2015 m. vasaris, Nr. 13

SONDECKIUKAI SONDECKIUKAI ÐIAULIØ SAULIAUS SONDECKIO MENØ GIMNAZIJOS LAIKRAÐTIS

Vasario 16 – osios proga mûsø mokyklos treèiokëliø paklausinëjome, kà jie mano apie gimtàjá miestà Ðiaulius, kokiuose namuose jie gyvena, kaip jauèiasi mokykloje ir namuose. Interviu su treèios klasës mokiniais 2 – ame laikraðèio puslapyje.

Vasario mënesá Lietuvoje vyko respublikinis raðiniø konkursas „Mano teisës ir pareigos“.

11 klasës mokinës AUSTËS LIAUDANSKYTËS raðinys pateko tarp deðimties geriausiøjø.

Vasario mënesá vyko nacionalinis Vinco Kudirkos dailaus raðto konkursas

„Raðom 2015“. Jame dalyvavo ir mûsø gimnazijos vienuoliktokai.

Balandþio mënesá lauksime rezultatø.

2 2015 m. vasaris, Nr. 13

ÐIAULIØ SAULIAUS SONDECKIO MENØ GIMNAZIJOS LAIKRAÐTIS

SONDECKIUKAI SONDECKIUKAI

KAIP ATRODO TAVO GIMTASIS MIESTAS ÐIAULIAI?

Miglë. Mano miestas atrodo graþus, nëra daug ðiukðliø.

Auksë. Mano mieste yra daug pastatø, medþiø ir parduotuviø.

Rugilë. Mano mieste daug medþiø ir nedaug ðiukðliø.

Kotryna. Ðiauliai yra labai gražus miestas.

Karolis. Að gyvenu Ginkûnuose ir man ten liûdna.

Aistë. Mano miestas labai tvarkingas.

Auðrinë. Ðiauliuose yra þali medþiai, geltonos ir raudonos

þydinèios gëlës.

Urtë. Mano miestas tvarkingas ir gražus.

Augustë. Mano miestas tvarkingas ir be ðiukðliø.

Ugnë. Mano miestas atrodo fantastiðkai.

Stela. Ðiauliai – dideli, graþûs ir tvarkingi.

Jonas. Mieste maþai ðiukðliø.

Emilija. Miestas nepriðiukðlintas, nuostabus.

Rasa. Jis nedidelis, bet gražus.

KAIP ATRODO TAVO BUTAS AR NAMAS?

Rasa. Mano namas nedidelis, tëèio pastatytas.

Rokas Ðarûnas. Prie namo veda siauras keliukas.

Emilija. Mano butas labai gražus, jo langai nauji.

Jonas. Ðiltas, gražus, baltas, jame yra trys kambariai.

Stela. Mano namai platûs, daug erdvës.

Ausma. Mano butas yra penkiø aukðtø, vasara prie jo þydi

nuostabios gëlës, o þiema pûpso ðaltos pusnys.

Gabija. Baltø plytø namas.

Augustë. Mano namas graþioje Þalgirio gatvëje.

Auðrinë. Að gyvenu dideliame, geltonai pilkame name, jame

yra keturios durys, trys lovos ir t.t.

Karolis. Mano butas erdvus.

Kotryna. Mano namo ðonai aplipdyti, maþais akmenukais, o

pats namas ið plytø.

Auksë. Mano namas yra su vyðniniu stogu.

KAIP ATRODO TAVO MOKYKLA?

Rasa. Mano mokykla ádomi ir nenuobodi, ji ásikûrusi

Viðinskio gatvëje.

Auksë. Mano mokykla yra keturiø aukðtø.

Rugilë. Mano mokykla yra keturiø aukðtø ir labai tvarkinga.

Ramunë. Mano mokyklos kiekvienoje patalpoje yra pianinas,

iðskyrus koridorius ir tualetus.

Kotryna. Tai labai didelis pastatas turintis nemaþai aukðtø.

Aistë. Mano mokykla, tai Sauliaus Sondeckio menø gimnazija,

kuri labai tvarkinga.

Auðrinë. Mano mokykla yra ið dviejø pastatø, vienas pilkas,

kitas geltonas.

Urtë. Mano mokykla nepriðiukðlinta ir graži, ji atrodo nuostabiai.

Gabija. Tai du graþûs pastatai.

Stela. Ji didelë, graþi, didelës durys, aukðti laiptai ir didelës klasës.

Jonas. Mano mokykla graži, aukðta ir nuostabi.

KAIP TU JAUTIESI NAMUOSE IR MOKYKLOJE?

Rokas Ðarûnas. Mokykloje jauèiuosi linksmai.

Arminas. Namuose jauèiuosi normalus, o mokykloje truputá

piktas.

Emilija. Namuose jauèiuosi gerai, nes turiu mamà, tëtá, brolá ir

ðuniukà, o mokykloje daug draugø.

Jonas. Namuose man linksma ir ðilta, o mokykloje esu laimingas.

Stela. Namuose jauèiuosi ramiai ir puikiai, o mokykloje ðiltai ir

dþiaugsmingai.

Ausma. Namuose jauèiuosi saugiai, o mokykloje nuostabiai.

Ugnë. Namuose jauèiuosi puikiai, o mokykloje normaliai.

Gabija. Gera mokykloje, bet kartais bûna sunku.

Augustë. Namuose að atsipalaiduoju, o mokykloje pavargstu,

bet bûnu laiminga.

Austëja. Mokykloje bûnu smagi ir linksma.

Auðrinë. Namuose man labai nuobodu, o mokykloje linksma,

nes ten yra Kotryna.

Aistë. Namuose jauèiuosi puikiai, nes gyvenu Lietuvoje, o

mokykloje gera, nes dirba nuostabûs þmonës.

Karolis. Man gera namuose ir mokykloje.

Kotryna. Namuose jauèiuosi nuobodþiai, o mokykloje atvirkðèiai.

Rugilë. Jauèiuosi namuose visaip, tai gerai, tai blogai, o

mokykloje nuostabiai ir linksmai.

Miglë. Namuose man gera, nes kai gráþtu, laukia mama su

skaniais pietumis, o mokykloje jauèiuosi jaukiai, nes

manæs laukia draugai. Linksmai paþaidþiam, bet bûna ir

sunkiø pamokø.

Auksë. Namuose truputëlá liûdna, nes neturiu nei brolio nei

sesës, o mokykloje linksma, nes turiu daug draugø.

Rasa. Mokykloje jauèiuosi taip pat, kaip namuose, nes èia man

yra kaip namai.

3ÐIAULIØ SAULIAUS SONDECKIO MENØ GIMNAZIJOS LAIKRAÐTIS

2015 m. vasaris, Nr. 13 SONDECKIUKAI SONDECKIUKAI

Literatûrinis puslapisAustë Liaudanskytë, 11 klasë

Kodël þodþio laisvë yra svarbi ðiuolaikinei visuomenei? Dauguma þmoniø yra pripratæ laikytis visuomenës diktuojamø nuostatø. Keista, taèiau jie net nesusi-màsto, kodël kaþkokios taisyklës tapo norma, kodël þmonija dar yra tokia suvarþyta. Tikriausiai yra ne viena pagrindiniø teisiø suvarþymo prieþastis. Turbût daugelis yra matæs, patyræs ir þino, kas yra patyèios. Þmonës tyèiojasi ið tø, kurie yra kitokie. Daþniausiai pasityèiojimo objektas bûna kitokia apranga, kalbësena ar kitoks nepriimtinas màstymas, ki-ta nuomonë. Besityèiojantys bando áspausti þmogø á kampà ir tuo paèiu já suvarþo, verèia prisitaikyti prie visiems priimtinø dalykø, todël labai daþnai þmogus verèiamas sakyti netiesà, nes jis bijo patyèiø. Manau, kad þodþio laisvë ðiuolaikinëje visuomenëje yra labai svarbi ir kiekvienas individas turëtø mokëti ja pasi-naudoti. Suvarþytas þmogus, negalintis laisvai reikðti savo nuomonës, nesijaus laimingas. Varþymais gali-ma ugdyti tik asmenybës baimæ. Juk dar visai neseniai lietuviai patyrë sovietinæ priespaudà. Lietuvos þmo-nës prisimena okupacijà ir ðie atsiminimai nëra labai geri. Tais laikais lietuviai visiðkai neturëjo þodþio laisvës, kiekvienà kartà norëdami prabilti vieðoje erdvëje turëjo gerai pamàstyti, kà pasakys, kaip paraðys, kad iðvengtø nemalonumø ar net kalëjimo. Man keisèiausia ir nesuprantama atrodo, kad sovietiniais lai-kais þmogus privalëjo tylëti netgi tuomet, kai matë, kad elgiamasi blogai ir neteisingai. Akivaizdu, kad vy-resnioji karta buvo gerokai ábauginta. Ðiais laikais, manau, situacija yra geresnë, nes iðsikovojome Nepriklausomybæ, atsirado ilgai laukta þo-dþio laisvë. Vis dëlto visuomenëje pasitaiko tokiø atvejø, kai uþ þodþio laisvumà baudþiami nieko nenusi-kaltæ asmenys. Vienas tokiø pavyzdþiø, neseniai iðkilæs á vieðumà, kuomet kûrëjas Vaidotas Grincevièius paraðë dainà ,,Ðëtone praðau“. Uþ ðá kûriná jis sulaukë dideliø nemalonumø. Jam grasinama teismais, buvo atimti kompiuteriai. Ar tai neprimena sovietinës priespaudos? Að taip pat klausiau ðios dainos, þinau kitus jaunojo kompozitoriaus kûrinius ir labai jais þaviuosi. Daina, be abejonës, buvo paraðyta juoko forma. Su-prantu, ne kiekvienam suprantamas juodas humoras. Taèiau negi galima dëlto varþyti menininko laisvæ ir uþdrausti laisvà þodá? Gal tuomet bauskime kiekvienà, kuris pavartos humorà? Manau, varþydami meni-ninkus savo valstybëje nieko nepasieksime. Kûrimas – nelengvas procesas, jo dëka þmogus atsiveria, tam-pa laimingas, atsiriboja nuo visuomenës. Manau, kad turëtumëme gerbti tuos, kurie kuria, neribodami jø laisvës. O jeigu kaþkam atrodo, kad turime riboti menà, kûrybà, þodá, tai þodis ,,nepriklausomybë“ nelabai tinka. Kodël 1991 m. sausio 13 d. lietuviai taip dràsiai kovojo uþ savo laisvæ? Tais metais iðsikovojome vi-siðkà laisvæ, tame tarpe ir þodþio laisvæ, todël negalime leisti jai sunykti, nes tik jos dëka galime jaustis nesuvarþyti. Deja, Lietuvoje pasitaiko ir daugiau atvejø, kai kategoriðkai pasiprieðinama naujam menui, þodþio laisvei. Prieð keletà metø visuomenæ papiktino Oskaro Korðunovo spektakliai. Taèiau að su tuo ne-sutinku. Juk menas turi þmogø stebinti, ðokiruoti, versti màstyti, stebëtis. Todël ir meno þodis turi bûti -laisvas, ekspresyvus, naujas, ádomus, stebinantis – tuomet bus tikroji þodþio laisvë. Manau, kad ðiuolaikinë mokykla taip pat varþo jaunà þmogø, jo þodþio laisvæ. Tiesà sakant, moksleivis negali pasirinkti, ko jis nori mokytis. Daþnai mokyklose dràsesni nutildomi primenant jiems apie egzami-nus. Pavyzdþiui, per lietuviø literatûros pamokas mokiniai yra priversti skaityti nuobodþius, pasenusius, mûsø visuomenei neaktualius kûrinius. Juos, beje, turi perskaityti keletà kartø, kad suvoktø tekstà. Kai ku-rie mano draugai iðvis nesupranta, apie kà skaito. Neádomûs prozos ar eiliuoti kûriniai su uþslëptomis min-timis nemotyvuoja skaitymo. O juk taip norëtøsi paskaityti ðiuolaikinæ, ádomià knygà! Taèiau tam nelieka laiko, nes reikia sëdëti prie lietuviø literatûros ,,klasikos darbø“. Galbût ðiuolaikiniai moksleiviai dar nesu-brendæ skaityti ðiuos kûrinius? Juos, ko gero, paskaitysime daug vëliau. Taip pat galiu ávertinti matematikà, kuri verèia mokytis to, ko daugelis nesupranta. Þinoma, jei kas domisi ðiuo dalyku, gali gilintis á ðá mokslà iki begalybës, bet ne visi. Að norëèiau mokytis daug, trokðtu þiniø, bet mokykloje gaunu ne tai, ko noriu. Darau prielaidà, kad mokykloje vyrauja tokia ðvietimo sistema, kur þmogus tikrai netampa laisvas. Juolab, kà bekalbëti apie þodþio laisvæ. Ar moksleivis yra motyvuojamas màstyti pats? Juk visa mokyklos sistema pataikauja masëms, mokiniui pateikiamas tekstas, o jeigu jis neiðmoks, paprasèiausiai gaus dvejetà. Esu girdëjusi, kad uþsienyje tëvai ir mokiniai patys tariasi su mokykla iki smulkmenø, ko mokysis jø vaikas. O mûsø valstybëje nuo maþø dienø ugdoma, kad vaikas priprastø prisitaikyti, daryti tai, kas liepiama. Manau, Lietuvos mokyklose dar iðlikæs sovietinis màstymas – daryk ir kalbëk kaip visi. Vadinasi, ðiuolaiki-nëje visuomenëje þodþio laisvë nëra stipri, nes paprastas moksleivis neprieðtaraus, nors ir mato, kad jis varþomas. Netgi tëvai pamirðta ugdyti bræstanèias asmenybes, jie tikisi, kad mokykloje vaikas iðmoks vis-ko, ko prireiks tolesniam gyvenimui. Deja, tai tik iliuzija. Vaikai mokykloje tëra pratinami paklusti. Ið tie-sø, ar tokia asmenybë mokës pasinaudoti savo þodþio laisve? Ar mokykloje mokiniai mokës ja pasinaudo-ti? Paprasèiausiai mokiniai yra priversti paklusti mokytojams, tëvams, sudëtingoms programoms, egzami-

.

.

.

4 2015 m. vasaris, Nr. 13

ÐIAULIØ SAULIAUS SONDECKIO MENØ GIMNAZIJOS LAIKRAÐTIS

SONDECKIUKAI SONDECKIUKAI

Laikraðèio leidëjai: Ieva Samaitytë, Grëtë Vaièiulytë, Kristina Èeidaitë, Kristina Alejûnaitë, Agnë Miestauskaitë, Viktorija Kriauèiûnaitë, Gabrielë Kutelytë, Kristina Kivyliûtë.

Vadovë: Vitalija Ðilerienë, lietuviø kalbos mokytoja

2013 m. Šiauliai2015 m. Šiauliai

Vadovë: Vitalija Ðilerienë, lietuviø kalbos mokytoja

Laikraðèio leidëjai: Saulë Mieþytë 12 kl., Kristina Ubavièiûtë 11 kl., Medeinë Mickevièiûtë 12 kl., Greta Stenianskytë 10 kl., Karolina Stabrauskaitë 9 kl. Vaclovas Volkovas 10kl.

Maloniai kvieèiame Ðiauliø Sauliaus Sondeckio gimnazijos bendruomenæ prisidëti prie „Sondeckiukø“ leidimo. Siøskite straipsnelius ar nuotraukas apie save ir draugus, apie renginius, ávykius, iðvykas, klasës gyvenimà ir pan. Rankraðèius galite perduoti leidëjoms arba siøsti:El. p. vitalija.sileriene@gmail.com

nams. O kur laisvë, kur laisvas þodis? Manau, kad Lietuva dar per daug laikosi sovietiniø nuostatø ir ypaè varþo jaunàjà kartà, netgi smukdo jos gabumus. Að tikrai neabejoju, kad ðiuolaikinëje visuomenëje yra itin svarbi þodþio laisvë. Senesnioji karta yra sugadinta sovietmeèio, taèiau tas pats neturëtø nutikti ir su jau-nàja karta. Pripaþinome nepriklausomybæ, bet kaþko trûksta, kad iðvalytumëme senus pëdsakus, likusius ið praeities? Þinoma, kad mokyklose reikia didesnës þodþio, kûrybos, idëjø laisvës. Pastebëjau, kad moky-tojams ir tëvams labiau tinka pasenusi ðvietimo sistema – prikimðti kuo daugiau nereikalingø þiniø. Vadina-si, jaunimui ypaè trûksta þodþio laisvës, nes ðvietimo sistema kuriama be jø nuomonës, be jø þodþio. Akivaizdu, kad vis daugiau þmoniø pasirenka emigracijà á kitas ðalis. Galbût pas mus nëra patenkina-mos ne tik materialinës gyvenimo sàlygos, bet daug labiau trûksta þodþio laisvës, kûrybiðkumo, laisvo màstymo, idëjø, aplinkiniø supratimo? Ko gero, þodþio laisvë, apie kurià tiek kalbama, tëra iliuzija, nes þmogus daugelyje srièiø tëra per daug suvarþytas arba nemoka ja pasinaudoti.

.

Mûsø gimnazijos dailininkø darbai...

Darius Varanavièius,10kl. Deimantë Masandukaitë,9kl. Indrë Bieliauskaitë,12kl.

Jokûbas Ruèinskas,11kl. Kristina Ðimkutë,12kl. Reda Daunytë,11kl.