Embed Size (px)
Citation preview
VILNIUS 2004
VILNIAUS GEDEMINO TECHNIKOS
UNNIVERSITETAS NELAIMINGŲ ATSITIKIMŲ IR SUSIRGIMŲ DARBE ANALIZĖ. ES
TARYBOS DIREKTYVŲ - 98/24/EC IR 92/57/EEC ĮGYVENDINIMO
PASĖKMIŲ TYRIMAS Autoriai: doc. dr. Petras Čyras doc. dr. Ritoldas Šukys doc. dr. Algirdas Jakutis doc. dr. Vytautas Nainys
3
1.PROFESINIŲ LIGŲ IR NELAIMINGŲ ATSITIKIMŲ DARBE EKONOMINIŲ IR SOCIALINIŲ PASEKMIŲ NUSTATYMAS IR PREVENCINIŲ PRIEMONIŲ BEI REKOMENDACIJŲ EKONOMINĖS VEIKLOS SRITIMS PARENGIMAS ............................5
ĮVADAS .............................................................................................................................................. 5
1.1. Darbo tikslas ir tyrimo metodai .................................................................................................... 5
1.2. Darbuotojų saugos ir sveikatos būklė šalyje................................................................................. 6 1.2.1. Nelaimingi atsitikimai darbe.................................................................................................. 6 1.2.2 Sergamumas profesinėmis ligomis ....................................................................................... 13 1.2.3. Darbuotojų saugos ir sveikatos valdymas............................................................................ 19 1.2.4. Išvados ................................................................................................................................. 24
1.3. Profesinių ligų bei nelaimingų atsitikimų darbe ekonominės ir socialinės pasekmės ................ 29 1.3.1. Profesinių ligų ir nelaimingų atsitikimų darbe ekonominės pasekmės................................ 29 1.3.2. Profesinių ligų ir nelaimingų atsitikimų darbe socialinės pasekmės ................................... 33
1.4. Priemonės ir rekomendacijos ekonominės veiklos rūšims ir darbams, kad būtų išvengta nelaimingų atsitikimų darbe ir susirgimų profesinėmis ligomis........................................................ 37
1.4.1. Bendrosios priemonės.......................................................................................................... 37 1.4.2. Neatidėliotinos priemonės ................................................................................................... 39
1.5. Priemonių įgyvendinimo nauda .................................................................................................. 40
2. ES TARYBOS DIREKTYVOS 98/24/EC (“DĖL DARBUOTOJŲ SAUGOS IR SVEIKATOS APSAUGOS NUO PAVOJŲ DARBE, SUSIJUSIŲ SU CHEMINĖMIS MEDŽIAGOMIS”) ĮGYVENDINIMO PASEKMIŲ POVEIKIO VERTINIMAS .......................41
ĮVADAS ............................................................................................................................................ 41
2.1 Tyrimo tikslas .............................................................................................................................. 42
2.2 Tyrimo metodika.......................................................................................................................... 42
2.3 Direktyvos 98/24/EC analizė ir suderinamumas su kitais galiojančiais teisės aktais [ 1, 2, 3, 4, 6, 9, 10, 11 ] ........................................................................................................................................... 43
2.4 Statistinių duomenų apie tyrimo objektą rinkimas ir analizė [ 5, 6, 14, 15, 16 ]......................... 52
2.5 Direktyvos 98/24/EC įgyvendinimo pasekmių ekonominės veiklos srityse tyrimas .................. 54 2.5.1 Pagal esamą saugos ir sveikatos darbe būklę ir galiojančius teisės aktus............................. 54 2.5.2 Tyrimas atskirose ekonominės veiklos srityse...................................................................... 55 2.5.3 Tyrimas pagal apklausos duomenis ...................................................................................... 57
2.6 Direktyvos įgyvendinimo kaštai .................................................................................................. 60 2.6.1 Kaštų nustatymas statistiniu analitiniu metodu [ 5, 6, 7 ] ..................................................... 60 2.6.2 Kaštų nustatymas apklausos metodu .................................................................................... 62 2.6.3 Kaštai įmonėms (smulkioms, vidutinėms ir didelėms)......................................................... 64 2.6.4 Kaštai atskiroms ekonominės veiklos rūšims ....................................................................... 66
4
2.6.5 Kaštai šalies (ūkio) mastu, jų tarpe ir valstybinėms institucijoms........................................ 66
2.7 Direktyvos 98/24/EC įgyvendinimo teigiamo socialinio poveikio nustatymas........................... 67
2.8 Pagrindinės išvados...................................................................................................................... 68
2.9 Rekomendacijos dėl direktyvos 98/24/EC įgyvendinimo ........................................................... 71
2.10 Rekamendacijos dėl informacijos pateikimo visuomenei apie Direktyvos įgyvendinimą. ....... 72
3. ES TARYBOS DIREKTYVOS 92/57/EEC (“DĖL MINIMALIŲ SAUGOS IR SVEIKATOS REIKALAVIMŲ LAIKINOSIOSE IR KILNOJAMOSIOSE STATYBVIETĖSE”) ĮGYVENDINIMO PASEKMIŲ POVEIKIO VERTINIMAS ....................................................73
Įvadas ................................................................................................................................................. 73
3.1 Direktyvos 92/57/EEC TIKSLAS ............................................................................................... 74
3.2 Tyrimo tikslas .............................................................................................................................. 77
3.3 Tyrimo metodika.......................................................................................................................... 78
3.4 Dabarties padėtis......................................................................................................................... 78 3.4.1 Direktyvą 92/57/EEC įgyvendinančių nuostatų suderinamumas su galiojančiais Lietuvos teisės aktais. Galimos reguliavimo alternatyvos............................................................................ 78 3.4.2 Saugos ir sveikatos būklė statybos įmonėse ......................................................................... 81 3.4.3 Verslo visuomeninių ir valstybinių organizacijų, profesinių sąjungų, ekspertų nuomonė ... 82
3.5 įmonių Apklausos rezultatai ir jų analizė .................................................................................... 85 3.5.1 Apklausos duomenų rezultatai.............................................................................................. 86 3.5.2 Papildomos apklausos rezultatai ........................................................................................... 89
3.6 Direktyvos 92/57/EEc įgyvendinimo kaštai ................................................................................ 90 3.6.1 Kaštų nustatymo metodika.................................................................................................... 90 3.6.2 Kaštų nustatymas apklausos metodu .................................................................................... 91 3.6.3 Kaštai didelėms, vidutinėms ir smulkioms statybos įmonėms ............................................. 95 3.6.4 Kaštai šalies (ūkio) mastu Direktyvos nuostatoms įgyvendinti, tarp jų ir viešajam (valstybiniam) sektoriui ................................................................................................................. 95 3.6.5 Rezultatų analizė ................................................................................................................... 96 3.6.6 Išvados ir rekomendacijos..................................................................................................... 98
3.7 Direktyvos įgyvendinimo nauda (teigiamas poveikis) .............................................................. 100
3.8 Rekomendacijos dėl informacijos pateikimo visuomenei apie direktyvos įgyvendinimą......... 101
LITERATŪRA ................................................................................................................................ 102
PRIEDAS. Nelaimingų atsitikimų pasiskirstymas pagal jų priežastis ............................................ 104
5
11..PPrrooffeessiinniiųų lliiggųų iirr nneellaaiimmiinnggųų aattssiittiikkiimmųų ddaarrbbee eekkoonnoommiinniiųų iirr ssoocciiaalliinniiųų ppaasseekkmmiiųų nnuussttaattyymmaass iirr pprreevveenncciinniiųų pprriieemmoonniiųų bbeeii rreekkoommeennddaacciijjųų eekkoonnoommiinnėėss
vveeiikkllooss ssrriittiimmss ppaarreennggiimmaass
ĮVADAS
Lietuvos pasirengimas narystei ir pati narystė ES remiasi integracijos į ES naudos ir sąnaudų
įvertinimais. Iki šiol atlikti Lietuvos integracijos į ES tyrimai ir narystės ES poveikį
apibendrinančios studijos leidžia teigti, kad tai turėtų teigiamai paveikti visą Lietuvos ūkį. ES teisės
perkėlimo ir įgyvendinimo procesą galima vertinti kaip investiciją į Lietuvos ūkį. Neabejotinas
teigiamas ES teisės aktų poveikis gerinant gyvenimo kokybę. Darbuotojų sauga ir sveikata yra viena
iš prioritetinių krypčių, turinti tiesioginį poveikį gyvenimo kokybei.
Europos Bendrijos Komisija parengė Europos Bendrijų Profesinės saugos ir sveikatos
strategiją 2002 - 2006 metams. Joje nustatytos pagrindinės Europos Sąjungos strateginės kryptys
gerinant darbuotojų saugą ir sveikatą. Nuo 2004 metų Lietuva turės vadovautis šios Strategijos
nuostatomis.
Dabartinė Lietuvos saugos ir sveikatos būklė duoda pagrindo nerimauti, nes nelaimingų
atsitikimų darbe ir profesinių ligų skaičius mažėja ne visose ūkinės veiklos rūšyse. Įvertinus visa tai
reikia numatyti ir įgyvendinti priemones nelaimingų atsitikimų ir profesinių ligų prevencijai.
Šiame moksliniame tyrime, įvertinus esamą darbuotojų saugos ir sveikatos būklę, profesinių
ligų bei nelaimingų atsitikimų darbe ekonomines ir socialines pasekmes bei Europos Bendrijų
Profesinės saugos ir sveikatos strategiją 2002 - 2006 metams, parengtos prevencinės priemonės ir
rekomendacijos ekonominės veiklos sritims ir darbams, kad sumažinti sergamumą profesinėmis
ligomis ir nelaimingų atsitikimų darbe skaičių ir tuo pačiu išvengti neigiamų ekonominių ir
socialinių pasekmių.
1.1. Darbo tikslas ir tyrimo metodai
Šio mokslinio projekto pagrindinis tikslas yra įvertinti profesinių ligų bei nelaimingų
atsitikimų darbe ekonomines ir socialines pasekmes bei parengti prevencines priemones ir
6
rekomendacijas ekonominės veiklos rūšims ir darbams, kad sumažinti sergamumą profesinėmis
ligomis ir nelaimingų atsitikimų darbe skaičių ir tuo pačiu išvengti neigiamų ekonominių ir
socialinių pasekmių.
Siekiant šio tikslo buvo naudojami atrankos, apklausos, statistiniai - analitiniai, matematinio
modeliavimo metodai bei atlikta analizė ir įvertinta:
esama darbuotojų saugos ir sveikatos būklė atskirose ekonominės veiklos rūšyse. Ją vertinant
buvo remiamasi:
darbuotojų saugos ir sveikatos būkle 2001- 2002 metais (2001- 2002 metų VDI metinėmis
ataskaitomis apie darbuotojų saugos ir sveikatos ir darbo įstatymų laikymosi būklę įmonėse
duomenimis);
2002 - 2003 metais atliktų mokslinių tyrimų apie darbuotojų saugos ir sveikatos būklę
atskirose ekonominės veiklos rūšyse analize ir teisės aktų, parengtų pagal ES direktyvas, analizės
išvadomis bei rekomendacijomis;
ataskaitos apie saugos ir sveikatos darbe teisės aktų įgyvendinimo kontrolės Lietuvos
Respublikoje vertinimą (ES valstybių kandidačių darbo inspekcijų vertinimas) išvadomis;
Dvynių programos „Profesinės saugos ir sveikatos stiprinimas Lietuvoje” rekomendacijomis;
socialinių partnerių pasiūlymais profesinės saugos ir sveikatos gerinimui.
Europos Bendrijų Profesinės saugos ir sveikatos strategijos 2002 - 2006 metams nuostatomis,
kurios aktualios Lietuvai.
Didžiosios Britanijos Glazgovo universiteto tyrimo ataskaitos „Darbuotojų dalyvavimas
sudarant saugias ir sveikas darbo sąlygas” rekomendacijomis.
Europos agentūros Sauga ir sveikata darbe (European Agency for Safety and Health at Work)
atliktais tyrimais.
Vykdant tyrimą buvo atlikta apklausa ir įvertinta tokių institucijų nuomonė:
Sveikatos apsaugos ministerijos Žmogiškųjų išteklių ir informacijos valdymo, bei
Visuomenės sveikatos skyriai;
Lietuvos darbo birža prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos;
Valstybinė medicininės socialinės ekspertizės komisija prie Socialinės apsaugos ir darbo
ministerijos;
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
Statistikos skyrius;
Lietuvos Respublikos valstybinė darbo inspekcija;
Lietuvos invalidų reikalų taryba prie Lietuvos Respublikos vyriausybės;
Lietuvos profesinių sąjungų konferencija ;
7
Lietuvos geležinkelininkų profsąjungų federacija;
Lietuvos kelių ir autotransporto darbuotojų profesinių sąjungų federacija;
Lietuvos statybininkų profesinė sąjunga;
Lietuvos žemės ūkio darbuotojų profesinių sąjungų federacija;
Lietuvos pramonininkų konfederacijos Darbo saugos komitetas;
Lietuvos statybininkų asociacija.
Pagrindinis tyrimo rezultatas – parengtos prevencines priemonės ir rekomendacijos
ekonominės veiklos rūšims ir darbams, kurias įgyvendinus, bus sumažintos neigiamos socialinės ir
ekonominės pasekmės dėl sergamumo profesinėmis ligomis ir nelaimingų atsitikimų darbe.
Pagrindiniam rezultatui pasiekti buvo:
1. Išnagrinėta:
darbuotojų saugos ir sveikatos būklė 2001- 2002 metais (VDI metinės ataskaitos);
2002 - 2003 metais atliktų mokslinių tyrimų apie darbuotojų saugos ir sveikatos būklę
atskirose ekonominės veiklos rūšyse ir teisės aktų, parengtų pagal ES direktyvas, įgyvendinimą
ataskaitos ir jų išvados bei rekomendacijos;
socialinių partnerių pasiūlymai profesinės saugos ir sveikatos gerinimui;
įmonių, valstybės, mokslo ir visuomeninių institucijų apklausos rezultatai;
Europos agentūros Sauga ir sveikata darbe (European Agency for Safety and Health at Work)
atlikti tyrimai.
2. Įvertintos profesinių ligų bei nelaimingų atsitikimų darbe ekonominės ir socialinės
pasekmės atskirose ūkio šakose:
• dėl profesinių ligų;
• dėl nelaimingų atsitikimų darbe.
• socialinio draudimo kaštai;
gydymo ir reabilitacijos kaštai;
• reintegravimo į darbo rinką problemos;
• kitos galimos socialinės pasekmės.
3. Parengtos bendrosios priemonės (teisinės, organizacinės, ekonominės ir kitos) ir
rekomendacijos ekonominės veiklos rūšims ir darbams, kad būtų išvengta nelaimingų atsitikimų
darbe ir susirgimų profesinėmis ligomis ir nustatytos orientacinės lėšos, reikalingos priemonių
įgyvendinimui.
4. Įvertintos laukiamos orientacinės ekonominės bei socialinės pasekmės, įgyvendinus
priemones.
6
1.2. Darbuotojų saugos ir sveikatos būklė šalyje
1.2.1. NELAIMINGI ATSITIKIMAI DARBE
VDI darbo inspekcijos duomenimis, 20021 m. Lietuvoje darbe įvyko 2530 registruotų
nelaimingų atsitikimų (74 mirtini, 145 sunkūs, 2311 lengvi). 100 tūkstančių darbuotojų teko 224,7
visų nelaimingų atsitikimų, iš kurių 12,9 sunkūs ir 6,6 mirtini. Palyginus su 2001 m. nelaimingų
atsitikimų skaičius darbe išliko beveik toks pat.
Analizuojant nelaimingus atsitikimus pagal ekonominės veiklos rūšis 2002 m., matosi, kad
daugiausia jų, kaip ir 2001m., įvyko apdirbamosios pramonės, statybos, transporto, sandėliavimo ir
ryšių, didmeninės ir mažmeninės prekybos, automobilių remonto, buitinių daiktų taisymo įmonėse.
Lyginant nelaimingų atsitikimų skaičių 1000 darbuotojų pagal ekonominės veiklos rūšis, reikėtų
atkreipti dėmesį, kad beveik visų rūšių įmonėse nelaimingų atsitikimų skaičius sumažėjo.
Žuvininkystės ūkyje - net 4 kartus. Nelaimingų atsitikimų pasiskirstymas pagal ekonominės veiklos
rūšis pateiktas 1 pav.
10041000
348 401
295269
157 170140
130129 125
119
102
0
200
400
600
800
1000
1200
Apd
irbam
oji
pram
onė
Sta
tyba
Tran
spor
tas,
sandėl
iavi
mas
ir ry
šiai
Did
men
inė
irm
ažm
eninė
prek
yba
Žemės
ūki
s,m
edži
oklė
,m
iški
nink
ystė
Sve
ikat
a ir
soci
alin
isda
rbas
Švi
etim
as
20012002
1 pav. Nelaimingų atsitikimų pasiskirstymas pagal ekonominės veiklos rūšis 1000 darbuotojų.
2002 m. apdirbamosios pramonės įmonėse įvyko daugiausiai nelaimingų atsitikimų darbe
(15 mirtinų, 42 sunkūs ir 943 lengvi), kurie sudarė 39,5 % visų šalyje įvykusių nelaimingų
atsitikimų darbe (20,3 % mirtinų, 29 % sunkių, 40,8 % lengvų).
Apdirbamosios pramonės įmonėse darbuotojų saugai ir sveikatai skiriama mažai dėmesio:
• Tik 10 % metalo apdorojimo įmonių atliekamas rizikos vertinimas darbo vietose ir
sudaromi planai bei skiriamos lėšos nustatytiems pavojams šalinti;
7
• Tik trečdalis maisto produktų ir gėrimų gamybos įmonių aprūpina darbuotojus
asmeninėmis apsauginėmis priemonėmis, vadovaujantis ,,Darbuotojų aprūpinimo asmeninėmis
priemonėmis nuostatų" reikalavimais. Kai kuriose įmonėse visai neįvertintos darbo aplinkos
rizikos;
• Daugelyje tekstilės pramonės įmonių medžiagos, pagaminta produkcija nešiojama,
kilnojama rankomis, o šiuos darbus atlieka moterys, keldamos sunkesnius nei numatyta
,,Krovinių kėlimo rankomis bendrųjų nuostatų" reikalavimuose krovinius. Tik pusė įmonių
aprūpina darbuotojus asmeninėmis apsauginėmis priemonėmis;
• 70 - 80 % medienos ir medinių gaminių gamybos įmonių neatliktas darbo vietų
higieninis vertinimas. Tik 16 % įmonių atliko rizikos vertinimą, taip pat aprūpino darbuotojus
asmeninėmis apsauginėmis priemonėmis pagal ,,Darbuotojų aprūpinimo asmeninėmis
apsauginėmis priemonėmis nuostatų" reikalavimus.
2002m statybos įmonėse įvyko 401 nelaimingas atsitikimas, t.y. 15% daugiau nei 2001 m. ir
tai beveik 16% visų darbe įvykusių nelaimingų atsitikimų. Iš jų 343 (86%) lengvi, 36 (9%)sunkūs,
22 (5%)mirtini. Palyginus su 2001 m. bendras nelaimingų atsitikimų darbe skaičius išaugo 15%,
lengvų 18%, mirtinų sumažėjo 1 atveju, sunkių padidėjo 2 atvejais. Statybos įmonėse įvykusių
nelaimingų atsitikimų pasiskirstymas pateiktas 2 pav.
348 401
291 (84%)343 (86%)
34 (10%)36 (9%)
23 (6%) 22 (5%)
0
100
200
300
400
500
Viso Lengvi Sunkūs Mirtini
20012002
2 pav. Statybos įmonėse įvykusių nelaimingų atsitikimų pasiskirstymas.
Atlikus statybos įmonių analizę, konstatuojame:
• Net 52% (208 atvejai) statybos įmonėse įvykusių nelaimingų atsitikimų priežastys
susijusios su asmenų veiksmais, 20 % (81 atsitikimas) - dėl priežasčių, susijusių su darbo
organizavimu, 6 % (23) - dėl priežasčių, susijusių su eismu. Daugiausia mirčių – 45 % (10),
sunkių atsitikimų 47% (17) įvyko dėl priežasčių, susijusių su darbo organizavimu. Palyginus su
2001 m. statybos pramonės įmonėse dėl darbo organizavimo bendras nelaimingų atsitikimų
darbe skaičius išaugo nuo 39 iki 81 atvejo t.y. du kartus. Iš jų mirtini 1.4 karto, sunkūs beveik 3
kartus, lengvi –du kartus. Statyboje tik ketvirtadalis įmonių yra įvertinę riziką ir darbuotojus
aprūpinę asmeninėmis apsauginėmis priemonėmis;
8
2002 m. transporto įmonėse įvyko 236 nelaimingi atsitikimai darbe, iš kurių 204 lengvi, 21
sunkus ir 11 mirtinų. Tai sudaro 9 % visų (8,8 % lengvų, 14,5 % sunkių ir 14,9 % mirtinų)
nelaimingų atsitikimų darbe šalyje. Palyginus su 2001 metais, bendras nelaimingų atsitikimų
skaičius darbe sumažėjo 6.3 %, mirtinų – beveik 27%, sunkių skaičius išliko toks pat (21
atsitikimas). Net 37 % (90) įvyko dėl priežasčių, susijusių su asmenų veiksmais, 16 % (42) - dėl
priežasčių, susijusių su eismu, 13 % (34) priežasčių, susijusių su darbo organizavimu. Dėl
priežasčių susijusių su asmenų veiksmais įvyko pats didžiausias lengvų – 38% (80) ir sunkių –36%
(8) nelaimingų atsitikimų darbe transporto įmonėse. Daugiausia mirtinų atvejų – 36% (4) įvyko dėl
priežasčių, susijusių su eismu. Išvados:
• Tik kas ketvirtoje įmonėje atliekamas rizikos vertinimas darbo vietose, nors
90% transporto įmonių atliktas darbo vietų higieninis vertinimas
• kas penktoje - darbuotojai aprūpinami asmeninėmis apsauginėmis
priemonėmis;
• 96 % tikrintų autotransporto įmonių nustatyti norminių aktų pažeidimai, iš
kurių 74 % - organizaciniai ir 22 % - techniniai.
2002 m. žemės ir miškų ūkio įmonėse iš viso įvyko 130 nelaimingų atsitikimų darbe, iš kurių
112 lengvų, 11 sunkių ir 7 mirtini. Mirtinų nelaimingų atsitikimų įvyko 2 (arba 40 %) daugiau,
sunkių – 2 (arba 15 %) mažiau ir lengvų –28 ( arba 20 %) mažiau, negu 2001m.
2002 m. lyginant su 2001 m. nelaimingų atsitikimų skaičius žemės ir miškų ūkio įmonėse
sumažėjo. Tikėtina, kad tai iš dalies įvyko ir dėl to, kad 13 % sumažėjo veikiančių įmonių skaičius.
71% nelaimingų atsitikimų darbe įvyko dėl norminių aktų reikalavimų nesilaikymo, 16 % –
dėl netinkamai organizuoto darbo. 75 % žemės ir miškų ūkio įmonių neatlieka rizikos vertinimo
prieš parenkant asmenines apsaugines priemones. To dažniausiai neatlieka individualios miško
ruošos įmonės, kuriose dirba vienas ar du darbuotojai.
Nelaimingų atsitikimų darbe priežastys.
Daugiausiai nelaimingų atsitikimų įvyksta dėl asmenų veiksmų ir netinkamo darbo
organizavimo. Nelaimingų atsitikimų pasiskirstymas pagrindinių ekonominės veiklos rūšių įmonėse
pagal priežastis susijusias su asmenų veiksmais ir darbo organizavimu parodytas 3 pav.
9
625 (63%)
133 (13%)
208 (52%)
81 (20%)90 (37%)
34 (13%)57 (34%)
27 (16%)7 (33%)4 (19%)
0
100
200
300
400
500
600
700
Apdi
rbam
oji
pram
onė
Stat
ybos
įmonės
Tran
spor
toįm
onės
Dim
eninės
irm
ažm
eninės
prek
ybos
įmonės
e
Kasy
bos
pram
onės
irka
rjeru
sek
splo
atuo
janč
ios
Asmenų veiksmai
Darbo organizavimas
3 pav. Nelaimingų atsitikimų pasiskirstymas pagrindinių ekonominės veiklos rūšių įmonėse pagal
priežastis, susijusias su asmenų veiksmais ir darbo organizavimu.
Daugiausia nelaimingų atsitikimų dėl priežasčių susijusių su darbo organizavimu 2002 m.
įvyko apdirbamosios pramonės (133 atvejai) ir statybos pramonės (81 atvejis) įmonėse. Iš jų 5
(33%) mirtini – apdirbamosios pramonės ir 10 (45%) mirtinų statybos įmonėse. Jei 2001 m. žemės
ūkio įmonėse darbe dėl organizacinių priežasčių įvyko 14 nelaimingų atsitikimų, tai 2002 m. jau 1,5
karto daugiau – 21, transporto įmonėse 3,4 karto daugiau.
Daugiausiai nelaimingų atsitikimų darbe, susijusių su asmenų veiksmais, įvyko
apdirbamosios pramonės įmonėse - 63 % (625 atvejai). Dauguma jų, t.y. 65 % – lengvi nelaimingi
atsitikimai darbe. Nelaimingų atsitikimų darbe pasiskirstymas apdirbamosios pramonės įmonėse
2002 metais pagal priežastis, susijusias su asmenų veiksmais, pavaizduotas 4 pav.
Daugiausia nelaimingų atsitikimų dėl asmenų veiksmų 66% įvyko medienos ir medinių
gaminių gamybos įmonėse, 125 (62%) – metalo apdorojimo įmonėse, 103 (59,5%) – tekstilės
pramonės įmonėse ir 91 (54,4%) – maisto produktų ir gėrimų gamybos įmonėse.
Nelaimingų atsitikimų pasiskirstymas pagrindinėse ekonominės veiklos rūšių įmonėse dėl
priežasčių, susijusių su darbo priemonių būkle ir darbo aplinka, parodytas 5 pav.
10
125 (62%)
91 (54,4%) 103 (59,5%)
187 (66%)
020406080
100120140160180200
Metalo apdorojimoįmonės
Maisto produktų irgėrimų gamybos
įmonės
Tekstilėspramonės įmonės
Medienos irmedinių gamyniųgamybos įmonės
2002
4 pav. Nelaimingų atsitikimų darbe pasiskirstymas apdirbamosios pramonės įmonėse 2002 metais
pagal priežastis, susijusias su asmenų veiksmais.
52 (5%)
23 (2%)
9 (2%)
21 (%)
7 (3%) 4 (1%)
0
10
20
30
40
50
60
Apdirbamoji pramonė Statybos įmonės Transporto įmonės
Darbo priemonių būklėsDarbo aplinka
5 pav. Nelaimingų atsitikimų pasiskirstymas pagrindinėse ekonominės veiklos rūšių įmonėse dėl
priežasčių, susijusių su darbo priemonių būkle ir darbo aplinka.
Daugiausia nelaimingų atsitikimų įvykusių dėl darbo priemonių būklės ir darbo aplinkos 2002
m. įvyko taip pat apdirbamosios pramonės įmonėse, iš jų 20% mirtini ir 19% sunkūs.
Pats didžiausias nelaimingų atsitikimų skaičius pagal traumavimo veiksnius apdirbamojoje
pramonėje, kaip ir 2001 m., įvyksta dėl veikiančių įrenginių ir mechanizmų poveikio. Tai 312
atvejų (arba 33 %) lengvų nelaimingų atsitikimų. Didžiausias sunkių nelaimingų atsitikimų
skaičius – 12 atveju (arba 29 %) taip pat įvyko dėl įrenginių ir mechanizmų poveikio. Nemažai
mirtinų nelaimingų atsitikimų įvyksta dėl lekiančių, judančių daiktų, skeveldrų – 2 atvejai (13 %),
dėl žmogaus kritimo iš aukščio, į gylį – 2 atvejai (13 %), dėl žmogaus griuvimo – 2 atvejai (13 %).
Analizuojant nelaimingus atsitikimus darbe transporto įmonėse pagal traumavimo veiksnius
matosi, kad dėl kelių transporto priemonės iš viso įvyko 46 atsitikimai (arba 19% nuo visų įvykusių
nelaimingų atsitikimų priežasčių), 27 atsitikimai įvyko dėl žmogaus kritimo iš aukščio.
11
Apdirbamosios pramonės, statybos įmonėse dažniausiai traumavimo priežastimis tampa
veikiantys įrenginiai, mechanizmai bei griuvimas. 2002 m. apdirbamosios pramonės įmonėse dėl
veikiančių mechanizmų susižalojo 325 darbuotojai t.y. 33% nuo visų nelaimingų atsitikimų
įvykusių apdirbamojoje pramonėje, dėl griuvimo – 125 darbuotojai 13%. Statybos įmonėse dėl
veikiančių mechanizmų susižalojo 34 (9%) darbuotojai, dėl griuvimo – 72 (17%), žmogaus
nukritimo iš aukščio – 87 (22%). Miškininkystės įmonėse 19,6 % nelaimingų atsitikimų įvyko
naudojant veikiančius įrenginius, 11,6 % –kroviniams, daiktams nukritus iš aukščio, 10,6 % –
žmogui nukritus iš aukščio.
Reikėtų atskirai paanalizuoti nelaimingus atsitikimus įvykusius dėl kritimo iš aukščio. 2002 m.
dėl kritimo iš aukščio įvyko 234 nelaimingi atsitikimai darbe, iš kurių 43 sunkūs ir mirtini. Net
pusė, t.y. 51% sunkių ir mirtinų nelaimingų atsitikimų dėl kritimo iš aukščio įvyko statybos įmonėse
ir 21% apdirbamojoje pramonėje.
Atlikus nelaimingų atsitikimų analizę pagal apskritis, galime išskirti Klaipėdos apskritį, kur
didžiausias nelaimingų atsitikimų skaičius tenkantis 1000 darbuotojų - 3,9, iš jų mirtinų - 0,09.
Šiaulių ir Telšių apskrityse didžiausias sunkių nelaimingų atsitikimų skaičius tenkantis 1000
darbuotojų - atitinkamai 0,20 ir 0,17. Utenos ir Šiaulių apskrityse didžiausias mirtinų atsitikimų
skaičius - po 0,08 nelaimingo atsitikimo 1000 darbuotojų.
Dirbant su potencialiais pavojingais įrenginiais 2002 m. bendras nelaimingų atsitikimų,
lyginant su 2001 m., skaičius sumažėjo, tačiau mirtinų skaičius išlieka pakankamai didelis.
• Dėl priežasčių, susijusių su asmenų veiksmais eksploatuojant PPĮ, įvyko 34 %
nelaimingų atsitikimų, iš jų: 69 % įvyko nukentėjusiajam pažeidus jam privalomus vykdyti
darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktų reikalavimus, 17 % – kitam asmeniui pažeidus
atitinkamus reikalavimus;
• Didelėje dalyje įmonių nesilaikoma vieno iš pagrindinių reikalavimų - įvertinti
specifines darbo sąlygas bei pavojus, kuriuos kelia naudojamas įrenginys;
• Rizika darbo vietose, kuriose naudojami potencialiai pavojingi įrenginiai, įvertinta
tik 23 % visų patikrintų įmonių. Mažose įmonėse, kurios sudaro didžiausią šiuo metu
veikiančių įmonių dalį, rizika įvertinta tik penktadalyje, vidutinių - ketvirtadalyje ir didelių –
trečdalyje įmonių.
Dirbant pavojingus darbus padidėjo mirtinų atsitikimų skaičius. 2002 m., lyginant su 2001m.,
dirbant su kėlimo mechanizmais mirtinų atsitikimų skaičius padidėjo net 3 kartus. Padidėjo
nelaimingų atsitikimų eksploatuojant slėginius indus. Daugiausia, beveik 42 %, nelaimingų
atsitikimų atliekant pavojingus darbus įvyko dėl blogo darbo organizavimo, iš jų kas šeštas - kai
12
gamybos organizavimas, technologinis procesas, gamybos būdai neatitiko teisės aktais numatytų
darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų;
Išanalizavus nelaimingus atsitikimus pagal profesijas, matome, kad 2002 m. kaip ir 2001 m.
daugiausia nelaimingų atsitikimų patiria metalo apdirbimo, mašinų gamybos ir giminingų profesijų
darbuotojai, pramoninių įrenginių operatoriai, nekvalifikuoti darbuotojai.
Apdirbamosios pramonės metalo apdorojimo įmonėse 2002 m. daugiausia nukentėjo metalo
apdorojimo ir mašinų gamybos darbuotojai. Statybos įmonėse 53% (212) nelaimingų atsitikimų
patyrė statybos darbuotojai, beveik ketvirtadalis susižalojusių – vairuotojai ir kilnojamųjų
mechanizmų operatoriai bei nekvalifikuoti statybos, pramonės ir transporto darbuotojai. Palyginus
su 2001 m. bendras susižalojusių statybos darbuotojų skaičius sumažėjo 13% (nuo 244 iki 212).
Susižalojusių vairuotojų ir kilnojamųjų įrenginių operatorių padaugėjo 40% (nuo 37 iki 52), metalo
apdorotųjų ir įrenginių prižiūrėtojų 20 % (nuo 39 iki 47).
Transporto įmonėse per metus žuvo 11, sunkiai susižalojo 14 vairuotojų ir kilnojamųjų
įrenginių operatorių. Autoavarijose nukentėjo 52 darbuotojai. Palyginus su 2001 m. žuvusių
vairuotojų skaičius sumažėjo 27 % (nuo 15 iki 11).
Nelaimingų atsitikimų skaičius 31-40 m. amžiaus darbuotojų grupėje sumažėjo 4% (nuo 27%
iki 2 %.). 2002 m. padidėjo 10 % nelaimingų atsitikimų skaičius 51-60 metų amžiaus bei jaunų 18-
30 metų darbuotojų, turinčių mažą darbo stažą, grupėse. Nelaimingų atsitikimų pasiskirstymas pagal
darbuotojų amžių pateiktas 6 pav.
02
22
2725
20
4
0
3
23 23
26
21
4
0
5
10
15
20
25
30
14-18 m. 18-20 m. 21-30 m. 31-40 m. 41-50 m. 51-60 m. 60 m.
%%
20012002
6 pav. Nelaimingų atsitikimų pasiskirstymas pagal darbuotojų amžių.
13
Nerimą kelia ir tai, kad paskutiniaisiais metais išaugo nelaimingų atsitikimų, kurių priežastis
yra darbuotojų neblaivumas. Neblaiviems darbuotojams sunkių ir mirtinų atsitikimų darbe įvyko
1,8 karto daugiau nei 2001 m., net 2 kartus daugiau įvyko mirtinų nelaimingų atsitikimų.
Kaip ir ankstesniais metais beveik nemažėja mirties atvejų darbo vietose dėl bendrų susirgimų.
Iš viso 2002 m. darbe mirė 42 darbuotojai iš jų 38 (90,5%) vyrai ir 4 (9,5%) moterys. Didžiausias
mirtingumas darbe išlieka nuo širdies ligų vyresnio amžiaus 41-50 metų (19 %) ir 51-60 metų (57,1
%) darbuotojų tarpe. Nors darbuotojų sveikata tikrinama, mirtingumas pirmais metais po sveikatos
tikrinimo yra 28,6 %. Analizė rodo, kad kaip ir ankstesniais metais 2002 m daugiausiai mirė
vairuotojų, sargų, šaltkalvių, statybininkų ir elektrikų .
Atlikus tyrimus nustatyta, kad daugiausia nelaimingų atsitikimų įvyksta privačiose įmonėse.
2002 m. privačiame sektoriuje palyginti su 2001 m., 7,5 % padaugėjo mirtinų atsitikimų. Tuo tarpu
valstybinėse įmonėse nelaimingų atsitikimų sumažėjo. 2002 m., kaip ir 2001 m., daugiausiai mirtinų
nelaimingų atsitikimų įvyko dėl priežasčių, susijusių su darbo organizavimu.
Nereikia užmiršti ir savižudžių, kurie mirė darbe ir kurių skaičius jau eilę metų nemažėja.
Pastaruoju metu auga darbuotojų skaičius, kurie apimti depresijos. Negydoma depresija pereina į
rimtus psichikos sutrikimus ir vėliau tie asmenys tampa potencialiais savižudžiais. Tai
konstatuojama tiriant periodiškai jų sveikatą asmens sveikatos priežiūros įstaigose, tačiau nuoroda
darbdaviams, dėl darbo ar darbo sąlygų pakeitimo tokiems darbuotojams, nepateikiama.
1.2.2 SERGAMUMAS PROFESINĖMIS LIGOMIS
2002 metais 469 asmenims nustatyta 801 profesinė liga. Iš jų 410 vyrams ir 59 moterims. 232
atvejai (49 %) tenka dirbantiems (197 atvejai vyrams ir 35 moterims) ir 237 nedirbantiems (213
vyrams ir 24 moterims) asmenims . Tai 231 (41 %) profesine liga (214 vyrams ir 17 moterims)
daugiau negu 2001 m. Lyginant su 2001 m. moterims nustatyta 20%, o vyrams – 43% profesinių
ligų daugiau. Duomenys apie profesinių ligų pasiskirstymą 2001 -2002 m. tarp moterų ir vyrų
parodyti 7 pav.
14
570 (100%)
501(88%)69 (12%)
801 (100%)
715 (88.7%)86 (11.3%)
0 200 400 600 800 1000
2001
2002
Moterims
Vyrams
Viso
7 pav. Profesinių ligų pasiskirstymas 2001 -2002 m. tarp moterų ir vyrų.
Kaip ir 2001 m., pats didžiausias profesinių ligų skaičius pagal įmonių ekonominės veiklos
rūšis išlieka žemės ūkio, medžioklės ir miškininkystės įmonėse. 2002 m. profesinių ligų nustatyta
79 atvejais arba 39 % daugiau negu 2001 m. Smarkiai profesinių ligų skaičius padidėjo ir statybos
įmonėse. Užregistruoti 52 nauji susirgimai t.y. 33,3 % daugiau negu 2001m. Apdirbamosios
pramonės darbuotojams profesinių ligų 2002 m. nustatyta 23 atvejais arba 20 % daugiau nei 2001
m.. Ypatingą dėmesį reikėtų atkreipti į transporto, sandėliavimo ir nuotolinių ryšių įmones, kur
profesinių ligų 2002 m. pripažinta net 2,4 karto daugiau.
Profesinių ligų duomenų palyginimas pagal ekonominės veiklos rūšis 2001- 2002 m. pateiktas
8 pav.
2002 m. didžiausią dalį tarp profesinių ligų sudarė triukšmo sukeltos ausų ligos – 44,6 %
(335 vyrų ir 22 moterų), vibracinės ligos – 37,3 % (297 vyrų ir 2 moterų), jungiamojo audinio ir
skeleto – raumenų sistemos ligos – 12,4 % (70 vyrų ir 29 moterų). Reiktų atkreipti dėmesį, kad
ausų ligų skaičius lyginant su 2001 m. padidėjo 64,5 %, ypač moterų tarpe net 69 %. Vibracinių ligų
skaičius palyginus su praėjusiais metais taip pat smarkiai pakilo. Jei 2001 m. jos nustatytos 236
darbuotojams, tai 2002 m. jau 299, t.y. 63 darbuotojais, arba beveik 27 % daugiau. Vibracine liga
sirgo tik vyrai. Jungiamojo audinio ir skeleto- raumenų ligomis susirgo 30 % daugiau darbuotojų.
Jei moterų sergančių kvėpavimo ligomis skaičius sumažėjo dvigubai, tai vyrų tarpe padidėjo 44,4
%. 2001 -2002 m. susirgimai ausų ligomis pateikti 9 pav. 2001 – 2002 m. susirgimai vibracine liga
pateikti 10 pav. 2001 – 2002 m. susirgimai jungiamojo audinio ir skeleto – raumenų sistemos
ligomis pateikti 11 pav.
15
201
280
156
208
115138
29
70
22 26
0
50
100
150
200
250
300
Žemės
ūki
s,m
edži
oklė
,m
iški
nink
ystė
Sta
tyba
Apdi
rbam
oji
pram
onė
Tran
spor
tas,
nuot
olin
iai
ryši
ai
Elek
tros,
dujų
ir va
nden
stie
kim
as
20012002
8 pav. Profesinių ligų duomenų palyginimas pagal ekonominės veiklos rūšis 2001- 2002 m.
217 (38.1%) 204
13
357 (44.6%) 335
22
050
100150200250300350400
2001 2002
VisoVyrams Moterims
9 pav. 2001 -2002 m. susirgimai ausų ligomis.
236 (41.4%) 234
2
299 (37.3%) 297
2
0
50
100
150
200
250
300
2001 2002
VisoVyrams Moterims
10 pav. 2001 – 2002 m. susirgimai vibracine liga.
16
2002 m. 30% išaugo jungiamojo audinio ir skeleto – raumenų sistemos ligos – 40% vyrų ir
12% moterų tarpe.
76 (13.3%)
50
26
99 (12.4%)
70
29
0
10
20
30
40
50
60
70
80
90
100
2001 2002
VisoVyrams Moterims
11 pav. 2001 – 2002 m. susirgimai jungiamojo audinio ir skeleto – raumenų sistemos ligomis.
Nagrinėti profesines ligas pagal jų priežastis, galima būtų išskirti fizikinius veiksnius,
daugiausiai tai triukšmas ir vibracija. Dėl jų, lyginant su 2001 m., susirgo 42 % (210 darbuotojų,
beveik 43%vyrų ir 28 % moterų) daugiau. Profesinių ligų pasiskirstymas pagal fizikinius
veiksnius, pateiktas 12 pav.
502
712
477680
2532
0100200300400500600700800
Viso Vyrams Moterims
20012002
12 pav. Profesinių ligų pasiskirstymas pagal fizikinius veiksnius.
Dėl darbo įtampos veiksnių vyrų susirgo net 80 % daugiau. Moterų tarpe profesinių ligų dėl
šios priežasties padaugėjo 23 %. Dvigubai padaugėjo susirgimų dėl cheminių veiksnių tiek vyrų,
tiek moterų tarpe.
Panagrinėjus profesines ligas pagal darbo stažą matome, kad 2002 m. didžiausias sergamumas
yra darbuotojų turinčių 30-39 metų darbo stažą (48 %) ir 20-29 metų darbo stažą (31 % ). Tuo tarpu
2001 m. daugiausia profesinėmis ligomis sirgo darbuotojai turintys 20-29 m darbo stažą. Profesinių
ligų pasiskirstymas pagal darbo stažą pateiktas 13 pav.
17
13.90%
42.50%
33.50%
5.40%10%
31%
4.70%
10%
48%
1%
0%
10%
20%
30%
40%
50%
60%
0-9 m. 10-19 m. 20-29 m. 30-39 m. 40-49 m.
20012002
13 pav. Profesinių ligų pasiskirstymas pagal darbo stažą.
Sergamumas profesinėmis ligomis, lyginant su 2001m., 2002 m. smarkiai padidėjo visose
amžiaus grupėse. Daugiausiai serga 50 – 59 metų amžiaus darbuotojai. 2002 m. tokio amžiaus
sergančiųjų padaugėjo 31 %. Net 60,9 % padaugėjo 40-49 metų amžiaus ir 64,2 % - 60-69 metų
amžiaus sergančiųjų profesinėmis ligomis. Jei 2001 m. nebuvo užregistruota nei viena 20 – 29 metų
amžiaus darbuotojų profesinė liga, tai 2002 m. jau turime 2 atvejus. Profesinės ligos nustatytos ir 99
jau nebedirbantiems pensijinio amžiaus asmenims. Sergančiųjų profesinėmis ligomis 2001 – 2002
m. palyginimas pagal amžių pateiktas 14 pav.
2 12 14
110
177
328
431
109
179
9
0
50
100
150
200
250
300
350
400
450
20-29 30-39 40-49 m. 50-59 m. 60-69 m. 70 ir daugiaum.
20012002
14 pav. Sergančiųjų profesinėmis ligomis 2001 – 2002 m. palyginimas pagal amžių.
Panagrinėjus profesines ligas pagal apskritis, galima būtų išskirti Kauno, Panevėžio, Šiaulių ir
Telšių apskritis, kur kaip ir 2001 m., ne tik išliko pats didžiausias sergančiųjų profesine liga
18
skaičius, bet dar ir padidėjo. Kauno apskrityje – 25,3 % vyrų ir 71,4 % moterų, Panevėžio –55 %
vyrų, Telšių beveik 16 % vyrų; o Šiaulių apskrityje net 78 % vyrų ir 10 kartų daugiau moterų. 2002
m. Vilniaus apskrityje moterų sergančių profesinėmis ligomis sumažėjo 27 %, tačiau tarp visų
apskričių jų diagnozuota daugiausia.
Apdirbamosios pramonės darbuotojai dažniausiai serga kaulų – raumenų, klausos nervo
susirgimais. Didėja darbuotojų kurių darbas susijęs su fiksuota darbo poza, stereotipiniais rankų,
plaštakų bei pirštų judesiais, svorio kilnojimu, tai siuvėjai, mezgėjai, audėjai, lygintojai.
Dirbantieji statybinėse įmonėse serga vibracinėmis ligomis, triukšmo sukeltomis ausų ligomis,
stuburo ligomis. Daugiausia sergančiųjų yra didelį darbo stažą turintys darbuotojai.
Jei palygintume profesinių ligų pasiskirstymą pagal sergančiųjų profesiją, tai, kaip ir 2001 m.,
daugiausia jų nustatyta vairuotojams ir kilnojamųjų įrenginių operatoriams. 2002 m. šios profesijos
sergančiųjų padaugėjo beveik 35 %. Autotransporto įmonėse 25 vairuotojams nustatytos 43
profesinės ligos, iš jų 18 (42 %) triukšmo sukeltų ausų ligų, 17 (40 %) vibracinių ligų. Profesinių
ligų pasiskirstymas pagal sergančiųjų profesiją pateiktas 15 pav.
17 (2,2%)18 (2,25%)
32 (4%)
32 (4%)
646 (80,65%)
Vairuotojai, kilnojamųjų įrenginiųoperatoriaiGamybos ir statybos darbuotojai
Mašinų operatoriai ir surinkėjai
Metalo apdirbimo, mašinų gamybos irpan. DarbuotojaiKiti amatininkai ir sprogių profesijųdarbuotojai
15 pav. Profesinių ligų pasiskirstymas pagal sergančiųjų profesiją.
Žemės ūkio įmonėse daugiausiai serga vairuotojai, buldozerių bei kitos technikos mašinistai.
Juos veikia triukšmas, vibracija, fiksuota darbo poza, dulkės, klimato sąlygos. Vyrauja vibracinės
ligos, klausos nervo pažeidimo, kaulų – raumenų sistemos ligos. Statybos įmonėse dirbantys
dažniausiai serga vibracine liga, triukšmo sukeltomis ligomis, stuburo osteochondroze. Profesine
liga paprastai nustatoma ilgą darbo stažą turintiems darbuotojams. Apdirbamosios pramonės
19
įmonėse daugiausiai sergama kaulų – raumenų sistemos ligomis, klausos nervų neuritais.
Pastebimas tekstilės darbuotojų sergamumo padidėjimas kaulų – raumenų, klausos nervų neuritais.
1.2.3. DARBUOTOJŲ SAUGOS IR SVEIKATOS VALDYMAS
1.2.3.1. Bendrieji aspektai
Darbuotojų saugos ir sveikatos politiką įgyvendina Socialinės apsaugos ir darbo ministerija ir
Sveikatos apsaugos ministerija. Darbuotojų saugos ir sveikatos politikos formavime dalyvauja
minėtos ministerijos, Valstybinė darbo inspekcija ir socialiniai partneriai.
Šiuo požiūriu, labai svarbūs dokumentai LR darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymas ir LR
darbo kodeksas. Juose išlieka ir įtvirtinamas darbuotojų saugos ir sveikatos prioritetas palyginti su
gamybos rezultatais. Įstatymiškai įtvirtintos nuostatos, kad darbdavys privalo atlikti rizikos
vertinimą ir įgyvendinti rizikos šalinimo ir/ar mažinimo priemones. Deja Darbo kodekse dar
išlikusios nuostatos dėl priemokų mokėjimo ir papildomų atostogų suteikimo dirbantiems rizikos
sveikatai sąlygomis. Tai neskatina darbdavio rūpintis darbo sąlygų gerinimu ir skatina darbuotojus
dirbti sveikatai kenksmingomis darbo sąlygomis. Vykdomas privalomas darbuotojų draudimas nuo
nelaimingų atsitikimų ir profesinių ligų. Tačiau darbdaviai, drausdami darbuotojus sumažino dėmesį
darbo sąlygų gerinimui bei naujų technologijų įdiegimo būtinumui. 2002 m. atlikti tyrimai parodė,
kad įmonėse, kur darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybos funkcijas vykdo pats darbdavys situacija
yra prasta.
Darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų laikymosi kontrolę vykdo Valstybinė darbo
inspekcija (VDI) prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. VDI savo veiklą nukreipė
efektyvesnei darbuotojų saugos ir sveikatos pažeidimų, nelaimingų atsitikimų bei profesinių ligų
prevencijai, 2002 m. ypatingą dėmesį skyrė ir nelegalaus darbo, darbo ir poilsio laiko pažeidimų,
darbo apmokėjimo, darbuotojų garantijų užtikrinimo kontrolei. Toliau buvo plėtojama informacinė
ir konsultacinė veikla, tobulinamas darbo inspektorių kvalifikacijos kėlimas, gerinamas jų darbo
efektyvumas.
Darbuotojų interesus saugos ir sveikatos srityje atstovauja profsąjungos. Tačiau jų veikla yra
ribota, nes ne visos šakinės darbdavių organizacijos sudarę su profsąjungomis kolektyvinės sutartis.
Be to, daugumoje įmonių neįsteigtos profsąjungos. Profsąjungos nariais yra tik apie 8% darbuotojų.
Nepaisant to profsąjungos dalyvauja darbuotojų saugos ir sveikatos valdymo veikloje - dalyvauja
seminaruose, svarsto mokslinių tyrimų išvadas ir rekomendacijos bei priima planus, darbuotojų
saugos ir sveikatos būklei gerinti. Profsąjungų atstovai dalyvauja LR saugos darbe komisijos
veikloje.
Nemažas dėmesys buvo skiriamas ir propaguojant darbuotojų saugos ir sveikatos vadybos
sistemos diegimą pagal OHSAS 18000 serijos standartus.
20
Naujų norminių aktų reikalavimų aiškinimas ir jų įgyvendinimo įmonėse kontrolė, nelaimingų
atsitikimų prevencijos statybose klausimai 2001- 2002 metais buvo plačiai nušviečiami ir
žiniasklaidoje. Sutelkus pastangas pasiekta kai kurių teigiamų rezultatų, tačiau nelaimingų
atsitikimų skaičius įpareigoja įmonių vadovus bei darbuotojus skirti daugiau pastangų šiai
problemai išspręsti.
1.2.3.2. Profesinės rizikos valdymas
Šiuo metu profesinė rizika vertinama pagal “Profesinės rizikos vertinimo nuostatus”. Jie parengti
vadovaujantis Vyriausybės 1998 m. spalio 27 d. nutarimu Nr. 1277 patvirtintais „Darbo vietų higieninio
įvertinimo nuostatais“, Sveikatos apsaugos ministro ir Socialinės apsaugos ir darbo ministro 1999 m. sausio
7 d. įsakymu Nr.7/5 patvirtintais „Darbo aplinkos veiksnių matavimo ir jų rezultatų higieninio įvertinimo
metodiniais nurodymais“ bei Sveikatos apsaugos ministro 1998 m. gruodžio 31 d. įsakymu Nr.799
patvirtinta „Higienine kenksmingų darbo aplinkos veiksnių klasifikacija“.
Šiuo metu galiojanti rizikos vertinimo tvarka turi trūkumų:
1. Darbo vietų higieninis vertinimas neapima visų galimų darbo vietose rizikos veiksnių
nustatymo ir jų įvertinimo:
• nevertinama darbo priemonių keliama rizika, tai yra, fiziniai (mechaniniai)
veiksniai, galintys būti traumavimo priežastimi;
• neatsižvelgiama į reikalavimus darbo patalpų, judėjimo kelių, praėjimų, darbo
vietų įrengimui, kurie nustatyti teisės aktais, nustatančiais minimalius saugos ir sveikatos
reikalavimus darbovietėms;
• nevertinama rizika atliekant atskirus darbus, pavyzdžiui darbus aukštyje,
darbus ant vandens ir po vandeniu, žemės kasimo ir kitus darbus.
2. Ergonominiai darbo sunkumo ir darbo įtampos veiksnių dydžiai nenustatyti atskirais teisės
aktais, jų matavimo ir įvertinimo tvarka nepakankamai reglamentuota ir dėl to yra subjektyvi (tyrimai
vykdomi apklausos, stebėjimo būdu).
3. Nenustatyti vieningi reikalavimai įstaigoms vykdančioms darbo vietų higieninį įvertinimą. Būtina
parengti profesinės rizikos vertinimo įstaigų licencijavimo nuostatus.
4. Valstybinės darbo inspekcijos duomenimis darbo vietų, kuriose atliktas higieninis įvertinimas
mažėja - 2002 metais higieninis įvertinimas atliktas tik 679 įmonių (10276 darbo vietų). Palyginti su
2001 metais, darbo vietų higieninį įvertinimą atliko 8% mažiau įmonių, o darbo vietų higieniškai
įvertinta trečdaliu (32,25%) mažiau. Pagrindinės tokios priežastys:
• sunki įmonių ekonominė būklė;
21
• nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo
įsigaliojimas - darbdaviai apdraudę darbuotojus nuo nelaimingų atsitikimų darbe ir
profesinių ligų, nesuinteresuoti darbo sąlygų gerinimu;
• nuo 2002 metų įgyvendintas draudimo įmokų diferencijavimas pagal
ekonominės veiklos rūšis irgi nepakankamai skatina darbdavius atlikti profesinės rizikos
vertinimą ir darbo sąlygų gerinimą, nes konkreti įmonė tuo nesuinteresuota;
• atlikti darbo vietų higieninį įvertinimą įmonės nesuinteresuotos ir todėl, kad,
darbuotojams, dirbantiems kenksmingose ar labai kenksmingose sąlygose turi būti
apmokamas padidintas tarifinis atlygis. Darbo vietų higieninio įvertinimo rezultatų
susiejimas su padidintu apmokėjimu neskatina darbdavių organizuoti darbo aplinkos
tyrimų;
• vertinant riziką darbo vietose mažai tariamasi su darbuotojais, todėl
nustatomi ne visi pavojai ir rizikos;
• nedaugelio įmonių darbdaviai įtraukia darbuotojus rengdami darbuotojų
saugos ir sveikatos priemonių planus. Nemaža dalimi tai sąlygoja šalyje esanti situacija,
kai profesinės sąjungos veikia tik nedaugelyje įmonių ir didelis įmonių skaičius, kuriose
darbuotojams niekas neatstovauja.
1.2.3.3. Saugos ir sveikatos valdymas įmonėse
Saugos ir sveikatos valdymas įmonėse turi būti viena iš prioritetinių sričių įmones valdyme.
Tam įmonės turi parengti šios srities lokalinius ( įmonės) teisės aktus, nustatyti vidinę kontrolę,
tačiau atlikus 2002 metais VDI patikrintų įmonių analizę, nustatyta:
• nustatyti 74 842 teisės aktų vykdymo pažeidimai, iš jų darbuotojų saugos ir sveikatos
teisės aktų pažeidimai sudaro 67 % visų pažeidimų. Vienai patikrintai įmonei tenka 3,4
darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktų pažeidimo;
• 79,7 % darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktų pažeidimų yra organizaciniai
(vadybiniai);
• palyginti su 2001 m., bendras darbuotojų saugos ir sveikatos pažeidimų skaičius
padidėjo 11 %, organizacinių - 14 %;
• daugiausiai pažeidimų nustatyta dėl asmeninių apsauginių priemonių (AAP)
naudojimo – 6338 (42,76%), dėl sveikatos tikrinimų – 3657 (24,67%), dėl darbo vietų
higieninio įvertinimo – 2604 (17,57%), dėl gamybinių buities patalpų – 1349 (9,1%);
22
• daugiausiai pažeidimų dėl AAP taikymo nustatyta mažose įmonėse. Jose nesilaikoma
AAP nuostatų reikalavimų, kad AAP turi būti išduotos tik įvertinus profesinę riziką
darbuotojo darbo vietoje, nesudaryti AAP sąrašai bei naudojamos nesertifikuotos AAP;
• dėl sveikatos tikrinimų įmonių darbuotojams nustatyti 3657 (7,3%) pažeidimai, 23,9
(4%) darbuotojams neatliktas sveikatos tikrinimas arba jie dirbo be sveikatos patikrinimų.
Palyginus su 2001 m. darbuotojų nepasitikrinusių sveikatą skaičius padidėjo 5737
dirbančiųjų;
• atliekant dirbančiųjų sveikatos priežiūrą buvo atlikti 103 įmonių patikrinimai ir
nustatyta, kad kenksmingomis sąlygomis dirbo 1303 (15,5%).
Norint įvertinti darbuotojų saugos ir sveikatos valdymo būklę įmonėse, sudaryta įmonių
apklausos anketa (1 priedas), kuri išsiųsta 45 apdirbamosios pramonės, 64 statybos, 11 transporto ir
nuotolinių ryšių bei 24 žemės ūkio ir miškininkystės įmonėms. Atsakyti į anketose pateiktus
klausimus įmonės turėjo apie vieną mėnesį, tačiau gauta tik 12% užpildytų anketų. Aktyviausios
buvo didelės įmonės.
Apibendrinant tokį įmonių aktyvumą bei gautų anketų atsakymus paaiškėjo, kad:
• smulkios ir vidutinės įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos problemai skiria per
mažai dėmesio;
• didžiausias problemas įmonėms kelia nelaimingų atsitikimų ir profesinių ligų
prevencija ir mažinimas, profesinės rizikos vertinimas ir valdymas bei potencialai pavojingų
įrenginių naudojimas ir pavojingų darbų atlikimas;
• nei viena įmonė nevertina nuostolių, patirtų dėl nelaimingų atsitikimų ir profesinių
ligų;
• tik maža dalis įmonių atskirai skiria lėšas nelaimingų atsitikimų ir profesinių ligų
prevencijai;
• visos apklaustos įmonės mano, kad darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktų,
parengtų pagal ES reikalavimus, įgyvendinimas reikalauja pusantro karto didesnių kaštų,
lyginant su dabartiniais;
• dauguma įmonių mano, kad darbuotojų saugos ir sveikatos būklė per paskutinius du
metus pagerėjo;
• nelaimingų atsitikimų darbe sumažėtų tobulinant darbo organizavimą, mokant,
informuojant ir konsultuojant darbuotojus, diegiat socialinius ekonominius svertus, gerinant
darbo įrangos priežiūrą, atliekant streso prevenciją;
• profesinių ligų sumažėtų tobulinant darbo organizavimą, didinant profesinės rizikos
vertinimą ir valdymą, mažinant neigiamus darbo aplinkos veiksnius (ypač fizinius),
23
įgyvendinant saugos ir sveikatos teisės aktų reikalavimus, gerinant darbo ir poilsio režimą,
mokant, informuojant ir konsultuojant darbuotojus, gerinant darbo įrangos priežiūrą;
• visoms įmonėms reikalinga parama. Daugiausiai reikia finansinės, metodinės bei
įstatyminės paramos;
• dauguma įmonių patenkintos bendradarbiavimu su valstybės institucijomis, tačiau
mano, kad valstybės finansinė ekonominė politika padėtų užtikrinti darbuotojų saugą ir
sveikatą;
• visos įmonės mano, kad socialinio draudimo fondo lėšų dalis, skirta nelaimingų
atsitikimų darbe ir profesinių ligų prevencijai, padėtų gerinti darbuotojų saugą ir sveikatą.
Visa tai rodo, kad darbuotojų saugos ir sveikatos valdymas įmonėms sukelia sunkumų.
1.2.3.4. Socialinė partnerystė ir socialinis dialogas
Socialinė partnerystė ir socialinis dialogas yra vienas iš prioritetų Europos Sąjungoje gerinant
gyvenimo kokybę. Ji taip pat yra viena pagrindinių priemonių tobulinant darbuotojų saugos ir
sveikatos valdymą. Šiuo metu situacija yra tokia:
• Socialinis dialogas organizuojamas šalies lygiu, kai svarbiausi darbuotojų saugos ir
sveikatos klausimai derinami Lietuvos respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos
komisijoje.
• Visi į Lietuvos nacionalinę teisę perkelti pagrindiniai Europos sąjungos darbuotojų
saugos ir sveikatos teisės aktai rengti trišaliu principu: bendradarbiaujant ir diskutuojant su
socialiniais partneriais – darbdavių organizacijų, profesinių sąjungų ir valstybės institucijų
atstovais.
• Naujasis Darbo kodeksas, kuris įsigaliojo nuo 2003 m. sausio 1 d., įstatymiškai
užtikrino, kad darbuotojas įmonėse nebus paliktas vienas akis į akį su darbdaviu. Tam
numatytos steigti darbo tarybos, kurios bus tam tikras garantas, kad, nesant profesinių
sąjungų, jos atstovaus darbuotojų interesams.
• VDI bendradarbiauja su profsąjungų ir pramoninkų konfederacijomis, mokslo
institucijomis, dalyvauja organizuojant mokslines konferencijas ir rengiant saugos ir
sveikatos specialistus. Organizuoja tarptautinius seminarus darbo inspektorių kvalifikacijai
kelti, nagrinėja su darbdaviais ir specialistais teisės aktų diegimą įmonėse.
• profesinės sąjungos nepajėgios įtakoti nelaimingų atsitikimų ir profesinių ligų
mažėjimo, nes turi du arba tris etatus. Profsąjungų veikla sustiprėtų, pradėjus veikti
bendradarbiavimui: “darbdaviai – profesinės sąjungos – Valstybinė darbo inspekcija”.
24
• Įmonėse darbdavių ir darbuotojų bendradarbiavimas vykdomas per kolektyvines
sutartis. Dvišalį darbdavių ir darbuotojų bendradarbiavimą įmonėse nustato Įmonių saugos
darbe komiteto nuostatai. Socialinio dialogo beveik nėra darbo vietose, o ypač tai pasireiškia
mažose įmonėse.
• Trišalių teritorinių komisijų ir Saugos darbe komitetų veikla nekoordinuojama
nepakankamai. Trišalės teritorinės komisijos savo veiklą turėtų viešinti apskričių spaudos
leidiniuose, VDI leidinyje “Saugus darbas”.
Socialinės partnerystės stiprinimui ir socialinio dialogo tobulinimui rekomenduojama:
• Įvertinant ES šalių patirtį, tikslinga ekonominės veiklos rūšies darbdavių
organizacijoms teisiniu pagrindu sudaryti bendradarbiavimo sutartis su atitinkamomis
profesinių sąjungų organizacijomis ir Valstybine darbo inspekcija. Tokių sutarčių
įgyvendinimas bus nauja socialinių partnerių bendradarbiavimo, gerinant darbuotojų saugą ir
sveikatą, forma.
• Atskirose ekonominės veiklos rūšyse darbdavių respublikiniai susivienijimai ir
atitinkami profesinių sąjungų respublikiniai susivienijimai turi steigti saugos ir sveikatos
darbe komisijas atskirose ekonominės veiklos rūšyse.
• Tikrindami įmones darbo inspektoriai turi domėtis, ar pasirašytos kolektyvinės
sutartys, įsteigti darbuotojų saugos ir sveikatos komitetai, išrinkti darbuotojų atstovai.
Valstybinė darbo inspekcija turi kryptingiau veikti skatindama socialinę partnerystę.
1.2.4. IŠVADOS
Nelaimingi atsitikimai darbe.
• Daugiausia nelaimingų atsitikimų vyksta apdirbamosios pramonės, statybos,
transporto, sandėliavimo ir ryšių įmonėse.
• 2002 m. sumažėjo nelaimingų atsitikimų žemės ūkio, medžioklės,
miškininkystės įmonėse. Žuvininkystės ūkyje - net 4 kartus.
• Daugiausiai nelaimingų atsitikimų įvyksta dėl priežasčių, susijusių su asmenų
veiksmais, beveik visi tai lengvi nelaimingi atsitikimai darbe. Dėl priežasčių,
susijusių su darbo organizavimu įvyksta daugiausiai mirtinų ir sunkių nelaimingų
atsitikimų.
• Statybos įmonėse daugiausiai nelaimingų atsitikimų įvyko žmogui nukritus iš
aukščio, griuvus dėl slidumo. 52 % visų nelaimingų atsitikimų įvyko dėl asmenų
veiksmų, 20 % - dėl priežasčių, susijusių su darbo organizavimu.
25
• Nors bendras nelaimingų atsitikimų skaičius transporto įmonėse ir sumažėjo,
tačiau jie sudaro žymią dalį visų šalyje įvykstančių nelaimingų atsitikimų.
• Žemės ir miškų ūkio įmonėse mirtinų nelaimingų atsitikimų 2002 m. įvyko
40 % daugiau negu 2001m. 71% nelaimingų atsitikimų darbe įvyko dėl norminių
aktų reikalavimų nesilaikymo.
• Didelėje dalyje įmonių nesilaikoma vieno iš pagrindinių reikalavimų -
įvertinti specifines darbo sąlygas bei pavojus, kuriuos kelia naudojamas įrenginys,
• Rizika darbo vietose, kuriose naudojami potencialiai pavojingi įrenginiai,
įvertinta tik 23 % visų patikrintų įmonių. Mažose įmonėse, kurių yra dauguma iš šiuo
metu veikiančių įmonių ir kurių patikrinta daugiausia, rizika įvertinta tik
penktadalyje,
• Priimti nauji teisės aktai, iš jų techniniai reglamentai, nustatantys
privalomuosius saugos reikalavimus, sudaro sąlygas, kad į darbo vietas nepateks
nesaugios darbo priemonės, iš jų potencialiai pavojingi įrenginiai.
Profesinės ligos.
• Didžiausias profesinių ligų skaičius pagal įmonių ekonominės veiklos rūšis
išlieka žemės ūkio, medžioklės ir miškininkystės įmonėse. 2002 m. susirgimų
profesinėmis ligomis nustatyta 39 % daugiau nei 2001 m.
• Žymiai profesinių ligų 2002 m. padidėjo ir statybos įmonėse - 33,3 %
daugiau nei 2001m.
• 20 % daugiau nei 2001 m. profesinių ligų nustatyta ir apdirbamosios
pramonės darbuotojams.
• Ypatingą dėmesį reikėtų atkreipti į transporto, sandėliavimo ir nuotolinių
ryšių įmonės, kur profesinių ligų 2002 m. pripažinta net 2,4 karto daugiau. Būtina
analizuoti tokios situacijos priežastis.
• Apdirbamosios pramonės darbuotojai dažniausiai serga kaulų – raumenų,
klausos nervo susirgimais. Didėja darbuotojų, kurių darbas susijęs su fiksuota darbo
poza, stereotipiniais rankų, plaštakų bei pirštų judesiais, svorio kilnojimu.
• Dirbantieji statybinėse įmonėse serga vibracinėmis ligomis, triukšmo
sukeltomis ausų ligomis, stuburo ligomis. Daugiausia sergančiųjų yra didelį darbo
stažą turintys darbuotojai.
• Autotransporto įmonėse 42 % yra triukšmo sukeltos ausų ligos, 40 %
vibracinės ligos.
26
• Daugiausia žemės ir miškų ūkio įmonėse darbuotojai profesinėmis ligomis
serga Kauno, Panevėžio, Šiaulių apskrityse. Dažniausiai jomis serga traktorininkai,
krovininių automobilių vairuotojai, buldozerių bei kitos technikos mašinistai.
Darbuotojų saugos ir sveikatos valdymas Bendrieji aspektai
• Priimtas LR darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymas ir LR darbo kodeksas,
kuriuose išlieka ir įtvirtinamas darbuotojų saugos ir sveikatos prioritetas palyginti su
gamybos rezultatais.
• Darbuotojų saugos ir sveikatos srityje reikalavimų laikymąsi įmonėse vykdo
Valstybinė darbo inspekcija prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Lietuvos
Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos įstatymo suderinimas su atitinkamomis
Tarptautinės darbo inspekcijos konvencijomis dėl darbo inspekcijų, garantuoja
Lietuvos Valstybinės darbo inspekcijos savarankiškumą.
• Reorganizavus 2001 m. Technikos priežiūros tarnybą į viešąją potencialiai
pavojingų įrenginių techninės būklės tikrinimų įstaigą ir įsisteigus dar dviems
įrenginių techninės būklės tikrinimų įstaigoms, pagerėjo tų įrenginių priežiūra ir
atliekamų darbų kokybė.
• Vykdomas privalomas darbuotojų draudimas nuo nelaimingų atsitikimų ir
profesinių ligų dar nesudaro ekonominių prielaidų darbo sąlygų gerinimui, nes
draudėjų mokamos įmokos nediferencijuojamos priklausomai nuo rizikos ir įvykusių
nelaimingų atsitikimų darbe, pripažintų profesinių ligų. Be to įstatymu turėtų būti
numatyta, kad, įvykus sunkiam ar mirtinam nelaimingam atsitikimui darbe po to, kai
darbo inspektorius nustatė pažeidimą, o darbdavys nustatytu laiku pažeidimo
nepašalino ir įvykus nelaimingam atsitikimui darbe, darbdavys( draudėjas) turėtų
kompensuoti draudimo vykdytojui vienkartinę pašalpą, kurią išmokėjo draudimo
vykdytojas. Šiame įstatyme taip pat turėtų būti numatytos ekonominės priemonės,
skatinančios darbuotoją vykdyti darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimus.
• Trišalių teritorinių komisijų veikla koordinuojama nepakankamai. Trišalės
teritorinės komisijos savo veiklą turėtų viešinti apskričių spaudos leidiniuose, VDI
leidinyje “Saugus darbas”.
• Darbuotojų interesus saugos ir sveikatos srityje atstovauja profsąjungos.
Tačiau jų veikla yra ribota, nes ne visos šakinės darbdavių organizacijos pasirašę su
profsąjungomis kolektyvinės sutartis. Be to, daugumoje įmonių neįsteigtos
profsąjungos. Profsąjungos nariais yra tik apie 8% darbuotojų. Darbo kodeksas
27
sudaro sąlygas socialinių partnerių bendradarbiavimui įmonėse, sudarant saugias ir
sveikas darbo sąlygas.
• Įvertinant ES šalių patirtį, tikslinga steigti ekonominės veiklos rūšies
darbdavių organizacijas, kurios teisiniu pagrindu sudarytų kolektyvines sutartis dėl
darbuotojų saugos ir sveikatos gerinimo su atitinkamomis profesinių sąjungų
organizacijomis ir Valstybine darbo inspekcija. Tokių sutarčių įgyvendinimas bus
nauja socialinių partnerių bendradarbiavimo, gerinant darbuotojų saugą ir sveikatą,
forma.
• Atskirose ekonominės veiklos rūšyse darbdavių susivienijimai ir atitinkami
profesinių sąjungų susivienijimai turi steigti saugos ir sveikatos darbe komisijas,
kurios ir turėtų teikti siūlymus, sudarant šakines kolektyvines sutartis, dėl darbuotojų
saugos ir sveikatos gerinimo atskirose ekonominės veiklos rūšyse.
• Darbo inspektoriai turi tikrinti ar pasirašytos kolektyvinės sutartys, įsteigti
darbuotojų saugos ir sveikatos komitetai, išrinkti darbuotojų atstovai. Valstybinė
darbo inspekcija turi kryptingiau veikti skatindama socialinę partnerystę.
• Dvišalį darbdavių ir darbuotojų bendradarbiavimą įmonėse nustato Įmonių
saugos darbe komiteto nuostatai. Daugumoje įmonių šie komitetai dirba efektyviai.
• Darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktų pažeidimai sudaro 67 % visų
pažeidimų. Vienai patikrintai įmonei tenka 3,4 darbuotojų saugos ir sveikatos teisės
aktų pažeidimo.
• 79,7 % darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktų pažeidimų yra
organizaciniai, kurių pašalinimas kainuotų nedaug lėšų.
• Daugiausiai pažeidimų dėl asmeninių apsauginių priemonių naudojimo
nustatyta mažose įmonėse:
• 50 proc. įmonių neparengė darbuotojams išduodamų AAP sąrašų;
• 31 proc. įmonių šiuos sąrašus suderino su įmonės profesinėmis sąjungomis arba darbuotojų įgaliotiniais;
• tik 39 proc. įmonių išduodamos AAP turi atitikties žymą arba sertifikatą.
Profesinės rizikos valdymas
• Naujai parengti techniniai reglamentai „Asmenines apsaugos priemonės“,
„Mašinų sauga“, „Liftai“ ir kiti techniniai reglamentai, nustatantys privalomuosius
saugos reikalavimus, sudaro sąlygas rizikos veiksnių šalinimui įrengiant darbo
vietas.
28
• Neįgyvendintas draudimo įmokų diferencijavimas pagal darbuotojų saugos ir
sveikatos būklę įmonėse neskatina darbdavių atlikti profesinės rizikos vertinimą ir
darbo sąlygų gerinimą, nes konkreti įmonė tuo nesuinteresuota. Darbdaviai apdraudę
darbuotojus nuo nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų, nesuinteresuoti darbo
sąlygų gerinimu.
• Dauguma įmonių atlieka profesinės rizikos vertinimą, informuoja darbuotojus
apie nustatytus pavojus, esamą ir galimą riziką bei priemones rizikai šalinti, aprūpina
darbuotojus asmeninėmis apsauginėmis priemonėmis. Blogiausia padėtis mažose
įmonėse.
• Apie 60 % įmonių darbdaviams nepakanka informacijos rizikos vertinimo
klausimu. Beveik pusės įmonių darbdavių susiduria su sunkumais atliekant rizikos
vertinimą. Darbdaviams reikalinga metodinė, informacinė, konsultacinė pagalba. Ją
suteikti galėtų mokslo institucijos, darbdavių organizacijoms sudarius
bendradarbiavimo sutartis.
• Nepakankamai vertinama darbo priemonių keliama rizika, tai yra, fiziniai
(mechaniniai) veiksniai, galintys būti traumavimo priežastimi, nevisiškai
atsižvelgiama į darbo patalpų, judėjimo kelių, praėjimų, darbo vietų įrengimo
reikalavimus.
• Nepakankamai vertinama rizika atliekant pavojingus darbus.
• Vertinant riziką darbo vietose ne visuomet tariamasi su darbuotojais, todėl
nustatomi ne visi pavojai ir rizikos. Tik dalyje įmonių darbuotojai įtraukiami rengiant
darbuotojų saugos ir sveikatos priemonių planus.
• Atskirose ekonominės veiklos rūšių įmonėse rizikos valdymas blogas:
trečdalyje maisto produktų ir gėrimų gamybos įmonių neatliktas
darbo vietų higieninis vertinimas;
tik trečdalis apdirbamosios pramonės metalo apdorojimo įmonių
vertina riziką;
šeštadalis tekstilės pramonės įmonių atlieka rizikos vertinimą darbo
vietose;
16 proc. medienos ir medinių gaminių gamybos įmonių atliko rizikos
vertinimą darbo vietose;
žemės ir miškų ūkio įmonėse, mažuma individualių miško ruošos
įmonių atlieka rizikos vertinimą;
tik kas ketvirtoje transporto įmonėje atliekamas rizikos vertinimas
darbo vietose.
29
1.3. Profesinių ligų bei nelaimingų atsitikimų darbe ekonominės ir socialinės pasekmės
1.3.1. PROFESINIŲ LIGŲ IR NELAIMINGŲ ATSITIKIMŲ DARBE EKONOMINĖS PASEKMĖS
2002 m. Lietuvoje, statistikos departamento duomenimis, 1 126 469 dirbančiųjų pagamino
BVP už 50 679 mln. Lt. Dėl didelio nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų skaičiaus
Lietuvos ūkio įmonėse mažėja šalyje sukuriamas BVP. Dėl nelaimingų atsitikimų darbe nedirbta
80573, dėl profesinių ligų – 70827 darbo dienų per 2002 metus. Tai nemažas kiekis nepagamintos
produkcijos, nesuteiktų paslaugų. Be to, naudojamos privalomojo sveikatos draudimo fondo
išlaidos, Valstybinio socialinio draudimo fondo išlaidos - išmokos dėl laikino nedarbingumo ir kitos
išmokos (vienkartinės bei periodinės kompensacijos bei pašalpos). Socialinio draudimo išmokos dėl
nelaimingų atsitikimų ir profesinių ligų per metus remiantis Valstybinio socialinio draudimo fondo
duomenimis 2002 m. sudarė 16.2 mln. Lt. Nuostoliai patiriami ir dėl to, kad darbuotojai patyrę
sunkų nelaimingą atsitikimą darbe ar susirgę profesine liga netenka dalies darbingumo.
2003 m. birželio 19 d. Lietuvos Respublikos Seimo plenariniame posėdyje buvo išklausytas
Nacionalinės sveikatos tarybos metinis pranešimas ,,Lietuvos gyventojų traumos, nelaimingi
atsitikimai ir kitos visuomenės sveikatos aktualijos“. Šiame pranešime buvo pateiktas traumų bei
nelaimingų atsitikimų (tiek darbinėje, tiek nedarbinėje veikloje) ekonominis vertinimas,
reabilitacijos ir kitos problemos, kurių sprendimas padėtų sumažinti traumų bei nelaimingų
atsitikimų socialinį, ekonominį poveikį. Šio pranešimo medžiaga panaudota analizuojant profesinių
ligų ir nelaimingų atsitikimų darbe ekonomines pasekmes.
Vertinant ekonomines nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų pasekmes buvo
skaičiuotos tokios išlaidos:
• Socialinio draudimo išmokos dėl nelaimingų atsitikimų ir profesinių ligų per metus;
• Per nedirbtas dienas, dėl nelaimingų atsitikimų ir profesinių ligų, nepagamintas
BVP;
• Nuostoliai netekus dalies darbingumo:
o dėl sunkių nelaimingų atsitikimų per metus;
o dėl sunkių nelaimingų atsitikimų per laikotarpį likusį iki pensijos;
o dėl profesinių ligų per metus;
o dėl profesinių ligų per laikotarpį likusį iki pensijos.
• Nuostoliai dėl mirtinų nelaimingų atsitikimų per metus.
Profesinių ligų bei nelaimingų atsitikimų darbe ekonominės pasekmės atskirose ūkio šakose ir
visoje šalyje , nustatytos tolimesniais skaičiavimais.
30
Šalyje per nedirbtas dienas, dėl nelaimingų atsitikimų (Pna) ir profesinių ligų, nepagamintas
(Ppl ) BVP apskaičiuojamas pagal formules:
Pna = T*Sna, (1)
Ppl = T*Spl, (2)
čia:
T = P/S/D – vieno darbuotojo per 1 darbo dieną sukurtas BVP. (3)
P – per metus šalyje pagamintas BVP, (2002 metais sukurta 50679 mln. Lt. BVP).
S – darbo dienų skaičius metuose, (Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos patvirtintas
2002 m. vidutinis darbo dienų skaičius yra 253).
D – dirbančiųjų skaičius, (2002 metais dirbo 1 126 469 darbuotojai).
Sna – nedarbingų dienų skaičius, dėl nelaimingų atsitikimų. (2002 metais 80573
nedarbingos dienos).
Spl– nedarbingų dienų skaičius, dėl profesinių ligų. (2002 metais 70827 nedarbingos
dienos).
Nuostoliai netekus dalies darbingumo, dėl sunkių nelaimingų atsitikimų (P1na) ir profesinių
ligų (P1pl), per metus apskaičiuojami pagal formules:
P1na = k*Nna*BVPm, (4)
P1pl = k*Nsa*BVPm, (5)
čia:
k – koeficientas, įvertinantis vidutinį darbingumo sumažėjimą procentais dėl nelaimingo
atsitikimo ar profesinės ligos, per metus. (Skaičiavimuose šis koeficientas priimtas lygus 0.2, t.y.
vidutiniškai netenkama 20% darbingumo).
Nna – sunkius nelaimingus atsitikimus patyrusiųjų darbuotojų skaičius. (2002 metais įvyko
145 sunkūs nelaimingi atsitikimai darbe).
Nsa– darbuotojų, susirgusių profesinėmis ligomis, skaičius. (2002 m. Lietuvoje užregistruota
469 susirgimai profesinėmis ligomis).
BVPm –vieno darbuotojo sukurtas BVP per metus. Jį apskaičiuojame:
BVPm=P/D. (6)
Nuostoliai dėl nedirbtų metų, kuriuos darbuotojas galėjo dirbti iki pensijos, jei nebūtų praradęs
darbingumo dėl nelaimingo atsitikimo ar profesinės ligos:
31
,1
2 mii
n
ii BVPNnaknaP ⋅⋅= ∑
=
(7)
,1
2 mii
n
ii BVPNsakplP ⋅⋅= ∑
=
(8)
čia:
n – vidutinis metų skaičius, kuriuos darbuotojas galėjo dirbti iki pensijos, jei nebūtų
praradęs darbingumo dėl nelaimingo atsitikimo ar profesinės ligos. Statistiškai, 2002 metų
duomenimis, žmogui patyrusiam sunkų nelaimingą atsitikimą darbe iki pensijos lieka dirbti
vidutiniškai 22 metai, susirgus profesine liga – 12 metų.
Nuostoliai dėl mirtinų nelaimingų atsitikimų per metus Pm apskaičiuojami taip:
Pm=K1*Nm, (9)
čia:
K1 – sąlyginė vieno mirtino nelaimingo atsitikimo kaina. Remiantis Anglų ekonomisto
Andrew Oswald vertinimais viena mirtis Europos sąjungos šalyje ,,kainuoja“ 21 000 eurų per
mėnesį. Lietuvai sąlyginai galime taikyti šį skaičių, nes netrukusi ji taps ES nariu. Per metus tai
būtų 882 tūkst. Lt.
Nm – mirtinų nelaimingų atsitikimų darbe per metus skaičius. 2002 m. įvyko 74 mirtini
nelaimingi atsitikimai darbe.
Skaičiavimų rezultatai, vertinant nuostolius atskirose ekonominės veiklos rūšyse, dėl įvykusių
nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų, pateikti 1 lentelėje.
Skaičiavimai atlikti pagal (7) ir (8) formules, nėra visiškai tikslūs. Šiomis formulėmis
nuostolius galime apskaičiuoti tik apytiksliai, atsižvelgiant į šių dienų skaičius. Gauti rezultatai nėra
visiškai tikslūs, jie tik nurodo orientacinius skaičius, kad būtų galima susidaryti bendrą nuomonę
apie nuostolius dėl nedirbtų metų, kuriuos darbuotojas galėjo dirbti iki pensijos, jei nebūtų praradęs
darbingumo dėl nelaimingo atsitikimo ar profesinės ligos.
Vertinant nuostolius atskirose ekonominės veiklos rūšyse įvertinta procentinė, nelaimingų
atsitikimų darbe ir profesinių ligų įvykusių atskirose ekonominės veiklos rūšyse, dalis. Išvados ir pasiūlymai:
• Viso šalyje dėl nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų prarandama 112,7mln
Lt. per metus. Čia neįvertintos sunkių nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų
pasekmės, per laikotarpį, likusį iki pensijos.
32
• Detaliau nagrinėtos apdirbamosios pramonės, statybos, žemės ūkio ir transporto
įmonės. Jose patiriami nuostoliai sudaro 74% visų nuostolių, patiriamų dėl nelaimingų
atsitikimų ir profesinių ligų Lietuvos ūkyje.
1 lentelė. Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų ekonominės pasekmės 2002 metais ( tūkst. Lt.)
Procentinis nuostolių
pasiskirstymas atskirose
ekonominės veiklos rūšyse
Per metus
nepagamintas BVP
Nuostoliai netekus dalies darbingumo:
Ekonominės veiklos
rūšys
Vis
o dė
l nel
aim
ingų
ats
itiki
mų
darb
eV
iso
dėl p
rofe
sinių
ligų
Dėl
sunk
ių n
elai
min
gų a
tsiti
kimų
darb
eDėl
mir
tinų
nela
imin
gų a
tsiti
kimų
darb
e
Socialinio
draudimo fondo
išmokos per metus
Dėl
nel
aim
ingų
ats
itiki
mų
darb
e,
Pna
Dėl
pro
fesi
nių
ligų,
Pp
l
Dėl
sunk
ių n
elai
min
gų
ats
itiki
mų
per
met
us,
P1na
Dėl
sunk
ių n
elai
min
gų a
tsiti
kimų
pe
r la
ikot
arpį
liku
sį ik
i pen
sijo
s P
2na
Dėl
pro
fesi
nių
ligų
per
met
us'
P1pl
Dėl
pro
fesi
nių
ligų
per
laik
otar
pį li
kusį
iki p
ensi
jos
P2pl
Nuostoliai dėl mirtinų
nelaimingų atsitikimų per metus
Apdirbamoji
pramonė 0 7 0 0 – 5479
2047 392 990
50 718 55970 13054
Statyba 6 3 5 0 – 2192
1565 326 825
41 549 42801 19580
Transportas 1 5 5 – 1
507 9
63 196 49525 338 2633
9 9790
Žemės ūkis 5 – 6
85 4
214 78 19810
1477
115233 5874
Kitos rūšys 8 7 4 6 – 3
835 3
251 313 79240
1140
88894 16970
Viso: 00 00 00 00 162
00 1
3697 1
2041 1305 330165
4221
329238 65268
Iš viso atskirose ekonominės veiklos rūšyse per metus*
Apdirbamoji pramonė 21689
Statyba 24212
Transportas 12794
Žemės ūkis 12329
Kitos rūšys 25509
Iš viso per metus atskirose ekonominės veiklos rūšyse
96532
Iš viso šalyje per metus 112732
- Nėra duomenų. * Neįvertintos Socialinio draudimo fondo išmokos per metus.
33
• Daugiausiai nuostolių patiriama dėl mirtinų nelaimingų atsitikimų darbe.
• Daugiausiai nuostolių, patiriamų dėl nelaimingų atsitikimų ir profesinių ligų,
25,1%, patiriama statyboje. Tai per metus sudaro 24,2 mln.Lt.
• Apdirbamojoje pramonėje patiriama 21,7 mln. Lt. nuostolių, arba 22,4%.
• Transporto ir žemės ūkio įmonėse patiriamų nuostolių dalis, (25,9%), yra tokia pati,
kaip likusiose, detaliau nenagrinėtose, ekonominės veiklos rūšyse. Tai sudaro 25,2mln. Lt.
per metus.
• Nuostoliai dėl nedirbtų metų, kuriuos darbuotojas galėjo dirbti iki pensijos, jei
nebūtų praradęs darbingumo dėl nelaimingo atsitikimo ar profesinės ligos yra 659,4 .mln. Lt.
• Viso šalyje dėl nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų patiriami dideli
nuostoliai, kuriuos galima sumažinti, įgyvendinus šiame moksliniame tyrime pasiūlytas
priemones.
• Ypatingą dėmesį, gerinant darbuotojų saugą ir sveikatą, skirti apdirbamosios
pramonės, statybos, žemės ūkio ir transporto įmonėms.
• Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų prevencija žymiai sumažintų
nuostolius, ypač statybos įmonėse.
• Vertinant nuostolius dėl nedirbtų metų, kuriuos darbuotojas galėjo dirbti iki pensijos,
jei nebūtų praradęs darbingumo dėl nelaimingo atsitikimo ar profesinės ligos, reikalingi
detalesni tyrimai ir jų analizė.
• Atliktų mokslinių tyrimų analizė rodo, kad šalies įmonėms, saugos ir sveikatos
gerinimui, papildomai reikia skirti 67,8 mln. Lt. per metus. Investavus šią sumą nelaimingi
atsitikimai darbe ir profesinės ligos sumažėtų apie 20%. Įvertinus patiriamų nuostolių
sumažėjimą, 22,6 mln. Lt. per metus, investicijos atsipirktų per 3 metus.
1.3.2. PROFESINIŲ LIGŲ IR NELAIMINGŲ ATSITIKIMŲ DARBE SOCIALINĖS PASEKMĖS
Socialines pasekmes sunkiausia įvertinti vienareikšmiškai. Kaip būdinga socialiniams
reiškiniams, jie yra sunkiai prognozuojami ir gali plėtotis viena ar kita linkme, atsižvelgiant į
daugybę įvairių, kartais net neapčiuopiamų, veiksnių. Tinkamų darbo sąlygų sudarymas labai
įtakoja socialinius reiškinius. Lietuvos gyventojai nedarbo ir mažo darbo užmokesčio (bei pensijų ir
pragyvenimo lygio bendrai) problemas įvardina kaip pagrindines socialines problemas. 2002 metais
dėl nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų prarasta 151.4 tūkstančio darbo dienų. Nuo
nelaimingų atsitikimų nukentėjo 2530 darbuotojų iš jų 145 sunkiai, o 74 žuvo. Profesinėmis ligomis
susirgo 469 asmenys.
Darbuotojai susirgę profesinėmis ligomis ir nukentėję sunkių nelaimingų atsitikimų darbe
34
metu netenka dalies darbingumo -tai žmonės su negalia.
Valstybinės medicininės socialinės ekspertizės duomenimis. šalyje nuo 1990 m. nuolatos
didėja žmonių su negalia. Didėjimą nulemia daugelis veiksnių – tai ir sveikatingumas bei gyvenimo
būdas ir, be abejo, socialiniai ekonominiai veiksniai - traumatizmas, bedarbystė, silpnai išvystyta
profesinės reabilitacijos sistema bei labai išplėtota socialinių lengvatų bei garantijų sistema. Mažėja
visiškos reabilitacijos bei didėja žmonių su negalia grupės sunkėjimo rodikliai.
Jaunų žmonių integracija yra daug sėkmingesnė nei pagyvenusių žmonių, nes jaunimas yra
daug aktyvesnis. Lietuvoje didėja prieš pensinio amžiaus žmonių su negalia skaičius, tam įtakos
turėjo prailgintas pensinis amžius.
Pradėjo veikti profesinė reabilitacija prie LRV invalidų reikalų tarybos. Ją vykdo
“Valakampių reabilitacijos centras”. Pagrindiniai centro tikslai: reabilitacijos priemonėmis ir
paslaugomis siekti maksimalaus neįgaliųjų savarankiškumo, negalios kompensavimo, lygių
galimybių realizavimo bei kuo platesnio neįgaliųjų dalyvavimo visose gyvenimo srityse, geresnės
dvasinės ir fizinės savijautos.
Lietuvos darbo birža vykdo darbo vietų steigimo asmenims su negalia užimtumo rėmimo ir
kitas programas. 2003 m. sausio 1 dienai darbo biržoje buvo užregistruota 4,1 tūkstantis asmenų su
negalia. Daugiausia jų buvo užregistruota didžiuosiuose miestuose: Vilniuje – 1353, Kaune – 930,
Šiauliuose – 427, Panevėžyje – 297. Didžiąją užsiregistravusiųjų dalį sudaro asmenys turintys III
grupę – 86 %, II grupę – 13,2%, I grupę – 0,8%. Pagal išsilavinimą 44,6 % sudaro turintys vidurinį
išsilavinimą, 25% – aukštesnįjį ir aukštąjį išsilavinimą. Pagal susirgimo pobūdį 4% sudaro invalidai
su klausos susirgimais, 4,5% – su regėjimo susirgimais, 14% – su judėjimo susirgimais, 72% – dėl
vidaus organų ligų, 5,5% – su psichikos susirgimais. 55% užsiregistravusių darbo biržoje sudaro
vyrai, 34% – vyresni nei 50 metų, 11% – jaunimas.Net 30 % užsiregistravusių tai kaime gyvenantys
žmonės su negalia. 2002 m. 3623 asmenys su negalia dalyvavo darbo rinkos priemonėse . Neįgalių
asmenų dalyvavimas darbo rinkos priemonėse pateiktas 16 pav.
35
437456
369
796
189 217
664
328
37 49
427
650735 743
197 212
0
100
200
300
400
500
600
700
800
Pag
alte
rmin
uota
ssu
tarti
s
Ási
gijo
pat
entà
Rem
iam
i dar
bia
Dar
bo k
luba
i
20012002
16 pav. Neįgalių asmenų dalyvavimas darbo rinkos priemonėse.
2002 m. įdarbinti 1924 bedarbiai su negalia. Išaugo įdarbinimas į laisvas darbo vietas.
Didžiausią poveikį asmenų su negalia integravimui į darbo rinką turėjo naujų darbo vietų steigimo
programa. 2002 m. buvo įregistruotos 394 naujos darbo vietos asmenims su negalia. Iš jų I ir II
grupės invalidams įsteigtos 197 naujos darbo vietos, III – 198 vietos. Maždaug kas penkioliktas
asmuo įdarbinamas į subsidijuojamas iš užimtumo fondo darbo vietas. Pagal susirgimo pobūdį buvo
įdarbinti 253 invalidai su vidaus ir kitų organų susirgimais, 10 – su regos susirgimais, 32 –
turintiems judėjimo sutrikimų, 7 – su psichikos sutrikimais.
VMSEK kasmet analizuoja invalidumo būklę, jos kaitą ir sukeliančias priežastis, tarptautinę
patirtį, rengia informacinius-metodinius leidinius, bendradarbiauja su Sveikatos apsaugos ir
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijomis, Lietuvos darbo birža, Lietuvos invalidų reikalų tarnyba
prie Vyriausybės, Vilniaus universitetu ir Kauno medicinos universitetu, savivaldybėmis, invalidų
visuomeninėmis organizacijomis ir kitomis suinteresuotomis institucijomis.
Lentelėje pateikta invalidumo statistiniai duomenys dėl gamybinių traumų ir profesinių ligų
bei apsinuodijimų per 2001 ir 2002 metus.
1 lentelė. Invalidumo duomenys dėl gamybinių traumų ir profesinių ligų bei apsinuodijimų.
Iš jų Invalidumo
grupės
M
etai
Ligų ir jų
klasių
pavadinimai
Iš
viso
invalidų Iki
29 m.
N
uo 30-44
Nuo
45 iki 57
moterys
Nuo
45 iki 61
vyrai
V
yresnio
amžiaus
I I
I
I
II
2 Gamybinės
36
001 traumos: Iš viso
Iš viso
darbingo amžiaus
122
113
18
54 41 9 1
0
7
4
1
3
9
7
1
6
7
2
002
Gamybinės
traumos:Iš viso
Iš viso
darbingo amžiaus
146
137
20
53
64
9
1
3
1
0
5
4]
5
2
7
9
7
5
2
001
Profesinės
ligos ir
apsinuodijimai. Iš
viso
Iš viso
darbingo amžiaus
259
214
2
23
189
45
0
0
2
1
1
3
2
38
2
01
2
002
Profesinės
ligos ir
apsinuodijimai
Iš viso:
Iš viso
darbingo amžiaus
304
258
1
20
23
47
0
0
4
7
3
3
2
57
2
25
LR Vyriausybė 1992 m. patvirtino Valstybinės žmonių su negalia medicininės, profesinės ir
socialinės reabilitacijos programos kryptis laikotarpiui nuo 1992 iki 2002 metų. Pradėta reformuoti
žmonių su negalia nustatymo metodika. Apibrėžtos tokios naujos sąvokos, kaip žmogaus su negalia
sąvoka ir visiškos negalios sąvoka. Nustačius visiškos negalios statusą bus skiriamos valstybinės
socialinio draudimo bazinės pensijos dydžio slaugos pašalpos.
Šiuo metu draudimo kompensacijos nukentėjusiems asmenims dėl laikino nedarbingumo nuo nelaimingų atsitikimų ir profesinių ligų skiriamos pagal nedarbingumo laipsnį, remiantis įstatymu “ LR VALSTYBINIO SOCIALINIO DRAUDIMO ĮSTATYMAS ”
Šiuo metu laikino nedarbingumo ir žmonių su negalia nustatymo tvarką reikia tobulinti.
Pirmaeilis uždavinys įtraukti žmones su negalia į socialinę veiklą ir juos integruoti į visuomenę:
• profesinis nedarbingumas vertinamas procentais ir žmogus priskiriamas tiktai
neįgaliųjų grupei, o žmogaus sugebėjimas dirbti neįvertinamas.
• tikslinga perimti Europos šalių patirtį ir tik po medicininės ir profesionalios
reabilitacijos bei darbo rinkos specialistų išvadų nustatyti nedarbingumą darbingo amžiaus
asmenims;
37
• privalu vertinti konkretaus asmens darbinį potencialą ir patenkinus jo specialius
reikalavimus arba pritaikius jam darbo vietą, darbinio amžiaus žmogų integruoti į visuomenę
ir darbo rinką;
• reikia pakeisti pačių žmonių su negalia požiūrį į save, kad jie patys būtų suinteresuoti
socialine integracija, o ne lengvatomis;
• reikia stengtis juos įtraukti į aktyvią užimtumo politiką, o nesiremti tik pašalpų
mokėjimu ir lengvatų suteikimu.
Šiame skirsnyje būtina daugiau akcentuoti profesinių ligų ir n.a. darbe socialines pasekmes-
negalėjimą dirbti ankstesnio darbo pagal įgytą specialybę ar profesiją, nuostolius, patirtus
visuomenės dėl to, kad lėšos, investuotos jų apmokymui bei darbinė patirtis prarandama, asmenys
negali pilnavertiškai dalyvauti visuomeniname gyvenime, jų sumažėjusios pajamos ir padidėjusios
išlaidos vaistams, gydymui, jų aptarnavimas.
1.4. Priemonės ir rekomendacijos ekonominės veiklos rūšims ir darbams, kad būtų
išvengta nelaimingų atsitikimų darbe ir susirgimų profesinėmis ligomis
Įvertinus esamą darbuotojų saugos ir sveikatos būklę, profesinių ligų bei nelaimingų
atsitikimų darbe ekonomines ir socialines pasekmes bei Europos Bendrijų Profesinės saugos ir
sveikatos strategiją 2002 - 2006 metams, siūlomos tokios prevencinės priemonės ir rekomendacijos
ekonominės veiklos rūšims, sritims ir darbams:
1.4.1. BENDROSIOS PRIEMONĖS 1. Įgyvendinti geros savijautos darbo vietose sąlygų sudarymo (darbo gerovės didinimo)
priemones. Tam reikalinga:
• mažinti nelaimingų atsitikimų skaičių, ypač tose ekonominės veiklos rūšyse, kuriose
nelaimingų atsitikimų darbe rodikliai viršija vidutinius šalies rodiklius;
• vertinti lyčių psichologinius ir fiziologinius skirtumus ir į tai atsižvelgiant numatyti
priemones nelaimingų atsitikimų ir profesinių ligų mažinimui;
• įgyvendinti priemones socialinių rizikos veiksnių šalinimui;
• stiprinti profesinių ligų prevencines priemones, teikiant pirmenybę susirgimų,
kuriuos sukelia triukšmas ir virpesiai, prevencijai;
• įgyvendinti prevencines priemones, įvertinant:
∗ darbuotojų amžių,
∗ darbo formas ir darbo organizavimą,
38
∗ įmonių dydį,
∗ naujas rizikas, bei vienu metu veikiančių įvairių rizikų veiksnių poveikį.
2. Stiprinti ir tobulinti prevencinę kultūrą, gerinanti darbuotojų švietimą ir informavimą apie
riziką, tobulinant galiojančių teisės aktų taikymą.
Švietimo ir informavimo apie riziką gerinimas:
• Mokant asmenis profesijos ar atitinkamos specialybės turi būti mokoma identifikuoti
specifines rizikas, su kuriomis būsimasis darbuotojas susidurs darbe. Darbinės veiklos metu turi
būti tobulinami kvalifikaciniai įgūdžiai ir žinios darbuotojų saugos ir sveikatos srityje.
• Informavimas apie rizikas turi būti diferencijuotas, atsižvelgiant į konkretų įmonių
poreikį, ypač tai svarbu smulkioms ir vidutinėms įmonėms.
• Viena iš prevencijos kultūros stiprinimo krypčių turi būti naujų rizikų, susijusių su
technine pažanga ir su socialiniais pokyčiais, nustatymas. Tam reikia vykdyti mokslinius
tyrimus ir informacijos rinkimą apie naujas rizikas. Šioje srityje reikia bendradarbiauti su
Europos saugos ir sveikatos apsaugos darbe agentūra, perimant jos patirtį, naudotis geros
praktikos pavyzdžiais.
Galiojančių teisės aktų taikymo tobulinimas:
• Valstybinė darbo inspekcija turi pastoviai tikrinti įmones, teikti joms informaciją ir
pasiūlymus apie gerą teisės aktų taikymo praktiką. Bendradarbiaujant su Europos Sąjungos
Vyriausiųjų darbo inspektorių komitetu parengti įmonėms metodines rekomendacijas,
atsižvelgiant į ekonominės veiklos rūšių ypatumus.
• Vykdyti mokslinius tyrimus nukreiptus problemų, iškylančių įmonėms taikant
saugos ir sveikatos teisės aktų nuostatas, nustatymui ir sprendimui.
3. Formuoti ir efektyviau įgyvendinti profesinės saugos ir sveikatos darbe politiką, kuri yra
socialinės politikos sudedamoji dalis.
Realizuojant šią kryptį numatoma įgyvendinti tokias priemones:
• suvienodinti nelaimingų atsitikimų ir profesinių ligų apskaitos rodiklius su ES
rodikliais. Statistinių duomenų apie nelaimingus atsitikimus ir profesines ligas suvienodinimas
leis daryti palyginimus bei vertinti darbuotojų saugos ir sveikatos būklę ES;
• skatinti savanoriškų sutarčių tarp socialinių partnerių, profesinės saugos ir sveikatos
gerinimui, sudarymą. Sutartys dėl darbuotojų saugos ir sveikatos gerinimo turėtų būti
sudaromos savanoriškai tarp šakinių profesinių sąjungų ir darbdavių organizacijų;
• nustatyti bendrus socialinės atsakomybės principus, susiejant profesinės saugos ir
sveikatos politiką su kitomis socialinės politikos sritimis;
39
• vienu iš efektyviausių svertų vykdant nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų
prevenciją turėtų būti draudėjo ( darbdavio) mokamų draudimo nuo nelaimingų atsitikimų darbe
ir profesinių ligų įmokų diferencijavimas laikantis principo, kad, kai daugiau nelaimingų
atsitikimų darbe ir profesinių ligų, tuomet įmokos didesnės. Be to, tikslinga diegti praktiką, kad
draudimo vykdytojas (draudikas), sutarčių su draudėju pagrindu, padeda draudėjui įgyvendinti
prevencines priemones (vertina riziką, rengia priemones jai šalinti, moko darbuotojus);
• atlikti didžiausios rizikos profesijų tyrimus ir parengti prevencijos priemones;
• vykdyti mokslinius tyrimus nukreiptus problemų, iškylančių įmonėms taikant saugos
ir sveikatos teisės aktų nuostatas, nustatymui ir sprendimui.
Pagrindinis lėšų šaltinis, priemonių įgyvendinimui, turi būti socialinio draudimo lėšos, skirtos
nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų prevencijai.
1.4.2. NEATIDĖLIOTINOS PRIEMONĖS
1. Nelaimingų atsitikimų darbe mažinimui tikslinga apdirbamosios pramonės, statybos,
transporto, žemės ūkio įmonėse atlikti papildomus mokslinius tyrimus, ypatingą dėmesį kreipiant į:
• darbų organizavimo tobulinimą;
• naudojamų įrenginių būklės analizę, ypač kėlimo mechanizmų ir slėginių indų;
• vairuotojų ir kilnojamųjų įrenginių operatorių darbą.
2. Apdirbamosios pramonės, statybos, transporto, žemės ūkio įmonių darbdaviams tiriant
lengvus nelaimingus atsitikimus dėl asmenų veiksmų, tinkamai vertinti tokius pažeidimus:
3. Stiprinti profesinių ligų prevencines priemones, teikiant pirmenybę susirgimų,
kuriuos sukelia triukšmas ir virpesiai, prevencijai. Tam reikia atlikti mokslinius tyrimus ir
įvertinti:
∗ ergonominius veiksnius;
∗ darbuotojų amžių;
∗ darbo formas ir darbo organizavimą;
∗ įmonių dydį;
∗ naujas rizikas, bei vienu metu veikiančių įvairių rizikų veiksnių poveikį.
4. Statybos įmonėse atlikti mokslinius tyrimus ir nustatyti pagrindines priežastis dėl
darbuotojo kritimo iš aukščio, bei parengti rekomendacijas.
5. Socialinės apsaugos ir darbo bei Sveikatos apsaugos ministerijoms:
• pastoviai atlikti darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktų harmonizavimą su ES
direktyvų pataisomis ir papildymais.
40
• parengti įmonėms ekonominio skatinimo mechanizmą, nukreiptą darbuotojų saugai
ir sveikatai gerinti.
• parengti veiksmų planą profesinių ligų mažinimui;
• suvienodinti nelaimingų atsitikimų ir profesinių ligų apskaitos rodiklius su ES
rodikliais;
• nustatyti bendrus socialinės atsakomybės principus, susiejant profesinės saugos ir
sveikatos politiką su kitomis socialinės politikos sritimis;
• parengti draudimo nuo nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų įmokų
diferencijavimo tvarką.
6. VDI inicijuoti trišalių bendradarbiavimo sutarčių tarp VDI, darbdavių ir profesinių sąjungų
sudarymą ir koordinuoti jų vykdymą.
7. Atlikti „Mašinų sauga“ reglamento diegimo apdirbamojoje pramonėje mokslinius tyrimus ir
paruošti rekomendacijas.
8. Atlikti saugos ir sveikatos teisės aktų įgyvendinimo įmonėse mokslinius tyrimus ir parengti
priemones ir rekomendacijas šių aktų taikymo efektyvumo didinimui.
9. Atlikti mokslinius tyrimus ir parengti nelaimingų atsitikimų ir profesinių ligų mažinimo
priemones vidutinėse ir mažose įmonėse.
10. Valstybinė darbo inspekcija turi pastoviai tikrinti įmones, teikti joms informaciją ir
pasiūlymus apie gerą teisės aktų taikymo praktiką. Bendradarbiaujant su Europos Sąjungos
Vyriausiųjų darbo inspektorių komitetu parengti įmonėms metodines rekomendacijas, atsižvelgiant į
ekonominės veiklos rūšių ypatumus.
11. Pagrindinis lėšų šaltinis, priemonių įgyvendinimui, turi būti socialinio draudimo lėšos,
skirtos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių prevencijai.
1.5. Priemonių įgyvendinimo nauda
2002 metais dėl nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų prarasta 151.4 tūkstančio darbo
dienų. Nuo nelaimingų atsitikimų nukentėjo 2530 darbuotojų, iš jų 145 sunkiai, o 74 žuvo.
Profesinėmis ligomis susirgo 469 asmenys.
Prognozuojama, kad įgyvendinus visas profesinės saugos ir sveikatos programos priemones
nelaimingi atsitikimai darbe ir profesinės ligos sumažės apie 20 % per metus. Vertinant ekonominę
naudą tai sudarytų apie 22,6 mln. Lt. per metus, kurie būtų sutaupyti sumažėjus socialinio draudimo
išmokoms, padidėjus BVP, bei sumažėjus nuostoliams dėl profesinių ligų, sunkių ir mirtinų
nelaimingų atsitikimų. Vertinant socialines pasekmes, kai bus įgyvendintos prevencinės priemones,
sumažės 123 neįgaliaisiais, 15 mirčių dėl nelaimingų atsitikimų darbe ir prarandama 30 tūkst.
mažiau darbo dienų.
41
Visos valstybinės ir visuomeninės institucijos, ekspertai yra vieningos nuomonės, kad
įgyvendinus Profesinės saugos ir sveikatos programos priemones pagerės darbo sąlygos, darbo
rezultatai ir kultūra, sumažės nelaimingų atsitikimų ir profesinių ligų skaičius bei pagreitės ir
palengvės įmonių įsijungimas į bendrą Europos rinką.
22.. EESS TTaarryybbooss DDiirreekkttyyvvooss 9988//2244//EECC ((““DDėėll ddaarrbbuuoottoojjųų ssaauuggooss iirr ssvveeiikkaattooss
aappssaauuggooss nnuuoo ppaavvoojjųų ddaarrbbee,, ssuussiijjuussiiųų ssuu cchheemmiinnėėmmiiss mmeeddžžiiaaggoommiiss””)) įįggyyvveennddiinniimmoo ppaasseekkmmiiųų ppoovveeiikkiioo vveerrttiinniimmaass
ĮVADAS
Lietuvai integruojantis į Europos Sąjungą svarbu nustatyti šio poveikio pasekmes socialinėms,
ekonominėms ir kitoms sritims. Viena iš prioritetinių sričių yra sauga ir sveikata darbe.
Pagal darbo vietų higieninio vertinimo rezultatus 1999 metais (pagal SAM VSC duomenis),
kenksmingomis darbo sąlygomis dirbo 6536 darbuotojai, tai sudaro 24% visų higieniškai įvertintų
darbo vietų ir labai kenksmingomis - 590 darbuotojų, arba 2% visų higieniškai įvertintų darbo vietų.
Saugus kenksmingų medžiagų naudojimas pagerina darbo sąlygas ir kultūrą, sumažina profesinių
ligų ir nelaimingų atsitikimų darbe skaičių.
Vykdant ACQUIS, pagal direktyvą 98/24/EC parengtas Darbuotojų saugos ir jų sveikatos
apsaugos nuo chemikalų (cheminių agentų), kancerogenų ir (arba) mutagenų poveikio darbe
nuostatų projektas. Numatomas įsigaliojimo terminas - nuo 2003 m. sausio 1 d. Nuostatuose bus
nustatyti privalomi saugos ir sveikatos reikalavimai dirbant su cheminėmis medžiagomis, įskaitant
prevencines priemones ir atskiros draudžiamos priemonės dirbant su tam tikromis medžiagomis
arba tam tikram darbui. Šie reikalavimai taikomi visų ekonominės veiklos rūšių subjektams, kurių
veikla susijusi su cheminių medžiagų gamyba, laikymu, naudojimu ir transportavimu. Svarbu žinoti
visapusišką šio tesės akto poveikį Lietuvos ūkiui.
Būtinumą įvertinti rengiamų teisės aktų projektų pasekmes nustato LR Seimo Statutas (13
straipsnis) ir LR Vyriausybės darbo reglamentas (51.9 punktas), bei Europos komiteto prie
Lietuvos Respublikos Vyriausybės parengta metodika. Šio teisės akto įgyvendinimo pasekmių
tyrimas:
-suteikia pagrindą valstybės institucijų ir visuomenės bei verslo atstovų tarpusavio supratimui
ir strateginiam bendradarbiavimui – tiek dabartiniame rengimosi narystei Europos Sąjungoje
procese, tiek įstojus į ES, tiek ir visame viešosios valdžios, verslo ir visuomenės sąveikavime,
-suteikia visuomenei platesnio pobūdžio informaciją apie valstybės institucijų veiklą ir jos
rezultatus,
-palengvina įmonėms prisitaikyti prie ES ir Lietuvos teisės aktų reikalavimų,
42
-sudaro sąlygas dirbančiųjų saugos ir sveikatos gerinimui ir profesini ligų mažėjimui.
2.1 TYRIMO TIKSLAS
Įgyvendinimo pasekmių tyrimo tikslas yra nustatyti kaštus ir naudą, atsirandančius dėl teisės
akto EC direktyvos dėl darbuotojų saugos ir sveikatos apsaugos nuo pavojų darbe, susijusių su
cheminėmis medžiagomis (98/24/EC).
Tyrimo tikslui pasiekti bus sprendžiami šie uždaviniai:
Įmonių finansinių išlaidų nustatymas:
-rizikos įvertinimui;
-dirbančiųjų aprūpinimui apsauginėmis priemonėms;
-papildomoms medicininėms dirbančiųjų apžiūroms;
-specialių saugos instrukcijų parengimui;
-mokymui;
-kitų.
Išlaidų valstybiniame lygmenyje nustatymas:
-valstybinei darbo inspekcijai,
-kitoms valstybinėms institucijoms.
Teigiamo direktyvos poveikio nustatymas:
-profesinių ligų skaičiaus ar jų pasekmių rimtumo sumažėjimas,
-darbo sąlygų gerėjimas,
-kitas.
Rekomendacijų įmonėms parengimas.
2.2 TYRIMO METODIKA
Įgyvendinimo pasekmių tyrimas atliktas vadovaujantis Europos komiteto prie Lietuvos
Respublikos Vyriausybės parengta “Reguliuojančių teisės aktų poveikio įvertinimo metodika”.
Tyrimui naudojami statistiniai-analitiniai, apklausos, analizės, analogijų, finansinis ataskaitų
apibendrinimų ir kiti mokslinio tyrimo metodai. Įgyvendinimo pasekmių tyrimo schema pateikta 1
pav.
Būtinumą įvertinti rengiamų teisės aktų projektų pasekmes nustato LR Seimo Statutas (13
straipsnis) ir LR Vyriausybės darbo reglamentas (51.9 punktas), bei Europos komiteto prie
Lietuvos Respublikos Vyriausybės parengta metodika.
Šio teisės akto įgyvendinimo pasekmių tyrimas:
43
-suteikia pagrindą valstybės institucijų ir visuomenės bei verslo atstovų tarpusavio supratimui
ir strateginiam bendradarbiavimui – tiek dabartiniame rengimosi narystei Europos Sąjungoje
procese, tiek įstojus į ES, tiek ir visame viešosios valdžios, verslo ir visuomenės sąveikavime,
-suteikia visuomenei platesnio pobūdžio informaciją apie valstybės institucijų veiklą ir jos
rezultatus,
-palengvina įmonėms prisitaikyti prie ES ir Lietuvos teisės aktų reikalavimų,
-sudaro sąlygas dirbančiųjų saugos ir sveikatos gerinimui ir profesini ligų mažėjimui.
2.3 DIREKTYVOS 98/24/EC ANALIZĖ IR SUDERINAMUMAS SU KITAIS
GALIOJANČIAIS TEISĖS AKTAIS [ 1, 2, 3, 4, 6, 9, 10, 11 ]
Pagal pagrindinę Europos Sąjungos saugos ir sveikatos darbe direktyvą 89/391/EEC “Dėl
priemonių gerinant darbuotojų saugą ir sveikatą jų darbovietėse”, 1998 m. baland˛io 7 d. buvo
priimta Tarybos direktyva “Dėl profesinės saugos ir sveikatos apsaugos nuo rizikos, susijusios
su cheminiais veiksniais “, 98/24/EC.
Tai keturioliktoji specialioji direktyva, kuri remiasi Direktyvos 89/391EEC 16 straipsnio 1
dalimi, t.y. Taryba, remdamasi Komisijos pasiūlymu, pagal EEB įsteigimo sutarties 118 a straipsnį
priima atskiras direktyvas ir kitose srityse.
Ši direktyva nustato minimalius reikalavimus, keliamus darbuotojų apsaugai nuo rizikos jų
saugai ir sveikatai, kuri kyla arba gali kilti dėl cheminių veiksnių, esančių darbo vietoje, poveikio
arba dėl darbo, susijusio su cheminiais veiksniais. Direktyvos reikalavimai taikomi, kai darbo
vietoje yra arba gali būti pavojingų cheminių veiksnių (išskyrus nuostatas, kurios priimtos pagal
Europos atominės energetikos bendrijos steigimo sutartį, kur numatytos apsaugos nuo
jonizuojančios spinduliuotės priemonės). Kancerogenams darbe ši direktyva taikoma nepažeidžiant
griežtesnių ir (arba) konkretesnių nuostatų, numatytų 1990 m. birželio 28 d. Tarybos direktyvoje
90/394/EEC dėl darbuotojų apsaugos nuo rizikos, kylančios dėl kancerogenų poveikio (šeštoji
specialioji direktyva, kuri remiasi Direktyvos 89/391/EEC 16 straipsnio 1 dalimi). Taip pat
direktyvos 89/391/EEC nuostatos taikomos nepažeidžiant griežtesnių ir (arba) konkretesnių
nuostatų, numatytų šioje direktyvoje.
44
1 pav. Įgyvendinimo pasekmių tyrimo schema.
Kai kalbama apie pavojingų cheminių medžiagų gabenimą, šios direktyvos nuostatos
taikomos, nepažeidžiant griežtesnių ir (arba) konkretesnių nuostatų, numatytų Direktyvoje
94/55/EC, Direktyvoje 96/49/EC, Tarptautiniame pavojingų prekių gabenimo jūrų keliais (IMDG)
kodekse, Tarptautiniame didelių konteinerių (IBC) kodekse ir IGC kodekse, kaip apibrėžta
Direktyvoje 93/75/EEC, Europos sutarties dėl tarptautinio pavojingų prekių gabenimo vidaus
vandens keliais bei pavojingų medžiagų gabenimo Reinu taisyklių nuostatose, įtrauktose į Bendrijos
teisės aktus, taip pat pavojingų prekių saugaus gabenimo techninėse instrukcijose, paskelbtose
tarptautinės civilinės aviacijos organizacijos prieš įsigaliojant šiai direktyvai.
Pagrindinės nagrinėjamos Direktyvos nuostatos
BENDRADARBIAVIMAS SU VALSTYBINĖMIS IR VISUOMENINĖMIS INSTITUCIJOMIS
ĮGYVENDINIMO
PASEKMIŲ TYRIMAS
3. Ūkinės veiklos sričių analizė
1. Teisės aktų analizė
5. Finansinė analizė: • Įmonių, • Valstybinių institucijų
2 .Statistinių duomenų
rinkimas ir jų analizė
4. Apklausos organizavimas
6. ĮGYVENDINIMO PASEKMIŲ NUSTA-
TYMAS (KONFIDENCIALI ATASKAITA)
Direktyvos teigiamo poveikio nustatymas
ĮMONIŲ FINANSINIŲ IŠLAIDŲ
IŠLAIDŲ VALSTYBINIAME LYGMENYJE NUSTATYMAS
REKOMENDACIJŲ ĮMONĖMS PARENGIMAS
45
Šioje direktyvoje nustatytos šios darbdavio pareigos:
Rizikos, kurią kelia pavojingi cheminiai veiksniai, nustatymas ir įvertinimas.
Jei darbo vietoje esti kenksmingi cheminiai veiksniai, darbdavys pirmiausiai turi įvertinti visus
šių veiksnių keliamus pavojus dirbančiųjų sveikatai, atsižvelgdamas:
į pavojingąsias savybes;
į informaciją apie saugą ir sveikatą, kurią pateikia tiekėjas (nurodyta saugos duomenų lapuose)
į poveikio lygį, rūšį ir trukmę;
į darbo sąlygas, kuriose dirbant patiriamas tokių veiksnių poveikis, bei jų kiekis;
į galiojančias profesinio poveikio ribines vertes arba biologines ribines vertes;
į įgyvendintų arba planuojamų įgyvendinti prevencijos priemonių rezultatus;
į, jei turima, jau atliktos sveikatos priežiūros rezultatus.
Darbdavys renka papildomą informaciją rizikai nustatyti.
Darbdavys privalo turėti rizikos įvertinimą, kuris įforminamas tinkamos formos dokumentu
pagal nacionalinius įstatymus ir jų taikymo praktiką. Rizikos įvertinimas turi būti nuolat
atnaujinamas.
Jeigu naujas darbas susijęs su pavojingais cheminiais veiksniais, dirbti galima pradėti tik juos
įvertinus ir įgyvendinus visas reikalingas prevencijos priemones.
Rizikos, susijusios su kenksmingais cheminiais veiksniais, prevencijos ir šios direktyvos
taikymo, įvertinant riziką, bendrieji principai.
Darbdavys privalo imtis prevencijos priemonių, apsaugant darbuotoją nuo kenksmingų
cheminių veiksnių.
Kenksmingi cheminiai veiksniai turi būti šalinami arba maksimaliai mažinami tokiomis
priemonėmis:
tinkamai suprojektuojant ir organizuojant darbo vietas, aprūpinant visomis reikalingomis
darbo priemonėmis dirbant su cheminiais veiksniais;
darbą organizuoti taip, kad kuo mažiau dirbančiųjų patirtų kenksmingų medžiagų poveikį,
mažinti kenksmingo poveikio trukmę ir stiprumą, cheminių veiksnių kiekį darbo vietoje mažinant
iki mažiausio tos rūšies darbui reikalingo kiekio;
imtis reikiamų higienos priemonių;
paruošti darbo vietą taip, kad saugiai būtų laikomos, gabenamos ir tvarkomos pavojingos
cheminės atliekos, laikantis visų saugumo reikalavimų.
Specifinės apsaugos ir prevencijos priemonės
Darbdavys privalo užtikrinti, kad rizika, kurią kelia kenksmingi cheminiai veiksniai būtų
pašalinta arba suma˛inta iki minimumo.
46
Darbdavys turi nebenaudoti cheminio veiksnio arba pakeisti jį kitu, kuris nekenkia arba
mažiau kenkia darbuotojo sveikatai. Jei to neįmanoma padaryti, pritaikyti apsaugos ir prevencijos
priemones, parinktas pagal rizikos įvertinimo rezultatus:
tinkamai suplanuoti darbo tvarką, naudoti tinkamas darbo priemones ir medžiagas, stengiantis
kuo labiau išvengti pavojingų cheminių veiksnių poveikio;
dirbant prie rizikos šaltinio naudoti kolektyvines saugos priemones, tokias kaip tinkamas
vėdinimas ir kitas organizacines priemones;
jei pavojingo poveikio negalima išvengti, aprūpinti darbuotojus asmeninėmis apsauginėmis
priemonėmis.
Periodiškai ir kiekvienu atveju, pasikeitus aplinkybėms, galinčioms turėti poveikį darbuotojų
sveikatai, atlikti reikalingus cheminių veiksnių koncentracijos matavimus.
Kai viršijama nustatyta profesinio poveikio ribinė vertė, nedelsiant imtis prevencijos ir
apsaugos priemonių. Darbo vietos apsaugos priemonės:
darbo vietoje neturi būti degių pavojingų medžiagų koncentracijų, pavojingų chemiškai
nestabilių medžiagų kiekių. Jei tai neįmanoma padaryti, tai:
darbo vietoje stengtis nenaudoti uždegimo prietaisų, kurie gali sukelti gaisrą ar sprogimą,
neleisti susidaryti tokioms sąlygoms, dėl kurių chemiškai nestabilios medžiagos ar jų mišiniai gali
turėti kenksmingą poveikį;
užsidegus degioms medžiagoms ir dėl to įvykus gaisrui ar sprogimui, maksimaliai sumažinti
kenksmingą poveikį darbuotojų saugai ir sveikatai.
Veiksmai nelaimingų atsitikimų, incidentų ir avarinių situacijų atvejais:
Darbdavys parengia tvarką (veiksmų planą), kurios privalu laikytis įvykus nelaimingų
atsitikimų, incidentų ar avarinių situacijų metu, susijusių su pavojingais cheminiais veiksniais darbo
vietoje. Parengtoje tvarkoje (planuose) privaloma numatyti periodiškai rengti saugos pratybas ir
apsirūpinti pirmos pagalbos priemonėmis ir pirmos pagalbos patalpomis bei įranga.
Įvykus įvykiui:
darbdavys kuo skubiau įgyvendina padėties normalizavimo priemones;
įvykio vietoje paliekami dirbti tik tie darbuotojai, kurie atlieka remonto ir kitus skubius
avarinės situacijos likvidavimo darbus;
darbuotojai palikti dirbti įvykio vietoje, aprūpinami privalomomis apsaugos priemonėmis;
įrengiamos įspėjamosios ir kitos ryšio priemonės, kuriomis pranešama apie susidariusią
pavojingą situaciją, nurodoma tolesnių veiksmų eiga.
Garantuojama informacija apie tai, kaip elgtis avarinėse situacijose:
perspėjama, kokie pavojai gresia darbe, kaip jie atpažįstami, nurodomos atsargumo priemonės
ir veiksmai;
47
pateikiami visi duomenys apie pavojus, kylančius nelaimingų atsitikimų, avarinių situacijų
metu.
Darbuotojų informavimas ir mokymas
Darbdavys garantuoja:
kad darbuotojas gautų visą informaciją apie darbo vietoje esančias kenksmingas chemines
sąlygas;
būtų mokomas, kaip apsisaugoti , įvykus avariniai situacijai.
Kitos Direktyvos nuostatos:
Draudimai.
Sveikatos priežiūra.
-Valstybės narės įveda sveikatos priežiūros tvarką, kurioje nustatomi sveikatos registravimo
reikalavimai ir galimybė su jais susipažinti, taikomą darbuotojams, kurių sveikatai kyla rizika.
-Turi būti patvirtinti ligų arba poveikio sveikatai požymių nustatymo metodai.
-Sveikatos priežiūros duomenys turi būti registruojami ir periodiškai atnaujinami.
-Sveikatos priežiūros dokumentuose turi būti priežiūros rezultatų santrauka bei visi stebėjimo
ir kontrolės duomenys apie poveikį asmeniui.
Konsultacijos su darbuotojais ir jų dalyvavimas.
Kiti Lietuvoje priimti ar paruošti teisės aktai susiję su nagrinėjamos Direktyvos
nuostatomis
Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo /2000 spalio 17 d./ 20 straipsnis “Darbuotojų sauga
nuo pavojingų cheminių medžiagų poveikio” nurodo:
Kad įmonėse, kuriose naudojamos cheminės medžiagos, darbdavys privalo numatyti ir
įgyvendinti priemones:
Keisti pavojingas med˛iagas nepavojingomis arba ma˛iau pavojingomis med˛iagomis;
Mažinti darbuotojų, galinčių tiesiogiai kontaktuoti su pavojingomis cheminėmis medžiagomis,
skaičių;
Keisti (organizuoti) technologinius ir darbo procesus taip, kad nebūtų visai naudojamos
pavojingos sveikatai cheminės medžiagos arba kuo mažiau jų patektų į darbo aplinką, arba tik
darbuotojų saugos ir sveikatos bei aplinkos apsaugos teisės aktuose nustatyti leidžiami kiekiai.
Sudaryti gelbėjimo darbų planus galimų avarijų, kurių metu darbuotojai gali būti paveikti
pavojingomis sveikatai cheminėmis medžiagomis, atveju ir numatyti prevencines priemones jų
išvengimui.
Kad visi darbuotojai privalo būti supažindinti su įmonėje esančių pavojingų jų sveikatai
cheminių medžiagų galimu poveikiu; privalo būti apmokomi ir instruktuojami saugiai dirbti su
48
tokiomis medžiagomis, privalo gerai būti susipažinę su apsaugos priemonių ir pirmos pagalbos
priemonių naudojimu.
Kad įmonėse ir darbo vietose, kur yra pavojingų sveikatai cheminių medžiagų, privalo būti
įrengtos:
kolektyvinės apsaugos priemonės, specialios sistemos, leidžiančios registruoti chemines
medžiagas esančias darbo aplinkoje, ir turinčias įspėti darbuotojus apie jiems kilusi pavojų;
pirmosios medicinos pagalbos priemonės, kurių sąrašą nustato Sveikatos apsaugos ministerija.
Kad darbuotojai dirbantys su pavojingomis sveikatai cheminėmis medžiagomis privalo būti
aprūpinti asmeninėmis apsauginėmis priemonėmis.
Kad patalpos, kuriose yra pavojingos cheminės medžiagos privalo būti žymimos specialiais
įspėjamaisiais ženklais.
Kad naudojant pavojingas sveikatai chemines medžiagas, privaloma vadovautis darbuotojų
saugos ir sveikatos reikalavimais, nurodytais cheminės medžiagos saugos duomenų lape.
Kad darbo aplinkoje esančių pavojingų cheminių medžiagų, kurių didžiausi leistini dydžiai
gali būti viršijami ne daugiau kaip 15 min. per darbo dieną, ir pavojingų cheminių medžiagų, kurių
didžiausi leistini dydžiai negali būti viršyti darbo aplinkoje, sąrašus tvirtina Sveikatos apsaugos ir
Socialinės apsaugos darbo ministerija.
Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos ir Lietuvos Respublikos socialinės
apsaugos ir darbo ministerijos 1998 01 13 įsakymu Nr. 18/12 patvirtintame Lietuvos Respublikos
cheminių medžiagų ir preparatų įstatyme (priimtame 2000 m. baland˛io 18 d.) taikomame
visiems cheminių medžiagų ir preparatų gamintojams, importuotojams ir kitiems juridiniams ir
fiziniams asmenims bei įmonėms, neturinčioms juridinio asmens teisių, tiekiančioms į rinką ar
kitaip tvarkančioms chemines medžiagas ir preparatus keliami šie reikalavimai:
Numatyti ir taikyti priemones šalinančias arba iki minimumo sumažinančias kenksmingų
cheminių medžiagų ir preparatų poveikį žmogaus sveikatai ir aplinkai;
Turėti informaciją apie teikiamų į rinką cheminių medžiagų ir preparatų savybes ir saugos
priemones bei taikyti šias priemones savo veikloje;
Teikti vartotojams informaciją apie cheminių medžiagų ir preparatų pavojingas savybes,
galinčias pakenkti sveikatai ar aplinkai, apie naudojamas saugos priemones,
Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministrės ir Lietuvos Respublikos sveikatos
apsaugos ministro įsakymas “Dėl darbuotojų apsaugos nuo biologinių medžiagų poveikio darbo
vietose nuostatų” (1998 m. lapkričio 2 d. Nr. 162/635, Žin., 1998. Nr. 98-2775). Nuostatai nustato
minimalius saugos ir sveikatos darbe reikalavimus dirbant su biologinėmis medžiagomis, sudarant
sąlygas darbuotojams apsaugoti nuo sveikatai pavojingo jų poveikio. Rengiant pasinaudota Europos
Bendrijos direktyvų 95/30/EK, 97/599EK, 97/65EK nuostatomis. Šių nuostatų įsigaliojimas
numatomas nuo 1999 m. gegužės 1 d., išskyrus nuostatų III ir IV priedus, kuriuose nurodyti
49
reikalavimai vietoms, įrenginiams ir priemonėms, užtikrinančioms dirbančiųjų sveikatą bei
susirgimų profilaktiką.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir Sveikatos apsaugos ministerijos 1998 m. gegužės
6 d. įsakymu Nr.87/236 priimtos “Darbo su asbestu taisyklės”. Šios taisyklės parengtos
vadovaujantis Europos Bendrijos Tarybos direktyvomis: 80/1107/EEC “Dėl darbuotojų apsaugos
nuo rizikos, susijusios su cheminiu, fiziniu, biologiniu medžiagų poveikiu”, 83/447/EEC “Dėl
darbuotojų apsaugos, susijusios su asbesto poveikiu”, bei 91/382/EEC pakeičiančia kai kuriuos
direktyvos 83/447/EEC straipsnius. Šios taisyklės reglamentuoja pagrindinius saugos ir sveikatos
apsaugos darbe reikalavimus. Šios taisyklės taikomos veiklai (darbui), susijusiai su asbesto arba
medžiagų, turinčių savo sudėtyje asbesto, laikymu, naudojimu, transportavimu, šalinimu ir
medžiagų, turinčių savo sudėtyje asbesto, gamyba.
Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos įsakymas “Dėl pavojingų ir ypač
pavojingų užkrečiamųjų ligų, dėl kurių asmenims, susirgusiems ar įtariamiems sergant, taip
pat šių ligų sukėlėjų nešiotojams iki bendrosios praktikos gydytojo leidimo negalima tęsti
darbo ’’ , sąrašo tvirtinimo (1998 m. spalio 19 d. Nr. 592, Žin., 1998., Nr. 98-2592) Sveikatos
apsaugos ministro įsakymu pateikiamas papildymas straipsnio dalis, pridedant sąrašą pavojingų ir
ypač pavojingų užkrečiamųjų ligų, dėl kurių asmenims susirgusiems ar įtariamiems sergant, taip pat
šių ligų sukėlėjų nešiotojams be bendrosios praktikos gydytojo leidimo, negalima tęsti darbo. Be to
čia paliekama galimybė, asmenis, sergančius sąraše neįvardintomis ligomis arba tapusius tokių ligų
sukėlėjų nešiotojais, teritorijų vyriausieji gydytojai higienistai savo sprendimais gali nušalinti nuo
tam tikrų darbų arba veiklos, remdamiesi epidemiologiniais motyvais.
Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos įsakymas “Dėl Chemijos pramonės
įmonių priešgaisrinės saugos taisyklių patvirtinimo” (1997 12 30 Nr. 594, 1998, Nr. 6-127). Šis
įsakymo vykdymas pavestas priešgaisrinės priežiūros pareigūnams, nustatant įsigaliojimo laiką nuo
1998 m. kovo 1 d. Priede pateikiamas Chemijos pramonės įmonių priešgaisrinės saugos taisyklės
PST 07-97. Taisyklėse pabrėžiama priešgaisrinės saugos reikalavimų užtikrinimas chemijos
pramonės įmonėse, numatyti reikalavimai teritorijų, įrengimų priežiūrai, apsaugos nuo žaibo ir
statinio elektros krūvio priemonės, pastatų šildymo ir vėdinimo sistemų priežiūra, medžiagų
saugojimas, lengvai užsiliepsnojančių ir degių skysčių sandėliavimas, medžiagų panaudojimas
technologiniuose procesuose, degių tirpiklių surinkimas, degių suspensijų atskyrimas, džiovinimo
procesas, pavojingų medžiagų transportavimas, dujų ūkio priežiūra, ugnies darbų atlikimas,
medžiagų saugojimas, katilinės, kompresorinės, pagalbinių tarnybų cechai, gaisro gesinimo
įrenginiai ir priemonės, bei jų gesinimo organizavimas.
Lietuvos Respublikos civilinės saugos įstatymas (1998 m. gruodžio 15 d. Nr. VIII—971,
Žin., 1998, Nr. 115-32300) nustatė Lietuvos Respublikos civilinės saugos ir gelbėjimo sistemos
50
organizavimo ir veikimo teisinius bei organizacinius pagrindus, valstybės ir savivaldybių institucijų,
gyventojų pareigas ir teises civilinėje saugoje.
Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministrės ir sveikatos apsaugos ministro
įsakymas, patvirtintas 1998m. gruodžio 24 d. Nr. 182/773 kurio pagrindu ir buvo parengtos naujos
“Darbuotojų apsaugos nuo sąlyčio su vinilchlorido monomeru taisyklės” kaip tik vadovaujantis
Europos Ekonominių Bendrijų Tarybos 1978 m. 06 mėn. 29 d. direktyva 78/610/EEC dėl valstybių
narių įstatymų, teisės aktų ir administracinių nuostatų, kurios nustato vinilchlorido monomero
panaudojimo darbe galimybes ir dirbančiųjų sveikatos apsaugą, EEC 1991 m. kovo 5 d. direktyva
91/155/EEC, nustatanti detalius potvarkius dėl specifinės informacijos, susijusios su pavojingais
preparatais, bendros sistemos įgyvendinant direktyvos 88/379/EEC atskirus straipsnius bei mūsų
respublikoje galiojančiais saugos ir sveikatos darbo ir teisės aktai.
Lietuvos Respublikos seimas 1999 kovo 18 d. priėmė įstatymo naują redakciją: “Lietuvos
Respublikos profesinės sveikatos priežiūros įstatymas”. Šiame įstatyme yra nustatyti darbuotojų,
dirbančių įmonėse, įstaigose, ūkinėse bendrijose, ūkininkų ūkiuose pagal darbo sutartis arba
narystės pagrindais, profesinės sveikatos priežiūros pagrindus. Įstatyme numatyta tvarka atliekant
darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktų tvirtinimo bei jų įgyvendinimo kontrolės, higienos normų
bei privalomų funkcijų nustatymą darbo medicinos įstaigoms ir jų veiklos kokybės kontrolę.
1998 m. gruodžio 22 d. buvo patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos įsakymas “Dėl
bendrųjų pavojingų cheminių medžiagų ir preparatų sandėliavimo taisyklių“ taikymo įmonėse
ir organizacijose bei buityje. Rengiant šias taisykles, atsižvelgta į galiojančių Lietuvos teisės ir
normatyvinių aktų, reglamentuojančių pastatų įrengimą, darbo ir priešgaisrinę saugą, taip pat
Europos Sąjungos ir tarptautinius cheminių medžiagų ir preparatų sandėliavimo reikalavimus.
Lietuvos Respublikos vyriausybė 1999 m. balandžio 21 d. Nr. 452 priėmė nutarimą “Dėl
pavojingų cheminių medžiagų gamybos, didmeninės prekybos ir sandėliavimo licenzijavimo”,
kuriame numatytos šių medžiagų gamybos didmeninės prekybos ir sandėliavimo licenzijavimo
taisyklės, anuliuojant jau buvusias analogiškas taisykles priimtas 1996 m. vasario 9 d. nutarimą Nr.
229. Naujoji taisyklių redakcija papildyta naujai apibrėžiant licenzijų rūšis, bei pakeičiant kai
kuriuos punktus.
1999 m. gegužės 7 d. Nr. 193/134/225 buvo patvirtintas norminis aktas “Dėl augalų apsaugos
priemonių naudojimo taisyklių ir registracijos nuostatų patvirtinimo”, kuriame buvo pateiktos
augalų apsaugos priemonių naudojimo taisyklės registracijos nuostatai. Šios taisyklės yra papildytos
ir išplėstos ir pakeitė buvusias cheminių ir biologinių augalų apsaugos priemonių, augalų augimo
reguliatorių įvežimo, transportavimo, saugojimo, prekybos, vartojimo ir nukenksminimo Lietuvos
Respublikos taisykles.
“ Kenksmingų ir pavojingų darbo aplinkos veiksnių, kuriems esant draudžiama dirbti
nėščioms, pagimdžiusioms ir krūtimi maitinančioms moterims ir nerekomenduotina dirbti
51
moterims, norinčioms išsaugoti motinystės funkciją sąraše”, patvirtintame LR sveikatos
apsaugos ministerijos ir LR socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 1998 01 13 įsakymu Nr. 18/12,
išvardinti kenksmingi cheminiai veiksniai, tai :
Cheminės medžiagos, galinčios pakenkti vaisiui ir vaisingumui (tai atitinka ES Direktyvoje
67/548 EEC R60, R61, R62, R63 pa˛enklintas med˛iagas);
Cheminės medžiagos, galinčios sukelti paveldimų genetinių sutrikimų ( tai atitinka ES
Direktyvoje 67/548 EEC R46, R47 paženklintas medžiagas);
Cheminės medžiagos, sukeliančios ir galinčios sukelti negrįžtamų organizmo pažeidimų (tai
atitinka ES direktyvoje 67/548 EEC R39, R40 paženklintas medžiagas);
Cheminės medžiagos, sukeliančios vėžį (atitinka ES Direktyvoje 67/548 EEC R45
paženklintas medžiagas).
Parengti teisės aktų projektai:
Pagal nagrinėjamą direktyvą parengtas“Darbuotojų apsaugos nuo cheminių medžiagų ir jų
preparatų nuostatų” projektas. Numatomas įsigaliojimo terminas - nuo 2003 m. sausio 1 d.
Parengtas “Chloro naudojimo, sandėliavimo ir transportavimo saugos darbe taisyklių”
projektas nustato būtinuosius saugos ir sveikatos darbe reikalavimus naudojant, sandėliuojant ir
transportuojant chlorą. Taisyklės turi būti patvirtintos iki 2001 metų.
Šiuo metu Lietuvoje galioja tokios higienos normos, susijusios su nagrinėjama Direktyva:
HN 23-1993 Kenksmingos med˛iagos. Did˛iausia leid˛iama koncentracija darbo aplinkos ore.
HN 48-1994 Kenksmingos med˛iagos. Did˛iausia leid˛iama koncentracija ir laikinai
leid˛iamas lygis ˛mogus vartojamame vandenyje.
HN 54-1998 Maisto ˛aliavos ir maisto produktai. Didžiausios leidžiamos cheminių teršalų
koncentracijos ir didžiausi leidžiami užterštumo radioaktyviaisiais izotopais lygiai.
HN 63-2000 Draud˛iami ir ribojami pesticidai.
HN 97-2000 Pesticidai ir jų koncentracijų leidžiamos vertės aplinkoje.
HN 36-1999 Draud˛iamos ir ribojamos med˛iagos.
Išnagrinėjus LR galiojančius teisės aktus bei parengtų teisės aktų projektus paaiškėjo, kad:
nėra nustatyti darbo aplinkoje esančių pavojingų cheminių medžiagų leistinų ribinių dydžių,
kurie gali būti viršijami ne daugiau kaip 15 min. per darbo dieną, ir leistinų ribinių dydžių, kurie
negali būti viršyti darbo aplinkoje, sąrašai (higienos norma).
reikia parengti pavojingų cheminių medžiagų rizikos vertinimo metodiką (rekomendacijas).
Patvirtinus pagal nagrinėjamą direktyvą parengtus “Darbuotojų apsaugos nuo cheminių
medžiagų ir jų preparatų nuostatus” ir juos įgyvendinant, minėtus tesės aktus reikalinga papildyti
ir (arba) pakeisti pagal šios Direktyvos nuostatas.
52
2.4 STATISTINIŲ DUOMENŲ APIE TYRIMO OBJEKTĄ RINKIMAS IR ANALIZĖ [
5, 6, 14, 15, 16 ]
Vertinant ES direktyvos 98/24/EC ir pagrindinės direktyvos 89/391/EEC visumos
reikalavimus bei jų įgyvendinimo poveikį įmonėms, valstybinėms institucijoms bei darbuotojoms
buvo atlikta anoniminė apklausa pagal parengtas apklausos anketas. Viena anketa skirta įmonėms (1
priedas), kita – valstybinėms institucijoms (2 priedas). Be to, buvo apklausta 76 dirbantieji, tam, kad
nustatyti Direktyvos socialinį poveikį (anketa pateikta 3 priede). Anketose pateikti klausimai susiję
su Direktyvos įgyvendinimo pasekmių tyrimo tikslu, siekiant išsiaiškinti visapusišką įmonių,
valstybinių institucijų bei darbuotojų požiūrį į Direktyvos nuostatų įtaką, užtikrinant saugą ir
sveikatą darbe mūsų respublikos įmonėse ir bendrai įvairiuose ūkio subjektuose.
Įmonės buvo suskirstytos pagal dirbančiųjų skaičių ir pagal sąnaudas vienam darbuotojui taip:
smulkios 1 – 50 dirbančiųjų, sąnaudos 116 tūkst. Lt,
vidutinės 50 – 500 dirbančiųjų, sąnaudos 81 tūkst. Lt,
stambios 500 ir daugiau dirbančiųjų, sąnaudos 104 tūkst. Lt.
Respublikos Statistikos departamento duomenis tokių įmonių skaičius pateiktas 1 lentelėje.
1 lentelė Įmonių pasiskirstymas pagal dirbančiųjų skaičių Lietuvos Respublikoje Eil. Nr.
Įmonės
Smulkios 0-50
00
.sk Įmonių
Vidutinės 51-499
00
.sk Įmonių
Stambios Daugiau 500
00
.sk Įmonių
Bendras dirbančiųjų skaičius
1 Valstybės ir savivaldybės įmonės AB, UAB, kooperatinės įmonės
77,8818238
58,102174
38,0132
20544
2 Personalinės įmonės 63,99
27971 36,0
102 - 28073
Viso: 46209 2276 132 48617
Taigi, iš lentelės matyti, kad mūsų Respublikoje vyrauja smulkios ir vidutinės įmonės, kurios
sudaro vidutiniškai apie 99,7%.
Apklausos imtys nustatytos pagal toliau pateiktą tyrimo metodiką. Iš viso organizacijoms ir
įmonėms buvo išdalinta 46 anketų,proporcingai įmonių skaičiui. Atsakius į pateiktus klausimus jos
buvo grąžintos atgal. Gauta 28 užpildytų anketų. Tai sudarė 60% nuo išsiųstų , arba 90 % nuo
reikiamos imties. Po to buvo atliktas gautų informacinių duomenų tyrimas ir analizė.
Pagrindinis informacijos surinkimo tikslas, atliekant apklausą, yra gauti visos tyrinėjamos
visumos charakteristikas. Reikalavimai tyrimui yra sekantys:
53
informacija turi būti autentiška, maksimaliai atitinkanti realybę;
žinių turi pakakti tyrinėjamiems uždaviniams spręsti;
informacija turi būti surinkta per trumpiausią laiką.
Mes pasirinkome atrankinį stebėjimą, kaip neištisinio stebėjimo dalinį variantą, t.y., kai
tiriame tik analizuojamos dalies vienetus. Atrankinio metodo teorijos pagrindiniai principai yra:
atrankos kiekis (tai yra kiek visumos vienetų bus analizuojama) nustatoma iš anksto;
atrenkant stebėjimo vienetus, neturi būti pažeistas atsitiktinumo principas (visi vienetai turi
vienodas galimybes patekti į atranką);
Tyrimui naudojome vieną iš atsitiktinės atrankos metodų - blokinę atranką. Blokinės atrankos
atveju į imtį atrankama iš karto po keletą narių. Blokinės atrankos metodas efektyvesnis, jei prieš
sudarant imtį populiacija yra išskaidoma į grupes – sluoksnius, turinčius bendras charakteristikas. Iš
tų sluoksnių atrankama elementų kiekis, proporcingas sluoksnių dydžiui populiacijos atžvilgiu. Ši
atranka leidžia su santykinai mažoms imtimis gauti prasmingus rezultatus. Tai aktualu esant
didelėms populiacijoms ir pilnai tinka mūsų tyrimui.
Atliekant įmonių apklausą svarbu nustatyti atrankos imtį tam, kad būtų pakankamas
apklausos rezultatų patikimumas. Reikiama imtis nustatoma remiantis ribinės paklaidos
apskaičiavimu. Naudojame atranką be pasikartojimų ir reikiamą apklausos imtį surandame pagal
formulę:
20
2
2
G t N x
Gt Nn
+=
Δ
20
čia: n - atrankos imtis;
N - įmonių skaičius;
t - patikimumo koeficientas;
x Δ - ribinė atrankos paklaida;
2
G - variacinio po˛ymio dispersija.
Žinant generalinę visumą t.y. veikiančių įmonių skaičių respublikoje N=48617 ir priimant
ribinę atrankos paklaidą - 5%, o variacinio požymio maksimalią dispersiją – 0,5, bei esant
patikimumo koeficientui t = 2,5, gauname tokias įmonių atrankos imtis (n) apklausai atlikti:
mažų – 13 (42%)
vidutinių – 10 (31%)
didelių – 8 (25%)
54
Pagal tokias apklausos imtis su pakankamu tikslumu 5 % galime spręsti apie visos
tyrinėjamos visumos charakteristikas.
2.5 DIREKTYVOS 98/24/EC ĮGYVENDINIMO PASEKMIŲ EKONOMINĖS
VEIKLOS SRITYSE TYRIMAS
2.5.1 PAGAL ESAMĄ SAUGOS IR SVEIKATOS DARBE BŪKLĘ IR GALIOJANČIUS TEISĖS AKTUS.
Lietuva yra viena iš pirmųjų Centrinės ir Rytų Europos regiono šalių, kurioje 1993 m.
priimtas Žmogaus saugos darbe įstatymas. Įgyvendindamos šio įstatymo nuostatas visos įmonės,
įstaigos ir organizacijos turi atlikti darbo vietų higieninį įvertinimą. Įmonėse kasmet vis daugiau
buvo atliekama šių darbų, tačiau 1999-2000 m. dėl bendros šalies ekonominės krizės higieninio
įvertinimo tempai sulėtėjo.
Darbo vietų higieninis įvertinimas atliekamas norint išsiaiškinti, ar darbo sąlygos kenkia
sveikatai ir ar gali sukelti profesines ligas. Nustačius kenksmingas darbo sąlygas darbdavys turi
numatyti būdus jam gerinti, aprūpinti darbuotojus asmeninėmis apsauginėmis priemonėmis,
trumpinti darbo laiką, organizuoti darbuotojų sveikatos tikrinimus. Tai atitinka Europos Sąjungos
šalių teisinę praktiką.
Daug problemų dėl sveikatos saugos kyla chemijos pramonėje bei su tuo susijusiose
įmonėse, ligoninėse, visuomenės sveikatos ir higienos centruose dirbantiems žmonėms.Pagal
mokslinės ir kitos literatūros duomenis daugėja įrodymų, kad medicinos darbuotojams
dezinfekuojančių medžiagų veiklieji komponentai sukelia ne tik ligų simptomus, bet ir profesines
ligas.
Taip pat aktuali tema yra ir autotransporto vairuotojų darbas ir sveikata. Pagrindiniai
veiksniai, su kuriais susiduria autotransporto vairuotojai, yra fizikiniai (visą kūną ir rankas veikianti
vibracija, triukšmas, temperatūros svyravimai, skersvėjai), oro užterštumas cheminėmis
medžiagomis (azoto dioksidas), psichofiziologiniai (ergonominiai) veiksniai bei stresinės situacijos
(intensyvus transporto judėjimas, reglamentuotas darbo grafikas, avarijos. Tyrimais nustatyta, kad
transporto vairuotojams dažniausiai diagnozuojamos kraujotakos bei virškinimo sistemos ligos.
Nuo 1998 m. Higienos instituto Darbo medicinos centre atliekami moksliniai dirbančiųjų
darbingumo galimybių pokyčius sąlygojančių veiksnių nustatymo tyrimai. Šiam tikslui naudojama
Suomijos nacionaliniame medicinos institute parengta darbingumo galimybių pagal darbingumo
indekso nustatymo metodika.
Žmonės susiduria ir su kenksmingais aplinkos veiksniais. Viena iš svarbių veiksnių grupių,
turinčių įtakos žmogaus sveikatai, yra kenksmingi cheminiai aplinkos veiksniai. Cheminio veiksnio
55
pagrindą sudaro dujų, garų, aerozolių ar dulkių pavidalo cheminės medžiagos, galinčios turėti įtakos
žmogaus sveikatai.
Pavojingų medžiagų tarpe yra ir asbestas. Tarptautinis vėžio tyrimo centras nuo 1969 m.
sudarinėja žmogui kancerogeniškų faktorių sąrašą. Šiame sąraše yra asbestas, įtrauktas 1976 m., o
1982 m. dar kartą tai patvirtinta.
Kiekvienoje darbo saugos ir sveikatos sistemoje rizikos veiksnių, tarp jų ir cheminių,
nustatymas ir įvertinimas yra pirmaeilis uždavinys.
Rimta socialinė problema yra profesinės ligos. Lietuvoje viena iš labiausiai dominuojančių
profesinių ligų yra vibracinė liga. Kasmet invalidais tampa apie 80% vibracine liga susirgusių
asmenų.
Daugiausia 1998 m. sirgusių buvo žemės ūkio, medžioklės ir su tuo susijusi veikla.
Užregistruota 282 atvejai, tai sudaro 45,6%. Pagal sergamumą antri yra apdirbamoji pramonė. Buvo
atvejų 139, tai yra 22,5%. Treti labiausiai sirgo statybininkai: 101 atvejis – 16,3%. Po jų seka
transporto, sandėliavimo ir ryšių darbininkai (26 atvejai arba 4,2%). Didelis sergamumas buvo
miškininkų tarpe – 24 atvejai (3,9%).
Daugiausia 1998 m. traumų darbe buvo Klaipėdos apskrityje, visų traumų dažnumo
koeficientas 3,99. Antroje vietoje Telšių apskritis – 3,51. Trečioji – Šiaulių apskritis – 3,49. 1998 m.
mirtinų traumų apskrityse koeficientai buvo tokie: Šiaulių – 0,19, Panevėžio – 0,15, Marijampolės –
0,12, Klaipėdos – 0,11, Telšių – 0,08, Utenos – 0,07, Vilniaus – 0,06, Kauno – 0,05. Vidutinis 1998
m. visų traumų koeficientas – 2,59, o mirtinų traumų – 0,08.
1998 m. nelaimingų atsitikimų darbe skaičius pagrindinių ekonominės veiklos rūšių įmonėse
buvo: apdirbamoji pramonė 1249 (38,6%), statyba 526 (16,3%), transportas, sandėliavimas ir ryšiai
383 (11,8%), žemės ūkis, medžioklė ir miškininkystė 329 (10,2%), elektros, dujų ir vandens
tiekimas 130 (4%). Mirtinų traumų mažėjančia seka: apdirbamoji pramonė 26, statyba 13,
transportas, sandėliavimas ir ryšiai 16, žemės ūkis, medžioklė, miškininkystė 23, elektros, dujų ir
vandens tiekimas 6. Taigi, dar daug reikia nuveikti, kad darbuotojų darbo vietos būtų saugios ir
nekenksmingos sveikatai. Manome, kad tai priklausys nuo ekonomikos lygio augimo ir narystės ES.
2.5.2 TYRIMAS ATSKIROSE EKONOMINĖS VEIKLOS SRITYSE
Vienas pagrindinių vertinimo kriterijų, tiriamo teisės akto pasekmių ekonominės ūkinės
veiklos sritims analizei, buvo Valstybės darbo inspekcijos, darbo medicinos centro bei statistikos
departamento 3 metų duomenys. Pagrindinis dėmesys kreiptas į saugos ir sveikatos būklę Lietuvos
Respublikos įmonėse įstaigose ir organizacijose. Atlikus minėtų institucijų pateiktų statistinių
duomenų tyrimą ir analizę, nustatyta:
56
Pagal darbo vietų higieninio vertinimo rezultatus 1999 metais (pagal SAM VSC duomenis),
kenksmingomis darbo sąlygomis dirbo 6536 darbuotojai, tai sudaro 24% visų higieniškai įvertintų
darbo vietų ir labai kenksmingomis - 590 darbuotojų, arba 2% visų higieniškai įvertintų darbo vietų.
Privačiose įmonėse įvyksta virš 90% visų nelaimingų atsitikimų. Tai rodo, kad valstybinėse
įmonėse saugos ir sveikatos problemos sprendžiamos geriau, darbo sąlygos mažiau pavojingos ir
išlaidos tiriamo teisės akto įgyvendinimui bus mažesnės.
Lietuvoje šiuo metu veikia 48617 įmonių.
Įmonių, kuriose dirba iki 50 darbuotojų yra apie 95%, nuo 51 iki 500 darbuotojų apie 4.7% ir
virš 500 darbuotojų apie 0.3%.
Vienam darbo inspektoriui tenka virš 300 įmonių kurių patikrinti per metus neįmanoma.
Apie pusė nelaimingų atsitikimų įvyksta dėl norminių aktų nesilaikymo.
VDI patikrinus įmones, nustatyta apie 6,5 pažeidimo vienoje įmonėje.
Darbo vietų higieninio įvertinimo duomenimis 1999 m. 73% darbuotojų dirbo normaliomis,
24% - kenksmingomis, 2% - labai kenksmingomis, 1% - neatestuotinomis darbo sąlygomis.
Išlaidos už kenksmingas, labai kenksmingas ir pavojingas darbo sąlygas sudaro nuo0,4 iki 0,6
Lt. vienam dirbančiajam.
Mažiau nei pusėje visų patikrintų įmonių darbo vietos įrengtos nesilaikant Darboviečių
įrengimo bendrųjų nuostatų reikalavimų.
Sveikatos tikrinimui skiriamas nepakankamas dėmesys.
Apie 60-70% įmonių neatlieka darbo vietų rizikos įvertinimo.
Statistikos departamento duomenimis apdirbamosios pramonės įmonėse dirba apie 17,2 %,
statybos įmonėse apie 6,6%, transporto sandėliavimo ir ryšių įmonėse apie 6,4%, žemės ūkyje ir
miškininkystėje apie 20,1% dirbančiųjų. Tai sudaro virš pusės visų dirbančiųjų.
Daugiausia nelaimingų atsitikimų įvyksta apdirbamosios pramonės įmonėse (40%), statyboje
(apie 15%), transporto, sandėliavimo ir ryšių įmonėse (apie 10%), žemės ūkio, medžioklės ir
miškininkystės įmonėse (apie 18%). Elektros dujų ir vandens tinklų įmonėse (apie4,4%).
Nelaimingų atsitikimų ir dirbančiųjų atskirose ekonominės veiklos šakose procentinis
pasiskirstymas pateiktas 2 pav.
57
05
10152025303540
Nelaimingųatsitikimų skaičius
Dirbančiųjų skaičius
Žemės ūkis, medžioklė irmiškininkystė
Apdirbamoji pramonė
Elektros dujų ir vandenstiekimas
Statyba
Didm. ir mažm.prekyba,automobilių remontas, buitiniųdaiktų taisymasTransportas, sandėliavimas irryšiai
2 pav. Nelaimingų atsitikimų ir dirbančiųjų procentinis pasiskirstymas
Nelaimingų atsitikimų galimybės dirbantiesiems atskirose ekonominės veiklos šakose
pasiskirsto taip:
0.39 - žemės ūkio medžioklės ir miškininkystės įmonėse,
2,33 - apdirbimo pramonės įmonėse,
1.83 - elektros, dujų ir vandens tinklų įmonėse,
2,24 - statyboje,
0.37 - Didmeninė ir mažmeninė prekyba, automobilių remontas, buitinių daiktų taisymas,
1,69 - transporto, sandėliavimo ir ryšių įmonėse.
Pagal tai pasirinktos pagrindinės ekonominės veiklos sritys, kuriose atliekama apklausa:
Apdirbamoji pramonė
Statyba
Elektros, dujų ir vandens tinklų įmonės.
Transporto, sandėliavimo ir ryšių įmonės
Pasirinktose ekonominės veiklos sričių įmonėse dirba 32.6% visų dirbančiųjų.
2.5.3 TYRIMAS PAGAL APKLAUSOS DUOMENIS
Apklausos duomenų rezultatai
Daugiau kaip 70% apklaustų įmonių informacijos apie tiriamą direktyvą užtenka, tačiau 30%
respondentų šios informacijos trūksta.
Dauguma įmonių susipažinę su tiriamos Direktyvos nuostatomis, tačiau apie 20% šios
Direktyvos nenagrinėjo.
Visos apklaustos įmonės numato išlaidas susijusias su dabartiniais LR reikalavimais saugai ir
sveikatai darbe užtikrinti.
58
Tik 40% visų įmonių atskirai skiria lėšas užtikrinant saugų cheminių medžiagų naudojimą.
Dauguma tai apdirbamosios pramonės įmonės 80% ir vandens tiekimo įmonės 100%.
Apie 60% visų apklaustų įmonių šios Direktyvos įgyvendinimui reikalinga finansinė, 40%
konsultacinė - mokymo, 60% - informacinė ir 50% - įstatyminė parama.
Nei vienai iš apklaustų įmonių dabar galiojantys LR Saugos ir sveikatos darbe teisės aktai
netrukdo įgyvendinti šios Direktyvos nuostatų ir joms neprieštarauja.
Apie 30% apklaustųjų įmonių mano, kad valstybės institucijos nepakankamai bendradarbiauja
šios Direktyvos nuostatų diegime ir kaip pagrindinę iš to kylančią problemą nurodė informacijos
trūkumą.
Nei viena apklausta įmonė ar valstybinė institucija nemano, reikia kurti naujas valstybės
institucijas.
75% apklaustų valstybinių institucijų mano, kad šio teisės akto įgyvendinimui reikalingos
papildomos išlaidos.
Nei viena apklausta valstybinė institucija nenurodė šios Direktyvos nuostatų diegimui
reikalingų kaštų sumos.
Apie 10% apklaustųjų įmonių mano, kad valstybės finansinė/ekonominė politika padėtų
įmonėje įgyvendinti šios direktyvos nuostatas, tačiau konkrečių sprendimų ar priemonių neįvardina.
Rizikos vertinimas.
Apie 70% apklaustų įmonių mano, kad turės vidutinių problemų su rizikos vertinimu. 30%
įmonių tokių problemų nebus. Vertinant kaštus susijusius su rizikos vertinimu, 40% įmonių atsakė,
kad jie bus vidutiniai, 20% - maži, 20% - nereikšmingi, 10% - dideli. Apie kaštų dydį neturi 10%
apklaustųjų įmonių.
Dirbančiųjų aprūpinimas asmeninės apsaugos priemonėmis.
Didelė problema šiuo požiūriu bus 10% procentų apklaustų įmonių, vidutinė - 40%, nedaug
problemų bus 30% ir problemų nebus 20% apklaustųjų įmonių.
Kaštai asmeninėms apsauginėms priemonėms 20% apklaustųjų įmonių bus dideli, 60% -
vidutiniški, 10% - maži, ir 10% apie kaštų dydį nežino.
Papildoma dirbančiųjų medicininė apžiūra.
Šiuo požiūriu 30% įmonių bus vidutinės problemos, 30% problemų bus nedaug, 40%
problemų nebus. 40% apklaustų įmonių kaštai medicininiai apžiūrai bus dideli 20% vidutiniški,
30% ma˛i ir 10% nereikšmingi.
Specialių saugos instrukcijų rengimas.
30% apklaustųjų įmonių ruošiant instrukcijas turės vidutinių problemų, 40% problemų bus
nedaug, o 30% problemų nebus. Kaštai instrukcijų rengimui pasiskirsto taip: 10% - dideli, 30% -
vidutiniai, 40% - maži, 10% - nereikšmingi, 10% įmonių kaštų nežino.
Mokymas ir informavimas.
59
10% apklaustųjų įmonių mokant ir informuojant darbuotojus, susidurs su didelėmis
problemomis, 40% įmonių jos bus vidutinės, 40% problemų bus nedaug ir 10% jų nebus. Dideli
kaštai šiuo požiūriu bus 30% įmonių, vidutiniai 20%, maži 30%, o likusioms įmonėms
nereikšmingi.
Teigiamas Direktyvos poveikis.
80% apklaustų įmonių atsakė, kad įgyvendinus šios Direktyvos reikalavimus pagerės darbo
sąlygos. 80% apklaustų įmonių mano, kad tai sumažins profesinių ligų skaičių, 70%, kad sumažės
nelaimingų atsitikimų skaičius. 60% įmonių, jų manymu, įdiegus šios Direktyvos nuostatus, pagerės
darbo rezultatai, o 70% - darbo kultūra.
Apklausos rezultatų analizė
Apibendrinant atsakymus į anketose pateiktus klausimus pastebėtas bendras bruožas:
išsamiausiai anketą užpildė vidutinių ir stambių įmonių atstovai (atsakė į 81% visų klausimų).
Mažos įmonės atsakė tik į 54% pateiktų klausimų. Tai rodo, kad mažose įmonėse tokia informacija
analizuojama nepakankamai.
EB direktyvos 98/24/EC įgyvendinimo pasekmių apklausa įmonėse parodė, kad dauguma
įmonių įgyvendinant šios Direktyvos nuostatas turės problemų. Pagrindinės jų yra rizikos
vertinimas, dirbančiųjų aprūpinimas apsauginėmis priemonėmis bei mokymas ir informavimas.
Problemų iškylančių įmonėms pagal jų dydį procentinis pasiskirstymas pateiktas 3 pav.
010203040506070
Didelėsproblemos
Vidutinėsproblemos
Nedaugproblemų
Nėraproblemų
Rizikos vertinimas
Dirbančiųjų aprūpinimasapsauginėmis priemonėmisPapildoma dirbančiųjųmedicininė apžiūraSpecialių saugos instrukcijųrengimasMokymas ir informavimas
3 pav.Problemų iškylančių įmonėms pagal jų dydį procentinis pasiskirstymas.
Vertindamos kaštus šios Direktyvos reikalavimų įgyvendinimui, dauguma įmonių mano, kad
jie bus reikšmingi. Didžioji jų dalis teks dirbančiųjų aprūpinimui apsauginėmis priemonėmis bei
dirbančiųjų medicininei apžiūrai. Procentinis kaštų pasiskirstymas pagal jų dydį Direktyvos
reikalavimų įgyvendinimui pateiktas 4 pav.
60
Daugumai apklaustųjų įmonių Direktyvos įgyvendinimui reikalinga parama. 60% įmonių
reikėtų finansinės ir informacinės paramos. Direktyvos įgyvendinimui reikalingos paramos
procentinis pasiskirstymas pateiktas 5 pav.
0
10
20
30
40
50
60
Dideli Vidutiniai Maži Nereikšmingi Nežino
Rizikos vertinimas
Dirbančiųjų aprūpinimasapsauginėmis priemonėmisPapildoma dirbančiųjų medicininėapžiūraSpecialių saugos instrukcijųrengimasMokymas ir informavimas
4 pav. Procentinis kaštų pasiskirstymas pagal jų dydį
.
0102030405060
Reikalinga parama
FinancinėKonsultacinėInformacinėĮstatyminė
5 pav.Direktyvos įgyvendinimui reikalingos paramos procentinis pasiskirstymas.
2.6 DIREKTYVOS ĮGYVENDINIMO KAŠTAI
2.6.1 KAŠTŲ NUSTATYMAS STATISTINIU ANALITINIU METODU [ 5, 6, 7 ]
Statistinis – analitinis metodas remiasi statistiniais tyrimais ir jų analize.
Pagal “Lietuvos statistikos metraštį” (1999) Lietuvos nacionalinį turtą sudaro 234 mlrd. litų.
Materialųjį turtą sudaro 231 mlrd. Litų. Jo sudėtyje yra:
kiti (negyvenami) pastatai ir statiniai, kurių vertė yra 41 mlrd. Litų;
mašinos ir įrengimai, kurių vertė yra 25 mlrd. litų.
Taigi bendra vertė turto, kuriame yra darbo vietos, sudaro 66 mlrd. litų. Lietuvos bendras
vidaus produktas (BVP) yra apie 40 mlrd. litų per metus (1998). Skaičiuojant išlaidų metodu, BVP
61
sudėtyje esantis bendrasis pagrindinis kapitalas sudaro 25,8% BVP. Skaičiuojant pajamų metodu,
pagrindinio kapitalo vartojimas (nusidėvėjimas) sudaro 9,9% BVP. Skirtumas - 15,9% BVP. Tai
sudaro 6,4 mlrd. litų. Tiek pinigų per metus skiriama turtui, kuriame yra darbo vietos, sukurti.
Tam, kad atlikti tyrimą, reikia nustatyti kokį procentą darbo vietos sudaro nagrinėjamajame
turte. Tai priklauso nuo pastato ar statinio rūšies (administracinis ar gamybinis), nuo įmonės veiklos
pobūdžio. 20-ties ekspertų apklausa parodė, kad plotas, skiriamas darbo vietoms, svyruoja nuo 20%
iki 90% viso pastato ploto ir vidutiniškai sudaro 64% ploto. Taigi darbo vietų bendra vertė 2000
metais yra 46,3 mlrd. litų.
Remiantis apklausos duomenimis, įmonės saugai ir sveikatai darbe skiria apie 2% lėšų nuo
įmonių turto vertės. Darbų saugos naujovėms išleidžiama 20-30% minėtos sumos. Valstybė skiria
Valstybinei darbo inspekcijai tik 0,07% valstybės biudžeto sumos skaičiuojant pagal išlaidas.
Taigi Lietuvos respublikoje darbų saugai ir sveikatai užtikrinti skiriama 920 mln. Lt. Ūkyje
dirba 1,6 mln. žmonių. Lėšos skiriamos vienam darbuotojui - 559 Lt./žm. Šie kaštai paskirstomi
pagal regionus (1 lentelė) ir pagal ekonomines veiklos rūšis (2 lentelė).
1 lentelė. Kaštai darbų saugos ir sveikatos darbe reikalavimų patenkinimui pagal regionus Eil. Nr.
Apskritis Darbuotojų (skaičius tūkst.)
Kaštai (skaičius tūkst.)
Dalis procentais
1 2 3 4 5 1 Alytaus 79,40 44305,00 4,8 2 Kauno 331,10 184754,00 20,2 3 Klaipėdos 189,50 105741,00 11,5 4 Marijampolės 83,00 46314,00 5,0 5 Panevėžio 140,70 78511,00 8,5 6 Šiaulių 169,30 94469,00 10,3 7 Tauragės 53,40 29797,00 3,2 8 Telšių 76,10 42464,00 4,6 9 Utenos 85,70 47821,00 5,2 10 Vilniaus 439,30 245129,00 26,7 VISO: 1647,50 919305,00 100,00%
2 lentelė. Kaštai darbų saugos ir sveikatos darbe reikalavimų patenkinimui pagal ekonominės veiklos rūšis Eil. Nr.
Ekonominės veiklos rūšys Darbuotojų skaičius (tūkst. Lt.)
Kaštai (tūkst. Lt.)
Dalis procentais
1 Žemės ūkis, medžioklė ir miškininkystė
331,10 185085 20,1
2 Žuvininkystė 1,40 783 0,1 3 Kasyba ir karjerų
eksploatavimas 3,40 1901 0,2
4 Apdirbamoji pramonė 283,20 158309 17,2 5 Elektros, dujų ir vandens
tiekimas 39,50 22081 2,4
6 Statyba 108,60 60707 6,6
62
7 Didmeninė ir mažmeninė prekyba, variklinių transporto priemonių, motociklų remontas asmeninių ir buitinių daiktų taisymas
236,90 132427 14,4
8 Viešbučiai, restoranai 26,70 14925 1,6 9 Transportas, sandėliavimas
ir ryšiai 105,10 58751 6,0
10 Finansų tarpininkavimas 16,40 9168 1,0 11 Nekilnojamasis turtas,
nuoma ir kita verslo veikla 55,10 30801 3,3
12 Viešasis valdymas ir gynimas, privalomasis socialinis draudimas
70,90 39633 4,3
13 Švietimas 158,40 88546 9,2 14 Sveikatos priežiūra ir
socialinis darbas 110,80 61937 6,7
15 Kita komunalinė, socialinė ir asmeninė aptarnavimo veikla
96,70 54055 5,9
16 Privačių namų, ūkių, turinčių samdininkų veikla
3,30 1845 2,0
VISO: 1647,5 920954 100,0
2.6.2 KAŠTŲ NUSTATYMAS APKLAUSOS METODU
Apklausos (ekspertų) metodas remiasi statistiniais tyrimais ir jų analize.
Apklausa atlikta šiose ekonominės (ūkinės) veiklos rūšyse:
• apdirbamoji pramonė,
• statyba,
• transporto, sandėliavimo ir ryšių įmonės,
• elektros, dujų ir vandens tiekimo įmonės.
Šiose įmonėse daugiausia įvyksta nelaimingų atsitikimų ir sergama profesinėmis ligomis.
Apklausos rezultatai parodė, kad šios Direktyvos saugos ir sveikatos darbe nuostatų
įgyvendinimas reikalauja tokių kaštų (3 lentelė).
3 lentelė. Kaštai vienam darbuotojui pagal nagrinėjamas ekonominės veiklos rūšis.
Eil. Nr. Ekonominės veiklos rūšys Kaštai saugai ir sveikatai darbe, Lt.
Tame tarpe darbui su cheminėms medžiagoms, Lt.
1 Apdirbamoji pramonė 261 68 2 Statyba 438 78 3 Transportas, sandėliavimas ir
ryšiai 900 108
63
4 Elektros, dujų ir vandens tiekimo įmonės
550 166
Toliau skaičiuojami kaštai saugiam cheminių medžiagų naudojimui ekonominės veiklos
rūšyse, kuriose atlikta apklausa. Kaštai saugos ir sveikatos darbe užtikrinimui naudojant
kenksmingas chemines medžiagas pagal nagrinėjamas ekonominės veiklos rūšis pateikti 4 lentelėje.
4 lentelė. Kaštai saugos ir sveikatos darbe užtikrinimui naudojant kenksmingas chemines medžiagas pagal nagrinėjamas ekonominės veiklos rūšis Eil. Nr.
Ekonominės veiklos rūšys
Darbuotojų skaičius (tūkst.)
Kaštai vienam darbuotojui dirbančiam su cheminėmis medžiagomis, Lt
Kaštai visiems darbuotojams (tūkst. Lt.)
Dalis procentais
1 Apdirbamoji pramonė
283,20 70 19824 23,5
2 Statyba 108,6 76 8253 9,8 3 Transportas,
sandėliavimas, ryšiai
105,1 125 13138 15,5
4 Elektros, dujų ir vandens tiekimo įmonės
39,5 168 6636 7,8
5 Likusios sritys 1078 34 36652 43,4 VISO: 1614,4 52,3 84503 100,0
Ketvirtoje lentelėje 4-oje grafoje nurodyti kaštai vienam darbuotojui dirbančiam su
cheminėmis medžiagomis. Jie nustatyti tokiu būdu:
lėšos, skiriamos saugai ir sveikatai darbe užtikrinti, paskirstomos detaliai nagrinėjamoms ir
nenagrinėjamoms ekonominės veiklos rūšims priklausomai nuo darbuotojų skaičiaus;
iš visų lėšų, skiriamų saugos ir sveikatos darbe užtikrinimui, atskiriama ta dalis, kuri tenka
darbams, susijusiems su cheminėmis medžiagomis.
Kaip minėta, išsamiau nagrinėjamos keturios ekonominės veiklos rūšys. Joms saugai ir
sveikatai darbe užtikrinti skiriama 613 mln. Lt., likusioms įmonėms skiriama 307 mln. Lt.
Nagrinėjamose ekonominės veiklos rūšyse dirba 32,6% darbuotojų, t.y. 522 tūkst., likusiose 1078
tūkst. dirbančiųjų. Lėšos, skiriamos vienam darbuotojui saugai ir sveikatai darbe užtikrinti
nagrinėjamose srityse sudaro 1174 Lt., kitose 285 Lt.
Apibendrinus apklausos rezultatus, nustatyta, kad saugos ir sveikatos darbe užtikrinimui,
naudojant chemines medžiagas, tenka 12% lėšų, naudojamų saugai ir sveikatai darbe užtikrinti.
Lėšos, skiriamos vienam darbuotojui saugos ir sveikatos darbe užtikrinimui, naudojant chemines
medžiagas nagrinėjamose srityse sudaro 141 Lt., kitose 34 Lt/žm.
64
Apibendrinus visų apklaustų įmonių pagal ekonominės veiklos rūšis išlaidas saugiam
cheminių medžiagų naudojimui, nustatyta, kad jos pasiskirsto apytiksliai taip:
• aprūpinimas apsauginėmis priemonėmis 52%, t.y. 43942 tūkst. Lt;
• rizikos vertinimas 26%, t.y. 21971 tūkst. Lt;
• specialių darbų saugos instrukcijų rengimas 10%, t.y. 8450 tūkst. Lt;
• papildoma medicininė apžiūra 5%, t.y. 4225 tūkst. Lt;
• mokymas 7%, t.y. 5915 tūkst. Lt.
Tyrimo rezultatų apibendrinimas. Apibendrinti tyrimo rezultatai pateikti lentelėse. 5
lentelėje parodytas kaštų pasiskirstymas saugiam cheminių medžiagų naudojimui pagal regionus. 6
lentelėje - cheminių medžiagų naudojimui pagal ekonominės veiklos rūšis.
5-oje lentelėje parodytas kaštų pasiskirstymas pagal 10-į LR apskričių. Daugiausia kaštų tenka
Vilniaus, Kauno, Klaipėdos ir Šiaulių apskritims, mažiausiai - Tauragės ir Alytaus apskritims. 6-oje
lentelėje parodytas kaštų pasiskirstymas pagal 16 ekonominės veiklos rūšių. Daugiausia kaštų tenka
apdirbamąjai pramonei, žemės ūkiui ir statybai, mažiausiai - žuvininkystei, privatiems namų ūkiams
ir finansiniam tarpininkavimui.
2.6.3 KAŠTAI ĮMONĖMS (SMULKIOMS, VIDUTINĖMS IR DIDELĖMS)
Šiose įmonėse dirba 713 tūkst. darbuotojų .Likusieji 887 tūk. darbuotojų dirba kitose srityse.
Įmonių kaštai darbui su kenksmingomis medžiagomis pateikti 7 lentelėje.
7 lentelė. Įmonių kaštai darbui su kenksmingomis medžiagomis Kaštų nustatymo metodas
Įmonių darbuotojai Likusieji darbuotojai Viso. mln. Lt
Kaštai 1-am darbuotojui, Lt
Visiems darbuotojams, mln. Lt
Kaštai 1-am darbuotojui, Lt
Visiems darbuotojams, mln. Lt
Statistinis -analitinis
71,0 50,1 71,0 63,0 113,1
Apklausos 52,3 37,3 52,3 46,4 83,7
Skaičiuojant skirtingais metodais, gaunami skirtingi kaštai. Naudojant statistinį – analitinį
metodą buvo remtasi pirmaujančiomis įmonėmis, negailinčiomis lėšų saugai ir sveikatai darbe
užtikrinti.
Apklausos metodu nustatyta vidutinė būklė. Siekiant patenkinti ES reikalavimus, reikia
papildomų lėšų tiek, kiek skiriasi 1 – ju ir 2 – ju metodais paskaičiuotos lėšos.
65
5 lentelė. Kaštai cheminėms medžiagoms (darbų saugos ir sveikatos darbe reikalavimų patenkinimui) pagal regionus 1999 m. Darbuotojų skaičius tūkst. Kaštai tūkst.Lt.
Dalis procentais
Eil. Nr.
Apskritis Viso Atlikta apklausa
Neatliktaapklausa
Atlikta apklausa
Neatlikta apklausa
Viso
32,6 % 67,4 % 1 Alytaus 79.40 25.88 53.52 1140 2712 3852 4.82 2 Kauno 331.10 107.94 223.16 9480 11352 20832 20.10 3 Klaipėdos 189.50 61.78 127.72 5424 6504 11928 11.50 4 Marijampolės 83.00 27.06 55.94 2376 2856 5232 5.04 5 Panevėžio 140.70 45.87 94.83 4032 4824 8856 8.54 6 Šiaulių 169.30 55.19 114.11 4848 5808 10656 10.28 7 Tauragės 53.40 17.41 35.99 1536 1824 3360 3.24 8 Telšių 76.10 24.81 51.29 2184 2592 4776 4.62 9 Utenos 85.70 27.94 57.76 2448 2928 5376 5.20 10 Vilniaus 439.30 143.21 296.09 12567 15072 27648 26.66 VISO: 1
647.50 537.09 1 110.42 47177 56498 103675 100.00
6 lentelė. Kaštai cheminėms medžiagoms (darbų saugos ir sveikatos darbe reikalavimų patenkinimui) pagal ekonominės veiklos rūšis 1999 m. Eil. Nr.
Ekonominės veiklos rūšis
Darbuotojų skaičius (tūkst)
Kaštai cheminėms medžiagoms, Lt
Cheminėms medžiagoms kaštai, tūkst. Lt
Dalis procentais
1 2 3 4 5 6 1 Žemės ūkis,
medžioklė ir miškininkystė
331.1
51
16846
14,50
2 Žuvininkystė 1.4 51 71 0,06 3 Kasyba ir karjerų
eksploatavimas 3.4
51
173
0,15
4 Apdirbamoji pramonė
283.2 121 34323 29,50
5 Elektros, dujų ir vandens tiekimas
39.5
95
3744
3,21
6 Statyba 108.6 117 12666 10,87 7 Didmeninė ir
mažmeninė prekyba; variklinių transp. priemonių, motociklų remontas, asmeninių ir buitinių daiktų taisymas
236.9
51
12053
10,34
8 Viešbučiai, restoranai
26.7 51 1358 1,16
66
9 Transportas, sandėliavimas ir ryšiai
105.1
88
9232
7,92
10 Finansinis tarpininkavimas
16.4
51
834
0,72
11 Nekilnojamasis turtas nuoma ir kita verslo veikla
55.1
51
2803
2,41
12 Viešasis valdymas ir gynimas; privalomasis sveikatos draudimas
70.9
51
3607
3,10
13 Švietimas 158.4 51 8059 6,92 14 Sveikatos priežiūra
ir socialinis darbas 110.8
51
5637
4,84
15 Kita komunalinė, socialinė ir asmeninė aptarnavimo veikla
96.7
51
4920
4,30
16 Privačių namų ūkių, turinčių samdininkų veikla
3.3
51
168
0,15
VISO 1647.5 71 116498 100
2.6.4 KAŠTAI ATSKIROMS EKONOMINĖS VEIKLOS RŪŠIMS
LR Statistikos departamentas išskiria 16 ekonominės veiklos rūšių (4 priedas). Penktame
skyriuje nustatyti pavojingumo koeficientai atskirose ekonominės veiklos srityse:
apdirbamoji pramonė - k1=2,33;
statyba - k2=2,24;
elektros, dujų ir vandens tiekimo - k3=1,83;
transportas, sandėliavimas ir ryšiai - k4=1,69.
Priėmus k4=1, kitų koeficientų reikšmės tampa tokiomis: 1.38; k2=1,33; k3=1,08. Pastarieji
koeficientai naudojami kaštų apskaičiavimui, kai nagrinėjamos tik šios keturios ekonominės veiklos
rūšys (4 lentelė). Kitoms ekonominės veiklos rūšims priimamas koeficientas k0=0,25.
Suminiai kaštai atskiroms ekonominės veiklos rūšims apskaičiuoti pagal naudojamus metodus
tokie:
statistiniu – analitiniu metodu: tūkst. 84503 tūkst.Lt;
apklausos metodu: 116498 tūkst. Lt.
2.6.5 KAŠTAI ŠALIES (ŪKIO) MASTU, JŲ TARPE IR VALSTYBINĖMS INSTITUCIJOMS
67
Kaštai šalies (ūkio) mastu nustatyti remiantis Lietuvos nacionaliniu turtu ir bendru vidaus
produktu. Nustatyta, kokį procentą darbo vietos sudaro nagrinėjamame turte. Pagal tai, kokį
procentą nuo savo turto įmonės skiria saugai ir sveikatai darbe užtikrinti, nustatyti šalies kaštai
šiems reikalams. Kaštų šalies (ūkio) mastu, šios Direktyvos įgyvendinimui įmonėms per metus
sudarys nuo 103.7 iki 116.5 mln.Lt., skaičiuojant apklausos metodu.
Apklausos rezultatai parodė, kad naujų valstybinių institucijų Direktyvos įgyvendinimui
nereikia. Iš valstybinių institucijų nagrinėta valstybinė darbo inspekcija. Nustatyta, kad iš šalies
biudžeto šiai institucijai skiriamos per mažos lėšos. Efektyvesnei kontrolei, teisės aktų rengimui ir
jų vykdymo kontrolei diegiant šią Direktyvą, tikslinga VDI finansavimą padidinti 10-15%.
Išvados
Apklausos duomenimis vienam darbuotojui saugai ir sveikatai darbe užtikrinti Lietuvos
įmonėse išleidžiama apie 583 Lt.
Kenksmingoms medžiagoms įmonės skiria vidutiniškai 12% lėšų, skirtų saugai ir sveikatai
darbe užtikrinti.
Didžiausia kaštų dalis (apie 52%) naudojama aprūpinimui apsauginėmis priemonėmis.
Bendri kaštai šios Direktyvos įgyvendinimui įmonėms per metus sudarys nuo 103.7 iki 116.5
mln.Lt., skaičiuojant apklausos metodu.
Daugiausia kaštų reikės Vilniaus, Kauno, Klaipėdos ir Šiaulių apskrityse (68,58%).
Daugiausia kaštų reikės šioms ekonominės veiklos rūšims (apklausos metodas):
apdirbamajai pramonei – 34,3 mln. Lt;
žemės ūkiui, medžioklei ir miškininkystei – 16,8 mln. Lt;
statybai – 12,7mln. Lt;
prekybai, autoremontui – 12 mln. Lt;
Efektyvesnei kontrolei, teisės aktų rengimui ir jų vykdymo kontrolei diegiant šią Direktyvą,
tikslinga VDI finansavimą padidinti 10-15%.
Skaičiuojant kaštus statistiniu-analitiniu ir apklausos metodais, rezultatai nesutampa. Jie
sutampa regioniniame pjūvyje, bet nesutampa ekonominės veiklos rūšių pjūvyje. Taip yra todėl, kad
panaudoti pavojingumo koeficientai perskirstė kaštus ir todėl, kad statistinis analitinis skaičiavimo
metodas nėra tikslus.
2.7 DIREKTYVOS 98/24/EC ĮGYVENDINIMO TEIGIAMO SOCIALINIO POVEIKIO
NUSTATYMAS
68
Dauguma įmonių Direktyvos įgyvendinimo pasekmes vertina teigiamai ir mano, kad tai
pagerins saugos ir sveikatos būklę įmonėse, pagerins darbo rezultatus ir kultūrą. Teigiamų
Direktyvos poveikio pasekmių procentinė priklausomybė pateikta 6 pav.
0
20
40
60
80
Taigiamas poveikis
Pagerės darbo sąlygos
Sumažės profesinių ligų skaičius
Sumažės nelaimingų atsitikimųskaičiusPagerės darbo rezultatai
Pagerės darbo kultūra
6 pav. Teigiamų Direktyvos poveikio pasekmių procentinė priklausomybė.
2.8 PAGRINDINĖS IŠVADOS
Išnagrinėjus LR galiojančius teisės aktus bei parengtų teisės aktų projektus paaiškėjo, kad:
• nėra nustatyti darbo aplinkoje esančių pavojingų cheminių medžiagų leistinų ribinių
dydžių, kurie gali būti viršijami ne daugiau kaip 15 min. per darbo dieną, ir leistinų
ribinių dydžių, kurie negali būti viršyti darbo aplinkoje, sąrašai (higienos norma).
• reikia parengti pavojingų cheminių medžiagų rizikos vertinimo metodiką
(rekomendacijas).
Patvirtinus pagal nagrinėjamą direktyvą parengtus “Darbuotojų apsaugos nuo cheminių
medžiagų ir jų preparatų nuostatus” ir juos įgyvendinant, minėtus tesės aktus reikalinga papildyti
ir (arba) pakeisti pagal šios Direktyvos nuostatas.
Apibendrinus apklausos rezultatus paaiškėjo, kad:
74% įmonių šios Direktyvos reikalavimų vykdymas sukels problemų. Didelės problemos
kils 4%, vidutinės 42% įmonių. 26% įmonių problemų neturės. Bendras procentinis
problemų pasiskirstymas pateiktas 7 pav.
69
0
10
20
30
40
50
Problemos įgyvendinant Direktyvos nuostatas
Didelės problemosVidutinės problemosNedaug problemųNėra problemų
7 pav.Bendras procentinis problemų pasiskirstymas
Analizuojant bendrus kaštus susijusius su Direktyvos reikalavimų įgyvendinimu nustatyta, jie
bus reikšmingi 72% įmonių. Dideli jie bus 22% įmonių, vidutiniai – 34% ir 26% – maži. Bendras
kaštų procentinis pasiskirstymas pateiktas 8 pav.
05
101520253035
Bendras kaštų pasiskirstymas
DideliVidutiniaiMažiNereikšmingiNežino
8 pav.Bendras kaštų procentinis pasiskirstymas.
Apklausos duomenimis vienam darbuotojui saugai ir sveikatai darbe užtikrinti Lietuvos
įmonėse išleidžiama apie 583 Lt.
Kenksmingoms med˛iagoms įmonės skiria vidutiniškai 12% lėšų, skirtų saugai ir sveikatai
darbe užtikrinti.
Didžiausia kaštų dalis (apie 52%) naudojama aprūpinimui apsauginėmis priemonėmis.
Procentinis kaštų pasiskirstymas Direktyvos nuostatų įgyvendinimui pateiktas 9 pav.
Bendri kaštai šios Direktyvos įgyvendinimui įmonėms per metus sudarys apie 110 mln. Lt.
Daugiausia kaštų reikės Vilniaus, Kauno, Klaipėdos ir Šiaulių apskrityse (68,58%).
70
0102030405060
Kaštų pasiskirstymas naudojant cheminesmedžiagas
Rizikos vertinimas
Aprūpinimas apsauginėmispriemonėmisSpecialių saugos instrukcijųrengimasPapildoma medicininė apžiūra
Mokymas ir informavimas
9
pav. Procentinis kaštų pasiskirstymas naudojant chemines medžiagas
Daugiausia kaštų reikės šioms ekonominės veiklos rūšims:
• apdirbamajai pramonei – 34,3 mln. Lt;
• žemės ūkiui, medžioklei ir miškininkystei – 16,8 mln. Lt;
• statybai – 12,8 mln. Lt;
• prekybai, autoremontui – 12 mln. Lt;
Įgyvendinus tiriamos direktyvos nuostatas, investicijos į darbo sąlygų gerinimą atsipirktų per
sumažėjusias išmokas už darbą kenksmingose sąlygose, darbuotojų sveikatos pažeidimus,
nedarbingumą ir dėl to nepagamintą produkciją.
Darbdaviai neužtikrina kokybiško darbuotojų bei jų atstovų informavimo, aiškinant
pavojingus ir kenksmingus rizikos veiksnius. Darbuotojams, turintiems mažesnį kaip vienerių metų
darbo stažą, neskiriama stažuotės, kad geriau perprastų saugos ir sveikatos darbe reikalavimus. Tai
labai svarbu smulkiose personalinėse įmonėse.
Vykstant ekonomikos reformai, privatizavimo procesui, keičiasi įmonių struktūra, jų dydis ir
nuosavybė, gamybos apimtys, specializacija ir darbuotojų skaičius. Per paskutinius metus sumažėjo
žemės ūkio bendrovių, valstybinių įmonių, valstybinių akcinių įmonių, specialios paskirties
valstybinių savivaldybių įmonių, kooperacijos įmonių. Dalis įmonių bankrutavo.
Vidutinis sąrašinis apdraustųjų darbuotojų skaičius padidėjo mažiau (apie 2,5%), palyginus
su įmonių skaičiaus augimu (apie 6%). Iš to seka išvada, kad naujai besikuriančios įmonės yra
smulkios ir turi nedidelį darbuotojų skaičių. Smulkios įmonės turi nepakankamus finansinius
išteklius ir atitinkamai ribotas galimybes rūpintis darbo sąlygomis, darbo užmokesčiu ir socialine
gerove.
Dauguma naujai įsikūrusių įmonių darbdaviai neįvertina saugaus darbo svarbos ir įtakos ne
tik darbuotojų sveikatai, bet ir ekonominiams rodikliams, produkcijos kokybei, nepakankamai gerai
žino teisės aktų reikalavimus. Visa tai lemia prastas darbo sąlygas įmonėse, traumatizmą ir
profesines ligas.
71
Dalis darbdavių neužtikrina direktyvos nuostatos, kad už saugų darbą įmonėse atsakingas
darbdavys ir nepatenkinamai organizuoja saugos darbe tarnybų, komitetų veiklą ir neįvertina rizikos
veiksnių. Dalis įmonių padalinių vadovų nepakankamai žino saugos darbe ir darbo higienos
reikalavimus, todėl nesugeba kvalifikuotai instruktuoti darbuotojų, diegti saugių technologijų
“nesugeba tinkamai paruošti darbo vietos ir įvertinti darbo vietos veiksnių”.
Vienas svarbiausių prioritetų, atliekant saugos ir sveikatos prevencinį darbą yra mokymas.
Šiuo metu tai atliekama aukštosiose, aukštesniosiose, profesinėse mokyklose, Darbo rinkos
mokymo tarnyboje, mokymo institucijose, įmonėse ir organizacijose. Darbuotojai, kurie neišmokyti
darbų saugos ir darbo higienos norminių reikalavimų, visada yra didesnėje rizikos zonoje ir dažniau
patiria sveikatos sužalojimų. Dėl nepakankamo mokymo ir instruktavimo įvyksta apie 5%
nelaimingų atsitikimų darbe.
2.9 REKOMENDACIJOS DĖL DIREKTYVOS 98/24/EC ĮGYVENDINIMO
Bendros rekomendacijos
Įteisinti nuostatą, kad įmonės galėtų neapmokestinti tos pelno dalies, kuri būtų skiriama darbo
ir buities sąlygoms gerinti.
Koordinuoti šalies mokymo ir mokslo institucijų veiklą rengiant, tobulinant ir
perkvalifikuojant darbų saugos ir sveikatos darbe specialistus. Mokymo įstaigoms saugos ir
sveikatos darbe mokymui licenzijas išduoti vienų metų bandomajam periodui. Įsitikinus mokymo
požiūriu, išduoti pastovią licenziją. Tikslinga atskirti mokymo-egzaminavimo įstaigas.
Žiniasklaidos atstovams organizuoti kursus saugos ir sveikatos darbe klausimais, siekiant
pagerinti informacijos apie saugą ir sveikatą kokybę.
Sukurti teisinę bazę ir reikalingus mechanizmus, įtraukiant visuomenę į saugos ir sveikatos
darbe priimamus sprendimus.
Televizijoje ir radijuje skirti pastovų laiką saugos ir sveikatos darbe informacijos valandėlei.
Efektyvesnei kontrolei, teisės aktų rengimui ir jų vykdymo kontrolei diegiant šią Direktyvą,
tikslinga VDI finansavimą padidinti 10-15%.
Rekomendacijos įmonėms:
Darbdaviai turi užtikrinti, kad darbuotojams, nepasitikrinusiems sveikatos, nebūtų leidžiama
dirbti.
Atliki rizikos vertinimą ir jo pagrindu numatyti priemones saugai ir sveikatai darbe,
naudojant chemines medžiagas, gerinti. Tai reikia padaryti artimiausiu metu, t.y. iki įsigaliojant
72
Direktyvos nuostatoms. Numatomas įsigaliojimo laikas 2003 01 01. Ypatingą dėmesį skirti
darbuotojų mokymui.
Daugiau bendradarbiauti su valstybės, mokslo bei panašaus profilio įmonėmis informacijos
pasidalijime, dėl saugesnio cheminių medžiagų naudojimo.
Diegiamos naujos technologijos turi būti saugesnės už senas. Jose naudojamos cheminės
medžiagos turi mažiau veikti dirbančiuosius.
Veiklą, susijusią su sauga ir sveikata darbe, įmonėje vykdyti moksliniais pagrindais. Tam
reikia daugiau bendradarbiauti su šios srities mokslininkais.
Europos Sąjungos direktyvų socialiniam įgyvendinimui sudaryti įmonėse priemonių planus,
numatant terminus, bei skirti tam reikiamas lėšas.
Rekomendacijos valstybės institucijoms:
Iki 2003 01 01 parengti trūkstamus ir papildyti (pakeisti) esamus, Direktyvos nuostatų
įgyvendinimui reikiamus, teisės aktus.
- Daugiau dėmesio skirti bendradarbiavimui su įmonėmis ir mokslo institucijomis diegiant
Direktyvos nuostatų taikymą, rengiant saugos ir sveikatos darbe teisės aktus. Tokio
bendradarbiavimo formos galėtų būti teminiai moksliniai-praktiniai seminarai, informacijos
pasidalijimas, neakivaizdinės diskusijos, tiksliniai moksliniai tyrimai ir pan.
- Sudaryti galimybes susipa˛inti suinteresuotoms įmonėms su rengiamais saugos ir sveikatos
darbe teisės aktų projektais tam, kad jos iš anksto ir geriau pasiruoštų teisės aktų nuostatų
įgyvendinimui. Tai galima atlikti neakivaizdinių diskusijų forma.
Pagal kvalifikacinius reikalavimus darbo inspektoriams, mokymo, kvalifikacijos kėlimo ir
atestavimo nuostatus bei teorinio mokymo programas tikslinga įvesti nuotolinį mokymą. Tai
sumažintų išlaidas mokymo proceso organizavimui ir pravedimui.
2.10 REKAMENDACIJOS DĖL INFORMACIJOS PATEIKIMO VISUOMENEI APIE
DIREKTYVOS ĮGYVENDINIMĄ.
Direktyvos įgyvendinimui labai svarbus socialinis dialogas. Lietuvoje socialinis dialogas
tarp darbo rinkos partnerių vykdomas tiek dvišaliame (darbdaviai ir profesinės sąjungos), tiek
trišaliame (darbdaviai, profesinės sąjungos ir Vyriausybės institucijų atstovai) lygiuose. Dvišaliu
lygiu socialinis dialogas vykstą įmonių darbuotojų saugos ir sveikatos darbe komitetuose. Trišaliu
lygiu – Lietuvos Respublikos saugos darbe komisijoje, kuri buvo įsteigta 1994 metais. Per tą
laikotarpį komisija posėdžiavo daugiau kaip 60 kartų. Posėdžiuose svarstyta parinktų teisės aktų
projektai, aptariamos metinės Valstybinės darbo inspekcijos ataskaitos.
73
Naujame Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatyme numatytos teritorinių (apskričių) saugos ir
sveikatos komisijų sudarymas, kurios nagrinės saugos ir sveikatos darbe būklę apskrityse, numatys
priemones jai gerinti. Įmonėse, kuriose dirba daugiau kaip 50 darbuotojų, steigiami įmonių
darbuotojų saugos ir sveikatos komitetai. Kai įmonėje yra didesnė profesinė rizika, komitetas gali
būti steigiamas kai darbuotojų yra mažiau kaip 50.
Rengiant ir įgyvendinant saugos ir sveikatos darbe gerinimo programas, kuriose turi būti
numatyti eurointegracijos keliami uždaviniai, prioritetas turi būti skiriamas mokymo, mokslo ir
informacinių sistemų vystymui. Pasirenkant šiuolaikines informacines technologijas, informacija
apie darbuotojų saugą ir sveikatą darbe, jos rizikos veiksnius ir prevencijos priemones būtų patikima
ir paprasčiausiu bei efektyviausiu būdu prieinama darbdaviams, darbuotojams, darbų saugos ir
sveikatos darbe specialistams.
Efektyvus visuomenės informavimas darbų saugos ir sveikatos darbe klausimais pagal
Direktyvos reikalavimus sudaro prielaidas pilnaverčiam visuomenės dalyvavimui priimant
sprendimus ir įgalina kiekvieną darbuotoją individualiai, remiantis turima informacija, pasirinkti
gyvenimo ir vartojimo būdus, kurie teigiamai veiktų jo atliekamą darbą, sveikatą ir darbo aplinką.
Visa tai sudaro prielaidas taupyti valstybės lėšas. Pagrindinis informacijos šaltinis visuomenei yra
žiniasklaida. Televizija, radijas, periodiniai leidiniai vaidina ypatingą vaidmenį formuojant
gyventojų supratimą ir teigiamą požiūrį į saugą ir sveikatą darbe.
33.. EESS TTaarryybbooss DDiirreekkttyyvvooss 9922//5577//EEEECC ((““DDėėll mmiinniimmaalliiųų ssaauuggooss iirr ssvveeiikkaattooss rreeiikkaallaavviimmųų llaaiikkiinnoossiioossee iirr kkiillnnoojjaammoossiioossee ssttaattyybbvviieettėėssee””)) įįggyyvveennddiinniimmoo
ppaasseekkmmiiųų ppoovveeiikkiioo vveerrttiinniimmaass
ĮVADAS
Lietuvai integruojantis į Europos Sąjungą svarbu nustatyti integracijos poveikio pasekmes
socialinėms, ekonominėms, ūkinėms ir kitoms sritims. Viena iš prioritetinių sričių yra darbuotojų
sauga ir sveikata. Statyba, pagal savo darbų specifiką (dažnai keičiasi darbo pobūdis ir vieta,
atliekama daug padidintą riziką turinčių darbų, dirbama įvairiomis klimatinėmis sąlygomis) yra
viena iš pavojingiausių šiuo požiūriu ūkio sričių. Nagrinėjamos Direktyvos nuostatos yra svarbios ir
reikalingos užtikrinant darbuotojų saugą ir sveikatą statyboje.
Atliekant Direktyvos 92/57/EEC įgyvendinimo pasekmių tyrimą dalyvavo Lietuvos
statybininkų asociacijos bei jos įmonių darbuotojai. Buvo bendradarbiaujama su suinteresuotomis
įgyvendinti Direktyvą institucijomis – Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Valstybine darbo
74
inspekcija, Valstybiniu visuomenės sveikatos centru, Statybos darbuotojų profsąjunga, aukštųjų
mokyklų profilinėmis katedromis.
Kad statybos įmonės išsamiau susipažintų su Direktyvos reikalavimais, š.m. gegužės 11 d.
VGTU kartu su Lietuvos Statybininkų asociacija organizavo mokslinį-praktinį seminarą
“Eurointegracija ir saugos bei sveikatos darbe teisės aktai” statybos įmonėms. Seminare buvo
visapusiškai išnagrinėti Direktyvos 92/57/EEC bei pagal ją parengtų “Darboviečių įrengimo
statybvietėse nuostatų” reikalavimai. Seminare dalyvavo ir pranešimus skaitė Socialinės apsaugos ir
darbo bei Aplinkos ministerijų, Valstybinės darbo inspekcijos ir Darbų saugos centro atstovai.
3.1 DIREKTYVOS 92/57/EEC TIKSLAS
Europos Sąjungos Tarybos Direktyva 92/57/EEC “Dėl minimalių saugos ir sveikatos
reikalavimų laikinosiose ir kilnojamosiose statybos aikštelėse”, kurią Europos Taryba priėmė 1992
m. birželio 24 d. vadovaudamasi Romos sutarties 118a straipsniu bei pagrindinės direktyvos
89/391/EEC “Dėl priemonių, skatinančių darbuotojų saugos ir sveikatos apsaugos gerinimą
darbovietėse”, (16)1 straipsniu, yra aštuntoji atskiroji direktyva.
Direktyvos 92/57/EEC nuostatos, nustatančios minimalius saugos ir sveikatos reikalavimus
laikinoms ar kilnojamoms statybos aikštelėms įrengti, perkeltos į ”Darboviečių įrengimo
statybvietėse nuostatus”, kurie patvirtinti socialinės apsaugos ir darbo ministrės bei aplinkos
ministro 1998 m. gruodžio 24 d. įsakymu Nr. 184/282. Nuostatai įsigaliojo nuo 2000 m. liepos 1 d.
Dokumentų reikalavimų atitikimas pateiktas 1 lentelėje. Kaip ir minėtoje Direktyvoje, “Darboviečių
įrengimo statybvietėse nuostatuose” nustatyti minimalūs ir privalomi reikalavimai, kurie turi būti
įgyvendinti steigiamose ar esamose statybvietėse. Tai reikalavimai statybviečių pastatams, darbo ir
buitinėms patalpoms, apšvietimui, durims ir vartams, kėlimo mechanizmams, transporto
priemonėms, žemės darbų mašinoms, kitiems įrenginiams, judėjimo keliams ir kt.
Statyboje dažnai pagal savo profesiją dirba vienas ar daugiau asmenų, turinčių patentą tam
tikrai veiklos rūšiai. Jie gali dirbti vieni, su vienu ar daugiau partnerių, bet be samdomųjų
darbuotojų (aptariamuoju laikotarpiu jie neturi pasamdę darbuotojų). Direktyvos 92/57/EEC 10
straipsnyje tokie darbuotojai apibrėžti kaip savarankiškieji darbuotojai. Savarankiškieji darbuotojai,
kad statyboje būtų užtikrinta jų sauga ir sveikata, privalo vykdyti atitinkamus reikalavimus,
nustatytus Nuostatų 15 punkte.
Direktyvos 92/57/EEC kai kurie straipsniai reikalauja vykdyti kitų direktyvų atitinkamus
straipsnius. Šie reikalavimai į ankščiau paminėtus nuostatus neperrašytini. Tik pateikta bendra
nuoroda vykdyti teisės aktus, kurie rengiami pagal minėtas direktyvas.
1 lentelė. Direktyvos 92/57/EEC ir Darboviečių įrengimo statybvietėse nuostatų tarpusavio
atitikimas (palyginamoji lentelė)
75
Europos Sąjungos direktyva
92/57/EEC
“Dėl minimalių saugos ir sveikatos
darbe reikalavimų laikinosiose ir
kilnojamosiose
statybos aikštelėse”
Darboviečių įrengimo statybvietėse
nuostatų punktai, į kuriuos
perkeltos Direktyvos straipsnių
reikalavimai
1 2
1 straipsnis
1.1.
1.2.
1.3.
1. atitinka
4. atitinka
3; 5. atitinka
2 straipsnis 2. atitinka
3 straipsnis
3.1.
3.2.
3.3.
6. atitinka iš dalies*
7. atitinka
8. atitinka
4 straipsnis 9. atitinka iš dalies*
5 straipsnis 10. atitinka
6 straipsnis 11. atitinka
7 straipsnis
7.1.
7.2.
12. atitinka iš dalies*
13. atitinka
8 straipsnis 14. atitinka
9 straipsnis 15. atitinka
10 straipsnis
10.1.
10.2.
16. atitinka
17. atitinka
11 straipsnis 18. atitinka
12 straipsnis 19. atitinka
13 straipsnis 5. atitinka
14 straipsnis
Nuostatų įgyvendinimo tvarka
nurodyta ministerijų įsakyme dėl jų
patvirtinimo
I Priedas I Priedas. atitinka, 8. ir 11. ne*
II Priedas II Priedas. atitinka
76
III Priedas III Priedas. atitinka
IV Priedas
Įžanginė pastaba
1.
2.
3.
4.
5.
6.
7.
8.
9.
10.
11.
12.
13.
14.1.
14.2.
14.3.
15.
16.
17.
18.
20. atitinka
21. atitinka
22. atitinka
23. atitinka
24. atitinka
25. atitinka, 25.3. iš dalies*
26. atitinka
27. atitinka
28. atitinka
29. atitinka
30. atitinka
31. atitinka
32. atitinka, 32.4. iš dalies*
33. atitinka
34. atitinka
35. atitinka
36. atitinka
37. atitinka
38. atitinka
39. atitinka
40. atitinka
B dalis
I skyrius
1.
2.
3.
4.
5.
6.
7.
8.
9.
10.
41. atitinka
42. atitinka
43. atitinka
44. atitinka
45. atitinka
46. atitinka
47. atitinka
48. atitinka
49. atitinka
50. atitinka
77
11.
II skyrius
1.1.
1.2.
2.
3.
4.
5.
6.
7.
8.
9.
10.
11.
12.
13.
14.
51. atitinka
52. atitinka
53. atitinka
54. atitinka
55. atitinka
56. atitinka
57. atitinka
58. atitinka
59. atitinka
60. atitinka
61. atitinka
62. atitinka
63. atitinka
64. atitinka
65. atitinka
66. atitinka
* - Pastabos ir pasiūlymai Darboviečių įrengimo statybvietėse nuostatų pakeitimui pateikta 6
priede.
3.2 TYRIMO TIKSLAS
Pradėdami įgyvendinimo pasekmių tyrimą, kėlėme tikslą kaip galima tiksliau nustatyti
kokybinius ir kiekybinius poveikius, kuriuos patiria valstybės institucijos ir Lietuvos statybos
įmonės, įgyvendindamos ES Tarybos direktyvą 92/57/EEC “Dėl minimalių saugos ir sveikatos
reikalavimų laikinosiose ir kilnojamosiose statybos aikštelėse”.
Siekdami tyrimo tikslo sprendėme tokius uždavinius:
• Išsiaiškinti analizuojamo teisės akto tikslus ir galimus rezultatus;
• Įvertinti dabartinę situaciją (darbuotojų saugos ir sveikatos būklę statybos įmonėse,
valstybės ir visuomenės institucijų, ekspertų nuomonę.);
• Nustatyti kaštus statybos įmonėms ir viešajam (valstybiniam) sektoriui;
• Nustatyti teigiamą Direktyvos poveikį;
• Parengti rekomendacijas įmonėms, valstybės ir visuomenės institucijoms.
78
• Atlikus tyrimą ataskaitoje pateikta:
• Analizuojamo teisės akto tikslas ir laukiamas rezultatas;
• Dabartinės situacijos vertinimas ir galimos reguliavimo alternatyvos;
• Direktyvos įgyvendinimo kaštai ir galimi įgyvendinimo terminai;
• Direktyvos įgyvendinimo nauda (teigiamas poveikis);
• Apibendrinimai ir rekomendacijos dėl Direktyvos įgyvendinimo;
3.3 TYRIMO METODIKA
Paminėtos Direktyvos įgyvendinimo pasekmių tyrimas atliktas vadovaujantis Europos
Komiteto prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės parengta “Reguliuojančių teisės aktų poveikio
įvertinimo metodika”[4]. ES Tarybos Direktyvos “Dėl minimalių saugos ir sveikatos reikalavimų
laikinosiose ir kilnojamosiose statybos aikštelėse”, toliau Direktyvos, įgyvendinimo pasekmių
tyrimui naudojami statistiniai-analitiniai, apklausos, analizės, analogijų, finansinis ataskaitų
apibendrinimų ir kiti mokslinio tyrimo metodai. Tyrimo eigoje nustatytos įmonių finansinės
išlaidos, išlaidos valstybiniame lygyje, teigiamas Direktyvos poveikis, parengtos rekomendacijos,
kaip įgyvendinti Direktyvos nuostatas.
3.4 DABARTIES PADĖTIS
3.4.1 DIREKTYVĄ 92/57/EEC ĮGYVENDINANČIŲ NUOSTATŲ SUDERINAMUMAS SU GALIOJANČIAIS
LIETUVOS TEISĖS AKTAIS. GALIMOS REGULIAVIMO ALTERNATYVOS
Įgyvendinant Lietuvos Nacionalinės teisės harmonizavimo darbų programą parengti ir
rengiami profesinės saugos ir sveikatos darbe teisės aktai pagal Europos Sąjungos pagrindinės
saugos ir sveikatos darbe direktyvos 89/391/EEC “Dėl priemonių gerinant darbuotojų saugą ir
sveikatą jų darbovietėse”, 16(1) straipsnio individualiąsias direktyvas, nustatančias minimalius
saugos ir sveikatos reikalavimus darbovietėms, darbo įrangai, asmeninėms apsauginėms
priemonėms, darbuotojų apsaugai nuo cheminių, kancerogeninių medžiagų ir kiti teisės aktai.
Žemiau pateiktų teisės aktų reikalavimai susieti su nagrinėjamos Direktyvos 92/57/EEC
reikalavimais. Atlikta šių teisės aktų analizė:
• Pagal Tarybos direktyvą 89/654/EEC ir pagrindinės direktyvos 89/391/EEC straipsnio 16 (1)
reikalavimus bendru Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir Sveikatos apsaugos ministerijos
1998 m. gegužės 5 d. įsakymu Nr. 85/233 patvirtinti “Darboviečių įrengimo bendrieji nuostatai”.
79
Nuostatai atitinka direktyvoje 89/654/EEC keliamus minimalius saugos ir sveikatos reikalavimus
darbovietėms.
• Lietuvos Respublikos Seimo 2000 m. spalio 17 d. priimtas Lietuvos Respublikos žmonių
saugos darbe įstatymo pakeitimo įstatymas – Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymas. Į šį įstatymą
perkeltos Direktyvos 89/391/EEC visų straipsnių nuostatos. Įstatymas nustato ne tik bendrąsias
darbuotojų saugos ir sveikatos nuostatas, bet ir reglamentuoja darbo ir poilsio laiką, nusako
pagrindinius reikalavimus jaunų asmenų, nėščių, neseniai pagimdžiusių moterų, neįgaliųjų asmenų
saugai ir sveikatai užtikrinti, taip pat reikalavimus darbo aplinkai, darbo vietai ir darbų
organizavimui, nustato bendrąsias darbdavių ir darbuotojų pareigas ir teises, pranešimų apie
nelaimingus atsitikimus darbe, profesines ligas, jų tyrimo ir apskaitos tvarką.
• Socialinės apsaugos ir darbo ministrės 1999 m. lapkričio 24 d. įsakymu Nr.95 patvirtinti
“Saugos ir sveikatos ženklų naudojimo darbovietėse nuostatai”, kurie parengti pagal Tarybos 1992
m. birželio 24 d. direktyvą 92/58/EEC “Dėl darbo vietų aprūpinimo saugos ir/arba sveikatos
apsaugos ženklais minimalių reikalavimų”. Nuostatose išdėstyti reikalavimai talpykloms ir
vamzdynams su pavojingomis medžiagomis, gaisrinės saugos priemonėms, kliuviniams,
pavojingoms vietoms ir eismo juostoms žymėti bei šviesos, garso, rankų ženklams ir žodiniam
bendravimui.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 1998 m. balandžio 20 d. įsakymu Nr. 77 patvirtinti
“Darbuotojų aprūpinimo asmeninėmis apsauginėmis priemonėmis nuostatai”, parengti pagal
Tarybos 1999 m. lapkričio 30 d. direktyvą 89/656/EEC “Dėl minimalių saugos ir sveikatos
reikalavimų naudojamai asmeninei apsaugos įrangai”. Nuostatai įsigaliojo nuo 1999 m. sausio 1d. ir
nustato darbdavio pareigas aprūpinant darbuotojus asmeninėmis apsauginėmis priemonėmis,
darbuotojo pareigas naudojant asmenines apsaugines priemones, jų išdavimo, laikymo ir priežiūros
(valymo, taisymo) tvarką. Nuostatai papildyti visais direktyvos informaciniais priedais.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir Sveikatos apsaugos ministerijos 1998 m. rugsėjo 3
d. bendru įsakymu Nr. 134/493 patvirtinti “Krovinių kėlimo rankomis bendrieji nuostatai”, parengti
pagal Tarybos 1990 m. gegužės 29 d. direktyvą 90/269/EEC “Dėl minimalių saugos ir sveikatos
reikalavimų nešant krovinius rankomis ten kur yra rizika gauti nugaros traumą”. Nuostatai įsigaliojo
1999 m. sausio 1 d. Juose nustatyta darbdavio pareiga planuojant, organizuojant ir atliekant krovinių
kėlimo rankomis darbus. Nuostatai papildyti privalomuoju priedu, kuriame išvardinti didesnės
rizikos veiksniai (krovimo charakteristika, fizinės pastangos, darbo aplinkos charakteristika, veiklos
pobūdis).
Socialinės apsaugos ir darbo ministrės 1999 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 107 patvirtintas
techninis reglamentas “Mašinų sauga”, parengtas pagal Tarybos 1998 m. birželio 22 d. direktyvą
98/37/EC “Dėl mašinų saugos”. Šio Reglamento tikslas – siekti laisvą mašinų ir saugos įrangos
80
judėjimą rinkoje ir užtikrinti žmonių ir visų pirma darbuotojų, kurių naudojamos mašinos kelia
daugiausiai pavojų, saugą ir sveikatą, nemažinant jau taikomų patvirtintų saugos
lygmenų.Techniniame reglamente pateikti reikalavimai aikštelėms, laiptams ir perėjoms įrengti,
elektros instaliacijai, gaisrams ir sprogimams išvengti, triukšmui ir vibracijai mažinti.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 1999 m. gruodžio 22 d. įsakymu Nr. 102 patvirtinti
“Darbo įrenginių naudojimo bendrieji nuostatai”, parengti pagal Tarybos 1989 m. lapkričio 30 d.
direktyvą 89/655/EEC “Dėl minimalių saugos ir sveikatos reikalavimų naudojamai darbo įrangai”.
Nustatyti minimalūs ir privalomi reikalavimai, įsigyjant naujus darbo įrenginius ir naudojant jau
turimus.
Socialinės apsaugos ir darbo ministrės ir sveikatos apsaugos ministro 1999 m. rugsėjo 9 d.
įsakymu Nr. 70/403 patvirtinti “Darbuotojų apsaugos nuo triukšmo poveikio darbe nuostatai”,
parengti pagal Tarybos 1986 m. gegužės 12 d. direktyvą 86/188/EEC “Dėl darbuotojų apsaugos nuo
rizikos, susijusios su triukšmo poveikiu”. Nuostatų taikymas įmonėse nustatytas nuo 2000 m. sausio
1 d. Šių nuostatų paskirtis – nustatyti darbuotojų apsaugos nuo triukšmo poveikio darbo vietose
reikalavimus, numatyti prevencines priemones tokiam poveikiui sumažinti ar jam atsirasti. Ir
siekiama užtikrinti darbuotojų sauga ir sveikata.
Naujas Statybos įstatymo projektas
Statybos įstatyme statytojas (užsakovas) – Lietuvos ar užsienio valstybės fizinis ar juridinis
asmuo, kuris investuoja lėšas į statybą ir kartu atlieka užsakovo funkcijas (ar jas paveda atlikti kitam
fiziniam ar juridiniam asmeniui).
Darboviečių įrengimo statybvietėse nuostatuose statytojas (užsakovas) – kiekvienas fizinis
arba juridinis asmuo, vykdantis teisės aktais nustatytas statinio statybos užsakovo funkcijas.
Statybos įstatymo projektas neapibrėžia sąvokų: savarankiškasis darbuotojas, statybos
projekto saugos ir sveikatos darbe koordinatorius bei statybos saugos ir sveikatos darbe
koordinatorius.
Statybos įstatymo projekto 15 straipsnis šitaip apibrėžia rangovo pareigas ir teises: užtikrinti
saugų darbą, gaisrinę saugą ir aplinkos apsaugą bei tinkamas darbo higienos sąlygas statybvietėje
bei statomame statinyje, taip pat gretimos aplinkos bei gamtos ir nekilnojamųjų kultūros vertybių
apsauga, greta statybvietės gyvenančių, dirbančių, poilsiaujančių ir judančių žmonių apsauga nuo
statybos darbų keliamo pavojaus, be to, nepažeisti trečiųjų asmenų gyvenimo ir veiklos sąlygų,
nurodytų šio įstatymo 6 straipsnio 4 dalyje.
Darboviečių įrengimo statybvietėse nuostatai tokias funkcijas paskiria koordinatoriams.
Statybos įstatymo projekte koordinatorių pareigos nenumatytos.
Išvados
81
Visų išnagrinėtų teisės aktų reikalavimai yra visiškai suderinti su atitinkamomis Europos
Sąjungos direktyvomis ir neprieštarauja tirtos Direktyvos nuostatoms, išskyrus Statybos įstatymo
projektą. Pastarąjį reikia papildyti atsižvelgiant į Direktyvos reikalavimus.
3.4.2 SAUGOS IR SVEIKATOS BŪKLĖ STATYBOS ĮMONĖSE
Respublikos Statistikos departamento duomenis (2000 12 01) apie statybos įmones pateikti 2
lentelėje.
2 lentelė. Lietuvos Respublikos statybos įmonių pasiskirstymas pagal dirbančiųjų skaičių
Įmonės
Smulkios
0-50
00
.sk Įmonių
Vidutinės
51-499
00
.sk Įmonių
Stambios
Daugiau 500
00
.sk Įmonių
Bendras įmonių
skaičius
2391/86.3 370/13.4 8/0.3 2769
Iš lentelės matyti, kad Respublikoje vyrauja smulkios ir vidutinės statybos įmonės, kurios
sudaro vidutiniškai apie 99,7%.
2000 m. statyboje įvyko 342 nelaimingi atsitikimai darbe (arba 12 % visų nelaimingų
atsitikimų), iš jų 26 sunkūs ir 14 mirtini. Pastaraisiais metais nelaimingų atsitikimų darbe skaičius
(išskyrus mirtinus) mažėja. Duomenys apie nelaimingus atsitikimus darbe statybose, kuriems 1996
– 2000 m. surašyti N-1 formos aktai, pateikiami 3 lentelėje.
3 lentelė. Nelaimingi atsitikimai darbe statybose
Metai Nelaimingi atsitikimai
Lengvi Sunkūs Mirtini Iš viso
1996 424 37 12 473
1997 429 34 13 476
1998 486 36 13 535
1999 401 27 19 447
2000 302 26 14 342
Analizuojant nelaimingus atsitikimus darbe nustatyta, kad 16 % susižalojo krisdami iš
aukščio. Kiti sužalojimo veiksniai: krentantis daiktas arba veikiantis įrenginys, mechanizmas – po
11 %; kliuvinys, įrankis, pagalbinės priemonės – po 7 %, žmogaus griuvimas – 6 %. VDI darbo
82
inspektoriai, patikrinę statybos įmones, nustatė, kad 50 % įmonių neatliko darbo vietų vertinimo,
trečdalis įmonių darbuotojų neaprūpinti reikiamomis asmeninėmis apsauginėmis priemonėmis, apie
65% įmonių neatlieka darbo vietų rizikos vertinimo.
Pagal 1996 m. pasirašytą sutartį Valstybinė darbo inspekcija (VDI) nuolat teikia informaciją
Lietuvos statybininkų asociacijai apie darbų saugos ir traumatizmo būklę šalies statybos įmonėse. Ši
informacija pateikiama statybos įmonių vadovams asociacijos renginių metu.
3.4.3 VERSLO VISUOMENINIŲ IR VALSTYBINIŲ ORGANIZACIJŲ, PROFESINIŲ SĄJUNGŲ, EKSPERTŲ
NUOMONĖ
Visos valstybinės ir visuomeninės institucijos, ekspertai yra vieningos nuomonės, kad,
įgyvendinus mūsų tirtos Direktyvos nuostatas statybvietėse, pagerės darbo sąlygos, rezultatai ir
kultūra, sumažės nelaimingų atsitikimų ir profesinių ligų skaičius, pagreitės ir palengvės statybos
įmonių įsijungimas į bendrą Europos rinką.
Lietuvos statybininkų asociacija
2001 rugsėjo 27 d. Lietuvos statybininkų asociacijoje įvyko pasitarimas su Vilniaus m.
statybos įmonių vadovais dėl Direktyvos 92/57/EEC įgyvendinimo pasekmių tyrimo. Lietuvos
statybininkų asociacija tiesiogiai suinteresuota Direktyvos nuostatų taikymu statybvietėse. Tačiau
nepriekaištingai pasirengti įgyvendinti direktyvos nuostatas, statybos įmonėms buvo skirta per
mažai laiko - tik 18 mėn. (nuostatai patvirtinti 1998 m. gruodžio 24 d., o įsigaliojo nuo 2000 m.
liepos 1 d.). Pagrindinės to priežastys yra dideli Direktyvos reikalavimų įgyvendinimo kaštai,
sumažėjusios statybos įmonių gamybos apimtys, rekomendacijų bei metodikų ir informacijos apie
Direktyvos nuostatų taikymą trūkumas. Tam reikalinga:
• ”Darboviečių įrengimo statybvietėse nuostatų” įsigaliojimo terminą būtina pratęsti iki 2003-
12-31.
• Sumažinti pridėtinės vertės mokestį statybos darbams. Sutaupytos lėšos skirtinos Direktyvos
reikalavimams įgyvendinti statybos įmonėse.
Valstybinė darbo inspekcija
Statybvietėse pažeidimai prasideda nuo pačios darbų organizavimo pradžios. Nors
“Darboviečių įrengimo statybvietėse nuostatai” įsigaliojo nuo 2000 07 01, tačiau dar daugelio
įmonių vadovai su jais nesusipažinę. Valstybinei darbo inspekcijai nepateikiami pranešimai apie
statybos darbų pradžią, nepaskirti projekto ir statybos saugos ir sveikatos koordinatoriai, neparengti
saugos ir sveikatos priemonių statybvietėse planai. Daug kur neparengti statybos darbų
83
organizavimo ir technologijos projektai, darbuotojai nesupažindinti su pavojingais veiksniais. Šito
reikalauja Direktyva.
Statybos objektuose dažniausiai pažeidžiami reikalavimai kaip pradėti darbus aukštyje,
nesudaromos bendrosios darbų organizavimo aukštyje technologijos. Taip pat dažni atvejai, kai
statybos objektuose dirbama be asmeninių apsauginių priemonių: saugos šalmo, saugos diržo,
apsauginių akinių ir kt. Trečdalyje statybos įmonių darbuotojai neaprūpinti reikiamomis
asmeninėmis apsauginėmis priemonėmis.Apie 65% statybos įmonių neatlieka darbo vietų rizikos
vertinimo. Tai padidina tikimybę nelaimingam atsitikimui įvykti ar susirgti profesine liga. Saugos
darbe būklė statybos įmonėse ir toliau kelia didelį susirūpinimą. Todėl siūloma:
• Skubiai parengti reikalingus teisės aktus, rekomendacijas ir metodikas.
• Efektyvesnei kontrolei, informavimo ir bendradarbiavimo gerinimui padidinti darbo
inspektorių skaičių, gerinti VDI materialinę bazę.
Valstybinis visuomenės sveikatos priežiūros centras
Statybvietėse darbuotojai susiduria su kenksmingais aplinkos veiksniais, kurie sukelia
profesines ligas. 2000 m. profesinių ligų skaičius, palyginus su 1999 m., statybos įmonėse padidėjo
nuo 127 iki 164. Daugiausia vyrauja vibracinė ir klausos pakenkimo ligos ir paprastai šios ligos
kasmet diagnozuojamos 50-59 metų darbuotojams, turintiems 20-45 metų darbo stažą. Profesinės
ligos dažniausiai pasireiškia tose statybos įmonėse, kur neatliekamas rizikos vertinimas. Dar
nemažai įmonių, kuriose įvertinus riziką nenumatomos priemonės jai šalinti. Darbdaviai
neužtikrina, kad darbuotojams bei jų atstovams kokybiškai būtų aiškinama apie pavojingus ir
kenksmingus rizikos veiksnius. Darbdaviai privalo daugiau dėmesio skirti darbuotojų saugai ir
sveikatai, atsižvelgdami į Direktyvos reikalavimus.
• Rizika vertinama nepatenkinamai, todėl reikia parengti naujus teisės aktus, nustatančius
rizikos vertinimo bendruosius principus.
Statybininkų profesinė sąjunga
Ne visose statybvietėse yra tinkamos buitinės sąlygos, kaip to reikalauja Direktyvos nuostatos.
Įrengiant statybvietes pagal direktyvos reikalavimus ypatingą dėmesį reikia kreipti į buitines ir
poilsio patalpas, valgomuosius, persirengimo kambarius ir drabužines. Dušuose privalo būti ir
karštas vanduo. Nėščioms moterims ir maitinančioms motinoms sudaryti sąlygas pailsėti atsigulus.
• Atsakingos valstybinės institucijos privalo sudaryti sąlygas ir kontroliuoti kaip įgyvendinami
Direktyvos nuostatų reikalavimai.
84
• Statybos įmonės privalo užtikrinti darbuotojų saugą ir sveikatą statybvietėse. Visi šie
klausimai turi būti sprendžiami trišaliu principu kolektyvinėmis sutartimis.
Aukštųjų mokyklų specialistų nuomonė
Vykstant privatizavimo procesui, keičiasi statybos įmonių struktūra, jų dydis ir nuosavybė,
gamybos apimtys, specializacija ir darbuotojų skaičius. Naujai besikuriančiose statybos įmonėse
dirba nedaug darbuotojų. Smulkios įmonės turi nepakankamus finansinius išteklius ir ribotas
galimybes rūpintis darbo sąlygomis, darbo užmokesčiu ir socialine gerove, jose žema darbo kultūra.
Daugumoje naujai įsikūrusių statybos įmonių darbdaviai neįvertina saugaus darbo svarbos ir įtakos
ne tik darbuotojų sveikatai, bet ir ekonominiams rodikliams, statybos darbų kokybei, nepakankamai
gerai žino teisės aktų reikalavimus. Visa tai lemia traumatizmo ir profesinių ligų gausėjimą.
Vienas svarbiausių prioritetų, atliekant saugos ir sveikatos prevencinį darbą statybvietėje, yra
mokymas, informavimas ir rizikos vertinimas. Darbuotojai, kurie neišmokyti darbų saugos ir darbo
higienos norminių reikalavimų, visada yra didesnėje rizikos zonoje ir dažniau patiria sveikatos
sužalojimų. Dėl nepakankamo mokymo ir instruktavimo statybos įmonėse įvyksta apie 5%
nelaimingų atsitikimų darbe.
Pažangių šalių praktika rodo, kad mokslo pasiekimų diegimas statyboje žymiai pagerina
darbuotojų saugos ir sveikatos būklę. Lietuvoje per mažai bendradarbiaujama tarp statybos ir
mokslo institucijų saugos ir sveikatos srityje. Mokslo institucijų dalyvavimas sprendžiant
darbuotojų saugos ir sveikatos problemas palengvintų statybos įmonių darbą diegiant Direktyvos
nuostatas statybvietėse.
Įgyvendinant Direktyvos nuostatas reikia:
• Parengti profesinės rizikos vertinimo, saugos ir sveikatos koordinatorių darbo metodiką bei
nustatyti tvarką, kaip darbų organizavimo ir technologijos projektuose nurodyti saugos ir sveikatos
reikalavimus.
• Sudaryti galimybes suinteresuotoms įmonėms susipažinti su rengiamais saugos ir sveikatos
darbe teisės aktų projektais, kad jos iš anksto ir geriau pasiruoštų įgyvendinti teisės aktų nuostatas.
• Ypatingą dėmesį skirti, kaip Direktyvos nuostatų reikalavimai diegiami smulkiose statybos
įmonėse.
• VDI efektyviau kontroliuotų smulkias statybos įmones.
• Statybos įmonėse sudaryti priemonių planus, numatyti terminus, skirti tam reikiamas lėšas
Direktyvos socialiniams reikalavimams įgyvendinti.
85
• Statybos įmonėms daugiau dėmesio skirti bendradarbiavimui su mokslo institucijomis
diegiant Direktyvos nuostatas. Tai galėtų būti teminiai moksliniai-praktiniai seminarai,
neakivaizdinės diskusijos, tiksliniai moksliniai tyrimai ir pan.
• Pagal mokymo, kvalifikacijos kėlimo ir atestavimo nuostatus bei teorinio mokymo
programas tikslinga įvesti nuotolinį mokymą. Tai sumažintų išlaidas mokymo proceso
organizavimui.
• Daugiau dėmesio skirti visuomenės informavimui apie saugos ir sveikatos darbe būklę,
integracijos proceso į ES pokyčius. Tam tikslui televizijoje ar radijuje skirti pastovų laiką saugos ir
sveikatos darbe informacijos valandėlei.
3.5 ĮMONIŲ APKLAUSOS REZULTATAI IR JŲ ANALIZĖ
Vertinant ES Direktyvos 92/57/EEC reikalavimus bei jų įgyvendinimo poveikį statybos
įmonėms ir valstybinėms institucijoms buvo atlikta anoniminė apklausa pagal parengtas apklausos
anketas. Dvi anketos skirtos statybos įmonėms (1 ir 3 priedai), kitos – valstybinėms institucijoms (2
priedas) ir savarankiškiems darbuotojams (4 priedas). Anketose pateikti klausimai, susiję su
Direktyvos įgyvendinimo pasekmių tyrimo tikslu, siekiant išsiaiškinti visapusišką statybos įmonių ir
valstybinių bei visuomeninių institucijų požiūrį į Direktyvos nuostatų įtaką, užtikrinant darbuotojų
saugą ir sveikatą Respublikos statybos įmonėse.
Atliekant įmonių apklausą svarbu nustatyti atrankos imtį, kad būtų pakankamas apklausos
rezultatų patikimumas. Reikiama imtis nustatoma remiantis ribinės paklaidos skaičiavimu.
Naudojame atranką be pasikartojimų ir reikiamą apklausos imtį surandame pagal formulę:
20
2
2
t N x t Nn
σΔσ
+=
20
;
čia: n - atrankos imtis;
N - įmonių skaičius;
t - patikimumo koeficientas;
x Δ - ribinė atrankos paklaida;
σ 0 - variacinio požymio dispersija.
Žinant generalinę aibę, t.y. statybos įmonių skaičių respublikoje N (2 lentelė) ir priimant
ribinę atrankos paklaidą – 10 %, o variacinio požymio dispersiją – 0,25 bei esant patikimumo
koeficientui t = 2,5, gauname tokias statybos įmonių atrankos imtis (n) apklausai atlikti:
mažų – 16,
86
vidutinių – 15 ,
didelių – 5 .
Statybos įmonių apklausa atlikta dviem etapais. Pirminė apklausa atlikta Lietuvos
Statybininkų Asociacijos įmonėse. Viso išsiųsta 70 anketų. Iš jų didelėms įmonėms - 6, vidutinėms
- 16., mažoms - 48 anketos. Gauti 22 atsakymai. Tai sudaro 61% reikiamos apklausos imties.
Valstybinėms bei visuomeninėms institucijoms išsiųsta 12 anketų. Gautos 8 anketos.
Atlikus pirminę apklausą ir jos rezultatų analizę, nustatyti daugiausiai problemų keliantys šio
teisės akto reikalavimai (4 lentelė). Pagal tai, norint išsamiau išsiaiškinti problemų priežastis, buvo
sudarytos ir išsiųstos įmonėms, dalyvavusioms pirminėje apklausoje, dvi anketos: PAPILDOMA
ANKETA (3 priedas) ir SAVARANKIŠKŲJŲ DARBUOTOJŲ APKLAUSOS anketa (4 priedas).
3.5.1 APKLAUSOS DUOMENŲ REZULTATAI
Atlikus įmonių apklausos rezultatų analizę nustatyta:
• 54% apklaustoms įmonėms informacijos apie tiriamą Direktyvą užtenka, 36% užtenka iš
dalies, 2% respondentų šios informacijos trūksta.
• Dauguma įmonių (85%) susipažinę su tiriamos Direktyvos nuostatomis, 5% – iš dalies, šios
Direktyvos nenagrinėjo – 10%.
• 95% įmonių yra asmuo tiesiogiai atsakingas už darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktų
nuostatų diegimą.
• 82% apklaustų įmonių numato išlaidas, susijusias su dabartiniais LR reikalavimais saugai ir
sveikatai darbe užtikrinti.
• 82% visų įmonių atskirai numato lėšas užtikrinant saugių darboviečių įrengimą
statybvietėse.
• Apie 68% visų apklaustų įmonių Direktyvai įgyvendinti reikalinga finansinė, 59% –
konsultacinė (mokymo), 54% – informacinė, 40% – įstatyminė parama. Paramos pasiskirstymas
pateiktas 2 pav.
010203040506070
Reikalinga parama
FinansinėKonsultacinėInformacinėĮstatyminė
2 pav. Direktyvai įgyvendinti reikalingos paramos procentinis pasiskirstymas.
87
• 91% apklaustų įmonių dabar galiojantys LR darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktai
netrukdo įgyvendinti šios Direktyvos nuostatų ir jiems neprieštarauja. 9% - trukdo, tačiau
neįvardino kas.
• Apie 27% apklaustų įmonių mano, kad valstybės institucijos nepakankamai bendradarbiauja
diegiant Direktyvos nuostatas ir kaip pagrindinę iš to kylančią problemą nurodė komentarų stoką
bei informacijos trūkumą.
• 36% įmonių mano, kad valstybės finansinė-ekonominė politika padėtų įmonei įgyvendinti
Direktyvos nuostatas ir siūlo sumažinti pridėtinės vertės mokestį statybos darbams.
• 9% apklaustų įmonių mano, kad reikia kurti naujas valstybės institucijas, kurios vertintų
rizikos faktorius, rengtų statybos darbų organizavimo ir technologijos projektus bei saugos
instrukcijas.
Apklausa įmonėse parodė, kad dauguma įmonių, užtikrinant darbuotojų saugą ir sveikatą,
turės problemų. Pagrindinės jų yra rizikos vertinimas, dirbančiųjų aprūpinimas asmeninėmis
apsauginėmis priemonėmis bei mokymas ir informavimas. Problemos sugrupuotos 3 pav.
0
10
20
30
40
50
Didelėsproblemos
Vidutinėsproblemos
Nedaugproblemų
Nėraproblemų
Rizikos vertinimas
Dirbančiųjų aprūpinimasapsauginėmis priemonėmisDirbančiųjų medicininė apžiūra
Saugos instrukcijų rengimas
Mokymas ir informavimas
3 pav. Svarbiausių problemų, iškylančių įmonėms užtikrinant darbuotojų saugą ir sveikatą,
procentinis pasiskirstymas pagal jų dydį.
Problemų, susijusių su Direktyvos nuostatų įgyvendinimu statybos įmonėse, procentinis
pasiskirstymas pateiktas 4 lentelėje.
88
4 lentelė. Problemų, susijusių su Direktyvos nuostatų įgyvendinimu statybos įmonėse, procentinis
pasiskirstymas
Bu
s didelės
problem
os
Bu
s
vidutinės
problem
os
B
us
nedaug
proble
mų
N
ebus
proble
mų
N
ežinau
1.Rizikos įvertinimas 27 54 1
0
9 0
2.Koordinatoriaus paskyrimas 5 14 3
6
2
7
1
8
3.Saugos ir sveikatos darbe
priemonių ir reikalavimų nurodymas
organizavimo ir technologijos
projektuose
23 27 2
3
1
8
9
4.Savarankiškų darbuotojų
darbas
0 23 3
2
2
3
2
3
5.Saugių darboviečių įrengimo
statybvietėse užtikrinimas
18 23 3
6
9 1
4
6.Darbo vietų patalpose
įrengimas
0 32 3
6
1
8
1
4
7.Darbo vietų lauke įrengimas 9 18 3
6
1
8
1
8
8.Pavojingų darbų atlikimas 5 45 2
3
9 1
8
9.Dirbančiųjų aprūpinimas
asmeninėmis apsauginėmis
priemonėmis
10 10 2
5
5
0
5
10.Dirbančiųjų medicininė
apžiūra
0 5 3
6
5
9
0
11.Saugos instrukcijų rengimas 0 14 2
3
5
4
9
12.Mokymas ir informavimas 0 32 2
7
3
6
5
89
Daugiausiai problemų kelia rizikos vertinimas – 91%, saugos ir sveikatos darbe priemonių ir
reikalavimų nurodymas organizavimo ir technologijos projektuose – 73%, saugių darboviečių
įrengimo statybvietėse užtikrinimas – 77% įmonių.
Apibendrinus apklausos rezultatus paaiškėjo, kad 68% įmonių šios Direktyvos
reikalavimų vykdymas sukels problemų. Didelės problemos kils 9%, vidutinės 27% įmonių.
31% įmonių problemų neturės. Bendras procentinis problemų pasiskirstymas pateiktas 4
pav.
9
27
32
31
1
Didelės problemosVidutinės problemosNedaug problemųNėra problemųNežino
4 pav. Problemų procentinis pasiskirstymas diegiant Direktyvos nuostatas įmonėje
3.5.2 PAPILDOMOS APKLAUSOS REZULTATAI
Statybos įmonėms 2001-08-23 raštu Nr. ŽS-26 buvo išsiusta 28 papildomos anketos dėl
“Darboviečių įrengimo statybvietėse nuostatų” (3 priedas). Gauta 18 užpildytų anketų. Atlikus jų
analizę nustatyta:
1. Rizikos vertinimui nėra metodinės medžiagos (leidinio). Neaišku, kokie specialistai
ją vertins ir kas juos atestuos. Šiuo klausimu reikalingi seminarai. Taip pat nėra matavimo prietaisų,
jeigu yra - tai fiziniai ir moraliai pasenę.
2. Statybos įstatymo projektas nenumato saugos ir sveikatos koordinatoriaus. Tad
nežinomi jam keliami reikalavimai, kas juos rengs ir atestuos? Organizacinių klausimų sprendimas
(pagal Nuostatų III skyrių), plano ir dokumentų sąvado rengimas ir saugos bei sveikatos priemonių
plano koregavimas yra labai svarbu, o kaip juos rengti nėra metodikos.
3. Analogiškai yra ir su statybos saugos ir sveikatos koordinatorių veikla. Taip pat nėra
šių koordinatorių rengimo ir atestavimo metodikos. Koordinatoriai iki šiol neskiriami.
Koordinatorių darbą atlieka darbų vadovai.
90
4. Koordinatoriai reikalingi, jų veiklai reikia skirti lėšų.
5. Statybos darbų organizavimo ir technologijos projektuose yra būtinas saugos ir
sveikatos reikalavimų projektavimas ir analizė. Bet šiuo metu nėra visų norminių aktų ir metodikos,
kad juos galima būtų sudaryti.
6. Savarankiškieji darbuotojai statyboje informuojami ir su jais bendradarbiaujama.
Reti atvejai, kai jie nesilaiko nurodymų.
Kartu su Lietuvos statybininkų asociacija buvo perengta Savarankiškųjų darbuotojų apklausos
anketa (4 priedas) ir išsiųsta dešimčiai statybos įmonių, kuriose dirba savarankiškieji darbuotojai.
Gauti atsakymai iš aštuonių statybos įmonių, kuriose pagal pateiktas darbdaviams apklausos anketas
dirba savarankiškieji darbuotojai.
Atlikus apklausos anketų analizę, nustatyta:
1. 13% savarankiškųjų darbuotojų susipažinę su Darboviečių įrengimo statybvietėse
nuostatais.
2. Statybos stadijoje darbų vadovai informuoja savarankiškus darbuotojus apie
statybvietėje esančius pavojus, nelaimingų atsitikimų ir profesinių ligų prevenciją. Taip pat
instruktuoja pagal saugos ir sveikatos instrukcijų reikalavimus.
3. Savarankiškieji darbuotojai užtikrina savo ir kitų darbuotojų saugą ir sveikatą, laikosi
darbo drausmės ir vidaus darbo tvarkos taisyklių reikalavimų, nustato su darbų vadovu darbų etapų
eiliškumą ir trukmę.
4. Savarankiškus darbuotojus darbdavys aprūpina asmeninėmis apsauginėmis ir saugos
priemonėmis. Specifines priemones naudoja nuosavas.
5. Darbų vadovas informuoja savarankiškus darbuotojus kaip atlikti pavojingus darbus,
supažindina su Statybos darbų technologiniu projektu, suteikia statybvietėje persirengimo patalpą ir
drabužių spintelę, naudojasi valgomuoju ir poilsio bei sanitarinėmis patalpomis.
3.6 DIREKTYVOS 92/57/EEC ĮGYVENDINIMO KAŠTAI
3.6.1 KAŠTŲ NUSTATYMO METODIKA
Kaštai nustatomi apklausos ir statistiniu-analitiniu metodais.
Apklausos (ekspertų) metodas remiasi atitinkamos atrankos iš generalinės visumos
apklausimu ir gautų duomenų apdorojimu. Išplatinta anketa, kurioje formuluojami ir ekonominiai
klausimai. Apdorojus iš statybos įmonių gautus atsakymus, randami smulkių, vidutinių ir didelių
įmonių kaštai, reikalingi direktyvai įgyvendinti.
91
Kaštai šalies mastu skaičiuojami statistiniu-analitiniu metodu. Statistinis-analitinis metodas
taip pat taikomas apklausos metodu gautų duomenų panaudojimui Direktyvos įgyvendinimo kaštų
įtakai į statybos produkcijos kainai nustatyti. Statistinis – analitinis metodas remiasi statistiniais
tyrimais ir jų analize. Pagrindas - statybos įmonių investicijos , nes direktyvos įgyvendinimo kaštus
sudaro vienkartinės išlaidos pagrindinio kapitalo elementams įsigyti ir einamieji (metiniai) gamybos
kaštai. Tai leidžia nustatyti, kaip direktyvos įgyvendinimo kaštai įtakoja statybos įmonių
produkcijos kainas ir/arba jų rentabilumą. Lėšos, skirtos saugai ir sveikatai darbe, skaičiuojamos
kaip dalis įmonių investicijų. Nustatomas procentas nuo vienerių metų investicijų smulkioms,
vidutinėms ir stambioms įmonėms. Kaštai valstybės institucijoms nustatomi pagal darbų apimtį.
3.6.2 KAŠTŲ NUSTATYMAS APKLAUSOS METODU
Apklausos rezultatai parodė įmonių ekonominius rodiklius ir šios Direktyvos nuostatoms
įgyvendinti reikalingus kaštus. Kaštai pateikti 5-10 lentelėse.
5 lentelė. Duomenys apie statybos įmones
Ekonominės veiklos rūšis Statyba
Darbuotojų skaičius įmonėje smulkioje vidutinėje didelėje bendras
(svertinis
vidurkis)
28 295 680 430
Metinė apyvarta 3 mln.Lt 17 mln.Lt 76 mln.Lt 5,1mln.Lt
6 lentelė .Metiniai kaštai tūkst. Lt. smulkioje, vidutinėje, didelėje įmonėje; bendrai (svertinis
vidurkis)
Metiniai kaštai, užtikrinant: Tūkst. Lt
smulkioj
e
vidutinėj
e
didelėje bendrai
(svertini
s
vidurkis
)
a) darbuotojų saugą ir sveikatą visumoje 20 120 510 34,8
b) darboviečių įrengimą statybvietėse pagal
Nuostatų reikalavimus
8 88 204 19,3
92
c) darbo vietų įrengimą patalpose 0,3 20,0 25,6 3,7
d) darbo vietų įrengimą lauke 0,3 13,3 17,1 2,1
Punktas b) apima bendrus reikalavimus, o punktai c) ir d) - specifinius reikalavimus [1].
Įgyvendinant direktyvos reikalavimus įmonės turės skirti papildomai lėšų, kad išspręstų
iškylančias problemas ir užtikrintų atitiktį naujiems reikalavimams. Respondentai, šalia jau esamų,
nurodė metinius vidutinius kaštus esamomis kainomis (Lt) ir procentais, kuriuos, jų nuomone, patirs
jų įmonė papildomai, įgyvendindama išvardintas veiklas. Beveik visi jie yra pastovūs, kasmetiniai,
tik darbo vietų patalpose įrengimo ir saugos instrukcijų rengimo kaštai yra vienkartiniai (7-9
lentelių 6 ir 11 pozicijos. Paryškintas šriftas.). Statybos šakos specifika pasireiškia tuo, kad
einamųjų išlaidų lyginamasis svoris yra didelis, nes daugiausia naudojama trumpalaikio turto.
Apibendrinus apklausos rezultatus, gauti vienos statybos įmonės kaštai Direktyvos reikalavimų
įgyvendinimui ir pateikti 6-8 lentelėse.
Didelių įmonių situacija pateikta 7 lentelėje.
7 lentelė. Metiniai vidutiniai kaštai didelei įmonei
Rodikliai Kaštai
, tūkst. Lt
Kaštai,
%
1.Rizikos įvertinimas 7,8 3,8
2.Koordinatoriaus paskyrimas 62,2 30,5
3.Saugos ir sveikatos darbe
priemonių ir reikalavimų nurodymas
organizavimo ir technologijos
projektuose
1,8 0,9
4.Savarankiškų darbuotojų
darbas
0,7 0,3
5.Saugių darboviečių įrengimo
statybvietėse užtikrinimas
42,6 20,9
6.Darbo vietų patalpose
įrengimas
25,6 12,5
7.Darbo vietų lauke įrengimas 17,1 8,4
8.Pavojingų darbų atlikimas 4,4 2,2
9.Dirbančiųjų aprūpinimas
asmeninėmis apsauginėmis
priemonėmis
34,1 16,7
93
10.Dirbančiųjų medicininė
apžiūra
2,7 1,3
11.Saugos instrukcijų
rengimas
1,5 0,7
12.Mokymas ir informavimas 3,5 1,7
13.Kiti sunkumai (nurodyti)
Viso 204 100
Vidutinių įmonių situacija pateikta 8 lentelėje.
8 lentelė. Metiniai vidutiniai kaštai vidutinei įmonei
Rodikliai Kaštai,
tūkst.
Lt
Kaštai,
%
1.Rizikos įvertinimas 6,1 6,9
2.Koordinatoriaus paskyrimas 2,9 3,3
3.Saugos ir sveikatos darbe
priemonių ir reikalavimų nurodymas
organizavimo ir technologijos
projektuose
4,8 5,5
4.Savarankiškų darbuotojų darbas 4,8 5,5
5.Saugių darboviečių įrengimo
statybvietėse užtikrinimas
16,4 18,6
6.Darbo vietų patalpose
įrengimas
20,1 22,8
7.Darbo vietų lauke įrengimas 13,3 15,1
8.Pavojingų darbų atlikimas 3,4 3,9
9.Dirbančiųjų aprūpinimas
asmeninėmis apsauginėmis priemonėmis
8,0 9,1
10.Dirbančiųjų medicininė apžiūra 1,6 1,8
11.Saugos instrukcijų rengimas 1,1 1,3
12.Mokymas ir informavimas 2,7 3,1
13.Kiti sunkumai (nurodyti)
2,7 3,1
Viso 88 100
Smulkių įmonių situacija pateikta 9 lentelėje.
94
9 lentelė. Metiniai vidutiniai kaštai smulkiai įmonei
Kaštai,
tūkst. Lt
Kašt
ai, %
1.Rizikos įvertinimas 0,9 11,2
2.Koordinatoriaus paskyrimas 3,0 37,3
3.Saugos ir sveikatos darbe
priemonių ir reikalavimų nurodymas
organizavimo ir technologijos
projektuose
0,3 3,8
4.Savarankiškų darbuotojų darbas 0,3 3,8
5.Saugių darboviečių įrengimo
statybvietėse užtikrinimas
0,9 11,2
6.Darbo vietų patalpose įrengimas 0,3 3,8
7.Darbo vietų lauke įrengimas 0,3 3,8
8.Pavojingų darbų atlikimas 0,6 7,5
9.Dirbančiųjų aprūpinimas asmeninėmis
apsauginėmis priemonėmis
0,9 11,3
10.Dirbančiųjų medicininė apžiūra 0,2 2,5
11.Saugos instrukcijų rengimas 0,1 1,3
12.Mokymas ir informavimas 0,2 2,5
13.Kiti sunkumai (nurodyti)
Viso 8 100
Apibendrinus gautus rezultatus surandame vienkartinius ir pastovius Direktyvos
įgyvendinimo kaštus statybos įmonėms. Jie pateikti 10 lentelėje.
10 lentelė. Vienkartiniai ir pastovūs Direktyvos įgyvendinimo kaštai statybos įmonėms
Įmonės
Viena įmonė Visos įmonės
Vienkartiniai
kaštai
Pastovūs
kaštai
Vienkartiniai
kaštai Pastovūs kaštai
95
tūkst.
Lt
% tūkst
.Lt
% mln.Lt mln..Lt
Didelės 27,1 13,2 176,
9
86,8 0,21 1,39
Vidutinės 21,2 24,1 66,8 75,9 7,86 24,74
Smulkios 0,4 5,1 7,6 94,9 0,97 18,13
VISO: 9,04 44,26
3.6.3 KAŠTAI DIDELĖMS, VIDUTINĖMS IR SMULKIOMS STATYBOS ĮMONĖMS
Direktyvos įgyvendinimo kaštai didelėms, vidutinėms ir smulkioms statybos įmonėms
nustatomi: įmonių skaičių (2 lentelė) padauginus iš darboviečių įrengimo statybvietėse kaštų (6
lentelė). Kaštai Direktyvos įgyvendinimui yra:
Didelėms įmonėms-1,6 mln. Lt., tame tarpe 0,21 mln. Lt vienkartiniai ir 1,39 mln. Lt pastovūs
kaštai.
Vidutinėms įmonėms-32,6 mln. Lt., tame tarpe 7,86 mln. Lt vienkartiniai ir 24,74 mln. Lt
pastovūs kaštai.
Smulkioms įmonėms-19,1 mln. Lt., tame tarpe 0,97 mln. Lt vienkartiniai ir 18,13 mln. Lt
pastovūs kaštai.
Viso-53,3 mln. Lt., tame tarpe 9,04 mln. Lt vienkartiniai ir 44,26 mln. Lt pastovūs kaštai.
Matome, kad daugiausia kaštų Direktyvai įgyvendinti skirs vidutinės įmonės; tai liečia tiek
bendrus, tiek vienkartinius ir pastovius kaštus. Mažiausia kaštų dalis tenka didelėms įmonėms.
3.6.4 KAŠTAI ŠALIES (ŪKIO) MASTU DIREKTYVOS NUOSTATOMS ĮGYVENDINTI, TARP JŲ IR VIEŠAJAM
(VALSTYBINIAM) SEKTORIUI
Iš valstybinių institucijų nagrinėta Valstybinė darbo inspekcija, nes apklausos rezultatai
parodė, kad naujų valstybės institucijų kurti nereikia.
Valstybinė darbo inspekcija kontroliuoja šio teisės akto nuostatų reikalavimų įgyvendinimą .
Vienam VDI inspektoriui tenka apie 10 tūkst. darbuotojų, o ES šalyse vienam darbo inspektoriui
tenka 5-7 tūkst. darbuotojų. Statybos įmonėse dirba 108,6 tūkst. darbuotojų. Jų kontrolei per metus
reikia (108,6/10) 10,8 ≅ 11 darbo inspektorių. Ekspertų nuomone, efektyvesnei kontrolei, diegiant
šią Direktyvą, tikslinga sumažinti vienam darbo inspektoriui tenkančių darbuotojų skaičių iki 7000,
kas atitiktų ES šalių patirtį. Tam reikia 2002 m. padidinti darbo inspektorių iki 16 (108,6:7000) arba
5 darbo inspektoriais. Tai per metus sudarytų apie 125,91 tūkst. Lt, arba apie 2% VDI biudžeto.
96
Skaičiavimai pateikti 5 priede. Šios lėšos reikalingos ne tik VDI inspektorių etatams didinti, bet ir
informacinei sistemai kurti, techninei įrangai (kompiuteriai, programinė ir dauginimo įranga,
transporto ir ryšio priemonės) įsigyti bei darbo inspektoriams mokyti ir kvalifikacijai kelti.
Kaštai šalies (ūkio) mastu Direktyvos nuostatoms įgyvendinti yra 53,3+0,126 = 53,43 mln.Lt.
per metus, pirmaisiais metais. Vėlesniais metais sumažėtų vienkartinių išlaidų suma 9,04 mln. Lt ir
kaštai būtų 44,39 mln. Lt.
3.6.5 REZULTATŲ ANALIZĖ
Aukščiau buvo nustatyti kaštai Direktyvos reikalavimams įgyvendinti statybos įmonėse.
Pateikiame šių kaštų įtaką pagrindiniams statybos įmonių (šakos) ekonominiams rodikliams.
• Direktyvos reikalavimų įgyvendinimo statybos įmonėse kaštai gali:
a) didinti statybos darbų savikainą, o kartu ir kainą.
b) mažinti statybos įmonių pelną.
c) tarpinis variantas t.y. pelno mažinimas ir savikainos didinimas.
Statybos kaina (pardavimai ir paslaugos) yra 4747 mln. Lt.[18]. Ją sudaro sąnaudos
(savikaina) (4388 mln. Lt.) ir pelnas (359 mln. Lt.) [18]. Visus Direktyvos įgyvendinimo kaštus
(53,3 mln. Lt.) priskyrus statybos savikainai ji padidėja 1,21% pirmais metais, o vėlesniais sumažėja
vienkartinių kaštų (9,04 mln. Lt) dydžiu ir sudaro 1,01%. Vienkartiniai kaštai perskaičiuojami į
metinius gamybos rodiklius pagal tokią amortizavimo schemą: pirmiesiems metams priskiriami visi
vienkartiniai Direktyvos reikalavimų įgyvendinimui statybos įmonėse kaštai. Analogiškai
skaičiuojamas kaštų poveikis kitiems ekonominiams rodikliams. Analizės rezultatai pateikti 11
lentelėje.
11 lentelė. Direktyvos kaštų įtaka pagrindiniams statybos įmonių ekonominiams rodikliams
Rodikliai Metai
Pirmieji Vėlesni
mln.
Lt
% mln. Lt %
Savikainos
didėjimas
4441 1,21 4432 1,01
Pelno
mažėjimas
306 14,76 315 12,26
97
Statybos
darbų kainos
didėjimas
4800 1,12 4791 0,93
Didžiausią įtaką Direktyvos reikalavimų įgyvendinimo statybos įmonėse kaštai turėtų statybos
įmonių pelnui, todėl įmonės turėtų pasirinkti joms tinkamiausią kaštų paskirstymo schemą.
• Svarbu nustatyti Direktyvos reikalavimų įgyvendinimo statybos įmonėse kaštų įtaką
statybos įmonėms pagal jų stambumą.
Statybos šakos sąnaudos (savikaina) arba statybos produkcijos metiniai kaštai yra 4388 mln.
Lt [18] . Sąnaudas statybos įmonėms pagal jų dydį yra tokios:
• Didelės - 435 mln. Lt
• Vidutinės - 3052 mln. Lt
• Smulkios - 900 mln. Lt
Visus didelės įmonės Direktyvos įgyvendinimo kaštus (1,6 mln. Lt.) priskyrus statybos
savikainai ji padidėja 0,37% pirmais metais, o vėlesniais sumažėja vienkartinių kaštų (0,21 mln. Lt)
dydžiu ir yra 0,32%. Analogiškai skaičiuojami Direktyvos reikalavimų įgyvendinimo kaštai
vidutinėms ir smulkioms statybos įmonėms. Analizės rezultatai pateikti 12 lentelėje.
12 lentelė. Direktyvos įgyvendinimo kaštų įtaka savikainos didėjimui
Įmonės
Savikainos didėjimas %
Pirmi metai Vėlesni metai
Vienkartinia
i kaštai
Pastovū
s
kaštai
Visi
kaštai
Vienkartinia
i kaštai
Pastovū
s
kaštai
Visi
kašta
i
Didelės 0,05 0,32 0,37 0 0,32 0,32
Vidutinės 0,26 0,81 1,07 0 0,81 0,81
Smulkios 0,11 2,01 2,12 0 2,01 2,01
Rezultatai rodo, kad Direktyvos reikalavimų įgyvendinimo statybos įmonėse kaštai didžiausią
įtaką daro smulkių statybos įmonių savikainos ir tuo pačiu statybos darbų kainos didėjimui.
98
Direktyvos reikalavimų įgyvendinimui statybos įmonėse kaštų įtaka svarbi ne tik
pagrindiniams ekonominiams rodikliams, bet ir statybos šakos investicijoms. Investicijos statybos
šakoje 2000 metais sudarė 105975 tūkst. Lt.[5]. Vienkartinius Direktyvos įgyvendinimo kaštus
statybos įmonėms, 9,04 mln. Lt, galime priskirti investicijoms. Jos, pirmaisiais Direktyvos nuostatų
įgyvendinimo metais padidėtų iki 115 mln.Lt., arba 8,5%.
3.6.6 IŠVADOS IR REKOMENDACIJOS
• 86% įmonių bendri kaštai, Direktyvos reikalavimų įgyvendinimui, yra reikšmingi. Dideli jie
yra 18% įmonių, vidutiniai – 44% ir 24% – maži. Bendras kaštų procentinis pasiskirstymas
pateiktas 6 pav.
0
10
20
30
40
50
Bendras kaštų pasiskirstymas
DideliVidutiniaiMažiNereikšmingiNežino
6. pav. Bendras kaštų procentinis pasiskirstymas.
• Direktyvos įgyvendinimo kaštai susideda iš vienkartinių 9.04 mln. Lt. ir pastovių (einamųjų)
44.26 mln. Lt. kaštų. Kaštai Direktyvos nuostatų įgyvendinimui statybos įmonėse per metus yra
53,3 mln. Lt.
o Didelėms įmonėms-1,6 mln. Lt. (0,21+1,39)
o Vidutinėms įmonėms-32,6 mln. Lt. (7,86+24,74)
o Smulkioms įmonėms-19,1 mln. Lt. (0,97+18,13).
• Visus Direktyvos įgyvendinimo kaštus priskyrus statybos savikainai ji padidėja 1,21%
pirmais metais, o vėlesniais sumažėja vienkartinių kaštų dydžiu ir sudaro 1,01%. Statybos darbų
kaina šiuo atveju išauga atitinkamai 1,12% ir 0,93%.
• Visais Direktyvos įgyvendinimo kaštais sumažinus statybos įmonių pelną jis sumažėja
14,76% pirmais metais, o vėlesniais 12,26%.
• Direktyvos reikalavimų įgyvendinimo statybos įmonėse kaštai didžiausią įtaką daro smulkių
statybos įmonių savikainos didėjimui. Pirmaisiais matais ji padidėja 2,12%, vėlesniais 2,01%.
99
• Statybos investicijos pirmaisiais Direktyvos nuostatų įgyvendinimo metais padidėtų 8,5%.
• Efektyvesnei kontrolei, diegiant šią Direktyvą, tikslinga padidinti VDI biudžetą 125,91
tūkst. Lt per metus, arba apie 2%.
• Kaštai šalies (ūkio) mastu pirmaisiais Direktyvos nuostatų įgyvendinimo metais yra 53,43
mln. Lt. Vėliau jie sumažėja 9,04 mln. Lt ir sudaro 44,39 mln. Lt.
• Atsižvelgdamos į savo finansines galimybes, rinkos būklę ir konkurenciją įmonės turi
numatyti ekonomines priemones Direktyvos įgyvendinimui. Tai galėtų būti:
o pelno sumažinimas Direktyvos kaštų dydžiu;
o kaštų priskyrimas savikainai ir statybos kainos didėjimas;
tarpinis variantas t.y. pelno mažinimas ir savikainos didinimas.
Socialinio Draudimo fonde sukaupta apie 100 mln. lt.(atskaitymai nelaimingų atsitikimų
prevencijai), o panaudota tik dešimtadalis šios sumos. Siūlome likusią sumą nukreipti Direktyvai
įgyvendinti.
100
3.7 Direktyvos įgyvendinimo nauda (teigiamas poveikis)
Visos valstybinės ir visuomeninės institucijos, ekspertai yra vieningos nuomonės, kad
įgyvendinus Direktyvos nuostatas statybvietėse pagerės darbo sąlygos, rezultatai ir darbo kultūra,
sumažės nelaimingų atsitikimų ir profesinių ligų skaičius bei pagreitės ir palengvės statybos įmonių
įsijungimas į bendrą Europos rinką.
Visos įmonės Direktyvos įgyvendinimo pasekmes vertina teigiamai ir mano, kad tai pagerins
darbuotojų saugos ir sveikatos būklę statybvietėse, pagerins darbo rezultatus ir kultūrą. 54%
apklaustų įmonių atsakė, kad įgyvendinus Direktyvos reikalavimus pagerės darbo sąlygos. 27%
apklaustų įmonių mano, kad tai sumažins profesinių ligų skaičių, 67.5%, kad sumažės nelaimingų
atsitikimų skaičius. 40.5% įmonių manymu, įdiegus šios Direktyvos nuostatas, pagerės darbo
rezultatai, darbo kultūra bei darbo kokybė. Teigiamų Direktyvos poveikio pasekmių procentinė
priklausomybė pateikta 5 pav.
0
10
20
30
40
50
60
70
Taigiamas poveikis
Pagerės darbo sąlygos
Sumažės profesinių ligųskaičiusSumažės nelaimingų atsitikimųskaičiusPagerės darbo rezultatai
Pagerės darbo kultūra
Pagerės darbų kokybė
5 pav. Direktyvos teigiamų poveikio pasekmių procentinė priklausomybė.
2000m. statybos įmonėse dėl nelaimingų atsitikimų darbe gautų traumų, traumuotieji nedirbo
7375 darbo dienų. Statybos įmonėse dėl Direktyvos nuostatų nesilaikymo įvyksta apie 40% visų
nelaimingų atsitikimų, arba nedirbta 2950 darbo dienų.
Vienam darbuotojui tenkančios pajamos yra 62000 Lt per metus [18]. 1 darbo dienai jos yra
235 Lt. Dėl Direktyvos reikalavimų nesilaikymo statybos įmonėse gautų traumų ir dėl nedirbtų
dienų per metus netenkama 235×2950=693250 Lt pajamų. Be to, darbuotojams nedirbant dėl
traumos mokamas darbo užmokestis. Jis vienam darbuotojui per metus yra 1600 [18] Lt arba 61 Lt
per dieną. Viso dėl traumų, gautų nevykdant Direktyvos reikalavimų, sumokama 61×2950=179950
Lt.
101
Įgyvendinus Direktyvos nuostatas statybos įmonėse, 40% sumažėtų nelaimingų atsitikimų
darbe skaičius ir investicijos į darbuotojų saugos ir sveikatos gerinimą atsipirktų per sumažėjusias
išmokas už darbuotojų sveikatos pažeidimus, nedarbingumą ir dėl to nepagamintą produkciją. Viso
per metus būtų sutaupoma apie 873200 Lt.
3.8 Rekomendacijos dėl informacijos pateikimo visuomenei apie direktyvos
įgyvendinimą
Direktyvos įgyvendinimui labai svarbus socialinis dialogas. Lietuvoje socialinis dialogas tarp
darbo rinkos partnerių vykdomas tiek dvišaliame (darbdaviai ir profesinės sąjungos), tiek trišaliu
(darbdaviai, profesinės sąjungos ir Vyriausybės institucijų atstovai) lygiu. Dvišaliu lygiu socialinis
dialogas vyksta įmonių darbuotojų saugos ir sveikatos darbe komitetuose. Trišaliu lygiu – Lietuvos
Respublikos saugos darbe komisijoje. Visom paminėtos institucijom būtina daugiau dėmesio skirti
visuomenei informuoti apie saugos ir sveikatos darbe pokyčius integracijos į ES procese.
Priėmus kiekvieną naują saugos ir sveikatos darbe teisės aktą rengti išaiškinimus, lengvai
suprantamus bukletus ar lankstinukus.
Rengiant ir įgyvendinant darbuotojų saugos ir sveikatos gerinimo programas, kuriose
numatyti eurointegracijos keliami uždaviniai, prioritetas turi būti skiriamas mokymo, mokslo ir
informacinių sistemų vystymui. Pasirenkant šiuolaikines informacines technologijas, informacija
apie darbuotojų saugą ir sveikatą, jos rizikos veiksnius ir prevencijos priemones būtų patikima ir
paprasčiausiu bei efektyviausiu būdu prieinama darbdaviams, darbuotojams, darbų saugos ir
sveikatos darbe specialistams.
Efektyvus visuomenės informavimas darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais pagal
Direktyvos reikalavimus yra prielaida visuomenei dalyvauti priimant sprendimus. Kartu įgalina
kiekvieną darbuotoją individualiai, remiantis turima informacija, pasirinkti būdus, kurie teigiamai
veiktų jo atliekamą darbą, sveikatą ir darbo aplinką. Visa tai skatina taupyti valstybės lėšas.
Pagrindinis šaltinis visuomenei informuoti yra žiniasklaida. Televizija, radijas, periodiniai leidiniai
vaidina ypatingą vaidmenį formuojant gyventojų supratimą ir teigiamą požiūrį į darbuotojų saugą ir
sveikatą. Tam tikslui televizijoje ar radijuje reikėtų skirti pastovų laiką saugos ir sveikatos darbe
informacijos valandėlei.
Rekomenduojama:
1. Sukurti informacijos apie darbuotojų saugą ir sveikatą statybvietėse pateikimo sistemą.
2. Įgyvendinti priemones numatytas Lietuvos Respublikos valstybinėje saugos ir sveikatos
darbe programoje 2001-2003 metams.
102
LITERATŪRA
1. Facts18. European Agency for Safety and Health at Work 2001 http://agency.osha.eu.int
2. Didier Dupre Accidents at work in the EU 1998 – 1999 EUROSTAT Statistics in Focus. publikacija
internete: http://agency.osha.eu.int
3. Inventory of socioeconomics costs of work accidents. European Agency for Safety and Health at
Work, 2002. http://agency.osha.eu.int
4. Lietuvos statistikos metraštis 2002. Vilnius 2002.
5. Lietuvos Valstybinės Darbo inspekcijos metinė ataskaita 2001-2002. Publikacija internete.
6. Teisės akto “Krovinių kėlimo rankomis bendrieji nuostatai” įgyvendinimo dalinis reguliuojančio
poveikio įvertinimas. Darbų saugos centras. 2001.
7. Boeri T., H. Brucker et al.(2000) The Impact of Eastern Enlargement on Employment and Labour
Markets in the EU Member States
8. Directorate General for Economic and Financial Affairs (2001) The economic impact of
enlargement, Number 4.
9. Grether J.M. and T Muller (2000) Decomposing the economic costs and benefits of accession ot the
EU: the Swiss case
10. ES direktyvos 86/188/EEC "Dėl darbuotojų apsaugos nuo rizikos, susijusios su triukšmo poveikiu
darbe reikalavimų" įgyvendinimo pasekmių tyrimas.
11. ES direktyvos 89/654/EEC "Dėl minimalių darbovietei taikomų saugos ir sveikatos reikalavimų"
įgyvendinimo pasekmių tyrimas.
12. ES direktyvos 89/655/EEC "Dėl minimalių darbo įrengimams taikomų darbuotojų saugos ir
sveikatos reikalavimų" ir ją pakeičiančios direktyvos 95/63/EEC įgyvendinimo pasekmių tyrimas.
13. ES direktyvos 98/24/EC "Dėl darbuotojų saugos ir sveikatos apsaugos nuo pavojų darbe, susijusių
su cheminiais veiksniais" įgyvendinimo pasekmių tyrimas.
14. ES direktyvos 93/103/EC, nustatančios minimalius saugos ir sveikatos reikalavimus žvejybos
laivuose, įgyvendinimo poveikio įvertinimas.
15. ES direktyvos 92/57/EEC "Dėl minimalių saugos ir sveikatos reikalavimų laikinosiose ir
kilnojamosiose statybvietėse" (aštuntoji atskiroji direktyva, kaip apibrėžta Direktyvos 89/391/EEC
16 straipsnio 1 dalyje) įgyvendinimo pasekmių tyrimas.
16. Norminio teisės akto Lietuvos higienos norma HN 32 - 1998 "Darbas su videoterminalais. Saugos ir
sveikatos reikalavimai" įgyvendinimo dalinis reguliuojančio poveikio įvertinimas.
17. Teisės akto "Darbuotojų apsaugos nuo biologinių medžiagų nuostatai" įgyvendinimo reguliuojančio
poveikio dalinis įvertinimas.
18. Teisės akto "Krovinių kėlimo rankomis bendrieji nuostatai" įgyvendinimo dalinis reguliuojančio
poveikio įvertinimas.
19. Darbuotojų saugos ir sveikatos teisės akto "Saugos ir sveikatos apsaugos ženklų naudojimo
darbovietėse nuostatai" reguliuojančio poveikio dalinis įvertinimas.
103
20. Teisės akto "Darbuotojų, dirbančių potencialiai sprogioje aplinkoje, saugos nuostatai"
reguliuojančio poveikio dalinis įvertinimas.
21. Europos gyvenimo ir darbo sąlygų gerinimo fondo 2001 m. atlikto tyrimo “Darbo sąlygos Europos
Sąjungoje ir šalyse kandidatėse” reziumė.
22. 2001m. Lietuvoje atlikto Dr. Charles Woolfson iš Glasgow Universiteto tyrimo “Darbuotojų
dalyvavimas saugos ir sveikatos sistemoje įmonės lygmenyje” rezultatai.
23. Rizikos valdymo ir vertinimo vadovas (parengtas pagal PHARE projektą, kartu su Vokietijos
ekspertais).
24. VDI. Žmonių sauga darbe. Norminių aktų rinkinys. I dalis. UAB “Grafinės mašinos”. V. 1999. 343 p.
25. VDI. Žmonių sauga darbe. Norminių aktų rinkinys. II dalis. SPAB “Lietuvos geležinkeliai”. V. 1997. 341 p.
26. VDI. Žmonių sauga darbe. Norminių aktų rinkinys. III dalis. UAB “Mituvėlė”, V. 2000. 285 p.
27. VDI. Darbo higiena. AB. Standartų spaustuvė. V. 1999. 269 p. 28. Statistikos leidinių katalogas. – Statistikos departamentas prie LR Vyriausybės. –Vilnius,
1999.
29. Lietuvos statistikos metra�tis. –SD prie LRV. – Vilnius, 2000.
30. Lietuvos valstybės biudžeto asignavimas kapitalo investicijoms ir jų panaudojimas. – SD
prie LRV. – Vilnius, 1999.
31. Verslo plėtra. – SD prie LRV. Metodinis leidybos centras. – Vilnius, 1999.
32. VDI. LR įstatymai ir poįstatyminiai aktai darbo klausimais. AB “Standartų spaustuvė”. V. 1999. 339 p.
33. Europos Sąjungos direktyvos apie darbų saugą. I - IV dalys. V. 1996. 34. Europos Sąjungos direktyvos Darbų sauga. Pavojai darbo vietoje. Techninis
suderinamumas). VI dalis. V. 1996. 141 p. 35. Black K. Business Statistics. Contemporary Decision-Making. USA: West Publishing
Company, 1994. 881 p. ISBN – 314 – 02788 – 2. 36. Dean A. G. The Epi Info Manuel version 6.02. – London: Brixton Both Books, 1994. 470 p.
ISBN 1 – 873937 – 21 – 0. 37. J. Kruopis Matematinė statistika. V. Mokslas, 1997. 362 p. 38. V. Gudonavičiutė. – Bartosevičienė. Ekonominė statistika. Mokomoji knyga. II dalis,
Kaunas “Technologija”, 1997. 1284 p. 39. V. Sakalauskas. Statistika su Statistica, “Margi raštai” Vilnius 1998. 227 p. 40. Action plan to promote entrepreneurship and competitiveness European Commission. -
Luxembourg Office for Official Publications of the European Communities 1999. - 19 p. iliustr. - 92-828-7281-5
41. Bulletin of the European Union. - Brussels Office for Official Publications of the European Communities 1994
42. Bulletin of the European Union. - Brussels Office for Official Publications of the European Communities 1994-3/97. The first action plans for innovation in Europe innovation for growth and employment document drawn up on the basis of COM (96) 589 final European Commission. - Luxembourg Office for Official Publications of the European Communities 1997. - 118 p. iliustr. - 92-828-0201-9 28.00
43. Europe is creating jobs ten innovate projects tell their stories European Union. [DG XVI]. - Luxembourg Office for Official Publications of the European Communities [1998]. - 24 p. iliustr. - (Job challenge). - 92-828-4240-1 20.00
104
44. Guide to territorial employment pacts, 2000-2006 European Commission, European Union. - Luxembourg Office for Official Publications of the European Communities 1999. - 20 p. - 92-828-8554-2
45. Job creation and quality of working life European Foundation for the Improvement of Living and Working Conditions. - Luxembourg Office for Official Publications of the European Communities [1997]. - 11, [1] p., įsk. virš. - 92-828-1870-5 15.00
46. Technology, productivity and job creation Organisation for Economic Co-operation and Development. - Paris Organisation for Economic Co-operation and Development 1996. - 2 t. iliustr. - (The OECD jobs strategy). - 92-64-14881-7 30.00
47. A. Jakutis, S.Zaicevas ir kt. Ekonomikos teorijos pagrindai.- Kaunas, “Smaltija”,2000-344p. 1.
PRIEDAS. Nelaimingų atsitikimų pasiskirstymas pagal jų priežastis
Nelaimingų atsitikimų 2002 metais darbe pasiskirstymas pagal priežastis susijusias su darbo
organizavimu
133
21
81
3427
4
0
20
40
60
80
100
120
140
Apdirbamoji pramonė Žemės ūkis irmiškininkystė
Statybos įmonės Transporto įmonės Didmeninės irmažmeninės prekybos
įmoėse
Kasybos pramonės irkarjerus
eksploatuojančiosįmonės
Daugiausia nelaimingų atsitikimų dėl priežasčių susijusių su darbo organizavimu 2002 m. įvyko apdirbamosios pramonės (133 atvejai) ir statybos pramonės (81 atvejis) įmonėse. Iš jų 5 mirtini – apdirbamosios pramonės ir 10 mirtinų statybos įmonėse.
Jei 2001 m. žemės ūkio įmonėse darbe dėl organizacinių priežasčių įvyko 14 nelaimingų atsitikimų, tai 2002 m. jau 1,5 karto daugiau – 21, statybos įmonėse 2 kartus ir transporto įmonėse 3,4 karto daugiau.
105
Nelaimingų atsitikimų 2002 metais darbe pasiskirstymas pagal priežastis susijusias su asmenų veiksniais.
625 (63%)
208 (52%)
90 (37%)
32 (42%)57 (34%)
7 (33%)
0
100
200
300
400
500
600
700Ap
dirb
amoj
ipr
amonė
Sta
tybo
s įm
onės
Tran
spor
toįm
onės
Elek
tros,
dujų
,va
nden
stie
kim
oįm
onės
Dim
eninės
irm
ažm
eninės
prek
ybos
įmonės
e
Kasy
bos
pram
onės
irka
rjeru
sek
splo
atuo
janč
ios
įmonės
Daugiausia nelaimingų atsitikimų susijusių su asmenų veiksmais 2002 m. įvyko
apdirbamosios pramonės įmonėse. Jie sudarė net 63% visų įvykusių darbe nelaimingų atsitikimų apdirbamojoje pramonėje ir ketvirtadalį (25%) visų nelaimingų atsitikimų įvykusių 2002 m. darbe. 187 atvejai įvyko medienos ir medinių gaminių gamybos įmonėse, 125 – metalo apdorojimo įmonėse, 103 – tekstilės pramonės įmonėse ir 91 – maisto produktų ir gėrimų gamybos įmonėse.
Net 52% (208 atvejai) statybos įmonėse įvykusių nelaimingų atsitikimų priežastys susijusios su asmenų veiksmais. Iš jų 4 mirtini ir 7 sunkūs. Reikėtų atkreipti dėmesį, kad 616 atvejų tai lengvi nelaimingi atsitikimai apdirbamosios pramonės įmonėse ir 197 statybos įmonėse. Nelaimingų atsitikimų darbe apdirbamosios pramonės įmonėse pasiskirstymas 2002 metais pagal priežastis susijusias su asmenų veiksmais pavaizduotas diagramoje Nr.
125
91 103
187
020406080
100120140160180200
Metaloapdorojimoįmonės
Maisto produktų irgėrimų gamybos
įmonės
Tekstilėspramonės įmonės
Medienos irmedinių gamyniųgamybos įmonės
2002
Nelaimingų atsitikimų 2002 metais darbe pasiskirstymas pagal priežastis susijusias su darbo
priemonių būkle, darbo aplinka
106
52
23
9
21
7 4
0
10
20
30
40
50
60
Apdirbamoji pramonė Statybos įmonės Transporto įmonės
Darbo priemonių būklėsDarbo aplinka
Daugiausia nelaimingų atsitikimų įvykusių dėl darbo priemonių būklės ir darbo aplinkos 2002 m. įvyko taip pat apdirbamosios pramonės įmonėse. Iš jų 3 mirtini ir 8 sunkūs. Apdirbamojoje pramonėje nelaimingų atsitikimų darbe pasiskirstymas pagal jų priežastis.
5
15
113
133
3
6
616
625
3
8
41
52
0
5
18
23
2
3
39
44
2
5
116
123
0 100 200 300 400 500 600 700
Viso
Lengvi
Sunkūs
MirtiniKitos
Susijusios su eismu
Susijusios su darboaplinka
Susijusios su darbopriemonių būkle
Susijusios su asmenųveiksmais
Susijusios su darboorganizavimu
107
133113
15
5
625 616
6
3
52
41
8 323 18 5
044 39 3
2
123 116
5 2
0
100
200
300
400
500
600
700
Susijusios sudarbo
organizavimu
Susijusios suasmenųųveiksmais
Susijusios sudarbo
preimonniųbūkle
Sąygotos darboaplinkos
Susijusios sueismu
Kitos
Viso
Lengvi
Sunkūs
Mirtini
133
113
155
625
616
63
52
41
83
23
18
50
44
39
32
123
116
52
0%
20%
40%
60%
80%
100%
Susijusios sudarbo
organizavimu
Susijusios suasmenųųveiksmais
Susijusios sudarbo
preimonniųbūkle
Sąygotosdarbo
aplinkos
Susijusios sueismu
Kitos
Mirtini
Sunkūs
Lengvi
Viso
108
NELAIMINGŲ ATSITIKIMŲ DARBE PASISKIRSTYMAS PAGAL TRAUMAVIMO VEIKSNIUS NELAIMINGI ATSITIKIMAI DĖL ŽMOGASU KRITIMO IŠ AUKŠČIO 2000 -2002 M. STATBOS ĮMONĖSE
18
2522
1416 16
4
96
0
5
10
15
20
25
30
Viso Sunkių Mirtinų
2000 m.2001 m.2002 m.
Statybos įmonėse dėl kritimo iš aukščio įvyksta daugiausia nelaimingų atsitikimų. Lyginant su 2001 m. mirtinų atvejų įvyko trečdaliu mažiau, sunkių – tiek pat.
325
78736662
1253929
34212530
87
72
2412
12
13
27
41
6
4
3
3
0%10%20%30%40%50%60%70%80%90%
100%110%
Apdirbamojojepramonėje
Statybosįmonėse
Transportoįmonėse
Miškininkystėsįmonėse
Didmeninės irmažmeninės
prekybosįmonėse
Aštrūs daiktai
Įrankiai, kitos rankinės darbopriemonės
Žmonių griuvimas
Žmogaus nukritimas iš aukšto
Daiktų, ruošinių virtimas,poslinkis
Daiktų, ruošinių kritimas išaukščio
Lekiantys, judantys daiktai
Veikiantis įrenginys,mechanizmas
109
25 (48%)
16 (44%)
9 (57%)
22 (51%)
16 (53%)
6 (46%)
0
5
10
15
20
25
30
2001 2002
VisoSunkūsMirtini
NELAIMINGI ATSITIKIMAI DĖL ŽMOGASU KRITIMO IŠ AUKŠČIO 2001 -2002 M. APDIRBAMOSIOS PRAMONĖS ĮMONĖSE
10 (9%)
6 (17%)
4 (25%)
9 (21%)7 (23%)
2 (15%)
-1
1
3
5
7
9
11
13
15
2001 2002
VisoSunkūsMirtini
Nors bendras nelaimingų atsitikimų skaičius apdirbamosios pramonės įmonėse išliko beveik toks pat kaip ir 2001 m., mirtinų atvejų sumažėjo per pusę. NELAIMINGI ATSITIKIMAI DARBE PASISKIRSTYMAS APDIRBAMOSIOS PRAMONĖS ĮMONĖSE DĖL ŽMOGAUS KRITIMO IŠ AUKŠČIO 2002 M.
110
9(100%)
7 (100%)
2 (100%)
4 (45%)3 (43%)
1 (50%)
1 (11%)
0
1 (50%)
2 (22%) 2 (28,5%)
0
2 (22%) 2 (28,5%)
0
0
1
2
3
4
5
6
7
8
9
10
Apdirbamojojepramonėje
Metaloapdorojimoįmonės
Baldų gamybosįmonės
Maisto gamybosįmonės
Statybiniųmedžiagųpramonėsįmonės
VisoSunkūsMirtini
PUSE NELAIMINGŲ ATSITIKIMŲ DĖL KRITIMO IŠ AUKŠČIO ĮVYKO METALO APDOROJIMO ĮMONĖSE. IŠ JŲ 1 MIRTINAS IR 3 SUNKŪS. KITA PUSĖ NELAIMINGŲ ATSITIKIMŲ ĮVYKO MAISTO GAMYBOS IR STATYBINIŲ MEDŽIAGŲ PRAMONĖS ĮMONĖSE. NELAIMINGI ATSITIKIMAI DARBE PASISKIRSTYMAS KITOSES PRAMONĖS ĮMONĖSE DĖL ŽMOGAUS KRITIMO IŠ AUKŠČIO 2002 M.
111
6
5
2
43
12 2
0
2 2
0
2 2
01 1
0
7
6
1
5
1
4
0
1
2
3
4
5
6
7
8
Sau
skel
iųtra
nspo
rtas
2001
m.
Sau
skel
iųtra
nspo
rtas
2002
m.
Did
men
inės
s ir
maž
men
inės
prek
ybos
įmonės
e 20
01D
idm
eninės
s ir
maž
men
inės
prek
ybos
įmonės
e 20
02
Miš
kini
nkys
tėje
2001
m.
Miš
kini
nkys
tėje
2002
m.
Kito
se 2
001
m.
Kito
se 2
002
m.
VisoSunkūsMirtini
DĖL VEIKIANČIŲ ĮRENGINIŲ IR GRIUVIMO
112
325 312
12 134 32
2 0
125 123
0 2
72 69
3 0
-40
10
60
110
160
210
260
310
360
Apd
irbam
ojoj
epr
amonėj
e dė
lve
ikia
nčių
mec
hani
zmų
irįre
ngin
ių
Sta
tybo
s įm
onės
edė
l vei
kiančių
mec
hani
zmų
irįre
ngin
ių
Apd
irbam
ojoj
epr
amonėj
e dė
lgr
iuvi
mo
Sta
tybo
s įm
onės
edė
l griu
vim
o
VisoLengviSunkūsMirtini
Apdirbamosios pramonės, statybos įmonėse dažniausiai traumavimo priežastimis tampa veikiantys įrengimai, mechanizmai bei griuvimas. 2002 m. apdirbamosios pramonės įmonėse dėl veikiančių mechanizmų susižalojo 325 darbuotojai t.y. 32,5% nuo visų nelaimingų atsitikimų apdirb. Pram., dėl griuvimo – 125 darbuotojai 12,5%. Statybos įmonėse dėl veikiančių mechanizmų susižalojo 34 darbuotojai, dėl griuvimo – 72.
PROFESINĖS LIGOS
113
570 (100%)
501(88%)69 (12%)
801 (100%)
715 (88.7%)86 (11.3%)
0 200 400 600 800 1000
2001
2002
Moterims
Vyrams
Viso
Lyginant su 2001 m. susirgimų profesinėmis ligomis išaugo 40%, t.y. 231
susirgimais daugiau. Moterims nustatyta 20% susirgimų daugiau nei 2001 m., vyrams – 43%.
Naujų susirgimo atvejų daugiausia nustatyta žemės ūkio, statybos, apdirbamosios pramonės ir transporto įmonėse.
Profesinių ligų pasiskirstymas pramonės šakose.
570
201156
11529 22 14 2
801
280208
13870
2622 16
0100200300400500600700800900
2001 2002
viso
Žemės ūkis, medžioklė,miškininkystė
Statyba
Apdirbamoi pramonė
Transportaas,sandėliavimas,nuotoliniai ryšiaiElektros, dujų, vandenstiekimas
Kita komunalinė,
Palyginamieji profesinių ligų duomenys pagal įmonių ekonominės veiklos rūšis 2001 ir 2002 m.
114
201
280
156
208
115138
29
70
22 26
0
50
100
150
200
250
300Skaičius
Žemės
ūki
s,m
edži
oklė
,m
iški
nink
ystė
Sta
tyba
Apd
irbam
oji
pram
onė
Tran
spor
tas,
nuot
olin
iai r
yšia
i
Ele
ktro
s, d
ujų
irva
nden
s tie
kim
as
20012002
Profesinių ligų palyginimas 2001 ir 2002 m. pagal fizikinių veiksnių poveikį
502 477
25
712 680
32
0100200300400500600700800
2001 2002
VisoVyramsMoterims
47725
680
32
0 200 400 600 800
2001
2002
MoterimsVyrams
Profesinių ligų palyginimas 2001 ir 2002 m. pagal įtampos veiksnių poveikį
45
15
30
64
2737
010
20
30
40
50
60
70
2001 2002
VisoVyrams Moterims
115
Profesinių ligų palyginimas 2001 ir 2002 m. pagal cheminius veiksnius, dulkes, biologinius veiksnius
6
1210
97
4
0
2
4
6
8
10
12
Cheminiaiveiksniai
Dulkės Biologiniaiveiksniai
20012002
Profesinių ligų palyginimas pagal jų struktūrą 2001 ir 2002 m. Ausies ligos.
217 204
13
357 335
22
050
100150200250300350400
2001 2002
VisoVyrams Moterims
Vibracinės ligos.
236 234
2
299 297
20
50
100
150
200
250
300
2001 2002
VisoVyrams Moterims
Jungiamojo audinio ir skeleto – raumenų ligos.
116
76
50
26
99
70
29
0
10
20
30
40
50
60
70
80
90
100
2001 2002
VisoVyrams Moterims
Kvėpavimo sistemos ir nervų sistemos ligos.
13
15
13 13
12
13
14
15
Kvėpavim o sistem osligos
Nervų s istem os ligos
20012002
PROFESINIŲ LIGŲ PASISIKIRSTYMAS PAGAL SERGANČIŲJŲ PROFESIJĄ 2002 M.
17 (2,2%)18 (2,25%)
32 (4%)
32 (4%)
646 (80,65%)
Vairuotojai, kilnojamųjųįrenginių operatoriaiGamybos ir statybosdarbininkaiMašinų operatoriai ir surinkėjai
Metalo apdirbimo, mašinųgamybos ir pan. darbibinkaiKiti amatininkai ir sprogiųprofesijų darbininkai
PROFESINIŲ LIGŲ PASISKIRSTYMAS PAGAL SERGANČIŲJŲ AMŽIŲ
117
2 12 14
110
177
328
431
109
179
9
0
50
100
150
200
250
300
350
400
450
20-29 30-39 40-49 m. 50-59 m. 60-69 m. 70 ir daugiaum.
20012002
2001 IR 2002 M. PROFESINIŲ LIGŲ PAGAL SERGANČIŲJŲ PROFESINĮ STAŽĄ PALYGINIMAS.
13.90%
42.50%
33.50%
5.40%
10%
31%
4.70%
10%
48%
1%
0%
10%
20%
30%
40%
50%
60%
0-9 m. 10-19 m. 20-29 m. 30-39 m. 40-49 m.
20012002
PROFESINIŲ LIGŲ PASISKIRSTYMAS PAGAL APSKRITIS.
118
118
151
98
141
61
118
25
7562 69
020406080
100120140160
Kauno Panevžio Šiaulių Alytaus Telšių
20012002
Moterų sergamumas profesinėmis lygomis 2001 – 2002 m.
2216
5
15
7
12
1
11 11
6
11
5
0
5
10
15
20
25
Vilniaus Alytaus Kauno Šiaulių Panevėžio Klaipėdos
20012002
Vyrų sergamumas profesinėmis ligomis 2001 – 2002 m.
111
139
87
135
60
107
57 66
42 40 42 4629
49
020
40
60
80
100
120
140
Kauno Panevėžio Šiaulių Telšių Kalipėdos Tauragės Utenos
20012002
SVEIKATOS DARBE (DARBO HIGIENOS) PAŽEIDIMAI 2001 – 2002 M
119
4909
6338
2879 3657 3673
2604
989 1349
01000200030004000500060007000
Dėl asmeniniųapsauginių
priem.
Dėl sveikatostikrinimų
Dėl darbo vietųhigieninioįvertinimo
Dėl gamybinėsbuities patalpų
20012002
APLINKOS VEIKSNIŲ KONTROLINIŲ MATAVIMŲ (neatitikimo higienos normoms) REZULTATŲ PALYGINIMAS 2001 – 2002 M. 2001 – 2002 m. atlikus aplinkos veiksnių kontrolinius matavimus
13%
15.40% 16%
33.30%
16%13.20%
13%
26.60%
13%9.10%
42%
0%
0%5%
10%15%20%25%30%35%40%45%
Triukšmo lygis Apšvieta Oro temperatūra Oro judėjimogreitis
Oro santykinėdrėgmė
Elektromagnetiniailaukai
20012002
DARBO VIETŲ HIGIENINIS ĮVERTINIMAS Darbo vietų įvertinimas 2001 – 2002 m.
15168
12351
2604
171 42
13847 12703
934170
40
0
2000
4000
6000
8000
10000
12000
14000
16000
2001 2002
Viso patikrinta įmonių.Iš jų:
Normaliomissąlygomis dirba
Kenksmingomis sąlygomis dirba
Labai kenksmingomissąlygomis dirba
Neatestuotinos
ARBA
120
81.40%
17.20%
1.10% 0.30%
91.70%
6.80%1.20%
0.30%
0%10%20%30%40%50%60%70%80%90%
100%
2001 2002
Normaliomissąlygomis dirba
Kenksmingomis sąlygomis dirba
Labai kenksmingomissąlygomis dirba
Neatestuotinos
