12012 M. NR. 2 (60)

Lietuvos mokslų akademijos žiniosInformacinis leidinys 2012 m. nr. 2 (60) | Įsteigtas 1994 m.L U X E T V E R I T A S

Norint, kad Lietuvos pažangos strategijos „Lietuva2030“ projekto svarstymas siekiant nacionalinio su-sitarimo taptų produktyvus, reikia kryptingai plėto-ti šalies pažangos strateginio valdymo sistemą. Bū-tina inicijuoti kompleksinius mokslinius tyrimus,skirtus Lietuvos pažangos strateginio valdymo sis-temos koncepcijos parengimui, įteisinimui ir tobu-linimui; nuolatinei Lietuvos strateginės situacijosanalizei (monitoringui) ir Lietuvos pažangos strate-ginių prioritetų išaiškinimui bei įvairiapusiškai ana-lizei (tikslingumas ir nauda, įgyvendinimo sąnaudosir barjerai).

Remiantis kompleksiniais moksliniais tyrimais,Lietuvos pažangos strateginio valdymo sistema bū-tų plėtojama laipsniškai – nuo paprastesnių iki su-dėtingesnių versijų. Strateginių prioritetų pasirinki-mą nulemtų jų mokslinė analizė, nuolat kintančiosLietuvos strateginės situacijos mokslinis monitorin-

Svarbiausių humanitarinių ir socialiniųgrėsmių bei jų pasekmių Lietuvai įžvalgos

gas, o ne iš visuomenės populistiškai renkamos idė-jos. Įvertinus tai, kad strateginės situacijos visapusiš-kai mokslinei analizei Lietuvoje neskiriamas tinkamasdėmesys, LMA Humanitarinių ir socialinių mokslųskyriaus narių grupė parengė svarbiausių humani-tarinių ir socialinių grėsmių bei jų pasekmių Lietuvaiįžvalgas. Jos bus paskelbtos Tyto Alba leidyklosleidžiamoje knygoje NERIMAS. Svarbiausių humani-tarinių ir socialinių grėsmių bei jų pasekmių Lietuvaiįžvalgos, kurios autoriai yra LMA nariai Viktorija Dau-jotytė, Valentinas Mikelėnas, Arvydas Šliogeris, Alek-sandras Vasiliauskas ir Vladas Žulkus.

Įžvalgų autorių keliamas tikslas ir uždaviniai:1. Išryškinti svarbiausias humanitarines ir sociali-

nes grėsmes bei jų pasekmes Lietuvai. Grėsmių įžval-gos nėra galutinai baigtas mokslinis darbas. Siekia-ma paskatinti tolesnius mokslinius tyrimus, skirtusLietuvos strateginės situacijos, kuri sparčiai ir nenu-spėjamai keičiasi, analizei pagal SSGG (angliškaiSWOT) analizės metodologiją. Be grėsmių, komplek-sinė šalies strategi-nės situacijos anali-zė turėtų apimti ga-limybes, nacionali-nius gebėjimus irapribojimus. Turėtųbūti tiriama vidaus irtarptautinė politinė,ekonominė ir finan-sinė situacijos, tech-nologinė pažanga,inovacijos ir t. t. Vi-sapusiškai Lietuvosstrateginės situacijos

LIETUVOS MOKSLŲ AKADEMIJOS ŽINIOS2

LMA prezidento ir prezidiumo veikla

analizei prireiks suburti kitų Mokslų akademijosmokslų skyrių ir su akademija bendradarbiaujančiųšalies mokslo institucijų ekspertus.

2. Svarbiausią dėmesį įžvalgose skirti grėsmių Lie-tuvai matymui iš humanitarinio lauko, kuris pats ben-driausias, susijęs su žmogaus gyvenamuoju pasau-liu. Vis dėlto kone visose šalies gyvenimo srityse jun-tamas didėjantis humanistinio požiūrio trūkumas.Tarp įžvalgų autorių yra trys humanitarai – literatū-rologė, filosofas ir istorikas. Kiekvienas jų individua-liai ir savitai pateikia svarbiausių grėsmių Lietuvai hu-manistinį vertinimą.

3. Svarbiausias humanitarines grėsmes Lietuvaipapildyti ekonominių ir teisinių galimybių vertinimu.Įžvalgų autoriai teisininkas ir ekonomistas apiben-drindami komentuoja, ką gali ir ko negali teisė ir eko-nomika.

Įžvalgose aptariamos globalizacijos įtaka ir grės-mės lietuvių kalbai, mažėjantis dėmesys humanita-rinėms studijoms ir tyrimams, informacijos pertek-liaus ir turinio pavojus žmogaus dezorientacijai ir de-moralizacijai, moralinės atmosferos blogėjimas ar-dant organiškai susiklosčiusias visuomenės struktū-ras, humanitarinio aspekto trūkumas vykdant švieti-mo ir medicinos reformas, pažiūromis ir programo-mis neparemtų partijų kūrimasis, nacionalinės tei-sės kūrimo esmingos dalies atsisakymas integruojan-tis į ES, aštrėjantys socialiniai ir teisiniai konfliktai, tei-sinio nihilizmo ar fanatizmo apraiškos, silpstantysžmogiškieji krašto ištekliai, būtiniausių pragyvenimošaltinių stoka, politinės, ekonominės, kultūrinės vals-tybės funkcionalumo darnos stoka, nekontroliuoja-mo pelno siekimo agresija ir kitos grėsmės.LMA narys Aleksandras Vasiliauskas

Pirmajame 2012 m. prezidiumo posėdyje preziden-tas V. Razumas informavo, kad šiais metais nauja for-ma bus rengiama 2011 m. LMA veiklos ataskaita. Va-dovaujantis LMA Statutu, ataskaita turės būti teikia-ma Seimui, mokslo bendruomenei ir visuomenei pir-mąjį 2012 metų ketvirtį, patvirtinus ją LMA narių vi-suotiniame susirinkime. Šis klausimas tapo svarbiau-sia LMA prezidiumo posėdžių tema. Buvo parengtasataskaitos planas. Vadovybės pasitarimuose buvo ap-tariama, kaip pateikti LMA veiklos tikslus ir uždavi-nius, išanalizuoti darbus. Rengiant ataskaitą buvo to-bulinamas jos turinys. LMA 2011 m. veiklos ataskaitabuvo patvirtinta 2011 m. balandžio 17 d. LMA prezi-diumo posėdyje.

Posėdžiuose taip pat buvo vertinamos LMA moks-lų skyrių ir padalinių 2011 m. veiklos ataskaitos, skir-tos LMA premijos, patvirtinti skyrių 2012 m. veiklosplanai. Prezidiumo nariai buvo supažindinti su Moks-lininko etikos kodekso projektu (kodekso rengimokomisijos pirmininkas LMA narys A. P. Stabinis). LMAvyriausiasis mokslinis sekretorius D. Kaunas nuolatinformuodavo apie rengimąsi savivaldybių dienai

LMA bei LMA dienų organizavimą savivaldybėse. Or-ganizacinio skyriaus vadovas A. Bernotas informuo-davo apie gautų Lietuvos mokslininkų paraiškų ver-tinimą 2012 m. dalyvauti Europos branduoliniųmokslinių tyrimų organizacijos (CERN) atliekamuo-se didelių energijų dalelių fizikos bandymuose.

Švietimo ir mokslo ministerija kreipėsi į LMA pre-zidiumą dėl renginių organizavimo Lietuvai pirmi-ninkaujant Europos Sąjungos Tarybai 2013 m. Buvosudarytas organizacinis komitetas. Tam tikslui dr.A. Bernotas kartu su ŠMM atstovu vyko į Briuselį ap-tarti renginių tematikos ir finansavimo, 7BP projek-to teikimo sąlygų.

LMA prezidento darbotvarkėje – įprastas atstova-vimas Akademijai įvairaus rango valdžios, mokslo irstudijų institucijų susitikimuose, posėdžiuose, ren-giniuose, ŠMM sudarytose komisijose. Paminėtinasvasario 24 d. susitikimas su Armėnijos Respublikosšvietimo ir mokslo ministru Armenu Ašotianu ir ko-vo 14 d. kvietimas dalyvauti Seimo Švietimo, moksloir kultūros komiteto posėdyje, kuriame pristatyta Lie-tuvos mokslo ir studijų vizija „Mokslioji Lietuva 2030“.

32012 M. NR. 2 (60)

kronika

LMA prezidiumas kovo 27 d.sušaukė į LMA narių visuotinįsusirinkimą.

Sesiją atidarė LMA prezi-dentas Valdemaras Razumas.Vėliau vyko LMA premijų lau-reatų diplomų ir pagyrimo raš-tų įteikimas. Vardinės LMA pre-mijas įteiktos: Simono Daukan-to (istorija) – prof. habil. dr. Zig-mantui Kiaupai, Juozo Dalinke-vičiaus (geomokslai) – dr. Vy-tautui Narbutui, Vlado Lašo(medicina) – dr. Robertui Bu-nevičiui, Pranciškaus Šivickio

LMA narių visuotinis susirinkimas

sirašė Ignalinos rajono savivaldybės ir Lietuvos moks-lų akademijos bendradarbiavimo sutartį.

Biologijos, medicinos ir geomokslų skyriaus ini-ciatyva LMA narių visuotiniame susirinkime buvoinauguruotas LMA užsienio narys prof. Stivenas Hel-fordas (Stephen E. Halford). Jis perskaitė inauguraci-nę paskaitą „Kaip baltymai pasiekia DNR taikinį“.

Diskusijose buvo kalbėta apie LMA prezidiumosiūlymą patikslinti LMA mokslų skyrių pavadinimus.Aptarti LMA prezidiumo siūlomi naujų LMA tikrųjųnarių specialybės ir kandidatų vertinimo kriterijai,buvo priimti atitinkami nutarimai.

(biologija) – LMA nariui Vincui Būdai.10 premijų skirta jaunųjų mokslininkų mokslinių

darbų konkurso nugalėtojams, 15 – aukštųjų mokyk-lų studentų mokslinių darbų konkurso nugalėtojams.15 jaunųjų mokslininkų ir studentų gavo pagyrimoraštus. Humanitarinių ir socialinių mokslų skyriausįsteigta akad. Kazimiero Meškausko premija jaunie-siems mokslininkams-ekonomistams skirta dr. VildaiGižienei (KTU).

LMA visuotiniame susirinkime dalyvavo svečiai išIgnalinos. Ignalinos rajono savivaldybės meras Bro-nis Ropė ir LMA prezidentas Valdemaras Razumas pa-

LMA užsienio nario prof. Stiveno Helfordo (dešinėje) inauguracija

>>> Vasario 2 d. LMA narys, žymus architektūros is-torikas, urbanistikos, kultūros paveldo tyrinėtojas irkolekcininkas prof. Algimantas Miškinis Lietuvos na-cionaliniam muziejui ir kartu savo šaliai įteikė neeili-nę dovaną – daugiau nei penkiasdešimt metų kaup-tą apie 23 000 vienetų mažosios lituanistinės ikono-grafijos ir 525 senųjų kalendorių rinkinį, apimantįXIX–XX a. vidurio laikotarpį. Ta proga buvo atidarytadidžiulė šios kolekcijos eksponatų paroda, skirta Mu-ziejų metams.

Urbanistikos paveldo vertę turinčių objektų vaiz-

dų kolekcija, kurią architektas A. Miškinis kaupė savomoksliniams tiriamiesiems darbams iliustruoti, dau-geliu atžvilgių yra unikali savo istorine bei paveldo-saugos verte, padeda suvokti mūsų miestų ir mieste-lių raidos dinamiką. Parodoje buvo galima pamatyti iratskiras temines atvirukų grupes, skirtas Lietuvos her-bo Vyčio istorijai, Vilniaus vadavimui, Vytauto Didžio-jo atvaizdams, garsiųjų Lietuvos lakūnų žygdarbiams,dvasininkų, menininkų, valstybės veikėjų temoms.

A. Miškinis yra parašęs 26 monografijas ir knygas,viena svarbiausių išleistų jo knygų serijų – „Lietuvos

LIETUVOS MOKSLŲ AKADEMIJOS ŽINIOS4

urbanistikos paveldas ir jo vertybės“. Profesoriausmokslo darbai taip pat eksponuojami parodoje.Aurika Bagdonavičienė

>>> Vasario 9 d. Druskininkų diena LMA „Druskinin-kų sėkmės modelis: darni ir inovatyvi savivaldos plėt-ra“ (LMA).

>>> Vasario 17 d. Biologijos, medicinos ir geomoks-lų skyriaus (BMGMS) narių visuotinis ataskaitinis su-sirinkimas (LMA).

>>> Vasario 21 d. Technikos mokslų skyriaus (TMS)narių visuotinis ataskaitinis susirinkimas (VDU). Nu-tarta pakoreguoti skyriaus veiklos plano projektą na-rių siūlymais dėl papildomų renginių, pritarti prof.Kazio Kęstučio Almeno bei prof. Bal Raj Sehgalo kan-didatūroms ir prašyti LMA prezidiumą iškelti juoskandidatais į LMA užsienio narius.

>>> LMA pateikė savo leidinius vasario 23–26 d. įvy-kusioje 13-ojoje tarptautinėje Vilniaus knygų mugė-je (Lietuvos parodų ir konferencijų centras LITEXPO).

>>> Vasario 24 d. kultūros forumas „Vilniaus piliųkultūrinio rezervato būklė ir jo paskirties įgyvendi-nimo problemos“ (LMA).

>>> Vasario 25 d. LMA lankėsi Armėnijos švietimoir mokslo ministras Armenas Ašotianas. Svečias in-formavo apie Armėnijos mokslų akademijos veikląir domėjosi Lietuvos mokslų akademijos patirtimi,įgyta atkūrus šalies nepriklausomybę. Ministro tei-gimu, Armėnijos mokslo prioritetai skiriami ryšiamssu Vakarų Europos šalimis, nepriklausomai mokslųekspertizei, mokslo finansavimui.

>>> Vasario 28 d. įvyko Matematikos, fizikos ir che-mijos mokslų skyriaus (MFChMS) narių visuotinis ata-skaitinis susirinkimas. 2011 m. veiklos ataskaitą pri-statė skyriaus pirmininkas Feliksas Ivanauskas.

>>> Kovo 1 d. kamerinės muzikos ir tapybos vaka-ras. Dalyvavo styginių kvartetas „Akademija“ (LMA).

>>> Kovo 6 d. Žemės ūkio ir miškų mokslų skyriaus(ŽŪMMS) 2011 m. ataskaitinis susirinkimas (LMA).Bendru sutarimu skyriaus nariai patvirtino ŽŪMMS,Lietuvos dirvožemininkų draugijos ir Vandens pro-blemų tarybos 2011 m. ataskaitas bei 2012 m. veik-los planus.

>>> Kovo 8 d. įvyko Humanitarinių ir socialinių

LMA nario A. Miškinio Lietuvos nacionaliniammuziejui dovanotos kolekcijos parodos atidarymas.Iš kairės: meno kolekcininkas Edmundas Armoška,prof. A.     Miškinis, Lietuvos nacionalinio muziejausdirektorė Birutė Kulnytė

Leidybos skyriaus vadovė Asta Paškevičienė prie LMAstendo LITEXPO

LMA prezidentas V. Razumas (kairėje) ir Armėnijosšvietimo ir mokslo ministras A. Ašotianas

52012 M. NR. 2 (60)

2011 metų Lietuvos mokslo premijos laureato diplomųteikimo iškilmės. Centre – laureatė LMA narė ZitaAušrelė Kučinskienė. Jai premija skirta už darbų ciklą„Aterosklerozės patogenezės mechanizmai: molekuliniųžymenų paieška ir tyrimas (1996–2010)“

mokslų skyriaus (HSMS) narių visuotinis ataskaitinissusirinkimas. Skyriaus nariai diskutavo ir dėl skyriauspavadinimo. Buvo siūloma HSMS vadinti Humanita-rinių, socialinių mokslų ir menų skyriumi. Vieningosnarių nuomonės dėl skyriaus pavadinimo pakeitimonebuvo prieita.

>>> Kovo 9 d. įvyko 2011 metų Lietuvos mokslo pre-mijos laureato diplomų teikimo iškilmės (LMA).

>>> Kovo 13 d. LMA įvyko susitikimas su Lietuvojeviešinčiais Lietuvos garbės konsulu Omano Sultona-te Anees Issa ir investicinės kompanijos „Cyclone LLC“atstovais. Šiame asociacijos INFOBALT prezidento Vy-tauto Vitkausko iniciatyva organizuotame susitikimebe trylikos Lietuvos IT įmonių, pristačiusių savo veik-lą, buvo aptartos bendradarbiavimo perspektyvosšvietimo srityje: Omano Sultonato jaunimo galimybėsstudijuoti Lietuvoje, šalių studentų mainų programos.

Iš kairės: LMA prezidentas V. Razumas, Lietuvos garbėskonsulas Omano Sultonate A. Issa, INFOBALTprezidentas V. Vitkauskas

Mokslinė konferencija „Tautos ir jos žemės jungtisprof. Mečislovo Treinio spaudiniuose“. Iš kairės: LMAužsienio narys Voldemaras Strykis ir LMA narysAlgirdas Juozas Motuzas

>>> Kovo 14 d. Technikos mokslų skyriaus nariųposėdis išvykoje į Vytauto Didžiojo universitetą.

>>> Kovo 20 d. mokslinė konferencija „Tautos ir josžemės jungtis prof. Mečislovo Treinio spaudiniuose“(LMA).

>>> Kovo 23 d. seminaras „Mokslas kine – tikrovė irfikcija“ (LMA).

>>> Kovo 29 d. AB „Lietuvos energija“ vadovybėskvietimu Technikos mokslų skyrius surengė posėdįišvykoje į Elektrėnus.

>>> Kovo 29 d. paskaita-diskusija lyčių lygybės klau-simais (LRV).

>>> Kovo 30 d. seminaras „Atliekos ir maisto tarša“(Aleksandro Stulginskio universitetas).

LMA narys Algirdas Vaclovas Valiulis Lietuvoselektrinėje

LIETUVOS MOKSLŲ AKADEMIJOS ŽINIOS6

sveikiname

Sveikiname LMA narį ANTANĄ TYLĄ, pelniusį „Lie-tuvos šviesuolio“ titulą už gausius ir vertingus dar-bus Lietuvos istorijos srityje, tautos vertybių ir tradi-cijų puoselėjimą, ilgametę mokslinę ir visuomeninęveiklą.

Vasario 17 d. LMA Biologijos, medicinos ir geo-mokslų skyriaus (BMGMS), Lietuvos mokslųakademijos Vrublevskių bibliotekos ir Lietuvosaugalų fiziologų draugijos surengtos parodos„Augalų fiziologui, akademikui Alfonsui Mer-kiui – 85“ atidarymu iškilmingai pradėtas LMAnario ALFONSO MERKIO jubiliejus.

Pristatydamas Akademiko nuopelnus moks-lo pažangai susirinkusius renginio dalyvius ir Ju-biliatą pasveikino bibliotekos direktorius dr. Si-gitas Narbutas. BMGMS pirmininkas VytautasBasys prof. A. Merkiui įteikė LMA prezidiumopadėką. Sveikinimo telegramas Akademikui at-siuntė Rusijos mokslų akademijos narys kores-pondentas, Rusijos mokslų akademijos Augalų

Augalų fiziologui, akademikuiAlfonsui Merkiui – 85

ir praktinis pritaikymas. Šiomis temomis jis publika-vo tris monografijas, paskelbė daugiau nei 300 moks-linių straipsnių, buvo dešimties išradimų bendraau-toris. Konsultavo 3 habilituotų daktarų ir vadovavodaugiau nei trisdešimties mokslo daktarų disertaci-jų rengimui. Akademiko darbai du kartus – 1974 ir2001 metais – buvo įvertinti Lietuvos mokslo premi-jomis.

Jubiliatas – Lietuvos augalų fiziologų draugijossteigėjas ir pirmininkas, Lietuvos mokslų akademi-jos, Vilniaus universiteto ir Lietuvos augalų fiziologųdraugijos renginio „S. Jundzilo ir J. Dagio skaitymai“organizatorius, aktyvus mokslo istorijos tyrinėtojas,Rusijos augalų fiziologų draugijos garbės narys,

Teresė Merkienė ir prof. A. Merkys

fiziologijos instituto direktorius Vladimiras Kuzneco-vas, augalų augimo procesų tyrinėtojas profesoriusValentinas Kefelis. Kalbėjo ir sveikino habil. dr. NijolėAnisimovienė, LMA nariai, buvę bendradarbiai, mo-kiniai, šeimos nariai.

Alfonsas Merkys – vienas iškiliausių XX a. Lietuvosmokslininkų, augalų fiziologijos mokslinių krypčiųkūrėjas, puikus mokslo organizatorius. Jis suforma-vo tris augalo augimo fiziologijos mokslinių tyrimųkryptis: fitohormono auksino transportas, metabo-lizmas ir veikla augalo augimo ir morfogenezės pro-cese; gravitacijos reikšmė augalo augimo, erdvinėsorientacijos ir vystymosi procese; fitohormonų fizio-loginių analogų paieška: jų sintezė, veiklos tyrimas

72012 M. NR. 2 (60)

žymius mokslininkus prisimenant

Algirdui Šileikai – 802012 m. sausio 1 d. LMA nariui Algirdui Šileikai sukako 80 me-tų. Prof. A. Šileika – vienas fizikos mokslinių tyrimų plataus mas-to plėtros pradininkų Lietuvoje. Jo sėkmingai pradėti kieto kū-no ir puslaidininkių optinių savybių tyrimai, įsisavinti ir išvystytimoduliacinės spektroskopijos metodai šiandien plačiai naudo-jami sudėtingų puslaidininkinių junginių juostinės sandaros ty-rimams. Prof. A. Šileika įkūrė Puslaidininkių optikos laboratori-ją, kuri tapo reikšmingu ir kūrybingu moksliniu centru. Optikoslaboratorija buvo vienas svarbiausių padalinių kuriant naują Pus-laidininkių fizikos institutą. Akademikas svariai prisidėjo projek-tuojant ir statant Fizikos-matematikos bei Puslaidininkių fizikosinstitutų laboratorinę bazę, organizuojant juose mokslinį dar-bą. Ilgus metus prof. A. Šileika buvo šių institutų direktoriaus pa-vaduotojas, vėliau direktorius.

Reikšmingą darbą Akademikas atliko eidamas LMA vyriau-siojo mokslinio sekretoriaus pareigas. Šiandien jis yra aktyvusMatematikos, fizikos ir chemijos mokslų skyriaus narys.

Linkime gerbiamam Profesoriui kuo puikiausios kloties, stip-rios sveikatos ir šviesių gyvenimo akimirkų.LMA Matematikos, fizikos ir chemijos mokslų skyrius

Skandinavų augalų fiziologų draugijos narys. Jis il-gus metus dirbo žurnalo Biologija vyriausiuoju redak-toriumi, buvo rusiško žurnalo Augalų fiziologija re-dakcinės kolegijos narys. Nuo 1967 m. A. Merkys il-gą laiką buvo Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijosvaldybos narys, nuo 1975 m. – tarptautinės draugi-jos „Laukinės gyvūnijos apsauga ir medžioklė“ val-

dybos narys, 1989–1991 m. – Lietuvos gamtos apsau-gos draugijos pirmininkas.

Parodos lankytojai susipažino su svarbiausiais Al-fonso Merkio mokslo darbais, išradimų liudijimais,nuotraukomis, kuriose užfiksuoti Akademiko moks-lo, visuomeninio ir asmeninio gyvenimo momentai.Dr. Aurika Ričkienė

Vienam žinomiausių ir iškiliausių Lietuvos chemikų,akademikui, profesoriui habilituotam daktarui Algir-dui Povilui Vaškeliui š. m. sausio mėn. būtų sukakę75 metai. Šia proga sausio 18 d. Lietuvos mokslųakademijos Vrublevskių bibliotekoje įvyko jubilieji-nės parodos „Chemijos mokslui skirtas gyvenimas:

Chemijos mokslui skirtas gyvenimas

akademikui Povilui Algirdui Vaškeliui atminti“ atida-rymas.

Susirinkusią mokslinę bendruomenę, gausų Aka-demiko giminių būrį, buvusius bendradarbius, FTMCChemijos instituto Katalizės skyriaus darbuotojus,kolegas pasveikino bibliotekos direktorius dr. Sigitas

LIETUVOS MOKSLŲ AKADEMIJOS ŽINIOS8

renginiai – konferencijos – akademiniai skaitymai

Narbutas. Parodos atidaryme dalyvavęsLMA prezidentas Valdemaras Razumaskalbėjo apie įsimintiną pažintį su Pro-fesoriumi, Jo atliktų mokslinių tyrimųvertę pasauliniam mokslui. Dr. MudisŠalkauskas pasidalijo prisiminimaisapie mokymąsi su P. A. Vaškeliu viduri-nėje mokykloje Tryškiuose, glaudų pro-fesinį bendradarbiavimą Chemijos ins-titute ir gražią draugystę. LMA narys Eu-genijus Norkus su pagarba ir dėkingu-mu prisiminė savo disertacinio darbovadovą ir mokytoją.

Lankytojai turėjo progos susipažintisu P. A. Vaškelio mokslinių darbų paroda,nuotraukomis, apdovanojimais. Akade-mikas parašė dvi knygas, publikavo perdu šimtus mokslo straipsnių, kurių citavimas artėja prietūkstančio, yra 18 išradimų bendraautoris.

Tą pačią dieną LMA mažojoje salėje MFChMS su-rengė prisiminimų popietę. Sveikinimo žodį tarė sky-riaus pirmininkas Feliksas Ivanauskas, taip pat buvoišklausytas išsamus prof. E. Norkaus pranešimas apiePovilo Algirdo Vaškelio mokslinį palikimą.

FTMC Chemijos instituto vadovas prof. RimantasRamanauskas kalbėjo apie Povilo Algirdo Vaškelio,ilgamečio Chemijos instituto direktoriaus bei Tarp-tautinės elektrochemikų draugijos (ISE) nario, orga-nizacinius sugebėjimus.

LMA narys Albertas Malinauskas atkreipė dėmesį į

vieną iš P. A. Vaškelio inovacinių pasiūlymų plėsti fun-damentinius mokslus Chemijos institute materialiaiskatinant mokslininkus už atliktus fundamentinius ty-rimus, žymiai viršijančius Vyriausybės nustatytus rei-kalavimus. Tai leido Chemijos institutui išlikti perspek-tyvia aukšto mokslinio potencialo įstaiga.

Pabaigoje viena Akademiko dukrų, Inga Vaškely-tė, prisiminė darnų tėvų šeimos gyvenimą ir gausiosVaškelių šeimos vardu šiltai padėkojo visiems už gra-žų Tėvelio atminties pagerbimą.LMA narys Eugenijus Norkus,LMA Vrublevskių bibliotekos skyriausFTMC Chemijos instute vedėja Janina Stankevič

Lietuvos filosofija ir sociologija:problemos, įžvalgos, perspektyvosSausio 12 d. LMA įvyko konferencija „Lietuvos filo-sofija ir sociologija: problemos, įžvalgos, perspek-tyvos“, skirta mokslo žurnalo Filosofija. Sociologijadvidešimtmečiui. Konferencijoje buvo apmąstytane tik Lietuvos filosofijos ir sociologijos raida perpastaruosius 20 metų, bet prisiminti ir ankstesniolaikotarpio įvykiai, lėmę šiandienę šių mokslų būk-

lę. Diskutuota tokiomis temomis: Lietuvos filosofi-jos ir sociologijos istoriniai bei probleminiai aspek-tai; Lietuvos filosofijos ir sociologijos savirefleksija;Lietuvos filosofijos ir sociologijos raida; Lietuvos hu-manistika: tarpdalykiniai pjūviai. Iš viso dalyvavotrylika pranešėjų, atstovavusių penkioms moksloinstitucijoms: Romualdas Grigas (LMA) „Sociologi-

92012 M. NR. 2 (60)

jos įsitvirtinimo peripetijos sovietinėje Lietuvoje“,Arvydas Virgilijus Matulionis (LMA, LSTC) „Sociolo-gija Lietuvos Respublikoje“, Meilutė Taljūnaitė(LSTC) „Lietuvos sociologijos krypčių atspindys žur-nale Filosofija. Sociologija“, Naglis Kardelis (VU, LKTI)„Šiuolaikinė filosofija ir filosofinio straipsnio žanras“,Tomas Kačerauskas (VGTU) „Filosofijos tekstai litu-anistiniu požiūriu“, Augustinas Dainys (LEU) „Lietu-vos filosofija Vakarų filosofijos kontekste“, GintarasKabelka (VU) „Lietuvos filosofijos raida 1960–2010:apimtis, institucijos, leidiniai“, Agnieška Juzefovič(VGTU) „Estetinės minties transformacijos posovie-tinėje Lietuvoje“, Albinas Plėšnys (VU) „Socialinės fi-

Pranešėja A. Juzefovič

losofijos formavimasis lietuviškoje filosofinėje tra-dicijoje“, Jolanta Saldukaitytė (MRU)„Filosofijos. So-ciologijos 20-metis“ (perskaitė Elena Sakalauskaitė),Vilija Grincevičienė (LEU) „Mokyklos kaitos erdvės(1999–2010 m.)“, Jonas Srėbalius (VGTU) „Atmintieskomunikacijos: struktūra, funkcijos, produktas“.

Filosofija. Sociologija yra vienas nedaugelio žur-nalų Lietuvoje, turinčių įtakos indeksą, be to, įtrauk-tas į tarptautines duomenų bazes: EBSCO, CEEOL, ThePhilosopher’s Index, Thomson ISI, IPSA, SociologicalAbstracts.Simona Lakačauskaitė

Kamilės Paškauskaitės nuotr.

Lokaliniai tyrimaiSausio 26 d. įvyko mokslinė konferen-cija „XXI a. pradžios Lietuvos lokaliniai ty-rimai šimtatomėje monografijoje Lietu-vos valsčiai“. Pranešimus skaitė doc. dr.Gintautas Zabiela (Lietuvos lokalinių ty-rimų mokslo komisijos pirmininkas), dr.Žilvytis Šaknys, LMA narys RomualdasGrigas, doc. dr. Arūnas Judžentis, doc. dr.Virginijus Gerulaitis, habil. dr. ValentinasBaltrūnas, taip pat Versmės leidyklai (kuri

Autografus dalija Versmės leidyklos vadovasP. Jonušas

LIETUVOS MOKSLŲ AKADEMIJOS ŽINIOS10

ir leidžia Lietuvos valsčius) ypač nusipelnę Vida Giri-ninkienė, Venantas Mačiekus. Konferencijai pirminin-kavo Versmės leidyklos vadovas Petras Jonušas.

Visas dėmesys buvo skirtas lokaliniams tyrimams,organizuojamiems renkant ir papildant medžiagąspaudai rengiamam enciklopediniam leidiniui apiekurį nors Lietuvos valsčių. Su dideliu susidomėjimubuvo klausomasi asmenų, organizavusių šias ekspe-dicijas ir jose dalyvavusių. Stebina žmonių pasišven-timas visuomeniniais pagrindais fiksuoti ypač spar-

Pernai Alergologijos komisija atšventė 15 metų jubi-liejų ir šių metų sausio 31 d. surengė konferencijąLMA. Komisija įkurta 1996 metų gruodžio 10 dienąLMA Biologijos, medicinos ir geomokslų skyriuje. PoLietuvos mokslų akademijos vėliava ji sutelkė aka-demijos narių ir vadovaujančiųjų Lietuvos alergolo-gų pajėgas. Nuo pat savo veiklos pradžios pagrindi-nis alergologijos komisijos tikslas buvo koordinuotialergologijos problemų tyrimus Lietuvoje.

Vadovaujant Alergologijos komisijai, pasirodė 9Lietuvos alerginių ligų diagnostikos ir gydymo suta-rimai, sukurta interneto svetainė „Alergija, astma,imunologija“ (http://www.aai.lt), komisijos iniciaty-va išleistas pirmasis Lietuvos alergologų internetožurnalo Alergologija ir klinikinė imunologija numeris.LMA Alergologijos komisijos nariai aktyviai dalyva-vo organizuojant tarptautines ir Lietuvos konferen-cijas, 2003 m. rugpjūčio mėn. Vilniuje įvyko Europosalergologų ir klinikinių imunologų akademijos vasa-ros mokykla. Alergologijos komisija inicijavo Valsty-binę alergologijos mokslo programą. 2006 m. ba-landžio 19 d. apibrėžti alergologijos mokslo priori-tetai – Aplinkos ir genetinių veiksnių tyrimai alerginėsligos formavimesi. Alergologijos komisijos ateities pla-nuose – nacionalinio alergologijos plano 2012–2022 m. parengimas, alergologijos seminarai LMA,mokslo populiarinimas, glaudus bendradarbiavimassu aukštosiomis šalies mokyklomis sprendžiant svar-bius Lietuvai alergologijos klausimus.

Alergologijos mokslo pasiekimus Lietuvos nacio-nalinės „Lėtinių neinfekcinių ligų“ programos projek-

15 metų po Lietuvos mokslųakademijos vėliava

te „Alerginių ligų formavimosi genetiniai ir mole-kuliniai mechanizmai Lietuvos naujagimių kohor-toje“ (Alergemol) konferencijoje pristatė prof. Au-relija Žvirblienė iš VU Biotechnologijos instituto. Jipateikė duomenis apie atopinio dermatito transfor-mavimosi į alerginį rinitą ir astmą ryšį ir rizikos veiks-nius. Ištyrus sergančiųjų alergine sloga ir bronchineastma vaikų kraujo mėginius, išanalizuoti genetiniaiir ląstelių imunologiniai žymenys, galimai sąlygojan-tys tolesnį šių alerginių ligų vystymąsi. Buvo ištirtastam tikrų genų sekų polimorfizmas (SNP) bei išana-lizuota imuninės sistemos ląstelių aktyvacija. Prane-šėja patikino konferencijos dalyvius, kad, remiantisatliktais tyrimais, bus sudarytos prielaidos sukurtimoksliškai pagrįstą Lietuvos alergiškų naujagimių ri-zikos registro modelį.LMA narė Rūta Dubakienė

čiai nykstančius etnokultūros elementus, užrašyti se-nosios kartos prisiminimus, jų vertingus liudijimus.

Tokių pasišventėlių dėka sustiprinamas šansas iš-likti tautai su savo atmintimi, įrašyta daugiatomiuo-se specialiai atskirų valsčių gyvenimui skirtuose en-ciklopediniuose leidiniuose. Versmės leidykla jauišleido 25 tomus, dar apie 70 tomų yra redaguojami.Tikimasi jų išleisti keletą šimtų.LMA narys Romualdas Grigas

Iš kairės: LMA nariai Vytautas Basys ir R. Dubakienėbei gydytoja Irena Pivoriūnienė

112012 M. NR. 2 (60)

Pirmoji Respublikinė mokslinė-praktinė konferencija„Bičių sveikatingumas“ įvyko vasario 14 d. Vilniauskolegijos Agrotechnologijų fakulteto salėje (Buivy-diškės, Vilniaus r.). Jos organizatoriai – LMA Biologi-jos, medicinos ir geomokslų skyriaus Biologijos sek-cija, Lietuvos bitininkų sąjunga, Valstybinė maisto irveterinarijos tarnyba, Valstybinės maisto ir veterina-rijos tarnybos Nacionalinio maisto ir veterinarijos ri-zikos vertinimo institutas, Vilniaus kolegija. Konfe-rencijoje dalyvavo Lietuvos rajonų bitininkų draugi-jų pirmininkai ar jų atstovai ir po keletą draugijų na-rių, rajonų veterinarijos tarnybų už bitininkystę at-sakingi veterinarijos gydytojai, Vilniaus kolegijos Ag-rotechnologijų fakulteto studentai.

Pagrindinį pranešimą „Galimos bičių (Apis melli-fera L.) šeimų žuvimo priežastys ir esama padėtis Lie-tuvoje“ perskaitė LMA narys Algirdas Skirkevičius. Jisatkreipė dėmesį, kad pastaraisiais metais medų ne-šančių bičių šeimų mirtingumas padidėjo visamepasaulyje. Žala siekia 400 milijonų eurų per metus,išskyrus apdulkinimo vertę, kuri 150 kartų viršija vi-sų bitininkystės produktų duodamą naudą. Padidė-jusio mirtingumo pagrindinės priežastys kol kasmenkai suprantamos. Pranešime buvo dalykiškai iš-nagrinėta netikėto bičių šeimų išnykimo, sutrumpin-tai vadinamo NBŠI, padėtis Europoje, JAV ir Lietuvo-je, aptartos tendencijos, galimos priežastys ir arti-miausios spręstinos problemos.

Apie bites ir sveikatą

Dalykinius pranešimus perskaitė Nacionaliniomaisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institutomokslininkai dr. Vaclovas Jurgelevičius, dr. Asta Pe-reckienė, doc. dr. Petras Mačiulskis, Egidijus Mecelis,Žigimantas Janeliūnas, Robertas Krejaras, Renata Ma-gilevičienė, Vitalija Prašmuntienė, Irena Verchovec-kienė, Gamtos tyrimų centro Ekologijos instituto dr.Laima Blažytė-Čereškienė, LAMMC filialo Žemdirbys-tės instituto dr. Jonas Balžekas, Valstybinės augali-ninkystės tarnybos prie ŽŪM skyrių vedėjai JonasGrigaliūnas, Algimantas Strukčinskas ir kiti.

Konferencijos dalyviai priėmė nutarimą dėl toles-nių darbų. Prieš konferenciją ir per jos pertraukas vy-ko bitininkystės inventoriaus ir bičių produktų paro-da-pardavimas.LMA narys Algirdas Skirkevičius

Prof. A. Skirkevičius

LMA Matematikos, fizikos ir chemijos mokslų skyrius(MFChMS) kartu su Technikos mokslų skyriumi (TMS)vasario 14 d. surengė LMA antrąją jaunųjų moksli-ninkų konferenciją „Fizinių ir technologijos mokslųtarpdalykiniai tyrimai“.

2011 m. MFChMS pirmininko Felikso Ivanauskoiniciatyvos dėka atsiradusi konferencijos idėja ir jodidelėmis pastangomis rasta rėmėjų pagalba, tolia-regiškai apmąstytas renginio pobūdis bei planuotadalyvių sudėtis iš pat pradžių suteikė konferencijaigana aukštą mokslinį lygį. Sumanymą kartu su TMS

Bendri dalykai vienijarengti konferenciją lėmė abiejų skyrių kuruojamosmokslinės tematikos (mokslo sričių) sąsajos. Ši kon-ferencija tapo ne tik LMA mokslų skyrių tarpusavioveiklų derinimo pavyzdžiu, bet ir Lietuvos mokslo beiverslo bendruomenių bendradarbiavimo rezultatusiekiant skatinti jaunųjų mokslininkų iniciatyvą ir ak-tyvumą mokslo srityje, keistis informacija apie vyk-domus tyrimus ir rinkos poreikius, spartinti moksli-nių rezultatų praktinį naudojimą.

Įsteigtos dvi INFOBALT vardinės stipendijos, skir-tos remti jaunuosius mokslininkus. Viena skirta už

LIETUVOS MOKSLŲ AKADEMIJOS ŽINIOS12

geriausius informacinių ir ryšių technologijų (IRT) sri-ties mokslinius tiriamuosius darbus, o kita – už ge-riausius tarpdalykinius mokslinius tiriamuosius dar-bus taikant IRT.

Konferencijos darbas vyko dviejose sekcijose: Fi-zinių mokslų ir Technologijos mokslų. Pateikti mate-matikos, fizikos, chemijos, biotechnologijos (Fiziniųmokslų sekcija) bei informatikos ir informacinių tech-nologijų, mechanikos, medžiagų inžinerijos, chemi-nės technologijos, statybos, transporto (Technolo-gijos mokslų sekcija) krypčių darbai. Pranešimus skai-tė Kauno technologijos, Vilniaus, Vilniaus Gediminotechnikos, Aleksandro Stulginskio universitetų, Fizi-nių ir technologijos mokslų centro ir jo Puslaidinin-kių fizikos instituto, VU Matematikos ir informatikosinstituto jaunieji mokslininkai.

Laureatai buvo paskelbti vasario 21 d. LMA. Pra-dėdamas susitikimą prof. F. Ivanauskas pažymėjokonferencijos reikšmę jaunųjų mokslininkų apsi-sprendimui sieti savo veiklą su mokslu. Verslo orga-nizacijų parama ir dalyvavimas vertinant pateiktųmokslo darbų rezultatus – tai aiškus mokslo bei ver-slo abipusiai naudingo bendradarbiavimo plėtoji-mas, svarbus veiksnys ugdyti kvalifikuotus specialis-tus, jaunuosius mokslininkus, galinčius įsitraukti į ver-slo organizacijas.

LMA prezidentas Valdemaras Razumas kartu suprof. Feliksu Ivanausku įteikė šios konferencijos ge-riausių pranešimų autoriams laureato diplomus:Vytautui Butkui (VU Fizikos fakultetas), Valentui Ku-rauskui (VU Matematikos ir informatikos fakultetas),Algirdui Lančinskui (VU Matematikos ir informatikosinstitutas), Pavelui Samusenko (VGTU Fundamenti-nių mokslų fakultetas), Miglei Tomkuvienei (VU Bio-technologijos institutas), Justinui Janulevičiui (VGTUAplinkos inžinerijos fakultetas), Igoriui Katinui (VUMatematikos ir informatikos institutas), Ruslanui Pa-cevičiui (VGTU Fundamentinių mokslų fakultetas),Vytautui Rimšai (VGTU Fundamentinių mokslų fakul-tetas), Laurai Savičienei (VU Matematikos ir informa-tikos fakultetas).

Viena 10 tūkst. litų stipendija skirta VGTU magist-rui Justinui Janulevičiui už darbą „Prielaidos vibraci-nio kelių dangų konstrukcijų būklės nustatymo me-todo kūrimui“. Antroji vardinė stipendija buvo pada-lyta į dvi skatinamąsias (po 5 tūkst. litų) ir įteikta VUdoktorantui Valentui Kurauskui už darbą „Sankirtųgrafai ir klikos“ bei VU MII doktorantui Algirdui Lan-činskui už darbą „Daugiakriterinio optimizavimo al-goritmų lygiagretinimas“.

LMA prezidentas V. Razumas pažymėjo, kad Lie-tuvos mokslų akademijos vienas svarbiausių tikslų –

132012 M. NR. 2 (60)

čaitytė ir choras „Viva Voce“, vadovaujamas žymiųchorvedžių Virginijos ir Raimondo Katinų, padaina-vo Just. Marcinkevičiaus tekstais sukurtų dainų. Ren-ginį vedė literatūros kritikas Valentinas Sventickas.Visi šiltai priėmė Justino Marcinkevičiaus našlę Ge-novaitę ir dukras.Aldona Daučiūnienė

skatinti jaunųjų mokslininkų ir studentų mokslinęveiklą. LMA tą sėkmingai atlieka, kasmet už geriau-sius mokslinius darbus skirdama 10 premijų šaliesmokslo ir studijų institucijų jauniesiems mokslinin-kams, 15 premijų aukštųjų mokyklų studentams, 15stipendijų jauniesiems mokslininkams.

Atsižvelgiant į tai, kad dalyvauti konferencijoje

buvo pareiškę norą nemažai aukštųjų mokyklų ma-gistrantų, organizacinis komitetas nutarė 2013 m.LMA trečiojoje konferencijoje į dalyvių sudėtį įtrauk-ti magistrantus. Toks pakeitimas skatins studijuojan-čiuosius dar labiau gilintis į mokslinį darbą.Dr. Bronius Jaskelevičius,Silva Aukštinaitienė

Kovo 8 d. įvyko atminimo vakaras„Amžino rūpesčio pieva“, skirtaspoeto akademiko Justino Marcin-kevičiaus gimtadieniui. Jį surengėLMA Humanitarinių ir socialiniųmokslų skyrius, Mokslininkų rūmųskyrius ir Monsinjoro K. Vasiliaus-ko labdaros fondas.

Jau metai, kai gyvename be Jus-tino Marcinkevičiaus. Kokie jie bu-vo? Kaip jaučiasi tauta, netekusi sa-vo poeto, savo dvasinės atramos?Vakare dalyvavę LMA prezidentasValdemaras Razumas, LMA narysAleksandras Vasiliauskas, literatūroskritikas Valentinas Sventickas kalbė-jo apie poeto ir akademiko stiprią as-menybę, apie jo kūrybos svarbą vi-suomenės gyvenime: poetas prisi-lietė prie kiekvieno žmogaus dva-sios tobulėjimo, meilės savo Tėvyneistiprinimo, savo kalbos puoselėji-mo. LMA Vrublevskių bibliotekosdirektorius dr. Sigitas Narbutas pa-pasakojo, kaip bibliotekos dar-buotojai nuodugniai suregistravovisas Just. Marcinkevičiaus asmeni-nėje bibliotekoje esančias knygas,išrašė jose esančias dedikacijas.

Aktoriai Dalia Jankauskaitė ir Liubomiras Laucevi-čius paskaitė poeto eilių. Muzikavo Vilniaus Balio Dva-riono dešimtmetės muzikos mokyklos mokiniai. Šiosmokyklos kvartetas Pavlina Kovaliova (smuikas), Lu-kas Jonušis (smuikas), Eva Blaževič (smuikas), Liutau-ras Žilaitis (violončelė) atliko J. Naujalio ir M. K. Čiur-lionio kūrinių. Duetas Barbora Lazauskytė ir Fausta Bal-

Amžino rūpesčio pieva

LIETUVOS MOKSLŲ AKADEMIJOS ŽINIOS14

Kovo 16 d. įvyko nacionalinė konfe-rencija „Psichiatrijos mokslo priorite-tai“. Konferencija ypatinga tuo, kad jibuvo organizuota kartu su LMA ir Vil-niaus universiteto Medicinos fakulte-tu. Iš LMA prezidento Valdemaro Ra-zumo ir LMA narės Zitos Aušrelės Ku-činskienės pranešimų konferencijosdalyviai sužinojo apie Lietuvos moks-lo raidą, laimėjimus, svarbiausias veik-los kryptis, tarptautinį bendradarbia-vimą, problemas. Dalyviai pasveikinoprof. Z. A. Kučinskienę, laimėjusiąLietuvos mokslo premiją už darbų cik-lą „Aterosklerozės patogenezės me-chanizmai: molekulinių žymenų paieška ir tyrimas“.Lektorių mintis apie tarptautinį bendradarbiavimąpapildė konferencijoje pranešimą skaitęs Šiaurės ša-lių atstovas Pasaulinėje psichiatrų organizacijojedr. Henrikas Valbergas (Henrik Wahlberg, Švedija). Jomanymu, tarptautinis bendradarbiavimas itin svar-bus tokioms nedidelėms valstybėms, kaip kad Šiau-rės Europos šalys, nes pavieniui jos nepajėgios ap-imti visų psichiatrijos tyrimų sričių. Skirtingose vals-tybėse atliekami įvairesni tyrimai ir šių valstybių ben-dradarbiavimas užtikrintų visapusišką ir kokybiškąpsichiatrijos raidą. Šiaurės Europoje nuo 1999 m.bendradarbiauja Danijos, Suomijos, Islandijos, Nor-vegijos ir Švedijos mokslininkai. Į šį Jungtinį ŠiaurėsEuropos psichiatrų asociacijų komitetą 2009 m. įstojoEstija, o šias metais Lietuva ir Latvija turėtų tapti vi-sateise šio regiono asociacijų nare.

Lietuvos psichiatrų mokslo bendruomenei šie

Psichiatrijos mokslo prioritetai

metai prasidėjo svarbiais įvykiais – du iškilūs Lietu-vos mokslininkai ir pedagogai tapo profesoriais: taiLietuvos psichiatrų asociacijos viceprezidentė, VUMF Psichiatrijos klinikos (PK) vadovė prof. Vita Da-nilevičiūtė ir pirmasis Lietuvos psichiatrų asociaci-jos prezidentas, VU MF PK Vaikų psichiatrijos ir so-cialinės pediatrijos centro vadovas prof. Dainius Pū-ras. Jų pranešimuose pateikti Lietuvos mokslo irpraktikos sąsajų pavyzdžiai atskleidė pastarųjų me-tų laimėjimus, stipriąsias ir silpnąsias psichinės svei-katos puses.

Konferencijoje buvo tęsiama aktualiausių Lietu-vos psichiatrijos mokslo ir praktikos aspektų analizė:diskutuota psichiatrijos, priklausomybių medicinos,psichoterapijos, psichofarmakologijos prioritetųklausimais, apie psichinės sveikatos paslaugų opti-mizavimą remiantis naujausiais mokslo pasiekimais.Doc. dr. Alvydas Navickas

Lietuvos dirvožemininkų draugijos (LDD) prie LMAŽŪMMS nariai siekia visapusiškai pažinti ir rūpestin-gai saugoti dirvožemį. Tam buvo skirta kovo 22 d.Aleksandro Stulginskio universitete įvykusi moksli-nė konferencija „Dirvožemis ir aplinka“, kurią rėmėŽemės ūkio ministerija.

Dėmesys dirvožemio derlingumuiMetodologinius dirvožemio kokybės ir degrada-

cijos vertinimo aspektus nagrinėjo doc. dr. NomedaSabienė (ASU). Atmosferos taršos CO2 ir N2O mažini-mo galimybes ribojant dirvožemio eroziją šiltėjan-čio klimato sąlygomis aptarė habil. dr. BenediktasJankauskas (LDD). LAMMC Vėžaičių filialo direktorė

152012 M. NR. 2 (60)

dr. Danutė Karčiauskienė ir Klaipėdos universitetoprof. habil. dr. Marija Eidukevičienė pranešime „Dir-vožemio rūgštėjimo proceso valdymas“ ir šį kartągvildeno rūgščių Žemaitijos dirvožemių ekonomiš-ko kalkinimo klausimus. Šalia jų teorinius ir prakti-nius dirvožemio derlingumo didinimo ekologiniuo-se ūkiuose aspektus pristatė prof. habil. dr. Vanda Že-konienė, doc. dr. Algirdas Gavenauskas ir doc. dr.Andželika Raškauskienė (ASU).

Apie žemdirbišką dirvotyrą kalbėjo draugijos na-

riai geografai. Dr. Ieva Baužienė (GTC) supažindinosu santykinai natūralių mažų upelių baseinų dirvo-žemių būklės pokyčių 1995–2010 m. tyrimais, o dr.Jonas Volungevičius (VU) pateikė svarstyti konkre-čių siūlymų tobulinti Lietuvos dirvožemių klasifika-ciją. Paskutinis pranešimas sukėlė aktyvią diskusijądėl rudenį numatytos rengti konferencijos–ekspe-dicijos šalies dirvožemių sistematikos klausimais tu-rinio.LDD pirmininkas Algirdas Juozas Motuzas, LMA narys

knygų sutiktuvės

Į LMA nario Jono Grigo knygos Kiek trunka sekundė:šiuolaikinis pasaulis mokslininko akimis sutiktuves

Pasaulis mokslininko akimissausio 17 d. sugužėjo gausus kolegų, skaitytojų irkraštiečių būrys.

„Daug kolegų mano, kad rašyti tokią knygą – ne-rimtas darbas, bet aš esu įsitikinęs, jog žinių sklaidavisuomenei yra mokslininko pareiga“, – teigia auto-rius. Šią misiją prof. J. Grigas vykdo jau daugelį me-tų. Jo straipsniai apie pasaulio reiškinius, mokslinį pa-saulio pažinimą, mokslo žinių kūrybą, mokslo santy-kį su kultūra, morale ir tikėjimu, supančios aplinkosir technologijų poveikį mūsų sveikatai dažnai spaus-dinami įvairiuose žurnaluose. Prof. Jonas Grigas yrapuikus mokslo populiarintojas, daug metų iš eilės bu-vo apdovanojamas Švietimo ir mokslo ministerijosmokslo populiarinimo premijomis.Silva Aukštinaitienė

2011 metų pavasarį gimęs sumanymas pažymėtiAkademijos 70-mečio sukaktį išleidžiant atsiminimųknygą apie LMA istoriją formavusius buvusius prezi-dentus, labiausiai pasižymėjusius LMA narius, dabar-tinių LMA narių mokytojus, buvo pradėtas realizuo-ti. LMA prezidiumas patvirtino Atsiminimų knygosredakcinę kolegiją, kurią sudarė Valdemaras Razumas(LMA prezidentas, pirmininkas), Domas Kaunas, LMA

Apie atsiminimų knygos rengimą

vyriausiasis mokslinis sekretorius (pirmininko pava-duotojas), Asta Paškevičienė (Leidybos skyriaus va-dovė, atsakingoji sekretorė), Viktorija Daujotytė-Pa-kerienė (LMA narė), Eugenijus Jovaiša (LMA narys),Algirdas Juozas Motuzas (LMA narys), Vytautas Pu-ronas (buvęs LMA Mokslo organizacinio skyriaus va-dovas), Virginija Valuckienė (LMA fotografė).

Pirmajame posėdyje, kuris įvyko 2011 m. lapkričio

LIETUVOS MOKSLŲ AKADEMIJOS ŽINIOS16

Leidinio redakcinė taryba: V. Basys, A. Bernotas,V. A. Bumelis, F. Ivanauskas, D. Kaunas, A. Kusta,R. Maskoliūnas, V. Ostaševičius, A. P. Piskarskas,V. Razumas (pirmininkas), A. Vasiliauskas

Leidinį rengė: S. Aukštinaitienė, A. Bagdonavičienė,G. Griežienė, B. Jaskelevičius, L. Milošienė,J. Olechnovičienė, R. Skrodenytė

Kalbos redaktorės: A. Bagdonavičienė, A. Gapsevičienė,

nuotraukos V. Valuckienės, apipavidalino M. Datkūnaitė

© Lietuvos mokslų akademijaGedimino pr. 3, 01103 Vilniushttp://lma.lt/

Spausdino UAB Petro ofsetas

www.petroofsetas.lt

Nemokamas

ISSN 2029-5707

11 d., redakcinė kolegija apsvarstė knygos turinį, įver-tino jos būsimą apimtį bei pritarė knygos antraštei„Akademija ir akademikai“. Dvidešimt aštuoni auto-riai savo atsiminimų straipsniuose išdėstė asmeninįpožiūrį į Mokslų akademijos įtaką šalies gyvenimuiįvairiais istorijos laikotarpiais, interpretavo istorijosfaktus leisdami pajusti tuometinį kontekstą, vertinosavo kolegų ir mokytojų laimėjimus, iš arti supažin-dino su žinomų asmenybių ir jų šeimų gyvenimo is-

torijomis, rinko istorinęvertę turinčius dokumen-tus ir fotografijas. Tad kny-gos paantraštę teko šiektiek išplėsti, kad geriaumatytųsi autorių pateiktųstraipsnių žanrų ir stiliųįvairovė („Atsiminimai,mintys ir svarstymai“).

Pirmoji knygos dalis,skirta Mokslų akademijai,pradedama Lietuvos istori-ko ir filosofo Zenono Ivins-kio dienoraščio ištraukaapie Akademijos vidausgyvenimą karo metais. Šio-je dalyje prisiminimais apieAkademijos kūrimąsi, sta-tuso kaitą, vaidmenį valsty-bės gyvenime, mokslo da-

Akad. Vytautas Statulevičius Juozo Dulskio sodyboje Molėtų rajone, 1997 metųJoninės. Nuotr. iš knygos archyvo

lyvavimą valstybei svarbiuose procesuose pasidali-jo buvęs LMA prezidentas Juras Požela, buvęs LMAbibliotekos direktorius dr. Juozas Marcinkevičius irV. Puronas.

Kiti straipsniai sugrupuoti pagal autorių Mokslų aka-demijai atstovaujamų mokslų skyrius. Humanitarinių irsocialinių mokslų, Medicinos, biologijos ir geomokslų,Matematikos, fizikos ir chemijos, Žemės ūkio ir miš-kų mokslų bei Technikos mokslų skyrių nariai patei-kė po 5–6 atsiminimų straipsnius, kurie skyriuose iš-dėstyti autorių pavardžių abėcėlės tvarka. Autoriaiapibūdinti knygos gale pateikiant trumpą informa-ciją apie juos: gimimo datą, sąsajas su Akademija, ki-tą skaitytojui svarbią informaciją.

Šiuo metu beveik visi rengiamos knygos tekstaiyra suredaguoti, o LMA fotografės archyve beliko su-rasti keletą nuotraukų atsiminimų straipsniams apieAkademijos raidą iliustruoti. Tuomet knygos atsimi-nimų tekstai ir iliustracijos bus perduoti dailininkamsir maketuotojams, o kiek vėliau pasieks ir spaustuvę.Asta Paškevičienė