Pastabas bei pasilymus dl paskelbto technins specifikacijos projekto gali pateikti pavieniai Paslaug teikjai, Paslaug teikj grups ir kiti suinteresuoti asmenys (toliau vadinami Paslaug teikjai). Pasiraytos Paslaug teikj pastabos ir pasilymai turi bti pateikti CVP IS susirainjimo priemonmis arba patu Higienos institutui adresu Didioji g. 22, LT-01128 Vilnius arba faksu (8~5) 262 4663 arba elektroniniu patu adresu institutas@hi.lt iki 2014 m. gruodio 22 d. 8 val. 00 min. (Lietuvos Respublikos laiku). Perkanioji organizacija, gavusi pastabas ir pasilymus dl paskelbto technins specifikacijos projekto, juos inagrinja ir nedelsdama ratu informuoja pastabas ar pasilymus pateikusius Paslaug teikjus apie priimt sprendim.

HIGIENOS INSTITUTAS

TECHNIN SPECIFIKACIJA

INFORMACINS SISTEMOS PROJEKTAVIMO, PROGRAMAVIMO, KRIMO IR DIEGIMO, BANDOMOSIOS EKSPLOATACIJOS IR APMOKYMO PASLAUG PIRKIMAS

Turinys

41.Dokument sraas

52.Svokos ir sutrumpinimai

63.vadas

64.Krimo projekto tikslas

75.Esamas kompiuterizavimo lygis ir kompiuterizuojami veiklos procesai

76.Veiklos reikalavimai

76.1.Sistemos vizija

86.1.1.Reikalavimai sistemos architektrai

106.1.2.Funkciniai reikalavimai

166.2.Ioriniai duomen srautai

166.2.1.IS ioriniai informacijos srautai

216.3.Koncepcinis duomen modelis

226.4.Duomen teikimas ir naudojimas

236.5.Nefunkciniai reikalavimai

236.5.1.Reikalavimai informacins sistemos administravimui

256.5.2.Standart atitikimo reikalavimai

266.5.3.Saugumo reikalavimai

276.5.4.Informacins sistemos naudotojo ssajos reikalavimai

286.5.5.Programins, komunikacins ssajos, komponent reikalavimai

296.5.6.Reikalavimai patikimumui

296.5.7.Reikalavimai naumui

306.5.8.Reikalavimai rangai (serveriui) ir operacinei sistemai

306.5.9.Reikalavimai duomen analizs platformai

306.6.Bendrieji diegimo reikalavimai

306.6.1.Reikalavimai krimo procesui ir priemonms

316.6.2.Reikalavimai informacins sistemos diegimui

316.6.3.Reikalavimai informacins sistemos naudotoj ir administratori apmokymams

316.6.4.Reikalavimai informacins sistemos duomen teikj ir vartotoj apmokymams

316.6.5.Reikalavimai informacins sistemos garantiniam aptarnavimui ir prieirai eksploatacijos metu

336.6.6.Reikalavimai bandomajai eksploatacijai

336.6.7.Reikalavimai testavimui

346.6.8.Reikalavimai dokumentacijai

347.Katai ir nauda

358.Teisins ir organizacins slygos

359.Krimo projekto valdymas

3610.Paslaug suteikimo etapai, terminai ir vieta

3711.Reikalavimai pasilymui

3812.Priedas Nr. 1. Analitini ataskait pavyzdiai.

1. Dokument sraas

Tiekjas teikdamas paslaugas ir prekes turi vadovautis iais teiss aktais (arba tuo metu aktualiomis j redakcijomis):

1. Traum ir nelaiming atsitikim stebsenos informacins sistemos nuostatais, patvirtintais Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2014 m. liepos 9 d. sakymu Nr. V-776 Dl Traum ir nelaiming atsitikim stebsenos informacins sistemos nuostat ir duomen saugos nuostat patvirtinimo;

2. Traum ir nelaiming atsitikim stebsenos informacins sistemos duomen saugos nuostatais patvirtintais Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2014 m. liepos 9 d. sakymu Nr. V-776 Dl Traum ir nelaiming atsitikim stebsenos informacins sistemos nuostat ir duomen saugos nuostat patvirtinimo;

3. Traum ir nelaiming atsitikim stebsenos informacins sistemos specifikacija;

4. Traum ir nelaiming atsitikim stebsenos tvarkos aprau, patvirtintu Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2014 m. vasario 3 d. sakymu Nr. V-153 Dl Traum ir nelaiming atsitikim stebsenos tvarkos aprao patvirtinimo;

5. Lietuvos Respublikos civiliniu kodeksu;

6. Lietuvos Respublikos visuomens sveikatos prieiros statymu;

7. Lietuvos Respublikos visuomens sveikatos stebsenos (monitoringo) statymu;

8. Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos statymu;

9. Lietuvos Respublikos sveikatos prieiros staig statymu;

10. Lietuvos Respublikos valstybs informacini itekli valdymo statymu;

11. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2011 m. kovo 28 d. sakymu Nr. V-294 Dl Lietuvos E. sveikatos sistemos funkcins, technins ir programins rangos modelio patvirtinimo;

12. Lietuvos Respublikos Vyriausybs 2011 m. rugsjo 7 d. nutarimu Nr. 1057 Dl Elektronins sveikatos paslaug ir bendradarbiavimo infrastruktros informacins sistemos nuostat patvirtinimo;

13. Lietuvos Respublikos Vyriausybs 2013 m. vasario 27 d. nutarimu Nr. 180 Dl valstybs informacini sistem steigimo, krimo, modernizavimo ir likvidavimo tvarkos aprao patvirtinimo;

14. Lietuvos Respublikos Vyriausybs 2013 m. liepos 24 d. nutariu Nr. 716 Dl Bendrj elektronins informacijos saugos reikalavim aprao, Saugos dokument turinio gairi aprao ir Valstybs informacini sistem, registr ir kit informacini sistem klasifikavimo ir elektronins informacijos svarbos nustatymo gairi aprao patvirtinimo;

15. Informacins visuomens pltros komiteto prie Susisiekimo ministerijos direktoriaus 2014 m. vasario 25 d. sakymu Nr. T-29 Dl valstybs informacini sistem gyvavimo ciklo valdymo metodikos patvirtinimo;

16. kitais teiss aktais, reglamentuojaniais saug elektronins informacijos tvarkym, saugojim bei sunaikinim.

2. Svokos ir sutrumpinimai

1 lentel. Svokos ir sutrumpinimai

Svoka / sutrumpinimas

Apraymas

ETL

Angl. Extract, Transform, Load. rankis skirtas valdyti duomen pamimo, transformavimo ir pakrovimo procesus.

GMP IS

Greitosios medicinos pagalbos stoties informacin sistema

HI

Higienos institutas

IS

Informacin sistema

MPR

Mirties atvej ir prieasi registras

MDX

Specialios paskirties programavimo kalba skirta dirbti su OLAP kubais

NDNT IS

Negalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos informacin sistema

OLAP

Daugiamatis analitinis duomen modelis (duomen kubas) duomen saugojimo technologija skirta greitesnei ir patogesnei duomen analizei.

Projektas

Informacins sistemos projektavimo, programavimo, krimo ir diegimo, bandomosios eksploatacijos ir apmokymo paslaug teikimo projektas

PSDF IS

Privalomojo sveikatos draudimo informacin sistema

SAM

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija

SoDra IS

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos informacin sistema

SQL

Specialios paskirties programavimo kalba skirta tvarkyti reliacines duomen bazes. Angl. Structured Query Language

Tiekjas

Paslaug tiekjas laimjs vieojo pirkimo konkurs ir tiekiantis informacins sistmeos krimo ir diegimo paslaugas.

TNAS IS

Traum ir nelaiming atsitikim stebsenos informacin sistema

Tvarkyti

Iekoti, perirti, sukurti nauj, redaguoti, itrinti

Perkanioji organizacija

Perkanioji organizacija Higienos institutas

VLK

Valstybin ligoni kasa

3. vadas

Higienos institutas (toliau HI) vykdo Europos Sjungos struktrini fond lomis finansuojam projekt Traum ir nelaiming atsitikim stebsenos sistemos sukrimas. Projekto metu jau buvo ianalizuota teisin baz ir parengtas teisinis pagrindas Traum ir nelaiming atsitikim sistemos sukrimui, identifikuoti potencials duomen altiniai, j turinys ir informacijos srautai, nustatyti duomenys, kurie bus renkami ir panaudojami analizei, ianalizuota usienio ali geroji praktika, sukurtas sistemos modelis, suderinti ir patvirtinti kuriamos Traum ir nelaiming atsitikim stebsenos (toliau TNAS) informacins sistemos (toliau IS) nuostatai ir saugos nuostatai, parengta TNAS IS specifikacija. Sekanti projekto Traum ir nelaiming atsitikim stebsenos sistemos sukrimas veikla yra TNAS IS sukrimas ir diegimas. iame dokumente aprayti reikalavimai keliami Traum ir nelaiming atsitikim stebsenos informacinei sistemai ir jos diegimui.

ioje specifikacijoje pateiktuose reikalavimuose sistemai naudojama svoka turi bti galimyb arba turi bti galima reikia, kad tokia TNAS IS funkcija turi bti pateikta ir diegta kartu su siloma TNAS IS ir TNAS IS naudotojas (jei naudotojui suteiktos atitinkamos teiss) turi galti vykdyti funkcij be papildom TNAS IS modifikavimo (arba krimo) darb ir be kit papildom veiksm ir snaud, kai TNAS IS bus diegta.

Tiekjas TNAS IS krimo ir diegimo projekto metu turs aprayti, su Perkaniosios organizacijos darbo grupe suderinti ir gyvendinti TNAS IS veikimo principus, pjvius, parametrus, taisykles ir kt., taip pat turs bti suderinta, kaip tiksliai bus gyvendintos sistemos funkcijos konkreioms uduotims atlikti.

Pateiktuose reikalavimuose minimi pavyzdiai ar informacijos detalizavimas yra informacinio pobdio, t.y. nra pateikiami baigtiniai sraai, ir TNAS IS projekto metu turs bti detalizuoti ir suderinti su Perkaniosios organizacijos darbo grupe.

Pagal pateiktus reikalavimus Tiekjas turi sipareigoti be papildomo mokesio realizuoti visus techninius ir funkcinius reikalavimus (pvz., detalizuotas funkcij vykdymo taisykles ir pan.). Taip pat Tiekjo atsakomyb yra paalinti nustatytus TNAS IS ar jos gyvendinimo trkumus (skaitant ir TNAS IS saugumo trkumus), jei Tiekjas, teikdamas pasilym ar atlikdamas TNAS IS projekto darbus, naudos nesuderintas su Perkanija organizacija svokas ar sutrumpinimus, kurie skirsis nuo Perkaniosios organizacijos sivaizdavimo ar supratimo, o tai slygos neteising ar nevisik reikalavim supratim bei realizavim.

Tiekjas turs realizuoti visus iame dokumente pateiktus reikalavimus (iskyrus papildomus TNAS IS reikalavimus ymimus raide P).

4. Krimo projekto tikslas

Traum ir nelaiming atsitikim stebsenos sistemos sukrimo ir diegimo tikslas:

sukurti informacin sistem, kurioje bt renkama, kaupiama, analizuojama ir vertinama patikima informacija apie traumas ir nelaimingus atsitikimus ir j sukeltas pasekmes.

Tai leist planuoti ir vykdyti tinkamas traumatizmo prevencijos priemones, vertinti j rezultatus ir poveik. Aukiau vardintas tikslas skaidomas potikslius:

sukurti rank leidiant analizuoti traum ir nelaiming atsitikim stebsenos duomenis;

sukurti ir itestuoti integracijos ssajas su duomen teikjais;

suformuoti iki 40 vnt. tipini ataskait;

realizuoti ataskait publikavim internete.

iuo pirkimu perkamos ios paslaugos:

TNAS IS krimo (specifikavimo, projektavimo, konstravimo) ir diegimo (testavimo ir bandomosios eksploatacijos) paslaugos;

Ssaj su iorinmis informacinmis sistemomis sukrimo ir diegimo paslaugos;

Naudotoj apmokymo dirbti su TNAS IS paslaugos;

TNAS IS prieiros paslaugos 36 mnesius, apimtis 160 val. per metus;

Garantin prieira, vykdoma 36 mnesius.

5. Esamas kompiuterizavimo lygis ir kompiuterizuojami veiklos procesai

iuo metu HI analizuoja vairi duomen teikj duomenis. Daugumos duomen teikj atveju, HI gauna apskaiiuot duomen lenteles, kurias gali panaudoti tik galutiniams skaiiavimams. Vienas i duomen teikj Valstybin ligoni kasa (toliau VLK) analizei pateikia duomenis ra lygmenyje, kuriuos HI sveikatos statistikos skyrius gali analizuoti vairiais pjviais. Taip pat, kadangi Higienos institutas yra Miri atvej ir prieasi registro tvarkytojas, Higienos instituto mirties prieasi registro skyrius turi galimyb mirties atvej ir j prieasi duomenis analizuoti ra lygmenyje. VLK teikiam duomen apdorojim HI atlieka SQL uklaus pagalba. Apdoroti duomenys yra saugomi duomen bazs lentelse. Apdorot duomen pagrindu yra pateikiamos statins ataskaitos, kuri forma yra i anksto apibrta. Pateikiam ataskait form keisti yra nepatogu, todl prireikus ataskaitos kuri nra standartin, ji yra formuojama SQL uklaus pagalba, o tai reikalauja didelio papildomo darbo ir specifini ini. Atsivelgiant tai, kyla poreikis Traum ir nelaiming atsitikim analizei naudoti rank, kuris leist, gavus uklaus i Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau SAM) ar kit institucij, HI sveikatos statistikos skyriui patogiai, lanksiai, reikiamais pjviais ir detalumu formuoti reikiamas vienkartines dinamines (angl. ad-hoc) ataskaitas.

6. Veiklos reikalavimai

1.1. Sistemos vizija

Traum ir nelaiming atsitikim stebsenos sistema gaus duomenis i iorini informacini sistem, juos apdoros ir pateiks statistines ataskaitas apie traum kiekius, j prieastis, pasekmes. Tam kad bt patogiai importuojami duomenys, bus realizuotos tiesiogins integracijos su iorinmis sistemomis. Sistemos su kuriomis bus realizuotos integracijos (integracijos detaliau apraomos skyriuje 6.1.1 Reikalavimai sistemos architektrai):

Greitosios medicinos pagalbos stoi informacins sistemos (toliau GMP IS) gaunami duomenys apie GMP ikvietimus (suteiktas paslaugas) dl traum, sualojim;

Valstybins ligoni kasos privalomojo sveikatos draudimo informacine sistema gaunami duomenys apie traumas, taikyt gydym pagal traumas;

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos informacin sistema (toliau SoDra IS) gaunami duomenys apie suteiktus nedarbingumo paymjimus dl traum;

Negalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos informacin sistema gaunami duomenys apie prarast darbingum, negalum dl traum;

Mirties atvej ir j prieasi valstybs registras (toliau MPR) gaunami duomenys apie mirtis dl traum.

Toliau yra pateikiama numatoma sistemos architektros schema.

1 pav. TNAS IS architektra

Aukiau pateiktoje architektros schemoje yra pavaizduotos trys TNAS IS posistems:

Analitins informacijos posistem skirta ataskait formavimo, informacijos paiekos ir duomen eksporto utikrinimui;

Administravimo posistem skirta naudotoj autentifikavimui, teisi valdymui, sistemos administravimui ir duomen sraut valdymui. Administravimo posistemje bus tvarkomi vairs klasifikatoriai, kurie vliau naudojami analizei ir ataskait formavimui. Duomen sraut valdymo funkcija suteiks galimyb sistemos administratoriui valdyti integracij duomen srautus, duomen atnaujinimo danum;

Duomen main posistem skirta duomen gavimui i iorini sistem, j pirminiam apdorojimui ir saugojimui. I iorini sistem gauti duomenys bus saugomi duomen main posistems duomen bazje, tokiu bdu utikrinant maksimali spart vliau analizuojant duomenis ir formuojant ataskaitas.

1.1.1. Reikalavimai sistemos architektrai

2 Reikalavimai TNAS IS architektrai

Nr.

Reikalavimas

Kategorija (B/P)

gyvendinimas (T/N)

Komenta-rai

R-1.

Informacin sistema turi bti sukurta pagal daugiapakops (multi-tier, N-tier) architektros reikalavimus ir j turi sudaryti bent 3 hierarchiniai lygmenys:

Atvaizdavimo lygis (naudotojo ssaja) turi utikrinti naudotojo sveik su informacine sistema bei informacijos pateikim naudotojui;

Veiklos logikos lygis turi utikrinti veiklos funkcij gyvendinim dirbant su informacine sistema;

Duomen bazs lygis turi utikrinti duomen saugojim.

B

R-2.

Sistema turi bti atvira naujo funkcionalumo (pvz., nauj form, ataskait, funkcij) krimui ir esamo modifikavimui.

B

R-3.

Sistema turi bti suprojektuota ir realizuota taip, kad bt lanksti modifikuojant realizavus funkcionalumo pakeitimus vienoje ar keliose funkcinse srityse, pakeitimai neturi bti visos sistemos perkrimo prieastimi.

B

R-4.

Sistema turi bti pateikta su sistemos krimo rankiais, t.y., po TNAS IS krimo sistemos tvarkytojas turi turti priemones ir teises modifikuoti programins rangos kod (angl. source code).

B

R-5.

Informacins sistemos duomen bazs lygio programin rang turi bti galima diegti atskiroje fizinje tarnybinje stotyje nuo likusi sistemos dali.

B

R-6.

Visi sistemos posistemiai turi bti tarpusavyje integruoti. Visi informacijos pasikeitimai (klasifikatori, duomen, naudotoj prisijungim ir kt.) vienoje dalyje turi atsispindti susijusiose dalyse be papildom sistemos naudotoj veiksm.

B

R-7.

Informacins sistemos architektra ir technin terp turi utikrinti galimyb didinti sistemos naum didinant naudojamos kompiuterins rangos pajgumus ir/ar jos kiek, t.y. turi bti galima gerinti tarnybini stoi parametrus arba naudoti daugiau tarnybini stoi.

B

R-8.

Sistema turi palaikyti ir bti suderinama su XML ir XML Web Services.

B

R-9.

Sistema turi palaikyti (korektikai veikti) 64 bit platformas.

B

1.1.2. Funkciniai reikalavimai

3 lentel. TNAS IS funkciniai reikalavimai

Nr.

Reikalavimas

Kategorija (B/P)

gyvendinimas (T/N)

Komenta-rai

1.1.

Duomen main posistem

Duomen surinkimas

R-10.

Duomen klimo procesas turi bti realizuotas ir valdomas naudojant duomen pamimo, transformavimo ir pakrovimo proces (ETL) rank.

B

R-11.

Sistemoje naudojamas duomen pamimo, transformavimo ir pakrovimo proces (ETL) rankis turi turti funkcijas duomen importo kontrolei, suteikianias galimyb sekti duomen importo proces, pateikti klaid praneimus bei perspjimus, nurodant klaidos prieastis bei atsiradimo vietas.

B

R-12.

Duomen pamimo, transformavimo ir pakrovimo proces (ETL) rankis turi sudaryti galimyb paimti duomenis i neriboto skaiiaus skirting duomen altini tip.

B

R-13.

Sistemoje turi bti sudaryta galimyb apjungti kelet duomen nuskaitymo i pirmini duomen altini, apdorojimo bei klimo proces vien ir nuosekliai, ir lygiagreiai.

B

R-14.

Sistemoje turi bti galimyb duomenis kelti vienu i trij tip:

pirminis pilnas duomen klimas;

nurodyto periodo duomen klimas;

pasikeitusi duomen klimas.

B

R-15.

Duomen klimo priemons turi leisti paimti duomenis minimaliai i i duomen bazi valdymo sistem ar kitoki altini: Oracle, MS SQL, MySQL, Access, Excel, XML, tekstini byl.

B

R-16.

Sistemoje turi bti galimyb naudotojui (sistemos administratoriui) tvarkyti slygines ir matematines duomen transformacijos, duomen korektikumo tikrinimo ir kitas taisykles, kurios turi bti atliekamos duomen importo metu.

B

R-17.

Duomen klimo metu turi bti atliekamos i anksto apibrtos slygins ir/arba matematins duomen transformacijos, patikrinamas duomen korektikumas pagal apibrtas taisykles (analizs etapo metu Tiekjas turi ianalizuoti (dokumentuoti) reikiamas transformacij, duomen korektikumo taisykles ir jas perkelti sistem).

B

R-18.

Sistema turi leisti atlikti duomen klimo kontrol, suteikiani galimyb sekti duomen klimo proces, pateikti klaid praneimus bei

perspjimus, nurodant klaidos prieastis bei atsiradimo vietas.

B

R-19.

ETL komponentas turi turti grafin aplink, kuri administratoriui suteikt galimyb be papildom programavimo ini apibrti naujas ar papildomas duomen aibes ir duomen pakrovimo procesus.

B

Duomen kaupimas

R-20.

Duomen saugykla turi palaikyti tiek reliacinius duomen modelius, tiek daugiamaius analitinius duomen modelius (duomen kubus realizuotus OLAP technologijomis).

B

R-21.

Sistemoje turi bti galimyb toje paioje duomen saugykloje saugoti duomenis ukrautus i skirting duomen altini (skirting duomen bazi, Microsoft Excel) ir juos panaudoti tolimesnei analizei nepriklausomai nuo to ar duomen altiniai ir pradin struktra tarpusavyje skyrsi.

B

R-22.

Sistema negali riboti maksimalaus duomen eilui skaiiaus.

B

R-23.

Sistemoje turi bti numatytos priemons, prieinamos sistemos administratoriams, utikrinanios saugomos informacijos tvarkym (perir, sukrim, atnaujinim bei alinim) SQL kalba.

B

R-24.

Sistemoje turi bti funkcionalumas, leidiantis SQL kalbos pagalba indeksuoti, iekoti ir analizuoti duomenis saugomus duomen bazje.

B

R-25.

Tiekjas turs analizs metu ianalizuoti ir konstravimo metu sukurti reikiamus daugiamaius analitinius duomen modelius (duomen kubus).

B

R-26.

Analitini duomen modelis turi palaikyti dimensij ir dimensij element hierarchijas.

B

R-27.

TNAS IS turi bti galimyb vykdyti duomen bazs (duomen saugyklos ir sistemos veikimui reikaling duomen) rezervinio kopijavimo procedras. Sistemos administratoriai turi turti galimyb inicijuoti duomen atstatymo i rezervins kopijos procedr. Atstaius duomenis turi bti utikrintas ir ilaikytas duomen vientisumas ir integralumas, tolimesnis duomen panaudojamumas.

B

R-28.

Sistema turi turti grafin rank, suteikiant galimyb stebti ir sekti duomen uklausas, j vykdymo laik ir sunaudotus resursus

B

R-29.

Sistema turi leisti tvarkyti (perirti, sukurti, atnaujinti, itrinti) OLAP kubus.

B

R-30.

Duomen saugykla turi utikrinti galimyb dirbti su duomenimis pateiktais lietuvika lokale (lietuvika koduote, lietuvika data).

B

1.2.

Analitins informacijos posistem

Ataskait formavimas

R-31.

Sistema turi apimti i tip ataskaitas:

standartizuotas ataskaitas (Tiekjo sukuriam ataskait sraas turi bti suderintas su Perkanija organizacija analizs etapo metu);

analitines naudotojo kuriamas ataskaitas (angl. ad hoc).

B

R-32.

Sistema turi leisti apibrti TNAS IS parametr, rodikli skaiiavimo formules, nurodyti duomen tip, siektinas reikmes.

B

R-33.

Sistemoje apibriant naujus ivestinius parametrus, rodiklius turi bti galima panaudoti tokias funkcijas kaip:

sumavimas;

skirtumas;

daugyba;

dalyba;

procentinis nuokrypis;

vidurkis;

minimumas;

maksimumas;

logines operacijas (angl. if-else).

B

R-34.

Ataskait krimas turi bti prieinamas naudotojui, neturiniam programavimo gdi, paremtas intuityviu (angl. Drag and Drop) principu.

B

R-35.

Sistemoje turi bti galimyb formuojant ataskait pasirinkti galimus ataskaitos duomen filtrus ir pradin filtravim, pradin duomen grupavim ir galimus grupavimo parametrus, pradin duomen riavim ir galimus duomen riavimo parametrus pagal naudotojo poreikius.

B

R-36.

Sistemoje turi bti galimyb sukurti nauj ataskait esamos ataskaitos pagrindu.

B

R-37.

Riavimas turi bti atliekamas pagal lietuvi kalbos abcl.

B

R-38.

Sistema turi leisti perirti ataskaitas vairiais vizualizacijos bdais (grafikas, lentel, diagrama).

B

R-39.

Sistemoje turi bti galimyb kurti skydelius (angl. dashboards), kuriuose turi bti galima atvaizduoti pasirinktas ataskaitas lentelmis ir grafikais, kelti grupavimo, filtravimo parametrus. Sukurtus skydelius turi bti galimyb pavieinti Perkaniosios organizacijos internetinje svetainje vieai prieigai.

B

R-40.

Sistemoje turi bti numatyta galimyb formuoti i anksto apibrtas ataskaitas panaudojant visus TNAS IS kaupiamus duomenis.

B

R-41.

Sistemoje turi bti galimyb rankiniu bdu kurti ataskaitas panaudojant visus TNAS IS kaupiamus duomenis.

B

R-42.

Rankiniu bdu kuriant ataskaitas duomenys naudotojui turi bti pateikiami duomen lentels (matricos) pavidalu, naudotojui grafins ssajos pagalba pasirenkant kokie elementai bus atvaizduojami duomen lentels eilutse ir kokie stulpeliuose.

B

R-43.

Sistemoje turi bti galimyb naudotojo sukurt ataskait isaugoti kaip ataskaitos ablon.

B

R-44.

Sistemoje turi bti galimyb naudotojo sukurt ataskait isaugoti kaip standartizuot ataskait.

B

R-45.

Sistemoje turi bti galimyb keisti isaugotas ataskaitas ir ataskait ablonus.

B

R-46.

Sistemoje turi bti galimyb vieai publikuoti (per interneto svetain) visas standartizuotas ataskaitas.

B

R-47.

Hierarchini duomen struktr nagrinjimui turi bti galimyb i bendrojo lygio pereiti detalj lyg (angl. drill down funkcija).

B

R-48.

Sistema turi utikrinti galimyb su tuo paiu duomen kubu nepriklausomai dirbti keliems sistemos naudotojams.

B

R-49.

Sistemoje turi bti galimyb naudotis atidto ataskaitos formavimo funkcija (angl. scheduling).

B

Informacijos paieka

R-50.

Sistemoje turi bti galimyb pagal pasirinktus kriterijus atlikti ra paiek. Taip pat turi bti galimyb isaugoti paiekos ablon ir j vliau panaudoti pakartotinai.

B

R-51.

Sistemoje turi bti galimyb pagal pasirinktus kriterijus atlikti iplstin ra paiek (paieka pagal visus manomus parametrus). Taip pat turi bti galimyb isaugoti iplstins paiekos ablon ir j vliau panaudoti pakartotinai.

B

R-52.

Sistemoje turi bti galimyb paiek atlikti pagal piln fraz arba frazs fragment.

B

Duomen eksportas ir ataskait publikavimas

R-53.

Sistemoje turi bti galimyb vieinti (skelbti) vis tip ataskaitas ir skydelius (angl. dashboard) Perkaniosios organizacijos internetinje svetainje vieai prieigai. Pavieintos ataskaitos turi bti gyvos iorinis naudotojas turi galti pasirinkti vairias filtravimo, grupavimo reikmes.

B

R-54.

Vieinant ataskait ar skydel, sistema turi leisti pasirinkti ar ataskait (arba skydel) pavieinti ir pateikti j Perkaniosios organizacijos internetinio puslapio lankytojams, ar ataskait tik pavieinti ir sugeneruoti nuorod, kurios pagalba bt galima perirti ataskait.

B

R-55.

Nuorodos ataskaitas ir skydelius turi bti generuojamos taip, kad inant vienos ataskaitos nuorod, nebt galima atspti kit ataskait nuorod. T.y. ataskaitos nuoroda turi bti generuojama atsitiktiniu arba kitu bdu, kuris neleist atsekti nuorodos generavimo taisykli.

B

R-56.

Sistemoje turi bti galimyb nustatyti taisykles kaip turi veikti sistema atsiradus naujiems duomenims. T.y. turi bti galimyb administratoriui nustatyti, kad atsinaujinus duomenims, automatikai turi atsinaujinti ir vieos ataskaitos prieinamos Perkaniosios organizacijos internetiniame puslapyje arba, kad atsinaujinus duomenims, vieos ataskaitos turi neatsinaujinti, kol jos nebus atnaujintos rankiniu bdu.

B

R-57.

Pavieinus ataskait ir/arba skydel, ioriniams sistemos naudotojams neturi bti galimybs jokiais bdais perirti pirmini duomen, kuri pagrindu yra formuojama ataskaita.

B

R-58.

Sistemoje turi bti galimyb isaugoti vis tip ataskaitas (Perkaniosios organizacijos vidines ataskaitas ir vieas prieinamas ioriniams naudotojams) PDF, Microsoft Excel (*.xlsx/*.xls), Microsoft Word (*.docx,*.doc), HTML formatais. Ioriniams naudotojams isaugotos ataskaitos turi apimti tik agreguotus duomenis be galimybs perirti pirminius duomenis kuri pagrindu buvo suformuota ataskaita.

B

1.3.

Administravimo posistem

R-59.

Reikalavimai sistemos administravimo posistemei pateikiami skyriuje 6.5.1 Reikalavimai informacins sistemos administravimui.

B

1.2. Ioriniai duomen srautai

1.2.1. IS ioriniai informacijos srautai

Skyriuje apraomi numatomi realizuoti informacijos srautai su iorinmis sistemomis, nurodomi iorini sistem duomen teikjai, apraomi gaunami duomenys, nurodomas numatomas duomen gavimo periodikumas ir duomen perdavimo bdas. emiau esanioje lentelje pateikti planuojami duomenys, kurie bus gaunami i kiekvieno duomen teikjo. Konkrets duomenys turs bti suderinti su Perkaniaja organizacija Projekto metu.

4 lentel. Ioriniai informacijos srautai

Nr.

Perduodami duomenys

Teikjas

Gavjas

Apraymas

Periodikumas

Duomen apimtis

Perdavimo bdas

1.

Greitosios medicinos pagalbos kvietim dl traum duomenys (GMP IS duomenys)

Greitosios medicinos pagalbos stoi IS (toliau GMP IS)

TNAS IS

Greitosios medicinos pagalbos stoi informacins sistemos teikia bendruosius duomenis gimimo dat, lyt, savivaldyb, bendruosius formos Nr. 110/a duomenis:

kvietimo data;

kvietimo laikas;

GMP atvykimo laikas;

vykio vietos adresas;

pristatymo gydymo staig laikas;

informacija apie traum: sualojimo vieta, sualojimai, traumos sunkumo vertinimas, traumos aplinkybs;

informacija apie pacient: saugos dirai, sdjimo vieta, oro pagalvs, saugumo priemons;

pagalbos teikimo protokolas;

suteikta pagalba;

transportavimas;

vlavimo ikvietim prieastis;

informacija apie mirt;

ligonio bkl suteikus medicinin pagalb;

ligonio bkl atvykus primimo-skubios pagalbos skyri.

Kas dien

~250 ra per dien

Tinklo paslaugos

2.

Duomenys apie asmens sveikatos prieiros staig ir asmeniui, patyrusiam sualojim / apsinuodijim, suteiktas sveikatos prieiros paslaugas (PSDF IS duomenys)

Valstybins ligoni kasos privalomojo sveikatos draudimo informacin sistema (toliau PSDF IS)

TNAS IS

PSDF IS teikia bendruosius duomenis gimimo dat, lyt, savivaldyb, duomenis apie asmens sveikatos prieiros staig ir asmeniui, patyrusiam sualojim / apsinuodijim, suteiktas sveikatos prieiros paslaugas:

ASP kodas, ASP pavadinimas, atvykimo informacija: siunianti ASP, siuntimo prieastis, atve Greitosios medicinos pagalbos (toliau GMP) brigada, btinoji pagalba;

stacionarinio gydymo epizodo informacija: atvykimo, ivykimo data ir laikas, lovadieni skaiius, epizodo tipas, skyrius, paslaugos kodas, diagnozs kodas, gydytojo spaudo numeris, paslaugos kaina, medicinins intervencijos data, kodas, specialisto spaudo numeris, paslaugos kodas, kaina;

ambulatorinio gydymo epizodo informacija: apsilankymo data, tipas, diagnozs kodas, specialisto spaudo numeris, paslaugos kodas ir kaina;

epizodo metu nustatytos diagnozs ir traumos prieastys, kodai pagal TLK-10-AM, asmens priemokos ir mokamos paslaugos, centralizuotai perkami vaistai ir medicinos priemons, gydymo rezultatas, bendra epizodo kaina, gydanio gydytojo spaudo numeris.

Klasifikatori duomenys:

Tarptautins statistins lig ir sveikatos sutrikim klasifikacijos deimtasis pataisytas ir papildytas leidimas Sisteminis lig sraas (Australijos modifikacija, TLK-10-AM), diegtas sveikatos apsaugos ministro 2011 m. vasario 23 d. sakymu Nr. V-164 Dl Tarptautins statistins lig ir sveikatos sutrikim klasifikacijos deimtojo pataisyto ir papildyto leidimo Sisteminis lig sraas (Australijos modifikacija, TLK-10-AM) diegimo ir jo pakeitimai;

valstybi ir savivaldybi kod klasifikatorius ir jo pakeitimai;

kiti su sveikatinimo paslaug teikimu susij klasifikatoriai.

Kas dien

~1600 atvej per dien. Kiekvienam atvejui duomen bazje atliekama keletas ra vairiose lentelse.

Tinklo paslaugos

3.

Nustatyto nedarbingumo dl traum duomenys (SoDra IS duomenys)

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos informacins sistemos

TNAS IS

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos informacin sistema teikia bendruosius duomenis gimimo dat, lyt, bendrus Nedarbingumo paymjimo duomenis:

laikinojo nedarbingumo data nuo, data iki;

laikinojo nedarbingumo diagnoz;

imokta ligos paalpos suma;

laikinojo nedarbingumo prieastis (nelaimingas atsitikimas buityje, nelaimingas atsitikimas darbe, kelyje (i) darb (-o));

nelaimingas atsitikimas darbe, kelyje (i) darb (-o) pripaintas draudiminiu vykiu, pripaintas nedraudiminiu vykiu.

Kas dien

~240 ra per dien

Tinklo paslaugos

4.

Dl traum nustatyto negalumo ar darbingumo lygio duomenys (NDNT IS duomenys)

Negalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos informacins sistemos (toliau NDNT IS)

TNAS IS

Negalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos informacin sistema teikia bendruosius duomenis gimimo dat, lyt, duomenis apie asmeniui nustatyt negalumo ar darbingumo lyg:

asmeniui nustatytas negalumo lygis;

negalumo lygio nustatymo pradios data;

negalumo lygio nustatymo pabaigos data;

pagrindin diagnoz;

asmeniui nustatytas darbingumo lygis;

darbingumo lygio nustatymo pradios data;

darbingumo lygio nustatymo pabaigos data;

pagrindin diagnoz.

Kas dien

~20 atvej per dien. I j apie 25% - nauj atvej ir apie 75% - pakartotini atvej.

Tinklo paslaugos

5.

Mirties atvej ir j prieasi valstybs registro duomenys (MPR duomenys)

Mirties atvej ir j prieasi registras

TNAS IS

Mirties atvej ir j prieasi valstybs registras teikia bendruosius duomenis gimimo dat, lyt, savivaldyb, bendrus formos Nr. 106/a duomenis:

mirties data, laikas;

mirties vieta;

mirties prieastys.

Kas dien

~16 nauj ra per dien dl traum.

Tinklo paslaugos

Reikalavimai integracinms ssajoms detalizuoti skyriuje 6.5.5 Programins, komunikacins ssajos, komponent reikalavimai.

1.3. Koncepcinis duomen modelis

TNAS IS bus saugomi sisteminiai duomenys (naudotoj, suformuot ataskait, klasifikatori, sistemini parametr ir kiti duomenys) ir i iorini informacini sistem gauti duomenys. Duomen modeliui yra keliami ie reikalavimai:

1.1.1. Sistemoje turi bti saugomi ir analizei prieinami visi nesidubliuojantys i iorini sistem gauti duomenys. T.y. turi bti galimyb analizei naudoti duomenis gautus nuo pat sistemos veikimo pradios;

1.1.2. Sistema turi neriboti galimybs plsti duomen model be papildom programavimo darb. T.y. neturi bti ribojama galimyb isipltus gaunam duomen aibei, juos panaudoti analizei visa apimtimi ir/arba analizei panaudoti nauj duomen teikj duomenis juos importuojant automatiniu arba rankiniu bdu.

Numatomi gauti duomenys i kiekvieno duomen altinio pateikti skyriuje 6.2.1 IS ioriniai informacijos srautai. Konkrets saugomi duomenys ir duomen modelis turs bti suderinti Projekto metu pagal tai, kokios duomen teikimo sutartys bus pasiraytos su duomen tiekjais. Koncepcinis duomen modelis pateikiamas schemoje emiau.

2 pav. Koncepcinis duomen modelis

Aukiau pateiktoje schemoje vaizduojamas koncepcinis TNAS IS duomen modelis. Duomen modelis remiasi tuo, kad TNAS IS surenka duomenis i vairi iorini duomen altini, juos apdoroja ir saugo sistemos duomen bazje. I iorini sistem gaut ir apdorot duomen pagrindu formuojami analitiniai duomen kubai, kurie yra panaudojami duomen analizei. I sukurt analitini duomen kub turi bti sudaryta galimyb formuoti neribot skaii suvestini ataskait (kurios paskui bus publikuojamos). diegus sistem turi bti suformuotos pavyzdins suvestins ataskaitos,orientacinis ataskait skaiius 40 vnt. Taip pat duomen modelis turs neriboti galimybs sistemos naudotojams plsti duomen model sukuriant naujus dinaminius kubus. Sistemos duomen bazje be apdorot duomen gaunam i iorini sistem, saugomi ir kiti vairs sistemos duomenys (naudotoj, klasifikatori duomenys, vairs sistemos parametrai, suformuot ataskait duomenys).

1.4. Duomen teikimas ir naudojimas

emiau esanioje lentelje pateikiamos bsimos IS naudotoj grups ir joms teikiama IS informacija.

5 lentel. IS naudotojams teikiama informacija pagal naudotoj grupes

Eil. Nr.

Naudotoj grup

Teikiama informacija/duomenys/funkcijos

1.

HI analitikai

Bendrieji duomenys

Duomenys apie asmens sveikatos prieiros staig ir asmeniui, patyrusiam sualojim / apsinuodijim, suteiktas sveikatos prieiros paslaugas, naudojami analizei ir ataskait rengimui

Mirties atvej dl traum duomenys, naudojami analizei ir ataskait rengimui

Greitosios medicinos pagalbos kvietim dl traum duomenys, naudojami analizei ir ataskait rengimui

Bendri nustatyto negalumo ar darbingumo lygio duomenys, naudojami analizei ir ataskait rengimui

Nustatyto nedarbingumo duomenys, naudojami analizei ir ataskait rengimui

Sistemos klasifikatori duomenys, naudojami analizei ir ataskait rengimui

2.

TNAS IS administratoriai

Bendrieji duomenys

Duomenys apie asmens sveikatos prieiros staig ir asmeniui, patyrusiam sualojim / apsinuodijim, suteiktas sveikatos prieiros paslaugas, naudojami analizei ir ataskait rengimui

Mirties atvej dl traum duomenys, naudojami analizei ir ataskait rengimui

Greitosios medicinos pagalbos kvietim dl traum duomenys, naudojami analizei ir ataskait rengimui

Bendri nustatyto negalumo ar darbingumo lygio duomenys, naudojami analizei ir ataskait rengimui

Nustatyto nedarbingumo duomenys, naudojami analizei ir ataskait rengimui

Sistemos naudotoj duomenys, naudojami sistemos naudotoj administravimui

Sistemos klasifikatori duomenys, naudojami analizei ir ataskait rengimui

3.

Ioriniai naudotojai

Agreguoti duomenys apie asmens sveikatos prieiros staig ir asmeniui, patyrusiam sualojim / apsinuodijim, suteiktas sveikatos prieiros paslaugas, naudojami analizei ir ataskait rengimui

Agreguoti mirties atvej dl traum duomenys, naudojami analizei ir ataskait rengimui

Agreguoti greitosios medicinos pagalbos kvietim dl traum duomenys, naudojami analizei ir ataskait rengimui

Agreguoti nustatyto neigalumo ar darbingumo lygio duomenys, naudojami analizei ir ataskait rengimui

Agreguoti nustatyto nedarbingumo duomenys, naudojami analizei ir ataskait rengimui

1.5. Nefunkciniai reikalavimai

1.5.1. Reikalavimai informacins sistemos administravimui

6 lentel. Reikalavimai TNAS IS administravimui

Nr.

Reikalavimas

Kategorija (B/P)

gyvendinimas (T/N)

Komenta-rai

Sistemos naudotoj autentifikavimas ir prieigos teisi valdymas

R-60.

TNAS IS administravimo posistemje turi bti galimyb kurti, perirti, modifikuoti, alinti TNAS IS vartotojus.

B

R-61.

Sistemoje turi bti mechanizmas leidiantis valdyti naudotoj prieigos prie ataskait teises.

B

R-62.

Sistemoje turi bti mechanizmas leidiantis valdyti naudotoj prieigos prie atskir funkcij teises. Sistemos naudotojams turi bti galima suteikti bent tokias teises:

perirti sukurtas ataskaitas;

tvarkyti (perirti, kurti, redaguoti, trinti) savo sukurtas ataskaitas;

vieinti ataskaitas vieam prijimui ir tvarkyti kit naudotoj ataskaitas;

administruoti sistem ir vykdyti visas manomas sistemos funkcijas.

B

R-63.

Sistemoje turi bti galimyb tvarkyti naudotoj vaidmenis (angl. role) ir priskirti jiems leidiamus atlikti veiksmus.

B

R-64.

Sistemoje turi bti nustatomi informacins sistemos naudotoj vaidmenys ir jiems priskiriami konkrets leidiami atlikti veiksmai.

B

R-65.

Sistemoje turi bti galimyb suskirstyti naudotojus atskirus vaidmenis su skirtingomis prieigos teismis prie atskir sistemos funkcij ar j funkcionalum. Sistemos naudotojas turi galti perirti tik toki informacij ir naudotis tik tokiomis funkcijomis ar j funkcionalumais, kurios yra nustatytos prieigos teismis (sistema turi praneti, kad naudotojas neturi teisi perirti tam tikr duomen ar kitais bdais apriboti informacijos perir).

B

R-66.

Sistemoje turi bti ribojama informacins sistemos naudotojo teis manipuliuoti duomenimis, jeigu naudotojas neturi tam reikaling teisi.

B

R-67.

Sistemoje turi bti galimyb kiekvienam sistemos naudotojui turti savo atskir erdv, kurioje sistemos naudotojas matyt savo sukurtas ataskaitas.

B

R-68.

Sistemos naudotojai turi turti galimyb savarankikai pasikeisti slaptaod.

B

Sistemos parametr valdymas

R-69.

Sistemoje turi bti galimyb tvarkyti neribot kiek klasifikatori.

B

R-70.

Sistemoje turi bti galimyb klasifikatoriaus reikmes importuoti i *.xlsx failo.

B

R-71.

Sistemoje turi bti galimyb kuriant klasifikatorius suranguoti klasifikatoriaus reikms pagal tai, kaip jos turi bti rodomos.

B

R-72.

Sistemoje turi bti galimyb sukurtus klasifikatorius panaudoti formuojant ataskaitas. Pavyzdiui grupuojant, filtruojant ir t.t.

B

R-73.

Kuriant diagnozi (traum) klasifikatorius, turi bti galimyb nurodyti diagnozi interval, kuris patenka konkrei diagnozi grup. Pavyzdiui diagnozi grup Ltins apatini kvpavimo ta ligos patenka visos diagnozs, kuri kodai yra intervale nuo J40 iki J47. Diagnozi kodai sudaromi tokiu formatu: Axx.xx, kur A bet kuri raid, x skaiiai (pavyzdiui J43.2 Centrilobulin emfizema arba E09.40 Gliukozs reguliavimo sutrikimas su nepatikslinta neuropatija).

B

R-74.

Sistemoje turi bti galimyb klasifikatoriuose naudoti TLK-10-AM ir ACHI sistemini lig ir intervencij srauose naudojamus kodavimus.

B

R-75.

Sistema turi leisti tvarkyti visus sukurtus klasifikatorius.

B

R-76.

Sistemos administratorius turi turti galimyb tvarkyti visus keiiamus sistemos parametrus.

B

Sistemos duomen sraut valdymas

R-77.

Sistemoje turi bti galimyb administratoriui perirti ir valdyti duomen import i iorini sistem.

B

R-78.

Sistemos administratorius turi turti galimyb pakartotinai importuoti bet kurio duomen altinio informacij, nurodant laikotarp u kur kartojamas duomen importas (nuo iki). Pakartotinai importavus duomenis, jeigu dalis duomen jau yra sistemoje, jie turi bti atnaujinami, pakeiiami ir papildomi raais, kuri nra sistemoje, o ne sudubliuojami.

B

R-79.

Sistemos administratorius turi turti galimyb tvarkyti (perirti, kurti naujas, redaguoti esamas, trinti) duomen pamimo, transformavimo ir pakrovimo proces (ETL) taisykles, sukurti naujas duomen aibes, apibrti naujus duomen altinius.

B

R-80.

Sistemoje turi bti pateikiamas grafinis duomen bazs valdymo rankis, suteikiantis sistemos administratoriui galimyb kurti, perirti, modifikuoti, alinti duomen bazs objektus, rayti SQL/MDX komandas.

B

R-81.

Sistemos administratorius turi turti galimyb atlikti sistemos duomen rezervin kopijavim ir vykdyti sistemos atstatymo i rezervini kopij procedr. Rezervinis kopijavimas turi apimti tiek duomenis naudojamus analizei, tiek sistemos duomenis (sukurtas ataskaitas, sistemos naudotojus ir pan.).

B

R-82.

Sistemos administratorius turi turti galimyb tvarkyti OLAP kubus (sukurti naujus, atnaujinti, valdyti, itrinti).

B

1.5.2. Standart atitikimo reikalavimai

7 lentel. Reikalavimai TNAS IS standart atitikimui

Nr.

Reikalavimas

Kategorija (B/P)

gyvendinimas (T/N)

Komenta-rai

R-83.

Sistemoje turi bti naudojami atviri formatai, t.y. oficialiai registruoti rinkmen tarptautiniai standartai (pvz. HTML, PDF/A, PDF, TIFF, JPEG, PNG, ODF formatai, OOXML formatai, XML ir kt.).

B

R-84.

Duomen tvarkymas turi atitikti tarptautin standart ISO 15489-1:2001 bei Lietuvos Respublikos ratvedybos taisykles (skaitmen formatas, datos ir laiko formatai).

B

R-85.

Siekiant utikrinti iuolaikinius naudotoj ssajos ergonomikos reikalavimus, turi bti vadovaujamasi LST EN ISO 9241-110:2006 mogaus ir sistemos sveikos ergonomika. 110 dalis. Dialogo principai (ISO 9241-110:2006) standartu arba lygiaveriu.

B

R-86.

TNAS IS funkcij prieinam per interneto narykl naudotojo ssaja turi atitikti W3C XHTML arba lygiavert specifikacij ir turi bti naudojama ne emesn kaip 1.0 W3C XHTML arba lygiavert versija. Realizavimui turi bti naudojama ne emesn kaip 2 lygio CSS2 (Cascading Style Sheets Language 2, www.w3.org/Style/CSS/) arba lygiavert kalba.

B

R-87.

Sistemos naudojama duomen baz turi remtis struktrizuot uklaus kalba SQL, suderinama su SQL92 specifikacija, arba lygiaverte kalba.

B

1.5.3. Saugumo reikalavimai

8 lentel. Reikalavimai TNAS IS saugumui

Nr.

Reikalavimas

Kategorija (B/P)

gyvendinimas (T/N)

Komenta-rai

R-88.

TNAS IS turi bti apsaugota nuo:

neautentifikuotos prieigos;

nesankcionuoto naudotojo sesijos permimo;

nesankcionuoto duomen permimo ar j terpimo;

alingo kodo terpimo (angl. Injection, XSS (Cross-sitescripting));

kit saugumo paeidim, kurie vardijami OWASP TOP 10 (https://www.owasp.org) srae (arba lygiaveriame);

B

R-89.

Sistemoje turi bti galimyb naudotojus autentifikuoti pagal naudotojo prisijungimo vard ir slaptaod arba kita saugesne identifikavimo ir autentifikavimo patvirtinimo priemone (pvz. kvalifikuotu elektroniniu parau, per VIISP ar panaias vienareikmikai identifikuoti ir autentifikuoti asmen galinias sistemas).

Konkretus autentifikavimo mechanizmas turi bti suderintas su Perkanija organizacija analizs etapo metu.

B

R-90.

Sistemoje turi bti galimyb nustatyti ir keisti naudotojo prisijungimo slaptaodio minimal ilg ir sudtingum (pvz., slaptaod turi sudaryti bent 8 simboliai, i kuri bent 2 skaiiai ir bent viena didioji raid).

B

R-91.

Pirmojo prisijungimo prie TNAS IS metu i IS naudotojo turi bti reikalaujama, kad jis pakeist slaptaod.

B

R-92.

Sistema neturi vaizduoti vedamo slaptaodio.

B

1.5.4. Informacins sistemos naudotojo ssajos reikalavimai

9 lentel. Reikalavimai TNAS IS naudotojo ssajai

Nr.

Reikalavimas

Kategorija (B/P)

gyvendinimas (T/N)

Komenta-rai

R-93.

TNAS IS naudotojo ssaja turi bti prieinama naudojant interneto narykl.

B

R-94.

Grafin naudotojo ssaja bei joje esantys valdymo elementai turi bti vienodi, unifikuoti visoje sistemoje: turi bti vienodai ikvieiamos funkcijos, vaizduojamos formos ir kt.

B

R-95.

Sistemoje turi bti lietuvi kalbos terp, Tiekjas privalo atsivelgti lietuvik ramen ypatybes. Naudotoj ssajos turi bti lietuvi kalba, sistemos administratori lietuvi ir (arba) angl kalba.

B

R-96.

Sistema (tos sistemos funkcijos, kurios atliekamos internetinje naryklje) turi korektikai veikti iose naryklse:

Microsoft Internet Explorer - 8.0 ir auktesnse versijose;

Mozilla FireFox 16.0 ir auktesns versijos;

Google Chrome 24.0 ir auktesns versijos;

Safari 5.1.x ir auktesns versijos.

B

R-97.

Turi bti utikrintas korektikas informacins sistemos ataskait publikuot Perkaniosios organizacijos internetinje svetainje vieai prieigai veikimas naudojant kompiuterines darbo vietas su operacinmis sistemomis Windows, Linux.

B

R-98.

Naudotoj ssajos valdymas turi remtis pels, klaviatros renginiais, bei turi bti realizuota galimyb sistema naudotis renginiais turiniais lietimui jautr ekran.

B

R-99.

Naudotoj ssajos klaid praneimai turi bti suformuluoti taip, kad naudotojui bt aiku, kas atsitiko ir kokius veiksmus jam toliau reikia atlikti, kad galt tsti darb.

B

R-100.

Tiekjas turi suderinti naudotojo ssajos grafin dizain su Perkanija organizacija analizs ir projektavimo etap metu.

B

1.5.5. Programins, komunikacins ssajos, komponent reikalavimai

10 lentel. Reikalavimai TNAS IS programinei ir komunikacijos ssajoms

Nr.

Reikalavimas

Kategorija (B/P)

gyvendinimas (T/N)

Komenta-rai

R-101.

Turi bti realizuotas duomen gavimas i i iorini sistem:

Greitosios medicinins pagalbos informacini sistem;

Valstybins ligoni kasos privalomojo sveikatos draudimo informacins sistemos;

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos informacins sistemos;

Negalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos informacins sistemos;

Higienos instituto Mirties atvej ir j prieasi valstybs registro.

B

R-102.

Integraciniai komponentai turi turti galimyb duomenis gauti standartizuot ssaj (web serviso komponent) pagalba.

Jeigu kuri nors i iorini sistem Projekto metu neturt galimybs atiduoti duomen, turi bti sukurta standartizuota ssaja i TNAS IS puss, kuri galt bti panaudojama i karto atsiradus duomen atidavimo galimybei i iorins sistemos puss. Jeigu duomen atidavimo galimyb atsirast garantins prieiros paslaug teikimo metu, Tiekjas turt pilnai gyvendinti duomen gavim.

B

R-103.

Sistemos priimami duomenys turi bti apraomi naudojant XML (angl. Extensible Markup Language, http://www.w3.org/TR/REC-xml) arba lygiavertes schemas.

B

R-104.

Turi bti galimyb gauti duomenis i nauj informacini sistem be papildom programavimo darb, jeigu informacins sistemos atiduoda duomenis tokia paia struktra t.y. panaudoti t pai standartizuot ssaj (web serviso komponent) integracijai su daugiau negu viena sistema (pavyzdiui greitosios medicinos pagalbos stoiai pradjus naudoti informacin sistem, kuri jau yra naudojama kitoje stotyje ir jos duomenys yra gaunami TNAS IS).

B

R-105.

Sistemoje turi bti galimyb perspti administratori apie nepavykus duomen gavim i vienos i iorini sistem.

B

R-106.

Administratorius turi turti galimyb perirti visus gautus praneimus (atliktus duomen importus) u sistemos konfigracijoje numatyt period.

B

R-107.

Administratorius turi turti galimyb pakartotinai rankiniu bdu inicijuoti duomen vieno ar keli duomen teikjo duomen gavim.

B

R-108.

TNAS IS duomen main posistemio architektra turi utikrinti, kad visi duomenys bus gauti vienos i sistem laikino neveikimo atveju ir tai netakos sistemos korektiko veikimo, pvz.: dl profilaktini darb ar didelio apkrovimo.

B

R-109.

Administratorius turi gauti praneimus elektroniniu patu, jeigu sistema ufiksuoja duomen gavimo arba apdorojimo klaidas.

B

R-110.

Sistemoje turi bti numatyta galimyb vykdyti duomen gavim asinchronikai, t.y. duomen gavimas i iorini sistem neturi daryti takos sistemos greitaveikai.

B

1.5.6. Reikalavimai patikimumui

11 lentel. Reikalavimai TNAS IS patikimumui

Nr.

Reikalavimas

Kategorija (B/P)

gyvendinimas (T/N)

Komenta-rai

R-111.

TNAS IS turi bti kuriama ir projektuojama taip, kad joje vienu metu netrukdomai galt dirbti ne maiau kaip 10 naudotoj kuriani ataskaitas ir 100 naudotoj peririni vieai pateikiamas ataskaitas.

B

1.5.7. Reikalavimai naumui

12 lentel. Reikalavimai TNAS IS naumui

Nr.

Reikalavimas

Kategorija (B/P)

gyvendinimas (T/N)

Komenta-rai

R-112.

TNAS IS turi bti kuriama ir projektuojama taip, kad joje vienu metu dirbant 10 naudotoj kuriani ataskaitas ir 100 naudotoj peririni vieai pateikiamas ataskaitas, atsakymas naudotojo uklaus naryklje turi bti pilnai atvaizduotas ne ilgiau kaip per 2 sekundes. Iimtys gali bti taikomos specifiniam funkcionalumui reikalaujaniam didelio kiekio matematini skaiiavim (pvz.: ataskaitos formavimui), taiau tokios iimtys turi bti suderintos su Perkanija organizacija.

B

1.5.8. Reikalavimai rangai (serveriui) ir operacinei sistemai

13 lentel. Reikalavimai techninei ir programinei rangai kurioje turs bti utikrintas TNAS IS veikimas

Nr.

Reikalavimas

Kategorija (B/P)

gyvendinimas (T/N)

Komenta-rai

R-113.

Sistema turi korektikai veikti su Windows Server 2012 ir lygiavertmis operacinmis sistemomis..

B

R-114.

Sistema turi korektikai veikti nepriklausomai nuo technins rangos, kurioje ji yra diegta ir neturi reikalauti specifins vieno gamintojo technins rangos.

B

1.5.9. Reikalavimai duomen analizs platformai

14 lentel. Reikalavimai duomen analizs platformai

Nr.

Reikalavimas

Kategorija (B/P)

gyvendinimas (T/N)

Komenta-rai

R-115.

Programin ranga turi apimti DB, duomen analizs priemones, interaktyvius skydelius (angl. dashboard), personalizuotas ataskaitas.

B

R-116.

Sistemoje turi bti pateiktos priemons vykdyti duomen pamimo, transformavimo ir pakrovimo procesus (ETL).

B

1.6. Bendrieji diegimo reikalavimai

1.6.1. Reikalavimai krimo procesui ir priemonms

1.6.1.1. Tiekjas prie kurdamas ir / arba modifikuodamas sistem, turi atlikti detali poreiki analiz. Analizs rezultatas detalioji TNAS IS specifikacija.

1.6.1.2. Tiekjas prie kurdamas ir / arba modifikuodamas sistem, turi atlikti detali iorini informacini sistem (duomen teikj) analiz ir specifikuoti integracijos ssajas. Veiklos rezultatas detalioji TNAS IS specifikacija.

1.6.1.3. Atliekant analiz ir detalios specifikacijos rengim Tiekjas turi vykdyti susitikimus su Perkaniosios organizacijos paskirtais specialistais. Susitikimai turi bti protokoluojami.

1.6.1.4. Projektavimo metu Tiekjas turi detalizuoti ios specifikacijos funkcinius ir nefunkcinius reikalavimus, kad jais vadovaujantis bt galima realizuoti poreikius atitinkani TNAS IS.

1.6.1.5. Tiekjas turi naudoti pasaulyje pripaintas ir naudojamas programins rangos krimo priemones. diegus sistem, paslaug teikjas turs perduoti sukurtos ir / arba modifikuotos programins rangos ieities kod (angl. source code) kartu su priemonmis skirtomis paleisti (sukompiliuoti) ieities kod.

1.6.2. Reikalavimai informacins sistemos diegimui

1.6.2.1. Tiekjas turi diegti TNAS IS Perkaniosios organizacijos pateikt technin rang bei atlikti technins ir programins rangos konfigravimo darbus, kad bt utikrintas tinkamas TNAS IS eksploatacins aplinkos veikimas.

1.6.2.2. Tiekjas turi suformuoti iki 40 vnt. pavyzdini suvestini ataskait (kurios turi bti publikuotos vieai prieigai). Konkretus formuojam ataskait skaiius, sraas ir forma turi bti suderinti su Perkanija organizacija analizs etapo metu.

1.6.2.3. Tiekjas po bandomosios eksploatacijos turi perduoti Perkaniajai organizacijai sukurtos TNAS IS ieities kod ir licencins programins rangos instaliacinius paketus.

1.6.2.4. Programos ieities kodas pateikiamas Tiekjo naudotoms ir Perkaniai organizacijai pateiktoms krimo priemonms suprantamu formatu raytas DVD ar kit skaitmenin laikmen. Kartu turi bti pateikiamas sukompiliuotas ieities kodas (parengtas diegimui).

1.6.2.5. Tiekjas turi dokumentuoti programins rangos diegimo Perkaniosios organizacijos TNAS IS darbin aplink proces bei pateikti tam reikalingas programines priemones.

1.6.3. Reikalavimai informacins sistemos naudotoj ir administratori apmokymams

Informacins sistemos naudotoj ir administratori mokym metu turi bti apmokyta iki deimties (10) Perkaniosios organizacijos darbuotoj, i kuri vienas (1) sistemos administratorius. Naudotoj mokymams keliami ie reikalavimai:

Tiekjas turs sudaryti mokym plan ir j suderinti su Perkanija organizacija;

Tiekjas turi parengti mokym mediag ir j pateikti Perkaniajai organizacijai 2 dienas prie mokymus;

mokymai turi bti organizuojami pagal su Perkanija organizacija suderint mokym grafik;

mokymai turi bti vykdomi grupmis skiriant ne maiau kaip 24 val. mokym kiekvienai grupei (3 dienos po 8 akademines valandas kiekvien dien).

mokymai turi bti vykdomi Higienos instituto patalpose.

1.6.4. Reikalavimai informacins sistemos duomen teikj ir vartotoj apmokymams

Informacins sistemos duomen teikj ir vartotoj mokym metu turi bti apmokyta trisdeimt (30) asmen. Naudotoj mokymams keliami ie reikalavimai:

Tiekjas turs sudaryti mokym plan ir j suderinti su Perkanija organizacija;

Tiekjas turi parengti mokym mediag ir j pateikti Perkaniajai organizacijai 2 dienas prie mokymus;

mokymai turi bti organizuojami pagal su Perkanija organizacija suderint mokym grafik;

mokymai turi bti vykdomi grupmis skiriant ne maiau kaip 2 val. mokym kiekvienai grupei.

mokymai turi bti vykdomi Higienos instituto patalpose.

1.6.5. Reikalavimai informacins sistemos garantiniam aptarnavimui ir prieirai eksploatacijos metu

1.6.5.1. Garantins prieiros objektas yra pagal io konkurso slygas diegta TNAS IS.

1.6.5.2. Garantins prieiros trukm - 36 mnesiai, skaiiuojant nuo TNAS IS perdavimoprimimo akto pasiraymo dienos.

1.6.5.3. Garantins prieiros metu, Tiekjas turs taisyti visas sukurtos ir diegtos programins rangos veikimo klaidas (klaidas, dl kuri visai arba i dalies nemanoma atlikti tam tikr suderintoje programins rangos specifikacijoje numatyt funkcij, arba ios funkcijos pateikiami rezultatai yra klaidingi) ir neatitikimus specifikacijoje apibrtiems reikalavimams;

1.6.5.4. TNAS IS privalo bti darbinga, patikima, greitai atstatoma po trikdi. Visi TNAS IS Tiekjo veiksmai atliekant TNAS IS garantin prieir turi bti atliekami pagal su Perkaniaja organizacija suderint tvark.

1.6.5.5. TNAS IS garantin prieira apima:

1.6.5.5.1. TNAS IS neatitikim funkciniams reikalavimams ir veikimo Klaid bei Kritini klaid alinim bei kitas LR statymais ir norminiais aktais numatytas garantijas;

1.6.5.5.2. Eksploatuojamos TNAS IS darbingumo atstatym, pavyzdiui, vykus duomen bazs ar atskir jos komponent darb sutrikimams, kai tai vyksta dl Tiekjo pateikt pakeitim atnaujinim ar kit Tiekjo veiksm ar neveikimo;

1.6.5.5.3. Igadint (sugadint) duomen atstatym, kai gedimo prieastis yra Tiekjo pateiktos programins rangos netinkamas veikimas;

1.6.5.5.4. Konsultacij telefonu ir elektroniniu patu (darbo dienomis nuo 8.00 iki 17.00 Lietuvos laiku) teikim TNAS IS administratoriams (numatomas naudotoj, kuriems turi bti teikiamos konsultacijos skaiius 2);

1.6.5.6. Visos TNAS IS veikimo klaidos ir (ar) trikdiai klasifikuojami:

1.6.5.6.1. Kritin klaida kai nustatytas trikdis ir (ar) problema, dl kurios naudotojas negali vykdyti vienos ar daugiau numatyt btin funkcij ir neinomas joks kitas alternatyvus ios funkcijos vykdymas;

1.6.5.6.2. Klaida kai nustatytas trikdis ir (ar) problema, kuri kliudo vykdyti btinas funkcijas, taiau yra inomas alternatyvus funkcijos vykdymas, arba kai nustatytas trikdis ir (ar) problema, kuri sukelia sunkumus naudojantis TNAS IS, bet neturi takos TNAS IS funkcij veikimui ir nedaro jokio kito poveikio TNAS IS.

1.6.5.7. Tiekjas iki garantins prieiros termino pradios turs pateikti garantins prieiros utikrinimo garantij visam garantins prieiros periodui, kuri sudaro 5% nuo sutarties verts. Nesilaikant garantins prieiros slyg, Perkanioji organizacija gyja teis Tiekjo pateikt garantins prieiros utikrinimo garantij. Garantins prieiros utikrinimo garantija teikiama taip, kaip to reikalauja sutartis tarp Perkaniosios organizacijos ir Tiekjo.

1.6.5.8. Perkaniajai organizacijai atsimus garantins prieiros utikrinimo garantij, dl to, kad Tiekjas nesilaik garantins prieiros slyg, Tiekjas turi pateikti nauj garantins prieiros garantij.

1.6.5.9. Garantins prieiros metu Tiekjui atlikus reikiamus pakeitimus, turi bti atnaujinta ir visa susijusi TNAS IS dokumentacija.

1.6.5.10. Klaid ir Kritini klaid ir (ar) trikdi alinimo terminai derinami su perkanija organizacija, taiau turi bti ne ilgesni kaip (terminas pradedamas skaiiuoti nuo informavimo apie trikd ir (ar) Klaid/ Kritin klaid pateikimo Tiekjui momento):

1.6.5.10.1. Kritins klaidos atveju ne vliau kaip per 3 darbo dienos;

1.6.5.10.2. Kitais atvejais per 10 darbo dien arba per ali susitarimu suderint klaidos alinimo termin.

1.6.5.11. Tiekjas turi sipareigoti 36 mnesius nuo sistemos diegimo teikti sistemos prieiros paslaugas (160 valand per metus). Sistemos prieiros paslaugos apima:

1.6.5.11.1. Sistemos veikimo utikrinim;

1.6.5.11.2. Sistemos atnaujinim atsiradus naujiems veiklos reikalavimams, pasikeitus duomen teikj teikiamiems duomenims ir pan.

1.6.6. Reikalavimai bandomajai eksploatacijai

1.6.6.1. Prie pradedant TNAS IS bandomj eksploatacij, Tiekjas turs parengti ir su Perkanija organizacija suderinti bandomosios eksploatacijos plan. Bandomosios eksploatacijos plane turi bti aprayta: bandomosios eksploatacijos dalyvi komunikavimo schema, dalyvi atsakomybs, defekt (pastab) registravimo tvarka, defekt alinimo tvarka, bandomosios eksploatacijos primimo kriterijai.

1.6.6.2. Tiekjas privalo utikrinti sistemos veikimo prieir visos bandomosios eksploatacijos metu, jeigu nebus sutarta kitaip.

1.6.6.3. Tiekjas turi parengti atliktos bandomosios eksploatacijos ataskait.

1.6.6.4. Tiekjas bandomosios eksploatacijos metu privalo alinti visus pastebtus trkumus ir tobulinti informacin sistem atsivelgiant bandomosios eksploatacijos metu pastebtus trkumus. Susidarius tokiai situacijai, kad nemanoma itaisyti sistemos trkum iki bandomosios eksploatacijos pabaigos, bandomosios eksploatacijos terminas gali bti pratstas iki tol, kol bus itaisyti sistemos trkumai ir visa apimtimi ibandyta informacin sistema, bet ne ilgiau negu iki 2015 m. liepos 31 d.

1.6.6.5. Tiekjas privalo prie priduodamas TNAS IS Perkaniajai organizacijai pateikti galutines dokumentacijos ir TNAS IS ieities kodo versijas, jeigu jos buvo pakeistos nuo paskutinio perdavimo.

1.6.6.6. Perkanioji organizacija prads TNAS IS sistemos primimo veiklas tik tada, kai sistema tenkins bandomosios eksploatacijos plane apibrtus primimo kriterijus. TNAS IS bus priimama pasiraant primimo-perdavimo akt.

1.6.7. Reikalavimai testavimui

Tam, kad bt pradta bandomoji TNAS IS eksploatacija, turi bti atliktas Tiekjo savarankikai atliekamas vidinis testavimas ir itaisytos visos jo metu rastos klaidos.

Vidinius atskir komponent testavimus Tiekjas turi atlikti nedalyvaujant Perkaniosios organizacijos atstovams, taiau turi pateikti tokio testavimo rodymus vidini testavim atlikim patvirtinant rat.

Tiekjas turi parengti ir su Perkanija organizacija suderinti primimo testavimo plan, kuriame turi bti nurodomas primimo testavimo veiklos, testavimo metodikos.

Primimo testavimas turi bti vykdomas naudojant Perkaniosios organizacijos sigyt technin rang. Nesant galimybei, testavimas gali bti vykdomas naudojant Tiekjo pateikt technin rang. Taiau tokiu atveju vliau turs bti atliktas atskiras testavimas Perkaniosios organizacijos sigytoje techninje rangoje siekiant sitikinti, kad TNAS IS korektikai veikia ir kitos technins rangos pagrindu.

Testavimo aplinkos architektra, kiek manoma, turi atitikti darbin sistemos aplinkos architektr.

Testavim metu turi bti vedamas pastebt klaid ir j bsen kaupimo urnalas (toliau klaid urnalas). urnal turi pildyti Tiekjo atstovai, galimyb j perirti ar pildyti suteikiant galiotiems Perkaniosios organizacijos darbuotojams. Klaid urnalas turi bti pildomas ir peririmas elektronine forma.

Klaid urnalas turi bti specializuota problem registravimo ir sekimo programin ranga (angl. issue tracking software), pasiekiama naudojant interneto narykl.

Tiekjas turi utikrinti, kad iki primimo testavimo bus realizuotos visos ioje specifikacijoje apibrtos integracijos su vidinmis ir iorinmis sistemomis (ar registrais). Primimo testavimo metu TNAS IS turs bti integruota su vidini ir iorini sistem gamybinmis arba testinmis aplinkomis, jeigu tokios egzistuos.

1.6.8. Reikalavimai dokumentacijai

Visa dokumentacija turi bti parengta laikantis bendrins lietuvi kalbos taisykli.

Dokument galutins versijos turi bti pateiktos dviem formatais: elektroniniu (*.doc, *.docx arba kitu su perkanija organizacija suderintu redagavimui tinkamu formatu raant dokument (-us) CD ar DVD) ir popieriniu (1 egz.). J preliminarios versijos perirai turi bti pateikiamos elektroniniu formatu elektroninio ryio priemonmis.

Projekto dokumentai turi bti rengiami ir derinami vadovaujantis iais reikalavimais:

1.1.2.1.1. Tiekjas privalo su Perkanija organizacija suderinti vis pateikiam projekto rezultat turin ir form prie juos pateikdamas Perkanijai organizacijai.

1.1.2.1.2. Tiekjas turi parengti dokument projektus ir juos pateikti Perkaniosios organizacijos darbo grupei derinimui.

1.1.2.1.3. Tiekjo parengta dokumentacija turi bti derinama ne maiau kaip dviem iteracijomis.

1.1.2.1.4. Pateikt dokument projektus Perkanioji organizacija vertina per 5 darbo dienas nuo pateikimo dienos, o per 5 darbo dienas nuo pastab gavimo, Tiekjas turi atnaujinti dokument pagal pastabas.

1.1.2.1.5. Galutiniai rezultatai turi bti pateikti redaguojamu formatu (skaitant ir dokumentuose pateikiamas schemas).

Tiekjui pateikus projekto rezultatus, neatitinkanius aukiau pateikt reikalavim, ar nesuderinus projekto rezultat turinio ir formos prie juos pradedant rengti, Perkanioji organizacija pasilieka teis atmesti dokument nederinant, vardindama esminius trkumus ir neatitikimus bei neteikdama detali pastab rezultato turiniui.

Tiekjas turs parengti, bet neapsiriboti, toki dokumentacij:

1.1.2.1.6. Projekto reglament ir plan. Plane turi bti nurodyta atskir projekto etap trukm ir tarpini rezultat pateikimo terminai. Projekto reglamentas ir planas turi bti pateiktas derinimui per 5 d. d. po sutarties sigaliojimo. Galutinis variantas turi bti pateiktas per 3 d. d. po Perkaniosios organizacijos pastab pateikimo;

1.1.2.1.7. Detalizuot TNAS IS specifikacij;

1.1.2.1.8. TNAS IS diegimo instrukcijas (dokumentas turi bti pateiktas taip, kad pagal j bt galima diegti sistem i TNAS IS ieities kodo);

1.1.2.1.9. Naudotoj instrukcijas;

1.1.2.1.10. Isamias administravimo instrukcijas;

1.1.2.1.11. Mokym plan ir mokym mediag;

1.1.2.1.12. Testavimo scenarijus;

1.1.2.1.13. Primimo testavimo plan bei metodik;

1.1.2.1.14. Garantins prieiros procedros dokument;

1.1.2.1.15. Rat, patvirtinant vidinio testavimo atlikim ir rast klaid itaisym;

1.1.2.1.16. Bandomosios eksploatacijos plan ir ataskait;

1.1.2.1.17. TNAS IS pakeitim registr.

Esant poreikiui tiekjas savo nuoira gali pateikti ir kit papildom, 6.6.8.5 papunktyje nepamint dokumentacij.

7. Katai ir nauda

Tiekjas turi pateikti visas reikalingas licencijas eksploatuoti TNAS IS. is reikalavimas nra taikomas duomen bazi valdymo sistemos licencijai.

TNAS IS programins rangos licencijos turi bti neriboto galiojimo ir turi turti kitus btinus leidimus naudoti programin rang nepriklausomai nuo to, ar sigyta programins rangos gamintojo ir (arba) Tiekjo techninio aptarnavimo paslauga, ar ne. Licencijos neturi bti pateikiamos nuomos ar panaiu teisiniu pagrindu, ar su kitokiu j galiojimo apribojimu laike. Pradiniams sistemos diegimo darbams pateikiamas tik minimalus licencij kiekis.

TNAS IS eksploatavimas ir modernizavimas neturi bti apribotas licencij sigijimu ir diegimu eksploatuojant ir esant reikalui modernizuojant TNAS IS neturi bti reikalaujama sigyti licencijas ar bet kokia kita forma reikalauti, kad HI prisiimt sipareigojimus. is reikalavimas nra taikomas duomen bazi valdymo sistemai.

TNAS IS neturi reikalauti joki licencij sigijimo einant laikui ir didjant naudotoj, darbo viet ar naudojam funkcionalum skaiiui. Sistema nesinaudos daugiau negu 10 vidini naudotoj. Iorini naudotoj skaiius neribojamas.

TNAS IS neturi reikalauti joki licencij sigijimo einant laikui ir didjant naudojam duomen altini skaiiui.

Vis Tiekjo silom licencij ir / ar j atnaujinimo (pratsimo) garantinio aptarnavimo ir prieiros laikotarpiu kainos turi bti trauktos Tiekjo pasilymo kain.

Perkanioji organizacija TNAS IS eksploatacijai pateiks i technin ir programin licencin rang:

duomen bazi tarnybin stot, veikiani su Windows Server 2012 ar lygiaverte operacine sistema;

taikomj program tarnybin stot, veikiani su Windows Server 2012 ar lygiaverte operacine sistema;

portalo tarnybin stot, veikiani su Windows Server 2012 ar lygiaverte operacine sistema;

duomen bazi valdymo sistem SQL Server 2014 Bussiness intelligence su 10 darbo viet licencijomis ar lygiavert (funkcij ir palaikymo kat atvilgiu) su iais funkciniais reikalavimais:

Reliacini duomen bazi valdymo sistema;

Duomen bazi replikacija (angl. mirror) realiu laiku;

Klasterizavimo technologij palaikymas;

Duomen replikacija tarp serveri;

Analitiniai servisai;

Ataskait servisai.

infrastruktros tinklo rang.

Perkaniosios organizacijos TNAS IS eksploatacijai pateikt tarnybini stoi techniniai parametrai (operatyvin atmintis, disko talpa, procesoriaus sparta ir kita) atitiks numatomus TNAS IS poreikius.

8. Teisins ir organizacins slygos

Teisines ir organizacines slygas reglamentuojani dokument sraas TNAS IS parengimui:

TNAS IS nuostatai;

TNAS IS saugos nuostatai;

TNAS IS specifikacija.

9. Krimo projekto valdymas

Atsivelgiant trump laikotarp, per kur turi bti suteiktos paslaugos, reikalinga utikrinti maksimaliai efektyv projekto valdym. Tam, kad bt utikrintas efektyvus projekto valdymas, Tiekjo projekto vadovas turi bti kvalifikuotas projekt valdymo srityje. Projekto vadovo kvalifikacijai pagrsti, Tiekjas turi pateikti tai rodanius dokumentus Project Management Professional (PMP), CompTIA Project+, PRojects IN Controlled Environments (Prince2) ar kit lygiavert tarptautiniu mastu pripastam sertifikat, arba lygiavert dokument.

10. Paslaug suteikimo etapai, terminai ir vieta

Paslaug teikimas turi bti gyvendintas vadovaujantis 15 lentelje Paslaug suteikimo etapai nurodytais etapais ir terminais (skaiiuojant nuo sutarties sigaliojimo dienos tarp Tiekjo ir Perkaniosios organizacijos):

15 lentel. Paslaug suteikimo etapai

Etapo pavadinimas

Etapo veiklos

Etapo rezultatai

Numatoma vykdymo trukm

Analizs etapas

Analiz ir detalios specifikacijos rengimas.

Parengta detali specifikacija.

1 mn.

Projektavimo ir konfigravimo (konstravimo) etapas

Projektavimas;

Konstravimas;

Diegimas testinje aplinkoje;

Vidinis testavimas.

Papildyta detali specifikacija;

Sukurtos ir diegimui paruotos TNAS IS posistems su veikianiais funkcionalumais;

Sukurtos ir veikianios integracins ssajos su duomen teikjais;

Parengta susijusi dokumentacija.

2 mn.

Diegimo etapas

Diegimas gamybinje aplinkoje;

Naudotoj mokymai.

TNAS IS diegta gamybinje aplinkoje;

Apmokyti TNAS IS naudotojai;

Parengta susijusi dokumentacija.

2 sav.

Bandomosios eksploatacijos etapas

Bandomoji eksploatacija gamybinje aplinkoje;

Bandomosios eksploatacijos metu pastebt trkum alinimas.

Parengta numatyta dokumentacija;

Pateikti TNAS IS ieities kodai.

2 sav.

Garantinio aptarnavimo etapas

Klaid, neatitikim, trkum alinimas.

36 mn. nuo galutinio paslaug primimo / perdavimo akto pasiraymo datos

Visi Tiekjo sipareigojimai pagal io pirkimo rezultate sudaryt sutart (iskyrus garantin aptarnavim) turi bti suteikti per 4 mnesius nuo sutarties sigaliojimo. is terminas gali bti pratstas 1 kart iki 1 mnesio tik Perkaniosios organizacijos sutikimu ir sutarties ali ratiku susitarimu dl toki nenumatyt aplinkybi, kuri atsiradimo Tiekjas, veikdamas kaip rpestingas ir apdairus asmuo, objektyviai negaljo numatyti iki pirkimo sutarties sudarymo (pvz., pasikeitus teiss aktams, turintiems takos pirkimo sutarties vykdymui, inter alia teiss aktams). Bet kuriuo atveju pirkimo sutarties trukm su visais pratsimais negali bti ilgesn negu iki 2015 m. liepos 31 d.

Aukiau nurodyti paslaug teikimo etap terminai (iskyrus garantin prieir) gali bti koreguojami Tiekjo ir Perkaniosios organizacijos ratiku susitarimu. Tiekjas gali suteikti paslaugas ir trumpesniais terminais, nei nurodyta lentelje aukiau.

Atsiskaitoma u tinkamai atliktus darbus (suteiktas paslaugas) etapais, pateikus tarpines/galutin projekto vykdymo ataskait ir j patvirtinus, pasiraius atitinkamo etapo perdavimo primimo akt:

Analizs etapas 15 proc. sutarties sumos;

Projektavimo ir konfigravimo (konstravimo) etapas 30 proc. sutarties sumos;

Diegimo etapas 15 proc. sutarties sumos;

Galutinis apmokjimas atliekamas skmingai ubaigus bandomosios eksploatacijos etap ir pilnai primus sistem 40 proc. sutarties sumos.

11. Reikalavimai pasilymui

Pasilyme Tiekjas privalo pateikti isam Projekto gyvendinimo apraym, kuriame pateikiami ios specifikacijos realizavimo bdai, kurie bus vertinami pagal ios sigijimo Konkurso slyg nustatytus vertinimo kriterijus:

1.1.3. projekto gyvendinimo strategija, projekto tiksl ir rezultat suvokimas;

1.1.4. sprendimo architektros, technini ir funkcini reikalavim realizavimo bdai;

1.1.5. projekto gyvendinimo, koordinavimo ir rizikos valdymo planas.

1.2. Tiekjas pasilyme turi pateikti galutin sistemos, diegimo darb ir mokym kain skaiiuojant ir papildom treij ali programin rang (jeigu tokia bt naudojama).

2. Priedas Nr. 1. Analitini ataskait pavyzdiai.

Nr.

Ataskaitos pavadinimas, altinis

Ataskait tipas

Duomenys

Dimensijos, parametrai

Grupavimo parametrai

Filtravimo parametrai

1.

Laisvos formos analitins ataskaitos i Privalomojo sveikatos draudimo informacins sistemos (PSDF IS): ligotumas, stacionaro ligoni sudtis, operacij skaiius, reabilitacini ligoni skaiius, apsilankym skaiius ambulatorines paslaugas teikianiose staigose, susirgimai uregistruoti ambulatorins asmens sveikatos prieiros paslaugas teikianiose staigose, sergamumas, primimo skyriaus ligoni sudtis.

Laisvos formos analitins ataskaitos, kurias HI darbuotojas gali susidaryti savo nuoira panaudojant duomenis, dimensijas, parametrus.

Atvej skaiius (funkcija count nuo parametro)

Parametro suma (funkcija sum nuo parametro)

Parametro vidurkis (funkcija average nuo parametro)

Parametr santykis (laisvos formos formul tarp dviej ar daugiau parametr)

Diagnozi grups

Diagnozi intervalai (pagal diagnozi kodus)

Diagnoz

Laikotarpis (gydymo lapo (etapo) pabaigos data)

Lytis

Amius (amiaus grupmis)

Gyvenamoji vietov (miestas, kaimas)

Gyvenamoji vieta (regionai)

Analizuojami metai

Apsilankymo tipas

Iraymo tipas

Apmokjimo tipas (stacionaro atveju)

Gydymo tipas (stacionaro atveju - reabilitacija, ilgalaikis, aktyvus gydymas)

Traumos aplinkyb

Traumos vieta (vieta kurioje vyko trauma - namai, mokykla, darboviet)

Traumos veikla (veikla kurios metu buvo patirta trauma - kelion dviraiu, slidinjimas ir pan.)

Ligos tipas (i PSDF IS duomen - mios, pirm kart nustatytos diagnozs)

Operacij tipas

Operacij rezultatas (gydymo lapo pabaigos yma)

Reabilitacijos tipas

Diagnozi grups

Diagnozi intervalai (pagal diagnozi kodus)

Diagnoz

Laikotarpis (gydymo lapo (etapo) pabaigos data)

Lytis

Amius (amiaus grupmis)

Gyvenamoji vietov (miestas, kaimas)

Gyvenamoji vieta (regionai)

Analizuojami metai

Apsilankymo tipas

Iraymo tipas

Apmokjimo tipas (stacionaro atveju)

Gydymo tipas (stacionaro atveju - reabilitacija, ilgalaikis, aktyvus gydymas)

Traumos aplinkyb

Traumos vieta (vieta kurioje vyko trauma - namai, mokykla, darboviet)

Traumos veikla (veikla kurios metu buvo patirta trauma - kelion dviraiu, slidinjimas ir pan.)

Ligos tipas (i PSDF IS duomen - mios, pirm kart nustatytos diagnozs)

Operacij tipas

Operacij rezultatas (gydymo lapo pabaigos yma)

Reabilitacijos tipas

Diagnozi grups

Diagnozi intervalai (pagal diagnozi kodus)

Diagnoz

Laikotarpis (gydymo lapo (etapo) pabaigos data)

Lytis

Amius (amiaus grupmis)

Gyvenamoji vietov (miestas, kaimas)

Gyvenamoji vieta (regionai)

Analizuojami metai

Apsilankymo tipas

Iraymo tipas

Apmokjimo tipas (stacionaro atveju)

Gydymo tipas (stacionaro atveju - reabilitacija, ilgalaikis, aktyvus gydymas)

Traumos aplinkyb

Traumos vieta (vieta kurioje vyko trauma - namai, mokykla, darboviet)

Traumos veikla (veikla kurios metu buvo patirta trauma - kelion dviraiu, slidinjimas ir pan.)

Ligos tipas (i PSDF IS duomen - mios, pirm kart nustatytos diagnozs)

Operacij tipas

Operacij rezultatas (gydymo lapo pabaigos yma)

Reabilitacijos tipas

1.1.

Pavyzdiui:

Ligotumas pagal diagnoz

Kitos ataskaitos formuojamos analogikai atsivelgiant duomen tip.

Pateikiama ligotumo statistika pagal diagnoz. T.y. kiek toki atvej buvo per metus.

Skaiius asmen, kuriems uregistruota bent viena ambulatorin arba stacionarin diagnoz (count)

Diagnozi grups

Diagnoz ir kodas

Laikotarpis (gydymo lapo (etapo) pabaigos data)

Lytis

Amiaus intervalas

Gyvenamoji vietov

Gyvenamoji vieta (regionai)

Metai

Amius (amiaus grup)

Diagnozi grups

Diagnoz ir kodas

Lytis

Amiaus grup

Gyvenamoji vietov

Metai

Gyvenamoji vieta (regionai)

Amius (amiaus grup)

2.-5.

Laisvos formos analitins ataskaitos i kit altini: Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos informacins sistemos, Mirties atvej ir j prieasi valstybs registro, Negalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos informacins sistemos, Greitosios medicinos pagalbos stoi informacins sistemos.

Laisvos formos analitins ataskaitos, kurias HI darbuotojas gali susidaryti savo nuoira panaudojant duomenis, dimensijas, parametrus.

Analogikai kaip 1 punkte pateikt format, atsivelgiant duomen altinio duomen specifik.

Analogikai kaip 1 punkte pateikt format, atsivelgiant duomen altinio duomen specifik.

Analogikai kaip 1 punkte pateikt format, atsivelgiant duomen altinio duomen specifik.

Analogikai kaip 1 punkte pateikt format, atsivelgiant duomen altinio duomen specifik.

Orientacinis analitini ataskait skaiius 40 vnt.

1