augo – 2013, 2014,

2015 metais mirtinų NA darbe įvyko atitinkamai 66%, 38% ir 24% daugiau nei 2008 – 2015 metams

apskaičiuotas vidutinės reikšmės įvertis (7,25), o procentine išraiška sudarė 52%, 36% ir 50%,

skaičiuojant nuo visų mirtinų NA darbe, įvykusių dirbant pavojingus darbus (vidutinis procentinis

įvertis 2008 – 2015 metų periodui buvo - 36%).

Tokia mirtinų NA darbe dinamika suponuoja išvadas apie konkretizuotų ir specializuotų

priemonių, skatinančių/motyvuojančių statybos darbus atliekančiose įmonėse efektyviau įgyvendinti

nelaimingų atsitikimų darbe prevenciją, kūrimo bei realizavimo būtinybę.

18 grafikas

Nemirtinų NA darbe dinamika pagal atliekamus pavojingus darbus 2008 – 2015 metais


10

2008 - 2015 metais atitinkamai įvyko 639, 393, 460, 570, 590, 617, 581, 355 nemirtini

NA darbe, dirbant pavojingus darbus. Bendras NA darbe, įvykusių dirbant pavojingus darbus,

skaičius procentine išraiška turi mažėjimo tendencijas: pvz. 2013, 2014, 2015 metų procentiniai

įverčiai, skaičiuojant nuo viso NA darbe skaičiaus, sudarė atitinkamai 19,6%, 17,5% ir 10,1%, kai

2008 – 2012 metų vidutinė įverčio reikšmė buvo 19,7%.

Nemirtinų NA darbe, dirbant pavojingus darbus, dinamika 2008 – 2015 metais rodo, kad

NA darbe, kai pakenkiama darbuotojo sveikata tvarkant krovinius rankomis, skaičius turi augimo

tendenciją. Atliekant medienos, metalų apdorojimo, kai naudojama nemechanizuota pastūma,

krovinių kėlimo mechaniniais krautuvais darbus mažėja – ši tendencija sąlygojama įmonėse

naudojamų darbo įrenginių modernizavimo. Atliekant kitus darbus – dinamika išlieka stabili.

Atkreiptinas dėmesys į santykinai žemus (lyginant su mirtinų NA darbe) nemirtinų NA darbe,

įvykusių atliekant darbus statybvietėse, įverčius – tokie rodikliai vėlgi patvirtina nuostatas apie

nemirtinų įvykių darbe ženklų latentiškumo lygį statybos sektoriuje.

Pagrindinis traumavimo veiksnys 2015 metais buvo žmogaus kritimas iš aukščio.

Dėl žmogaus kritimo iš aukščio įvyko 13 arba 31% visų mirtinų NA darbe (19 grafikas).

7 atvejais arba 17% darbuotojai mirė sužaloti kelių transporto priemonės, 5 atvejais arba 12% - dėl

krentančių iš aukščio ar virstančių daiktų, ruošinių, krovinių, po 2 atvejus arba po 5 proc. –

darbuotojai buvo sužaloti veikiančio įrenginio arba mirė nuo sužalojimų, patirtų nugriuvus.

19 grafikas

Mirtinų NA darbe pasiskirstymas pagal traumavimo veiksnius


Sunkius sužalojimus darbuotojai dažniausiai patyrė dėl analogiškų veiksnių (20 grafikas).

Dėl darbuotojų kritimo iš aukščio įvyko 29%, griuvimo - 19%, daiktų, ruošinių, krovinių kritimo iš

aukščio ar virtimo – 12%, dėl kelių transporto priemonės - 10% sunkių NA darbe.

20 grafikas

Sunkių NA darbe pasiskirstymas pagal traumavimo veiksnius

11


Mirtinų NA darbe pasiskirstymo dinamikos procentine išraiška (21 grafikas) analizė rodo,

kad 2008 – 2015 metais dėl kritimo iš aukščio mirtinų NA darbe skaičiaus procentinė dalis didėjo, o

dėl kitų veiksnių - išliko stabili ar mažėjo.

21 grafikas

Mirtinų NA darbe pasiskirstymo dinamika 2008 – 2015 m. pagal traumavimo veiksnius


Tokias tendencijas patvirtina ir mirtinų bei sunkių NA darbe, įvykusių darbuotojui

nukritus iš aukštai, dinamika 2008 – 2015 metais – didėjimo tendencijas stebime ne tik procentine

išraiška, bet ir absoliutinėmis reikšmėmis (22 grafikas).

22 grafikas

Mirtinų ir sunkių NA darbe, įvykusių darbuotojui nukritus iš aukščio, dinamika 2008-

2015 metais


Traumavimo veiksnių pasiskirstymo raida, vienareikšmiškai leidžia teigti, kad šio

veiksnio kontrolei bei darbuotojų apsaugai nuo kritimo iš aukščio darbo vietose darbdavių

įgyvendinamos organizacinės bei techninės priemonės yra nepakankamos.

Kritimo iš aukščio duomenų analizė pagal įmonių EVR rodo, kad beveik pusė - 49%

(skaičiuojant bendrai nuo sunkių ir mirtinų NA darbe, įvykusių darbuotojui nukritus iš aukščio)

sunkių ir mirtinų NA darbe per 2008 - 2015 metų laikotarpį įvyko statybos, 14% transporto ir

saugojimo, 12% - apdirbamosios gamybos EVR įmonėse. Mirtinų ir sunkių NA darbe skaičius,

įvykusių darbuotojui nukritus iš aukščio, statybos EVR įmonėse išlaiko aiškias augimo tendencijas.

(23 grafikas)

12

23 grafikas

Mirtinų ir sunkių NA darbe, įvykusių darbuotojui nukritus iš aukščio, dinamika

pagal įmonių EVR 2008 -2015 metais


Daugiausia 2015 metais dėl kritimo iš aukščio – 31 (58% visų mirtinų ir sunkių NA

darbe, įvykusių dėl darbuotojo kritimo iš aukščio) įvyko statybos EVR įmonėse. Darbuotojai nukrito:

nuo stogo bei pastolių – po 7 atvejus (po 22%), nuo pastato konstrukcijų ir kopėčių, lipynių, laiptų –

po 5 atvejus (16%). Daugiausiai 2013- 2015 metais (24 grafikas) darbuotojai sunkias ir mirtinas

traumas patyrė krisdami nuo stogo (15), nuo pastato konstrukcijų (12) bei nuo kopėčių, lipynių ir

laiptų (12).

Ši kritimų iš aukščio dinamika suponuoja nuomonę, kad organizuojant darbus

statybvietėse nepakankamas dėmesys skiriamas kolektyvinių apsaugos priemonių įrengimui bei

profesinės rizikos vertinimui darbo vietose, darbuotojų saugos ir sveikatos sprendinių statybos darbų

technologijos projekte numatymui bei jų realizavimui statybos objekte.

24 grafikas

Mirtinų NA darbe, įvykusių statybos įmonėse dėl kritimo iš aukščio, dinamika 2013 -2015

metais


Eksploatuojant potencialiai pavojingus įrenginius įvyko 1 sunkus (statybos EVR

įmonėje eksploatuojant hidromanipuliatorių) arba 0,7 proc. nuo visų ištirtų sunkių NA darbe ir 1

mirtinas (vandens tiekimo įmonėje demontuojant požeminį skalūnų alyvos rezervuarą) arba 2,6 %

nuo visų ištirtų mirtinų NA darbe. Lietuvos Respublikos įmonėse, eksploatuojant potencialiai

pavojingus įrenginius, įvyko 23 lengvi arba 0,7 % nuo visų lengvų NA darbe. Mirtinų ir sunkių NA

darbe, įvykusių 2010 – 2015 metais eksploatuojant potencialiai pavojingus įrenginius, dinamikoje

(2010 – 2015 metais sunkių ir mirtinų atvejų skaičius atitinkamai buvo: 6; 4; 4; 3; 3; 2) stebimos

kryptingo mažėjimo tendencijos.

13

Daugiausiai 2015 metais mirtinų ir sunkių NA darbe įvyko dėl organizacinių

priežasčių (25 grafikas). Dėl šių priežasčių (netinkamo pavojingų darbų organizavimo, saugos ir

sveikatos vidinės kontrolės nepakankamumo, netinkamo darbuotojų mokymo ir/ar instruktavimo,

netinkamo kolektyvinių apsaugos priemonių įrengimo ar/ir naudojimo, netinkamo darbo vietos

įrengimo) įvyko beveik pusė (46%) mirtinų ir 39% sunkių NA darbe.

24% (skaičiuojant nuo ištirtų atvejų) mirtinų NA darbe įvyko darbdaviui netinkamai

organizavus vykdomus darbus, 16% - neužtikrinus pakankamos vidinės saugos ir sveikatos būklės

kontrolės įmonėje, 3% -netinkamai apmokius ar instruktavus darbuotoją. 13% mirtinų NA darbe

įvyko patiems darbuotojams pažeidus darbuotojų saugą ir sveikatą reglamentuojančių teisės aktų

reikalavimus, 18% - dėl eismo taisyklių pažeidimo. 2 darbuotojai buvo nusikalstamų asmenų

nužudyti darbe.

25 grafikas

Mirtinų ir sunkių NA darbe, įvykusių 2015 metais, pagrindinės priežastys


Beveik ketvirtadalis (24%) 2015 metais sunkių NA darbe įvyko dėl pačių darbuotojų

jiems privalomų lokalinių teisės aktų reikalavimų nevykdymo, 22% - dėl saugos ir sveikatos darbe

vidinės kontrolės nepakankamumo, 10% - netinkamo pavojingų darbų organizavimo (tame tarpe ir

statybvietėse).

8 mirtini ir 14 sunkių NA darbe (arba atitinkamai 19% ir 10%) įvyko eismo įvykių metu.

Iš jų 7 mirtini arba 88% ir 3 sunkūs arba 21% NA darbe įvyko transporto EVR įmonių darbuotojams.

Pagrindinių mirtinų NA darbe priežasčių dinamikos analizė rodo, kad 2011 – 2015 metais

mirtinų NA darbe, įvykusių dėl organizacinių priežasčių, procentinė dalis mirtinų NA darbe sudėtyje

didėjo: 2014 dėl minėtos priežasčių įvyko 41%, 2015 metais- 46%, kai 2011 - 2015 metų laikotarpio

vidutinė šio įverčio reikšmė buvo 37,4%.

26 grafikas

Mirtinų NA darbe pagrindinių priežasčių dinamika 2008- 2015 metais


14

Tokia priežasčių dinamika leidžia daryti išvadą, kad žmogiškojo veiksnio (įmonės

darbuotojų (tiek vadovaujančių, tiek ir kitų darbuotojų) požiūrio į darbuotojų saugos ir sveikatos

reikalavimų įgyvendinimo realijas įmonėje, darbuotojų profesinio pasirengimo, kvalifikacijos ir

patirties, jų asmeninių savybių) įtakos nelaimingų atsitikimų darbe prevencijai reikšmingumas didėja.

Nagrinėjant 2015 metų lengvų NA darbe (tai yra įvykių darbe, dėl kurių nebuvo sunkiai

pakenkta darbuotojo sveikata ir kuriuos tyrė darbdavį atstovaujančio asmens patvirtintos dvišalės

komisijos) pasiskirstymą, konstatuotina, kad lengvų NA darbe daugiausiai (47%) įvyko darbuotojui

pažeidus norminius teisės aktus. Dar 31% atvejų dvišalės komisijos darbuotojų saugą ir sveikatą

reglamentuojančių teisės aktų pažeidimų, kurie būtų NA darbe priežastimi, nenustatė. Taip pat

galima paminėti, kad lengvų NA darbe priežasčių struktūroje lengvi NA darbe, įvykę darbdaviui

netinkamai organizavus vykdomus darbus ar neužtikrinus pakankamos vidinės saugos ir sveikatos

būklės kontrolės įmonėje sudaro atitinkamai 1,6% ir 1,9%.

Lengvų NA darbe priežasčių pasiskirstymas suponuoja išvadą apie nepakankamą dvišalių

komisijų narių kvalifikaciją įvykių darbe tyrimo srityje bei apie galimą komisijų kryptingą

tendencingumą, nustatant NA darbe priežastis. Tačiau netinkamai nustatytos ar tendencingai

pateiktos priežastys eliminuoja pagrindinio įvykių darbe tyrimo tikslo - NA darbe prevencijos

galimybę (nenustačius tikrųjų priežasčių – neįmanoma numatyti ir įgyvendinti prevencijos priemonių

panašiems NA darbe išvengti). Manytina, kad lengvų NA darbe tyrimo kokybės užtikrinimo siekis

turėtų būti viena iš prioritetinių sričių, norint ir ateityje sąlygoti mirtinų NA darbe mažėjimo

tendencijas.

2015 metais 8 sunkūs ir 5 mirtini NA darbe įvyko esant darbuotojams neblaiviems.

Tai sudaro 6% visų šalyje įvykusių ištirtų sunkių ir 14% mirtinų NA darbe (27 ir 28 grafikai).

Mirtinų ir sunkių NA darbe, įvykusių neblaiviems darbuotojams, 2008 – 2015 metų

dinamikoje stebimos kryptingo tokių įvykių darbe mažėjimo tendencijos. 2015 metais mirtinų NA

darbe, įvykusių neblaiviems darbuotojams, skaičius buvo 27%, o sunkių 43% mažesnis nei

laikotarpio vidutinių reikšmių įverčiai (atitinkamai 10,9 ir 14,1). Tendencijas patvirtina ir mirtinų bei

sunkių NA darbe, įvykusių neblaiviems darbuotojams, procentinės dalies visoje mirtinų ir sunkių NA

darbe struktūroje dinamika 2008-2015 metais (28 grafikas).

27 grafikas

Mirtinų bei sunkių NA darbe, kai nukentėjusieji buvo neblaivūs, dinamika 2008 – 2015

metais


Mirtinų ir sunkių NA darbe, įvykusių neblaiviems darbuotojams, dinamika leidžia teigti,

kad 2008 - 2015 metais institucijų, įgyvendinančių valstybės politiką darbuotojų saugos ir sveikatos

srityje, kontroliuojančių darbuotojų saugą ir sveikatą reglamentuojančių teisės aktų įgyvendinimą

šalies įmonėse bei socialinių partnerių įgyvendinamos priemonės (švietėjiška - konsultacinė veikla,

skatinanti nulinę toleranciją alkoholio vartojimui darbo vietose, vidinės kontrolės įmonėse

stiprinimas, organizuojamos darbuotojų patikrų blaivumui nustatyti darbo vietose akcijos) buvo

santykinai efektyvios.

15

28 grafikas

Mirtinų bei sunkių NA darbe, kai nukentėjusieji buvo neblaivūs, dinamika (%) 2008 –

2015 metais


2015 metais 3 mirtini (60% skaičiuojant nuo mirtinų NA darbe, įvykusių neblaiviems

darbuotojams) ir 2 sunkūs (25%) NA darbe įvyko statybos, 4 sunkūs (50%) ir 1 mirtinas (20%) NA

darbe apdirbamosios gamybos EVR įmonėse.

29 grafikas

Mirtinų ir sunkių NA darbe, kai nukentėjusieji buvo neblaivūs, dinamika 2008 – 2015

metais pagal įmonių EVR


Mirtinų ir sunkių NA darbe, įvykusių neblaiviems darbuotojams, 2008 – 2015

laikotarpyje mažėjimo tendencijos buvo statybos, transporto ir saugojimo, žemės ūkio,

miškininkystės EVR įmonėse (29 grafikas).

Lengvi NA darbe, kai nukentėjusieji asmenys buvo neblaivūs, vidutiniškai sudaro apie

0,5% visų NA darbe.

2015 metais 80% mirtinų ir 62% sunkių NA darbe, kai nukentėjusieji buvo neblaivūs,

įvyko atliekant statybos, remonto ir susijusius darbus. Po 13% sunkių NA darbe įvyko atliekant

sandėliavimo, pakrovimo iškrovimo darbus, medienos bei metalų apdorojimo darbus. atitinkamai

18% ir 10% - atliekant statybos, statybos remonto darbus.

Beveik pusė (6 arba 46%) mirtinų ir sunkių nelaimingų atsitikimų darbe, kurių metu 2015

metais nukentėjo neblaivūs darbuotojai, įvyko darbuotojams nukritus iš aukščio, 2 sunkūs –

darbuotojui nugriuvus.

16

PROFESINIŲ LIGŲ, UŽREGISTRUOTŲ 2015 METAIS, ANALIZĖ

Profesinių ligų valstybės registro duomenimis, per 2015 metus užregistruotos 437

profesinės ligos (toliau – PL) 240 asmenų (1 grafikas). Sergamumo profesinėmis ligomis dinamika

2008 – 2015 m. (2 grafikas): sergamumas profesinėmis ligomis sumažėjo 2,4 karto, o asmenų,

susirgusių profesinėmis ligomis, per šį laikotarpį sumažėjo 3 kartus. Per 2008 – 2015 m. laikotarpį

didžiausias sergamumas užregistruotas 2008 m. (1030 PL buvo nustatyta 738 asmenims), mažiausiai

profesinių ligų nustatyta 2012 m. (393 PL), mažiausiai asmenų susirgo profesinėmis ligomis 2015 m.

(240 asmenų).

1 grafikas 2 grafikas

2015 m. 100000 dirbančiųjų teko 36,6 profesinės ligos arba 20,1 asmens susirgusio

profesine liga (3 grafikas). Pagal dažnumą 2008 - 2015 m. laikotarpiu sergamumas profesinėmis

ligomis nuolat mažėjo: 2008 m. 100000 dirbančiųjų teko 79,1 PL ir, iki 2015 m. sumažėjo 2,2 karto

(2015 m. 100000 dirbančiųjų teko 36,6 PL). Asmenų, kuriems nustatytos profesinės, 100000

dirbančiųjų 2008 m. teko 56,7 asmens, o per 2008 – 2015 m. laikotarpį sumažėjo 2,8 karto iki 20,1

asmens tenkančio 100000 dirbančiųjų. Nors per šį laikotarpį tiek nustatytų profesinių ligų, tiek

asmenų, susirgusių profesinėmis ligomis, skaičius žymiai sumažėjo, tačiau padidėjo vienam asmeniui

diagnozuojamų profesinių ligų skaičius: 2008 m. vienam asmeniui teko vidutiniškai po 1,4 PL, o

2015 m. vienam asmeniui buvo nustatoma po 1,8 PL (4 grafikas).


2015 m. vyrams nustatytos 305 (70) profesinės ligos, moterims - 132 (30) profesinės

ligos. 2015 m. vyrams nustatyta 2,7 karto mažiau profesinių ligų negu 2008 m. (2008 m. vyrams

buvo nustatyta 820 PL). 2015 m. moterims nustatyta 1,6 karto mažiau profesinių ligų negu 2008 m.

(2008 m. moterims buvo nustatyta 210 PL). Mažiausiai profesinių ligų vyrams nustatyta 2012 m.

(295 PL), moterims – 2011 m. (74 PL). Nuo 2011 m. iki 2015 m. vyrams nustatytų profesinių ligų

skaičius mažai kito ir siekė vidutiniškai 318 PL, o moterims šiuo laikotarpiu nustatytų profesinių ligų

skaičius nuolat didėjo nuo 74 PL iki 132 PL (5 grafikas). 2015 m. lyginant su 2008 m. vyrams

nustatomų profesinių ligų procentas sumažėjo nuo 80% iki 70%, moterims atitinkamai padidėjo nuo

20% iki 30% (6 grafikas).

17


2015 m. jungiamojo audinio ir skeleto-raumenų sistemos ligos sudarė – 64,1% (280

PL), ausų ligos – 16,7% (73 PL), nervų sistemos ligos – 13,5% (59 PL) visų nustatytų profesinių ligų

(7 grafikas). Nuo 2008 m. nustatytų profesinių jungiamojo audinio ir skeleto-raumenų sistemos ligų

sumažėjo 1,9 karto, t. y. nuo 526 PL 2008 m. iki 208 PL 2015 m. Per tą patį laikotarpį nustatytų ausų

ligų sumažėjo 3,3 karto nuo 243 PL iki 73 PL, o nervų sistemos ligų 3,6 karto nuo 211 PL iki 59 PL

(8 grafikas).


Daugiausia profesinių ligų 2015 m. lėmė fizikiniai veiksniai (triukšmas, vibracija). Jie

sąlygojo 52,6% profesinių ligų, t. y. 230 profesines ligas (73 PL lėmė triukšmas, 157 PL - vibracija).

Ergonominiai veiksniai 2015 m. lėmė 42,6% (186 PL) (9 grafikas). 2015 m. lyginant su 2008 m. 2,7

karto sumažėjo fizikinių veiksnių sukeltų profesinių ligų (nuo 754 PL iki 230 PL). Ergonominių

veiksnių lemtų ligų skaičius sumažėjo 1,2 karto (nuo 230 PL iki 186 PL), cheminių ir biologinių

veiksnių sukeltų profesinių ligų skaičius sumažėjo atitinkamai 2 (nuo 16 PL iki 8 PL) ir 1,7 karto

(nuo 15 PL iki 9 PL) (10 grafikas).


18

Per 2008 – 2015 m. laikotarpį daugiausia profesinių ligų lėmė fizikiniai ir ergonominiai

veiksniai. Jie sudarė vidutiniškai 95,2% profesinių ligų priežasčių. Mažiausias šių veiksnių rodiklis

buvo 2010 m. – 92,8%, didžiausias - 2009 m. ir 2013 m. - 97,1%. Fizikinių veiksnių sukeltų ligų

procentas nuolat mažėjo nuo 76,4% iki 52,6%, o ergonominių veiksnių sukeltų ligų procentas didėjo

nuo 20,7% iki 42,6%. Ergonominių veiksnių lemtų profesinių ligų skaičius nuo 2008 m. (230 PL)

mažėjo iki 2011 m. (103 PL), o nuo 2012 m. (114 PL) iki 2015 m. didėjo (186 PL) (11 grafikas).

Vyrams ir moterims nustatytų profesinių ligų priežastys skiriasi: 2015 m. vyrams

fizikiniai veiksniai sukėlė 70,8% (216 PL), ergonominiai veiksniai – 25,6% (78 PL) nuo visų vyrams

nustatytų profesinių ligų; moterims fizikiniai veiksniai lėmė 10,6 % (14 PL), ergonominiai veiksniai

– 81,8% (108 PL) nuo visų moterims nustatytų profesinių ligų. 2015 m., lyginant su 2008 m., vyrams

fizikinių veiksnių sukeltų profesinių ligų sumažėjo 3,3 karto (nuo 719 PL iki 216 PL). Ergonominių

veiksnių lemtų ligų skaičius vyrams sumažėjo 1,1 karto (nuo 85 PL iki 78 PL). Per šį laikotarpį

moterims fizikinių veiksnių sukeltų profesinių ligų skaičius sumažėjo 2,5 karto (nuo 35 PL iki 14

PL), o ergonominių veiksnių lemtų profesinių ligų skaičius sumažėjo 1,3 karto (nuo 145 PL iki 108

PL). Ergonominių veiksnių lemtų ligų skaičius vyrams mažiausias buvo 2012 m. (44 PL) ir nuo tada

nuolat didėjo iki 2015 m. (78 PL), moterims mažiausiai ergonominių veiksnių lemtų ligų buvo

nustatyta 2010 m. (49 PL) ir šis skaičius nuolat didėjo iki 2015 m. (108 PL) (12 grafikas).


Per 2008 – 2015 m. laikotarpį daugiau kaip pusė profesinių ligų buvo nustatyta 55 - 64

metų amžiaus asmenims, turintiems 31 - 40 metų darbo stažą. Dažniausiai profesinėmis ligomis

suserga įrenginių ir mašinų operatoriai ir surinkėjai bei kvalifikuoti darbininkai.

Pagal ekonominės veiklos rūšis 2015 m. daugiausia profesinių ligų diagnozuota

apdirbamojoje gamyboje - 32% (140 PL), statybose – 24% (105 PL), transporte 16% (70 PL), žemės

ūkyje ir miškininkystėje – 10,1% (44 PL) (13 grafikas). Šiose keturiose ekonominėse veiklose 2008 –

2015 m. laikotarpiu buvo nustatoma vidutiniškai 80,1% visų profesinių ligų: mažiausias procentas

buvo 2008 m. - 78,2%, didžiausias 2013 m. ir 2015 m. - 82,1% (14 grafikas).


19

Pagal apskritis 2015 metais daugiausia profesinių ligų nustatyta Telšių apskrityje –

21,3% (93 profesinės ligos), Kauno apskrityje - 19% (83 profesinės ligos), Šiaulių apskrityje –

13,3% (58 profesinės ligos) (15 grafikas). Šiose trijose apskrityse ir 2008 - 2015 m. laikotarpiu

buvo diagnozuota apie pusė Lietuvoje nustatytų profesinių ligų (16 grafikas). Tokia profesinių

ligų koncentracija trijose apskrityse sietina ne tik su apskrityse esančių statybos, apdirbamosios

gamybos ir transporto įmonių koncentracija, bet ir su darbo medicinos gydytojų prieinamumu

gyventojams: iš 7 Lietuvoje dirbančių darbo medicinos gydytojų 3 dirba Kaune, 2 Mažeikiuose.


Documents

NELAIMINGŲ ATSITIKIMŲ DARBE 2015 M. ANALIZĖ (2008–2015 ... · Mirtinų NA darbe dažnumo dinamika 2008-2015 m. Šaltinis: Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos