LIETUVOS EDUKOLOGIJOS UNIVERSITETAS

UGDYMO MOKSLŲ FAKULTETAS

MUZIKOS KATEDRA

EMILIJA OZAROVSKA

Muzikos edukacinių technologijų magistrantūros studijų programa

IKIMOKYKLINIO AMŽIAUS VAIKŲ LYDERYSTĖS

PAGRINDŲ RAIŠKA MUZIKINĖJE VEIKLOJE

EXPRESSION OF LEADERSHIP BASICS OF PRESCHOOL

CHILDREN IN MUSICAL ACTIVITIES

MAGISTRO DARBAS

(socialiniai mokslai, meno pedagogika)

Leidžiama ginti: Studentė:

(parašas) (parašas)

Katedros vedėja doc. dr. Asta Rauduvaitė

Darbo vadovė:

(parašas)

doc. dr. J. Abramauskienė

Darbo įteikimo data:

Registracijos Nr.:

Vilnius, 2014

PATVIRTINIMAS APIE ATLIKTO DARBO SAVARANKIŠKUMĄ

2014-05-31

Vilnius

Aš, Lietuvos edukologijos universiteto (toliau – Universiteto), ugdymo mokslų

fakulteto, muzikos edukacinių technologijų magistrantūros studijų programos studentė

Emilija Ozarovska, patvirtinu, kad šis magistro baigiamasis darbas „IKIMOKYKLINIO

AMŽIAUS VAIKŲ LYDERYSTĖS PAGRINDŲ RAIŠKA MUZIKINĖJE VEIKLOJE“:

1. Yra atliktas savarankiškai ir sąžiningai.

2. Nebuvo pristatytas ir gintas kitoje mokslo įstaigoje Lietuvoje ar užsienyje.

3. Yra parašytas remiantis akademinio rašymo principais ir susipažinus su rašto

darbų metodiniais nurodymais.

Man žinoma, kad už sąžiningos konkurencijos principo pažeidimą – plagijavimą –

studentas gali būti šalinamas iš Universiteto kaip už akademinės etikos pažeidimą.

(parašas) (Vardas, Pavardė)

3

TURINYS

ĮVADAS .......................................................................................................................................... 4

Sąvokų žodynas .......................................................................................................................... 6

1. IKIMOKYKLINIO AMŽIAUS VAIKŲ LYDERYSTĖS PAGRINDŲ RAIŠKOS

MUZIKINĖJE VEIKLOJE TEORINĖS PRIELAIDOS .......................................................... 7

1.1. Muzikinio ugdymo samprata ............................................................................................... 7

1.2. Neformalusis muzikinis ugdymas ........................................................................................ 8

1.3. Ikimokyklinio amžiaus vaikų muzikinio ugdymo ypatumai ............................................. 13

1.4. Lyderystės samprata .......................................................................................................... 15

1.5. Lyderystės teorijos ............................................................................................................. 16

1.6. Lyderių veiklos funkcijos .................................................................................................. 18

1.7. Lyderio bruožų ypatumai ................................................................................................... 20

1.8. Lyderystės raiška muzikinėje veikloje ............................................................................... 23

2. IKIMOKYKLINIO AMŽIAUS VAIKŲ LYDERYSTĖS PAGRINDŲ RAIŠKOS

TYRIMAS .................................................................................................................................... 25

2.1. Tyrimo organizavimas, metodika ir etika ......................................................................... 25

2.2. Muzikos pedagogų požiūris į ikimokyklinio amžiaus vaikų lyderystės pagrindų raišką .. 26

2.3. Tėvų požiūris į ikimokyklinio amžiaus vaikų lyderystės pagrindų raišką......................... 39

DISKUSIJA .................................................................................................................................. 58

IŠVADOS ..................................................................................................................................... 60

LITERATŪROS SĄRAŠAS ....................................................................................................... 61

SUMMARY .................................................................................................................................. 65

PRIEDAI ...................................................................................................................................... 66

4

ĮVADAS

Tyrimo problema ir aktualumas. Lyderystė ilgą laiką buvo suprantama kaip svarbiausias

veiksnys, darantis reikšmingą įtaką organizacijos veiklos sėkmei, tačiau pastaruoju metu ypač

akcentuojamas jos vaidmuo ugdymo įstaigose (Želvys, 2003; Žvirdauskas, 2006; Laurinčiukienė,

Šiurkienė, 2012). Neatsiejama lyderystės veiksmingumo sąlyga yra ugdymo įstaigos vadovo

lyderystė. Tačiau lyderį galima ugdyti ne tik iš aukščiausio rango vadovo, bet ir iš paprasto

darželinuko. A. Landsbergienė (2010) teigia, kad lyderystę ugdyti galima vos gimus vaikui. Kitaip

tariant, kuo anksčiau, tuo geriau. Juk yra labai gražus ir teisingas priežodis: lenk medį, kol jaunas.

Vadinasi, kuo anksčiau bus ugdomos lyderio savybes, tuo anksčiau vaikas jas įgis ir tuo didesnė

tikimybė, kad jis bus puikus lyderis. Šešerių metų berniukas jau gali būti lyderis, teigia A.

Havardas (2014), nes jis jau bando tapti geresniu žmogumi ir taip daro įtaką aplinkiniams,

pirmiausia, savo tėvams. Tėvai dažnai sako, kad jie mokosi iš savo vaikų, vaikai juos moko.

Daugybę dorybių, kurias prarandame pamatome savo vaikuose. Taigi vaikai yra lyderiai savo

tėvams. Lyderystė tai ne vadovavimas žmonėms, tai savęs kūrimas, dorybių praktikavimas ir savęs

suvokimas (Havardas, 2014).

Daugelis autorių bando aiškintis kodėl vieni asmenys tampa lyderiais, o kiti ne, kaip

reiškiasi lyderio savybės. Nėra apibrėžtos lyderio savybės, nes galima išvardinti beveik visas

žmogaus stipriąsias savybes ir dorybes. J. C. Maxwel (2006) taip apibūdina lyderį: tai tas, į kurį

žiūrima su pagarba, kurio asmeniniu sprendimu pasitikima, kuris įkvepia ir uždega, įžiebia

pasitikėjimą ir viltį, sugebėdamas paaiškinti visa, ko reikia, suprantama kalba. Ch. Barnard (2003)

teigia, kad lyderiui būtinos šios savybės: įgūdžiai, profesinės žinios, įžvalgumas, fiziniai

duomenys, gera atmintis, vaizduotė, ryžtas, ištvermė ir drąsa. A. Havardas (2014) mano, kad

lyderystė siejama su ambicija, charizma, gudrumu, išmanymu, gebėjimu gauti pinigų ir atsidurti

reikiamu laiku reikiamoje vietoje, tačiau nė viena savybė nenusako lyderystės esmės. Autorius

teigia, kad lyderystę galima sieti su charakteriu, temperamentu, patirtimi, kai kas mano, jog lyderiu

gimstama, tačiau lyderystė nėra išrinktųjų reikalas, tam pašauktas ne vienas kitas, bet daugelis. D.

Čibonio (2007) nuomone, svarbu turėti svajonių, nustatyti jai atlikimo terminą ir svajonė taps

tikslu. Ši literatūros analizė atskleidė, kad ne visuomet lyderiais gimstama, tačiau esant palankioms

sąlygoms galima išugdyti lyderiui būdingas savybes ir galima tapti lyderiu.

Lyderystė skverbiasi į pačias įvairiausias visuomenės gyvenimo sritis. Lyderystės studijos

neaplenkia ir ikimokyklinio ugdymo srities. N. Grinevičienė (2002) teigia, jog ikimokykliniame

amžiuje svarbiausia yra tai, kad vaikai ypatingai domisi žaidybine veikla. Jau ankstyvajame

amžiuje išryškėja vaikų poreikis žaisti, o ikimokykliniame amžiuje jis tampa pagrindiniu veiklos

motyvu. Ikimokyklinis ugdymas yra ypač svarbus periodas, kuris padeda pagrindus sėkmingam

5

mokymuisi visą gyvenimą. A. Kirsten, (1997) teigia, kad ikimokyklinio amžiaus vaikų meninė

veikla padeda formuoti asmenybę, menas - tai ne tik įrankis išsiugdyti tam tikrus įgūdžius, tai

galinga saviraiškos priemonė. Muzika ugdo kultūringą asmenybę, atmintį, kūrybiškumą, formuoja

asmenybės gabumus (Katinienė, Vaičienė, 2001). Lietuvoje ikimokyklinio muzikinio ugdymo

problemas nagrinėjo A. Katinienė (1983, 1988, 1993), H. Šečkuvienė (2004), R. Jautakytė (2009)

ir kt. Ikimokyklinio amžiaus vaikų muzikinį ugdymą tyrinėjo ir užsienio autoriai: N. Vetlugina

(Ветлугина) (1968), K. Foray (Форраи) (1983); P. J. Isenberg, M. R. Jalongo (1997); N.

Temmerman (2000).

Didžiulę reikšmę vaikų muzikiniam ugdymui turi pedagogas. Muzikos pedagogai turi

parengti ir sukurti vaikui tinkamą muzikinę aplinką, sudaryti kuo palankesnes sąlygas vaikų

saviraiškai ir jų lyderystės savybių atsiskleidimui. Lietuvoje vaikų lyderystės reiškinys dar nėra

visiškai ištirtas, o tuo labiau nėra ištirtas lyderystės reiškinys - vaikų lyderystė muzikoje. Todėl

yra aktualu išsiaiškinti lyderystės raišką ikimokyklinio ugdymo įstaigose muzikos pamokėlių

metu, nes sparčiai kintančioje šių dienų aplinkoje tampa svarbu išmokyti vaikus būti atsakingais,

siekti užsibrėžtų tikslų ir juos pasiekti, spręsti ir numatyti ateityje iškilsiančias problemas bei

sugebėti aktyviai bendrauti ir bendradarbiauti su draugais. Taigi iškyla šie probleminiai klausimai:

kaip išugdyti vaikus lyderius, kokie yra lyderystės pagrindų bruožai ikimokykliniame amžiuje,

kaip organizuoti muzikinę veiklą ikimokyklinio ugdymo įstaigose, kad ji būtų kuo efektyvesnė.

Tyrimo objektas – ikimokyklinio amžiaus vaikų lyderystės pagrindų raiška muzikinėje

veikloje.

Tyrimo tikslas – atskleisti ikimokyklinio amžiaus vaikų lyderystės pagrindų raišką

muzikinėje veikloje.

Tyrimo uždaviniai:

1. Išanalizuoti mokslinę ir metodinę literatūrą nagrinėjamos temos aspektu.

2. Atskleisti vaikų lyderystės pagrindų raiškos ypatumus muzikinėje veikloje.

3. Išskirti veiksnius darančius įtaką vaikų lyderystės pagrindams.

Tyrimo metodai: mokslinės literatūros ir švietimo dokumentų analizė; kiekybiniai - tėvų

ir muzikos pedagogų anketinė apklausa; kiekybinė gautų duomenų analizė.

Darbo struktūra: darbą sudaro santrauka, įvadas, literatūros šaltinių analizė,

ikimokyklinio amžiaus vaikų lyderystės pagrindų raiškos muzikinėje veikloje tyrimas, išvados,

literatūros šaltinių sąrašas, priedai. Literatūros sąraše – 70 šaltinių, iš jų 20 – anglų ir rusų

kalbomis. Darbe pateikti 67 paveikslai ir 1 lentelės.

6

Sąvokų žodynas

Neformalusis švietimas – švietimas pagal įvarais švietimo poreikių tenkinimo,

kvalifikacijos tobulinimo, papildomos kompetencijos įgijimo programas, išskyrus formaliojo

švietimo programas (Lietuvos Respublikos įstatymai, 2011).

Muzikinis ugdymas – vadovaujamas ugdytojo ir ugdytinių bendradarbiavimas muzika

meno vertybių, muzikos kalbos suvokimo pagrindu siekiant, kad ugdytiniai susiformuotų

vertybines nuostatas, įsisavintų meninius dvasinius turtus ir išsiugdytų kūrybinės muzikinės

raiškos bei interpretavimo gebėjimus (Rinkevičius, 2005).

Lyderis – socialinės grupės ir jos lyderio sąveika: lyderis vienija grupę, suteikia jos

veiksmams kryptingumą, o grupė remia lyderio veiksmus (Vaitkevičiūtė, 2001).

Lyderystė – tai procesas, kuriuo individai skatina individų grupes siekti bendrų tikslų

(Northouse, 2004).

Ikimokyklinis ugdymas – ugdymas, kuris teikiamas vaikams nuo gimimo iki 6 metų.

Ikimokyklinio ugdymo programą vykdo lopšeliai-darželiai, darželiai, mokyklos-darželiai

(Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija, 2014).

7

1. IKIMOKYKLINIO AMŽIAUS VAIKŲ LYDERYSTĖS PAGRINDŲ RAIŠKOS

MUZIKINĖJE VEIKLOJE TEORINĖS PRIELAIDOS

Šioje darbo dalyje apžvelgsime muzikinio ugdymo sampratą, neformalųjį muzikinį

ugdymą, ikimokyklinio amžiaus vaikų muzikinio ugdymo ypatumus, lyderystės sampratą, teorijas,

lyderių veiklos funkcijas, lyderio bruožų ypatumus bei lyderystės raišką muzikinėje veikloje.

1.1. Muzikinio ugdymo samprata

Muzikinis ugdymas – tai labai svarbus visuomenės muzikinės kultūros komponentas

(Sirtautienė, 2012). Z. Rinkevičius (2005) pastebi, kad muzikinio ugdymo samprata remiasi

bendra pedagogine ugdymo samprata. Ugdymas – socialinis reiškinys, nuėjęs pakankamai ilgą

kelią ir XX a. pabaigoje tapęs ypač reikšmingu ir pakankamai sudėtingu. Pasak L. Jovaišos (1985)

ugdymas - tai asmenybę tobulinantis žmonių bendravimas sąveikaujant su aplinka kultūros

vertybių pagrindu. Ugdant turtinamas žmogaus socialinis komponentas - jo dvasinio pasaulio

sfera. Z. Rinkevičius (2005) teigia, kad muzikinis ugdymas yra vadovaujamas ugdytojo ir

ugdytinių bendravimas muzikos meno vertybių, muzikos kalbos suvokimo pagrindu siekiant, kad

ugdytiniai susiformuotų vertybines nuostatas, įsisavintų meninius dvasinius turtus ir išsiugdytų

kūrybinės muzikinės raiškos bei interpretavimo gebėjimus. Taigi, apibendrinus abiejų autorių

pateiktas sąvokas, matyti, kad muzikiniame ugdyme akcentuojamas ugdytojo ir ugdytinių

bendravimas.

E. Velička (1995) teigia, kad muzikinio ugdymo procese tarp ugdytojo ir ugdytinių

atsiduria muzika. Autorius pabrėžia, kad muzika kaip ir kitoks menas, nėra vien tik racionalistinės

veiklos ir mąstymo produktas, joje koduojami tam tikri jausmai, dvasiniai ryšiai ir santykiai.

Tikslinga paminėti, kad muzikinis ugdymas vykdo dvi funkcijas:

1. Akivaizdžioji funkcija – vadovauti ugdytinių muzikinių sugebėjimų tobulinimui,

lavinimui, kūrybos sugebėjimų ugdymui, muzikinio intelekto turtinimui.

2. Nepastebimoji – vadovauti žmonijos estetinės – dvasinės kultūros įsisavinimui

(Rinkevičius, 2005).

Remiantis Lietuvos Respublikos švietimo įstatymais (2011), švietimo sistema apima

formalųjį švietimą, neformalųjį švietimą, savišvietą (savarankiškas mokymasis) ir švietimo

pagalbą (psichologinė, socialinė pedagoginė, specialioji pedagoginė ir kt. pagalba).

Kadangi pagal Lietuvos Respublikos švietimo įstatymus (2003) ikimokyklinis ugdymas

yra priskiriamas neformaliajam, toliau šiame darbe apžvelgsime neformalųjį muzikinį ugdymą.

8

1.2. Neformalusis muzikinis ugdymas

Neformalusis muzikinis ugdymas, kaip ir visos neformalaus ugdymo formos remiasi

bendrais neformalaus ugdymo tikslais, uždaviniais bei principais.

Neformalaus švietimo tikslas yra per kompetencijų ugdymą formuoti asmenį, sugebantį

tapti aktyviu visuomenės nariu, sėkmingai veikti visuomenėje, padėti tenkinti pažinimo, lavinimo

ir saviraiškos poreikius (Neformaliojo vaikų švietimo koncepcija, 2005).

A. Kernytė (2006) išskiria net keletą neformalaus ugdymo tikslų:

bendravimo ir bendradarbiavimo įgūdžių ugdymas;

pasitikėjimo ugdymas (pasitikėjimo savimi ir kitu žmogumi);

atsakomybės ugdymas (atsakomybė už save, už kitą žmogų, už savo aplinką);

saviraiškos ugdymas (savo galimybių atradimas ir įsisąmoninimas, idėjų iškėlimas ir

įgyvendinimas).

1 pav. Neformalaus ugdymo principai, sudaryta darbo autorės remiantis neformaliojo vaikų

švietimo koncepcija (2005)

Visi tikslai tarpusavyje glaudžiai siejasi ir yra orientuoti į harmoningos asmenybės

ugdymą, kad suaugęs vaikas galėtų laisvai pasirinkti saviraiškos formą, turėtų kritišką nuomonę

Neformalaus ugdymo principai

Aktualumo

Neformaliojo švietimo siūlomų

veiklų pasiūla skirta socialinėms, kultūrinėms, asmeninėms, edukacinėms, profesinėms ir

kitosms kompetencijoms

įgyti

Demokratiškumo

Mokytojaim tėvai ir vaikai yra bendro ugdymosi proceso

kūrėjai, kartu identifikuoja

poreikius

Prieinamumo

Sudaromos visos sąlygos vaiko

kompetencijoms ugdytis per

pasirinktą veiklą.

Siūlomos veiklos ir mokymosi būdai yra

prieinami visiems vaikams pagal

amžiū, išsilavinimą, turimą patirtį,

nepriklausomai nuo socialinės padeties

Individualizavimo

Ugdymas individualizuojamas

pagal kiekvienam veikui reikalingą

kompetenciją, atsižvelgiant į jo

asmenybę, galimybes, poreikius ir pasiekimus

Savanoriškumo

Vaikai laisvai renkasi švietimo

teikėją, tinkamiausias

veiklas kompetencijoms ugdyti, dalyvauja jose savo noru ir

niekieno nverčiami

9

meno atžvilgiu, galėtų būti kompetentingu kultūros kūrėju ir socialiniu asmeniu. Tokie siekiai

realizuojami per aktyvias ugdytinių pastangas, kurios nėra dirbtinai iššaukiamos, bet tai daroma

pačių ugdytinių noru, kai jie pasirenka savo mėgstamą sritį ir joje yra tobulinami atsižvelgiant į

neformalaus ugdymo tikslus.

Neformalaus ugdymo principai (žr. 1 pav.) laiduoja vaikams galimybę užsiimti laisvalaikiu

mėgstama veikla, tobulinti savo gebėjimus ir tenkinti savo poreikius. Reglamentuojama, kad

neformalusis ugdymas prieinamas kiekvienam norinčiam pagal amžių, gabumus, poreikius.

Neformaliojo ugdymo uždavinius (žr. 2 pav.) gali įvykdyti ne tik labai aiškias darbo formas

turinčios žmonių grupės, kurios turėtų bent dalinai formalizuotus uždavinių ir tikslų įgyvendinimo

metodikas, priemones ir sistemas. Tokiomis įstaigomis yra muzikos, dailės, meno, sporto

mokyklos, didesni klubai.

2 pav. Neformaliojo vaikų švietimo uždaviniai, sudaryta darbo autorės remiantis neformaliojo

vaikų švietimo koncepcija (2005)

Neformaliojo ugdymo uždaviniai yra susiję su mokinių gebėjimų lavinimu, tačiau mokymo

veikla yra labiau nukreipta į mokinio poreikius, nei į visuotinai priimtos valstybinės politikos

nuostatos ar įsakymų vykdymą, kaip tą daro formalusis ugdymas. Taip pat, neformalusis ugdymas

Neformaliojo vaikų švietimo uždaviniai

Padėti spręsti integravimosi į darbo rinką problemas

Spręsti socialinės integracijos problemas: mažiau galimybių turinčių (esančių iš kultūriškai, geografiškai, socialiai-ekonomiškai nepalankios aplinkos ar turinčių specialiųjų poreikių),

ypatingų poreikių (itin gabių ir talentingų) vaikų iškritusių iš švietimo sistemos integravimas į visuomeninį gyvenimą, socialinių problemų sprendimas

Lavinti gebėjimą kritiškai mąstyti, rinktis ir orientuotis dinamiškoje visuomenėje

Ugdyti pilietiškumą, taktiškumą, demokratišką požiūrį į pasaulėžiūrą, įsitikinimo ir gyvenimo būdų įvairovę

Ugdyti ir plėtoti vaikų kompetencijas per saviraiškos poreikio tenkinimą

10

turi savo specifinius metodinius principus, nuo kurių išpildymo priklauso, kiek neformalaus

ugdymo veikla bus sėkminga. Šių neformalių ugdymo principų visuma leidžia pasiekti

neformalaus ugdymo keliamus tikslus.

Lietuvos jaunimo neformalaus ugdymo asociacija (2004) išskiria šiuos septynis

neformalaus ugdymo principus: aktyvaus dalyvavimo ugdymo procese, visumos, mokymosi iš

patirties, atviro ir neformalaus bendravimo, nekonkurencinės aplinkos kūrimo ir į grupės procesą

orientuoto ugdymo(si).

Specifinės aplinkos principas. Neformalus ugdymas vyksta tam tikroje specifinėje

aplinkoje, kuriai būdingas atvirumas, kad asmenys galėtų saugiai eksperimentuoti, išbandyti save

be didesnio pavojaus pakenkti sau ir kitiems (Lietuvos jaunimo neformalaus ugdymo asociacija,

2004).

Aktyvaus dalyvavimo ugdymo procese principas. Didžiausias neformalaus ugdymo

veiklos privalumas yra tas, kad vaikai gali aktyviai įsitraukti į jiems patinkančią veiklą. S.

Dženuškaitės (1991) teigimu, vaikų įsitraukimas į jiems reikšmingą, įdomią veiką – svarbi

laisvalaikio poveikio asmenybės tapsmui sąlyga. Šiai nuomonei pritaria ir autorė M. Barkauskaitė

(2004), kuri teigia, kad neformalus ugdymas pasižymi tikslingu poveikiu. Aktyvumo pasireiškimui

sudaromos galimybės šiais būdais:

skiriamas laikas savo patyrimo įvardijimui ir suvokimui;

kadangi vaikų patirtis ribota, tai gali būti sukuriamos dirbtinės situacijos. Dalyvavimas

užtikrinamas tuo, kad pats dalyvis daro išvadas iš sukurto patyrimo;

kartais lengviau perteikti žinią ne per patyrimą, o per žinią tiesiog pasakant. Tokiu

atveju dalyvavimas užtikrinamas vaikams suteikiant galimybę aktyviai padirbėti su

medžiaga;

Visumos principas. Šis principas, pasak Lietuvos jaunimo neformalaus ugdymo

asociacijos (2004), reiškia visuminį požiūrį į asmenį, ugdymo tikslus ir darbo metodus. Visumos

principas išreiškia požiūrį, kad ugdymo procese neignoruojami nei vieno vaiko jausmai, protas,

fiziologija ir kt.

G. Buldioski ir kt. (2003) teigia, kad kiekvieną mokymosi situaciją galima apibrėžti

keturiais faktoriais (žr. 3 pav):

aš (individas): motyvacijos, interesai, asmeninės teorijos ir individualių mokinių

aktyvumo lygis, taip pat iki šiol nežinomas jų bagažas, santykiai ir bendravimas

grupėje;

mes (grupė): santykiai, dinamika ir bendravimo grupėje būdai;

tema: mokymosi temos ir turinys;

11

pasaulis: mokymosi ir organizacijos aplinka (iš dalies priklausanti nuo mokinių).

3 pav. Visumos principas, sudaryta darbo autorės pagal G. Buldioski ir kt. (2003)

Kaip matome iš pateikto paveikslėlio, neformalaus ugdymo procese kreipiamas dėmesys tiek į

asmenį, su jo norais, tikslais, savijauta, nuomone bei požiūriu, tiek į grupę, dalyvių tarpusavio

santykius, bendravimo ir bendradarbiavimo stilių, tiek į ugdymo procese įgyjamas žinias, tiek į

mokymosi aplinką.

Mokymosi iš patirties principas. A. Gillert (2005) teigia, kad tyrinėtojai jau keletą metų

įrodinėja, kad žmonės daugiau išmoksta iš savo pačių patirties – situacijose, susijusiose su

pažinimu, emocijomis ir elgesiu. Tačiau, kaip teigia G. Petty (2006), pati patirtis dar negarantuoja

išmokimo, kad iš patirties būtų ko nors išmokstama, reikią ją apžvelgti, pabandyti pritaikyti kokią

nors teoriją, o paskui suplanuoti taip, kad kitą kartą būtų galima padaryti dar geriau. Kad tą būtų

galima padaryti, reikia vėl pažvelgti atgal, taigi procesas vėl kartosis.

G. Petty (2006) pastebi, kad D. Kolbas sukūrė mokymosi iš patirties ciklinį procesą, kurį

sudaro: konkreti patirtis, jos aptarimas ir įvertinimas, išvados ir taikymas kasdieniame gyvenime.

Pasak D. Kolbo yra būtinos visos rato sudedamosios dalys, nes pavieniui jos bevertės. Tai reiškia,

kad be išvadų yra neįmanomas praktinis pritaikymas, neaptarta patirtis tėra gerai praleistas laikas,

o tai nesudaro neformalaus ugdymo ir nesuteikia galimybės asmenybės vystymuisi (žr. 4 pav.).

AŠ

(individas)

MES

(grupė)

TEMA

(tema ir kontekstas)

12

4 pav. D. Kolbo mokymosi iš patirties ciklas (pagal G. Pretty, 2006)

Svarbu reflektuoti patį procesą, kai vaikai nepasiekia jiems norimo rezultato. Šis

mokymosi iš patirties principas svarbus konfliktinėse situacijose, nes tik tada kai konfliktai

įsisąmoninti, į situaciją galima pažvelgti kitaip.

Atviro ir neformalaus bendravimo principas. Šio principo esmė yra ta, kad neformalaus

ugdymo metu pagrindas yra pasitikėjimo kūrimas, kadangi didžioji dalis to, kuo norime pasidalinti

yra susijusi su vertybėmis, mums reikia daug pasitikėjimo taip, su kuriais dalinsimės.

Pasak M. Barkauskaitės (1997) bendravimas yra žmonių tarpusavio sąveika, kurios turinys

yra keitimasis informacija įvairiomis komunikacijos priemonėmis, siekiant nustatyti tarpusavio

santykius tarp žmonių. Taigi kiekvienas, bet kurios organizacijos narys gali ne tik tinkamai

atskleisti, realizuoti save bendraamžių tarpe, bet ir mokytis būti tolerantiškas kitiems.

Pasak Lietuvos jaunimo neformalaus ugdymo asociacijos (2004) neformalus ugdymas yra

saugi erdvė, kurioje vaikas gali būti savimi, dalindamasis gyvenimo patirtimi, atverdamas ir savo

silpnąsias puses, nebijodamas suklysti ir pripažinti savo klaidas. Taigi, bendraudamas vaikas gali

save autentiškai pateikti, žinant, kad jo niekas neišjuoks, gaus pagalbą ir patarimus.

R. Makarskaitė (2002) teigia, kad neformalaus ugdymo sėkmė dažnai priklauso nuo gražių

pedagogo ir mokinių tarpusavio santykių, gero psichologinio klimato.

Nekonkurencinės aplinkos kūrimo principas. Visuomenė tarsi kvėpuoja konkurencija ir

nulat reikalauja rezultatų. Tačiau, neformalaus ugdymo veikla yra erdvė, kurioje vengiama

dirbtinės konkurencijos. Vaikai nėra lyginami vieni su kitais, bet sukuriamos sąlygos, taikant

neformalaus ugdymo vertinimo metodus, patiems įsivertinti asmeninius, grupės pasiekimus. Taip

Patirtis

Aptarimas ir įvertinimas

Išvados

Praktinis pritaikymas

13

įgyvendinamas nekonkurencinės aplinkos kūrimo principas, kada konkurencija yra slopinama:

atsisakoma konkuruoti ir vertinti rezultatus (Kloosterman ir kt., 2003).

Į grupės procesą orientuotas ugdymo(si) principas. Lietuvos jaunimo neformalaus

ugdymo asociacija (2004) nurodo dar vieną neformalaus ugdymo metodinį principą – į grupės

procesą orientuotas ugdymo(si) principas. Jį aprašant teigiama, kad grupė neformaliame ugdyme

tarnauja kaip priemonė.

Apibendrinant šį darbo poskyrį, galima teigti, kad neformaliojo ugdymo tikslas yra lavinti

vaikų gebėjimus. Neformaliojo ugdymo uždaviniai papildo tikslą ir yra nukreipti link mokinių

poreikių tenkinimo, prasmingo laisvalaikio užimtumo ir įvairių kompetencijų lavinimo kūryboje ir

vaikams patinkančioje aplinkoje. Taip pat, apžvelgus mokslinę literatūrą, galime pastebėti, kad

metodinių principų taikymas yra ypač svarbus efektyviam neformalaus ugdymo organizavimui,

siekiant ugdyti vaikų socialines, asmenines, mokymosi, profesines kompetencijas ir be abejo

skatinti lyderystės bruožų vystymąsi.

1.3. Ikimokyklinio amžiaus vaikų muzikinio ugdymo ypatumai

Vaikystė daugelio mokslininkų įvardijama kaip ypatinga vieta vystymosi procese,

užimantis pereinamąjį laikotarpis nuo vienos gyvenimo epochos (vaikystės) į kokybišką naują

gyvenimo epochą (subrendimą). Pasak psichologijos srities tyrėjos A. Vaičienė (2002), kad vaikas

taptų visaverčiu lyderiu turi išmokti efektyviai naudotis savo intelektiniais gebėjimais, atrasti

asmenybės tapatumą, išplėtoti produktyvius santykius su bendraamžiais ir svarbiausia

suformuluotų savo vertybių sistemą. Tai rodo, kodėl svarbu tirti vaikų raidos ypatumus ir formuoti

jų intelektinius gebėjimus – tam, kad vaikai taptų visaverčiais žmonėmis lyderiais, turinčiais savo

požiūrį, nuomonę bei žinias, padedančias gyvenime atrasti ir pažinti.

Ikimokyklinis ugdymas vyksta šeimoje, o tėvams pageidaujant ar atsakingoms už vaiko

teisių apsaugą institucijoms rekomendavus, pagal mokyklinę programą. Lietuvoje ikimokyklinis

ugdymas nėra privalomas. Tėvai patys sprendžia dėl vaiko ugdymo(si) pasirinkimo. Tėvų

apsisprendimą ugdyti vaiką ikimokyklinėje įstaigoje lemia tai, ar darželyje vaikams sudaroma

galimybė bendrauti su bendraamžiais, ar vaikas gali gauti specialisto pagalbą, ar ugdomi jo

specialieji gebėjimai (Lietuvos Respublikos švietimo įstatymas, 2003).

Dabartiniu metu ikimokyklinio ugdymo vieta visuomenės švietime yra gana diskutuotinas

tiek ugdymo, tiek ir praktikos dalykas. Įvairiai gali būti sprendžiama, kas atsakingas už

ikimokyklinį ugdymą, tačiau yra pabrėžiama ikimokyklinio ugdymo realizuojančių asmenų

lyderio kompetencija, todėl labai svarbu, kad pedagogo ir vaikų sąveika darželyje būtų pastebėta

ir glaudžiai susieta (Neifachas, 2008).

14

Muzikinių gabumų problema labai sudėtinga. Vaikui gimus kartu su kitais gabumais ima

skleistis ir muzikiniai gabumai. Tačiau jie netobulėja tol, kol vaikas nepatenka į tinkamą muzikinę

aplinką, kur gali visapusiškai lavėti, tobulėti, skleistis. Kaip žinoma, vaiko muzikiniai gabumai

tobulėja gana lėtai ir netolygiai, yra labai individualūs, palaipsniui ima skirtis, keistis ne tik

kiekybės, bet ir kokybės atžvilgiu. Autorius E. Souriau (1994) teigia, kad, kiekvienas vaikas turi

savitą ir nepakartojamą jausmų pasaulį: kartais jis yra paviršutiniškas, o kartais pasireiškia visa

pilnatve – kaip ir suaugusio žmogaus.

L. Petkuvienė (2010) teigia, kad labai sunku vertinti ikimokyklinio amžiaus vaikus ir

nustatyti jų gabumus. Kiekvienas iš mūsų gimsta turėdamas muzikinių gabumų, gebėjimų ir

sugebėjimų. Tik jų dėka galime mokytis, mylėti, bręsti, tobulėti, priimti sprendimus, galbūt ir

rizikuoti. Jei nesugebame ugdyti ir realizuoti sugebėjimų, tam tikra prasme prarandame potencialą.

Muzikinių gebėjimų turintys vaikai paprastai:

reaguoja į muziką anksčiau nei vidutinių gabumų vaikai;

gana anksti pradeda rodyti domėjimąsi muzika;

puikiai atkartoja išgirstas dainas ar muzikines temas, greitai ir lengvai jas išmoksta;

geriau nei kiti jaučia ir skiria muzikinių garsų tembrą, tonus, ritmą;

pasižymi gera muzikine atmintimi, puikiai atsimena melodijas ir gali jas atkurti;

groja vienu ar keliais muzikos instrumentais, mėgsta groti kartu su kitais;

gali užbaigti pradėtas melodijas;

mėgsta klausytis muzikos.

B. Bitinas (1990) teigia, kad žmogus savo poreikius tenkina specifinėmis elgesio

formomis, kurias vadiname veikla. Skirtingai nuo gyvulio elgesio, žmogaus veiklą lemia ne

poreikis pats savaime, o tikslas – veiklos rezultato vaizdinys, suformavęs žmogų sąmonėje.

Keisdamas aplinką, žmogus keičia patį save, tobulėja kaip asmenybė. Kuria kryptimi asmenybė

veikia, t.y. kokių veiklos rezultatų siekia, tokia ji ir formuojasi. Tai ypač būdinga ir vaikams.

Įsijungęs į visuomenei naudingą veiklą, vaikas nė nepastebi kaip jis tampa lyderiu, todėl

susiformuoja noras būti naudingu kitiems. Dėl atsitiktinių aplinkybių pradėjęs bendrauti su

socialiai žalingais asmenimis, jis priima ir pradeda laikyti normalia jų nusikalstamą veiklą –

chuliganizmą, vagystes ir pan. norint išugdyti vaiką lyderiu reikia sudaryti sąlygas, kad jis

dalyvautų visuomeninėje veikloje.

Ikimokykliniame amžiuje yra labai svarbus vaikų fizinis ir psichinis vystymasis. Vaikai

fiziškai vystosi gana sparčiai, intensyviai didėja vaiko kūno masė ir ūgis. Ankstyvojo amžiaus

laikotarpyje sparčiai vystosi ir funkcinių atžvilgiu tobulėja vaiko centrinė nervų sistema: susidaro

vis nauji refleksiniai ryšiai, vystosi kalbos funkcijos. Tokio amžiaus vaikų ugdymas, apimantis

15

pirmuosius trejus gyvenimo metus, bei šiuo laikotarpiu įgyta patirtis turi nepaprastai didelę įtaką

vaiko savęs pažinimui, santykių su aplinkiniais ir gebėjimų pažinti pasaulį formavimuisi. Vaikai

ir šalia jų esantys suaugusieji išgyvena patį jautriausią, svarbų gyvenimo periodą, kuomet

išmokstama, atrandama, pasiekiama be galo daug. Kasdien stebimi vis nauji pokyčiai: pirmoji

šypsena, džiaugsmingas aplinkos potyris, savęs atradimas. Visa tai veikia tolimesnes vaiko

bendravimo, savarankiškumo, noro pažinti pasaulį galimybes.

O. Monkevičienė (1993) teigia, kad vaikų vystymas labai priklauso nuo šilto emocinio

klimato grupėje, vaiką supančių dvasinių žmonių. Vaikų ugdymui palankiausias demokratiškas, o

ne autoritariškas ar laisvasis auklėjimo stilius.

Apibendrinant galima teigti, kad muzikinių gabumų problema labai sudėtinga. Vaikui gimus

kartu su kitais gabumais ima skleistis ir muzikiniai gabumai. Tačiau jie netobulėja tol, kol vaikas

nepatenka į tinkamą muzikinę aplinką, kur gali visapusiškai lavėti, tobulėti, skleistis. Kadangi

šiame darbe analizuojama lyderystės pagrindų raiška muzikinėje veikloje, toliau šiame darbe

apibūdinama lyderystės samprata.

1.4. Lyderystės samprata

Lyderystė atlieka svarbų vaidmenį užtikrinant efektyvų darbą. Šiuo metu yra sukurta ir

išnagrinėta daug lyderystės teorijų, sudaryta nemažai lyderiams būdingų asmeninių lyderio

bruožų. Vis dėlto iki šiol mokslininkai vis dar ginčijasi, kokie lyderio asmeniniai bruožai yra patys

svarbiausi vadovaujant, priimant sprendimus motyvuojant kitus asmenis, ir kokia lyderystės teorija

yra efektyviausia konkrečioje situacijoje.

Lyderystės galimybės yra įgimtos, kad asmeninių skirtumų deriniai gali paaiškinti lyderių

iškilimą bei veiksmingą veiklą aiškiau nei pavienės savybės ar papildomų savybių deriniai. P. G.

Northouse (2004) nuomone, lyderystė – tai procesas, kuriuo individai skatina individų grupes

siekti bendrų tikslų. Užsienio šalių mokslininkai (Mortimor, 1988; Mulford, 2004) jau yra nustatę,

kad lyderystės įtaka vaikų pasiekimams nors yra nedidelė, bet reikšminga. Vaikų lyderystės

aplinkoje pedagogų lyderystė yra reikšmingesnė vaikų pasiekimams nei direktorių lyderystė (Yu

ir kt., 2002). Dėl to pastarąjį dešimtmetį mokslininkai pastebi, kad būtina labiau atkreipti dėmesį

bei plėtoti pedagogų lyderystės tyrimus (Harris, 2001).

Lyderystė švietime kaip tyrimo objektas yra labai populiari užsienio, ypač JAV, mokslo

darbuose. Vis dėlto dauguma tyrimų yra skirti mokyklų vadovų lyderystės kompetencijų,

lyderiavimo būdų, stilių nustatymui arba atskleisti lyderystės raiškos skirtingose mokyklos

personalo grupėse charakteristikas. Taip pat tyrimais bandoma nustatyti mokyklos bendruomenės

16

atstovų požiūrį į lyderystę ir atskleisti, kokių savybių, būdo bruožų, veiksmų ir panašiai tikimasi

iš lyderio, kokia šių savybių raiška ir kaita.

B. M. Bass ir R. M. Stogdill (1990) teigė, kad kai kuriuose apibrėžimuose lyderystė

laikoma dėmesio sutelkimu į grupės procesus. Taip pat mokslininkai nagrinėja lyderius, žvelgdami

iš įgūdžių perspektyvos. Šis požiūris pabrėžia gebėjimus (žinias bei įgūdžius), dėl kurių efektyvi

lyderystė tampa įmanoma. P. G. Northouse (2009) manymu, lyderystė yra procesas, kurio metu

vienas asmuo daro įtaką žmonių grupei, kad būtų pasiektas bendras tikslas.

H. Levinson (1971) kalbėdamas apie lyderio galią, susijusią su kolektyvu ar organizacija,

jos iškeltais uždaviniais ir jų įgyvendinimo spartumu, išskiria penkis jos šaltinius:

pirma – abipusiai santykiai su visuomene bei įsipareigojimas jai nekenkti;

antra – paties vadovo įsipareigojimas finansiškai, augant organizacijos galioms;

trečia – kova su besikeičiančia aplinka, kylančiomis grėsmėmis, gebėjimas prisitaikyti;

ketvirta – nuolatinės varžybos su kitais, kovojant už savo pasekėjus;

penkta – įsipareigojimas žmonėms, kuriems jis tiesiogiai vadovauja.

Pasak H. Levinson (1971) šie lyderio galios šaltiniai iš esmės niekada nesikeičia, keičiasi

tik valdymo metodai, priklausantys nuo vis atsirandančių problemų, besipriešinančių tradiciniam,

klasikiniam vadovavimo būdui. Šie požymiai, pagal kuriuos skirstomi lyderystės tyrimai, nėra

rėmai, kurie ribotų jų įvairovę, jie ne tik tiriam lyderystę, jie tiria ir pasekėjų paslankumą, gebėjimą

prisitaikyti, lyderio įtaigą jiems.

W. Bennis ir B. Nannus (1998) teigia, kad vadovavimas yra pagrindinė jėga, nulemianti

gerą organizacijos darbą, jis turi priversti žmones kisti pagal naujas idėjas. Tačiau, kaip teigia J.

M. Burns (1987), ne tik lyderiai, bet ir jos sekėjai turi valdžios tam tikrą galią ir ją gali abu naudoti

tam, kad pasiektų bendrų tikslų.

Apibendrinant mokslinius tyrimus, kurie atskleidžia lyderystės sampratą galime pastebėti,

kad lyderystė – sudėtingas procesas, kurio centre yra asmenybė, prisiimanti atsakomybę. Lyderis

turi pasitikėti savimi ir be abejo mokėti įtikinti aplinkinius savo teisumu, mokėti visus vesti paskui

save, perteikti jiems sukauptą savo patirtį. Kiekvienas, turintis savo pasekėjų, gali save vadinti

lyderiu, kas rodo, kad kiekvienas mūsų gali būti ir lyderis ir pasekėjas. Taip pat daugumą

lyderystės tyrimų galima sugrupuoti pagal keturis požymius: bruožus, elgesį, situacijas ir įtakos

galią. Vis dar gyvenimo neatsakytas klausimas ar lyderiais gimstama, ar tampama, ar tam tikrus

lyderio bruožus atsinešame gindami, ar galime juos išsiugdyti sunkiu darbu ir užsispyrimu.

1.5. Lyderystės teorijos

17

Toliau šiame darbe pateikiame keletą teorijų, kurios yra pagrindinės ir dažniausiai

mokslininkų minimos jų darbuose ir tyrimuose.

Bihevioristinė lyderystės teorija. Bihevioristinis požiūris dėmesį sutelkia į lyderystės

funkcijas ir stilius. Tyrimai rodo, kad tiek funkcijas, susijusias su užduotimi, tiek grupės išlaikymo

funkcijas turi atlikti vienas ar keli grupės nariai. Vadovai, kuriems būdingas į užduotį orientuotas

lyderystės stilius, smulkmeniškiau prižiūri darbuotojus, norėdami būti tikri, kad užduotis vykdoma

patenkinamai. Atliktas darbas jiems yra daug svarbesnis už darbuotojų profesinį tobulėjimą ir

asmeninį pasitenkinimą. Lyderiams, kuriems būdingas į darbuotojus orientuotas stilius, svarbiau

pavaldinių motyvacija, o ne kontrolė. Jie siekia draugiškų, abipusiu pasitikėjimu ir pagarba

grindžiamų santykių su savo darbuotojais, kuriems dažnai leidžiama dalyvauti, kai priimami juos

pačius liečiantys sprendimai. Kaip vadovas vadovaus, pirmiausiai priklauso nuo jo pagrindinio

išsilavinimo, žinių, vertybių ir patyrimo (Bass ir Stogdill, 1990). Lyderystė yra kaitos ar

prisitaikymo procesas, sprendžiant prieštaravimus tarp žmonių siekiamų vertybių ir tikrovės, su

kuria jie susiduria. Lyderis turi duoti daugiau laisvės ir sudaryti didesnę galimybę dalyvauti

valdyme pavaldiniams, jei jie nori nepriklausomybės ir veiksmų laisvės, nori jaustis atsakingi už

priimamus sprendimus ir organizacijos tikslus, turi pakankamai žinių ar noro jų siekti, yra

pakankamai patyrę, kad galėtų kvalifikuotai spręsti problemas ir turi patirties, kuri padeda

įsitraukti į valdymą. Lyderiai besiorientuojantys į gamybą nustato griežtus darbo standartus,

organizuoja darbo užduotis iki smulkmenų, nurodo darbo metodus, kurių reikia laikytis, ir atidžiai

prižiūri pavaldinių darbą, o lyderiai besiorientuojantys į darbuotojus skatina darbuotojus dalyvauti

formuluojant tikslus ir priimant kitus darbo sprendimus, padeda darbuotojams siekti gerų darbo

rezultatų, gerbia juos ir pasitiki jais (Heifetz, 1994).

Charizmatinis lyderiavimas. Vis labiau domimasi asmenimis, kurie sugeba daryti didelę

įtaką savo organizacijoms. Jie vadinami charizmatiniais lyderiais. Charizmatinė lyderystė - tai

pasikeitimų lyderystės sudedamoji dalis kartu su individualizuotu dėmesiu, intelektualiniu

stimuliavimu ir įkvepiančia lyderyste. Charizmatinis lyderis taip pat apibrėžiamas kaip lyderis,

kuris savo asmeniniu įžvalgumu ir energija įkvepia pasekėjus ir turi didelę įtaką organizacijoms.

Charizmatinio vadovavimo teorija patraukli. Daugelis žmonių gali prisiminti lyderį, kuris įkvėpė

juos dirbti daugiau negu jie ketino, ar siekti tikslų, dėl kurių jie patys negalėjo apsispręsti arba iš

viso nepasirinko. Tokie asmenys turi kažką, kas leidžia siekti daugiau negu žmonės tikisi. Toks

vadovas vertina situaciją, atsižvelgdamas ne tik į darbo aplinką, o darbuotojai jaučia pareigą

pateisinti vadovo viltis (Bass ir Stogdill, 1990).

P. G. Northouse (2004) teorija teigia, kad charizmatiniai lyderiai turi labai didelę

patrauklumo galią, ir kad didelė jos dalis kyla iš poreikio daryti įtaką kitiems. Charizmatinis lyderis

nepaprastai pasitiki savimi, dominuoja ir tvirtai tiki savo įsitikinimų moraliniu teisingumu ar bent

18

jau sugeba pasekėjus įtikinti, kad jis ar ji tokį pasitikėjimą ir įsitikinimus turi. Taip pat P. G.

Northouse (2004) teigia, kad charizmatiniai lyderiai perteikia kitiems viziją arba aukštesnio lygio

tikslą, reikalaujantį pasekėjų energijos ir įsipareigojimų. Jie kruopščiai kuria sėkmės ir

kompetencijos įvaizdį ir stengiasi savo elgesiu pabrėžti jų skatinamas ir remiamas vertybes. Jie

taip pat perduoda savo pasekėjams didelius lūkesčius ir tikėjimą, kad pavaldiniai juos įgyvendins.

Charizmatiniai lyderiai gali būti labai potencialūs vairioms institucijoms atgaivinti ar

padėti individams rasti prasmės ir džiaugsmo darbe. Tačiau jie gali kelti rimtą pavojų, jei jų tikslai

ir vertybės prieštarauja pagrindinėms civilizuotos visuomenės vertybėms.

P. G. Northouse (2004) teigia, kad charizmatiniu lyderiu gali būti bet koks asmuo, kurie

pasiekia nepaprastai aukštų rezultatų, pasireiškiančių charizmos efektais:

grupės nariai tiki lyderio įsitikinimų teisingumu;

grupės narių įsitikinimai tampa panašūs į lyderio įsitikinimus;

nekvestionuojamas lyderio priėmimas;

grupės nariai prisirišę prie lyderio;

grupės nariai savanoriškai paklūsta lyderiui;

grupės nariai save identifikuoja ir lenktyniauja su lyderiu;

grupės nariai emociškai dalyvauja lyderio realizavimo misijoje;

vyrauja užaukštinti tikslai;

grupės nariai įsitikinę, kad jie sugebės įgyvendinti ar padėti įgyvendinti misiją.

Apibendrinant galime pastebėti, kad vadovas, norėdamas būti efektingu lyderiu, daugiau

dėmesio turėtų skirti bendravimui su savo darbuotojais, būti jiems dėmesingas, skatinti

darbuotojus dalyvauti formuluojant darbo tikslus ir priimant kitus svarbius kasdieninius

sprendimus, gerbti ir pasitikėti jais. Jis privalo sugebėti aplinkinius žmones priversti pasijusti

svarbiais. Svarbiausia – akcentuoti jų pastangas ir įnašą į organizaciją, o ne savo nuopelnus, savo

valdžią demonstruoti neagresyviai. Taip pat galima pastebėti, kad kiekvienoje lyderystės teorijoje

vienos iš pagrindinių lyderio funkcijų yra grupės (organizacijos) narių sutelkimas bendriems

tikslams pasiekti bei pasekėjų teisinga motyvacija efektingai realizuoti savo idėjas, todėl toliau

šiame darbe išsamiau apžvelgsime lyderių veiklos funkcijas.

1.6. Lyderių veiklos funkcijos

Tam tikra dalis teoretikų siekia išskirti tam tikras efektingo lyderio elgesio charakteristikas.

Kitaip tariant, jie bando išsiaiškinti ką daro efektingi vadovai, o ne kokie jie yra. Šiuos teoretikus

domino efektingų lyderių veiksmai: kaip jie paskirsto užduotis, kaip jie bendrauja su savo

19

pavaldiniais, kaip bando motyvuoti savo pasekėjus, kaip jie patys atlieka savo užduotis. Kitaip nei

asmeninių bruožų, tam tikro elgesio galima išmokti, taigi, daroma išvada, kad tie asmenys, kurie

apmokyti lyderystės paslapčių, turėtų sugebėti efektingai vadovauti.

Lyderystę laikant procesu, ji apibrėžiama kaip konteksto reiškinys, todėl lyderiu gali tapti

kiekvienas. Lyderystę kaip procesą galima stebėti lyderių elgesyje (Jago, 1982), o tokio elgesio

galima išmokti.

Tyrėjai nagrinėjantys lyderystės funkcijas, priėjo išvados, jog tam, kad grupė efektingai

dirbtu, ji turi turėti žmogų, kuris atliktų dvi pagrindines funkcijas:

1. Susijusias su užduotimi bei problemų sprendimu.

2. Socialines (spręsti ginčus, ar užtikrinti, kad asmenys savo grupėje visuomet jaustųsi

vertinami).

Asmuo, sugebantis sėkmingai atlikti šias dvi veiklas, tikrai turėtų dirbti ypač efektingai.

Tyrimų rezultatai liudija, kad pačiose efektingiausiose grupėse populiari paskirstyto lyderystės

forma – kai vienas asmuo (dažniausiai vadovas ar formalus lyderis) atlieka užduoties funkcijas, o

kitas grupės narys – socialines funkcijas. R. Sharma (2010) pagrindinėmis lyderio funkcijomis

laiko jo sugebėjimą išlaikyti (organizacijoje) grupėje harmoniją, rūpinimąsi nustatyti ir palaikyti

grupės kontaktus su kitomis grupėmis, kad ji nebūtų izoliuota nuo kitos socialinės aplinkos, tačiau

išlaikytų save kaip visumą. Be to, lyderis nustato ir palaiko pakankamą išorinę kontrolę, kad grupė

galėtų laisvai funkcionuoti iš išorės netrukdoma, jausdama malonių santykių su išorine aplinka

komfortą. Lyderis padeda grupės nariams rasti balansą tarp tarpusavio kontaktų kiekybės ir

sąveikos turinio, tarp tarpusavio kontrolės ir laisvo veikimo, tarp asmeninio suartėjimo bei

draugiškumo ir asmenybės autonomijos išlaikymo. Konkretinant lyderio rolės elgseną, tyrinėtojai

išskiria šias pagrindines funkcijas:

grupės veikimo tikslų ir metodų iškėlimas;

atskirų grupės narių veiksmų koordinavimas siekiant bendrų tikslų;

grupės narių informavimas apie veikimą, jo rezultatus ir kt.;

grupės narių veiklos kontrolė, paskatinimai ir bausmės;

arbitražo funkcijos, iškilus nesutarimams tarp grupės narių;

grupės atstovavimas prieš kitas grupes, aukštesnius vadovus ir kt.

Autorius P. F. Drucker (1993) nurodė klausimą, kuriuo lyderis išsiskiria iš ne lyderių. Šis

klausimas skamba taip: „Kokio indėlio iš manęs reikalauja situacija?“. Autoriai W. E. Stead ir kt.

(2004) teigia, kad vadovas tik įveikęs visus gyvenimo keliamus iššūkius, vadovas gali pasiekti,

kad darbuotojai jį gerbtų ir laikytų sektinu pavyzdžiu.

20

Taigi, apibendrinant įvairių autorių pateiktas mintis apie pagrindines lyderių atliekamas

funkcijas, galima teigti, kad vienos iš pagrindinių lyderių funkcijų yra grupės (organizacijos)

narių sutelkimas bendriems tikslams pasiekti bei pasekėjų teisinga motyvacija efektingai

realizuoti savo idėjas.

1.7. Lyderio bruožų ypatumai

Asmeninės lyderių savybės vis dar sukelia psichologų ir tyrinėtojų diskusijas, jie bando

suprasti kokias savybes privalo turėti lyderis. Daugelį metų buvo manoma, kad dauguma lyderiui

reikalingų asmeninių savybių yra įgimtos. Tačiau nuomonė, kad lyderiais gimstama, o ne tampama

jau tvirtai paneigta profesionalų tarpe. Ieškant svarbių lyderių bruožų, buvo remtasi dviem

požiūriais (Sharma, 2010):

lyginant asmenų, kurie tapo lyderiais bruožus, ir asmenų, kuriems tai nepavyko,

bruožus;

lygino efektingų ir neefektingų lyderių bruožus.

Šios dvi tyrimų metodikos nesugebėjo tinkamai nustatyti kokiomis savybėmis iš tiesų

pasižymi lyderiai. Jos nustatė, kad lyderiai yra labiau apsišvietę, didesni ekstravertai ir labiau

savimi pasitikintys, suvokiantys savo vertę žmonės. Lyderio protavimas, iniciatyva, ir

pasitikėjimas savimi yra labai susiję su aukštu valdymo lygiu ir darbo rezultatyvumu. Labai

svarbus veiksnys, susijęs su rezultatyvumu yra vadovo sugebėjimas „prižiūrėti“ t.y. vadovo

įgūdžiai panaudoti valdymo metodus, tam tikroje situacijoje. Toks asmenybės vertimas šiuo metu

nėra pakankamai tikslus ir neišskiria visų lyderio savybių.

Tačiau autorius R. Sharma (2010) išskyrė šiuos bruožus atlikęs nuodugnius sėkmingai

dirbančių kompanijų vadovų lyderystės savybių tyrimus. Rezultatai parodė, kad sėkmingi vadovai

pasižymėjo šiais bruožais (žr. 5 pav.):

21

5 pav. Lyderystės apibrėžtis (Sharma, 2010)

Vienas žymus organizacinio elgesio profesorius R. Sharma (2010), paprašė vadovų

apibūdinti lyderystę. Apklausos rezultatai parodė, kad daug daugiau sveikos nuovokos negu

daugelis akademinių vadybos specialistų ar verslo žurnalistų rašančių apie lyderius. Apskritai

vadovai piešia aiškų, bet labai siaurą lyderio portretą:

lyderiai yra ryžtingi. Kritiniu atveju sprendimus reikia priimti greitai ir imtis kardinalių

veiksmų;

lyderiai pasitiki krize. Ne vienas lyderis kelia daugybę krizių, kad garantuotų sau

galimybę kontroliuoti padėtį tiesiogiai, autokratiniu stiliumi;

lyderiai yra patikimi. Jie yra prognozuojami, o jo pasekėjai yra įsitikinę, kad jis elgsis

būtent taip, kaip ir žadėjo elgtis;

Lyderystė

Atsakomybės

prisiėmimas už

klaidas ir blogus

sprendimusSugebėjimas

identifikuoti

problemas ir

priimti

reikalingus

sprendimus

Mokėjimas

išklausyti,

padrąsinti ir

išsakyti pagrįstą

kritiką

Atkaklumas

Sugebėjimas

skirti užduotis,

atitinkančias kito

žmogaus įgūdžiusGebėjimas būti

iniciatyviu ir

sugebėjimas

lanksčiai reaguoti

įvairiose

situacijose

Sugebėjimas

įtikinti ir

motyvuoti

Būvimas savimi

ir pozityvumas

Mokėjimas

nustatyti tikslus,

planuoti ir

organizuoti

Mokymasis iš

savo klaidų

22

lyderiai yra stiprios asmenybės. Stiprūs lyderiai iš anksto nusiteikę prisiimti valdžią ir

autoritetą už esamą padėtį bei kitus žmones;

lyderiai turi drąsos. Jie rodo pavyzdį kitiems. Jie asmeniškai rizikuoja;

lyderiai energijos ir teigiamos, ir neigiamos semiasi iš kitų;

lyderis turi aiškią viziją. Jis pateikia aiškų tikslą ir kryptį, į kurį gali orientuotis kiti;

lyderiai skelbia paprastą idėją – „aukštesnis tikslas“. Tai apima fundamentalų statusą

ir pokytį, ir nors prielaidos gali būti miglotos, pati idėja yra labai paprasta;

lyderiai yra nuoseklūs. Paprasta idėja leidžia pritraukti energiją iš kitų gyvenimo sričių,

visa veikla turi būti nukreipta į didįjį tikslą. Tokių lyderių atsidavimas tikslui

nepajudinamas, dažnai tai tampa manija;

lyderiai – bendravimo specialistai. Bendravimas yra idėjos, jos pateikėjo ir gavėjo

ryšys;

lyderiai turi charizmą. Charizmatiniai lyderiai turi magišką trauką. Tai labiau lemia ne

asmeniniai bruožai, o sukurta aplinkinių reakcija.

A. Jacikevičius (1995) išskirdamas gerų vadovų savybes kalba apie sąžiningumą, kuris

leidžia vadovui atlikti savo vaidmenį dar efektyviau. Kiekvienas lyderis privalo pats gebėti

padaryti tai, ko reikalauja iš kitų. Lyderio pozicija gerokai sustiprėja, demonstruojant aukštą

atlikimo lygį tokį, kokį gali pademonstruoti geriausias, kadangi sudėtingose sistemose, savaime

suprantama, tai nėra įmanoma. Kas be ko, ir nėra reikalinga, nes lyderiui tereikia tikrų specialistų

nuomonės, nebūtina išmanyti daugiau už juos.

Autorius F. D. Cardelle (1995) taip pat pabrėžia sąžiningumą ir tvirtina, kad sąžiningumas

visų pirma yra visiškai tvirto charakterio savybė. Lyderiai daro tai, ką sako, yra visiškai atsidavę

kitiems, geraširdžiai ir siekiant užsibrėžto tikslo sukoncentruoja visas savo jėgas. Taip pat autorius

teigia, kad sąžiningumas atveria duris į atvirumą ir pasitikėjimą. Jei kiti jaus, kad lyderiu galima

pasitikėti, kad jis sąžiningas, pavaldiniai tai pastebės ir atviriau kalbės bei bendraus, o tai padės

dar lengviau įsilieti į bendruomenę.

R. Goffee ir G. Jones (2007) mano, kad nėra išskirtinai nustatytų lyderio savybių, kurias

galima būtų pritaikyti visiems. Norint tapti lyderiu privaloma rasti ir išsiugdyti tokius asmenybės

bruožus, kuriuos jis galėtų panaudoti lyderiavimui. Efektyvūs lyderiai turi sugebėti perduoti

nuoseklų savo asmenybės pojūtį, kuris meistriškai įdiegiamas į visus jų atliekamus vaidmenis. A.

Bryman (1992) taip pat teigia, kad norint apibūdinti lyderius, galima išskirti tam tikrus asmenybės

bruožus: fizinius požymius, asmenybės savybes ir gebėjimus.

D. Goldeman ir kt. (2007) išskiria intelektą, kaip vieną iš svarbiausių lyderiams būdingų

savybių. Autoriai mano, kad reikšmės lyderio efektyvumui turi ir tokie bruožai kaip prisitaikymas,

23

dominavimas bei ekstravertiškumas. Taip pat pabrėžia, kad šios savybės padeda atskirti lyderį nuo

ne lyderio.

R. W. Giuliani (2002) išskiria gebėjimą teisingai pasirinkti. Autorius teigia, kad tik

sprendimai lemia ateitį. Teisingi – garantuoja sėkmę, klaidingi – prognozuoja nelaimes. Be to,

kiekvienam lyderiui dera žinoti, kad kur kas svarbiau yra žinoti būtent laiką, nuo kurio priklauso

daugelis sprendimų.

Apibendrinant galima pastebėti, kad visi autoriai išskiria įvairias ir kartu skirtingas

lyderiams būdingas savybes. Atliekami įvairių autorių tyrimai, kuriais siekiama išskirti lyderių

savybes taip pat priveda prie dilemos, nes vieningos nuomonės vis nerandama. Pasitaiko, be

abejo, ir savybių, kurios autorių darbuose sutampa, tačiau tai būna tik pavienės savybės.

1.8. Lyderystės raiška muzikinėje veikloje

Muzika užima didžiąją dalį gyvenimo. Kartais beklausant muzikos gimsta idėjos darbams,

dalis muzikos padeda išreikšti emocijas, kita padeda nusiraminti. Būdami dar mamos įsčiose, jau

girdim garsus, viską jaučiam. Nuo pat gimimo esame lydimi muzikos.

Viena įdomiausių muzikinio ugdymo formų, tai pažintis su įvairiais garso išgavimo būdais,

kūno perkusijos taikymas. Nuosekliai ir kūrybingai grojant, pedagogas su vaikais artėja prie

muzikos dalyko tikslo – suteikia muzikinės, estetinės kompetencijos pagrindus, ugdyti kūrybišką,

aktyvią, emocingą, estetinei ir kultūrinei patirčiai atvirą moksleivio asmenybę, gebančią

prasmingai dalyvauti aplinkos muzikiniame gyvenime. Muzikavimas – tai pačios smagiausios,

kūrybingiausios muzikos pamokos minutės: Tuo metu ugdomos lyderystės savybes, vaikai parodo

savo sugebėjimus, įgyja drąsos, pasitikėjimo savimi (Velička, 2007).

Instrumentinio muzikavimo svarba pagal K. Linkevičių (1990), H. Šečkuvienę (2004) ir E.

Veličką (2007) :

grodamas vaikas sužino apie muzikinius ir nemuzikinius garsus, jų prigimtį ir reikšmę;

grojimas muzikos instrumentais yra svarbus ir vaikų auklėjimui, įsisavinant elgesio ir

bendravimo normas. Vaikas grodamas individualiai ir kolektyve, savyje formuoja

visuomeninio bendravimo pradus ir nuostatas, gali lyderiauti kolektyve, ugdo pareigos,

atsakomybės ir žmogiškumo jausmą;

lyderio savybes yra svarbus visapusiškam fiziniam ir protiniam vaiko vystymuisi;

gerai organizuotas mokymas groti muzikos instrumentais vaikui suteikia daug

džiaugsmo, kelia jo nuotaiką. Išryškėja teigiami vaiko asmenybės bruožai, lavėja

24

muzikavimo įgūdžiai ir kūrybiniai sugebėjimai, plečiasi gyvenimo reiškinių pažinimas

ir ugdomas jų meninis įprasminimas;

kolektyvinis muzikavimas pažadina vaikus tapti lyderiais, iniciatyva ugdo ritmo pojūtį,

suteikia puikią progą susipažinti su įvairiomis išraiškomis priemonėmis, skatina

domėtis muzika įvairiais aspektais, plečia meninį akiratį ir stimuliuoja meninės

asmenybės vystymąsi;

tinkamai organizuota muzikinė vaikų veikla gali padėti plėtoti ne tik muzikines, bet ir

kitas dvasines vaiko galias, formuoti visuminį pasaulio suvokimą;

muzikinė meninė veikla stimuliuoja vaikų muzikinę kūrybą, teikia kolektyvinio

muzikavimo, atradimų, saviraiškos džiaugsmą;

grojimas instrumentu ugdo valią, moko susikaupti;

grojant stimuliuojami pirštuose esantys aktyvieji taškai, o tai aktyvina ir viso

organizmo funkcines sistemas. Pirštų darbas gerina mąstymą, nes žmogaus smegenų

veikla tiesiogiai susijusi su jo plaštakos išlavėjimu.;

pirštų miklinimas grojant muzikos instrumentu stimuliuoja smegenų žievės ląsteles,

skatina naujų jungčių susidarymą tarp neuronų, todėl turi įtakos ir vaikų gebėjimų

raidai;

pastebėta, kad vaikai, kurie nuo trejų metų skambino klavišiniais instrumentais, savo

matematiniais sugebėjimais gerokai pranoksta bendraamžius ir tampa tikrais lyderiais

vyresnių vaikų rate.

Apžvelgus ikimokyklinio amžiaus vaikų lyderystės pagrindų raišką muzikinėje veikloje,

toliau šiame darbe pateikiame atlikto tyrimo rezultatus bei jų analizę.

25

2. IKIMOKYKLINIO AMŽIAUS VAIKŲ LYDERYSTĖS PAGRINDŲ RAIŠKOS

TYRIMAS

Šioje darbo dalyje pateikiamas tyrimo organizavimo ir metodų aprašymas, muzikos

pedagogų požiūris į ikimokyklinio amžiaus vaikų lyderystės pagrindų raišką ir tėvų požiūris į

ikimokyklinio amžiaus vaikų lyderystės pagrindų raišką.

Tyrimo uždaviniai:

1. Atskleisti vaikų lyderystės pagrindų raiškos ypatumus muzikinėje veikloje.

2. Išskirti veiksnius darančius įtaką vaikų lyderystės pagrindams.

2.1. Tyrimo organizavimas, metodika ir etika

Tyrimo metodika. Šiame tyrime naudojamas anketinės apklausos metodas. Muzikos

pedagogams buvo pateikta anketa (pavyzdys – 1 priede), kurioje trumpai apibūdintas tyrimo

tikslas, nusakytas tyrimo prasmingumas patiems tyrimo dalyviams, pabrėžtas apklausos

anonimiškumas. Taip anketavimo metodas buvo naudojamas ir apklausiant mokinių tėvus.

Tėveliams pateikėme anketas (pavyzdys – 2 priede), kuriose trumpai apibūdintas tyrimo tikslas,

nusakytas tyrimo prasmingumas patiems tyrimo dalyviams, pabrėžtas apklausos anonimiškumas.

Tyrimo laikas ir vieta. Tyrimas atliktas 2014 m. sausio – balandžio mėnesiais, viename

Vilniaus vaikų darželyje-mokykloje ir trijuose Vilniaus lopšeliuose–darželiuose. Mokytojai pildė

anketas savo darbo vietose, tėveliai pildė anketas savo namuose.

Duomenų rinkimo metodika ir eiga. Dėl apklausos buvo tariamasi su kiekvienos klasės

mokytoja atskirai. Tėveliams anketos buvo pateikiamos ir jie jas užpildytas atnešdavo vaikų

mokytojams.

Tiriamųjų atranka. Tiriamųjų atranka būdas – tikslinė atranka. I. Luobikienė (2000) teigia,

kad tai tokia atranka, kai pats tyrėjas nusprendžia ir pasirenka tuos žmones, kuriuos yra

tikslingiausia apklausti.

Tiriamieji. Tyrime dalyvavo 66 tėveliai ir 43 muzikos pedagogai.

Tyrimo etika. Visame darbe darželių pavadinimai nėra nurodomi siekiant išsaugoti

respondentų slaptumą. Prieš pateikiant anketas muzikos pedagogams ir tėvams buvo pristatyta bei

papasakota apie vykdomą tyrimą. Buvo gauti darželių direktorių leidimai atlikti tyrimą. Muzikos

pedagogai ir tėveliai tyrime dalyvavo savo noru.

26

2.2. Muzikos pedagogų požiūris į ikimokyklinio amžiaus vaikų lyderystės pagrindų raišką

Šiame darbo poskyryje pateikia pedagogų anketinės apklausos rezultatus, kurie atskleidžia

muzikos pedagogų požiūrį į ikimokyklinio amžiaus vaikų lyderystės pagrindų raišką.

6 paveikslėlyje pateikiama muzikos pedagogų, dalyvavusių tyrime, pasiskirstymą pagal

kvalifikacines kategorijas.

6 pav. Muzikos pedagogų pasiskirstymas pagal kvalifikacines kategorijas

Iš paveikslėlyje pateiktų rezultatų, galime pastebėti, kad didžiausia dalis (42 %) pedagogų,

dalyvavusių tyrime, kvalifikacinė kategorija yra vyr. pedagogas. Mažiausią dalį (9 %) sudaro

mokytojai ekspertai. Beveik penktadalį (19 %) sudaro mokytojo kvalifikacinę kategoriją turintys

pedagogai, 30 % - mokytojai ekspertai.

Toliau pateikiamas muzikos pedagogų dalyvavusių tyrime pasiskirstymas pagal turimą

pedagoginį darbo stažą (žr. 7 pav.).

7 pav. Muzikos pedagogų pedagoginio darbo stažas

19%

42%

30%

9%

0%

5%

10%

15%

20%

25%

30%

35%

40%

45%

Mokytojas Vyr. Mokytojas Mokytojas

metodininkas

Mokytojas ekspertas

8%

37%39%

16%

0%

5%

10%

15%

20%

25%

30%

35%

40%

45%

Iki 5 m. 5-10 m. 16-25 m. 26 m. ir daugiau

27

Didžiausia dalis (39 %) muzikos pedagogų, dalyvavusių tyrime, pedagoginį darbą dirba

16–25 m., mažiausią dalį (8 %) sudaro pedagogės, kurių darbo stažas yra iki 5 m. Daugiau nei

šeštadalis muzikos pedagogų pedagoginį darbą dirba daugiau nei 26 m., o 5–10 m. dirbančios

pedagogės sudaro 37 % visų tyrime dalyvavusių muzikos pedagogų.

Toliau, aprašant tyrime gautus duomenis, pateikiame muzikinėse valandėlėse

dalyvaujančių vaikų skaičių (žr. 8 pav.).

8 pav. Vaikų dalyvavimas muzikinėje valandėlėje

Apžvelgus pateiktus rezultatus, galime pastebėti, kad dažniausiai muzikinėje valandėlėje

dalyvauja 15–20 vaikų (42 %), mažiausia dalis (9 %) muzikos pedagogų teigia, kad muzikinėse

valandėlėse dalyvauja tik iki 10 vaikų.

Lyderystės pradmenis turinčių vaikų skaičius, kurį nurodė muzikos pedagogai, pateikiamas

šio darbo 9 paveikslėlyje.

9 pav. Vaikų skaičius, kurie turi lyderystės pradmenis

9%

18%

42%

31% iki 10 vaikų

10-15 vaikų

15-20 vaikų

20-25 vaikai

14%

42%

31%

9%4%

Nei vienas

1

2

3

Daugiau nei 3

28

Didžiausia dalis muzikos pedagogų mano, kad vaikų, turinčių lyderystės pradmenis yra tik

vienas (42 %), tačiau, iš pateiktų rezultatų galime pastebėti, kad beveik trečdalis (31 %) muzikos

pedagogų mano, kad vaikų, turinčių lyderystės pradmenis gali būti ir du. Mažiausią atsakymų dalį,

t.y. tik 4 % visų atsakymų, sudaro pedagogų nuomonė, kad vaikų, turinčių lyderystės pradmenis

yra daugiau nei trys.

Analizuojant pedagogų požiūrį į ikimokyklinio amžiaus vaikų lyderystės pagrindų raišką

muzikinėje veikloje, tikslinga apžvelgti pedagogų nuomonę, kaip būtent pasireiškia lyderystės

pradmenys muzikinėje veikloje jų požiūriu (žiur. 10–20 pav.).

10 pav. Teiginys: „Trokšta dainuoti solo“

Didžioji dalis (68 %) muzikos pedagogų mano, kad vaikai, turintys lyderystės pradmenis

visada trokšta dainuoti solo, tik 2 % pedagogų, kad vaikai, turintys lyderystės pradmenis netrokšta

dainuoti solo muzikinėje veikloje.

11 pav. Teiginys: „Nori stovėti pirmose gretose“

2%

30%

68%

Niekada

Kartais

Visada

9%

19%

72%

Niekada

Kartais

Visada

29

Net 72 % muzikos pedagogų mano, kad vaikai, turintys lyderystės pradmenis, visada nori

stovėti pirmose gretose ir tik 9 % mano, kad vaikai to daryti nenori.

12 pav. Teiginys: „Jį/ją mėgsta ir gerbia bendraamžiai“

Iš pateiktų rezultatų galima pastebėti, kad didžioji dalis (48 %) muzikos pedagogų mano,

jog vaikus, turinčius lyderystės pradmenis, bendraamžiai kartais mėgsta, tačiau, apžvelgus

pateiktus rezultatus taip pat galime matyti, kad net 41 % muzikos pedagogų mano, kad vaikus

bendraamžiai visada mėgsta.

13 pav. Teiginys: „Jo/jos prašo pasiūlyti naujų idėjų“

Muzikos pedagogų nuomone, vaikų, turinčių lyderystės pradmenis, kartais (51 %) arba

visada (48 %) bendraamžiai prašo pasiūlyti naujų idėjų, tik 1 % pedagogų mano, kad bendraamžiai

neprašo pasiūlyti naujų idėjų.

11%

48%

41% Niekada

Kartais

Visada

1%

51%

48%Niekada

Kartais

Visada

30

14 pav. Teiginys: „Jo/jos ieško, kai reikia priimti sprendimą“

Du trečdaliai (67 %) muzikos pedagogų mano, kad vaikų, turinčių lyderystės pradmenis

kiti grupės vaikai ieško, kai reikia priimti tam tikrus sprendimus muzikinėje veikloje, kiek mažiau

nei trečdalis (30 %) pedagogų mano, kad kiti grupės vaikai tik kartais ieško vaikų „lyderių“ ir 3 %

mano, kad niekada kiti grupės vaikai neieško vaikų, turinčių lyderystės pradmenis priimant tam

tikrus sprendimus.

15 pav. Teiginys: „Turi tvirtą nuomonę ir jos nekeičia“

Beveik visi (98 %) muzikos pedagogų mano, kad vaikai, turintys lyderystės pradmenis,

visada (53 %) arba kartais (45 %) turi tvirtą nuomonę ir jos nekeičia, tik 2 % muzikos pedagogų

mano priešingai.

3%

30%

67%

Niekada

Kartais

Visada

2%

45%

53%

Niekada

Kartais

Visada

31

16 pav. Teiginys: „Daro įtaką kitiems siekdamas/ma tikslų“

Iš pateiktų rezultatų galime pastebėti, kad daugiau nei puse (54 %) apklaustųjų muzikos

pedagogų teigia, kad mokinių lyderystės pradmenys muzikinėje veikloje pasireiškia įtakos darymų

kitiems siekiant tikslų.

17 pav. Teiginys: „Entuziastingai imasi naujų užsiėmimų“

Net 89 % pedagogų mano, kad vaikai, turintys lyderystės pradmenis, muzikinėje veikloje

visada entuziastingai imasi naujų užsiėmimų, 11 % pedagogų mano, kad vaikai kartais

entuziastingai imasi naujų užsiėmimų ir nei vienas pedagogas nemano, kad vaikai, turintys

lyderystės pagrindus, entuziastingai nesiima naujų užsiėmimų.

14%

32%54%

Niekada

Kartais

Visada

0%

11%

89%

Niekada

Kartais

Visada

32

18 pav. Teiginys: „Kai pasitaiko galimybė, bendraamžiai išrenka dainuoti solo“

Išanalizavus pateiktus rezultatus, galime pastebėti, kad didžioji dalis (74 %) muzikos

pedagogų mano, jog vaikų lyderystės pradmenys muzikinėje veikloje visada pasireiškia tuo, kad

pasitaikius galimybei, bendraamžiai išrenka juos dainuoti solo, 17 % mano, kad kartais, tik 9 %

mano, kad niekada.

19 pav. Teiginys: „Sprendžia apie kitų vaikų gebėjimus ir suranda jiems tinkamiausią vietą

grupiniuose užsiėmimuose“

Du trečdaliai (67 %) muzikos pedagogų mano, kad vaikai, turintys lyderystės pradmenis,

visada sprendžia apie kitų vaikų gebėjimus ir suranda jiems tinkamiausią vietą grupiniuose

užsiėmimuose, trečdalis (33 %) pedagogų mano, vaikai sprendžia apie kitų gebėjimus tik kartais

ir nei vienas muzikos pedagogas nemano, kad niekada vaikai, turintys lyderystės pradmenis,

nesprendžia apie kitų vaikų gebėjimus.

9%

17%

74%

Niekada

Kartais

Visada

0%

33%

67%

Niekada

Kartais

Visada

33

20 pav. Teiginys: „Išsiaiškina, kas muzikinėje veikloje yra netinkama ir parodo kitiems, kaip

ją tobulinti“

Visi muzikos mokytojai dalyvavę tyrime mano, kad visada (91 %) arba kartais (9 %)

vaikai, turintys lyderystės pradmenis, išsiaiškina, kas muzikinėje veikloje yra netinkama ir parodo

kitiems, kaip ją tobulinti.

Toliau analizuojant pedagogų požiūrį į ikimokyklinio amžiaus vaikų lyderystės pradmenų

raišką muzikinėje veikloje, pateikiame pedagogų nuomonę apie vaiko lyderio asmenines savybes

pedagogų požiūriu (žr. 21 pav.).

21 pav. Vaiko lyderio asmeninės savybės pedagogų požiūriu

0%

9%

91%

Niekada

Kartais

Visada

0% 5% 10% 15% 20% 25%

Pasitikėjimas savimi

Komunikabilumas

Drąsa

Ryžtingumas

Dosnumas

Dominavimas

Savarankiškumas

Drovumas

Smalsumas

Supratingumas

Aktyvumas

Kūrybiškumas

Atkaklumas

Nuovokumas

Atvirumas

Sumanumas

Iniciatyvumas

Draugiškumas

34

Apžvelgus pateiktus rezultatus, galima pastebėti, kad pedagogų nuomone, vaiko

pagrindinės asmeninės savybės yra iniciatyvumas (9 %), aktyvumas (11 %), dominavimas (21 %),

pasitikėjimas savimi (9 %). Nei vienas muzikos pedagogas nemano, kad vaikas lyderis pasižymi

drovumo asmenine savybe.

22 paveikslėlyje pateikti rezultatai atskleidžia, kiek vaikai turintys lyderių savybių, turi

draugų.

22 pav. Vaiko lyderio draugų skaičius grupėje

Didžioji dalis (71 %) muziko pedagogų mano, kad vaikai lyderiai turi penkis ir daugiau

draugų grupėje, beveik penktadalis pedagogų (18 %) mano, kad turi tris–keturis draugus, 9 %

pedagogų teigia, kad nežino, 2 % mano, kad turi du draugus. Į anketą buvo įtrauktas ir atsakymo

variantas „draugų neturi“, tačiau nei viena mokytoja jo nepasirinko.

Toliau šioje darbo dalyje pateikiame kiek muzikos mokytojai skiria dėmesio grupėje

vaikams lyderiams (žr. 23 pav.).

23 pav. Pedagogų dėmesio skyrimas grupėje vaikams lyderiams

2%

18%

71%

9%

Du

Tris-keturis

Penkis ir daugiau

Nežinau

21%

25%

54%

Tiek pat, kiek ir visiems kitiems

Šiek tiek daugiau

Beveik visą savo dėmesį, kurio

nereikalauja kiti vaikai

35

Daugiau nei puse (54 %) apklaustųjų muzikos pedagogų teigia, kad beveik visą savo

dėmesį, kurio nereikalauja kiti vaikai, skiria vaikams lyderiams, ketvirtadalis pedagogų (25 %)

teigia, kad skiria tik šiek tiek daugiau dėmesio, o penktadalis (21 %) muzikos pedagogų teigia, kad

dėmesio vaikams lyderiams skiria tiek pat, kiek ir visiems kitiems grupės vaikams.

24–29 paveikslėliuose pateikiamas muzikinių veiklų rūšių taikymo dažnumas muzikos

valandėlėse.

24 pav. Dainavimo veiklų taikymo dažnumas muzikos valandėlėje

Iš pateiktų rezultatų paveikslėlyje, galime pastebėti, kad šiek tiek daugiau nei puse (51 %)

muzikos pedagogų muzikinėse valandėlėse labai dažnai taiko veiklas, susijusias su dainavimu,

40% muzikos pedagogų teigia, kad dažnai muzikos valandėlėse dainuoja su vaikais ir tik 9 %

apklaustųjų teigia, kad dainavimo veiklas taiko retai.

25 pav. Muzikavimo veiklų taikymo dažnumas muzikos valandėlėje

51%40%

9%

Labai dažnai

Dažnai

Retai

92%

7%

1%

Labai dažnai

Dažnai

Retai

36

Beveik visos muzikos pedagogės dalyvavusios tyrime (99 %) teigia, kad labai dažnai (92

%) arba dažnai (7 %) taiko muzikavimo veiklas muzikos valandėlėse, tik 1 % apklaustųjų teigia,

kad muzikavimo veiklas taiko retai.

26 pav. Ritmikos veiklų taikymo dažnumas muzikos valandėlėje

Tyrime dalyvavusios muzikos pedagogės teigia, kad ritmikos pratimus muzikos

valandėlėse taiko labai dažnai (42 %), dažnai (37 %). Šiek tiek daugiau nei penktadalis (21 %)

pedagogų teigia, kad ritmikos pratimus taiko retai.

27 pav. Muzikos klausymo veiklų taikymo dažnumas muzikos valandėlėje

Iš pateiktų rezultatų galime pastebėti, kad labai dažnai muzikos klausymo veiklas taiko

trečdalis (33 %) tyrime dalyvavusių muzikos pedagogų, tačiau didžiausia dalis (41 %) pedagogų

muzikos klausymo pratimus taiko labai dažnai ir penktadalis (26 %) tyrime dalyvavusių pedagogų

teigia, kad muzikos klausymo pratimus taiko retai.

42%

37%

21%

Labai dažnai

Dažnai

Retai

33%

41%

26%

Labai dažnai

Dažnai

Retai

37

28 pav. Kūrybiškumo veiklų taikymo dažnumas muzikos valandėlėje

Daugiau nei du trečdaliai (67 %) tyrime dalyvavusių pedagogų teigia, kad kūrybiškumo

veiklas muzikos valandėlėje taiko labai dažnai, kiek mažiau nei penktadalis (19 %) teigia, kad

taiko dažnai ir tik 14 % muzikos pedagogų atsakė, kad kūrybiškumo veiklas muzikos valandėlėje

taiko retai.

29 pav. Judesio ir šokių veiklų taikymo dažnumas muzikos valandėlėje

Pateikti rezultatai atskleidė, kad net 69 % muzikos pedagogų judesio ir šokio veiklas

muzikos valandėlėse taiko dažnai, 15 % pedagogų tokio pobūdžio veiklas taiko retai ir 16 %

muzikos pedagogų taiko labai dažnai.

30 paveikslėlyje pateikiami tyrimo rezultatai atskleidžia, kuri muzikinės veiklos rūšis

labiausiai patinka ikimokyklinio amžiaus vaikams, pedagogų požiūriu.

67%

19%

14%

Labai dažnai

Dažnai

Retai

16%

69%

15%

Labai dažnai

Dažnai

Retai

38

30 pav. Muzikinės veiklos rūšis labiausiai patinkanti vaikams

Didžiausią dalį (42 %) muzikos pedagogų mano, kad labiausiai vaikams patinka grojimas

muzikos instrumentais, beveik trečdalis (32 %) muzikos pedagogų mano, kad vaikams labiausiai

patinka šokti pagal muziką ir mažiausia dalis (26 %) pedagogų mano, ką ikimokyklinio amžiaus

vaikams labiausiai patinka dainuoti per muzikos valandėles.

Įgyvendinant šio darbo tikslą labai svarbu apžvelgti, kokią įtaką muzikos pedagogų

nuomone, daro muzikinis ugdymas ikimokyklinio amžiaus vaikams (žr. 31 pav.).

31 pav. Muzikinės veiklos įtaka vaikams

42%

32%

26%

0%

5%

10%

15%

20%

25%

30%

35%

40%

45%

Grojimas muzikos

instrumentais

Šokiai pagal muziką Dainavimas

0% 5% 10% 15% 20% 25% 30% 35%

Muzikiniams gebėjimams vystyti

Meninio skonio ugdymui

Muzikos suvokimui

Muzikinei saviraiškai

Muzikinei kūrybai

Lyderystės savybių ugdymui

Įvairioms kompetencijoms ugdyti

39

Pateiktame paveikslėlyje pateikti rezultatai atskleidžia, kad muzikinė veikla ikimokyklinio

amžiaus vaikams turi įtakos lyderystės savybių ugdymui (23 %), muzikiniams vaikų gebėjimams

vystyti (29 %). Taip pat muzikos pedagogės mano, kad muzikinis ugdymas turi įtakos vaikų įvairių

kompetencijų ugdymui (5 %), muzikinei kūrybai (11 %), muzikinei saviraiškai (9 %), bendram

muzikos suvokimui (14 %) bei meninio skonio ugdymui (9 %).

Atliekant pedagogų anketinę apklausą taip pat buvo prašoma nurodyti problemas,

iškylančias su vaikais lyderiais bei atskleisti, kaip pedagogės sprendžia iškilusias problemas (žr. 1

lentelė).

1 lentelė

Problemos ir jų sprendimo būdai dirbant su vaikais lyderiais

Nurodytos problemos Problemų sprendimo būdai

Perdėtas vaiko dėmesio reikalavimas Užduočių paskirstymas

Pedagogo nuostata, kad lyderis vaikas pats

geriausias Leidimas pasisakyti visiems grupės vaikams

Noras skirti daugiau laiko vaikui lyderiui Solo partijos skyrimas nedrąsiam vaikui

„Užgožimas“ kitų grupės vaikų Svarbiausios rolės skyrimas ne tik vaikui

lyderiui, bet ir kitiems grupės vaikams

Lentelėje pateikti rezultatai nurodo, kad dirbant su vaikais lyderiais dažnai pasitaikanti

problema yra pačio vaiko perdėtas dėmesio reikalavimas, muzikos pedagogų nuostata vaiko

atžvilgio, noras skirti daugiau laiko vaikui lyderiui, „užgožimas“ kitų grupės vaikų. Tačiau, tyrime

dalyvavusios muzikos pedagogės taip pat nurodo ir šių problemų sprendimo būdus: užduočių

paskirstymas, leidimas pasisakyti visiems grupės vaikams, solo partijos skyrimas nedrąsiam

grupės vaikui, svarbiausios rolės skyrimas ne tik vaikui lyderiui, bet ir kitiems grupės vaikams.

Toliau šiame darbe analizuosi tėvų požiūrį į ikimokyklinio amžiaus vaikų lyderystės

pagrindų raišką.

2.3. Tėvų požiūris į ikimokyklinio amžiaus vaikų lyderystės pagrindų raišką

Šioje darbo dalyje pateikiami tėvų anketinės apklausos tyrimo rezultatai bei jų analizė.

32–34 paveikslėliuose pateikiama tyrime dalyvavusių tėvų pasiskirstymą pagal amžių, lytį

bei išsilavinimą.

40

32 pav. Tyrime dalyvavusių tėvų pasiskirstymas pagal amžių

Puse (50 %) tyrime dalyvavusių tėvų amžius yra nuo 30 m. iki 50m., daugiau nei trečdalio

(39 %) tėvų amžius yra iki 30 m. ir 11 % tyrime dalyvių tėvų amžius yra daugiau kaip 50 m.

33 pav. Tyrime dalyvavusių tėvų pasiskirstymas pagal lytį

Tris trečdalius (60 %) tyrime dalyvavusių tėvų sudaro moterys ir du trečdalius (40 %)

sudaro vyrai.

39%

50%

11%

Iki 30 m.

30-50 m.

daugiau kaip 50 m.

60%

40%Moteris

Vyras

41

34 pav. Tyrime dalyvavusių tėvų pasiskirstymas pagal išsilavinimą

Apžvelgus pateiktus rezultatus, galime pastebėti, kad didžiausią dalį (41 %) sudaro tyrime

dalyvavę tėvai, kurie turi aukštąjį išsilavinimą, beveik penktadalis (23 %) tėvų turi spec. vidurinį,

16 % - aukštesnįjį, 11 % - vidurinį ir 9 % - nebaigtą aukštąjį išsilavinimą.

Kadangi šiame darbe analizuojama būtent ikimokyklinio amžiaus vaikų lyderystės

pagrindų raiška, todėl būtina išanalizuoti, koks vaikų amžius, kurių tėveliai vaikų pildė anketas

(žr. 35 pav.).

35 pav. Vaikų amžius

Apžvelgus pateiktus rezultatus galime pastebėti, kad 52 % tėvu sudaro, kurių vaikų amžius

yra 6-eri metai, 48 % tyrime dalyvavusių tėvų sudaro, kurių vaikų amžius yra 5-eri metai.

36 paveikslėlyje pateikiamas vaikų skaičius šeimoje.

11%

23%

16%9%

41%

Vidurinis

Spec. vidurinis

Aukštesnysis

Nebaigtas aukštasis

Aukštasis

48%

52%

5 metai

6 metai

42

36 pav. Vaikų skaičius šeimoje

Beveik puse (47 %) tėvų, kurie dalyvavo tyrime, šeimoje augina du vaikus, 32 % tėvų turi

vieną vaiką, 18 % - tris ir tik 3 % tėvų augina daugiau nei tris vaikus.

37 paveikslėlyje pateikti rezultatai atskleidžia tėvų požiūrį į savo vaiką kaip lyderį.

37 pav. Tėvų požiūris į savo vaiką kaip lyderį

Net 59 % sudaro tėvai, kurie mano, jog jų vaikas yra lyderis, 29 % tėvų nėra dėl to tikri ir

12 % tėvų nežino ar jų vaikas yra lyderis.

Toliau šioje tyrimo rezultatų dalyje pateikiame tėvų praleidžiamo laiko su vaiku per dieną

rezultatus (žr. 38 pav.).

32%

47%

18%

3%

Vienas

Du

Trys

Daugiau nei trys

59%

29%

12%

Taip, esu dėl to tiktas (-a)

Neesu tikras

Nežinau

43

38 pav. Tėvų praleidžiamas laikas su vaiku per dieną

Didžiausia dalis (37 %) tyrime dalyvavusių tėvų atsakė, kad su vaiku praleidžia daugiau

nei tris valandas per dieną, šiek tiek mažiau (35 %) tėvų atsakė, kad su vaiku praleidžia dvi

valandas, 17 % tėvų teigia, kad su vaiku praleidžia vieną valandą, 11 % atsakė, kad praleidžia tik

30 minučių per dieną.

39 paveikslėlyje pateikiami tyrime dalyvavusių tėvų atsakymai, kurie atskleidžia, kiek jų

nuomone vaikai turi draugų.

39 pav. Vaikų turimų draugų skaičius

Daugiau nei puse (56 %) tėvų teigia, kad vaikai turi penkis ir daugiau draugų, 30 % mano,

kad jų vaikas turi tris–keturis draugus, 11 % teigia, kad vaikas turi du draugus, 3 % nežino kiek jų

vaikas turi draugų ir nei vienas iš tėvų nemano, kad jų vaikas neturi nei vieno draugo.

Anketinės tėvų apklausos duomenų analizė atskleidė tėvų požiūrį apie vaiko elgesį šiuo

metu (žr. 40–52 pav.).

11%

17%

35%

37% 30 min.

1 val.

2 val.

3 val. ir daugiau

0%

11%

30%

56%

3%

Neturi

Du

Tris-keturis

Penkis ir daugiau

Nežinau

44

40 pav. Teiginys: „Turi tvirtą nuomonę ir jos nekeičia“

Apžvelgus paveikslėlyje pateiktus rezultatus galima pastebėti, kad daugumą tėvų (62 %)

tik iš dalies sutinka, kad jų vaikas turi tvirtą nuomonę ir jos nekeičia, 28 % sutinka, 4 % nesutinka

su šiuo teiginiu. 6 % tyrime dalyvavusių tėvų nežino.

41 pav. Teiginys: „Dažnai pasakoja apie savo problemas“

Daugiau nei puse (58 %) tyrime dalyvavusių tėvų sutinka, šiek tiek daugiau nei trečdalis

(33 %) iš dalies sutinka, 9 % nesutinka, kad vaikas dažnai pasakoja apie savo problemas.

28%

62%

4%6%

Sutinku

Iš dalies sutinku

Nesutinku

Nežinau

58%

33%

9%

0%

Sutinku

Iš dalies sutinku

Nesutinku

Nežinau

45

42 pav. Teiginys: „Dažnai pasakoja apie savo problemas“

Iš paveikslėlyje pateiktų rezultatų, galime daryti išvadą, kad daugiau nei puse (52 %) tėvų

iš dalies sutinka, daugiau nei trečdalis (32 %) sutinka, 14 % nesutinka ir 2 % nežino, kad jų vaikas

nuolat pasakoja apie savo draugus.

43 pav. Teiginys: „Dažnai klausia nuomonės, patarimo“

Didžioji dalis (59 %) tyrime dalyvavusių tėvų iš dalies sutinka, kad jų vaikas dažnai klausia

jų nuomonės, patarimo, 30 % su šiuo teiginiu sutinka ir 11 % tėvų nesutinka.

32%

52%

14%

2%

Sutinka

Iš dalies sutinka

Nesutinka

Nežinau

30%

59%

11%

0%

Sutinku

Iš dalies sutinku

Nesutinku

Nežinau

46

44 pav. Teiginys: „Jį/ją mėgsta ir gerbia bendraamžiai“

Su pastaruoju teiginiu nesutinka net 48 % šiame tyrime dalyvavusių tėvų, sutinka tik 9 %,

iš dalies sutinka 22 % ir nežino net 21 %.

45 pav. Teiginys: „Daro įtaką kitiems siekdamas/a tikslų“

Iš paveikslėlyje pateiktų rezultatų galime pastebėti, kad su pateiktu teiginiu sutinka tik

18 % tėvų, nesutinka 17 %, iš dalies sutinka 39 % ir nežino 26 % tyrime dalyvavusių tėvų.

9%

22%

48%

21%

Sutinku

Iš dalies sutinku

Nesutinku

Nežinau

18%

39%17%

26%Sutinku

Iš dalies sutinku

Nesutinku

Nežinau

47

46 pav. Teiginys: „Entuziastingai imasi naujų užsiėmimų“

Didžioji dalis (51 %) tėvų sutinka, kad vaikas entuziastingai imasi naujų užsiėmimų,

trečdalis tėvų (33 %) tik iš dalies sutinka, ir 16 % nesutinka.

47 pav. Teiginys: „Bendraamžiai jo/jos ieško, kai reikia priimti sprendimą“

Beveik puse (47 %) tėvų iš dalies sutinka, 22 % sutinka, 19 % nesutinka ir 12 % nežino ar

sutinka, kad jų vaiko ieško bendraamžiai, kai reikia priimti sprendimą.

51%

33%

16%

0%

Sutinku

Iš dalies sutinku

Nesutinku

Nežinau

22%

47%

19%

12%

Sutinku

Iš dalies sutinku

Nesutinku

Nežinau

48

48 pav. Teiginys: „Kai pasitaiko galimybė, bendraamžiai jį/ją išrenka vadovauti“

Iš paveikslėlyje pateiktų rezultatų, galime matyti, kad 44 % tėvų iš dalies sutinka, 26 %

sutinka, nesutinka 24 % ir nežino ar sutinka su pateiktuoju teiginiu 6 % tėvų.

49 pav. Teiginys: „Jis/ji sako, kad stengiasi iš visų jėgų“

Su pateiktuoju teiginiu iš dalie sutiko didžioji dalis tyrime dalyvavusių tėvų, t.y. 51 %,

nesutiko 27 % ir sutiko 22 %.

26%

44%

24%

6%

Sutinku

Iš dalies sutinku

Nesutinku

Nežinau

22%

51%

27%

0%

Sutinku

Iš dalies sutinku

Nesutinku

Nežinau

49

50 pav. Teiginys: „Bendraamžiai jo/jos prašo pasiūlyti naujų idėjų“

Daugiausia (66 %) tyrime dalyvavusių tėvų mano, kad jų vaiko bendraamžiai prašo

pasiūlyti naujų idėjų, su šiuo teiginiu iš dalies sutiko 27 % tėvų, 6 % nesutiko ir 1 % nežino.

51 pav. Teiginys: „Jis/ji sako, kad tai ne problema“

58 % tyrime dalyvavusių tėvų iš dalies sutinka, kad vaikas dažnai sako, jog daugelis dalykų

yra ne problema, su šiuo teiginiu nesutinka 22 % tėvų, 20 % sutinka ir nei vienas iš tėvų

nepasirinko atsakymo varianto „nežinau“.

66%

27%

6%

1%

Sutinku

Iš dalies sutinku

Nesutinku

Nežinau

20%

58%

22%

0%

Sutinku

Iš dalies sutinku

Nesutinku

Nežinau

50

52 pav. Teiginys: „Jis/ji dažnai sako, kad gali tai padaryti“

Iš pateikto paveikslėlio galime pastebėti, kad puse (50 %) iš dalies sutinka, mažiau nei

trečdalis (31 %) nesutinka ir 19 % sutinka su pateiktu teiginiu.

Apžvelgia tėvų nuomonę apie vaikų elgesį šiuo metu, toliau pateikiame kaip tėvai

apibūdina savo vaikus (žr. 53–58 pav.).

53 pav. Teiginys: „Mėgsta vadovauti“

Pateiktame paveiksle, galime matyti, kad daugiau nei puse (58 %) tėvų iš dalies sutinka,

kad vaikas mėgsta vadovauti, su šiuo teiginiu sutinka 21 %, nesutinka 19 % ir 2 % nežino.

19%

50%

31%

0%

Sutinku

Iš dalies sutinku

Nesutinku

Nežinau

21%

58%

19%

2%

Sutinku

Iš dalies sutinku

Nesutinku

Nežinau

51

54 pav. Teiginys: „Nebijo pavojų“

Iš pateiktų rezultatų galime pastebėti, kad 66 % tėvų nesutinka su pateiktu teiginiu, 14 %

sutinka tik iš dalies, 20 % sutinka.

55 pav. Teiginys: „Nenustygsta vietoje, nuolat juda“

Dauguma (87 %) tyrime dalyvavusių tėvų sutinka, kad vaikas nenustygsta vietoje, nuolat

juda, su šiuo teiginiu nesutinka tik 3 % tėvų ir iš dalies sutinka 10 % tyrime dalyvavusių tėvų.

20%

14%

66%

0%

Sutinku

Iš dalies sutinku

Nesutinku

Nežinau

87%

10%

3% 0%

Sutinku

Iš dalies sutinku

Nesutinku

Nežinau

52

56 pav. Teiginys: „Mėgsta būti dėmesio centre“

Pateiktame paveiksle pateikti rezultatai atskleidžia, kad 42 % tėvų mano, jog vaikas

nemėgsta būti dėmesio centre, su šiuo teiginiu sutinka trečdalis (33 %) tyrime dalyvavusių tėvų ir

penktadalis (25 %) sutinka tik iš dalies.

57 pav. Teiginys: „Ignoruoja įspėjimus, drausminimus“

Iš pateikto paveikslo galime matyti, kad net 77 % tėvų teigia, jog jų vaikai ignoruoja

įspėjimus, drausminimus, 10 % su šiuo teiginiu sutinka iš dalies, 12 % nesutinka ir 1 % tėvų nežino

ar jų vaikas ignoruoja įspėjimus, drausminimus.

33%

25%

42%

0%

Sutinku

Iš dalies sutinku

Nesutinku

Nežinau

77%

10%

12%

1%

Sutinku

Iš dalies sutinku

Nesutinku

Nežinau

53

58 pav. Teiginys: „Nori mokytis, sužinoti ką nors naujo“

Daugiau nei puse (48 %) tėvų sutinka, kad vaikas nori mokytis, sužinoti ką nors naujo, su

šiuo teiginiu iš dalies sutinka 29 % tėvų, nesutinka beveik penktadalis (23 %).

Toliau 59 paveikslėlyje pateikiame tyrimo rezultatus, kurie atskleidžia kokiomis

savybėmis pasižymi vaikas lyderis tėvų požiūriu.

59 pav. Lyderio asmeninės savybės tėvų požiūriu

48%

29%

23%

0%

Sutinku

Iš dalies sutinku

Nesutinku

Nežinau

0% 2% 4% 6% 8% 10% 12% 14% 16% 18%

Pasitikėjimas savimi

Komunikabilumas

Drąsa

Ryžtingumas

Dosnumas

Dominavimas

Savarankiškumas

Drovumas

Smalsumas

Supratingumas

Aktyvumas

Kūrybiškumas

Atkaklumas

Nuovokumas

Atvirumas

Sumanumas

Iniciatyvumas

Draugiškumas

54

Didžioji dalis tyrime dalyvavusių tėvų vaikui lyderiui priskiria dominavimo (16 %) ir

iniciatyvumo (17 %) asmenines savybes. Mažiausia dalis tėvų mano, kad vaikas lyderis yra drovus

(0 %).

60 paveikslėlyje pateikti rezultatai atskleidžia tėvų nuomonę apie muzikinio ugdymo

reikalingumą vaikams.

60 pav. Muzikinio ugdymo reikalingumas ikimokyklinio amžiaus vaikams

Net 86 % tėvų mano, kad muzikinis ugdymas yra reikalingas ikimokyklinio amžiaus

vaikams, tik 6 % mano, kad muzikinis ugdymas nėra reikalingas vaikams ir 8 % tėvų neturi

nuomonės šiuo klausimu.

Tyrime dalyvavusių tėvų nuomonę apie labiausiai patinkančias muzikines veiklas

pateikiama 61 paveikslėlyje.

61 pav. Vaikams labiausiai patinkančios muzikinės veiklos

86%

6%

8%

Reikalingas

Nereikalingas

Neturiu nuomonės

43%

17%

40% Šokti pagal muziką

Dainuoti

Groti

55

Tyrime dalyvavę tėvai mano, kad labiausiai vaikams patinka šokti pagal muziką (43 %),

groti (40 %) bei dainuoti (17 %) muzikinėse valandėlėse.

Tėvų nuomonė apie muzikinės veiklos įtaką vaikams pateikiama 62 paveikslėlyje.

62 pav. Muzikinės veiklos įtaką vaikams

Apžvelgus paveikslėlyje pateiktus rezultatus, galime pastebėti, kad didžiausia dalis (27 %)

tyrime dalyvavusių tėvų mano, kad muzikinė veikla labiausiai padeda vystyti muzikinius vaikų

gebėjimus, mažiausia dalis (5 %) tėvų mano, kad muzikinė veikla yra reikalinga įvairioms

kompetencijoms ugdyti.

Toliau šioje darbo dalyje pateikiame tėvų kultūrinių renginių lankymą (žr. 63–67 pav.).

63 pav. Tėvų lankymasis koncertuose

0%

5%

10%

15%

20%

25%

30%

82%

18%

Taip

Ne

56

Iš pateikto paveikslo galima matyti, kad dauguma tyrime dalyvavusių tėvų lankosi

koncertuose (82 %), tik 18 % tėvų atsakė neigiamai, kad koncertuose nesilanko.

64 pav. Tėvų lankymasis dramos spektakliuose

Paveiksle pateikti rezultatai atskleidžia, kad daugiau nei puse (53 %) tyrime dalyvavusių

tėvų lankosi dramos spektakliuose, tačiau beveik puse (47 %) teigia priešingai, kad dramos

spektakliuose nesilanko.

65 pav. Tėvų lankymasis meno šventėse

Iš pateikto paveikslo rezultatų galime pastebėti, kad 55 % tyrime dalyvavusių tėvų lankosi

meno šventėse, tačiau 45 % teigia, kad dramos šventėse jie nesilanko.

53%

47% Taip

Ne

55%

45% Taip

Ne

57

66 pav. Tėvų lankymasis folkloro festivaliuose

Paveiksle pateikti rezultatai atskleidžia, kad net 82 % tyrime dalyvavusių tėvų nesilanko

folkloro festivaliuose ir tik 18 % teigia, kad lankosi.

67 pav. Tėvų lankymasis kituose kultūros renginiuose

Iš pateikto paveikslo rezultatų galime matyti, kad 81 % tėvų lankosi kituose kultūros

renginiuose ir, kad 19 % juose nesilanko.

Apžvelgus ir išanalizavus tyrime gautus rezultatus, toliau šiame darbe pateikiame

diskusiją.

18%

82%

Taip

Ne

81%

19%

Taip

Ne

58

DISKUSIJA

Tyrime dalyvavo 43 muzikos pedagogės. Dauguma pedagogų turėjo vyr. pedagogės

kvalifikacinę kategoriją bei 16–25 metų darbo stažą. Mokytos teigia, kad dažniausiai muzikinėse

valandėlėse dalyvauja 15–20 vaikų, tačiau iš jų turi lyderystės pradmenis dažniausiai tik vienas

vaikas iš visos grupės.

Atlikus pedagogų požiūrio į ikimokyklinio amžiaus vaikų lyderystės pagrindų raišką

tyrimo duomenų analizę išryškėjo, kaip pedagogės apibūdina lyderius vaikus. Pedagogės mano,

kad didžioji dalis lyderių vaikų visada trokšta dainuoti solo, nori stovėti pirmose gretose, lyderį

vaiką mėgsta ir gerbia bendraamžiai, jo prašo pasiūlyti naujų idėjų, ieško, kai reikia priimti

sprendimą, kai pasitaiko galimybė, bendraamžiai jį išrenka dainuoti solo. Taip pat dauguma tyrime

dalyvavusių muzikos pedagogų lyderį vaiką apibūdino kaip turintį tvirtą nuomonę, kurios

nekeičia, pedagogės teigia, kad lyderis vaikas grupėje daro įtaką ir kitiems, siekdamas savo

užsibrėžtų tikslų, entuziastingai imasi naujų užsiėmimų. Pedagogų nuomone, vaikas lyderis,

sprendžia apie kitų vaikų gebėjimus ir suranda jiems tinkamiausią vietą grupiniuose

užsiėmimuose, išaiškina, kas muzikinėje veikloje netinkama ir parodo kitiems, kaip ją tobulinti.

Pastarąjį tyrimo rezultatą patvirtina ir autoriaus J. C. Maxwel (2006) teiginys, kuriame pabrėžiama,

kad lyderis grupėje sugeba paaiškinti visa ko reikia, suprantama kalba kitiems.

Muzikos pedagogės, mano, kad vaikas lyderis yra iniciatyvus, aktyvus, dominuojantis bei

pasitikintis savimi.

Tyrimo rezultatų analizė taip pat atskleidė, kad didžioji dalis pedagogų mano, jog vaikas

lyderis turi penkis ar daugiau draugų grupėje. Muzikos pedagogų nuomone, vaikui lyderiui per

muzikines valandėles yra skiriamas beveik visas dėmesys, kurio nereikalauja kiti vaikai.

Muzikos pedagogų tyrimo duomenų analizė atskleidė, kad per muzikines valandėles

dauguma pedagogų labai dažnai taiko dainavimo, muzikavimo, ritmikos, kūrybiškumo veiklas,

tačiau judesio ir šokių veiklas taiko rečiau. Muzikos pedagogės mano, kad vaikams labiausiai

patinka grojimas muzikos instrumentais, šokiai pagal muziką bei dainavimas. Tačiau, galime

pastebėti, kad tik pastarąją veiklą muzikos pedagogės taiko labai dažnai.

Šiame tyrime dauguma dalyvavusių muzikos pedagogų mano, kad muzikinės veiklos turi

įtakos lyderystės savybių ugdymui, muzikiniams vaikų gebėjimams vystyti. E. E. Gordon ir Ch.

Cameron (1999) taip pat teigia, kad muzikinis ugdymas turi įtakos vaikų muzikiniams gebėjimams

vystyti.

Tyrimo duomenų analizė atskleidė, kad muzikos pedagogės, dirbdamos su vaikais lyderiais

susiduria su tam tikromis problemomis. Pedagogės teigia, kad dažnai pasitaikančios problemos

yra pačio vaiko perdėtas dėmesio reikalavimas, muzikos pedagogų nuostata vaiko atžvilgiu, noras

59

skirti daugiau laiko vaikui lyderiui, tačiau tyrimo dalyvės taip pat nurodė ir šių problemų

sprendimo būdus, tokius kaip užduočių paskirstymas, leidimas pasisakyti visiems grupės vaikams,

solo partijų, tam tikrų vaidmenų skyrimas nedrąsiems grupės vaikams.

Atskleidžiant ikimokyklinio amžiaus vaikų lyderystės pradmenų raišką muzikinėje

veikloje taip pat buvo atlikta ir tėvų anketinė apklausa.

Tyrime dalyvavo 66 tėvai, daugumos iš jų amžius 30–50 metų. Tėvų, dalyvavusių tyrime

pasiskirstymas pagal išsilavinimą buvo įvairus, tačiau didžiausią dalį sudarė tėvai, turintys aukštąjį

išsilavinimą. Tyrime dalyvavusių tėvų vaikų amžius nuo penkerių iki šešerių metu.

Atlikus tyrimo duomenų analizę, buvo pastebėta, kad daugiau nei puse tėvų mano, kad jų

vaikas yra lyderis, taip pat dauguma tėvų mano, kad jų vaikas turi daugiau nei penkis draugus.

Tyrime dalyvavę tėvai savo vaiką apibūdina, kaip turintį tvirtą nuomonę, teigia, kad jų

vaikas dažnai pasakoja apie savo problemas, yra entuziastingas, mano, kad vaiko bendraamžiai

prašo pasiūlyti naujų idėjų, tačiau tik iš dalies sutinka, kad vaikas nuolat pasakoja apie savo

draugus, dažnai klausia nuomonės, daro įtaką kitiems siekdamas tikslų, dažnai sako, kad stengiasi

iš visų jėgų, kad dažnai kartoja „tai ne problema“ ir „galiu tai padaryti“.

Apibūdindami savo vaikus, šiame tyrime dalyvavę tėvai iš dalies sutinka, kad jų vaikai

mėgsta vadovauti, sutinka, kad nenustygsta vietoje, mėgsta būti dėmesio centre, ignoruoja jų

įspėjimus, drausminimus, nori mokytis, sužinoti ką nors naujo, tačiau nesutinka, kad vaikas nebijo

pavojų.

Tėvų nuomone, vaikas lyderis labiausiai pasižymi dominavimu ir iniciatyvumu, tačiau

galime pastebėti skirtumą tarp šiame tyrime gautų rezultatų ir autoriaus Ch. Barnard (2003)

pateikto lyderio apibūdinimo. Autorius teigia, kad lyderiui būdingi įgūdžiai, įžvalgumas, fiziniai

duomenys, gera atmintis, vaizduotė, ryžtas, ištvermė ir drąsa.

Dauguma tyrime dalyvavusių tėvelių mano, kad muzikinis ugdymas yra reikalingas

ikimokyklinio amžiaus vaikams, taip pat tėvai mano, kad vaikams labiausiai patinka šokti pagal

muziką, dainuoti bei groti. Tėveliai mano, kad muzikinis ugdymas labiausiai turi įtakos vaikų

muzikinių gebėjimų vystymuisi.

Tyrimo duomenų analizė atskleidė, kad dauguma tėvelių lankosi įvairiuose koncertuose,

dramos spektakliuose, meno šventėse, bei kultūriniuose renginiuose, tačiau tik maža dalis iš tyrime

dalyvavusių tėvų teigia, kad lankosi folkloro renginiuose.

60

IŠVADOS

1. Mokslinės ir metodinės literatūros analizė atskleidė, kad lyderystės samprata yra

nevienareikšmė, kad jos apibūdinimas yra sudėtingas procesas. Kiekvienas asmuo, turintis savo

pasekėjų, gali save vadinti lyderiu, kas rodo, kad kiekvienas asmuo gali tapti lyderiu arba pasekėju.

Vienoje grupėje gali būti ne vienas lyderis ir jie gali imtis visiškai skirtingų veiklų bei atlikti

skirtingas funkcijas. Mokslininkai ir toliau atlieka tyrimus, todėl yra dar labiau apsunkinamas

lyderystės sampratos apibūdinimas.

2. Atlikus muzikos pedagogų apklausą, atskleisti vaikų lyderystės pagrindų raiškos

ypatumai muzikinėje veikloje: vaikas lyderis muzikinėse valandėlėse visada nori dainuoti solo,

stovėti pirmose gretose, vaiką lyderį grupėje bendraamžiai mėgsta ir gerbia, jo prašo pasiūlyti

naujų idėjų, ieško, kai reikia priimti sprendimą, vaikas lyderis yra iniciatyvus, aktyvus,

dominuojantis bei pasitikintis savimi. Taip pat, atlikta tyrimo duomenų analizė atskleidė, kad

muzikos mokytojos, dirbdamos su vaikais lyderiais susiduria su tam tikromis problemomis:

perdėtas dėmesio reikalavimas, muzikos mokytojų noras skirti daugiau laiko vaikui lyderiui. Šias

problemas muzikos mokytojos sprendžia paskirstydamos užduotis muzikinės valandėlės metu,

solo partijų ir vaidmenų paskirstymu nedrąsiems vaikams. Dauguma muzikos pedagogų mano,

kad muzikinės veiklos turi įtakos vaikų lyderystės pagrindų ir muzikinių gebėjimų raiškai.

3. Remiantis tėvų apklausa, išskirti veiksniai darantys įtaką vaikų lyderystės pagrindams:

vaikas lyderis grupėje kitiems vaikams daro įtaką siekdamas savo užsibrėžtų tikslų, spręsdamas

apie kitų vaikų gebėjimus ir nurodo jiems tinkamiausią vietą grupiniuose užsiėmimuose, išaiškina,

kas muzikinėje veikloje netinkama ir parodo kitiems, kaip ją tobulinti, vaikas lyderis labiausiai

pasižymi dominavimu ir iniciatyvumu. Daugiau nei puse tėvų mano, kad jų vaikas yra lyderis, iš

dalies sutinka, kad jų vaikai mėgsta vadovauti, sutinka, kad nenustygsta vietoje, mėgsta būti

dėmesio centre, ignoruoja jų įspėjimus, drausminimus, nori mokytis, sužinoti ką nors naujo, tačiau

nesutinka, kad vaikas nebijo pavojų.

61

LITERATŪROS SĄRAŠAS

1. Barkauskaitė M. (1997). Moksleivių organizacijų veikla Lietuvos mokyklose: mokymo

metodikos priemonė. Vilnius: Tymo Alba.

2. Barkauskaitė M. (2004). Moksleivių dorinis ugdymas popamokinėje veikloje. Pedagogika 72,

217–222.

3. Barnard Сh. (2003). Organization and Management. Routledge: Harvard University Press.

4. Bass B. M., Stogdill R. M. (1990). Bass and Stogdill's handbook of leadership: A survey of

theory and research. New York: University of Michigan Press.

5. Bennis W., Nannus B. (1998). Lyderiai: atsakomybės strategija. Vilnius: Algarvė.

6. Bitinas B. (1990). Bendrosios pedagogikos pagrindai. Vilnius: Kronta.

7. Bryman A. (1992). Charisma and leadership in organisations. London: Sage Publications.

8. Buldioski G., Grimaldi C. ir Mitter S. (2003). Mokymo pagrindai. Vilnius: Jaunimo

tarptautinio bendradarbiavimo agentūra.

9. Burns J. M. (1978). Leadership. New York: Harper Buisness.

10. Cardelle F. D. (1995). Iš tamsos į šviesą: gebėjimas vadovauti ir kurti savo likimą. Vilnius:

Alma litera.

11. Čibonis D. (2007). Svajonės link. Vilnius: UAB Eugrimas.

12. Drucker P. F. (1993). Post-capitalist Society. New York: Harper Buisness.

13. Dzenuškaitė S. (1991). Mokinių nepamokinės veiklos tobulinimas: metodinės rekomendacijos.

Vilnius: Tymo Alba.

14. Gillert A. (2005). Sustainable Development by Changing Perspectives [žiūrėta 2014 02 25].

Prieiga per internetą: <http://www.kessels-smit.com/files/Artikel_2005_gillert_-

_sustainable_development_by_changing_perspectives1.pdf>.

15. Giuliani R. W. (2008). Lyderis. Vilnius: Eugrimas.

16. Goffee R., Jones G. (2007). Vadovavimas ir Lyderystė. Vilnius: Alma litera.

17. Goldeman D., Boyatzis R., Mckee A. (2007). Lyderystė: kaip vadovauti pasitelkiant emocinį

intelektą. Kaunas: Smaltija.

18. Gordon E. E., Cameron Ch. (1999). Vaiko muzikalumo puoselėjimas. Vilnius: Gama.

19. Grinevičienė N. (2002). Vaikystės žaidimai. Kaunas: Šviesa.

20. Harris, A. (2001). Building the capacity for school improvement. School Leadership and

Management. Presented at the Annual Meeting of the American Educational Research

Association. JAV, San Francisco, 21(3).

21. Havardas A. (2014 ). Dora lyderystė. Vilnius: Katalikų pasaulis.

22. Heifetz R. A. (1994). Leadership without easy answers. London: Harvard University Press.

62

23. Isenberg P. J., Jalongo M. R. (1997). Creative Expression and Play in Early Childhood. New

Jersey.

24. Yu H., Leithwood K., Jantzi D. (2002). The effects of transformational leadership on teachers’

commitment to change in Hong Kong. Journal of Educational Administration, 40, 368–389.

25. Jacikevičius A. (1995). Žmonių grupių socialinė psichologija. Vilnius: Žodynas.

26. Jago A. G. (1982). Leadership: Perspectives in theory and research. Management Science, 28,

315–336.

27. Jautakytė R. (2009). Ankstyvasis muzikinis ugdymas darželyje. Klaipėda: Klaipėdos

universiteto leidykla.

28. Jovaiša L. (2007). Enciklopedinis edukologijos žodynas. Vilnius: Gimtasis žodis.

29. Katinienė A. (1983). Muzikinio auklėjimo ir lavinimo vaikų darželyje metodika. Kaunas:

Šviesa.

30. Katinienė A. (1988). Muzikinis pirmaklasių ugdymas. Kaunas: Šviesa.

31. Katinienė A. (1998). Vaiko muzikinės kultūros ugdymas darželyje. Vilnius: Kronta.

32. Katinienė A., Vaičienė A. (2001). Muzika vaikų darželyje. Šiauliai: Šiaurės Lietuva.

33. Kernytė A. (2006). Neformalus ugdymas popamokinėje veikloje [Žiūrėta 20014 02 22]. Prieiga

per internetą: <http://www.multikultura.lt/renginiai/konf2004/Kernytes%20.htm>.

34. Kloosterman P., Giebel K., Senyuva O. (2003). Ugdomasis vertinimas darbo su jaunimu

srityje. Vilnius: Jaunimo tarptautinio bendradarbiavimo agentūra.

35. Kristen A. H., Kaufmann R. K., Saifer S. (1997). Ugdymas ir demokratijos kultūra:

ikimokyklinis amžius. Vilnius: Lietus.

36. Landsbergienė A. (2010). Vadovavimo ikimokyklinėms ugdymo įstaigoms modelio teorinis ir

empirinis pagrindimas: daktaro disertacija. Vilnius: Vilniaus pedagoginio universiteto

leidykla.

37. Laurinčiukienė L., Šiurkienė V. (2012). Kiek lyderystės surasta lietuvos mokykloje? Vilnius:

Švietimo aprūpinimo centras.

38. Levinson H. (1971). The exceptional executive: a psychological conception. Cambridge:

Harvard University Press.

39. Lietuvos jaunimo neformalaus ugdymo asociacija (2004). Neformalaus ugdymo proncipai

[žiūrėta 2014 03 25]. Prieiga per internetą: <http://www.jnu.lt/?id=14>.

40. Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija (2014). Švietimas [žiūrėta 2014 02 11].

Prieiga per internetą: < http://www.smm.lt/web/lt/smm-svietimas/svietimo-sistema-

ikimokyklinis-ugdymas>.

63

41. Lietuvos Respublikos švietimo įstatymai. (2003). Antrasis skirsnis. Švietimo sistemos sandara

[žiūrėta 2014 02 15]. Prieiga per internetą:

< http://www.mprc.lt/file/svietimo%20istatymas/Svietimo%20istatymas_2011.pdf>.

42. Lietuvos Respublikos švietimo įstatymai. (2011). Antrasis skirsnis. Švietimo sistemos sandara

[žiūrėta 2014 03 25]. Prieiga per internetą:

< http://www.istatymas.lt/istatymai/svietimo_istatymas.htm>.

43. Linkevičius K. (1990). Mokomės groti. Kaunas: Šviesa.

44. Luobikienė I. (2000). Sociologija: bendrieji pagrindai ir tyrimų metodika. Kaunas:

Technologija.

45. Makarskaitė R. (2002). Papildomas ugdymas pradinėje mokykloje. Vilnius: Lietus.

46. Maxwel J. C. (2006). Your Road Map for Success: You Can Get There from Here. California:

University of California Press.

47. Monkevičienė O. (1993). Vaikų darželio programa. Lietuvos kūlturos ir švetimo ministerija.

48. Mortimor P. (1988). School Matters. JAV: University of California Press.

49. Mulford B. (2004). Leadership for school and student learning. Independence, 29, 34–35.

50. Neformaliojo vaikų švietimo koncepcija (2005). Bendrosios nuostatos [žiūrėta 2014 04 30].

Prieiga per internetą:

<http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=269178&p_query=>.

51. Neifachas S. (2008). Vaikų ugdymas darželyje: dabartis ir ateities perspektyva. Vilnius:

Ciklonas.

52. Northouse P. G. (2004). Leadership: Theory and practice (3rd ed.). London: Sage.

53. Northouse P. G. (2009). Lyderystė: teorija ir praktika. Kaunas: Poligrafija ir informatika

54. Petkuvienė L. (2010). Ikimokyklinukų (4–6 metų amžiaus) vaikų muzikinio kūrybiškumo

ugdymas darželyje. Magistro darbas. Šiauliai: ŠU.

55. Petty G. (2006). Šiuolaikinis mokymas. Vilnius: Tyto Alba.

56. Rinkevičius Z. (2005). Muzikos pedagogika. Klaipėda: Klaipėdos universiteto leidykla.

57. Sharma R. (2010). Lyderis be titulo. Kaunas: Luceo.

58. Sirtautienė D. (2012). Pozityvią mokytojo būseną muzikos pamokoje skatinantys veiksniai

[žiūrėta 2014 02 26]. Prieiga per internetą: < http://www.lmma.ku.lt/straipsniai21.htm>.

59. Souriau E. (1994). Muzikos įtaka vaiko psichikos raidai. Vilnius: Gama.

60. Stead W. E., Stead J. G., Starik M. (2004). Sustainable Strategic Management. New York: ME

Shape.

61. Šečkuvienė H. (2004). Vaiko muzikinių gebėjimų ugdymas. Vilnius: Vilniaus pedagoginio

universiteto leidykla.

64

62. Temmerman N. (2000). An investigation of the music activity preferences of preschool

children. British journal of music education, 17 (1), 51–60.

63. Vaičienė A. (2002). Muzikos terapijos funkcija. Muzikinio ugdymo aktualijos. Šiauliai: Šaiurės

Lietuva.

64. Vaitkevičiūtė V. (2001). Tarptautinių žodžių žodynas. Vilnius: Žodynas.

65. Velička E. (1995). Garsų ir tylos paslaptys: muzika 1–4 klasėje: knyga mokytojui. Kaunas:

Šviesa.

66. Velička E. (2007). Mano muzika: I klasės mokytojo knyga. Kaunas: Šviesa.

67. Želvys R. (2003). Švietimo organizacijų vadyba. Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla.

68. Žvirdauskas D. (2006). Mokyklos vadovo lyderystės ypatumai švietimo subjektų interesų ir

mokyklos efektyvumo raiškos aspektu: daktaro disertacija. Kaunas: Kauno technologijų

universitetas.

69. Ветлугина Н. А. (1968) Музыкальное развитие ребенка. Москва

70. Форраи К. (1983) Пение в детском саду. Музыкальное воспитание в Венгрии. Москва.

65

SUMMARY

Emilija Ozarovska

EXPRESSION OF LEADERSHIP BASICS OF PRESCHOOL CHILDREN IN MUSICAL

ACTIVITIES

Key words: musical activities, leadership, preschool children.

Aim of this work is to reveal expression of leadership basics of preschool children in

musical activates. Objectives of this work are to analyze scientific and methodical literature, to

reveal peculiarities of leadership’s basics of preschool children in musical activities and to

investigate factors of influence of children who are leaders. Used methods: Analysis of scientific

literature and educational documents; quantitative questionnaire for parents and music educators;

quantitative analysis of received documents. 43 music teachers and 66 parents of preschool

children participated in this research. Analysis of scientific and methodical literature revealed that

conception of leadership is ambiguous and it is a complex task to describe it. Any person, who has

followers, can call himself a leader; therefore any person can become a leader or follower. One

group can have more than one leader and they can engage in different activities and perform

different functions. Researches continue to carry out researches, and as a result, concept of

leadership becomes even more complex. After performing analysis of research data, we can

conclude, that musical activities influence development of children’s leaderships features. Child

who is a leader always wants to sing solo in music hours, he wants to stand in first rows, other

children like and respect the leader, ask him to give new ideas, ask his advice when making

decisions. Analysis of research data also showed that teachers encounter certain problems while

working with children who are leaders: exaggerated strive for attention, music teacher’s

willingness to dedicate more time to child who is a leader. Teachers solve these problems by

assigning objectives of music hour, solo and roles for shy children. According to analysis of

research data, we can conclude that child, who is a leader, influences other children while; striving

for his goals. Child, who is a leader, influences other children while thinking about the abilities of

other children and assigning their role in group games, also he explains what is inappropriate in

music activities and helps others improve.

66

PRIEDAI

67

1 priedas

Anketa tėveliams

68

69

70

71

2 priedas

Tėvelių sutikimas

72

3 priedas

Anketa muzikos pedagogams

73

74