Lyderystės ištakos

Saviorganizacijos ir etikos sąsajosDouglas Griffin

Douglas Griffin

• Herdforšyro universiteto Sudėtingųjų sistemų ir vadybos centro neetatinis profesorius ir asocijuotasis direktorius.

• “Sudėtingųjų sistemų valdymas: dar viena užgaida ar radikalus iššūkis sisteminiam mąstymui?” bendraautorius.

• Nepriklausomas konsultantas. Klientai - Pasaulio banko grupė, DC, Degussa, EADS, BMW, 3M Europoje,"Nokia“.

Simbiotinis lyderystės modelis

3

Knygos dėstymo planas

I dalis. Lyderystė ir sistemos saviorganizacija: dalyvavimas sistemose

• lyderystės teorija paremta sisteminiu požiūriu į saviorganizaciją, darančiu reikšmingą poveikį etikai

II dalis. Lyderystė ir dalyvavimu grįsta saviorganizacija: dalyvavimas vietinėje sąveikoje

• dalyvavimu grįsta saviorganizacija yra tapatumo išsaugojimo ir galimo transformavimo procesas

Skirtingų požiūrių įtaka

• Požiūris “arba..., arba” – nešališko stebėtojo, stovinčio ant kranto ir stebinčio srovę, kuri, kaip visuma, yra atskirta ir nuo jo, ir nuo krantų, požiūris.

• Požiūris “ir..., ir” – tai žmogaus, valdančio srovėje plaukiančią baidarę, požiūris. Jis susiduria su kliūtimis ir nuolat sprendžia dilemas, valdydamas baidarę.

• Požiūris “tuo pačiu metu” - tai pačios srovės, besivežiančios į priekį ir neturinčios konkrečios proveržio vietos, nuo kurios ji tampa “srove”, požiūris.

Sistemos saviorganizacija

“Žmonės yra ir pavaldūs gamtos dėsniams, ir gali savarankiškai išsikelti tikslus” (Kantas).

Sistemos saviorganizacijos paradoksai

• Žmonės kartu ir pvaldūs gamtai, ir nuo jos laisvi.• Žmonės ir priklausomi nuo gamtos, ir kartu nuo

jos nepriklausomi dėl savo gebėjimo ją suprasti iš nešališkos stebėtojo pozicijos.

Sistemos saviorganizacija ir etika

• Sistemos raida neturi etinės potekstės. Žmonės yra savarankiški individai, o ne sistemos. Jie yra laisvi ir, spręsdami apie savo veiksmų etiškumą, vadovaujasi visuotinais principais.

• Savarankiški individai pasirenka tikslus ir veiksmus, išreikšdami etines universalijas.

• Mes sprendžiame apie etines universalijas, susijusias su mūsų veiksmais, “tarytum” mūsų veiksmai galėtų būti atlikti visuotinai ir juos galėtų atlikti kiekvienas.

Sistemos saviorganizacija ir lyderystė

• Iššūkis lyderystės kaip lyderio ir jo pasekėjų sampratai.

• Etikos klausimas atskiriamas nuo kasdienės socialinės sąveikos, o lyderystė priskiriama ir savarankiškiems individams, ir visa apimančiai visumai.

• Asmenų grupės nuolat išsaugo savo tapatumą ir tuo pačiu metu kuria įvairiausius lyderystės vaidmenis.

10

Kultūros teorija

• Kultūra laikoma savarankiškų vertybių ir normų sistema; individai perima sistemos vertybes bei normas ir jų laikosi.

• Lyderiai laikomi savarankiškais individais, galinčiais manipuliuoti savarankiška kultūros sistema ir ją kontroliuoti.

• Išnyksta sampata ir nuostata, kad vienas kitam esame atsakingi už etinį bei dorinį elgesį.

Kaip pasijuntame sistemų aukomis

Požiūrio į lyderystę ir etiką šiuolaikinėse įmonėse išreiškimas populiaraus žanro filmuose ir knygose

12

Sistemos saviorganizacijos pasekmės

• Manoma, kad problemos ateina iš išorės.• Pasijuntama sistemos aukomis.• Išnyksta etinė atsakomybė.

13

14

Etinė atsakomybė filme

• Apie korporaciją kalbama kaip apie subjektą, specialiai nutekinusį rūgštis, leidusi užteršti jomis gruntinį vandenį ir, svarbiausia, susargdinusį žmones.

• „Sistema“ turi tam tikrų ketinimų, todėl yra etiškai atsakinga.

• Etinė atsakomybė priskiriama ir konkrečiam individui.

• Kalta ir korporacija („sistema“), ir atskiras individas.

15

Sistemos saviorganizacijos pasekmės filme

• Laikoma, kad teršė korporacija, todėl etinė atsakomybė už tai tenka ir korporacijai, „tarytum“ turinčiai ketinimų, ir konkretiems aukštesniesiems vadovams.

• Visi likusieji yra pasyvios aukos ir nėra etiškai atsakingi už tai, kas įvyko, nors kasdien dirbo, teršdami gamtą, jiems priskiriamas pasyvus „sistemos“ ir manipuliuojančių lyderių aukų vaidmuo.

• Išgelbėjimas priklauso nuo didvyrių lyderių veiksmų.

16

Kitoks požiūris

• Neieškoma priežasčių “sistemoje”, atsisakoma požiūrio “tarytum”.

• Tyrinėjama, kaip galėjo atsitikti, kad visų su tuo susijusių žmonių veiklos ir sąveikos procese vyko nuolatinis rūgščių nuotėkis.

• Pagalvoti, kokia buvo žmonių etinė atsakomybė už veiksmus, lemiančius jų geriamojo vandens taršą.

Lyderystės ir etikos sąsajos

(S) Sistemos saviorganizacija

Etinė atsakomybė tenka ir “sistemai”, ir individualiems lyderiams

(D) Dalyvavimu grįsta saviorganizacija

?

Dviejų sampratų palyginimas

• (S) Sistemos saviorganizacija

• (D) Dalyvavimu grįsta saviorganizacija

Sistema vs Individas požiūriu

Sistema vs Individas požiūriu

(S) Sistemos saviorganizacija

• Egzistuoja ir savarankiškas individas kaip išorinis stebėtojas (subjektas), ir save organizuojanti sistema (objektas); subjektas yra dalyvaujanti šios sistemos dalis.

(D) Dalyvavimu grįsta saviorganizacija

• Vyksta sąveikaus dalyvavimo procesas, kuriame dalyvauja save suvokiantys subjektai, tuo pačiu metu jie yra ir stebėtojai, ir dalyviai: ir subjektai, ir objektai.

Individas

Sistema

Ind

Ind

Ind

IndInd

IndInd

Sistemos evoliucijos požiūriu

Sistemos evoliucijos požiūriu

• (S) Sistemos saviorganizacija• Sistemos evoliucija apibūdinama kaip procesas,

atsiskleidžiantis remiantis tam tikra hipoteze, kurią jai taiko stebėtojas (mokslininkas). Ši hipotezė ir yra judėjimo priežastis.

• Sistema juda tikslo link. Šis tikslas buvo sukurtas išorėje ir įdiegtas į sistemą, o tada laikoma, “tarytum” pati sistema turėtų šį tikslą.

StebėtojasIškelta hipotezė

Judėjimas

Sistemos Evoliucijos požiūriu

• (D) Dalyvavimu grįsta saviorganizacija• Evoliucionuojanti sąveika apibūdinama kaip

transformacija iš vidaus procesas; jis yra savo paties priežastis.

• Dalyvavimu grįsta saviorganizacija pati skatina save judėti tikslo link. Šis tikslas yra neatsiejamas nuo proceso.

24

Laiko sampratos požiūriu

25

Laiko sampratos požiūriu

• (S) Sistemos saviorganizacija

Laikas yra linijinis

Praeitis Dabartis Ateitis

26

Laiko sampratos požiūriu

• (D) Dalyvavimu grįsta saviorganizacija

Laikas yra procesas

Pokyčių požiūriu

Pokyčių požiūriu

• (S) Sistemos saviorganizacija

• Pokyčiai siejami su naujos hipotezės suformulavimu.

Pokyčių požiūriu

• (D) Dalyvavimu grįsta saviorganizacija

• Pokyčiai yra nuolatinio ateities kūrimo priemonė (padeda išsaugoti ir galbūt transformuoti tapatybę).

(S) Sisteminės saviorganizacijos trūkumai

• Lyderystė priskiriama sistemai• Nukreipiamas dėmesys nuo

atsakomybės už tai, ką veikiame • Tai skatina jaustis sistemos aukomis.

(D) Dalyvavimu grįstos saviorganizacijos požiūrio ypatybės

• Dalyvavimu grįsta saviorganizacija yra tapatumo išsaugojimo ir galimo keitimo procesas, vykstantis žmonėms kasdien tiesiogiai sąveikaujant, bendraujant.

• Vykstant socialiniam procesui individai privalo būti atsakingi.

32

Kas bendra tarp lyderystės ir etikos teorijų?

• Abi teorijos susijusios su ateitimi, konkrečiai – su į ateitį nukreiptais veiksmais.

• Abi nagrinėja asmens sampratą, o ši samprata sudaryta iš dviejų priešingų aspektų – gebėjimo keistis ir pastovumo.

• Šis pokyčių bei tęstinumo derinys ir yra tapatumo esmė, taigi etikos bei lyderystės pagrindas.

Lyderystės apibrėžimas

• Lyderystė – tai toks vaidmuo, kurio pagrindinis uždavinys yra išsaugoti grupės ar organizacijos nuolatinį tapatumą ir tikslą.

Kokie esame, kur būsime?

(S) Sistemos saviorganizacija (D) Dalyvavimu grįsta saviorganizacija

35

“Lyderystė susiformuoja tada, kai lyderį pripažįsta kiti žmonės.”*

*D.Griffin, “Lyderystės ištakos”, psl.168

Etika ir lyderystė: tapatumo problema

Ir etikai, ir lyderystei rūpi ateitis, taigi, jos abi susiduria su tuo , kas veikia ,

žiūrėdamas į ateitį , tai yra asmens tapatumo problema. Abiejų teorijose nagrinėjama asmens samprata, sudaryta iš priešingų aspektų: gebėjimo keistis ir pastovumo. Šis pokyčių bei tęstinumo derinys ir yra tapatumo esmė, etikos bei lyderystės pagrindas.

36

Lyderystės esmė

• Tai tiesioginė individų, formuojančių socialinį procesą ir jo formuojamų, sąveika. Jie nuolat atsakingi vieni kitiems už savo veiksmus gyvojoje dabartyje.

• Tai gyvosios dabarties struktūrų etika: kai tuo pat metu nuolat kuriama ateitis ir perkuriama ar keičiama praeitis.

• Požiūrio į etikos esmę pokytis – tai požiūrio į laiką pokytis.Tai tam tikrą laiko struktūrą turinti gyvoji dabartis.

37

Lyderio vaidmuo

Sistemos saviorganizacija

• Egzistuoja ir savarankiškas individas kaip išorinis stebėtojas (subjektas), ir save organizuojanti sistema (objektas); subjektas yra dalyvaujanti šios sistemos dalis.

• Sistemos evoliucija – procesas, atsiskleidžiantis remiantis tam tikra hipoteze, kurią jai taiko stebėtojas. Ši hipotezė ir yra judėjimo priežastis.

• Paradoksas panaikinamas, siekiant apibūdinti sistemą kaip visumą.

• Sitemos saviorganizacija juda tikslo link. Šis tikslas buvo sukurtas išorėje ir įdiegtas į sistemą, o tada laikoma, “tarytum” pati sistema turėtų šį tikslą.

• Pokyčiai siejami su naujos hipotezės suformulavimu.

Dalyvavimu grįsta organizacija

• Vyksta sąveikaus dalyvavimo procesas, kuriame dalyvauja save suvokiantys subjektai, tuo pačiu metu jie yra ir stebėtojai, ir dalyviai: ir subjektai, ir objektai.

• Evoliucionuojanti sąveika apibūdinama kaip transformacija iš vidaus procesas; jis yra savo paties priežastis.

• Paradoksas priimamas, siekiant suprasti tiesioginės patirties reiškinį.

• Dalyvavimu grįsta saviorganizacija pati skatina save judėti tikslo link. Šis tikslas yra neatsiejamas nuo proceso.

• Pokyčiai yra nuolatinio ateities kūrimo priemonė (padeda išsaugoti ir galbūt transformuoti tapatybę).

Pabaigai

• Lyderystė - transcendentinės visumos suteikiama galia.

• Lyderiai- socialinės sąveikos proceso gyvojoje dabartyje bei vietinėmis sąlygomis dalyviai.

39

Kol gaudai tai, ką pats metei, Viskas priklauso nuo įgūdžių ir atsitiktinės sėkmės; Tik staiga pradėjus gaudyti kamuolį, kurį Vienoje iš tų didžiųjų Dievo Statomų tiltų arkų Tiksliu ir įgudusiu ritmu tau, tavo esmei, mėto Amžinasis žaidimo draugas, Tik tada gebėjimas gaudyti tampa tikru žaidimu – Ne tavo, pasaulio.

R.M.Rilkė, 102 psl.

40