Leidþiamas nuo 2016 metø

Marcinkoniø kraðto laikraðtis 2018 m. vasaris Nr. 2 (22)

Á Vasario 16-osios ðventæ einame per Kovo 11-àjà ir Sausio 13-àjà.XX amþiaus pradþioje Lietuva buvo ne ta, kuri naujai atsirado po I Pasauli-

nio karo griuvësiø. Ji atkuriama kaip istorinë Europos valstybë.Tai ávyko prieð 100 metø – 1918-aisiais. Reikëjo dar jà apginti ir 1919, ir

1920 metais, vargti ir kurti, vël prarastà skelbti ir ginti 1941 m. ir vël mirti uþjà bemaþ iðtisà pokario deðimtmetá…

Ið kur ji ateina, ta amþinoji Lietuva?Ið genèiø sàjungos Nemuno upyne, ið Mindaugo ir Gedimino karalysèiø, ið

Vytauto ir Jogailos atliktø Lietuvos krikðto ir Þalgirio þygiø. Tai gediminaièiødinastija ir bajorø respublika, Lietuvos Statutas ir Maþvydo katekizmas. Dauk-ða ir Skorina, Lietuvos Metrika ir Vilniaus Universitetas. Tai Didþioji Lietu-vos kunigaiðtystë ir jos saulëlydis, kurá sekë Rusijos baudþiava. O baudþiau-ninkai nepamirðæ dainavo apie buvusià galingà vieðpatijà, valdþiusià gudus irprûsus, apie Birutæ ir Kæstutá, apie snaudþianèiø giriø Lietuvà, kuri “nuo am-þiø buvo”, dël kurios verta kilti ir kilti á kovà su iðtiesintu dalgiu rankoje ir sudraudþiama maldaknyge prie ðirdies.

Istorija neskaièiuoja – apsimoka ar neapsimoka. Ji skinasi gyvybes, kadgyventø idëjos.

Prisiminkime kûrusius Lietuvà ir uþ jà kentëjusius.

Tegyvuoja Nepriklausoma Lietuva!

Nr.2 20182

1919 m. spalio 30 d. priëmus Steigiamojo Sei-mo rinkimø ástatymà, galima sakyti, baigësi pradi-nis valstybës kûrimo etapas, prie kurio kunigas A.Petrulis svariai prisidëjo savo darbu. Toliau prieðA. Petrulá vërësi du keliai – tapti politiku ir toliauatsidëjus darbuotis kuriant Lietuvos valstybæ ar

Kunigas Alfonsas Petrulis su motina Izabele Petruliene irvikaru Jonu Vaiðnoru. Pivaðiûnai, 1919-1920 m. Nuotrauka iðknygos „Vasario 16-osios Akto signataras kunigas AlfonsasPetrulis“

gráþti prie sielovados. Daugelis signatarø padarëkarjerà politikoje, artimas A. Petrulio bendramin-tis, taip pat Akto signataras, Daugø klebonas Vla-das Mironas, pavyzdþiui, 1938-1939 m. netgi buvoministru pirmininku. Kunigo Alfonso Petrulio lau-kë sielovada, taip pat neapleidþiant ir visuomeni-nës veiklos, bet politiku Jis netapo.

Reikðmingiausius darbus atkuriant Lietuvos vals-tybæ ir þengiant pirmuosius jos þingsnius, Alfon-sas Petrulis nudirbo bûdamas Pivaðiûnø klebonu,ðioje parapijoje kunigaudamas 1911-1924 m. Irdarbuodamasis Lietuvos Taryboje, ir vëliau Alfon-sas Petrulis ðalia tiesioginiø klebono pareigø ne-

apleido savo visuomeniniø ásipareigojimø – nuo-latos dalyvavo spaudoje ir kitoje visuomeninëjeveikloje. Bendradarbiavo laikraðèiuose „Tëvynëssargas“ ir „Tauta“. Buvo vienas iniciatoriø steigiantAukðtadvaryje „Ryto“ draugijos skyriø, taip pat subendraminèiais 1918 m. rudená ákûrë prekybinæprogimnazijà. Perkopus penktà deðimtá, sveikataëjo prastyn. Keletà kartø A. Petrulis yra kreipæsis ávyskupà praðydamas atostogø gydymuisi. Já pava-duodavo kaimyniniø parapijø kunigai.

Pora metø buvo dekanu Stakliðkëse, vëliau pa-skiriamas Alytaus dekanu, taip pat metus kuniga-vo Paparèiø (Kaiðiadoriø raj.) parapijoje.

Paskutinë Alfonso Petrulio tarnystës vieta –Musninkai Ðirvintø rajone, kur paskirtas 1928 m.kovo 9 dienà. Anapilin iðkeliavo tø paèiø metø bir-þelio 28 d. – mirë staiga nuo ðirdies smûgio. Palai-dotas Musninkø baþnyèios ðventoriuje. Á paskuti-næ kelionæ kunigà A. Petrulá palydëjo keturiolikakunigø ne tik ið kaimyniniø, bet ir ið tolimesniø pa-rapijø, bendraþygis kun. V. Mironas, vyriausybësatstovas susisiekimo ministras Stasys Èiurlionis.Laidotuviø eisenoje per miestelá dalyvavo vietos

Kunigo A. Petrulio kapas Musninkuose

Ðviesulys Marcinkoniø padangëje

5. Paskutinieji kunigo Alfonso Petrulio gyvenimo metai.

6. Signataro Alfonso Petrulio atminimo áamþinimas.

3Nr.2 2018

mokyklø mokiniai su savo mokytojais, ðviesuome-në, daug parapijieèiø ir þydø. Prie kapo pamokslàpasakë kanauninkas M. Cijûnaitis. Kalbas sakë vy-riausybës atstovas S. Èiurlionis, dekanas V. Miro-nas, brolis V. Petrulis. Didþiulá áspûdá visiems pali-ko V. Mirono kalba: „Naujasai Musninkø baþny-èios ðventoriuje kapas yra nepaprastai simbolin-gas, nes tai yra vieno didþiøjø Vilnijoj kovotojø uþlietuviðkumà kapas, kapas, supiltas tokiame Lie-tuvos kampely, kur lietuviðkumas dar silpnas, ka-pas, kuris iðaugo visai netoli dabartiniosios demar-kacijos linijos“.

Vasario 16-osios Akto signataro kunigo Alfon-so Petrulio atminimas Lietuvoje graþiai áamþintas.Gimtinës vietoje Kateliðkiø kaime pastatytas pa-minklinis akmuo Signatarui kunigui Alfonsui Pet-ruliui ir jo broliui Vyriausybës nariui Vytautui Pet-ruliui. Pivaðiûnø baþnyèios ðventoriuje pastatytaspaminklas ir jo vardu pavadinta miestelio gatvë.

2013 m. A. Petrulio minëjimas Marcinkonyse.Rûtos Averkienës nuotrauka

Paparèiuose pastatytas paminklas. Prie Maiðia-galos vidurinës mokyklos (vietos klebonui nesuti-kus statyti paminklo prie baþnyèios) pastatytas pa-minklinis akmuo. Musninkuose, kur Signataras ku-nigavo paskutinius tris savo gyvenimo mënesius,jo vardu pavadinta miestelio aikðtë ir gimnazija.Vilniuje, Pavilnyje, jo vardu pavadinta gatvë.Marcinkoniø baþnyèioje, kur Signataras kunigavo1908-1911 metais, Rasos Serenèikaitës-Budnikie-nës rûpesèiu árengtas stendas su nuotrauka ir teks-tu kun. A. Petruliui atminti. Ðiemet baþnyèioje

árengtas ir kuklus Signataro biustas (skulpt. Neri-jus Kavaliauskas).

Prieð penketà metø, 2013-ais, Marcinkonyse Li-nos Èerniauskienës ir Signatarø namø vedëjos Mei-lës Peikðtenienës iniciatyva buvo paminëtos kuni-go Alfonso Petrulio gimimo 140-osios metinës. UþSignatarà kun. A. Petrulá buvo aukojamos Ðv. Mi-ðios. Po miðiø klebonijoje marcinkoniðkiai su sve-èiais – signatarø namø vedëja M. Peikðteniene, Va-sario 16-osios klubo pirmininku R. Gulbinu su ðei-ma ir to klubo nariais – prezidento A. Smetonosgiminaite D. Smetoniene, signatarø P. Klimo gi-minaièiais ir A. Petrulio giminaièiais Kæstuèiu Pet-ruliu ir Nijole Petrulyte-Ðtripkuviene, taip pat Ge-

Parengta pagal knygà„Algimantas Katilius. Vasario 16-osios Akto

signataras kunigas Alfonsas Petrulis“

nocido aukø muziejaus direktoriumi EugenijumPeikðteniu ðiltai pabendravo. Signataro kunigo A.Petrulio brolio Boleslovo vaikaitis, gydytojas Kæs-tutis Petrulis ádomiai papasakojo apie tø laikø ið-ðûkius – kovà uþ lietuvybæ, lietuviðkà þodá baþny-èiose, lietuviðkà raðtà, kitokià ðvietëjiðkà veiklà, ku-riai jëgø negailëjo kunigas Alfonsas Petrulis.

Nr.2 20184

Straipsnelis ið 1935 m. kovo 15 d., Nr. 6 ,,MûsøVilnius”

Kaip marcinkoniðkiai këlëtrispalves lenkø laikais

1957 metø vasario 16 d., Marcinkoniø vidurinësmokyklos mokinys Jonas Zalanskas tautinæ vëliavàiðkëlë ant traukinio Druskininkai-Vilnius. Kilo dide-lis triukðmas, kratos, tardymai. Mokykloje net direk-torius buvo pakeistas.

Kas gi tas „kaltininkas“? Tai Jonas Zalanskas ið Mar-dasavo, garsaus dainininko Petro Zalansko sûnus. Ðie-met balandþio mënesá jam bûtø sukakæ 80 metø. Bai-gæs Marcinkoniø vidurinæ mokyklà, Jonas trejus me-tus tarnavo kariuomenëje. Gráþæs ástojo á Vilniaus uni-versitetà neakivaizdþiai studijuoti matematikos. Gy-vendamas Varënoje, darbavosi agentu draudimo ins-pekcijoje, inspektoriumi valstybiniame banke. Ið Uni-versiteto perëjo á Kauno maisto pramonës techniku-mà, kurá baigæs dirbo Varënos konservø fabrike, gelþ-betonio ir sviesto gamyklose. Jonà traukë naujovës,dar ástojo á Vilniaus statybos technikumà, neakivaiz-diná mokslà baigæs raudonu diplomu, vadovavo Varë-nos gelþbetonio gamyklos statybininkø barui.

Savaitgaliais Jonas gráþdavo á gimtàjá Mardasavà,èia triûsë, perstatinëjo ûkinius pastatus. Buvo tikin-tis, sekmadieniais lankë baþnyèià, gerbë Lietuvos ðven-tes. Vasario 16-àjà, vëliau ir kovo 11-àjà prie jo namoMardasave visuomet plevësuodavo trispalvë.

Paðlijus sveikatai, 1992 m. gráþo gyventi á tëviðkæ,

Ir sovietmeèiu...

Jonas Zalanskassu dukra Virginijair sûnum Þilvinu

Deja, to meto spauda apie tai neraðë. Þinios iðlikotik þmoniø atmintyje ir sovietinio saugumoataskaitose...

80 metø nuoJono Zalansko gimimo

ûkininkavo. Turëjo ðeimà, suþmona Albina uþaugino duk-rà Virginijà ir sûnø Þilvinà.Mirë Jonas Zalanskas Marda-save 2001 metais. Palaidotaskaimo kapinaitëse.

5Nr.2 2018

Etninës kultûros globos tarybos ir Pasaulio lietuviøbendruomenës konkurso “Tautinis drabuþis mano ðei-mos ir bendruomenës istorijoje” nugalëtojai vasario1 dienà buvo pasveikinti Nacionalinëje Martyno Maþ-vydo bibliotekoje. Juos sveikino Tarybos pirmininkëDalia Urbanavièienë, Pasaulio lietuviø bendruomenëspirmininkë Dalia Henke, konkurso sumanytojas Ta-rybos narys Virginijus Jocys, lietuviø folkloro atlikëjaVeronika Povilionienë.

Tarp apdovanotøjø yra ir marcinkoniðkë Rûta Sa-kalienë “Uþ ádomiai, intriguojanèiai, jautriai paraðy-tà, pamokanèià ir ákvepianèià istorijà” apie savo tau-tiná kostiumà.

Rûta ir Saulius Sakalai su tautiniaisrûbais Marcinkonyse. Su ðiais rûbaisir ðliûbà ëmë Bobriðkiø koplyèioje.

Broliø Èerniauskø nuotrauka,1999 m.

Pagerbti konkurso nugalëtojaiBene vienintelë etnografiniø rûbø siuvëja Dzûkijos

nacionalinio parko teritorijoje ir Varënos rajone Rû-ta Sakalienë pasakojo: (Rûtos Sakalienës istorija).„Pirmà etnografiniø rûbø komplektà pasisiuvau 1998m., kai kartu su Marcinkoniø etnografiniu ansambliuvaþiavau Amerikon. Atvaþiavusi ið Alytaus televizija nu-filmavo ir parodë per Panoramà. Tai pirmoji paskam-bino Danutë Kruðienë ið Darþeliø ir sako: vaikeli, tutokius graþius rûbus siuvi, o mano drobá kandys ëda.Imk ir pasiûk graþø rûbà. Daug medþiagø prineðë Mar-cinkoniø ansamblio moterys. Ir ne tik Marcinkoniø kai-mo audëjø, bet ir Darþeliø, Kaðëtø (prie Grûdos), ojuostas parûpino moterys ið Margioniø kaimo. Dau-

giausia rûbus siuvau 2000-2012metais. Onutei Grigaitei ir RûtaiBaðkytei pasiuvau... Visø në nepri-simenu. Labai daug vaikams pasiu-vau. Ir saviem, ir svetimiem. Ir savovestuvëms pasisiuvau. Sau ir Sau-liui. Dabar nebesiûnu, duonø min-kau.“ 

Algimantas Èerniauskas

Lietuvos valstybës atkûrimo ðimtmetisMarcinkonyse

Á ðimtàsias valstybës atkûrimo metines Marcinko-nyse buvo pakviestos visos seniûnijos kaimø bendruo-menës ir Varënos pasienio rinktinë. Sveèiai buvo pa-vaiðinti pasienieèiø koðe ir arbata. Ðventë prasidëjoHimnu ir Varënos savivaldybës mero Algio Kaðëtossveikinimu.

„Dþiaugsmas ir garbë mums sutikti Lietuvos vals-tybës ðimtmetá laisvoje ðalyje. Linkiu Jums vienybësir darnos. Marcinkoniðkiai bei aplinkiniø kaimø þmo-nës progø ðvæsti Vasario 16-àjà iki 1990 metø turëjovos kelias, nes beveik visà laikà gyveno okupacijoje -ið pradþiø lenkø, o vëliau sovietø. Taèiau ilgi okupaci-jø metai èia gyvenanèiø þmoniø tautiðkumo ir patrio-tiðkumo tikrai nesunaikino. Jie visais laikais iðsaugo-jo stiprø lietuvybës ir meilës savo kraðtui genà. “. Me-ras, kalbëjo ir apie tai, kad ið Marcinkonyse gyvenu-siø ir dirbusiø ðviesuoliø sklido tautiðkumo ir lietuvy-bës dvasia, taip pat laisvës idëjos. Marcinkonyse vie-nas ið tokiø Nepriklausomybës dvasios skleidëjø ir

ðviesuliø buvo èia kunigavæs Vasario 16-osios akto sig-nataras Alfonsas Petrulis.

Meras Algis Kaðëta dëkojo visiems, kurie savo gra-þiais darbais puoselëja mûsø kraðtà. Padëkà uþ inicia-tyvas bei nuoðirdø  darbà bendradarbiaujant bei orga-nizuojant bendrus renginius su Varënos rajono savival-dybe ir pasienio seniûnijø bendruomenëmis meras átei-kë Varënos pasienio rinktinës prevencinio poskyrio vyr.specialistei, majorei Daliai Tumosienei. Mero padëko-mis uþ aktyvià veiklà telkiant bendruomeniø þmones irrûpinantis jø reikalais buvo pagerbti Marcinkoniø se-niûnijos seniûnaièiai bei kaimø bendruomeniø pirmi-ninkai. Taip pat uþ tautinio drabuþio puoselëjimà beietninës kultûros sklaidà Etninës kultûros tarybos pa-dëka áteikta marcinkoniðkei Rûtai Sakalienei.

Su ðvente visus pasveikino Valstybës sienos apsau-gos tarnybos Varënos rinktinës vadas, pulkininkas Vy-tautas Iþganaitis. Uþ bendradarbiavimà ir geranorið-

Nukelta á 6 psl.

Nr.2 20186

kà pagalbà jis padëkà áteikë Marcinkoniø seniûnijosseniûnui Viliui Petraðkai, o uþ bendradarbiavimà ir ini-ciatyvas propaguojant pasienieèio profesijà – Kabeliøbendruomenës pirmininkei Marytei Jankienei. Ðia gra-þia proga uþ ávairius nuopelnus tarnyboje  taip pat bu-vo pagerbti pasienieèiai.

Graþiomis eilëmis ir dainomis apie Lietuvà ðventësdalyvius pasveikino Marcinkoniø pagrindinës mokyk-los mokiniai.

Marcinkoniðkiø ðventæ dar labiau papuoðë 1908-1911 metais èia kunigavusio Vasario 16-osios Aktosignataro, lietuvybës ir tautiðkumo dvasios skleidëjoAlfonso Petrulio giminaièiai. A. Petrulio brolio Bo-leslovo anûkë Nijolë Petrulytë-Ðtripkuvienë pasveiki-no visus susirinkusius su iðskirtine mûsø valstybësðvente, o pasakodama A. Petrulio ðeimos istorijà, pa-þymëjo, jog jø giminës bruoþas – garbingai tarnautiLietuvai. Pasak jos,  A. Petrulis – geriausias pavyz-dys. Jis, mokëdamas daug uþsienio kalbø, galëjo pa-daryti didelæ karjerà, taèiau uþ lietuvybës puoselëji-mà bei lietuviðkø mokyklëliø steigimà buvo kilnoja-mas ið parapijos á parapijà. „Lietuvà kûrë visi þmo-nës, taèiau lietuvybës ir tautiðkumo puoselëtojai vertididþiausios pagarbos“ – kalbëjo N. Petrulytë-Ðtripku-vienë. A. Petrulio brolio Vytauto, kuris prieðkaryjebuvo Ministru Pirmininku bei finansø ministru, anû-kas, suþinojæs, kad Dzûkijos kaime, Marcinkonysevyks minëjimas, atsisakë visø oficialiø susitikimø sos-tinëje ir atskubëjo èia. Amerikoje gimæs ir ðiuo metuDetroite gyvenantis Algis Petrulis kalbëjo graþiai lie-tuviðkai ir dþiaugësi, kad yra Amerikos lietuvis. Jispirmà kartà gyvenime apsilankë Dzûkijos kaime ir,kaip pats sakë, negalëjo atsiþavëti marcinkoniðkiø sve-tingumu, nuoðirdumu bei graþiomis dzûkiðkomis dai-nomis. Sveèias dëkojo, jog ir po daugybës metø Mar-cinkonyse graþiai puoselëjamas jø garbaus giminaièioatminimas. Èia 1910 m. jo senelis Vytautas Petrulis,talkindamas klebonui A. Petruliui slaptai ásteigtoje lie-

tuviðkoje mokyklëlëje vaikus mokë lietuviðko raðto.Vëliau N. Petrulytë-Ðtripkuvienë ir A. Petrulis kartusu klebonu Povilu Paukðte aplankë Marcinkoniø baþ-nyèià ir nusifotografavo prie neseniai paðventinto Sig-nataro kunigo A. Petrulio biusto.

Ðimtmeèio jubiliejui buvo surengtas Marcinkoniøpagrindinës mokyklos mokiniø pieðiniø tautine tema-tika konkursas ir paroda. Marcinkoniðkis VytautasPaulaitis visus konkurso dalyvius apdovanojo simbo-linëmis dovanëlëmis, o konkurso laimëtojams SauliuiSakalui, Monikai Liuolytei, Jonei Sakalaitei, MortaiSakalaitei ir Dovilei Mazgelytei per vasaros atostogasbus surengta iðvyka kelias dienas paatostogauti Palan-goje, pakeliui aplankant Panemunës pilis.

Visà vakarà netilo graþios lietuviðkos dainos, ku-rias vieni uþ kitus skambiau dainavo Marcinkoniø,Margioniø, Dubièiø folkloro bei Kabeliø kaimo an-sambliø dainininkai, o jiems pritarë visi ðventës daly-viai. Puikià ðventæ vainikavo ir Marcinkoniø padangænuspalvino Lietuvos valstybës ðimtmeèiui skirtas áspû-dingas ðimto ðûviø saliutas. Vëliau visi smagiai susi-bûrë, dainavo ir bendravo prie dzûkiðkø vaiðiø stalo.

Iðauðus vasario 16-tai, Ðv. Miðias Marcinkoniø baþ-nyèioje aukojo kunigas Povilas Paukðtë, pasakë pri-taikytà pamokslà, pabrëþë patriotiðkumà ir siûlë kiek-vienam sau uþduoti klausimà – kà tu nuveikei Tëvy-nës labui. Baþnyèioje jaunimas garbës sargyboje sto-vëjo su trispalvëmis. Tà dienà trispalvës linksmaiplaikstësi ir prie marcinkoniðkiø namø.

Seniûnas Vilius Petraðka prie partizanø kapo Mar-cinkoniø kapinëse uþdegë þvakutes.

Ðiais metais, kaip niekada anksèiau ðvenèiant buvojauèiamas didelis patriotinis pakilimas ir, kad Marcin-konys toli girdëc... Daugelis marcinkoniðkiø prie to pri-sidëjo, o daugiausiai – Marcinkoniø bendruomenës pir-mininkë Rimutë Aviþinienë ir Marcinkoniø seniûnasVilius Petraðka. Aèiû visiems.

Parengta pagal Varënos rajonosavivaldybës interneto svetainæ

 

Atkelta ið 5 psl.

7Nr.2 2018

Ðimtmeèio nuotrauka Eglës Miðkinytës nuotraukos

Lietuvos valstybës atkûrimo ðimtmeèio iðkilmës Ka-beliuose pradëtos Ðv. Miðiomis, kurias aukojo kun. Pa-velas Paukðto. Susirinko jaukus bûrelis þmoniø ið para-pijos kaimø – Musteikos, Margioniø, Ðklëriø, Darþinë-liø, Aðaðninkø ir Kabeliø. Kun. P. Paukðto pamaldosedalyvavusiems pasienieèiams visø parapijieèiø varduáteikë Vytauto Vitkaus knygà „Pulkininkas Kazimierai-tis“ su uþraðytu linkëjimu „Nepaleiskime Lietuvos“.Simboliðka, kad knyga áteikta baþnyèioje, kurioje dau-giau nei prieð 70 m. meldësi garsus Dainavos apygar-dos partizanø vadas Juozas Vitkus-Kazimieraitis.

bo J. Vitkus, pagerbë Dainavos apygardos partizanøvado atminimà, aplankë partizanø kapus, ant jø padëjogëliø, uþdegë þvakutes. Vëliau visi dalyviai rinkosi á Va-sario 16-osios minëjimà daugiafunkciame centre.

Minëjimà reþisavæs Virgilijus Petras Matula minëji-mo scenarijaus pagrindu pasirinko ðio kraðto keliau-tojo, iðkilaus mokslininko prof. Jono Grigo knygos„Paþinimo keliais“ mintis. Kabeliðkiai paávairino reþi-sieriaus mintis ir skaitomos J. Grigo knygos tekstoiðtraukas dainomis. Salë pritardavo jø balsams ir ga-lëjai justi dermæ ir vienybæ su tàdien Vilniuje likusiaiskraðtieèiais – prof. Jonu Grigu, Lukiðkiø aikðtëje ið-kilmingoje ceremonijoje dalyvavusiu ats. plk. Algiman-tu Vyðniausku ir Kazimieraièio ðeima...

Kabeliðkiai nusifotografavo atminimui, ateities kar-toms.

Po minëjimo niekas neskubëjo skirstytis. Kabeliøkaimo bendruomenës pirmininkë Marytë Jankienëjautriai vërë dalyviø ðirdis ir skatino kalbëti apie Va-sario 16-osios dienos svarbà... Ir toje neoficialioje ap-linkoje, kai iðsisklaidë visas patosas, ávyko nuostabiau-sias tos dienos ávykis, suvirpinæs ne vieno kabeliðkiojautriausias ðirdies stygas. Negaliu kalbëti apie kitus,todël pasidalinsiu savo áspûdþiais.

Buvau trumpam iðëjusi. Palikau dþiugø ir ðventiná er-zelá, o gráþusi matau, kad visi sustingæ. Susimàstæ. Ið-girstu paþástamà duslø balsà, sklindantá ið Marytës Jan-kienës iðkelto telefono. Kaþkokia sustabdyta ðventa lai-ko akimirka... Mûsø þmogus – prof. Jonas Grigas –sveikina savo tëviðkës þmones Lietuvos valstybës atkû-rimo ðimtmeèio proga. Þvilgteliu á reþisieriø V.P. Ma-tulà – jis vos sulaiko aðaras... Að taip pat... O tiek pa-garbos, tiek tylos... Ir pirmà kartà kvantinës fizikos pro-fesoriui elektromagnetinëmis bangomis á Vilniø skriejoðirdinga ir garsi kabeliðkiø padëka „Aèiû! Aèiû! Aèiû!“

Ir nesvarbu, kur bebûtume, Lietuvos pakraðty, arjos centre, kai iðnyksta „að“ ir „tu“, iðauga „mes“ –Lietuva. Kartais taip, kaip pietiniame Lietuvos pakrað-ty – Kabeliuose...

Danutë Valentukevièienë

Kai auga Lietuva arba Vasario 16-oji Kabeliuose

Prie partizanø kapø

Tà paèià dienà Vilniuje, Lukiðkiø aikðtëje, buvo ðven-tinama 40 Laisvës kovotojø relikvijø bei þemë, suveþ-ta ið vykusiø mûðiø bei kovotojø palaidojimo vietø.Saujelë þemës ið Kabeliø miðkuose buvusios Kazimie-raièio vadavietës, kurioje þuvo Kabeliø partizanø va-das Andrius Valentukevièius-Bijûnas, ir dvi relikvijos– Kazimieraièio ir Bijûno nuotraukos ir Pietø apygar-dos partizanø vado sukurta malda – su relikvijø ir þe-mës paëmimo aktu buvo nuleista á Lukiðkiø aikðtësertmæ. Aktà pasiraðë ats. plk. Algimantas Vyðniaus-kas, Bijûno sûnus Andrius Valentukevièius ir Varë-nos rinktinës Kabeliø uþkardos vyresnysis specialis-tas Saulius Valentukevièius.

Po Ðv. Miðiø skambant varpams kabeliðkiai prie pa-rapijos namø, buvusios girininkijos, kurioje 1944 m. dir-

Vai toli girdëcLeidëjas Vieðoji ástaiga „Mûsø atmintis“. Tiraþas 300 egz.Redakcijos adresas: Rinktinës g. 21-39, LT-09202 Vilnius

Tel. +370 686 73275, +370 310 44449, +370 5 2735308el. p. adresas vytpaulaitis@inbox.ltRedaktorius Vytautas Paulaitis

Sveikiname jubiliatus

Rafalui, Elenai, Gabrielei Vandai, Dainai Marijai, Verai, Kæstuèiui,Aldonai, Sergejui, Ritai, Gintautui, Vidui ir Rimantui

linkime sveikatos, ilgø gyvenimo metø ir Dievo palaimos!

90 metø sukakties progaRafalà Tamulevièiø

(Marcinkoniø k., gim. 1928 02 11)

80 metø sukakties progaElenà Miliauskienæ

(Kabeliø k., gim. 1938 02 05)Gabrielæ Vandà Svirnelienæ

(Kapiniðkiø k., gim. 1938 02 11)Dainà Marijà Laugalienæ

(Kabeliø k., gim. 1938 02 21)

75 metø sukakties progaVerà Mikolënienæ

(Marcinkoniø k., gim. 1943 02 09)Kæstutá Grigà

(Kabeliø k., gim. 1943 02 18)

Vasario 11 d. Marcinkoniø baþnyèioje kunigas Po-vilas Paukðtë paðventino Marcinkonyse 1908-1911 m.kunigavusio Vasario 16-osios Nepriklausomybës ak-to signataro kunigo Alfonso Petrulio biustà (skulpt.Nerijus Kavaliauskas).

Vasario 22 d. Dzûkijos Nacionalinis parkas kartusu UAB „Grota“ surengë konferencijà „Paþink Dzû-

kijos gamtà ir þmones“. Tai jau deðimtoji bendra kon-ferencija, kasmet vykstanti vis kitoje vietoje. Ðiemetëvyko Marcinkonyse. Pasiklausyti praneðimø apie Par-ko þmones ir gamtà atvyko Varënos rajono savivaldy-bës atstovai, Marcinkoniø bendruomenës nariai.

Konferencijà vedë UAB „Grota“ direktorius An-tanas Marcinonis. Praneðimu „Kokius turtus turime

Kronika

Vasario 24 d. Varënos kultûros centrevyko tradicinis jaunimo pramoginisþaidimas „Maiðatynë“. Ðauniai dalyvavoMarcinkoniø jaunimo grupë „Spieèius“.

60 metø sukakties progaAldonà Paulauskienæ

(Marcinkoniø k., gim. 1958 02 02)Sergejø Lavrenovà

(Margioniø k., gim. 1958 02 16)Rità Aviþinienæ

(Marcinkoniø k., gim. 1958 02 26)

50 metø sukakties progaGintautà Mazgelá

(Kabeliø k., gim. 1968 02 12)Vidà Mortûnà

(Marcinkoniø k., gim. 1968 02 21)Rimantà Bagdzevièiø

(Margioniø k., gim 1968 02 24)

ir saugome Dzûkijos nacionaliniame parkeir Èepkeliø rezervate“ renginá pradëjo dr.Mindaugas Lapelë. Geologas dr. Jonas Sat-kûnas skaitë praneðimà „Kaip formavosiDzûkijos nacionalinio parko þemë, kokiusgeologinius paminklus sukûrë?“. Apie Dzû-kijos nacionalinio parko gelmiø vandená ádo-miai papasakojo A. Marcinonis. Prof. ha-bil. dr. Gediminas Motuza skaitë praneði-mà „Kas mus sieja su þemës gelmëmis“, ku-riame vaizdþiai pristatë Dzûkijos kraðto for-mavimosi ypatumus. Apie ðio kraðto þmo-niø gyvenimo bûdà, istorinius faktus prane-ðimus paruoðë istorikës – dr. Vitalija Stra-vinskienë ið Lietuvos istorijos instituto irVirginija Pugaèiauskienë ið Dzûkijos nacio-nalinio parko.

Laima Saviðèevienë

Marcinkoniðkiø „Bièiø cirkas“.