Švietimo mainų paramos fondas

MokoMės visą gyveniMą

2011 m. vasaris, Nr. 8

2

TURINYS

Savanoriškos veiklos metų pristatymas . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 4 psl.

Comenius projektai skatina savanorystę . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 5 psl.

Savanorystės aspektas Grundtvig projektuose . . . . . . . . . . 6 psl.

Erasmus mentoriai mokiniams suteiks naudingų žinių . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 8 psl.

Aukštojo mokslo aktualijos . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 9-11 psl.

Studijų parodos atgarsiai . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 12 psl.

Anonsai ir paraiškų teikimo terminai . . . . . . . . . . . . . . . . . . 13-14 psl.

4

MininT eURoPos sAvAnoRiŠkos veikLos MeTUs

Pagrindiniai savanorystės sektoriai es, remiantis 2010 m.„eurobarometro“ apklausos duomenimis

sekt

oria

i

Sporto ir aktyvaus poilsio gamtoje klubai

Švietimo, meno, muzikos ar kultūros draugijos

Religinės ar bažnytinės draugijos

Labdaros ir socialinės paramos organizacijos

Profesinės sąjungos

34%

22%

16%

17%

13%

0 5 10 15 20 25 30 35 40

savanoriška veikla populiarėja

es šalyse savanoriška veikla – ne naujiena

Nors savanorių veikla kilni ir nau-dinga visuomenei, tačiau daugelis žmonių ją vis dar vertina skeptiškai. Šiemet pats tinkamiausias laikas atsigręžti į savanorystę, ją pažinti, o gal net ir pakeisti susiformavusį požiūrį.2011-uosius Europos Komisija (EK) paskelbė europos savanoriškos veiklos metais, siekdama skatinti europiečius aktyviau įsitraukti į vi-suomeninę veiklą. Europos savano-riškos veiklos metų šūkis: „Būk sava-noris – keisk pasaulį“. Daugiausia dėmesio bus skiriama savanorių mokymui, akreditavimui ir veiklos kokybės užtikrinimui. EK ska-tins ir tarpvalstybinius mainus, sava-norių organizacijų bei kitų sektorių sąveiką, didelį dėmesį skirdama ben-dradarbiavimui su įmonėmis.

Dėmesys jaunimui irsenjoramsLietuvoje už Europos savanoriškos veiklos metų renginių ir kitų inicia-tyvų organizavimą atsakinga Socia-linės apsaugos ir darbo ministerija, konsultuodamasi su įvairiomis or-ganizacijomis, parengė Nacionalinę 2011-ųjų Europos savanoriškos vei-klos, kuria skatinamas aktyvus pilie-tiškumas, metų programą. Pagal minėtąją programą Lietu-va sieks dviejų prioritetų: vyresnio amžiaus žmonių įsitraukimo į sa-vanorišką veiklą skatinimo ir jauni-mo savanoriškos veiklos plėtojimo. Mūsų šalyje vis dar mažas vyresnio amžiaus žmonių, įsitraukusių į sava-norišką veiklą, skaičius, o jaunimo sa-vanorystę plėtojančioms organizaci-joms trūksta kompetencijų priimti savanorius ir planingai organizuoti jų veiklą.

naudinga informacija ir įvykiaiSpecialiai 2011-iesiems – Europos sa-vanoriškos veiklos metams – sukurta interneto svetainė http://europa.eu/volunteering, kurioje pateikiama ak-tuali informacija apie savanorystę, šiemet vyksiančius renginius. Šioje svetainėje taip pat galima susipažin-ti su įdomiomis savanorių istorijo-mis, užduoti rūpimus klausimus. Joje

bus skelbiama ir aktuali informacija lietuvių kalba. Naudingos informaci-jos taip pat rasite Europos savanoriš-kos veiklos metų aljanso tinklalapyje http://www.eyv2011.eu. Šiais metais ES šalyse vyks ir Euro-pos savanoriškos veiklos metų tu-ras, į kurį bus kviečiami asmenys ir organizacijos iš visos Lietuvos. Planuojama, kad turo dalyviai Lie-tuvą aplankys birželio pabaigoje. Turo metu su savanoriais dirbančios įvairaus profilio organizacijos turės galimybę pristatyti ir viešinti savo veiklą bei pritraukti potencialius sa-vanorius.

Švietimo mainų paramos fondo programos ir iniciatyvosŠvietimo mainų paramos fondas (Fondas) šiemet taip pat nemažą dėmesį skiria Europos savanoriškos veiklos metams. Fondas įgyvendins įvairias iniciatyvas, dalyvaus temi-niuose renginiuose.Viena iš Fondo vykdomų iniciatyvų – „Erasmus Lietuvos mokykloms“. Ją įgyvendinant, Erasmus programoje dalyvavę ar dabar dalyvaujantys stu-dentai ir Erasmus mentoriai moks-leivius supažindins su tarptautinio mobilumo galimybėmis. Aktyviai į savanorišką veiklą kvie-čiami įsitraukti ir senjorai, kurie gali rengti ir įgyvendinti projektus pagal Grundtvig programą. Mokiniai, mo-kytojai ir kiti ikimokyklinio ugdymo atstovai savanorystės idėją gali įgy-vendinti pagal Comenius programos veiklas.

„Savanoriška veikla Lietuvoje populia-rėja, ją koordinuojančių nevyriausybi-nių organizacijų kompetencija didėja ir tai sudaro sąlygas į šią veiklą įtraukti vis daugiau žmonių. Naujausi tyrimai rodo, jog Lietuvo-je vis dar populiaru būti savanoriu tvarkant aplinką, globojant senyvo amžiaus žmones ar papildomą laiką skiriant beglobiams gyvūnams. Bū-tent šie metai turėtų tapti lūžiu, padė-siančiu mūsų visuomenei savanorišką veiklą suvokti plačiau, giliau, priimti ją kaip žmogui ir visai valstybei naudin-gą procesą.“

Lietuvos jaunimo organizacijų tarybos (LiJOT) prezidentas

Šarūnas Frolenko

„Savanoriška veikla ES šalyse nėra naujas reiškinys. Jos tradicijos Prancū-zijoje ar Vokietijoje siekia beveik šimtą metų. Šiuo metu viena populiariausių tarptautinės savanorystės – Europos savanorių tarnybos (EST) – programa ES šalyse veikia nuo 1996-ųjų metų. Pagal ją kasmet apie 6000 jaunų eu-ropiečių vyksta savanoriauti į kitą šalį.EST atvira ir Lietuvos jaunimui. Vien tik 2010-aisiais į įvairias ES ir kaimyninių regionų šalis užsiimti savanoriška vei-kla išvyko daugiau nei 120 jaunuolių. Dar tiek pat jaunų europiečių kasmet atvyksta savanoriauti į Lietuvą.“

Europos savanorių tarnybos (EST) projektų koordinatorius

Saulius Valentinavičius

5

Švie

tim

o m

ainų

par

amos

fond

asComenius PRojekTAi skATinA sAvAnoRysTę

Vilniaus Adomo Mickevičiaus gim-nazijos mokiniai ir mokytojai jau antrus metus sėkmingai dalyvauja tarptautiniame Europos Komisijos finansuojamame Mokymosi visą gy-venimą programos Comenius veiklos projekte. Šiame projekte kartu su lietuvaičiais savanorystės idėjas įgy-vendina Lenkijos, Ispanijos ir Sicilijos mokyklų jaunimas ir mokytojai. Vie-nas iš svarbiausių šio projekto tikslų – padėti jaunimui suvokti ekologijos idėjas, kurias jis galėtų įprasminti ir ateityje. Mūsų gimnazijos mokiniai savano-riai, vedami Comenius šūkio „Santar-vė ir harmonija su gamta – žingsnis gilesnio gyvenimo pažinimo link“, aktyviai įsitraukė į projektinės veiklos įgyvendinimą nuo pat projekto pra-džios. Praėjusiais metais savanoriai iš vienuoliktų klasių kartu su mokyto-jais surengė žygį Neries upės kranti-ne, turėdami aiškų ir kilnų tikslą – su-tvarkyti šiukšlėmis „apaugusius“ upės krantus, taip skatindami kitus mies-tiečius puoselėti ir saugoti Vilniaus gamtą. Akcijos akimirkos išsaugotos pačių moksleivių sukurtame filme ir nuotraukų ekspozicijoje. Po šio žy-gio vis daugiau gimnazijos mokinių savanoriškai prisidėjo prie projekto veiklų įgyvendinimo ir dar aktyviau dalyvavo surengtoje mokyk los teri-torijos tvarkymo akcijoje.

Įsibėgėjusios savanoriškos veiklos renginiai sekė vieni paskui kitus. Ypač džiaugiamės surengta labdaros akcija „Nematoma Comenius ranka“, kurios metu jaunesniųjų klasių moki-niai iš socialiai remtinų šeimų turėjo galimybę apsilankyti teatre ir pasimė-gauti Pepės Ilgakojinės nuotykiais. Prasidėjus kalėdinių dovanų šurmu-liui, septintųjų ir aštuntųjų klasių mokiniai savanoriai nustebino savo rankų darbo kūriniais – širdelėmis, Kalėdų atvirukais, karoliais – Lenkijos miesto Brzego vaikų globos namus. Projekto partnerių mokykla Lenkijo-

je neliko skolinga ir savo dovanėlė-mis nudžiugino Lietuvos vaikų glo-bos namų auklėtinius. Šiuo metu mūsų mokyklos savano-riai rengia miuziklą. Aktyviausi šios veiklos dalyviai turės galimybę vai-dinti šiame miuzikle kartu su mo-kiniais iš trijų bendradarbiaujančių šalių jau šiemet.

Irena Litvinovič Vilniaus Adomo Mickevičiaus

gimnazijos Comenius daugiašalės mokyklų partnerystės projektas „Life

in peace and harmony with nature leads to better life understanding“.

Ekologinis žygis Nėries upės krantine Mokyklos teritorijos švarinimas

Mokinių meno dirbtuvės

6

sAvAnoRysTės AsPekTAs GrundtviG PRojekTUose

senjorai sako: „non sToP!“

Viena iš galimybių atskleisti ir įpras-minti savanorystės aspektą – daly-vauti Grundtvig programos senjorų savanorystės projektuose. Grundtvig senjorų savanorystės projektai yra nauja iniciatyva, kuri pradėta įgyvendinti 2009 metais. Ši dvejų metų projektinė veikla atvira visiems penkiasdešimties metų ir vyresniems žmonėms. Senjorų sava-norystės projektai paremti senjorų savanorių mainais tarp organizacijų, įsikūrusių dviejose šalyse, Mokymo-si visą gyvenimą programos narėse. Šiuose projektuose atskleidžiamas ir pabrėžiamas vyresnio amžiaus žmo-nių indėlis visuomenėje. VšĮ Tarptautinis darbo kontaktų tinklas kartu su partneriais iš Ru-munijos vykdo Grundtvig senjorų savanorystės programos remiamą projektą „Senjorai sako: „NON STOP!“. Šio projekto tikslas – skatinti senjo-rus saugoti ir puoselėti nacionalinius papročius, tradicijas ir perduoti jas ateinančioms kartoms.

Senjorė savanorė iš Rumunijos ir Tautinių bendrijų namų atstovė džiaugiasi susitikimu Lietuvoje

Rumunijos ir Lietuvos senjorės savanorės dalijasi tautodailės dirbinių gaminimo patirtimi

savanoriškas darbas „nendrės“ centreRumunijos savanorės dirbo nevals-tybiniame vaikų darželyje „Nendrė“, su kuriuo projekto įgyvendintojai glaudžiai bendradarbiauja jau dau-gelį metų organizuodami vaikų iš asocialių šeimų laisvalaikį. Iš Rumu-nijos atvykusios senjorės savanorės taip pat padėjo organizuoti vaikų laisvalaikį: supažindino su rumunų amatais, kartu su vaikais tvarkė pa-talpas, aplinką, sodino gėles. Sėkmingai vykdomos projekto sa-

Rumunijos ir Lietuvos senjorių savanorių susitikimas Tautinių bendrijų namuose su rumunų bendruomenės nariais

vanoriškos veiklos paviešintos Ru-munijos senjorių amatininkių darbų parodoje. Į parodą buvo kviečiami visi, kas norėjo susipažinti su Rumu-nijos tradicijomis, kultūros paveldu, papročiais. Parodą aplankė ne tik gausus būrys rumunų bendruome-nės, bet ir graikų, ukrainiečių, lenkų ir kt. bendruomenių atstovai, gyve-nantys Lietuvoje. Grundtvig senjorų savanorystės pro-jekto padedami Rumunijos ir Lietu-vos senjorai padėjo socialiai nesau-gioje aplinkoje augantiems vaikams prasmingai praleisti laisvalaikį, pa-skatino senjorus būti kūrybingais, aktyviais socialinio gyvenimo vei-kėjais, sudarė prielaidas pažinti vie-niems kitus, Lietuvos žmonės turėjo

galimybę susipažinti su Rumunijos nacionaliniu paveldu ir papročiais, rumunės savanorės buvo supažin-dintos su lietuvių kultūriniu gyve-nimu ir žmonėmis, puoselėjančiais liaudies amatus. 2011 metais numatytose projektinė-se veiklose planuojama, kad Lietuvių senjorai savanoriai vyks į Rumuniją ir rumunai bus supažindinti su Lietu-vos nacionaliniu paveldu ir tautiniais ypatumais.

Daiva Žuramskaitė, VšĮ Tarptautinis darbo kontaktų

tinklas direktorėGrundtvig senjorų savanorystės programos remiamas projektas

„Senjorai sako: „NON STOP!“projekto koordinatorė

7

Švie

tim

o m

ainų

par

amos

fond

as

giedrius Motiejūnas,rural Park of teno, Tenerifė, ispanija:„Dalyvavimas savanorystės programo-je buvo vienas įdomiausių dalykų, nu-tikusių mano gyvenime. Ne tik dėl to, kad turėjau galimybę aplankyti įdomią šalį ir susipažinti su daugybe įdomių žmonių. Labiausiai vertinu galimybę susipažinti su įsigalėjusiomis savano-rystės tradicijomis Vakarų Euro poje, kurios Lietuvoje dar tik skinasi kelią.“

Austėja Tamulaitytė,savanorių koordinatorė:„Ką supratau iš šio projekto ir savo pa-tirties, yra tai, kad savanorystė – daly-kas, apie kurį kalbėti sudėtingiau, nei tai daryti. Tam, kad būtum savanoriu, iš esmės tereikia dviejų dalykų: noro ir žmonių, kurie tau tą galimybę sutei-kia. Ir tie, kurie nori, ir tie, kurie kviečia norinčius, tarsi nebyliai sutinka, kad gyvenime yra ir svarbesnių dalykų nei užmokestis ar rūpinimasis vien savo reikmėm. Savanorystė regioniniuose ir nacionaliniuose parkuose griauna ir dar vieną šių laikų klišę – žmogaus ir gamtos skirtį. Todėl tikrai verta skirti truputėlį laiko ir pastangų tam, kas iš tiesų gali pakeisti bent jau tą aplinką, kurioje gyvename patys.“

Rasa 0žiūnaitė,Parc de Collserola, ispanija:„Savanorystė Lietuvoje – vis dar sąly-ginai naujas ir nepakankamai įvertin-tas reiškinys. Akivaizdu, kad Vakarų Europoje savanorystė gyvuoja jau se-niai ir įvairiose viešojo gyvenimo sfe-rose. Galima sakyti, kad neretai ten tai yra savotiškas laisvalaikio praleidimo būdas darbingo amžiaus žmonėms ir, kartais, kasdienė veikla pensininkams. Savanorystė – tai kai kurių žmonių gyvenimo būdas Ispanijoje, kuomet galima suderinti malonumą sau su nauda visuomenei. Dvi savaitės Collserolos parke Barse-lonoje davė patirtį ir žinių, kaip gali-ma labai glaudžiai dirbti su bendruo-mene. Parsivežta patirtis ir pavyzdžiai ypač vertingi saugomų teritorijų švie-tėjiškoje veikloje. Užmegzti glaudūs ryšiai, ir šie ryšiai tiek asmeninėje, tiek profesinėje srityje naudingi iki šiol.“

Lietuvos parkai ruošiasi priimti savanorius

Kita galimybė dalyvauti Grundtvig programos mokymosi partnerysčių projektuose. Grundtvig mokymosi partnerystės projektuose pagrindinis dėmesys ski-riamas suaugusiųjų švietimo vadybai ir mokymo metodams. Tai galimybė suaugusiųjų švietėjams ir kitiems suaugusiųjų švietimo institucijų dar-buotojams pasidalyti patirtimi, drau-ge išplėtoti naują požiūrį ir mokymo metodus bei pritaikyti juos praktiko-je. Vykdant projektus dalijamasi patir-timi, praktika ir metodais, susipažįs-tama su įvairių Europos šalių kultūra, socialiniu ir ekonominiu gyvenimu.

Savanoriškam darbui pasiruošę (Rural Park of Teno – Tenerifė, Ispanija)

Grundtvig mokymosi partnerystės projektai – tai puiki proga skatinti suaugusiuosius šviesti visuomenę savanoriškos veiklos galimybių klau-simais, formuoti savanorystės požiū-rį, mokymo metodus bei praktiką, kurti savas savanorystės tradicijas Lietuvoje, perimant gerąją patirtį iš Europos šalių. Tai puikus pilietišku-mo indėlis ateities kartoms. Siekdama populiarinti tiek Lietuvos gyventojų, tiek užsienio svečių sava-norystę Lietuvos saugomose terito-rijose, Lietuvos valstybinių parkų ir rezervatų asociacija kartu su partne-riais iš Didžiosios Britanijos, Latvijos, Rumunijos, Italijos, Ispanijos, Islan-dijos ir Vokietijos sėkmingai įgyven-dino Grundtvig programos projektą

„Europos savanoriai parkuose“ (angl. European Volunteers in parks). Daly-viai iš kitų šalių galėjo pasigirti savo parkuose kasmet priimantys nuo 150 iki 350 savanorių, tuo tarpu Lietuvoje šis skaičius yra dešimt kartų mažes-nis. Vis dėlto dalyvavimas projekte Lietuvos valstybinių parkų ir rezerva-tų asociacijos nariams padėjo supras-ti savanorystės naudą, ir vis daugiau saugomų teritorijų direkcijų ryžtasi

Savanoriai Collserola parke Barselonoje

priimti savanorius. Projekto metu parengta 19 savanorių koordinatorių iš projekto partnerių šalių, tarp kurių – dvi lietuvės, vykdyti trumpalaikiai tarptautiniai savanorių mainai, kurių metu savanoriai turėjo galimybę pa-dirbėti kitose Europos saugomose teritorijose. Savanoriai galėjo atlikti įvairius parkų darbuotojams įpras-tus darbus, kaip antai turistinių trasų įrengimas, leidinių vertimas į užsie-nio kalbas, turistinių grupių lydėjimas parko teritorijoje, augalų ir gyvūnų stebėjimas ir net fotomedžioklė bei flamingų žiedavimas.

Gedas KukanauskasLietuvos valstybinių parkų ir

rezervatų asociacijaGrundtvig mokymosi partnerystės

projektas „Europos Savanoriai Parkuose“

8

erasmus MenToRiAi MokiniAMs sUTeiks nAUDingų žinių

2010 m. gegužės 14 d. Švietimo mainų paramos fondo ir ESN Lietuva organizuoto renginio „Erasmus mentorių dienos 2010“ akimirkos

Šiemet Švietimo mainų paramos fon-das įgyvendins naują glaudžiai su sa-vanoryste susijusį projektą „Erasmus Lietuvos mokykloms“. Projekto dalyviai – studentai men-toriai iš Lietuvos aukštųjų mokyklų ir mūsų šalyje pagal Erasmus pro-gramą studijuojantys užsieniečiai – bus kviečiami vykti į mokyklas ir su mokiniais dalytis savo patirtimi įgyta mobilumo projektuose, papasakoti apie profesinį apsisprendimą, rengti bei įgyvendinti mokyklose įvairius edukacinius projektus.Šia iniciatyva siekiama skatinti ben-dradarbiavimą tarp Lietuvos aukšto-jo mokslo ir bendrojo ugdymo insti-tucijų. Taip pat didinti toleranciją ir tarpkultūrinį supratimą, skleisti žinią apie mobilumo svarbą bei naudą.Planuojama, kad projektas bus pra-dėtas rugsėjo mėnesį.

kas yra studentų mentorystė?Mentoryste laikoma savanorystės principu paremta veikla be finan-sinio atlygio, kai neformalus labiau patyręs asmuo (mentorius) dalijasi žiniomis, patirtimi su tokios patirties neturinčiu asmeniu. Tokiais pačiais principais pagrįsta ir studentų mentorystė, kuri vis labiau populiarėja Lietuvoje. Pagal įvairias mainų programas į mūsų šalį atvyks-tantys studentai dažnai susiduria su kliūtimis – per itin trumpą laikotarpį jie turi prisitaikyti prie naujų gyveni-mo sąlygų ir naujos studijų aplinkos. Siekiant palengvinti užsieniečiams studijas Lietuvoje, daugelyje aukštų-jų mokyklų skatinama studentų – sa-vanorių mentorių veikla.

sigita, esn narė:„Mentoriavau pirmą pusmetį, bet ir per šitą trumpą laiką spėjau pažinti organizaciją, suprasti jos veiklos prin-cipus. Džiaugiuosi suteikta saviraiškos galimybe, atlikto komandinio darbo rezultatais. Mentorystė tikrai veža, va-žiuosiu toliau!“

Milda Bazaraitė, vilniaus Universitetas:„Buvimas mentoriumi – tai galimybė susipažinti su daugybe naujų žmonių, kurie atvažiuoja į Lietuvą studijuoti ir kartu atsiveža savo tradicijas, įpro-čius, požiūrį į gyvenimą ir išankstines nuostatas. Įdomu pamatyti, kaip visi šie dalykai yra adaptuojami Lietuvoje ir kaip nyksta stereotipai apie kultū-ras, religijas ir tautybes. Be to, būnant mentoriumi galima bent maža dalimi prisidėti prie to, kad užsieniečiai mūsų šalį pamatytų iš geriausios pusės.“

Didžiausia studentus mentorius vie-nijanti organizacija mūsų šalyje yra ESN Lietuva (tarptautinės Erasmus Student Network organizacijos pada-linys). Organizacija vykdo socialinius ir edukacinius projektus. Vienas iš svar-biausių – Social Erasmus. Jo metu sudaromos galimybės užsienio stu-dentų vizitams į vaikų globos namus, pradines mokyklas, kitus centrus, organizuojamos įvairios socialinės akcijos prieš Kalėdas, kitas didžiąsias metų šventes. Edukacinė veikla vykdoma tiek for-maliai – supažindinant tarptautinius studentus su priimančia aukštąja mokykla, tiek neformaliai. Pavyzdžiui, vyksta kalbų mainai (angl. Language Tandem), kurie organizuojami tarp vietinių ir atvykstančių studentų neoficialioje aplinkoje, t. y. dalijmasi savo kalbos žiniomis.

„Mentorystė – tai kaip liga, užsikre-ti ja, arba ne, tai kaip narkotikas – kartą paragavęs negali sustot, tai neišdildomi įspūdžiai ir patyrimai, savęs ir kitų kultūrų atradimai“, – pasakoja esn vgTU prezidentė ir vgTU mentorių koordinatorė san-dra griškaitė. „o tikro mentoriaus savybes geriausiai atspindi mūsų esn vgTU šūkis:We are faster than superman,More fun than Borat,More helpful than 112.Tai yra neReALiAUsiAs gyvenimo patyrimas.“

vilma, esn narė:„Mentorystė – tai kažkas naujo, tai sukuria galimybes atsiskleisti bendra-vimo gabumus ir trūkumus. Smagiau-sia, kai turi suktis iš padėties atvykus užsieniečiui, viską rodyti, supažindinti, parodyti savo atsakingumą ir rūpestį, pasijunti, kaip mama su vaiku. Man, kaip jaunai studentei, ypač didelis iš-šūkis patikrinti, ar gebu kalbėti ne savo gimtąja kalba, o norint patikrinti kyla didelės baimės, kad gal nemokėsiu ko pasakyti, bet su laiku, kai apsipranti su žmonėmis, tas kalbos barjeras netam-pa toks esminis, kai sugebi susikalbėti.Mentorystė – tai didelis pliusas toles-niam komunikabilaus žmogaus vysty-muisi.“

9

Švie

tim

o m

ainų

par

amos

fond

asAUkŠTojo MoksLo AkTUALijos PRoceso eksPeRTų AkiMis

Ar reitingavimo sistemų tikslas yra aukštųjų mokyklų veiklos kokybės įvertinimas?

Pasaulinėje aukštojo mokslo rinkoje „reitinguotis“ yra tikrai populiaru, o pats reitingavimo procesas traktuo-jamas kaip įprastas reiškinys. Pirmąjį aukštųjų mokyklų vertinimą atliko JAV žurnalas „U.S. News and World Report“ ir 1983 m. paskelbė pirmąją JAV universitetų ir koledžų reitingų lentelę. Šiandien nacionalinių, regio-ninių ir tarptautinių universitetų rei-tingavimo sistemų rezultatais nau-dojasi būsimi studentai ir jų tėvai, rinkdamiesi aukštąją mokyklą, na-cionalinės vyriausybės, rengdamos strateginius aukštojo mokslo planus ir skirstydamos finansavimą aukšta-jam mokslui, darbdaviai, ieškodami darbuotojų, rėmėjai, norėdami in-vestuoti į mokslo, technologijų, vi-suomenės pažangą bei būsimų kar-tų ateitį ir gerovę, taip pat geriausi mokslininkai bei dėstytojai, ieškoda-mi darbo vietų. Dalyvavimas reitin-gavimo procese svarbus ir patiems universitetams – vertinimas padeda universitetų lyderiams suvokti uni-versiteto vietą nacionaliniame, tarp-tautiniame ar globaliame kontekste. Lietuvos aukštųjų mokyklų reitin-gavimo ypatumaiLietuvos aukštųjų mokyklų reitinga-vimo praktikai jau taip pat daugiau kaip dešimtmetis. Šiemet savai-traštis „Veidas“ paskelbė tryliktąjį, o „Verslo žinios“ kartu su Demokrati-nės politikos institutu ketvirtąjį Lie-tuvos universitetų reitingą. Įdomu tai, kad Lietuvos aukštojo mokslo kontekste komentuojamus paskelb-tus aukštųjų mokyklų reitingų rezul-tatus visų pirma bandoma susieti su studijų kokybės vertinimu. Anot „Verslo žinių“ komentaro, ketvirtus metus sudaromas Lietuvos aukštųjų mokyklų reitingas vėl verčia tik skės-čioti rankomis: nors aukštojo moks-lo reforma įsibėgėja, tačiau nei stu-dentų vertinimai, nei lūkesčiai, nei įmonių vadovų atsiliepimai nerodo jokio progreso. (Verslo žinios, 2010, Nr. 91(3243).Tačiau ar tikrai pagrįsti tokie mūsų Lietuvos aukštųjų mokyklų reitin-

gavimo vykdytojų lūkesčiai? Ar skelbiami universitetų reitingų re-zultatai gali ir turi būti tiesiogiai siejami su aukštųjų mokyklų teikia-mų studijų kokybe? Kitaip tariant, ar reitingavimo sistemų tikslas yra aukštųjų mokyklų veiklos kokybės įvertinimas? Nors pasaulinėje reitingavimo prak-tikoje egzistuoja pakankamai dide-lė reitingavimo sistemų ir metodikų įvairovė, visų vertinimo sistemų pa-grindinis tikslas yra tas pats: geriau-siųjų aukštojo mokslo institucijų išskyrimas, lyginant jas tarpusavyje pagal tam tikrus parametrus. Uni-versitetų tarpusavio lenktyniavimas šiuo atveju yra varomosios jėgos šaltinis. Anot daugelio reitingavimo sistemų kritikų, aukštosios moky-klos, konkuruodamos tarp savęs dėl aukštesnių pozicijų vertinimo ska-lėje, dažnai vertinimo sistemoms pateikia „išpūstus“ statistinius duo-menis. Be to, reitingavimo rezul-tatai dažnai daro neigiamą įtaką ir institucijų administratoriams, prii-mantiems strateginius sprendimus orientuojantis ne į savo universiteto misiją, bet siekiant pateikti kuo ge-resnius statistinius rodiklius. Taigi atrodo, kad kartais reitingavimo re-zultatų efektas kokybės gerinimui gali būti netgi atvirkštinis – institu-cijos tam tikra prasme netiesiogiai yra skatinamos siekti ne kokybės, o abstrakčių statistinių rodiklių ge-rinimo.

Pasaulinio lygio universiteto sam-prata kaip globalaus reitingavimo pasekmėTačiau, kita vertus, negalima nepri-pažinti, kad tarptautinių reitingų są-rašų viršūnėse esantys universitetai išsiskiria aukštais rodikliais, atspin-dinčiais ne mokslinių tyrimų kieky-bę, bet kokybę, palankiu studentų ir dėstytojų santykiu (pvz., geriausiuo-se privačiuose JAV universitetuose šis santykis yra 6:1), akademinio ir aptarnaujančio personalo santykiu (geriausiuose pasaulio universite-tuose šis santykis yra 1,2:1, o JAV universitetuose net 0,3 :1), finan-siniais ištekliais. Visi šie kiekybiniai rodikliai neabejotinai gali būti ir yra naudojami taip pat ir studijų koky-bei įvertinti.

Be to, reikia pažymėti, kad besifor-muojanti pasaulinio lygio univer-siteto (angl. world class university) samprata didžiąja dalimi yra vienas iš globalaus reitingavimo praktikos re-zultatų. Siekiant šio pavyzdinio sta-tuso universitetui būtina institucinė autonomija, adekvatūs materialiniai ir finansiniai ištekliai, efektyvūs stra-teginiai sprendimai, stiprūs lyderiai, išskirtinis akademinis potencialas bei visos bendruomenės įsipareigo-jimas institucijos vertybėms. Pagrindinis iššūkis, su kuriuo šian-dien susiduria pasaulinio lygio statu-so siekiantys universitetai – tai stu-dijų prieinamumo vis didėjančiam studijuojančiųjų skaičiui užtikrini-mas bei palankių mokslo ir studijų sąlygų, atitinkančių pasaulinio uni-versiteto lygį, sudarymas. Pavyzdinis universitetas turi sudaryti geriausias studijų ir mokslo galimybes visiems, turintiems reikalingus gebėjimus, įgalinančius pasinaudoti teikiamo-mis galimybėmis, nepaisant jų socia-linės ir turtinės padėties. Pavyzdinio universiteto statuso siekiančiai ins-titucijai labai svarbu suderinti tebe-didėjančią aukštojo mokslo dalinin-kų ir jų turimų lūkesčių įvairovę su institucinėmis vertybėmis. Be koky-bės, kaip atitikties tenkinti aukštojo mokslo dalininkų išreikštus ir numa-nomus poreikius bei lūkesčius, ne mažiau aktualus kokybės, kaip kai-tos koncepcijos, realizavimas. Pavyz-dinėje aukštojo mokslo institucijoje studentas yra ne pasyvus klientas, bet aktyvus partneris: kokybiškoje aukštojoje mokykloje po tam tikro studijų laikotarpio studentų pasieki-mai yra geresni nei buvo prieš jiems pradedant studijuoti.Šiame kontekste tenka pripažinti, kad kokybę labai sunku išmatuoti. Tačiau šiuo atveju dar svarbiau yra tai, kad vienintelė bendra kokybės samprata neegzistuoja. Kiekviena aukštoji mokykla pati apsibrėžia savo kokybės sampratą priklausomai nuo savo misijos ir siekiamų tikslų, todėl sureitinguoti ar suranguoti aukštų-jų mokyklų pagal jų veiklos kokybę neįmanoma. Jokia reitingavimo sis-tema ir metodika niekada neatitiks visų dalininkų lūkesčių ir poreikių – skirtingos aukštojo mokslo instituci-jos siekia skirtingų tikslų.

10

europos komisijos iniciatyvios siekiant tobulinti europos aukšto-jo mokslo erdvęEuropos Komisija 2008 m. finansavo studiją, kurios išvadose teigiama, kad dvi tuo metu populiariausios pasau-linės universitetų reitingavimo siste-mos – Shanghai Jiao Tong Academic Ranking of World Universities ir THE QS World University Ranking, pabrėžda-mos mokslinės veiklos ir mokslinės produkcijos svarbą, negali efektyviai ir objektyviai įvertinti daugiafunkci-nės Europos universitetų paskirties. Esamos reitingavimo sistemos tie-siogiai neskatina fundamentalių Bo-lonijos proceso idėjų įgyvendinimo: studentų kritinio mąstymo ugdy-mas, studijų rezultatais grindžiamos studijų programos, dėstytojų peda-goginė kompetencija, mokymosi visą gyvenimą galimybių sudarymas

ir pan., deja, nepatenka tarp reitinga-vimo sistemose vertinamų universi-tetų veiklų.2009 m. balandžio 28–29 d. Belgi-joje įvykusioje šeštojoje konferen-cijoje Bolonijos proceso šalių aukš-tojo mokslo ministrai suformulavo dešimt Europos aukštojo mokslo erdvės tobulinimo per ateinantį dešimtmetį prioritetų – Bolonijos procesas 2020 – Europos aukšto-jo mokslo erdvė naujame dešimt-metyje – tarp kurių ir duomenų rinkimas stebėsenos, palyginimo ir

planavimo tikslais bei įvairialypių skaidrumo priemonių įdiegimas, o palyginamumas ir skaidrumas de-klaruota kaip esminė Europos aukš-tojo mokslo erdvės patrauklumo didinimo priemonė. Minėtosios konferencijos komuni-kate aiškiai teigiama, kad planuo-jama sukurti universitetų klasifika-cijos ir reitingavimo sistema turėtų būtų daugiamatė bei daugiafunk-cinė ir tapti ne tiek lenktyniavimo, kiek įvairių suinteresuotų grupių informavimo šaltiniu. Planuojama, kad naujoji aukštojo mokslo insti-tucijų klasifikavimo sistema turėtų geriau atspindėti aukštojo mokslo institucijų misijų įvairovę, neapsiri-bojant vien selektyviais aukščiausio lygio mokslinių laimėjimų vertini-mo kriterijais. Šiuo metu vykdomas Europos Ko-

misijos finansuojamas dvejų metų trukmės projektas, kurio tikslas – universitetų klasifikacijos sistemos ir Europos aukštųjų mokyklų regis-tro sukūrimas bei globalios dau-giamatės universitetų reitingavimo sistemos sukūrimas ir bandomojo reitingavimo įgyvendinamumo ty-rimas. Planuojama sukurti globalią universitetų reitingavimo sistemą ir atlikti bandomąjį 150 pasaulio uni-versitetų reitingavimą inžinerijos ir verslo studijų kryptyse. Projekto vykdytojas – Vokietijos, Olandijos,

Belgijos ir Prancūzijos institucijų Stu-dijų ir mokslo veiklos vertinimo kon-sorciumas (German/Dutch/Belgian/French consortium for Higher Educa-tion and Research Performance Asses-sment (CHERPA). Projekto biudžetas – 1,1 mln. eurų.Lietuvoje panaudojant ES struktūri-nių fondų lėšas taip pat bus kuriama nacionalinė aukštųjų mokyklų reitin-gavimo sistema ir atliekamas bando-masis reitingavimas.

Aukštojo mokslo kokybės vertini-mo priemonėsLabai svarbu atkreipti dėmesį į tai, jog minėtosios 2009 m. balandžio 28–29 d. Belgijoje vykusios aukš-tojo mokslo ministrų konferencijos komunikate aiškiai teigiama, kad aukštojo mokslo kokybė ir jau su-kurtos jos užtikrinimo priemonės (išorinio aukštojo mokslo verti-nimo, kvalifikacijų ir kreditų per-kėlimo sistemų diegimas) išlieka Europos aukštojo mokslo erdvės vystymo prioritetu, o planuojama sukurti universitetų klasifikacijos ir reitingavimo sistema jokiu būdu nėra išorinio vertinimo priešprieša ar pakaitas – tai funkciškai kitokios paskirties instrumentas.Europinės klasifikavimo sistemos tikslas yra užtikrinti aukštojo moks-lo palyginamumą ir skaidrumą. Aukštųjų mokyklų studijų ir kitos veiklos kokybei vertinti aukštojo mokslo tarptautinėje praktikoje naudojami tokie instrumentai kaip išorinis ir vidinis institucijų ir (arba) studijų programų vertinimas bei akreditavimas. Vakarų Europos ša-lyse, turinčiose ilgametę išorinio ir vidinio aukštojo mokslo kokybės užtikrinimo patirtį, ypač didelis dėmesys institucinio vertinimo ar studijų programų vertinimo ir akre-ditavimo metu kreipiamas į tai, kaip aukštoji mokykla stebi savo koky-binius pokyčius, kokia jos kokybės užtikrinimo sistema ir pan. Todėl ieškantiems studijų kokybės patar-tina sprendimus priimti remiantis ne vien reitingavimo rezultatais, bet pasidomėti institucijos ir jos studijų programos akreditacijomis, vidine kokybės užtikrinimo sistema ir kt.

Dr. Inga Milišiūnaitė,Vilniaus universiteto Kokybės vady-

bos centro direktorė, Nacionalinė Bolonijos proceso ekspertų

grupės narė

11

Švie

tim

o m

ainų

par

amos

fond

askokios studijų kokybės reikia Lietuvos studentams?

Visuomenėje beveik kas dieną girdi-me žodžių junginį „studijų kokybė“. Dėl jo kyla ypač daug diskusijų, nes visi aukštojo mokslo sistemos daly-viai studijų kokybę suvokia savaip: aukštųjų mokyklų administracijos ją supranta kaip studentų gerą įver-tinimą ir jų atėjimą studijuoti (tai iš esmės reiškia lėšų pritraukimą), dės-tytojai – kaip gerą studentų įvertini-mą, didesnį atlyginimą, studentai – kaip naudingų žinių gavimą ir ge-bėjimą jas pritaikyti tolesnėje moks-linėje arba darbo veikloje, darb-daviai – kaip aukštos kvalifikacijos specialisto atėjimą iš aukštosios mokyklos į darbo rinką, valstybės pareigūnai – kaip dėl mokslo įstaigų kokybiškai parengtų specialistų bei mokslo tyrimų ir atradimų į valsty-bės biudžetą grįžtančias lėšas. Galima būtų teigti, jog požiūriai, interesai ir galutinio rezultato ma-tymas labai skirtingi. Tačiau jeigu visus šiuos siekinius sujungtume, tai ir būtų tokia studijų kokybė, ku-rios iš tiesų reikalauja ir apie kurią taip dažnai diskutuoja visuomenė. Studijų kokybė turi tenkinti 4 pa-grindinius reikalavimus: aukštosios mokyklos turi teikti tokios kokybės išsilavinimą, kad būtų vertinamos ypač aukštai reitinguose ir pritrauk-tų papildomai lėšų mokslo tyri-mams, studentai turi gauti tokios kokybės išsilavinimą, kad jį įgiję ga-lėtų nesunkiai įsitvirtinti darbo rin-koje, darbo rinka turi gauti taip ko-kybiškai parengtus specialistus, kad galėtų plėstis ir kurti naujas darbo vietas bei pridėtinę vertę, o valsty-bė turi rūpintis kokybišku išsilavini-mu, kad dėl jo investuojamos lėšos į švietimą grįžtų mokesčių pavidalu iš klestinčių įmonių, mokslinių atra-dimų ir kt. bei sudarytų galimybę gerinti gyvenimo sąlygas visai vi-suomenei.Nors kokybiškų studijų apibrėžimas, sudėjus ir apibendrinus visas nuo-mones, yra gana aiškus, vis dėlto būtina išsikelti tikslus, numatyti prie-mones ir terminus jiems įgyvendinti, kad veiksmai, apie kuriuos kalbama jau nemažai metų, būtų iš tikrųjų pradėti, vykdomi ir prižiūrimi.Lietuva nuo 2004 m. yra Europos Sąjungos narė, o tai reiškia, kad su-darytos visos sąlygos ir galimybės remtis užsienio valstybių patirtimi

ir konkrečiais pavyzdžiais analizuo-jant ne vien bet kurios ES valstybės bendruosius aukštojo mokslo rodik-lius, bet ir vidinius mechanizmus, jų veikimo principus, dokumentus.Siekiant paskatinti diegti aukštojo mokslo kokybės užtikrinimo siste-mas ir išlaikyti šias sistemas kiek įmanoma panašesnes visose Bolo-nijos proceso valstybėse, 2003 m. Bolonijos proceso valstybių švie-timo ministrai pasirašė Berlyno komunikatą, kuriame nurodyta, kad E4 grupė (E4 grupę sudaro: ENQA – Euro pos aukštojo moks-lo kokybės užtikrinimo asociacija, ESU – Europos studentų sąjunga, EUA – Euro pos universitetų asocia-cija ir EURASHE – Europos aukštų-jų mokyklų asociacija) iki 2005 m. turi parengti sutartus kokybės už-tikrinimo standartus, procedūras ir gaires apibrėžiantį dokumentą. 2005 m. Bergene vykusio Bolonijos proceso valstybių švietimo ministrų suvažiavime pristatytas ir patvirtin-tas pamatinis kokybės užtikrinimo sistemos dokumentas – Europos standartinės kokybės užtikrinimo gairės (angl. European Standard Guidelines for Quality Assurance, ESG). ESG apibrėžia trijų lygmenų kokybės užtikrinimo sistemos veiki-mą: institucinis ir studijų programų lygmuo, kuomet kokybė yra verti-nama, analizuojama ir tobulinama aukštųjų mokyklų ar institutų vidu-je, nacionalinis lygmuo, kai naciona-linė kokybės užtikrinimo agentūra (Lietuvos atveju – Studijų kokybės vertinimo centras) vykdo išorinį vertinimą aukštosiose mokyklose ar institutuose, teikia siūlymus, kaip gerinti sistemą, ir akredituoja stu-dijų programas arba jų neakredi-tuoja, tarptautinis lygmuo, kuomet nacionalinių kokybės užtikrinimo agentūrų veikla vertinama iš išorės (tam buvo įsteigtas EQAR – Europos kokybės užtikrinimo agentūrų re-gistras) ir teikiami siūlymai, kaip ge-rinti nacionalinius studijų kokybės užtikrinimo procesus.Galima būtų teigti, jog veiklos įgy-vendinimo kokybė priklauso nuo tam reikalingų išteklių – kompeten-cijos, žmogiškųjų, finansinių ir kt. Lietuva turi galimybę sužinoti bet kurios kitos valstybės patirtį įgyven-dinant kokybės užtikrinimo proce-sus, taip pat tai, kaip Bolonijos pro-ceso dalyvė Lietuva turi vadovautis ESG. Mūsų valstybė nestokoja išsi-

lavinusių piliečių, turinčių arba ga-linčių įgyti reikalingą kompetenciją. Valstybės institucijos turi visus stu-dijų kokybei užtikrinti reikalingus įrankius, padalinius (Bolonijos pro-ceso priežiūros grupė, Nacionalinė Bolonijos proceso ekspertų grupė, Studijų kokybės vertinimo centras, Mokslo ir studijų stebėsenos ir ana-lizės centras ir kt.).Kyla natūralus klausimas: kodėl pro-cesai nejuda? Atsakant į šį, jau poli-tiškai retorinį, klausimą, visų pirma reikėtų pripažinti, jog studijų koky-bės užtikrinimo procesai ir įrankiai nekelia jokios grėsmės aukštojo mokslo sistemos dalyviams. Šie pro-cesai suteikia galimybę tobulėti ir gerinti kokybės rodiklius.Vertinant studentų požiūrį pasa-kytina, kad jis yra dviprasmis kaip ir gerai besimokančio studento sąvoka. Studentai įvardija begales esamų aukštojo mokslo sistemos problemų, tačiau tik dalis jų taip pat pripažįsta, jog ir nuo pačių studen-tų požiūrio bei koncentravimosi į studijas priklauso visos sistemos re-zultatai. Į tokią mintį dažnas atsako, jog rimtas požiūris į mokslus būtų, jeigu būtų dėl ko stengtis, o šiuo metu Lietuvos studijų kokybė, ver-tinant apskritai, neskatina studentų stengtis. Galima ginčytis dėl tokio teiginio, tačiau jame esama tiesos.Studentams, kaip akademinės ben-druomenės nariams, reikia tokios pačios studijų kokybės, kaip ir visai visuomenei – tokios kokybės, kuri duotų naudos visiems. Todėl būtent kokybės užtikrinimo procesai turi tapti tais įrankiais, kurie gali padė-ti kelti pasitikėjimą visa Lietuvos aukštojo mokslo sistema.Tad ko reikia, kad Lietuvoje kil-tų studijų kokybė? Perimti patirtį, suformuoti bendrus akademinei bendruomenei tikslus, skatinti dis-kusijas, ieškoti susitarimo, numatyti veiksmus ir juos įgyvendinti. Atro-dytų paprasta, tačiau pradžiai reikė-tų rasti noro bet kokia kaina tobulė-ti, kurio šiuo metu ypač trūksta. Studentai nori tobulėti ir tobulinti visą aukštojo mokslo sistemą. Ta-čiau studentai nėra vienintelė siste-mos dalis.

Arūnas Mark,Nacionalinės Bolonijos proceso

ekspertų grupės narys,Lietuvos studentų atstovybių

sąjungos prezidentas

12

sTUDijų PARoDos ATgARsiAi

Vasario pradžioje Lietuvos parodų ir kongresų centre „Litexpo“ nuvilnijo tarptautinė žinių paroda „Mokyma-sis. Studijos. Karjera 2011“. Origina-liame, iš ekologiškų medžiagų pa-gamintame stende šimtus parodos lankytojų pasitiko Švietimo mainų paramos fondas.Siekiant supažindinti jaunimą su kuo platesniu europinių programų pasirinkimu, šiemet Fondas tarp-tautinėje žinių parodoje dalyvavo kartu su Jaunimo tarptautinio ben-dradarbiavimo agentūra (JTBA) ir Švietimo informacinių technologijų centru. Fondo iniciatyva visos minėtos or-ganizacijos lankytojus priėmė vie-noje erdvėje, su šūkiu „Europa jau-nimui“.

Dalinės studijos užsienyjeDaugiau nei 50 veiklų administ-ruojantis Fondas šiemet jaunimui pristatė dalinių studijų galimybes užsienyje ir profesinio orientavimo teikiamą naudą.

Švietimo mainų paramos fondo darbuotojai patarė, kaip planuoti karjerą

Švietimo mainų paramos fondo darbuotojai parodos lankytojus pasitikimo iš ekologiškų medžiagų pagamintame stende

Parodoje buvo pristatytos Erasmus ir Akademinių mainų programos

Parodoje pristatytos Erasmus ir Aka-deminių mainų programos, pagal ku-rias studentai gali išvykti dalinėms studijoms užsienyje. Lankytojai buvo supažindinami su galimybe pagal Erasmus programą atlikti praktiką įvairiose užsienio kompanijose ar išmokti užsienio

kalbos. Akademinių mainų progra-mos dalyviai pagal tarptautines bendradarbiavimo sutartis gauna valstybines stipendijas ne tik dali-nėms studijoms, bet ir vasaros kal-bos ir kultūros kursams. Apie šias ir kitas programos galimybes Fondo darbuotojai pasakojo parodos lan-kytojams.

Patarė, kaip planuoti karjerąFondas šiemet studijų parodoje di-delį dėmesį skyrė ir moksleiviams. Euroguidance ir Europass projektų komanda surengė trumpąją kon-ferenciją „Žingsnis po žingsnio pla-nuok savo karjerą“, kurioje pristatyti keturi karjeros planavimo žingsniai (pažinti save, išsirinkti norimą pro-fesiją, pasirinkti mokymosi kelią ir rasti norimą darbą), kurie ateityje padės teisingai pasirinkti studijų kryptį ar mokymo įstaigą. Konferencijoje asmeninės karjeros keliu dalinosi sporto žurnalistas Vytaras Radzevičius ir Metų kalbų ambasadorė estė Ullastina Avik, kuri papasakojo, kaip kalbų mokėjimas padeda siekti karjeros.

supažindino su savanorysteTarptautinėje žinių parodoje kartu su Fondu dalyvavusi JTBA pristatė Europos Sąjungos programą „Vei-klus jaunimas“. Parodos lankytojai

galėjo sužinoti, kaip pagal Europos savanorių tarnybos programą gali-ma tapti savanoriais, turėjo progą pabendrauti su savanoriška veikla užsiimančiu jaunimu.Dar viena iniciatyva, su kuria buvo supažindinti parodos lankytojai – Europos mokyklų partnerystės prog rama, skirta įvairaus amžiaus mokiniams. Programą vienoje erd-vėje su Fondu pristatė Švietimo in-formacinių technologijų centras.

13

Švie

tim

o m

ainų

par

amos

fond

as

„Darbdavių požiūris į Lietuvoje ir europoje vykstančius aukštojo mokslo pokyčius“

Įgyvendinant Švietimo mainų para-mos fondo koordinuojamą projek-tą „Nacionalinė Bolonijos ekspertų grupė“, išleistas leidinys „Darbdavių požiūris į Lietuvoje ir Europoje vyks-tančius aukštojo mokslo pokyčius“, skirtas aprašyti 2010 m. projekto metu atliktą darbdavių sektoriaus tyrimą.Švietimo mainų paramos fondas kartu su Viešąja įstaiga Socialinės informacijos ir mokymų agentūra 2010 m. atliko tyrimą, kuriame buvo įvertintas verslo sektoriaus atstovų (taip pat ir verslo darbdavių, profesi-nių organizacijų, profesinių sąjungų)

Darbdavių požiūris į Lietuvoje ir Europoje vykstančius aukštojo mokslo pokyčius

Employers’ approach to changes in higher education taking place in Lithuaniaand Europe

Dar

bdav

ių p

ožiū

ris

į Lie

tuvo

je ir

Eur

opoj

e vy

ksta

nčiu

s au

kšto

jo m

oksl

o po

kyči

us

Employers’ approach to changes in higher education

taking place in Lithuania and Europe

Švietimo mainų paramos fondas

Education Exchanges Support Foundation

AnonsAi iR PARAiŠkų TeikiMo TeRMinAi

kvietimas teikti paraiškas dalyvauti tebevykstančiose 2011 m. Mokymosi visą gyvenimą programos veiklose

Terminas

Comenius, Grundtvig kvalifikacijos tobulinimas,Grundtvig darbuotojų vizitai

2011 m. balandžio 29 d.2011 m. rugsėjo 16 d.

erasmus praktikų konsorciumo sertifikatas,erasmus intensyvios programos (iP),studentų mobilumas (studijos ir praktika),darbuotojų mobilumas (dėstymas ir mokymai) irmobilumo organizavimas

2011 m. kovo 11 d.

Grundtvig asistentų praktika ir senjorų savanorystės projektai 2011 m. kovo 31 d.

skersinė programa(paraiškos teikiamos tiesiogiai EK)

2011 m. kovo 31 d.

skersinė programa (Pažintiniai vizitai): – pirmasis kvietimas– antrasis kvietimas.

2011 m. kovo 31 d.2011 m. spalio 14 d.

kvietimas teikti paraiškas 2010-2013 m. europos kreditų perkėlimo sistemos ir/ar diplomo priedelio etiketei gauti

2011 m. gegužės 15 d.

požiūris į Bolonijos proceso diegimą Europoje ir su tuo susijusią Lietuvos aukštojo mokslo ir studijų sistemos kaitą. Tokio pobūdžio tyrimas Lietu-voje atliktas pirmą kartą, jis atskleidė darbo rinkos perspektyvas bei sąsa-jas su aukštuoju mokslu.Leidinys suskirstytas į dvi dalis: ty-rimo „Darbdavių požiūris į Lietuvo-je ir Europoje vykstančius aukštojo mokslo pokyčius“ rezultatų pristaty-mas ir Bolonijos ekspertų analitiniai straipsniai. Leidinys skirtas visiems, kurie domisi aukštuoju mokslu ir jo bendradarbiavimo su verslo sekto-riumi tendencijomis. Leidinio elektroninį variantą galite parsisiųsti iš Švietimo mainų para-mos tinklalapio: www.smpf.lt/bolo-nijadarbdaviai

14

2011 m. kovo 3 d.

informacinis seminaras

Švietimo mainų paramos fondas rengia informacinį seminarą, skirtą 2011–2012 m. Pažintinių vizitų programos konkurso paraiškų teikėjams. Šis seminaras skirtas švietimo ir įvairaus rango profesinio mokymo specialistams ir sprendimus švietimo srityje priimantiems asmenims.

2011 m. birželio mėn.

Monitoringo seminaras išvykstantiems Comenius asistentams ir asistentus Lietuvoje priimančioms institucijoms.

2011 m. gegužės 11-12 d.

Comenius regio partnerysčių projektų tarptautinė konferencija Bordo mieste, Prancūzijoje

Šioje konferencijoje bus kviečiami dalyvauti visi 2009 m. pradėtų įgyvendinti Comenius regio part nerysčių projektų atstovai iš visų programoje dalyvaujančių šalių.

2011 m. balandžio–gegužės mėn.

Comenius savaitė

kiekvienais metais mokiniai, mokytojai ir mokymo personalas iš įvairių europos mokymo institucijų susipažįsta, draugauja ir dalinasi mokymo ir mokymosi patirtimi Comenius programos veiklose. Comenius savaitė yra viena iš galimybių plačiajai visuomenei pristatyti pasiekimus įgyvendinant Comenius programos veiklas. kviečiame dalyvauti Comenius savaitėje.

2011 m. balandžio mėn.

Tarptautinė Bolonijos konferencija

Švietimo mainų paramos fondas, įgyvendindamas projektą su nacionaline Bolonijos ekspertų grupe, organizuoja tarptautinę konferenciją „vieningai už studijų kokybę: lūkesčių, poreikių ir rezultatų harmonizavimas“. konferencijoje planuojama pristatyti skirtingus suinteresuotų asmenų požiūrius į Lietuvos aukštojo mokslo kokybę ir jos tobulinimą.Renginio metu tikimasi sulaukti Bolonijos ekspertų iš užsienio šalių, dirbančių aukštojo mokslo kokybės gerinimo sferose. Patirtimi darant įtaką aukštosios mokyklos kokybei dalysis Lietuvos verslo, studentų, alumnų, aukštųjų mokyklų atstovai.

2011 m. vasario 23 d.

Tarptautinė konferencija apie Šiaurės ir Baltijos šalių bendradarbiavimą švietimo srityje

Pagrindinis konferencijos tikslas – apžvelgti Šiaurės šalių ir Lietuvos bendradarbiavimo patirtį per bendrų vertybių prizmę ir prisidėti prie ateities bendradarbiavimo gairių formavimo.konferencijoje pranešimus skaitys žymūs politikai, mokslininkai, įvairių sričių ekspertai iš Šiaurės ir Baltijos šalių. Per sesijas planuojama akcentuoti tam tikras temas, pagrįstas svarbiomis vertybėmis (t. y. žinių visuomenė, kūrybiškumas ir novatoriškumas bei atsakomybė ir kt.).

2011 m. kovo mėn.

Teminio monitoringo seminaras

Švietimo mainų paramos fondas dalyvauja euro-pos komisijos finansuojamame Mokymosi visą gyvenimą programos kokybei užtikrinti skirtame projekte „new skills network“, kuris bus pristaty-tas kovo mėnesį organizuojamame teminio mo-nitoringo seminare. Detalesnė informacija apie šį seminarą bus skelbiama Švietimo mainų paramos tinklalapyje adresu www.smpf.lt.

Renginių AnonsAs

15

Švie

tim

o m

ainų

par

amos

fond

as

1. Mokymosi visą gyvenimą progra-ma, skirta mokykliniam ugdymui.2. Europos Komisija 2011-uosius metus paskelbė Europos ............. veik-los metais.3. Miestas, kuriame yra įsikūrusi Euro pos Komisijos būstinė.4. Vienos populiariausių savano-rystės programų ES šalyse pavadi-nimas – Europos savanorių .............5. Kiek metų savanorystė populiari Europoje?6. Šiemet už savanorystės metų ren-ginių organizavimą Lietuvoje atsa-kingos ministerijos trumpinys.7. Kas gali dalyvauti Grundtvig prog-ramos savanorystės projektuose?8. Grundtvig savanorystės pro jek-

tuose dalyvaujančių asmenų amžius turėtų būti ne mažesnis kaip .......... metų.9. Senjorų savanorystės projektai pa-remti senjorų savanorių .......... tarp or-ganizacijų, įsikūrusių dvejose šalyse. 10. Koks yra pagrindinis kriterijus reitinguojant aukštojo mokslo insti-tucijas?11. Miestas, kuriame įvyko Bolonijos proceso valstybių švietimo minist-rų suvažiavimas ir buvo pristatytas ir patvirtintas pamatinis kokybės užtikrinimo sistemos dokumentas – Euro pos standartinės kokybės už-tikrinimo gairės.12. Europos aukštojo mokslo koky-bės užtikrinimo asociacija.

13. Savanorystės principu paremta veikla be finansinio atlygio, nefor-malus labiau patyrusio asmens dali-jimasis žiniomis, patirtimi su tokios patirties neturinčiu asmeniu. 14. Didžiausia studentus mentorius vienijanti organizacija Lietuvoje.15. Šiame laikraščio numeryje mini-ma Comenius projekto dalyvių suor-ganizuota akcija pavadinimu „.......... Comenius ranka“ . 16. Mokiniai, mokytojai ir mokymo personalas iš įvairių Europos moky-mo institucijų turi galimybę daly-tis mokymo ir mokymosi patirtimi įgyvendinant Comenius programos veiklas renginio „Comenius .............“ metu.

Mielieji skaitytojai, šiame leidinyje pristatome Švietimo mainų paramos fondo darbuotojų sukurtą kryžiažodį, kuriame paslėp-tas dvižodis junginys (raudonuose langeliuose pirmas junginio žodis, žaliuose – antras). Atsakykite į klausi-mus ir iš raidžių, esančių spalvotuose langeliuose, sudarykite dviejų žodžių junginį. Iškirpkite paskutinį leidinio puslapį ir atsiųskite adresu geležinio vilko g. 12, LT-01112 vilnius, arba nuskenuokite jį ir atsiųskite elektro-niniu paštu info@smpf.lt iki kovo 31 d. Burtų keliu bus išrinkti trys da-lyviai, teisingai sudėję junginį, ir ap-dovanoti specialiais ŠMPF prizais.Tikimės aktyvaus Jūsų dalyvavimo!

11 22 33 44 55 6 7 8 9 10 11 12

1

102

14

3

11

4

5 8

69

7

12

13 16

15

2

4

5

3

1

1

2

3

4

5

6

7

8

9

10

11

12

16

Šį leidinį finansavo Europos Komisija. Leidinyje išreiškiamas tik autorių požiūris, todėl Komisija nėra atsakinga už bet kokį jame pateikiamos informacijos naudojimą.

Švietimo mainų paramos fondo informacinis leidinys2011 m. vasaris, Nr. 8

MokoMės visą gyveniMą Leidėjas: Švietimo mainų paramos fondasGeležinio Vilko g. 12, 01112 VilniusTel. (8 5 ) 2610592, faksas (8 5 ) 2497137El. paštas info@smpf.lt, www.smpf.lt Tiražas 500 egz.© Švietimo mainų paramos fondas, 2011 m.Rengėjas: Švietimo mainų paramos fondasMaketavo ir spausdino UAB „Sapnų sala“Viršelio nuotraukos: E. Anisimenko,R. Jokymaitytė, U. Latkauskaitė, R. Bužinskas.