10

cmykcmyk

10

cmycmy

Ieškoti atsakymų į šiuos ir dar daugelį kitų klausimų prie ŽALGI-RIO NACIONALINIO PASIPRIE-ŠINIMO JUDĖJIMO apskritojo sta-lo susėdo vyriausiasis Lietuvos epi-demiologas Vytautas BAkASĖNAS,Seimo Sveikatos reikalų komiteto na-rė Vida Marija ČIGRIEJIENĖ, UAB “Roche Lietuva” vadovė Rasa Jo-NUŠIENĖ, Nacionalinės vaistų pre-kybos asociacijos direktorė Elena KVEDARIENĖ, Vilniaus universi-tetinės vaikų ligoninės direktoriaus pavaduotojas kazimieras BINkIS ir žalgirietis Gediminas JAkAVONIS.

Ramunė VAIČIULYTĖ “Respublikos” žurnalistė

R.VAIČIULYTĖ: Mes įveik-sime gripą ar gripas įveiks mus?

K.BINKIS: Šiandien susida-riusi tikrai sudėtinga situacija ta prasme, kad mes tą virusą žinome, bet nežinome tikrojo jo klastingu-mo. Čia buvo pasakyta, kad yra apie 5 tūkst. sergančiųjų ir didesnę jų dalį sudaro vaikai. O su vaikais yra taip, kad tas pats virusas, kaip parodė ir Kauno atvejis, tos pačios šeimos narius veikia nevienodai. Tas klastingumas šiandien pedia-trams tikrai kelia nerimą.

Kalbant apie pačią epidemiją ir jos eigą, vėlgi reikėtų grįžti prie nacionalinių ir savivaldybių mastu parengtų planų, kurie buvo paruoš-ti ir pritaikyti ligoninėms jau pava-sarį. Viskas buvo numatyta - ir or-ganizacinės, ir materialinio aprūpi-nimo priemonės. Galima sakyti, buvo numatyti ir ligonių srautai, nors juos gripas pakoregavo ir iš-balansavo. Mes šiandien guldydami po 100 vaikų per parą beveik pusę paleidžiame, nors tai gana sudėtin-ga, nes po valandos, dviejų vaiko būklė gali labai pasikeisti ir pedia-trai šia prasme gana smarkiai rizi-kuoja. Todėl yra ne tik fizinis krū-vis, bet ir tam tikra psichologinė įtampa. Bet viskas kol kas vyksta sėkmingai ir kol kas galime būti ramūs dėl to, kad neturėjome sun-kių komplikacijų. Bet tik kol kas.

Šios epidemijos pradžia mums nebuvo baisi, nes dar vasaros pa-baigoje turėjome pasiruošę 50 vaisto dozių ir šiuo metu tikrai dėl

vaistų problemų nėra. Problema gal yra tik ta, kad nėra vaikiškų dozuočių, nes dabar esamos kap-sulės tikrai nesidalija. Vienintelis rūpestis yra toks, bet mes turime miltelių, sirupo. Aišku, lieka labai neaiški kitos savaitės perspektyva, kiek mes jų dar turėsime. Bet kol kas šią savaitę išgyvensime.

Tiesa, mūsų medikai serga, bet į pagalbą jiems ateina kiti. Pavyz-džiui, šiandien gavome 10 pagalbi-ninkų iš Antakalnio ligoninės ir jie tikrai padės mūsų gydytojams, ku-rie fiziškai labai sunkiai dirba.

R.VAIČIULYTĖ: Vadinasi, jus, kaip specialistą, gąsdina tas pandeminis gripas?

K.BINKIS: Taip.R.VAIČIULYTĖ: Tuomet aš

jus dar labiau pagąsdinsiu. Do-mėjausi gripo pandemijų isto-rija ir štai radau tokią statisti-ką: 1918-1919 m. vadinamasis ispaniškasis gripas nusinešė 20-40 mln. žmonių nuo 20 iki 50 m. amžiaus. 1957-1958 m. siautėjęs azijietiškas gripas nu-sinešė milijoną labai jaunų ir labai senų žmonių, 1968-1969 m. Honkongo gripas nusinešė apie 4 mln. labai jaunų ir labai senų žmonių. Gal galėtumėte pasakyti - kiek aukų nusineš šis gripas?

K.BINKIS: Vakar Sveikatos apsaugos ministerijoje buvo pa-teikti tokie faktai ir skaičiai, kad Pasaulinė sveikatos organizacija neberegistruoja sergančiųjų gripu, o registruoja mirusius nuo gripo ir tai sudaro apie 30-40 aukų per die-ną Europoje.

V.BAKASĖNAS: Be abejo, po-puliacijos sergamumas pasikeitė nuo 30 iki 90 proc. Mūsų laimei, šitas virusas yra geras. Prognozuo-jamos mirtys - 0,1-0,2 proc. susir-gusiųjų skaičiaus. Kiek turėsime susirgimų? Sunku pasakyti. Tai jau yra prognozės.

R.VAIČIULYTĖ: Ar ši pan-demija neatvėrė mūsų sveika-tos apsaugos sistemos žaizdų?

V.M.ČIGRIEJIENĖ: Kiekvie-noje sistemoje yra tų žaizdų, kurios yra ydingos, bet taisytinos. Žinote, reorganizacija vyksta nuo nepri-klausomybės laikų ir man sunku ką nors pasakyti.

Be abejo, Sveikatos apsaugos ministerija vis dėlto turi įsitraukti į šį dalyką ir pasižymėti organiza-ciniais sugebėjimais. Aš manau, kad SAM vis tiek turi formuoti po-litiką, pavyzdžiui, turi suformuoti tokią politiką, kad būtų laiku gau-nama informacija už mūsų šalies ribų, kokios profilaktinės priemo-nės naudojamos, ir sustiprinti grandį sveikatos priežiūros tarny-boje - o tai tikrai yra padaryta. Tu-ri veikti visos sveikatos apsaugos grandys - nuo greitosios pagalbos, priėmimo iki intensyvaus sekimo lovų ir reanimacijos. Jei šios gran-dys veiks, man atrodo, dar ne šito-kius gripo sunkumus įveiksime.

R.VAIČIULYTĖ: Sakote “tu-ri veikti”, bet kodėl neveikia?

V.M.ČIGRIEJIENĖ: Kodėl? Yra. Jei koks gydytojas nepasirū-pino antivirusinių medikamentų dėl būsimo gripo, tai yra adminis-travimo ir vadybos problema, bet ne kas kita.

R.VAIČIULYTĖ: Dabar no-risi pereiti į globalesnę erdvę. Yra tokia sąmokslo teorija, kad pandeminis gripas neatsirado iš niekur. Toks ir klausimas - kas jį sugalvojo ir valdo? Koks čia yra tokių vienetų kaip Ame-rika ar Europos Sąjunga vai-dmuo? Kodėl pandeminis gri-pas toks politizuotas?

E.KVEDARIENĖ: Aš, kaip vaistinių atstovė, tikrai negaliu nieko pasakyti apie vakcinas, nes jos per vaistines neparduodamos, jos tiesiog duodamos gydymo įs-taigoms. Tai tikrai apie vakcinavi-mą ir tas intrigas nieko negaliu pa-sakyti.

V.M.ČIGRIEJIENĖ: Žinoma, gal farmacijos kompanijoms tai yra geras ženklas, bet žmonės supani-kuoja labai greitai - jie neįsigilina, nepaskambina, nenueina pas savo šeimos gydytoją... Bet ne, - jie eina į vaistines ir šluoja...

R.VAIČIULYTĖ: Grįžkime prie klausimo - ar galime taip gal-voti, kad šis pandeminis gripas yra sukurtas, ir žiūrint į tai, kaip Europos Komisija organizuoja gripo vakcinų pirkimus, išvesti kažkokią sąmokslo teoriją?

V.BAKASĖNAS: Negalima iš-vesti. Aš anksčiau, prieš keletą

metų, važinėdavau ir dalyvaudavau Europos sveikatos saugumo ir eks-tremalių situacijų klausimais. Viso pasaulio mokslininkai dirba šioje srityje, tai negi viso pasaulio moks-lininkai dalyvauja kažkokiame są-moksle?

Be abejonės, tuo spekuliuojama ir naudojamasi, bet kažką pasakyti atvirkščiai, nei vyksta procesas, vadinasi, atkreipti dėmesį į save. Jei atsimenate iš bendravimo su sąjunginiais institutais laikų, viena garbinga kolegė buvo parašiusi straipsnį “Podumaješ, ukol” ir ja-me išdėstė visas savo teorijas. Ma-tyt, ji buvo kažkiek nuskriausta gyvenimo - jos niekas neišgirdo, bet po to straipsnio mes turėjome didelių problemų: kilo pas mus ty-mų ir kitos epidemijos, o jos prisi-klausę žmonės nėjo skiepytis. Tai yra labai pavojinga. PSO turi tokių problemų ir jas sprendžia.

R.VAIČIULYTĖ: Gerbiama Rasa, jūs, kaip farmacininkų atstovė, pasakykite - tai kuria-te tuos pandeminius virusus ar ne?

R.JONUŠIENĖ: Aš tokios in-formacijos neturiu, kad farmacininkai ar farmacijos pramonės atstovai kuria virusus, bet žinoma, kad tie virusai yra ne šiaip sau atsiradę ir neatsirado vakar. Tai virusas A(H1N1) taip pat atsirado gana seniai.

Farmacijos pramonei svarbiau-sias dalykas yra užtikrinti medika-mentus veiksmingai kovai su liga, todėl mūsų užduodamas klausimas sveikatos apsaugos valdininkams yra toks: kodėl nesitariama su far-macininkais sudarinėjant visokius planus? Juk tam, kad būtų užtikrin-tas tinkamas medikamentų tieki-mas, mes turime žinoti ir labai sklandų planavimą, nes yra tam ti-kras gamybos pajėgumas ir jei šian-dien neužtenka vaistų, tai dėl to, kad nėra geros komunikacijos. Taip, SAM daro viską, kad išspręstų šią situaciją, tačiau komunikacija, mū-sų įtraukimas į šį procesą, planų ir veiksmų parengimas buvo šiek tiek pavėluotas. Galima sakyti, mes tik iš žiniasklaidos gavome informaci-ją apie jau įvykusius SAM valdinin-kų susirinkimus ir susitikimus su gydytojais. Todėl mes turime burti iš kavos tirščių bandydami apskai-

čiuoti, kas buvo sugalvota, kiek me-dikamentų reikės, kokios progno-zės, kaip gydys ir pan.

Galiu priminti, kad Ekstrema-lių situacijų centras nuo 2006-ųjų iš mūsų perka antivirusinius vais-tus ir visais atvejais mes jų užsa-kymus patenkinome. Paskutinis mūsų vaisto pateikimas pagal už-sakymą buvo šių metų rugsėjį: tiek, kiek ekstremalių situacijų centras užsakė, tiek mes ir patei-kėme. Šioje vietoje manome, kad SAM turi pasirūpinti visuomenės sveikata ir kadangi vaistas yra re-ceptinis, gydytojai turi jį išrašyti ligoniams, o mes turime tik garan-tuoti, kad jo būtų vaistinėse. Tai mes iki šiol ir darome.

K.BINKIS: Tai yra kitų vaistų dozuočių, pritaikytų vaikams?

R.JONUŠIENĖ: Orientacija, kiek reikia tai vaikiškai dozei, buvo aptaki. Šis vaistas yra antivirusinis, veikiantis ir kitus virusus ir anks-čiau jo parduodavome iki 1000 pa-kuočių per metus, tarp jų ir sirupo, kuris gali būti naudojamas ma-žiems vaikams, nes dideliems vai-kams, sveriantiems per 40 kg, ga-lima vartoti ir kapsules - jiems ne-

Kodėl siautėjant pandeminiam gripui šalies gyventojai jaučiasi nesaugūs? Kiek šis gripas pavojingas ir ketina nusinešti aukų? Ar paplitęs gripo virusas neatvėrė mūsų sveikatos apsaugos sistemos žaizdų? Kas valdo pandeminį gripą? Kodėl tas gripas toks politizuotas?

Mes įveiksime gripą ar gripas įveiks mus?

Gediminas JAkAVonIsŽalgirietis

Kam naudingos tokiosepidemijos?Farmacininkams, o ypač - vaistų rinkos tarpininkams

�

Irmanto Sidarevičiaus nuotr.

cmykcmyk

1110

cmycmy

Ieškoti atsakymų į šiuos ir dar daugelį kitų klausimų prie ŽALGI-RIO NACIONALINIO PASIPRIE-ŠINIMO JUDĖJIMO apskritojo sta-lo susėdo vyriausiasis Lietuvos epi-demiologas Vytautas BAkASĖNAS,Seimo Sveikatos reikalų komiteto na-rė Vida Marija ČIGRIEJIENĖ, UAB “Roche Lietuva” vadovė Rasa Jo-NUŠIENĖ, Nacionalinės vaistų pre-kybos asociacijos direktorė Elena KVEDARIENĖ, Vilniaus universi-tetinės vaikų ligoninės direktoriaus pavaduotojas kazimieras BINkIS ir žalgirietis Gediminas JAkAVONIS.

Ramunė VAIČIULYTĖ “Respublikos” žurnalistė

R.VAIČIULYTĖ: Mes įveik-sime gripą ar gripas įveiks mus?

K.BINKIS: Šiandien susida-riusi tikrai sudėtinga situacija ta prasme, kad mes tą virusą žinome, bet nežinome tikrojo jo klastingu-mo. Čia buvo pasakyta, kad yra apie 5 tūkst. sergančiųjų ir didesnę jų dalį sudaro vaikai. O su vaikais yra taip, kad tas pats virusas, kaip parodė ir Kauno atvejis, tos pačios šeimos narius veikia nevienodai. Tas klastingumas šiandien pedia-trams tikrai kelia nerimą.

Kalbant apie pačią epidemiją ir jos eigą, vėlgi reikėtų grįžti prie nacionalinių ir savivaldybių mastu parengtų planų, kurie buvo paruoš-ti ir pritaikyti ligoninėms jau pava-sarį. Viskas buvo numatyta - ir or-ganizacinės, ir materialinio aprūpi-nimo priemonės. Galima sakyti, buvo numatyti ir ligonių srautai, nors juos gripas pakoregavo ir iš-balansavo. Mes šiandien guldydami po 100 vaikų per parą beveik pusę paleidžiame, nors tai gana sudėtin-ga, nes po valandos, dviejų vaiko būklė gali labai pasikeisti ir pedia-trai šia prasme gana smarkiai rizi-kuoja. Todėl yra ne tik fizinis krū-vis, bet ir tam tikra psichologinė įtampa. Bet viskas kol kas vyksta sėkmingai ir kol kas galime būti ramūs dėl to, kad neturėjome sun-kių komplikacijų. Bet tik kol kas.

Šios epidemijos pradžia mums nebuvo baisi, nes dar vasaros pa-baigoje turėjome pasiruošę 50 vaisto dozių ir šiuo metu tikrai dėl

vaistų problemų nėra. Problema gal yra tik ta, kad nėra vaikiškų dozuočių, nes dabar esamos kap-sulės tikrai nesidalija. Vienintelis rūpestis yra toks, bet mes turime miltelių, sirupo. Aišku, lieka labai neaiški kitos savaitės perspektyva, kiek mes jų dar turėsime. Bet kol kas šią savaitę išgyvensime.

Tiesa, mūsų medikai serga, bet į pagalbą jiems ateina kiti. Pavyz-džiui, šiandien gavome 10 pagalbi-ninkų iš Antakalnio ligoninės ir jie tikrai padės mūsų gydytojams, ku-rie fiziškai labai sunkiai dirba.

R.VAIČIULYTĖ: Vadinasi, jus, kaip specialistą, gąsdina tas pandeminis gripas?

K.BINKIS: Taip.R.VAIČIULYTĖ: Tuomet aš

jus dar labiau pagąsdinsiu. Do-mėjausi gripo pandemijų isto-rija ir štai radau tokią statisti-ką: 1918-1919 m. vadinamasis ispaniškasis gripas nusinešė 20-40 mln. žmonių nuo 20 iki 50 m. amžiaus. 1957-1958 m. siautėjęs azijietiškas gripas nu-sinešė milijoną labai jaunų ir labai senų žmonių, 1968-1969 m. Honkongo gripas nusinešė apie 4 mln. labai jaunų ir labai senų žmonių. Gal galėtumėte pasakyti - kiek aukų nusineš šis gripas?

K.BINKIS: Vakar Sveikatos apsaugos ministerijoje buvo pa-teikti tokie faktai ir skaičiai, kad Pasaulinė sveikatos organizacija neberegistruoja sergančiųjų gripu, o registruoja mirusius nuo gripo ir tai sudaro apie 30-40 aukų per die-ną Europoje.

V.BAKASĖNAS: Be abejo, po-puliacijos sergamumas pasikeitė nuo 30 iki 90 proc. Mūsų laimei, šitas virusas yra geras. Prognozuo-jamos mirtys - 0,1-0,2 proc. susir-gusiųjų skaičiaus. Kiek turėsime susirgimų? Sunku pasakyti. Tai jau yra prognozės.

R.VAIČIULYTĖ: Ar ši pan-demija neatvėrė mūsų sveika-tos apsaugos sistemos žaizdų?

V.M.ČIGRIEJIENĖ: Kiekvie-noje sistemoje yra tų žaizdų, kurios yra ydingos, bet taisytinos. Žinote, reorganizacija vyksta nuo nepri-klausomybės laikų ir man sunku ką nors pasakyti.

Be abejo, Sveikatos apsaugos ministerija vis dėlto turi įsitraukti į šį dalyką ir pasižymėti organiza-ciniais sugebėjimais. Aš manau, kad SAM vis tiek turi formuoti po-litiką, pavyzdžiui, turi suformuoti tokią politiką, kad būtų laiku gau-nama informacija už mūsų šalies ribų, kokios profilaktinės priemo-nės naudojamos, ir sustiprinti grandį sveikatos priežiūros tarny-boje - o tai tikrai yra padaryta. Tu-ri veikti visos sveikatos apsaugos grandys - nuo greitosios pagalbos, priėmimo iki intensyvaus sekimo lovų ir reanimacijos. Jei šios gran-dys veiks, man atrodo, dar ne šito-kius gripo sunkumus įveiksime.

R.VAIČIULYTĖ: Sakote “tu-ri veikti”, bet kodėl neveikia?

V.M.ČIGRIEJIENĖ: Kodėl? Yra. Jei koks gydytojas nepasirū-pino antivirusinių medikamentų dėl būsimo gripo, tai yra adminis-travimo ir vadybos problema, bet ne kas kita.

R.VAIČIULYTĖ: Dabar no-risi pereiti į globalesnę erdvę. Yra tokia sąmokslo teorija, kad pandeminis gripas neatsirado iš niekur. Toks ir klausimas - kas jį sugalvojo ir valdo? Koks čia yra tokių vienetų kaip Ame-rika ar Europos Sąjunga vai-dmuo? Kodėl pandeminis gri-pas toks politizuotas?

E.KVEDARIENĖ: Aš, kaip vaistinių atstovė, tikrai negaliu nieko pasakyti apie vakcinas, nes jos per vaistines neparduodamos, jos tiesiog duodamos gydymo įs-taigoms. Tai tikrai apie vakcinavi-mą ir tas intrigas nieko negaliu pa-sakyti.

V.M.ČIGRIEJIENĖ: Žinoma, gal farmacijos kompanijoms tai yra geras ženklas, bet žmonės supani-kuoja labai greitai - jie neįsigilina, nepaskambina, nenueina pas savo šeimos gydytoją... Bet ne, - jie eina į vaistines ir šluoja...

R.VAIČIULYTĖ: Grįžkime prie klausimo - ar galime taip gal-voti, kad šis pandeminis gripas yra sukurtas, ir žiūrint į tai, kaip Europos Komisija organizuoja gripo vakcinų pirkimus, išvesti kažkokią sąmokslo teoriją?

V.BAKASĖNAS: Negalima iš-vesti. Aš anksčiau, prieš keletą

metų, važinėdavau ir dalyvaudavau Europos sveikatos saugumo ir eks-tremalių situacijų klausimais. Viso pasaulio mokslininkai dirba šioje srityje, tai negi viso pasaulio moks-lininkai dalyvauja kažkokiame są-moksle?

Be abejonės, tuo spekuliuojama ir naudojamasi, bet kažką pasakyti atvirkščiai, nei vyksta procesas, vadinasi, atkreipti dėmesį į save. Jei atsimenate iš bendravimo su sąjunginiais institutais laikų, viena garbinga kolegė buvo parašiusi straipsnį “Podumaješ, ukol” ir ja-me išdėstė visas savo teorijas. Ma-tyt, ji buvo kažkiek nuskriausta gyvenimo - jos niekas neišgirdo, bet po to straipsnio mes turėjome didelių problemų: kilo pas mus ty-mų ir kitos epidemijos, o jos prisi-klausę žmonės nėjo skiepytis. Tai yra labai pavojinga. PSO turi tokių problemų ir jas sprendžia.

R.VAIČIULYTĖ: Gerbiama Rasa, jūs, kaip farmacininkų atstovė, pasakykite - tai kuria-te tuos pandeminius virusus ar ne?

R.JONUŠIENĖ: Aš tokios in-formacijos neturiu, kad farmacininkai ar farmacijos pramonės atstovai kuria virusus, bet žinoma, kad tie virusai yra ne šiaip sau atsiradę ir neatsirado vakar. Tai virusas A(H1N1) taip pat atsirado gana seniai.

Farmacijos pramonei svarbiau-sias dalykas yra užtikrinti medika-mentus veiksmingai kovai su liga, todėl mūsų užduodamas klausimas sveikatos apsaugos valdininkams yra toks: kodėl nesitariama su far-macininkais sudarinėjant visokius planus? Juk tam, kad būtų užtikrin-tas tinkamas medikamentų tieki-mas, mes turime žinoti ir labai sklandų planavimą, nes yra tam ti-kras gamybos pajėgumas ir jei šian-dien neužtenka vaistų, tai dėl to, kad nėra geros komunikacijos. Taip, SAM daro viską, kad išspręstų šią situaciją, tačiau komunikacija, mū-sų įtraukimas į šį procesą, planų ir veiksmų parengimas buvo šiek tiek pavėluotas. Galima sakyti, mes tik iš žiniasklaidos gavome informaci-ją apie jau įvykusius SAM valdinin-kų susirinkimus ir susitikimus su gydytojais. Todėl mes turime burti iš kavos tirščių bandydami apskai-

čiuoti, kas buvo sugalvota, kiek me-dikamentų reikės, kokios progno-zės, kaip gydys ir pan.

Galiu priminti, kad Ekstrema-lių situacijų centras nuo 2006-ųjų iš mūsų perka antivirusinius vais-tus ir visais atvejais mes jų užsa-kymus patenkinome. Paskutinis mūsų vaisto pateikimas pagal už-sakymą buvo šių metų rugsėjį: tiek, kiek ekstremalių situacijų centras užsakė, tiek mes ir patei-kėme. Šioje vietoje manome, kad SAM turi pasirūpinti visuomenės sveikata ir kadangi vaistas yra re-ceptinis, gydytojai turi jį išrašyti ligoniams, o mes turime tik garan-tuoti, kad jo būtų vaistinėse. Tai mes iki šiol ir darome.

K.BINKIS: Tai yra kitų vaistų dozuočių, pritaikytų vaikams?

R.JONUŠIENĖ: Orientacija, kiek reikia tai vaikiškai dozei, buvo aptaki. Šis vaistas yra antivirusinis, veikiantis ir kitus virusus ir anks-čiau jo parduodavome iki 1000 pa-kuočių per metus, tarp jų ir sirupo, kuris gali būti naudojamas ma-žiems vaikams, nes dideliems vai-kams, sveriantiems per 40 kg, ga-lima vartoti ir kapsules - jiems ne-

Kodėl siautėjant pandeminiam gripui šalies gyventojai jaučiasi nesaugūs? Kiek šis gripas pavojingas ir ketina nusinešti aukų? Ar paplitęs gripo virusas neatvėrė mūsų sveikatos apsaugos sistemos žaizdų? Kas valdo pandeminį gripą? Kodėl tas gripas toks politizuotas?

Mes įveiksime gripą ar gripas įveiks mus?

Gediminas JAkAVonIsŽalgirietis

Kam naudingos tokiosepidemijos?Farmacininkams, o ypač - vaistų rinkos tarpininkams

�

Irmanto Sidarevičiaus nuotr.

cmycmyk

11

bereikia kažkokios specialios do-zuotės. Tos specialios dozuotės mes parduodavome labai mažą da-lį - dešimt, na, šimtą... Pagal tai mes ir planavome savo pajėgumus šiems metams.

Šių metų balandį mes informa-vome ministeriją apie tai, kokiu būdu bus tiekiamas vaistas, ir tame rašte buvo labai aiškiai išsakyta vi-sos korporacijos pozicija, t.y. labai aiškiai pasakyta, kad pirmiausia bus vykdomi PSO užsakymai ir tik po to - valstybiniai, vyriausybiniai užsakymai, tai mes ir darome.

Vaikiškų dozių į ekstremalių si-tuacijų centro vaistų rezervą per visus tuos metus buvo pateikta tik 2 tūkst. pakuočių, t.y. tiek, kiek bu-vo užsakyta. Tačiau mes jau iki šios dienos esame pardavę Lietuvos rin-kai 4600 pakuočių ir kitą savaitę bus gautos dar 2444 pakuotės. Pas-tarosios pakuotės nėra sirupas, bet yra mažosios ampulės, kurias jūs galėsite naudoti, jeigu vaikas nega-li ryti. Tai labai paprastas ir primi-tyvus dozavimas. Tiek, kiek šiuo metu jau yra rezervų - aš tikiuosi, kad tiek mažų vaikų nebus.

G.JAKAVONIS: Jūs teigiate, Vytautai, kad negali būti jokių są-mokslo teorijų, kita vertus, su-prantame, kam naudingos tokios epidemijos. Vienareikšmiai - far-macininkams, o ypač - vaistų rin-kos tarpininkams. Bet kokiu atve-ju, čia nusėda didžiausias pelnas. Klausimą - ar yra sąmokslo teorijų dėl pandeminio gripo - jūs pako-mentavote šitaip: Europoje mums sakė, kad nėra, vadinasi, nėra.

Jūs, ponia Vida Marija, į klausi-mą, ar čia nėra sąmokslo teorijų, taip ir atsakėte, kad lyg ir ne, lyg ir viskas kontroliuojama, visi dir-ba... Aš šį klausimą dar išplėsčiau - čia reikia apie pačią valstybę kal-bėti. Pažiūrėkite, ši problema api-ma sveikatos apsaugą, taip pat švietimą, vidaus reikalus, ekstre-malias situacijas, ir tuos pačius far-macininkus, su kuriais niekas ne-sitaria... Ar tai nėra visos sistemos problema, nes šiandien niekas dėl nieko neprisiima atsakomybės. Galbūt su mūsų valstybės valdymu kažkas negerai? Tiek tarnybų ir ministerijų, bet nesusitvarkome...

V.BAKASĖNAS: Šiandien vyksta Vyriausybės posėdis, kiek aš žinau, ir šis klausimas bus toliau aptarinėjamas. Tai, kad nebuvo pa-kviesti vaistų tiekėjai... Žinote, kartais tiesiog nebesusigaudai, kas po ranka... Bet manau, kad turėjo pakviesti, - aš negaliu kalbėti už ministrą. Nėra taip gerai, nes iš kur nors reikia tuos vaistus gauti.

E.KVEDARIENĖ: Dėl tų vaistų tai išties dabar kenčia vais-tinės, kaltinamos, kad jos naudoja-si situacija ir kelia savo antkainius. Noriu pasakyti, kad vaistinės nuo sausio savo antkainių nekelia ir ko-kie jie buvo, tokie ir yra. Kai tik gauname naujų vaistų iš tiekėjų, kurie tikrai brangsta, tada ir vais-tinėse vaistai pasidaro gerokai brangesni.

R.JONUŠIENĖ: Kaip gamin-tojų atstovė galiu pasakyti, kad jei kalbėtume apie vaistus nuo pande-minio gripo, tai jų kaina nesikeitė nuo 2004 m., kai jie buvo atvežti į Lietuvą. Jų kaina yra visiškai tokia pati - 70 litų 9 centai. Visa kita, kas yra šiandien vaistinėje, tai yra pri-dėtinės vertės mokestis (PVM), tai yra didmenos ir vaistinių antkai-niai. Mūsų kaina stabili.

E.KVEDARIENĖ: Pažiūrėki-te, kas sudaro vaisto kainą: gamin-tojo kaina, didmenininko kaina, vaistinės antkainis ir PVM. Pavyz-džiui, vaistinės antkainis yra maž-daug 12-18 proc., o parduodant an-tivirusinius vaistus tai sudaro 18-20 litų. Tai todėl galutinė antiviru-sinio vaisto kaina ir yra nuo 112 iki 120 litų.

R.VAIČIULYTĖ: Kadangi pradėjome skaičiuoti pinigus, tai paskaičiuokime - kiek mums kainuos pandeminis gripas?

V.BAKASĖNAS: Buvo vienaip suplanuota ir buvo suplanuota, ko-kią šis pandeminis gripas gali pada-ryti ekonominę žalą. Tarnybos atli-ko skaičiavimą ir prognozuoja, kad jei bus sunki pandemijos forma, ga-li kainuoti apie 4 proc. bendrojo vi-daus produkto, tai sudarytų 3,9 mlrd. litų. O jei pandemija bus len-gva, tai sudarys apie 1 mlrd. litų.

Nesinaudodamas proga, bet esant realiai situacijai noriu pa-kviesti visus politikus atkreipti dė-mesį į visuomenės sveikatos dalies finansavimą. Šiandien yra tam ti-krų teigiamų poslinkių kalbant apie gydymo finansavimą, tačiau pre-vencijos srityje neturime jokio po-stūmio. Mes einame žemyn ir fi-nansavimas mažėja. O mes kartu netaupome lėšų, nes per preven-ciją galime sutaupyti lėšas ir ati-duoti jas kvalifikuotai medicinos pagalbai. Todėl ypatingas dėmesys turi būti skiriamas prevencijai. Šiandien prevencijos mes nepama-tysime, ją pamatysime po kelerių metų.

Anksčiau buvo Lietuvoje antie-pideminis fondas - tam tikras pini-gų rezervas, iš kurio galėjome ap-mokėti medikams už viršvalan-džius, tiems, kurie vyksta į ligų

židinius, padengti transporto išlai-das ir pan. Šiandien tokių rezervų neturime. Tačiau ateina tas laikas, kai reikia pasiruošimo ir labai rim-to pasiruošimo.

R.VAIČIULYTĖ: Iš kur im-sime tuos milijardus, aš neklau-siu, nes reikės valdžiai ir ji juos paims. Bet kur kas įdomiau pa-sikalbėti apie tai, kaip bus pa-sidalyti tie milijardai - kam ko-kia dalis atiteks. Kiek atiteks gamintojams, kiek atiteks tie-kėjams, vaistininkams?

R.JONUŠIENĖ: Aš labai aiš-kiai pasakiau, kiek kainuoja vais-tas, kad jis visiškai nebrangsta ir kad aš nesutinku su kainos išskirs-tymu, kokį pateikė ponia Elena.

Pagal ministro įsakymą, kuris buvo pasirašytas lapkritį ir pagal kurį mes turime teisę įvežti ne Baltijos rinkai skirtose pakuotėse vaistus, viskas, kas bus neparduo-ta vaistinėse, bus atšaukta mūsų lėšomis ir mūsų lėšomis turės bū-ti sunaikinta. Mūsų šios dienos darbas yra visai neplanuotas - “plė-šiame” kitų šalių sandėlius, skubos tvarka vežame, mūsų žmonės dir-ba naktimis ir šioje vietoje apie už-darbį mes nekalbame. Mūsų tikslas - užtikrinti pakankamą kiekį vaisto vaistinėse. O šiaip mes patirsime vėliau ir to paties utilizavimo są-naudas...

E.KVEDARIENĖ: Nebuvo taip, kad gamintojas padengtų vais-tinių sąnaudas... Aš jau pasakiau, kad vaistinės antkainis visoje šito-je sistemoje yra 11-17 proc., žiū-rint kokioje vaistinėje.

R.JONUŠIENĖ: Bet tai yra labai daug. Aš galiu pasakyti, kad tai yra daug. Jeigu kalbėtume apie gamintoją, tai vaisto sukūrimas ir pagaminimas, klinikiniai tyrimai kainuoja tikrai daug. Be to, gamin-tojas prisiima visą atsakomybę už vaisto kokybę, už jo tiekimą iki di-dmenos. Tad jeigu šiuo atveju iš 120 litų yra tik 70 litų gamintojo kaina, tikrai antkainiai nėra maži. Estijoje tas pats vaistas vaistinėse kainuoja 85 litus. O gamintojas es-tams parduoda už tą pačią 70 litų kainą. Tik vaistų antkainiai ten yra reguliuojami.

E.KVEDARIENĖ: Bet ten ir PVM gerokai mažesnis. Taigi ne-reikia kalbėti.

V.M.ČIGRIEJIENĖ: Dabar ministras reguliuos antkainius, yra priimtas nutarimas. Mes jį svars-tėme komitete ir Vyriausybė jį pri-ėmė. Negali Europoje tas pats vais-tas kainuoti kur kas pigiau. O kad PVM yra didesnis, tai tikrai dides-nis. Bet tai nusprendė Vyriausybė,

rinkdama pinigus į biudžetą.V.BAKASĖNAS: Mes, manau,

tik tada biudžete turėsime dides-nes pajamas, jeigu visi čia sėdintys išsaugosime kažkiek gyvybių pan-demijos metu. Tai bus didžiausios pajamos, kokios tik gali būti.

K.BINKIS: Dar kalbant apie pinigus aš norėčiau pasakyti, kad medikai iš šios pandemijos jokios naudos neturės, nes jų sutartys su ligonių kasomis yra tokios pačios kaip vasaros mėnesiais, kai gripo nebuvo. Na, gal nebent kas mus išgirs, bet abejoju, ar kokie nors papildomi pinigėliai nukris.

Žaneta GIRDVAINYTĖ, Na-cionalinės vaistų prekybos aso-ciacijos direktoriaus pavaduoto-ja: Manau, kad šiandien mes išvis neturėtume kalbėti apie tai, kas uždirbs iš pandeminio gripo, todėl, kad mes patys prašome vaistų gamintojų, jog duotų vaistų, nes jų masiškai trūksta. Šiandien Lietuvoje vaistų rinkoje gripui gydyti ne homeopatinių vaistų yra viso labo du. Dar trečias bus rusiš-kas vaistas, bet nežinau, kiek jis bus efektyvus. Bet dabar esančių tų dviejų vaistų esmi-nis skirtumas yra toks, kad vieną jų mes dar galime skirti vaikams. Kitų skirti vaikams negalime. Ir šiuo atveju vais-tininkai susiduria su tokia pro-blema, kad gydytojai nevykdo selekcijos. Jei vaikui būtų iš-rašomi tie vaistai, kuriuos jis gali vartoti, tai jis gal dar gau-tų gydymą. Jie išrašo tuos vie-nus vaistus visiems iš eilės. Ateina suaugęs žmogus su re-ceptu ir aš jam turiu atiduoti paskutinę pakuotę, o kita sto-vi sergančio vaiko mama, kuri verkia. Kaip reikia padalyti?

Kiek aš žinau, dėl tų pačių kap-sulių penktadienį buvo sutarta, kad nelietuviškomis pakuotėmis bus įvežta 6600 pakuočių. Jų įvežė ir dabar yra padalyta po tris pakuotes į vaistines, ir jau praktiškai jų ne-bėra.

R.JONUŠIENĖ: Pasakykite, kiek šiandien yra diagnozuota gri-po atvejų? Per 5 tūkst. Mes parda-vėme iki šios dienos 22,5 tūkst. pakuočių. Tai jūs man pasakykite, kur jos. Vaistas yra receptinis. Jei-gu diagnozuota 5 tūkst. atvejų, va-dinasi, tiek turi būti išrašyta recep-tų. Tai kur yra kiti vaistai?

Kiek mes pateikėme didmeni-nės prekybos įmonėms, aš jau va-kar visus - viceministrą, kanclerį ir ministrą - informavau. Kur jos išvežė ir kada tai padarė, visiškai

nieko nežinome, nes tai nėra mūsų prerogatyva ir mes neturime jokios teisės gauti tokią informaciją. Tai yra tam tikrų asmenų ministerijo-je reikalas. Juk yra Farmacijos de-partamentas, yra viceministrai, yra galų gale ministras.

Rytoj (šiandien - red. past.) į Lie-tuvą papildomai atvažiuoja 13,2 tūkst. pakuočių krovinys. Pasižiūrė-kite - iš viso per 30 tūkst. pakuočių. Jeigu šiandien mes skaičiuojame sergančiuosius, kuriems jau diagno-zuotas gripas, tai įsivaizduokite, koks tai yra kiekis. Mes neturime jokios teisės prisivežti, nes galbūt kitur tų vaistų reikia dar labiau. Jūs kaltinate mus, kad mes netiekiame, bet pažiūrėkite, kas darosi.

Ž.GIRDVAINYTĖ: Naciona-linės vaistų prekybos asociaci-jos direktoriaus pavaduotoja:Aš labai atsiprašau, jei jūs mane ne taip supratote, - tenorėjau pasaky-ti, kad mes gydytojų grandyje ne-reaguojame. Aš tikrai nežinau, kur visos šitos pakuotės, mes gauname tiek, kiek gauname - po tris pakuo-tes. Nors aš turiu žmonių paliktų receptų pluoštą vaistinėje...

R.VAIČIULYTĖ: Diskusijos pabaigoje grįžkime prie to, nuo ko pradėjome, - tai mes įveik-sime gripą ar gripas įveiks mus?

E.KVEDARIENĖ: Įveiksime tikriausiai tą gripą. Visiems reikia imtis profilaktikos, naudoti daugiau liaudies medicinos priemonių - česnakų, svogūnų, imbierų, citrinų ir visų kitų, kuriomis reikia gydyti savo sveikatą.

V.BAKASĖNAS: Be abejonės gripą, įveiksime. Būdami visi su-sitelkę ir klausydami, o ne kaltin-dami vieni kitus, mes turėsime gerą rezultatą.

R.JONUŠIENĖ: Mes tikrai įveiksime šį gripą - tuo neabejoju, bet kuo daugiau bendrausime ir da-lysimės informacija, tuo tai bus sė-kmingesnis procesas.

K.BINKIS: O mes tai visą laiką kovojame - tai su virusais, tai su bakterijomis, tai su gri-pais... Šiuo laikotarpiu - šitas priešas, o kitą mėnesį ar pavasa-rį jau bus kitas.

V.M.ČIGRIEJIENĖ: Mes ti-krai įveiksime tą gripą, jei tik su-glausime pečius ir visi dirbsime taip, kaip turime dirbti, - teiksime vienas kitam informaciją ir negąs-dinsime žmonių. Svarbiausia, kad nebūtų panikos. Įveiksime, nes esame pajėgūs tai padaryti.

G.JAKAVONIS: Norėtųsi baigti tokiu palinkėjimu: tegul šitas pokalbis - tiesiai Dievulio ausyse.

Kazimieras BInkIsSvečias

Situacijasudėtinga todėl, kad mes tą virusą žinome, bet nežinome tikrojo jo klastingumo

�

Elena kVedArIenĖViešnia

Dabar kenčia vaistinės, kaltinamos, kad jos naudojasisituacija ir kelia savo antkainius

�

Vytautas BAkAsĖnAsSvečias

Be abejonės, gripą įveiksime. Būdami visi susitelkę ir klausydami, o ne kaltindami vieni kitus

�

Rasa JonUšIenĖViešnia

Diagnozuotaper 5 tūkst. gripo atvejų. Mes pardavėme 22,5 tūkst. vaistų pakuočių. Tai kur jos?

�

Vida Marija ČIgrIeJIenĖViešnia

Kiekvienojesistemojeyra tų žaizdų, kuriosyra ydingos, bet taisytinos

�

12

cmykcmykcmy

12

cmy

Su Žalgiriu - uŽ lietuvąŽalgirio nacionalinio pasipriešinimo judėjimo kalendorius

26-ąją

27-ąją

1855 m. Konstantinopolyje, Turkijoje, mirė Ado-mas Mickevičius - lenkų poetas, kurio kilmė,

gyvenimas ir kūryba susijusi su Lietuva.

1989 m. atkurta Lietuvos ateitininkų federacija.

2002 m. iš Vokietijos į Lietuvos taikomosios dailės muziejų Vilniuje eksponuoti atvežtas uni-

kalus XVI amžiaus lietuvių raštijos paminklas - Jono Bretkūno išverstos Biblijos rankraštis, įkainotas beveik 9 milijonais litų.

2004 m. berniukų ir jaunuolių choras “Ąžuoliukas” atšventė savo veiklos 45-metį bei vadovo

Vytauto Miškinio darbo 25-metį. “Ąžuoliuką” įkūrė Hermanas Perelšteinas, choras yra įrašęs daugiau nei 30 plokštelių ir 16 kompaktinių diskų.

30-ąją

29-ąją28-ąją

1-ąją 2-ąją

1992 m. Kembridžo tarptautinis biografijos centras suteikė poetui Justinui Marcinkevičiui 1991-1992

metų Pasaulio žmogaus vardą.

1999 m. Klaipėdos universiteto sportinių šokių ansam-blis “Žuvėdra” tapo Lotynų Amerikos sportinių

šokių ansamblių pasaulio čempionato, vykusio Vilniuje, nugalėtoju.

1561 m. tarp Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Livonijos ordino sudaryta Vilniaus sutartis, pagal

kurią Livonija autonomijos teisėmis prijungta prie Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės.

1992 m. Vilniuje vyko pirmasis Lietuvos astrologų suvažiavimas.

1920 m. tarp Lenkijos generolo Lucjano Želigovskio da-linių ir Lietuvos kariuomenės sudarytos paliaubos.

1997 m. Lietuvos muzikų draugija Nacionalinės filharmonijos salėje surengė pirmąjį koncertą-

maratoną, jis truko dešimt valandų. Koncertavo beveik 100 atlikėjų.

1998 m. Lietuvos mokslų akademijos bibliotekos Rankraščių ir retų spaudinių skaityklai suteiktas

advokato, Lietuvos mokslo draugijos garbės nario Tado Vrublevskio (1858-1925) vardas.

2000 m. UNESCO į Pasaulio paveldo sąrašą įtraukė Kuršių neriją.

1918 m. Kaune į vyskupus įšventintas Jurgis Matulaitis.

1919 m. Lietuvos aviacijos karo mokykloje įteikti mokslo baigimo dokumentai pirmiesiems Lietuvos karo

lakūnams - 34 pilotams ir žvalgams.

1994 m. Vatikane popiežius Jonas Paulius II priėmė Lietuvos prezidentą Algirdą Brazauską.

1997 m. už Adomo Mickevičiaus kūrybos vertimus į lietuvių kalbą Lenkijos rašytojų PEN klubo premija

paskirta poetui Justinui Marcinkevičiui.

Lapkričio Lapkričio

Lapkričio Gruodžio Gruodžio

Lapkričio

Lapkričio

cmykcmyk

13

cmy

12

cmy

Su Žalgiriu - uŽ lietuvąŽalgirio nacionalinio pasipriešinimo judėjimo kalendorius

26-ąją

27-ąją

1855 m. Konstantinopolyje, Turkijoje, mirė Ado-mas Mickevičius - lenkų poetas, kurio kilmė,

gyvenimas ir kūryba susijusi su Lietuva.

1989 m. atkurta Lietuvos ateitininkų federacija.

2002 m. iš Vokietijos į Lietuvos taikomosios dailės muziejų Vilniuje eksponuoti atvežtas uni-

kalus XVI amžiaus lietuvių raštijos paminklas - Jono Bretkūno išverstos Biblijos rankraštis, įkainotas beveik 9 milijonais litų.

2004 m. berniukų ir jaunuolių choras “Ąžuoliukas” atšventė savo veiklos 45-metį bei vadovo

Vytauto Miškinio darbo 25-metį. “Ąžuoliuką” įkūrė Hermanas Perelšteinas, choras yra įrašęs daugiau nei 30 plokštelių ir 16 kompaktinių diskų.

30-ąją

29-ąją28-ąją

1-ąją 2-ąją

1992 m. Kembridžo tarptautinis biografijos centras suteikė poetui Justinui Marcinkevičiui 1991-1992

metų Pasaulio žmogaus vardą.

1999 m. Klaipėdos universiteto sportinių šokių ansam-blis “Žuvėdra” tapo Lotynų Amerikos sportinių

šokių ansamblių pasaulio čempionato, vykusio Vilniuje, nugalėtoju.

1561 m. tarp Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Livonijos ordino sudaryta Vilniaus sutartis, pagal

kurią Livonija autonomijos teisėmis prijungta prie Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės.

1992 m. Vilniuje vyko pirmasis Lietuvos astrologų suvažiavimas.

1920 m. tarp Lenkijos generolo Lucjano Želigovskio da-linių ir Lietuvos kariuomenės sudarytos paliaubos.

1997 m. Lietuvos muzikų draugija Nacionalinės filharmonijos salėje surengė pirmąjį koncertą-

maratoną, jis truko dešimt valandų. Koncertavo beveik 100 atlikėjų.

1998 m. Lietuvos mokslų akademijos bibliotekos Rankraščių ir retų spaudinių skaityklai suteiktas

advokato, Lietuvos mokslo draugijos garbės nario Tado Vrublevskio (1858-1925) vardas.

2000 m. UNESCO į Pasaulio paveldo sąrašą įtraukė Kuršių neriją.

1918 m. Kaune į vyskupus įšventintas Jurgis Matulaitis.

1919 m. Lietuvos aviacijos karo mokykloje įteikti mokslo baigimo dokumentai pirmiesiems Lietuvos karo

lakūnams - 34 pilotams ir žvalgams.

1994 m. Vatikane popiežius Jonas Paulius II priėmė Lietuvos prezidentą Algirdą Brazauską.

1997 m. už Adomo Mickevičiaus kūrybos vertimus į lietuvių kalbą Lenkijos rašytojų PEN klubo premija

paskirta poetui Justinui Marcinkevičiui.

Lapkričio Lapkričio

Lapkričio Gruodžio Gruodžio

Lapkričio

Lapkričio

cmycmyk

�

Ko reikia, kad galėtume tvirtai atsistoti ant kojų, o ne keliaklupsčiauti prieš vis naujus viešpačius, neleidžiančius mums jaustis savo Tėvynės šeimininkais? Šįkart ŽALGIRIO NA-CIONALINIO PASIPRIEŠINIMO JUDĖJI-MO manifesto teiginiai tapo klausimais hu-manitarinių mokslų daktarui S.TUMĖNUI.

- MŪSŲ Valstybė Europos Sąjungoje (ES) - Europos tautų sąjungos narė, JŲ Valstybė baigia išnykti unitarinės Euro-pos katile.

- Kuo mažesnė valstybė, tuo lengviau jai paskęsti Europos katile. Kita vertus, Jung-tinių Amerikos Valstijų (JAV) - daugiakalbės ir daugiakultūrės valstybės, kurią patys ame-rikiečiai dažnokai įvardija tautų katilu, pa-vyzdys rodo, kad jei etninė grupė turi sti-prias etnines šaknis, tvirtą stuburą, nuose-klią vertybių skalę, ji nepaskęsta ir nedings-ta iš naujosios valstybės žemėlapio. Tiesiog didžioji valstybė - šiuo atveju JAV - absor-buoja gerąsias atvykėlių savybes. Kitas klau-simas, ar mes norime, kad ES senbuvės iš-vežtų mūsų prigimtinėje tėvynėje išaugu-sius mokslininkus, medikus, o mūsų vaikų vaikai XXII a. pradžioje kalbėtų tik angliškai. Vilties teikia, kad panašiame tautų katile - sovietijoje - jau gyvenome ir mūsų tautinis kailis yra užsigrūdinęs, atlaikęs penkių de-šimčių metų spaudimą. Svarbu, kad išlaiky-tume pusiausvyrą tarp Europos pinigų ma-salo ir dvasinių vertybių, neišmatuojamų jokiomis materialinėmis vilionėmis.

- MŪSŲ Valstybė būtų sau radusi garbingą vietą tarp pasaulio didžiųjų, JŲ Valstybė atlieka patarnautojo vai-dmenį.

- Jeigu mąstysime žemažiūriškai, būsi-me tik vergai, prisitaikėliai, pigi darbo jėga ir patarnautojai. Taip, patarnautojai, nors kartais sugebantys apvynioti apie pirštą ne vieną milijoninio Europos projekto kūrėją Briuselyje. Jau minėjau, kad okupacijos me-tai išmokė lietuvius suktis. Mūsų tremtiniai Sibire dažnai būdavo išbuožinami antrą kar-tą, mūsų komunistai sugebėdavo vadovau-ti taip, kad saviems žmonėms būtų gerai, Maskvos funkcionieriai nė nesapnavo, kad vietoj sandėlių Lietuvoje išaugdavo sporto kompleksai, vietoj asfalto gatvių tyliai Kau-ne ar Šiauliuose atsirasdavo pėsčiųjų bul-varai. Bet visa tai buvo nelegalu, matuoja-ma skilandžių, kumpių siuntomis į Maskvą. Kai atgavome nepriklausomybę, romantiš-kai kūrėme savo litą, armiją, tikėjome, kad tvirtai atsistosime ant kojų ir būsime ne blogesni už Belgiją, Šveicariją, Švediją. De-ja, kol kas esame Europoje tik patarnauto-jai, kuriems tarstelėjus garsesnį žodį pata-riama geriau patylėti.

- MŪSŲ Valstybėje būtų neskubama, pirmiesiems balsuoti už ES Konstituci-ją ar Lisabonos sutartį - ji būtų atiduota visuotiniam referendumui. JŲ Valstybė-je balsuojama už bet ką, svarbu tik įsi-teikti šeimininkams.

- Bet ar gali būti kitaip, jei esame prisi-taikėliai ir pataikūnai. Be to, mėgstame bū-ti padlaižiai ir pionieriai. Komiškiausia, kad tos storosios ES Konstitucijos neperskaitė net visi Seimo nariai, ką jau kalbėti apie mi-lijonus paprastų šalies piliečių. Prisimenat, net vienas Lietuvos politikos patriarchas, suabejojęs, ar įveiks tokią storą Konstituci-ją, prašė parengti ploną Konstitucijos kons-pektėlį. Beje, studentams kartais per pas-kaitą parodau miniatiūrinę knygutę apie mū-sų teises ES. Ji tik 1,5 cm aukščio ir 1,5 cm pločio. Taip ir pasirašėm “Europos bendra-bučio” dokumentus. Airiai neskubėjo, ban-dos jausmai jų nenurungė, ir dėl to Europo-je sulaukė tik pagarbos.

- MŪSŲ Valstybėje kariai saugotų mūsų Tėvynę, JŲ Valstybėje vykdomas Vašingtono užsakymas.

- Diskusijų vertas teiginys. Dar pirmai-siais metais po Nepriklausomybės atgavimo Čikagos pedagogas profesorius, vėliau tapęs Vilniaus pedagoginio universiteto ir Šiaulių universiteto garbės daktaru, Jonas Račkaus-kas teigė, kad bergždžias reikalas Lietuvai

turėti didelę kariuomenę. Vis tiek negalėsime konkuruoti su milijardus karinei pramonei skiriančiomis didžiosiomis pasaulio valstybė-mis. Profesoriaus nuomone, Lietuvai reikėjo sekti Šveicarijos, Vatikano pavyzdžiais ir iš-laikyti tik garbės kuopą užsienio svečiams sutikti, kelias kuopas neramumams malšinti. O tie keli čekų lėktuvėliai ir keliolika tankų valstybės neišgelbės. Laikai pasikeitė ir šian-dien nemoralu ir net neetiška klausti, ar iš-gelbėtų Lietuvą tie keturi NATO naikintuvai, patruliuojantys virš Šiaulių. Lėktuvo katas-trofa prie Šakių tuo verčia abejoti.

- MŪSŲ Valstybėje viešoje erdvėje vyrautų lietuvių kalba, JŲ Valstybėje labiau nei tarybiniais metais rusų, do-minuoja anglų kalba.

- Net ir sovietmečiu mokytojai nebijoda-vo moksleiviams sakyti, kad valstybingumo kertiniai akmenys yra teritorija, kariuome-nė, pinigai ir kalba. Kai kurių valstybingumo segmentų jau neturime, litas slysta iš rankų. Liks lietuvių kalba - pagrindų pagrindas. Nors ES Konstitucijoje parašyta, kad lietu-vių kalba yra oficiali ES kalba, Lietuvos pi-liečiai rašyti visoms ES institucijoms (ir gau-ti jų atsakymą) gali lietuviškai, bet nerimas didelis. Sovietiniais metais atlaikėme rusi-nimo bangą, nes jautėme vidinį pasiprieši-nimą režimui, mus sergėjo išlikimo saugi-kliai, savigyna ir nenoras, kad būtų tik viena partija, viena tiesa ir viena rusų kalba. Dabar saugiklių neliko - į anglų kalbos glėbį puo-lame kaip kareiviai pafrontėje į ištvirkėlių glėbį. Štai televizijos komentatoriai (visi be išimties) sako “fanai”, nors turime lietuviš-kus “gerbėjus”, “sirgalius”, “aistruolius”. O kodėl jie sako ne “balielščikai”, kaip buvo “prie rusų”? Juk tie abu žodžiai yra lygia-verčiai - tik vienas skolinys iš anglų, kitas iš rusų kalbos. Tokių pavyzdžių galiu išvar-dyti dešimtis. ES dokumentuose gražiai su-rašyta daugiakalbystės politika, tačiau švie-timo ir mokslo ministro patvirtinta Privalo-mojo ankstyvojo užsienio kalbų mokymo įgyvendinimo programa prikimšta Briuselio, Barselonos, Europos Tarybos ekspertų re-komendacijų, pagal kurias mūsų valstybės antrokai turi būti privaloma tvarka mokomi užsienio kalbos (dažniausiai anglų). Tiesa, tose “rekomendacijose” neužsimenama, kad užsienio kalbos bus mokoma gimtosios kal-bos, matematikos, krašto pažinimui skirtų pamokų sąskaita. Beje, kad lietuviukai grei-čiau suanglėtų, Europos Komisija įsiparei-

gojo imtis net 45 priemonių. Ar tai neprime-na XX a. pradžios carinės Rusijos ministro Miliutino įsakymų Vilniaus generalguberna-toriui Muravjovui (Korikui)?

- MŪSŲ Valstybėje valstybinė žinias-klaida (LTV ir LR) būtų atvira visoms nuomonėms. JŲ Valstybėje žiniasklaida aptarnauja klanų, nukreiptų prieš Lie-tuvą, interesus.

- Neįžvelgiu skirtumų tarp Lietuvos vals-tybinės žiniasklaidos ir komercinių kanalų. Visų jų dievas - visagalis reitingas. Apmau-džiausia, kad taip yra ir valstybinėje televizi-joje ir radijuje, kurie dotuojami mokesčių mo-kėtojų pinigais. Tad nėra ko stebėtis, kad iš televizijos ekranų plūsta keiksmažodžiai, de-monstruojamas girtavimas. Kitaip neva jų televizijos nebus žiūrimos. Bet ar rasite kraš-tų pasaulyje, kur kultūros laidos, padorūs fil-mai, chorinė muzika ar šokiai yra pelningi? Taigi ir vėl susiduriama su valstybės politika ir valstybinėmis nuostatomis.

- O kokia būtų JŪSŲ PATIES Vals-tybė? Kuo ji skirtųsi nuo JŲ Valsty-bės?

- Platonas gyveno apie 360 m.pr.Kr., bet paradoksaliausia, kad jo traktate “Valstybė” išdėstyti teiginiai, formuluotės, rodos, para-šytos šiomis dienomis. Šiame veikale rasime teiginį, kad visose valstybėse teisingumu lai-koma viena ir tas pats - tai, kas naudinga val-džiai. Ar ne taip yra Lietuvoje? Ir ne tik Sei-me, bet daugelyje institucijų. Jei esi vadovas, vadinasi, esi visada teisus, nesvarbu, kas esi - meras, direktorius, dekanas, vedėjas. No-rėtųsi, kad kiekvienoje institucijoje išsakyti argumentai būtų išgirsti, išklausyti, o darbuo-tojui, išsakiusiam savo nuomonę, nebūtų kli-juojama “opozicionieriaus”, “nedraugo”, “ne-savo”, “kito” etiketė. Mano Valstybė - tai valstybė be dvejopų standartų, kur visi gy-ventojai lygūs kasdien, o ne tik prieš rinki-mus. Mano Valstybė - tai graži viso krašto dėlionė, kurios dalelės: socialinis teisingu-mas, neiškraipyti teisiniai pagrindai, atsako-mybė, teisių ir pareigų vienovė. Noriu gyven-ti tokioje Lietuvoje - valstybėje, kuria galė-čiau didžiuotis, kuri nenorėtų išsivaikščioti po globalųjį pasaulį. O svarbiausia, kad tu pats, tavo vaikai, kaimynai, bičiuliai ir nedrau-gai suprastų, kad valstybės gerovė nenukris iš dangaus, kad tu pats valstybę ir kuri.

Kalbino Sidas AKSOMAITIS

Specialus dienraščio "Respublika" priedas

SU ŽALGIRIU – UŽ LIETUVĄ!ŽA

LGIR

IS

Nr. 38

S.Tumėnas: “Mano Valstybėje nebūtų dvejopų standartų”

Šiaulių universiteto Lietuvių kalbotyros ir komunikacijos katedros doc. dr. Stasiui Tumėnui sopa širdį, kad Europoje kol kas esame tik patarnautojai, verčiami paminti net savo gimtąją kalbą. Tačiau žinomas kalbininkas tiki, jog mes dar pajėgūs susikurti savo Valstybę tokią, kokios esame verti.