Embed Size (px)
Citation preview
66
ISSN 1392–0359. PSICHOLOGIJA 2007 35
MOKYMOSI TIKSLØ SUPRATIMASIKIMOKYKLINIAME AMÞIUJE
Ávadas
Ateidamas á ðá pasaulá, vaikas atsineða su savimiágimtà smalsumà paþinti aplinkà. Jis siekia kuogreièiau ágyti þiniø, kad patirtø mokymosi
dþiaugsmà. Vaikà skatina vidinis poreikis tirti,atrasti, bendrauti, paþinti ir suvokti naujà pasau-lá. Su kiekvienu nauju atradimu stiprëja vaikokompetencijos jausmas. Deja, perþengæ mokyk-
Saulë Raiþienë
Socialiniø mokslø daktarë, docentëMykolo Romerio universitetasPsichologijos katedraAteities g. 20, LT-08303 VilniusTel. 271 46 20El. paðtas: [email protected]
Auksë Endriulaitienë
Socialiniø mokslø daktarë, docentëVytauto Didþiojo universitetasBendrosios psichologijos katedraK. Donelaièio g. 52, LT-44244 KaunasTel. 32 78 24El. paðtas: [email protected]
Jurgita Ormerod
BakalaurëVytauto Didþiojo universitetasBendrosios psichologijos katedraK. Donelaièio g. 52, LT-44244 KaunasTel. 32 78 24El. paðtas: [email protected]
Mokytis vaikas pradeda gana anksti ir jau tuomet formuojasi jo poþiûris á mokymàsi. Yra nemaþai vaikopasiekimø tyrimø ir tik nedaug – mokymosi tikslø supratimo kaitos. Ðiuo tyrimu siekiama iðsiaiðkintimokymosi tikslø sampratà ikimokykliniame amþiuje. Tam buvo atlikti du tyrimai. Pirmajame tyrime,siekiant palyginti ketveriø ir ðeðeriø metø vaikø bei ikimokyklinio amþiaus berniukø ir mergaièiø moky-mosi tikslø supratimà, dalyvavo 121 ikimokyklinio amþiaus vaikas. Antrajame tyrime, siekiant palygintikaimo ir miesto vaikø mokymosi tikslø supratimà, buvo apklausti 62 penkiameèiai. Duomenys buvorenkami taikant tris metodikas – „Pasakojimo siuþeto pasirinkimas“ (Li, 2004a), „Pasakojimo uþbaigimas“(Wang and Leichtman, 2000), „Gimtadienio norø tyrimas“ (Li, 2004a) – ir atliktas jø kiekybinis bei koky-binis kodavimas. Pirmojo tyrimo rezultatai atskleidë, kad ðeðeriø metø vaikai nuosekliau nei ketveriømetø vaikai apibûdina mokymosi reikðmæ. Ðeðiameèiai daþniau nei keturmeèiai ávardija intelektinæ beiekonominæ mokymosi naudà, taip pat daþniau pasako teigiamà moraliná mokymosi vertinimà. Tyrimorezultatai atskleidë, kad berniukø ir mergaièiø poþiûris á mokymàsi yra panaðus. Antrojo tyrimo rezultataiparodë, kad skiriasi kaime ir mieste auganèiø penkiameèiø vaikø socialinës mokymosi naudos ir þiniøkiekio ágijimo mokantis supratimas.
Pagrindiniai þodþiai: mokymosi tikslai, ikimokyklinio amþiaus vaikai.
67
los slenkstá, dauguma moksleiviø praranda nuo-ðirdø domëjimàsi mokslu (Stipek, 1988). Lietu-voje atlikto tyrimo duomenys taip pat rodo ne-igiamà tendencijà – rugsëjo, spalio mënesá su-maþëja labai norinèiø eiti á mokyklà pirmosiosklasës moksleiviø skaièius – nuo 46 proc. iki 27proc. (Glebuvienë ir kt., 2002; Monkevièienë,2003). Didþiulá nerimà kelia tai, kad tas maþasvaikas, ið prigimties turintis labai stiprø, nuoðir-dø norà paþinti pasaulá ir prasmingai su juo elgtis,augdamas gali negráþtamai prarasti ðiuos esmi-nius þmogaus sugebëjimus. Siekiant paaiðkinti,kodël taip yra, bandoma nustatyti, kaip vaikai su-pranta, kodël reikia mokytis. Taigi tiriamas iki-mokyklinio amþiaus vaikø mokymosi tikslø su-pratimas.
Pradþià mokymosi tikslø supratimo tyrinë-jimams ikimokykliniame amþiuje davë suaugu-siøjø gyvenimo tikslø nagrinëjimas (Li, 2004a).Tyrinëjant suaugusiuosius buvo pastebëta, kadkiekvienas þmogus uþsibrëþia gyvenime tam tik-rus tikslus, kuriø nuolat siekia, ir jais vadovauja-si. Kad pasiektø tikslà, t. y. norimà rezultatà,þmogus gyvenime atitinkamai elgiasi (Atkinson,1964; Elliot and Church, 1997, cituojama – pa-gal Schunk, 2004). M. Ford (1992) su kolego-mis sudarë suaugusiø þmoniø tikslø, kuriais jieremiasi gyvenime, sistemà ir suskirstë gyveni-mo tikslus á intelektinius, ekonominius, sociali-nius, dvasinius bei moralinius.
J. Li (2004a, 2004b; Li, Wang, 2004), kuriviena pirmøjø pradëjo tyrinëti ikimokyklinukømokymosi tikslø supratimà, paþymi, jog ði sritisnëra plaèiai tyrinëta. Anot J. Li (2004a), tyrinë-jant vaikø mokymosi motyvacijà Vakaruose, daþ-niausiai dëmesys yra kreipiamas á „pasiekimøtikslus“ (angl. achievement goals). Ði mokymo-si tikslø koncepcija siejama labiau su specifinë-mis mokymosi uþduotimis arba pasiekimø situ-acijomis (Stipek, 1988; Nicholls, 1984; Dweck,1999), pavyzdþiui, kodël vaikas nori sudëliotidëlionæ, iðspræsti matematikos uþdaviná, para-
ðyti raðinëlá ar eiti á mokyklà (Lietuvoje, tiriantikimokyklinukø mokymosi motyvacijà, taip patdaþniausiai pateikiamas klausimas „Ar nori eiti ámokyklà?“ ir „Kodël nori eiti á mokyklà?). Kaipir J. Li tyrimuose, ðiame straipsnyje mokymositikslø koncepcija suprantama kitaip: mokymositikslai traktuojami kaip bendras vaiko mokymosinaudos, kuri ágyjama mokantis, supratimas. Svar-bu yra iðsiaiðkinti, kodël vaikas mokosi ir kodëljam yra svarbu mokytis atliekant specifinesuþduotis, perprantant tam tikrà akademinæ sritáar lankant mokyklà.
Jau minëjome, kad M. Ford (1992) su kole-gomis atlikti tyrimai parodë, kad suaugæ þmo-nës kelia sau skirtingus gyvenimo tikslus – nuointelektiniø, ekonominiø iki moraliniø. J. Li(2004a) sudarytas standartizuotas interviu lei-do nustatyti ikimokyklinio amþiaus vaikø ne tikmokymosi tikslus, bet ir vertybines nuostatas mo-kymosi atþvilgiu bei vaiko emociná mokymosivertinimà. J. Li (2004a, 2004b; Li and Wang,2004) tyrimø rezultatai atskleidë, kad tiek ke-turmeèiai, tiek ðeðiameèiai vaikai supranta so-cialinæ, intelektinæ bei ekonominæ mokymosinaudà. Remiantis ðios mokslininkës atliktø ty-rimø duomenimis yra keliama prielaida, kad Lie-tuvoje ikimokyklinio amþiaus vaikai taip pat su-pranta mokymosi socialinæ, intelektinæ, ekono-minæ naudà, taèiau keturmeèiø ir ðeðiameèiø vai-kø bei berniukø ir mergaièiø mokymosi tikslø su-pratimas skiriasi.
Remiantis antropologais (D’Andrade, 1995;Harkness and Super, 1992, cituojama – pagalLi, 2004a; Quinn and Holland, 1987), þmonësgyvenimo tikslø negali laisvai pasirinkti. Jø for-mavimuisi turi átakos specifinë konkreèios kul-tûros aplinka bei vertybës – tai tarsi nukreipian-èioji galia, kuri vadovauja þmogui ir motyvuojajo elgesá. J. Li (2004a, 2004b ), lygindama ame-rikieèiø ir kinø vaikø mokymàsi ir jo tikslø su-pratimà, aptiko, jog yra tam tikrø kultûriniø skir-tumø. Amerikieèiø ikimokyklinukai mokymà-
68
si sieja su uþduoties atlikimu, o kinø – su asme-niniø savybiø lavinimu. Anot J. Li (2004a), vai-ko mokymosi tikslø supratimas yra susijæs sukultûrinëmis vertybëmis, kurios jam buvo per-duotos socializacijos procese. Mes nusprendë-me savo tyrime panagrinëti ne skirtumus tarpkultûrø, bet tarp mûsø kultûros subgrupiø –mieste ir kaime gyvenanèiø vaikø. Kadangi ski-riasi ðiø mûsø kultûros subgrupiø ikimokykli-nukø brandumas mokyklai (Glebuvienë ir kt.,2002; Monkevièienë, 2003), galima manyti, jogskirsis ir jø mokymosi tikslø supratimas.
Taigi ðiuo tyrimu siekta – iðsiaiðkinti ikimo-kyklinio amþiaus vaikø mokymosi tikslø suprati-mà. Tam buvo atlikti du tyrimai: pirmuoju siek-ta palyginti ðeðiameèiø ir keturmeèiø vaikø beiberniukø ir mergaièiø mokymosi tikslø suprati-mà, o antruoju – palyginti kaime ir mieste gyve-nanèiø vaikø mokymosi tikslø supratimà.
Pirmasis tyrimas
Metodika
Tyrimas atliktas 2005 m. spalio–gruodþio më-nesiais.
Tiriamieji. Tyrime dalyvavo 121 ikimokykli-nio amþiaus vaikas (amþiaus vidurkis 5 m. 4 mën.,standartinis nuokrypis, toliau tekste SD, 12 mën.),lankantys dvi Kauno miesto ikimokyklines ástai-gas. 53 (44 proc.) vaikai buvo keturmeèiai,68 (56 proc.) – ðeðiameèiai; 63 (52,1 proc.) berniu-kai ir 58 (47,9 proc.) mergaitës. Tyrime dalyvavo tiktie vaikai, kuriø tëvai (123 (96 proc.)) sutiko, kad jøvaikas bûtø apklaustas, ir patys pareiðkë norà daly-vauti tyrime (atsisakë 2 (1,6 proc.) vaikai).
Tyrimo metodai. Tyrimo metu buvo taikomostrys metodikos: 1) „Pasakojimo siuþeto pasirin-kimas“ (Li, 2004a); 2) „Pasakojimo uþbaigimas“(Wang and Leichtman, 2000); 3) „Gimtadienionorø tyrimas“ (Li, 2004a). Tyrimo metodikos yraiðverstos á lietuviø kalbà, gavus autoriø leidimàjas versti ir naudoti.
„Pasakojimo siuþeto pasirinkimo“ metodi-kos stimuliacinë medþiaga – penkiø paveikslë-liø, vaizduojanèiø karvæ, serija (1 priedas). Ti-riamajam pasakojama istorija, kad iðëjusi pasi-vaikðèioti karvë netikëtai aptiko ant þemës gu-linèià knygà ir apmàsto pasirinkimo galimybes.Vaiko praðoma pasirinkti jam patinkanèià isto-rijos pabaigà: ar jis norëtø, kad karvë þaistø sukamuoliu, ar skaitytø knygà.
„Pasakojimo uþbaigimo“ metodikos stimu-liacinë medþiaga – dvi kortelës: pirma vaizduo-ja teigiamà protagonistà (veikëjà) – berniukà (armergaitæ, tai priklauso nuo tiriamojo lyties) –norintá eiti á mokyklà; antra – neigiamà prota-gonistà (veikëjà), nenorintá eiti á mokyklà (2 prie-das). Tiriamajam pasakojama istorija, kaip vie-nas maþas vaikas kiekvienà dienà stebi á mokyk-là einanèius vaikus ir nori kuo greièiau uþaugtiir prie jø prisidëti. Kita istorija pasakoja apiekità vaikà, kurá kiekvienà rytà mama lydi á mo-kyklà, o jis sako nenorás ten eiti. Tiriamasis turiávertinti ðiuos protagonistus ir jø elgesá.
„Gimtadienio norø tyrimo“ metu vaiko pra-ðoma iðvardyti, kokiø gimtadienio dovanø jis no-rëtø gauti. Klausiama, ar jis norëtø gauti knygàir kodël.
Duomenø kodavimas. Tiriamøjø atsakymaivertinami kiekybiðkai ir kokybiðkai.
Kiekybinis duomenø kodavimas. „Pasakoji-mo siuþeto pasirinkimo“ metodika vertinamitrys kiekybiniai kintamieji: 1) knygos pasirinki-mas: jei vaikas pamini knygos pasirinkimà, atsa-kymas vertinamas 1, jei renkasi kità pasakojimopabaigà – 0; 2) pasakojimo pabaigos patikimas(vertinamas tik tuomet, jei vaikas pasirinko kny-gà): jei tiriamasis pasako, kad labai patiko tokiapasakojimo pabaiga (t. y. knygos pasirinkimas),atsakymas vertinamas 1, jei jam nelabai patikotokia pabaiga – 0; 3) prieþastis, kodël patinkaknyga: jei vaikas nurodo su mokymusi susijusiàknygos pasirinkimo prieþastá, atsakymas verti-namas 1, jei tokios prieþasties nenurodo – 0.
69
„Pasakojimo uþbaigimo“ metodika vertinamiketuri kiekybiniai kintamieji: 1) teigiamo veikëjovertinimas: 1 – patinka, 0 – nepatinka; 2) teigiamoveikëjo patikimo prieþastys: 1 – vaikas nurodo, 0 – nenurodo su mokymusi ar mokykla susijusiàprieþastá (arba kelias prieþastis); 3) neigiamo vei-këjo vertinimas: 1 – nepatinka, 0 – patinka;4) neigiamo veikëjo nepatikimo prieþastys: 1 – vai-kas nurodo, 0 – nenurodo su mokymusi ar mokyk-la susijusià prieþastá (arba kelias prieþastis).
„Gimtadienio norø tyrimo“ metodika verti-nami du kiekybiniai kintamieji: 1) noras gautiknygà dovanø: jei vaikas nurodo knygà, vardy-damas pageidaujamas gimtadienio dovanas, at-sakymas vertinamas 1; jei vaikas, vardydamasdovanas, knygos nenurodo, klausiama, ar jis no-rëtø gauti knygà dovanø, jei atsako teigiamai, at-sakymas vertinamas taip pat 1; jei nenurodo ar-ba nenorëtø gauti knygos dovanø, atsakymas ver-tinamas 0; 2) knygos dovanos patikimo lygis(klausiama, jei vaikas pamini arba patvirtina, kadnori gauti knygà dovanø): jei vaikas labai norëtøgauti knygà dovanø, atsakymas vertinamas 1, jei„ðiek tiek“, „nelabai“ – 0.
Kokybinis duomenø kodavimas. Tiriamøjøatsakymai á klausimus: „O kodël tau patinka to-kia pabaiga?“ („Pasakojimo siuþeto pasirinki-mo“ metodika), „Kodël tau patinka Rimas (Ri-ma)?“, t. y. teigiamas veikëjas, „Kodël tau(ne)patinka Linas (Lina)?“, t. y. neigiamas vei-këjas („Pasakojimo uþbaigimo“ metodika), bu-vo vertinami kokybiðkai. Metodikø autoriai ið-skiria ðias kokybiniø kintamøjø kategorijas:
1. Intelektinë mokymosi nauda – þymi vai-ko pasisakymus, kad mokymasis suteikiaþiniø, ágûdþiø, mokëjimø. Skiriamos pen-kios intelektinës mokymosi naudos rû-ðys: 1) þiniø ir ágûdþiø ágijimas, kuris reið-kia þiniø siekimà ir intelektiná tobulëji-mà, pavyzdþiui, „tu gali suþinoti apie ávai-rius dalykus skaitydamas“; 2) mokymosinauda asmeninei raidai, pavyzdþiui, „að
mokausi ir að augu“; 3) kompetencija –mokantis tobulëja vaiko kalbos galimy-bës, pats iðmoksta skaityti, raðyti, pa-vyzdþiui, „kai mokysiuos, tai galësiu patidaug skaityti, apie viskà suþinoti“; 4) spe-cialiosios þinios – kalbama apie mokslà,matematikà, biologijà ir kitus dalykus, pa-vyzdþiui, „suþinosiu apie lëktuvus, kodëldaiktai plûduriuoja“; 5) þiniø kiekis – vai-kas ágyja daug þiniø, pavyzdþiui, „mokyk-loje gali labai daug visko suþinoti“.
2. Pagarbos siekimas – vaikas pasisakymuo-se mini socialinius apdovanojimus, pa-garbà, þavëjimàsi, padëtá, kurià þmonëspasiekia besimokydami, pavyzdþiui, „tutapsi þymus mokslininkas“, „mano ma-ma ir tëtis didþiuosis manimi“.
3. Socialinë nauda kitiems – atspindi vaikopasisakymus, kad mokymasis gali tarnau-ti kitiems þmonëms, pavyzdþiui, „kaidaug suþinosi, galësi padëti kitiems ir pa-mokyti savo vaikus“.
4. Ekonominë nauda – atspindi vaiko su-pratimà, kad ágûdþius galima panaudotiekonominei ir materialinei gerovei kur-ti, pavyzdþiui, „mano dëdë sakë, kad galigauti gerà darbà“.
5. Teigiamas emocinis mokymosi vertini-mas – atspindi teigiamas vaiko mintis apiemokymàsi, pavyzdþiui, „man labiausiaipatinka mokytis“.
6. Teigiamas moralinis vertinimas – nuro-do vaiko vertybines nuostatas mokymosiatþvilgiu, pavyzdþiui, „Rimas yra gerasberniukas, nes nori eiti á mokyklà“, „kaimama pasakë, kad jis turi mokytis, jis nu-ëjo á mokyklà. Jis gerai padarë“.
Kiekvienas ðiø kintamøjø koduojamas skai-èiuojant, kiek kartø yra paminëtas vaiko atsaky-muose. Labai panaðûs ir pasikartojantys atsaky-mai nëra skaièiuojami. Intelektinë mokymosinauda yra suminis visø vaiko paminëtø intelek-tinës naudos rûðiø ávertinimas.
70
Tyrimo duomenø kiekybiná ir kokybiná ko-davimà atliko du nepriklausomi asmenys. Tyri-mo duomenø kodavimo patikimumui patikrin-ti buvo apskaièiuoti Coheno kappa koeficien-
tai: nuo 1,00 iki 0,81 kiekybiniams kintamie-siems (1-a lentelë) ir nuo 1,00 iki 0,82 – kokybi-niams kintamiesiems (2-a lentelë). Tai rodo di-delá duomenø kodavimo patikimumà.
1 lentelë. Coheno kappa koeficientai kiekybiniams kintamiesiems
Pastaba.MSP – su mokymusi susijusios prieþastys; MMSP – su mokymusi ir mokykla susijusios prieþastys; TV – teigiamasveikëjas; NV – neigiamas veikëjas;*** p < 0,001
Pastaba.***p < 0,001
2 lentelë. Coheno kappa koeficientai kokybiniams kintamiesiems
Coheno kappa koeficientai
Kintamieji Pirmasis tyrimas Antrasis tyrimas
„Pasakojimo siužeto pasirinkimo“ metodika
Knygos pasirinkimas 1,00*** 0,88***
Labai patinka tokia pabaiga 1,00*** 0,86***
Knygos pasirinkimas dėl MSP 0,88*** 0,54***
„Gimtadienio norų tyrimo“ metodika
Norėtų gauti knygą dovanų 1,00*** 1,00***
Labai norėtų gauti knygą 1,00*** 1,00***
„Pasakojimo užbaigimo“ metodika
Patinka TV 1,00*** 0,86***
TV patinka dėl MMSP 0,81*** 0,75***
Nepatinka NV 1,00*** 1,00***
NV nepatinka dėl MMSP 0,92*** 1,00***
Coheno kappa koeficientai
Kintamieji Pirmasis
tyrimas
Antrasis
tyrimas
Intelektinė mokymosi nauda 0,82*** 0,74***
Žinių ir įgūdžių įgijimas 0,92*** 0,75***
Mokymosi nauda asmeninei raidai 1,00*** 1,00***
Kompetencija 0,88*** 0,76***
Specialiosios žinios 0,89*** 0,77***
Žinių kiekis 0,91*** 0,78***
Pagarbos siekimas 1,00*** 1,00***
Socialinė nauda kitiems 1,00*** 1,00***
Ekonominė nauda 0,95*** –
Teigiamas emocinis mokymosi vertinimas 1,00*** 0,89***
Teigiamas moralinis vertinimas 1,00*** 0,72***
71
Rezultatai
Skirtingø amþiaus grupiø mokymosi tikslø su-
pratimo palyginimas. Kadangi kiekybiniø duo-menø aibë yra porinë daþniø lentelë (duomenø2 × 2 eilës matrica), grupiø skirtumams nustaty-ti buvo naudojamas χ2 kriterijus su Jeitso tolydu-mo pataisa. Tyrimo rezultatai, pateikti 3-ioje len-telëje, rodo, kad ketveriø ir ðeðeriø metø vaikaiskirtingai motyvuoja savo atsakymus (p < 0,05).Taikant „Pasakojimo siuþeto pasirinkimo“ me-todikà pasirinkæ knygos, o ne kamuolio pasakoji-mo pabaigà ðeðiameèiai (97,6 proc.) daþniau neiketurmeèiai (73,9 proc.) tiriamieji motyvavo sa-vo pasirinkimà, ávardydami su mokymusi susiju-sias prieþastis (χ2(1) = 6,40, p < 0,05). Reikiapasakyti, jog daugiau ðeðiameèiø (61,8 proc.) neiketurmeèiø (43,4 proc.) rinkosi taikant ðià meto-dikà pateiktos istorijos pabaigà, kad knyga, o nekamuolys, taèiau ðis skirtumas nebuvo statistiðkaireikðmingas – iðryðkëjo tik skirtumo tendencija(χ2(1) = 3,34, 0,05 < p < 0,1).
Taikant „Pasakojimo uþbaigimo“ metodikà,
nesiskyrë skirtingo amþiaus vaikø teigiamo vei-këjo, t. y. norinèio eiti á mokyklà, ir neigiamoveikëjo, t. y. nenorinèio eiti á mokyklà, vertini-mas (p > 0,05). Taèiau ðeðiameèiai daþniau neiketurmeèiai motyvavo, kodël jiems patinka tei-giamas (χ2(1) = 6,37, p < 0,05) arba nepatinkaneigiamas veikëjas (χ2(1) = 4,65, p < 0,05), nu-rodydami su mokymusi ir mokykla susijusiasprieþastis.
Nustatant vaikø gimtadienio norus, daugu-ma keturmeèiø (81,1 proc.) ir ðeðiameèiø(91,2 proc.) nurodë, kad norëtø gauti knygà do-vanø, taèiau statistiðkai reikðmingo skirtumo tarpðiø amþiaus grupiø nebuvo nustatyta (p > 0,05).
Kokybiniai kintamieji buvo gauti uþkodavustiriamøjø atsakymus, pateiktus taikant „Pasako-jimo siuþeto pasirinkimo“ ir „Pasakojimo uþbai-gimo“ metodikas. Grupiø vidurkiams palygintitaikëme t kriterijø nepriklausomoms imtims.4-oje lentelëje pateikti duomenys rodo, kad ðe-ðiameèiai daþniau nei keturmeèiai minëjo inte-lektinæ mokymosi naudà (t(119) = –5,76, p < 0,001)ir bûtent ðias intelektinës mokymosi naudos rûðis:
Pastaba.MSP – su mokymusi susijusios prieþastys; MMSP – su mokymusi ir mokykla susijusios prieþastys; TV – teigiamasveikëjas; NV – neigiamas veikëjas;+ 0,05 < p < 0,1; *p < 0,05; **p < 0,01
3 lentelë. Kiekybiniø kintamøjø ávertinimø palyginimas pagal amþiø ir lytá
Amžius Lytis
Kiekybiniai kintamieji 4 metai
n = 53
6 metai
n = 68 χ
2(1) Berniukai
n = 63
Mergaitės
n = 58 χ
2(1)
„Pasakojimo siužeto pasirinkimo“ metodika
Knygos pasirinkimas 43,4% 61,8% 3,34+ 47,6% 60,3% 1,49
Labai patinka tokia pabaiga 100,0% 97,6% 0,00 96,7% 100,0% 0,01
Knygos pasirinkimas dėl MSP 73,9% 97,6% 6,40* 90,0% 88,6% 0,00
„Gimtadienio norų tyrimo“ metodika
Norėtų gauti knygą dovanų 81,1% 91,2% 1,82 84,1% 89,7% 0,40
Labai norėtų gauti knygą 79,1% 79,0% 0,00 69,8% 88,5% 4,44*
„Pasakojimų užbaigimo“ metodika
Patinka TV 86,8% 83,8% 0,04 74,6% 96,6% 9,82**
TV patinka dėl MMSP 41,5% 66,2% 6,37* 52,4% 58,6% 0,26
Nepatinka NV 43,4% 58,8% 2,26 49,2% 55,2% 0,23
NV nepatinka dėl MMSP 43,4% 64,7% 4,65* 54,0% 56,9% 0,02
72
þiniø ir ágûdþiø ágijimà (t(119) = –6,10, p < 0,001),kompetencijà (t(119) = –4,05, p < 0,001) ir þiniøkieká (t(119) = –3,46, p < 0,01). Taip pat ðe-ðiameèiai daþniau nei keturmeèiai ávardijo ekono-minæ mokymosi naudà (t(119) = –3,46, p < 0,01)ir daþniau pasakë teigiamus moralinius vertinimuskalbëdami apie mokymàsi (t(119) = –2,85,p < 0,01). Kitus kokybinius kintamuosius abi am-þiaus grupës vertino vienodai (p > 0,05).
Kadangi buvo nustatyti minëti ketveriø ir ðe-ðeriø metø amþiaus grupiø kokybiniø kintamø-jø ávertinimø skirtumai, toliau buvo atlikta at-skirai kiekvienos amþiaus grupës ávardytø tiria-møjø mokymosi tikslø kategorijø analizë. At-liktame tyrime nei keturmeèiai, nei ðeðiameèiainepaminëjo, kad mokymasis gali suteikti pagar-
bà, padëtá, taèiau jie ávardijo intelektinæ ir socia-linæ, o ðeðiameèiai – ir ekonominæ mokymosinaudà. Blokuotø duomenø vienfaktorinës dis-persinës analizës rezultatai rodo, jog skiriasi tiekketurmeèiø (F(3,156) = 34,38, p < 0,001), tiekðeðiameèiø (F(3,201) = 155,58, p < 0,001) ðiømokymosi naudos rûðiø paminëjimas. Tiriamiejidaþniausiai minëjo intelektinæ mokymosi nau-dà (4-a lentelë). Analizuojant penkias intelekti-nës mokymosi naudos rûðis taip pat nustatyta,jog tiek keturmeèiai (F(4,208) = 23,08,p < 0,001), tiek ðeðiameèiai (F(4,268) = 108,78,p < 0,001) jas mini skirtingai. Daþniausiai abie-jø amþiaus grupiø vaikai minëjo þiniø ir ágûdþiøágijimà bei þiniø kieká, reèiausiai – mokymosinaudà asmeninei raidai (4-a lentelë). Tiek ke-
4 lentelë. Kokybiniø kintamøjø ávertinimø vidurkiai (standartiniai nuokrypiai) bei palyginimas pagal amþiø ir lytá
Pastaba.**p < 0,01; ***p < 0,001
Amžius Lytis
Kokybiniai kintamieji 4 metai
n = 53
6 metai
n = 68 t
Berniukai
n = 63
Mergaitės n = 58
t
Intelektinė mokymosi nauda 1,34
(1,63)
3,31
(2,13) –5,76***
2,37
(2,12)
2,53
(2,21)
–0,43
Žinių ir įgūdžių įgijimas 0,51
(0,78)
1,51
(0,98) –6,10***
1,08
(1,00)
1,07
(1,06) 0,06
Mokymosi nauda asmeninei
raidai
0,11
(0,32)
0,07
(0,40) 0,59
0,11
(0,44)
0,07
(0,26) 0,63
Kompetencija 0,17
(0,43)
0,62
(0,77) –4,05***
0,38
(0,63)
0,47
(0,73) –0,68
Specialiosios žinios 0,13
(0,59)
0,21
(0,53) –0,72
0,13
(0,46)
0,22
(0,65) –0,96
Žinių kiekis 0,42
(0,63)
0,93
(0,92) –3,46**
0,67
(0,88)
0,74
(0,81) –0,49
Pagarbos siekimas 0 0
– 0 0 –
Socialinė nauda kitiems 0,06
(0,23)
0,12
(0,32) –1,20
0,08
(0,27)
0,10
(0,31) –0,46
Ekonominė nauda 0 0,18
(0,42) –3,46**
0,11
(0,32)
0,09
(0,34) 0,42
Teigiamas emocinis mokymosi
vertinimas
0,06
(0,23)
0,10
(0,31) –0,91
0,06
(0,25)
0,10
(0,31) –0,79
Teigiamas moralinis vertinimas 0,75
(0,90)
1,21
(0,84) –2,85**
0,98
(0,90)
1,03
(0,90) –0,31
73
turmeèiø, tiek ðeðiameèiø vaikø atsakymuosebuvo minimas ir teigiamas emocinis, ir teigia-mas moralinis mokymosi vertinimas, taèiau pas-tarasis abiejose amþiaus grupëse daþniau buvominimas (t(51) = –5,56, p < 0,001 keturme-èiø; t(67) = –10,11, p < 0,001 ðeðiameèiø gru-pëje).
Berniukø ir mergaièiø mokymosi tikslø su-
pratimo palyginimas. Antrasis ðio tyrimo uþda-vinys – palyginti ikimokyklinio amþiaus berniu-kø ir mergaièiø mokymosi tikslø supratimà. Ty-rimo rezultatai rodo (3-ia lentelë), jog berniukøir mergaièiø skiriasi tik du kiekybiniø kintamøjøávertinimai: „Gimtadienio norø tyrime“ mergai-tës (88,5 proc.) daþniau nei berniukai (69,8 proc.)nurodë, jog labai norëtø gauti knygà dovanø(χ2(1) = 4,44, p < 0,05) (nors nesiskiria knygoskaip dovanos paminëjimas, p > 0,05) ir „Pasa-kojimo uþbaigimo“ tyrime joms (96,6 proc.)daþniau nei berniukams (74,6 proc.) patinka tei-giamas, t. y. norintis eiti á mokyklà, veikëjas(χ2(1) = 9,82, p < 0,01) (nors nesiskyrë neigia-mo veikëjo vertinimas, p > 0,05).
Reikia pasakyti, kad nesiskiria berniukø irmergaièiø pasakytø atsakymø motyvavimo daþ-numas tiek „Pasakojimo siuþeto pasirinkimo“,tiek „Pasakojimo uþbaigimo“ tyrime (p > 0,05).Kokybiniø kintamøjø ávertinimø palyginimas(4-a lentelë) pagal lytá taip pat rodo, jog nëra sta-tistiðkai reikðmingø skirtumø tarp berniukø irmergaièiø mokymosi tikslø supratimo (p > 0,05).
Antrasis tyrimas
Metodika
Tyrimas atliktas 2006 m. kovo–balandþio më-nesiais. Duomenis rinko Vytauto Didþiojo uni-versiteto Bendrosios psichologijos katedros ba-kalaurë D. Kuèinskaitë.
Tiriamieji. Tyrime dalyvavo 62 penkiameèiaivaikai (amþiaus vidurkis 5 m. 5 mën., SD = 3 mën.).
30 (48,4 proc.) vaikø gyvena Kaune, o 32 (51,6 proc.)– Këdainiø rajone. Visi vaikai lankë ikimokyk-lines ugdymo ástaigas. Tyrime dalyvavo tik tievaikai, kuriø tëvai (63 (90 proc.)) sutiko, kad jøvaikas bûtø apklaustas, ir patys pareiðkë noràdalyvauti tyrime (atsisakë 1 (1,6 proc.) vaikas).
Tyrimo metodai. Tyrimo metu, kaip ir pir-majame tyrime, buvo taikomos tos paèios trysmetodikos – „Pasakojimo siuþeto pasirinkimo“,„Pasakojimo uþbaigimo“, „Gimtadienio norø ty-rimo“. Jø apraðymas pateiktas prie pirmojo tyri-mo metodikos apraðymo.
Uþkodavus tyrimo metu surinktus duome-nis, tyrime nedalyvavæs asmuo, remdamasis ty-rimo metodikos apraðymu, ið naujo uþkodavo20 proc. tyrimo duomenø. Tyrimo duomenø ko-davimo patikimumui patikrinti buvo apskai-èiuoti Coheno kappa koeficientai: nuo 1,00 iki0,54 kiekybiniams kintamiesiems (1-a lentelë)ir nuo 1,00 iki 0,72 kokybiniams kintamiesiems(2-a lentelë). Tai rodo pakankamà duomenø ko-davimo patikimumà.
Rezultatai
Ðiuo tyrimu siekiama palyginti kaime ir miestegyvenanèiø penkiameèiø mokymosi tikslø su-pratimà. Tyrimo rezultatai rodo (5-a ir 6-a len-telës), kad kaime ir mieste gyvenanèiø vaikømokymosi tikslø supratimas labai panaðus.Analizuojant kiekybiniø kintamøjø skirtumusnustatytas tik vienas statistiðkai reikðmingasskirtumas: taikant „Pasakojimo siuþeto pasi-rinkimo“ metodikà mieste gyvenantys(100 proc.) daþniau nei kaime gyvenantys(72 proc.) penkiameèiai ávardijo su mokymusisusijusias prieþastis (χ2(1) = 3,87, p < 0,05),taèiau jø ávardijimas nesiskyrë „Pasakojimo uþ-baigimo“ tyrime (p > 0,05).
Nustatyti du kokybiniø kintamøjø skirtumai:mieste gyvenantys daþniau nei kaime gyvenan-tys penkiameèiai minëjo þiniø kiekio didëjimà
74
Pastaba.MSP – su mokymusi susijusios prieþastys; MMSP – su mokymusi ir mokykla susijusios prieþastys; TV – teigiamasveikëjas; NV – neigiamas veikëjas;+ 0,05 < p < 0,1; *p < 0,05
5 lentelë. Kiekybiniø kintamøjø ávertinimø palyginimas pagal gyvenamàjà vietà
Gyvenamoji vieta Kiekybiniai kintamieji
Kaimas n = 32 Miestas n = 30 χ2(1)
„Pasakojimo siužeto pasirinkimo“ metodika
Knygos pasirinkimas 81,3% 56,7% 3,32+
Labai patinka tokia pabaiga 64,0% 70,6% 0,01
Knygos pasirinkimas dėl MSP 72,0% 100,0% 3,87*
„Gimtadienio norų tyrimo“ metodika
Norėtų gauti knygą dovanų 93,5% 80,0% 1,41
Labai norėtų gauti knygą 83,3% 70,8% 0,59
„Pasakojimo užbaigimo“ metodika
Patinka TV 75,0% 83,3% 0,24
TV patinka dėl MMSP 46,9% 33,3% 0,68
Nepatinka NV 37,5% 50,0% 0,54
NV nepatinka dėl MMSP 59,4% 63,3% 0,01
6 lentelë. Kokybiniø kintamøjø ávertinimø vidurkiai (standartiniai nuokrypiai) ir palyginimas pagal gyvenamà-jà vietà
Pastaba. *p < 0,05
Gyvenamoji vieta
Kokybiniai kintamieji Kaimas n = 32 Miestas n = 30 t
Intelektinė mokymosi nauda 1,38
(1,31)
1,90
(1,75)
–1,34
Žinių ir įgūdžių įgijimas 0,59
(0,76)
0,57
(0,77) 0,14
Mokymosi nauda asmeninei raidai 0,06
(0,25)
0,23
(0,57) –1,55
Kompetencija 0,47
(0,67)
0,53
(0,78) –0,35
Specialiosios žinios 0,13
(0,34)
0,10
(0,31) 0,31
Žinių kiekis 0,13
(0,34)
0,43
(0,68) –2,29*
Pagarbos siekimas 0
0,07
(0,25) –1,49
Socialinė nauda kitiems 0,03
(0,18)
0,23
(0,43) –2,45*
Ekonominė nauda 0,03
(0,18)
0,03
(0,18) –0,05
Teigiamas emocinis mokymosi
vertinimas
0,41
(0,50)
0,37
(0,62) 0,28
Teigiamas moralinis vertinimas 0,69
(0,69)
0,53
(0,68) 0,88
75
mokantis (t(60) = –2,29, p < 0,05) ir socialinæmokymosi naudà (t(60) = –2,45, p < 0,05).
Analizuojant atskirai pagal gyvenamàjà vie-tà kiekvienos grupës tiriamøjø ávardytas moky-mosi tikslø kategorijas nustatyta, jog tiriamiejiminëjo intelektinæ, socialinæ ir ekonominæ mo-kymosi naudà, o gyvenantys mieste – ir pagarbossiekimà mokantis. Blokuotø duomenø vienfak-torinës dispersinës analizës rezultatai rodo, jogskiriasi tiek kaime (F(3,93) = 33,32, p < 0,001),tiek mieste (F(3,87) = 30,53, p < 0,001) gyve-nanèiø vaikø ðiø mokymosi naudos rûðiø pami-nëjimas. Tiriamieji daþniausiai minëjo intelekti-næ mokymosi naudà (6-a lentelë). Analizuojantpenkias intelektinës mokymosi naudos rûðis taippat nustatyta, jog tiek kaime (F(4,124) = 7,62,p < 0,001), tiek mieste (F(4,116) = 3,27,p < 0,05) gyvenantys vaikai jas minëjo skirtin-gai. Daþniausiai tiriamieji minëjo þiniø ir ágû-dþiø ágijimà bei kompetencijà, reèiausiai – kai-me gyvenantys mokymosi naudà asmeninei rai-dai, mieste gyvenantys – specialiøjø þiniø ágijimà(6-a lentelë). Tiek kaime, tiek mieste gyvenanèiøvaikø atsakymuose buvo minimas ir teigiamasemocinis, ir teigiamas moralinis mokymosi ver-tinimas. Nors teigiamas moralinis mokymosivertinimas abiejose grupëse buvo minimas daþ-niau, statistiðkai reikðmingo skirtumo tarp jøpaminëjimo kiekvienoje grupëje nebuvo nustaty-ta (t(31) = –1,72, p > 0,05 kaime gyvenanèiøgrupëje; t(29) = –0,96, p > 0,05 mieste gyve-nanèiø grupëje).
Tyrimø rezultatø apibendrinimas
Lietuvoje ikimokyklinio amþiaus vaikø moky-mosi tikslø supratimo tyrimo sritis nesulaukëpakankamo tyrëjø dëmesio. Todël esant þiniøapie ankstyvàjá mokymosi tikslø supratimo atsi-radimà ir kaità trûkumui, dviem atliktais tyri-mais buvo siekiama iðsiaiðkinti mokymosi tiks-lø supratimà ikimokykliniame amþiuje. Buvo
svarbu nustatyti, kaip vaikai supranta – Kodëlþmonës mokosi? Kodël mokymasis yra svarbus?Ðia tema uþsienyje nemaþai domëjosi J. Li sukolegomis (Li, 2004a, 2004b; Li and Wang,2004). Jie tyrë lyties, amþiaus ir kultûrinës ap-linkos átakà ðiam supratimui. Remiantis atlik-tais tyrimais (Li, 2004a, 2004b), atliekant pir-màjá tyrimà buvo tikimasi, kad: 1) amþius bussvarbus mokymosi tikslø supratimo veiksnys –kuo vyresni vaikai, tuo mokymosi tikslø supra-timas bus geresnis; 2) berniukø ir mergaièiø mo-kymosi tikslø supratimas skirsis. Atliekant ant-ràjá tyrimà buvo manoma, kad bus nustatytos sà-sajos tarp vaikø gyvenamosios vietos ir moky-mosi tikslø supratimo.
Pirmojo tyrimo kiekybiniø duomenø anali-zë parodë, kad jau keturmeèiai vaikai suprantamokymosi tikslus. Ir ketveriø, ir ðeðeriø metøvaikams patinka knygos. Jie gali paaiðkinti, kuoknyga naudinga. Taip pat keturmeèiai ir ðeðia-meèiai sugeba ávertinti pozityvø ar negatyvø vei-këjø elgesá, susijusá su mokyklos lankymu, ir pa-sakyti savo nuomonæ apie mokymàsi ir mokyk-là. Vis dëlto pastebëti ir tam tikri skirtumai tarpðiø amþiaus grupiø vaikø: keturmeèiai ne visadasugebëjo pagrásti savo atsakymus, o ðeðiameèiaibuvo daug nuoseklesni kalbëdami temomis, su-sijusiomis su mokymusi. Taigi su amþiumi vai-kas gali geriau pagrásti atsakymus, pasakydamassavo mintis apie mokyklà ir mokymàsi. Vystan-tis vaiko kalbai ir màstymui, jis sugeba geriauiðreikðti savo mintis bei nuomonæ.
Pirmojo tyrimo kokybiniø duomenø analizëatskleidë, kad ir jaunesnieji, ir vyresnieji ikimo-kyklinukai gali pasakyti, kokià naudà turi mo-kymasis. Jie iðvardija tokias mokymosi naudosrûðis kaip intelektinæ, ekonominæ bei socialinæ,pasako teigiamas vertybines nuostatas dël mo-kymosi ir mini teigiamà mokymosi vertinimà.Taèiau ðeðiameèiai, daþniau motyvuodami savoatsakymus, taip pat daþniau nei keturmeèiai ávar-dija ðiuos mokymosi tikslus: intelektinius (ið jø
76
daþniau nei keturmeèiai mini þiniø ir ágûdþiøágijimà, kompetencijà, þiniø kieká) ir ekonomi-nius. Taip pat jie daþniau nei keturmeèiai pasa-ko teigiamà moraliná mokymosi vertinimà. Tai-gi galima teigti, kad su amþiumi gerëja vaikø mo-kymosi tikslø supratimas. Tai yra susijæ su vaikointelektine raida. Anot J. Li (2004a), kurios ty-rimo rezultatai taip pat rodo amþiaus átakà mo-kymosi tikslø supratimui, vykstant kognityvi-niam vystymuisi vyresni vaikai geba asimiliuotiávairesnius mokymosi veiklos aspektus, kuriuospateikia vaiko aplinkoje esantys vyresnieji (pvz.,tëvai, vyresnieji broliai ir seserys, auklëtojos irpan.). Vadinasi, amþius yra svarbus vaikams su-prantant mokymosi tikslus bei perimant supra-timà „mokaisi esi geras, nesimokai esi blogas“,taèiau amþius nëra svarbus veiksnys vaikams ver-tinant mokymàsi, t. y. su amþiumi nesikeièia tei-giamos vaiko mintys, jausmai kalbant apie mo-kymàsi ir mokyklà.
Pirmojo tyrimo rezultatai parodë, kad ski-riasi tik berniukø ir mergaièiø teigiamo veikëjopoelgio vertinimo ir pageidavimo gauti knygà do-vanø daþnumas. Vertinant ikimokyklinio amþiausberniukø ir mergaièiø atsakymus pagal kokybi-nes kategorijas, skirtumø tarp lyèiø nepastebëta.Ðie tyrimo duomenys sutampa su kitø tyrimø (Li,2004a, 2004b), kuriais taip pat nustatyta, kad mer-gaièiø ir berniukø poþiûris á mokymàsi skiriasinedaug, duomenimis. Tai leidþia manyti, jog vai-ko aplinkoje esantys suaugusieji (tëvai, auklëto-jos ir t. t.) labai panaðiai skatina berniukus ir mer-gaites bei panaðiai kreipia dëmesá á konkretausberniuko arba mergaitës veiklà, susijusià su mo-kymusi, bei apskritai á akademinæ veiklà.
Nagrinëjant vaikø, gyvenanèiø mieste ir kai-me, mokymosi tikslø supratimà, buvo nustatytatik keletas skirtumø: mieste gyvenantys penkia-meèiai daþniau nei kaime gyvenantys nurodë sumokymusi susijusias prieþastis rinkdamiesi kny-gos pasakojimo pabaigà ir mieste gyvenantysdaþniau nei kaime gyvenantys minëjo þiniø kie-
ká ir socialinæ naudà kitiems, ávardydami moky-mosi tikslus. Bûtø galima manyti, jog ðiuos skir-tumus lëmë aplinka, kurioje auga vaikas. Taèiaune tik gyvenamoji vieta, kuri buvo nagrinëta, galibûti aplinkos rodiklis. Reikia nepamirðti tokiøaplinkos rodikliø kaip tëvø iðsilavinimas, ðeimospajamos, sudëtis ir pan. Ðiame tyrime minëti ro-dikliai galëjo bûti ðalutiniai kintamieji, todël at-eityje vertëtø atlikti tolesnius tyrimus ðioje srityjeir panagrinëti, kurie kultûrinës aplinkos aspektaiyra susijæ su mokymosi tikslø supratimu ikimo-kykliniame amþiuje. Gali bûti, kad tokiø sàsajø irnëra, jei mûsø visuomenës subgrupiø poþiûris ámokymàsi nesiskiria, nors atskirø individø galiskirtis (Spiro, 1987, cituojama – pagal Li, 2004a).
Lygindamos savo tyrimø rezultatus su pana-ðiais tyrimais, atliktais Jungtinëse AmerikosValstijose ir Kinijoje (Li, 2004b; Li and Wang,2004), matome, kad mûsø tyrimuose dalyvavæ,kaip ir kitø ðaliø vaikai, daþniausiai mini inte-lektinæ mokymosi naudà. Visi ðiuose tyrimuosedalyvavæ ikimokyklinukai sutaria, kad mokyma-sis suteikia daug þiniø ir ágûdþiø. Taèiau paste-bëta ir tam tikrø skirtumø. Pirmajame tyrimedalyvavæ vaikai visai neminëjo, o antrajame – tikkeletas vaikø, gyvenanèiø mieste, minëjo, kadmokymasis suteikia pagarbà visuomenëje. Ki-nai pagarbos siekimà minëdavo antroje vietojepo intelektinës mokymosi naudos. Taip pat kinøvaikai daþniau nei dalyvavusieji mûsø tyrime mi-nëjo teigiamo moralinio vertinimo ir teigiamoemocinio vertinimo kategorijas. Vadinasi, jiemsmokymasis suteikia didelá malonumà, dþiaugs-mà, pasitenkinimà, o vaikai lietuviai retai kadaminëjo ðiuos mokymosi aspektus. Tai leidþia ma-nyti, jog Lietuvoje, kaip ir Amerikoje, mokyma-sis labiau siejamas su gebëjimais (Azijoje – supastangomis), o tai lemia nuostatà, kad ádëjæspastangø, bûsi gerbiamas visuomenëje. Mûsø kul-tûroje akcentuojant intelektinæ mokymosi nau-dà ir nesiejant mokymosi su socialiniais ir mo-raliniais aspektais, jau ikimokyklinio amþiaus
77
vaikas mokymàsi vertina kaip veiklà, teikianèiàmaþai teigiamø emocijø (teigiamas emocinismokymosi vertinimas pirmajame tyrime mini-mas net reèiau nei moralinis vertinimas). Gali-ma manyti, kad dël to vëliau, susidûrus su skai-tymo, raðymo ar skaièiavimo ágûdþiø ásisavini-mo sunkumais, arba dar vëlesniame mokykli-niame amþiuje, ágijus pagrindiniø ágûdþiø, mo-kymosi motyvacija pradeda smarkiai maþëti.
Apibendrinant galima teigti, jog ðis pirmasisLietuvoje atliktas bandymas panagrinëti ikimo-kyklinukø mokymosi tikslø supratimà parodë,kad þinojimas, kaip vaikai supranta, kodël þmo-nës mokosi, kodël mokymasis yra svarbus, galipadëti kurti poveikio programas, stiprinanèiasvaikø mokymosi motyvacijà, tikintis, jog ir mo-kykliniais metais nemaþës vaikø noras mokytis.
Iðvados
1. Jau ikimokykliniame amþiuje vaikai turitam tikrà mokymosi tikslø sampratà. Jie pabrë-þia intelektinæ mokymosi naudà, bet nesieja mo-kymosi su socialiniais ir moraliniais aspektais.Taip pat ðio amþiaus vaikai mokymàsi vertinakaip veiklà, teikianèià maþai teigiamø emocijø.
2. Ikimokyklinio amþiaus vaikø mokymositikslø samprata susijusi su vaiko amþiumi, betnesusijusi su lytimi. Iðvadà apie gyvenamosiosvietos ir mokymosi tikslø supratimo sàsajas busgalima daryti atlikus kitus tyrimus, kuriuose buskontroliuojami tokie ðalutiniai kintamieji kaiptëvø iðsilavinimas, pajamos, ðeimos sudëtis ir pa-naðiai.
2 PRIEDAS. „Pasakojimo uþbaigimo“ metodikos stimuliacinë medþiaga
1 PRIEDAS. „Pasakojimo siuþeto pasirinkimo“ metodikos stimuliacinë medþiaga
78
LITERATÛRA
D’Andrade R. G. The development of cognitiveanthropology. New York: Cambridge University Press,1995.
Dweck C. S. Self-theories. Philadelphia: Psycholo-gy Press. 1999.
Ford M. Motivating human: Goals, emotions, andpersonal agency beliefs. Newburry Park, CA: Sage, 1992.
Ford M., Nichols C. W. A taxonomy of humangoals and some possible applications // Humans as self-constructing living systems: Putting the framework towork / Ed. by M. E. Ford, D. H. Ford. New York:Lawrence Erlbaum Associates Inc., 1987. P. 289–311.
Glebuvienë V., Grigaitë B., Monkevièienë O. Lie-tuvos vaikø brandumo mokyklai tyrimo mokslinë ana-lizë. Vilnius: Vilniaus pedagoginis universitetas, 2002.
Li J. I learn and I grow big: Chinese preschoolers’purposes for learning // International Journal of Beha-vioral Development. 2004a, vol. 28 (2), p. 116–128.
Li J. Learning as a task or virtue: U.S. and Chinesepreschoolers explain learning // Developmental Psy-chology. 2004b, vol. 40 (4), p. 595–605.
Li J., Wang Q. Perceptions of achievement and achie-ving peers in U.S. and Chinese kindergartners // SocialDevelopment. 2004, vol. 13, p. 413–436.
Monkevièienë O. Prieðmokyklinis vaikø ugdymas //Mano vaikai / Sud. O. Monkevièienë. Kaunas: Ðviesa,2003. P. 7–21.
Nicholls J. P. Achievement motivation: conceptionsof ability, subjective experience, task choice, and per-formance // Psychological Review. 1984, vol. 91,p. 328–346.
Quinn N., Holland D. Language and thought. NewYork: Cambridge University Press, 1987.
Stipek D. Motivation to learn: From theory topractice. New York: Englewood Cliffs, 1988.
Schunk D. H. Learning theories: An educationalperspective. 4th edition. New Jersey: Pearson MerrillPrentice Hall, 2004.
Wang Q., Leichtman M. D. Same beginnings, dif-ferent stories: A comparison of American and Chinesechildren’s narratives // Child Development. 2000,no 71, p. 1329–1346.
CONCEPTION OF PURPOSES OF LEARNING IN PRESCHOOL-AGE
Saulë Raiþienë, Auksë Endriulaitienë, Jurgita Ormerod
S u m m a r y
Learning begins early in life; so do children’s beliefsand attitude towards learning. Much is known abouthow children learn in general as well as in specificdomains, however, little is known about the early be-ginnings and development of academic purposes. Theaim of this study was to discover how preschoolersunderstand the reasons for learning. Two studies weredone to achieve this goal. 121 children participated inthe first study which tried: 1) to compare the unders-tanding of reasons for learning of four- and six-year-old children and 2) to compare the understanding ofreasons for learning of boys and girls in preschool age.Sixty-two children took part in the second study whichexamined the perception of reasons for learning offive-year-old children living in the country and in acity. All data were collected using there methods:„Cow scenario“ (Li, 2004a), „School stories“ (Wangand Leichtman, 2000), „Birthday book probing“ (Li,2004a). Two types of variables, reflective and content,were examined. The results of the first study revealed
that already four-year-old children have their opinionabout the learning process and school. Their attitudetowards learning changes as children grow up. Youngerchildren appeared to have already developed some basicunderstandings of reasons for learning, although elderchildren showed much more consistent patterns thantheir younger peers. Analysis of children’s answers bycontent variables shoved that younger and elder childrenidentified the following types of benefits from learning:intellectual, economic, and social (for the benefit ofothers). They have a positive attitude to the learningprocess and can formulate the positive emotional effectof learning. However, six-year-old children name thecategories of intellectual and economic benefit and thevalue expression more often than their younger peers.The boys’ and girls’ attitude towards learning was verysimilar. The results of the second study revealed thatthere was a difference in understanding the social be-nefit and gaining knowledge / skill among five-year-oldchildren living in a village and in a city.
Key words: purposes of learning, preschoolers.
Áteikta 2006-09-01
Pataisytas straipsnis áteiktas 2007-02-07
